LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO nR. viii-1185
2 STRAIPSNIO 16, 17 IR 43 DALIES, 3 STRAIPSNIO 1 DALIES 6 PUNKTO, 56 STRAIPSNIO 1 IR 2 DALIES, 58 STRAIPSNIO 4 DALIES, 65 STRAIPSNIO 2 IR 3 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Vienas esminių autorių teisės tikslų yra saugoti autoriaus asmeninius neturtinius ir turtinius interesus, kurie yra susiję su jo kūrybinės veiklos rezultatu – kūriniu ar kitu saugomu objektu. Šis tikslas yra tiesiogiai nulemtas intelektinės nuosavybės teorijos, pagal kurią autoriui priklauso pirminė ir visa apimanti teisė į kūrybos rezultatą. Atitinkamai, Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymas (toliau – ATGTĮ) šiems asmenims suteikia turtines teises – galimybę gauti teisingą atlyginimą už kūrinių ar kitų saugomų objektų naudojimą (ATGTĮ 15 str. 1 d., 20 str. 1 ir 4 d., 53 str. 1 d., 54 str. 1 d., 55 str. 1 d., 56 str. 1 d., 57 str. 1 d.).
Pažymėtina, kad ekonominės autorių ir gretutinių teisių turėtojų teisės yra esminė garantija, kad, viena vertus, autorių ir gretutinių teisių turėtojai atgaus kūrinio ar kito saugomo objekto kūrimo metu patirtas išlaidas, kita vertus, kad šie asmenys bus skatinami toliau kurti ir taip didinti visuomenės kultūrinio gyvenimo pagrindą.
Visgi, kūrinių naudojimą reglamentuojančios ATGTĮ nuostatos prarado savo aktualumą laiko atžvilgiu. Atitinkamai, su konkrečių technologinių priemonių taikymu susietos ATGTĮ nuostatos nebereguliuoja dinaminių procesų ir neužtikrina, kad su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimu susiję teisiniai santykiai būtų reglamentuojami atsižvelgiant į realų šių teisinių santykių turinį, o ne taikomas technologines priemones.
Dėl to būtina pakeisti kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą reglamentuojantį ATGTĮ tokiu būdu, kad įstatyme numatytas teisinių santykių reguliavimas atgautų savo aktualumą ir atspindėtų ne tik šiandienos situaciją, tačiau išliktų aktualus nepriklausomai nuo technologinių priemonių vystymosi.
Kita vertus, autorių ir gretutinių teisių turėtojai susiduria su reikšmingais sunkumais siekiant gauti pagal įstatymą šiems asmenims priklausantį atlyginimą, kadangi individualus (asmeninis) suteiktų teisių įgyvendinimas kai kurių ATGTĮ 15 str. 1 d. numatytų panaudojimo būdų atveju yra praktiškai neįmanomas.
Šios problemos sprendimui yra tikslinga išplėsti įstatyme įtvirtinto kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo taikymo sritį atžvilgiu tų teisių ir panaudojimo būdų, kurių atveju autorių ir gretutinių teisių turėtojai savo teisių nėra linkę ir neturi galimybių įgyvendinti individualiai.
N/A
Įstatymas numato, kad kūrinio autorius turi išimtinę teisę leisti arba uždrausti kūrinio retransliavimą (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 punktas). Retransliavimo teisė yra suteikta ir gretutinių teisių turėtojams (ATGTĮ 53 str. 1 d. 1 punktas, 55 str. 1 d., 56 str. 1 d. 1 ir 2 punktas, 57 str. 1 d. 2 punktas).
Pažymėtina, kad aptariamose nuostatose įtvirtinta retransliavimo teisė yra technologiniu požiūriu neutrali.
Tačiau siekiant įgyvendinti 1993 m. rugsėjo 27 d. Europos Tarybos direktyvos 93/83/EEC dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo technologijų (toliau – Direktyva) nuostatas, įstatyme buvo įtvirtinta kabelinės retransliacijos sąvoka (ATGTĮ 2 str. 16 d.).
Kabelinę retransliaciją šiuo metu galiojantis įstatymas apibrėžia kaip tuo pačiu metu vykstantį, nepakeistą ir nesutrumpintą viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimą viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.
Taip pat, siekiant įgyvendinti Direktyvos 9 straipsnį, įstatyme numatyta, kad kabelinio retransliavimo teisės administravimas yra privalomai perduotas kolektyvinio administravimo organizacijoms (ATGTĮ 65 str. 2 d. 1 punktas).
Taigi, retransliavimo teisė pagal įstatymą yra privalomai kolektyviai administruojama tik tuo atveju, jei retransliavimas yra atliekamas tam tikromis technologinėmis – kabelinėmis ar mikrobanginėmis – priemonėmis.
Todėl, nors savo esme retransliacijos operatorius autorių ir gretutinių teisių objektus naudoja tapačiu būdu, tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtas televizijos programų perdavimas bet kokiomis kitomis technologinėmis priemonėmis nėra privalomai kolektyviai administruojamas.
Tokia situacija lemia, kad autorių ir gretutinių teisių turėtojų retransliavimo teisės įgyvendinimas kitomis technologinėmis priemonėmis yra apsunkintas.
Pažymėtina, kad privalomo kolektyvinio administravimo institutas įstatyme ir yra įtvirtintas siekiant efektyviau kontroliuoti autorių ir gretutinių teisių saugomų kūrinių naudojimą. Technologijų pažanga ir vis didėjanti autorių ir gretutinių teisių saugomo turinio pasiūla istoriškai lėmė, kad patys teisių turėtojai nebegali efektyviai kontroliuoti kūrinių naudojimo. Tuo pačiu, naudotojai (pvz., retransliacijos operatoriai) patirtų reikšmingas laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudas siekdami gauti leidimą dėl kiekvieno kūrinio panaudojimo iš kiekvieno autorių ir gretutinių teisių turėtojo.
Atsižvelgiant į tai, skirtinga retransliavimo teisės įgyvendinimo tvarka priklausomai nuo to, kokias technologines priemones naudoja retransliacijos operatorius, apsunkina teisių turėtojų interesų apsaugą ir efektyvų autorių ir gretutinių teisių objektų naudojimą.
Kita vertus, įstatyme įtvirtinta kabelinio retransliavimo sąvoka sudaro prielaidas kitokias nei kabelines ar mikrobangines technologijas taikantiems retransliacijos operatoriams teigti, kad jie pagal galiojantį reguliavimą neatlieka retransliavimo ATGTĮ požiūriu.
Todėl, įstatyme įtvirtinta technologiniu požiūriu specifinė kabelinio retransliavimo sąvoka sudaro prielaidas netinkamai interpretuoti kitas įstatymo nuostatas ir retransliavimo veiklą vykdantiems operatoriams vengti įstatymo pagrindu kylančių įsipareigojimų vykdymo.
Šiuo metu galiojantis reguliavimas numato baigtinį sąrašą atvejų, kai autorių ir gretutinės teisės pagal įstatymą yra imperatyviai administruojamos kolektyvinio administravimo organizacijų, t. y.:
1) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;
2) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);
3) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje);
4) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;
5) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais.
Pažymėtina, kad privalomas autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinis administravimas įstatymuose paprastai numatomas tada, kai teisių turėtojai neturi realių galimybių ir priemonių savo interesus užtikrinti individualiai (savarankiškai).
Visgi, šiuo metu ATGTĮ numatytas privalomas autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinis administravimas yra taikytinas ne visiems ATGTĮ 15 str. 1 d. numatytiems panaudojimo būdams, kurių atžvilgiu įgyvendinti savo teises individualiai teisių turėtojams yra praktiškai neįmanoma (pvz. viešo paskelbimo atveju, ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 punktas).
Aptariama situacija lemia, kad už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą teisių turėtojai apskritai nesurenka arba surenka tik nereikšmingą dalį viso šiems asmenims pagal įstatymą priklausančio atlyginimą.
Technologiniu požiūriu neutrali retransliavimo sąvoka užtikrintų, kad teisinių santykių turinys, o ne taikomos technologinės priemonės lemtų, kaip būtų kvalifikuojamas atitinkamo kūrinio naudojimo būdas ir kokia tvarka būtų taikoma retransliavimo teisės įgyvendinimui.
Technologiniu požiūriu visiškai neutralią retransliavimo sąvoką yra įtvirtinusios Austrijos Respublika ir Jungtinė Karalystė (Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas „Application of Directive 2001/29/EC on copyright and related rights in the information society“, p. 228, 229).
Švedija (Lag (1960:729) om upphovsrätt till litterära och konstnärliga verk, 42 (f) str.), Lenkija (Ustawaz dnia 4 lutego 1994 r. o prawie autorskim i prawach pokrewnych, 6 str. 1 d.), Airija ir Vengrija nacionaliniuose įstatymuose numatė, kad retransliavimas taip pat apima ir tapataus turinio kūrinio naudojimą internete (Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas „Survey and data gathering to support the evaluation of the Satellite and Cable Directive 93/83/EEC and assessment of its possible extension“, 2015/0075).
Technologiniu požiūriu neutralios retransliavimo sąvokos įtvirtinimas leis autorių ir gretutinių teisių turėtojams įgyvendinti teisę į teisingą atlyginimą už tuo pačiu metu vykstantį, nepakeistą ir nesutrumpintą radijo ir (ar) televizijos programų perdavimą viešam priėmimui nepriklausomai nuo taikomų technologinių priemonių.
Kita vertus, technologiniu požiūriu neutrali retransliavimo sąvoka užtikrins, kad retransliacijos operatoriai nebegalės remtis ATGTĮ 2 str. 16 d. įtvirtinta technologiniu požiūriu specifine retransliavimo teisės sąvoka ir tokiu būdu vengti įstatymo pagrindu kylančių įsipareigojimų vykdymo.
Pažymėtina ir tai, kad technologiniu požiūriu neutrali retransliavimo sąvoka jokia apimtimi neprieštarautų Direktyvos nuostatoms. Direktyva buvo siekiama įtvirtinti, kad tuo metu (1993 metais) paplitusio kabelinio retransliavimo atveju, kūrinių naudotojai (retransliacijos operatoriai) galėtų efektyviai naudoti autorių ir gretutinių teisių objektus, gaudami licenciją tik iš kolektyvinio administravimo organizacijų.
Dėl šios priežasties, technologiniu požiūriu neutralios retransliavimo sąvokos įtvirtinimas niekaip nepaneigs Direktyvos tikslų. Priešingai, privalomas kolektyvinis administravimas būtų taikomas ne tik kabelinėmis ar mikrobanginėmis, tačiau ir visomis kitomis priemonėmis vykdomo retransliavimo atveju.
Įstatymo projektu siūloma išplėsti privalomo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisių atžvilgiu.
Pažymėtina, kad transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais atvejais, teisių turėtojai paprastai yra linkę ir turi praktines galimybes savo teises įgyvendinti individualiai su kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojais. Dėl to, pakeitimo projektu nėra siekiama išplėsti privalomo kolektyvinio administravimo taikymo apimtį plačiau, nei yra reikalinga atkurti teisių turėtojų ir naudotojų tarpusavio santykių pusiausvyrą.
Pažymėtina, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse autorių ir gretutinių teisių turėtojų interesai yra užtikrinami geriau nei Lietuvos Respublikoje, kadangi privalomo kolektyvinio administravimo institutas yra taikomas platesne, nei yra numatyta ATGTĮ, apimtimi.
Pavyzdžiui, Estijos Respublika įtvirtino neatšaukiamą teisę gauti atitinkamą atlyginimą iš retransliuotojo ir bet kokio kito subjekto, kuris viešai skelbia audiovizualinį kūrinį. Ši teisė yra įgyvendinama tik per kolektyvinio administravimo organizacijas (Autoriõiguse seadus, 14 str. 6 d. ir 79 str. 3 d.). Nyderlandų Karalystės teisės aktai numato neatšaukiamą teisę gauti atlyginimą už audiovizualinio kūrinio transliavimą, retransliavimą ir kitokį viešą paskelbimą, o ši teisė turi būti įgyvendinama per teisių turėtojų atstovus (Wet van 23 september 1912, houdende nieuwe regeling van het auteursrecht, 45(d) str. 2 ir 3 d.).
Dėl to, siekiant užtikrinti kūrinių autorių ir gretutinių teisių turėtojų turtinių interesų apsaugą, siūloma išplėsti privalomo kolektyvinio administravimo taikymo sritį kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešo paskelbimo (išskyrus transliavimo ir padarymo viešai prieinamu kompiuterių tinklais) teisėms.
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Priimtas įstatymas neturės įtakos sprendžiant kriminogeninę situaciją.
Įstatymo nuostatos neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priėmus įstatymą, kartu su juo būtinų priimti įstatymų nenumatoma.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymų projektus įtraukti nesiūloma.
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
Papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikio nenumatoma.
Rengiant įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „autorių teisės“, „gretutinės teisės“, „audiovizualinis kūrinys“.
Nėra.
Teikia:
Seimo nariai Vytautas Kernagis
Robertas Šarknickas