LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 450
STENOGRAMA
2020 m. spalio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Prašome užimti darbo vietas. Pradedame 2020 m. spalio 20 d. (antradienio) plenarinį posėdį. (Gongas) Prašau registruotis. Kol jūs registruojatės, tiesiog primenu, kad šiandien yra Pasaulinė statistikos diena, o ta proga mes suskaičiavome, kad šiandien yra 450 šios kadencijos plenarinis posėdis.
Užsiregistravo 81 Seimo narys.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2020 m. spalio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. S. Gentvilas. Prašau, turite pasiūlymų dėl darbotvarkės?
S. GENTVILAS (LSF). Taip. Laba diena. Frakcijos vardu prašau Atmintinų dienų įstatymo papildymo projektą Nr. XIIIP-2478… Čia su gerbiamu D. Kepeniu esame kalbėję, irgi su frakcija.
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas kolega, pasakykite tikslų numerį, kad galėtų mūsų…
S. GENTVILAS (LSF). Nr. XIIIP-2478.
PIRMININKĖ. Ir tai yra?
S. GENTVILAS (LSF). Atmintinų dienų įstatymo projektas. Į popietinę darbotvarkę gal galėtume įtraukti papildomai?
PIRMININKĖ. Yra Teisės departamento išvada?
S. GENTVILAS (LSF). Liko priėmimo stadija.
PIRMININKĖ. Jūs prašote pakartoti balsavimą dėl Kliento dienos, kur pritrūko 71 balso.
S. GENTVILAS (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašote įrašyti į darbotvarkę. Gerai, Seimas apsispręs.
Gerbiami kolegos, daugiau siūlymų nėra? (Balsai salėje) Nėra. Prašome apsispręsti dėl pasiūlymo, kurį teikia Liberalų frakcijos vardu, dėl Atmintinų dienų įstatymo projekto Nr. XIIIP-2478 įrašymo į darbotvarkę. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtraukta į darbotvarkę?
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta. Siūloma įrašyti į darbotvarkę ir gal sutarsime, kad įrašome į rezervinius klausimus, ir tada matysime pagal galimybę. Pirmininkas įvertins, kad tai priėmimas.
Gerbiami kolegos, pradedame šios dienos darbotvarkę. (Balsai salėje) Bendru sutarimu darbotvarkę patvirtiname? (Balsai salėje) Prašote balsuoti? Balsuojame, kad patvirtintume šios dienos darbotvarkę. Prašau. (Šurmulys salėje)
Mieli kolegos, labai didelis triukšmas salėje, mes negirdime vieni kitų. Prašome tyliau. Balsuojame dėl darbotvarkės patvirtinimo.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš nėra, susilaikė 4. Darbotvarkė patvirtinta.
10.04 val.
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303, Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-5304 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5302. Labai svarbus projektas. Maloniai kviečiame ministrą V. Šapoką. Pateikimas. Prašau, ministre.
V. ŠAPOKA. Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiu Vyriausybės patvirtintą 2021 metų valstybės biudžetą. Kitų metų biudžetas parengtas esant tikrai labai dideliam neapibrėžtumui dėl ateities tiek dėl pandemijos, tiek dėl ekonomikos perspektyvų pasaulyje, tiek ES, tiek, žinoma, ir Lietuvoje.
Ateinančių metų biudžetas suformuotas remiantis labai aiškiais prioritetais. Pirma, kada yra didelis netikrumas dėl ateities, tikrai privalome vykdyti ankstesniais metais prisiimtus įsipareigojimus, ypatingą dėmesį skirdami pažeidžiamiausioms grupėms, nes tai yra apie pasitikėjimą valstybe.
Antra. Krizinė situacija pasaulyje atveria taip pat ir galimybes sparčiau transformuoti šalies ekonomiką, todėl būtina investuoti į ateitį, ateities ekonomikos DNR, tai yra investuoti į žmogiškąjį kapitalą, mokslą ir inovacijas, ekonomikos skaitmenizaciją, žaliąjį kursą, ateities ekonomikos infrastruktūrą.
Trečia. Situacija labai neapibrėžta, todėl turime tikrai būti ypatingai atsargūs. Turime ne tik vengti naujų ilgalaikių įsipareigojimų, kurie nepadengti tvariais finansais, tačiau ir iš esmės šaldyti visų kitų išlaidų augimą. Tik tokiu atveju mes galėsime įgyvendinti vieną iš pagrindinių principų.
Ketvirta, tai yra skolos ir BVP santykio augimo stabilizavimas. Tai yra numatyta šiame projekte.
Iš šios skaidrės akivaizdu, jog neapibrėžtumas didžiulis. Matome, kaip tarptautinės organizacijos keitė savo prognozes. Tikrai pasaulio bendrojo vidaus produkto numatomas pokytis šiems metams svyravo nuo 3,2 % augimo iki minus 6 % nuosmukio. Atitinkamai euro zonoje šie skaičiai yra dar didesni ir svyravo nuo 1,2 % augimo, matome, iki minus 10,2 % smukimo. Taip pat keitėsi nuomonė atitinkamai ir dėl atšokimo kitais metais. Taigi, neapibrėžtumas išties yra didžiulis.
Kadangi negalime turėti keleto scenarijų, rengdami biudžeto projektą remiamės Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijumi, kurį tikrina ir Valstybės kontrolė, ir Lietuvos bankas. Taigi, pagrindinės prielaidos, kad šiemet ekonomikos nuosmukis gali siekti apie 1,5 % bendrojo vidaus produkto, o ateinančiais metais bendrasis vidaus produktas realusis, tikėtina, augs apie 3,3 %. Kalbant apie infliaciją, apie suderintą vartotojų kainų indeksą, šiemet prognozuojama, kad jis sieks 0,9 %, ateinančiais metais numatomas paspartėjimas link sveikesnio lygio, 1,8 %, o vidutiniu laikotarpiu sudarys apie 2 %.
Daug diskusijų šiemet buvo dėl vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio pokyčio. Prognozuojama, kad šiemet darbo užmokestis augs, sudarys apie 6,5 %, ateinančiais metais kur kas lėtesnis augimas, matome, 3,3 %. Tuo tarpu darbo užmokesčio fondo pokytis bus tikrai labai panašus. Prognozuojama, kad šiemet sudarys 4,8 %, o ateinančiais metais 4,9 %. Didžiąja dalimi tai nulemta to, kad po nedarbo lygio šuolio šiemet matome, kad kitais metais iš dalies nedarbo lygis sumažės, bet nepasieks ikikrizinio lygio.
Kaip minėjau, situacija yra smarkiai neapibrėžta, ir ne tik dėl pandemijos. Aišku, matome ir vadinamųjų teigiamų rizikų, tačiau neigiamos rizikos tikrai nusveria. Žinoma, situacija gali būti geresnė dėl geresnės demografinės tendencijos, dėl spartesnės investicijų plėtros, stipresnės vidaus paklausos ir kitų veiksnių, tačiau rizikų balansas yra neigiamas. Matome tiek naujus viruso protrūkius, tiek galimą gilesnį euro zonos smukimą šiemet ir lėtesnį atšokimą ateinančiais metais. Taip pat niekur nedingo protekcionizmo apraiškos, geopolitinė įtampa atskiruose taškuose ir, žinoma, kietasis breksitas.
Kitas valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas matome šioje skaidrėje. Palyginus tiek su patvirtintu Seime biudžetu, tiek su faktine situacija, akivaizdu, kad pajamų augimas bus neryškus ateinančiais metais, ir nemaža dalimi tai yra ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo instrumentas, kitaip tariant, ES lėšos. O išlaidų augimas, žinoma, susijęs su fiskaliniu stimulu, kuris buvo taikomas šiemet, jeigu palygintume faktinę situaciją su ateinančių metų biudžetu, tas išlaidų lygis iš esmės išliktų toks pat, kaip ir šiemet.
Standartinė skaidrė apie tai, kokie yra pagrindiniai šaltiniai. Tai, žinoma, tokie grandai kaip PVM, socialinio draudimo įmokos, gyventojų pajamų mokestis ir, žinoma, ES lėšos.
Kokia yra bendra išlaidų struktūra? Matome, kad liūto dalis keliauja socialinei apsaugai, ekonomikai, švietimui, sveikatos apsaugai.
Jeigu lygintume pokyčius, žinoma, tas palyginimas yra su patvirtintu planu, didžiausias augimas yra ekonomikos srityje, socialinės apsaugos, švietimo ir sveikatos apsaugos. Detalizuodamas apsistosiu kiek ilgiau prie skaidrės, kas sudaro išlaidų augimą ekonomikos srityje. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai numatomas 442 mln. eurų augimas, iš jų didžiausia lėšų dalis yra DNR plano veiksmams ir priemonėms finansuoti. Energetikos ministerijai – 265 mln. eurų, iš jų didžiausia lėšų dalis – 219 mln. – DNR plano veiksmams ir priemonėms finansuoti. Susisiekimo ministerijai – 248 mln., iš jų 77 mln. – DNR plano veiksmams ir priemonėms finansuoti ir 179 mln. eurų – ES lėšos projektams finansuoti. Žemės ūkio ministerijai – 73 mln. eurų, iš jų 30 mln. – DNR plano veiksmams ir priemonėms finansuoti ir 36 mln. – ES lėšos kitiems projektams finansuoti.
Socialinei apsaugai – 783 mln., iš jų 189 mln. – valstybinio socialinio draudimo bendrajai pensijos daliai finansuoti, 92,5 – subsidijoms, darbdaviams ir kitoms paramos priemonėms finansuoti valstybės ekstremaliosios situacijos metu už šių metų gruodžio mėnesį, 63 mln. – išmokos vaikams, tai yra vaiko išmokai 10 eurų padidinti, 23 mln. eurų – įmokoms į pensijų kaupimo fondus mokėti, 25,4 mln. – socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti, 10 mln. eurų – nemokamam pirmokų maitinimui, 6 mln. eurų – mažų pensijų priemokų ribai padidinti, 86,2 mln. skiriama ES lėšų projektams finansuoti.
Be to, iš „Sodros“ biudžeto (čia jau kitas ministras detaliau pakomentuos) pensijoms indeksuoti numatoma dar 60 mln. eurų, ligos ir motinystės išmokoms mokėti – 94 mln. eurų, nedarbo socialiniam draudimui – 101 mln. eurų.
Švietimas. Papildomai 683 mln. eurų, iš jų 332,4 mln. eurų – (…) lėšos DNR plano veiksmams finansuoti, 144,5 – ES lėšos kitiems projektams finansuoti, beveik 70 mln. – mokytojų (ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo) darbo užmokesčio padidinimui nuo šių metų rugsėjo 1 dienos užtikrinti, 12 mln. eurų – nemokamų bakalauro studijų koncepcijai įgyvendinti, 19 mln. eurų – neformaliajam vaikų švietimui, 31,2 mln. eurų – laikinai centralizuojamos 2020 metais pirmakursiams finansuoti 2021 metų studijų krepšelio lėšos, 18 mln. eurų – mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymo skyrių vedėjų koeficientams iki maksimumo padidinti nuo kitų metų sausio 1 dienos, 9,2 mln. eurų – mokslo darbuotojų ir dėstytojų atlyginimams padidinti nuo šių metų rugsėjo 1 dienos užtikrinti, 4,6 mln. eurų – socialinėms stipendijoms padidinti nuo 3,5 BSI iki 6,5 BSI.
Ir sveikata. Papildomai beveik 400 mln. eurų. Iš jų valstybės biudžete 50,2 mln. eurų numatyta įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis ir PSDF, 74,1 mln. eurų – PSDF biudžetui valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti, 106,8 mln. eurų – ES ir kita finansinė parama, įskaitant DNR plano veiksmų ir priemonių finansavimą, 8,5 mln. eurų – bendrojo finansavimo lėšos, įskaitant DNR plano veiksmų ir priemonių finansavimą, 3 mln. eurų – Ekstremalių sveikatai situacijų centro valstybės rezervo materialinių išteklių atsargoms kaupti ir valdyti, 2 mln. eurų – Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos naujo koronaviruso COVID-19 tyrimams užtikrinti, 2 mln. eurų – COVID-19 strategijos plano priemonėms įgyvendinti, 1 mln. eurų – 2020 metais įsteigtoms papildomoms pareigybėms NVSC išlaikyti ir darbo užmokesčiui padidinti. Be to, iš PSDF biudžeto be valstybės biudžeto asignavimų numatoma skirti 142 mln. eurų sveikatos sričiai – asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams, medicininei reabilitacijai.
Dėmesys pažeidžiamiausiems. Kaip minėjau, būtina vykdyti įsipareigojimus, kurie buvo prisiimti ankstesniais metais. Matome, dėl vaiko pinigų padidėjimo 10 eurų biudžete numatyta papildomai 63 mln. eurų. Vyriausybė, įvertinusi, kad Trišalė taryba nerado sprendimo, pasinaudojo nešališka formule, pagal kurią skaičiuoja Lietuvos bankas, ir siūlo minimalią mėnesinę algą didinti 35 eurais, tai papildomai biudžetui kainuotų 13 mln.
Na, ir, žinoma, pensijų indeksavimas. Vidutinė senatvės pensija didėja 27 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 30 eurų. Taigi alokuotos lėšos yra beveik 260 mln. eurų.
ES struktūrinių fondų projektams kitų metų biudžeto projekte numatyta 2 mlrd. eurų. Iš jų 1,7 mlrd. eurų ES ir 71 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų. Iš šio finansavimo laikotarpio finansuojamų projektų 122 mln. eurų ES ir 31 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų jau naujos perspektyvos projektams.
Ateities ekonomikos DNR plano naujiems veiksmams 2021 metų valstybės biudžete yra numatyta 1,6 mlrd. eurų. Liūto dalį sudaro ES lėšos, tai 1,3 mlrd. eurų. Iš jų 419 mln. eurų šio finansavimo laikotarpio lėšos, įskaitant ir REACT-EU, 92 mln. eurų – jau ateinančio finansavimo laikotarpio lėšos ir 813 mln. eurų recovery and resilience fondo lėšos. Tai yra sąlyginis finansavimas, jis nebus skiriamas, jeigu nebus pagrindžiama reformomis ar atitinkamomis priemonėmis. Taip pat numatyti 29 mln. eurų bendrojo finansavimo lėšų ir 199 mln. valstybės biudžeto lėšų.
Kaip minėjau, prioritetų įgyvendinimas leidžia vidutiniu laikotarpiu suvaldyti skolos augimą. Čia yra pateiktas tiek biudžeto scenarijus, tiek hipotetiniai scenarijai, jeigu ateinančiais metais bandytume iš karto pasiekti Mastrichto kriterijų, nors jis šiuo metu nėra taikomas, jeigu siektume biudžeto deficito minus 3 ir jeigu nešaldytume nebūtinųjų išlaidų minus 7. Tai yra hipotetiniai scenarijai ir yra biudžeto projekto scenarijus. Jis akivaizdžiai rodo, jog leidžia tiek įgyvendinti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, tiek suvaldyti skolą vidutiniu laikotarpiu. Skola stabilizuojasi ties 49,4. Čia skaičiai yra pateikti be išankstinio kaupimo skoloms grąžinti tam, kad parodytume aiškesnį vaizdą. Tuo tarpu, jeigu bandytume gyventi įprasta vaga, akivaizdu, kad skolos nesuvaldome, ir ji auga, nepaisant visų papildomų iššūkių.
Tiesiog informacija dėl kitų ES šalių, kurios jau atskleidė savo rodiklius. Matome, kad numatomas biudžeto deficitas yra vienas iš mažiausių, nes yra šalių, kurios ženkliai viršija, ir atitinkamai Lietuva taip pat išlaikys vienos iš mažiausių valstybės skolų statusą ES.
Savivaldybių finansavimas. Žinoma, dėl valstybės biudžeto dotacijų tam, kad būtų finansuojamas užsakymas ir įgyvendinami anksčiau prisiimti įsipareigojimai, matome, kad savivaldos finansavimas auga. Kaip tai yra realizuojama? Yra numatyti 132 mln. eurų kompensuoti 2020 metų prognozuojamoms negauti pajamoms. Susiklosčiusi neįprasta padėtis atitinka išskirtinių aplinkybių sąvoką, todėl keičiantis ekonominės raidos scenarijui, pagal kurį produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas, tokiu būdu pagal Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį mažųjų savivaldybių išlaidos 1,5 % galės viršyti pajamas, tai yra biudžetas galės būti deficitinis. Tai sudarytų iš viso 33,1 mln. eurų. Pagal 4 straipsnio 2 dalį didžiųjų savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų – išlaidos gali būti didesnės negu pajamos. Formuojamas nominalus deficitas savivaldybės ciklinės komponentės dydžiu. Tai būtų papildomai 19,8 mln. eurų. Bendros galimos papildomos savivaldybių išlaidos tokiu atveju sudarytų 52,9 mln. eurų.
Kartu su biudžeto projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas. Nutarimo projekte siūloma patvirtinti 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamas pajamas ir asignavimus. Pajamos: 2021 metais – 13,42 mlrd. eurų, 2022 metais – 14 mlrd. eurų, 2023 metais – 14,16 mlrd. eurų. Asignavimai: 2021 metais – 17,572 mlrd. eurų, 2022 metais – 15,854 mlrd. eurų, 2023 metais – 15,2965 mlrd. eurų. Kadangi žinoma, kad, pasikartosiu, tvyro didelis neapibrėžtumas dėl ekonomikos ir pandemijos raidos 2021 metais ir likusiais vidutinio laikotarpio metais, daroma prielaida, kad 2022 metais vis dėlto jau bus grįžtama prie ES fiskalinės drausmės taisyklių ir atitinkamai Lietuvos įstatymo taikymo. Laikoma, kad išskirtinės aplinkybės atšaukiamos ir bendroji Stabilumo ir augimo pakto išimtis nebegalios nuo 2022 metų, todėl 2022–2023 metais valdžios sektoriaus finansų projekcija rodo valdžios sektoriaus deficito mažinimą, o struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklis 2023 metais pasiektų minus 1 % BVP ribą.
Tokių valdžios sektoriaus finansų valdymo gairių įgyvendinimas sudarytų galimybes, kaip jau ir minėjau, stabilizuoti valdžios sektoriaus finansų padėtį ir grįžti prie atitikties Mastrichto kriterijams. Primenu, yra numatyta minus 3 % bendrojo vidaus produkto ir grįžtume prie vidutinio laikotarpio tikslo laikymosi.
Taip pat kartu yra teikiamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šiuo metu Biudžeto sandaros įstatyme reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos tam tikrų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatomas valstybės garantijų limitas, nors rodiklių įstatyme yra nustatomas ir valstybės garantuojamų garantijų, institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitas, tai siekiama suderinti įstatymų nuostatas dėl šių limitų nustatymo.
Taigi siūloma papildyti Biudžeto sandaros įstatymą ir nustatyti, kad jau minėtame rodiklių įstatyme būtų nustatomas ne tik valstybės garantijų limitas, bet ir valstybės garantuojamų garantijų, institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitas.
PIRMININKĖ. Taip.
V. ŠAPOKA. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas ministre. Mieli kolegos, kaip jau jūs girdėjote, manau, sekėte, ministras pristatė Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projektą, taip pat lydimąjį Biudžeto sandaros įstatymo projektą ir Seimo nutarimą „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“.
Dabar sutarkime dėl atsakymų į klausimus. Ar pakaks 20 minučių laiko dėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įstatymo projekto atsakyti? Sutariame – 20 minučių, po to klausinėjame dėl Biudžeto sandaros įstatymo ir Seimo nutarimo, taip? Sutariame bendru sutarimu, kad 20 minučių ministras atsakinėja į Seimo narių klausimus pagal užsirašymo eilę.
Klausia M. Majauskas. Ruošiasi I. Šimonytė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis finansų ministre, jūs puikiai žinote, kad vienintelis būdas turėti didesnius atlyginimus, didesnes pensijas, kokybiškas viešąsias paslaugas ir kartu nepraskolinti Lietuvos – tai uždirbti daugiau pinigų, iškepti didesnį pyragą, investuoti, o ne tik pravalgyti. Deja, metai iš metų Lietuvoje turime jums puikiai žinomą chroninę ekonomikos problemą – tai žemą investicijų lygį. Užsienio investicijų požiūriu, Lietuva smarkiai atsilieka tiek nuo Baltijos šalių, tiek ir visame regione, o nuo 2016 iki 2019 metų progresas buvo vienas lėčiausių. Estijoje šie rodikliai yra daugiau nei dvigubai geresni nei Lietuvoje, o nuo Europos Sąjungos vidurkio atsiliekame net tris kartus. Ir taip yra ne tik su užsienio investicijomis – ir su pagrindinio kapitalo formavimu, BVP ir su kitomis investicijas liečiančiomis sritimis. Gerbiamas ministre, ar galėtumėte atsakyti, kas keisis šioje srityje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Taip, iš tiesų, kalbant apie tiesiogines užsienio investicijas, Lietuva tris dešimtmečius tikrai atsilieka. Yra nemažai ir istorinių priežasčių, net pradedant nuo privatizavimo, buvo padaryta esminė klaida, jog nebuvo tikslingai siekiama pritraukti strateginių užsienio investuotojų, o buvo manoma, kad to meto verslo kultūra leis išvystyti verslus ir staigiai pasivyti Vakarų šalis. Aš manau, kad tai buvo esminė klaida. Tą pripažįsta ir EBPO. Tai tikrai užprogramavo dešimtmečiams į priekį tiek lėtesnę verslo kultūros konvergenciją, tiek, žinoma, mažesnius pinigų srautus į įmonių kapitalą.
Dabar kalbant, kaip atspindėta ar bandoma spręsti šiuo biudžeto projektu, taip, iš tiesų, kaip ir minėjau, numatyta 1,6 mlrd. eurų, didžiąja dalimi lėšų, investuoti į Ateities ekonomikos DNR, investuojant tiek į žmogiškąjį kapitalą, tiek į skaitmenizaciją, tiek į mokslą ir inovacijas, tiek į žaliąjį kursą, tiek į ateities ekonominę infrastruktūrą, kad galėtume pritraukti taip pat ir kuo daugiau užsienio investicijų.
Kalbant skaičiais, nuo bendro augimo 60 % skiriama būtent investicijų daliai, kuri padėtų pasinaudoti dabartine situacija ir pritraukti kuo daugiau investicijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė. Ruošiasi K. Glaveckas.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, aš iš dalies pratęsiu Mykolo klausimą, nes jūs čia tuos didelius investicijų skaičius pateikėte įvairiais formatais, bet jeigu aš žvelgiu į jūsų paties vadovaujamos ministerijos skelbiamas ekonomikos projekcijas, aš vis dėlto matau, kad kitais metais jūs tikitės labai ženklaus valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų augimo net ir nuo šių metų lygio, kai jis buvo tikrai labai ženklus dėl kovidinės situacijos, ir investicijų augimas vis dėlto pagal jūsų pačių skelbiamas projekcijas yra gana kuklus.
Kaip šios projekcijos, sakykite, dera su tais skaičiais, kuriuos jūs mums čia ką tik pristatėte? Kas yra tos valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos, kurios kitais metais turėtų dar išaugti 6 %? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai reikia paaiškinti situaciją, nes daugelis DNR plano veiksmų pagal klasifikaciją, kol nėra aišku galutiniai projektai, kiek sudarys vadinamosios kietosios investicijos, kurios didintų bendrojo kapitalo formavimą, jos yra priskiriamos kitoms išlaidoms, ir būtent dėl klasifikavimo jos priskirtinos tiesiog prie kitų valdžios išlaidų, bet ne prie investicijų. Aš manau, kad ta situacija smarkiai pasikeis, kai jau bus žinomi konkretūs projektai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi S. Gentvilas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, pirmas šio biudžeto svarstymas bus lygiai po mėnesio ir trijų dienų, tai yra lapkričio 24 dieną. Tai per tą laiką bus komiteto posėdžiai ir bus teikiami siūlymai. Natūralu, bus pageidavimų koncertas, kaip visuomet pateiktas pageidavimų sąrašas. Aš turiu tokį klausimą. Sakykite, nauja ekonomika, į kurią mes orientuojamės ir į kurią orientuotas lyg ir DNR, kokio lyginamojo svorio jūs tikitės, kaip pasikeis tas lyginamasis svoris naujos ekonomikos, o konkrečiai, pavyzdžiui, fintechų indėlis, šiuolaikinių finansinių technologijų įmonių, kurios yra Lietuvoje, indėlis į biudžetą. Kai mes kalbėjome prieš kelerius metus, tą indėlį sudarė keli šimtai milijonų eurų per metus. Ir koks kitų metų biudžete? Kiek numatoma, kad bus gauta iš fintechų.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai konkretaus skaičiaus nepasakysiu, reikėtų pasitikrinti pagal ūkio šakas. Žinoma, kad per vienerius metus gana inertiška Lietuvos ekonomikos ūkio struktūra staigiai nepasikeis. Mes turime investuoti taip, kad per ateinančius keletą metų tikrai pajustume reikšmingą poveikį, kad aukštesnės pridėtinės vertės įmonių ir jų generuojamas BVP tikrai išaugtų. Manau, pats ciklas tikrai yra labai svarbus ir turime nepražiopsoti to atsivėrusio galimybių lango.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Armonaitė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas ministre, už biudžeto pristatymą. Aš du klausimus norėčiau užduoti. Kadencija baigiasi, ketvirtasis valdančiųjų biudžetas. Ir jeigu buvo iškelti valdančiosios partijos lūkesčiai, tai jie galėjo būti per visą kadenciją du: didesnis regionalizmas ir daugiau žaliosios ekonomikos ir aplinkosaugos. Kai žiūrime į šį biudžeto projektą, niekada nepriklausomos Lietuvos istorijoje nebuvo taip silpnai finansuojamos savivaldybės. 2,03 mlrd. eurų bus tik savivaldybių pajamos, jos bus mažesnės negu 2,1 mlrd. eurų pernai, savarankiškas biudžetas. Valstybė centralizuoja savo galią ir išlaidas planuoja centralizuotai, o ne per savivaldybes. Tai čia pirmas klausimas. Kodėl tiek mažai pajamų yra, gaus savivaldybės savo savarankiškuose biudžetuose?
Antras klausimas apie aplinkos apsaugą. Mažiausias padidėjimas valstybės viešosioms finansavimo sritims – vos 3 mln. eurų, kai kitoms sritims šimtai milijonų eurų. Vėlgi kaip galite atliepti šiuos du prioritetus…
PIRMININKĖ. Simonai, laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …kurie iš tikrųjų buvo užkoduoti jūsų kadencijoje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimus. Pradėsiu nuo pirmo klausimo dėl savivaldybių finansavimo. Turbūt negalima daryti toli siekiančių išvadų tik iš vieno biudžeto projekto, neatsižvelgiant į tai, kas vyko keletą metų. Iš tiesų savivaldybių finansavimas augo tikrai sparčiai. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį kalbant apie savarankiškų funkcijų finansavimą? Jeigu savivaldybės manys, kad tų lėšų nepakanka, jos taip pat turės galimybę išleisti daugiau, negu gauna, pajamų, nes per visus pagrindinius valstybės fondus turime būti nuoseklūs, kaip yra numatyta Fiskalinės drausmės įstatyme. Jeigu savivaldybės manys, kad trūksta, tai taip pat galės išleisti daugiau, atitinkamai kaip ir kituose biudžetuose. Bendras savivaldybių finansavimo augimas, na, puikiai matome – virš 8 %, tikrai negalima sakyti, kad blogiausiai finansuojama per visą istoriją.
Dabar kalbant apie aplinkos apsaugos sektorių, aš manau, kad detaliau bus galima įsivertinti komitetuose, tačiau, atsižvelgiant į numatytus prioritetus, taip pat nemažai bus skiriama finansavimo ir investicijų. Kiek tai yra susiję su recovery and resilience, nes ten yra numatytas dar ir rezervas, tai tikrai papildomai erdvės finansuoti reformas ir susijusias priemones su aplinkosauga tų lėšų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Dėkoju. Ministre, iš tiesų biudžetas turi galimybių investuoti į ateitį ir kad tos investicijos nebūtų išlaidos, o iš tikrųjų duotų grąžą. Vienas iš jūsų prioritetų yra išlaidų augimo pristabdymas. Tačiau peržiūrėjus biudžetą atrodo, kad kaip tik jos auga, ir mes tą matome.
Trečias prioritetas – investicijos į ateitį. Čia jau ne visai matoma, kur bus ta grąža net ir peržvelgus DNR planą ar apžvelgus valstybės investicijų programą, tai yra daugiausia infrastruktūrinės išlaidos. Ar galėtumėte vis dėlto akcentuoti, kurios viešosios investicijos ir DNR plane, ir apskritai biudžete duos grąžą kalbant apie jūsų trečią prioritetą – investicijas į ateitį?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Jūsų klausime labai prieštaringa informacija. Viena vertus, jūs sakote, kad didžioji dalis keliauja į infrastruktūrą, kita vertus, sakote, kad didžioji dalis keliauja išlaidoms, o ne investicijoms. Tikiu, kad to laiko nebuvo daug susipažinti.
Kalbant apie DNR plano investicijas, tai vidutiniškai investuotas 1 euras turėtų atnešti apie 2 eurų grąžą. Jeigu pamatytume ir išskaidytume, kas yra susiję su infrastruktūra, su investicijomis į infrastruktūrą, kad pritrauktume užsienio investicijas, tikrai tai nebus liūto dalis. O iš naujų priemonių pats didžiausias padidėjimas – dvigubėja investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir mokslo inovacijas. Tikrai kviečiu susipažinti ir su DNR planu, ir atitinkamai su vertinimu, nes yra atliktas nepriklausomas vertinimas, kur ir kokios priemonės atneš didžiausią grąžą. Yra priemonių, kur investuotas 1 euras atneš daugiau nei 10 eurų grąžą Lietuvai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi J. Razma.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, prasidėjus šios Vyriausybės kadencijai buvo žadama padaryti didelį proveržį vykdant Žvyrkelių asfaltavimo programą, taip pat remontuojant blogos būklės kelius iš Kelių priežiūros ir plėtros programos. Deja, 2018 metais nemaža dalis lėšų ir KPPP, lėšų buvo paimta finansuoti kitiems biudžeto poreikiams. Tai ir noriu jūsų vis dėlto paklausti, ar šiais metais bus tokia pati situacija? Ar nemanote, kad vis dėlto svarbūs projektai, kurie buvo pradėti vykdyti, turi būti tęsiami ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos turi būti paliktos tam, kam ir buvo skirta, tai yra kelių plėtrai ir priežiūrai? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Sutinku, bet prieš porą metų buvo kiek kiti prioritetai ir dėl to buvo šaldoma tam tikra dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. Šiais metais taip pat biudžeto projekte buvo didelė dalis užšaldyta. Atsižvelgiant į išskirtines aplinkybes tai buvo atšildyta ir leista investuoti iki maksimumo, tiek, kiek yra numatyta projekte. Ateinančiais metais tas šaldymas yra nereikšmingos sumos. Iš esmės daugiau mažiau bus išlaikytas šių metų lygmuo ir viskas priklausys, kiek lėšų bus perkelta iš šių metų, nes visuomet dalis būna nepanaudojama. Bet iš esmės bus panašus lygis kaip ir šiais metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi M. Navickienė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, mums būtų lengviau apsispręsti dėl kitų metų biudžeto projekto, jeigu turėtume patikslintą ir realybę atitinkantį šių metų biudžeto įstatymą. Deja, jūs turbūt sutiksite, kad tai yra vienintelis atvejis turbūt per visas kadencijas, kai, esant tokiems realybės neatitikimams su jau patvirtintu biudžetu, jis nebuvo tikslinamas. Gal galite jūs tiesiai šviesiai be vinguriavimų pasakyti, ar jūs nesugebėjote pateikti patikslinto šių metų biudžeto projekto, ar nenorėjote dėl kokių nors priežasčių, ar tai buvo kokie nors politiniai sprendimai – premjero nurodymas, valdančiosios koalicijos sprendimas ar panašiai?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi tą klausimą man užduodate turbūt kokį dešimtą kartą, tai dešimtą kartą aš ir atsakysiu. Visų pirma tokios situacijos… Dabartinė visa biudžeto sudarymo schema nenumato, kaip elgtis tokios ekstremalios situacijos metu. Aš manau, kad ateityje tikrai būtina peržiūrėti įstatymą tam, kad numatytume, kiek Vyriausybė gali diskrecijos teise priimti sprendimus tam, kad nebūtų jokių teisinių interpretacijų.
Pagal teisininkų išvadą tikrai nebuvo poreikio eiti į biudžetą ir, kai situacija taip staigiai keičiasi, priimti naują biudžetą, nes, kaip matėte pagal prognozes, mes tą biudžetą būtume taisę keletą kartų. Kadangi dėl biudžeto nenumatyta skubos procedūra, o tai užtruktų apie porą mėnesių, tai turbūt nieko daugiau neveiktume, kaip tik kaitaliotume biudžetą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Navickienė. Ruošiasi A. Butkevičius.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, konkretus klausimas dėl susitarimo, pasirašyto Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su profesinėmis sąjungomis spalio 16 dieną. Jame, be bazinio dydžio, taip pat numatytos ir įvairios papildomos socialinės garantijos. Mano klausimas yra, kokią sumą sudarytų šitų socialinių garantijų įgyvendinimas pagal pasirašytą ministro L. Kukuraičio susitarimą, ar tos lėšos (kai jau įvardinsite, pasakykite) yra numatytos biudžete? Ar nebus taip, kad bus paliktas įgyvendinimas iš savo lėšų institucijoms ir įstaigoms?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Taip, iš tiesų baziniam dydžiui yra papildomai numatyta. Esame gavę patikinimą, kad užteks vidinių perskirstymų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (yra toks patikinimas), kad būtų užtikrinti prisiimti įsipareigojimai pagal kolektyvinę sutartį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiamas ministre, jūs ateinančiais metais planuojate 5 % fiskalinį deficitą, palyginti su bendruoju vidaus produktu. Vakar girdėjau jūsų pasisakymą, kad jau 2022 metais fiskalinis deficitas bus mažiau kaip 3 procentiniai punktai. Jūs pasakykite bent dvi tris priemones, kaip galima per vienus metus 2 procentiniais punktais sumažinti fiskalinį deficitą?
V. ŠAPOKA. Na, manau, biudžete ta informacija yra labai aiškiai atskleista. Visų pirma reikia turėti omeny, kad tiek ateinančiais metais, tiek vidutiniu laikotarpiu – kitais ir dar kitais metais – numatomas ekonomikos augimas, atitinkamai gerės ir pajamų surinkimas. Dėl ko didžiąja dalimi formuojasi deficitas? Kad tos pajamos neauga taip sparčiai, kaip augo anksčiau. Atkūrus pajamų surinkimą nemaža dalimi ta situacija spręsis. Ir tai matyti iš trimečio plano, kur įtraukti ir visi įsipareigojimai, nėra numatyta jokių papildomų mokestinių priemonių, tai galima pamatyti iš vidutinės trukmės plano.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, Vokietija ketina 2022 metais subalansuoti savo biudžetą ir bus didelis spaudimas kitoms Europos Sąjungos šalims padaryti tą patį. Ar šiuo biudžetu nevedate šalies per daug rizikingu keliu, kai galime atsidurti tarp tų probleminių šalių, kurios negeba suvaldyti savo finansų?
V. ŠAPOKA. Tikrai ne, nes jeigu pažiūrėtumėte kitų metų Vokietijos balanso skaičius, nežymiai skiriasi nuo Lietuvos tos pačios kategorijos skaičiaus. Jeigu naujasis Seimas norės subalansuoti jau 2022 metais, vienintelis būdas – mažinti ilgalaikius įsipareigojimus. Kitaip tariant, tai būtų įsipareigojimų nevykdymas tiek socialinėje srityje, tiek viešojo sektoriaus srityje. Tas yra įmanoma, tačiau, aš manau, tos pasekmės būtų tikrai labai skaudžios, nes tai kirstų per pasitikėjimą valstybe.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nors ir baigėsi laikas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui suteiksime galimybę paklausti. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas ministre. Iš tikrųjų visos šios kadencijos metu biudžetas buvo atsakingai valdomas ir gavęs gerus Europos Komisijos įvertinimus. Vienas iš klausimų būtų, ar yra atliepiami prisiimti įsipareigojimai šiame biudžete – tai švietimas, pensijos, vaiko pinigai? Ir kaip mes apskritai atrodome Europos Sąjungos valstybių kontekste, ar tai būtų deficito rodiklis, skolos rodiklis, kaip mes iš esmės atrodome?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, vienas iš svarbiausių prioritetų yra vykdyti anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, nes tai yra susiję su pasitikėjimo valstybe išsaugojimu tokioje neapibrėžtoje aplinkoje. Tie visi įsipareigojimai yra vykdomi visose jūsų minėtose srityse.
Kalbant apie Lietuvos padėtį tiek balanso prasme, tiek skolos prasme, sakyčiau, tiek vienu, tiek kitu atveju mes būsime šalių grupėje, kur tiek deficitas, tiek skolos lygis bus mažiausias.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, klausti laikas baigėsi. Mums pagal Statuto 172 straipsnį reikia paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu skiriamas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi bus visi kiti komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną, kaip ir pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas, pagal nustatytą grafiką, atitinkantį mūsų Seimo statutą. Antrasis svarstymas – gruodžio 17 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-2 klausimas (jį jau ministras pateikė) – Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5303. Gerbiami kolegos, prašom, galimybė klausti. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, šia įstatymo pataisa jūs nustatote, patikslinate limitų sąvokas. Sakykite, valstybės biudžeto skolos, valstybės skola taip pat yra susijusi ir su užsienio kapitalo įmonėmis, esančiomis Lietuvoje. Pavyzdžiui, investicinė bendrovė „Luminor“ ir kitos, kurios čia, Lietuvoje, turi turto, turi aktyvus ir atitinkamai pasyvus. Sakykite, jų paimtos paskolos, arba jų vardu, bet esančios Lietuvos teritorijoje, kaip yra administruojamos: ar yra prižiūrimos Finansų ministerijos, o jeigu neprižiūrimos – kodėl ir kaip? Aš turiu omeny ir švediškus bankus, ir Lietuvoje veikiančias investicines bendroves, kurios čia turi turto ir gali to turto pasiskolinti kitur. Jiems jūsų limitai nereikalingi. Jie turi savo limitus. Kaip šitas?..
V. ŠAPOKA. Priežiūrą atlieka Lietuvos bankas. Žinoma, skirtingų finansinių institucijų atžvilgiu ji yra labai skirtinga. Didžiąja dalimi priklauso nuo to, kiek yra sistemiškumo, kaip yra pasidalinta atsakomybė su Europos Centriniu Banku, kiek čia yra vartotojų apsaugos. Tikrai tai atlieka Lietuvos bankas.
Dėl tokių strateginių reikalų įstatyme yra numatyta komisija, į kurią įeina tiek Lietuvos banko valdybos pirmininkas, tiek Priežiūros tarnyba, tiek finansų ministras ir kiti asmenys. Dėl strateginių priežiūros klausimų yra komisija, ji nustato gaires, periodiškai išklauso informaciją. Bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad didžiąja dalimi vis dėlto tiek reguliavimas, tiek priežiūra yra viena iš labiausiai harmonizuotų sričių ES.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Sutariame bendru sutarimu. Dėkoju. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Pritariame? Pritariame.
Taip pat buvo pateiktas ir Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas. Klausimai. Skiriame dešimt minučių. Mykolai Majauskai, prašom klausti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tiesų Lietuvos ekonomika gana gerai išgyveno pandemijos šoką ir viena to priežasčių yra beprecedentis ekonomikos skatinimas. Matyt, tai susiję ne tik su pandemija, bet ir su šiais metais vykstančiais Seimo rinkimais. Šiais metais jūs skatinate rekordiškomis investicijomis ir išlaidomis (greičiau išlaidomis) Lietuvos ekonomiką, tačiau ateinančiais metais planuojate reikšmingą fiskalinę konsolidaciją nuo 8,8 % iki 5 %. Ar nemanote, kad toks fiskalinis susiveržimas gali turėti neigiamos įtakos ekonomikos augimui? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie fiskalinę politiką, visuomet turime laikytis balanso. Visi makrorodikliai rodo, jog kitais metais taip pat turime turėti ribas, nes priešingu atveju pradėsime vėl kaitinti ekonomiką. Turime vykdyti įsipareigojimus, turime investuoti, bet, žinoma, Lietuvos skolos augimo riba labai greitai pasiekiama. Jeigu konsensusas yra tarptautinių organizacijų, kad Lietuvai optimalus lygis yra 40 %, tai, laikinai atitrūkę, turime padaryti viską, kad per protingą laiką pakeistume trajektoriją ir tas skolos lygis turėtų mažėti. Jeigu uždelsime, jeigu turėsime didesnį deficitą, o pirmi metai labai svarūs duodant toną ateičiai, tokiu atveju bus didelė rizika, kad skolos augimas gali pereiti į kažką panašaus kaip eksponentė dėl to, kad, neturėdami vidutinės trukmės aiškaus plano, labai greitai pajustume per brangesnį skolinimąsi, nes reitingų agentūros tikrai nepasitikės, jog mes aiškiai žinome, kaip suvaldyti finansų tvarumą. Todėl aš manau, kad pasirinktas tikrai optimalus variantas ir atsakinga fiskalinė politika yra pagrindas tolesniam ilgalaikiam augimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi V. Ąžuolas. Nenorite klausti?
K. GLAVECKAS (LSF). Atsiprašau, užsikalbėjome. Sakykite, gerbiamas ministre, be šitų rodiklių, kurie yra pateikti 2021, 2022, 2023 metams, tradiciškai labai svarbūs rodikliai yra susiję su tuo, koks bus bedarbystės lygis ir, svarbiausia, koks bus darbo našumo ir darbo užmokesčio santykis tuo laikotarpiu? Nes šitie trys parametrai bus labai svarbūs tiek žmonėms, kurie siekia pajamų, tiek verslui, kuris siekia našumo ir pridėtinės vertės, tiek ir žmonėms, kurie, parduodami savo darbo jėgą arba dalyvaudami kokiame nors versle, siekia uždirbti daugiau pinigų. Ačiū.
V. ŠAPOKA. Taip, tai tikrai šimtu procentų sutinku, manau, kad komitete tuos klausimus detaliau aptarsime. Kalbant apie našumo rodiklius, žinoma, reikia turėti omeny, kad reikia vertinti ilgesnį laikotarpį, kadangi egzistuoja tam tikras lagas Lietuvoje tarp atlyginimų augimo ir našumo pokyčių, todėl nuolat, kada yra daromos išvados iš vienerių metų, kad štai yra atotrūkis ir jis smarkiai pažeis Lietuvos konkurencingumą, dažnai reikia išaiškinti, kad reikia žiūrėti keleto metų skaičius. Tai manau, kad tikrai bus gera diskusija komitete šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi R. Budbergytė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų rodikliai įstatyme susiję ir su savivaldybių savarankiškų funkcijų pajamomis. Tai kaip galvojate, kaip savivaldybės… vienas iš sprendimo būdų dėl infrastruktūros, kitų svarbių projektų savivaldybėse, viena iš galimybių – skolintis. Kokia dar paminėtina galimybė infrastruktūriniams projektams gauti finansavimą savivaldybėms, nes tai bus labai aktualu tiek dėl DNR plano vykdymo, tiek dėl prisidėjimo prie projekto? Kokias dar matytumėte galimybes?
V. ŠAPOKA. Taip, tikrai yra galimybė ir unikali galimybė, tačiau turi būti… Ir šaltinis irgi yra labai aiškus – tai Gaivinimo ir atsparumo fondas. Bet tam, kad savivaldybės galėtų padidinti investavimo apimtis, tai turi būti susieta su labai aiškia ir tikslinga regionų reforma ir kaip dalis iš priemonių, tiek, kiek to reikia, manau, kad gali būti pagrįsta tiek Europos Komisijai, tiek įtikinant ir Finansų ministeriją. Tikrai tų galimybių yra, bet tai tikrai nereiškia, kad visos savivaldybės viskam gaus finansavimą. Čia reikia sieti su jau aiškiomis reformomis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Budbergytė. Ruošiasi I. Šimonytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, ar jūs negalvojate, kad pateiktame trimečiame plane tikrai yra tam tikrų viešųjų pajamų mažo augimo požymių, santykis tarp biudžeto pajamų ir BVP lieka, atrodo, tikrai neambicingas. Sakykite, ar jūs praradote viltį, kad iš šešėlio galima ištraukti daugiau pajamų? Jūs vis gyrėtės per šituos metus, kad labai sėkmingai kovojote, o pajamų augimas yra projektuojamas tikrai, kaip sakoma, labai atsargiai.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai pajamas prognozuojame labai atsargiai, nes rizikų yra daug, padėtis neapibrėžta. Tikrai tikėtis, kad šešėlis sparčiai trauksis, kuomet arba kaip šiemet neigiamas augimas, arba labai nuosaikus augimas vidutiniu laikotarpiu, be papildomų priemonių, aš manau, turime būti labai realistiški. Istorija rodo, kai yra sunkesni metai, ypač po krizinių metų, šešėlis yra linkęs augti. Tokių požymių šiuo metu tikrai nefiksuojame, tačiau tam, kad šešėlis trauktųsi ir būtų galima įkalkuliuoti, reikia priimti tuos sprendimus, kurie jau yra arba pateikti Seimui, pavyzdžiui, statybininko kortelė ir kiti, arba naujas priemones, jeigu jau naujoji dauguma jų sugalvos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, aš noriu grįžti prie to, ko klausė M. Majauskas. Kai kurie politikoje dalyvaujantys politikai čia labai mėgsta gąsdinti, kad kažkas kažkam ruošiasi veržti diržus, ir, aišku, bando manipuliuoti žmonių emocijomis, bet mes kalbame apie kitų metų biudžetą.
Aš vis dėlto žiūriu į jūsų trimetį planą ir tai, ką jūs planuojate. Jūs planuojate 2022 ir 2023 metais. Pagal jūsų siūlomą tvirtinti planą išlaidos 2022 metais nuo kitų metų turėtų sumažėti daugiau nei pusantro milijardo ir vėlesniais metais – dar pusę milijardo. Ar jūs galite man pasakyti, kokios yra tos išlaidos, kurias jūs tokiomis sumomis sugebėtumėte sumažinti, jeigu būtumėte finansų ministras?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tai tikrai reikšmingas šuolis. Jei tikrai atliksime visus namų darbus, finansavimas bus iš tų pačių europinių lėšų. Tai yra vienkartinės investicijos, kurios ateityje nesitęsia. Žinoma, kad mes ar iš išlaidų srities jas turime ištraukti, nes recovery and resilience fondo panaudojimas labai apribotas laiko.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Manau, spės paklausti T. Tomilinas. Labai trumpas klausimas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, tokia bendra pastaba. Jūs tikrai pasakokite apie biudžetą pakeltu tonu, nes ne viskas girdėti, jūs per daug ramiai kalbate, nes tikrai dalykai yra geri, rodikliai yra geri, skaičiai yra geri. Labai tikiuosi jūsų aukštesnio tono ir balso.
O kalbant mano klausimas yra toks. Nepaminėta aiškinamajame rašte ir jo prieduose apie vadinamojo bankų pelno mokesčio dinamiką ir kokius mes turime skaičius, kiek papildomų pajamų gauname, ką už tai galime sau leisti ir kokių pasekmių turėjo šis mūsų priimtas sprendimas? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai dar būtų anksti pasakyti galutinius skaičius, žinoma, kad jie nesieks labai įspūdingų, reikšmingų sumų. Tai tikrai bus skaičiuojama, matyt, keliolika milijonų eurų, ne dešimtimis ir ne šimtais. Žinoma, kad tai yra pelno mokesčio dalis ir, manau, komitetuose bus galima detaliau padiskutuoti ir įvertinti, kokį poveikį turės. Bet, žinoma, iš trumpo laikotarpio toli siekiančių išvadų padaryti turbūt nebus galima, ypač turint omeny, kad dabartinis laikotarpis yra ypač išskirtinis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. Kolega Tomai Tomilinai, jūs klausėte. Atsisakote, taip? Norinčių kalbėti prieš nėra. Galime bendru sutarimu? Prašom balsuoti. Yra prašymas balsuoti.
Po pateikimo balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų, 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projekto.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Galime pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
11.05 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4912. Gerbiamas ministre, prašom pateikti.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, šio projekto tikslas. Atsižvelgiant į pokyčius šiandieninėje darbo rinkoje, siekiama sudaryti papildomas galimybes turimą profesiją pakeisti nauja, kartu siekiama prisidėti prie efektyvios mokymosi visą gyvenimą sistemos kūrimo, tai 2018 metų Lietuvos ekonominėje apžvalgoje yra rekomendavusi EBPO.
Šiuo projektu yra siūloma išplėsti pajamų mokesčio lengvatą, nustatant galimybę susigrąžinti dalį sumokėto mokesčio už patirtas išlaidas, apmokant aukštojo mokslo ar profesines studijas, nevertinant, kelinta kvalifikacija įgyjama. Šiuo metu lengvata taikoma tik apmokant pirmąsias studijas.
Įsigaliojimas ir poveikis biudžetams. Siūloma, kad projekto nuostatos būtų taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 ir vėlesnių metų pajamas. Kaina biudžetui siektų apie 2 mln. eurų per metus. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi V. Ąžuolas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielas ministre, jums turbūt žinoma, kad absoliučiai identišką įstatymo projektą teikė mano kolegė G. Skaistė prieš ketverius metus ir jis buvo atmestas. Sakykite, kas pasikeitė per tuos ketverius metus, kodėl dabar jau pati Vyriausybė ateina ir teikia identišką, atkreipiu dėmesį, įstatymo projektą arba galbūt kodėl užtruko visus ketverius metus suprasti, kad šis pakeitimas yra reikalingas? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū. Taip, aš noriu atkreipti dėmesį, kad projektas Seimui pateiktas kur kas anksčiau. O kodėl Seimas nepritarė jūsų kolegės pateiktam projektui, tai čia jau reikėtų klausti Seimo narių, ne manęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi T. Tomilinas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Dėl gyventojų pajamų mokesčio tam tikras lengvatas, ministre, turbūt būtų galima įvardinti kaip pasisekusias ir tas ankstesnes taikytas. Šia apimtimi žiūrint, gal dar kas nors yra planuojama papildomai?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai Lietuvos istorijoje su GPM lengvatomis buvo visko ir yra visko. Manau, kad ši priemonė tikrai turėtų duoti naudos tiek gyventojams, tiek šalies ekonomikai, tiek ateityje surenkant tas pačias pajamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas. G. Skaistės nematau. Ruošiasi A. Sysas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš džiaugiuosi jūsų pasiūlymu dėl šios lengvatos ir kartu noriu pasakyti, kad reikėtų pradėti griauti mitus apie lengvatas. Lengvatos yra tik viešosios politikos išraiška. Yra tam tikros sritys ir tam tikri sprendimai, kodėl egzistuoja vienos ar kitos lengvatos, tai yra būtent lengvatų forma Seimas ir Vyriausybė gali šiek tiek koreguoti laisvosios rinkos veikimą ir būti naudingi žmonėms.
Bet mano klausimas, ar nevertėtų praplėsti tos lengvatos apimtį ir apimti taip pat neformalų suaugusiųjų švietimą, nes mes turime šioje srityje labai didelį atsilikimą. Tikrai paslaugų teikėjų yra labai nemažai, žinoma, dėl kontrolės būtų daug problemų, bet gal reikėtų žengti ir šį žingsnį? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tą klausimą ateityje tikrai galima svarstyti, pradėti nuo šio žingsnio, nes tikrai nuogąstavimų iš įvairių kontroliuojančių institucijų dėl neformalaus švietimo esame gavę tikrai labai daug.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, iš principo sveikinu tą žingsnį, nes labai daug kalbame, kad reikia mokytis visą gyvenimą, iškyla ir daugiau problemų. Norėčiau oponuoti kolegai, kad lengvata lengvatai nelygi. Aš ją netgi ne lengvata vadinčiau, o rėmimu, kad žmonės siektų naujų profesijų ir galėtų konkuruoti darbo rinkoje.
Bet mano klausimas būtų apie tuos 2 mln., jie nebus gauti savivaldybių. Savivaldybės kaip visada skundžiasi, kad jų finansavimas ir taip yra labai mažas arba kad visą laiką trūksta. Tai ar numatote kaip nors kompensuoti, paremti ar kitokiais būdais padrąsinti savivaldą, kad ji būtų suinteresuota, o ne stabdytų šitą veiksmą? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai iš savivaldybių nesame gavę nuogąstavimų būtent dėl šio projekto, mano žiniomis, ir tikrai yra numatyta ir tvarka, kaip yra kompensuojama dėl centrinės valdžios sprendimų. Aš manau, kad tai yra vis dėlto bendras interesas, taip pat ir savivaldybių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų kolegų klausimus.
Motyvai. Nėra prieštaraujančių. T. Tomilinas nori kalbėti už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiais metais mums praktiškai pavyko pasiekti nemokamas bakalauro studijas žiūrint į priėmimus ir į valstybės finansuojamų vietų skaičių. Antros profesijos įsigijimo lengvata tikrai būtų labai naudinga žmonėms, nes mes turime skaitmeninės ekonomikos iššūkius, staigaus persikvalifikavimo poreikį. Labai džiaugiuosi šia lengvata ir noriu toliau vadinti tai lengvata, nes kitaip mes niveliuojame savo pačių diskusiją. Vienoje televizijos laidoje iš visų pusių – iš kairės ir dešinės yra varoma ant vadinamųjų lengvatų. Kai mes svarstome gerą lengvatą, tai jau nebenorime vadinti tai lengvata. Tai yra visiškai nenuoseklu. Tai yra gyventojų pajamų mokesčio lengvata, kaip ir egzistuoja lengvata pensijų fondams, yra daugybė kitų lengvatų, vieniems patinkančių, kitiems ne. Tiesiog nediskredituokime žodžio „lengvata“, nes lengvata daro politiką ir daro poveikį mūsų visuomenei. Labai tikiuosi, kad politinė diskusija bus kokybiškesnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Majauskas – motyvai prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Balsuosiu už, bet išsakysiu šiokį tokį nerimą, kurį jaučiu čia, salėje, tokį cinišką, hipokritišką valdančiosios daugumos elgesį. Atkreipsiu dėmesį, kad identiškas įstatymo projektas prieš ketverius metus buvo pateiktas Seime ir valdantieji jį atmetė, o dabar valdantieji moko opoziciją, moko gyventojus, kaip turime gyventi, kokie turi būti projektai, kas yra lengvatos, kas nėra lengvatos, ir ragina balsuoti už. Aš kviesčiau, jeigu jau kalbame apie vienybę ir susitarimą, ieškoti susitarimo ir tada, kai opozicija teikia įstatymų projektus, o ne tiktai tada, kai identiški įstatymai yra teikiami valdančiosios daugumos.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Ar bendru sutarimu? Balsuojame? Balsuojame, nes nuomonės skiriasi.
Balsavo 73 Seimo nariai. Na štai – vienbalsiai 73 pritarė po pateikimo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
11.14 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4406. Ministras – V. Šapoka. Pateikimas.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, teikiu Pelno mokesčio įstatymo 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
Kokios pagrindinės priežastys? Projektas parengtas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos verslo apmokestinimo elgesio kodekso grupės, kurios veikla susijusi su žalingos mokesčių praktikos tarp valstybių narių eliminavimu, sprendimus. Siekiant įtvirtinti teisinį aiškumą, taip pat kartu nuoseklumo ir teisinio aiškumo tikslais siūlomi gana techniniai patikslinimai dėl 5 % pelno mokesčio tarifo smulkiajam verslui taikymo sąlygų.
Kokia yra pakeitimų esmė? Užtikrinti, kad tais atvejais, kai iš atitinkamų sandorių gautas pelnas yra neapmokestinamas, atitinkamai gautas nuostolis taip pat negalėtų mažinti apmokestinamojo pelno. Tuo tikslu siūloma panaikinti galimybę iš pelno atskaityti akcijų perleidimo nuostolius, jei pajamoms iš analogiško pelningo sandorio galiotų nuo pelno mokesčio atleidžianti lengvata.
Antra. Užtikrinti, kad vertinamosios sąlygos dėl lengvatinio 5 % tarifo būtų taikomos vienodai, nepriklausomai nuo to, ar įmonė turi susijusių asmenų. Tuo tikslu siūloma nustatyti, kad lengvatinis tarifas susijusioms įmonėms netaikomas, jei patenkinama bent viena iš įstatyme nustatytų sąlygų: vidutinis tų įmonių darbuotojų skaičius viršija dešimt žmonių arba mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Ruošiasi T. Tomilinas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, mes šiuo įstatymo projektu plečiame pelno mokesčio lengvatą. Turbūt galime sutarti, kad pelno mokestis nėra pats geriausias mokestis, jeigu mes norime paskatinti įmones augti, investuoti, kurti darbo vietas. Matyt, reikėtų apmokestinti pelną tiktai tada, kada jis yra išimamas iš bendrovės. Šiuo įstatymo projektu bus praplečiama ta pelno mokesčio lengvata smulkioms įmonėms. Mano klausimas būtų toks: ar skaičiavote, kiek yra tokių įmonių, kurios galės pasinaudoti, ir ar nebus papildomai kuriama ir skaidoma įmonių veikla, siekiant pasinaudoti šia lengvata, tai yra skaidant susijusias įmones?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Tikrai sutinku su tuo, kad savaime lengvata nėra nei gėris, nei blogis. Ką mes matome, taip, iš tiesų tam tikras prisisotinimas ir gana didelis skaičius įmonių, kurios dirba iki tos ribos, tačiau vien šitie pakeitimai tikrai neišplėstų to rato reikšmingai, kad reikėtų susirūpinti. Aš manau, kad ateityje tikrai reikėtų diskutuoti, ar nereikėtų daryti kokio nors pereinamojo laiptelio, kaip buvo padaryta su individualia veikla, nes tarptautinės organizacijos indikuoja, jog lengvatinis pelno mokesčio tarifas tikrai turi ir trūkumų, kaip jūs ir paminėjote.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas atsisakė klausti. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš galbūt taip, kaip klausė ir kolega. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad biudžetas šiek tiek papilnės. Gerbiamas M. Majauskas nuogąstauja, kad plečiasi lengvata, taigi, gali sumažėti. Šito įstatymo pataisa turi dvi kryptis – ir mažinant lengvatas, ir teikiant lengvatą. Tai vis dėlto koks bus balansas – į pliusą ar į minusą?
V. ŠAPOKA. Kadangi šis projektas buvo pateiktas daug anksčiau ir makroekonominės sąlygos buvo kitokios, aš manau, kad šiuo metu didesnė tikimybė, kad tas poveikis bus neutralus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilo nėra. Yra S. Gentvilas, sugrįžo. Maloniai prašome klausti.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, atsiprašau, gal nebūsiu nugirdęs, bet yra alternatyvus įstatymo projektas, didinantis pelno mokestį nuo 15 iki 20 iš karto po jūsų. Norėčiau jūsų paklausti, kokią įtaką tai turėtų Lietuvos konkurencingumui su kaimyninėmis valstybėmis, ypač turint omeny, kad, pavyzdžiui, ką tik žinutė – išėjo 800 darbuotojų ir IT įmonės kraustosi iš Baltarusijos į Lenkiją, o ne į Lietuvą, tai yra ypač pelno ir dividendų išmokoms jautrus sektorius, kaip tai paveiktų, kalbant ne apie jūsų projektą, bet kolegų socialdemokratų teikiamą projektą?
V. ŠAPOKA. Žinoma, mokestinė aplinka yra svarbus veiksnys, jis nėra lemiantis veiksnys renkantis investicijų jurisdikciją, tačiau ar pasidarys geriau investicijų pritraukimo prasme? Tikrai nepasidarys geriau – tai yra akivaizdu. Kadangi detaliai nesu susipažinęs su projektu, nenorėčiau ir detaliai komentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui už pateiktą įstatymo projektą. Motyvai po pateikimo. Norinčių išsakyti nuomonę nėra. Galime bendru sutarimu? Bendru sutarimu po pateikimo. Dėkoju.
Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra numatyta. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną. Dėkoju.
11.21 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4116 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas, kaip ir tarėmės Seniūnų sueigoje, nes yra susijęs, – Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4116. A. Sysas. Maloniai prašom. Pateikimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėkoju Seniūnų sueigai, kad ji neužmiršo, kad toks įstatymas jau virš metų gulėjo stalčiuose. Ko gero, kontekstas yra visai neblogas padiskutuoti būtent apie mokesčius. Ar jūs girdėjote finansų ministro kalbose patį populiariausią derinį, kuris skambėjo iki koronos, tai yra gerovės valstybė. Ar mes jau visiškai užmiršome ir nesiruošiame nieko daryti? Netgi kai paskutinį įstatymą ministras pristatė, aš specialiai paklausiau, ar biudžetas turės daugiau lėšų vykdyti arba judėti link Prezidento užduotos krypties, tai yra gerovės valstybės, nes kalbėti apie šešėlius ir viską mes galime dar ketverius metus ir likti toje pačioje gerovės vietoje, kai gerovė yra nedidelei grupei žmonių, o visi kiti tik keikia tą valdžią.
Žiūrėdami į tai, kad ir pateiktame projekte pelno mokestis sudaro tik 4 % mūsų pajamų, jis yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, tik Airijoje yra mažesni iš kapitalo mokesčiai, mes siūlėme ir siūlome toliau, kad tas pelno mokestis būtų 20 %, o ne 15 %, taip, kaip yra kitose mūsų kaimyninėse šalyse – tiek Lenkijoje, tiek Estijoje, tiek Latvijoje, netgi didesnis, kai kur yra 21 %. Aš suprantu, kad toks laikotarpis, kai dabar daugelis pelno galbūt neturi, tad gal ir geras laikas įvesti, nes kai daug pelno yra, tada visi sako, kad nenori dalintis ir ne laikas.
Gal po truputį grįždami prie pelningesnio ir geresnio laiko mes galėsime šitą įstatymą normaliai pritaikyti, nes būtent nuo mūsų apsisprendimo priklausys, ar viešųjų pinigų ir perskirstymo bus daugiau, ar mes trypčiosime vietoje ir viešojo sektoriaus darbo užmokesčio bazinį dydį didinsime 1 euru, apie jį mes kalbėsime šiek tiek vėliau, nevykdysime pažadų, kuriuos davėte ir duodate savo rinkėjams.
Mano pasiūlymas paprastas, kaip ir sakiau: pabandykime eiti tuo keliu, kuriuo eina kitos šalys, kad perskirstymui būtų surenkama daugiau mokesčių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs pateikėte, tačiau jūsų daug kas nori paklausti. M. Majauskas klausia pirmasis. Ruošiasi K. Glaveckas, jo nesant – J. Razma.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielas kolega, aš turiu tokį įsitikinimą, kad pelno mokestis iš esmės yra blogis, nes mes apmokestiname įmonių uždirbtus pinigus, kurių įmonė neišsimoka, nesuvartoja, nenusiperka dar vieno televizoriaus ar prabangaus automobilio, bet toliau investuoja į darbo vietų kūrimą. Bet dar didesnis blogis yra dar viena mokesčių reforma prieš priimant ateinančių metų biudžetą. Ar nemanote, kad siūlydamas dar vieną mokesčių reformą, neišdiskutuotą, nepamatuotą, jūs darote papildomą žalą Lietuvos ekonomikai? Ar tikrai dabar yra laikas ir metas daryti dar vieną eilinę mokesčių reformą?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, jūs turbūt negirdėjote pristatymo. Šitas įstatymas pateiktas, ko gero, prieš dvejus ar trejus metus, buvo diskusijos, yra Statuto norma, jeigu kalbame apie pelno mokestį, ir yra Seimo narių projektai, jūs visada aršiai kovojate už tai, kad tie projektai būtų svarstomi kartu. Aš nežinau, ar įves nuo sausio 1 dienos, ar nuo liepos, ar nuo kitų, dar kitų metų, bet apie tai mes 30 metų bijome diskutuoti. Sumažinome ir bijome toliau diskutuoti. Ir kalbame apie tai, kad reikalinga gerovės valstybė, kad didelė atskirtis, skurdas, 30 % gyvena žemiau skurdo ribos. Kalbėkime, kaip tą skurdą, kaip tą atskirtį mažinti, o ne iš karto gąsdinkite, kad čia kone kenkiu ekonomikai. Aš nekenkiu ekonomikai, aš teikiu įstatymo projektą, jį Vyriausybė, Seimas svarstys ir nuspręs, reikalingas jis ar nereikalingas. Jeigu norime gyventi toliau kaip gyvename, tai nieko nereikia daryti. Važiuosime, kiek surenkame daugiau, iš to pasidalinsime po truputį ir sėdėsime minuse visą laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi E. Pupinis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jūs, manau, teisingai keliate klausimą, kad dabar svarbu surinkti mokesčius į biudžetą, poreikiai tikrai dideli. Bet ar neatsitiks taip, kad dėl to teikiamo projekto mes prarasime galimybę čia pakviesti naujus investitorius, kuriuos dabar galime gundyti mažu pelno mokesčiu, ir tai yra mūsų pranašumas, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis? Gal sutiksite, kad šiuo pandemijos laikotarpiu investicijų pritraukimas yra tikrai gyvybiškai svarbus dalykas. Ar nesutiktumėte, kad jūsų projektas galbūt labiau tinkamas tokiomis ramiomis ekonomikos klestėjimo aplinkybėmis, bet ne šiomis?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, ne pirmus metus mes čia sėdime ir triname šituos suolus. Kai aš ramiu laikotarpiu pristačiau šį įstatymo projektą, tai tamsta sakėte labai panašiai: kam čia, viskas ramu, augimas ekonomikos yra, kam čia drumsti mokesčių sistemą? Gerbiami konservatoriai, apsispręskime, ar mes norime perskirstyti per biudžetą daugiau? Ar mes norime remti viešąjį sektorių ir gauti iš jų paslaugas tokias, kokių reikia, – sveikatos, švietimo ir visose kitose srityse? Jeigu mes tik šnekame prieš rinkimus ir rinkimų metu, valio! Rinkėjai pažiūri ir tada blaškosi, ir atsiranda naujų gelbėtojų. Apsispręskime. Jeigu mums 30 % užtenka perskirstyti per biudžetą ir spręsti visus pažadus, aš manau, pažadų neįvykdysite nei jūs, nei valstiečiai, nei mes, jei mes tik šnekėsime, bet nieko nedarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi T. Tomilinas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega Algirdai, čia jau buvo šiandien užsiminta apie investuojamą pelno dalį, tai norėčiau jūsų požiūrio vis dėlto. Mes kalbame apie gamybos atnaujinimą, apie naujas technologijas, apie kitus dalykus. Ar jūs nenorite teikti lygiagrečiai ir tos dalies? Ačiū.
A. SYSAS (LSDPF). Tikrai palaikyčiau reinvestuojamą, noriu pabrėžti, reinvestuojamą, nes reinvestuojamas pelnas tikrai būtent gula į įmonę, darbo vietoms, būtent naujai pridėtinei vertei sukurti. Bet mes pergyvenome laikotarpius, kai tas reinvestuojamas pelnas buvo net perkamos jachtos, kiti dalykai, apyvokos reikmenys. Taigi visko mūsų šalyje buvo. Padarykime taip, kad tikrai pelno dalis eitų į reinvestuojamą neapmokestinamą, bet pelnas būtų apmokestinamas taip, kaip kaimyninėse šalyse, ir tai nekenktų konkurencingumui. Man atrodo, turėdami… J. Razmai neatsakiau. Kodėl pas mus investitoriai neateina? Kadangi turėjome mažiausią kapitalo apmokestinimą Europoje. Ypač šioje dalyje niekas mažesnio mokesčio neturėjo. Tai kodėl neateina? Ir jeigu tik pasiūlai, kad reikia… nes yra įmonių, kurios uždirba tą pelną ir tikrai galėtų sumokėti didesnį mokestį, mes iškart prisimename, kad investuotojai neateina. Tai matykime vaizdelį. Ir mes juk galime pamatyti ne vienų metų, o penkerių, dešimties metų, kokia buvo situacija su mokesčiais ir kas atėjo pas mus ar kas neatėjo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas Algirdai, aš tikrai labai gerbiu jūsų pastangas didinti biudžeto perskirstymą. Akivaizdu, kad vienintelis rimtas argumentas nesvarstyti šios pataisos yra krizinė situacija, krizės metu mokesčiai nėra didinami, čia yra tiesiog dėsnis.
Kalbant vis dėlto iš principo apie jūsų siūlymą ir apskritai panašius siūlymus, ar jums neatrodo, kad jau laikas pereiti prie europinės politikos formavimo, ir mes kaip viena iš 29 valstybių tikrai galime aktyviai dalyvauti formuojant europinę mokesčių politiką? Ten būtent gali būti priimami rimti sprendimai dėl pelno mokėjimų neišvengiamumo vienoje ar kitoje valstybėje darant pinigus. O iš tiesų ta konkurencija tarp valstybių dėl investicijų… Kai jūs kalbate, kad investicijos neateina, tai ne visai tiesa, nes investicijos ateina į Lietuvą ir investavimas, labai rimtas investicijų augimas vyksta. Tai šiuo atveju negali neigti to fakto, kad šalys tarpusavyje konkuruoja.
PIRMININKĖ. Laikas klausti baigėsi.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tą konkurenciją sumažinti gali tik Europos Sąjunga.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Tomai. Visiškai pritariu. Bet tai du lygiagretūs procesai, nes fiskalinė politika tai yra ir valstybės reikalas. Niekas mums nenurodo, koks turi būti pelno, gyventojų pajamų mokestis ar PVM. Mes patys nusprendėme – pakėlėme iki 21 ir 10 metų negrąžiname į 18 % PVM. Buvo toks atvejis? Buvo. Gyventojų pajamų buvo 33 % kažkada? Buvo. Dabar 15 %. Jeigu Europos Sąjungos valstybės susitartų, aš tikrai pritarčiau, jeigu mes esame Europos bendrija, kartu darome, tai aišku, kad mokestinė sistema tikrai bendra ar artėjimas į bendrą sistemą yra sveikintinas. Bet šitoje tribūnoje, ne tik šitoje, kitoje salėje, stovėjau 2000-aisiais, kai buvo didelė Rusijos krizė, visokių kalbų prisiklausiau, 2009-aisiais čia stovėjau ir kalbėjau, kad be mokesčių reformos mes vilksimės Europos Sąjungos socialinių ekonominių rodiklių dugne, kaip mes dabar ir lenktyniaujame su Bulgarija, Rumunija, kuri žemiau nukris. Ir va – 2020-ieji, na vėl, čia daugiau ne ekonominė, daugiau psichologinė, sveikatos krizė, su korona mes vėl dengiamės kokiais nors išoriniais veiksniais. Čia mūsų pačių vidaus reikalas, kokią mokesčių sistemą mes nustatysime, bet tikrai pritariu, kad Europa, jeigu mes esame bendra šeima, judėtų link panašių mokesčių.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia V. Ąžuolas. Trumpas klausimas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų pati idėja nėra bloga, kad socialinei sričiai reikia didesnio finansavimo, dėl to nereikia ginčytis, bet pasirinkta priemonė turbūt nėra gera. Ir pagrindinis klausimas, ar jūsų tikslas surinkti daugiau pajamų, ar tikslas tik pasakyti, kad iš vienų atimsime, kitiems duosime? Kokia iš tikrųjų yra mūsų konkurencinė aplinka. Ar jūs žinojote, pavyzdžiui, kad Latvijoje pelno mokesčio iš viso nėra, kad Latvijoje bendras apmokestinimas savo reikmėms pasiėmus pinigus yra 20 %. Pas mus bendras apmokestinimas pasiėmus savo reikmėms pinigus yra apie 30 % šiandien. Kaip jūs galvojate, kaip mes konkuruosime su tomis šalimis taip išsišokdami dar labiau į viršų? Jūs turbūt jau ne vieną kadenciją esate Seime ir žinote, kad Lietuva ant to grėblio jau buvo užlipusi – Lietuva turėjo 20 % pelno mokestį ir surinko, deja, labai mažai pajamų, o kai sumažino tą mokestį iki 15 %, tų pajamų surinko dvigubai daugiau. Kokia jūsų nuomonė, ar neatsitiks tas pats, kas jau buvo?
A. SYSAS (LSDPF). Viskas gerai, gerbiamas, tik aš labai norėčiau matyti ir kitus siūlymus. Aš nematau kitų siūlymų. Mes daug kalbame, bet kitų siūlymų aš nematau, mes lyginame su kitomis šalimis, tai lyginkime ir matykime visą mokesčių sistemą. Jų kiti mokesčiai yra mažesni, kitų nėra, bet kiti yra didesni. Mes iš konteksto norime visada ištraukti vieną mokestį, kurį dabar A. Sysas siūlo iš tribūnos. Na, gerai, netinka šitas, bet per ketverius metus mokestinių aš ir nemačiau – nei pelno mokesčio pakeitimo, nei kitų. Netgi visokių išlygų jūs daugiau plėtėte ratą, negu mažinote. Apie tą gyvulių ūkį, apie kurį mes kalbame kartkartėmis. Jūs, kaip kairysis, bent valstiečiai ir žalieji sako, kad yra kairiojo centro atstovai, nesakykite, kad iš kažko atimsime. Tai yra mokesčių sumokėjimas. Ar iš piliečio, kuris moka gyventojų pajamų mokestį, atima 15 %? Turbūt neatima. Jeigu jis myli valstybę, jis turi sumokėti.
Lygiai taip pat ir su pelno siekiančiomis įmonėmis. Tai čia mūsų apsisprendimas. Nei A. Sysas negali atimti, nei jūs, gerbiamas Ąžuolai, iš jų pinigų. Tai turi būti priimta įstatymu ir apsispręsta, kaip mes sprendžiame viešąsias problemas, ar mes norime jas spręsti, ar nenorime. Tai va aš iš tų visų kalbų visą laiką matau, kad kai ateiname iki reikalo ir kai reikia spręsti, mes ieškome priežasčių nespręsti. Štai ir viskas. Čia kuo pasižymi politikai: daug šnekame, bet kai reikia priimti sprendimą, nepadarome.
PIRMININKĖ. Dėkoju A. Sysui už pateiktą įstatymo projektą ir atsakytus klausimus. Motyvai. M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, išmokome 2008, 2009, 2010 metų pamokas ir tikrai įsitikinome, kad didinti mokesčius nėra geras sprendimas ekonomikos susitraukimo laikotarpiu, nebent nėra galimybės pasiskolinti. Dabar mes turime galimybę pasiskolinti ir užkaišyti krentančias pajamas ar atsirandantį papildomą išlaidų poreikį, todėl didinti mokesčius ekonomikai susitraukiant yra tikrai prastas sprendimas.
Antras dalykas, kuris neduoda ramybės, ir čia apie tai kalbėjome su ministru, diskutavome ir oficialiais, ir neoficialiais formatais. Lietuva pagal investicijas reikšmingai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių, taip pat ir nuo mūsų kaimynų. Tai mažina mūsų konkurencingumą ir mažina mūsų galimybes didinti išlaidas kokybiškoms viešosioms paslaugoms. Didindami pelno mokestį, mes dar labiau sumažinsime investicijų kiekį Lietuvoje.
Bet blogiausia iš visų dalykų, iš visų jau paminėtų dalykų, yra tai, jog mes iki šiol nesupratome, kad daryti mokesčių reformas tokiu staigiuoju būdu, nepamatuotu, neišdiskutuotu, prieš pat biudžeto priėmimą yra tikrai neatsakingas sprendimas. Aš džiaugiuosi, kad valdančioji dauguma išmoko tą pamoką ir teikdama paskutinį savo biudžeto projektą nebesiūlo naujos mokesčių reformos. Tikrai su apmaudu žiūriu į labai gerbiamą kolegą A. Sysą, kad iš opozicijos atsiranda siūlymų daryti reformas paskutiniu metu. Aš siūlau tikrai susilaikyti nuo bet kokių mokesčių reformų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu gerbiamą A. Sysą šiek tiek paguosti. Jeigu šiandien jūsų projektas nebus priimtas teigiamai, jūs turite galimybę kitą kadenciją gauti teigiamą rezultatą, nes ir kolega M. Majauskas yra pasakęs, kad dažna praktika Seime, kai valdantieji atmeta opozicijos siūlymus, paskui juos iškelia kaip savo, pateikia Seimui ir tada būna priimama. Štai ir, sakykim, T. Tomilino pasisakymas – jisai labai daug kur nori, kad skurdas mažėtų, tačiau nelabai žino, iš kur lėšų paimti, tačiau jis puikiai savinasi vaiko pinigų idėją ir pensijų didėjimo idėją kaip savo asmeninę nuosavybę. Todėl aš manau, kad šitas jūsų siūlymas tikrai kada nors pereis, tik stebėkite, kad nebūtų nuplagijuotas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, kurį pateikė A. Sysas.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 7, prieš – 21, susilaikė 44. Nepritarta. Reikia apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame. Balsuojantys už – grąžiname iniciatoriui tobulinti, balsuojantys, spaudžiantys mygtuką „prieš“ – atmetame.
Balsavo 63 Seimo nariai: už tobulinimą – 25, už tai, kad būtų atmestas, – 38. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1416 atmetamas.
Darbotvarkės 1-6 klausimas. Atsiprašau, replika po balsavimo. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Norėčiau pasakyti „labas rytas“ gerbiamam S. Jovaišai, kurį pažadino mano kalbėjimas apie pelno mokestį. Jums aš pasakysiu viena. Visi mūsų socialiniai sprendimai, ar tai būtų vaiko pinigai, ar tai būtų algų pakėlimas, buvo mokami iš tvaraus šaltinio. Mes nepadidinome nė vienu euru valstybės skolos, vykdydami savo ketverių metų politiką. Todėl… Mes taip pat įvedėme progresinius mokesčius, ir ne be mano dalyvavimo. Todėl, gerbiamas Sergejau, tiesiog nereikėjo šios replikos.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša – replika po balsavimo.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Turiu atsakyti, kad aš jau nuo 6 valandos ryto tikrai nemiegu, ir kolegai replikuosiu, kad Lietuvai jau tikrai per sunki ta išmokų ir pašalpų politika, kurią jūs vedate, todėl jai reikia pinigų. Ir čia buvo siūlymas, iš kur jų paimti. Jūs, deja, užprotestavote.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, tikrai rinkimų debatus siūlau pratęsti savo rinkimų apygardoje.
11.41 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 5, 9, 10, 11, 12, 16 straipsnių ir 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5293 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5293. Ministras L. Kukuraitis. Prašau. Pateikimas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, nemažai įstatymų, kurie eina biudžetui iš paskos. Taigi šiuo įstatymo projektu siūloma padidinti įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose numatytus minimalius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus siekiant, kad, nuo 2021 m. sausio 1 d. nustačius minimalų mėnesinį atlygį 642 eurus ir bazinį dydį 177 eurus, jų dydžiai nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiais. Taip pat siekiama siaurinti koeficientų šakutes, sudarant teisingesnio apmokėjimo už darbą galimybes.
Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti maksimalius mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, atsižvelgiant į Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, taip pat didinti įstatymo 5 priede nurodytų auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientus.
Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, būtų mokamas ne padidintas darbo užmokestis, kaip buvo numatyta iki šiol, o priemoka, kuri siektų iki 20 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir nebūtų įskaitoma į priemokų kitais pagrindais ir pareiginės algos kintamosios dalies sumą. Taip pat numatyti galimybę biudžetinės įstaigos darbuotojui pareiginės algos kintamąją dalį nustatyti po jo išbandymo termino pabaigos.
Taip pat siūloma vadovaujančių darbuotojų darbą poilsio dieną, švenčių dieną, naktį ir viršvalandžius apmokėti taip pat, kaip ir nevadovaujančių darbuotojų ir nustatyti galimybę darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyti kitokius atvejus skirti premiją, nei numatyta įstatymo 12 straipsnyje. Lėšų poreikis įgyvendinant įstatymą 2019–2021 metų. Iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms kas metus numatyta skirti po 16 mln. eurų minimaliems pastoviosios dalies dydžiams padidinti, o įstatymo 5 priede – auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui ir mokyklų ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientams padidinti papildomai reikės 20,5 mln. eurų.
Prašome projektui pritarti.
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Sysas pirmasis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, jau ketvirtus metus stovite šitoje tribūnoje ir vis teikiate ydingą įstatymo projektą. Turbūt pačiam nelabai malonu stovėti šitoje tribūnoje, kiekvienais metais padidinus minimalią mėnesinę algą braukyti mažiausius koeficientus ir padidinti juos tiek, kiek padidėjo minimali mėnesinė alga. Kiek ilgai dar tęsis tokia praktika, kad padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą, automatiškai yra keičiamas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo, komisijos narių atlygio už darbą įstatymas? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Šiuo atveju tiktai reikia pasakyti, kad skirtumas yra didesnis, didinama sparčiau, negu numatyta minimali mėnesinė alga, kad augtų pagal Vyriausybės nutarimą. Todėl šitas didinimas pagerins darbuotojų darbo užmokestį, ypač tų, kurie gauna minimalias pajamas, turi mažiausius koeficientus. Tai jų augimas bus spartesnis negu MMA. Šiuo atžvilgiu įstatymą reikia teikti ir užtikrinti geresnius atlyginimus.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, priešingai negu A. Sysas, kaip tik pagirsiu už tai, kad sparčiau didinate mažuosius atlyginimus ir mažinate tą Lietuvoje tikrai didelę viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų diferenciaciją. Viskas, man atrodo, čia daroma labai teisingai ir palaikysime tą projektą. Bet kartu noriu paklausti. Tarp teikiamo paketo aš nematau, kad būtų projektai, koreguojantys statutinių pareigūnų koeficientus. Čia yra tik nestatutinių viešojo sektoriaus darbuotojų, kaip suprantu. Ar policininkams daug kartų žadėtas pradedančio policininko 1 tūkst. eurų atlyginimas ir toliau liks kažkoks miražas, nors atliekant policijos sistemos reformą buvo toks gana tvirtas politinis pažadas?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Tuos sutarimus, kurie yra vidaus reikalų sistemos kolektyvinėse sutartyse ir kur buvo didinami atlyginimai, tai ir turėtų pristatyti vidaus reikalų sistemos ministrė. Kiek žinau, tokių įstatymų projektų nėra, kaip jūs ir sakote.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas ministre. Aš norėjau paklausti. Minėjote auklėtojų kategoriją ir norėjau paklausti, ar į tuos auklėtojus įeina tie žmonės, kai tuo metu veikė vaikų globos namai, ir jie, ko gero, turėjo socialinio darbuotojo statusą? Ar jie patenka į tą kategoriją, ar ne dėl atlyginimų mokėjimo? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Tai yra švietimo sistemos darbuotojai, jie patenka į šakinę kolektyvinę sutartį, pagal ją ir atneštas šitas siūlymas.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, aš apie tas pačias priemokas, kur nedaug kas keičiasi, procentai surašyti tie patys, tik išvardinta už ką. Bet ar įstatymuose tikrai viską reikia surašyti už ką, nes tikrai ne viskas bus numatyta. Kada buvo priimtas toks sprendimas, kad būtinai reikia išvardinti, susmulkinti tą punktą? Ačiū. Tai gali būti paprasčiausiai poįstatyminiuose aktuose, taisyklėse.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Šiuo atveju, ypač kai mes kalbame apie kolektyvinę sutartį, kur darbuotojai gali susitarti su darbdaviu ir dėl kitų priemokų, tai skatiname, kad atsirastų daugiau pagrindų, dėl ko yra skiriama priemoka, nes valstybės tarnautojai turi daugiau pagrindų, kurie nurodyti įstatyme. Šiuo atveju tie pagrindai yra nurodyti kaip teisė susitarti dėl to su darbdaviu.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš noriu jūsų klausti, mano klausimas bus iš dviejų dalių. Jūs atsakėte, kad Švietimo ministerija rūpinasi kai kuriais auklėtojais, paskui rūpinasi mokytojų padėjėjais, socialiniais darbuotojais arba specialistais, logopedais, psichologais. Prašom pasakyti, ar derinote su Švietimo ministerija arba švietimo ministru, kad jiems tikrai bus padidinta alga, nes ten nėra darbuotojo? Ir kaip bus padidinta socialinių darbuotojų alga? Jūs tik apie minimumą kalbate. Tų, kurie dabar lanko namuose, kurie dirba sunkius darbus, tas minimumas, matyt, nelabai džiugina. Ar yra numatyta galimybė, kad tie žmonės adekvačiai pagal darbą gaus normalų atlyginimą? Nes ir dabar sunku rasti periferijoje, sakykime, regionuose tokių patikimų, gerų žmonių.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Priminsiu, kad daliai švietimo sistemos darbuotojų nuo šių metų rugsėjo 1 dienos pagal kolektyvinę sutartį darbo užmokestis augo 7 %. Kai kalbame apie socialinius darbuotojus, reikia priminti, kad šiame įstatymo projekte yra nuostata, kad tie minimalūs koeficientai socialiniams darbuotojams taikomi 20 % didesni. Kitaip sakant, jeigu čia bus augimas, atitinkamai augs ir socialinių darbuotojų darbo užmokestis. Jeigu mes pasižiūrime savivaldybėse socialinių darbuotojų darbo užmokesčio vidurkį, tai jis labai artimas minimaliems koeficientams būtent su 20 % padidinimu. Šiuo atveju didinimas automatiškai padidins didelės dalies socialinių darbuotojų darbo užmokestį.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.
Prieš norėtų kalbėti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai negaliu pritarti tokiam įstatymui. Nebalsuosiu prieš, susilaikysiu, bet tai yra pažadų netesėjimo pasekmė. Valstiečiai žadėjo grąžinti bazinį dydį į prieškrizinį lygį, tai yra 183. Tada kiekvienais metais nereikėtų keisti šito įstatymo, aš apie tai ir kalbu. Nes kitais metais bazinis dydis didėja 35 eurais… minimali mėnesinė alga – 35 eurais iki 642, o bazinis dydis – 1 euru. O mūsų įstatyme labai griežtai apibrėžta, kad minimalų mėnesinį atlyginimą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą. Aišku, ir mokyklų mokytojai, ir darželių auklėtojos, ir visi kiti – jie gi visi kvalifikuoti. Aišku, jeigu šito įstatymo nekeistume, tai tie žmonės gautų minimumą arba jų atlyginimas būtų mažesnis negu minimumas, bet mokėti negalima, tad reikia didinti. Štai čia yra ydingumas. Kai nevykdote savo pažadų, turite kiekvienais metais keisti įstatymą. Todėl aš ir susilaikysiu, nes atlyginimas turėtų didėti kur kas daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Šarknickas – už.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, atlyginimas turi didėti kur kas daugiau ir greičiau, pritariu, tačiau kiekvienais metais tai buvo daroma. Sakyčiau, nesvarbu, ar tai būtų pirmi rinkimų metai, ar paskutiniai metai, svarbu, kad yra tendencija eiti į priekį. Dėl to tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, sutarimo nėra, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5293. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 63 Seimo nariai: už – 56, prieš nebuvo, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas.
Prašom, profesoriau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Norėtų Švietimo ir mokslo komitetas, nes tai liečia…
PIRMININKAS. Galime Švietimo ir mokslo komitetą prijungti? Galime kaip papildomą. Ačiū. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. (Balsai salėje) Lapkričio, taip. Pritariame? Pritariame.
11.55 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-5299 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektas Nr. XIIIP-5299. Pateikimas. Pateikia ministras L. Kukuraitis. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2021 metais, įstatymo projektu siūloma 2021 metais patvirtinti 177 eurų bazinį dydį atsižvelgiant į 2021 metų Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje, kurią pasirašėme šią savaitę, numatytą dydį.
Bazinis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų pareigines algas, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestį, įstatymų pagrindais sudarytų komisijų narių atlygį ir kitas teisės aktuose nustatytas išmokas.
Baziniam dydžiui padidinti 1 euru iš valstybės biudžeto reikėtų apie 21 mln. eurų per metus, bazinis dydis taikomas apie 200 tūkst. darbuotojų ir dėl šio padidinimo atlyginimai atitinkamai padidėtų nuo 4 iki 32 eurų nuo mažiausiai uždirbančio darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, iki Konstitucinio Teismo pirmininko ir jį pavaduojančio teisėjo. Dydis sutartas Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje su didžiausiomis skėtinėmis profesinėmis sąjungomis. Prašom pritarti ir Seime.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. J. Razma pirmasis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto kaip jūs įsivaizduojate, kuriais metais įmanoma, dabar matant ir tam tikrus priekyje projektuojamų biudžetų sumažinimus, kuriais metais būtų įmanoma tą prieškrizinį bazinės algos dydį pasiekti? Jeigu būtumėte ministru, kaip matote tą perspektyvą į priekį?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, kaip gerbiamas Algirdas ir minėjo svarstant praėjusį įstatymo projektą, kad buvo pažadas sugrąžinti prieškrizinio laikotarpio bazinį dydį, tačiau patekome į kitą krizinį laikotarpį – kovidinį, kur jūs patys matote, kokie biudžetai yra teikiami. Šiuo atžvilgiu norisi padėkoti profesinėms sąjungoms už tam tikrą solidarumą, situacijos suvokimą, kad mato realią situaciją, kad biudžetinis darbo užmokestis auga kur kas sparčiau negu privataus sektoriaus. Todėl dėl šio minimalaus padidinimo buvo sutarta. Kada bus galima grįžti prie prieškrizinio, o ir didesnio bazinio dydžio, čia jau turbūt turės atsakyti kitas Seimas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, man jau pabodo per ketverius metus to paties klausti, todėl aš paklausiu šiek tiek kitokio klausimo. Suprantu, kad niekas nemuša sau į krūtinę ir nesako, kad čia mano kaltė – mea culpa, visada surandate priežasčių, kodėl nevykdote savo pažadų, kritikuodami socialdemokratus, tada buvusius valdžioje, kai ėjote į valdžią, kad grąžinsite? Ar ilgai įkalbinėjote profsąjungas pasirašyti šitą susitarimą, kuriame jie pasirašė tokį nuosprendį, kad jų atlyginimas didėtų tik 1 %? 1 euru, atsiprašau.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, derybos buvo ilgos, kaip jūs ir žinote, prasidėjo balandžio mėnesį, ir sutarta ne tik dėl šio dydžio padidinimo, bet taip pat ir dėl socialinių garantijų profesinių sąjungų nariams, dėl kurių profesinės sąjungos, kaip suprantu, džiaugiasi, ir tai yra darbo sąlygų pagerinimas. Toks ir yra sutarimas.
O kalbant apie didinimus, dar kartą priminsiu, kad lyginant su praėjusiais metais viešojo sektoriaus darbo užmokestis augo 13 %, o privataus – 6 %.
Tai rodo, kad bazinis dydis nevaidina esminės vertės, nes padidinimas 3 eurais praėjusiais metais tikrai negalėjo pakelti 13 % viešojo sektoriaus darbo užmokesčio. Visi kiti sprendimai – tiek minimalūs koeficientai, jiems ką tik pritarėte, tiek šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymas, tiek pagal kasmetinį vertinimą – atlyginimai auga gana sparčiai. Šiuo metu viešojo sektoriaus darbo užmokestis yra pabėgęs nuo privataus sektoriaus, lyginant pastarųjų kelių metų tendencijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau G. Skaistės, nematau R. Budbergytės. Klausia P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū. Ačiū, pranešėjau. Man taip truputį susidaro tokia nuomonė, kad jūs bandote teisintis. Kai aš paklausiau jūsų per Vyriausybės valandą, jūs aiškiai paminėjote, kad privačiame sektoriuje atlyginimai yra mažesni, žiūrėkite, bet bazinis dydis yra neatkurtas nuo 2008 metų. Vadinasi, dėl to laiko dabar jūs ir bandote motyvuoti, kad negalima kelti, nes ten daugiau. Bet, žiūrėkite, valstybės tarnautojas gyvena be išeitinių. Sulaukus 65 metų automatiškai jis yra atleidžiamas, ir be išeitinių. Automatiškai mes neleidžiame jiems dirbti net sulaukus 65 metų. Neleidžiame. Mes tiek daug apribojimų jiems sudėliojame, bet nesugebame bazinio dydžio bent atkurti. Aišku, jūs randate argumentų, kad uždirba mažiau, daugiau. Ar jums neatrodo, kad tas sektorius yra kažkaip keistai ignoruojamas ir valstybės tarnyba jau tampa nepopuliari?
Dar vienas klausimas. Mes kitoms institucijoms – policijai, STT, FNTT – atlyginimus didinome per kitus įstatymus, o šitą sektorių palikome. Ar neatrodo, kad yra sukiršinta valstybė?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Valstybės tarnybos tam tikra reforma jau yra priimta, jau ji galioja. Tai padidino taip pat ir dalies valstybės tarnautojų darbo užmokesčius. O kalbėti turbūt reikia faktais. Faktai rodo, kad viešajame sektoriuje dirbančių žmonių – tiek valstybės tarnautojų, tiek biudžetinio sektoriaus darbuotojų – darbo užmokestis per pastaruosius keletą metų augo daug sparčiau negu privačiame sektoriuje. Tai klausimas, ar mums dabar reikia prisirišti vien prie dydžio ir tik apie jį kalbėti, ar apie visumą, ar žmonėms auga atlyginimai, ar ne? Pažiūrėkime faktus – skirtinguose sektoriuose augimas yra dešimtimis procentų.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, įstatymo aiškinamajame rašte rašoma, kad numatoma neigiama šio įstatymo pasekmė, kad padidinimas esant išnaudotiems fiskaliniams limitams turės didelę įtaką valstybės biudžetui. Tačiau ir vasarą buvo priimami sprendimai, kurie turėjo gerokai didesnę, dešimt kartų didesnę, įtaką biudžetui.
Aš noriu jūsų paklausti. Ar nebūtų geresnė išeitis didinti bazinį dydį žymiai daugiau, nes iš jo keliauja mokesčiai į tą pačią „Sodrą“, į biudžetą? Tiesiog mokestinė bazė, iš kurios galima didinti ir stabiliai didinti pensijas ir panašiai. Kelias būtų daug logiškesnis, o rezultatai pasiekiami, ko gero, tie patys.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kaip ir minėjau, atlyginimų augimas nėra stabdomas. Jis ir bus pagal tai, kas yra planuojama, tai net ir kitais metais viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis bus tikrai aukštesnis negu procentai, apie kuriuos mes dabar kalbame, kiek yra didinamas bazinis dydis. Bet šiuo atveju stengiamasi turint tam tikrą ribotą kiekį lėšų pasiekti geriausią rezultatą. Šiuo atveju mes ir renkamės, kad minimalių koeficientų didinimas, tai būtent tiems, kurie uždirba minimalius koeficientus, nesvarbu, kurioje kategorijoje darbuojasi, pirmiausia augtų jiems, o bazinį dydį tada simboliškai padidinti visiems. Kaip ir minėjau, yra ir kiti šaltiniai, ir kitos šakinės kolektyvinės sutartys, ir visi kiti sutarimai, kurie provokuoja viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimą.
PIRMININKAS. Ir R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Nebeturiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū.
Dėl motyvų. Prieš – A. Sysas. Ar A. Sysas kalbės? Ne.
Kolegos, tada balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-5299. Kas palaiko, pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 58 Seimo nariai: už – 52, prieš nebuvo, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Pritariame. Siūloma svarstyti lapkričio 11 dieną. Pritariame? Ačiū.
12.06 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2693 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5300 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5300. Pateikimas. Suteikiu žodį ministrui L. Kukuraičiui. Prašau, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas parengtas siekiant nuo 2021 m. sausio 1 d. užtikrinti 70 eurų dydžio universalios išmokos vaikui (vaiko pinigų), skiriamos kiekvienam vaikui, mokėjimą, atsižvelgiant į bazinės socialinės išmokos dydį, nuo 2021 metų didėsiantį nuo 39 iki 40 eurų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. įstatymu siūloma nustatyti universalios išmokos vaikui dydžio koeficientą 1,75 BSI dydžio, taip užtikrinant išmokos vaikui padidėjimą nuo 60,06 eurų iki 70 eurų, kaip numatyta koalicijos sutartyje. Prašome projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. S. Jovaiša – pirmasis. Prašau, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš gal dabar atsisakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kadangi biudžetas striukas, taip sakant, realiai ir buvo metų, kai mes numatydavome didinimą, bet biudžete netgi pinigų tam nebūdavo, sakydavome, kad iš kažkokių sutaupytų ir nepanaudotų, tai ar kitų metų biudžete visgi realiai yra šitie pinigai įdėti, ar jie bus vėl užmaskuoti, kad, jeigu reikės, ir pasiskolinsime, nes tokia išlyga irgi yra padaryta mūsų įstatymuose? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Taip, iš tiesų visiems beveik 512 tūkst. vaikų, kiek yra planuojama, kad gaus universalią išmoką, lėšų biudžete yra numatyta.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas. Tomai, prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, kaip žinote, šį sprendimą dėl 70 ir 110 eurų mes priėmėme prieš priimdami praeitą biudžetą, tai buvo Seimo sprendimu padaryta. Ar jums padėjo tai derybose? Tikriausiai taip. Apskritai mano klausimas, kokia jums yra artima vaiko pinigų politikos vizija? Ateityje, akivaizdu, galbūt tokių didelių didinimo šuolių daryti nebus įmanoma. Bet kaip jūs manote ir pakomentuokite tarptautinių organizacijų vertinimus, ką padarė vaiko pinigai Lietuvai, kokią naudą atnešė, ką užsienio ekspertai apie mūsų pasiekimus sako ir kokia yra ateities vizija?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vaiko pinigai per šią kadenciją nuveikė didžiulį darbą mažinant vaikų skurdą šalyje. Mes buvome viena iš labiausiai atsiliekančių valstybių Europoje.
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
L. KUKURAITIS. Viena iš labiausiai atsiliekančių valstybių Europoje ir dėl vaiko pinigų, tikėtina, mūsų prognozės rodo, kad atsirasime pirmoje pusėje dėl vaikų skurdo. Kaip žinome, vaikų skurdas turi didžiulę įtaką apskritai visos visuomenės vystymuisi. Taigi vaiko pinigai, tas dizainas, kurį mes turime dabar, tai yra gana išmintingas dizainas, kad yra universali išmoka, o papildoma dalis yra teikiama tam tikroms grupėms. Būtent ta papildoma dalis leidžia išlaikyti lygesnes pajamas tarp vaikų ir tarp šeimų. Jeigu ir būtų svarstoma toliau didinti vaiko pinigus ar ką nors daryti su šia sistema, tai mūsų siūlymas – išlaikyti tą papildomą priemoką, o kas jau yra padaryta, kad vaiko pinigai jau yra indeksuoti su minimalių vartojimo poreikių dydžiu, tai reiškia, kad jie kiekvienais metais turėtų augti pagal infliacijos lygį. Jeigu būtų politinis sutarimas, kad vaiko pinigai turi būti didinami, aš išlaikyčiau panašų dizainą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tikrai džiaugiuosi, kad mes ėmėmės ryžtingų darbų, kai padidinome nuo 30 iki 60 eurų vaiko pinigus. Tai tikrai davė efektą mūsų valstybėje, ką ir minėjote, dėl skurdo mažinimo ir panašiai. Tai labai jaučiama valstybėje. Norėjau pasiteirauti jūsų, gerbiamas ministre. Kai padidėjo vaiko pinigai, kiek per vartojimą grįžta į biudžetą, gal jums kiek žinoma? Preliminariai – plius minus.
L. KUKURAITIS. Tokių tikslių duomenų neturiu, nes tam reikėtų atskiro tyrimo – įvertinti, kaip vaikšto konkrečios pajamos konkrečioje šeimoje. Bet tikėtina, kadangi šeimos iš tiesų turi daug išlaidų dėl vaikų, faktiškai didžioji dalis grįžta atgal į vartojimą ir yra užtikrinami didžiosios Lietuvos vaikų dalies dabartiniai poreikiai.
Atsakant į T. Tomilino klausimą, jis klausė apie Europos ekspertus. Reikia pasidžiaugti, kad Europos Komisija mūsų šalį pasirinko kaip vieną iš kelių šalių Europoje, kad apsvarstytų, tyrinėdama šalių patirtį, kas padeda spręsti vaikų skurdą, mąstydama apie vaiko garantijos sistemą, kurią nori pasiūlyti visai Europai. Tai mūsų šalis imama kaip pavyzdys vertinti, kaip spręsti vaikų skurdą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, džiugu, kad jūs numatote šiek tiek didėjimą, bet ar nereikėtų numatyti taip, kad vis dėlto tos išmokos būtų susietos su tuo, kad, pavyzdžiui, dėl vaikų lankomumo darželyje ir taip toliau, kad tie pinigai patektų pagal paskirtį. Ar jūs numatote?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Seime jau buvo priimtas teisės aktas, kuriame, R. Karbauskio, R. Šalaševičiūtės siūlymu, buvo teikta, kad ministro nustatyta tvarka šeimos, kuriose vaikai patiria socialinę riziką, tinkamiau leistų šiuos pinigus. Tai taip, yra patvirtintos naujos tvarkos, kol kas yra tik keletas mėnesių, kai savivaldybės jas įgyvendina, bet mes gruodžio mėnesį darysime stebėseną ir galėsime pateikti duomenis, kaip gerėja tų vaikų situacija.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dėl motyvų. R. Šarknickas – už. Robertai!
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš tikrai kviečiu balsuoti už. Išties teisingas, socialiai teisingas pats įstatymo projektas ir, manau, čia didelių prieštaravimų mes neturėsime. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Nėra prieš, gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną.
12.13 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 5, 10, 11, 12, 13 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5301. Pranešėjas – ministras L. Kukuraitis. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, įstatymo projekto tikslas – įtvirtinti teisę į nemokamus pietus mokiniams, kurie mokosi mokyklose pagal pradinio ugdymo programą antroje klasėje. Įstatymo projektu maitinimą užtikrinti siūlome nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos. Tai paliestų papildomai 26 tūkst. mokinių.
Taip pat siūloma įvesti… nuostatą, kuri šiais metais, kai įvedėme nemokamą maitinimą pirmokams ir priešmokyklinukams, sukėlė nemažai sunkumų tėvams. Įvedame nuostatą, kad priešmokyklinukams, pirmokams ir antrokams nemokami pietūs, nevertinant pajamų, būtų skirti be atskiro tėvų ar globėjų kreipimosi. Įstatymo įsigaliojimą siūlome nustatyti liepos 1 dieną, kad tėvai iš anksto žinotų, kad nereikės pateikti prašymų dėl priešmokyklinukų, pirmokų ar antrokų nemokamų pietų, nevertinant pajamų.
Lėšų poreikis yra apie 4,6 mln. eurų: 3,6 mln. eurų iš valstybės biudžeto ir 1 mln. eurų iš savivaldybių biudžetų. Taip paskirstoma pagal išlaidas, kad savivaldybės dengia gamybos išlaidų finansavimą. Gamybos išlaidų finansavimą. O valstybės biudžetas dengia maisto kaštus. Prašom projektui pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jus nori paklausti keletas kolegų. A. Vinkus – pirmasis.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau palaikyti gerbiamo ministro teikiamą Socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektą dėl šių priežasčių. Dabar galiojantis šios paramos…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dabar klausimai. Po to…
A. VINKUS (LSDDF). A, klausimai. Žodžiu, aš tada noriu paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, ar jūs atsižvelgsite, kad dabar galiojantis paramos reglamentavimas tam tikra prasme diskriminuoja mokinius, kurie dėl ankstyvo nėštumo, įsidarbinimo, vaikų auginimo ar dar būdami nepilnamečiai tėvai, kitų gyvenimo aplinkybių negali mokytis pagal įprastas bendrojo ugdymo programas. Ir noriu paklausti, ar siūlomas patobulintas reglamentavimas įteisinant nemokamą pietų organizavimą mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, kaip mokyklų pareigą sumažins administracinę naštą tiek mokiniams, tiek tėvams? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už abu klausimus. Taip, sutinku su jumis dėl pirmojo ir dėl to mokiniams iki 21 metų, kurie dėl įvairiausių priežasčių nebaigė bendrojo ugdymo programos ir mokosi suaugusiųjų ugdymo programoje, skirti socialinę paramą. Mes skaičiuojame, kad tokių būtų apie 400 mokinių.
Taip pat pritariu dėl administracinės naštos. Darome tą pakeitimą, nes negalėjome apsieiti be administracinės naštos, kol įstatyme nebuvo įrašyta nuostata, kad galime suteikti paslaugą neprašydami tėvų sutikimo, nes mums duomenų apsauga nesudaro tokios galimybės, kol neįrašyta įstatyme. Todėl įrašome įstatyme, kad nuo šiol visi vaikai gautų nemokamą maitinimą be tėvų prašymo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, siūlymas būtų pozityvus, bet kodėl taip selektyviai – tik pirmokai ir antrokai? O trečiokai ir ketvirtokai nebenori valgyti? Ypač iš tų šeimų, kurios turi tam tikrų nepriteklių šeimoje. Ar čia prieš kiekvienus rinkimus mes po vieną klasę vis toliau kelsime ir per dešimt metų ir dvyliktokus pasieksime.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų kurią klasę pasiekti, reikia apsispręsti Seime. Valstiečių siūlymas buvo maitinti pradinukus ir kasmet nuo tada, kai įvedamas nemokamas maitinimas, o buvo įvestas praėjusiais metais, ne prieš rinkimus, įvestas dviem klasėms, tai yra priešmokyklinukams ir pirmokams, kad kasmet augtų po klasę ir taip pasiektų pradinukus. Iš karto finansuoti visus būtų iššūkių ir finansinių, bet taip pat turbūt ir administracinių pasiruošti tokiam skaičiui vaikų, kurie gautų nemokamą maitinimą. Tai dėl to daroma nuosekliai. Kai kurios šalys teikia maitinimą net ir visoms 12. Pavyzdžiui, Estija. Tačiau, kaip ir sakau, šie klausimai turėtų būti toliau sprendžiami ateities Seime.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dėkoju ministrui už šio klausimo pateikimą ir tikrai labai remiu sprendimą neskirstyti mokinių į tuos, kurie gali sumokėti už pietus, ir tuos, kurie negali. Dažnu atveju vaikai nepavalgo ne tik dėl pinigų trūkumo, bet dėl to, kad galbūt yra kokie nors įpročiai skirtingi.
Manau, kad yra labai svarbu šalia nemokamo maitinimo dar rūpintis ir maitinimo kokybe. Ar jūs analizavote mokyklų galimybes grąžinti tą maisto ruošimą į mokyklas, nes tai galimai ir lėšų sutaupytų, ir pagerintų racioną, būtent pagerintų maisto kokybę. Ką jūs apie tai galvojate?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Mes projektuodami nemokamą maitinimą pradinukams labiau orientavomės į kitokio būdo, kaip mokiniai galėtų mokytis mokykloje, sprendimą, tai yra tą vadinamąjį savitarnos principą, dėl to nuo šių metų sausio 1 dienos buvo vykdomas bandomasis projektas, kuriame dalyvavo 51 savivaldybė ir 314 mokyklų bei 5 tūkst. priešmokyklinukų, kur buvo išbandyti įvairūs maitinimo būdai siekiant, kad vaikai turėtų kiek galima sveikesnę maitinimosi kultūrą, kurtų savo sveikos gyvensenos įpročius pagal sveikatos ministro patvirtintas rekomendacijas. Mes tai akcentavome, tai skatinome daryti mokyklas ir toliau skatiname, tačiau dėl būdo, ar pačios mokyklos perka paslaugas, kad užtikrintų tokį maitinimą, paliekame spręsti įstaigos steigėjams.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tik noriu pasitikslinti. Tie pinigai, kurie atkeliaus į savivaldybes, tos lėšos keliauja į socialines, ar ne? Ar tos lėšos… Kaip dabar yra įprasta vis dar savivaldybių, kurios piktnaudžiauja, sutaupytas socialines lėšas meta į gatves – asfaltuoti ir panašiai. Ar nenukentės šitas sektorius? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Yra atskira priemonė mokiniams, tai nėra su pinigine socialine parama susietos lėšos, bet yra atskira, kuri duodama savivaldybėms ir savivaldybės išskirsto mokykloms, kad jos užtikrintų nemokamą maitinimą vaikams.
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamas ministre, iš tikro pagiriamasis žodis jums kaip ministrui, kuris buvote, kad ir naujoje Vyriausybėje turbūt būsite, bet turbūt ir nebūsite. Klausimas bus senam ministrui, turiu jus omeny. Sakykite, paprasta ekonomika turi dvi rankas, viena – pajamos, kita – išlaidos. Jeigu prasidės, iš tikro tas kovidas padarys dar vieną didelę blogą įtaką ekonomikai ir reikės spręsti klausimą, kaip koreguoti visas išmokas, taip pat ir pajamas, kaip, galvojate, jūs pasielgsite su ta dalimi, kurią jūs pristatote, arba kieno sąskaita?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Kai kalbame apie 2021 metus ir papildomo biudžeto poreikį, tai tikrai nėra didelis, yra 3,6 mln. eurų, tai bet kokių ekonominių svyravimų šita suma neišgelbėtų. Bet, kalbant apskritai, man norėtųsi paraginti ir ateities valdžią atsakingai žiūrėti į socialinį biudžetą, nes socialinis biudžetas, palyginti su mūsų biudžeto dydžiu ir santykiu su BVP, yra vienas mažiausiai finansuotų Europoje. Todėl skubėti atimti kokias nors išmokas ar ką nors kita tikrai neskatinčiau ir raginčiau apsaugoti tas teritorijas, kurios yra iškovotos labiausiai vargstantiems visuomenės nariams.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Vinkus. Prašau, kolega.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, gavęs į savo paklausimą atsakymą, noriu dar pasakyti, kad mokinių nemokamas maitinimas skiriamas, yra problema, skiriamas iki mokslo metų pabaigos ir teikiamas mokykloje, kurioje mokinys mokosi, o ugdymo proceso pabaiga nesutampa su mokslo metų pabaiga ir atskirose savivaldybėse yra skirtinga. Be to, vasaros atostogų metu mokyklose dažniausiai neteikiamos maitinimo paslaugos, išskyrus atvejus, kai mokyklose organizuojamos vasaros poilsio stovyklos. Todėl kyla daug neaiškumų dar dėl praktinio galiojančio įstatymo nuostatų taikymo. Projekte kaip tik siūloma ištaisyti tą padėtį. Remdamasis savo išvardintais argumentais noriu savo balsu paremti siūlomus socialinės paramos mokiniams įstatymo pakeitimo projektus.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5301. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Balsavo 62 Seimo nariai. Vienbalsiai pritarta po pateikimo.
Siūlomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar reikia papildomų? S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Prašyčiau Žmogaus teisių komitetą, nes čia vis tiek galima įžvelgti nedidelį diskriminacinį elementą.
PIRMININKAS. Žmogaus teisių komitetas gali būti papildomas? Ačiū, gali. Kolegos, siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną.
12.25 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5294, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 191, 21, 29, 30, 32, 36 ir 40 straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5295, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3011 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5296, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 14, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5297 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-5294 ir dar lydimieji projektai Nr. XIIIP-5295, Nr. XIIIP-5296, Nr. XIIIP-5297. Pateikimas. Prašau, ministre. Ministras L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, „Sodros“ biudžeto projektas 2021 metams parengtas atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų, vadovaujantis galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir įvertinus kartu teikiamus įstatymų projektus. Socialinio draudimo įmokų tarifo 2021 metais nesiūloma keisti.
Prognozuojama, kad 2021 metais „Sodros“ biudžeto pajamos sieks 5 mlrd. 23,4 mln. eurų, tai yra bus 2,4 % arba 117,3 mln. eurų didesnės, nei 2020 metais laukiama. Pajamų didėjimui daugiausia įtakos turės apdraustųjų skaičiaus didėjimas ir jų darbo užmokesčio didėjimas. Planuojama, kad apdraustų asmenų skaičius pasieks 2019 metų lygį, o apdraustųjų metinė draudžiamųjų pajamų bazė, įvertinus nuo 2021 metų įsigaliosiančias 60 VDU socialinio draudimo įmokų lubas, didės 4,1 %.
Savarankiškai dirbančių asmenų, mokančių socialinio draudimo įmokas, skaičius, prognozuojama, nesikeis. Prognozuojama, kad jų socialinio draudimo įmokos bus 3,5 mln. eurų didesnės, nei laukiame šiemet, ir sieks 90,2 mln. eurų. Iš valstybės biudžeto priskaičiuota gauti 2 mlrd. 66,6 mln. eurų bendrai pensijos daliai kompensuoti.
Pinigų įplaukose nurodyta 2 mlrd. 107,3 mln. eurų asignavimų suma, įvertinus 2019 metų valstybės biudžeto nepadengtų 40 mln. asignavimų bendrai pensijos daliai įsipareigojimą.
Prognozuojama, kad 2021 metais „Sodros“ biudžeto išlaidos sieks 5 mlrd. 9,4 mln. eurų ir bus 4 % arba 191,7 mln. eurų didesnės, nei laukiama 2020 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms numatyta skirti 3 mlrd. 728,2 mln. eurų arba 7 % daugiau, nei laukiama 2020 metais. Šių išlaidų didėjimą sąlygoja numatomas pensijų didinimas 7,17 % pagal apskaičiuotą indeksavimo koeficientą 2021 metais.
Prognozuojama, kad 2021 metais mažėjant sergamumui dėl pandemijos ligos socialinio draudimo išlaidos sieks 458,8 mln. eurų ir bus 64 mln. eurų arba 12,2 % mažesnės nei 2020 metais atitinkamos išlaidos.
Motinystės socialinio draudimo išmokoms 2021 metais numatoma panaudoti 369,1 mln. eurų. Tai yra 19,7 mln. arba 5,6 % daugiau negu 2020 metais.
Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 318,1 mln. eurų ir, prognozuojama, bus 2,5 mln. arba 0,8 % mažesnės, nei 2020 metais laukiama.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidos sudarys 32 mln. eurų. Jos bus 1,6 mln. eurų arba 5,3 % didesnės, nei laukiama 2020 metais.
Veiklos sąnaudos 2021 metais sudarys 95,2 mln. eurų. Jos bus 7,2 eurų arba 8,2 % didesnės, nei laukiama 2020 metais. Šių išlaidų didėjimą sąlygoja išmokų mokėjimo sąnaudų augimas dėl pensijų indeksavimo, priskaičiuotos palūkanos už lėšų likučius sąskaitose bei Pensijų anuitetų fondo administravimo išlaidos, kurios bus kompensuojamos Valstybiniam socialinio draudimo fondui per veiklos pajamas. Fondo administravimo įstaigų finansavimo sąnaudos 2021 metais sieks 87,7 mln. eurų. Jos sudarys 1,8 % bendrų fondo biudžeto išlaidų.
Einamųjų metų pajamos „Sodros“ biudžete išlaidas viršys 14 mln. eurų.
Pažymėtina, kad prognozuojama apie 556,5 mln. eurų 2020 metais nepanaudotų Rezervinio fondo lėšų grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo rezervinį fondą.
Kartu teikiamų įstatymų trumpas pristatymas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo 181 straipsniu įstatymo projektu siūloma suderinti nuostatas su Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, skelbti apdraustųjų asmenų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkius, išskaidytus pagal apdraustųjų asmenų lytis.
Taip pat, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliosiančias Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, papildyti nuostatomis dėl draudėjų, apdraustųjų ir (ar) išmokų gavėjų duodamų įgaliojimų jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su „Sodra“, mažinti „Sodros“ administracinę naštą, kai atidedamas socialinių draudimo įmokų, delspinigių ar baudų skolos sumokėjimas, išieškojimas. Taip pat nustatyti, kad tik draudėjams, nukentėjusiems nuo Vyriausybės paskelbto karantino taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų, taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 191 straipsnio nuostatos.
Tikslinti „Sodros“ tarybos veiklos teisinį reguliavimą, taip pat „Sodros“ valdybos vykdomas funkcijas ir tikslinti išmokų permokos reikalavimo, kylančio iš regreso teisės išieškojimo, ir jos užbaigimo sąlygas.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma patikslinti, kad socialinio draudimo įmokų permoką sudaro ne tik socialinio draudimo įmokos, bet ir delspinigiai, baudos, palūkanos. Jeigu dalis šios permokos yra apdraustojo SD įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią permokos dalį.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma, atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendaciją, valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančiuose įstatymuose aiškiai apibrėžti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apmokamų papildomų išlaidų sąvoką ir (ar) jų baigtinį sąrašą, nustatyti, kad ligos socialinis draudimas ir motinystės socialinis draudimas ne tik kompensuoja šių rūšių draudimų apdraustiesiems asmenims prarastas ar negautas pajamas ar jų dalį, tačiau ir įstatymų nustatytais atvejais užtikrina nustatyto dydžio ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų gavimą. Taip pat šiuo įstatymo projektu mes siekiame suvienodinti teisinį reguliavimą dėl savarankiškai dirbančių asmenų teisės gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas gaunant pajamų.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. M. Majauskas pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, R. Karbauskis siūlo 13 pensiją, jūs teigiate, kad tai ne pats išmintingiausias sprendimas ir galima rasti taiklesnių sprendimų ir taiklesnių variantų.
Aš taip pat pritariu, kad tai nėra geras sprendimas, ir mes turėtume maksimaliai depolitizuoti pensijų sistemą, kad pensijos ar priedai metų pabaigoje nepriklausytų nuo politikų geranoriškumo, nes žmonės mokėjo mokesčius visą gyvenimą, kaupė pensijai ir jie tikrai nusipelnė orios senatvės, kuri neturėtų priklausyti nuo pono R. Karbauskio. Kaip jūs siūlytumėte spręsti esamą situaciją ir užtikrinti, jog 12 pensijų būtų tokios, kurios užtikrintų orią senatvę?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų per šią kadenciją darėme viską, kad visos 12 pensijų augtų, o ypač pajaustų tie, kurie turi mažiausias pensijas, dėl to ir atsirado mažų pensijų prifinansavimo sistema, dėl to ir bazinis pensijos dydis buvo padidintas prieš patvirtinant indeksavimą, viską darėme, kad visos 12 pensijų augų.
Dabar kalbant apie 13 pensiją niekada nesakiau, kad esu prieš. Tikrai ne, esu ir visą laiką sakiau, kad 13 pensija gali atrasti vietą mūsų pensijų sistemoje, tačiau tai turi būti padaryta išmintingu būdu, ir Vyriausybė rengia išvadą, kurios ir paprašė Seimas, tuos siūlymus pateiks. Jeigu Seimas matys, kad tai yra tinkami siūlymai ir bus pritarta 13 pensijai su pakeitimais, tai ir atsiras biudžete finansavimas – dar kartą noriu pakartoti, jeigu kur nors buvau netinkamai suprastas.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Klausia T. Tomilinas. A. Sysas tuomet. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą. Turėsime laiko analizuoti, nes čia iš tribūnos ir greitai pasižiūrėjęs ne viską gali aiškiai matyti, bet mano klausimas būtų dėl įmokų ir išmokų balansavimo.
Pirmiausia turiu omenyje dėl savarankiškai dirbančių, nes jie iš dalies gyvena kitų sąskaita, kalbant apie socialinį draudimą, ir taip pat dėl atskirų draudimo rūšių. Ar kitais metais situacija išlieka tokia pati, kad pensininkai iš dalies padengia nuostolingą ligos, motinystės draudimą, nedarbo draudimą? Kiek suprantu, tik nelaimingi atsitikimai dar eina į pliusą. Norėčiau būtent patikslinimo šioje srityje? Ar rengiasi ką nors ministerija daryti, kad išlaidos ir įmokos turėtų koreliaciją ir balansuotų?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl savarankiškai dirbančiųjų. Taip, mes nuolat, kas metus, vienokius ar kitokius siūlymus teikiame, kad kiek galima suvienodintume įmokas į „Sodrą“ skirtingų profesinių grupių ir skirtingų darbo būdų, taip, kaip žmonės dirba. Ir toliau skatiname siekti to didesnio solidarumo ir didesnio naštos pasidalijimo. Šiuo atveju tai liestų ir savarankiškai dirbančiuosius. Tik kitiems metams mes nieko nesame numatę dar ir dėl to, kad ekonominė situacija yra labai neaiški. Visiškai neaiški savarankiškai dirbančių asmenų ateitis, kaip matėme, COVID-19 ir karantinas kaip reikiant apribojo dalies jų veiklą. Todėl siūlyti kokias nors didesnes socialinio draudimo įmokas būtų nekorektiška šiuo laiku.
Kalbant apie tarifų subalansavimą pačioje „Sodroje“, taip, iš tiesų pensijų draudimas yra teigiamas. Ligos ir nedarbo draudimo rūšys irgi lyg ir yra subalansuotos, dėl motinystės draudimo turime ateiti su siūlymais, susijusiais su Europos Komisijos direktyva dėl tėvystės skatinimo. Tikimės per tą siūlymą subalansuoti ir motinystę, ir tėvystę.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dėl motyvų už nori kalbėti T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taigi dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad mes turime teigiamą socialinio draudimo biudžetą, tai yra labai svarbu. Tikrai turbūt labai gerai gyvename, jeigu kritikuojame Vyriausybę, nešančią krizės metu teigiamus, perteklinius biudžetus. O skolinimasis tokiomis sąlygomis yra tiesiog būtinas ekonomikai skatinti. Noriu padėkoti ministrui už puikų šios srities valdymą ketverius metus ir išsakyti bendrą nusistebėjimą. Kai mes kalbame apie atskiras socialinės politikos detales, ar tai būtų nemokamas maitinimas, ar tai būtų vaiko pinigai, ar tai būtų kiti sprendimai, tai čia, šioje salėje, yra absoliutus konsensusas, jūs visi faktiškai visada balsuojate už. Kai tik ateiname prie diskusijos, viskas, pašalpiniai, pašalpų dalijimas, nepagrįsti išlaidavimai. Palaukite, būkite iki galo nuoseklūs, balsuokite prieš tuos sprendimus, kuriuos mes čia darome.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl viso įstatymų paketo – projektai Nr. XIIIP-5294, Nr. XIIIP-5295, Nr. XIIIP-5296 ir Nr. XIIIP-5297. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 50, susilaikė 5. Pritarta.
Kolegos, siūlomi komitetai: dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-5294 kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Dėl projekto Nr. XIIIP-5295 kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Taip pat lapkričio 29 diena. Atsiprašau, lapkričio 24 diena. Dėl projekto Nr. XIIIP-5296 taip pat kaip pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip pat siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną.
Ir dėl projekto Nr. XIIIP-5297 taip pat pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas ir siūloma svarstyti lapkričio 24 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
12.40 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5298 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5298. Pateikimas. Ministras L. Kukuraitis. Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pirmąkart teikiame patvirtinti Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2021 metų rodiklius ir 2021 metų Pensijų anuitetų fondo biudžetą. Šiuo projektu siūloma patvirtinti ir rodiklius, ir biudžetą ir patvirtinti pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti 2021 metais skirtą atsiskaitymą – 2,5 % vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuiteto mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą pervestų pensijų kaupimo bendrovės, taip pat nustatyti, kad Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms dengti 2021 metais bus suteikiama valstybės perskolinama paskola iki 299 tūkst. 900 eurų. Prašome įstatymui pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Sysas pirmasis. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš suprantu, kad tai yra naujovė, kuri jau nubrėžė finišą dalyvių pensiniuose fonduose. Bet bent jau paskutinių metų rodikliai akivaizdžiai rodo, kad ne patys geriausi metai pensiniams fondams, ir nuostoliai kai kurių pensijų dalyvių yra pakankamai dideli. Tai ar po tam tikro laiko, kai buvo priimti sprendimai, kad anuitetais turi užsiimti „Sodra“, jūs ir toliau laikotės tos nuostatos, kad tai yra teisingas sprendimas, ar vis dėlto šią prievolę reikėjo palikti gyvybės draudimo kompanijoms? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų vertinti artimoje perspektyvoje pensinės sistemos pokyčius turbūt netikslu, netikslinga. Mums šį principą, kurį patvirtino Seimas ir kurį mes įgyvendiname, kad „Sodra“ yra anuitetų teikėjas, tai yra valstybės įstaiga, netgi ir Europos pensijų ekspertai patvirtino kaip teigiamą, kad ilgoje perspektyvoje tai turėtų duoti mažesnius kaštus anuitetų gavėjams ir galiausiai vertę gautų anuitetų gavėjai. Tai šiuo atveju reikia pasidžiaugti, kad net ir šioje tokioje neaiškioje situacijoje nuo to momento, kai „Sodra“ pradėjo veikti, jau turime 116 žmonių, kurie pasitikėjo „Sodra“ ir pirko anuitetus, ir iš viso yra jau apie 2 mlrd. eurų fonde.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas ministre, aš pratęsiu gal iš dalies Algirdo klausimą, tik ne dėl abejonės, kad „Sodra“ turėtų juos tvarkyti, bet dėl galimybės. Vis dėlto dabar dar tai yra nedideli pinigai iš principo, bet ar tikrai užtenka tų numatytų lėšų formuojant specialistus, nes tie mastai augs ir čia bus labai svarbi jų investitorių kvalifikacija. Kaip jūs tą vertinate? Nes dėl tų skaičių, kuriuos jūs pasakėte, kiek jums reikės administravimui, sunkiai galiu įsivaizduoti, kad čia tie žmonės bus labai jau aukštos klasės specialistai, ir ar jų tikrai pakaks?
L. KUKURAITIS. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų „Sodros“ yra tokia dvilypė situacija, kad turi rūpintis aukščiausia kompetencija, kad geriausiai būtų investuojami žmonių pinigai, bet taip pat užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama žmonių pinigais, ir dėl to tas biudžetas, prašomas administravimui, jis yra, kaip suprantu, iš „Sodros“, kuri ir teikia šį siūlymą ir šiam įstatymo projektui pritaria. Taigi tai yra tas subalansuotas sprendimas, kad ir užtikrintų kompetenciją ir kad tai nebūtų per daug paimama iš anuitetų, ateities anuitetų, nes dabar perskolina valstybė.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių balsuoti. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Svarstyti siūloma taip pat lapkričio 24 dieną.
Kolegos, mes dar turime šiek tiek laiko iki pietų. Aš siūlau pakviesti Peticijų komisijos pirmininką ir pristatyti rezervinius 3, 4, 5, 6 ir 7 klausimus. Prašau. P. Čimbaras.
12.45 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Giedriaus Varkalio peticijos“ (projektas Nr. PNP-106) priėmimas
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Dėl Bausmių vykdymo kodekso.
Dėl G. Varkalio peticijos. Peticijų komisija šių metų spalio 14 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo G. Varkalio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti galimybę laisvės atėmimo bausmę kalėjime atliekantiems nuteistiesiems, paskirtiems į paprastąją grupę, su savimi turėti asmeninius elektros prietaisus arba nustatyti, kad kalėjime bausmę atliekantys nuteistieji galėtų būti perkeliami į lengvąją grupę.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę. Ačiū ministerijai. O pareiškėjas peticijoje iš esmės siūlo atsisakyti minėto instrumento, tas mažintų nuteistųjų motyvaciją siekti pažangos resocializacijos procese.
Antra. Dėl kalėjime atliekančių bausmę nuteistųjų paskyrimo į lengvąją grupę.
Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojo Bausmių vykdymo kodekso nuostata, pagal kurią nuteistieji taip pat įgis galimybę būti paskirti į lengvąją grupę, jei jie elgsis nepriekaištingai. Tokia tvarka atitinka pakopinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo modelio esmę ir kalėjime bausmę atliekantiems nuteistiesiems papildomai numatyti lengvąją grupę yra netikslinga.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Norinčių klausti nėra. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Kolegos, gal bendru sutarimu galime pritarti Peticijų komisijos nuomonei atmesti? Galime. Ačiū, pritarta.
12.47 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Daivos Bolskytės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-107) priėmimas
Kitas rezervinis klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Daivos Bolskytės ir kitų pareiškėjų peticijos“. P. Čimbaras. Prašau.
P. ČIMBARAS (MSNG). Dėl D. Bolskytės ir kitų pareiškėjų peticijos. Peticijų komisija šių metų spalio 14 dienos posėdyje taip pat iš esmės išnagrinėjo D. Bolskytės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti, kad paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje neretai būdavo užfiksuojami atvejai, kai artimųjų ar kitų asmenų atnešami perduoti spaudos leidiniai būdavo įmirkyti įvairiose svaigintis skirtose cheminėse ar narkotinėse medžiagose, žurnaluose slepiami smulkūs nuteistiesiems draudžiami turėti daiktai (pavyzdžiui, SIM kortelės).
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Klausimų nėra, norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu Peticijų komisijos sprendimui atmesti? Ačiū, pritarta.
12.48 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Vaido Veličkos ir Kšištofo Klebeko peticijos“ (projektas Nr. PNP-108) priėmimas
Rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Vaido Veličkos ir Kšištofo Klebeko peticijos“. Prašom.
P. ČIMBARAS (MSNG). Peticijų komisija irgi spalio 14 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnį ir nustatyti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir (ar) neliečiamumui, galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę. Pažymėtina, kad komisija analogiškas peticijas nagrinėjo 2016 ir 2017 metais ir joms nepritarė.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, klausimų nėra, norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti Peticijų komisijos sprendimui atmesti Seimo protokolinį nutarimą „Dėl Vaido Veličkos ir Kšištofo Klebeko peticijos“ bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12.49 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Aleksėjaus Kulikausko ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-109) priėmimas
Rezervinis 6 klausimas – Seimo protokolinis nutarimas „Dėl Aleksėjaus Kulikausko ir kitų pareiškėjų peticijos“. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija šių metų spalio 14 dienos posėdyje taip pat išnagrinėjo A. Kulikausko ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Bausmių vykdymo kodeksą ir nustatyti galimybę paprastajai grupei priskirtiems laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems su savimi turėti asmeninius elektros prietaisus.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl, kad peticijos pareiškėjai iš esmės siūlo atsisakyti Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo, pagal kurį nuteistojo teisinė padėtis tiesiogiai priklauso nuo to, kaip nuteistasis elgiasi bausmės atlikimo metu, ar laikosi nustatytų draudimų ir vykdo pareigas.
Be to, teisingumo ministras savo rugpjūčio 20 dienos įsakymu patvirtino Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, kuriose numatyta, kad paprastojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems leidžiama turėti tik pačius būtiniausius elektros prietaisus, tai yra elektrinį virdulį, barzdaskutę, kišeninį (nešiojamąjį) radijo imtuvą, LED skaitymo lempą.
Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodeksas, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktika, yra labai liberalus. Kitų Europos Sąjungos valstybių narių įkalinimo įstaigose nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir daiktų asortimentas yra ženkliai siauresnis.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Nėra norinčių klausti, nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti Seimo protokoliniam nutarimui „Dėl Aleksėjaus Kulikausko ir kitų pareiškėjų peticijos“ – Peticijų komisijos sprendimui atmesti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
12.51 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5094, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2773 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5095, Triukšmo valdymo įstatymo Nr. IX-2499 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5096 (svarstymas)
Kolegos, norėčiau grįžti, kadangi turime dar beveik dešimt minučių, prie rezervinių 2.1, 2.2, 2.3 klausimų – projektų Nr. XIIIP-5094, Nr. XIIIP-5095, Nr. XIIIP-5096. Kviečiu A. Kubilienę pristatyti. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo projektai. Medžiagą duosime. A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šitą projektą ir sprendimas yra grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-5094 iniciatoriams tobulinti. Balsavimas: už – 3, prieš nėra, susilaikė 6. Nepritarta. Ir buvo antras balsavimas: pritarta bendru sutarimu grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Lydimieji taip pat analogiškai. Kolegos, niekas nenori kalbėti ir niekas nereikalauja. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, tuo mes ir baigiame rytinę darbotvarkę. (Gongas)
Vakarinio Seimo posėdžio pradžia 14 valandą.
Registruojamės. Registracija. Prašom.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 41 Seimo narys. Taigi rytinį posėdį baigiame. (Gongas) Vakarinis Seimo posėdis 14 valandą. Gerų pietų!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.