LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 361
STENOGRAMA
2016 m. birželio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime birželio 9 dienos, ketvirtadienio, vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės. (Šurmulys salėje) Nėra. Viskas iš eilės.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai.
15.01 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(3) (svarstymo tęsinys)
Mane informavo, kad buvome padarę Mokslo ir studijų įstatymo pertrauką iki kito posėdžio. Kitas yra popietinis posėdis. Skelbiu, tuoj pat, minutę, surasiu. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(3). Svarstymo tęsinys. Komiteto pirmininkas R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF*). Frakcijos vardu prašau 15 minučių pertraukos. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Galima tik pusvalandžio prašyti.
R. PALIUKAS (DPF). Gerai, pusvalandžio.
PIRMININKĖ. Pusės valandos pertraukos prašo Darbo partijos frakcija. Balsuojame. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kaip? Ne, balsuojame.
Balsuojame. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pusės valandos.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 40, prieš – 18, susilaikė 11. Pusės valandos pertrauka. Vadinasi, svarstysime 15 val. 30 min. (Balsai salėje)
Kas toliau? Dėl ko buvo padaryta pertrauka? (Balsai salėje) Socialinio modelio. Rezervinis yra rezervinis, kai viską išnagrinėsime, tada nagrinėsime. Nėra 71 balso? Pirmiausia dėl ko padarėte pertrauką, prie to ir grįžtame.
15.04 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(2) (svarstymo tęsinys)
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3235(2). Pirmininkė – K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Mane informuoja, kad turime svarstyti 8 straipsnį. Dėl 8 straipsnio yra Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Prašome, Seimo nary, pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau išbraukti keturis žodžius „pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms“. Kodėl? Todėl, kad jeigu mes šiame straipsnelyje įrašome ir atkakliai visur kartojame tiek sąvokomis, tiek visur kitur, kad pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, tai kas bus tada, kai Lietuva atsikvošės ir elgsis, pavyzdžiui, kaip Vengrija arba kaip Estija, nusprendusios nepervesti vienais metais? Tokiu atveju ką, mes turėsime keisti visą šitą įstatymą? Todėl aš siūlau palikti tokią pačią tvarką, kaip yra ir valstybinio socialinio draudimo, tai yra kad nustatomas tarifas, ir taškas, o nerašome, kad nustatomas tarifas, ir papildomai dar kartą įtvirtiname, kurios pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms. Tai būtų visų pirma ir sąžiningiau pensininkų atžvilgiu, ir sudarys mažiau problemų tuo atveju, jeigu Lietuva neturėdama finansinių resursų ir dar labiau klimpdama į „Sodros“ skolas, kurios dabar yra gana didelės, negalės pervesti to patvirtinto tarifo. Mano siūlymu, toks variantas yra geresnis tiek įstatymo požiūriu, tiek ir patiems pensininkams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymui ir pritarė patobulintai redakcijai, atsižvelgdamas į dabar galiojančio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Jame būtent ir numatyta ta įmokų dalis, pervedama pensijų kaupimo bendrovėms.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš pataisą – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, praėjusį kartą panašiai kalbėjau ir dabar noriu tą patį priminti, kad šiame draudimo įstatyme mes esame numatę galimybę draustis. Kaupiamąjį draudimą vystyti pačiai valstybei, neperduodant jo administravimo, bet nekuriant privačių bendrovių, kaip Mečislovas sako, privatiems administratoriams, nes tai yra valstybinės socialinio draudimo sistemos dalis, finansuojama mokesčių ir valstybės dotacijomis iš biudžeto. Tai mes taip ir turime apibrėžti. Kartu noriu atkreipti dėmesį, kad Estija neatsisakė savo modelio – kaupiamojo draudimo. Lenkija – taip, bet Estija – ne.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš pataisą išsakyta. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 14, prieš – 6, susilaikė 52. Nepritarta.
9 straipsnis. Pastabų nėra. 10 straipsnis. Yra buvusio Seimo nario E. Masiulio. Kadangi jo nebėra, tai nereikia balsuoti, nes komitetas nepritarė. Yra Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Prašome pristatyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 10 straipsnis, ko gero, esminis šio įstatymo straipsnis, nes jis formuoja įmokas. Šitas straipsnis apibrėžia, kas turi mokėti įmokas, kad po to tikėtųsi išmokų. Nesutikau per savo darbą Seime ir susitikimuose su rinkėjais nė vieno žmogaus, kuris nenorėtų gauti pensijos. Deja, jau rytiniame posėdyje mes dalį žemdirbių atleidome nuo pensijų gavimo. Paprasčiausiai nubalsavome už V. Baltraitienės siūlymą nuo aštuonių vienetų. Tuos aštuonis vienetus gauna keletas dešimčių ar šimtų žmonių, visi tokių pajamų neturi ir visi praranda teisę į pensinį draudimą. Ir mes visi toliau išlaikysime juos, kai jie sulauks pensinio amžiaus, nes mes per bendrus mokesčius mokėsime jiems šalpos pensiją. Analogiška mano pataisa yra tiems, kurie šiandien negauna minimalios mėnesinės algos, bet sugeba gyventi. Turiu duomenis iki sausio 1 dienos – 155 tūkst., iš jų ir vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – 171 euras. Būsimoji pensija, jeigu 30 metų gaus tokį atlyginimą, – 168 eurai. Mes visur verkiame, kad pensijos yra labai mažos, bet nieko nedarome, kad tie žmonės patys dalyvautų socialiniame draudime. Mano siūlymas dėl šio straipsnio yra, kad visi, kurie gauna mažiau, susimokėtų bent dėl savo draudiminės pensijos ir išmokų, bazinių dydžių. Kadangi vyksta diskusijos, kad yra kitų gaunančių: studentai ir visokios kitokios grupės, nurodytos 2 ir 3 straipsniuose. Tie, kas turi draudimą, nereikia mokėti. Tie, kas jauni, iki 29 metų, nereikia mokėti. Bet tie, kas turi vieninteles pajamas ir sugeba išgyventi Marijos žemėje už 171 eurą, tegu gyvena toliau, bet „Sodrai“ tegu sumoka 68 eurus, tada turės bent didesnę pensiją. Tai yra mano pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, svarstydamas kolegos A. Syso pasiūlymą, jam nepritarė dėl šios priežasties: mano, kad būtų socialiai teisinga, jeigu įmokos būtų skaičiuojamos ir mokamos nuo faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio. Tam pritarė Vyriausybė, taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetas, kuris svarstė kaip atskirą Seimo nario projektą, laikėsi tos pačios pozicijos, kad įmokos turi būti skaičiuojamos nuo faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Palaikanti pataisą nuomonė – M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Nors ir pats esu Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys daug metų, ir viceministru buvau, bet kai aš išgirstu, kad nėra argumentų, dėl ko nepritarti kolegos A. Syso siūlymui, tai sunku ką ir pasakyti. Tai, ką mes išgirdome, kodėl nepritarėme? Todėl, kad Vyriausybė nepritarė. Klausykite, Vyriausybė vykdo politinius sprendimus, kuriuos priima Lietuvos Respublikos Seimas. Ir Vyriausybės nuomonė negali būti argumentas priimant politinius sprendimus. Tai čia viena.
2 straipsnis vadinamas „Pajamos, nuo kurių, skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos“. Mes visi tikriausiai susiduriame su gyventojais ir visi tikriausiai žinome, kad 170 tūkst. pensininkų išmirė, nesulaukę pensijų kompensavimo. Konstitucinis Teismas pripažino, kad pensijos buvo atimtos neteisėtai. Mes turime jas kompensuoti, bet, deja, mūsų argumentas yra toks, kad „Sodros“ biudžete nepakanka pajamų ir mes neturime. Tai dabar kolega A. Sysas siūlo vieną iš būdų, kaip šiek tiek padidinti „Sodros“ biudžeto pajamas. Negana to, prieš pietus, netvarkingai pagal Statutą pradėjęs svarstyti šitą visą klausimą (žmonės nepasiruošę), mūsų Seimas sugebėjo nubalsuoti – keturis kartus daugiau sumažinti „Sodros“ pajamas dėl visų žemės sklypų, žemės ūkių. Keturis kartus vietoj dviejų. Nubalsavo 8 %. 1 % tarifo sumažinimas… Vėl tikriausiai nubalsuosite ir t. t.
Kolegos, apsispręskime, jeigu mes norime nusiųsti žinią žmonėms, kad pensijos nebus kompensuojamos, kad pensijos nebus didinamos, tai gerai, tada mes mažinkime socialinio draudimo įmokas ir nepalaikykime šio kolegos A. Syso siūlymo. Bet kolega A. Sysas siūlo visiškai normalų sprendimą, kad visi, kurie gauna draudžiamąsias pajamas, visi ir mokėtų įmokas, o to pasekmė yra kokia? Kad „Sodra“ galės greičiau kompensuoti dirbusiems pensininkams pensijas ir jas galų gale didinti. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – R. J. Dagys. Pabaigsime procedūrą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man keistai tenka ginti Vyriausybės tikrai išmintingą sprendimą. Kolegos, demonstruodami didelį susijaudinimą dėl „Sodros“ pajamų, kukliai nutyli faktą, kad dėl šito pasiūlymo visos individualia veikla apmokestinamos įmonės turėtų iš esmės pakeisti apmokestinimo tvarką, nes ne nuo visų gaunamų pajamų… O mes dabar mokame nuo paimamų vartojimo pajamų. Visas mažąsias įmones, papildomai dirbančius. Iškreipiama visa mokestinė sistema, ir nežinau, ar smulkaus verslo, individualaus verslo žlugdymas ir po to dėl mokėjimo išmokų iš tos pačios „Sodros“ sistemos, nedarbo išmokų, ką nors išlošiame. Mano galva, tai bus didžiuliai pralaimėjimai, tas jau ir buvo. Šitos pataisos ir kitos pataisos, kai žmogus, užsidribęs dešimt eurų uždarbio, bus priverstas mokėti „Sodros“ mokestį nuo minimalios algos, kokį nors ekonominį efektą „Sodros“ biudžetui gali duot? Tad čia tikrai verksmas tuščioje vietoje. Bus vieni mūsų nuostoliai ir didelis žmonių nepasitenkinimas, ir smulkaus verslo žlugdymas. Todėl tikrai siūlau nepritarti visiškai niekuo nepagrįstam siūlymui.
PIRMININKĖ. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vėl frakcijos vardu prašysiu pertraukos iki kito posėdžio dėl šio projekto ir šiandien įrašytų lydimųjų projektų, nes valdantiesiems reikėtų priimsit didesnę atsakomybę ir susitarti, kad nebūtume gaišinami tokiomis radikaliomis pataisomis, kurias teikia įtakingi… kaip socialdemokratų štabo vadovas A. Sysas ar Darbo partijos už socialinę politiką atsakingas M. Zasčiurinskas. O mes čia turime ginti racionalią Vyriausybės poziciją. Aš kviečiu pasinaudoti pertrauka susitvarkyti valdantiesiems, o šiandien balsuoti už pertrauką iki kito posėdžio. Nes tikrai yra gaišinamas laikas dėl pataisų, kurios vis tiek nepereina.
PIRMININKĖ. Ačiū. Statutinis prašymas. Gal galime pabaigti balsavimą, kuris jau išsakytas? Ačiū. Mes baigiame balsavimą. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 14, prieš – 11, susilaikė 61. Dėl pertraukos nepritarta. A. Sysas. Prašom. (Balsai salėje) Atsiprašau, pataisai nepritarta. Iš karto galvoju apie pertrauką. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji konservatoriai, tik jūs neužmirškite balsuoti už visą įstatymą, nes jūs taip ginate kai kurias nuostatas, prieš kurias kartais pasisakote atvirkščiai. Dabar kalbant apie individualių ir mažų įmonių bendrijas, tokių yra tik 2 tūkst. Gerbiamasis kolega, mes apie tai diskutavome komitete. Bet mes šituos žmones paleidžiame vėjais. Individualios, mažos įmonės bendrijos žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, nenori gauti pensijos? Ar jis numirs iki to laiko? Palaukite, socialinio draudimo sistema grindžiama solidarumu. Ir jeigu kažkas nori gauti, turi mokėti. Kodėl mes, kiti mokantys, turime išlaikyti ir dabar, kadangi jie sukčiauja ir nemoka visų mokesčių, nes kažkaip gyvena (prie Aušros vartų aš nemačiau stovinčių ir sėdinčių), ir po to, kai sulauks senatvės, mes toliau išlaikysime. Ir sakome, kas vyksta Lietuvoje? Tik 1 mln. moka mokesčius.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu priminti, kad Vilniau taryba uždraudė tą veiksmą, apie kurį minėjote. Bet buvo… Viskas, nutraukiu diskusijas. Buvo teisėtas frakcijos prašymas ir buvo gautas sutikimas pabaigti balavimo procedūrą. Dabar yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymas daryti pertrauką dėl šio ir lydimųjų projektų.
Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų pertrauka, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 39, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio. Replika po balsavimo – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų matome, kad šiandien Konservatorių partija labai tingi dirbti, matyt, dėl to, kad geros nuotaikos už šio ryto rinkimų reklamą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi dabar tikrai nevyksta transliacija, bent tokia tiesioginė, kaip iš ryto, tai palinkėčiau mūsų kolegoms valdantiesiems pradėti rimčiau svarstyti šį klausimą. Mes per pertrauką kaip tik diskutavome su Vyriausybės atstovais. Galbūt pavyktų surasti tam tikrą supratimą, bet, aišku, tokiu atveju reikia konstruktyviai kalbėti. Tokios pataisos, kaip mes dabar svarstėme, tikrai išbalansuoja visą sistemą, nes buvo parašyta, kad reikės apmokestinti nuo visų, nuo bet kokių pajamų mokėti „Sodros“ mokestį. Taip yra suformuluota. Būtų labai (…), kad vieningai visus tuos dalykus žiūrėtume. Tikrai palaikau šią tendenciją, kurios šiandien tik užuomazga, dar neturiu didelio optimizmo, kad galbūt vis dėlto mums pavyktų susėsti ir pasižiūrėti į tą socialinio draudimo sistemos modelį, pertvarką konstruktyviai įvertinant visus už ir prieš ir ilgalaikę perspektyvą ir randant bent jau minimalų sutarimą pozicijos ir opozicijos. Jeigu tai pasieksime, tai, man atrodo, visi pajudėsime į priekį, ir ta pertrauka tikrai tam dalykui reikalinga.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Aš taip pat norėčiau replikuoti gerbiamajam K. Daukšiui. Ką mes matome dabar su tais pasiūlymais? Gerbiamasis A. Sysas siūlo: už jį balsuoja penki, M. Zasčiurinskas – trys. Susitarkite pagaliau. Kam jūs darote konservatorius įkaitais? Mes turime spręsti jūsų ginčus, jeigu jūs nesutariate tarpusavyje. Dėl to visiškai suprantama, kad darbas neina į priekį. Todėl linkiu apsispręsti iki kito karto, kai mes priimame frakcijos poziciją ir mums nereikia čia po vieną kam nors pristatinėti ir ginčytis tarpusavyje.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Iš tiesų šiandien nuo 13 valandos pirmą kartą susirinko išvadų rengėjų grupė ir tikrai produktyviai padirbėjome. Tikriausiai šviesą tunelio gale pamatėme. Tai pirma.
Antra. Kalbėti, kad čia yra dauguma, ne dauguma… Kolegos, mes juk sprendžiame visai Lietuvai, visiems žmonėms rūpimus klausimus ir skirstytis į daugumą, ne daugumą iš principo taip nereikėtų. Tai antra.
Ir trečia. Kai mes balsuojame, turėkime savo vertybes. Jei mes pasisakome už „Sodros“ biudžeto pajamų mažinimą, tada nekalbėkime apie pensijų didinimą ir pensijų kompensavimą. Apsispręskime. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamasis Mečislovai, jums ir reikia galų gale apsispręsti, nes vieną kartą jūs kalbate, kad nereikia daryti skirtumo tarp valstybės biudžeto ir „Sodros“. Tai jeigu „Sodros“ biudžete nėra tų pinigų kompensuoti sumažintoms pensijoms, tai yra valstybės biudžete, galima tą dalyką atrasti. Bet kažkodėl viename posėdyje viena šnekate, o kitame posėdyje kita šnekate, kad reikia sutaupyti iš tų pačių apiplėštų žmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu pasitarti. Liko 5 minutės iki padarytos pertraukos dėl Mokslo ir studijų įstatymo. Ar mes galime pradėti svarstyti Mokslo ir studijų įstatymą? (Balsai salėje) Nėra prieštaravimų? Rezerviniai pabaigoje. (Balsai salėje) Nesvarbu, dar yra vakarinės darbotvarkės. Aš tiesiog, kadangi yra Seimo rezoliucija dėl N. Puteikio, užtruksime ilgiau, tai aš klausiu, ar galime Mokslo ir studijų įstatymą pradėti svarstyti? Galime.
15.24 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3376(3) (svarstymo tęsinys)
Tada pradedame. Mokslo ir studijų įstatymo antrasis skirsnis, 26 straipsnis. Komiteto pirmininkas gerbiamasis R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKĖ. Pagal registraciją. Yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Šablinsko pasiūlymas. Kadangi jis registruotas anksčiau, kas pristatys? 26 straipsnis. Antrasis skirsnis, 26 straipsnis. V. Simulikas, prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Atsiimat gal?
V. SIMULIK (MSNG). Dėkoju, Pirmininke. Jeigu teisingai atsimenu, nes neturiu rašytinės pataisos, tai dėl turto.
PIRMININKĖ. Dėl priežiūros
R. PALIUKAS (DPF). Ne dėl turto, čia dėl valdymo.
PIRMININKĖ. Dėl valdymo.
V. SIMULIK (MSNG). Dėl valdymo. Tai pati valdymo filosofija… Mes vis dėlto siūlome su kolega E. Šablinsku, kad taryboms būtų paliktos tos funkcijos, kurios yra. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė. Tik aš iš pradžių dar norėčiau paaiškinti gerbiamiems Seimo nariams, kad čia eis 26, 27 ir 28 straipsniai dėl valdymo. Po ilgų diskusijų komitete buvo priimtas kompromisinis pasiūlymas dėl valdymo universitetų ir kolegijų, kad rektorius ar kolegijų direktorius renka arba senatas, arba akademinė taryba kolegijose, o tvirtina universiteto arba kolegijų tarybos. Todėl visi tų straipsnių pasiūlymai yra susiję su tuo pakeitimu. Kadangi komitetas pritarė tam pasiūlymui, tai nepritarė gerbiamojo V. Simuliko ir E. Šablinsko pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Prieš pasiūlymą – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Kolega V. Simulikas šiek tiek kitaip pasakė. Jis yra už tą valdymo modelį, kuris dabar yra, tik jo su kolega pataisa yra šiek tiek pateikta kitokia. Be abejo, jai pritarti negalima.
O antras dalykas tai, ką pasakė pirmininkas, yra jau labai svarbu. Aš siūlau valdantiesiems patiems nestabdyti projekto svarstymo eigos, o pataisas, kurios yra neesminės, tiesiog atsiimti. Tai būtų galima per valandą pabaigti svarstymo procesą ir po to mes jau registruotume naujas pataisas, kurios tikslintų valdymo modelį, kuris grąžina aukštąsias mokyklas į 2000–2008 metų būvį ir sukuria vėlgi uždaras akademines bendruomenes. Tai nėra gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių V. Simuliko ir E. Šablinsko pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 6, prieš – 7, susilaikė 70. Nepritarta.
Seimo narių I. Šiaulienės, B. Juodkos, V. Gedvilo, O. Valiukevičiūtės, G. Purvaneckienės, O. Leiputės ir B. Vėsaitės pasiūlymas dėl to paties straipsnio. Ar čia ne tas pats, ar čia reikia svarstyti?
R. PALIUKAS (DPF). Čia tas pats irgi.
PIRMININKĖ. Mes esame jau apsisprendę.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ar galiu truputėlį paaiškinti?
PIRMININKĖ. Aš klausiu komiteto pirmininko, ar čia reikia svarstyti, ar mes apsisprendėme prieš tai balsuodami?
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas du kartus svarstė ir dabar balsuodami apsisprendėme.
PIRMININKAS. Tai nereikia. Vadinasi, mes jau apsisprendėme svarstydami V. Simuliko ir E. Šablinsko pataisą. Taip aš suprantu? Ačiū. Gerai, viskas. Aš suprantu, kad dėl antro pasiūlymo taip pat yra apsispręsta?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. 27 straipsnis. Valstybinės aukštosios mokyklos taryba. Dėl 1 dalies yra Seimo narių V. Simuliko ir E. Šablinsko pasiūlymas, bet čia yra tas pats, mes jau apsisprendėme.
R. PALIUKAS (DPF). Taip. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Bet čia jau mes esame apsisprendę dėl abiejų pasiūlymų. (Balsai salėje)
Dabar yra Seimo narių O. Leiputės ir B. Vėsaitės pasiūlymas. Yra dar kitas pasiūlymas O. Leiputės, B. Vėsaitės, V. Gedvilo ir A. Dumčiaus. Tai kurį teikiate dabar? Kurį pasiūlymą teiksite? (Balsai salėje) Palaukite, neskubėkite. Aš klausiu gerbiamosios O. Leiputės. Kurį pasiūlymą dabar teiksite?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Mes atsiimame ir pritariame kompromisiniam komiteto…
PIRMININKĖ. Abu atsiimate, taip? Ačiū. Dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, jeigu salė neprotestuotų, reikėtų apsispręsti, ar mes pritariame komiteto pateiktam siūlymui, tada automatiškai daug pataisų mes nesvarstytume, būtų paprasčiau.
PIRMININKĖ. Iš tiesų viskas aišku. Anam pasiūlymui nepritarėme, vadinasi, liko komiteto formuluotė ir mes esame apsisprendę, klausimų nekyla. Taip, ačiū, Seimo nariai atsiėmė. Toliau. Dėl Seimo narių V. Simuliko ir E. Šablinsko balsuoti nereikia, dėl I. Šiaulienės ir kitų Seimo narių taip pat balsuoti nereikia.
Dėl 3 dalies yra Seimo narių G. Steponavičiaus ir V. Stundžio pasiūlymas dėl 27 straipsnio 3 dalies. G. Steponavičiaus nematau. Gerbiamas V. Stundys turbūt pristatys, taip?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, galiu. Labai trumpas pasiūlymas. Jo esmė susieta su mokyklų tarybų sudarymu. Mes siūlome privilegiją, kuri suteikiama ministrui siūlyti vieną narį, išbraukti, taip sustiprinant aukštosios mokyklos ir autonomiją, ir užkertant galimybę ministrui, kaip politikui, daryti įtaką aukštųjų mokyklų taryboms. Esmė yra tokia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas svarstė ir nepritarė. Mes manome, kad svarbiausias aukštųjų mokyklų valdymo principas yra atvirumas ir skaidrumas priimant sprendimus, atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Todėl siūlomas valdymo modelis yra derinamas su aukštosios mokyklos savivalda, laikantis Konstitucijoje įtvirtinto aukštųjų mokyklų autonomijos principo. Komitetas nusprendė, jog tai, kad vieną tarybos narį siūlo, ne skiria, o siūlo Švietimo ir mokslo ministerija, neprieštarauja tiems principams. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne siūlo, o skiria, pirmininke, skiria.
PIRMININKĖ. Gerai, nediskutuokite, išsakėte nuomones. Balsuojame. Kas pritariate G.. Steponavičiaus ir V. Stundžio siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 29, prieš – 5, susilaikė 51. Nepritarta.
Taigi toliau apsispręsta, nereikia balsuoti dėl V. Simuliko ir E. Šablinsko pataisos. Dėl 28 straipsnio jau irgi apsispręsta…
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. …dėl visų pataisų, nereikia balsuoti. Dėl 29 straipsnio taip pat yra apsispręsta. Tik dėl 5 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pataisa, bet Seimo nario nėra. Prašom. Komiteto nuomonė.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 20, prieš – 2, susilaikė 62. Nepritarta.
Toliau irgi yra pasiūlymų, bet dėl jų balsuoti nereikia. Dėl 31 straipsnio pastabų nėra, dėl 32 straipsnio yra pasiūlymas, bet jau yra apsispręsta.
R. PALIUKAS (DPF). Iš dalies pritarti.
PIRMININKĖ. Dėl 37 straipsnio taip pat nereikia balsuoti. 38 straipsnis. Yra vienas pasiūlymas, nereikia balsuoti, bet reikia balsuoti dėl 3 dalies. Tai yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Jo nėra, tai prašom, komiteto pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Čia buvo gerbiamojo G. Steponavičiaus pasiūlymas išbraukti 3 dalį, kurioje sakoma, kad per tris mėnesius nuo reorganizavimo pabaigos aukštojoje mokykloje, kuriai pereina organizuotos aukštosios mokyklos teisės ir pareigos, šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromi aukštosios mokyklos valdymo organai. Gerbiamas G. Steponavičius siūlė šitą straipsnį išbraukti. Komitetas nepritaria, nes po reorganizavimo galėtų būti tokia kolizija, kad neaišku, kiek laiko galės likti be visaverčių valdymo organų. Todėl manome, kad ta dalis nėra teisinė kliūtis aukštosioms mokykloms reorganizuotis, tik nustato konkretų terminą, kada turi būti sudaryti reorganizuotos aukštosios mokyklos valdymo organai. Komitetas nepritarė G. Steponavičiui.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 5, prieš – 5, susilaikė 75. Pataisai nepritarta.
Dėl 39 straipsnio iš dalies pritarta dviem Seimo nario G. Steponavičiaus siūlymams. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu?
R. PALIUKAS (DPF). Iš dalies komitetas pritaria.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Ir yra Seimo narių… Čia jau nereikia balsuoti. Dėl 40 straipsnio pataisų nėra, dėl 41 straipsnio pataisų nėra. Dėl 42 straipsnio vėl yra gerbiamo G. Steponavičiaus pataisa. Prašom, komiteto pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamas G. Steponavičius pasiūlė išbraukti 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad gali turėti ne mažiau kaip tris studijų kryptis arba dvi studijų kryptis ir per 12 mėnesių gali įgyvendinti tas studijas. Čia skirta užsienio valstybių aukštųjų mokyklų filialui. Komitetas nepritarė. Argumentas toks, kad šie reikalavimai taikomi Lietuvos aukštosioms mokykloms ir nėra pagrindo taikyti žemesnius reikalavimus dėl užsienio šalių aukštųjų mokyklų steigimo. Kaip žinote, tas mokyklas irgi norima steigti įvairias. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 9, prieš – 5, susilaikė 67. Nepritarta.
Toliau čia nereikia balsuoti, jau balsavome. Dar yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas dėl 3 dalies. Iš dalies pritarta.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritaria kompromisiniam sprendimui. Mūsų buvo 10 mėnesių, G. Steponavičius siūlė penkis, tai nusprendėme septynis, jis irgi su tuo sutiko.
PIRMININKĖ. Galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 43 straipsnio pastabų nėra. Dėl 44 straipsnio 3 dalies vėl yra G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom, komiteto pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamas Gintaras čia siūlė… Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į Saugumo departamento išvadą, per du mėnesius priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo ir praneša apie sprendimą pareiškėjui ir juridinių asmenų registrui. Gerbiamas G. Steponavičius siūlė 30 darbo dienų. Tokia nuostata jau yra galiojančiame įstatyme, ji yra reali, nes du mėnesiai dėl ištyrimo, todėl siūlome palikti du mėnesius, o ne 30 darbo dienų.
PIRMININKĖ. Taip. Supratome. Gal galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje: „Galima!“) Galima bendru. Ačiū. Nepritarta bendru sutarimu.
5 dalis. Yra G. Steponavičiaus pasiūlymas, iš dalies pritarta. Taip pat yra Seimo narių R. Paliuko, L. Dmitrijevos ir A. Zeltinio, iš dalies pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei?
R. PALIUKAS (DPF). Šitas straipsnis suderintas su visais.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu. 45 straipsnis. Čia jau yra balsuota. 46 straipsnis. Yra Seimo narių V. Stundžio, A. Dumčiaus, D. Kreivio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Prašau gerbiamąjį V. Stundį pristatyti.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Bet dėl šito mes jau esame apsisprendę, siūlau negaišti laiko.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, dėl technologijų. Taip.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Siūlau negaišti laiko, kadangi nepritarėme technologijų sąvokos įvedimui, tai nereikia čia balsuoti.
PIRMININKĖ. Supratau. Gerai, man pažymėta, kad reikia. Bet jeigu jūs sakote, tai tikrai jumis tikiu. Dėl G. Steponavičiaus irgi turbūt nereikia? (Balsai salėje) Dėl 5 dalies, man sako, kad dėl programų papildymo nebuvo balsuota. Išorinis studijų programų vertinimas. Buvo išorinis studijų vertinimas, taip? Teisingai, pirmininke?
R. PALIUKAS (DPF). Taip, mūsų buvo nustatytos kryptys, o ne programos, ir mes siūlome nepritarti. Čia, aišku, tos pačios socialinės, kultūrinės, dėl kurių apsispręsta nepritarti.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu nepritarti Seimo nario siūlymui? Nėra prieštaravimų? Ne. Gerai. Nepritarta bendru sutarimu. Pritarta komiteto nuomonei.
47 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom. Iš dalies pritarti.
R. PALIUKAS (DPF). Iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei.
48 straipsnis. Jau apsisprendėme. Nereikia.
R. PALIUKAS (DPF). Taip. Čia jau apsisprendėme.
PIRMININKĖ. Man rodo tik 5 dalį, iš dalies pritarti R. Paliuko, R. Baškienės, O. Leiputės, A. Dumčiaus, V. Juozapaičio, A. Zeltinio ir V. Stundžio pasiūlymui. Ar sutinkate, kad būtų iš dalies pritarta?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip? Sutinka visi. Sutinka dėl pritarimo iš dalies. Galima bendru sutarimu iš dalies pritarti? (Balsai salėje) Pritarta iš dalies.
49 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Komitetas irgi pritarė iš dalies. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
50 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Buvo siūloma: „Jeigu valstybinio mokslinių tyrimų instituto veikla įvertinama neigiamai, Vyriausybė priima šio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.“ Komiteto nuomonė – nepritarti, nes ši nuostata yra perteklinė, tada reikėtų nustatyti, per kiek laiko, kaip priima sprendimus, ir dėl kitų straipsnių. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Taip. Gal galime bendru sutarimu nepritarti ir pritarti komiteto nuomonei? (Balsai salėje) Matau, rodo, kad galime. Pritarta komiteto nuomonei bendru sutarimu.
51 straipsnis. Nereikia balsuoti.
52 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus. Iš dalies pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti pritarimui iš dalies? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
53 straipsnis. Yra G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašau, komiteto pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Čia apie kreditus kalbama. Jo pasiūlymo esmė, kad jeigu studijų programų apimtis yra 240 studijų kreditų, ne mažiau kaip 60 iš jų turi būti laisvai studento pasirenkami. Komitetas nepritarė, nes tai yra numatoma poįstatyminiuose teisės aktuose. Dėl kreditų. Nepritarė.
PIRMININKĖ. Nepritarė. Gal galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Matau, žiūriu dar į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narius, jie sako, kad galime. Ir visi pritariate, kad pritartume komiteto nuomonei. Taip, pritarta komiteto nuomonei.
Dėl 7 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Čia irgi dėl tų pačių…
PIRMININKĖ. Čia analogiškas, taip?
R. PALIUKAS (DPF). …tai profesinėms studijoms ir gauna teisę užsiimti nustatytų krypčių profesine veikla. Komitetas nepritarė, kadangi bus detalizuota apraše.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu nepritarti?
R. PALIUKAS (DPF). Ir tuos reikalavimus nustato švietimo ir mokslo ministras.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu nepritarti? Pritarta komiteto nuomonei.
Dėl 9 dalies taip pat yra G. Steponavičiaus pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Taip. Siūloma išbraukti doktorantūrą pagal studijų programas. Komitetas nepritarė, nes doktorantūra vykdoma ne pagal studijų programas. Todėl mes parašome – išskyrus doktorantūrą, kadangi jinai kitu principu vyksta.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pritarta komiteto nuomonei.
Dėl 12 straipsnio yra G. Steponavičiaus pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Šiame įstatyme numatyta, kad pirmosios pakopos studijų programos gali būti dviejų krypčių. Gerbiamas G. Steponavičius siūlo, kad gali būti kelios kryptys. Mes manome, kad jeigu bus kelios kryptys, tai bus sunku užtikrinti studijų kokybę ir taip pat specialistų lygis gali neatitikti rinkos poreikio ir valstybės poreikio, kuris planuojamas. Kelios kryptys būtų per didelis išsiblaškymas. Komitetas lieka prie nuomonės, kad dviejų krypčių gali būti mišrios studijos. Nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui? (Balsas salėje: „Galime!“) Galime. Vadinasi, pritarta komiteto nuomonei.
Ir dar dėl 15 straipsnio irgi yra G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Šiuo pasiūlymu siūloma išbraukti 8 punktą, kad, rengiant krašto apsaugos sistemai reikalingus specialistus, tokias jungtines studijų programas gali rengti universitetai kartu su kolegijomis, suderinę su Krašto apsaugos ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija. Komitetas nepritarė. Ši nuostata nėra perteklinė, jinai yra būtina siekiant teisinio aiškumo, kada vykdomos studijos krašto apsaugos sistemoje. Taip pat šią nuostatą mes suderinome su Krašto apsaugos ministerija, todėl siūlome nepritarti, nes čia dėl karininkų…
PIRMININKĖ. 53 straipsnio 15 dalis. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Galime. Bendru sutarimu nepritarta. Pritarta komiteto nuomonei.
54 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Man pažymėta, kad dėl dalies mes jau esame apsisprendę, bet dėl kitos dalies dar ne. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, čia jis siūlo, kad mokslo doktorantūros nuostatus tvirtintų Vyriausybė ir taip pat mokslo krypčių kvalifikaciją tvirtintų Mokslo taryba ir Vyriausybė. Mes siūlome, kad turi pereiti Švietimo ir mokslo ministerijai, kadangi jinai yra arčiau to ir mažintų Vyriausybės administracinę naštą. Nepritarėme.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu nepritarta, pritarta komiteto nuomonei. Dėl 2 dalies nereikia balsuoti.
R. PALIUKAS (DPF). Čia tas pats.
PIRMININKĖ. Tada 55 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, yra jo pasiūlymas, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba, kitomis kalbomis dėstoma tik šiais atvejais. Projekte yra, kad su užsienio kalba susiję rezultatai. O jis siūlo, kad numatomas studijų programos turinys, susijęs su užsienio kalbų ar studijų rezultatais, siejama su užsienio kalbos mokėjimu. Komitetas nepritarė, nes tai yra perteklinis siūlymas. Be to, žodis „turinys“ yra labai platus, svarbu ne turinys, bet rezultatai. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Galime bendru sutarimu nepritarti. Lieka komiteto nuomonė.
56 straipsnis. Yra Seimo narių R. Paliuko, L. Dmitrijevos ir A. Zeltinio pasiūlymas. Jūs neatsiimate, liekate prie nuomonės?
R. PALIUKAS (DPF). Atsiimame, nes komitetas nepritarė. Atsiimame.
PIRMININKĖ. Atsiėmė. Nereikia balsuoti.
57 straipsnis. Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Iš dalies pritarta. Ar galime pritarti komiteto siūlymui?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu komiteto nuomonei iš dalies pritarti. Toliau nereikia apsispręsti. 58-tas. Nėra. 59-tas. Nėra. 60 straipsnis. Yra Seimo nario… Irgi apsispręsta, jau nereikia.
R. PALIUKAS (DPF). Iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. 61 straipsnis. Nėra pastabų. 62 straipsnis. Yra Seimo narių V. Stundžio, A. Dumčiaus, D. Kreivio ir V. Juozapaičio pasiūlymas.
Prašom. Gerbiamasis V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Čia trumpas pasiūlymas išplečiant studentų teises, galvojant apie tai, kad studentai turi galimybę vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros veiklą. Logika yra tokia. Argumentas, kad tam reikės atskirų lėšų. Be abejo, gali atsitikti taip, bet aukštosios mokyklos yra autonomiškos ir tokia galimybė studentams suteiktų šansą įprasti vykdyti mokslinę tiriamąją veiklą.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas nepritarė. Gerbiamasis V. Stundys minėjo, kad čia susiję su papildomomis lėšomis. Kita vertus, kada studentai studijuoja, jie gali kartu su savo dėstytojais, profesoriais irgi užsiimti moksline veikla individualia tvarka, todėl komitetas nepritaria kaip pertekliniam.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nario pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 34, prieš – 3, susilaikė 49. Pataisai nepritarta.
Dėl 63 straipsnio 2 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamasis G. Steponavičius siūlė dėl šio straipsnio, liečiančio studentų savivaldą, kad jeigu nėra atstovybės, tai reikia išbraukti, kad „visuotinis studentų susirinkimas, kuris gali priimti sprendimus, sušaukiamas ir sprendimai priimami aukštosios mokyklos nustatyta tvarka, remiantis visuotinio skaidrumo ir atvirumo principais.“ Jis siūlo tą išbraukti. Mes manome, kad jeigu nėra atstovybės, tai pati aukštoji mokykla turi nustatyti tvarką, kaip rengiami, organizuojami studentų visuotiniai susirinkimai ir konferencijos. Manome, kad čia perteklinė.
PIRMININKĖ. Ar galime nepritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta komiteto nuomonei nepritarti bendru sutarimu.
Dėl 4 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Seimo narys atsėmė šitą.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, nepamačiau, atsiimta. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus dar vienas pasiūlymas dėl 7 dalies.
R. PALIUKAS (DPF). Jis siūlo, kad studentų atstovybė turi teisę išreikšti nuomonę visais klausimais, kaip yra ir projekte, bet jis siūlo ir pridėti, kad pasinaudojus šia teise sprendimas turi būti persvarstomas ir būtinas tik tuo atveju, jeigu posėdyje už jį pakartotinai balsuoja 2/3 dauguma. Mes komitete tam nepritarėme, nes taip būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Studentai aukštosios mokyklos valdymo organuose turi savo atstovus ir gali veikti per juos, taip nepažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Jeigu priimtume tokį, tada reikėtų ir profsąjungoms turėti panašią teisę, ir taip toliau. Mes manome, jeigu jie yra valdymo organuose, tai nereikia tų 2/3 pakartotinai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal galime bendru sutarimu nepritarti siūlymui? Galime. Pritarta komiteto nuomonei nepritarti.
64 straipsnis. Nėra pastabų. 65 straipsnis. Dėl 2 dalies nebereikia balsuoti. Dėl 4 dalies yra gerbiamojo G. Steponavičiaus pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Čia yra labai neaiškus jo pasiūlymas. Jis į lektoriaus pareigas, be mokslininkų ir asmenų, kurie turi magistro laipsnį, taip pat siūlo kitus deramą patirtį turinčius asmenis. Čia išvis neaišku, kas yra derama patirtis. Aš supratau, kad gal čia gerbiamajam A. Guogai buvo taikoma ar kam nors kitam ta derama patirtis. Nepritarė komitetas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ar galime nepritarti bendru sutarimui? Nepritarta bendru sutarimu. Pritarta komiteto nuomonei.
Toliau. Dėl 5 dalies balsuoti nereikia, jau apsisprendėme.
66 straipsnis. Jau yra apsispręsta dėl visų. 67 straipsnis. Taip pat nereikia balsuoti. Dėl 68 straipsnio nėra pataisų. Dėl 69 straipsnio jau yra apsispręsta. Dėl 70 straipsnio pataisų nėra. Dėl 71 straipsnio pirmos pataisos yra apsispręsta. Dėl 3 dalies yra V. Stundžio, A. Dumčiaus, D. Kreivio ir V. Juozapaičio pasiūlymas. Prašom. (Balsai salėje)
V. STUNDYS (TS-LKDF). 71 straipsnis 1 dalis 3 punktas. Čia, kur buvo jūsų. Gauti iš valstybės institucijų…
R. PALIUKAS (DPF). Apie informaciją.
PIRMININKĖ. Nereikia.
R. PALIUKAS (DPF). Atsiima?
PIRMININKĖ. Atsiima. Ačiū. (Atneškite vandens.) Toliau, nereikia balsuoti. Dėl 72 straipsnio yra du pasiūlymai tie patys, tik skirtingo… (Balsai salėje) Kurį dabar pateikti? (Balsai salėje) Gerai, tada dėl 72 straipsnio 1 dalies G. Steponavičiaus ir gerbiamojo V. Stundžio pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Vadinasi, siūlo tam, kas yra…
PIRMININKĖ. Siūlote išbraukti šitą.
R. PALIUKAS (DPF). …dėstytojus, išskyrus mokslininkus stažuotojus, kurie… išskyrus 68 straipsnį, kur mes jau pritarėme komiteto nuomonei išbraukti iš šio straipsnio 4 dalies „viešojo konkurso būdu penkeri metai“. Komitetas nepritarė, nes tai nedera su Darbo kodekse įtvirtinu darbo santykių stabilumo principu, darbuotojai, kadangi neaišku, ar jiems bus toliau pratęsiama, netenka galimybės dėl lengvatų, dėl paskolų gavimo. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Aš klausiu teikėjų, ar jūs sutinkate?
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne visai, nes mūsų idėja čia yra visiškai kita, kad konkursai būtų kas penkeri metai be jokios išlygos. O kaip tik 4 dalis ir nustato tam tikrą išlygą, galimybę – antrą kartą iš eilės laimėjus konkursą sudaroma neterminuota darbo sutartis.
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes sakome, kad turi būti visais atvejais terminuota. Tai yra visiškai logiškas pasiūlymas.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas…
PIRMININKĖ. Supratau.
R. PALIUKAS (DPF). Aš galiu dar papildyti. Komitetas dar ir todėl nepritarė, kad po penkerių metų vėl vyksta atestacija. Kam dar sudaryti žmonėms papildomas?.. Jeigu du kartus jau laimėjo, jeigu jie blogai dirbs, per atestaciją jau nebepatvirtins.
PIRMININKĖ. Gerai, supratome. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 33, prieš – 2, susilaikė 50. Nepritarta.
Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas dėl 5 dalies. Iš dalies pritarta. Ar galime pritarti komiteto nuomonei iš dalies pritarti?
R. PALIUKAS (DPF). Čia yra dėl termino, kad vietoje „tarptautinis“ rašytume „ekspertas iš užsienio“.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies bendru sutarimu.
73 straipsnis. Nereikia balsuoti. 74 straipsnis. Dėl 10 punkto 1 dalies Seimo nario J. Poželos pasiūlymas. Nematau Seimo nario, prašome, komiteto pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamasis J. Požela dėl 1 dalies teikia pasiūlymą, kad aukštųjų mokyklų ir valstybinių tyrimo institutų (čia pavadinimo pakeitimas), taip pat po „aukštųjų mokyklų ir valstybinių mokslinių tyrimo institutų“ siūlo išbraukti „valstybinių mokslo ir studijų institutų lėšas sudaro“. Toliau antras panašus. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes valstybės finansinės galimybės yra ribotos ir valstybinės lėšos yra skirtos pirmiausia valstybinėms mokslo ir studijų institucijoms. Jeigu bus skirta ir nevalstybinėms, tai valstybė negalės vykdyti kitų prievolių. Taip pat tai atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir kartu bus mažiau lėšų skiriama valstybinėms mokslo institucijoms. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Nuomonė, palaikanti pataisą, – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia logikos yra, nes visai nesvarbu, kokio pavaldumo ir kokio statuso institucijos yra kuriamos naujos žinios, vykdomi moksliniai tyrimai, ar privačios ar valstybinės, ar dar kokio kitokio būdo institucijos, vis tiek tai yra Lietuvos turtas, sukuriamas mokslas, kuris yra Lietuvos turtas. Toks šiandien segregavimas tikrai nėra visiškai logiškas. O Lietuva paprastai rezultatais net ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų džiaugiasi ir didžiuojasi. Tai kodėl mes darome tokią keistą diskriminaciją? Logikos tikrai nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 36, prieš – 1, susilaikė 40. Nepritarta.
Toliau yra Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymas, kitų Seimo narių, bet paskutinis įregistruotas gerbiamosios V. V. Margevičienės. Iš dalies pritarti.
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar jums tinka – iš dalies pritarti?
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas iš dalies pritarė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Būtų labai gerai, kad aš išgirsčiau visą tekstą, kuriam pritarė, nes tas tektas buvo labai interpretuojamas.
PIRMININKĖ. Supratome. Prašom, pirmininke, paskutinį variantą pasakyti.
R. PALIUKAS (DPF). Tekstas dabar yra: „Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir kitos teisėtai gautos lėšos.“
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš nesutinku, nes mano siūlymas yra iškraipytas, ir tai jau yra ne pirmas kartas.
PIRMININKĖ. Viskas gerai, prašome pristatyti savo siūlymą. Aš tik klausiu, sutinkate ar ne. Jeigu nesutinkate, tai prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai ačiū visiems tiems, kas pasirašėte ir pritarėte. Tekstas yra lygiai toks pats, aš jį galiu pacituoti, koks šiandien yra Švietimo įstatyme.
PIRMININKĖ. Jūs savo pataisą pristatykite.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš dabar skaitau pataisą. „Nevalstybinių aukštųjų mokyklų, kurias yra įsteigusios tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos, lėšas sudaro valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant biudžeto lėšų tiek, kiek jų skiriama to paties tipo valstybinėms aukštosioms mokykloms, jeigu tai yra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje, ir kitos teisėtai gautos lėšos.“ Tarptautinė sutartis yra, tokia formuluotė yra Švietimo įstatyme.
PIRMININKĖ. Supratome.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tai aš tiesiog noriu, kad iš tikrųjų tai būtų ir kitame įstatyme.
PIRMININKĖ. Supratome. Komiteto pirmininkas pateikė savo versiją komiteto pasiūlymo. Balsuojame.
R. PALIUKAS (DPF). Mes iš dalies pritariame.
PIRMININKĖ. Kas pritariate gerbiamosios V. V. Margevičienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, pritariate komiteto formuluotei, balsuojate prieš arba susilaikote.
R. PALIUKAS (DPF). Valstybės nustatyta tvarka ir atitinka visas sutartis, kurios yra.
PIRMININKĖ. Pirmininke, jau balsuojama. Seimo narė prašė balsuoti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 42, prieš nėra, susilaikė 42. Lygu. Perbalsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame.
Kas pritariate gerbiamosios V. V. Margevičienės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Tai reiškia, kad balsuojate už komiteto formuluotę, nes čia buvo komiteto iš dalies pritarta.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 46, prieš nėra, susilaikė 44. Pataisai pritarta. Nedaug čia skiriasi, esmė, kiek suprantu, ta pati, tik plačiau parašyta.
75 straipsnis. Nereikia. Tik dėl 3 dalies G. Steponavičiaus pasiūlymo, dalies pasiūlymo turime balsuoti. Prašom, pirmininke.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė iš dalies G. Steponavičiaus dėl 3 dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti iš dalies? Bendru sutarimu pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies.
76 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Komitetas siūlo iš dalies pritarti. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta bendru sutarimu.
Dar yra vieno Seimo nario dėl 2 dalies, G. Steponavičiaus. Čia jau yra nepritarti, tai prašom pakomentuoti.
R. PALIUKAS (DPF). Gerbiamasis Gintaras čia pasiūlė, kad po žodžių „universitetams“ būtų įrašyta „plėtojančioms mokslinius tyrimus ar eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą“. Mes manome, kad čia yra perteklinis dalykas, nes tokiu atveju lėšos būtų skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie kartu su universitetais plėtotų, nes čia yra studijoms skiriamos lėšos. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Pataisą palaikanti nuomonė – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Šita pataisa turi savo logiką, ji atkreipia dėmesį ne tik į studijas, bet ir į mokslo tiriamąją veiklą, eksperimentinę plėtrą ir meno veiklą. Kitos institucijos gali būti ne tik valstybinės ar kokios savivaldybių, bet ir privačios. Būtų visiškai logiška, jeigu mes norime kalbėti apie mokslinės tiriamosios ir eksperimentinės veiklos tam tikrą plėtrą. Tai aš tik siūlau pritarti. Čia pavojaus nėra, nes Vyriausybė nustatys tvarką. Vyriausybė nustatys tvarką. Tai nereiškia, kad iš karto atidaromos durys ir duodamas krepšelis pinigų. Bus tvarka, bus viskas aišku.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pabrėžė, kad lėšos studijoms turi būti skiriamos tik mokslininkams ar specialistams rengti, nesiejant jų skyrimo su kitomis papildomomis sąlygomis, kaip su eksperimentine plėtra ar menu. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate G. Steponavičiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas nepritarė.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 27, prieš – 3, susilaikė 58. Nepritarta.
Dėl 77 straipsnio yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Iš dalies pritarta. Ar galime pritarti iš dalies bendru sutarimu?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 dalies yra G. Steponavičiaus pasiūlymas, čia nereikia balsuoti. Toliau yra Seimo narių R. Paliuko, A. Zeltinio, L. Dmitrijevos. Iš dalies pritarta. Ar sutinkate?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Paliukai?
R. PALIUKAS (DPF). Taip, sutinkame. Komitetas pataisė.
PIRMININKĖ. Sutinkate. 8 dalis. G. Steponavičiaus pasiūlymui dėl 8 dalies iš dalies pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti iš dalies? Pritarta komiteto nuomonei pritarti iš dalies. Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymui dėl 10 dalies yra nepritarti. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Čia yra esminis pasiūlymas. Jis siūlo, kad švietimo ir mokslo ministro nustatytų valstybės finansuojamų doktorantūros vietų būtų ne didesnė kaip 10 % ir konkursą vykdytų… čia tas pats yra irgi. Žodžiu, vietoj švietimo ir mokslo ministro jis rašo Lietuvos mokslo taryba. Komitetas nepritaria jo šito straipsnio redakcijai, nes yra perteklinis reguliavimas ir, be to, sunku nustatyti šituos apribojimus iki 10, po 10 %.
PIRMININKĖ. Supratome. Komitetas nepritarė. Ar galime nepritarti bendru sutarimu? Nesupratau, galime nepritarti? (Balsai salėje) Nepritarta bendru sutarimu. Pritarta komiteto nuomonei.
Dėl 11 punkto iš dalies pritarti. R. Paliukas, A. Zeltinis, L. Dmitrijeva. Tinka jums?
R. PALIUKAS (DPF). Taip, sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Dėl 17 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Čia vėl jūs nepritarėte. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Čia yra tas pasiūlymas, kurį mes, Seimas, labai ilgai svarstėme, kas tai yra gerai besimokantis. Kadangi mes pritarėme Prezidentės veto ir po to priėmėme kitą redakciją, kas yra gerai besimokantis, tai čia senas jo pasiūlymas ir jis jau nebeaktualus. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Pritarta komiteto nuomonei nepritarti.
Dėl 78 straipsnio nebereikia balsuoti.
79 straipsnis. Yra Seimo narių I. Šiaulienės, B. Juodkos, V. Gedvilo, O. Valiukevičiūtės, G. Purvaneckienės, O. Leiputės ir B. Vėsaitės pasiūlymas. Ar jūs reikalaujate svarstyti? Nereikalaujate. Ačiū.
Dėl 2 dalies yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Čia aš jau, kaip minėjau, kur buvo dėl tų 10 %, dėl geriausiai studijų metus baigusių asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina. Mes nepritarėme, nes čia išeina daugiau kaip 10 % ir čia reikės papildomų biudžeto lėšų. Komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Visiškai gera, nors nelabai liberali nuostata siūloma. (R. Paliukas: „Tuo labiau nereik pritarti…“). Bet jai būtų galima pritarti, jeigu siekiame socialinės gerovės valstybės, tai kuo daugiau remsime išsilavinusią visuomenę ir galimybę įgyti išsilavinimą, tuo bus geriau. Pasiūlymas yra visiškai geras.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Balsuojame. Išsiskyrė nuomonės. Balsuojame. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. už – 30, prieš – 1, susilaikė 56. Nepritarta.
80 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 81 straipsnis. Nėra. 82 straipsnis. Nėra.
83 straipsnis. Yra Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Čia dėl 5 straipsnio, kuris sako, kad tie, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose, aukštajai mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programa susijusių įmokų. Gerbiamasis G. Steponavičius nori parašyti, kad „valstybinėse aukštosiose mokyklose“, kad tiktai valstybinėse neturi mokėti. Komitetas nepritarė, nes mes manome, kad pagal konstitucinę doktriną dėl aukštosios mokyklos autonomijos manytina, kad 83 straipsnio 5 dalies nuostata riboja valstybinės aukštosios mokyklos teisę priimti asmenis studijuoti į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, kuriose studijuojama mokant aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą. Todėl komitetas dar pasiūlė 5 dalį išdėstyti taip: kad asmenys, studijuojantys valstybės finansuojamose studijų vietose, valstybinei mokyklai neturi mokėti jokių tiesiogiai su studijų programos įgyvendinimu susijusių įmokų.
PIRMININKĖ. Palaikanti nuomonė – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš supratau, kad komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Nepritarė.
R. PALIUKAS (DPF). Nepritarė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Pasiskaitykime gerai.
PIRMININKĖ. Nepritarė.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, ne, bet tai, ką perskaitė pirmininkas toliau, tai…
R. PALIUKAS (DPF). 83 straipsnio 5 dalį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Viskas gerai. Aš tam pritariu, kam pritaria komitetas.
R. PALIUKAS (DPF). Tai va.
PIRMININKĖ. Supratau. Gal galime bendru sutarimu nepritarti G. Steponavičiaus pasiūlymui? (Balsai salėje) Paliekame komiteto.
R. PALIUKAS (DPF). Komiteto pasiūlymas lieka.
PIRMININKĖ. Pritarta komiteto pasiūlymui.
84 straipsnis.
R. PALIUKAS (DPF). Čia vėl socialinė, kultūrinė…
PIRMININKĖ. Antro, trečio nereikia. Jau apsisprendėme. Dėl 2 dalies G. Steponavičiaus pasiūlymo. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Mes siūlome tos 2 dalies neišbraukti, kaip jis siūlo išbraukti šio straipsnio 2 dalį, kur jis aiškina, kas yra programos, mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros programos, kas tai yra intelektiniai produktai, eksperimentinės plėtros rezultatai, nauja mokslinių tyrimų infrastruktūra, aukštesnė tyrėjų kompetencija. Mes siūlome neišbraukti, nes tai nėra perteklinis straipsnis, bet tai yra nuostata, susijusi su 3 dalimi. Jeigu 2 dalį išbrauksime, tai 3 dalis bus ne visai aiški.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu nepritarti? Pritarta komiteto nuomonei nepritarti bendru sutarimu. Dėl 3 dalies, dėl dalies jau esame apsisprendę, čia tik dėl trijų žodžių, kiek aš suprantu, – „valstybei ir visuomenei svarbiai problemai spręsti“. Komitetas nepritarė. Ar galime nepritarti bendru sutarimu?
R. PALIUKAS (DPF). Mes manome, kad visas šis įstatymas yra svarbus valstybei ir visuomenei. Nereikia akcentuoti…
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? Nepritarta bendru sutarimu. Komiteto nuomonei pritarta.
Toliau jau mes esame apsisprendę. Dėl 85 straipsnio esame apsisprendę. Dėl 86 straipsnio apsisprendę. Dėl 87 straipsnio nėra pataisų. Dėl 88 straipsnio apsisprendę. Dėl 89 straipsnio esame apsisprendę.
90 straipsnis. Yra V. Simuliko ir E. Šablinsko pasiūlymas, pritarta iš dalies. Klausiu, ar tenkina pritarimas iš dalies? Tenkina. Neprašo balsuoti. Čia jau esame apsisprendę.
Ir dėl įsigaliojimo. Įsigaliojimo data jau praėjo. Čia siūlome pataisyti iki priėmimo stadijos datą, gerai?
R. PALIUKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ir viskas. Taigi ačiū pirmininkui, ačiū Seimo nariams už darbą. Po svarstymo nuomonės už, prieš. Nuomonė prieš – V. Stundys. (Šurmulys salėje)
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, kad galiu kalbėti. Argumentų čia būtų galima pasakyti ne vieną. Įstatymo projekte, kurį svarstėme, yra ir gerų dalykų, bet pats pagrindinis neigiamas dalykas yra tas, kad mes padarėme, nepaisydami daugelio institucijų asocijuotų susivienijimų atstovų pozicijos, pakeitėme aukštųjų mokyklų valdymo modelį. Tai yra valdantieji pakeitė aukštųjų mokyklų valdymo modelį ir sugrąžino senąją tvarką, kai rektorius yra visiškai valdomas akademinės bendruomenės senato ir, be abejo, tokiu būdu jis yra susaistomas vykdant kokias nors aukštosios mokyklos reformas. Aš manau, kad tai yra žingsnis atgal. Visas modernusis pasaulis pripažįsta štai tokį sąveikos būdu pagrįstą trinarį valdymo modelį, kai kompetencijos tarybos ir senato, akademinių reikalų institucijos ir rektoriaus yra išgrynintos ir grindžiamos tarpusavio sąveika, tačiau rektorius bet kuriuo atveju įgyja nepriklausomumą, tiesioginį nepriklausomumą nuo akademinės bendruomenės institucijos senato sprendimų. Šiuo atveju mes visiškai susaistysime rektorių ar kolegijos direktorių ir, be abejo, vėl sukursime tuos pačius akademinius anklavus, kokius turėjome iki 2008 metų. Gaila, kad Seimo dauguma nekreipė dėmesio į universitetų rektorių, kolegijų direktorių, verslo struktūrų, studentų atstovų…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. STUNDYS (TS-LKDF). …poziciją nekeisti valdymo modelio. Tikiu, kad priėmimo stadijoje prie to sugrįšime ir priimsime teisingą sprendimą.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Pitrėnienė.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, klausimas yra labai svarbus, įstatymo pataisos yra labai svarbios, mes norime permainų, norime kokybinių aukštojo mokslo permainų. Aišku, įstatyme nėra absoliuto, kad viskas labai gerai. Visko bus, keisis situacija, bet įstatymai tam ir yra, kad juos galima taisyti. Aš manau, kad žengiamas žingsnis yra labai svarbus. Po praeito įstatymo redakcijos, kur buvo daugybė nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai, jeigu mes turėsime politinės valios dar ir priimti, ne tik pritarti po svarstymo, manau, tikrai turėsime aukštojo mokslo permainų, ko ir siekiama šiomis įstatymo pataisomis. Labai dėkoju visiems, susikaupus balsavusiems šiandien už įstatymo pataisas, tikiuosi, kad turėsime valios priimti šias pataisas šioje sesijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 57, prieš – 3, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
Dabar noriu paprašyti, buvo atidėti balsavimai, nes trūko balsų priimti, jeigu galima. Prašom. Gerbiamas V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik trumpą repliką. Dabar galiojantis įstatymas atitinka Konstituciją. Aš stebiuosi, kad ministrė to nežino. Reikia tik apgailestauti.
Antras dalykas. Kadangi Seime daug svarstytų šio įstatymo normų buvo ištrauktos iš pastalės ir atneštos į komiteto posėdį paskutiniu metu, aš, remdamasis Statuto 153 straipsnio 2 dalimi, frakcijos vardu siūlau, kad Seimas balsuotų, jog šitą įstatymo projektą reikia paskelbti visuomenei svarstyti, nes didžioji dalis visuomenės, kuri dalyvavo komiteto posėdžiuose, daugumai radikalių pakeitimų nepritarė. Taigi frakcijos vardu siūlau remtis šia Statuto norma.
PIRMININKĖ. Čia mes tikrai negalime vadovautis 153 straipsniu, čia buvo pasirinkimas, ir pasirinkta pritarti komiteto projektui. Seimas balsavo.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Visiškai galime remtis, kokie argumentai nesiremti?
PIRMININKĖ. Seimas jau balsavo, negalime grįžti. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų turėdamas minty, ką konservatoriai susitarė su liberalais, kad šitas įstatymas turi būti nepriimtas, matau visus žingsnius, kurie intensyviai daromi. Bet, gerbiami kolegos, šiandien jums Prezidentė pasakė, kad jūs blogai dirbate švietimo srityje, nepriimate teisingų įstatymų. Tai būkite geri, balsuokite! Aš siūlau paprašyti Seimo Pirmininkės ypatingos skubos.
PIRMININKĖ. Ne, nebus ypatingos skubos. Prašom, jeigu galima, pratęsti darbą, kol yra Seimo narių. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Kęstuti ir kiti valdantieji, mes tikrai neturime galimybės jokio projekto sustabdyti ir neleisti jums priimti, nes jūs turite daugumą su atsarga ir galite padaryti, ką norite. Nesigąsdinkite patys ir kitų čia negąsdinkite. Bet tikrai negalime pritarti tokiems projektams, kurie suka atgal į praeitį, o ne į pažangą. Jeigu mes tokioje svarbioje srityje, kaip aukštasis mokslas, studijos, priimame naują projektą, norėtume, kad jis strategiškai ką nors duotų ateityje, o to strategiškumo Prezidentė kaip tik ir pasigedo.
16.25 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 4, 41, 6, 8, 81, 82, 83, 84, 87, 9, 13, 15, 161, 162, 17, 171, 19, 26 straipsnių, II skyriaus pavadinimo, II skyriaus antrojo skirsnio, Įstatymo 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4401(2)ES (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu įstatymo projekto Nr. XIIP-4401 priėmimą. Liko tik balsavimas. Tabako, tabako gaminių ir su juo susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4401) priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 pavadinimo, 1, 2, 3, 14, 17, 18, 26 straipsnių, II skyriaus, III, IV skyrių, III skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimų, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161, 162, 171 straipsniais įstatymo Nr. XII-1529 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4404(2) (priėmimo tęsinys)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-4404 – Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimas. Liko tik balsavimas. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4404) priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2098 straipsniu ir 237 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4443(2) (priėmimo tęsinys)
Ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 2098 straipsniu ir 237 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas. Čia lydimasis. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4443) priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIP-4490 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ačiū. Grįžtame prie darbotvarkės. Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIP-4490. Pateikimas. Pagal 23 straipsnio 5 ir 6 dalis. Ar reikia perskaityti apie procedūrą? Negirdžiu. (Balsai salėje) Nereikia. Kviečiu komisijos pirmininką V. Saulį pateikti išvadas.
V. SAULIS (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, kaip žinote, Lietuvos Respublikos Seimas šių metų gegužės 17 dieną priėmė nutarimą ir sudarė laikinąją tyrimo komisiją „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“. Komisijai buvo pavesta tyrimą atlikti iki birželio 20 dienos. Komisija savo dviejuose posėdžiuose išanalizavo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nurodytas aplinkybes. Posėdyje dalyvavę Generalinės prokuratūros atstovai mus informavo apie susiklosčiusią situaciją. Komisija 2016 m. birželio 8 d. pritarė pažymai, kurios 7 punktas skamba taip: „Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gegužės 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ sudarymo“ 4 straipsnyje nurodytą pavedimą, siūlo Lietuvos Respublikos Seimui duoti sutikimą Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.“
Birželio 8 dienos posėdyje komisija apsvarstė komisijos pažymos ir Seimo rezoliucijos projektus. Nutarta pritarti komisijos pažymos projektui, kuriame siūloma duoti sutikimą Seimo narį N. Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę, ir Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektui. Komisijoje vyko alternatyvus balsavimas. Alternatyvaus balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2.
Teikiu Seimo rezoliucijos projektą, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 ir 23 straipsniais ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimą, Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Naglį Puteikį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ 2016 m. birželio 8 d. pažymą Nr. 305-PŽ, sutinka, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys N. Puteikis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar pirmiausia… O klausimai čia ne diskusijoje? Taip. Užsirašė du Seimo nariai jūsų paklausti. Pirmasis klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gal jūs galėtumėte mums aiškiai, tiesiai šviesiai pasakyti, ką N. Puteikis padarė generaliniam prokurorui, kad jis nori suvaržyti jo laisvę? Ne tik kad patraukti baudžiamojon atsakomybėn, bet dar ir laisvę suvaržyti. Ar jis ką nors sumušė, nužudė, pasmaugė, dar ką nors atliko? Koks čia prašymas? Už ką, kad žinočiau?
V. SAULIS (LSDPF). Atsakysiu labai trumpai. Prokuroras atkreipė komisijos dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo sutikimo leisti patraukti Seimo narį N. Puteikį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę prašoma privataus kaltinimo byloje, kurioje prokuroras nedalyvauja, valstybinio kaltinimo nepalaiko. Ikiteisminis tyrimas tokio pobūdžio bylose neatliekamas. Teisme buvo suteikta galimybė susitaikyti gerbiamam kolegai N. Puteikiui su privataus kaltinimo pateikėja, tas procesas neįvyko. Prokuroras neturi kitos išeities, kaip iškelti baudžiamąją bylą, kaip traktuojama, dėl šmeižto. Tokia yra teisinė situacija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. O čia dabar kas? Bet buvo V. A. Matulevičius klausti… Išsitrynėte, taip? Labai ačiū.
V. SAULIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dabar diskusija dėl rezoliucijos. Diskusijoje dalyvauja Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys.
Prašom. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiami kolegos, noriu pradėti nuo to, kad prašau visų leisti mane patraukti ton atsakomybėn, nes nėra jokio kito būdo, kaip man apsiginti nuo neteisingų pareiškėjos kaltinimų. Laisvės suvaržymo nebijau, nes matau teismų praktiką, net R. Kurlianskiui skyrė pareigą būti namie tik naktį, vadinasi, dieną jis gali susitikti su E. Masiulio atstovais ir nepažeis jokių teisės aktų ir teisės praktikos. Tai jeigu kartais aš šitoje byloje būčiau nuteistas laisvės atėmimu, tikiuosi, kad man paskirs, kaip ir R. Kurlianskiui, tiesiog namų areštą būti naktį namie. Aš čia rimtai pasakiau. Nes praeitą kartą…
Jūs jau vieną kartą mane leidote patraukti atsakomybėn ir aš apsigyniau, visais trimis lygiais apsigyniau: apylinkės teisme, apygardos teisme ir Aukščiausiajame Teisme. Buvau patrauktas irgi generalinio prokuroro prašymu dėl to, kad Klaipėdos STT, liberalai ir viena vietinė oligarchinė grupuotė Klaipėdoje nusprendė, kad aš pernelyg smarkiai saugau Senamiestį nuo jų sumanyto daugiaaukščio stiklainio, kuriame jie norėjo išplauti kazachų pinigus. Tai buvo susivieniję Klaipėdos prokurorai, tuometiniai korumpuoti, korumpuota Klaipėdos STT, tuometinė, įtariu, ir dabartinė, nes vienintelis padalinys, kuris niekada nepagavo jokio kyšininko, politiko. Visi STT padaliniai pagavo, išskyrus Klaipėdos.
Nors ir kaip būtų, jūs man tada leidote, davėte sutikimą mane patraukti, aš teisme tuos dalykus laimėjau, apsigyniau nuo (…) kaltinimų, ir aš tikiu, kad apsiginsiu ir dabar nuo neteisingų kaltinimų.
Antras motyvas, kodėl aš manau, kad Seimo narys turi eiti į teismą, nesidangstyti imunitetu. Vis dėlto K. Apanavičiūtė-Sulikienė, kad ir neteisingai mane kaltina, yra eilinis žmogus ir Seimo narys tikrai neturėtų dangstytis Seimo nario imunitetu, tuo labiau kad kalbama apie paprastus kaltinimus. Čia nėra tas atvejis, kai Seimo narį kaltina koks nors koncernas, ar mane persekioja už kalbas. Tiesiog tai buvo paprastas interviu, kuriame kažkodėl atsirado viena frazė, kurios aš nesakiau.
Nors ir kaip būtų, prašyčiau jūsų leisti mane patraukti atsakomybėn. Bet noriu paaiškinti dar du trumpus dalykus.
Žiniasklaidoje buvo pareiškėjos informacija, kad yra interviu su manimi įrašas. Aš noriu pasakyti, kad nėra interviu įrašo, yra tik redaktoriaus skambutis man: „Nagli, ar atsimeni, tu man davei interviu, ir tame interviu šnekėjome apie K. Apanavičiūtės tėvą?“ Aš atsakau: „Aš neatsimenu.“ Taigi interviu įrašo nėra.
Antras dalykas. „Laisvas laikraštis“ yra mažo tiražo, vieno žmogaus, vieno darbuotojo laikraštis. Kaip suprantu, interviu duodami iššifruoti studentams ar moksleiviams ir ten atsiranda visokių keistų dalykų. Pavyzdžiui, jeigu jūs pavartytumėte laikraštį, rastumėte ir tokią į mano lūpas įdėtą frazę. Prašau atsižvelgti į tai, kad mano tėvas už antitarybinę veiklą 10 metų sėdėjo Stalino lageriuose. Ten į mano lūpas įdėta tokia frazė: „Ir gerai darė Stalinas, kad šaudė biurokratus.“ Na, štai, „Laisvame laikraštyje“, N. Puteikis, taip parašyta. Tiesiog taip yra.
Aš nekaltinu redaktoriaus, toks gyvenimas. Ir kaip ten atsirado ta frazė apie K. Apanavičiūtės-Sulikienės tėvą, aš tikrai nežinau. Aš nepažįstu tėvo, neturiu, niekada neturėjau jokio priėjimo prie duomenų, kas dirbo ar nedirbo su KGB, nei pagal pareigas, nei buityje. Neįsivaizduoju, aš net nepažįstu jos tėvo, aš tik po to pamačiau, kai sulaukiau kaltinimo, pažiūrėjau, kad jis buvęs Liaudies instrumentų muziejaus direktorius Kaune. Gyvenime gyvo nesu matęs.
Dabar paskutinis dalykas. Kaip paaiškinti tą frazę, o kodėl aš nesusitaikiau. Pagal informaciją išeina, kad aš toks negerietis, kuris nesusitaiko. Štai eilinė moteris sako, jūs mane įžeidėte, aš jos nenoriu atsiprašyti, nenoriu su ja susitaikyti.
Aš noriu jums truputėlį pacituoti iš gerbiamosios K. Apanavičiūtės-Sulikienės tinklalapio. Jinai yra padavusi savo mamą į Migracijos departamentą, kad tas pripažintų, kad mamos pasas ir pavardė yra suklastoti. Pacituosiu jos paklausimą Vyriausiajai rinkimų komisijai: „Esu Virginijos Apanavičienės duktė. Nė viename jos plakate nemačiau prisipažinimo dėl bendradarbiavimo su KGB: ir atkreipkite dėmesį – jau po 1990 metų kovo 11-osios. Prašom įpareigoti nuolatinę kandidatę prisipažinti apie savo ryšius su KGB. Pagarbiai K. Sulikienė.“ Dukra, pareiškėja, kuri skundžia mane, rašo apie savo mamą Vyriausiajai rinkimų komisijai.
Toliau iš jos tinklalapio: kokią tam tikrų dalykų krūvą turėsiu dar iškuopti norėdama atlaikyti savo motinos neaiškių specialiųjų tarnybų, jeigu ne majorės, tai… provokacijas? Jinai anksčiau dirbo savaitraštyje „Literatūra ir menas“ su Vasiliausku ir eidavo į Centro komitetą suderinti tekstų. Pamenu, nors man buvo tik ketveri metai. Žodžiu, jinai kaltina savo mamą dirbus ir bendradarbiavus su KGB.
Ir paskutinė citata, dabar jau jinai apie savo tėvą R. Apanavičių: „Jeigu nurašius viską senatviniam profesoriaus marazmui (čia jinai apie savo tėvą), kaip čia sutampa, kad R. Apanavičius dabar veikia kartu su jo žemę išgrobsčiusiais asmenimis?“ Ji ten cituoja. Po to rašo apie savo dėdę, apie arklį, kaltina mano padėjėją pavogus jos arklį, kaltina savo tėvą pavogus jos dėdę, mano padėjėją pavogus jos dėdę ir slepiant jos dėdę, ir taip toliau.
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad K. Apanavičiūtė-Sulikienė – labai karinga moteris, manau, kad dėl nelaimingų aplinkybių sutapimo, dėl to, kad mažas tiražas „Laisvo laikraščio“, ir atsirado ten, nežinau, iš kur, ta frazė, kurios aš nesakiau. Viską sudėjus į krūvą aš stoviu dabar prieš jus ir sakau: nuo visų šitų dalykų apsiginti aš galiu tik teisme, leiskite panaikinti mano neliečiamybę ir leiskite man teisme atremti neteisingus K. Sulikienės kaltinimus man. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū Nagliui. Diskutuojančių nėra. (Balsai salėje) Už, prieš? (Balsai salėje) Ai, čia diskusijoje vienas – už, vienas – prieš. Prašome dalyvauti diskusijoje. Nuomonė už – K. Daukšys. Prašom į tribūną.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų būčiau balsavęs prieš, bet po to, kai Naglis taip aiškiai papasakojo, kodėl jam šito reikia, aš jį visiškai suprantu ir manau, kad mums reikia leisti jį patraukti ton atsakomybėn. Tik nežinau, ar verta leisti suvaržyti jo laisvę, nes šiuo atveju tikrai prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko, kad vieną kartą susidėstytų tuos dalykus, nes privataus kaltinimo tvarka bet kuriam iš Seimo narių gali būti iškelta byla. Tada aš suprantu, kad Seimo narys turi nueiti į tą teismą ir ten atsakyti, bet kodėl turi būti leista jam atimti laisvę arba kitaip ją suvaržyti, aš neįsivaizduoju. Tada mes kiekvienas čia galime vaikščioti visą laiką be jokio imuniteto. Aš siūlau Teisės ir teisėtvarkos komitetui sutvarkyti šituos dalykus ir padaryti taip, kad įstatyme būtų aiškiai išdėstyta, kad prokurorui nereikėtų ateiti su tokiais prašymais. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Dabar, jeigu leisite, Nagli, aš šiek tiek pajuokausiu. Per daug patrauklus vyras buvai, kad neįkliūtum į spąstus. Kadangi dabar paties tokia padėtis, aš galiu tik užjausti. Linkiu stiprybės tuose darbuose, kurie paties laukia, vaikščioti į teismus yra tikrai nelengvas dalykas, bet noriu pasakyti, kolegos, kad šiuo atveju tikriausiai reikia mums pabalsuoti už tai, kad Naglis būtų išleistas į tą teismą, kad jis galėtų ten apginti savo garbę ir orumą, nes iš to, ką jis papasakojo, tai, matyt, čia didžiuma susidarė savo nuomonę ir supratimą. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Nuomonė prieš – V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš buvau iš tų laikinosios tyrimo komisijos narių, kurie norėjo susilaikyti, bet kadangi tokios galimybės nėra, tai balsavau prieš. Man atrodo, mes ne pirmą kartą susiduriame tokiose istorijose su tam tikru marazmu. Štai sėdi žmogus, kolega N. Puteikis, nori atsikratyti neliečiamybės ir niekas neleidžia jos, tos neliečiamybės, atsikratyti. Tai yra tai, kas nereikalinga Seimo nariui. Kad tai yra didelė problema, man atrodo, įrodo ir buvusio liberalų vadovo E. Masiulio istorija. Aš leidau sau neatsargumą paklausti apie tai teisingumo ministro: kaip yra su imunitetu, ar galime sekti mėnesių mėnesiais Seimo narį, ar galima į jo butą veržtis? Pasirodo, viskas tarsi galima. Yra didžiulė problema šitas imunitetas. Jis mums ne padeda, o mums trukdo. Aš ir kviesčiau, ir užregistruosiu tokią įstatymo pataisą artimiausiu metu, kad būtų tas institutas panaikintas.
Ir dar plius mus laiko visuomenė mėgėjais įvairiausių privilegijų, kad mes atsitveriame nuo teisėsaugos ir panašiai. Todėl aš manau, kad turėdami tą neliečiamybę mes save kompromituojame visuomenės akyse. Ir štai dabar: apsižodžiavo Seimo narys su žurnaliste, pasakė kažkokią frazę – „apsišvietęs“ agentas“. Aš galvojau, kad apsišvietęs – tai išsilavinęs. Pasirodo, čia kita prasme. Manau, kad šioje situacijoje kita pusė, oponuojanti Seimo nariui, gali ginčą spręsti ir civiline tvarka, galima puikiausiai kreiptis į teismą ir ginti savo garbę ir orumą, bet šiuo atveju prašoma būtent baudžiamosios bylos ir dar 15 tūkst. eurų. Jeigu kam nors šiaip tikint, mano įsitikinimu, imunitetas ir reikalingas Seimo nariui, tai turbūt būtent tam, kad jisai galėtų laisvai ir netrukdomai kalbėti. Žinoma, nešmeižtų kitų, bet bent jau laisvai reikštų savo nuomonę. Kaip rodo paskutiniai pavyzdžiai: šiandieninis, prieš tai – R. Ačo, čia galėtume iš kitų Seimo kadencijų prisiminti, būtent už Seimo narių kalbėjimą jie traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Tai yra dar vienas absurdas. Jeigu mes negalėsime ir laisvai kalbėti, tai kokie mes parlamentarai?
Ir pagaliu, pabaigiant kalbą, kad imunitetas tarsi turėtų mums suteikti saugumo jausmą tam tikrais atvejais, kad nebūtų su mumis politinio susidorojimo. Sakykim, įtraukiant teisėsaugą ar kad kokios nors užkulisinės jėgos už mūsų poziciją, galbūt principingumą mūsų nesudorotų. Pavyzdžiui, aš įsitikinęs, kad čia visi gerai prisimena N. Venckienės istoriją, tai galbūt tuo atveju, kai reikėjo tam tikrų Seimo saugiklių nuo susidorojimo, tai šitie saugikliai pasirodė nieko verti, jie neveikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai, priėmimo stadija Tuoj pažiūrėsime, ar yra. Yra prieš – K. Daukšys. Ar norite kalbėti? Ne. Ačiū.
Taigi balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimta rezoliucija, balsuojate už. Taip, jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Vadinasi, 71. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 76, balsavo 75: už – 67, prieš – 3, susilaikė 5. Nepritarta. Reikėjo 71. Nepritarta. Viskas. (Balsai salėje) Buvo įrašyta 15 val. 10 min., bet jūs iš ryto atidėjote. (Balsai salėje) Ryte Prezidentės pranešimas buvo. Antras dalykas, jūs patys atidėjote visus svarbius sprendimus į popietinį posėdį. (Balsai salėje) Gerai, viskas, nediskutuojame. Viskas taip, kaip buvo numatyta pagal laiką.
2-4 klausimas. (Balsai salėje) Seimas sprendžia, nes buvo balsavusių ir prieš. Kiekvienas Seimo narys turi savo nuomonę. Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Vadinasi, buvo pakankamas balsų skaičius.
Toliau. Pagal darbotvarkę 2-4 klausimas – Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926 123 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4412. Pateikimo stadija. J. Požela ir 47 Seimo nariai. Nėra? Niekas kitas nepateiks? Atidedame.
16.50 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4024 (pateikimas)
2-5 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4024. Pateikimo stadija. R. Tamašunienė ir 50 Seimo narių. Prašom
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, gal jūs iš karto ir lydimąjį pristatysite? 2-6?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, kartu… Ne, čia kito įstatymo yra lydimasis.
PIRMININKĖ. 2-6a klausimas. Atsiprašau, čia kitas, atskiras. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Pateikiame Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio pakeitimą, kuris numato ir pagrindinis šio projekto tikslas – paskatinti šeimas turėti daugiau vaikų, kad vis dėlto Lietuva kažkokiu būdu išbristų iš tokio rodiklio, kuris vadinamas demografiniu nykimu, skiriant už kiekvieną antrą ir kitus vaikus 120 eurų per mėnesį. Apribojimai taikomi tik gimus pirmajam vaikui ir tuomet skaičiuojamos šeimos pajamos. Jeigu vienam asmeniui jos per mėnesį yra mažesnės negu 153 eurai, tada ta išmoka priklausytų, jeigu pajamos yra didesnės, už pirmąjį vaiką, kuris niekaip neišsprendžia demografinės padėties ir du suaugę žmonės, mano įsitikinimu, gali išlaikyti vieną vaiką, tuomet ta išmoka nebus skiriama. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas. Ruošiasi K. Daukšys.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, suprantu mūsų visų rūpestį vaikais, šeimomis, demografija, viskas labai gerai. Bet mes, kaip įstatymų leidėjai, pateikdami įstatymą, turime įvykdyti tam tikrus reikalavimus. Aš jūsų aiškinamajame rašte pasigendu, kiek tai kainuos biudžetui, nes vis dėlto, pateikiant įstatymą, reikia paskaičiuoti, kokios galimybės ir kada mes galėsime įgyvendinti. Nes jūsų parašymas – įvedus naujus mokesčius bankams ir dideliems prekybos tinklams, tai čia kas?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Šaltinis.
A. SYSAS (LSDPF). Kur tie įstatymai, mano klausimas jums, kada aš galėsiu pamatyti įstatymą bankams ir dideliems prekybos centrams? Labai ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Aš noriu jums atsakyti, kad Bankų įstatymas jau yra užregistruotas, jūs jį galite pamatyti įėjęs į įstatymų registracijos sistemą. Noriu pasakyti, kad, be abejo, tai yra išlaidos valstybės biudžeto, yra didelės išlaidos, bet nekainuoja daugiau nei pinigai. Man atrodo, kad vaikai ir šeima – tai būtent tas prioritetas, kuris ir turėtų sulaukti daugiausia Vyriausybės dėmesio.
Iš kur 120 eurų suma? Be abejo ji yra didelė ir ji diskutuotina, tačiau nemanau, kad ji turėtų būti mažesnė, kadangi lyginu kitų Europos šalių šeimai skiriamos paramos dydį. Lietuvos bendrasis vidaus produktas nėra mažesnis negu kitų Europos šalių, pavyzdžiui, 2014 metais, turiu duomenis, vienam Lietuvos gyventojui teko 12,4 tūkst. dolerių, Lenkijoje – 12,5 vienam gyventojui. Taigi atotrūkis yra minimalus, o kaimyninė šalis labai daug paramos skiria ne tik išmokomis vaikams, bet ir kitomis formomis šeimoms, daugiavaikėms šeimoms ir vaikams. Manau, kad ekonominiai rodikliai ir yra įpareigojantys priimti tam tikrus veiksmus ir paremti šeimą.
Kodėl tokia forma, ne PNPD ir t. t.? Todėl, kad aš įsitikinusi, kad mūsų mokesčių sistema yra tikrai ydinga, skiriamas PNPD atrodo įspūdingai popieriuje, į rankas žmonės tegauna vos kelis eurus. Kaip ir įvyko šį kartą, padidinus PNPD, du vaikus auginanti šeima gavo 12 eurų, tris vaikus – 16 eurų. Man atrodo, tai ne ta parama, kurios tikisi mūsų šeimos.
PIRMININKĖ. Noriu priminti, atsakyti – dvi minutės.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti – viena minutė. Klausia K. Daukšys. Ruošiasi R. J. Dagys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Manau, kad paramos šeimai didinimas valstybės biudžetui nieko nekainuos ilgalaikėje perspektyvoje, kadangi, duok Dieve, bent 10 % padidėtų vaikų gimstamumas ir mes iš karto turėtume visai kitą padėtį visuomenėje ir visai kitas perspektyvas pensininkams ir visiems kitiems. Todėl aš noriu jūsų paklausti tokio dalyko. Ar jūs manote, padidinus išmokas, ar nuo to Lietuvoje pagerėtų demografinė situacija, ar atsirastų daugiau paskatų tiesiog gimdyti vaikus?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už pastabą. Iš tikrųjų aš labai noriu pritarti, kad vis dėlto tai perspektyva, tai strateginis matymas, kad ateityje būtų paskatintas gimstamumas, kuris, gyventojų daugėjant, sprendžia kitas problemas, socialines ir t. t., pensijų mokėjimo ateityje. Šita parama tikrai padės šeimoms. Tai yra kitų šalių pavyzdys, tokias išmokas turi Estija, Didžioji Britanija, Portugalija. Lenkijoje, žinome, nuo 2016 metų pradžios įsigaliojo, moka po 500 zlotų už kiekvieną gimusį vaiką. Jeigu šeimoje yra trys vaikai, tai suma yra tokia, sakykime, tikrai reali parama šeimai. Tai, be abejo, jauni tėvai pagalvos, kad vis dėlto mes norime gražios, didelės šeimos ir valstybė mus remia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi A. Dumbrava.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, ši priemonė yra tokia skirta gimstamumui skatinti labai konkrečiai, būtent taip ir skirta, skatinama už antrą, trečią, ketvirtą vaiką. Jūs minėjote, kad Estijoje ir kitose šalyse jau veikia šita sistema. Ar yra kokių nors duomenų, kokį turėjo poveikį gimstamumui, kada yra priimti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tikrųjų Lenkija, aš pradėsiu vis dėlto nuo Lenkijos, ėmėsi tokių sprendimų, kadangi gimstamumo rodikliai yra labai panašūs į mūsų valstybės, jie iš tikrųjų yra neigiami ir dėl emigracijos, ir dėl mažo gimstamumo. Ji paskatino ir būtent rėmėsi kitų šalių pavyzdžiu. Aš nesu taip giliai susipažinusi su visų šalių, bet jau priimti sprendimai, kurie įsigaliojo šių metų pradžioje, manau, vis dėlto mūsų kaimyninės šalies Vyriausybė įvertino, kad tai turi teigiamą poveikį. Pats deklaravimas, kad mes skiriame konkrečiai jūsų vaikui tam tikrą sumą, be abejo, man atrodo, sprendžia daug klausimų ateityje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Tikrai, manau, vertas, labai įdomus ir labai simpatiškas jūsų siūlymas. Be abejo, valstybei tai kainuos, bet mes turime išskirti prioritetus, ar mes norime, kad mūsų valstybė gyvuotų, ar mes norime valstybę matyti ateityje su išsilavinusiais jaunais žmonėmis ar kad tokios nebūtų. Tai čia faktas. Bet aš norėčiau pasitikslinti dėl jūsų tokio teiginio. Jeigu šeimoje gimsta neįgalus vaikas, vadinasi, pajamos nežiūrimos, tiesiog mokama ta išmoka. O jeigu gimsta antras vaikas, bet kokiu atveju, jeigu pirmas vaikas neįgalus, tada pajamos yra netestuojamos, taip? Aš teisingai supratau? Už antrą vaiką tada jau mokama nežiūrint į pajamas, ar ne?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, be abejo, yra taikoma išimtis, jeigu jaunai šeimai gimsta neįgalus vaikas. Man atrodo, kad išlaidos tos šeimos yra iš tikrųjų didesnės ir ta parama turėtų būti skirta, gimus neįgaliam vaikui. Bet gimus antrajam tai priklausytų už abu vaikus ir kitiems gimusiems ta išmoka priklausytų.
PIRMININKĖ. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamoji Rita, jūs pateikėte tai, ko reikia mūsų žmonėms. Be abejo, gimstamumas yra mažas, demografiniai rodikliai blogi, jeigu miršta daugiau negu gimsta, tai yra valstybės katastrofa. Taigi nereikia toli eiti, ir Estijos pavyzdys, o dabar ir Lenkijos. Estijoje jau galioja tas įstatymas ir matome teigiamas kryptis. Ypač noriu akcentuoti gerą pusę, kad jūs atkreipėte dėmesį į invalidus, nes čia niekas nesupranta, ką reiškia šeimoje turėti invalidą, kad moteris praranda savo kvalifikaciją, pasiaukoja vaikui, pati augina, ne valstybei atiduoda, manau, kad tikrai turi būti. Bet pirmiausia Seimo nariams reikia pradėti nuo savęs ir tada tie įstatymai veiks. Man atrodo, kad šitas įstatymas turėtų veikti, ir dėl tų, kas nebalsuos, man atrodo, rinkėjai padarys išvadą. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū gerbiamajai Seimo narei. Pakviesiu visus kolegas pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo. Iš tikrųjų visos šeimos, ne tik tos, kurios turi ypatingų… ypatingą situaciją, yra socialiai remtinos, bet visos šeimos, auginančios vaikus, sulauks valstybės tinkamo dėmesio ir paramos. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš sveikinu kolegę, parengusią tikrai reikalingą įstatymą, ir turiu viltį, kad čia bus vienas iš tų siūlymų, kurie suvienys kolegas Seimo narius, o ne priešingai, nes jau seniai mums reikia permąstyti savo vaikų ir šeimų rėmimo sistemą. Juo labiau šiandien ir Prezidentė pasakė, kad ir tarptautinės organizacijos, įtakingos tarptautinės organizacijos, mato kaip Lietuvos trūkumą tai, kad žmonės nejaučia ekonominio augimo savo kišenėse, savo šeimų biudžetų. Tai būtų labai solidi, teisinga ir, aš net sakyčiau, moderni, ir pažangi paramos forma. O kiek ten, galbūt kam nors tas skaičius dabar atrodo rizikingas, tai mes galėsime svarstyti. Bet, svarbiausia, mes pritarkime po pateikimo. Gal tai bus kelias į nacionalinį susitarimą socialiniais klausimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Suprantu, kad visi norime labai gražiai atrodyti prieš rinkėjus, idėja labai gera, sveikintina ir net palaikoma. Aš palaikau tą idėją, bet kaip tai daroma, tai atsiprašau. Turbūt kiekvienas suprantame, kai tokia pataisa teikiama likus keturiems mėnesiams iki rinkimų, tai yra masalas rinkėjams. Elementariai. Vadinkime daiktus savo vardais. Padaryta na ne tiesiog copy paste iš Lenkijos Prawo i Sprawiedliwość partijos rinkimų platformos, bet pakoreguotas skaičius – 120 eurų. Nėra jokio biudžeto paskaičiavimo. Prisiminkime 2008 metus – kiek neįvykusių lūkesčių mes sukėlėme žmonėms! Teikiant tokius pasiūlymus, vis dėlto pirma reikia susitarti, o po to teikti. Žmonės jau išgirdo, mums pradėjo plaukti laiškai. Valio! Reikia paremti. Tvarka. Bet mes susitarkime, o neteikime lūkesčių, kurių galime neįgyvendinti. Todėl aš tikrai neapgaudinėsiu rinkėjų ir aš tiesiai sakau, kad pirma pamatuokime, o paskui kirpkime.
Ir paskutinis dalykas. Šis įstatymas galios visoms šeimoms. Ką darysime su asocialiomis šeimomis, kurių vaikų daug ir kurių kai kurie tėveliai apskritai nenori nieko daryti? Šis įstatymas veikia… Tai kaip mes? Pagalvokime apie visą veikimo principą ir tada siūlykime, nes lazda turi du galus ir tas antras galas gali būti labai sunkus ir skaudantis, todėl aš susilaikysiu. Aš tikrai nebalsuosiu prieš, bet aš noriu, kad mes mąstytume prieš teikdami tokius siūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vaikai nekalti, kad jie gimsta vienoje ar kitoje šeimoje. (Balsai salėje) Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Beveik susitarimas, kaip ir buvo minėta. (Šurmulys salėje)
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti dėl komitetų? (Balsai salėje) Palaukite truputį. M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu pateikti siūlymą dėl komitetų. Kadangi šis klausimas grynai finansinis, siūlau, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Statutinis siūlymas. Dėl komitetų ar po balsavimo replika? Dėl komitetų? Gerai. Dabar yra pasiūlymas, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis. Yra du. Alternatyviai balsuojame. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Paklausykite. Pagrindinis… Yra statutinis siūlymas. Kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuojate už, kas manote kitaip, kad pagrindinis turi būti Biudžeto ir finansų komitetas, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. (Balsai salėje) Pinigai taip pat numatyti biudžeto. (Šurmulys salėje) Nesiginčijame, balsuojame. Buvo statutinis prašymas. Kas už Socialinių reikalų ir darbo komitetą, balsuoja už, kas mano, kad pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, balsuoja prieš. Susilaikiusių neskaičiuojam. (Balsai salėje)
Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 44, prieš – 30. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Nebeliko laiko, nes reikia Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Taip, Vyriausybės išvada privaloma, nes čia yra pinigai. Pagal Statutą privalome paprašyti Vyriausybės išvados. Rugsėjį pasvarstysime. Iki rugsėjo bus išvada.
Replika po balsavimo. Gerbiamasis R. J. Dagys, prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš labai prašyčiau mūsų komiteto narių nespekuliuoti vaikais, gyvenančiais socialinės rizikos šeimose. Pagal jūsų pačių ministerijos pateiktus duomenis, tokių vaikų yra vienas procentas. Gyvenančių vargingai, taip, bet socialinės rizikos šeimose – vienas procentas. Todėl prašom nespekuliuoti šitais terminais, juo labiau kai reklamoje mes labai dažnai tai pamatome. Mes visą laiką bet kokią paramą galime nurašyti vaikams, kad mes skatinsime socialinės rizikos šeimų gimstamumą.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Prašome Vyriausybės išvados ir svarstome rudens sesijoje.
17.08 val.
Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130, Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4131 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6ar ir 2-6b klausimai. Iš karto turbūt abu? Šeimos kortelės įstatymo projektas Nr. XIIP-4130 ir Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4131. Pateikimo stadija. Prašom. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Taip pat šeimoms skirtas įstatymas, kuriuo siekiama sukurti nuolaidų ir paramos sistemą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų. Prieš tai kalbėjęs kolega pasakė apie copy paste, tai būtent šito įstatymo pavyzdys yra pasirinktas pagal lenkų variantą, tačiau ši idėja nėra nauja. Ji radosi Prancūzijoje ir galioja tai pat kai kurių valstybių atskirose savivaldybėse, bet daugeliu atvejų taip pat galioja visoje šalyje.
Lietuvoje taip pat turime gražių pavyzdžių – Alytaus savivaldybę. Verslo sektorius kartu su savivaldybe yra įvedęs šeimos kortelę daugiavaikėms šeimoms, kurios gali pasinaudoti nuolaidų ir paslaugų paketu. Mes siūlome šeimos kortelės turėtojams, t. y. tėvams ir trims jų vaikams bei vėlesniems vaikams, turėti lustinę kortelę, kuri suteiktų galimybę pasinaudoti Vyriausybės patvirtintomis nuolaidomis, ir čia būtų labai gražu, kad kiekviena ministerija dalyvautų Šeimos kortelės programoje ir pateiktų savo pasiūlymus. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministerija – nuolaidą transportui, Vidaus reikalų ministerija – kokiems nors dokumentams, ne kokiems nors, bet, pavyzdžiui, pasą įsigyjant nemokamai, Sveikatos ministerija – nuolaidą arba vitaminams, arba skiepams ir t. t. Visos ministerijos galėtų pagalvoti, kaip jos iš turimų asignavimų galėtų paremti daugiavaikes šeimas. Taip pat pakviestume prisidėti prie šios programos privatų sektorių. Be abejo, čia būtų Ūkio ministerijos toks, sakykime, pamąstymas, ką jie galėtų pasiūlyti verslininkams ir kas taptų prestižu paremti, turėti ženklą „Mes remiame daugiavaikes šeimas“, ir čia yra priimama šeimos kortelė.
Privatus sektorius taip pat galėtų pasiūlyti savo nuolaidų, pavyzdžiui, tai galėtų būti nuolaidos knygoms, arbatos puodeliui kavinėje, sporto salės ir t. t. Gražios daugiavaikės šeimos, auginančios vaikus, Seimo konferencijos metu taip pat kalbėjo apie ypatingą norą kartu su vaikais nuvažiuoti į Operos ir baleto teatrą, į teatrą, į koncertą, nes šeimai, auginančiai tris vaikus ir gyvenančiai Vilniaus rajone, kur kelionė kainuoja mažiau, tai kainuoja apie 100 eurų. Tai yra didelės išlaidos ir, manau, ta programa irgi parodytų ir mūsų visų dėmesį, deramą dėmesį daugiavaikei šeimai, pagarbą jiems, nes jie augina mums ateinančią kartą, kartu tai būtų reali parama šeimai ir tos kortelės turėtojams. Ačiū ir prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai, bet prieš tai noriu perduoti pirmininkavimą J. Narkevičiui.
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRA-KŠSF). Laba diena dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai. Taigi, pone Edmundai Jonyla, jūsų pirmas klausimas. Prašom.
E. JONYLA (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, aš suprantu, tai būtų dar viena parama, apie vieną programą daugiavaikėms šeimoms jau kalbėjome, čia kita. Jeigu Lenkijos pavyzdžių yra, tai kiek kainuotų ta kortelė, na, kokiomis sumomis pasinaudotų?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš negaliu konkrečiai įvardyti sumos, nes dėl šio įstatymo vis dėlto Vyriausybė turėtų apsispręsti, kokias nuolaidas mes galime teikti šeimoms. Galbūt ministerijos kartu su sektoriumi, kuris dirba šioje srityje, pamąstys ir pritaikys tai, kas biudžetui nekainuos, aš kalbu apie viešuosius finansus. Pavyzdžiui, jeigu mes suteiksime nuolaidą važiuojant tarpmiestiniu transportu arba geležinkeliu, be abejo, Susisiekimo ministerija patirs nuostolių, reikės kažkiek kompensuoti. Galbūt mūsų geležinkeliai dirba pelningai ir jie atskaitys iš savo pelno kaip valstybės įmonė. O privatus sektorius, aš įsivaizduoju taip, kad jie turėtų turėti arba mokestinę lengvatą, arba įdarbinant kažkokią darbo santykių apmokestinimo dalį. Be abejo, tai yra svarstytina. Pirmą paketą mes galime parengti iš to, ką turime, ir pasiūlyti šeimoms tų lengvatų iš visų sričių, be abejo, ir iš kultūros. Pavyzdžiui, jeigu bus pigesni bilietai į teatrą, tai Kultūros ministerija taip pat pareikalaus, bet kiek pasinaudos ta kortele, sudėtinga pasakyti. Čia yra daugiavaikėms, noriu pabrėžti. Jeigu prieš tai buvo antram vaikui ir visiems paskesniems vaikams, tai čia yra gausioms, aš galbūt ne tą terminą pavartojau, tai yra naujas terminas, nes mūsų daugiavaikės šeimos nori, kad jas vadintume gausiomis šeimomis, tai tas įstatymo projektas skirtas gausioms šeimoms, jau dabar esančioms ir planuojančioms pagausėti.
PIRMININKAS. Ačiū už atsakymą. Pone Sysai, jūsų klausimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, yra labai daug Teisės departamento pastabų, aš norėčiau, kad jūs į jas reaguotumėte. Ar jums neatrodo, kad labai nekonkretu, vien kortelė nieko neišsprendžia? Ar nereikėtų surašyti kur kas konkrečiau? Jeigu jūs kalbate apie tam tikras lengvatas, tai šiandien kai kurie vaikai gauna tas lengvatas, pavyzdžiui, transporto, ką jūs minite. Yra dar kažkokios lengvatos, kurios jau šiandien yra numatytos. Ar nereikėtų to aiškiai surašyti, nes vien kortelės buvimas yra tik faktas, kad turi tą kortelę, bet niekur nepagrįstos jos galimybės?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Būtent aš ir pavedu Vyriausybei surašyti, ką mes turime dabar, ir papildyti tris vaikus ir daugiau auginančių šeimų paketą paslaugomis, kurias galima toms šeimoms suteikti. Be abejo, tas įstatymas yra naujas, tai yra projektas, į Teisės departamento pastabas reikia atsižvelgti ir suredaguoti. Aš tą įstatymą parengiau pagal dabar mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įvertintas gausias šeimas ir pritaikiau mūsų teisinei sistemai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, ar nemanytumėte, kad svarstymo metu reikėtų patobulinti, išplėtoti jūsų pateiktą kortelės koncepciją, kad būtų galima, ką sakė kolega A. Sysas, integruoti tai, kas dabar yra, kartu pradėti kurti visą paslaugų sistemą daugiavaikėms šeimoms? Šiuo metu jos yra fragmentiškai išmėtytos įvairiose vietose. Dalis yra valstybės lygiu, kai kurios savivaldybės kažką turi, kad ta kortelė taptų susistemintos papildomos pagalbos daugiavaikėms šeimoms dokumentu, o ne vien tik simboliu, kad jie turi kokią nors teisę.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų jūsų pastaba teisinga. Galbūt pristatydama aš to nepasakiau, bet aš pažiūrėjau, kaip veikia kitose šalyse ir atskirose savivaldybėse, tai yra susistemintas paslaugų ir nuolaidų katalogas. Daugiavaikės šeimos, kortelių turėtojai žino, kad šioje savivaldybėje šiems savivaldybių gyventojams arba šalies mastu tai yra visiems piliečiams priklauso vienokia ar kitokia nuolaida. Taip pat pateikiami verslo partneriai, socialiniai partneriai, kurie dalyvauja programoje. Visur yra įmonės ženklas, taip pat yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapiuose, savivaldybių tinklalapiuose, kurie parodo tą bendrą socialinę veiklą, skirtą daugiavaikėms šeimoms. Be abejo, mes kartu atliktume du labai gerus darbus: susistemintume tai, ką turime, ir kartu, aš taip įsivaizduoju, jeigu aš būčiau Vyriausybės Ministru Pirmininku, aš įpareigočiau kiekvieną ministeriją pagalvoti, ką mes galime pasiūlyti daugiavaikėms šeimoms savo veiklos srityje.
PIRMININKAS. Ponas R. A. Ručys.
R. A. RUČYS (TTF). Gerbiama pranešėja, ar aš teisingai supratau, kad lengvatos tik transportui ir visokiems renginiams? Aš noriu paklausti, ar jos bus taikomos ir maisto produktams?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Dėl maisto produktų, pavyzdžiui, Žemės ūkio ministerija galėtų paskatinti pieno gamintojus, daržovių augintojus (paremtume ir vietinius gamintojus), bet kalbant apie prekes prekybos centruose, be abejo, reikėtų pakviesti, sudominti ta programa, kad tai yra prestižas dalyvauti toje programoje, didžiuosius prekybos centrus, kad jie skirtų savo paramą, kaip yra kitur, jie turi ženklą, kad čia priimama gausios šeimos kortelė ir yra nustatytas prekių paketas. Pavyzdžiui, sauskelnės, pieno produktai, vaikų maistelis, kad tų prekių rūšims jos gautų papildomą nuolaidą. Ne tą įprastinę nuolaidą, kai mes perkame akcines prekes prekybos tinkluose, bet būtent tos kortelės turėtojams skirtų nuolaidų paketą. Išplėsti iš tikrųjų galima labai daug įvairiose srityse, tik galimybės riboja.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas. Jūsų klausimas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiama kolege, mano klausimas toks. Demografinė situacija Lietuvoje yra tragiška. Kad valstybė neišmirtų, kad tauta neišmirtų, gimstamumas, kaip visi žinome, turi būti šiek tiek didesnis negu du. Lietuvoje yra gerokai mažesnis. Tarp Europos Sąjungos valstybių viena iš nedaugelio valstybių, kuri turi gimstamumo koeficientą virš dviejų, yra Prancūzija. Jūs taip pat paminėjote, kad Prancūzija taip pat taiko analogišką sistemą. Tačiau pagrindinė šeimų palaikymo ir išlaikymo sistema Prancūzijoje orientuota į mokesčių sistemą. Jeigu pas mus yra apmokestinami pinigai, tai Prancūzijoje apmokestinamos šeimos, kuo daugiau vaikų, tuo mažiau apmokestinama.
Tai mano klausimas toks. Jeigu jūs pradėjote tokį puikų kompleksą, ar rengiatės parengti ir mokesčių sistemos keitimo projektą, kuriame būtų apmokestinami ne pinigai, bet būtų apmokestinama šeima, kuo daugiau vaikų, tuo mažesni mokesčiai? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Iš tikrųjų labai gera idėja. Be abejo, šeimos kortelė yra paslaugų ir nuolaidų kompleksas, skirtas daugiavaikėms šeimoms, ir ji nesprendžia dėl mokestinių sistemų. Bet jeigu Finansų ministerija dalyvautų Šeimos kortelės programoje ir pasiūlytų novatorišką mokesčių sistemą, kai mes mažiau apmokestiname šeimas, turinčias daugiau vaikų, tas mechanizmas truputį veikia ir dabar, tas vadinamasis NPD, ir daugiavaikėms šeimoms išmokama šiek tiek daugiau, jeigu augina daugiau nei tris vaikus. Tačiau tai svarstytina. Aišku, čia ne Kortelės įstatymo, bet yra Šeimos įstatymas, parengtas Seime, ir iš to turėtų išplaukti daugiau iniciatyvų remiant šeimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas D. Jankauskas. Prašau. Jau bus paskutinis.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, ačiū už gražų pasiūlymą ir gerą idėją. Tik norėjau pasitikslinti, ar teisingai suprantu patį principą, kuris yra teikiamas. Tikėkime, kad jis bus įgyvendintas. Išeitų, kad gausioms arba daugiavaikėms šeimoms siūlomų arba suteikiamų nuolaidų, lengvatų, galbūt nemokamų paslaugų paketas būtų iš dviejų dalių: viena, ką valstybė siūlo arba garantuoja, ir kita, ką kiekviena savivaldybė papildomai dar yra pajėgi finansuoti ar susitarti su prekių, paslaugų teikėjais. Kitaip sakant, visas tas sąrašas būtų toks kaip iš dviejų dalių ir nuolat pildomas, atnaujinamas. Ar teisingai suprantu?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, be abejo. Aš dar sakyčiau, iš trijų dalių, kadangi Vyriausybė gali pasiūlyti savo įgyvendinamą paketą, gali pasiūlyti savivaldybės savo teritorijoje, bet kartu ir savivaldybė, pavyzdžiui, na, kad ir komunalinių mokesčių mažinimą jie gali pasiūlyti arba kokią nors priemonę, kuri bus įgyvendinta toje savivaldybėje, jeigu savivaldybė turi tam finansinių išteklių. Ir taip pat privatus sektorius. Tai netgi iš trijų tokių dalių sueis į tą vieną kortelę paslaugos ir nuolaidos.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, ponia Rita, atsakėte į visus klausimus, pateikėte šį klausimą ir lydimąjį. Motyvai. Motyvai už. Prieš nėra. Ar?.. Ačiū, tai motyvai…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kalbėsiu, kalbėsiu!
PIRMININKAS. Kalbėsite? Prašau. Ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš labai trumpai noriu pasakyti. Palaikyti šį įstatymą yra būtina, tai yra kompleksas visų priemonių, dėl kurių mes čia ilgai diskutuodami radome sutarimą ir Šeimos grupėje, ir skirtingų frakcijų atstovai. Mečislovui reikėtų pasiskaityti dėl savo klausimo, kuris dubliuojasi, Šeimos stiprinimo įstatyme buvo numatytos priemonės. Šios priemonės stiprybė yra ta, kad yra iš trijų dalių: yra galimybė valstybei turėti savo sistemą, savivaldybėms savo sistemą ir verslą pritraukti, privačius pinigus pritraukti. Tai čia pirmą kartą mes tokį mėginame daryti. Antra, tai yra iš principo katalogas, kuris susistemina mūsų paramos sistemą, kuri dabar yra išsklaidyta ir kartais koncentruojasi ne į tas vietas, kur iš tikrųjų turėtų koncentruotis. Trečias dalykas yra tai, kad kaip tik tai galimybė mūsų šeimoms matyti, kurios savivaldybės yra palankesnės joms gyventi, negu dabar yra.
Tai čia yra tikrai naujas žingsnis ir aš agituoju už jį, sekant mūsų kaimynais lenkais, tikrai imtis šios iniciatyvos.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų prieš nėra. Einame prie balsavimo. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime!“) Galime. Pritariame bendru sutarimu. Klausimams 2-6a, 2-6b po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Dabar svarstymas – rudens sesijoje, rugsėjo mėnesį. Ačiū. (Balsai salėje) Kitas darbotvarkės…
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ten buvo susijęs Vietos savivaldos įstatymas, tai tas…
17.25 val.
Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-1336 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4132 (pateikimas)
PIRMININKAS. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Ponia Rita ir 49 Seimo nariai. R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia, gerbiami kolegos, aš truputį noriu atsiprašyti, čia įsivėlė klaida. Iš tikrųjų įstatymo pavadinime yra įsivėlusi techninė klaida: iškrito žodis „pensijų“ prieš žodį „įstatymo“. Bet esmė nesikeičia ir iš tikrųjų po pateikimo ištaisysime tą klaidą.
Mūsų frakcijos pasiūlymas yra šiek tiek pakeisti senatvės pensijos skaičiavimo sistemą ir prilyginti ją vidutiniam darbo užmokesčiui. Siūlome šiuo metu 25 % vidutinio darbo užmokesčio ir keisti pagrindinę pensijos dalį. Pensija sudaroma iš trijų dalių: pagrindinės dalies, papildomos ir priedo už stažą. Tai ta papildoma dalis ir priedas už stažą lieka tokie pat, kaip numatyta dabar įstatymuose, o pagrindinę dalį siūlome skaičiuoti 25 % nuo vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiandien yra 756,9 eurų, ir tai sudarytų… o pensija dabar siekia 123 eurus, tai tas skirtumas būtų 66 eurai ir pensija padidėtų iki 189 eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už konkretų pristatymą. Ponas K. Glaveckas. Nematau. Ponas A. Sysas. Nematau. Ponas R. J. Dagys. Jūsų klausimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų toks grynai dėl mūsų Seimo technikos klausimo. Kaip tai dera su socialiniu modeliu, kurį mes svarstome, nes ten yra pateiktos kitokios formulės, kitokie skaičiavimo būdai? Kaip jūs tikitės, ar išvis bus galima ką nors priimti, nes mes praėjusį kartą net ir „Sodros“ – socialinio draudimo senatvės pensijų vidutinėms pensijų grindims nepritarėme, ta prasme, kad jos negalėtų kristi žemyn. O jūs dabar čia siūlote reformuoti tą kintamą dalį. Ar yra suderinta? Jūs derinote prie dabar pateiktų gairių? Ar vis dėlto siūlote pertvarkyti dabar galiojančią sistemą?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mes iš esmės siūlome iš tikrųjų pertvarkyti sistemą, surinkome Seimo narių (ir ačiū kolegoms už palaikymą) parašus, kad būtent šiuo metu, kai yra svarstomas socialinis modelis, taip pat ir senatvės pensijos skaičiavimo galimybės, būtų apsvarstytas toks variantas. Manoma, kad jis būtų tinkamas, kad jis leistų didinti pensijas ir būtų suprantamas gyventojams. Jeigu šalies vidutinis darbo užmokestis auga ir sudaro tiek eurų, tai, be abejo, ir senatvės pensijos pagrindinė dalis turėtų būti susieta su tuo augimu. Man atrodo, pats laikas, kad būtų galimybė juos kartu įvertinti, nes, žinome, yra užregistruota ir kitų pasiūlymų, kurie taip pat svarstytini, reikia spręsti, kad oriai mūsų senoliai gyventų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas. Jūsų klausimas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš norėjau pasitikslinti, ar ta pagrindinė pensija, čia suprantama, yra socialinės paramos dalis? Tai ta pensija, kurią jau daug metų numatoma perkelti į valstybės biudžetą? Jeigu taip, tai pasakykite, kaip jūs rengiatės balsuoti už vadinamąjį socialinį modelį, ar jūs balsuosite už, ar prieš, nes čia yra priešingi dalykai?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Mūsų pozicija dėl socialinio modelio ir jo nesavalaikiškumo, darymo nuo kito galo. Mūsų frakcijos pozicija, man atrodo, aiški ir mes visada parodome tai balsuodami, kad iš pradžių reikia įvertinti žmonių pajamas ir tada mažinti socialines garantijas. O mes pasirinkome kitą kelią. Tai sudėtinga. Aš noriu pasakyti, kad aš kalbu apie tą pagrindinę valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį, kuri yra šiuo metu lygi 110 % valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai draudimo stažą, t. y. 30 metų. Aš apie tą dalį kalbu, ta dalis turėtų būti susieta su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus. Motyvai už yra, prieš – nėra. Kalbėsite, pone Jonai Dagy? Ne.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kalbėsiu ta prasme…
PIRMININKAS. Gerai, prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai įdomu, kaip bus. Aš tikrai palaikau tokią diskusiją, bet labai įdomu, kaip balsuos valdančioji koalicija, nes ką tik, per visą pietų pertrauką, kaip tik teko ginčytis su Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais, kurie iš principo tuos mechanizmus neigė. O šiaip aš manau, kad tai yra svarstytinas dalykas. Iš tikrųjų galima juos integruoti, bet mūsų Vyriausybės pozicija yra kategoriška, ji kol kas nesileidžia į jokias diskusijas šiuo klausimu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš galvojau, kad čia…
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, čia jau motyvai. Ačiū pranešėjai. Čia buvo motyvai už, motyvų prieš nėra. Taigi bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Gerai.
Balsuojame. Skelbiu balsavimą. Priminsiu. Balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo, taip? Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-1336 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4132. Pranešėja – R. Tamašunienė ir 49 Seimo nariai.
Ačiū. Balsavo 64: už – 45, prieš nėra, susilaikė 19. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas irgi rudens sesijoje, tai būtų rugsėjo mėnesį.
17.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4495 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar siūlome rezervinį klausimą pristatyti poniai Seimo Pirmininkei. Pone Mečislovai, prašau leisti poniai Seimo Pirmininkei pristatyti rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIP-4495. Pranešėja – Seimo Pirmininkė ponia L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Įvyko komisijos posėdis ir Seimo Migracijos komisijos pirmininku patvirtintas Seimo narys A. Dumbrava. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Po pateikimo norinčių klausti ar išsakyti motyvus nėra norinčių. Taigi, bendru sutarimu galima pritarti? Pritariame.
Svarstymo stadija. Pakeitimų nėra, pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra. Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimo stadija. Ir pasiūlymų nėra. Taigi pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti. Nutarimas vieno straipsnio. Pritariame. Išsakyti motyvus nėra norinčių.
Balsuojame dėl viso nutarimo. Priėmimo stadija. Priminsiu, kad balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. XII-38 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“. Siūloma išrinkti poną A. Dumbravą.
Šio nutarimo priėmimas
Ačiū. Balsavimas įvyko. Už – 56, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-4495) priimtas. (Gongas)
Sveikiname gerbiamąjį naujai išrinktą pirmininką poną A. Dumbravą.
17.34 val.
Savaitės (nuo 2016-06-13) – 2016 m. birželio 14 d. (antradienio) ir 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas klausimas – kitos savaitės darbotvarkė. Prašau. Gerbiamoji Seimo Pirmininkė pristatys savaitės darbotvarkę.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū. Iš tiesų birželio 14 dieną (antradienį) mes pradėsime minėjimu, skirtu Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti. Pirmasis minėjimas vyks Seimo Kovo 11-osios salėje 10 valandą. Taip pat vyks kiti renginiai. Kviečiu aktyviai dalyvauti. Labai prašau Seimo narių dalyvauti, nes dažniausiai minėjimuose ne taip gausiai yra atstovaujama.
Antroji dienos darbotvarkės dalis prasideda nuo 15 valandos ir iš pradžių yra priėmimai. Taip pat yra Valstybės kontrolės ataskaitos pateikimas, kur buvo prašymas Seimo vardu. Jau terminai yra pasibaigę, pateikimą darys ir Audito komitetas, taip pat ir valstybės kontrolierius arba jo įgaliotas pavaduotojas. Toliau, kaip ir numatyta, yra socialinio draudimo įstatymų visas patektas, bet prieš socialinio draudimo paketą aš prašau sutikimo (tik dabar pastebėjau, dėl 2-10, 2-11, 2-12a, 2-12b, 2-12c, 2-13 būtent perkelti į… dėl 2-13 negaliu garantuoti, neatsimenu atmintinai) dėl 12 paketo, tai, ką svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, perkelti prieš socialinio modelio svarstymą. Čia dėl kariuomenės, ir mes turime apsispręsti. Jeigu sutinka Seimas, tai mes prieš 2-5 klausimą paimtume visą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktą paketą. Ir tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti ponas K. Glaveckas. Nematau.
L. GRAUŽINIENĖ. Ketvirtadienį priėmimai, po pietų opozicinė darbotvarkė.
PIRMININKAS. Ačiū už…
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, aš norėčiau jūsų paprašyti įtraukti į kitą savaitę keletą projektų, t. y. Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris yra susijęs su dabar komitete svarstomu visu Kredito unijų įstatymų paketu, projekto Nr. XIIP-4469. Yra nuspręsta dėl specializuoto banko kūrimo. Tas projektas grynai ir yra dėl specializuoto banko. Būtų labai gerai, kad mes jį pateiktume ir galėtume komitete kartu apsvarstyti.
L. GRAUŽINIENĖ. Dar kitą savaitę, nes antradienį dirbame pusę dienos, ketvirtadienį – pusę dienos. Negaliu pažadėti. Ir Seniūnų sueigoje dėl kitų, dėl kurių prašė, buvo sutarta, kad dar kitą savaitę, kurią dirbsime ir antradienį, ir ketvirtadienį, jeigu galima.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildyti norite, taip? Gerai, ponui Andriui dar. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Dar norėjau paprašyti. Gal galime įtraukti Mokėjimų įstatymo projekto Nr. XIIP-4268 svarstymą? Komitete jis jau yra apsvarstytas.
L. GRAUŽINIENĖ. Dar kitą savaitę. Ne vienas projektas iš komitetų laukia eilės, tikrai visus apsvarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas M. Zasčiurinskas. Jūsų klausimas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, nacionalinio saugumo pagrindinis klausimas, jūs puikiai žinote, yra socialinė apsauga. Mano prašymas būtų tik vienas, kad tokį svarbų paketą, kaip socialinės apsaugos paketas, visada reikia numatyti svarstyti pirmoje dienos pusėje. Tikrai klausimai labai rimti, palies visus Lietuvos gyventojus, net ir tuos, kurie dar negimė. Kai mes numatome tą klausimą svarstyti vakare, tai gauname tokius visokius rezultatus. Toks prašymas. Kiek galite, atsižvelkite. Ačiū.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Bet noriu priminti, kad kiekvieno Seimo nario pareiga, kada vyksta plenariniai posėdžiai, dalyvauti plenariniame posėdyje. Jokių kitų išimčių Statutas nenumato. Čia tikrai neturi būti klausimų dėl to, kad vakare. Jeigu patvirtinome darbotvarkę iki 20 valandos, vadinasi, dirbame iki 20 valandos, jeigu iki 18 valandos, vadinasi, iki 18 valandos. Noriu priminti, kad antradienį, kaip ir minėjau, yra minėjimas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų, todėl niekaip neišeina iš ryto. Negalime priimti jūsų šito siūlymo, nes istorinė atmintis yra labai svarbi, be istorinės atminties gali nebūti ir ateities.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, šiandien jūsų pavaduotojas V. Gedvilas sakė, kad antradienį mes apsispręsime, kadangi Etikos ir procedūrų komisijos išvados yra, turime apsispręsti dėl komiteto, kas svarsto konstitucinę pataisą. Tikrai čia nereikės jokio didelio laiko, tiesiog nubalsuoti už komitetą, ir viskas, nes išvada vienu balsu, kad reikia keisti komitetą, nepalikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerai, ačiū, įtrauksime, čia tik procedūrinis dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajai Seimo Pirmininkei. Bendru sutarimu pritarėme darbotvarkei. Ačiū.
17.40 val.
Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektas Nr. XIIP-1235(2) (svarstymas)
Darbotvarkės rezervinis 10 klausimas – Vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektas. Pranešėjas – ponas A. Strelčiūnas. Jis pateiks jau svarstymo stadijoje Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Projekto registracijos Nr. XIIP-1235(2).
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, komiteto sprendimas ir pasiūlymai – grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos vietos bendruomenių savivaldos politikos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIP-1235(2), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. XIIP-1347, Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gegužės 22 d. raštu patvirtintas pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, bei įvertinus Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015 m. balandžio 22 d., Kaimo reikalų komiteto 2015 m. gegužės 4 d. ir Audito komiteto 2015 m. gegužės 16 d. priimtus sprendimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto siūlymas – grąžinti iniciatoriams tobulinti. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Taip ir įvykdėme.
17.42 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes… Autoriaus nėra? Dar nebaigiame, sekundėlę. Rezervinis 5 klausimas. Čia mes sustojome prie pertraukos iki kito posėdžio. Dabar mes galime pradėti nuo motyvų ir balsuoti. Klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4063. Motyvai. Norinčių sakyti motyvus nėra. Balsuojame. Priminsiu, dabar yra svarstymo stadija šito klausimo, todėl pastraipsniui ir nesvarstome.
Ačiū, balsavimas įvyko. Balsavo 51 Seimo narys: už – 41, prieš nėra, susilaikė 10. Po svarstymo yra pritarta.
Likęs 2-4 klausimas. Ponas ministras J. Požela. Nėra? Kadangi nėra pranešėjo, tai šis klausimas lieka nepateiktas.
Pareiškimai, gerbiamieji Seimo nariai. Kaip čia dabar taip? Ačiū. Registruojamės. (Balsai salėje) Matote, gerbiamasis Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas ponas R. Paliukas. Prašom.
R. PALIUKAS (DPF). Dėl nutarimo dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo, praleidote. (Balsai salėje) Pristatėte? Atsiprašau.
PIRMININKAS. Minutėlę. Rezervinis 8 klausimas. Svarstymas įvyko, ypatingos skubos niekas nesiūlė. Svarstymo stadija ir lieka. Taip, svarstymas baigtas, svarstymo stadija pabaigta. Eisim prie priėmimo.
Registruojamės, gerbiamieji Seimo nariai.
Ačiū. Užsiregistravo 50 Seimo narių. Birželio 9 dienos posėdį skelbiu baigtą. (Gongas) Ačiū už bendradarbiavimą. Gero penktadienio, šeštadienio, sekmadienio. Viso gero!
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.