PASIŪLYMAI
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FISKALINĖS SUTARTIES ĮGYVENDINIMO KONSTITUCINIO ĮSTATYMO
NR. XII-1289 1, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU
KONSTITUCINIO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIVP-2198
2022-11-
Vilnius
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
str. |
str. d. |
p. |
||
1.
2. |
2
2 |
2
2 |
|
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę taikyti tik ES ir kitos tarptautinės paramos bendram finansavimui, t. y. savivaldybės galės skolintis prisidėjimui prie ES ir tarptautinės paramos lėšomis remiamų projektų. Tai būtų pernelyg siauras sprendimas ir tik iš dalies sprendžiantis investicijų finansavimo problemą. Lietuva ateityje gaus gerokai mažiau ES ir tarptautinės paramos lėšų, be to, šios lėšos neproporcingai pasiskirsto atskiroms savivaldybėms, todėl įstatymo pakeitimo teigiamas poveikis savivaldybių plėtrai ateityje ženkliai sumažės. Todėl nereikėtų apsiriboti vien tik galimybe skolintis prisidėjimui prie ES ir tarptautinės paramos lėšomis finansuojamų projektų. Reikalinga sudaryti galimybę savivaldybėms skolintis prisidėjimui prie valstybės biudžeto lėšomis remiamų projektų bei ribotai skolintis savarankiškiems (vien tik iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamiems) savivaldybių projektams apibrėžtose prioritetinėse investavimo srityse, susijusiose su energinio efektyvumo didinimu, klimato kaita ar skaitmeninimu, o taip pat atsiperkantiems projektams be tematinių apribojimų. Nėra esminio skirtumo ar projektai finansuojami ES paramos, ar valstybės biudžeto lėšomis – abu atvejai atspindi valstybės investicinę politiką ir prioritetus. Savivaldybių savarankiškų projektų atsiperkamumo sąlyga užtikrintų savivaldybių gebėjimą grąžinti skolas. Produktyvios (greitai atsiperkančios) investicijos ateityje sumažintų savivaldybių einamąsias išlaidas - tai pagerintų savivaldybių biudžetų balansus bei didintų savivaldybių ir viso valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Todėl sudaryta galimybė skolintis ir greičiau įgyvendinti savivaldybių savarankiškus projektus ypatingai svarbiose srityse (pvz, investuoti į saulės ir vėjo elektrines ar energiją taupančias priemones ir pan.) ilgesniu laikotarpiu nepadidintų savivaldybių įsiskolinimo, o atvirkščiai, galėtų net dar labiau sumažinti savivaldos sektoriaus bendrą skolos lygį, kuris šiuo metu ir taip jau yra labai mažas (sudaro tik apie 1 proc. šalies BVP). Pasiūlymas: Siūloma pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, kuri papildo galiojančio įstatymo 4 straipsnį nauja 5 dalimi, išdėstant šią naują dalį taip: „5. Nustatoma tokia savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė – savivaldybė, tikrindama savo biudžeto atitiktį atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytai biudžeto sudarymo taisyklei, gali: 1) iš asignavimų atimti asignavimus, skirtus: a) bendrai finansuoti projektus, finansuojamus Europos Sąjungos, kitos tarptautinės finansinės paramos ar valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant tinkamų finansuoti išlaidų daliai tenkantį pridėtinės vertės mokestį, išskyrus iš valstybės biudžeto gautus asignavimus šiems projektams bendrai finansuoti; b) investuoti į projektus, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką; c) investuoti į projektus, kuriais mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos. 2) prie einamųjų metų pajamų pridėti tokią dalį praėjusių metų gruodžio 31 dieną buvusių sukauptų savivaldybės biudžeto nepanaudotų pajamų – gautų, tačiau nepanaudotų pajamų, išskyrus nepanaudotas Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, – kuri einamaisiais metais panaudojama asignavimams.“
Argumentai: Įstatymo projekte numatyta taikyti sankciją savivaldybei dėl nukrypimo nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio – kitais metais negaliotų biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, t. y. savivaldybei nebūtų leidžiama skolintis net prisidėjimui prie ES lėšomis remiamų projektų. Šiuo metu nėra įteisinta jokių sankcijų savivaldybei pažeidus balanso taisyklę ir nėra reikalavimo ištaisyti nukrypimą, tačiau pažeidimo atvejai yra reti, savivaldybės iš esmės laikosi fiskalinės drausmės taisyklių. Todėl nėra jokios būtinybės įvedinėti žymiai griežtesnį nei kitose šalyse sankcijų mechanizmą. Pavyzdžiui, Suomijoje, savivaldybei pažeidus biudžeto balanso taisyklę, duodamas 4 metų laikotarpis ištaisyti nukrypimą, ir tik po 4 metų, jei savivaldybė neištaiso pažeidimo, tik tuomet galimos sankcijos. Nelogiška ir neproporcinga iškart taikyti sankciją savivaldybei labai nežymiai ar atsitiktinai nukrypus nuo balanso (pvz, galimi nukrypimai dėl negautų pajamų ar netikėtai pabrangusių investicinių projektų). Savivaldybei netgi vykdant įstatymo projekte numatytą reikalavimą per metus ištaisyti ne mažiau kaip 25 procentus nukrypimo, numatoma vis tiek bausti savivaldybę neleidžiant skolintis prisidėjimui prie ES finansuojamų projektų. Reikėtų suteikti savivaldybei šiek tiek laiko ištaisyti nukrypimą nuo balanso ir bausti tik tada, jei savivaldybė nesusitvarko per nustatytą laikotarpį. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį, kuri papildo galiojančio įstatymo 4 straipsnį nauja 10 dalimi, išdėstant šią naują dalį taip: „10. Jeigu paskutiniais pasibaigusiais metais savivaldybės biudžeto balanso rodiklis faktiškai nukrypsta nuo savivaldybės biudžeto balanso rodiklio, tenkinančio atitinkamai šio straipsnio 2 arba 4 dalyje nustatytą biudžeto sudarymo taisyklę (pritaikius savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklę), savivaldybė ne daugiau kaip per dvejus metus turi pilnai kompensuoti šį nukrypimą. Jeigu šis nukrypimas nekompensuojamas per dvejus metus, sekančiais ir vėlesniais metais savivaldybei netaikoma savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė, iki kol nukrypimas nebus kompensuotas. Savivaldybės biudžeto sudarymo lankstumo taisyklė pradedama taikyti po metų, kuriais savivaldybė kompensuoja biudžeto balanso rodiklio nukrypimą.“
|
Teikia
Seimo nariai:
Edita Rudelienė
Andrius Bagdonas
Romualdas Vaitkus
Ričardas Juška
Jonas Jarutis
Lukas Savickas
Eugenijus Sabutis
Vidmantas Kanopa
Antanas Vinkus
Audrius Palionis
Laima Nagienė
Audrius Mazuronis
Viktoras Fiodorovas
Silva Lengvinienė
Antanas Čepononis