
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
KULTŪROS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (2)
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4207(2)
2025-10-01 Nr. 121-P-27
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Rima Baškienė, Petras Dargis, Vytautas Kernagis, Indrė Kižienė. Komiteto biuro vedėja Rita Varanauskienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Agnė Jonaitienė, Aušra Pocienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Simonas Gentvilas, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyresnioji patarėja Sigita Bugenienė, Kultūros ministerijos Kultūros paveldo politikos grupės vyriausioji specialistė Kristina Krikštaponienė, Kultūros ministerijos l. e. p. ministerijos kancleris Virginijus Varnaitis, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kancleris Dainius Čergelis, Prezidento patarėjas švietimo, mokslo ir kultūros grupėje Mindaugas Bundza, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo nariai Šarūnas Birutis Simonas Gentvilas 2025-09-23 |
1 (16) |
(1) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 16 straipsnio 1 dalį už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras (nuo dokumentų rengimo pradžios), nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, turi su jomis supažindinti visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios galimos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) galimos apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, ir informuoti juos raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apie pradėtas potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras, numatomą šių procedūrų užbaigimo laiką ir galimą iki 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pradžią.
Projekte numatytas tik individualus kiekvieno asmens informavimas raštu, neatsižvelgiant į tai, kad didelė dalis asmenų gyvena daugiabučiuose ir juos būtų galima informuoti per daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją ar kitą bendrojo naudojimo objektų valdytoją (administratorių, jungtinės veiklos sutarties įgaliotinį). Taip neišnaudojamos galimybės optimaliu būdu pateikti informaciją turto savininkams, kuriuos jį pasiektų per praktikoje įprastus greitus informacijos sklaidos formatus (socialinių tinklų grupes, vidines el. pašto adresatų grupes, skelbimų lentas ir kitus šios grupės numatytus informacijos sklaidos būdus).
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2025 m. gegužės 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 6, 7, 8, 9, 11, 16, 20, 21, 22, 24, 25, 28, 31, 35, 36, 37, 40, 41, 42, 43, 46, 47, 48, 49, 53, 60, 65, 66, 67, 69, 73, 74, 75, 79, 80, 84, 86, 88, 98, 99, 100, 104, 106, 108, 110, 124, 134, 139, 141 straipsnių, III skyriaus aštuntojo skirsnio, V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimų ir Įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymą Nr. XV-199, kuriuo pakeisto 11 straipsnio 2 dalimi nustatė reguliavimą, kuris iš esmės analogiškose situacijose numato mechanizmą daugiabučio gyvenamojo pastato savininkus informuoti per bendrojo naudojimo objektų valdytoją (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, administratorių ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą asmenį). Siūlytina analogiškas nuostatas numatyti ir šiame įstatymo projekte.
2. Pagal Projekto 16 straipsnio 2 dalį jeigu potencialioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, dėl kurios pradėtos atskleidimo ir vertinimo procedūros, yra daiktinės teisės objektų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruotas daiktines teises turi daugiau negu 100 asmenų, informavimas apie atskleidimo ir vertinimo procedūras atliekamas skelbiant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra minimas objektas ar vietovė, interneto svetainėse.
Taigi iš Projekto 16 straipsnio 2 dalies nuostatos nėra pakankamai aišku, kad šiuo atveju nereikės taikyti ir Projekto 16 straipsnio 1 dalyje numatyto visų asmenų individualaus informavimo raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta), kuris žymiai pailgintų informavimo procedūras ir padidintų jų kaštus.
1. Siekiant supaprastinti informavimo procedūras ir sumažinti jų kaštus, siūlome pakeisti Projekto 16 straipsnio 1 dalį, joje numatant, kad jeigu į Projekto 16 straipsnio 1 dalyje nurodytas teritorijas patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams:
Pasiūlymas: „1. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija, priėmusi sprendimą pradėti potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras (nuo dokumentų rengimo pradžios), nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, turi su jomis supažindinti visus asmenis, kurių daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus tokios galimos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijos ribose ir (ar) galimos apsaugos zonoje yra registruotos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, ir informuoti juos raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apie pradėtas potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės atskleidimo ir vertinimo procedūras, numatomą šių procedūrų užbaigimo laiką ir galimą iki 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pradžią. Jeigu į galimą nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją ir (ar) apsaugos zoną patenka gyvenamosios paskirties daugiabutis pastatas, apie pradėtas procedūras informuojama šio pastato savininkų bendrija ar kitas bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris apie tai per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos raštu praneša butų ir kitų patalpų savininkams. Konkretus laikinųjų apsaugos priemonių trukmės terminas ir galimi ūkinės veiklos apribojimai kultūros ministro nustatyta tvarka gali būti nustatyti atsižvelgiant į potencialios nekilnojamosios kultūros vertybės autentiškumą, vientisumą ir amžiaus kriterijų, tyrimų atlikimo sudėtingumą ir išlaikant proporcingą santykį tarp galimos objekto kultūrinės reikšmės ir objekto savininko teisėtų interesų. Jeigu dėl nepalankių klimato sąlygų (neigiamos temperatūros ir (ar) įšalusio grunto) archeologiniai tyrimai neatliekami, statybos darbų apribojimo ar draudimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams nuo 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų ar draudimų termino pabaigos. Per šį terminą turi būti atlikti tyrimai, kiti apskaitos veiksmai ir prireikus statinio konservavimo darbai.
|
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
|
|
2. |
Seimo nariai Šarūnas Birutis Simonas Gentvilas 2025-09-23 |
1 (16) |
(2) |
|
Argumentai: Siekiant Projekto 16 straipsnio 1 dalies nuostatose numatytą individualaus informavimo raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) būdą aiškiau atskirti nuo Projekto 16 straipsnio 2 dalyje numatyto informavimo interneto svetainėse, siūlome Projekto 16 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad jeigu informuojama daugiau negu 100 asmenų, informavimas vykdomas interneto svetainėse, o informavimas raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) netaikomas ir 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: Pasiūlymas: „2. Jeigu potencialioje nekilnojamojoje kultūros vertybėje, dėl kurios pradėtos atskleidimo ir vertinimo procedūros, yra daiktinės teisės objektų, į kuriuos Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje registruotas daiktines teises turi daugiau negu 100 asmenų, informavimas apie atskleidimo ir vertinimo procedūras atliekamas skelbiant už kultūros paveldo apsaugą atsakingos institucijos ir savivaldybės (-ių), kurios (-ių) teritorijoje yra minimas objektas ar vietovė, interneto svetainėse, o šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatytas informavimas raštu (elektroninių ryšių priemonėmis ar registruotąja pašto siunta) netaikomas. Skelbime trumpai pateikiama informacija apie atskleidimo procedūrą, numatomą šios procedūros užbaigimo laiką ir galimą 6 mėnesių trukmės statybos darbų ir (ar) žemės darbų vykdymo apribojimų termino pradžią nuo pradėtos atskleidimo procedūros pradžios.“ |
Pritarti |
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 0.
|
|
3. |
Seimo nariai Simonas Gentvilas Šarūnas Birutis Artūras Zuokas Indrė Kižienė 2025-09-30 |
1 (14)
|
(19,20) |
|
Argumentai: Teisinės apsaugos naikinimo procedūros iki šiol buvusios gana paprastos, yra neracionaliai ilginamos ir apsunkinamos, Projekto 14 straipsnio 19 dalyje įvedant perteklinius viešinimo bei derinimo reikalavimus, kas ženkliai sulėtins Kultūros vertybių registro pildymą bei sutvarkymą. Atsiranda privalomas reikalavimas apie teisinės apsaugos naikinimą skelbti Vertinimo tarybas sudariusių institucijų svetainėse (Departamento bei savivaldybių), seniūnijų patalpose, skelbimų lentose.
Prieš atliekant šią procedūrą taip pat pagal Projekto 48 straipsnį turi būti įvertinta nekilnojamajai kultūros vertybei padaryta žala, ir tik tada jei sunaikintai ar sunykusiai nekilnojamajai kultūros vertybei nėra galimybės nustatyti žalos padarymo subjekto, yra pradedama nekilnojamosios kultūros vertybės teisinę apsaugą naikinančio sprendimo priėmimo procedūra. Daugumoje atvejų žalos įvertinimas bei kaltininkų nustatymas yra neįmanomas. O jeigu vertybė savivaldybės ar valstybės saugoma, tai prieš pradedant bet kokias teisinės apsaugos naikinimo procedūras įvedamas papildomas derinimas su Kultūros ministerija ar savivaldybės taryba. Procedūros neracionaliai prailginamos nuo 1 mėn. iki 5-6 mėn.
Įvedus šiuos papildomus reikalavimus: 1) Didinama administracinė ir biurokratinė našta; 2) Ilginami sprendimų priėmimo terminai; 3) Informavimas popieriniais raštais, skelbimais skelbimų lentose numatomas reglamentuoti neatsižvelgiant nei į Europos žaliąjį kursą, nei į Tarptautinės klimato kaitos politikos kryptis, neieškoma alternatyvių informavimo būdų.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 14 straipsnio 19 dalį, atsisakant perteklinių procedūrų, ir ją išdėstyti taip: „19. Kai nekilnojamoji kultūros vertybė yra sunykusi, sunaikinta ar
kitaip prarastos jos vertingosios savybės
|
Nepritarti |
Kultūros komitetas š. m. gegužės 21 d. posėdžio metu apsisprendė ir nepritarė šiam pasiūlymui.
Balsavimas dėl pasiūlymo pritarimo. Balsavimo rezultatai: už – 1, prieš – 4, susilaikė – 0. .
|
|
4. |
Seimo nariai Simonas Gentvilas Šarūnas Birutis Artūras Zuokas Indrė Kižienė 2025-09-30 |
1 (26)
|
(4) |
(2) |
Argumentai: Projekto 26 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, jog viešajam pažinimui ir naudojimui paskelbtoje saugoma nekilnojamojoje kultūros vertybėje draudžiami vertingąsias savybes naikinantys statybos darbai – kultūros paveldo statiniuose pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti saugomą planinę struktūrą ir kitaip naikinti autentiškumą ir vertingąsias savybes. Šiuo metu esama viešajam pažinimui ir naudojimui saugomų kultūros paveldo statinių, jų kompleksų, kurie naudojami pagal pirminę, istoriškai susiklosčiusią funkciją (ligoninės, kareivinės, mokyklos ir pan.), tačiau šie statiniai stokoja šių dienų funkcionalumo, pritaikymo šiuolaikiniams reikalavimams. Projekto 26 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata riboja kultūros paveldo statinių pritaikymą šiuolaikiniams reikalavimams. Pažymėtina, kad priestatų pristatymas, papildomų aukštų įrengimas, naujų mansardų įrengimas, esamos planinės struktūros keitimas ne visais atvejais naikina autentiškumo požymius ir vertingąsias savybes, dėl to sprendžia Kultūros paveldo departamento teritoriniai skyriai, vertindami tvarkybos ir statinių projektus. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 26 straipsnio 4 dalies 2 punktą nustatant, kad kultūros paveldo statiniuose draudžiama pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti saugomą planinę struktūrą tik tais atvejais, jeigu tai naikina autentiškumą ir vertingąsias savybes ir jį išdėstyti taip: „2) kultūros paveldo statiniuose
pristatyti priestatus, papildomus aukštus, įrengti naujas mansardas, keisti
saugomą planinę struktūrą, |
Pritarti |
Balsavimas dėl pasiūlymo pritarimo.
Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 1.
|
|
5. |
Seimo nariai Simonas Gentvilas Šarūnas Birutis Artūras Zuokas Indrė Kižienė 2025-09-30 |
1 (34)
|
(11) |
|
Argumentai: Pagal Projekto 2 straipsnio 44 dalį specialieji paveldosaugos reikalavimai – dokumentas, kuriame už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija nustato nekilnojamosios kultūros vertybės, jos teritorijos, konkretaus kultūros paveldo statinio arba nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje ar apsaugos zonoje esančio ar projektuojamo statinio privalomas, vertybės apsaugą užtikrinančias, sąlygas tvarkybos ir (ar) statinio projektui rengti. Pagal Projekto 34 straipsnio 11 dalį savivaldybės administracija viešai paskelbia specialiuosius paveldosaugos reikalavimus tvarkybos darbų projektui Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir informuoja apie šių reikalavimų paskelbimą toje gyvenamojoje vietovėje ar jos dalyje įsteigtos seniūnijos seniūną ir seniūnaitį (seniūnaičius). Visuomenė, susipažinusi su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais tvarkybos darbų projektui, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, jei juos privaloma rengti šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, arba per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo, jei projektiniai pasiūlymai nerengiami. Manome, kad specialiųjų paveldosaugos reikalavimų viešinimas rengiant vien tik tvarkybos projektą, kuriuo išsaugomos nekilnojamosios kultūros vertybės vertingosios savybės, yra perteklinė procedūra, jeigu kartu nerengiamas statinio projektas. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 34 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Specialieji paveldosaugos reikalavimai yra
privalomi rengiant (seniūnaičius). Visuomenė, susipažinusi su specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, aplinkos ministro nustatyta tvarka turi teisę Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje teikti siūlymus statytojui (užsakovui) iki viešo susirinkimo dėl projektinių pasiūlymų svarstymo, jei juos privaloma rengti šio straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais, arba per 20 darbo dienų nuo jų paskelbimo, jei projektiniai pasiūlymai nerengiami.“ |
Nepritarti |
Kultūros komitetas š. m. gegužės 21 d. posėdžio metu apsisprendė ir nepritarė šiam pasiūlymui.
Balsavimas dėl pasiūlymo pritarimo.
Balsavimo rezultatai: už –1 , prieš – 1, susilaikė – 4.
|
Komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas
Kultūros komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė