Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 335
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS, A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Pradedame vakarinį gruodžio 14 dienos Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(2) (svarstymas)
Pirmas vakarinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(2). Į tribūną kviečiame R. Lopatą pristatyti Ateities komiteto išvadą, tada visų komitetų išvados, tada diskusijos, tada pataisų svarstymas. Prašom.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, Ateities komitetas svarstė savo išvadą, ji skamba taip: pritarti Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-2937(2) ir komiteto išvadai. Už balsavo 13 komiteto narių, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę pristatyti komiteto išvadą. Aistės nematau salėje. Ar iš Aplinkos apsaugos komiteto yra kas nors? Nėra. Gerai, aš pristatysiu. Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už balsavo 4, prieš nebuvo, susilaikė 1.
Į tribūną kviečiame Audito komiteto atstovę R. Budbergytę. Jos irgi nematau. Audito komiteto pirmininko taip pat nematau. Duokite, aš pristatysiu. Audito komitetas irgi svarstė Seimo nutarimo projektą, jam pritarė. Už balsavo 5 Seimo nariai, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Pritarta bendru sutarimu.
V. Mitalas, Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Nei pirmininko, nei V. Mitalo nematau. Biudžeto ir finansų komitetas irgi svarstė Seimo nutarimo projektą, dėl jo balsavo. Už balsavo 10 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 1. Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.
Ekonomikos komitetas. Jo pirmininko nematau. A. Bagdonas. Andriau, gal norite iš tribūnos pristatyti komiteto išvadą?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą spalio 11 dieną. Balsavimo rezultatai yra tokie: už balsavo 9 komiteto nariai, prieš nebuvo nė vieno komiteto nario, susilaikė 1 Ekonomikos komiteto narys. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Europos reikalų komiteto išvada. Pirmininkės nematau, bet matau jos aktyvųjį pavaduotoją A. Lydeką. Gerbiamas Arminai, gal galėtumėte pristatyti Europos reikalų komiteto išvadą?
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Europos reikalų komitetas apsvarstė šį teisės aktą ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame V. Pranckietį pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaip papildomas komitetas, Kaimo reikalų komitetas svarstė spalio 25 dieną. Sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-2937 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto pateiktus pasiūlymus (jų 33). Komitetas pažymi, kad bendrasis gėris neturi būti įgyvendinamas atskirų ūkio šakų ir konkrečiai žemės ūkio, taip pat atskirų visuomenės grupių sąskaita. Komitetas pabrėžia, kad pagal vizijos rodiklius „Lietuva 2050“ klimato kaita yra pripažįstama kaip nenugalima jėga. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Viktorai. Į tribūną kviečiame Kultūros komiteto atstovus. Gal, Robertai Šarknickai, galėtumėte pristatyti? Duosime.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kultūros komitetas pritaria.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (aš galiu pristatyti) svarstė, diskutavo ir bendru sutarimu, 9 balsuojant už, niekam nebalsuojant prieš, nei susilaikant, pritaria. A, va, pirmininkas. Jau pristačiau, pirmininke, viskas gerai.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą kas galėtų pristatyti? Ar yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto narių? Nėra, tai aš pristatysiu. Svarstė komitetas ir 6 balsuojant už, prieš nebalsuojant niekam ir 6 susilaikant, tai yra pirmininko balsas buvo lemiamas, komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui.
Sveikatos reikalų komiteto narys L. Slušnys. Prašau. (Balsai salėje) Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“… (Balsai salėje) Su tabaku valstybės pažanga nelabai ką bendro turi.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš supainiojau truputėlį. Labai atsiprašau. Tai komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame poną A. Žukauską pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas svarstė spalio 18 dieną ir pritarė projektui, tačiau su išlyga, kad siūloma jį tobulinti pagal komiteto pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė 4. Ateities komitetas svarstė mūsų siūlymus ir ne visiems pritarė. Norėsime, kad dėl tų siūlymų, kuriems nepritarta, būtų balsuojama.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pirmininke. Į tribūną kviečiame I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-2937(2) ir komitetas 6 balsais pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame Ž. Pavilionį pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė jį patobulinti pagal komiteto siūlymą, tai yra V skyriuje „Valstybės ateities vizija“ įtvirtinti, kad demokratija yra vienas iš esminių Lietuvos Respublikos garantų. Atsižvelgiant į tai, būtų plėtojama šalies politinės, vidaus ir tarptautinės, ekonominės, švietimo, socialinės ir kitos kryptys. Buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Žygi. Į tribūną kviečiame A. Petrošių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kaip mano gerbiamas kolega ir bičiulis iš Seimo A. Bagdonas pasakytų, dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Bendru sutarimu komitetas iš esmės pritarė nutarimo projektui ir pasiūlė jį tobulinti pagal komiteto pasiūlymus. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Žmogaus teisių komiteto pirmininko salėje nematau. Žmogaus teisių komitetas irgi svarstė Seimo nutarimo projektą. Už jį balsavo 3, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimo projektui pritarta pirmininko balsu kaip lemiamu.
Visų komitetų išvadas išklausėme, pereiname prie diskusijos. Diskusijoje kviečiame dalyvauti frakcijos vardu A. Kubilienę.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pradėti norėčiau jūsų, liberalai, bendražygio R. Sadausko-Kvietkevičiaus straipsnio citata apie šitą strategiją. Cituoju: „Kiekvieną kartą, kai valdžia praranda žmonių pasitikėjimą, jai prireikia mus pamaitinti tolimos ateities vizijomis. Taip jau darė paskutinis Sovietų Sąjungos Komunistų partijos generalinis sekretorius M. Gorbačiovas.“
Kolegos, prieš jus labai brangus dokumentas. Brangus tiesiogine prasme, nes į mano užklausimą, kiek kainavo šito dokumento parengimas, Vyriausybė atsakė – 0,5 mln. Nežinau, kiek kainavo strategija „Lietuva 2030“, bet akivaizdu, kad, dar nesibaigus gyvavimo laikui, šitą dokumentą mes išmesime į šiukšlių dėžę, nors dar liko šešeri metai. Ir visa tai, kolegos, vyksta tada, kai mes nerandame, teisingiau, valdantieji neranda pinigų policijai, neranda pinigų mokytojams, neranda kitiems sektoriams ir valstybę baigia praskolinti.
Taigi šiandien mus nori pamaitinti ateities pažadais tie, kurie nesugeba susitvarkyti su dabarties iššūkiais. Siekis kuo greičiau parengti ir patvirtinti naują strategiją yra būdas užmaskuoti senosios strategijos visišką žlugimą. Tampa neprasminga teirautis apie pasiekimus ir žalą, klausti, kas yra įgyvendinta, kas nėra įgyvendinta, nes jau neaktualu, mes turime naują strategiją. Ir tai puiki schema. Galėsime ją kartoti po kokių penkerių, šešerių metų, žinoma, jei turėsime tokią privilegiją.
Šiandien, manau, dar ne kartą girdėsime pasisakančius, kiek daug ekspertų, visuomeninių organizacijų dalyvavo kurdami šią strategiją. Deja, manau, bus nutylima, kad įtakingiausi iš jų – ideologiškai artimi arba palaikantys valdančiuosius. O kitaminčių pasiūlymai taip ir liko paraštėse. Strategija „Lietuva 2050“ nuolat keitėsi. Pirmiausia buvo parinkti keturi futuristiniai scenarijai su labai įdomiais pavadinimais (pacituosiu) „Kapanojimasis“, „Amžinasis įšalas“, „Šiaurinė žvaigždė“ ir net „Puikusis pasaulis“. Pastarasis pavadinimas išties gražus, bet įsiklausykite, kaip yra apibūdinamas šitas scenarijus, – prasta demokratijos būklė, bet geras švietimas. Ar jums atrodo, kad šiame sakinyje viskas yra gerai?
Nekalbėsiu apie tai, kas jau yra žinoma, kad šiame projekte buvo nusikalbėta iki žmogaus teisių suteikimo robotams. Kaip bebūtų, kolegos, tikrai tenka pripažinti, kad pirmieji variantai buvo tikrai nuoširdus valdančiųjų siekis primesti mums savo ideologiją iki 2050 metų. Po pirmųjų variantų susilaukta labai daug kritikos net ir iš savų. Žinant, kad dėl tos strategijos mes turėsime balsuoti čia, Seime, suskubta ją taisyti Ateities komitete. Taigi paskutinis variantas sudarytas iš visiškai abstrakčių ir utopinių frazių, kurios iš pirmo žvilgsnio tarsi ir turėtų tikti visiems jums, balsuojantiems. Tos skambios frazės, aptakūs pareiškimai ir realios ambicijos trūkumas gali būti įžvelgiamos kiekvienoje iš dokumente pateiktų ambicijų. Manau, kad ta abstrakcijų košė dokumente turėtų būti pakeista realiomis strateginėmis įžvalgomis, kurios užtikrintų, kad dėl politinio veikimo – kolegos, dėl politinio veikimo! – šalis suktų klestėjimo kryptimi, kad konkretūs darbai galėtų padėti mūsų valstybei pakilti iš demografinių, ekonominio, nacionalinio saugumo krizių.
Taigi, ką konkrečiai mums žada ši vizija, kurią šiandien svarstome? Kadangi dokumentas ilgas, tai tiktai porą aspektų. Pirmiausia strategijoje užprogramuota, kad lietuvių Lietuvoje ir toliau drastiškai mažės. Pirmasis strategijos rodiklis mums aiškiai signalizuoja, kad jeigu mes visi suremsime pečius ir įvykdysime šitą strategiją iki 2050 metų šimtu procentų, tai Lietuvoje liks gyventi 2,2, kai kur kituose puslapiuose rašoma – 2,4 mln. gyventojų, tai yra sumažės 0,5 mln. Ši gimstamumo tendencija kažkokiu makabrišku stiliumi vadinama gyventojų skaičiaus stabilizavimu. Apie bet kokias gyventojų augimo prielaidas kalbama, jas grindžiant ne šia strategija, tai yra po 2050-ujų. Kad ir kaip būtų, bet aš iš tikrųjų sutinku su strategijos vizijoje „Lietuva 2050“ esamu sakiniu. Tiesa, kažkodėl jisai parašytas tariamąja nuosaka, bet vis tiktai cituoju: „Šios demografinės tendencijos keltų iššūkius ekonomikos viešajam sektoriui, didžiausią finansinį spaudimą pajustų socialinė sistema, išaugs paramos gavėjų skaičius, tai atsilieps ir pensijų sistemai, ir prognozuojama, kad pensijų lygis, palyginti su buvusiomis pajamomis, kris nuo 31,7 % 2019 metais iki 24,4 % 2050-aisiais.“
O kas gi siūloma regionams? Tikrai įdomi diskusija vyko Ateities komitete ir tikrai nereikėtų stebėtis nuostata, kuri apibendrinta yra šioje vizijoje, kad regionai – kolegos, įsiklausykite! – regionai patys turi pasinaudoti klestinčio Vilniaus potencialu. Diskusijoje buvo kalbama apie miestų hierarchiją. Pacituosiu vieną valdantįjį, posėdžiai yra įrašomi, tai nesunku patikrinti: „Svarbu auginti vieną miestą, nes nesugebėsime kelių. Kuo gyvybingesnis Vilnius, tuo gyvybingesni regionai.“ Taigi regionai, kaip vieno miesto aptarnaujantis personalas ir resursas, nuglostytomis ir sparnuotomis frazėmis nugulė į šį projektą.
Būdama šioje darbo grupėje ir diskutuodama Ateities komitete aš nuolat klausiau, kaip tie gražūs sakiniai, nudailintos frazės bus įgyvendinamos, jei jau dabar į posėdžių salę nešami dokumentai…
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). …kurie prieštarauja tos strategijos nuostatoms? Du pavyzdžiai. Strategijoje rašoma (cituoju): „investuos į valstybinės lietuvių kalbos gyvybingumo stiprinimą“, o į posėdžių salę nešami įstatymai, kurie naikina lietuvių kalbą. Arba diskusijose…
PIRMININKAS. Laikas, kolege!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). (Paskutinė frazė.) Arba diskusijose dėl migrantų buvo kalbama, kad bus laikomasi Europos Sąjungos teisės aktų. Mano klausimas buvo, ar mes priimsime įstatymus, kad vykdytume vadinamąją imigrantų apgręžimo politiką, ar palaikysime kai kurių politikų siūlymus prioritetus suteikti pačių pažeidėjų žmogaus teisėms? Priimtas saliamoniškas sprendimas. Pacituosiu, kas bus įrašoma į šią strategiją, kuri nėra jokia strategija.
PIRMININKAS. Laikas! Jūs jau minutę viršijate.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Paskutinė citata: „Vis dar didelės Lietuvos piliečių emigracijos ir, tikėtina, augsiančių pabėgėlių bei imigrantų srautų iš trečiųjų šalių klausimams spręsti būtina ilgalaikė ir tvari šalies migracijos politika.“ Tai kokia ji bus, lieka neaišku.
Kolegos, aš nepabaigiau savo pranešimo, bet dėl motyvų už ar prieš aš pasisakysiu ir pabaigsiu. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
Gerbiami kolegos, kadangi populiarėja žanras pristatyti Seime besilankančius asmenis, tai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad balkone šiuo metu lankosi Šv. Kristoforo gimnazijos gimnazistai, jie semiasi patirties ateities politiniams žygdarbiams. O į tribūną kviečiame R. Lopatą frakcijos vardu dalyvauti diskusijoje.
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, iš tikrųjų svarstome netipinį dokumentą – tokį iš parlamento tribūnos tenka pristatyti nedažnai – programinio pobūdžio, nustatantį ar brėžiantį mūsų valstybės raidos gaires 3 dešimtmečiams į ateitį. Prisimenu, kaip kartą šviesaus atminimo profesorius L. Donskis paklausė kito profesoriaus Z. Baumano: kas mes – praeities valdovai ar ateities tarnai? Į tai Z. Baumanas atsakė maždaug taip: gyvenimas takiosios modernybės sąlygomis jums neleidžia remtis ankstesne sėkminga patirtimi, nes niekada negalite būti užtikrinti jos pritaikymo galimybėmis ateityje. Kalbant apie ją, tenka pripažinti, kad mes sergame trumparegyste. Taigi tarsi pabandėme kartu gydytis nuo šios trumparegystės.
Šiandien mūsų svarstomas pasirinkimas iš tikrųjų yra dramatiškas ir vertybiškas. Dokumentas yra ne detalus planas, bet vizija, kuri išryškina respublikos ir visuomenės raidos kryptis ir siekius. Vizija tam tikra prasme yra svajonė, tačiau tai yra reflektuota svajonė, pagrįsta analize ir susitarimu. Ją su mūsų galia ir politika turėtų susieti strategija. Be strategijos galia yra akla, politika be strategijos yra bejėgė, bet strategija be vizijos iš viso neįmanoma.
Kaip žinote, šio dokumento projektas Seimui buvo pateiktas dar pavasario sesijos pabaigoje. Per rudens sesiją jį apsvarstė ir pastabas, kaip dabar matėme, pateikė visi komitetai, taip pat Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Ačiū kolegoms už labai atidų darbą ir įžvalgias pastabas. Ateities komitetas jį svarstė visą sesiją, tam skirdamas 14 posėdžių, taip pat buvo surengta daug forumų tarp politikų, ekspertų, kitų suinteresuotų šalių neformaliame Ateities forume.
Per pagrindinio komiteto posėdžius įvertinome papildomų komitetų išvadas, beveik tris dešimtis atskirai gautų pasiūlymų, pateiktų valstybės ir akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, atskirų piliečių, kurie savo pasiūlymus galėjo teikti ir teikė per platformą „Atviras Seimas“. Remdamiesi piliečių, Seimo komitetų, suinteresuotų šalių nuomonėmis, vizijos projekte siūlome padaryti pluoštą svarbių pakeitimų ir papildymų, palyginus su pavasarį pristatytu: pabrėžti visuomenę stiprinančių vertybinių nuostatų svarbą, pagilinti piliečių kuriamos demokratijos kaip respublikos sampratą, išryškinti visuomenę keičiančią švietimo ar kultūros misiją, akcentuoti fizinio aktyvumo reikšmę, sukonkretinti tarptautinės politikos siekius, sustiprinti žmogaus teisių aspektą, sukonkretinti ir sustiprinti tam tikras vizijos įgyvendinimo nuostatas. Šie pakeitimai ir papildymai išdėstyti Ateities komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadoje. Būtina, aišku, pasakyti, kad šios vizijos vertė ir reikšmė labiausiai priklauso nuo susitarimo. Jeigu sutarsime dėl jos, kaip svarbiausių mūsų tikslų ir siekių aprašo, ateityje bus daug lengviau diskutuoti dėl jų įgyvendinimo priemonių ir prioritetiškumo.
Vizija „Lietuva 2050“, šiaip ar taip, yra apie Respublikos likimą ir galėtų tapti į ateitį žvelgiančia politika, terpe mūsų piliečių pastoviam dialogui apie Lietuvą, žmonių raginimu savivaldai, atviros visuomenės projektu ir apibrėžti tokios visuomenės santykį su išore, skatinimu, kvietimu akademinei, kultūros ir švietimo bendruomenei intelektualiniam savarankiškumui. Kviečiu visus pritarti Ateities komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi diskusijos laikas jau yra pasibaigęs, tačiau dar viena Seimo narė yra užsirašiusi frakcijos vardu… Darbotvarkė patvirtinta, Audroniau, patvirtinta darbotvarkė yra. Jeigu siūlote pratęsti klausimui numatytą laiką, siūlykite frakcijos vardu per šoninį mikrofoną. Į tribūną kviečiame J. Šiugždinienę pasisakyti frakcijos vardu ir tada judėsime prie balsavimo lango.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, strateguoti reikia ir gerais, ir blogais laikais. Čia buvo pateikta įvairių pavyzdžių, bet galima pateikti ir visai kitokių, ne tokių, kaip pateikė gerbiama kolegė A. Kubilienė, jog strateguoja visos pažangios šalys. Ilgalaikes strategijas rengia tiek Didžioji Britanija, tiek Skandinavijos šalys. Dar mūsų partizanų laikais vienas iš partizanų gerbiamas B. Krivickas taip pat jau strategavo ateitį. Taigi galvojimas apie ateitį, ilgalaikių strategijų rengimas yra labai labai svarbus visai mūsų visuomenei.
Apskritai, galvojant apie patį procesą, labai svarbu, kad mes visi kartu su išorės ekspertais diskutuojame apie ateities dalykus, nes tai svarbu ir mūsų politinei kultūrai. Mums iš tikrųjų labai trūksta susitarimo. Mums labai trūksta girdėti vienas kitą, suprasti, o kokią gi Lietuvos viziją mes vis dėlto piešiame, kokia kryptimi norime visi judėti. Ir tai niekaip neapriboja Vyriausybės, nors ir kuri būtų valdžioje, veiksmų laisvės. Bet mes visi kartu turime ir galime sutarti dėl pagrindinių Lietuvos plėtros krypčių ir kelrodžio.
Iš tikrųjų ateitį labai sunku suplanuoti. Mums tas žanras turbūt atrodo ne visada priimtinas, nes mes dažnai esame įpratę kalbėti apie labai konkrečius dalykus. Šiuo atveju mes kalbame apie ateitį, kuri yra sunkiai nuspėjama ir tikrai jai yra sudėtinga pasiruošti. Noriu priminti, jog paskutinį kartą apie ilgalaikius tikslus mes diskutavome 2010 metais, kuomet buvo rengiama strategija „Lietuva 2030“. Jeigu mes būtume kalbėję ir diskutavę apie tai, kas mūsų laukia, tarp 2010–2011 metų ir šios dienos, galbūt mes būtume ir geriau pasiruošę toms krizėms, kurios mus ištiko labai netikėtai. Tai yra pandemija, baisus karas. Galbūt šiandien jau būtų stovėjusios ir tvoros, ir kiti dalykai, jeigu mes tikrai visi būtume dėję pastangas galvoti ir diskutuoti apie ateitį.
Kitas svarbus dalykas, kad ši strategija apskritai yra labai svarbi mūsų visai strateginio planavimo sistemai, kurios pokyčius parengė buvusi Vyriausybė, tai yra premjero S. Skvernelio Vyriausybė. Ši Vyriausybė patvirtino. Tai yra strateginio planavimo sistemoje nėra šakinių ilgalaikių strategijų. Yra trys ilgalaikiai strateginiai dokumentai: tai yra Saugumo strategija, Teritorijos bendrasis planas ir Pažangos strategija „Lietuva 2050“. Taigi mums labai svarbi šita strategija dėl to, kad mes galėtume iš esmės tuos ilgalaikius tikslus, matydami kelrodį, turėdami viziją, nuleisti iki labai konkrečių veiksmų ir konkrečių programinių dokumentų.
Dar noriu pabrėžti vieną momentą, kad strategija yra labai svarbi švietimo sričiai. Tas ypač aktualu, nes švietimo sritis, jeigu mes norime pažangos, jeigu mes norime judėti į priekį, turi pranokti bendrą visuomenės raidą. Tik taip mes galime pasiruošti netikėtumams, nebijoti globalių pokyčių ir krizių. Todėl labai svarbu, jog ši strategija brėžia labai aiškų tikslą, kad tiek švietimas, tiek kultūra turėtų subrandinti ateičiai pasirengusį, atsparų ir laisvą žmogų. Tai mums duoda labai labai rimtą ir labai aiškią kryptį priimti sprendimus, susitarti dėl veiksmų, pradedant darželiu ir baigiant mokymosi visą gyvenimą sistema, mokymusi visą gyvenimą visais gyvenimo tarpsniais.
Taigi kviečiu palaikyti šitą strategiją, nebijoti tokių dokumentų ir remti šitą strategiją, rengiant kitus programinius dokumentus ir vyriausybių programas. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Diskutuoti numatytas laikas baigėsi. Yra balsavimo langas ir tuojau pereisime prie balsavimo dėl pataisų.
14.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jurgą Vasiliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3339(2) (priėmimo tęsinys)
Tik prieš tai, dar prieš kviečiant į tribūną R. Lopatą, norėčiau perskaityti balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Jurgą Vasiliauskienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“.
Iš viso išduotas 81 biuletenis, rastas 81 biuletenis, galiojančių – 80, negaliojančių – 1.
Šio nutarimo priėmimas
Už – 76, prieš – 2, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) (Plojimai)
Tuojau, minutėlę, pakviesime pasveikinti.
14.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-3338(2) (priėmimo tęsinys)
Taip pat gautas balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Danutės Jočienės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projekto.
Iš viso išduotas 81 biuletenis, rastas 81 biuletenis, galiojančių – 79, negaliojančių – 2.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 75, prieš – 2, susilaikė 2. Seimo nutarimas taip pat priimtas. (Gongas)
Ponią D. Jočienę kviesime pasveikinti šiek tiek vėliau, po priesaikos, ji bus 17 valandą, o dabar kviečiame J. Vasiliauskienę. (Plojimai) Labai dėkui.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie popietinės darbotvarkės 2-1 klausimo – projekto Nr. XIVP-2937(2) svarstymo. Į tribūną kviečiame Ateities komiteto pirmininką R. Lopatą.
Dėl priedo yra gauta Seimo nario V. Rakučio pataisa, jai komitetas nepritarė. Gerbiamas Valdai, prašau pristatyti. Mikrofoną įjunkite. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mano pataisos esmė yra ta, kad vizijoje iš esmės numatytas tik vienas geras scenarijus. O gyvename tokioje geopolitinėje padėtyje, kur iš tikrųjų visokių scenarijų gali būti, todėl, mūsų nuomone, turėtų būti tie trys scenarijai matomi prieš akis ir pasirinkti sprendimai turėtų atitikti mūsų realią geopolitinę padėtį, kuri greičiausiai greitai nesikeis artimiausius 100 metų. Tokia buvo mano pasiūlymo esmė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Raimundai, komiteto nuomonė.
R. LOPATA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Komiteto sprendimu dokumente apskritai atsisakoma skyriaus, aprašančio valstybės pažangos scenarijus, todėl šis pasiūlymas netikslingas.
Bet čia noriu dar vieną komentarą. Tie pasiūlymai, kurie buvo atmesti arba kuriems buvo pritarta tik iš dalies, tai nereiškia, kad jie dingo. Visas paketas tų pasiūlymų eina tolyn į kitas darbo fazes su strateginiais dokumentais. Taigi tikrai nereikia nusiminti, jeigu kas nors neaptinka to, ką siūlė, o komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pataisą pasisako V. Valkiūnas. Už pasiūlymą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui A. Mazuroniui už suteiktą žodį. R. Lopata dirbo ir komanda, Ateities komitetas dirbo nuoširdžiai, daug. Buvo daug sukviesta visos Lietuvos išminčių, jie teikė savo pasiūlymus, pastebėjimus. Aišku, yra minusų, bet, kaip ir gerbiamas Raimundas sakė, tai yra tik svajonės. O svajonių negalime žudyti, kad neliktų svajonių. Turime svajoti apie Lietuvą ir ateinant kitiems metams, kai išrinks kitą valdžią ir galės kita valdžia svajoti. Ir Darbo partija svajoja, kad Lietuvai viskas bus gerai, todėl kviečiu palaikyti šį dokumentą, galima sakyti, viziją, kad mes dirbtume toliau vardan šios Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš V. Rakučio pasiūlymą nenori kalbėti niekas. Balsuojame, kas pritariate V. Rakučio pasiūlymui. (Balsai salėje)
R. LOPATA (LSF). Ne, ne, ne. Dėl V. Rakučio balsavimas.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl V. Rakučio pasiūlymo, kurį jis ką tik pristatė ir kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Tai labai aiškiai sakome.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 45, prieš – 8, susilaikė 36. V. Rakučio pasiūlymui 1 balsu nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, pritarta 1 balsu. Labai atsiprašau. Pritarta. Gerbiamas Raimundai, tai turbūt nekeičia galimybės toliau svarstyti nutarimo projektą?
R. LOPATA (LSF). Ne, nekeičia.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Kadangi vienu balsu, tai frakcijos vardu prašytume perbalsuoti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų pasiūlymas buvo teisėtas, bet sprendžia posėdžio pirmininkas. Per šoninį mikrofoną – M. Ošmianskienė. Prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Aš noriu paprašyti mano balsą įskaityti prieš..
PIRMININKAS. Tai dėl protokolo jūsų balsas bus įskaitytas prieš. Viskas gerai. Bet sprendimas yra priimtas. Vieno balso persvara pritarta V. Rakučio pasiūlymui Yra gautas kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Kas pristatytų komiteto pasiūlymą? Pirmininko nematau, salėje nėra. Raimundai, gal pristatykite komiteto pasiūlymą.
R. LOPATA (LSF). Komitetas siūlė peržiūrėti IV skyriaus pirmajame skirsnyje išdėstytas strategines ambicijas, įgyvendinimo viziją ir tikslinti pagrindinių valstybės valdymo pokyčių sritis. Kaip jūs minėjote, mūsų komiteto, Ateities komiteto, nuomonė pritarti iš dalies. Argumentai iš dalies pritariant pasiūlymui. Manytume, kad tikslinga redakcine tvarka peržiūrėti valstybės institucijų ir piliečių santykių atvaizdavimą projekte, neminint konkrečių metodų. Komiteto pasiūlymas – strateginę ambiciją esmingai peržiūrėti atsižvelgiant į pateiktą pasiūlymą, pabrėžiant visuomenės iniciatyvą, įsitraukimą ir institucijų bendradarbiavimą su visuomene, respublikos principais pagrįsta valdysena. Atitinkamas puslapis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komitetas pritarė iš dalies. R. Juškos nematau posėdžių salėje, tai turbūt galime daryti prielaidą, kad jį tenkina Ateities komiteto išvada pritarti iš dalies jų siūlomai formuluotei. Tvarka, pritariame iš dalies. Yra gautas dar vienas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Raimundai, gal irgi pristatykite.
R. LOPATA (LSF). Kolegos siūlė atsisakyti nuostatos „Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, darbas valstybei prestižinis“ ir vietoj jos įtvirtinti nuostatą – „valstybės tarnyba veikia atliepdama gyventojų poreikius, užtikrindama administracinių ir viešųjų paslaugų telkimą gyventojams mažiausiomis sąlygomis“. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai – pritartina patikslinti formuluotę atsisakant prestižiškumo sąvokos, tačiau išlaikant valstybės tarnybos aukštos reputacijos ir patrauklumo idėją. Komiteto pasiūlymas – pakeisti vizijos teksto formuluotes ir jas išdėstyti taip: „Valstybės tarnyba stipri ir profesionali, atliepianti gyventojų poreikius, jos darbas valstybei gerbiamas ir vertinamas.“
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar, gerbiamieji kolegos, galime pritarti Ateities komiteto siūlymui pritarti iš dalies Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui? Negalime? Galime. Labai dėkui, pritarta. Yra gautas dar vienas, trečias, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas irgi pritarė iš dalies. Gal pristatykite.
R. LOPATA (LSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vizijoje „Lietuva 2050“ siūlė nustatyti 10–12 svarbiausių pokyčio rodiklių, suprantamų visuomenei ir aiškiai išmatuojamų, kitaip tariant, papildyti pirmo priedo ketvirtą eilutę ir numatyti siektiną rodiklį Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumą užsienyje reikšmę. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komitetas nusprendė nekeisti dokumento projekte esančių rodiklių rinkinio. Pasiūlymas nustatyti rodiklio Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumą, ką siūlė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, reikšmę yra priimtinas. Kitaip tariant, Ateities komiteto pasiūlymas – nekeisti projekte esančių rodiklių rinkinio, prie rodiklio Lietuvos, kaip pirmaujančios šalies, atpažįstamumas užsienyje pažymėti, kad jo skaičiavimo metodika bus nustatyta ateityje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime, gerbiami kolegos, bendru sutarimu pritarti Ateities komiteto formuluotei pritarti iš dalies Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui? Galime, pritarta. Kita pataisa yra Sveikatos reikalų komiteto. Prašau, gerbiamas Antanai, pristatyti savo pasiūlymą, jam, beje, Ateities komitetas nepritaria, matau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai gal jūs šalia turite, prašom pasakyti, aš nepasiruošęs.
R. LOPATA (LSF). Jūsų vadovaujamas komitetas siūlė papildyti pirmą priedą „Strateginės ambicijos“ nauju rodikliu – „ateičiai pasirengęs, atsparus, laisvas žmogus, gyvenantis bendruomenėje, kuriai rūpi vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė“. Ateities komiteto nuomonė – nepritarti, nes komitetas nusprendė nekeisti vizijos „Lietuva 2050“ projekte esančių rodiklių rinkinio įvertindamas kaip pakankamą. 28 rodikliai, atrodo, iš tikrųjų užtektų ir šito.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Antanui suteikime.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ačiū, kad pristatėte. Aš manau, kad tai labai svarbus rodiklis. Jį žinant, planuojant galima irgi tam tikrus dalykus strateguoti. O kitas dalykas, neturiu teisės vienas pakeisti komiteto nuomonės, todėl prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Prašome balsuoti. Dėl motyvų dėl pasiūlymo niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui, jam Ateities komitetas nepritarė?
Balsavo 110 Seimo narių: už – 52, prieš – 11, susilaikė 47. Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui nėra pritarta.
Sveikatos reikalų komiteto antras pasiūlymas. Gerbiamas Antanai, pristatykite. Ar čia susiję?
R. LOPATA (LSF). Čia siūlymas iš tos pačios serijos. Siūlomas dar vienas rodiklis – mirtingumo dėl savižudybių atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų. Ateities komitetas nepritaria. Motyvacija ta pati kaip ir pirmu atveju.
A. MATULAS (TS-LKDF). Mano prašymas ir argumentai tie patys – reikėtų pabalsuoti, nes žinant, prognozuojant šitą rodiklį galima irgi daug ką į priekį planuoti – projektus, programas, finansus.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui, jam Ateities komitetas nepritarė, balsuojate už.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 45, prieš – 10, susilaikė 51. Pasiūlymui nėra pritarta.
Trečias Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymas.
R. LOPATA (LSF). Čia vėl iš rodiklių serijos, jeigu aš neklystu. Taip. Siūlomi tokie rodikliai: legalaus alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus (litrais), absoliutaus alkoholio, tabako suvartojimas vienam gyventojui per metus (cigarečių skaičius), Lietuvos gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių vartojusių narkotines, psichotropines medžiagas, dalis (procentais), nutukusių vyrų dalis tarp Lietuvos 20–64 metų amžiaus vyrų ir nutukusių moterų dalis tarp Lietuvos 20–64 metų amžiaus moterų. Ateities komitetas nepritarė. Argumentacija ta pati kaip ir pirmais dviem atvejais.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, demografiniai rodikliai, jų žinojimas, jų prognozavimas yra labai svarbus valstybei dalykas. Aš vėlgi prašau pabalsuoti, nes neturiu teisės vienas atšaukti ar prašyti sutikti su Ateities komiteto sprendimu, todėl prašyčiau pabalsuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų dėl pasiūlymo niekas nenori kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, kaip nors kitaip.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 56, prieš – 10, susilaikė 42. Pasiūlymui pritarta.
Kitas – Audito komiteto pasiūlymas.
Per šoninį mikrofoną – Ministrė Pirmininkė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turiu repliką po balsavimo. Vis dėlto įdomiai atrodo, kada strategijoje, kurios horizontas yra 2050 metai, mes bandome prirašyti rodiklių, kurie yra Vyriausybės programos, nežinau, geriausiu atveju dešimties metų planavimo horizonto dalykai. Tai labai sveikinu Antaną, susirūpinusį nutukimu, bet šiaip manau, kad Seimas padarė nesąmonę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas – Audito komiteto pasiūlymas. Audito komiteto pirmininko nematau salėje. Raimundai, gal jūs galėtumėte pristatyti ir pasiūlymą, ir komiteto išvadą?
R. LOPATA (LSF). Komitetas siūlo VII skyriaus stebėsenos ir vertinimo dalies antrąjį paragrafą išdėstyti taip: „Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė vertinama stebint, analizuojant poveikio rodiklius (pirmas priedas), kurie apibūdina, atskleidžia visuomenės būklę ir jos pokyčius, kitimo tendencijas. „Lietuva 2050“ įgyvendinant pažangą matuojančių poveikio rodiklių stebėseną ir analizę atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru. Šių rodiklių švieslentė prieinama valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje ir skelbiama Vyriausybės internetinėje svetainėje.“ Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentacija pritariant pasiūlymui iš dalies. Manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau. Komiteto pasiūlymas pakeisti vizijos teksto formuluotes ir jas išdėstyti taip (toliau eina Ateities komiteto redakcija).
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Ateities komiteto pasiūlymui pritarti iš dalies Audito komiteto pasiūlymui? Galima. Labai dėkui, pritarta.
Kitas Audito komiteto pasiūlymas.
R. LOPATA (LSF). Kitas yra dėl to paties skyriaus 4 dalies. Paragrafą siūloma pakeisti išdėstant jį taip: „Sistemiškai ir reguliariai „Lietuva 2050“ įgyvendinimą vertina Vyriausybės kanceliarija kartu su STRATA per tarpinį arba baigiamąjį NPP, tai yra Nacionalinės pažangos plano vertinimą.“ (ir taip toliau, ir panašiai). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai iš dalies pritariant pasiūlymui. Manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau, ir tas bendrumas yra aukšč… Prieš tai buvau paskelbęs.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti Ateities komiteto formuluotei? Galime? Labai dėkui, pritarta. Trečias Audito komiteto pasiūlymas.
R. LOPATA (LSF). Jis siūlo VII skyriaus pirmą paragrafą pakeisti tokia redakcija, kad „Lietuva 2050“ numatytą pasiekti pažangą kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP ne rečiau kaip vieną kartą per metus vertina Valstybės pažangos taryba. Ateities komiteto nuomonė pritarti iš dalies, nes manytina, kad vizijos tekste yra pakankamai atspindėtas NPP vaidmuo. Pasiūlymas vizijos pažangą vertinti kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant NPP, laikytinas atlieptu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti Ateities komiteto siūlomai formuluotei? Galime? Labai dėkui, pritarta. Kitas – vėl Audito komiteto pasiūlymas.
R. LOPATA (LSF). Kitas, taip. Audito komitetas siūlo, kad informacija apie „Lietuva 2050“ įgyvendinimą kiekvienais metais būtų pateikiama Valstybės pažangos ataskaitoje, kurią rengia Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija, jų įgyvendinimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga vizijos įgyvendinimo nuostatas išdėstyti bendriau (komitetas pasiūlo atitinkamą redakciją).
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti Ateities komiteto pasiūlytai formuluotei pritarti iš dalies? Galime? Labai dėkui, pritarta.
Kitas pasiūlymas – Švietimo ir mokslo komiteto. Prašau komiteto pirmininką poną A. Žukauską pristatyti pasiūlymą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl tų pasiūlymų, kur pritarta iš dalies, mes sutinkame. O dabar – kur nepritarta.
PIRMININKAS. Supratau. Tai gal po vieną einame tada? Šitas yra būtent tas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Tai jūs neprašote balsuoti dėl šito?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Neprašome balsų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas – vėl Švietimo ir mokslo komiteto, jam komitetas (vėlgi Ateities komitetas) pritarė iš dalies. Vėlgi neprašote balsuoti?
Dar vienas (trečias) Švietimo komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas pritarė iš dalies. Neprašote balsuoti.
Ketvirtam taip pat pritarta iš dalies. Penktam pritarta iš dalies. Šeštam Švietimo komiteto pritaria iš dalies.
Septintas pasiūlymas, jam Ateities komitetas nepritarė. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip. Tai šis pasiūlymas yra susijęs su tuo, kur minima, kad jaunimas noriai renkasi aukštąjį mokslą Lietuvoje, nes studijos ir čia vykdomi moksliniai tyrimai (ten ir taip toliau). Norima, kad būtų papildyta šita fraze: „fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai, o svarbiausi tyrimai, į kuriuos įtraukiami ir jaunieji mokslininkai“. Kadangi, komiteto nuomone, pagrindinė ir bene didesnę dalį turinti mokslo vertė yra tai, kad jaunimas iš universitetų išneša mokslo žinias ir gebėjimus į verslą ir viešąjį sektorių. Dėl to čia reikėtų šitą akcentuoti, juolab kad mes dabar taip pat Mokslo tarybą spaudžiame, kad įtrauktų studentus į projektus. Manome, kad yra didelė vertė.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
R. LOPATA (LSF). Ateities komiteto nuomonė – nepritarti. Manytina (kalbu apie argumentaciją), kad mokslinių tyrimų sąvoka apima visą mokslinės veiklos spektrą. Jaunųjų mokslininkų įtraukimas į mokslinius tyrimus nėra vizijos dalykas – tai yra dabarties realybė.
PIRMININKAS. Dėkui labai. Kaip suprantu, prašote balsuoti dėl jūsų pasiūlymo. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl ką tik pristatyto Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo, jam Ateities komitetas nepritarė.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 50, prieš – 12, susilaikė 44. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas taip pat nepritarė. Prašom pristatyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Siūlymo esmė yra ta, kad VI skyriaus antrajame skirsnyje, minint vykdomas integruotas su kitais universitetais studijų programas, būtų paminėta ir doktorantūros studijų plėtotė. Mes manome, kad aukščiausio lygio tyrėjų poreikis Lietuvoje tikrai augs.
R. LOPATA (LSF). Ateities komitetas nepritarė, nes mano, kad nėra pakankamo pagrindo išskirti tik trečiąją studijų pakopą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, yra prašoma balsuoti. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 46, prieš – 4, susilaikė 53. Pasiūlymui nėra pritarta.
Trečias Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas nepritarė. Prašom pristatyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip pat siūloma papildyti 1 priedą nauju strateginės ambicijos rodikliu. Bendros švietimui skirtos išlaidos – dalis nuo BVP, ne mažiau kaip EBPO šalių vidurkis. Iš tikrųjų mes atsiliekame pagal švietimo ir mokslo finansavimą. Nepaisant didelės pažangos, mes dar nesame pasiekę EBPO vidurkio – apie 6 %. Manome, kad tai būtų esminis rodiklis.
R. LOPATA (LSF). Ateities komitetas nepritarė, buvo atliepta, kaip ir dėl ankstesnių pasiūlymų. Komitetas nusprendė nekeisti projekte „Lietuva 2050“ esančių rodiklių rinkinio, primenu – 28 (dabar jau su pritarimu, girdėjote, kaip vertino premjerė), įvertindamas tą rodiklių rinkinį kaip pakankamą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, yra prašoma balsuoti. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 49, prieš – 4, susilaikė 51. Pasiūlymui taip pat nėra pritarta.
Ir ketvirtas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas irgi nepritarė. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Mes siūlėme įtraukti šį rodiklį į 1 priedą, bet kadangi jau šio rodiklio nepriėmėme, tai nėra prasmės toliau svarstyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nereikia ir komiteto nuomonės pristatyti, ir balsuoti nereikia, jeigu susiję.
Kitas – Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Prašau. Viktorai Pranckieti, ar jus tenkina?
R. LOPATA (LSF). Aš galiu, gal bus greičiau. Čia yra papildyti: po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą nurodyti ir Artimųjų Rytų karą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tik vienas?
R. LOPATA (LSF). Šitas. Mes pritarėme iš dalies.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai.
PIRMININKAS. Ar jus tenkina komiteto…
V. PRANCKIETIS (LSF). Tenkina.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti? Labai dėkui. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas neprašo balsuoti.
Antras Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas nepritarė. Gerbiamas Viktorai, ar jūs pristatysite, ar Raimundui pristatyti?
V. PRANCKIETIS (LSF). Antram yra pritarta.
R. LOPATA (LSF). Praplėsti dokumente pateikiamą situacijos analizę nurodytais faktoriais.
V. PRANCKIETIS (LSF). Matyt, mūsų numeracija ne tokia pati. Gerai, prašom pagal komiteto sprendimus.
R. LOPATA (LSF). Ateities komitetas nepritarė, nes globalių tendencijų analizėje šie faktoriai jau yra įvertinti.
PIRMININKAS. Ateities komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui. Ar jūs prašote Seimo balsuoti, ar jus tenkina?
V. PRANCKIETIS (LSF). Neprašau.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti. Labai dėkui.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tiesą pasakius, jeigu buvo komiteto nuomonė, tai turbūt turėtume balsuoti, nes aš vienas negaliu pasakyti už visą Kaimo reikalų komitetą. Kaip ir gerbiamas A. Matulas sakė, jeigu tokia yra komiteto nuomonė, tai turbūt reikia pabalsuoti.
PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, jam Ateities komitetas nepritarė.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 42, prieš – 11, susilaikė 53. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas taip pat nepritaria. Gerbiamas Viktorai, ar jūs pristatysite, ar Raimundui pristatyti?
V. PRANCKIETIS (LSF). Raimundai, pristatyk.
R. LOPATA (LSF). Kaimo reikalų komitetas iš aptariamos formuluotės siūlė išbraukti žodį „nacionalinė“. Ateities komitetas nepritaria, nes mokslas ir inovacijos kaip veiklos sritys yra tarptautiški, tačiau juos įgalinančios institucinės, finansinės ir reguliacinės ekosistemos gali būti tiek nacionalinės, tiek regioninės, tiek tarptautinės. Kitaip tariant, Ateities komitetas nepritaria.
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, bet galiu pratęsti jūsų mintį ir pasakyti, kad nacionalinio mokslo nėra. Apie tai buvo kalbėta, kad mokslas turi tokį lygiagretų tarptautiškumą, kuris…
R. LOPATA (LSF). Taip, tai mes ir siūlėme išbraukti tą, ką jūs… Ai, atsiprašau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Yra prašymas balsuoti. Pasisakyti dėl motyvų nenori niekas. Balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 39, prieš – 8, susilaikė 65. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas pritarė iš dalies.
R. LOPATA (LSF). Kaimo reikalų komitetas siūlė patikslinti formuluotę, tiesiogiai nurodant dalyvaujamąją demokratiją, kaip technologijų ir inovacijų diegimo valdymo sistemoje galimybę ir siekinį. Mes, turiu omenyje, Ateities komitetas, pritarėme iš dalies. Sakydami iš dalies, pritarėme pasiūlymui tikslinga redakcine tvarka sustiprinti piliečių įsitraukimo į valstybės valdymą akcentus, nesiriboti tik dalyvaujamosios demokratijos forma, ir pasiūlėme atitinkamą formuluotę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Viktorai, ar jus tenkina?
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Tai neprašote balsuoti.
R. LOPATA (LSF). Toliau. Kaimo reikalų komitetas siūlė paminėti konkrečius piliečių įsipareigojimų ar įnašų į valstybės vystymosi krypčių įgyvendinimo būdus, tokius kaip socialiai teisingų mokesčių mokėjimą, pavyzdžiui, kanalizuojamų vandenų taršos mokestį ne tik verslui, bet ir gyventojams. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai iš dalies pritariant pasiūlymui. Manytina, kad tikslinga redakcine tvarka įtraukti mokestinės moralės ir kitus piliečių atsakomybės ir įsipareigojimo valstybei akcentus.
V. PRANCKIETIS (LSF). Labai gerą pasiūlymą Ateities komitetas pateikėte. Pritariame.
PIRMININKAS. Supratau, neprašote balsuoti. Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kitas, jam jau nepritariate.
R. LOPATA (LSF). Pirmoje eilutėje paminėti konkrečią, išskirtinai svarbią viešosios politikos inovaciją – elektroninį balsavimą. Ateities komiteto nuomonė – nepritarti, nes manytina, kad tai įgyvendinimo lygmens priemonė, dėl jos kol kas nėra politinio sutarimo, todėl ją minėti vizijos tekste netikslinga.
V. PRANCKIETIS (LSF). Norėčiau, kad balsuotume. Kadangi vis dėlto tai yra vizija „Lietuva 2050“, ne šiandienos susitarimo dalykas, tai „Lietuvoje 2050“ galėtų būti numatyta, kad jau bus įgyvendintas elektroninis balsavimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Yra prašymas balsuoti. Dėl motyvų nenori pasisakyti niekas. Balsuojame. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, jam Ateities komitetas nepritaria?
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 21, prieš – 8, susilaikė 73. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas pritarė iš dalies.
R. LOPATA (LSF). Kaimo reikalų komitetas siūlė tarp strategiško lankstaus ir efektyvaus valdymo diegimo priemonių paminėti viešojo valdymo institucijų mažinimą arba atsisakymą. Ateities komitetas siūlo pritarti iš dalies. Argumentai: iš dalies pritariant pasiūlymui, tikslinga redakcine tvarka sustiprinti strategiško lankstaus ir efektyvaus valdymo akcentus, neišskiriant vien tik institucijų mažinimo priemonių. Vizijoje orientuojamasi į skaitmeninių valstybės sistemų konsolidaciją ir veikimą vieno langelio principu, pabrėžiama viešojo valdymo institucijų orientacija į efektyvumą, tai ir apima adekvatų resursų paskirstymą. Yra konkretus pasiūlymas dėl formuluotės.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pritariame. Sutvarkyta gerai. Ačiū.
PIRMININKAS. Pritariate, viskas gerai. Tada dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam nepritaria Ateities komitetas.
R. LOPATA (LSF). Ketvirtojoje pastraipoje Kaimo reikalų komitetas siūlo prieš žodį „hibridines“ įrašyti žodžius „kibernetines ir“. Ateities komiteto nuomonė – nepritarti. Redakcine tvarka yra peržiūrėtas sąvokų vartojimas. Hibridinės atakos sąvoka apima ir skaitmenines bei kibernetines atakas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Sutinkame.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prašote balsuoti?
R. LOPATA (LSF). Ne.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti. Gerai. Labai dėkui.
Tada dar vienas Kaimo…
R. LOPATA (LSF). Šeštojoje pastraipoje žodį „institucionalizuos“ pakeisti žodžiu „personalizuos“ siūlo Kaimo reikalų komitetas. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina atsižvelgti kompleksiškai tikslinant skirsnio redakciją pagal Užsienio reikalų ministerijos pasiūlymus. Toliau yra redakcija.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pritariame pritarimui iš dalies.
PIRMININKAS. Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas.
R. LOPATA (LSF). Trečioje ir septintoje eilutėse greta žodžio „ugdymas“ įrašyti žodžius „ir ugdymasis“. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Iš dalies pritariant pasiūlymui, manytina, kad tikslinga įtraukti saviugdos kategoriją. Ir konkreti redakcinė formuluotė.
V. PRANCKIETIS (LSF). Visiškai teisingai pasielgta. Balsuoti nereikia. Ačiū.
R. LOPATA (LSF). Toliau Kaimo reikalų komitetas siūlo poskyrio „Strateginę ambiciją įgyvendinusioje Lietuvoje“ pirmoje eilutėje po žodžio „leidžia“ įrašyti žodžius „pagal gebėjimus“. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Iš dalies pritariant pasiūlymui, siūlytina redakcine tvarka patikslinti formuluotes, kad būtų išvengta perdėtai optimistinių konotacijų. Toliau eina redakcinė formuluotė.
V. PRANCKIETIS (LSF). Puikus žodynas. Pritariame, balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
R. LOPATA (LSF). Kitas. Kaimo reikalų komitetas siūlo kalbamą pastraipą po žodžio „lankstumą“ papildyti formuluote „skatins artes liberales studijas“. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ir mes tą sujungėme su vakar Ateities komiteto svarstyta Seimo narės L. Pociūnienės kompromisine formuluote. Tai aš manau, kad Kaimo reikalų komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
V. PRANCKIETIS (LSF). Nevisiškai pritaria Kaimo reikalų komitetas, nes vakar dar išsiaiškinome komitete, kad čia yra paminėtos tiktai dvi kryptys, tai socialinių ir humanitarinių mokslų ir kultūrinio ugdymo komponentų. Pagal klasifikatorių yra septynios bent jau mokslo sritys, tai nežinau, ar mes galėsime atliepti tą viską, bet šiuo metu tai yra ne viskas.
R. LOPATA (LSF). Kitaip tariant, jūs siūlote balsuoti už jūsų formuluotę.
V. PRANCKIETIS (LSF). Galima balsuoti už mūsų formuluotę. Tai būtų daug plačiau.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos, dabar prašau dėmesio. Apie tą patį reikalą yra dvi pataisos: ką tik pristatyta Kaimo reikalų komiteto pataisa ir kita Seimo narės L. Pociūnienės pataisa. Ir čia iš principo kaip ir turėtų būti toks alternatyvus balsavimas, bet statutiškai to negalima padaryti, turime pirma balsuoti dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo. Jeigu pagal tai, kaip pasiūlė Ateities komitetas, tai reikėtų nepritarti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, o pritarti L. Pociūnienės pasiūlymui ir tada būtų viskas tvarkingai, bet jeigu bus pritarta Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, dėl kurio tuojau pat balsuosime, tada kaip ir nebeliks erdvės pritarti L. Pociūnienės toliau esančiam pasiūlymui. Balsuojame dėl Kaimo reikalų pasiūlymo, kurį ką tik pristatė komiteto pirmininkas.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 22, prieš – 14, susilaikė 67. Nėra pritarta Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui.
Tada L. Pociūnienės pasiūlymas. Reikia dešimt Seimo narių, kurie remtų. Reziumuojame, kad yra turbūt? Matau, rankos gausiai kyla, yra. Prašau, gerbiama Liudvika, ar jūs pristatysite?
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Tiesiog labai trumpai. Tai yra siekis atkurti humanitarinių mokslų pozicijas bendroje akademinėje aplinkoje, kad jie nebūtų mažiau tikri mokslai negu tie kietieji ir kad būtų integruota humanistika į tiksliųjų mokslų studijas.
PIRMININKAS. Prašau, Raimundai.
R. LOPATA (LSF). Papildysiu, kad Ateities komitetas balsavo dėl šio pasiūlymo: už buvo 14, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Tai komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti L. Pociūnienės pasiūlymui? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Yra gautas dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas vėlgi nepritarė. Prašau.
R. LOPATA (LSF). Čia šeštoje pastraipoje Kaimo reikalų komitetas po žodžio „žmogų“ siūlė įterpti formuluotę „pakankamą sveikatos apsaugos sistemos finansavimą“. Ateities komiteto nuomonė – nepritarti, nes vizijoje nuosekliai vengiama išskirti kurį nors sektorių finansavimo požiūriu.
PIRMININKAS. Gerbiamas Viktorai?
V. PRANCKIETIS (LSF). Siūlau balsuoti, nes vis dėlto finansavimas nulemia sveikatos apsaugos sistemos kokybę.
PIRMININKAS. Yra siūlymas balsuoti. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 41, prieš – 11, susilaikė 53. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas.
R. LOPATA (LSF). Kaimo reikalų komitetas siūlo trečioje iš apačios pastraipoje po žodžių „Vyriausybės lygiu“ įterpti „bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis“. Ateities komiteto nuomonė – nepritarti, nes šioje teksto vietoje kalbama apie Vyriausybės politikos nuostatas.
PIRMININKAS. Gerbiamas Viktorai, jūsų turbūt netenkina?
V. PRANCKIETIS (LSF). Ir šiandien, ir poryt – visada mes norėsime bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis. Todėl ir buvo siūlymas, kad Vyriausybės būtų ir pareiga, ir įsipareigojimas bendradarbiauti su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis.
PIRMININKAS. Prašote balsuoti. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 50, prieš – 8, susilaikė 45. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. Jam Ateities komitetas pritarė iš dalies.
R. LOPATA (LSF). Septintos pastraipos pirmą sakinį pratęsti formuluote „skatins sąmoningą ir atsakingą mokesčių mokėjimą“. Pasiūlymui pritarti iš dalies. Siūlytina redakcine tvarka įtraukti mokestinės moralės akcentus. Tą mes jau padarėme anksčiau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Suderinta labai kokybiškai. Ačiū. Tinka. Balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Tinka. Neprašote balsuoti. Labai dėkui. Tada dar vienas…
R. LOPATA (LSF). Toliau. Kaimo reikalų komitetas siūlo trečioje iš apačios pastraipoje formuluotę „skatins pereiti prie ekosistemų regeneravimo“ pakeisti formuluote „skatins palaikyti ir plėtoti ekosistemas“. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai: egzistuoja žemės ūkio taršos įrodymai ir yra pateiktas Ateities komiteto redakcinis pasiūlymas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tinka.
PIRMININKAS. Tinka. Viskas gerai.
R. LOPATA (LSF). Toliau. Ketvirtoje iš apačios eilutėje Kaimo reikalų komitetas siūlo žodį „apsirūpinimą“ pakeisti žodžiu „aprūpinimą“. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies, nes šioje teksto vietoje kalbama apie valstybės apsirūpinimą maistu. Siūlymas siekiant išvengti dviprasmybės nurodytoje eilutėje išbraukti žodį „gyventojai“ ir palikti žodį „apsirūpinimą“.
PIRMININKAS. Ar tenkina?
V. PRANCKIETIS (LSF). Tenka pritarti pritarimui iš dalies.
PIRMININKAS. Pritariate. Supratau.
R. LOPATA (LSF). Toliau. Kaimo reikalų komitetas septintoje pastraipoje žodį „klimato“ siūlo keisti terminu „ekologinio“. Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Manytina, kad klimato ir ekologinės krizės nėra tapačios, todėl siūloma neišbraukti žodžio „klimato“, bet formuluoti „klimato, ekologinio“ ir toliau Ateities komitetas siūlo redakcinę formuluotę.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tinka. Balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Supratau.
R. LOPATA (LSF). Toliau. Kaimo reikalų komitetas siūlo penktos pastraipos formuluotę: „sieks, kad Lietuva būtų prieinama ir skaitmeninėje erdvėje.“ Ateities komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Argumentai iš dalies pritariant pasiūlymui: siūlytina atsižvelgti redakcine tvarka tikslinant sąvokas, yra pasiūlymas ir konkretus formuluotės išdėstymas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tinka, pritariame.
PIRMININKAS. Tinka. Viskas gerai.
R. LOPATA (LSF). Dar vienas Kaimo reikalų siūlymas keisti kalbamą žodį tinkamesniu sinonimu, pavyzdžiui, „vientisa“, „visa“. Komiteto nuomonė – nepritarti, nes, rengėjų požiūriu, siūlomas pakeitimas sukeltų nereikalingą teritorinio homogeniškumo asociaciją, prieštaraujančią įvairovės išsaugojimui. Ateities komitetas siūlo nekeisti projekte vartojamo žodžio.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasiūlymas: vietoj projekte vartojamo žodžio „sujungta Lietuva“ buvo pasiūlyta vadinti „vientisa“, nes „sujungta“ suponuoja, kad su kažkuo sujungta.
PIRMININKAS. Tai jūs prašote balsuoti?
V. PRANCKIETIS (LSF). Prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl Kaimo reikalų komiteto pasiūlymo. Jam Ateities komitetas nepritarė.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 34, prieš – 12, susilaikė 48. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui nėra pritarta.
Dabar, gerbiami kolegos, vėl prašau dėmesio. Analogiška situacija, kaip buvo su Kaimo reikalų komiteto ir L. Pociūnienės pasiūlymais. Tai irgi du pasiūlymai, jie iš principo alternatyvūs.
K. Mažeika per šoninį mikrofoną.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Dėl protokolo prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas dėl protokolo už.
Analogiška situacija. Turime du pasiūlymus: Kaimo reikalų komiteto ir Seimo narių L. Savicko ir keleto kitų. Gerbiamas Viktorai, prašau pristatyti Kaimo reikalų komiteto pasiūlymą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas: „vystys kokybinę aplinkosaugą tikslingai ir kompleksiškai, dermėje su žmonių ir bendruomenių interesais, puoselėdama saugomus objektus, teritorijas ir vertybes“. „Kokybinė aplinkosauga“ – kalbama apie tai, kad būtų ne ekstensyvi, ne plotų plėtra, o kad tiesiog žinotume, ką ir dėl ko saugome.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Raimundai, sakykite, kaip suprantu, jūs nepritariate Kaimo reikalų komiteto, o L. Savicko pritariate?
R. LOPATA (LSF). Taip. Iš tikrųjų Ateities komitetas svarstė šią formuluotę, bet minėtiems Seimo nariams pasiūlius kitą formuluotę, iš principo yra kalbama apie sąvokų „plėtra“ ir „vystymas“ interpretaciją, Luko ir kitų pasiūlyme yra sąvoka „plėtra“, tai komitetas šiai formuluotei pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 15, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Tai komitetas pritarė L. Savicko ir kitų Seimo narių formuluotei.
R. LOPATA (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Prieš Kaimo reikalų komiteto formuluotę pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, tos tokios didžiosios, aukštosios vizijos reikalingos dažniausiai tam, kad padėtų mums išspręsti sunkiausius politinius konfliktus. Akivaizdu šiandien iš Kaimo reikalų komiteto pasiūlymų gausos, kad būtent čia yra ta šiuolaikinė takoskyra tarp tos žaliosios Lietuvos vizijos ir tokios labiau agrarinės arba labiau tradicionalistinio požiūrio į aplinkosaugą. Akivaizdu, kad Ateities komitete laimėjo vizija, kad vis dėlto Lietuvos gamtą reikia saugoti labiau, negu mes saugome dabar. Ta tokia žalesnė vizija būtent L. Savicko pasiūlymo pagrindu. Todėl siūlau taip ir įtvirtinti, ir bent jau vieną labai stiprų politinį konfliktą išspręsti. Tai, na, tikrai didelis pasiekimas šios strategijos, jeigu mes… jeigu bus parašyta būtent taip, kaip siūlo L. Savickas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už Kaimo reikalų komiteto formuluotę pasisako V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, ir pasisakau dėl to, kad čia paminėta agrarinė aplinkosauga. Tokios nėra. Negali būti kokia nors vienos srities ar kitos srities, yra bendra teritorinė aplinkosauga ir niekaip kitaip jos nereikėtų interpretuoti. Bet dar kartą kartoju, kad mes turime eiti prie kokybinės aplinkosaugos, kad žinotume, ką saugome, o ne tik plėstume plotus, kai kalbame tiktai apie plėtrą. Plėtra yra įsivaizduojama visada tiktai plotinė, o plotinė plėtra visiškai netinka aplinkosaugai. Tai siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Išklausėme visų pasisakymus dėl motyvų. Balsuojame. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, jam Ateities komitetas nepritarė, kaip suprantu.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 19, prieš – 20, susilaikė 55. Šiam pasiūlymui nėra pritarta.
Kitas kaip ir alternatyvus pasiūlymas Seimo narių L. Savicko ir kitų. Gerbiamas Lukai, prašau pristatyti. Tiesa, reikia dešimt Seimo narių, remiančių šį pasiūlymą. Matau kylančias rankas. Yra. Prašau.
L. SAVICKAS (DFVL). Gerai. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, T. Tomilinas jau įžangą tikriausiai padarė. Tai tikriausiai vienas iš likusių esminių tokių apsisprendimų, ką dar turime padaryti, svarstydami šį strategijos dokumentą. Valstybės pažangos taryba iš tikrųjų labai aiškiai išsakė poziciją, kad saugomos teritorijos turi būti plečiamos. Taip pat ta pozicija yra įtvirtinta bendrojo plano strateginiuose dokumentuose. Ir čia yra mūsų esminis apsisprendimo klausimas, o jį turime priimti, na, tokiame kontekste, kai visai neseniai atsisakėme daryti referendumą dėl plynųjų kirtimų, o šiandien skaitome apie tai, kad saugomose teritorijose plynieji kirtimai de facto vyksta. Kolegos, bent šiuo klausimu būkime teisingoje pusėje, grąžinkime tai, koks tekstas ir turėjo būti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip suprantu, komitetas pritaria jūsų pasiūlymui. Jų argumentai buvo pristatyti. Už pasiūlymą… Bendru sutarimu gal galime? Ar, Kasparai, nori?.. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti? Labai dėkui, pritarta.
Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, jam Ateities komitetas pritarė iš dalies. Jus tenkina? Tenkina. Labai dėkui.
Ir paskutinis Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Tomai, prašau. Pritarta iš dalies. Tuoj, įjunkite. T. V. Raskevičiaus mikrofoną įjunkite. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Žmogaus teisių komitetas siūlo stiprinti žmogaus teisių aspektą Lietuvos ateities vizijoje „Lietuva 2050“. Pasiūlymas yra dėl V skyriaus, į Valstybės ateities viziją įtraukti atskirą poskyrį, skirtą žmogaus teisėms ir laisvėms įtvirtinti. Ateities komitetas šiam pasiūlymui pritarė iš dalies, siūlydamas redakcine prasme stiprinti žmogaus teisių aspektą strategijoje. Manau, kad toks Ateities komiteto pasiūlymas Žmogaus teisių komitetą tenkina.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs neprašote balsuoti. Ir tai buvo paskutinis pasiūlymas. Dėl viso nutarimo projekto pasisakymai dėl motyvų po svarstymo Labai ačiū. Už nutarimo projektą kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad yra neblogų kompromisų, ką tik pasiektų šioje salėje, aš atkreipiu jūsų dėmesį, kad antrą kartą šiuolaikinės Lietuvos istorijoje mes valstybės pažangos strategijas priimame tada, kai Seime ir Vyriausybėje dominuoja Konservatorių partija. Kad ir kokias pastangas įtraukti visuomenę, kitas politines partijas, kitas pažiūras, nevyriausybines organizacijas jūs darytumėte, vis tiek to dokumento autoritetas nebus pakankamas. Mes šiandien matėme jūsų diskusijas tarp jūsų pačių dėl rodiklių ir panašiai.
Strategijoje yra labai daug aukštų frazių apie piliečių įtraukimą, demokratijos kokybę ir panašiai. Tai aš turiu tokį pasiūlymą, kompromisinį, ypač ir opozicijai, ir daugumai. Kad Lietuvos žmonės iš tiesų jaustų, kad jūs norite įtraukti juos į sprendimų priėmimo procesus, kad jiems neatrodytų, kad tai yra kažkokie sostų karai apie tolimas dimensijas, iš tiesų atidėkite šio dokumento priėmimą kitam rudeniui, tada, kai po rinkimų bus įvykęs demokratinis procesas. Apginkite šios vizijos nuostatas ir teiginius realioje politinėje konkurencinėje kovoje, rinkimų debatuose. Padiskutuokime apie ją iš esmės ir gavę naują mandatą priimkime Valstybės pažangos strategiją. Tokiu būdu jūs įrodysite, kad tai yra ne apsimestinis noras įtraukti visuomenę. Suprantu, kai jūs verdate tame burbule, jums viskas aišku. Tačiau visuomenė, didžioji jos dalis, į šios strategijos rengimą kol kas neįsitraukė, o rinkimai yra idealus būdas įtraukti žmones.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš Seimo nutarimo projektą kalba A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš dalies pritardama gerbiamam Tomui, noriu pasakyti, kad strategijoje tikrai kalbama apie demokratijų nuosmukį, pripažįstama, kad, nepaisant dedamų pastangų, išlieka minties, sąžinės ir religijos laisvės suvaržymų. Turint omenyje, kad strategijoje nėra numatyta jokių konkrečių suvaržymo prevencijos priemonių, galima net suabejoti, ar išties strategijos rengėjams tinka tokia situacija. Aš savo pasisakyme per svarstymą jau daug ką pasakiau, bet noriu atkreipti jūsų dėmesį į tuos rodiklius, į tuos paskutinius puslapius, kuriuose, rodos, 30 šitų rodiklių, jie vadinami įvairiais indeksais. Bet atkreipiu jūsų dėmesį į tai, kad didelė jų dalis yra privatūs subjektai. Mes jau turime pavyzdį su „Lietuva 2030“, kai tie subjektai baigia savo veiklą ir nebėra kas tuos kriterijus mums gali išanalizuoti. Taigi manau, kad mes turėtume kažkaip tuos kriterijus išgryninti. Juk jeigu mums iš tikrųjų rūpi ta pažanga, tai mes turime žinoti, kokioje situacijoje esame. Dabar susidaro įspūdis, kad tai yra neišvengiamas formalumas.
Kolegos, aš iš tikrųjų noriu dar pabaigti savo pasisakymą gerbiamo A. Ažubalio citata. Pradėsiu nuo, mano nuomone svarbiausio, fundamentalaus dalyko. Šiame Lietuvos strateginiame dokumente nėra lietuvių tautos, apie ją nekalbama ir vengiama kalbėti. Jeigu Lietuva be lietuvių, tai kam visa tai daroma? Atsakymas vienas – nudrenuotam Europos kontinento piliečiui, kurio niekas nesieja su gyvenamąja vieta, kalba, praeitimi, išskyrus siekiamą, kuriamą gerovę. Geriau nepasakysi. Kolegos, kokia šito dokumento vertė?
PIRMININKAS. Laikas.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Atsakymas vienas. (Baigiu, paskutinis sakinys.) Atsakymas vienas – minus pusę milijono Lietuvos biudžete ir sugaištas laikas, kuris galėjo būti skirtas realioms problemoms spręsti. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų kvietimus pritarti ar nepritarti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-2937(2) patvirtinimo.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 77, prieš – 9, susilaikė 26. Seimo nutarimui pritarta po svarstymo.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi, kolegos, buvo pritarta gerbiamo kolegos A. Rakučio pasiūlymui, tai tokiu atveju posėdžio pirmininkas ir išvadų teikėjas komiteto atstovas gerbiamas R. Lopata turėjo pasakyti, už kokį variantą balsuojate. Dabar visiškai neaišku, už kokį variantą jūs balsavote, vadinasi, mes balsavome už trečią variantą. Dabar įsivaizduokite, antradienį bus priėmimo stadija, tai man įdomu, koks bus pateiktas konsoliduotas variantas? Ar jūs suvokiate, už ką jūs dabar nubalsavote?
PIRMININKAS. Gerbiamas Remigijau, kai buvo pritarta V. Rakučio pasiūlymui, aš paklausiau komiteto pranešėjo, ar reikia stabdyti svarstymą, ar nereikia, tai jis turėjo pasakyti, jeigu buvo tokia būtinybė. Gerai, kolegos, viskas, pritarta po svarstymo.
15.20 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331(2), Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332(2) (svarstymas)
Kitas klausimas iš rytinės darbotvarkės, dėl kurio buvo paimta pusės valandos pertrauka, – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3331(2). Į tribūną kviečiame V. Pranckietį pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas 2023 m. gruodžio 8 d. posėdyje svarstė šį projektą. Įvertintos visos gautos pastabos ir pasiūlymai, tai yra trys Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, visoms pritarta. Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymui komitetas nepritarė. Ir komiteto pasiūlymui buvo taip pat pritarta. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3331(2) ir komiteto išvadoms bei komiteto pasiūlymui. Suderinamos įstatymo projekto nuostatos.
Kartu komitetas pateikė komiteto patobulintą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3331(2) ir jo lyginamąjį variantą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Viktorai. Diskusijoje nenori dalyvauti nė vienas Seimo narys. Tai pereiname iškart prie pataisų svarstymo.
Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo nario S. Gentvilo pataisa, jai komitetas nepritarė. Prašom, Simonai, pristatyti savo pataisą.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Lietuvoje yra dvi institucijos, kurios užsiima konfiskuotų arba beglobių gyvūnų reabilitacija. Sausumos gyvūnais užsiima Sveikatos mokslų universiteto būsima institucija Kauno rajone, o jūriniais gyvūnais – Jūrų muziejus. Šiuo įstatymo pasiūlymu mes norime tiesiog institucionalizuoti Jūrų muziejų, išdėstyti jo aiškias funkcijas. Kadangi buvo keičiamas tas pats įstatymo straipsnis, konkrečiai 3 straipsnis, dėl jo užregistruotas siūlymas, mes galėtume ateiti gal ir su atskiru įstatymo projektu. Jūrų muziejus jau faktiškai vykdo tas funkcijas, mes faktiškai jas finansuojame iš Aplinkos ministerijos, bet trūksta tokio įstatyminio pagrindo, nes mes tą darome per viešuosius pirkimus, o ne pagal įstatymą. Tai labai prašytume atsižvelgti.
Kaimo reikalų komitetas traktavo tai kaip nesusijusius įstatymo tikslus, bet iš principo nematau nuodėmės registruoti prasmingą pasiūlymą. Jūrų muziejus jau tas paslaugas teikia visus metus, tai aš norėčiau, kad vis dėlto šitam pritartume.
PIRMININKAS. Kaimo reikalų komitetas nepritaria. Prašom, gerbiamas Viktorai, pristatyti komiteto poziciją.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė ir nepritarė. Čia jau buvo paminėta viena iš priežasčių, kad pati direktorė pasakė, kad tas įstatymas jiems yra nereikalingas ir perteklinis.
Kita vertus, mes įvertinome, kiek dabar Seime yra pateiktų Gyvūnų gerovės įstatymų, į kuriuos būtų galima šią pataisą įdėti, todėl Kaimo reikalų komitetas, pateikdamas tokias priežastis, pasakė, kad gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir taip toliau, ir taip toliau, ir Jūrų muziejus.
Toliau. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos strategijų, programų rengimą, jas įtvirtina ir taip toliau. Čia labai daug įvairaus pagrindimo. Turbūt nereikėtų viso to išdėstyti, tai pasakiau esminius dalykus. Yra septyni įstatymai, į kuriuos galima integruoti šitą pasiūlymą. Jis niekaip nėra susijęs su Medžioklės įstatymu. Tai yra lydimasis Medžioklės įstatymas, Medžioklės įstatymo lydimasis įstatymas, todėl Kaimo reikalų komitetas visiškai atmetė, kadangi tai jau yra susijęs ir su biudžetu, ir su finansavimu, ir su kitokiais dalykais. Tad ir nepritarė šitam pasiūlymui kaip ne vietoje pateiktam ir visiškai netikslingam Medžioklės įstatymo įgyvendinimo plotmėje.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi, suprantu, S. Gentvilas prašo balsuoti, tai už pasiūlymą pasisako A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai palaikau Vyriausybės nario, ministro S. Gentvilo teiktą pasiūlymą dėl Gyvūnų gerovės įstatymo. Taip pat linkėčiau šiai Vyriausybei, kad, taip besirūpindama gyvūnų gerove, taip pat rūpintųsi žmonių gerove, kad neužmirštų jos.
PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai nesu visiškai prieš, bet, na, ministras ir komitete bandė įtikinti komiteto narius, kad čia nieko blogo. Norėtųsi bent jau per šoninį mikrofoną išgirsti ar premjerės, ar finansų ministrės patikinimą, kad čia tikrai tie pinigai yra numatyti ir čia nieko blogo. Vis tik yra, na, kalbama apie nemažus pinigus. Tikrai, ir pirmininkas, ir ką komitete diskutavome, yra ir kitų įstatymų projektų, kur, na, tą problemą galima išspręsti. Tai tikrai norėtųsi arba premjerės, kaip sakiau, arba finansų ministrės, kad, na, patikintų, kad tas ministro pasiūlymas tikrai čia išsprendžia problemas arba bent jau jų nesukuria. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Matau, nei premjerė, nei finansų ministrė nesiruošia nieko patikinti. Simonai, patikinti gal jūs norėjote prieš balsavimą? Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną, prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamą K. Mažeiką, kaip aplinkos ministrą, kuris finansavo iš europinių lėšų Jūrų muziejaus plėtrą, noriu patikinti, kad tiesiog tai nėra Aplinkos ministerijos įstaiga. Tai yra Kultūros ministerijos įstaiga, bet užsiima gyvūnų gerove. Mes galime kasmetinius finansus duoti tiktai per viešuosius pirkimus, todėl įstatyme reikia dedikacijos ir nuorodos, kad tai būtų galima atiduoti tiesiogiai. Taip ir įrašyta įstatyme.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme pasisakymus dėl motyvų dėl pasiūlymo. Balsuojame. Kas pritariate S. Gentvilo pasiūlymui, kurį jis ką tik pristatė, balsuojate už. Kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 59, prieš – 5, susilaikė 37. S. Gentvilo pasiūlymui yra pritarta.
Yra gautas dar vienas Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Reikia dešimt Seimo narių, kurie remtų jo pasiūlymą. Ar yra dešimt Seimo narių, kurie remtų? Matau, rankos kyla. Yra. Gerbiamas Justinai… Kur Justinas yra? (Balsai salėje: „Čia, čia!“) Prašau pristatyti savo pasiūlymą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai trumpas ir aiškus pasiūlymas – atidėti įsigaliojimo datą. Komitetas tam pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė, suprantu, tinka. Balsuoti nereikia. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, dėl viso įstatymo projekto po svarstymo… Už – A. Gedvilienė. Dar vienas lydimasis yra.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš nieko, atsisakau.
PIRMININKAS. A. Gedvilienė atsisako. Balsuojame dėl 1-8.2 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3331(2) po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 99, prieš – 8, susilaikė 9. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas. Dar vienas lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3332(2). Ai, tikrai atsiprašau. Pranešėja – I. Haase. O toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
I. HAASE (TS-LKDF). Čia man įvardinti jau? Pradėti jau? Tai tegul J. Urbanavičius pristato, nes jo yra pasiūlymas.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Iš pradžių išvada.
I. HAASE (TS-LKDF). Na, gerai, komiteto išvada. Buvo Seimo nario J. Urbanavičiaus pasiūlymas. Komitetas pritarė jam iš dalies. Komitetas siūlo, kad aplinkos ministras priimtų šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Įsigaliojimas – 2024 m. balandžio 30 d. Pradiniame variante buvo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima. Komitetas siūlo, kad aplinkos ministras.
PIRMININKAS. Dėkui. Komitetas pritarė pasiūlymui iš dalies. Ar teikėjas pritaria tam pritarimui iš dalies? Justinai Urbanavičiau, pritariate? Balsuoti nereikia. Galime tam pritarti bendru sutarimu. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, kas pritaria Administracinių nusižengimų kodeksui po svarstymo.
Balsavo 107: už – 94, prieš – 4, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
15.31 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3188(2) (priėmimas)
Kolegos, dar iš rytinės darbotvarkės nebuvo priimtas darbotvarkės 1-10.2 klausimas. Tai yra Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo projektas. Šis projektas yra iš dviejų straipsnių. Dėl jų pasiūlymų negauta. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra norinčių šnekėti. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 24. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.32 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3189(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.3 klausimas – Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra L. Kukuraičio ir T. Tomilino pataisa, jai komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime ir 2 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra norinčių šnekėti. Balsuokime dėl Švietimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3189. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 16. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3190(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.4 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektas. Vienas straipsnis. Pasiūlymų dėl jo nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 74, prieš nebuvo, susilaikė 42. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.33 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1731 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3191(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.5 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo pakeitimo projektas. Du straipsniai. Dėl abiejų pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuokime dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 23. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3192(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.6 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 8 straipsnių pastabų, pasiūlymų negauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 69, prieš – 3, susilaikė 46. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
15.35 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2868(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-2.1 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl naujos redakcijos 1 straipsnio yra Teisės departamento, A. Palionio pastabų, joms komitetas pritarė. Taip pat ir Teisės departamento. Ar sutariame, kad yra 19 Seimo narių, kurie?.. (Balsai salėje)
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Yra, yra.
PIRMININKAS. 29 Seimo nariai, atsiprašau. Manau, kad yra, nes komitetas pritarė A. Palionio pataisai. (Balsai salėje) Man atrodo, kolegos, galime sutikti, kad yra. Komitetas pritarė, gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taip pat yra Teisės departamento pastabų, visoms joms komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, visos dėl 1 straipsnio esančios Teisės departamento pastabos yra redakcinio, tikslinamojo pobūdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat yra redakcinio pobūdžio pastabų. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra, galime pritarti? Pritarta, Dėl 4 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti 4 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio
PIRMININKAS. Galime pritarti 5 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 8 straipsnio taip pat yra pastabų. Komitetas joms pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 9 straipsnio yra viena pastaba. Komitetas pritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Dėl neterminuotumo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad turėtų būti galbūt kitaip fiksuojamas pasirinkimas ir galbūt įvesti kriterijai. Bet mes čia nepritarėme dėl to, kad mes ir norėjome įstatyme įtvirtinti savanoriškumą, pasirinkimą.
PIRMININKAS. Taip. Dėl 10 straipsnio yra M. Danielės pasiūlymas. Jos salėje nematau, tai prašau pakomentuoti komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dabartiniai siūlomi atvejai, kuomet galima sudaryti savanorišką privačią sutartį dėl privačios saugomos teritorijos, yra arba trisdešimčiai metų, arba neterminuotai. Tai Morgana siūlo vietoj 30 metų įrašyti 50 metų terminą. Mes tam nepritarėme, nes mes vėliau svarstėme K. Adomaičio pasiūlymą, kuris daug daugiau opcijų pasiūlo. Šiuo atveju bendru sutarimu buvo nepritarimas komitete.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, bet gal mes tada apsispręskime tikslumo dėlei, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų svarstymą tokios pataisos, nes pačios Seimo narės dabar nėra? Tai kviečiu tada balsuoti, ar yra tie 29, ir tada, jeigu ne, tai judėsime toliau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Nereikia.
PIRMININKAS. Yra. Už balsavo 30. Komiteto motyvai pristatyti, komitetas nepritarė. Dėl saugomos vietovės apsaugos sutarties trukmės. Dėl šio pasiūlymo ar yra norinčių kalbėti? V. Targamadzė yra užsirašiusi už. (Balsai salėje) Dėl šio siūlymo? Ne, ne dėl šio. Dėl šio siūlymo nėra norinčių kalbėti. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate M. Danielės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 109: už – 12, prieš – 5, susilaikė 92. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dėl to paties straipsnio dar yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas, jam komitetas taip pat pritarė. Jeigu galite, patikslinkite. Pirmininke, gal mes sutaupysime laiko, jeigu jūs iš karto patikslinsite, kokia komiteto nuomonė?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gal būtų geriau, kad Kasparas…
PIRMININKAS. Gerai. Prašom pristatyti siūlymą. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš esu pateikęs keturis siūlymus, visiems jiems komitete buvo pritarta. Aš gal labai trumpai juos pakomentuosiu. Jie atliepia tai, ką siūlė Morgana, tai yra nerimą, kad galbūt yra numatomas per trumpas periodas dėl privačių saugomų teritorijų. Pagal mano siūlymus yra net keturi dalykai pakeisti. Tai yra kad privatūs savininkai motyvuojami sudaryti kuo ilgesnę apsaugos sutartį, jiems laipsniškai kompensuojant vis didesnę jų medienos vertę. Pagal pradinį siūlymą už 30 metų gali atgauti 50 %, o pagal mano siūlymą už 40 metų atgautų 55 %, už 50 – 60 % ir taip toliau iki 130 metų. Antra, prioritetas būtų suteikiamas visų pirma tiems, kurie norės sudaryti ilgesniam laikui. Tai mes kaip ir įvedame tokį aiškų kriterijų. Trečias dalykas, atsiras valstybės finansuojamos gamtotvarkos priemonės tose privačiose saugomose teritorijose, kuriose tai bus aktualu.
Aš manau, kad visų šių pasiūlymų kompleksas iš tiesų atliepia ir iš gamtosauginės pusės tą nerimą, kad galbūt kartais bus per trumpas laikotarpis, ir privatiems savininkams suteikia daugiau lankstumo, daugiau pasirinkimo, neverčia jų būtinai neterminuotai, amžinai sudaryti sutartis ir panašiai. Tai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime laikyti, kad yra 29 Seimo nariai, palaikantys šį siūlymą? Galime. Puiku. Komitetas jam pritarė. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu šitam siūlymui. Galime pritarti visam 10 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Mano siūlymas tiesiog anksčiau registruotas negu Teisės departamento. Tai yra techninio pobūdžio pastaba, čia ir vėliau.
PIRMININKAS. Taip pat yra kita. Čia irgi objektai ir vietovės – analogiškai. Ar galime laikyti, kad 29 palaiko? Galime. Tada ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Ačiū, pritarta. Galime 11 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir tada Teisės departamento pastaba yra neaktuali.
Dėl 12 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dvi redakcinio pobūdžio.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti 12 straipsniui? Ačiū, pritarta. Nuo 13 iki… Dėl 13 straipsnio pastabų nėra. Dėl 14 straipsnio vėl yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 15 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 17 iki 21 pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 22 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Komitetas joms pritarė. Galime pritarti? Ir tada… Atsiprašau, dėl 22 straipsnio yra Seimo narių V. Pranckiečio, J. Urbanavičiaus ir R. Vaitkaus pasiūlymas. Prašau V. Pranckietį pristatyti siūlymą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Mūsų siūlymas yra išbraukti žodžius „ar kitų“, nes yra parašyta taip: „Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pasiūlymus, pagrįstus saugomų teritorijų steigimo kriterijais ir mokslinių ar kitų tyrimų duomenimis…“ Tai ką reiškia „ar kitų“, mes nežinome. Ką reiškia moksliniai tyrimai, suprantame. Komiteto argumentuose yra priešinga interpretacija – kalbama apie tai, kad neaišku, kas yra moksliniai tyrimai, bet lyg aišku, kas yra kiti tyrimai. Tai gal kraujo tyrimai ar pieno tyrimai, ar kokie dar? Manau, kad vis dėlto reikėtų sugrįžti prie mokslinių tyrimų ir tuo pabaigti, kad būtų baigtinis sąrašas, kas gali teikti tuos siūlymus. Ačiū, tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal čia irgi… Ar galime laikyti, kad yra 29 palaikantys? Ne? Galime? Negalime. Tai balsuokime, ar yra 29 palaikantys šio siūlymo svarstymą. Nėra, yra 28. Siūlymas nesvarstomas. Ar galime pritarti 22 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 23 straipsnio pastabų nėra, galime pritarti? Pritarta.
Dėl 24 straipsnio yra taip pat V. Pranckiečio, J. Urbanavičiaus ir R. Vaitkaus pastaba. Jai komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina pritarimas iš dalies, ar norite?..
V. PRANCKIETIS (LSF). Tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina. Ačiū. Tai mes galime tada… Ir Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti 24 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 25 straipsnio yra Seimo nario R. Vaitkaus pasiūlymas. Prašau pristatyti. Komitetas…
R. VAITKUS (LSF). Aš sutinku su komiteto nuomone, neprašau balsuoti.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl abiejų savo siūlymų dėl to straipsnio? Labai ačiū. Ar galime 25 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta.
Dėl 26 straipsnio nėra pasiūlymų, galime pritarti? Pritarta.
Dėl 27 straipsnio yra K. Vilkausko ir kolegų pasiūlymas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Ar prašysite visiško pritarimo? Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pritariu komiteto nuomonei, kad Vytauto Didžiojo tėviškė būtų Kultūros ministerijos pavaldumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai pritariate pritarimui iš dalies. Teisingai suprantu? Ir kitam pasiūlymui dėl to paties straipsnio. Teisingai?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, pritariame.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Fiksuojame, kad yra komiteto redakcija. Teisės departamento pastabos taip pat yra…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinės.
PIRMININKAS. …joms pritarė. Galime 27 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 28 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Ir K. Vilkausko taip pat su kolegomis pastabos, joms komitetas pritarė iš dalies. Ar jus tenkina? Tenkina, matau. Ačiū. Tai fiksuojame komiteto redakciją. Pritariame 28 straipsniui? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 29 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 30 straipsnio Teisės departamento pastaba, komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 31 straipsnio analogiškai yra Teisės departamento pastabų, komitetas joms pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 32 straipsnio nėra, galime pritarti? Pritarta.
Dėl 33 straipsnio yra Seimo narių V. Pranckiečio, J. Urbanavičiaus ir R. Vaitkaus pasiūlymas. Jam komitetas nepritarė. Prašau pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pasiūlymo turinys, kad apribojimai konkrečiai žemės valdai ar jos daliai taikomi nuo jų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą. Toks yra pasiūlymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys? Prašau balsuoti. Apsispręsime, ar yra 29 Seimo nariai dėl šio siūlymo svarstymo.
Yra 26. Nedaug trūksta, bet nėra 29, todėl nesvarstome šio siūlymo. Dėl 33 straipsnio dar yra keletas Teisės departamento pastabų. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vienai nepritarėme.
PIRMININKAS. Ai, vienai nepritarė. Atsiprašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad galbūt reikėtų Kuršių nerijos nacionalinį parką išskirti, kad ten nebūtų galima įsigyti žemės, ir įrašyti įstatyme. Bet komitetas nepritarė tokiam siūlymui, nes yra ir kitokių atvejų, kai žemės nacionaliniuose parkuose ir regioniniuose draustiniuose negalima įsigyti. Tad mes tiesiog atsisakėme sąrašo, nes visada gali kažką praleisti. Mes tikime, kad šiuo atveju yra pakankamas reglamentavimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 34 straipsnio yra taip pat V. Pranckiečio ir kitų pasiūlymas. Prašau pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Pasiūlymo esmė yra tokia: „įvertinus žemės sklype taikomų apribojimų visumą ir jų poveikį galimai ūkinei veiklai, numatomoms gauti pajamoms iš ūkinės veiklos, žemės sklypo vertę prieš ir po taikytų apribojimų, kitus nuostolius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Kitaip sakant, kad turtas nebūtų nusavinamas įrašant dėl jo kokias nors taisykles.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 žmonės palaikantys? Kviečiu apsispręsti, ar svarstome šį siūlymą. Balsuokime, ar svarstysime V. Pranckiečio ir kolegų užregistruotą siūlymą. Yra 32. Svarstome. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė tokiam siūlymui, nes jis prieštarauja kitoms 34 straipsnio dalims, kuriose iš esmės numatoma, kad kompensacijos išmokamos įvertinus realiai sumažėjusias gautinas pajamas iš vykdomos ūkinės veiklos, kuri apribojama, ar patiriamas papildomas sąnaudas. Taip pat pateiktu siūlymu siekiama įtvirtinti naują nuostatą, kad kompensuojamas ir poveikis galimai ūkinei veiklai, neatsižvelgiant į tai, ar ši veikla realiai vykdoma ir dėl to sutrikdoma, ar tik hipotetiškai galėtų būti vykdoma, tai valstybė už tai neturėtų kompensuoti. Užtat mes nepritarėme.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl šio siūlymo už kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Na, vis dėlto turbūt didžiausias absurdas, kai yra saugomas plotas, o ne buveinės, apie ką ir kalbame iki šiol. Turbūt tokia seka turėtų būti pirmiausia nustatyta: kas tose vietose gyvena, identifikuojama, ką reikia saugoti, ir tik tada apibrėžti tą teritoriją ar plotą. Šiuo atveju kalbame apie plotus. Na, žemėlapyje uždedamas pirštas arba delnas ir sakoma, kad čia reikia saugoti tiesiog dėl to, kad reikia.
Bet vis dėlto, jeigu ir taip yra kam nors tinkama, tai bent jau turėtų būti adekvačiai atlyginama. Šiuo atveju, na, pirmininkė šypsosi, nes turbūt jos sklypas yra 15 arų ir ten saugomos teritorijos neįsteigsi, bet ūkininkai, žemdirbiai, žemės savininkai iš tiesų po paskutinių žemėlapių, kurie pristatyti, yra sunerimę. Tos kompensacijos tikrai neatpirks žalos, kurią jie patirs po tokių įstatymų įsigaliojimo.
Aš manau, kad vis dėlto turėti nuosavybę yra žmogaus konstitucinė teisė ir jeigu yra apribojimų, jie turi būti atlyginami ta suma, kuri iš tiesų ir būtų gaunama iš tos teritorijos. Vis dėlto čia į žmonių nuosavybę reikėtų atsižvelgti, todėl kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau prieš pasisakyti. Kas būtų, jeigu pritartume šiam siūlymui? Hipotetiškai kažkas sakytų, aš čia noriu vystyti logistikos centrą, kompensuokite man logistikos centro įkūrimo pajamas, nes hipotetiškai aš čia planuoju, o kad realių planų nėra… Na, mes negalime dabar įstatyme įrašyti tokios naujos normos, kad kažkas planuoja labai didelius verslo planus ir dabar prašau už maksimalų variantą kompensuoti.
Šiandien įstatymas sako, kad yra vienkartinė kompensacija ir kasmetinė kompensacija. Siūlome likti prie tos nuostatos, nes, na, ji yra tikrai auganti. Mes pradedame išmokėti ir po daugiau kaip milijoną eurų už privačius ribojimus kas metus, kai anksčiau būdavo po keliasdešimt tūkstančių. Tas kompensavimas tikrai įsibėgėjęs, todėl, na, nepadarykime jo nesunešiojamomis klumpėmis. Kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu apsispręsti dėl šio siūlymo balsuojant.
Balsavo 108: už – 43, prieš – 17, susilaikė 48. Nėra pritarta.
Dėl to paties straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė. Taip pat yra V. Pranckiečio ir kitų Seimo narių dar du pasiūlymai, jiems komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina jus pritarimas iš dalies?
V. PRANCKIETIS (LSF). Tenkina, tik noriu atkreipti dėmesį, kad žodis „draudimų“ yra išbrauktas, o „draudimas veiklos“ yra įrašytas į kailinių žvėrelių draudimo įstatymą, kuris specialiai buvo sukurtas. Ten draudimas lyg ir galioja, čia draudimą lyg ir išbraukiame. Reikėtų Seimui galvoti vienodai. Jeigu turime tokią frazę kaip „draudimą“, tai ją reikėtų ir įteisinti.
PIRMININKAS. Supratau. Tai balsuoti jūs neprašote?
V. PRANCKIETIS (LSF). Taip, tik atkreipiau dėmesį.
PIRMININKAS. Neprašote. Gerai, tvarka, galime fiksuoti komiteto redakciją. Taip pat žiūrime toliau. Teisės departamentas yra pritaręs. Yra K. Adomaičio…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia yra susijęs su tuo pirmuoju, kurį jau pristatė.
PIRMININKAS. Tai mes tiktai formaliai. K. Adomaičio pasiūlymui komitetas pritarė. Galime laikyti, kad yra 29? Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, bendru sutarimu tada mes pritariame. Taip pat kitų pasiūlymų… Ir pačioje pabaigoje yra dėl šio 34 straipsnio dar V. Pranckiečio, J. Urbanavičiaus ir R. Vaitkaus pasiūlymas, jam komitetas nepritaria. Prašau pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Yra pritarta iš dalies ir taip pat pritarta, kaip ir dėl ankstesnio straipsnio. Sutinkame su tuo. Taip pat išbrauktas žodis „draudimu“.
PIRMININKAS. Supratau. Mes galime bendru sutarimu fiksuoti tą pritarimą iš dalies, taip, dar kartelį? Tvarka. Bet dar, Viktorai, pačioje straipsnio pabaigoje yra pasiūlymas, jam komitetas nepritaria.
V. PRANCKIETIS (LSF). Tai ką man dabar daryti?
PIRMININKAS. Prašau pristatyti, jeigu norėtumėte, kad dėl to būtų balsuojama, arba sutinkate ir atsiimate.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerai. Vis tiek atrodo, kad mes čia tą pelės ir katės žaidimą žaidžiame, tai nebežaiskime.
PIRMININKAS. Supratau. Atsiimate šį pasiūlymą. Labai jums ačiū. 34… Taip, čia yra Teisės departamento, komitetas pritaria. 34 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 35 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritaria. Galime pritarti? Pritarta. Ir dėl naujos redakcijos 2 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl naujos redakcijos 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, jis jau nebeaktualus, jau anksčiau buvo apsvarstytas. Atsiprašau. Ar galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Kas nori kalbėti dėl viso Saugomų teritorijų įstatymo projekto priėmimo? T. Tomilinas – už. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, deja, šią savaitę mes, kaip Seimas, nesutikome surengti referendumo dėl plynųjų kirtimų ribojimo Lietuvos miškuose. Tuo sprendimu labai nuliūdinome nevyriausybines organizacijas, kurios ilgus metus dalyvauja ir siekia keisti tą miškų politikos vektorių Lietuvoje ir labiau saugoti miškus, rūpintis nemedieninės ekonomikos plėtra. Bet priėmę šį įstatymą, mes galime pradžiuginti Lietuvos gamtosaugininkus ir mokslininkus, ir nevyriausybininkus, ir visus, kuriems rūpi Lietuvos gamta, nes čia po ilgų svarstymų Vyriausybėje ir Seime, po įvairių interesų derinimo, taip pat ir savininkų interesų derinimo, mano galva, yra pasiektas neblogas kompromisas dėl saugomų teritorijų plėtros, tokios išmintingos, išmanios plėtros. Beje, ką tik priėmėme po svarstymo Lietuvos pažangos strategiją, mes taip pat įtvirtinome saugomų teritorijų plėtros kryptį tame strateginiame dokumente. Gerai, kai tą pačią valandą mes galime realizuoti savo strateginį siekį būtent ir konkrečiame įstatyme, reglamentuojančiame saugomų teritorijų vystymą ir plėtrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Turbūt kad turėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šis įstatymas tikrai atitinka tą strategiją, apie kurią kalbėjome, ir vėl kalbame apie saugomų teritorijų teritorinę plėtrą. Kai K. Mažeika atkreipė dėmesį, kad turėtume matyti objektus, tai ir buvo mano pasiūlymuose dėl strategijos „Lietuva 2050“, kad būtų kokybinė aplinkosauga, žinotume, ką ir kur saugome.
Dabar cituojant T. Tomiliną – pradžiuginti gamtosaugininkus… Taip, gamtosaugininkai pradžiugs nacionalizavę kažkurių kitų žmonių turtą, tai yra žemės ir miško savininkų turtą, jame paskelbsime kažkokias vertybes, apie kurias jie iki šiol nežinojo. Mes tiesiog jiems apribosime teisę dirbti ir jie praras savo turtą. Taip kuriame socializmą, tiktai ne visiems žmonėms, bet kažkuriai daliai žmonių. Nacionalizavimas yra socializmo priemonė. Todėl siūlau ir nebalsuoti už šį įstatymą.
PIRMININKAS. Už kalbės S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Tegyvuoja unikali Lietuvos gamta. Štai nauja įstatymo redakcija, kurios laukia tikrai daug ir ūkininkų, kurie, gerbiamas Viktorai, ūkininkauja santalkoje, sandoroje su gamta, nebūtina turėti tik monokultūrinį žemės ūkį. Tikrai nėra kalbama apie nacionalizavimą. Šioje kadencijoje tikrai Žemės ūkio ir kaimo plėtros programoje trečdalis lėšų per ekoschemas dalinama, tai ūkininkai turi galimybę dalyvauti tvaresniame ūkininkavime.
Bet šitas įstatymo projektas iš esmės įtvirtina tris tikslus, kurie apibrėžia steigimo procedūrą, kompensavimo procedūrą ir leidžia korektiškai ateiti, nes dažnai, reikia pripažinti, Lietuvoje buvo suformuota, dėl ko yra ypač ūkininkų toks kartėlis, kad saugomos teritorijos buvo steigiamos nemokant kompensacijų, netinkamai informuojant, ir to dešimtmečių plėtros kartėlis yra nugulęs šiandieninių žemdirbių ar miško sąjungos… Tai yra sprendžiama. Korektiška procedūra ir aiški procedūra.
Antras dalykas, kas įvyks su šituo įstatymu, kad Saugomų teritorijų tarnyba tampa atsakinga ne tiktai už regioninius parkus, ne tiktai už nacionalinius parkus, bet ir už atskiras buveines. Jeigu įsikuria kur nors juodasis gandras ar mažasis erelis rėksnys, tai atsiranda valstybės tarnautojai, kurie rūpinasi, kad šitos buveinės būtų išsaugotos.
Ir trečias dalykas, aktualus miestams, tai yra aiškiai institucionalizuojama, kas yra žalioji infrastruktūra miestuose, kaip jinai prižiūrima, nes klimato kaita reikalauja, kad miestuose būtų ir ekologiniai koridoriai, būtų gamtos užuovėjų, ir tai numatoma įstatyme. Kviečiu pritarti. Įstatymas tikrai ilgą kelią nuėjęs ir aptartas su plačia bendruomene.
PIRMININKAS. Prieš kalbės K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerbiamas pirmininke, gerbiamas ministre, na, kalbate tiesiog taip, kad galėjote spręsti savo įsakymu. Kai miškus, rezervinius miškus, atidavėte Miškų urėdijai, galėjote jas paskelbti rezervatais arba saugomomis teritorijomis ir būtų tikrai, na, problemos faktiškai beveik nelikę, kad dabar kristų ant ūkininkų, ant žemės savininkų pečių ir tiesiog teritoriniu principu, kas buvo taikoma iki šiol, būtų problema išspręsta. Šiuo atveju, na, rezerviniai miškai dabar yra šluojami, kertami ir ten bandoma ūkininkauti, o žmonių žemes bandoma vėlgi įvairiais būdais, jau čia galima pasakyti žodį „nusavinti“, nes tai yra tikrai netiesioginis kompensavimas. Tas kompensavimo nepakankamumas rodo, kad tas nepasitenkinimas tik didės.
O pavyzdys, ką jūs pasakėte apie juodąjį gandrą arba erelį rėksnį, arba kitus paukščius, kurie yra saugomi, tai tie pavyzdžiai, kai paukščiai iškrisdavo su visais lizdais. Tai turbūt, manau, tikrai jų neparetės, o galbūt ir padažnės, nes niekas nenorės įgauti daugybės apribojimų arba negauti tokios kompensacijos, kuri yra adekvati. Tai šiuo atveju, manau, tikrai yra kur tobulėti ir tikrai nėra labai kuo džiaugtis, kad čia kažkas labai pagerės. Manau, kad situacija bus tokia pati laukinė, kaip ir buvo iki šiol. Tiesiog užsidėsime pliusą, kad įgyvendinome kažkokį Europos Sąjungos reikalavimą, bet nuo to gamtai tikrai nebus geriau.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš kviečiu balsuoti. Po to suteiksiu teisę replikuoti po balsavimo. Matau, kad yra norinčių. Balsuojame dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 88, prieš – 3, susilaikė 25. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Replika – V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi buvau paminėtas, tai noriu atsakyti S. Gentvilui. Linkiu jums gauti daug daug sveikinimų iš žemės ūkio tų patenkintų ūkininkų, kuriuos jūs čia ką tik paminėjote, kad jie gaus labai daug lėšų. Tai ačiū jų vardu.
PIRMININKAS. V. Targamadzė – replika. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš dėl 22 straipsnio 10 dalies. Mieli kolegos, mokslinių ar kitų tyrimų, ką reiškia „ar kitų tyrimų“? Moksliniai tyrimai turi būti validūs. Validus iš lotynų kalbos reiškia patikimas, stiprus. Taigi moksliniai tyrimai yra patikimi. Yra logika ir alogika. Ir kai jūs rašote paskui, jeigu bus moksliniai tyrimai, tada atsiranda interpretacijų pavojus. Tai yra alogiška. Aš labai siūlau vis dėlto pastabas rašyti remiantis logika. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, ir S. Gentvilas. Dėl linkėjimų.
S. GENTVILAS (LSF). Aš atsakau kolegai Viktorui. Man atrodo, mes demonstruojame šiokias tokias politines madas, nes Europos Parlamente ūkininkai ir žalieji sėdi visiškai skirtinguose kraštuose. Tuo tarpu Lietuvoje egzistuoja Valstiečių ir žaliųjų partija, kuri, pasirodo, inkorporuoja tiek žalumą, tiek žemės ūkį. Tai, pasirodo, gali žemės ūkis sugyventi su ekologija Lietuvoje.
16.05 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 12, 15, 122 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121, 122, 123, 124, 125 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2869(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 2-2.2 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Čia yra Teisės departamento pastabų, visoms komitetas pritarė. Ar galime nuo 1 iki 9 straipsnio pritarti bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis? Ačiū, galima. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 87, susilaikė 22. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.06 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2871(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.3 klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymas. Dėl 1, 2 straipsnių pastabų nėra. Dėl 3 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Komitetas joms abiem pritarė. Galime pritarti šiems visiems straipsniams? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Gerai. Dėl 3 straipsnio yra pastaba, kad iki 2024 m. birželio 30 d. aplinkos ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Tai tiktai įvardinu dėl tos korekcijos, kurią pasiūlė Teisės departamentas. Komitetas pritarė šiai korekcijai. Tai galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso įstatymo nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame Laukinės gyvūnijos įstatymo priėmimui?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 88, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos ar replika? L. Nagienė. Prašau. Supratau.
16.07 val.
Laukinių augalų ir grybų įstatymo Nr. VIII-1226 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2872(2) (priėmimas)
Dabar taip, darbotvarkės 2-2.4 klausimas – Laukinių augalų ir grybų įstatymo projektas. Irgi analogiškai – dėl 1, 2 straipsnių pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Komitetas joms pritarė. Irgi analogiška pastaba, kad įsigalioja ir aplinkos ministras iki 2024 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, straipsniui pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, kas pritaria šio įstatymo priėmimui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 87, prieš – 1, susilaikė 18. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.09 val.
Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 3, 5, 6, 9, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2873(2) (priėmimas)
Čia stovi prie šoninio mikrofono, jūs dėl grybų ir augalų? Ne. Supratau. Gerai. Pabandome su saugomais gyvūnais, augalais ir grybais. Darbotvarkės 2-2.5 klausimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Pritarė iš dalies. Galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 3, 4 straipsnių pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 6 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Ar galime 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-2873(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 18. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.10 val.
Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo Nr. IX-533 2, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2874(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2.6 klausimas – Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2874(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Keturi straipsniai. Pastabų, pasiūlymų dėl jų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių šnekėti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria Augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIVP-2874. Kviečiu duomenų bazėje susirasti pagal registracijos numerį.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 17. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2876(2) (priėmimas)
Matau, čia žemas startas. Darbotvarkės 2-2.7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2876.
Priėmimas pastraipsniui. Yra du straipsniai šiame įstatyme. Dėl abiejų pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria Administracinių nusižengimų kodekso 305 straipsnio pakeitimo projektui. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 95, prieš nebuvo, susilaikė 15. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 204 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2828(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dabar mes pradėsime svarstyti darbotvarkės 2-3.1 klausimą. Pranešėjas – K. Starkevičius. Aš fotofinišo, kas pirmas atsistojo prie mikrofono, nedarysiu, bet žinau, kad premjerė turi teisę be eilės. Prašau, Ministre Pirmininke. (Šurmulys salėje)
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke, prašyčiau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau, prašoma pusvalandžio pertraukos. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuosime? Prašau, Laima Nagiene.
L. NAGIENĖ (DFVL). Mes frakcijos vardu prašome atidėti iki kito posėdžio. Pertraukos.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, apsispręsime. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kiek aš prisimenu Statutą, jūs padarėte klaidą. Premjeras turi teisę per šoninį mikrofoną replikuoti. O dėl pertraukos prašymo – tokia teisė premjerei nėra suteikta ir Statute neaptarta. Tokiu atveju, gerbiamas kolega, jūs… (Balsai salėje) Taip, taip, Statute nėra aptarta, tai pertraukos premjeras turi teisę prašyti pirmas. Tai Laima buvo pirma, Laima paprašė ir tokiu atveju turime balsuoti taip.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš, be abejo, už visas savo nuodėmes galėsiu būti baudžiamas Etikos komisijoje, bet aš vis tiek kviesiu balsuoti pagal pasiūlymų eilę. Jeigu dar kas turi… Matau, yra norinčių sakyti replikas. Prašau, Seimo Pirmininke.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Aš tiesiog atsakau į R. Žemaitaičio pastabą. Tikriausiai posėdžio pirmininkas negali nuspėti, dėl kokio klausimo replikuojama. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji kolegos, kviečiu ramybės! Tikrai išspręsime geriausiu įmanomu būdu, vis tiek rasime sprendimą. (Balsai salėje) Tuoj, tuoj. Ar tikrai visi dabar norite pasisakyti dėl šitų klausimų? Norite? Trokštate? Prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, premjerė turi teisę pasisakyti visais klausimais. Bet atkreipiu jūsų dėmesį. Gerbiama kolegė, kalbėjusi prieš tai, nepaprašė pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Jūs paprašėte atidėti. Ne tokią formuluotę pavartojote. (Šurmulys salėje) Dėl to aš esu vienintelis, kuris dabar čia stoviu ir prašau pusvalandžio pertraukos taip, kaip premjerė. Prašau skelbti ir eiti tolyn.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, aš matau, kad mes šiek tiek jau einame… Aš vis tiek kviesčiau apsispręsti, ar pritariame pusvalandžio pertraukai dėl šio klausimo. Kviečiu balsuoti. Kviečiu balsuoti. (Triukšmas salėje)
Balsavo 74: už – 58, prieš – 15, susilaikė 1. Yra pusvalandžio pertrauka.
Bet aš nenoriu jūsų nuliūdinti, iš tikrųjų yra kitų įdomių klausimų, dar taip pat labai gerų, kurie bus svarstomi.
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Transporto priemonių civilinės atsakomybės… Atsiprašau, darbotvarkės 2-5… Ne, 2-4 yra Socialinių paslaugų įstatymas. Šiek tiek nukrypo akys. Taip, dabar dar dėl vedimo tvarkos norėtų pasisakyti J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip, gerbiami kolegos, tos aistros čia visai ne vietoj. Šiandieną galiojančiame Statute nėra nieko pasakyta, kaip suteikiamas žodis dėl pertraukos prašymo. (Balsai salėje) Nėra, nėra. Gerai, galėsite perskaityti. Kaip žinome, pagal iki šiol buvusią praktiką tie žodžių suteikimai iš esmės priklauso nuo posėdžio pirmininko. Jeigu ateityje mes įvesime, kad būtų galimybė fiksuoti registracijos laiką dėl pertraukos prašymo, kad būtų pasakyta Statute, kad eilės tvarka pagal pirmumą, kas paprašė, tai tada tą taip ir darysime.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, tikrai labai daug norinčių pasisakyti. Kviečiu išsakyti labai trumpas replikas. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Tai, gerbiamas Jurgi, kad tu iš viso neišmanai, tai jau čia faktas, paskambink savo R. Ruškytei, tau R. Ruškytė išaiškins, nes jau nesąmonių vakar prišnekėjai. 109 straipsnis, aiškiai parašyta, kad pertraukos gali prašyti, ir gali prašyti tiek opozicija, tiek valdančioji dauguma. Posėdžio pirmininkas paklausė – replika po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos? Premjerė paprašė pertraukos, ne replikos po balsavimo, tai pirmumo teisė pagal Statuto 109 straipsnį yra suteikiama ir ją privalėjo suteikti Laimai. Ir Seimo Pirmininkė net irgi nežino Seimo statuto, tai jūs paskaitykite, Pirmininke, laisvu nuo… laiko metu, ką rašo Statuto 109 straipsnis, paskaitykite.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu visus susigrąžinti konstruktyvią nuotaiką ir eiti svarstyti įstatymų. Prašau, paskutiniosios dvi replikos – V. Semeška ir A. Skardžius.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Reikia žiūrėti į viską daug paprasčiau. Opozicija tiesiog nori pasižiūrėti krepšinį ir išeina žiūrėti krepšinio, važiuoja į Kauną, matyt.
PIRMININKAS. Ir A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš nesuprantu gerbiamo Jurgio. Tai negalima taip žongliruoti Statuto sąvokomis. Noriu priminti, kad Seimas tai nėra privatus UAB’as, kur galima elgtis pagal jėgos principą arba pagal akcijų skaičių.
PIRMININKAS. Taip, replikos išsakytos.
16.17 val.
Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2812(3)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.1 klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo priėmimas. Čia naujas 1 straipsnis ir dėl jo A. Syso pasiūlymas, jam komitetas iš esmės pritarė. Pats A. Sysas yra pranešėjas šio įstatymo atveju. Tai vis tiek kviesčiau jį į tribūną, būtų paprasčiau. Tai, gerbiamieji kolegos, 1 naujas, 2 naujas, ir 3 naujas taip pat. Išeina trys straipsniai, komitetas visiems A. Syso pasiūlymams pritarė. Gal jūs trumpai pakomentuokite?
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi dviejuose įstatymuose yra šiek tiek skirtingas reguliavimas ir įstatymų įsigaliojimas, tai šių pataisų esmė, kodėl prieš 1 straipsnį atsiranda dar trys papildomi, ta, kad vienas įstatymas įsigalios nuo liepos 1 dienos, kitas – nuo sausio. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paprašė, kad mes socialinių paslaugų įstaigų vadovų kitokį, taip sakant, priėmimo į darbą reguliavimą padarytume, nes jau šiandieną yra problemų. Skirtingai negu biudžetinių įstaigų vadovai, jie galės pretenduoti ir trečiajai kadencijai, bet bendrąja tvarka. Esminė pataisa. O kitos pataisos yra būtent, kad jeigu mes pritariame šioms pataisoms, tai viena dalis pataisų įsigalioja sausio 2 dieną, o kita dalis – liepos 1 dieną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime laikyti, kad yra reikiami balsai, kadangi komitetas pritaria, kad svarstytume? Galime? Galime. Pritarta. Tada… Nežinau, na, naujos redakcijos 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Naujos redakcijos 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir naujos redakcijos 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Tada buvęs 1 straipsnis dabar bus naujos redakcijos 4 straipsnis. Ten taip pat ir A. Syso pasiūlymas būtent dėl šitų straipsnių numeracijos. Komitetas pritarė. Ar galime svarstyti šitą siūlymą? Ačiū. Manau, kad galime. Ar galime jam pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu tada šiems straipsniams. Ir tada taip, kaip buvo anksčiau sunumeruota, dėl straipsnių nuo 1 iki 14 pastabų nėra. Galime pritarti bendru… Iki 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 14 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, galima iki 39 straipsnio. Ten yra trys Teisės departamento pastabos, joms visoms yra pritarta.
PIRMININKAS. Supratau, visiems straipsniams Teisės departamentas pritarė, tai galime iki 39 straipsnio, sakėte?
A. SYSAS (LSDPF). Taip. Po to yra…
PIRMININKAS. Taip. Ar galime straipsniams iki 39 straipsnio tada bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl 39 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai irgi pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Straipsniams nuo 40 iki 43 imtinai yra pritarta. Galime jiems pritarti? Pritarta. Tada buvęs 2 straipsnis bus naujos redakcijos 5 straipsnis. Dėl jo yra A. Syso pasiūlymas.
A. SYSAS (LSDPF). Pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Čia dėl pirmųjų straipsnių reikia taisyti redakciją.
PIRMININKAS. Dėl redakcijos. Ar galime laikyti, kad svarstome šį klausimą? Ačiū, galime. Ir ar galime taip pat jam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Ir visam šiam straipsniui pritarta. Tada taip pat yra naujos redakcijos 6 straipsnis. Dėl jo yra tiek J. Džiugelio, tiek A. Syso pasiūlymų, jiems komitetas pritarė. Ar galime juos tada irgi abu svarstyti ir priimti bendru sutarimu? Galime. Gal galime dėl jų bendru sutarimu tada sutarti ir pritarti?
A. SYSAS (LSDPF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Tada bus naujos redakcijos 7 straipsnis. A. Syso pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ar galime svarstyti šį pasiūlymą? Ačiū, svarstome. Ar galime pritarti jam bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi mes priėmimą pastraipsniui baigėme. Ačiū. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, kas pritaria, kad jį priimtume.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 70: už – 69, prieš nebuvo, susilaikė 1. Balsų, kad priimtume, kol kas neturime. Kviečiu pakartoti balsavimą… Atsiprašau, užsiregistravo 71 – įstatymas priimtas. (Gongas) Gerai, kad jūs budrūs.
16.23 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 10, 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2813(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.2 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 pastabų, pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
Kviečiu balsuoti, kas pritaria, kad priimtume šį įstatymą. Darbotvarkės 2-4.2 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIVP-2813.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 – visi 81 buvo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.24 val.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 41, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2814(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.3 klausimas – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 5 pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl įstatymo nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti, kas pritaria Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymui.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 – visi 76 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2815(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4.4 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Pakeitimas iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 – visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 1, 2, 5, 6, 10, 13, 20, 23, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 58, 59 straipsnių, III skyriaus ir Įstatymo 3, 6 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3193(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.1 klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 21 pastabų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti. Balsuokime dėl įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81: už – 81. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.26 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3194(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projektas vieno straipsnio, dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 – visi 81 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3, 6, 11, 14, 15, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3195(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.3 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 15 pastabų nėra. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 – visi balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 1, 2, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 181, 19 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3196(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.4 klausimas – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl preambulės yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 1 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė. Galime pritarti? Pritarta. Dėl straipsnių nuo 2 iki 11 pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 12 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti? Pritarta. (Balsai salėje) Atsiranda naujas papildomas 13 straipsnis. Galime jam pritarti? Pritarta. Dėl 14 straipsnio irgi nėra pastabų. Galime jam pritarti? Pritarta.
Dabar dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 – visi 79 balsavo už. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Sveiki, kolegos. Niekur aš nevažiuoju, vis tiek galimai į vienus vartus, tai tiek to. Gerai, tęsiame darbą.
16.29 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 6, 10, 11, 14, 32, 34, 341 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3197(2) (priėmimas)
Svarstome darbotvarkės 2-5.5 klausimą – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3197(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Nė dėl vieno straipsnio nėra pasiūlymų. Galime bendrai pritarti? Nuomonės už ir prieš. Pasisakančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 77: už – 77. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3197(2) priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.31 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3198(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-5.6 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11, 12 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3198(2). Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra. Pritariame. Dėl 3 ir 4 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76 – už balsavo 76. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.32 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 16, 18, 19, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2054 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3199(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-5.7 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3199(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Dėl viso įstatymo projekto pasisakančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 75 – visi 75 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.33 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3305(2). Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra. Dėl 1 ir 2 straipsnio… Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Gal komiteto pirmininkas? Prašom, Mindaugai, į tribūną. Komiteto nuomonė. Čia yra du straipsniai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad skiriasi dviejuose įstatymuose eismo įvykį apibrėžiančios sąvokos, ir kėlė klausimą dėl suvienodinimo. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad jeigu būtų vienodinama Draudimo įstatyme, kurį svarstome, Civilinės atsakomybės draudimo įstatyme susiaurinta prasme vartojama eismo įvykio sąvoka, tada nukentėtų, žalą patirtų visi transporto savininkai, kurių transporto priemonės būtų pažeistos automobiliui stovint. Tiesiog perkeliant direktyvą šiame projekte į eismo įvykio apibrėžimą įeina, kad mokama draudimo išmoka ir tada, kai transporto priemonė stovi. Tai todėl mes ir nepritariame šiai pastabai.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuoti dėl šito turbūt nereikia? Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, dabar iki 41 straipsnio nėra jokių pasiūlymų. Galime pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu?
Taip pat yra pasiūlymas dėl įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų. Dėl 2 straipsnio yra, tuoj, sekundę, yra Teisės departamento pasiūlymas, dėl jo komiteto nuomonė yra pritarti. Tai galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Tada dėl viso įstatymo. Už nori kalbėti G. Skaistė. Prašau, gerbiama ministre.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip. Norėjau kalbėti. Matau, kad socialdemokratai išsitraukė korteles ir, matyt, bandys sustabdyti procesą. Aš gal vis tiek norėčiau išsakyti argumentus, nes įrašas, taip sakant, nedingsta, buvo daug dezinformacijos paskleista ir svarstymo metu. Iš principo projektas prisitaiko prie įvykusių technologinių pokyčių. Tai reiškia, kad įtvirtinama galimybė, pavyzdžiui, pateikti elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą ir ją be papildomų veiksmų turi priimti visos draudimo bendrovės. Be to, tam, kad nukentėjusiam asmeniui žalos atlyginimas būtų paprastesnis, šiam asmeniui sutikus, bus vykdoma sugadinto turto apžiūra nuotoliniu būdu. Taip yra patogiau.
Taip pat pakeitimai sudarys galimybę nukentėjusiems asmenims gauti eismo įvykyje patirtos žalos atlyginimą, kai bankrutuoja ar likviduojama tiek Lietuvos ar kitos Europos Sąjungos valstybės draudimo įmonė. Tokiais atvejais žalą atlygins Draudikų biuras.
Taip pat projektu nustatoma, kadangi įgyvendiname direktyvą, nustatoma, kad greitos ir sunkios motorinės transporto priemonės, kurios dalyvauja eisme, turėtų draudimą, nepaisant to, kaip jos yra vadinamos, ar tai elektriniai paspirtukai, ar elektriniai motoroleriai.
Taip pat projektu nustatomi žalos atlyginimo procesai, kai draudimas nereikalaujamas, pavyzdžiui, oro uostuose, automobilių sporto renginiuose, taip užtikrinant nukentėjusių asmenų apsaugą.
Taip pat buvo daug diskusijų apie duomenų panaudojimą. Vis dėlto projektu nustatoma didesnė asmens duomenų apsauga. Projekte aiškiai numatyta, kokie duomenys gali būti kaupiami jau dabar veikiančioje Draudikų biuro duomenų bazėje ir kokiems tikslams jie gali būti naudojami, numatoma, kad biuras privalo užtikrinti, kad duomenys būtų pateikiami tik tiems asmenims, kurie turi teisę juos gauti. Sveikatos duomenys, kuriuos pateikia patys nukentėję asmenys, galės būti naudojami tik žalos atlyginimo tikslais. Kaip ir iki šiol, Draudikų biuras negalės pasirinkti duomenų iš e. sveikatos, nors tokia informacija buvo paskleista Seimo posėdžių salėje. Visi šie pokyčiai leis paprasčiau ir greičiau atlyginti žalą nukentėjusiems asmenims ir užtikrins didesnę jų apsaugą. Todėl kviesčiau visus pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Taip, ir prieš – L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų praėjusį kartą, kai buvo svarstymas, irgi pasisakiau prieš, ir dabar pasisakau prieš. Nors ministrė pasakė, kad čia yra viskas gerai, duomenų apsauga išsaugota, bet sveikatos patikra ir visi duomenys kaupiami, laikomi net septynerius metus ar daugiau metų apie kiekvieną žmogų, aš manau, tai yra neteisinga. Tai yra duomenų apsauga, jų mes negalėtume niekam viešinti. Ir vienas dalykas, atiduodame į privačias rankas, privatininkams. Tai palaukite, sveikata mano yra privati ir apie mane turi žinoti tiktai aš pati arba mano patikėtinis asmuo.
Kitas momentas lygiai taip pat ir apie autoįvykius, absoliučiai visus juos registruos ir perduos vienas kitam. Manau, kad draudimo kompanijoms tokie duomenys tikrai yra pertekliniai ir aš tikrai siūlau nepalaikyti šito įstatymo projekto ir jam nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Už kalba L. Slušnys. Prašau, gerbiamas Linai.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tikrai neketinau kalbėti. Ačiū už suteiktą žodį. Bet Laima yra neteisi. Tiktai asmens sveikatos pažymėjimo duomenys. Tai vienokiu ar kitokiu būdu šitie duomenys ir dabar faktiškai visur yra prieinami, bet ten net nėra duomenų apie tai, kokia mano liga ar būsena. Tik galiu vairuoti arba ne. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir prieš kalba G. Paluckas, bet nematau.
Gerai, teikiu balsuoti. Užsiregistravo 64: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Deja, kitam kartui.
Replika po balsavimo – A. Mazuronis. Prašau, kolega.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties kreipiuosi į valdančiosios daugumos atstovus. Už šitą įstatymo projektą nebalsavome, nes manome, kad jis yra neteisingas ir nelogiškas. Tai tą pripažįstame. Tačiau, gerbiami kolegos, akivaizdu, kad 71 balsas dabar laikosi ant konstruktyvių opozicijos atstovų. Na, socialdemokratai, sakykime, tiek ten ta opozicija, bet yra ir tikros opozicijos.
Žiūrėkite, ponas V. Semeška prieš keletą minučių savo pasisakyme įžeidė visą opoziciją ir pasisakė nevisiškai gražiai. Jeigu jis per šoninį mikrofoną dabar neatsiprašys, tai toliau mes galime ir nesiregistruoti ir visų klausimų priėmimas gali sustoti. Tai pasikonsultuokite frakcijoje ir priimkite gal kokį nors sprendimą. Mes tikimės kokio nors veiksmo. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Razma. Dabar vėl užsikurs replikų. Kolegos, gerai. Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matau, kad Vilius nori atsiprašyti.
PIRMININKAS. Na, gerai, Vilius tada.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, artėja Kalėdos, toks geranoriškumo metas, susitaikymo metas, taikos ir džiaugsmo metas. Ir jeigu žmogus padarė klaidą, jis tikrai atsiprašo. Aš šiuo atveju atsiprašiau jūsų, kad vardan tos Lietuvos mes užbaigtume darbą šiandieną. Ir tegul „Žalgiris“ vis dėlto laimi.
PIRMININKAS. Valio! (Plojimai) Ta gražia nata tęsiame darbą toliau.
16.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2937(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar, kolegos, turiu tokį… (Balsai salėje) Man Sekretoriatas signalizuoja, kad mes svarstydami dėl Valstybės pažangos strategijos ateities vizijos esame padarę klaidą. Statuto 261 straipsnis numato, nes kolegos V. Rakučio pasiūlymas niekur neįsiprasmina šitoje strategijoje. Jeigu neprieštarausite, norėčiau pakviesti gerbiamąjį R. Lopatą, kad galėtų… (Balsai salėje) Na, aš tikiu Sekretoriatu, negaliu.
R. LOPATA (LSF). Ponas V. Rakutis teikė pasiūlymą dėl to daikto, kurio tiesiog toje vizijoje nėra, pagal koncepciją jo nėra. Taigi, kaip aš ir sakiau, mes dėkojame visiems teikusiems pasiūlymus, bet šiuo atveju pono V. Rakučio pasiūlymas tiesiog turėtų eiti į kitas fazes, kai bus dirbama su NPP, su kelrodėmis ir taip toliau, ir panašiai. Tiesiog taip, nes priešingu atveju mes, na, čia sumakaluosime teisėkūrą ir nieko iš to neišeis. Taigi, atsiprašydamas Valdo dėl per greito čia mūsų bėgiojimo, nes iš tikrųjų tų pasiūlymų buvo daug, tiesiog siūlyčiau pritarti tam, kam pritarė Valdo atveju Ateities komitetas, tiesiog nepritarė tam pasiūlymui motyvuodamas tuo, kad nėra tos dalies, toje vizijoje nėra numatyta tokio žanro.
PIRMININKAS. Kolegos, aš formuluočiau tokį sprendimą. Ar galime pritarti komiteto nuomonei, o gerbiamas Valdas… Įjunkite mikrofoną, kad nebūtų kazuso. Taip, minutėlę. Taip, prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Jeigu Ateities komitetas įsipareigoja į tuos blogesnius ir pusiau blogesnius scenarijus įtraukti scenarijų dalyje toliau įgyvendinant Ateities komiteto viziją „Lietuva 2050“, tai aš savo pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKAS. Na, čia svarstymo stadija, tai viskas dar įmanoma. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime, galime!“) Aišku, ačiū. Ir bendru sutarimu galime pritarti be V. Rakučio?.. O priėmimas bus su tais pataisymais, kuriuos, tikiu, kolega Raimundas įsipareigoja padaryti po svarstymo. Norite balsuoti? Nereikia. Ačiū, pritarta.
16.45 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3183(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3183(2). Priėmimas. Gerbiamas komiteto pirmininke Laurynai, reikėtų čia, į tribūną. Pasivaikščiokite. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento… Gerai, tuoj.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamas…
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Visiškai techniniai pasiūlymai, mes jiems pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. 3, 4, 5, 6 nėra… iki 24 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti tiems straipsniams? Ačiū, pritarta. Dėl 24 straipsnio yra irgi Teisės departamento pasiūlymas. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Analogiškai tokios techninės detalės, į kurias mes atsižvelgėme ir joms pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. 25 straipsniui galime pritarti? Galime. Dabar 25, 26, 27, 28, 29, 30, iki 35 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti šitiems straipsniams? Ir 36 straipsnis. Yra taip pat Teisės departamento…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, iš esmės mes jiems irgi pritarėme. Nei mes Teisės departamentui turime kokių pretenzijų, nei jie mums.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, pirmininke. Abiem pasiūlymams, straipsniui pritarta.
Už nori kalbėti A. Pocius. Prašau. Dėl viso, gerbiamas Arvydai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kadangi įtampa yra tikrai išaugusi ir 71 balsas, kaip matau, čia tokia situacija, gali būti ir nebūti, tai aš noriu paprašyti abiejų pusių suprasti pataisas būtent šio įstatymo, kam jos reikalingos. Kariai tarnauja 24/7, išvyksta į tarptautines operacijas, misijas, į mokslus. Maži vaikai dažnai nemato savo tėvų, todėl siūlyčiau suprasti, kam tai yra reikalinga. Ir papildoma diena, tas vadinamasis tėvadienis ar mamadienis, tikrai yra reikalingas kaip ir kitiems žmonėms. Manau, kad kariams būtent ši privilegija tikrai būtų reikalinga.
Dar yra viena pataisa, į kurią tikrai reikia atkreipti dėmesį. Prašyčiau tam pritarti, kad profesinės karo tarnybos kariams išvykimas į priešiškas Lietuvai valstybes būtų apribojamas, nes kai kurie kariai turi leidimus darbui su kategorijomis „slaptai“ arba „visiškai slaptai“. Tam, kad išvengtume kažkokių, sakyčiau, negerų atvejų, manau, kad reikėtų tikrai pritarti šiai pataisai.
O kitos – tokios smulkesnės pataisos, tai tikrai raginu bendrai palaikyti, kad šitas įstatymas galėtų eiti į gyvenimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Bandome.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78: už – 78. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
16.49 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 19, 28, 29, 31 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3184(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.2 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3184(2). Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, dėl 2 straipsnio nėra, dėl 3 straipsnio nėra, dėl 4 straipsnio nėra, dėl 5 straipsnio nėra. Už, prieš kalbėti norinčių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 78 – visi 78 balsavo už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3185(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.3 klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3185.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Už ir prieš kalbančių nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 82, balsavo 81: už – 81. Priimta. (Gongas)
16.51 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30, 37, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3186(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7.4 klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 30, 37, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3186(2).
Pasiūlymų nė dėl vieno iš straipsnių nėra. Galime pritarti visiems straipsniams? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 84 – visi balsavo už. Priimta. (Gongas)
16.52 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 32 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2763(2).
Taip pat dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio nėra. Galime. Dėl 3 straipsnio taip pat. Pritarta.
Dėl viso nuomonių nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 87: už – 85, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. Prašau, įjungtas mikrofonas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti opozicijai, išgirdusiai ir parėmusiai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisas. Ačiū jums.
PIRMININKAS. L. Kasčiūnas dar.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O aš noriu padėkoti daugumai, dabar ką tik pabalsavusiai už įstatymą, kurį teikė opozicija, mieli socialdemokratai, dėl 63 metų kariams savanoriams. Teikėjo net nėra čia, salėje. Mielieji, gal truputėlį kartais vertinkite, kad ir dauguma daug daro dėl opozicijos. Ačiū daugumai.
PIRMININKAS. Šito nereikėjo turbūt sakyti. (Šurmulys salėje)
16.53 val.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo priesaika
Gerbiami kolegos, truputį atsijunkime nuo rimtų dalykų. Čia irgi rimtas dalykas. Noriu kreiptis į jus, gerbiami kolegos. Šiandien Lietuvos Respublikos Seimas slaptu balsavimu D. Jočienę paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Įstatymas numato, kad prieš pradėdami eiti savo pareigas teisėjai prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Taigi kviečiu gerbiamą V. Čmilytę-Nielsen. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Konstitucijos. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Prašau. Kviečiu Seimo Pirmininkę ir D. Jočienę atlikti prisaikdinimo procedūrą.
D. JOČIENĖ. Aš, teisėja Danutė Jočienė, iškilmingai prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga, humaniška, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname! Sveikiname ir linkime visada laikytis duotos priesaikos. Sėkmės darbuose.
16.56 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 14, 201, 202, 221, 26, 49, 64 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 ir 204 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-2828(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl vieno iš klausimų buvo pusvalandžio pertrauka, tą pusvalandį jau šiek tiek viršijome. Grįžtame prie atsinaujinančių išteklių ir lydimųjų. Darbotvarkės 2-3.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Gerbiamas komiteto pirmininkas K. Starkevičius tribūnoje.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet yra pasiūlymų dėl straipsnių. Norėsiu paprašyti, kad liktumėte, vis tiek reikės komentuoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš siūlau tiems, kur komitetas pritarė…
PIRMININKAS. Taip, dėl tų, kur komitetas pritarė, mes turbūt nekeliame klausimų, bet kur yra… Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritarta. Dėl 2 nėra, dėl 3 nėra. Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritarė. Ir yra komiteto pasiūlymas, kuris papildė, jam taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dar vienam pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Čia taip pat turbūt.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas irgi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia dėl 4 straipsnio, taip? Galime pritarti ir priimti su komiteto pataisymu? (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Norite balsuoti? Gerai, balsuojame dėl pasiūlymo dėl straipsnio – dėl pasiūlymo dėl 4 straipsnio. Už kalbėti nėra norinčių.
Užsiregistravo 62, balsavo 66: už – 62, susilaikė 4. Straipsniui yra pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra kolegų… (Balsai salėje) Nesupratau? Nebalsuojame? (Balsai salėje) Yra kolegų L. Savicko ir A. Bagdono pasiūlymai. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, kas pristatys pasiūlymą? L. Savicko nematau. Andriau, gal jūs pristatykite pasiūlymą dėl 5 straipsnio?
A. BAGDONAS (LSF). Komitetas pritarė, tai, manau, nėra prasmės pristatyti.
PIRMININKAS. Nebekomentuojate. Sutinkate su komiteto nuomone?
A. BAGDONAS (LSF). Žinoma.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti? Galime, ačiū. Dėl 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra. Atsiprašau, yra…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl 8 straipsnio yra D. Kreivio ir K. Starkevičiaus. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Nekyla klausimų. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dar kita yra dėl to paties straipsnio K. Starkevičiaus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Taip pat yra komitetas pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dabar Seimo narių L. Savicko ir A. Bagdono pasiūlymui yra pritarta iš dalies. Kaip, kolegos, kurie teikiate pasiūlymą, sutinkate?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Bendru sutarimu yra pritarta.
A. BAGDONAS (LSF). Tenkina pritarimas iš dalies. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Galime pritarti šitam straipsniui su komiteto išvada? Taip. Ačiū. Dėl 9 straipsnio nėra. Galime pritarti? Ačiū.
10 straipsnis. Turime kolegų L. Girskienės ir V. Ąžuolo pasiūlymą. Gal galite, kolegos, pristatyti? Yra ir L. Girskienė, ir V. Ąžuolas. Kuris pristatys? Ligita, prašau. Įdėkite kortelę.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mūsų pasiūlymas yra susijęs su savivaldybėmis, kurios šiuo metu yra eliminuojamos iš energetinių bendrijų kūrimo proceso. Savivaldybės įmonės jau buvo rezervavusios sklypus ir nusimačiusios investicijas, kad galėtų kurti energetines bendrijas ir pačios apsirūpinti elektros energija, bet šiuo įstatymo pakeitimu didelės savivaldybių įmonės, generuojančios pelną, yra pašalinamos iš energetinių bendrijų kūrimo proceso. Mano pasiūlymas yra susijęs su tuo.
PIRMININKAS. Taip, ačiū, kolege. Ar yra 29, kurie palaikytų šitą teikimą, siūlymą? Na, pabalsuojame.
Už yra tik 22, tai pasiūlymas nesvarstomas. Taip. Dėl vedimo tvarkos ar?.. Taip, D. Kreivys dėl vedimo tvarkos.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad savivaldybės nėra eliminuojamos. Paprasčiausiai didelės savivaldybių įmonės pagal reglamentą, Europos Sąjungos reglamentą, negali dalyvauti – turime visus išaiškinimus. Tačiau didelės savivaldybių įmonės gali dalyvauti PEBʼuose, piliečių energetinėse bendrijose, ir PEBʼams lygiai taip pat kaip energetinėms bendrijoms bus duodama parama.
PIRMININKAS. Aš manau, kad kolegos turi teisę siūlyti savo pataisymus, o mes čia sprendžiame. Aš manau, kad visi tie dalykai buvo pakartoti ne kartą. Gerai, bet jau sprendimas priimtas, nesvarstome šių pasiūlymų.
Yra dar K. Starkevičiaus pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tai galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū. Ir yra L. Nagienės pasiūlymas. Taip, kolege Laima, pristatykite. Taip, prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Palaukite, aš labai atsiprašau, turiu atsidaryti.
PIRMININKAS. Neranda dar, tuoj.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tuoj, ieškau pati.
PIRMININKAS. Taip, Laima, ar ne?
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tuoj, sekundę, žiūriu, nebeatsimenu. Aha, dėl apskaitos atsiskaitymo už… Grynasis atsiskaitymas. Čia mūsų yra siūlymas išbraukti, kad buitiniam gaminančiam vartotojui, kuris turi teisę, valdo ar kitais teisėtais pagrindais valdo vėjo elektrinę ar jos dalį… Siūlome išbraukti, nes yra išskirtinai kažkodėl grynasis atsiskaitymas netaikomas vėjo jėgainėms. Todėl siūlome, kad būtų vienodos sąlygos visiems. Toks mano esminis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip, ar yra?.. Pabalsuokime dėl 29. Patikrinkime vis tiek.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš galėčiau paaiškinti, bet jeigu nereikia, tai…
PIRMININKAS. Taip, yra 35. 35 – už. Tai Laimos pasiūlymas yra svarstomas. Ponios L. Nagienės pasiūlymas yra svarstomas. Komiteto nuomonė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas neatsižvelgė bendru sutarimu į siūlymą buitiniams vartotojams leisti pasirinkti apskaitos modelį vėjo elektrinėse, nediferencijuojant grynojo atsiskaitymo taikymo pagal valdomos atsinaujinančių išteklių elektrinės ar jos dalies rūšį. Pažymėtina, kad vėjo elektrinės, palyginti su saulės šviesos energijos elektrinėmis, generuoja didesnius elektros energijos kiekius. Iš tikrųjų mūsų koncepcija, pasirinkta komiteto ir ministerijos, kad grynasis atsiskaitymas yra tik su saule… ir gaminantiems vartotojams, nes patys žinome, kad saulės elektrinėse yra kritimai žemyn, aukštyn, o čia, galima sakyti, bangelė. Čia yra naujas būdas, nes iki dabar gaminantys vartotojai negalėjo dalyvauti saulės projektuose.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Vis tiek turbūt turėsime balsuoti. Prieš pasiūlymą kalba D. Kreivys. Prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turime gaminančio vartotojo schemą, kuri yra taikoma saulės energetikai. Šiandien ir taip mes girdime daugybę skundų, ypač iš tiekėjų, kurie turi akumuliuoti visą šitą energetiką ir sukaupti, paskui išdalinti žmonėms metų bėgyje. Neplėsime tos schemos iki tiek, kol jinai visiems išsprogs ir tada neturėsime nė vienam normalios schemos gaminančio vartotojo ir visi eisime į rinką.
PIRMININKAS. Ačiū, balsuojame. Dar už kalba A. Skardžius. Prašau, Artūrai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Na, akivaizdu dabar pasiklausius gerbiamo energetikos ministro D. Kreivio, matyti, kad ši valdžia įjungė rankinį stabdį, užtraukė atsinaujinančios energetikos plėtrai todėl, kad didiesiems tinklų naudotojams nebelieka to pralaidumo ir dar maišo čia kažkokia, na, smulkmė, kažkokie smulkūs elektros gamintojai, nors visai neseniai energetikos viceministrė I. Žilienė kaip prioritetą čia, Seime, pristatė, kad kiekvienas Lietuvos pilietis taps elektros gamintoju ir bus sudarytos pačios geriausios sąlygos. Prabėgo nepilni dveji metai ir matome, kad kas buvo prioritetas, virto stabdžiu. Dėl to Valstybės kontrolė yra visiškai teisi, kad atsinaujinančios energetikos plėtra tiesiog buksuoja, kad jinai sustojusi ir nevyksta tas, kas turėjo vykti ir pagal šios Vyriausybės planus, ir pagal mūsų įsipareigojimus. Tai nereikia… Reikia pažiūrėti į veidrodį, ministre.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, kolegos, dėl gerbiamos Laimos pasiūlymo. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba kitaip.
Balsavo 88: už – 30, prieš – 35, susilaikė 23. Deja, kolegės pasiūlymui nepritarta.
Replika po balsavimo – L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Replika po balsavimo. Vis dėlto norėtųsi pasakyti, kur konkurencija, kur yra Konkurencijos tarybos išvada? Tai yra pažeistos konkurencijos sąlygos. Jūs net neturite išvados.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Etikos ir procedūrų komisijoje jums buvo išaiškinta, kad Konkurencijos tarybos išvada buvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, sprendimas jau priimtas, nebesiginčykime.
Yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas papildyti projektą 11 straipsniu. Prašau pakomentuoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas yra pritaręs bendru sutarimu su komiteto pasiūlymu.
PIRMININKAS. Galime pritarti su komiteto redakcija? Ačiū, pritarta. Didelis straipsnis.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 12 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Gal galime pritarti nebekomentuodami? Ačiū, pritarta.
Taip pat yra V. Ąžuolo pasiūlymas. Prašau, gerbiamas kolega.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų pasiūlymas labai paprastas. Ankstesnė tvarka žmonėms garantavo konstitucines teises į savo turtą, Akmenės pavyzdys: „Enefitas“ pastatė 17 vėjo jėgainių, gavęs iš visų žemės savininkų sutikimus ir išmokėjęs jiems kompensacijas. Dabar tos teisės yra iš žmonių atimtos ir net nebėra jokios kompensacijos mokamos, tik pagal gerą norą – norime ar ne. Šis pasiūlymas sugrąžintų žmones į konstitucinę valstybę, kur tavo turtas yra saugomas ir ginamas Konstitucijos. Bet jeigu to nebus nubalsuota, tai tos konstitucinės teisės ir toliau iš žmonių bus atimtos. Vien dėl to reikia nubalsuoti, kad būtų gaunamas sutikimas tų asmenų, kurių turtas patenka į apsaugos zonas ir bus apribotos jų galimybės savo turtu disponuoti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų komitetas bendru sutarimu nepritarė. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 14 dalyje yra reglamentuotas tik žemės sklypų savininkų informavimas ir prieštaravimų reiškimas vieno vėjo elektrinės stiebo aukščio atstumu. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 15 dalyje reglamentuotas informavimas dėl pastatų, dėl žemės sklypų atstumu nuo 1 hektaro iki keturių vėjo elektrinės stiebų. Iš tikrųjų reikalingi raštiški, dar yra pridėta, kad ir spaudos pranešimai. Ir tikrai geresnės sąlygos yra sudaromos patenkančioms gyvenvietėms ir patenkantiems į apsaugos zoną gyventojams, kurių bus. Aš čia į detales nesileisiu. Mes komitete atidžiai nagrinėjome. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, kolega. Yra 29 palaikantys? Prašau balsuoti. Taip, 29 yra. Prašau už. Pasiūlymas yra svarstomas. Dar kartą prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKAS. Dabar kalbame už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kalbėsiu už, nes jau svarstymo stadijoje minėjau, kad taip elgdavosi tik bolševikai, kai šventą žmogaus nuosavybę, garantuotą jam Konstitucijos, tiesiog dėl kažkokių grupinių interesų ar dėl verslo interesų staiga apriboja disponavimą žeme. Negali žmonės tada statytis tose zonose, negali disponuoti pilnai savo turimu turtu vien dėl to, kad kažkas sumanė čia įkalti kažkokį stulpą ir ten suktųsi vėjo jėgainė. Taip, labai svarbūs ten projektai, reikia didinti nacionalinę generaciją. Aišku, galėtų pagalvoti ir pats monopolininkas „Ignitis“ – ne kišti milijardus į Rygos įlanką, o čia kurti tuos pajėgumus. Bet atimti iš žmonių jų nuosavybę tokia subtilia forma, informuojant kažkokiame vietiniame laikraštuke ar centriniame laikraštyje…
Ačiū Dievui, pavyko pataisyti, kad dar raštu galėtų informuoti žemės savininką. Net ir to daryti nebuvo ketinama. Aš matau tarnavimą tik išskirtinei energetikų grupei, monopolininkams. Žmonių nuosavybė visai nesvarbi. Net žemė, dėl kurios lietuviai nuo seno ir savanoriai tarpukariu kovojo vien už tą žemės gabalėlį, kad galėtų turėti, dabar yra konservatorių nusavinama tokiu paprastu būdu. Primityviu, net vulgariu. Negalima taip elgtis su žmonių nuosavybe.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba S. Gentvilas. Prašau, Simonai.
S. GENTVILAS (LSF). Iki šio įstatymo (…) arba proveržio paketo galiojo sanitarinės apsaugos zonos, jos irgi nelabai buvo derinamos su žemės savininkais. Jos tiesiog buvo įregistruojamos, ypač kai tai buvo viešojo intereso vardu. Nei čia konservatorių, nei čia ko. Yra aiškus viešasis atsinaujinančios energetikos interesas.
Dauguma žemės savininkų džiaugiasi tais susitarimais, ypač ūkininkai. Buvęs Ūkininkų sąjungos jūsų kolega J. Talmantas man kužda, sako, brač, taip gerai ūkininkams, kad, žinote, net žemės ūkiu kartais nebereikia užsiimti. Nedarykime dramos. Iš tikrųjų išlaikyti principai tiek dėl gyvenamųjų teritorijų, tiek ūkininkams yra tikrai paranku turėti vėjo energetiką gretimybėse.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame dėl V. Ąžuolo pasiūlymo. Kas palaikote pasiūlymą – už, kas už komiteto nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 87: už – 28, prieš – 31, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo. Valiau, prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų gerai, kolega, pastebėjo, bolševikai tiktai taip darydavo. Jūs iš žemės savininkų atėmėte galimybę savo sklype statyti. Gyvenamojo namo negalės statyti, statinių negalės statyti tol, kol šalia stovės vėjo jėgainė. Jūs atėmėte konstitucinę teisę į savo turtą. Apie ką jūs čia šnekate? Kokie ten ūkininkai džiaugiasi? Jeigu jis pardavė savo žemes vėjininkams, tegu džiaugiasi, bet jis pardavė. O ką daryti žmogui, kuris nenori niekam nieko parduoti, o pats pasistatyti ten statinį? Bet 50 metų jūs iš jų atėmėte teisę statyti. Džiaukitės.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jo sutikimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, replikos išsakytos. Kolegos, čia man signalizuoja, kad aš kai kuriais atvejais neaiškiai suformulavau. Bet, man rodos, aš atsiklausiau, kai yra komiteto pritarimas arba pritarti iš dalies, atsiklausdavau rengėjų. Mes supratome, kad yra pritarta bendru sutarimu. Komiteto valia, bendru sutarimu, atsiklausus. Tai aš dar kartą akcentuoju, kad visi straipsniai yra pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Kaip komitetas, taip.
Žygiuojame toliau. Dar yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti. Prašau, gerbiamas Kazy.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, redakciniai pataisymai. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 13 straipsnio nėra pasiūlymų. Dėl 14 straipsnio yra A. Kupčinsko pasiūlymas. Gerbiamas Andriau, norėsite pristatyti? Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jam yra pritarta bendru sutarimu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Jeigu komitetas pritarė bendru sutarimu, tai…
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Pranešėjas?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sutinku.
PIRMININKAS. Pritariate?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš ne pranešėjas, toje knygoje nefigūravau.
PIRMININKAS. Kaip sakote?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Toje knygoje nefigūravau, apie pranešėją.
PIRMININKAS. Vis tiek nesupratau. Atsiprašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Yra pritarta bendru sutarimu tavo pasiūlymui, čia kur kalbame apie miškus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai komiteto sprendimui pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Taip pat yra V. Ąžuolo pasiūlymas, jam komitetas… Nebėra prasmės.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jie iš tikrųjų yra susiję, tai jeigu vienam nepritarta, tai ir kitam.
PIRMININKAS. Gerai, aišku, ačiū. Komiteto nuomonė – nepritarti. Nebeaktualu. Ir yra dar L. Nagienės pasiūlymas. Ponia Laima, prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų kalbu apie šį įstatymą, šio įstatymo pataisos atitiktį sveikatos saugos reikalavimui. Teko susirašinėti su Sveikatos ministerija, su Visuomenės sveikatos centru ir vienas nuo kito mėto tą akmenuką, man nepriklauso ir taip toliau. Todėl mes siūlome įrašyti paprastą dalyką, kad „atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams nustatoma sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka“, nes ministras sako, turiu raštus, man nepriklauso, kreipkitės į kitą instituciją. Iš tikrųjų, jeigu įstatyme yra įrašyta, tai turi būti kur nors patvirtinta tvarka. Nesupratau, kodėl nepritarė komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29? Balsuojame. Taip, už – 31. Taip, yra, svarstome. Komiteto nuomonę prašau priminti. Pakomentuokite.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė bendru sutarimu. Dabar reglamentuoti pasiūlymai visiškai atitinka visus reikalavimus.
PIRMININKAS. Aišku. Už, prieš kalbančių nėra. Prašom balsuoti.
Už – 31, prieš – 30, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo nario V. Ąžuolo pasiūlymas. Valiau! Tas pats, čia irgi susiję? Gerai, nesvarstome V. Ąžuolo pasiūlymo. Visų pasiūlymų nesvarstome. Galime pritarti komiteto sprendimui nepritarti? Ačiū.
Dar yra A. Kupčinsko pasiūlymas dėl miškų ūkio paskirties žemės.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė, tai pasiskubinkime.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Sutinkate su komitetu. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Visam 14 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 15 straipsnio pakeitimų nėra. Dėl 16 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ir kolegos K. Starkevičiaus 16 straipsnio nauja redakcija. Prašom, gerbiamas Kazy.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas naujai redakcijai yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime pritarti 16 straipsniui? Jeigu mes apsisprendėme dėl kolegos Kazio pasiūlymo, tada, man sako, reikėtų nebalsuoti dėl A. Petrošiaus pasiūlymo. Gerai, kolega. Tegu pristato savo pasiūlymą. A. Petrošius. Prašom. Įjungiau. Taip, Audriau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tikrųjų truputėlį šiokią tokią paskaitą perskaitysime. Čia klausimas yra susijęs su tuo aspektu, kurį pristatė L. Girskienė. Turime kelių rūšių Europos Sąjungos teisės aktus. Reglamentas yra tiesioginio taikymo ir taikomas visa apimtimi. Direktyva yra privaloma valstybei narei rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu. Žiūrint į direktyvą, šitie rezultatai yra suformuluoti pabaigoje, yra susiję su išmetimais ir atsinaujinančia energetika. O visa dėstomoji dalis priklauso nuo valstybės narės ir mes neprivalome perkelti direktyvos taip žodis į žodį, kaip jinai yra suformuluota.
Dabar keliaujant prie direktyvos teksto. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija yra juridinis asmuo, ten kalbama apie savanoriškumą, tai yra pirmas aspektas. Antras aspektas, kai akcininkai arba nariai yra fiziniai asmenys, mažos, vidutinės įmonės arba vietos valdžios institucijos, įskaitant savivaldybes. Pačioje direktyvoje nėra jokių apribojimų nei dėl savivaldybių dydžio, nėra jokios kalbos apie įmonės išvestinius subjektus. Ministerija šiuo atveju konsultavosi su Europos Komisija, kuri pati išaiškinimo gale pateikė, kad ji nėra oficiali institucija, galinti teikti išaiškinimą šitais klausimais.
Iki šiol turėjome reglamentavimą, pagal kurį savivaldybių įmonės turėjo galimybę dalyvauti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijose. Yra padaryti dideli parengiamieji darbai. Atskirose savivaldybėse yra susiburta į tas bendrijas, laukiama tiktai finalinių dokumentų užpildymo. Yra atlikti skaičiavimai, yra pasidalintos kvotos ir kiti dalykai. Ir štai dabar mes sugalvojome, kad reikia pakeisti reglamentavimą, nes esą direktyva mus įpareigoja.
Tai pirmiausia direktyva neįpareigoja, direktyvoje nėra tų ribų, įpareigoja Europos Komisijos neoficialus išaiškinimas, o mes turėtume orientuotis į rezultatą. Tai šiandien aš nelabai suprantu, kodėl mažos ir vidutinės įmonės iš privataus subjekto, iš privataus verslo gali dalyvauti, o valstybinių subjektų, nors ir sakoma, kad mažos ir vidutinės įmonės galėtų dalyvauti, jeigu atitinka smulkaus ir vidutinio…
PIRMININKAS. Laikas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). …verslo konceptą, dalyvauti taip pat negali, nes visos valstybinės įmonės pažeidžia sąlygą, savivaldybės ir valstybės įmonės 25 % viršija akcinį paketą, todėl joms yra užkertamas kelias. Yra nurodoma, kad savivaldybės įmonės galės dalyvauti piliečių energetinėse bendrijose, esą yra tas pats.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš pabaigiau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ką aš galėčiau pakomentuoti? Mes jau balsavome. Analogiškas pasiūlymas V. Ąžuolo ir L. Girskienės. Čia jau net nereikėjo diskutuoti ir balsuoti nereikia.
PIRMININKAS. Kaip sakoma, kolega turi teisę išsakyti savo nuomonę. Bet faktai rodo, kad jau dėl to buvome balsavę, balsuoti nereikia. Prašom. Per šoninį mikrofoną – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, nustokime apeidinėti. Viskas gerai. Aš suprantu, kad rezultatas, matyt, bus toks, koks suplanuota, bet pasiūlymo esmė yra kitokia. Pasiūlymo esmė yra numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tos įmonės, kurios pradėjo procedūras iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų galimybę jas baigti pagal seną redakciją, pagal teisėtus lūkesčius, o tos, kurios nespėjo, gyventų pagal naują redakciją. Pasiūlymas yra truputėlį kitoks.
PIRMININKAS. Savo esme jis kitoks, bet esme yra toks pat. Tai dėl to ir..
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galime balsuoti, bet iš tikrųjų…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti vis tik dėl pasiūlymų. Kas pritariate kolegos A. Petrošiaus?.. Aš jau nebeklausiu, ar 29 yra. Aš manau, kad buvo. Už kolegos A. Petrošiaus pasiūlymą.
Taip: už – 31, prieš – 6, susilaikė 46. Nepritarta pasiūlymui. Liko komiteto sprendimas.
Visam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir yra K. Starkevičiaus redakcija, koreguotas pavadinimas – „Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 5, 11, 13…“, naujas punktas. Čia yra naujas straipsnis įvestas, tas įtrauktas. Čia 22 straipsnis. Taip, galime pritarti? Taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia techninis grynai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Kazy. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Jūs jau atlikote savo misiją. Taip, už kalba A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Tai, gerbiami kolegos, šiuo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektu siekiama iškelti didesnius tikslus, kuriuos Energetikos ministerija yra pasiruošusi įgyvendinti iki 2030 metų. Nustatytos prioritetinės grupės, kurioms prioriteto tvarka bus suteikiami laisvi tinklų pralaidumai. Taip pat siekiama užtikrinti, kad asmenų, prioriteto tvarka gavusių laisvus pralaidumus (pavyzdžiui, gaminančių vartotojų), veikla… nepradės vykdyti gamintojo veiklos (tokiai veiklai taikomos kitokios sąlygos).
Vienas iš tikslų yra užtikrinti darnią ir subalansuotą atsinaujinančios energetikos išteklius naudojančių elektrinių plėtrą. Kai elektros energijos gamyba vykdoma savo reikmėms ir ūkio poreikiams, reglamentuojamas naujas elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, apskaitos modelis, taikant grynąjį atsiskaitymą, šio modelio sąvoka, veiklos principai, asmenys, kuriems šis modelis būtų taikomas. Siekiama užtikrinti, nepaisant žemės sklypo paskirties, kad visų žemės sklypų savininkai būtų informuojami apie planuojamą didesnę kaip 30 kilovatų įrengtos galios elektrinių statybą.
Ir pabaigai, nepaisant visų aistrų, šis paketas yra kompromisinis – yra atliepta tiek gaminančių vartotojų, tiek investuotojų interesai. Todėl kviečiu tikrai palaikyti šį įstatymo projektą, kurio laukia, kaip ir minėjau, minėtos grupės asmenų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Prieš suteikdamas žodį gerbiamam A. Skardžiui, informuoju, kad yra pasibaigęs balsavimo langas, bet pratęsiu balsavimo langą iki tol, kol apsvarstysime visą energetikos paketą, o tada nuspręsime toliau. Gerai? Tai prašom, gerbiamas Artūrai, – prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Išties kolega, kalbėjęs už, manau, pabaigė tuo, kad žemės savininkai bus informuoti. Tai neužtenka, kad nusavintum jo nuosavybę… disponuoti žeme, kad tau atsiranda apribojimai disponuoti savo turtu, kad tu negalėsi vystyti gyvenamosios statybos (ir taip toliau) savo sklype, nes kažkoks verslininkas ten gamins elektrą vėjo jėgainėje. Tai vėlgi man tai nesuprantama.
Man nesuprantama ir tokie dalykai, kad po įvykusio konkurso dėl jūrinio vėjo, staiga atsiranda noras pakeisti teisinį reglamentavimą. Tada lobistai iš to valstybinio monopolininko, kuris yra privatus juridinis asmuo (kadangi 25 % valdo privatūs asmenys), beldžiasi į komiteto duris. Kad pati ministerija jau tapo kaip užsakymų stalas, vykdantis privataus juridinio asmens pageidavimus, nedeklaruojančio savęs kaip lobisto, ir nei ministerijos darbuotojai, nei pats ministras nedeklaruoja šio lobisto interesų. Aš pacituosiu, pono M. Lingės komitete spalio 12 dieną svarstyta, kai vienas lobistas, atėjęs iš „Igničio“, prašė lengvatų vėjo elektrinėms jūroje išplėsti – iš teritorinės jūros į išskirtinę ekonominę zoną, neva būtent Biudžeto ir finansų komitetas pražiopsojo tokį dalyką. Na, seniai tokius žmones turėjo išvesti su antrankiais atėję iš STT, nes tai yra absoliutus lobizmas.
Mes matome, kad žmonių teisės ir interesai yra paminami vardan monopolininko labai kilnių tikslų. Jis per krizę nematė reikalo gelbėti, o kai tik susikrovė milijonus iš tų pačių mokesčių mokėtojų per dotacijas, dabar investuoja į kitą valstybę tam, kad ten didintų energetikos pajėgumus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Už kalbės K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš kolegų išgirdome tam tikrų baimių, nuogąstavimų, tačiau mes diskusijose su visais, su visomis pusėmis iš tikrųjų išgirdome kitaip, kad laukia šio įstatymo. Dėl ko jo laukia? Didinamos atsinaujinančių išteklių energijos dalies ambicijos – iki 2030 metų bendras energijos suvartojimas nuo 50 iki 70 %, elektros energetikos sektoriuje – nuo 70 iki 100 %, verslo gaminantiems vartotojams suteikiama galimybė naudotis grynojo atsiskaitymo modeliu, kai į tinklą patiekiama saugoti perteklinė elektros energija apskaitoma ne kilovatvalandėmis, o eurais. Tai sudaro galimybę verslo gaminančiam vartotojui mažinti elektros energijos vartojimo sąskaitas, realizuoti savo pagamintą elektros energiją.
Pažymėtina, kad šis atsiskaitymo būdas būtų taikomas juridiniams verslo gaminantiems vartotojams, išskyrus ne pelno siekiančius juridinius asmenis ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją, ir visiems gaminantiems vartotojams, eksploatuojantiems vėjo elektrą. Labai svarbu tai, kad nustatomos sąlygos nuotolinių atsinaujinančių išteklių energijos parkų vystytojams, perleidžiantiems elektros dalį gaminančiam vartotojui, taip pat apsaugoti gaminančių vartotojų interesus. Numatoma, kad gaminantys vartotojai rezervavimo mokestį mokės tik iki tada, kai bus įrengta 50 % elektrinės. Taip pat labai svarbu, kad gaminantys vartotojai kaups savo elektrą kilovatvalandėmis, nebus grynojo atsiskaitymo, taip pat, jeigu norės, jie galės jį pasirinkti. Taigi galima vardyti ir vardyti pliusus šio įstatymo, kurio laukia tiek gaminantys vartotojai, tiek verslo partneriai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba L. Nagienė. Prašau. Tuoj, sekundę, Laima.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip, sakote, labai gerai bus informuoti gyventojai apie tai, kai jų teritorijoje ir… kurie patenka nuo vieno iki keturių šioje apsaugos zonoje stiebų, kurie yra pasidarę SAZ’us, yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, jiems bus pateikiama informacija. O kaip ta informacija bus pateikiama? Vis dėlto jūs neatliepiate to, kad gyventojai būtų informuoti raštu. Jūs sakote, praplėtėme informacijos kanalą, tai yra savivaldybės puslapyje, respublikinėje spaudoje arba vietinėje spaudoje. Leiskite paklausti, kiek šiandieną yra tokių skaitančių tą vietinę spaudą ir užsisakančių? Žinome, kad pristatymas į bet kurį kaimą ir kitur… laikraščiai pabrango ir žmonės neužsisako. Savivaldybės puslapyje vyresnės kartos žmogus nepasižiūrės arba turės nuolat sekti ir žinoti, kad jo teritorijoje yra statomas vėjo jėgainių parkas. Aš manau, kad šitas informavimas neatliepia to, ko mes siekiame.
Kitas momentas dėl grynojo atsiskaitymo. Kodėl vis dėlto išskirtinai neįtraukė vėjo jėgainių? Tai man šiandieną irgi nesuprantama, todėl nepalaikau šio projekto. Turi būti vienodos konkurencijos sąlygos, taip, kaip visą laiką energetikos ministras minėdavo, visur turi būti vienodos konkurencinės sąlygos. Šiandien jos yra skirtingos, išskirtos yra saulės ir kitos grynojo atsiskaitymo – saulės ir turimos biodujų jėgainės. Gerai, jeigu dar šis pliusas buvo padarytas ir atsižvelgta bent į saulininkus, kurie kėlė klausimą, kad ne nuo 2024 m. sausio 1 d. jiems būtų taikomas grynasis atsiskaitymas. Tai gerai, kad atsirado pereinamasis laikotarpis. Vienintelis pliusas. O taip tai iš tikrųjų šio projekto nepalaikau.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba D. Kreivys. Gerbiamas ministre, prašau.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šis įstatymas tikrai labai reikšmingas – antroji dalis atsinaujinančios energetikos proveržio paketo. Pirmoji dalis davė savo rezultatą – šiandien Lietuva ne tiktai pirmauja tarp Baltijos šalių pagal atsinaujinančios energetikos plėtrą, bet yra viena iš sparčiausiai atsinaujinančią energetiką plėtojančių Europos Sąjungos šalių. Tikiuosi, kad ši paketo antroji dalis padarys Lietuvą dar sparčiau besivystančia atsinaujinančios energetikos šalimi. Jau buvo minėta, turbūt esminiai dalykai yra tie, kad pirmiausia gyventojai, žemės savininkai, galės gauti dalį gamintojo įmokos už sugeneruotą elektrą, tai yra 0,25 cento. Taip pat, kaip ir minėta, vėjo energetika tampa irgi gaminančio vartotojo schemos dalimi. Be abejo, turbūt dėl aiškių priežasčių, kurias minėjo komiteto pirmininkas, dėl vėjo gamybos pastovumo, negali būti tokiomis pačiomis sąlygomis ta schema taikoma kaip ir saulės energetikai. Taip pat yra daugybė dalykų, kurie apsaugos vartotojus, nutolusių saulės elektrinių gamintojus ir leis jiems būti tikriems, kad įsigyta elektrinė tikrai jiems bus pastatyta. Tiek turbūt. Daug vėlgi būtų galima kalbėti apie paketą, patys matėte, kiek yra pataisų. Džiaugiuosi, kad pagaliau yra suderinti tiek gaminančių vartotojų, tiek vystytojų interesai šiame įstatyme. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gražiai čia ministras prisimelavo. Aišku, vėjininkai, matyt, dirba labai gerai, nes jiems 100 mln. kompensacijų savininkams nebereikės mokėti. Bet ką žmonės buvo priversti daryti? Jie priversti organizuoti partizaninį pasipriešinimą, nes iš jų atimamos teisės į jų turtą, kažką statyti negaunant kompensacijos. Anksčiau, kai jie sutikdavo, duodavo sutikimą, gaudavo kompensaciją, dabar – špygą, ne kompensaciją. Dabar tik beliko, kad jeigu geranoriškai įmonė duos, tai kažkiek duos. Tai griaukite toliau visą tą dalyką. Sakote, gerinate sąlygas. Bloginate jūs tas sąlygas, ne gerinate. Tai griaukite, gerai, griaukite. Dabar iš tikrųjų žmonės, kaip Širvintose, susibūrę į partizaninį pasipriešinimą dėl jėgainių, išsiima statybos leidimus, išsiima kitus dalykus, kad tik sustabdytų tuos parkus. Dabar visur vyks tas pats. Mes būsime tie Seimo nariai, kurie padėsime tą partizaninį pasipriešinimą daryti, kad apgintume konstitucines teises į savo turtą. Ką jūs darote?! Tai gerai, varykite toliau, būkite bolševikais.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir prieš kalba V. Fiodorovas. Prašau, Viktorai.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų man keista girdėti, kai vienas ministras džiaugiasi ir dėl būsimų pajėgumų, o kitas ministras, lankydamasis regionuose, kalba, kad nieko negalima padaryti – vėjo jėgainės ir visi kiti dalykai bus ir žmonės yra bejėgiai. Įstatymas, aišku, čia panašu, kad nesaugos gyventojų. Bet aš negaliu ginčytis, tikrai didžiulį darbą Ekonomikos komitetas padarė, įstatyme tikrai yra daug galbūt tikrai pozityvių nuostatų, kurios yra vertos dėmesio ir tikrai vertos priimti. Tačiau, kaip ir minėjau, ministrui besidžiaugiant būsimais pajėgumais, man atrodo, kad yra tiktai daugiau kalbos, marketingas, nes, žinote… Ir dabar yra įmonių, kurios yra suinteresuotos įsidiegti, pavyzdžiui, saulės elektrines. Man keista ir skamba praktiškai neįmanomai, kai įmonė paprašo dešimties kilovatų saulės elektrinei įsirengti sau ant stogo, o jinai iš ESO gauna sąlygas už 1,5 mln. eurų. Gyvenime neatsipirks toks dalykas. Vadinasi, tai yra daugiau tik kalbos, daugiau marketingas ir jokių galimybių pasiekti tuos pajėgumus, apie kuriuos kalba ministras. Visiškas absurdas. Kita įmonė – 30 kilovatų gauna pasiūlymą už 2,5 mln. eurų. Tai nėra vieta, kažkokia Dievo pamiršta vieta, kažkokia, nežinau, dykuma be jokios pramonės. Tai yra pramonės rajonai, kuriuose iš esmės valstybė jau dabar turėjo būti investavusi į pajėgumus ir nestabdyti plėtros. Taigi, nepaisant to, kad įstatyme yra tikrai neblogų nuostatų, bet iki šiol padaryti dalykai buvo tiktai daugiau deklaratyvūs. Niekur tai nenuvedė, prie tokių rezultatų, kuriuos mes, nežinau, visą šią kadenciją diskutavome, kad Lietuva turėtų pasiekti. Todėl aš į šitą įstatymo projektą žiūriu rezervuotai.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašau balsuoti.
Deja, balsavo 64. Atidėsime galutinį balsavimą kitam kartui. (Balsai salėje) Vis tiek turime aptarti, jeigu… Nežinau, kaip čia pasielgti? Nepriimtas pagrindinis įstatymas, ar yra prasmė svarstyti lydimuosius? (Balsai salėje) Galime balsuoti. Gerai.
17.41 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1001 5 ir 15 straipsnių pakeitimo ir 17 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2829(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.2 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2829(2). K. Starkevičius. Prašau. Šiandien K. Starkevičiaus valanda.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Šitas įstatymas dabar nebeaktualus, jisai yra perteklinis ir svarstyti nebūtina, nes mes išsprendėme anuose.
PIRMININKAS. Galime vertinti, kad… Taip, nereikia svarstyti.
17.42 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-3.3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2830(2). Turbūt tas pats variantas. Taip, prašau, gerbiamas Kazy.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia projektas Nr. XIVP-2830, taip?
PIRMININKAS. Taip, projektas Nr. XIVP-2830. Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymų.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra Seimo narių…
PIRMININKAS. D. Kreivio ir K. Starkevičiaus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). D. Kreivio ir mano pasiūlymas, jam komitetas yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime pritarti 1 straipsniui? A. Mazuronis dėl vedimo tvarkos? Prašau, gerbiamas Andriau.
A. MAZURONIS (DPF). Aš pasiklausti norėjau. Gerbiamas pirmininke, man šiek tiek toks lengvas konfūzas. Sakė, įstatymas perteklinis, bet kažkaip mes nujudėjome toliau. Tai, aš suprantu, arba atmestume, arba priimtume kokią nors išvadą – kaip nors apsispręsti turime. Įstatymas perteklinis ir tiesiog važiuojame. Kas čia atsitiko, galite pasakyti?
PIRMININKAS. Sekretoriatas aiškina, kad nebeaktualus priėmus tam tikrus…
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kai mes priėmėme pagrindinį, jisai tapo neaktualus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mes pagrindinio šiaip nepriėmėme, jeigu iš tikrųjų.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, dar nepriėmėme, bet…
PIRMININKAS. Gal tada… Tada mano siūlymas apskritai nesvarstyti lydimųjų, kol nebus priimtas pagrindinis įstatymas.
A. MAZURONIS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Tinka? Ačiū. Ačiū, gerbiamas kolega Andriau, už… (Balsai salėje) Tai gerai. Gerbiami kolegos… Dar premjerė, prašom. Gerbiama premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jeigu dėl antrojo komiteto pasiūlymas buvo atmesti, kaip aš suprantu, tai balsuojame dėl atmetimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Mes priėmėme sprendimą, kadangi nepavyko priimti pagrindinio įstatymo, nėra prasmės ir lydimųjų svarstyti. Kai priimsime pagrindinį, tada ir svarstysime. (Šurmulys salėje)
Kitas klausimas. Yra siūlymas, kolegos. Kolegos, yra siūlymas. Prašau, dar Jurgis per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, kad tikrai komitetas neaiškiai suformulavo tokią formuluotę, kad projektas nebeaktualus – ji Statute nenumatyta. Galbūt jeigu šiandien mes nebesvarstysime, komitetas tiesiai šviesiai suformuluos siūlymus atmesti tuos, kurie neaktualūs.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai, tai dabar mes jau nusprendėme. (Kalba visi kartu) Ačiū, ačiū. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, nusprendžiau, kad nebesvarstome šitų klausimų. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, dar yra daug priėmimų. Aš suprantu, kad mes tuoj, už 15 minučių, pereisime į kitą balsavimo langą nuosekliai. Yra pasiūlymas, kad atsipalaiduotume, paimti pateikimą. Galėsite atlikti keletą fiziologinių poreikių. Galime taip? Ačiū.
17.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3401 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektas Nr. XIVP-3401.
A. MAZURONIS (DPF). Dėl vedimo tvarkos galiu?
PIRMININKAS. Gerbiamas V. Juozapaitis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Kol ateis, aš labai trumpai. Gerbiamas pirmininke, sakėte – fiziologinių poreikių. Gal galite detalizuoti, apie ką jūs čia kalbėjote? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Suvaikščioti į tualetą. A. Jakavonytė. Prašom, gerbiamoji.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto posėdžio gruodžio 13 dienos protokolas Nr. 121-P-40. Svarstyta dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo. Nutarta pritarti V. Ščiglienės kandidatūrai į Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko pareigas ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininko skyrimo“ projektą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, pretendente. Prašom į tribūną. Prašom prisistatyti.
V. ŠČIGLIENĖ. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Kodėl kandidatuoju antrajai kadencijai? Vadybos požiūriu – vedama strateginės krypties tęstinumo siekio, veiklos ir darbų nuoseklumo, žmogiškuoju ir profesiniu požiūriu – tikiu tuo, ką darau, veiklos prasmingumu ir pradėtų, bet dar neužbaigtų darbų jausmo. Paveldo komisija yra kolegiali institucija, ją sudaro 12 narių ekspertų. Septintosios kadencijos pirmininko pareigas einu trejus su puse metų ir atsakingai pareiškiu, jog komisija yra darni, vieninga, o priimami nutarimai ir sprendimai, kaip ir veikla, pasižymi kompetencija, profesionalumu.
Vertinant organizacinės raidos aspektu, Paveldo komisiją galima vadinti laviruojančia tarp augimo ir klestėjimo fazių. Tai nereiškia, kad nėra problemų, nes paveldo lauke visada bus problemų, ką spręsti. Priešingai, sprendžiame tas problemas kaip kultūros paveldo ekspertai, apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimus, kuriame vertę, taip stiprindami patariamąją mūsų institucijos funkciją.
Gerbiami Seimo nariai, toliau pristatysiu savo, kaip kandidatės į Paveldo komisijos pirmininkus, veiklos planą, kurį grindžiu praėjusios kadencijos darbų rezultatų savianalize.
Kuomet kandidatavau pirmajai kadencijai, išsikėliau tokias tris kryptis. Tai yra Lietuvos teisinio reguliavimo tobulinimas, tarptautinių dokumentų, ypač ratifikuotų konvencijų, integracija į Lietuvos teisinį reguliavimą ir jų veikimo užtikrinimas ir paveldo edukacija. Visos tos kryptys tikrai pasiteisino, vadinasi, prielaidos irgi pasiteisino.
Svarbiausi darbai, kuriuos pavyko nuveikti per septintąją kadenciją. Aš paminėsiu pačius svarbiausius sprendimus. Tačiau prieš tai noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų sprendimai yra neimperatyvūs, tačiau mes dirbame taip, kad sprendimų tikrai nepamirštame, nepadedame – intensyviai dirbame, kad ten išsakyti ekspertiniai patarimai ir rekomendacijos būtų įgyvendintos. Toks mūsų veikimo principas. Tarkime, kadangi jau yra parengtas ir netrukus bus svarstomas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, kuris yra labai labai svarbus ir reikalingas, mes, septintoji Paveldo komisija, irgi labai svarbiu uždaviniu laikėme šitą įstatymą ir buvome pirmieji ekspertai, kurie Kultūros ministerijai pateikėme išsamią analizę, o toliau Kultūros ministerija jau rengė projektą, ir dalyvavome visoje toje veikloje.
Kiti dokumentai, turint galvoje tą trumpą laiką, tai yra bendradarbiavimas su prezidentūra, tai yra forumai dėl UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos nuostatų… tokį sprendimą esame priėmę. Taip pat šiais metais, dvejus metus skyrėme labai daug dėmesio dvarų apsaugai ir identifikavome labai rimtas problemas. Ne tik identifikavome, bet jas sprendžiame. Taip pat buvo prezidentūroje forumas ir sprendėme tas problemas. Žinoma, tai ir statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas, ir lydimasis sprendimas. Norėčiau paminėti ir dar vieną sprendimą dėl Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje apsaugos politikos, ten irgi pasiekėme labai konkrečių rezultatų.
Tęsiant šią kryptį, būtent kultūros paveldo apsaugos teisinio reguliavimo tobulinimo, svarbu, kad mes, kaip ekspertinė institucija, keliame klausimą ne kas, o bandome atsakyti kodėl, kaip, kokiu būdu. Tęsdami šią kryptį, mes toliau skirsime dėmesio Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo tobulinimui, Kultūros pagrindų įstatymo, Statybų kodekso ir Statybų įstatymo, regionams ir savivaldybėms, žinoma, ir Kultūros paveldo departamento veiklai.
Antroji kryptis yra bendradarbiavimas bei tarptautinių dokumentų integravimas į Lietuvos teisinį reguliavimą. Trumpindama aš tiesiog konstatuoju, kad tai tiesiogiai susiję su mūsų funkcijomis ir uždaviniais. Iš viso Paveldo komisija dirba taip, kad atlieptų mūsų pagrindinio įstatymo ir institucijos funkcijas ir uždavinius. Ši veikla yra susijusi būtent su UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija, su Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, Kultūros raiškos įvairovės konvencija, jai taip pat skirsime dėmesio. Taip pat…
PIRMININKAS. Gerai, šiaip jau ačiū, laikas.
V. ŠČIGLIENĖ. Gerai, mano laikas baigėsi.
PIRMININKAS. Yra dar norinčių paklausti? Yra trys kolegos Seimo nariai, kurie nori paklausti. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia taip keistai jūs paskyrėte kandidatei 6 minutes 38 sekundes kalbėti. Taip niekada nebūdavo. Bet ne apie tai.
Gerbiama pretendente, kai pirmą kadenciją pradėjote dirbti, mums buvo neramu, kaip suderinsite tą akademinį darbą su praktiniu. Atėjote iš akademinės daugiau aplinkos. Ar teko pasitelkti savo akademinę patirtį pirmoje kadencijoje?
Ir antras dalykas. Pasakėte, kad daug dėmesio skyrėte dvarviečių problemoms spręsti. Visada buvo problema, kad po 1990 metų dvarvietėse buvo tokių vietų, kai keli objektai ten būdavo, vienas būdavo valstybės ir keli privatininkų, kurie sugebėjo kažkaip privatizuoti po 1990 metų. Tai ar tų problemų kiek sumažėjo, kai yra keli šeimininkai? Ačiū.
V. ŠČIGLIENĖ. Nuoširdžiai dėkoju už klausimą. Kaip ir planavau, visą savo teorinę patirtį tikrai panaudojau savo veikloje. Turint galvoje, kad Paveldo komisija kolegiali, yra ne tik teoretikų, bet ir praktikų, buvo labai svarbu tas teorines žinias ir įgūdžius sujungti su praktinėmis tokiomis patirtimis ir kompetencijomis. Manau, kad tikrai niekas nenukentėjo. Žinoma, aš paskaitoms negaliu skirti tiek daug laiko, nes tikrai labai tikiu savo darbu Paveldo komisijoje, tikrai visą savo energiją skiriu šiam darbui ir tikrai tarnauju valstybei. Toks būtų atsakymas į pirmąjį klausimą.
O dvarai kelia daug rūpesčių ir ši problema niekur nedingo. Dar liūdniausia yra tai, kad po mūsų dvejus metus trukusio ir teorinio, ir praktinio tyrimo lauko paaiškėjo, kad daugelis neprivatizuotinų dvarų, teritorijų vis dėlto kažkokiu būdu kai kurie objektai, kadangi, na, dvarą mes suvokiame kaip kompleksą, buvo vis tiktai privatizuoti. Tai problemų iš tikrųjų yra. Sprendimu, kurį mes paskelbėme Teisės aktų registre, mes labai didžiuojamės, nes jis yra labai brandus, bet dar svarbiau yra tai, kad po forumo prezidentūroje yra numatyti konkretūs veiksmai, kaip tas problemas spręsti. Tikrai turime tai išspręsti, ko, deja, neįvyko per 30 metų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Primenu, kad klausti maždaug minutę, o atsakymas – porą minučių. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų tai malonu susipažinti. Aš esu vienmandatininkė ir žinau, kaip dirba paveldo specialistė, ji tikrai labai rūpinasi. Prašom pasakyti dėl dvarų. Visada didžiausia problema savivaldai yra lėšos ir, jeigu tų lėšų nepakanka ir jeigu negauna iš valstybės biudžeto, tai mes tų dvarų iki galo sutvarkyti ir negalime. Kartais iš tikrųjų tie, kurie yra investavę savo lėšas, iš Europos Sąjungos lėšų gal galėjo gauti, tie labai gražiai susitvarkė, tie kompleksai labai gražiai vystomi ir net išperkami kai kurie ir šalia komplekso esantys. Tai kiek jūs planuojate kitiems metams padėti, kad galėtume išsaugoti tuos dvarus mūsų Lietuvoje? Jie mums iš tikrųjų yra labai svarbus paveldas. Ir dėl edukacijų. Gal galite įvardinti, ar jums pavyko įgyvendinti, kad būtent paveldo edukacijos plėstųsi ir daugiau sužinotų apie tai mūsų jaunimas ir džiaugtųsi, ką mes turime Lietuvoje?
V. ŠČIGLIENĖ. Nepaprastai dėkoju už klausimą. Tai dėl lėšų. Taip, nekilnojamasis kultūros paveldas reikalauja labai didelių investicijų, be jokios abejonės, bet nekelčiau šito klausimo, kad vien tiktai tai yra lėšų klausimas. Vis tiktai mes turime, mes, kaip valstybė, mes, kaip institucijos, turime daryti viską, kad galėtume padėti tiems, kurie ryžtasi išsaugoti tuos dvarus ir autentiškumą. Štai čia šita tokia vertybinė nuostata turi būti pirmiausia. O savivalda skiria nemažai dėmesio. Kadangi mes vieninteliai Lietuvoje 26 metus vykdome savivaldybių lėšų tyrimą, nes niekas tokio tyrimo nevykdo, ir per šitą kadenciją, matydama, kad tai yra labai svarbus darbas, mes dirbome toliau ir jau netrukus pristatysime paveldosaugos indeksą, ko irgi dar niekada nebuvo ir dar net neteko galimybės pristatyti. Tai savivalda iš tikrųjų skiria dėmesio dvarams. Žodžiu, čia toks labai labai platus klausimas.
Bet aš noriu pereiti prie edukacijos. Mes, kaip ekspertai, skiriame didžiulį dėmesį patarti ir, na, kažkokioms ekspertinėms kompetencijoms, tačiau mūsų uždaviniuose yra ir tokia funkcija kaip sklaida. Kaip ta sklaida, jeigu institucija maža ir visa kita? Suradome modelį, suradome raktą ir juo negaliu atsidžiaugti. Mes šiais metais turėjome paveldo apdovanojimus, sukūrėme visą paveldo DNR identitetą ir mes per sklaidą norime ne tik skleisti, bet keisti nuomonę apie paveldą, nes paveldas daug kam atrodo tai, kas kelia labai daug rūpesčių, o mes norime pamažu keisti požiūrį į paveldą, kad jis būtų paprastas ir suprantamas ir kad jis nebaugintų tų, kurie pradeda šitą sunkų darbą paveldo srityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji pretendente, kad jūsų atsakymas būtų trumpas aš irgi trumpai paklausiu. Jūs įvertinote savo komisijos, gal ir savo darbą, ir cituoju tokį sakinį: „Komisijos veiklą vertinu tarp augimo ir klestėjimo fazės.“ Ką tai galėtų reikšti, ar galėtumėte pasakyti taip dešimties balų skalėje, nes tarp klestėjimo ir augimo fazių mes nežinome, kokios kitos fazės yra.
V. ŠČIGLIENĖ. Iš tikrųjų čia vadybos požiūriu yra tokia vadybos teorija, kuri kalba apie tai, kad organizacinė struktūra pasiekia beveik aukščiausią savo laipsnį. Tai būtų tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji. Jūs atsakėte į visus klausimus. Čia nebus balsuojama. Pagrindiniu komitetu… Čia už, prieš nereikia kalbėti? Nereikia. Ačiū, ačiū.
V. ŠČIGLIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Aš turiu pagarsinti, koks komitetas ir kada svarstysime. Manau, kad neprieštarausite, kad pagrindiniu komitetu būtų Kultūros komitetas ir būtų svarstoma gruodžio 21 dieną. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Informuoju, kolegos, kad prasidėjo dar vienas balsavimo langas, kuris tęsis iki 19 valandos arba tol, kol mes baigsime visą darbotvarkę. Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės.
18.00 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71, 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089(2). Pranešėjas – R. Lopata. Taip, kol eina, aš jau pradedu. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra.
R. LOPATA (LSF). Visi gauti pasiūlymai yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komitetas pritarė visiems.
PIRMININKAS. Galime drauge sutarti, kad visiems straipsniams, dėl kurių buvo Teisės departamento pasiūlymai, pritarta? Galime? Ačiū. Dėl 3 straipsnio nėra. Čia visi straipsniai? Gerai. 4 straipsnis. 2 straipsniui pritarta, 3 straipsniui pritarta, 4 straipsniui pritarta su Teisės departamento pastabomis. Dėl viso pasisakančių nėra. Balsuojame. Aš kviečiu į salę. Tuoj, dar keletas sekundžių.
Užsiregistravo tik 58. Nepritarta, neužteko užsiregistravusiųjų. Palikome geresniems laikams.
18.03 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2). A. Kupčinskas. Prašome, gerbiamas Andriau. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai jūs nutarėte nepritarti. Gal dar paargumentuokite čia. Prašome į tribūną. Yra viena, dvi, trys. Andriau!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai geras projektas, siūlau pritarti. Ir komitetas tą patį pasiūlė.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, dėl 1 straipsnio Teisės departamento pastaba, komiteto nuomonė – nepritarti. Aš visko neskaitysiu, nes iš tiesų čia dar daugiau laiko atimtume, bet pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dar palaukite. Ir dėl 2 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, jam pritarėte. Ir dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymų.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, dėl Teisės departamento pasiūlymo dėl 3 straipsnio komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 2 taip pat?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, dėl 2 straipsnio taip pat.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti visiems straipsniams? Ačiū, pritarta. Balsuojame. Kalbėti norinčių, tikiuosi, nėra? (Šurmulys salėje) Taip, prašau balsuoti. (Balsai salėje) Pakartosime balsavimą, čia bus nesunku, jeigu ką.
Nėra. Deja, tik 56. Gerai, siūlau padaryti taip: svarstome, bet kol kas nebalsuojame. Balsuosime už kokių 15 minučių, gerai?
Darbotvarkės 2-11 klausimas. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, mes patvirtinome darbotvarkę, kurioje nuo 18 val. iki 19 val. numatytas balsavimo langas. Dabar yra tik 11-as, o klausimų turbūt yra dar 30. Dirbame toliau.
18.06 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-473(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-473(2). A. Bagdonas turėtų… Taip pat priėmimas. Ar L. Mogenienė? L. Mogenienės nėra. Kas iš komiteto galėtų?
Na, gerai, aš paskaitysiu. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui? Dėl 2 straipsnio taip pat yra pasiūlymų. Čia vis tiek reikėtų komiteto nuomonės, nes yra siūlymas nepritarti Teisės departamento pasiūlymui. Gal A. Bagdonas gali? Ar A. Kupčinskas? Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Prašome argumentuoti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, komitetas siūlo pritarti. Projektu siūloma numatyti, kad socialinio verslo subjektais galės būti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, todėl nuostatos dėl socialinio verslo subjektų labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės neatitiks keičiamame 3 straipsnyje tų požymių. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Tai jūs čia pritarėte kitam pasiūlymui, kuris pajuodintas yra.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sakėte dėl 2 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 2 straipsnio, kur nepritarti.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai kurį mes – 2 ar 3 straipsnį?
PIRMININKAS. Jūs paskaitėte turbūt dėl 3 straipsnio?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Aš dėl 3 straipsnio paskaičiau.
PIRMININKAS. O dėl 2 straipsnio yra nepritarti, dėl 3 straipsnio jūs pritarėte?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 2 straipsniui nepritarėte, tai kodėl?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Dėl 2 straipsnio nepritarėme.
PIRMININKAS. Kodėl?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). 1 straipsniui pritarėme, 2 straipsniui nepritarėme, 3 straipsniui pritarėme, ir taip toliau.
PIRMININKAS. Žodžiu, nekomentuosite. Gerai.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Galime sutarti, kad komiteto nuomonei pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Toliau yra A. Bagdono pasiūlymas, jam pritarė. Taip, gerbiamas kolega.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Andriau, norite dar pasisakyti?
A. BAGDONAS (LSF). Aš manau, kad nėra prasmės. Komitetas, pritarė bendru sutarimu, bet jeigu… Galiu pristatyti?
PIRMININKAS. Taip, prašom. Pagal Statutą reikia pristatyti. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, projektu siūloma numatyti, kad viena iš būtinų socialinio verslo subjekto veiklos sąlygų yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos ne pajamų, o pelno dalies naudojimas socialiniam ar (ir) aplinkosauginiam poveikiui kurti. Atitinkamai projekto nuostatas siūloma patikslinti.
PIRMININKAS. Aišku, ir šitam pasiūlymui komitetas pritarė.
A. BAGDONAS (LSF). Tai komitetas pritarė. Dėkoju komitetui.
PIRMININKAS. Nereikia atskirai balsuoti. Taip, yra Teisės departamento pastaba. Dėl 2 straipsnio dar yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas irgi nepritarė. Tai… (Balsai salėje) Mes 1 straipsnį priėmėme bendru sutarimu. Patvirtinome bendru sutarimu, priėmėme. Galime pritarti 2 straipsniui su komiteto formuluotėmis? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio nėra. Dėl 4 straipsnio taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento, jam komitetas pritarė iš dalies. Tai gal argumentacija, Andriau?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Projekto nuostatas „dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėties papildymo Socialinio verslo asociacijos atstovais“ siūloma išbraukti kaip perteklines.
PIRMININKAS. Galime šitam pritarti su komiteto redakcija? Ir dar yra vienas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Dėl to paties straipsnio, dėl 4 straipsnio, priešpaskutinio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Projekto 4 straipsnio nuostatas dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sudėties papildymo Socialinio verslo asociacijos atstovais siūlome išbraukti kaip perteklines. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Čia tik suformuluota – pritarti bendru sutarimu, bet turbūt nepritarti. Gerai, dėl viso… Galime pritarti 4 straipsniui su komiteto sprendimu? Ačiū. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū.
Dėl viso įstatymo projekto už kalba L. Savickas. Jo nematau. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Gerbiami kolegos, dabar mus atidžiai stebi didžioji dalis socialinio verslo bendruomenės. Ji jau aštuonerius metus laukia teisinio pripažinimo. Šiandien vis dar neturime aiškaus socialinio verslo apibrėžimo, tad kiekviena institucija pagal savo pačių susigalvotas taisykles gali vertinti, ar viena ar kita įmonė yra socialinis verslas, ar ne. O taip neturėtų būti, ypač kai kalbama apie finansus. Socialinis verslas pirmenybę teikia žmonėms ir planetai, todėl šis verslo modelis skirtas mūsų Lietuvos žmonių gyvenimui pagerinti ir spręsti mus supančiai aplinkai kylančius iššūkius. Šis apibrėžimas bus svarbus atspirties taškas, nuo kurio galėsime pradėti kurti tvarią socialinio verslo plėtrą, įgalinančią teisinę bazę ir palankią aplinką. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą.
Gerbiami kolegos, šio įstatymo projekto, kaip ir minėjau, socialinio verslo įmonės laukia jau aštuonerius metus. Labai kviečiu visus, tiek poziciją, tiek opoziciją, įsidėti visgi korteles ir priimti ilgai lauktą įstatymo projektą. Labai visiems ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Bandome balsuoti. Matome, kad yra kortelių skaičius.
Vis tiek nėra 71, nors matome, kad kortelių yra virš 70.
18.12 val.
Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-12.1 klausimas – Darbo kodekso 248 ir 258 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1607(3). Ir nemažai lydimųjų. Priėmimas.
Yra trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. Galime straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Už nori kalbėti T. Tomilinas, bet jo… nekalbės. J. Džiugelis. Nekalbėsite? Aišku. Ačiū. Premjere, prašom. Tuoj, minutėlę, įjungsiu.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau apeliuoti į kolegas, kurie yra įsidėję korteles. Čia yra opozicijos projektas, būkite geri, balsuokite bent už savo projektą.
PIRMININKAS. Pabandome dėl šito klausimo. Balsuojame. Raginimas suveikė.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76: už – 75, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.14 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 25, 71 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089(2) (priėmimo tęsinys)
Gal pabalsuojame dėl darbotvarkės 2-9 klausimo ir 2-10 klausimo. Dabar darbotvarkės 2-9 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3089. Prašom balsuoti. Nuomonės jau buvo išsakytos. Neskubėkite. Darbotvarkės 2-10 klausimas. Atsiprašau, darbotvarkės 2-9 klausimas. Viskas čia teisingai.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74: už – 74. Įstatymas priimtas. (Gongas) Ačiū.
18.15 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2402(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2402(2). (Balsai salėje) Šiam klausimui palaikymo nerasta.
18.15 val.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo Nr. VIII-935 2, 3, 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-473(2) (priėmimo tęsinys)
Tai gerai. Darbotvarkės 2-11 klausimas. Balsuojame dėl Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 76 – balsavo už 75, Smulkiojo verslo įstatymui pritarta. (Gongas) Priimta.
18.16 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2792(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12.2 klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2792(3). Du straipsniai. Dėl straipsnių pasiūlymų nėra, pasisakančių už… Galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Taip, 80 užsiregistravo ir balsavo už 80. Priimta. (Gongas)
18.16 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 5, 7, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12.3 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 5, 7, 34 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2793(3). Prašau. Tai yra pastraipsniui, atsiprašau. Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Yra dėl 4 straipsnio Teisės departamento pastabų, kurioms komitetas pritarė. Galime pritarti jam su komiteto sprendimu? Ačiū.
Ir dėl viso įstatymo. Atsiprašau, ačiū. 5 straipsnis – įsigaliojimas, taip pat pastabų nėra. Galime pritarti? Gerai, pritarta.
Dėl viso? Taip, nėra pasisakančių. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 – vienbalsiai pritarta. Priimta. (Gongas)
18.18 val.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimą… Oi, atsiprašau, 2-13 klausimas, aš jau skubu į priekį. Atsiprašau, Laurynai, kad neleidau pasisakyti, bet turbūt nieko prieš.
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2375(2). Prašom, pranešėjas yra. Laurynai! Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai, kviečiu į tribūną, nes čia yra pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas Seimo narių T. Tomilino ir A. Širinskienės. Tomai, pristatysite savo pasiūlymus? Taip, prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai simbolinė vieta. Kaip tik įvyko šioks toks nesusikalbėjimas tarp pozicijos ir opozicijos, tarp Vyriausybės ir Seimo. Tai jūs turite šansą ištaisyti situaciją ir balsuoti už pasiūlymą, kurį pateikiau aš ir A. Širinskienė, o Nacionalinio saugumo komitetas jam pritarė. (Balsas salėje: „Negali būti.“) (Juokas salėje) Taip, pritaria. Tai dėl to parodykite gerą valią. Tai yra dėl Seimo savigarbos, dėl Seimo rolės krizių metu, kai Seimas po pusės metų, kai Vyriausybė įveda ekstremaliąją padėtį ar krizinę padėtį, vis dėlto turi teisę peržiūrėti šį sprendimą. Taip, mes darėme kompromisą. Mes apsunkinome šią galimybę Seimui atšaukti Vyriausybės įvestą ekstremaliąją padėtį įvedėme 2/3 balsų kvotą, tai reiškia, kad nebus taip paprasta Vyriausybės nuomonę nugalėti. Tačiau vis dėlto teisinėje valstybėje Seimas turi priimti galutinius sprendimus, o ne kažkokia komisija prie Vyriausybės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Na, ir komiteto pirmininkas. Pakomentuokite pritarimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Turiu pripažinti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė: 5 balsai už, 4 – prieš. Buvo labai susitelkusi opozicija. (Juokas salėje) Kaip sakė kažkada T. Tomilinas, čia vienas svarbiausių ir fundamentaliausių parlamentinės demokratijos įstatymų, tai matau, kaip jums, visai opozicijai, tai fundamentaliai svarbu.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Galime pritarti straipsniui? (Balsai salėje) Jūs dėl viso ar dėl straipsnio? (Balsai salėje) Minutėlę. Gerai, tada visa procedūra. Ar yra 29, kurie pritaria pasiūlymui? Tada taip formuluojame.
Yra 26. Pasiūlymui nepritarta. Nėra 29, kad jis būtų svarstomas. Taip, dėl viso 1 straipsnio nėra pasisakančių. Dabar dėl viso įstatymo projekto. Taip, nebėra norinčių pasisakyti. Balsuojame.
Deja, 71 dalyvaujančio balsavime nėra. Nepriimta.
18.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektas Nr. XIVP-3320(2). Yra dėl preambulės kolegų D. Asanavičiūtės, E. Pupinio ir J. Šiugždinienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Tai pristatykite kas nors iš… Dalia. Prašau, gerbiama Dalia. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Prašau, Dalia.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Mes sutinkame su komiteto išvada. O pristatymas tas, kad išbrauktume, jog dėl neapibrėžtos situacijos dėl atlyginimų mokytojo specialybė nesirenkama, nes iš EBPO ataskaitos matyti, kad tai ne vienintelė priežastis, yra ir daugiau priežasčių. Vienos iš profesinių sąjungų atliktas tyrimas parodė, kad taip pat ir patyčių tarp mokinių ir administracijos problema, taip pat ir visuomenės nuostatų ir nuomonių dėl mokytojų ir šitos profesijos. Todėl, na, komitetas pritarė. Mums puikiai tinka. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos Andrius? Prašau, gerbiamas Andriau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš valdantiesiems ir L. Kasčiūnui norėčiau pasakyti, panašu, kad situacija jau pasidarė tokia, aš jaučiu pagal nuotaikas šitoje pusėje, kad, gali būti, jau net L. Kasčiūno atsiprašymo per šoninį mikrofoną net ir konstruktyviajai opozicijos daliai nepakaks. Panašu, kad priėmimų stadija gali šiandien jau būti pasibaigusi.
PIRMININKAS. Ačiū už replikas. Taip, pritariame kolegų pasiūlymui. 1 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Dėl viso. Dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti auditą kalbančių nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 68: už – 66, prieš nėra, susilaikė 1. Pavedimas atlikti auditą priimtas.
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas. (Balsai salėje) Oi, atsiprašau. (Gongas) Pavedimas (kaip čia?) priimtas.
Replika. Prašau, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai. Kreipčiausi į gerbiamus opozicijos atstovus, įsijautusius į tą blokavimą. Bent už savo inicijuotus projektus jūs gal galite pabalsuoti, nes juokingai atrodo. Dėl šio projekto dėl to audito nereikėjo net 71 balso. Prieš tai, kur L. Kasčiūnas teikė, tai irgi opozicijos išprašytas projektas. Kad papildomai užsimanė ponas T. Tomilinas dar daugiau, tai aš nemanau, kad yra pagrindas boikotuoti.
A. MAZURONIS (DPF). Labai trumpai.
PIRMININKAS. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Viskas. Aš tikrai norėjau padėkoti, kad konstruktyviai pabalsavote. Tikrai dėkui. Mes, bent jau tie, kurie esame, tikrai balsuojame ir dalyvaujame. Gaila, kad šiek tiek trūksta.
PIRMININKAS. Ačiū.
18.26 val.
Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-887(6)VK (priėmimas)
Kolegos, Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 102 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-887(6). J. Urbanavičius. Dėl 1 straipsnio yra K. Starkevičiaus pasiūlymas. Pakomentuokite. Gal Kazys…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gal trumpai. Šiaip į visus siūlymus komitetas atsižvelgė ir jiems pritarė iš dalies. Buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento daugiau redakciniai siūlymai, o Kazimiero visiems siūlymams yra pritarta ir ten diskusijų daug nekilo. Siūlyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Čia buvo kolegos K. Starkevičiaus pasiūlymas dėl 2 straipsnio, taip? 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Galime. Kazy Starkevičiau, pristatykite savo pasiūlymą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Siūlau pritarti. Kaip žinote, tiesiamas strateginis objektas – „Rail Baltica“ geležinkelis ir ten reikia nutiesti kelią. Ši įstatymo pataisa suteiks galimybes investuotojams greičiausiu ir pigiausiu būdu nutiesti kelią ir toliau tiesti geležinkelį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 palaikantys šitą siūlymą?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Yra.
PIRMININKAS. Pabalsuojame. Trys rankos pakilo, tai aš negaliu nuspręsti. Taip, 75. Akivaizdu. Gerai, komiteto išvada.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų komiteto išvada – pritarti.
PIRMININKAS. Iš dalies?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Iš dalies.
PIRMININKAS. Galime pritarti? Tinka, Kazy? Kazio nebėra.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Tinka.
PIRMININKAS. Tinka pasiūlymas. Toliau yra dėl 2 straipsnio… Pritariame 2 straipsniui bendru sutarimu?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, galime.
PIRMININKAS. 3 straipsnis, dėl kurio yra Teisės departamento.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Irgi redakcinė. Mes pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ir dar yra dėl 3 straipsnio K. Starkevičiaus pasiūlymas. Sakykim, kad 29 yra. Gerbiamas Kazy, pristatykite dar.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jis susijęs su pirmu mano pristatymu. Tiesiamas „Rail Baltica“ geležinkelis, reikia nutiesti kelią, reikia paimti tam tikrą plotą žemės ir nutiesti tą kelią, o po to vėl jį sutvarkyti, kai bus įrengtas geležinkelis.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Bet tuo sprendimu atsiranda naujas 4 straipsnis. Jam galime pritarti bendru sutarimu?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. 5 straipsnis. Yra Teisės departamento, pritarta iš dalies. Galime pritarti?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Taip pat dar yra K. Starkevičiaus.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia jis irgi yra susijęs su tuo pačiu, kurį jau pristačiau. Tik atskiri straipsniai.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitete pritarėme.
PIRMININKAS. Galime pritarti 5 straipsniui?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir 6 straipsnis, dėl kurio yra Teisės departamento ir gerbiamo K. Starkevičiaus pasiūlymas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat susijęs. Atsižvelgėme, pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti ir 6 straipsniui su pataisymais?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Ir 7 straipsnis – įsigaliojimo data.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip pat pritarėme.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl viso. Ačiū, gerbiamas Justinai.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarėme iš dalies, taip.
PIRMININKAS. Pritarti. Pavadinimą perskaityti. Taip, visas įstatymo projektas papildomas 101 ir 12 straipsniais. Galime pritarti tam? (Balsai salėje) Ir dėl viso tada įstatymo projekto už. Jeigu vien tik už, gal nebekalbame? Ar norite, Juozai? Gerai, Juozas nori kalbėti. Nenori. Galime bendru… Nebekalbame. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77. Vienbalsiai įstatymas priimtas. (Gongas)
18.31 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-888(5)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 2-15.2 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-888(5). Dar kartą J. Urbanavičius. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, redakcinė, mes pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir yra Seimo narių S. Gentvilo ir A. Matulo. Kuris pristatys?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Šis siūlymas yra atsiimtas, kadangi yra sudaryta darbo grupė ir iki pavasario sesijos mes turėsime pateikti rezultatus.
PIRMININKAS. Simonas rodo, kad neatsiimtas. Tai aš… (Balsai salėje) Simonai, tada pristatykite, mes tada nuspręsime.
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, atsiimtas yra J. Varkalio siūlymas, bet ne S. Gentvilo ir A. Matulo siūlymas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taigi čia tik vienas yra.
S. GENTVILAS (LSF). Tai dėl mūsų pasiūlymo. Antano ir mano pasiūlymui komitetas pritarė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip.
S. GENTVILAS (LSF). Tenkina pritarimas.
PIRMININKAS. Sekundę, nelabai aišku čia. (Balsas salėje: „J. Varkalio pasiūlymas yra atsiimtas.“) Jo nėra, bet čia yra S. Gentvilo ir A. Matulo, jam komitetas yra pritaręs.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Todėl mes ir sakome, kad nereikia balsuoti. (Balsai salėje) Gerai, pritariame. 1 straipsniui pritariame. 2 straipsniui? Atsiranda naujas straipsnis, 2 straipsnis, tada 2 straipsnis tampa 3 straipsniu, tinka? Visiems trims straipsniams galime pritarti bendru sutarimu?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl viso įstatymo projekto nėra pasisakančių. Balsuojame. Nepykite, bet šiandien kas antras įstatymas yra sujauktas, tai sudėtinga ir…
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 – visi už. Priimta. (Gongas)
18.33 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3303(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-15.3 klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3303(2). Projektas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti straipsniams? 1 straipsniui pritariame? Pritarta. 2 straipsniui? Pritarta. Dėl viso. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75. Vienbalsiai priimta. (Gongas)
18.34 val.
Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-16.1 klausimas – Odontologų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-163(3). Prašom. L. Slušnys, komiteto atstovas. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti visiems straipsniams? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba. Prašom, gerbiamas Linai.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl 3 straipsnio, taip?
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl 4 straipsnio yra pastaba. Komiteto nuomonė pritarti, tai yra techninė pastaba – odontologijos ir burnos priežiūros veikla.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai. Abiem pritarta, taip?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarta? Ačiū. Dėl 6 straipsnio yra Seimo nario A. Matulo pasiūlymas. Gerbiamas Antanai, pristatykite.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėlgi išdrįsau papildyti argumentus ir dar kartą atkreipti jūsų dėmesį, kad vis dėlto šitame demokratiniame pasaulyje siūlyti įstatymu numatyti privalomą narystę rūmuose yra mažų mažiausiai nekorektiška. Mūsų Konstitucija draudžia, numato tiktai tam tikrus ypatingus atvejus. O būtent Vilniaus universiteto ekspertai, kurių nuomonės prašėme, paminėjo, kad šiuo atveju nėra atliekama svarbi valstybės funkcija, nors veikla tikrai labai reikšminga. Aš manau, kad rūmai sugebės įtikinti savo kokybišku, kvalifikuotu darbu, gerai organizuojamomis konferencijomis, įtikinti žmones, savo narius, potencialius savo narius, kad jie taptų rūmų nariais ir mokėtų mokestį. Tai tikrai labai apeliuoju į visus, kad tikrai nereikėtų mums prievarta žmonių varyti į rūmus, kad jie taptų jų nariais. Tai labai prašyčiau dar kartą įsigilinti, atmesti visus interesus, prašymus, ambicijas ir balsuoti taip, kad visuomenė jaustųsi laisvesnė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra 29 palaikantys pasiūlymą? Balsuojame. Deja, tik 23. Pasiūlymai nesvarstomi. Nesvarstomi, nėra 29 palaikančių. Gerai.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėl 6 straipsnio yra antras pasiūlymas, taip pat A. Matulo.
PIRMININKAS. Minutę. Tai taip pat nepritarti?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip, komiteto nuomonė nepritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai, norėsite dar kartą? Prašom, gerbiamas Antanai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai susiję dalykai ir balsuoti nereikėtų. Bet mane stebina, kaip jūs ignoruojate mano šešių kadencijų patirtį ir neleidžiate net pristatyti. (Balsai salėje) Dar kartą noriu pasakyti, kad buvusi Vyriausybė grąžino akreditavimą, licencijavimą Akreditavimo tarnybai tikriausiai ne be argumentų. Tų argumentų buvo labai daug ir yra labai daug, bet jūs negirdite.
PIRMININKAS. Yra kaip yra. Kitas Teisės departamento siūlymas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pritarti. Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Dėl 7 straipsnio taip pat yra Teisės departamento.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė pritarti.
PIRMININKAS. Yra dar vienas Teisės departamento. Taip pat pritarti.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl 8 straipsnio tai pat yra Teisės departamento.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Galime pritarti 9 straipsniui bendru sutarimu su Teisės departamento pastabomis, joms komitetas pritarė. Ačiū. Ir 10 straipsnis. Dėl 10 straipsnio nėra pasiūlymų. Galime pritarti 10 straipsniui? Dėl 11 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Galite paaiškinti motyvaciją kodėl?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto siūlymas pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti taip: „Rūmų revizijos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip trys nariai. Rūmų revizijos komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Rūmų revizijos komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Rūmų revizijos komisijos posėdžio pirmininko balsas.“ Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, suprato kolegos. Galime pritarti su redakciniu pataisymu? Ačiū, pritarta.
Ir dėl 12 straipsnio taip pat yra Teisės departamento.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Dėl 13 straipsnio taip pat Teisės departamento, kuriam pritarėte, taip?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. 13 straipsnis. Visam straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta.
14 straipsnis. Nėra. Galime pritarti? Pritarta.
15, 16 straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu tiems dviem straipsniams? Ačiū, pritarta.
Dėl 17 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastabų, joms pritarė iš dalies.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Daugiau komentarų? Tinka? Galime pritarti?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tai redakcinio pobūdžio pataisa, kuri iš esmės pataiso straipsnį, tiksliau apibendrina. Prašau.
PIRMININKAS. Taip pat galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Dabar 18 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
19 straipsniui pritariame? Pritariame.
Ir 20 straipsnis – įsigaliojimas. Gerbiamo A. Matulo pasiūlymas, kuriam komitetas… Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kadangi esu demokratiškas ir liberalus žmogus ir kraštutinių siūlymų niekada nesirenku, nors Vilniaus universiteto ekspertas docentas A. Bartkus pasiūlė, pasakė savo išvadoje, kad, norint, kad šią sistemą sklandžiai perimtų kita institucija, reikia ne mažiau kaip trejų metų. Aš nesiūlau trejų metų, siūlau dvejus metus, kad įsigaliotų nuo 2026 m. sausio 1 d. Tai beveik įsitikinęs, kad jūs pritarsite. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Taip, čia du susiję siūlymai. Tai ar yra 29? Balsuojame.
Tai 23 tie patys. Deja, gerbiamas kolega, jūsų pasiūlymui…
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip, tai mes nesvarstome?
PIRMININKAS. Taip, nepritaria, tai nepavyks svarstyti.
Ir 20 straipsniui galime bendru sutarimu pritarti su komiteto?.. Pritarta. Ir viskas. Ačiū. Dabar reikia balsuoti.
Motyvai dėl viso. Už kalba I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Labai simboliška, kad lygiai prieš 20 metų Seimas priėmė Odontologų rūmų įstatymą, tai 2003 metų gruodžio viduryje. Ir simboliška, kad šiandien vėl mes grąžiname tą visavertę savivaldą odontologams. Odontologų rūmai, kaip profesinė savivalda, patirties jau daug turi ir sėkmingai veikė 16 metų su visomis funkcijomis, iki kol praėjusios kadencijos Seimas atėmė licencijavimo funkciją iš Odontologų rūmų. 2020 metų Vyriausybės programoje yra pažadėta, kad stiprinsime medikų savivaldą. Tai šis veiksmas tikrai tą daro.
2021 metais Odontologų rūmų įstatymo projektas įregistruotas, įveikė pateikimo stadiją, ilgai laukėme Vyriausybės išvados. Sveikatos reikalų komitetui prireikė 16 mėnesių apsvarstyti. Džiugu, kad pagaliau tai įvyko. Apskritai profesinė savivalda nėra kažkokia naujovė, veikia dvidešimt kelios profesines savivaldos. Šiuo metu kuriasi ir naujos, pavyzdžiui, turto vertintojų. Ir jau daug metų profesinę savivaldą turi ir advokatai, architektai, kitos profesijos. Suprantame tikrai profesinės savivaldos reikšmę ir tai, kad specialistai patys geriausiai žino ir supranta tos srities reikalavimus ir standartus.
Ir dar vienas momentas, tai ir pati odontologų bendruomenė, tiek odontologai, tiek burnos higienistai, aktyviai pasisakė ir apklausose balsavo, kad vis tik Odontologų rūmai turėtų atlikti licencijavimo funkciją. Džiaugiuosi, kad šiandien pagaliau tą projektą mes svarstome. Raginu balsuoti už ir grąžinti visavertę savivaldą odontologams.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia minimi įvairūs pavyzdžiai kitų profesijų, laisvųjų profesijų. Šituos pavyzdžius turbūt galima suprasti ir pateisinti. Odontologai yra tokie pat sveikatos specialistai, kurie yra rengiami tuose pačiuose universitetuose, ten kelia kvalifikaciją, dirba komandose kartu su kitais medikais, kitų specializacijų medikais. Jų licencijavimo, licencijos priežiūros, akreditavimo išskyrimas ir išplėšimas iš sistemos yra ne kas kita, kaip tam tikro chaoso ir tam tikras sistemos ardymo elementas.
Praėjusios kadencijos Seimas, kaip ir buvo čia paminėta, neatėmė, o grąžino tiesiog į sistemą odontologus, jų licencijavimą, akreditavimą todėl, kad sveikatos sistema yra visgi sistema. Tai ne kažkokių atskirų elementų rinkinys, ne atskirų profesijų rinkinys, nėra atskirti, išplėšti visi kiti medikai iš tos bendros sistemos. Odontologų rūmams niekas neatėmė nei galimybės, nei privilegijos atstovauti savo profesijos interesams, dalyvauti keliant jų kvalifikaciją, svarstyti savo narių etiką. Visa tai jie galėjo ir gali daryti ir neturėdami licencijavimo ir akreditavimo.
Tai tikrai, kolegos, kviečiu nedaryti klaidos – nepradėti sistemos ardymo. Jau ir taip yra šitoje sistemoje daug chaoso sukelta. Nedarykime klaidos ir nelipkime ant to paties grėblio, nuo kurio praėjusioje kadencijoje nulipome. Tai kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Taip, už. R. Žemaitaičio nematau. Tada L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu pasidžiaugti, kad iš tiesų po kelerių metų diskusijų mes pagaliau grąžinsime odontologų bendruomenei tą savivaldą – tai patinka kažkam ar ne. Tai iš tiesų ideologinis mūšis: kur vieniems patinka daugiau valstybės, kitiems patinka mažiau valstybės. Tikriausiai niekada su Aurelijumi mes nesutarsime, nes aš esu tas, kur sakau: valstybės organizacijose reikia mažiau – taip stiprėja valstybė.
Niekaip negaliu suprasti, kaip atkakliai mes bandome sakyti, jog žmonės negali prisiimti atsakomybės, sugebėti patys tvarkytis savo kieme. Kai mes mokame ir žinome, ką turime tvarkytis, kaip turime tvarkyti savo kiemą, tikrai nenorime, jog ateitų kas nors ir tvarkytų už mus. Taip ir organizacijos gali būti savarankiškos ir gana stiprios.
Kviesdamas balsuoti ir palaikyti įstatymo priėmimą, kartu reiškiu viltį, kad tokių bendruomenių, stiprių ir savarankiškų bendruomenių, Lietuvoje tik daugės. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu tos bendruomenės jaus mūsų palaikymą ir pasitikėjimą jomis. Todėl labai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Na, kolegos, dažnai girdime tokį posakį: Lietuva yra švogerių kraštas. Čia akivaizdu, kad taip ir yra. Jūs neišgirdote tų argumentų, kuriuos šnekėjo ir Aurelijus, ir aš, ir kiti. Per dešimtmetį, kada, pavyzdžiui, man teko dirbti komitete komiteto pirmininku, iš esmės neprisimename ir neradome, kad buvę rūmai atsakytų ir būtų radę pažeidimų žmogaus skunde. Praktiškai visur buvo teigiama, kad jeigu žmogui sulūžo protezas už savaitės, kaltas žmogus, nes ne tą kando, ne taip kando, ne su ta vieta kando, ir panašiai. Tai švogerių kraštas. Tikėtis, kad kai galimai bus padarytas koks nors kokybės brokas, jūs sulauksite geresnio atsakymo, teisingesnio negu Akreditavimo tarnybai, yra gana sunku, kolegos.
Na, iš ryto vienas kolega sako: žinote, negalima perduoti techninės priežiūros autoservisams, nes čia bus tada taip – jie patys tikrins, jie patys remontuos, – čia negalima į vienas rankas atiduoti. Tada aš paklausiau: Odontologų rūmams galima atiduoti licencijavimo kontrolę? Čia jau galima, nes tikriausiai kažkas iš artimų ar tolimų pažįstamų, draugų yra susiję. Tai aš tikrai aktyviai, atidžiai stebėsiu, ar tie aktyviausi damos ir vyrai, kurie labiausiai palaikė tuos rūmus ir galimai esate aplipę interesų konfliktais žymiai daugiau, negu čia kai kuriuos iš mūsų kaltinate, po kadencijos, jeigu neišrinks, jūs ar jūsų artimieji neatsirasite rūmų struktūroje ir darbuositės toliau. Tikrai labai gaila, kad nenorėjote išgirsti nieko daugiau, išskyrus save. Netgi Seimo Pirmininkė, kuri pažadėjo…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). …kelis kartus, kad išklausys ir Kauno, ir Vilniaus universitetų atstovus, taip ir nesugebėjo priimti, nors man tai žadėjo daug kartų. Jeigu dar turime suvokimą, kad čia nėra juokai, būtų labai gerai, kad nepritartume šiam įstatymo projektui. Akreditavimo tarnyba dirba gerai, žmonės pasitiki ja, objektyviai. Kaip Aurelijus sakė, yra kitos medikų grupės, kažkodėl jiems viskas gerai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai, ačiū. Suprantu, kad norisi išsakyti, bet laikas yra ribotas. J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Turiu deklaruoti, aš turiu interesų konfliktą – turiu dantų, tai esu priversta juos prižiūrėti, taisyti, retkarčiais apsilankyti pas odontologus, jeigu tokius interesų konfliktus kas nors čia galėtų bandyti implikuoti. Žiūrėkite, išsakyta čia jau ne vieną, matyt, ir ne keliolika kartų, kuo gera yra savivalda, kad Lietuva apskritai palaiko. Netgi praeitoje kadencijoje, 2016–2020 metų, buvo įsteigtos trys savivaldos. Štai, pavyzdžiui, mūsų gerbiamas komiteto pirmininkas, kuris čia siūlė, kad narystė rūmuose būtų neprivaloma, palaikė. Anuos rūmus palaikė, savivaldą su privaloma naryste. Tokie dvejopi standartai man nelabai patinka.
O kad rūmai privalo būti – tai faktas. Veikia jie nuo 2004 metų. Netgi buvusi Konstitucinio Teismo teisėja kelia abejonę dėl ankstesnio teisinio reguliavimo, kai funkcijos buvo pakeistos, ar buvo tikslingai išleistos vadybinės ir finansinės lėšos tai pačiai naujai sistemai sukurti, etatams įsteigti ir panašiai. Tas funkcijas iki tol vykdė ir dabar galėtų vykdyti Odontologų rūmai. Be to, žinoma, stiprėtų bendruomenių ir valstybės bendradarbiavimas, pasitikėjimas, funkcijų pasidalijimas, savarankiškumas, atsakomybė. O rūmai galėtų netgi sulūžusio protezo klausimus spręsti skirtingai negu Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba.
Kadangi įstatymo pakeitimas 2019 metais jokios naudos nedavė, labai tikiuosi, kad šiandien Seimas ras savyje valios tą nevykusį pakeitimą paneigti ir grąžinti Odontologų rūmams jų funkcijas. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. A. Mazuronis kalba prieš.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, savo pasisakymą turėčiau pradėti tikriausiai nuo to, kad dantis valausi dukart per dieną, jie yra labai sveiki ir pas odontologus iš esmės niekada nevaikštau. Todėl esu visiškai nešališkas ir galiu objektyviai pasakyti apie dabar svarstomą teisės aktą.
Gerbiami kolegos, šiame Seime yra du žmonės, kurie kažką šiek tiek supranta apie sveikatos apsaugą. Tai yra A. Matulas, sėdintis šioje pusėje, ir A. Veryga, sėdintis šioje pusėje. Jie abu užsirašė pasisakyti prieš. Ir tai nėra atsitiktinumas.
Gerbiami kolegos, jūs paklausykite ir įsigilinkite, apie kokį teisės aktą mes kalbame. Čia visi labai daug kalba apie profesinę savivaldą, grąžinkime galią profesinei savivaldai, suteikime įrankius, patys moka geriausiai tvarkytis ir panašiai. Ir buvo paminėta keletas pavyzdžių. Gerbiami kolegos, profesinė savivalda yra gerai iki tol, kol jai nesuteikiame viešojo administravimo funkcijų, kol jos vadovybei nesuteikiame galimybės vertinti savo kolegas. Čia buvo paminėti Architektų rūmai. Aš labai gerai žinau situaciją Architektų rūmuose, kai mes suteikėme viešojo administravimo funkcijas ir suteikėme rūmų vadovybei galimybę vertinti savo konkurentus ir savo kolegas, atimti kvalifikacijos atestatus arba juos suteikti. Kai profesinė savivalda gauna įrankį, rinkoje veikiantys specialistai gauna įrankį vertinti savo kolegas, kurie nedalyvauja vienų ar kitų rūmų valdymo organuose, atsitinka taip, kad tie rūmai su viešojo administravimo funkcijomis tampa susidorojimo su konkurentais įrankiu ir rinkos perdalijimo įrankiu.
Gerbiami kolegos, kai jūs šnekate apie kažkokias sritis (pakartosiu), kurios nieko nesprendžia, kur profesinė savivalda apsiriboja vakarėlių darymu, viskas okay, bet kai suteikiame tokius įgaliojimus, kokius dabar norite suteikti arba grąžinti Odontologų rūmams, reikia paskaityti teisės aktą ir minimum paklausyti tų žmonių, kurie supranta, apie ką jie šneka. Tokių kaip A. Matulas, A. Veryga ir, žinoma, aš. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ir dar už turi kalbėti E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Andriau, gerbiami kiti kolegos, aš profesinę savivaldą noriu aptarti visiškai atsiribodamas konkrečiai nuo Odontologų rūmų. Kam yra reikalinga profesinė savivalda? Tam, kad valdžios funkcijas ir finansus nukreiptumėme į profesines savivaldas. Tačiau, norint atiduoti tas funkcijas, valdžios atsisakytas funkcijas profesinėms savivaldoms, reikia kelių dalykų nuo A iki Z, o ne gabalais, todėl, Andriau, čia atsakymas pačiam, kad ten su konkurentais gali susidoroti. O tu nori su konkurentais susidoroti valdžios rankomis? Kartais tokių dalykų turbūt irgi būna. Tai vienas dalykas.
Visą funkcijų spektrą turi perimti profesinė savivalda. Ir jeigu jau valdžia atsisako savo įgaliojimų ir perduoda profesinei savivaldai, tai narystė profesinėje savivaldoje turi būti privaloma. Įsivaizduokime chaosą – kas atsitiktų, jeigu į rūmus jungtųsi tik dalis odontologų ir valstybė perduotų tiems rūmams funkcijas? Kaip turėtų rinkoje veikti tie odontologai, kurie nėra rūmų nariai? Antanai, pagalvokime apie tai. Tampa neįmanoma, todėl Lietuvos Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs: narystė rūmuose, bet kokiuose, gali būti privaloma su viena sąlyga, kai atiduodamos jiems visos valdžios funkcijos – nuo licencijavimo iki tų licencijų atėmimo, pakeliui – kontrolė, priežiūra, mokymai ir taip toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nuomonės išsakytos. Bet, prieš teikdamas balsuoti, dar noriu dėl protokolo, nes neva neaiškiai suformulavome. Ar galime pritarti – kaip čia? – konstatuoti, kad mes pritariame visiems įstatymo straipsniams paeiliui ir komiteto išvadoms? (Balsai salėje) Taip, ačiū. Sekretoriatas sako, kad kažkur buvo neaišku. Dar kartą konstatuoju, kad mes vienbalsiai pritariame visiems straipsniams.
Dabar balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Balsuojame. Deja, balsavimas nepavykęs, nes nėra 71. Deja, ar kieno nors džiaugsmui, nežinau, bet taip yra.
Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Mes esame šiandien darbotvarkę patvirtinę iki 19 valandos. 19 valanda bus už 2 minučių, už 1 minutės. Tęsiame darbą? Dar yra, tuoj pasakysiu, 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24 klausimai. Premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal galėčiau pasiūlyti, kadangi akivaizdu, kad su priėmimais yra problemų, tai vis dėlto palikti suplanuotus svarstymus ir pateikimus, nes dėl pateikimų yra atėję viceministrai – na, gal būtų kažkaip negražu dabar žmonės išvyti ir pasikviesti ateiti kitą kartą? – o jau priėmimus tiesiog atidėti antradieniui.
PIRMININKAS. Gerai, turbūt galime pritarti premjerės pasiūlymui? Pereiname svarstymus ir pateikimus, tada priėmimai liks kitam posėdžiui, taip? Bendru sutarimu galime? Ačiū.
18.59 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326(2) (svarstymas)
Taip, dabar darbotvarkės 2-21 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3326(2). Gerbiamas J. Varkalys pristatys komiteto nuomonę. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė įstatymo projektą. Projektas buvo patobulintas, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo komiteto nebuvo.
Diskusija. L. Kukuraitis nediskutuoja. Nuomonės už… Prieš kalbės Tomas… Tomo nėra. Galime po svarstymo priimti bendru sutarimu? Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
19.00 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17, 18, 21 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-844(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 3, 16, 17, 18, 21 straipsnių, II skyriaus pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-844(2). Pristatys M. Lingė ar kas? Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom, V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom, komiteto išvada.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už suteiktą žodį. Noriu pasakyti, kad šio sumanymo, pirminio įstatymo varianto, teikėja yra mūsų gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Pagrindinė mintis – suteikti galimybę šeimoms, kurios dėl įvairių aplinkybių, dėl to, kad aplink jų gyvenamąją vietą nėra ikimokyklinio ugdymo įstaigų, gauti tam tikrą kompensaciją, išmoką, sudarant sutartį su fiziniu asmeniu, kuris galėtų pagal sutartį arba įregistravęs individualią veiklą prižiūrėti ne daugiau kaip penkis vaikus.
Mes labai įdėmiai svarstėme šitą įstatymą. Susitikome tiek su nevyriausybiniu sektoriumi, aš turiu galvoje privačių vaikų darželių atstovus, diskutavome su ministerija, taip pat atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas. Noriu pasakyti, kad komitete balsuota gana vieningai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 1. Turint omenyje, kad gana naują idėją čia mes svarstėme, tai tikrai geras rezultatas.
Dabar, kas liko? Liko jums pasakyti, kad komitetas nepritarė vienam mūsų kolegų siūlymui, būtent A. Gedvilo ir I. Kačinskaitės-Urbonienės. Jie norėjo įvesti į šį įstatymą auklėtojo sąvoką, tačiau tam nepritarė nei mūsų Švietimo ir mokslo komitetas, nei Vyriausybė. Ir galiu pasakyti argumentus, tai yra svarbu. Švietimo ir mokslo komiteto nuomone, kiltų teisinė kolizija su auklėtojo profesinę veiklą ir auklėtojo kvalifikaciją reguliuojančiais teisės aktais, nes, kaip žinome, auklėtojui yra keliami labai dideli reikalavimai, o čia yra fizinis asmuo, kuris tiesiog sudaro sutartį su tėvais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mums parašė, kad fiziniai asmenys, teikiantys vaikų priežiūros paslaugas, ir švietimo sistemoje dirbantys asmenys tada būtų įvardijami vienodai, tačiau jų veiklai keliami visiškai skirtingi reikalavimai. Taigi, komitetas, atsižvelgęs tiek į Švietimo ir mokslo komiteto, tiek į Vyriausybės nuomonę, tiek į Seimo narių nuomonę, nepritarė I. Kačinskaitės-Urbonienės ir A. Gedvilo pasiūlymui.
Ir yra dar vienas momentas. Turime turėti omenyje… Nereikia? Gerai.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto nuomonė yra…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlo, kad šis įstatymas įsigaliotų 2025 m. sausio 1 d. Tai yra svarbu.
PIRMININKAS. Ačiū. Išgirdome komiteto nuomonę. Dabar bendroji diskusija. A. Vinkus iš tribūnos…
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dar yra išvados.
PIRMININKAS. Kokio komiteto?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų.
PIRMININKAS. Biudžeto. Atsiprašau, tada dar Biudžeto ir finansų komitetas. Atsiprašau. Palaukite, aš čia suklydau šiek tiek.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas spalio 11 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir nutarė pritarti įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui porą punktų: patobulinti projektą pagal Seimo Teisės departamento ir Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus; antra, atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšos įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nėra suplanuotos. Išvadai pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, komiteto pirmininke. Ir dabar dar Švietimo ir mokslo komitetas kaip papildomas. Komiteto išvada. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė gegužės 31 dieną. Jo sprendimas yra iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Visos komitetų išvados. Dabar bendroji diskusija. Gerbiamas A. Vinkus. Prašau į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien darbotvarkėje net dviejų įstatymų pakeitimai, susiję su išmokomis vaikams. Aš pasirinkau pasisakyti už antrąjį įstatymo projektą, kuris numato vienkartines išmokas neišnešiotiems naujagimiams.
Gerbiamieji, tie, kam teko likimas auginti tokį kūdikį, arba tie, kurie dirba medikais, labai gerai supranta, kiek papildomų rūpesčių ir papildomų išlaidų patiria šeima, pasigimdžiusi neišnešiotą naujagimį. Kaip minėjo pranešėja (ir pereitą kartą per pristatymą) kolegė Vilija, pagal dabartinį reglamentavimą išmokos dydis gimus neišnešiotam kūdikiui nesiskiria nuo išmokos dydžio normaliu laiku gimusiems naujagimiams.
Palaikau įstatymo projekto iniciatorės I. Kačinskaitės-Urbonienės, kuri pristatė, siūlymą įteisinti įpareigojimą valstybei kiekvienam gimusiam neišnešiotam kūdikiui skirti 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką. Šiuo metu tai būtų 1 tūkst. 78 eurai, o 2024 metais, kadangi bazinė socialinė išmoka didinama nuo 49 iki 55 eurų, priėmus įstatymo, apie kurį dabar diskutuojame, pataisą vienkartinė išmoka neišnešiotam naujagimiui bus 1 tūkst. 210 eurų. Tai, žinoma, nėra dideli pinigai, bet sunkiai gyvenančioms šeimoms tai bus tikrai jaučiama parama. Balsuosiu už ir jus agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Antanai. Pataisų svarstymas. Prašau, gerbiama Vilija, į tribūną dar sykį. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių A. Gedvilo, I. Kačinskaitės-Urbonienės, bet nė vieno nėra. Taigi prašom pristatyti ir argumentuoti.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Visiems straipsniams yra pritarta tiek papildomuose komitetuose, tiek ir mūsų komitete. O dėl Darbo partijos atstovų aš jau kalbėjau, jie patys nepristatė savo pasiūlymo, bet jam nepritarė nei Švietimo ir mokslo komitetas, nei Vyriausybė, nei mūsų komitetas, todėl aš siūlau, kad ir Seimo salėje nebūtų pritarta.
PIRMININKAS. Taip, galima… Komiteto nuomonė pritarti ar balsuoti? Tai yra nepritarti tiems pasiūlymams?
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Siūlau pritarti mūsų komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Na, vis tiek formaliai pabalsuokime. Kas…
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Kas pritaria?.. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto siūlymui nepritarti, balsuojate prieš. Prašau. (Balsai salėje)
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Tai prieš tada. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kas dabar nutiko? Gerbiama Vilija, palaukite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Nesuprato.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turėjome balsuoti dėl siūlymo.
PIRMININKAS. Taip, taip, aš taip ir formulavau. (Balsas salėje: „Nesuprato.“) Gerai, dar kartą, kolegos. Aišku, matyti, kad mes visi esame pavargę. Tai nežinau, sprendimą kažkokį… Taip, buvo pateiktas… (Balsai salėje) Dėmesio! Buvo pateiktas dviejų kolegų – A. Gedvilo ir I. Kačinskaitės-Urbonienės – siūlymas. Jam komitetas nepritarė. Aš teikiau balsuoti dėl šito pasiūlymo. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei nepritarti, balsuojate prieš arba kitaip.
Už pasiūlymą – 3, prieš – 29, susilaikė 19. Pasiūlymui nepritarta.
Ir yra Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti gal bendru sutarimu? Ar tenkina Vyriausybės?..
I. HAASE (TS-LKDF). Atleiskite, jeigu galėčiau, aš norėčiau…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi Vyriausybės išvada buvo teikta prieš kurį laiką, tai akivaizdu, kad dabar komiteto pasiūlytas įsigaliojimo terminas nuo sausio 1 dienos yra logiškesnis, negu Vyriausybės siūlytas, nes jau biudžetas ateinančių metų yra patvirtintas ir Prezidento pasirašytas.
I. HAASE (TS-LKDF). Nuo 2025 m. sausio 1 d. Bendru sutarimu siūlau pritarti. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, ačiū. Galime visam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
19.11 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo projektas Nr. XIVP-2445. Monika Ošmianskiene, gal iš vietos galite pristatyti komiteto išvadą? Svarstymas. Tuoj, minutėlę, įjungsime. Taip, prašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti atsižvelgdamas į dėl projekto pateiktas Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū, pritarta.
19.11 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 ir 461 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3357, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 71, 72, 73, 11, 22, 292 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3358, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3359, Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3360, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3361, Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3362, Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3363, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 8, 9, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3364, Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24.1, 2-24.2, 2-24.3, 2-24.4… iki 2-24.9 klausimo. Pateikimas. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, Azartinių lošimų įstatymas, Antstolių įstatymas ir kiti. Vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas.
V. DMITRIJEV. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus, paketą, tai dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimų ir su tuo susijusių Antstolių, Azartinių lošimų, Finansinės apskaitos, Finansinių ataskaitų audito, Loterijų, Notariato, Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymų, taip pat Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų.
Įstatymų projektų paketo tikslas – pašalinti Europos Tarybos Ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu, arba vadinamojo MONEYVAL komiteto, nustatytus trūkumus įgyvendinant tarptautinius reikalavimus, kurie kyla iš Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu priimtų rekomendacijų; taip pat įgyvendinti Tarptautinio valiutos fondo ekspertų rekomendacijas ir suvaldyti rizikas, kurios kyla dėl spartaus finansų technologijų, įskaitant ir virtualiųjų valiutų, sektoriaus augimo.
Kalbant apie konkrečias rekomendacijas, kurias siūloma įgyvendinti, tai ne finansų sektoriaus subjektus įpareigoti ir sustiprinti jų reguliavimą ir priežiūrą, pavyzdžiui, nustatyti, kad įpareigotų subjektų vadovai arba naudos gavėjai atitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Dalis nepriekaištingos reputacijos kriterijų jau yra teisės aktuose, bet lydimieji teisės aktai papildo būtent tiems subjektams, kurie jų neturi.
Kitas dalykas – nustatyti pareigą kai kuriems subjektams registruotis atitinkamai arba Mokesčių inspekcijoje, arba Registrų centre. Šis reikalavimas būtų nustatomas nekilnojamojo turto agentams, taip pat mokesčių konsultantams.
Na ir dar vienas iš tokių pasiūlymų – numatyti teisės objektų priežiūrą vykdančioms profesinės savivaldos institucijoms, ar tai būtų Antstolių rūmai, ar Auditorių rūmai, ar Notarų rūmai, taikyti papildomas poveikio priemones savo nariams.
Na ir dar viena rekomendacija, susijusi su nelydimųjų grynųjų pinigų gabenimo kontrolės užtikrinimu. Tai vėlgi iš Europos Sąjungos valstybių narių arba į jas, ir tai susiję su siunta, su grynųjų pinigų siunta.
Kalbant apie finansų technologijų sektoriaus kontrolę, įskaitant virtualiųjų valiutų rizikų suvaldymą, siūlome konkrečias priemones, kurios būtų susijusios su veiklos ribojimu, jeigu nesilaiko nustatytų reikalavimų, taip pat taikant tam tikras priemones apribojant paslaugų teikimą.
Žinoma, dar vienas svarbus toks pasiūlymas – įpareigoti virtualiųjų valiutų sektoriaus įmones išlaikyti minimalaus įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą sąskaitose, tobulinti keitimąsi informacija tiek tarp esamų finansų įstaigų, tiek dėl tarp tų kompetentingų institucijų.
Tai trumpai tiek. Yra pateiktos Teisės departamento pastabos, jos yra įgyvendinamos ir atliepsime svarstymo metu komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Nėra jūsų norinčių klausti. Yra, bet nėra salėje. Ačiū, gerbiamas Vitalijau. Dėl motyvų už nori kalbėti G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal trumpai. Tiesiog norėčiau padėkoti Vidaus reikalų ministerijai už parengtą įstatymo projektą, jis įgyvendino MONEYVAL rekomendacijas, kurios mūsų šalyje yra svarbios. Manau, kad pažanga šitoje srityje yra svarbi.
Turbūt atkreipčiau dėmesį į papildomus įgaliojimus, kuriuos įgautų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba prižiūrėdama kriptovaliutų keityklų įmonių veiklą. Man atrodo, papildomi įgaliojimai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai šioje srityje tikrai yra reikalingi ir padėtų sureguliuoti turbūt dabartinį esamą būvį, kai matome, kad daug tų įmonių steigiasi ir turbūt priežiūrai reikalingi papildomi įrankiai. Todėl turbūt raginčiau ir Seimą sparčiau svarstyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gal galime bendru sutarimu pritarti visam įstatymo projektui? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta. Mes turime paskirti komitetus ir svarstymo datą. Gal aš pradėsiu nuo svarstymo datos. Gal galime dėl visų – ir pagrindinių, ir lydimųjų – svarstymo datą numatyti VIII (pavasario) sesijoje? Galime pritarti? Ačiū. Dabar dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo siūloma pagrindiniu komitetu skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti? Ačiū. Dėl Azartinių lošimų įstatymo – taip pat Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti? Pritarta. Dėl Antstolių įstatymo – Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti? Pritarta. Finansinės apskaitos įstatymą svarstyti Biudžeto ir finansų komitetui. Ačiū, dėstytojau. Finansinių ataskaitų audito įstatymą – Biudžeto ir finansų komitetui. Pritarta. Loterijų įstatymą – taip pat Biudžeto ir finansų komitetui. Ir Notariato įstatymą – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymą – Biudžeto ir finansų komitetui ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymą – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Galime pritarti visiems tiems pateiktiems siūlymams bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
19.17 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 1, 2, 4, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3368, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 10, 12, 13, 16, 17 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3369 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25 klausimų blokas – 2-25.1, 2-25.2 – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektas Nr. XIVP-3368. Pateikimas. Pranešėjas – M. Šiurkus. Prašau, gerbiamas viceministre. Kiek įmanoma glausčiau, žinoma.
M. ŠIURKUS. Labas vakaras, gerbiami Seimo nariai. Teikiamais pakeitimais siekiame taikliau skirti paramą jaunoms šeimoms, efektyviau naudoti visų mokesčių mokėtojų lėšas. Norime, kad į procesą įsitrauktų ir pačios savivaldybės prisidėdamos prie jaunų šeimų kvietimo kurtis regionuose. Siūlymas yra teikiamas įvertinus Vyriausybės strateginės analizės centro rekomendacijas, taip pat EBPO rekomendacijas ir pasitarus su Lietuvos banku.
Pagrindiniai paskatos įsigyjančioms jaunoms šeimoms pakeitimai būtų: riboti subsidijos dydį iki 7,5 % būsto kredito sumos; finansinė paskata teikiama regionuose, kurie nepriskirti trims didiesiems miestams; nustatyti įsigyjamo turto maksimalią vertę; atsisakyti būsto statybų finansavimo; nustatyti pareigą deklaruoti gyvenamąją vietą įsigyjamame būste, taip užtikrinant gyventojų pajamų mokesčio mokėjimą toje savivaldybėje, kurioje įsigytas būstas; atsisakyti įstatymo numatyto sąrašo sudarymo ir numatyti, kad prašymai priimami tik esant finansavimui; ir nustatyti, kad subsidiją reikia grąžinti, jei būstas parduodamas nepraėjus penkeriems metams vietoj iki tol buvusių dešimties metų. Taip pat nustatyti prašymų nagrinėjimo prioritetus. Pavyzdžiui, prioritetas būtų teikiamas jaunoms šeimoms, kurioms savivaldybė skirtų papildomą finansinę paramą būstui įsigyti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Jūsų nėra norinčių paklausti. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Dėl Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Ir svarstyti taip pat VIII (pavasario) sesijoje. Ačiū. Ir dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Ir svarstyti VIII (pavasario) sesijoje. Ačiū, pritarta.
19.20 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3375, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3376, Administracinių nusižengimų kodekso Nr. XII-1869 papildymo 3702 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3377 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6.1, 2-6.2 ir 2-6.3 klausimai – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Tik šitas įstatymas nėra įtrauktas į VII (rudens) sesijos darbų programą. Galime pritarti bendru sutarimu, kad būtų įtrauktas? Ačiū, pritarta.
A. Bagdonas. Prašom, pateikimas. Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Prašom. Blokas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą galimybę pristatyti įstatymo projektą. Pagrindinis šio įstatymo tikslas – beveik 1,5 mln. Lietuvos vairuotojų sumažinti eiles atliekant techninę apžiūrą ir sudaryti galimybę rinktis. Sukurkime veiksmingesnę, kokybiškesnę, konkurencingą ir vairuotojų poreikius atitinkančią automobilių techninės apžiūros sistemą.
Dabartiniu reguliavimu yra įtvirtintas techninės apžiūros centrų kiekis bei suskirstymas regioniniu principu. Didmiesčiuose, kur vairuotojų yra daugiau, jie turi vienintelį pasirinkimą – užsiregistruoti ir laukti eilėse į patikros centrus. Nustačius net menkiausius neatitikimus, pakartotinei techninės apžiūros paslaugai grįžta apie pusė visų vairuotojų, jie iš naujo privalo užsiregistruoti ir dar kartelį laukti eilėse. Tuo metu, pavyzdžiui, Lenkijoje kvalifikuoti autoservisai turi galimybę teikti šią paslaugą, tad atvykus į autoservisą ir nustačius net smulkiausius neatitikimus, tokius neatitikimus galima pašalinti vietoje ir automobilis tiesiog techniškai tvarkingas išvažiuoja iš autoserviso. Kitos šalys, tokios kaip Danija, Didžioji Britanija, Norvegija ir Švedija, taiko panašų techninės apžiūros paslaugų teikimo sistemos modelį.
Jeigu kalbėtume apie skaičius, tai Lietuvoje kas antras automobilis turi sugrįžti net dėl mažiausių neatitikimų į techninės apžiūros centrus. O Lenkijoje, kur yra galimybės servisuose teikti tokią paslaugą, net 90 % automobilių patikrą atlieka vienu kartu, vadinasi, smulkiausi neatitikimai yra nustatomi, pašalinami ir automobilis techniškai tvarkingas išvyksta į kelius.
Norintys užsiimti techninės apžiūros išdavimo veikla turėtų atitikti europinius standartus ir Nacionalinio akreditavimo biuro keliamus reikalavimus. Šios priemonės yra vienos iš būdų kvalifikuotų ir kokybiškų paslaugų teikimui užtikrinti. Atsisakius techninių apžiūrų centrų kiekio ribojimo regioniniu principu, atsiras galimybė ir kitoms akredituotoms įmonėms teikti techninės apžiūros paslaugas. Konkurencijos augimas padidins paslaugos prieinamumą.
Dar 2019 metais Konkurencijos taryba Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai siūlė atsisakyti privalomąją techninę apžiūrą vykdančių įmonių skaičiaus ribojimo ir įmonių išdėstymo šalies teritorijoje kriterijaus. Bet šiuo metu nėra jokių sankcijų techninės apžiūros paslaugų teikėjui už išduotą techninės apžiūros leidimą techniškai netvarkingam automobiliui. Įvertinus tai, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ar galimų pavojų eismo dalyviams, siūloma numatyti nuobaudas dabartiniams centrams, kurie neturi jokios atsakomybės, jei automobilis išvyksta techniškai netvarkingas. Administracinių nusižengimų kodekso keitimu būtų numatytos baudos tiek įmonės atsakingiems darbuotojams, kurie galbūt išleidžia techniškai netvarkingą automobilį, ir, žinoma, servisams, atsiprašau, techninės apžiūros centrams, kurie taip pat išleidžia techniškai netvarkingą automobilį.
Ir pabaigai manau, kad dėl tokio įstatymo projekto tikrai reikėtų Vyriausybės išvados. Vyriausybė ir Susisiekimo ministerija parengtų, gal patobulintų tvarką, kad visi Lietuvos vairuotojai galėtų nestovėti eilėse ir gautų kokybišką ir gerą paslaugą. Labai ačiū visiems ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti E. Rudelienė. Bet prieš tai K. Starkevičius dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti, jeigu galima, šio klausimo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio. Aš jau paskelbiau, tai dar Edita. Prašom, paklauskite.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Supratau, balsuosime.
E. RUDELIENĖ (LSF). Gerbiamas kolega, iš tiesų, matyt, matome, kad ypač didmiesčiuose didžiulės eilės, ir užsiregistravus po dvi, po tris savaites reikia laukti. Kaip ir sakė, dėl smulkiausio neatitikimo reikia vėl grįžti ir vėl iš naujo registruotis.
Bet tiesiog kodėl šiandien tas regioninis principas yra? Kodėl tas, mano vadinamasis, monopolistas neplečia taškų daugiau, jeigu yra toks poreikis? O kitas dalykas, jeigu bus priimtas šitas įstatymas ir bus galimybė servisuose, kituose sertifikuotuose gauti paslaugas, tai kiek maždaug tokių reikėtų Lietuvoje? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Aš galbūt norėčiau grįžti šiek tiek laiku atgal – į 2004 metus. Tuomet socialdemokratai buvo valdžioje ir susisiekimo ministras turbūt buvo Z. Balčytis. Tuo metu būtent jis priėmė tą tokį regioninį principą ir kiekio ribojimą. Tai atsisakius kiekio ribojimo, manau, kad didmiesčiuose atsirastų konkurencija ir tokių įmonių, kurios galėtų tokias paslaugas teikti, žinoma, akredituotų, atsirastų gerokai daugiau. Mažesnėse vietovėse, manau, kad tokių papildomų įstaigų, na, tikrai neatsirastų, tačiau didmiesčiuose poreikis yra didžiulis. Vien pažiūrėjus į Vilnių, jame gyvena apie pusę milijono gyventojų. Tai kiek yra automobilių? Tai čia yra konkretus siūlymas, kaip pradėti spręsti šią daugeliui Lietuvos vairuotojų aktualią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Bet kadangi buvo gerbiamo K. Starkevičiaus pasiūlymas imti pertrauką iki kito posėdžio, tai gal galime bendru sutarimu dėl pertraukos iki kito posėdžio? (Balsai salėje: „Galime.“) Ačiū. Pats rengėjas sutiko, tai pertrauka iki kito posėdžio.
19.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. XIV-315 „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3388 (svarstymas)
Dabar kviečiame gerbiamą A. Žukauską. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. gegužės 13 d. nutarimo „Dėl 2026 metų paskelbimo Žemaičių vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus metais“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3388. Projekto teikėja P. Kuzmickienė. Išvados svarstymas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, komitetas svarstė šitą nutarimo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Pastabų ar pasiūlymų nebuvo.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Bendroje diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Motyvų už ir prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
19.28 val.
Seimo savaitės (2023-12-18 – 2023-12-23) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kolegos, rezervinis 3 klausimas – Seimo savaitės, prasidedančios gruodžio 18 diena… Nėra gerbiamojo Jurgio, bet aš pristatysiu. Gal Pirmininkė nori? Žodžiu, savaitė prasideda neeiliniu posėdžiu 18 dieną, o 19 dieną… Ką čia? Andrius. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kai nėra Pirmininkės, nėra pirmojo pavaduotojo, turi pristatyti kitas pavaduotojas. Aš matau, kad yra A. Mazuronis ir jis turėtų ateiti, ir pristatyti kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Aš irgi kol kas pavaduotojas. (Juokas salėje)
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Jūs pirmininkaujate. Turi iš tribūnos. Aš kviečiu, kad A. Mazuronis pristatytų kitos savaitės darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai, Andriau. Prašau. (Šurmulys salėje) (Balsas salėje: „Išvardink visus projektus, kurių nebus.“)
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiami kolegos. Neapsakomai smagus momentas, nes nesitikėjau šią kadenciją sulaukti tokios galimybės. Labai džiaugiuosi kolegos ir bendravardžio man išreikštu pasitikėjimu, suteikiant galimybę pristatyti kitos savaitės, labai svarbios savaitės Seimo gyvenime, posėdžių darbotvarkes. Iš tiesų, antradienį mūsų laukia labai turininga, labai… (Triukšmas, balsai salėje) Jonai, kodėl man tik nuo antradienio prasideda? (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Pirmadienį neeilinis posėdis.
A. MAZURONIS (DPF). Pirmadienį neeilinis. Pažiūrėkite, kur pasirašėte, ten yra darbotvarkė, jos nereikia pristatyti. Bet kalbant apie neeilinę… Iš tiesų, antradienio posėdžių darbotvarkė prasidės nuo jūsų, valdančiosios daugumos, ilgai lauktų klausimų. P. Gražulio apkalta, be jokios abejonės. Čia visi turėsite galimybę pasireikšti ir išsakyti vertybines nuostatas, visi turėsime galimybę eilinį kartą pašokti ant inkvizicijos, teisingumo, skaidrumo laužo ir parodyti, kokie mes skaidrūs, kokios mūsų vertybės ir kaip mes nemėgstame blogai besielgiančių kolegų. Turėsime gana daug galimybių išlieti emocijas.
Paskui darbotvarkės klausimai – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kiti teisės aktai. Galėčiau ilgai vardinti. Kadangi tokią teisę suteikė, tai aš…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, deja, laikas baigėsi. (Balsai salėje)
A. MAZURONIS (DPF). Gerai, supratau. Viskas. O ketvirtadienį pagrindinis darbotvarkės klausimas, žinoma, mums bus pats skaudžiausias – V. Gapšio imuniteto naikinimas. Kadangi tas klausimas ypač liūdnas, jo paminėjimu aš ir apsiribosiu, o visus kitus darbotvarkės klausimus jūs galite savarankiškai pažiūrėti. Jeigu turite kokių nors klausimų, aš pasirengęs atsakyti į juos.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dar nepabėkite, jūsų nori paklausti gerbiamas A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kadangi tokia labai turininga darbotvarkė, aš norėčiau pasitikslinti, ar paslapčia nebus įrašyti civilinės sąjungos, narkotikų dekriminalizavimo klausimai? Gal galite patikslinti?
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiamas kolega, mes su Laisvės frakcijos kolegomis tikrai dedame visas pastangas, kad tie klausimai kaip galima greičiau atsidurtų darbotvarkėje, tačiau, deja, ne visi valdančiosios daugumos atstovai, L. Kasčiūną ir kitus turiu omenyje, pritaria šitam dalykui ir imasi įvairiausių rezistencinių priemonių. Nežinau, nieko negaliu pažadėti, bet tikrai dėsime visas pastangas, kad būtent taip ir atsitiktų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Tai šia linksma gaida…
A. MAZURONIS (DPF). O šeštadienio nereikia?
PIRMININKAS. Ne, viskas gerai. Dar registruojamės. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Registruojamės. Seimo narių pareiškimų nėra. Vis tiek registruojamės. Ačiū, kolegos. Skelbiu 2023 m. gruodžio (kokia čia diena) 14 d. vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
Ir dar pagrindinis, svarbiausias skaičius – net 43 užsiregistravo. Gero vakaro! Gero savaitgalio!
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.