2023-10-18

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO (NAUJA REDAKCIJA) NR. XIVP-2932(3)

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

7

1

4

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 697 bei 2023 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 171 nustatytos teritorijos Baltijos jūroje, kuriose yra planuojama įrengti vėjo elektrines, yra Lietuvos Respublikai priklausančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje, o ne teritorinėje jūroje.

 

Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorinė jūra yra Lietuvos Respublikos teritorijai priklausanti 12 jūrmylių (apie 22 km) pločio nuo bazinės linijos Baltijos jūros vandenų juosta. Remiantis minėtuose LRV nutarimuose nustatytomis plotų koordinatėmis, vėjo elektrinės galės būti statomos ne arčiau nei 29,5 km atstumu nuo kranto, t. y. už teritorinės jūros ribos. Pagal Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją už teritorinės jūros esantis ir su ja besiribojantis rajonas yra laikomas išskirtine ekonomine zona.

 

Projekte nėra nurodyta, kaip pagal šio įstatymo nuostatas yra suprantama Lietuvos Respublikos teritorija, t. y. ar kaip sausumos teritorija ir teritorinė jūra, ar ir Lietuvai priklausanti išskirtinė ekonominė zona, todėl iš siūlomo reglamentavimo nėra aišku, ar išskirtinėje ekonominėje zonoje planuojamos statyti vėjo elektrinės bus apmokestintos nekilnojamojo turto mokesčiu.

 

Jeigu nesant teisinio aiškumo, jūrinės vėjo elektrinės ir susijusi infrastruktūra visgi būtų apmokestinta nekilnojamojo turto mokesčiu, dėl iš esmės pasikeitusių verslo sąlygų vėjo elektrinių plėtros projektas Baltijos jūroje negalėtų būti įgyvendintas, kadangi jis būtų ekonomiškai nerentabilus.

 

Pažymėtina, kad pirmasis vėjo parkas jūrinėje teritorijoje bus vystomas be valstybės paramos, už teisę naudoti jūrinę teritoriją valstybei sumokant 20 mln. Eur, o antrasis vėjo parkas gali būti vystomas su valstybės parama, be valstybės paramos arba net primokant valstybei už teisę įgyvendinti projektą, priklausomai nuo vystytojų pasiūlymų konkurse, todėl papildomų, tokio reikšmingumo mokesčių numatymas, turėtų reikšmingos neigiamos įtakos projekto rentabilumui. Taip pat pažymėtina, kad tokios apimties panašūs mokesčiai nėra taikomi vėjo elektrinėms įrengtoms jūroje kitose šalyse.

 

Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „4) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (ir) ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės ir infrastruktūra, reikalinga vėjo elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje.“

7

2

18

Atsižvelgiant į minėtus argumentus, taip pat siūloma tikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (ir) ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje esantys inžineriniai statiniai – vėjo elektrinės ir infrastruktūra, reikalinga vėjo elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje.“

 

 

 

 

Teikia:

 

Seimo narys                                                                                                            Mindaugas Lingė

                                                                                                                                  Dainius Kreivys