LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 265
STENOGRAMA
2019 m. kovo 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas J. LIESYS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, kviečiu užimti savo vietas. Pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. kovo 14 d. vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 71 Seimo narys.
14.04 val.
Įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3256(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-3256. Pranešėjas – Užsienio reikalų komiteto… Gerbiami kolegos, turiu jums pristatyti Šiaurės Makedonijos Respublikos Asamblėjos Pirmininką Talatą Džaferį. (Plojimai)
Pagrindinio komiteto pranešėjas – komiteto pirmininkas J. Bernatonis, Užsienio reikalų komitetas.
J. BERNATONIS (LSDDF*). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamieji posėdžio svečiai, mieli kolegos Seimo nariai, leiskite jums pristatyti pagrindinio Užsienio reikalų komiteto išvadą dėl šio projekto. Komitetas vienbalsiai pritarė įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projektui. Naudodamasis proga noriu gerbiamiems kolegoms priminti, jog šiandien balsuosime dėl paskutiniosios iš 2000 metais susibūrusios Vilniaus grupės valstybių – Makedonijos prisijungimo prie NATO, ir džiaugdamasis tuo noriu akcentuoti, kad ir toliau nuosekliai laikysimės pozicijos, jog NATO durys privalo išlikti atviros narystės siekiančioms ir tam pasirengusioms valstybėms. Kovo 29 dieną minėsime 15-uosius Lietuvos narystės NATO metus, o šiandien, tikiuosi, tapsime septintąja valstybe nare, pritarusia Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimui prie Aljanso. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Papildomo komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, vardu, nematau pirmininko, kalbės J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas komitetas, kovo 13 dieną svarstė klausimą dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Šiaurės Atlanto sutarties protokolo dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos prisijungimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIIIP-3256. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti užsirašė Seimo narys, užsienio reikalų ministras L. A. Linkevičius. Kviečiu.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Labai trumpai, bet vis tiek norėčiau pasakyti keletą žodžių ir pasveikinti Šiaurės Makedonijos parlamento pirmininką, prisiminti mūsų susitikimus Skopjėje, prisiminti tą patį aršiausią laikotarpį, kai buvo sprendžiamas tas klausimas dėl šalies pavadinimo. 27 metus tęsiasi diskusijos, 27 metus šalis jautė tokį neapibrėžtumą, tačiau galiausiai ir Graikijos, ir Šiaurės Makedonijos vyriausybės prisiėmė atsakomybę, nepataikaudamos, sakykim, piliečių nuomonėms, tačiau jausdamos, kad reikia šalį išvesti iš aklavietės. Mes tą procesą stebėjome tikrai labai suinteresuotu žvilgsniu, tai ir „Vilniaus dešimtuko“ nariai, mes kartu pradėjome tą kelią, mes labai glaudžiai bendradarbiavome. Ir vėliau, noriu pabrėžti, visą tą laikotarpį Šiaurės Makedonija aktyviai dalyvavo NATO operacijose.
Dar pridursiu, kad kitas iššūkis yra ir europinė integracija. Virš 90 % politinių nuostatų atitinka Europos Sąjungos politines nuostatas, tai yra pavyzdys Vakarų Balkanuose, tą irgi reikėtų pabrėžti. Mums reikia ne tik narių, mums reikia motyvuotų narių, kurie sutinka, supranta bendrą politiką ir pasirengę ne tik vertinti įvykius, bet kartu veikti. Todėl iš tiesų tikrai džiaugiuosi, jog taip sutapo, kad štai šią dieną, kuomet mes, labai tikiu, visi vieningai ratifikuosime šį stojimo protokolą, parlamento pirmininkas čia dalyvauja, jis irgi specialiai atvyko ir mes turėjome progą ir dar turėsime progų ateityje labai detaliai pakalbėti apie dvišalius santykius įvairiais aspektais, įvairiose srityse ir tikrai išnaudoti tą bendrystę jau dabar, tikimės, tapus Šiaurės Makedonijai 30-ąja NATO nare.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai po svarstymo. E. Zingeris – motyvai už.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mes daugybę metų stebime, gerbiamas Seimo Pirmininke, gerbiama Makedonijos svečių grupe ir Makedonijos parlamento pirmininke, Makedonijos indėlį, didžiulį indėlį ir tvarkant savo vidines problemas labai efektyviai, ir viduje užtikrinant žmogaus teises. Visą spektrą Vakarų civilizacijos vertybių Makedonija įvykdė. Ir mes dabar turime iš esmės istorinį momentą, kai išreiškiame savo pozityvų požiūrį į Balkanų, viso Balkanų konflikto iš esmės išsprendimo pabaigą. Balkanų konfliktas baigėsi teigiamai. Tuo metu, kai Vakarų civilizaciniai veiksniai iš esmės nuo Kroatijos ir Šiaurės Makedonijos yra įgyvendinti, liko Serbijos klausimas ir Serbijos orientacijos klausimas. Tikimės, kad per Europos Sąjungos integracinį kampą Serbija galų gale pasirinks savo demokratinį kelią.
Dėl Šiaurės Makedonijos mes turime pasakyti, kad mes matome visą Balkanų procesą, kuris buvo su Vakarų pagalba stabilizuotas, kariniai nusikaltėliai buvo įvardinti Hagos tribunole. Makedonijos kariai dalyvavo visose, kaip buvo ką tik pasakyta pono L. A. Linkevičiaus, NATO svarbiausiose misijose. Mes šiandien sveikiname Makedoniją, tikėdamiesi, kad ateityje iš mūsų flango – Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos (ypač Gruzijos namų darbai buvo puikiai atlikti), tos šalys, kurios yra mūsų Rytų, Europos Sąjungos Rytų, kaimynystėje… asociacijos ir NATO visose misijose, ypač Gruzija… Makedonijos kolegos irgi ateityje įsižiūrės ir į šiuos būsimus NATO narius ir parems juos. Mes tikimės, kad Makedonijos politinis elitas ateityje bus šito plano pusėje. O dabar belieka tik pasveikinti, pasveikinti puikų makedoniečių indėlį į bendrą stabilumą Balkanuose ir, žinoma, tarptautinį aktyvumą NATO kontekste. Labai ačiū visai konsoliduotai Makedonijos tautai ir jos parlamento atstovams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš Seimo nariai neužsirašė. Gerbiami kolegos, ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Užsiregistravo 90 Seimo narių. Balsavo 89 Seimo nariai: už balsavo 88, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo pritarta.
Gerbiami kolegos, siūlau priimti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariame tokiai? Bendru sutarimu? Pritariame.
Priėmimas. Yra vienas straipsnis. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Motyvai dėl viso. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Taip pat sveikinu Šiaurės Makedonijos parlamento pirmininką. Norėčiau paraginti kolegas pritarti dar vieningiau, negu tą padarėme svarstymo stadijoje, ir iš tikrųjų pasidžiaugti ta gražia bendryste tarp Lietuvos ir Šiaurės Makedonijos, kuri tęsiasi jau ne vienerius metus. Čia minėjo tą „Vilniaus dešimtuko“ formatą. Man dar 2008 metais kaip krašto apsaugos ministrui teko viešėti Skopjėje, susitikti su jų krašto apsaugos ministru. Bendradarbiavimas įvairiose srityse, įskaitant ir gynybos sritį, iš tikrųjų labai svarbus.
Neseniai mano aštuntos klasės anūkas atsivertė istorijos vadovėlį ir kaip tik tame vadovėlyje buvo visas skyrius apie šauniąją ir pasididžiavimo vertą Makedonijos istoriją. Turbūt ne vienam iš mūsų vaikystėje arba jaunystės metais Aleksandro Makedoniečio žygiai iš tikrųjų įkvėpė daug drąsos ir pasididžiavimo. Šiandien Šiaurės Makedonija, kuri vykdo demokratines reformas, kuri dalyvauja Šiaurės Atlanto organizacijos veikloje, dar nebūdama nare, parodė, kad ši valstybė, ši tauta iš tikrųjų verta tos bendrystės. Ir labai smagu, kad mes abu flangus Šiaurės Atlanto, tiek Rytų, tiek Pietų, vertiname vienodai. Vienodai matome iššūkius, kurių kyla, ir bendromis pastangomis juos galime įveikti. Todėl sveikinu Šiaurės Makedonijos atstovus ir kviečiu visus mus palaikyti šį įstatymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami svečiai, gerbiami kolegos, aš manau, kad istorinis žingsnis jau čia pat bus žengtas. Noriu priminti, kad dar viena draugiška valstybė – Šiaurės Makedonija bus mūsų draugė. Tiesą sakant, esu truputėlį piktas dėl 2011 metų, kai Makedonijos krepšinio rinktinė laimėjo prieš Lietuvos rinktinę čia, Lietuvoje, ir atėmė galimybę mums iškovoti medalius savo šalyje. Bet tokios nedidelės bėdos atleidžiamos. Draugaukime ir gyvenkime kartu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbės Seimo narys K. Masiulis, motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasidžiaugti, kad mes galime šiandien balsuoti, stebint Šiaurės Makedonijos garbingiems svečiams. Aišku, kad buvome, Lietuva visada buvo labai entuziastinga NATO narė, mes iš tikro dalyvaujame visais NATO formatais ten, kur jaučiame atsakomybę, ir solidariai veikiame dėl mūsų bendros gynybos. Lygiai taip pat tikimės iš Šiaurės Makedonijos to solidarumo.
Aš puikiai žinau, kad Balkanuose didelių interesų turi Rusija, kuri galbūt šiandien turėtų būti nelabai laiminga. Man Rusijos geopolitiniai interesai tiek Šiaurės Europoje, kur mes, Lietuva, esame, tiek Balkanuose, man Rusijos interesai atrodo keliantys grėsmę. Todėl stiprinkime bendrą mūsų saugumą, čia kitokios nuomonės net negalėtų būti. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Daugiau motyvuojančių Seimo narių neužsirašė. Dėl motyvų prieš nėra norinčių kalbėti, todėl kviečiu balsuoti ir išreikšti savo nuomonę dėl sutarties ratifikavimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92 Seimo nariai, balsavo 92. Už balsavo 92 – vienbalsiai. Sveikiname Šiaurės Makedoniją. (Plojimai) Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.18 val.
Šiaurės Makedonijos Respublikos Susirinkimo Pirmininko Talato Džaferio kalba
Kviečiu Šiaurės Makedonijos Respublikos Susirinkimo Pirmininką T. Džaferį.
T. DŽAFERIS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, garbūs Seimo nariai, Ekscelencijos, ponios ir ponai, garbūs žiniasklaidos atstovai! Norėčiau kartu su jumis pasidžiaugti, kad šiandien esu svarbaus ir iškilaus veiksmo liudininkas. Tas veiksmas yra svarbus ir Šiaurės Makedonijos Respublikos piliečiams. Esame dėkingi jums šiandien už tai, kad padėjote mums ir pasitikėjote mumis. Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos valstybė, ratifikuodama mūsų šalies stojimo į NATO protokolą, dar kartą patvirtino savo atvirą ir besąlygišką paramą, kurią mes gavome per visus tuos metus. Todėl nuoširdžiai norėčiau jums padėkoti savo vardu ir Šiaurės Makedonijos Respublikos parlamento narių vardu, Šiaurės Makedonijos Respublikos piliečių vardu. Šia proga norėčiau pranešti, kad visos valstybinės institucijos, visi visuomenės veikėjai ir nevyriausybinis sektorius netausodami savęs įsitraukia į reformų įgyvendinimą visose gyvenimo srityse. Šis procesas visiškai nėra lengvas, tačiau prieš save mes matome labai aiškų tikslą ir mes žinome, ko norime pasiekti. Mes norime įgyvendinti jau patvirtintą strateginį tikslą siekti tapti pilnateise NATO ir Europos Sąjungos nare. Tai reiškia, kad siekiame sukurti tikrą demokratinę valstybę su teisės viršenybe, kurioje institucijos veikia tarnaudamos piliečiams. Atsižvelgdami į gerai žinomas kliūtis, mes kiek įmanoma stengėmės sutelkti savo pastangas į tai, kad pašalintume kliūtis, kurios trukdė mūsų kelyje siekti tų tikslų, mes pasirašėme draugystės, geros kaimynystės santykių ir bendradarbiavimo susitarimą su Bulgarijos Respublika, pasirašėme baigiamąjį susitarimą su Graikijos Respublika taip išspręsdami mūsų šalies pavadinimo ginčą. Lengva nebuvo, tačiau sveikas protas ir saugios bei klestinčios ateities vizija nugalėjo, visa tai nugalėjo mūsų piliečių labui, valstybės ir viso regiono labui. Mūsų žmonės nusipelnė būti laimingi piliečiai, turintys vienodas teises ir laisves, išpažįstantys Europos vertybes ir standartus, turintys vienodas galimybes ir progas. Šiame kelyje niekada nebuvome ir nesame vieni. Mums visuomet padėjo mūsų draugai ir mūsų partneriai ir mes be galo esame jiems už tai dėkingi.
Gerbiami parlamento nariai, mūsų pastangos nebuvo bevaisės ir šiuo metu mums liko tik įveikti paskutiniuosius kilometrus į mūsų pilnateisę narystę NATO ir derybų dėl narystės Europos Sąjungoje derybų pradžią. NATO klausimu mes tikimės, kad iki šių metų pabaigos ir 2020 metų pradžios dėl Šiaurės Makedonijos Respublikos pilnateisės narystės NATO bus ratifikuota… 29 nacionaliniuose parlamentuose ir mūsų šalis taps 30 pilnateise nare, turinčia visas teises ir pareigas kaip ir visos kitos NATO narės. Protokolas, kurį pirmoji ratifikavo Graikija, nutiesė kelią visiems kitiems parlamentams. Iki šios dienos konkrečiais savo veiksmais draugišką požiūrį ir paramą mums yra išreiškusios Slovėnijos Respublika, Albanija, Bulgarija, Kroatija, Juodkalnija, vakar Rumunija ir šiandien Lietuva. Būdami čia su jumis mes iš tikrųjų pajutome tą draugišką požiūrį į mus ir Šiaurės Makedonija šios dienos niekuomet neužmirš. Dėkojame jums už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame Šiaurės Makedonijos Respublikos Asamblėjos Pirmininkui T. Džaferiui. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Liesys.
PIRMININKAS (J. LIESYS, LSF). Gerbiami kolegos, išlydėjome garbingus svečius, priėmėme reikšmingą dokumentą. Tęsiame darbotvarkę.
14.24 val.
Užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus atsakymai į Seimo narių raštu ir žodžiu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
2-3 klausimas. Kviečiu į tribūną užsienio reikalų ministrą L. A. Linkevičių atsakyti į Seimo narių raštu pateiktus klausimus pagal Seimo statuto 208 straipsnį.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Ką turėčiau daryti, turėčiau perskaityti tuos klausimus taip pat, ar kaip patartumėte?
PIRMININKAS. Matyt, kad galite pakartoti, jeigu neilgi.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Supratome.
„Kaip vertinate, kad, nepaisydamas jūsų ir Prezidentės pastangų stabdyti nesaugios Astravo atominės elektrinės projektą, premjeras S. Skvernelis pradėjo savarankišką ir panašu, kad nederintą užsienio politikos iniciatyvą, kuri keičia ligšiolinę vieningą Lietuvos poziciją Astravo atominės elektrinės klausimu?“
Premjero veiksmų nevertinu. Tai nėra mano kompetencija. O Lietuvos pozicija kaimynystėje statomos atominės elektrinės atžvilgiu niekaip nesikeičia. Beje, ir pats premjeras tą irgi yra pasakęs ne taip seniai.
Toliau. „Premjeras atstovauja Vyriausybę (čia turėtų būti Vyriausybei, šiaip naudininko linksnį reikėtų vartoti), taigi užsienyje jo laiškas suprantamas kaip Lietuvos valstybės pozicija. Ar vis dėlto premjero S. Skvernelio pasiūlymai Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės buvo derinami ir su kokiomis valstybės institucijomis? Jeigu taip, kokia buvo jūsų ir Užsienio reikalų ministerijos pozicija? Ar tai buvo asmeninis S. Skvernelio siūlymas, ar tai buvo Vyriausybės pozicija?“
Taip, kiek man žinoma, tai yra premjero siūlymas.
Toliau. „Santykiai su Baltarusija yra užsienio politikos klausimas. Pagal Konstituciją jį reikia derinti su Prezidente. Ar, jūsų žiniomis, laiškas-pasiūlymas Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės buvo suderintas su Prezidente?“
Čia turėtumėte klausti, matyt, Prezidentės. Man tai nėra žinoma.
„Kaip jūs, kaip užsienio reikalų ministras, vertinate situaciją, jei premjeras pateikė tokį svarbų, užsienio politiką keičiantį pasiūlymą, nesuderinęs su Lietuvos Respublikos Prezidente?“
Jau minėjau, Lietuvos pozicija, vertinimai ir politika šiuo požiūriu niekaip nesikeičia. Noriu dar kartą tą pabrėžti.
„Kiek per pastarųjų dviejų vyriausybių kadencijas, kai jūs ėjote užsienio reikalų ministro pareigas, jūsų žiniomis, iš viso yra buvę Ministro Pirmininko oficialių laiškų kitų valstybių arba vyriausybių vadovams ypatingai svarbiais užsienio politikos klausimais, kurie nebuvo iš anksto suderinti su jumis, kaip užsienio reikalų ministru, bei Lietuvos Respublikos Prezidente?“
Mano žiniomis, tokių laiškų nebuvo.
„Ar toks premjero pasiūlymas buvo derintas su kuo nors iš mūsų partnerių Europos Sąjungoje?“
Man tai nėra žinoma, kad būtų derinta.
„Kiek šalių šiandien yra prisijungusios prie Lietuvos pozicijos nepirkti elektros iš nesaugių atominių elektrinių?“
Oficialiai apie tai yra pranešusi Lenkija.
„Ar jums žinoma apie Lietuvos valstybės pareigūnų oficialias (arba neoficialias) diskusijas bei aptarinėjamus siūlymus dėl galimybės pakeisti Lietuvos poziciją dėl Europos Sąjungos–Baltarusijos partnerystės sutarties?“
Šito klausimo nekomentuosiu, nėra viešų diskusijų objektas.
„Ar nemanote, kad gavusi premjero nerealistišką siūlymą Baltarusijos pusė jį naudos įveldama Lietuvą į imituojamas derybas dėl Astravo legitimizacijos, mainais prašydama Lietuvos pozicijos pakeitimo Europos Sąjungos formatuose dėl Europos Sąjungos–Baltarusijos partnerystės sutarties?“
Ne, nemanau, nes legitimizuoti Astravo atominės elektrinės projekto neįmanoma.
„Kas, jūsų žiniomis, pagal premjero planą bei pateiktą pasiūlymą Baltarusijai nupirktų dujinei elektrinei reikalingą įrangą, finansuotų rekonstrukciją to, kas yra pastatyta, užtikrintų Baltarusijos pasiimtų skolų Rusijai grąžinimą ir dar subsidijuotų jėgainei tiekiamų dujų kainų skirtumą (tiek, kiek suskystintos gamtinės dujos kainuotų brangiau už vamzdines rusiškas, kurios šiuo metu tiekiamos Baltarusijai), kad ji gamintų pigią elektros energiją? Ar naiviai tikimasi, kad tokią kainą prisiimtų A. Lukašenkos režimas?“
Neturiu tokių žinių.
„Techniškai ir politiškai toks pasiūlymas atrodo nesolidžiai ir gali padaryti didelę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai, ypač strateginiais klausimais, susijusiais su Astravu, sutrukdys ligšiolinės Lietuvos pastangas sukurti Europos Sąjungos koaliciją nepirkti elektros iš šios nesaugios atominės. Kas prisiims atsakomybę už tokios reputacinės ir diplomatinės žalos pasekmes?“
Čia aš neturiu komentarų, tai yra jūsų interpretacija. Jūsų vertinimai.
„Ar nemanote, kad Lietuvoje negali būti atskiros, nesuderintos su užsienio reikalų ministru bei Prezidente užsienio politikos vykdymo? Ar neketinate trauktis iš užsienio reikalų ministro posto dėl nesuderinamų jūsų ir premjero pozicijų vienu iš svarbiausių Lietuvos užsienio politikos klausimų?“
Pirmiausia aš jau sakiau, kad tos pozicijos nesikeičia. Požiūris, mūsų vertinimai nesikeičia. Šiaip trauktis – įdomus pasiūlymas. Nėra kam pakeisti. Šiaip gal traukčiausi, bet nerandu, kam pakeisti.
O užsienio politika Lietuvoje formuojama ir vykdoma Konstitucijos nustatyta tvarka. Baigiau atsakymus.
PIRMININKAS. Į visus klausimus, kurie buvo pateikti gerbiamam ministrui, yra atsakyta. Gerbiamas ministre, jūsų užsirašė paklausti, mes dar turime 15 minučių klausimams. Leiskite pradėti. Pirmas jūsų klausia J. Razma. J. Razmos nėra. Klausia gerbiama I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ačiū jums, atsakymai buvo efektyvūs ir efektingi, per labai trumpą laiką atsakėte į labai daug klausimų. Man kažkuria prasme apmaudu, kad jums tenka tokiu truputį kraštiniu šitoje keistoje istorijoje būti. Bet manau, kad pati situacija yra gana pavojinga, todėl kad iki šiol mes galėjome sakyti, kad užsienio politika yra ta sritis, kur institucijos veikia išvien, suderinusios pozicijas ir siekdamos tų pačių tikslų.
Šiuo atveju jūs ir pats paminėjote, kad tai yra asmeninė premjero iniciatyva. Premjeras, vakar kalbėdamas apie savo užsienio politikos principus, atskyrė nacionalinę politiką nuo personalinės politikos. Man atrodo, kad nacionalinė politika yra tai, kuo iki šiol užsienio politika pasižymėjo, taip pat ir gana plačiu konsensusu. Ar jūs pritartumėte mano nuomonei, kad šita iniciatyva yra personalinė premjero užsienio politika?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Kaip čia pasakius dėl kraštinio, pirmiausia aš pratęs juo būti. Ilgą laiką buvau krašto apsaugos ministras, tai su tuo kraštu viskas gerai. Dėl užsienio politikos irgi viskas gerai. Gal tik tiek papolemizuočiau: vis dėlto premjeras kažką pasiūlė, ne tik nepaneigdamas, beje, požiūrio į atominės elektrinės buvimą, jos žalingumą, tai irgi reikia pabrėžti. Čia neįžvelgčiau jokių pokyčių. Dėl pasiūlymo tokios oficialios reakcijos neturime, turime kažkokius neaktualius komentarus, tie komentarai nėra itin entuziastingi, bet čia anksti daryti kokias nors išvadas. Bet buvo kažkas pasiūlyta. Čia kažkaip dramatizuoti nereikėtų ir nereikėtų iš to daryti išvadų, kad kažkas keičiasi politikoje. Tiek gal pasakyčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia gerbiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų aš irgi apgailestauju, kad jums tenka atsakinėti į tuos klausimus, bet situacija to reikalauja, kad vis dėlto parlamentarai turi gauti atsakymus. Ir noriu paklausti tokio dalyko. Taip supratau, kad vis dėlto per jus nėjo tie klausimai, jūs su jais nebuvote supažindintas ir nederinote, ir iki šiol žiniasklaida, bent jau vakar vakare pranešė, kad Baltarusijos pusė tvirtina iki šiol negavusi premjero laiško. Paprastai toks paštas keliauja diplomatiniais kanalais, Lietuvos ambasadorius jį įteikia atitinkamoms tarnyboms ar tiesiai prezidentui, ar prezidentūrai ir panašiai. Tai šiuo atveju, jeigu nėjo diplomatiniu paštu toks laiškas, ar čia Lietuvos paštas nesudirbo, ar elektroninis paštas užlūžo, interneto dažniai nesutampa su Baltarusijos, ar kurjeris pakeliui kažkur nuklydo. Kaip čia gali būti, kad iki šiol premjero laiškas…
PIRMININKAS. Trumpinkite klausimą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …nepasiekė Baltarusijos, nes Baltarusija yra už 50 kilometrų?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Iš visų jūsų išvardintų variantų, aš savo irgi pasakysiu. Tokie laiškai gabenami diplomatiniu keliu, diplomatiniu paštu, taip ir vyko, mano žiniomis. Elektroninė versija šiek tiek anksčiau pasiekė adresatą. Tiesiai vyriausybė, kiek žinau, tokio pašto nepriima, tai daroma per Užsienio reikalų ministeriją. Dar užtruko, paaiškinčiau tuo, kad vis dėlto penktadienis Baltarusijoje buvo ne darbo diena, pirmadienis – Lietuvoje, todėl galbūt galėjo šiek tiek užtrukti. Bet faktas yra tas, aš patikrinau, tas laiškas yra gautas, tikiuosi, kad artimiausiu metu gausime ir kokį nors oficialų atsakymą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia P. Gražulis. Nematau. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, Lietuvai nesiseka su strateginėmis investicijomis, su atominėmis elektrinėmis, kurių uždarymus kažkaip netyčia perima su Rusija susijusios įmonės. Lietuvai nesiseka. Atrodytų, kad viduje yra kažkokia kita Užsienio reikalų ministerija, kuri kuruoja tuos didžiulius projektus. Pavyzdžiui, mūsų delegacija Europos Taryboje dalyvavo milžiniškame mūšyje, kuriame priimta vienu sakiniu: „Uždaryti Astravo atominę elektrinę.“ Ženevoje priimti esminiai dokumentai. Esminiai dokumentai priimti Ženevoje dėl Astravo atominės, kad ji neturėjo teisės būti čia pastatyta. Ponas A. Lukašenka atsakė aiškiu grasinimu pasukti srautą nuo Klaipėdos į Rygą, jei mes toliau reikšime savo nuomonę. Jūsų atsakymai šio šantažo akivaizdoje, kai rusai… žinoma, čia Rusija, ne A. Lukašenka, bet A. Lukašenka čia tampa geležiniu Rusijos įgaliotiniu. Atsakymai dėl viso šito būsimo ir esamo šantažo dėl Astravo elektrinės, kuri pagal visus principus negalėjo būti pastatyta ir yra amžiaus nelaimė Vilniaus miestui. Aš prašyčiau jūsų suformuluoti, kaip po visų perturbacijų, po Prezidento rinkimų, po naujos Vyriausybės mes galėsime formuluoti savo užsienio politiką, turėdami tokį Baltarusijoje?..
PIRMININKAS. Trumpinkite klausimą. Ačiū. Atsakykite, pirmininke.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Toks lengvas klausimas, kaip galėsime formuluoti? Formuluosime taip, kaip dabar formuluojame, – labai nuosekliai ir aiškiai. Bandome sutelkti tarptautinę opiniją, ką nėra lengva, atvirai pasakysiu, padaryti. Tačiau tikrai labai sveikiname Lenkijos oficialią poziciją, sveikiname Espo komiteto išvadas, kuriose labai aiškiai parašyta, ten fiksuota keletas pažeidimų. Tarp jų pagrindinis tas, kad neteisingai parinkta aikštelė. Kitaip tariant, nuo pat pradžių viskas vyksta klaidingai, pažeidžiant normas. Ir tarptautinė nuomonė mums yra labai svarbi. Ar mes galime kažkiek labiau daryti įtaką tam, kad sustotų tai, kas jau pastatyta, čia klausimas sudėtingas. Bet vis tiek maksimaliai turime siekti, maksimaliai turime siekti, kad tos žalos būtų kuo mažiau. Turime daryti viską, kas įmanoma. Tą ir darysime. Šita pozicija yra suformuluota, ji niekuo nepakeista.
Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, jos nepakeitė premjeras, jis pasiūlė variantų. Galima kritikuoti tuos variantus. Čia galima įvairiai samprotauti, bet jis nepakeitė požiūrio į atominę elektrinę, jis tikrai nepasakė, kad ji gali stovėti kokiomis nors sąlygomis, ji negali ten būti. Ir mes tebesilaikome tos nuomonės. Aš nemanau, kad, pasikeitus po rinkimų valdžiai, tą nuomonę kas nors pakeistų, nes tiesiog negali argumentai pasitraukti į šalį paprasčiausiai. O mes dabar toliau dirbsime ir Espo komitete, ir Tatenoje, ir kitose tarptautinėse organizacijose. Sveikiname jūsų paminėtą sprendimą irgi. Jis gal nelems čia rezultatų, bet irgi tarptautinės nuomonės kažkoks formavimas. Aš kviesčiau visus susitelkti į tai, ką dabar darome. Vėlgi pripažinkime, statybos vyksta nuo 2009 metų, vyksta dešimt metų, investuoti dideli pinigai. Tai yra Rusijos geopolitinis projektas, nepamirškime. Tai jų pinigai, technologijos, tikslai. Matyt, vienas iš tikslų, ko gero, galima spėti, bus laikyti pririštus prie Rytų kontroliuojamo elektros žiedo. Visa tai yra žinomi faktai. Mes turime tam prieštarauti ir turime tą daryti argumentais, solidžiais argumentais, nuosekliais. Aš įsitikinęs, mes tą darysime ir darome.
PIRMININKAS. Jūsų klausia G. Kirkilas. Gedimino nematau.
G. KIRKILAS (LSDDF). Yra, yra.
PIRMININKAS. Yra. Atsiprašau.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs čia teisingai pastebėjote, kad ši elektrinė pradėta statyti dar iki jūsų, nors jūs jau esate įpusėjęs antrą kadenciją, gerokai anksčiau. Ir aš jums visiškai pritariu, kad šiuo metu reikia nesiskaldyti ir toliau laikytis vieningos pozicijos, ką ir daro Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas. Mes turime bendrą darbo grupę. Ačiū visiems kolegoms, taip pat opozicijai, kurie čia aktyviai dalyvauja. Bet vis dėlto dar yra treji metai iki jūsų kadencijos pradžios. Tai yra, ko gero, pati pradžia šitų statybų. Ar jūs galvojate, kad tuo metu jūsų pirmtakai padarė viską? Kadangi aš manau, kad tik statybų pradžioje buvo realūs, dabar vis mažiau tų šansų, nors premjeras ir pasiūlė, bet vis dėlto pačioje statybų pradžioje, 2009–2012 metais, galbūt buvo tikrai daugiau galimybių (ar tos visos…) stabdyti šitą projektą? Ar jūs galvojate, kad jūsų pirmtakai išnaudojo visas tas galimybes? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Jeigu atsakyčiau trumpai, tai mano nuomone, 2009–2010 metais buvo galimai nusikalstamas neveiklumas tuo klausimu, netgi šitaip suformuluočiau. (Balsai salėje) Galimai. Aš ne teisininkas. Jeigu šūksniai prieštaraujantys, aš galiu pagrįsti. Ar reikia tą daryti? (Balsai salėje) Reikia? Reikia tą daryti?
PIRMININKAS. Atsakykite į klausimą, gerbiamas pranešėjau, ir, jeigu reikės, tai bus diskusijos.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Gerai, aš tada tą padarysiu, aš galiu tai padaryti?
PIRMININKAS. Patikslinkite klausimą.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Gerai, tada aš tikslinu. 2008 m. gruodžio 20 d. oficialiai paskelbta apie priimtą sprendimą statyti Astravo atominę elektrinę. Pabrėžiu, 2008 metų gruodis. 2009 metai. Ekonomikos ministerijų pareigūnų bendras susitikimas ir pasirašomas protokolas, kuris skelbia – Baltarusijos pusė pareiškia apie galimybę tiekti elektros energiją Lietuvai. Primenu, 2009 metais pradėti statybos darbai. Tai čia tokio bendradarbiavimo formuluotės gimsta mūsų pareigūnų protokoluose. 2010 m. liepos 1 diena – premjerų komunikatas skelbia apie susitarimą ir tame komunikate yra pasirengimas bendradarbiauti branduolinės energetikos srityje. Yra daugiau čia tokių visokių citatų, todėl aš ir teigiu atsakingai, kad tas laikotarpis, pati pradžia, prieš pradžią dar ir pati pradžia buvo lemtinga, kai tikrai reikėjo mosikuoti ir kirviais, ir kardais, ir argumentais ir daryti viską, kas įmanoma, nes dabar, po dešimties metų, labai sudėtinga kažką pakeisti. Todėl aš už savo žodžius atsakau.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų pirmiausia turėčiau reaguoti į jūsų paskutinį pasakymą, kad nusikalstamai nieko nebuvo daryta.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Galimai sakiau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Galimai nusikalstamai, bet, kiek aš pamenu, gerbiamas ministre, jūs tada buvote premjero A. Kubiliaus patarėjas užsienio politikos klausimais. Tai mano klausimas būtų, ką jūs patarėte premjerui A. Kubiliui? Turbūt kaip ir kažkas, norėčiau jūsų ir paklausti, gal jūs žinote, kas, patarė premjerui S. Skverneliui kažką bent pasiūlyti, kaip jūs ką tik pasakėte, ir ar tai nekenkia tarptautinei opinijai, apie kurią jūs čia dabar tiek daug kalbėjote, dėl bendros pozicijos užsienio reikaluose Astravo elektrinės klausimu? Taigi mane tikrai domintų. Kadangi, kaip suprantu, jūs esate diplomatas ir tiesmukai man neatsakysite, bet gal bent žinote, nes jūsų pasakymas „kažką bent pasiūlė premjeras“ yra labai įdomi formuluotė, ir ar jums neatrodo, ar tai nėra prezidentinės kampanijos oro suvirpinimas būtent šituo klausimu, kad kažką mes darome?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad tas virpinimas kampanijos yra mano pakvietimas į šią tribūną, čia mano tokia nuomonė. Aš nei rašiau to laiško, nei aš galėčiau… (Balsai salėje) Leiskite man atsakyti, ko jūs čia šūkaujate visą laiką? (Balsai salėje) Aš sakau dar kartą, jeigu jums įdomios parašymo aplinkybės, tai kvieskite autorius, kvieskite tuos, kurie turi tas idėjas. Aš jau pasakiau nuomonę. Dabar ar tai keičia politiką? Nekeičia tas politikos, atsakiau irgi labai aiškiai. Ar tai gali pakenkti kažkuo? Mano nuomone, negali pakenkti.
Dabar dėl to patarėjo. Taip, aš buvau patarėju ir, beje, buvo labai sklandus bendradarbiavimas, bet aš juo tapau vėliau, čia aš kalbu apie, primenu, 2009–2010 metus. Čia aš nieko nenoriu… kratytis atsakomybės, bet sutikite turbūt su tuo, jūs puikiai žinote, irgi buvote premjere, nebuvote premjere, bet vis tiek atsakingą darbą dirbote, jūs suprantate, kad visuomeninis patarėjas neturėtų prisiimti atsakomybės už tokius dalykus. Aš jos nesikratau, nes visada manau, kad tuo ir pasižymėjo mūsų bendradarbiavimas, nepaisant politinių priklausomybių, kad mes bent jau tais klausimais turėjome bendrą politiką ir nuomonę. Aš neraginu dabar ieškoti čia tų kaltų, aš tik pasakiau, kad tas laikotarpis – 2009–2010 metai, turbūt jums bus sunku su manimi nesutikti, na, buvo lemiamas. Aš tą ir noriu pasakyti. Aš nesiūlau čia nieko nei nuteisti, galbūt aplinkybės kitaip atrodė, aš nenoriu dabar fantazuoti. Aš kalbu dabar, šiandieną, tai yra 2019 metai, kai elektrinė jau pastatyta, kai grasinama ten atvežti branduolinį kurą, ir mes turime stabdyti visą tą procesą, stabdyti kažkokiais argumentais, galbūt pasiūlymais, kurie kam nors atrodo neprotingi ar kritikuotini. Gerai, bet esmė ta, kad mes turime vieningai turbūt laikytis tos pačios nuostatos, kuri vienintelė yra teisinga šiuo metu. Toks ir būtų mano raginimas. Aš tikrai neketinu čia nieko nei demaskuoti, nei ką nors kaltinti, aš tik raginu stipriai sutelkti mūsų jėgas bendram tikslui ir maksimaliai sumažinti žalą to, kas vyksta.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). 2009–2010 metai, kaip jūs ir atsakėte, buvo lemiamas momentas. Aišku, kas tuo metu buvo valdžioje, kai tikrai buvo galimybių liejant pamatus bandyti kalbėtis, derėtis, kad paties Astravo nebūtų. Šiaip iš tikrųjų yra labai nesmagu ir jaučiasi, kad prasidėjo Prezidento rinkimai, iš opozicijos pusės, nes taip bandoma godumo kaina sumenkinti viską, kas yra daroma Lietuvai. Dėl to truputį nesmagu ir gėda. Čia tik retorinis klausimas. Nebūtina į jį atsakyti. Dėkoju jums, ministre, ir sėkmės darbuose.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Aš irgi noriu paraginti visus mus neaitrinti čia dabar aistrų. Sakau, susitelkime į kokį nors konkretų darbą, kuris sumažintų žalą to proceso, kuris vyksta, jeigu galime, jeigu rasime tiek jėgų. Labai gražu būtų, kad neeikvotume jėgų vieni kitus kaltindami, nes, patikėkite, šitų argumentų visą laiką galima rasti.
PIRMININKAS. Paskutinis nori jūsų klausti gerbiamas J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia noriu pasakyti, kad šitas mūsų siekis, kad šalia nebūtų atominės elektrinės, yra teisingas ir mes nuo jo niekada nesitrauksime, aš manau. Bet, deja, mes Europoje kol kas liekame neišgirsti. Gerai neišgirsti, faktiškai liekame vieni su ta problema. Gal jūs galite pasakyti, kokių dar pastangų reikėtų, kur nepadaryta, kodėl mes to Europos palaikymo neturime? Tuo labiau kad net pati Europos Sąjunga, kiek man žinoma, iki (…) mln. eurų skyrė Baltarusijai tos elektrinės įvairiems tyrimams atlikti.
Antras klausimas. Ar apskritai tokių konversijų, apie kurias kalbėjo premjeras, yra įvykę pasaulyje? Tiesiog.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ką reikia daryti? Pirmiausia reikia nesiskaldyti viduje. Jeigu mes vieni kitus visaip kaltinsime kuo nors, užuot (…) veikę būtent siekdami sustabdyti tą procesą, kiek tai įmanoma, ir sumažinti daromą žalą, tai ir padarysime meškos paslaugą patys sau. Tai labai paprastas atsakymas.
Dabar kad Europos Sąjungoje daugiau supratimo – irgi faktas. Norėtųsi, kad jo daugiau būtų, bet tiek nėra. Europos Komisijos atsakingas komisaras tais klausimais (tiesą sakant, jis irgi dabar rinkimų kampanijoje Slovakijoje) jau paliko šitą tematiką, bet jo pozicija buvo labai aiškiai išsakyta. Europos Vadovų Tarybos prezidentas D. Tuskas labai aiškiai išsakė poziciją, mus palaikančią. Ž. K. Junkeris, Komisijos pirmininkas, taip pat išsakė labai aiškiai, ir tas yra oficialiai paskelbta. Taigi nesakyčiau, kad visiškai esame vieni, bet kad nepakankama ta parama, irgi sutinku su tuo. Nėra taip paprasta. Turime toliau nuosekliai kalbėti, turime nesuteikti iliuzijų tiems, kurie kaltina mus politikavimu. Beje, vienas iš kaltinimų mūsų kaimynų yra, kad čia nėra problemos, čia lietuviai politikuoja, aiškinasi tarpusavio santykius ir nėra tos problemos. Jų toks argumentas.
Mes būkime nuoseklūs ir mažiau emocionalūs, labiau konstruktyvūs ir tikrai laikykimės savo, nes mūsų yra tiesa dar tokia, kad čia mes kalbame apie precedentą dėl dialogo su trečiomis šalimis apskritai Europos Sąjungoje, nes kils ir kitų atominių elektrinių, jau yra projektų kitose šalyse, ne Europos Sąjungos. Jeigu mes susidursime su tomis pačiomis problemomis, tai bus precedentas: jeigu dabar nereaguos, tarkime, Europos Sąjunga, po to bus labai sunku principingai reaguoti, jeigu precedentas bus neigiamas. Taigi čia irgi mūsų argumentas, ką mes kalbame tarptautinėse organizacijose. Tą darome tikrai labai nuosekliai.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamajam ministrui už atsakymus, o kolegoms už klausimus. Tęsiame darbotvarkę.
14.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-3267. Teikia komitetų pirmininkai. Leiskite kviesti eilės tvarka. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką gerbiamą K. Mažeiką. Jeigu neprieštarausite, aš skelbsiu kitą, kuris ruošiasi, tai bus I. Šimonytė. Jeigu jos nėra, tai pavaduojantis ruošiasi iš karto po Kęstučio. (Balsai salėje) Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Komiteto sprendimas yra pritarti pateiktam Seimo nutarimui dėl pavasario sesijos darbų programos ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama I. Šimonytė. Kas gali pavaduoti? Palauksime, gal atsiras. Tada gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Komitetas vakar savo posėdyje svarstė ir nusprendė pritarti bendru sutarimu pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Ekonomikos komitetą – gerbiamą R. Sinkevičių.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstęs pritarė bendru sutarimu pavasario sesijos darbų programai ir pasiūlė vieną klausimą – Seimo statuto 58 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą – įtraukti į sesijos darbų programą. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Audito išvados ir komiteto nuomonė – gerbiamoji A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Audito komiteto nuomonė yra pritarti Seimo nutarimui, tačiau atkreipti dėmesį, kad Seimo pavasario sesijos darbų programa ir vėl yra perkrauta įstatymų. Tai yra visiškai akivaizdu, kad Seimas neatsižvelgia į Valstybės kontrolės 2018 m. kovo 16 d. audito išvadą dėl teisėkūros proceso Lietuvoje. Mes esame Europos parlamentas, kuris vienam įstatymui svarstyti ir priimti skiria net 3,2 minutes. Tai būtų labai juokinga, jeigu tai nebūtų faktas. Mūsų kolegos Estijoje yra labai tingūs, jiems reikia vos ne pusantros valandos. Jau nekalbėsiu apie britus, kurie vidutiniškai tai daro 2,5 valandos. Realiai mes turime, kolegos, pasakyti, kad nieko mes nesvarstome, o tiesiog pigiai balsuojame. Tai Audito komiteto galutinė išvada yra ta, kad mes pritarėme, tačiau dar kartą prašome ir ypač poną V. Pranckietį, kuris kartą jau yra kreipęsis į Seimo narius, šitą klausimą įvertinti, kad būtų pradėta laikytis elementaraus sveiko proto reikalavimo. Balsuodami kas tris minutes už įstatymus, kai paskui Seimo nariai už Seimo durų net nesugeba pasakyti, kas yra PSD, ir juokina visus, iš tikrųjų demonstruoja totalią nepagarbą Lietuvos valstybei.
PIRMININKAS. Ačiū. Europos reikalų komiteto pirmininko G. Kirkilo nematau. Gal kartais gali tai padaryti gerbiamoji R. Budbergytė? J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pono G. Kirkilo prašymu pristatau Europos reikalų komiteto išvadą. Komitetas kovo 13 dienos posėdyje apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIIIP-3267. Pritarė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui. Pasiūlymų neturėjome. Atsižvelgdamas į tai, kad visi ERKʼo teikti siūlymai dėl Seimo pavasario sesijos programos yra įtraukti, pritaria bendru sutarimu. Taip pat komitetas atkreipia Seimo narių dėmesį į tai, kad, Jungtinei Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystei išstojant iš Europos Sąjungos be susitarimo, artimiausiu metu Vyriausybė pateiks Seimui įstatymų projektų, susijusių su Jungtinės Karalystės išstojimu iš Europos Sąjungos be susitarimo, paketą. Šie įstatymų projektai, atsižvelgiant į jų svarbą, reikšmę ir įsigaliojimo datą, Seime turėtų būti svarstomi prioriteto tvarka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kultūros komiteto nuomonė – gerbiamasis S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pristatau komiteto sprendimą pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3267 ir komiteto išvadoms su pasiūlymais. O yra du pasiūlymai, tai yra pasiūlymai Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos III skyriaus devintąjį skirsnį papildyti įstatymų projektais Nr. XIIIP-2587 ir Nr. XIIIP-2588. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kaimo reikalų komiteto pristatys A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas pritarė Seimo pavasario sesijos darbų programai ir komiteto išvadoms ir siūlo Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos projekto penktąjį skirsnį „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“ papildyti Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 papildymo 51 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-4223. Siūlo svarstyti šių metų birželio mėnesį. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto – V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė bendru sutarimu Seimo nutarimo projektui. (Balsai salėje) Palaukite, parašyta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto – gerbiama R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą ir bendru sutarimu pritarė projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū. Sveikatos reikalų komitetas. Kviečiama gerbiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, taip pat svarstė Seimo pavasario sesijos darbų programos projektą. Sprendimas yra iš esmės pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3267. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Švietimo ir mokslo komiteto pristatys gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, komitetas svarstė, pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKAS. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę pristatys A. Širinskienė. Nematau. Kas gali? S. Šedbaras gali pristatyti? Kviečiame gerbiamąjį S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė projektą kovo 13 dieną. Pateikė savo pasiūlymus dėl įtraukimo į sesijos darbų programą. Visi dešimt dalyvavusiųjų pritarė šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto nuomonę pristatys gerbiamas J. Bernatonis. Kas gali vietoj J. Bernatonio? Nėra. Palauksime.
Tada Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kviečiame gerbiamą G. Burokienę.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vakar svarstė projektą, pritarė bendru sutarimu ir pasiūlė įtraukti dar vieną klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas Bernatoni, galite pristatyti Užsienio reikalų komiteto nuomonę?
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, Užsienio reikalų komitetas vakar apsvarstė projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žmogaus teisių komiteto kviečiame gerbiamą V. Simuliką.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, Žmogaus teisių komitetas buvo papildomas. Sprendimas – iš esmės pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-3267 ir papildyti Lietuvos Respublikos pavasario sesijos programą dviem papildomais įstatymų projektais: Lygių galimybių įstatymo nauja redakcija ir Darbo kodekso 26 straipsnio. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, į visus variantus yra atsižvelgta ir manau, kad pritarta. Ar galime bendru sutarimu, ar yra motyvų prieš? Yra. Gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia jau iš tribūnos buvo išsakyta mintis apie teisėkūros procesą, kuris iš tikrųjų ir anksčiau buvo stichiškas, ir dabar lieka. Vis daugiau įstatymų projektų atsiranda, kur keičiami pavadinimai, esmė nekinta. Gali būti, kad tuos dalykus galima sutvarkyti kiek kitaip, bet bet kokiu atveju aš noriu pasakyti ir savo poziciją. Svarstant sesijos darbų programą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete aš susilaikiau, dar kartą pabrėžiu, ne bendru sutarimu, galite pasitikslinti komiteto stenogramoje, kad buvo susilaikyta. Tik patikslinu dėl aiškumo.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam A. Anušauskui. Ir nuomonė už – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, išties nebūčiau kalbėjusi, jeigu nebūtų kolega išsakęs tokių pastabų, kad prieš darbų programą. Stebina tai, kad į darbų programą yra įrašyti visi komitetų siūlymai, visi Seimo narių siūlymai. Nesuprantama, kas čia netinka? Prie viso šito, jeigu kolega A. Anušauskas skaitė darbų programą ir atkreipė į ją dėmesį, viena iš diskusijų ir yra teisėkūros proceso tobulinimas. Mes ir siekiame šią diskusiją surengti tam, kad ateityje būtų kitaip, kad tobulėtume, kad galbūt teisės aktai, kurie yra įrašomi kaip Seimo nutarimai, keičiant komiteto narių sudėtį, nebūtų fiksuojami ypatinga skuba – tada susumuojama ir išeina rezultatas truputį kitoks, negu realiai yra.
Mes visi, atrodo, esame suinteresuoti dėl darbo kokybės ir visada vertinsime kiekvieno iš mūsų pasiūlymus. Kai kolegos, jau ne iš pirmos kadencijos kolegos, bando sakyti, kad štai anksčiau buvo stebuklai, viskas buvo puikiai, o dabar štai kažkas netikėto įvyko, tai vėlgi kelia nusistebėjimą, arba oponuojama dėl to, kad oponuotume.
O aš kviečiu dirbti, turime programą ir ją reikia palaikyti tam, kad galėtume tiek Vyriausybės, tiek Seimo narių teiktus įstatymus svarstyti ir priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 78, prieš nėra, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.
Tęsiame darbotvarkę. Darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektas Nr. XIIIP-3185. Pranešėjas – gerbiamas ministras R. Masiulis. Nėra pateikimo. (Balsai salėje) Kadangi ministro nėra, tada kitas klausimas.
15.05 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2481 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2481. (Balsai salėje) Grįšime prie aviacijos, grįšime, taip. Pranešėjas – gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu trumpai pristatyti šį įstatymo projektą. Pagrindinis tikslas. Turbūt daugeliui teko savo apygardoje susitikti su gyventojais, ir ta problema iškyla beveik visoje Lietuvoje, kai turi gyventojai mokėti būtent už atliekų išvežimą, nors net neturi konteinerių. Čia vienas iš pavyzdžių, kaip paslaugos, kurios lyg ir privalomos, už kurias turi mokėti, nesuteikiamos. Tai mes siūlome šį pakeitimą, būtent Rinkliavų įstatymo, kad gyventojai, kurie negauna jiems priklausančios paslaugos, už tai neturėtų mokėti ir iš jų nebūtų reikalaujama susimokėti už nesuteiktas paslaugas. Tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš tiesiog noriu paklausti, ar jūs sutinkate su Teisės departamento pastabomis, kad vis dėlto vertinamojo pobūdžio dalykų įstatymų projektuose neturi būti, kaip ir (…), pavyzdžiui, grąžinama rinkliava už tai, kad teikė netinkamos kokybės paslaugas. Labai subjektyvus vertinimas, kas yra tas netinkamas dalykas, kaip tai apibrėžti?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, ačiū už atkreiptą dėmesį. Tikrai galiu patvirtinti, kad sutinku su tuo, ką sako, ir galiu pasakyti, kad mes pasiruošę apibrėžti. Pavyzdžiui, jeigu kalbėtume apie geriamąjį vandenį, tai geriamasis vanduo turi būti tam tikros kokybės, jis turi atitikti higienos normą. Manau, kad svarstymo stadijoje bus galima tikrai tai pataisyti ir apibrėžti tuos dalykus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nori klausti gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Ačiū už įstatymo pasiūlymą. Labai konkretų klausimą turiu, liečiantį Neringos kurortą. Įvažiuojant į Neringos kurortą renkama vietinė rinkliava, vadinamasis ekologinis mokestis iš automobilistų. Žiemos metu nėra kitos alternatyvos, kaip važiuoti automobiliu, nes viešasis transportas kursuoja tik kas tris valandas. Pavyzdžiui, iš Klaipėdos gali į Nidą nuvažiuoti tik 18 valandą, 18 val. 15 min., arba 21 valandą. Aš, kaip automobilistas, nenorėdamas sėsti į automobilį, privalau mokėti vietinę rinkliavą, bet man alternatyva nesudaryta, pavyzdžiui, rinktis viešojo transporto priemonę. Kaip šiuo atveju traktuoti, pavyzdžiui, ar Neringa, kuri renka vietinę rinkliavą ir nėra aprašiusi, kur ją panaudoja, o jos surenkamas beveik šeštadalis savarankiško biudžeto ir neaišku, kur panaudojamas, ar aš galėčiau kvestionuoti tą rinkliavą kaip mano tikslų neatitinkančią? Labai ačiū už atsakymą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tikrai geras klausimas, kolega. Aš manau, kad diskutuodami komitetuose tikrai į tą klausimą galėsime rasti atsakymą. Tiek automobilistų, tiek savivaldybės atžvilgiu, manau, tikrai bus surastas tas sprendimas, kuris galbūt ir padės rasti tą optimalų variantą ir galbūt kai kuriais atvejais pritaikyti būtent šią įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties savalaikis įstatymas, galbūt šiek tiek pavėluotas projektas, tačiau mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmas dalykas. Ar galima imti rinkliavą už nesuteiktą paslaugą, ar turi būti kaip nors kitaip įvardintas tas solidarumo mokestis, kuris mokamas? Tai čia viena dalis.
Antra dalis klausimo. Vis dėlto kaip tada tokį dalyką spręsti, kai išvis paslauga yra neteikiama, o pinigai imami ir iš to lobsta, na, tarkim, neminėsiu kai kurių MBA, kurių akcininkai yra kelios savivaldybės, neturi kur dėti pinigų, tai yra daugiau pinigų surenka, negu kainuoja ta paslauga, ir po to nebežino, kur investuoti tuos pinigus. Kaip yra prižiūrima ta pati sistema? Kokia turėtų būti ta kontrolės sistema?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Tikrai palaikau jūsų mintį, kad ši pataisa galbūt yra ir šiek tiek pavėluota, bet geriau vėliau nei niekada.
Kalbant apie MBA, tai iš tiesų jų dalininkai yra savivaldybės ir savivaldybės turi visišką teisę ir laisvę vertinti ir konkrečius atvejus. Tenka man taip pat diskutuoti, kad savivaldybių tarybų vadovai, matydami tuos pelnus, iš kurių, kaip jūs ir minėjote, galima gerai gyventi kai kuriems asmenims… Tikrai šiuo atveju aš manau, kad, kuo greičiau priėmę šią pataisą, mes galėsime atliepti problemas tų žmonių, kurie tos paslaugos negauna ir už tai turi mokėti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam K. Mažeikai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, dar yra motyvų už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveikinu tokią pataisą. Man atrodo, tai lieps savivaldybėms pasitempti ir aiškiau vykdyti paslaugas, kurios yra apmokestintos vietine rinkliava. Daug teismų yra išaiškinę, kad rinkliava – tai nėra mokestis, ir jos yra visuotinai taikomos. Negalima kartais kvestionuoti savivaldybės paslaugų, kurios suteikiamos. Buvo pateikti pavyzdžiai dėl atliekų išvežimo gyventojams, bet aš čia rodyčiau ir į Kuršių nerijos, Neringos savivaldybės atvejį, kur renkama à la ekologinė rinkliava, bet pinigai faktiškai yra skiriami galbūt kolektyvo išvykoms į užsienį, papildomiems etatams savivaldybėje ir visiškai neaprašyta, kas yra iš tikrųjų, kokios paslaugos sudaromos. Man atrodo, savivaldybės, kurios renka tokias arba įdiegė tokias vietines rinkliavas, turėtų žymiai aiškiau dabar atstovauti savo klientui ir, man atrodo, šita įstatymo iniciatyva su pasiūlymais ir pakeitimais turėtų būti labai naudinga.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Po pateikimo pritarta. Siūlome pagrindinį komitetą – Biudžeto ir finansų komitetą, svarstyti gegužės 23 dieną. (Balsai salėje) Anksčiau neturiu kitos datos. Kada, sakote, anksčiau? Prašom, gerbiamas…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas… nes jūs supraskit paprastą dalyką, valstybė formuoja biudžetą, valstybė patvirtina rinkliavą, tai surinkimo taisykles…
PIRMININKAS. Kaip papildomą galime paskirti.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Taip, nes pastovioji kintamoji kaina. Jeigu siūloma panaikinti visą šitą, ar jūs įsivaizduojate, kokį čia abrakadabra produktą padarys. Aš įsivaizduoju, kaip savivaldybės turės dotuoti pastoviąją arba kintamąją kainą.
PIRMININKAS. Siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą kaip papildomą…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Tada dabar gali visi atsisakyti daugiabučių, savivaldybės turės šitą dalyką įvertinti, nes jeigu jos…
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu? Gerai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomas. Ačiū. Tada kita data. Gegužės 7 diena tinka? Balandžio netinka, per anksti. Gerai. Gegužės 7 diena.
15.13 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2377 (pateikimas)
Kitas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2377. Pranešėjas – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, labai trumpai noriu pristatyti įstatymo projektą, kurį parengėme kartu su A. Gaidžiūnu. Projekto tikslas yra, kad vietinė rinkliava už parkavimą savivaldybių nustatytose mokamose vietose nebūtų taikoma mokykliniams autobusams. Šita pataisa yra paruošta ypač pageidaujant mokytojams, mokyklų direktoriams, savivaldybių švietimo skyriaus darbuotojams, nes susitikimuose dažnai išreiškia tokią mintį, kad kiekvieną savaitgalį mokyklų autobusiukai, autobusai vyksta į įvairiausius kultūrinius, sportinius renginius ir už parkavimą reikia tikrai mokėti, ir nemažus pinigus. Faktiškai nėra tokio savaitgalio, kad iš rajonų, mažų miestelių, net ir kaimo vietovių mokykliniai autobusai nevyktų į didesnius miestus ir nereikėtų už tai mokėti.
Tikslas yra tai, kad vis dėlto už parkavimą mokykliniams autobusams nebūtų taikoma rinkliava. Toks vienas iš pagrindinių norų ir tikslų.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Tai A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Dabar įstatyme jūs norite dėl mokyklinio autobuso, o užsakyti autobusai su vaiko ženklais, kad atveža vaikus, ar galiotų, ar ne tokiam įstatymui, jūsų nuomone? Tas įstatymas jau įsigaliojo nuo sausio 1 dienos ar mes tik dabar priimame? Jis gal jau galioja, rinkliavos? Parašyta, kad…
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Aš manau, iki priėmimo laiko mes turime. Tikrai jūsų yra labai gera mintis išsakyta ir turėtume gal net šį įstatymą papildyti. Negaliu atsakyti šiuo metu, ar tikrai tiems autobusiukams galiotų, nes reikėtų kažkaip atskirai visa tai (…).
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tiesiog norėjau pasiteirauti gerbiamojo A. Butkevičiaus, kaip atsirado tas apmokestinimas? Ar savivaldybės bando užkaišioti savo biudžeto skyles pasikapeikaudamos iš tokio visai nereikšmingo mokesčio, ar čia kitos problemos? Tiesiog nesuvokiama kodėl, lyg ir priskirta savivaldybei funkcija, negi iš tikrųjų tiek papildys biudžetą, kad reikia dabar skriausti mokyklas ir švietimo finansavimą, skiriamą ministerijos savivaldybėms?
A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Aš manau, paprasčiausiai nebuvo pagalvota, bet automatiškai buvo priimtas nutarimas, sprendimas apmokestinti visas transporto priemones. Čia, aš manau, nebuvo įvertinti tokie pasiūlymai.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam A. Butkevičiui. Motyvai dėl viso – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gera idėja ir jai reikėtų pritarti. O dėl komentarų dėl užsakytų autobusų, mokyklos paprastai autobusus užsako iš privačių kompanijų, tai nėra mokyklų autobusai, ir privačios kompanijos užsakytų autobusų jau įskaičiuoja kainą už stovėjimą. Mes norime padėti dėl mokyklų autobusiukų, kurie yra mokykliniai, ir kad iš skirto švietimui biudžeto nereikėtų mokėti už stovėjimą, už parkavimą pinigų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Juozai, prieš!“) Pritarta, dėkui. Kviečiame nagrinėti kaip pagrindinį komitetą Biudžeto ir finansų komitetą. Svarstymas siūlomas gegužės 23 dieną. (Balsas salėje) Bet gal kartais jūs ne prieš, nes Rinkliavų įstatymas eina kartu, gal galima ir čia gegužės 7 dieną, būtų vienas blokas? Pritariame? Ačiū.
15.17 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726 (pateikimas)
Rinkliavų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1726. Pranešėja – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Rinkliavų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo siekiama, kad valstybės rinkliavos už paso, asmens tapatybės kortelės išdavimą, keitimą bendra tvarka piliečiams, kuriems nesukako aštuoniolika metų, taip pat tiems, kuriems sukako senatvės pensijos amžius, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, dydis būtų sumažintas iki 80 % vietoj galiojusių 50 %. Trumpai esmę, kodėl taip siūloma.
Reaguojama į jaunus tėvus, auginančius vaikus, ypač iki penkerių metų. Dabar šeimos keliauja, atostogauja, emigrantai grįžta pas tėvus ir senelius į Lietuvą ir kas dveji metai reikia keisti vaikui pasą, susidaro nemažos išlaidos. Žinome, kad šeimų biudžetas nėra didelis, todėl siūloma didesnė nuolaida, nes pasą iki penkerių metų reikia keisti kas dvejus metus, o iki šešiolikos metų – kas penkerius metus. Suaugęs žmogus kas dešimt metų keisdamas pasą išleidžia 43 eurus, o jaunos šeimos išleidžia kur kas daugiau.
Viename straipsnyje yra ir senatvės amžiaus sulaukusiesiems nustatyta lengvata, todėl taip pat jų nediskriminuojant, manau, būtų paspirtis ir jiems keičiant pasą pritaikyti to paties 80 % dydžio nuolaidą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą, bet jūsų nori klausti A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Kadangi paties paso įsigijimas lengvatine tvarka kainuotų apie 1,5 mln. eurų, turbūt reikalinga Vyriausybės išvada. Atkreipčiau dėmesį, kad vaikams numatytos išmokos, tai gal galėtų ir susimokėti?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Vaikams numatytos išmokos ir aš galvoju, kad būtų labai gerai, jeigu tėvai jas skirtų vaikams ugdyti, vaikams reikalingoms prekėms, o paso keitimas… Be paso pilietis niekur negali išvažiuoti iš savo valstybės ir valstybė turi pasirūpinti, kad visi mažiausi piliečiai turėtų pasus. Aš, reaguodama į tėvų, jaunų tėvų pastabas, teikiu tokį įstatymo projektą. Iš tiesų paminėjote 1,5 mln., net iki 2 mln., skirtingai nuo metų ir nuo poreikio, tai rodo, kaip vis dėlto mes pasipinigaujame iš jaunų šeimų, kurioms nėra kitos išeities, kaip tik tą pasą pakeisti.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus. Dėl motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlome Biudžeto ir finansų komitetą. Svarstymo data – gegužės 7 diena.
Gerbiamas S. Jakeliūnas kažkuo nepatenkintas. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš patenkintas, neturiu jokių pretenzijų, tačiau dėl šito įstatymo projekto, lygiai taip pat kaip ir dėl kitų dviejų, susijusių su Rinkliavų įstatymu, prašyčiau Seimo vardu kreiptis į Vyriausybę ir po to jau spręsti dėl datos tolesnio svarstymo.
PIRMININKAS. Jūs kalbate apie Vyriausybės išvadą? Tai dėl Vyriausybės išvados pritariame. Jūs pasitikslinote, tik dėl šio įstatymo buvo kalbama. Dėl visų trijų? Kolegos, pritariame? Ačiū, pritarta dėl Vyriausybės išvados. Ir datą vis tiek paliekame gegužės 7 d., jeigu nebus išvados, nukelsime datą. (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės išvados nori balsuoti. Balsuojame. (Balsai salėje) Dėl trijų, dėl trijų iš karto. Dėl visų trijų įstatymų pateikimo projektų.
Užsiregistravo 89, balsavo 89: už – 69, prieš – 5, susilaikė 15. Išvados prašymui pritarta.
15.22 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3237 (pateikimas)
Kitas 2-8 klausimas – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3237. Pranešėjas – gerbiamas K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu trumpai pristatyti šį projektą. Ši problema kilo ir bandome ją spręsti, nes Lietuvoje yra 60 savivaldybių ir ne visi 60 aplinkos apsaugos inspektorių, kurie turi užtikrinti visos gyvosios gamtos darnų naudojimą ir eikvojimą… Gaunama daug pranešimų, skundų, kad brakonieriaujama, nereaguojama, nesitvarkoma su problemomis ir dėl to kenčia ir aplinkosaugos pareigūnų vardas, ir, be abejo, labiausiai kenčia valstybiniai gamtos ištekliai tiek ežeruose, tiek miškuose, kuriuos saugo ir prižiūri įpareigoti asmenys. Jeigu kalbame apie vandens telkinius, tai jų nuomotojai, o jei kalbame apie medžioklės plotus, tai medžioklės plotų naudotojai pagal sutartis su Aplinkos ministerija. Todėl siekiant padėti užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą ir gamtos išteklių apsaugą siūloma plotų naudotojams suteikti galimybę prisidėti ir tapti neetatiniais inspektoriais. Galėtų prisidėti prie brakonieriavimo mažinimo, prie šitų išteklių apsaugos ir taip padėti Lietuvos valstybei apsaugoti turimus išteklius. Todėl siūloma suteikti daugiau teisių naudotojams, kurie galėtų savo prižiūrimuose telkiniuose ir plotuose tikrinti leidimus ir užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą. Jeigu kils klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, na, gal ir gerai, kad daugiau bus stebėtojų, stebinčių, kas darosi gamtoje, kas gaudo brakonierius, tačiau vėlgi čia yra nestatutiniai tokie pareigūnai, jie žmonės paprasti. Žinome, kas darosi, kai kada netgi prieš inspektorius pakeliama ranka ir ginamasi ir ginklais, ir žeberklais. Iš tikrųjų ar šie žmonės bus apsaugoti, nes jie visuomeniniais pagrindais faktiškai darbuojasi? Ir ar tikrai sutvarkytos visos draudiminės sąlygos, kad jie būtų apdrausti ir esant tam tikroms sąlygoms nebūtų patys apkaltinti viršiję tam tikrus įgaliojimus ir taip toliau? Kas yra suteikiama pareigūnams, tas nėra suteikiama paprastiems piliečiams. Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už gerą klausimą. Taip, iš tiesų tiek teisės, tiek atsakomybės yra planuojamos labai griežtos, ir tie inspektoriai, kurie viršys įgaliojimus, kurie yra labai konkrečiai apibūdinti, turės atsakyti patys.
Kalbant apie galimus, kaip jūs sakote, pasipriešinimo atvejus, tai vėlgi bus tam tikra instrukcija. Ji yra aptarta su Aplinkos apsaugos departamento specialistais, su teisininkais. Šie žmonės savo veiklą turės fiksuoti. Geriausia tai yra filmuota medžiaga. Jie turės galimybę filmuoti. Taip pat turės užpildyti aktą. Tai leis konkrečioje vietoje konkrečiu laiku įforminti ir vėliau perduoti inspektoriams, kurie nustatys pažeidimą ir išrašys protokolą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori klausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, ar galėtumėte paneigti šiokius tokius nuogąstavimus, ar nepasipils paežerėse ir prie žvejų nesikabinės kokie nors neetatiniai inspektoriai be uniformų, mojuojantys pažymėjimais, būdami žemos kvalifikacijos ir turintys milžiniškus įgaliojimus?
Aš norėčiau keletą paneigimų arba tokių abejonių išsklaidyti. Visų pirma kur konkrečiai dabar jūsų teikiamame įstatyme parašyta, kad neetatiniai inspektoriai bus tiktai tuose medžioklės plotuose arba telkiniuose? Kurioje įstatymo eilutėje yra apie tai?
Ir antras dalykas. Kaip atsakytumėte į Teisės departamento išvadą, kad, lyginant su policijos rėmėjais, neetatinių valstybinės aplinkos apsaugos inspektorių funkcijos yra milžiniškos, jie turi milžiniškas funkcijas, nors kvalifikaciniai reikalavimai yra labai žemi? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolega, geras klausimas ir pastaba. Pirmiausia pasakysiu apie tai, kad jų teisės ir atsakomybės bus apibrėžtos labai aiškiai. Tą jau esame sutarę su Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais. Iš principo, jeigu, na, asociacijai ar žmogui, kuriam yra suteikta teisė naudotis gamtos ištekliais, tai yra kokiu nors ežeru ar medžioklės ploto vienetu, kur žmonių grupė išteklius naudoja pagal nustatytą tvarką, ir jeigu valstybė neužtikrina tinkamos aplinkos apsaugos inspektorių darbo veiklos, tai logiška, kad būtų suteikta galimybė tų išteklių naudotojui arba naudotojo įgaliotam asmeniui, tai yra asociacijos nariui, kad jis prisiimtų dalį atsakomybės ir prisidėtų prie tų išteklių išsaugojimo.
O kalbant apie tai, ką jūs minėjote, kuri eilutė, iš tiesų tai yra išdiskutuota tiek su asociacijomis, tiek su Seimo nariais, kurie pasirašę po šiuo projektu, ir jeigu mes pamatysime ir pagal Teisės departamento siūlymus… Pats principas ir buvo neišplėsti galimybės, kad bet kas, gyvenantis mieste, išlaikęs ir gavęs aplinkos apsaugos neetatinio inspektoriaus pažymėjimą, galėtų važiuoti į Lietuvą ir pramogauti tikrindamas bilietus. Manome, kad šią funkciją galėtų atlikti tik to medžioklės ar ežero išteklių naudotojas. Mes tą galėsime diskusijų metu, jeigu reikės, įtvirtinti įstatyme, kad būtų aiškumas, na, pateikti pasiūlymą ir išryškinti tą nuostatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, dabar rašoma, kad jie galės užfiksuoti nusižengimo faktą, parašyti kokį nors protokolą. Dabar nusižengimo faktą irgi galima užfiksuoti, nufotografuoti nusižengiant ir išsiųsti gamtos apsaugos inspektoriui ar kam, ir dabar. Ar nesidubliuos šitos pareigos su policijos rėmėjų? Yra policijos rėmėjai. Dabar bus gamtos aplinkos inspektoriai. Po to sugalvosime šiukšlininkų inspektorius. Vien inspektoriai su pažymėjimais, ir visi visus kontroliuosime. Ar ne per daug tų funkcijų? Yra gamtos apsaugos inspektorius, kuris galėtų tame rajone… Ar padidinti jų skaičių rajone, ar jie galėtų kontroliuoti daugiau, nes dabar visi turės pažymėjimus ir visi mojuos vieni prieš kitus. Aš – policijos rėmėjas, aš – gamtos apsaugos inspektorius.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip, kolega, jūsų klausimas geras dėl to, šiandien jums atsakau, dar kartą pasikartoju, kad šiandien etatinių aplinkos apsaugos inspektorių yra mažiau kaip 60 Lietuvoje, kiek vienoje savivaldybėje gali atlikti vienas žmogus, turbūt pagalvokite apie savo savivaldybę ir savo rajoną. Iš tiesų problema yra ir tą problemą kelia būtent išteklių naudotojai, ją pastebi, ir tas įstatymo projektas buvo suderintas ne tik su kolegomis, kurie pasirašė projektą, bet ir su Aplinkos apsaugos departamentu.
Dar kartą patikslinsiu, kad jie negalės išrašyti protokolų, kuriais baudžiama, jie galės tik užpildyti tam tikros formos aktą, kur būtent bus nustatytas pažeidimas. To akto pavyzdys jau yra parengtas. Jie perduos aplinkos apsaugos inspektoriams, kurie pagal Administracinių nusižengimų kodekso atitinkamus straipsnius nustatys pažeidimus ir išrašys baudą.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs tikriausiai esate susipažinęs su Teisės departamento išvada, kurioje sakoma, kad šis jūsų siūlymas iš esmės prieštarauja Administracinių nusižengimų kodekso reformai. Pritarus jam, pritarus siūlomiems pakeitimams, per pastaruosius dvejus metus įstatymo 50 straipsnis bus keičiamas du kartus priešingomis kryptimis. Kaip tai siejama su tokia tendencija, jūsų galva, tiesiog nepaneigia teisėkūros aiškumo principo ir tiesiog yra stichinė ir chaotiška?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Galbūt reikia daugiau aiškumo, nes iš tiesų nusižengimų, kurie yra vykdomi šiandien, yra ir jų nuolat daugėja įvairiuose Lietuvos kraštuose. Tas projektas, kuris yra parengtas, galbūt nėra visiškai galutinai išgvildentas komitetuose. Tikriausiai Teisės ir teisėtvarkos komitete turės būti detaliau… Bet čia yra bandoma spręsti problemą, kuri jau vyksta.
Iš tiesų tai problemai spręsti, manau, galima surasti tam tikrų alternatyvų, nes ir kalbėdami su Vidaus reikalų ministerija, kuri vėlgi diskusijose pritarė tam pačiam principui, kad žmonės, neetatiniai inspektoriai, kaip ir negali išrašyti, nustatyti pažeidimo ir išrašyti protokolų, tai mes irgi pripažinome. Ir šitame projekte būtent ir kalbama ne apie pažeidimo nustatymą ir teisę bausti pažeidėjus, bet būtent apie pažeidėjo identifikavimą ir apie teisę apsaugoti savo teise valdomus gamtos išteklius. Tai yra pagrindinis principas, kur, manau, komitetuose galima visa tai išgvildenti ir priimti tą sprendimą, kur jūs kalbate, apie teisės aktų prieštaravimą vienas kitam. Aš manau, kad komitetuose tikrai galima išspręsti ir surasti bendrą vardiklį.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Dėkui visiems klausiantiems. Motyvai dėl viso. Už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Siūlymas, manau, prasmingas, tiesiog tų pajėgų, kokias turi Aplinkos apsaugos departamentas, yra maža. Mes turbūt beveik visi esame matę ir pastebėję tam tikrų pažeidėjų nebaudžiamumą. Man ir pačiam yra tekę keletą kartų bandyti perspėti ar ne laiku pradėjus žvejoti, ar šiukšlinti, bet siunčia toli, kaip sako, ant trijų raidžių. Ta galimybė turėti įteisinimą perspėti, nustatyti pažeidėją ir perduoti aplinkos apsaugos inspektoriui, kuris toliau duotų, yra sveikintina.
Bet taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad formuojant taisykles, kas tie inspektoriai galėtų būti, ypatingą dėmesį reikėtų skirti nepriekaištingai reputacijai, nes ne paslaptis taip pat, kad ir dar anais senais laikais patys didžiausi brakonieriai būdavo neetatiniai inspektoriai. Aš manau, kad šioje vietoje dar reikia padirbėti, bet iš principo pritariu šiai idėjai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – gerbiamas S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, neįtikino iš tikrųjų pateikimas. Prieš gerą pusmetį mes aplinkosaugos inspektoriams leidome nešiotis šaunamąjį ginklą dėl to, kad kontrolė, brakonierių fiksavimas kartais yra net ir pavojingas. Šiuo atveju neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių kompetencija išplečiama, nepaisant to, ką pranešėjas sako: fiksuoti, surašyti patikrinimo aktą, konfiskuoti daiktus, tikrinti. Ir tai darys kas? Tai darys žmonės, kurie neturi nei valstybės tarnybos egzamino išlaikę, nei šaunamojo ginklo, nei uniformos, ir jie, priešingai negu pranešėjas sako, nėra įstatyme nė vienos eilutės, kuri sako, kad… savo išnuomotą telkinį ar savo medžioklės būrelį. Nėra nė vienos eilutės, gerbiamas Kęstuti, aš sąmoningai paklausiau, nėra parašyta. Ir tai jie galės daryti bet kur. Tai kuo mes rizikuojame? Mes rizikuojame vėl padaryti tą pačią sistemą, kai prieš tai buvusio K. Trečioko ministerija paleido šimtus neetatinių inspektorių, kurie lakstė bet kur, prisistatinėjo su pažymėjimu ir klausinėjo žmonių be tinkamos turimos kvalifikacijos. Aš matau didelį pavojų, kad paleisime tokią netvarką, kad policininku galės tapti bet kas ir tikrinti bet ką. Be uniformos, be tinkamos kvalifikacijos ir ne savo išnuomotame telkinyje ar būrelyje. Kviesčiau nepritarti. Ypač dar dėl Teisės departamento išvardintų lydimųjų teisės aktų trūkumų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nuomonės išsiskyrė, balsuojame.
Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 34, prieš – 9, susilaikė 41. Po pateikimo nepritarta. Siūlome tobulinti ar atmesti? Ką P. Gražulis norėtų pasakyti šiuo klausimu?
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš labai trumpą repliką. Gerbiamieji, žinome, kaip buvo prichvatizuoti visi ežerai, upių krantai, ir dabar dar kiekvieną padarome policininku, kad apsisaugotų savo turtą, kad ten nei pažvejoti, nei išsimaudyti žmogus negalėtų. Dabar jau kojos negali įkelti. Tai gal geriau reprivatizuokime šį užgrobtą turtą, o ne toliau suteikime kiekvienam policininko statusą, kad išvis nieko neleistų – pasiims šautuvą ir šaudys, jei kas norės išsimaudyti.
PIRMININKAS. Ačiū už jūsų nuomonę. Kas už tai, kad tobulintume, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Ačiū. Siūlome įstatymą tobulinti. Rezultatas: 43 – už, 34 – prieš.
K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Iš tiesų supratau, kad kolegos nesuprato šito projekto esmės, ir man gaila, kai akcentuojama viena eilutė, kuri iš tiesų nėra esminė. Jeigu kalbėtume apie gamtos išteklius, pas visus į apygardas ateina tiek medžiotojai, tiek žvejai, kurie skundžiasi aplinkosauga. Aplinkos ministrą mes kalėme turėdami, kad aplinkosauga šlubuoja, kad visos problemos yra aplinkosauga, na, ir kai mes norime padėti, šituo projektu daugiau teisių suteikti gamtos išteklių naudotojams, kurie turi teisę, kad jie turėtų bent kokį nors mažą įrankį, tai iš tiesų man keista, kolegos, kad jūsų tokie balsavimo rezultatai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju už nuomonės pasakymą. Kviečiu į tribūną… Atsiprašau, dar nepastebėjau. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, aš tada irgi replikėlę atgal. Geriau organizuotis, gerbiamas Kęstuti, kad tų etatinių pareigūnų atsirastų daugiau. (Balsas salėje) Jūs valdote, jūs pinigus kažkur dėliojate ir nėra žmonių, kurie užsiimtų rimtais darbais. Iš tikrųjų čia prileidus bet kokių tų priežiūros vadinamųjų à la inspektorių galima padaryti tik žalos – vienas saugos, kitas brakonieriaus.
15.41 val.
Įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektas Nr. XIIIP-3185 (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamą ministrą R. Masiulį pateikti įstatymo „Dėl Transeuropinio geležinkelio (TER) kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo denonsavimo“ projektą Nr. XIIIP-3185.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pristatysiu du įstatymų projektus. Abudu yra daugiau techniniai, patikslinantys, ne kažkokie kardinalūs ar reikšmingi projektai.
Pirmasis yra denonsuoti 1998 m. spalio 23 d. Vilniuje pasirašytą Transeuropinio geležinkelio kredito fondo susitarimą dėl bendradarbiavimo, ratifikuotą Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Transeuropinio geležinkelio kredito fondo susitarimo dėl bendradarbiavimo ratifikavimo“. Iš karto po nepriklausomybės pasirašytas dokumentas tuo metu buvo aktualus, tačiau per toliau einantį laiką Lietuva įstojo į kitas organizacijas ir šio susitarimo tikslai ir veikla dubliuojasi su kitų organizacijų, kurių narė yra Lietuva, veiklos tikslais ir sprendžiamais klausimais ir dalyvavimas šioje TER organizacijoje nesukuria Lietuvai pridėtinės vertės, kokią anksčiau sukurdavo. Taip pat Lietuva kasmet moka 10 tūkst. dolerių mokestį, kas irgi gana nemaža paskata nesinaudoti ta organizacija, kuri jau naudos neteikia. Ši veikla dabar yra daugiau apžvalginio pobūdžio, tai yra apžvelgiami šalyse narėse vykstantys ir planuojami plėtros planai, o konkrečios rekomendacijos nėra teikiamos. Susitikimų skaičius nuolat mažėjo ir jau šiuo metu Susisiekimo ministerijos atstovai paprastai į šitos organizacijos posėdžius nevyksta, nes jie dubliuojasi su kitų organizacijų, kurių narė yra Lietuva, svarstomais klausimais.
Išstojus iš šios organizacijos, ir toliau bus užtikrinamas geležinkelių transporto infrastruktūros, saugos ir plėtros klausimų sprendimas Europos Komisijos įvairiais formatais. Bus dirbama Europos Komisijos Mobilumo ir transporto generalinio direktorato, Inovacijų ir tinklų vykdomosios agentūros INEA, Tarptautinio geležinkelių transporto organizacijos ir Geležinkelių bendradarbiavimo organizacijos (OSŽD) lygmeniu. Taigi siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiamas ministre, jūsų jau nenori niekas klausti. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Svarstymas balandžio 25 dieną.
15.44 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3262ES, Administracinių nusižengimų kodekso 28, 393, 595, 602, 681, 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3263 (pateikimas)
Kitas klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3262. Pranešėjas – gerbiamas R. Masiulis.
R. MASIULIS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat tai yra daugiau techninis patobulinimas mūsų teisinės bazės, kai iš poįstatyminių aktų dėl Konstitucinio Teismo praktikos yra perkeliamos nuostatos į patį Aviacijos įstatymą. Tikslas yra užtikrinti Konstitucinio Teismo praktiką, pagal kurią nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Taikymo ir tam tikrų Aviacijos įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, tokių kaip Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių, Antžeminių paslaugų teikimo oro uostuose taisyklių nuostatas, susijusias su atitinkamų leidimų išdavimu ir patvirtinimo suteikimu, perkelti į Aviacijos įstatymą, tokiu būdu užtikrinti teisėkūros sistematiškumo ir ekonomiškumo principų taikymą ir atsisakyti Aviacijos įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamus klausimus reglamentuoja Europos Sąjungos reglamentai.
Iš esmės gal visų detalių ir neskaitysiu, tai daugiau toks techninis perkėlimas dalykų į įstatymą. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Gal kartais kartu galite pateikti Administracinių nusižengimų kodeksą?
R. MASIULIS. Čia tame pačiame yra numatyta.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, klausimų nėra. Mes galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Svarstysime gegužės 21 dieną. Dėl Administracinių nusižengimų kodekso Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Ekonomikos komitetas papildomas. Svarstysime gegužės 21 dieną. Ačiū.
Kitas klausimas – Aviacijos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Palionis.
15.45 val.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2773 (pateikimas)
Kadangi A. Palionio nėra, galima keisti – tada Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos, Žmogaus teisių komiteto iniciatyva per tą laikotarpį, kol nebuvo nuolatinių posėdžių, mes išnagrinėjome situaciją, susijusią su ombudsmenų veikla ir sistema, kuri yra mūsų Lietuvoje. Šiandien lygių teisių ir galimybių ombudsmenas yra skiriamas dviem kadencijoms, iš eilės gali būti skiriamas. Paskui turi būti pertrauka ir vėl galima jį siūlyti, jeigu jis iš tikrųjų kompetentingas ir gali vykdyti savo pareigas. Dėl Seimo kontrolierių jau yra svarstymo stadija, priimti ruošiama lygiai ta pati norma.
Siekdami suvienodinti visų ombudsmenų institucijų sistemą, komiteto iniciatyva mes pasiūlėme, kad ir vaiko teisių kontrolierius būtų skiriamas daugiausiai dviem kadencijoms iš eilės, o paskui turėtų būti ieškomas kitas kandidatas. Aišku, jeigu tas kandidatas, kuris jau dvi kadencijas dirbo dešimt metų, yra kompetentingas, po penkerių metų pertraukos galėtų būti vėl siūlomas. Visa tai vyksta parlamente, Seime. Taigi viskas parlamentarų rankose. Mūsų supratimas yra, kad jeigu jau mes pradėjome tokią ombudsmenų sistemą, tai kad visur būtų daugmaž vienoda. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bet jūsų nori klausti gerbiamas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi nepritariau nė vienam kadencijų įvedimui, tai aš jau užduosiu jums klausimą. Kadangi kontrolieriai numatyti mūsų Konstitucijoje ir Konstitucijoje apie jokias kadencijas nėra jokios kalbos, kaip jūs, kaip Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, paaiškinsite man savo siūlymą? Ačiū.
V. SIMULIK (LVŽSF). Aš jau paaiškinau. Kadangi Seimo valia buvo lygių teisių kontrolierių padaryti dviem kadencijoms, jūs gal nebalsavote, aš asmeniškai išvis rotacijoms ir kadencijoms nepritariu, bet pati filosofija, jeigu jau mes pradėjome keisti ombudsmenų sistemą, kad yra tokios taisyklės, tai jos turi būti vienodos visų ombudsmenų institucijų vadovams. Logika yra tokia. Iš esmės atsiminkite istoriją, kai buvo švietimo įstaigų vadovai, ligoninių, pirmas žingsnis buvo su ligoninių vadovais. Sakiau, kadencija, žmogaus atleidimas kas keli metai, išmetimas į gatvę niekada neduos gero rezultato, nei kompetencijos, nei dar kažko, bus problemų. Tas jau yra Lietuvoje. Jau pažiūrėkite, kas dedasi regionuose. Bet šiuo atveju šnekame apie ombudsmenus. Tai yra kito statuso ir rango žmonės.
PIRMININKAS. Dėkojame. Bet nori klausti dar R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, jeigu matote, kad negerai darome, kodėl siūlote toliau negerai daryti ateityje? Kaip tik gal būtų siūlymas logiškas visus ombudsmenus sugrąžinti į ankstesnę tvarką. Žiūrint į tai, kad jeigu jau mėginame įgyvendinti tam tikrą vientisumą, tai dabar mes visur optimizuojame valdymą, centralizuojame visas institucijas. Iš esmės mes turime dabar kelias institucijas: vaiko teisių kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, kitus kontrolierius. Ar nemanytumėte, kad, paliekant jų tuos pačius pavadinimus, vis dėlto turi būti viena ombudsmenų institucija, kuri būtų aptarnaujama, aš turiu omeny buhalteriją, kitus dalykus, techninius, sutaupytumėte pinigų, jie būtų tos pačios srities ombudsmenai, bet tada būtų tikrai viena tvarka jiems visiems?
V. SIMULIK (LVŽSF). Apie transporto, raštinės ir buhalterijos bendrą suvienijimą čia galima šnekėti ir diskutuoti, bet kad būtų viena ombudsmeninė institucija, tam niekada nepritarčiau. Jūs puikiai žinote, ne pirmą dieną Seime dirbate, mes turime tarptautines sutartis ir niekur nėra, nė vienoje normalioje valstybėje vieno ombudsmeno visais klausimais. Todėl yra trys skirtingi ombudsmenai arba jiems atitinkančios institucijos, turinčios statusus, tuo labiau kad mes dar turėtume turėti ir žmogaus teisių atskirą ombudsmeninę instituciją, kurią mes, Seimas, įpareigojome ruoštis, ji ketvertą metų ruošėsi ir gavo atitinkamą statusą. Tiktai mes ją sukryžminome, tai čia jau iš biednumo arba dar dėl kitų motyvų. O, kaip sakau, dėl kanceliarinių, transporto čia jau yra vykdomosios valdžios problematika, tegul ji mąsto, bet, mano supratimu, jie turi būti autonomiški.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Daugiau klausimų nėra. Motyvai dėl viso. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, jau mes kai kuriais atvejais labai daug priskaldėme malkų su kadencijomis. Čia jau eina kiti įstatymai, kur sako, niekas neina į mokyklos vadovo postą, tai padidinkime atlyginimus. Gal užmiršote? Čia buvo tokie ir netgi tą ir padarėme. Mažų mokyklų vadovams padidinome atlyginimus, gal kas nors eis. Šiuo atveju noriu grįžti prie Konstitucijos, būtent dėl mokytojų ir kitų nėra įrašyta, dėl ombudsmenų yra įrašyta Konstitucijoje.
Man apskritai nesuprantama, kaip komitetas ir jo pirmininkas gali eiti pristatyti įstatymą, kuriam jis pats nepritaria, ir netiki. Paprasčiausiai įstatymą turi pateikti tas, kas tiki tuo, ką padarys. Dabar aš nematau jokios naudos, o tiktai kažkas pasakė, kad kadencijos tai gerai. O aš sakau, kad blogai, ir laikas parodys. Aš manau, dėl mokyklų vadovų jau rodo. Turėsime dėl kitų. Net premjeras nejaukiai jautėsi švenčiant 10-ties metų Valdovų rūmų jubiliejų, kai turėjo dabartiniam direktoriui pasakyti, gal jūs laimėsite pakartotinį konkursą, nors ponas direktorius įdėjo daug pastangų, kad Valdovų rūmų muziejus taptų tuo, kuo jis šiandien yra ir kur mes su malonumu einame.
Aš ir siūlau, meskime šalin tokius siūlymus, kurie tik galvos skausmą sukelia.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės skiriasi, siūlau balsuoti. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 77, balsavo 75: už – 48, prieš – 6, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. Siūlomas dabar kaip pagrindinis Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstysime balandžio 25 dieną.
Per šoninį mikrofoną padėkos žodį tars V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Aš gerbiamam A. Sysui noriu asmeniškai. Ombudsmenus skiria Seimas slaptu balsavimu, tai jokio konkurso nėra. Nebent jūs mis konkursu vadinate partijų susitarimą, kokį asmenį parinkti. O tie vadinamieji mistiniai konkursai pagal įvairius kriterijus, įvairių tarnybų, institucijų vertinimus, kurie vyksta švietimo įstaigose, ligoninėse, muziejuose, ten tai yra ką veikti. O čia yra politiniai sprendimai. Nepainiokime kai kurių dalykų. Ačiū.
15.53 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2910 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkojame. Išmušė A. Palionio valanda – Aviacijos įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2910.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti įstatymo projektą, siūlymą, kad 2016 metų gruodžio, sausio, 2017 metų sausio laikotarpiu pasibaigė panaudos sutartys 2014 metais įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo nuostatoms, kurios reglamentuoja turto panaudos suteikimą, ir nebuvo pratęstos sutartys, aviacijos sporto federacijas ir aeroklubus vienijančios asociacijos prarado teisinį pagrindą panaudos teise naudoti valstybei nuosavybe teise priklausantį ir Kūno kultūros ir sporto departamento (dar tada, kai rašėme projektą, prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dabar jau yra prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos) patikėjimo teise valdomą aerodromų turtą, kurį nuo 1990 metų valdė ir naudojo aviacijos sporto federacijas ir aeroklubus vienijančių asociacijų nariai ir kuris buvo perduotas iš Kūno kultūros ir sporto departamento.
Šituo projektu ir siekiama… nes spalio 1 dieną įsigaliojus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo naujai redakcijai pasikeitė potencialių panaudos gavėjų ratas ir valstybės turto panauda aviacijos sporto federacijas ir aeroklubus vienijančioms asociacijoms tapo galima tik tuo atveju, jei tai bus numatyta įstatyme.
Ką tik susisiekimo ministras pateikė naują įstatymo redakciją. Naujojoje redakcijoje taip pat nėra numatyta, tik yra kaip ir senojoje redakcijoje numatyta, kad Lietuvos transporto saugos administracija nustato aerodromus, kuriems netaikomas Europos Sąjungos reglamentas Nr. 139/2014. Prašau jūsų pritarimo, nes dabartinė situacija neleidžia aeroklubams prasitęsti aerodromų tinkamumo naudoti ir orlaivių tinkamumo skraidyti pažymėjimų galiojimo, organizuoti Europos ir pasaulio čempionatus, stabdo visą sportinę aeroklubų veiklą arba daro ją neteisėtą.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Jūsų nori klausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties dabar, pasikeitus tam reglamentavimui, kai kurie aeroklubai sunerimę, kad savivaldybės, įgavusios daugiau funkcijų, bando kai kuriuos aerodromus panaikinti, suarti, užstatyti ir taip toliau. Ar jūs šiuo atveju nemanote, kad bus padaryta didelė žala aviacijos sportui? Ir kaip tai spręsti?
A. PALIONIS (LSDDF). Mano žiniomis, kiek aš domėjausi, didžiausias ginčytinas aerodromas yra Alytaus, kuris yra Alytaus mieste, ir savivaldybė planuoja pramonės parką. Lietuvoje esant 16–17 aerodromų, aš nemanau, kad vieno ar kito aerodromo panaikinimas padarys didelę žalą, tik kad bus koncentracija kituose aerodromuose. Aš manyčiau, kad ir savivaldybės, ir valstybė turėtų turtą naudoti racionaliai ir maksimaliai efektyviai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Motyvai už – R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegų dėmesiui noriu pasakyti, kad mūsų nepriklausomybės atkūrimo aušroje Lietuvoje buvo suskaičiuota virš šimto aerodromų. Vėliau buvo atlikta tam tikra revizija ir buvo nustatyta, kad 15 iš jų galėtų būti tinkami sportinei mėgėjiškai aviacijai. Gal jie ne visai atitinka aerodromo sąvokas, gal tai daugiau nusileidimo aikštelės pagal juridinę teisę, bet gaila, kad jų šeimininkų taip ir neatsirado, dėl to ir kokio nors ryškesnio jų vystymosi taip pat nėra. Džiugu, kad kai kas norėjo rodyti iniciatyvą ir gavo juos panaudos teise. Dabar tos sutartys yra nutrūkusios. Aš manau, kad teikiamo įstatymo pataisa leis rasti šeimininką arba buvusiems šeimininkams prasitęsti savo panaudos sutartį, kad galėtų vystyti sportinę ir mėgėjišką aviaciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu truputį paprieštarauti pranešėjui, kad, norint pritraukti kad ir europinių lėšų tiems aerodromams sutvarkyti, infrastruktūrai išvystyti, tikrai kelias turėtų būti šiek tiek kitoks – turėtų būti ir savivaldybės dalis nuosavybės, nes priešingu atveju nieko nepavyks. Nesu kategoriškai prieš šitą, bet aš manau, kad svarstymo stadijoje tikrai reikės šitą projektą patobulinti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 67, prieš nėra, 9 susilaikė. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 21 dieną.
Padėkos žodis – gerbiamas A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Aš norėčiau J. Sabatauskui pasakyti, kad šio projekto esmė nėra pritraukti investicijas. Mes puikiai žinome ir, Juliau, turėtum žinoti Civilinio kodekso nuostatas, ką panaudos gavėjas gali veikti su turtu, kurį naudoja. Neklaidinkime žmonių.
16.01 val.
Seimo savaitės (2019-03-18–2019-03-22) – 2019 m. kovo 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas rezervinis klausimas – savaitės nuo kovo 18 dienos posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Kviečiamas pranešėjas – gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Sveiki dar kartelį, gerbiami kolegos. Norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo savaitės darbų programą. Pradėkime nuo antradienio posėdžių. Plenarinis posėdis prasidės nuo Jono Žemaičio-Vytauto 110-ųjų gimimo metinių minėjimo, toliau bus Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programos projektas. Vėliau bus įvairūs Švietimo įstatymo projektai, toliau bus trys klausimai dėl teisėjų skyrimo. Po pertraukos – Vyriausybės pusvalandis, kur į klausimus atsakys teisingumo ministras. Tada jis pateiks nemažai įstatymų projektų – Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Probacijos įstatymo – pakeitimų. Galiausiai bus pateiktas Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projektas. Taip pat yra keletas rezervinių klausimų, iš kurių tokios įdomesnės yra kelios peticijos, ir antradienio darbotvarkė būtų tokia.
Ketvirtadienio darbotvarkėje numatyti Konstitucijos 106, 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai, taip pat R. Popovienės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Toliau yra įvairių Darbo kodekso, Želdynų įstatymo, apibendrinant – aplinkos apsaugos įvairių įstatymų, teritorijų planavimo įstatymų projektų paketas, taip pat Administracinių nusižengimų kodekso ir panašiai. Tai tiek.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš prašyčiau į antradienio darbotvarkę įtraukti rezoliuciją, nes Japonija, Izraelis pasiūlė tokią iniciatyvą D. Trampui už pastangas sumažinti, kaip čia… ir su Korėja vyksta derybos, ir Sirijoje, ir Afganistane. Yra pasiūlytas vienas iš pretendentų gauti Nobelio premiją. Yra užregistruota tokia rezoliucija, manau, kad gal įtrauktumėte, kad galėtų būti antradienį apsvarstytas tas projektas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Manau, kad būtų galima įtraukti į antradienio vakarinį posėdį tokią rezoliuciją, jeigu jūs pageidaujate.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Pritarta.
Gerbiami kolegos, yra toks žodis – baigiame darbotvarkę. Registruojamės. (Balsai salėje) Galime, galime.
Užsiregistravo 69 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, kovo 14 dienos popietinio posėdžio darbotvarkę baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.