LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 138
STENOGRAMA
2014 m. balandžio 22 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Visų norėčiau paprašyti truputėlį dėmesio, užimkite savo vietas. Skelbiu 2014 m. balandžio 22 d., antradienio, posėdžio pradžią. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 84 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. balandžio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kokių būtų pasiūlymų, pastabų? Seniūnų sueigoje mes, matau, buvome priėmę būtent tokios redakcijos darbotvarkės projektą, tai kviečiu visus išsakyti savo nuomones.
Gerbiamasis B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kaip prisimename, ketvirtadienį, tvirtindami darbotvarkę, mes patvirtinome, kad visi Žemės saugiklių įstatymo lydimieji įstatymai būtų įtraukti į darbotvarkę. Įstatymas įregistruotas laiku, buvo laiko pastaboms ir pasiūlymams parašyti, tačiau kažkodėl šiandienos darbotvarkėje šių klausimų nėra. Prašyčiau frakcijos vardu įtraukti šiuos visus saugiklių įstatymus, t. y. projektai Nr. XIIP-1587(3), Nr. XIIP-1588(2), Nr. XIIP-1639, Nr. XIIP-1640(2) ir Nr. XIIP-1641(2). Prašytume įtraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega, supratau. B. Bradauskas. Prašom, kolega.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu siūlau išbraukti iš darbotvarkės 1-3 klausimą dėl Seimo nutarimo dėl kreipimosi į Lietuvos Konstitucinį Teismą dėl referendumo teisėtumo ir, manyčiau, jeigu išbrauksime, būtų gerai ir nebegrįžti prie jo. Ačiū.
PIRMININKAS. …B. Paužai. Gerbiamoji D. Mikutienė. Prašom, kolege.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kaip įstatymo teikėja prašau 2-15 klausimą – Baudžiamojo kodekso Nr. XIIP-3568 projektą – išbraukti dėl procedūrinių dalykų.
PIRMININKAS. Dar kartą, Dangute, jeigu galima, mes neužsirašėme, pakartokite.
D. MIKUTIENĖ (DPF). 2-15 klausimas – Baudžiamojo kodekso įstatymo projektas Nr. XIIP-3568. Kaip įstatymo teikėja dėl procedūrinių dalykų prašau išbraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Dangute, jūs galite tik frakcijos vardu išbraukti. Jeigu pakartosite prie mikrofono, man atrodo, frakcija neprieštaraus, jūs pakartokite dėl stenogramos, kad jūs frakcijos vardu prašote.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašau.
PIRMININKAS. Ačiū. Fiksavome. Gerbiamoji B. Vėsaitė. Prašom, kolege.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau paprašyti, kad 2-19 ir 2‑20 klausimai būtų perkelti į ankstesnį popietinės darbotvarkės laiką, nes, apgailestauju, bet negalėsiu dalyvauti…
PIRMININKAS. 2-19?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). 2-19 ir 2-20.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, jeigu galima, po ministro jūs, gerai? Vietoj 2-15, man sufleruoja. Gerai. Dėkoju, kolege, supratau.
Gerbiamasis V. Bukauskas. Prašom.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti 1-10 klausimą – dėl Seimo rezoliucijos dėl Ukrainos projektą, nes kada buvo įregistruota, iš tiesų nebuvo žinoma dėl Ženevos ir juo labiau kad šiame projekte neatsispindi Ženevos priimti sprendimai. Aš manau, kad iš tiesų būtų logiška šį klausimą išbraukti ir parengti naują suderintą projektą artimiausiam posėdžiui.
PIRMININKAS. Jūs kalbate frakcijos vardu?
V. BUKAUSKAS (DPF). Frakcijos.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, supratau.
Gerbiamasis J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu, kaip ir praėjusią savaitę, aš keliu klausimą dėl nutarimo dėl sprendimo dėl Seimo nario V. Uspaskicho imuniteto, nes būta miglotų Seimo vadovybės pažadų, kad šiandien mes tą klausimą svarstysime. Jeigu yra nutarimas įregistruotas, tai prašyčiau jį įrašyti į darbotvarkę. Jeigu nutarimo nėra, tai bent Seimo vadovybės kokį nors pranešimą norėtume išgirsti tuo klausimu, kiek Seimo bus toliau tokia bejėgiška situacija.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Prašom, gerbiamasis kolega.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš dėl siūlymo 1-3 klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Norėčiau pasitikslinti, ar tai yra individuali B. Bradausko iniciatyva, ar iš tiesų tai yra Socialdemokratų frakcijos nuomonė?
PIRMININKAS. Frakcijos vardu jis paprašė.
Gerbiamieji kolegos, nematau prie šoninių mikrofonų daugiau nė vieno mūsų kolegos dėl pasiūlymų.
Gerbiamieji kolegos, gal tada po truputėlį judame iš eilės, priimame sprendimus dėl mūsų darbotvarkės, ir aš pabandysiu eilės tvarka, kokia buvo teikti pasiūlymai, paklausti jūsų nuomonės dėl klausimų įtraukimo arba išbraukimo iš darbotvarkės.
Gerbiamasis B. Pauža siūlo frakcijos vardu, aš suprantu, keletą įstatymų projektų (Nr. XIIP-1587, Nr. XIIP-1588, Nr. XIIP-1639, Nr. XIIP-1640, Nr. XIIP-1641) išbraukti iš darbotvarkės. Taip, teisingai supratau? (Balsai salėje) Įrašyti, atsiprašau, į darbotvarkę. Čia yra vienas pagrindinis, tiesiog aš cituoju, ką B. Pauža pasakė. Čia vienas pagrindinis įstatymas, kuris sujungtas į vieną įstatymą, – Nr. XIIP-1587. Bet yra pasiūlymų, kurių komitetas neapsvarstė. Mes nelabai galime. Taip, yra pasiūlymų, kurių komitetas neapsvarstė, bet privalėjo apsvarstyti. Tiesiog tokia yra statutinė norma. B. Paužai suteikite, prašom… Galite ateiti prie šoninio mikrofono.
B. PAUŽA (LSDPF). Pirmininke, yra ne tiek daug pasiūlymų, bet šiandien svarstymo stadija, mes rytoj juos apsvarstysime ir iki priėmimo bus sutvarkyti. Taigi aš nematau jokių techninių kliūčių. Viskas yra pagal Seimo statutą.
PIRMININKAS. Ne, ne, tikrai jūs nekomentuokite Seimo statuto. Yra žmonių, kurie labai gerai išmano Seimo statutą, ir mes neturime tokios galimybės, svarstymo stadijoje nėra apsvarstyti šie pasiūlymai. Aš neturiu kaip posėdžio pirmininkas galimybės leisti įrašyti tai į darbotvarkę. Paliksime ketvirtadieniui. Apsvarstys normaliai ir aš nemanau, kad čia yra kokia nors… Gerbiamieji kolegos, yra statutinė norma, aš negaliu siūlyti jums balsuoti, kad įrašytume į darbotvarkę.
B. PAUŽA (LSDPF). Klausykite, pirmininke, tuos pasiūlymus mes gavome po svarstymo komitete. Šiandien per svarstymą mes apsvarstome Seime ir trečiadienį mes juos persvarstome, viskas.
PIRMININKAS. 151 straipsnio 10 punktas. Skaitau iš eilės: „Svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė arba Seimo narys, jeigu jo teikiamą pataisą ar papildymą Seimo posėdžio metu paremia ne mažiau kaip 10 Seimo narių.“ (Balsai salėje) Neapsvarstyti komitete. Jeigu jie būtų apsvarstyti komitete, privalomai turi apsvarstyti… Aš nediskutuoju. Jeigu aš kažką… Aš nenoriu pažeisti Statuto tiesiog. Gerbiamieji kolegos, šie klausimai neįrašomi į darbotvarkę.
Dabar kiti – dėl išbraukimo iš darbotvarkės 1-3 klausimo. B. Pauža siūlo, atsiprašau, B. Bradauskas siūlo išbraukti iš darbotvarkės 1-3 klausimą, nutarimo Nr. XIIP-1672. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Visus kviečiu balsuoti.
Kas už tai, kad išbrauktume nutarimo projektą Nr. XIIP-1672, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 69, prieš – 22, susilaikė 6. Taigi darbotvarkės 1-3 klausimas – nutarimo projektas Nr. XIIP-1672 – yra išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės.
Kiti pasiūlymai. Dėl rezoliucijos. Darbotvarkės 1-10 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Ukrainoje“ projektas Nr. XIIP-1699. Yra Darbo partijos seniūno pavaduotojo gerbiamojo V. Bukausko pasiūlymas frakcijos vardu išbraukti klausimą iš darbotvarkės. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavimo rezultatai: už – 64, prieš – 31, susilaikė 3. Taigi darbotvarkės 1-10 klausimas – nutarimo rezoliucijos projektas Nr. XIIP-1699 – yra išbrauktas iš darbotvarkės.
Dėl gerbiamosios D. Mikutienės pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės įstatymo projektą Nr. XIIP-3568. Pasiūlymas yra frakcijos vardu. Gal galime bendru sutarimu, nes siūlo ir teikėjai, ir frakcija? Bendru sutarimu klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės.
Gerbiamoji Vėsaite, dėl jūsų pasiūlymo mes taip pat pritariame, kaip ir susitarėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Lyg ir visi pasiūlymai. Dar yra. Prašau. Gerbiamasis P. Auštrevičius. Prašom, kolega.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, mes padarėme didelę klaidą išbraukdami rezoliuciją dėl Ukrainos. Ar mes jau pavargome remti Ukrainą? (Balsai salėje) Tuo metu, kai vadinamosios liaudies respublikos dygsta kaip nuodingi grybai. Kolegos, kas su mumis atsitiko? Mes padarėme klaidą. Aš siūlau grąžinti šitą klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mane labiausiai stebina socialdemokratų pozicija. Tie žmonės, kurie pasirašė po šios rezoliucijos projektu, kai derinome jį, ir ponas B. Juodka, ir ponas G. Kirkilas, dabar balsavo, kad tą rezoliuciją išbrauktume. Didesnę vaidmenystę tikriausiai sunku įsivaizduoti. Tai, kas vyksta dėl Ženevos, aš norėčiau pasakyti darbiečių atstovams: arba jūs neskaitėte, kas ten buvo sutarta, arba jums kas nors… matyt, žiūrite ORT kanalą. Labai aiškiai visi apžvalgininkai sako: Ženevoje iš esmės nieko nepasiekta. Taigi galite juoktis ar nesijuokti, ponai, bet elgiatės tikrai nesolidariai ir kertate šaką, ant kurios jūs patys sėdite.
PIRMININKAS. S. Jovaiša. Prašom, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui, bet iš jūsų neišgirdau jokios reakcijos dėl gerbiamojo J. Razmos pasiūlymo dėl laikinosios komisijos.
PIRMININKAS. Aš dar nespėjau reaguoti.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Jūs sakėte, kad viskas.
PIRMININKAS. Aš neužbaigiau, o jūs jau šokote prie mikrofono, aš jums turėjau suteikti galimybę kalbėti. Jūs neužbėkite įvykiams už akių.
Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Ažubali, gerbiamieji konservatoriai, kuo čia dėta Ženeva, kuo čia dėta Ukraina ir šita rezoliucija?! Jūs visur matote tik Rusiją – bet kokiu klausimu. Aš niekaip negaliu jūsų suprasti, kas, jums jau vaidenasi? Žegnokitės, jeigu vaidenasi!
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš matau, prie šoninių mikrofonų jau nėra laukiančių kalbėti. Taigi dėl pono J. Razmos. Aš noriu pasakyti, kad šiandien Seniūnų sueigoje šitas klausimas buvo svarstomas, ir Seimo valdyba įpareigota svarstyti šį klausimą, ką toliau daryti. P. Gražulis pristatys valdyboje šitą klausimą.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume šios dienos (balandžio 22 d., antradienio) posėdžių darbotvarkę, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 67, prieš – 27, susilaikė 11. Taigi balandžio 22 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkė yra patvirtinta. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos jūs norite? Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Po balsavimo. Jūs turbūt tikrai nepažeidėte Statuto neįtraukdamas klausimo pono B. Paužos siūlymu, tačiau mes, atrodo, pažeisime kitus dalykus. Gegužės 1 d. baigiasi pereinamasis dešimties metų laikotarpis, ir jeigu mes nespėsime priimti, užsieniečiai gegužės 1 d. be jokių saugiklių pirks. Buvau Latvijos pasienyje, būriuojasi latviai, laukia gegužės pirmosios.
PIRMININKAS. Aš manau, kad mes dar spėsime. 24 d. gali būti svarstymas, po to gali būti taikoma ypatinga skuba ir mes galėsime jį priimti.
Gerbiamieji kolegos, judame toliau.
10.16 val.
Vyriausybės metinė veiklos ataskaita
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Šiam klausimui skiriama 1 val. 20 minučių. Vyksta taip pat, kaip ir Vyriausybės valanda: iš pradžių kalbės premjeras, po to turės galimybę paklausti, kaip ir per Vyriausybės valandą, pagal frakcijas užsiregistravęs kiekvienas Seimo narys. Tiesiog noriu truputėlį priminti, jums perskaityti dėl tvarkos. Noriu tik priminti, kad klausti yra minutė laiko, atsakyti – dvi minutės. Taigi bandykime gerbti vienas kitą ir griežtai laikytis terminų.
Dabar Statuto 206 straipsnis – Vyriausybės narių ir valstybės institucijų vadovų ataskaitos. Atsiprašau, 207 straipsnis – Vyriausybės metinė ataskaita ir diskusija. Taigi norėčiau perskaityti.
„1. Kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.
2. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.
3. Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.“
Taigi aš dar kartą priminiau Seimo statuto 207 straipsnį. Tokia tvarka vyks Vyriausybės metinė veiklos ataskaita.
Kviečiu į tribūną Ministrą Pirmininką gerbiamąjį A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seime, mielieji Lietuvos žmonės, šiandien Jums pristatau XVI Vyriausybės pirmųjų – 2013 metų – veiklos ataskaitą.
Pradėdami savo veiklą užsibrėžėme tikslą didinti krašto ekonomikos potencialą – pagrindą visuomenės gerovės kūrimui ir verslo plėtrai. Siekėme įrodyti ir įrodėme, kad mūsų siūlomos priemonės ekonominės krizės pasekmėms įveikti yra tinkama alternatyva prieš tai vykdytai drastiškai taupymo politikai. Pasirinkome veiksmų prioritetus, garantuojančius gyventojų pajamų didėjimą, verslo ir darbo rinkos plėtrą, socialinės atskirties mažinimą. Tai ir buvo mūsų ekonominio augimo varikliai.
Įrodėme, kad atsakingas valstybės valdymas leidžia suderinti griežtą finansinę drausmę ir pasvertą, naują potencialą kuriančių išlaidų didinimą. Vyriausybė pirmomis savo darbo dienomis priėmė ryžtingą sprendimą – minimalų mėnesinį atlyginimą padidino iki 1000 litų, nors daugelis ekonomistų ir ekspertų kalbėjo apie neigiamas pasekmes ekonomikai. Ir jiems teko pripažinti, kad tai buvo teisingas žingsnis, padaręs teigiamą įtaką atlyginimo fondo ir privataus vartojimo augimui, gyventojų perkamosios galios sustiprėjimui. Minimalaus darbo užmokesčio didėjimas tiesiogiai paveikė bemaž penktadalio samdomų darbuotojų pajamas. Pirmą kartą po ilgesnės pertraukos atlyginimų didėjimas pralenkė kainų augimo tempus. O tai reiškė, kad pagaliau žmonės pradėjo gauti gausesnes pajamas, kurių „nebesutirpdo“ infliacija.
Pradėjome ryžtingą Daugiabučių namų atnaujinimo programą visose savivaldybėse, kad taupiau naudotume šildymo energiją, o gyventojai mažiau mokėtų už suteiktas paslaugas. Prie renovacijos užduoties suklupo ir nesėkmę patyrė ne viena buvusi Vyriausybė. Mes pasiūlėme žmonėms patrauklesnius gyvenamųjų namų modernizavimo ir finansavimo modelius.
Renovacijos banga iš sąstingio išjudino statybų verslą, išsiveržusį į lyderių gretas. Per praėjusius metus statybos darbų atlikta 11,3 % daugiau nei 2012 m. Per vienus metus namų buvo atnaujinta daugiau negu per dešimtmetį. Šiuo metu yra suderinta per 1500 daugiabučių investicinių projektų, iš kurių 850 jau turi bankų sutikimus gauti paskolas, o pagal 370 vyksta renovavimo darbai. Šį pavasarį pastoliai bus dar maždaug prie 600 gyvenamųjų namų. Šiemet tikimės paleisti naują renovacijos srautą – pradėti iš esmės atnaujintą Viešųjų pastatų renovacijos programą. Finansų ekspertų vertinimu, šiemet ir kitąmet renovacijos darbai Lietuvos bendrąjį vidaus produkto augimą kilstels po maždaug 0,3 %.
Tęsdami strategiškai svarbių energetikos ir susisiekimo projektų įgyvendinimą, inicijavome naujus, kurie turės itin stiprų poveikį šalies konkurencingumui.
Įvertinę didžiulį potencialą turinčių energijos išteklių – biomasės panaudojimo galimybes šilumos ir energijos gamybai – pradėjome struktūrinę šilumos ūkio pertvarką. Tai beveik ketvirtadaliu atpigins šilumos kainas vartotojams, padės plėtoti su biomase susijusias pramonės šakas, sukurs naujas darbo vietas ir pagaliau „atriš“ Lietuvą nuo gamtinių dujų monopolio Rytuose. Aktyvūs Vyriausybės veiksmai skatinant šilumos ūkiuose naudoti daugiau biokuro, tobulinama šilumos tiekimo reguliavimo ir kontrolės sistema jau leido atpiginti šilumą – per praėjusius metus vartotojai mokėjo vidutiniškai 10 % mažiau. Po ilgų šilumos kainų brangimo metų mums pavyko pasiekti lūžį.
Šie ir visi kiti Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą (realios išlaidos per metus ūgtelėjo net 4,8 %) , tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu. Didėja žmonių realios pajamos, gerėja ir gyvenimo kokybė.
Sakoma, kad tarpusavio pasitikėjimas ir pozityvūs lūkesčiai yra vienas stipriausių žmogaus ir valstybės ekonominės gerovės variklių. Todėl itin džiugina, kad per metus Lietuvoje padaugėjo optimistiškai nusiteikusių gyventojų, manančių, kad gerės šalies ekonominė, o kartu ir jų pačių finansinė padėtis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis praėjusiais metais pakilo į aukščiausią lygį nuo 2008 metų, palyginti su 2012 m. gruodžio mėnesiu, šis rodiklis padidėjo 7 procentiniais punktais.
Šiems rodikliams įtakos turi geros tolesnės ekonominės raidos prognozės, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2013 m. buvo 5 % didesnis nei 2012 m. ir sudarė 2 230 Lt per mėnesį.
Kiti makroekonomikos rodikliai taip pat liudija apie stabilų Lietuvos ekonomikos augimą, kuris yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Bendrojo vidaus produkto augimas, kiek stabtelėjęs 2013 m. trečiąjį ketvirtį, per paskutinę metų atkarpą atgavo buvusią spartą ir pasiekė planuotą 3,4 % lygį. Skaičiuojant vienam gyventojui, Lietuvos bendrasis vidaus produktas viršija aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Tokių ekonomikos atsigavimo pavyzdžių nėra daug. Nepaisant įvairių trukdžių lietuviškų prekių importui į Rytus, Lietuvos eksportas praėjusiais metais augo 6,5 % ir daugiau kaip 5 mlrd. Lt viršijo 2012 m. pasiekimą. Pirmaisiais šių metų mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2013 m. periodu, mūsų eksportas sumažėjo 9,6 %, bet tai daugiausia lėmė Mažeikių įmonės „Orlen Lietuva“ naftos produktų gamybos nuosmukis.
Ekonomikos atsigavimo procesas yra tvarus, ir tai atspindi investicijos. Statistikos departamento duomenimis, pernai materialinės investicijos šalyje, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 %. Daugiau kaip pusę (54,8 %) jų sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą – augimas 8,5 %. Daugiau kaip trečdalis (38,7 %) investicijų buvo nukreipta į mašinas, įrenginius ir transporto priemones, palyginti su 2012 metais, jos padidėjo beveik 16 %. Tai rodo optimistinius verslininkų ateities lūkesčius ir pasitikėjimą investicine aplinka. Bendras ūkio subjektų skaičius, šių metų sausio 1 d. duomenimis, palyginti su tuo pačiu laiku 2013 metais, padidėjo 4,4 %.
Mūsų Vyriausybės veiklos kryptis leidžia optimistiškai žvelgti į priekį, todėl ir toliau laikysimės konkrečius rezultatus atnešančios veikimo linijos.
Palankesnis klimatas kuriamas smulkiam ir vidutiniam verslui, kurio įmonės Lietuvoje sukuria apie 75 % visų įmonių darbo vietų. Šio verslo įmonėms plačiau atvertos galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, finansų inžinerijos priemonėmis gerinamos sąlygos gauti lėšų verslo pradžiai ir plėtrai. Pernai paskolos buvo suteiktos daugiau kaip 250 smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, apie 900 pasinaudojo garantijų priemonėmis, beveik 700 iš dalies kompensuotos palūkanos. Tikimės, kad komerciniai bankai ryšis gausiau teikti paskolas šiam svarbiam ir perspektyviam sektoriui.
Rengiame Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros programą iki 2020 metų, kurios pagrindiniai akcentai – reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos parengimas, galimos lengvatos investuojantiems į regionus bei kitos kapitalo pritraukimo priemonės. Vienas programos prioritetų – verslas, kuriantis aukštos kompetencijos darbo vietas, aukštą pridėtinę vertę arba suteikiantis darbo didžiausios darbuotojų pasiūlos srityse. Pirmenybę taip pat teiksime investicijoms ir pramonės modernizavimui regionuose, mokslinių tyrimų ir pažangių technologijų plėtrai, inovatyvių ir ekologiškų sprendimų taikymui.
Atskirai noriu paminėti patvirtintą naują Inovacijų programą. Numatome įvairiomis priemonėmis spartinti mokslo rezultatų komercinimą, klasterizacijos ir tinklaveikos procesus bei skatinti praktinėmis žiniomis kuriamas socialines, vadybos, kūrybines, viešojo sektoriaus inovacijas. Pavyzdžiui, labai sveikintume inovacijų kūrimą strategiškai svarbiose srityse – energijos vartojimo, sveikatos apsaugos, atliekų tvarkymo.
Pernai atlikto Europos investicinio patrauklumo tyrimo duomenimis, Lietuva yra patraukliausia šalis investuoti Baltijos šalyse ir antra Europoje. Vertinant pagal Vidurio ir Rytų Europos šalių dydžius bei gyventojų skaičių, Lietuvos rezultatai yra vieni geriausių regione. Kitose šalyse investuotojų planuojamų darbo vietų skaičius labai susitraukė ir iki šiol nepasiekė prieškrizinio lygio. Pastaraisiais metais vis daugiau investuotojų atranda mūsų šalį, o anksčiau įsikūrę įvertina Lietuvos privalumus ir planuoja plėtrą.
Didžiausia pasaulyje nekilnojamojo turto agentūra C&W, paskelbusi 2014 m. palankiausių investicijoms į gamybą valstybių sąrašą, sparčiausiai augančių rinkų kategorijoje Lietuvai skyrė trečią vietą po Estijos ir Vietnamo.
Tarptautinis valiutos fondas savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius. Tarp teigiamų pokyčių pažymėta atsigaunančios investicijos, didėjantis darbo vietų skaičius. Išvadoje akcentuojama, kad vidaus paklausa skatino ūkio plėtrą, eksporto rodikliai per praėjusius metus nesuprastėjo, nepaisant sudėtingos situacijos užsienio rinkose. Žema iki 1,2 % nukritusi infliacija atspindi gerai sureguliuotas pagrindinių produktų ir suvaldytas vidaus kainas. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad Lietuva atrodo tinkamai pasirengusi įsivesti eurą. Tai atspindi dar svarbesnį dalyką – mūsų partnerės Europos Sąjungos šalys Lietuvos ateityje įžvelgia tvarios ekonomikos, aukštesnės gyvenimo kokybės prielaidas. Raginu visas atsakingas institucijas dar aktyviau informuoti Lietuvos žmones apie euro įvedimo poveikį ir naudą mūsų visų gerovei.
Gerbiamieji, pakartosiu tai, ką teigėme būdami opozicijoje. Ekonominės krizės metu taikytos priemonės padidino sisteminį nedarbą ir pagilino socialinę atskirtį, paskatino masinę emigraciją. Todėl vienas Vyriausybės uždavinių 2013 metais buvo ne tik šalies konkurencingumo stiprinimas – turėjome skubiai spręsti ir socialines problemas. Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis pernai sumažėjo 1,6 procentinio punkto ir buvo žemesnis nei euro zonoje. Suprantama, nedarbo mažėjimas yra tiesiogiai susijęs su bendru šalies ekonomikos būklės gerėjimu, tačiau tam didelę įtaką turėjo kryptinga Vyriausybės veikla didinant darbo ieškančių asmenų užimtumą, pavyzdžiui, po dalyvavimo darbo įgūdžių įgijimo programoje per pusmetį įsidarbino 90 % asmenų. Pernai pavyko pastebimai – 4,8 procentinio punkto – sumažinti jaunimo nedarbą. Lietuvos metinis jaunimo nedarbo lygio mažėjimas buvo vienas sparčiausių ES, tačiau esamas rodiklis – 21,9 % – dar pernelyg aukštas. Jaunų bedarbių skaičių toliau mažins pradėtos įgyvendinti jaunų žmonių užimtumo programos, padedančios savarankiškai spręsti užimtumo problemas, įgyvendinti inovatyvūs pameistrystės, savanorystės ir lyderystės įgūdžius ugdantys projektai.
Pradėjome tobulinti darbo santykius reglamentuojančias Darbo kodekso normas. Nepažeisdami darbuotojų socialinio saugumo, atsisakome atgyvenusių, formalių ir brangiai kainuojančių suvaržymų. Tai dar vienas akstinas verslo plėtrai ir investicijoms.
Pagerėjusi bendra šalies ekonominė ir socialinė padėtis padėjo sumažinti ir emigracijos srautą. Pernai vienam tūkstančiui šalies gyventojų teko 13,7 emigrantų, o 2010 m. buvo beveik perpus daugiau – 26,9. Tai laikau itin svarbiu reiškiniu, nes darbingiausius savo žmones prarandanti šalis patiria tiesioginį poveikį ne tik dabarties ekonominiams ir socialiniams procesams, bet ir ateities visuomenės gyvenimo kokybei, jos raidai. Todėl ypatingą dėmesį kreipiame regionų politikai ir toms savivaldybėms, kuriose per lėtai atsigauna verslas, išlieka palyginti aukštas nedarbo lygis. Priimti nauji Teritorijų planavimo ir Viešųjų pirkimų įstatymai sudaro daug palankesnes sąlygas plėtoti ar pradėti verslą, viešųjų pirkimų konkursuose leidžia dalyvauti smulkioms ir vidutinėms įmonėms.
Investuojant Europos Sąjungos lėšas, geriausi rezultatai pasiekiami mažiau išvystytų apskričių, regionų centruose, kurie sėkmingai panaudojo paramą. Čia materialinių investicijų apimtys auga gerokai sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje. Naujuoju ES struktūrinės paramos periodu prioritetas teikiamas integruotai teritorijų plėtrai. Lėšos bus skiriamos mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investiciniam patrauklumui didinti, verslo sąlygoms sudaryti. Patvirtinta Užimtumo skatinimo programa ir konkrečių veiksmų planas numato priemones, kaip padėti surasti darbą praktinės patirties neturintiems jauniems specialistams ir kaip grąžinti į darbo rinką ilgalaikius bedarbius.
Džiaugiuosi, kad į regionų gaivinimo projektą aktyviai įsitraukė įtakingos darbdavių, investuotojų, verslo organizacijos. Labai vertiname šią partnerystę, kuri suteikia galimybę panaudoti didelę patirtį, žinias ir paramą konkrečioje savivaldybėje. Tuo padėsime įsikurti ir vis gausiau į Lietuvą sugrįžtantiems mūsų tėvynainiams.
Mūsų valstybės kuriamajame darbe dar yra nemenkų korupcinės veiklos akmenų, ir jų nepašalinsime vien tik griežtindami teisės aktus. Korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo iš 48 į 43 vietą, tačiau šiais laipteliais į viršų turime kopti daug sparčiau. Pernai dar labiau išplėtėme viešųjų pirkimų skaičių elektroniniu būdu. Sveikatos apsaugos srityje įdiegta informavimo sistema leidžia pacientui sužinoti, kiek valstybės lėšomis sumokėta už jam suteiktas stacionarines medicinos paslaugas. Džiugina permainos policijoje – pernai gerokai daugiau policininkų buvo linkę pranešti apie bandymus papirkti. Matyt, neatsitiktinai pasitikėjimas policija per praėjusius metus išaugo 7 % ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2004 metų, kai buvo pradėti tokie tyrimai.
Mažindama erdvę korupcijai, Vyriausybė ryžtingai šalina biurokratines kliūtis verslui, naikina įvairias perteklines procedūras, mažina administracinę naštą. Atlikus daugiau kaip 400 išduodamų licencijų reviziją, beveik septyniasdešimt jų siūloma paversti mažiau ribojančiomis priemonėmis – deklaracijomis arba iš viso panaikinti. Dar 160 rūšių licencijų rekomenduota supaprastinti.
Pradėjome verslą prižiūrinčių ir kontroliuojančių institucijų peržiūrą, siekdami pritaikyti tarptautinę tokių veiklų konsolidavimo praktiką. Yra išskirta 12 priežiūros veiklos krypčių, kuriose bus nustatytos aiškios kompetencijos ir funkcijos.
Kaip jau minėjau, nuo šių metų įsigaliojęs naujas Teritorijų planavimo įstatymas suteikia daugiau skaidrumo ir aiškumo bendraujant su įvairaus lygio valdininkais, nustato aiškias atsakomybės ribas ir neutralizuoja perteklines valdžios kabinetų galias. Savo ruožtu iš šios tribūnos noriu pasakyti, kad nebus toleruojama valdininkų ar politikų – Seimo, ministerijų ar savivaldybių lygiu – viešųjų pirkimų, investicinių projektų globa. Tai sakydamas nieko konkrečiai nekaltinu, noriu tik įspėti, kad pirmiausia mes, politikai, turime rodyti skaidrumo pavyzdį, kad po to nereikėtų stebėtis, kodėl mūsų visuomenė tokia atlaidi arba liberali korupcijos apraiškoms.
Europos Rytuose kylant saugumo grėsmėms, ypatingą svarbą įgauna mūsų strateginių energetikos objektų statyba laiku. Tai pamatas mūsų šalies saugumui ir ekonominei nepriklausomybei stiprinti. Didelių investicijų reikalaujantys objektai yra nemenkas iššūkis bet kuriai Vyriausybei. Mūsų Vyriausybė nuo pat veiklos pradžios pabrėžė strateginių projektų tęstinumo svarbą ir sutelkė pastangas jų sistemingam įgyvendinimui. Visi strateginiai energetikos projektai, kurie yra kompleksiški ir ypač sudėtingi, įdėmiai prižiūrimi ir vykdomi laiku.
Statant suskystintų gamtinių dujų terminalą, artėjama prie darbų pabaigos: pasirašytos sutartys su infrastruktūros įrengimo rangovais, baigtos teritorijų planavimo procedūros ir Klaipėdos jūrų uosto akvatorijos gilinimo darbai, užbaigti laivo-saugyklos statybų ir testavimo darbai Pietų Korėjos laivų statykloje.
Pernai itin palankiomis sąlygomis pasirašyta ilgalaikės paskolos sutartis tarp „Klaipėdos naftos“ ir Europos investicijų banko. Siekdami, kad būtų skatinama gamtinių dujų tiekimo šaltinių įvairovė, priėmėme Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Šiuo metu vyksta derybos dėl tiekimo sutarčių. Metų pabaigoje, kaip ir buvo numatyta, pakviesime į terminalo atidarymo iškilmes.
Pagal numatytą grafiką vyksta elektros jungčių su Švedija ir Lenkija tiesimo darbai – kitais metais turėtume tapti Vakarų tinklų segmentu ir integruosimės į Europos Sąjungos elektros energetikos rinką. Jau yra atliktas tyrimas ir nustatyti galimi Baltijos šalių elektros energijos sistemų sinchroninio sujungimo variantai su kontinentinės Europos tinklais. Dėl galutinio varianto bendrą politinį sprendimą priims Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovai.
Saugios branduolinės energetikos plėtra Lietuvoje yra viena iš alternatyvų, siekiant subalansuoto apsirūpinimo iš įvairių šaltinių elektros energija. Vykstančios derybos dėl Visagino atominės elektrinės projekto sudaro galimybę užtikrinti geresnes finansavimo sąlygas, kurias visoms suinteresuotoms šalims pristatė strateginis investuotojas „Hitachi“ kartu su Japonijos eksporto kreditų agentūrų atstovais. Tai didina projekto konkurencingumą ir daro jį priimtinesnį. Tačiau mūsų partneriams Latvijai ir Estijai buvo iškilę klausimų. Lietuva jau pateikė savo poziciją, dabar laukiame jų nuomonės.
Pernai gerokai pasistūmėjome įgyvendindami vieną svarbiausių projektų Baltijos regione ir Europos Sąjungoje – dujotiekio statybą Lietuva–Lenkija. Šios jungties tiesimui Europos Komisija suteikė aukščiausią prioritetinį statusą, ir tai sudaro galimybę gauti iki 75 % finansavimą iš Europos Sąjungos. Šiuo metu jau pradėtos teritorijų planavimo procedūros. Lietuvos-Lenkijos projektą galime pavadinti istoriniu, nes bus įveikta Baltijos valstybių izoliacija nuo Europos Sąjungos dujų rinkos.
Neatsisakėme skalūnų dujų žvalgybos idėjos Lietuvos žemės gelmėse. Kaip žinote, nustačius griežtesnius reikalavimus netradicinių angliavandenių žvalgybai ir gavybai, tarptautinio konkurso Šilutės–Tauragės plote dalyvis ir laimėtojas atsiėmė savo pasiūlymą. Lietuvos geologijos tarnybai įvertinus pasikeitusią teisinę ir mokestinę aplinką bei pateikus reikiamus dokumentus, šiemet planuojame organizuoti pakartotinį skalūnų žvalgybos ir gavybos konkursą.
Įgyvendindami vieną didžiausių Lietuvos ir prioritetinį Europos geležinkelių projektą „Rail Baltica 2“, sujungsiantį Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją, sieksime, kad jo europinės vėžės atšaka eitų per Lietuvos sostinę – vienintelę sostinę, kurios nebuvo pirminiame projekte. Tai – ne prestižo reikalas, bet mūsų ekonomikai svarbus tranzito infrastruktūros elementas. Noriu priminti, kad kitais metais bus baigta tiesti pirmoji europinė vėžė „Rail Baltica 1“. Pakartotinai paskelbę viešųjų pirkimų konkursus rekonstrukcijos darbams nuo sienos su Lenkija iki Mockavos bei dar trijuose ruožuose, čia vykdomų darbų kainas sumažinome beveik 100 mln. litų, nei anksčiau buvo siūlę rangovai.
Praėjusiais metais Lietuva sėkmingai pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai – pademonstravo brandą ir atsakomybę siekiant rezultatyvių sprendimų. Buvo pasiekti kertiniai susitarimai Europos Sąjungos finansiniam, ekonominiam, energetiniam saugumui užtikrinti, padėti pagrindai patikimai, augančiai bei atvirai Europai. Tarptautiniai ekspertai ir partneriai gyrė Lietuvą dėl priimto Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto ir atskirų jo programų, pasiektas susitarimas dėl Bankų sąjungos bei indėlių garantijų.
Lietuva buvo gerai pasirengusi, todėl pakėlė beveik pustrečio karto didesnį darbų krūvį, kuris susikaupė dėl einančių į pabaigą Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų. Nepaisant įtemptos darbotvarkės, išorinių trukdžių, Lietuva atsakingai atliko patikėtas užduotis ir užtikrino sklandų Europos Sąjungos Tarybos darbą.
Šių metų pabaiga parodė, kad Europa įžengė į naują tarptautinių santykių ir saugumo erdvę. Tuometinio Ukrainos prezidento sprendimas Vilniuje nepasirašyti suartėjimo – inicijuotos narystės – sutarties su Europos Sąjunga Kijeve sukėlė masinius visuomenės protestus, kraujo praliejimą, valdžios pasikeitimą. Deja, su tuo negalėjusi susitaikyti kaimynė Rusija ėmėsi karinės jėgos veiksmų prieš Ukrainą – aneksavo Krymą ir toliau grasina Ukrainos vientisumui. Stebime atsinaujinančią priešpriešą tarp demokratinio Vakarų pasaulio ir sparčiai radikalėjančios Rusijos.
Lietuvos žmonėms šiandien kyla daug klausimų, kaip gyvensime rytoj, kokie bus mūsų santykiai su kaimyne Rusija, kurioje nemažai interesų turi mūsų verslas ir su kuria nuosekliai siekėme gerinti santykius. Laikysimės racionalios, bet principingos politikos. Užtikrinu, kad Lietuvos Vyriausybė gins Lietuvos verslo interesus, pasirinkusius Rytų Europos kryptį, tačiau ir patys verslininkai turi įvertinti šios pelningos rinkos rizikas. Žmonės, tarptautinius santykius vertinantys tik per didelių pelnų prizmę, tikrai negali tikėtis, kad mūsų valstybės politika eis jiems iš paskos.
Matydama galimas grėsmes eksportuojančiam verslui Vyriausybė deda pastangas sparčiau diversifikuoti eksportą, ieškoti naujų rinkų. 2013 metais Lietuvos diplomatinės atstovybės įvairiuose pasaulio regionuose aktyviai pristatė Lietuvą, jos verslą ir kultūrą. Vyriausybė yra numačiusi iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos naujos finansinės perspektyvos skirti 200 mln. litų eksportui skatinti, ragindama žvalgytis tokiose perspektyviose rinkose kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Indonezija, Kinija, Malaizija, Norvegija, Kazachstanas, Pietų Afrikos Respublika ir kitos šalys. Verslui remti bus skirtos ir pasibaigusio finansinio laikotarpio nepanaudotos lėšos.
Manau, kad šiuo metu Rytų Europoje tvyrant didelei įtampai, galime įvertinti stipriausio gynybinio aljanso NATO kolektyvinės gynybos ir ekonominės bendrijos narystės privalumus. Dar prieš keletą mėnesių sunkiai galėjome numanyti, kad Antrajame pasauliniame kare nukentėjusi didžiausia Europos valstybė sukels tokią grėsmę saugumui. Apskritai ginkluoto konflikto tikimybė Europoje atrodė nerealus dalykas. Gal todėl neskubėta vykdyti NATO sąjungininkams duoto įsipareigojimo – 2 % nuo bendrojo vidaus produkto skirti krašto gynybos reikalams. Per praėjusius kelerius metus Lietuvos kariuomenės finansavimas buvo sumažintas beveik 1,5 mlrd. litų.
Naujos aplinkybės verčia mus iš naujo peržiūrėti finansavimo prioritetus ir daugiau lėšų nukreipti krašto apsaugai. Politinių partijų sutarimas iki 2020 metų padidinti šalies išlaidas gynybai iki 2 % yra tvirtas mūsų visų įsipareigojimas sustiprinti Lietuvos gynybines galias.
Kartu raginu Seimo narius susitelkti ir neleisti stiprėti vidiniam priešui – susiskaldymui. Rodykime solidarumo ir vienybės pavyzdį. Čia slypi mūsų jėga ir stiprybė. To iš mūsų laukia Lietuvos žmonės.
Gerbiamieji kolegos, savo žodyje tik trumpai paminėjau kelis 2013 metų Vyriausybės veiklos akcentus. Detali ataskaita pagal atskirus veiklos prioritetus Seimo nariams yra išsiųsta elektroniniu paštu ir skelbiama visuomenei interneto puslapiuose.
Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui už išsamią Vyriausybės metinę veiklos ataskaitą. Norinčių paklausti yra labai daug. Mes pasistengsime laikytis reglamento. Klausimui – minutė, atsakymui – dvi minutės ir tokiu būdu Seimo nariai turės daugiau galimybių paklausti.
Pagal Statutą pirmasis du klausimus gali užduoti opozicijos lyderis A. Kubilius. Prašom, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų praeiti metai ekonominių tendencijų požiūriu buvo tikrai neblogi, tai pažymėta ir jūsų ataskaitoje, tačiau ataskaita turėtų būti ne apie ekonomines tendencijas, o apie Vyriausybės veiklą. Šiuo požiūriu iš tikrųjų susidaro vaizdas, kad svarbiausias Vyriausybės pasiekimas praeitais metais – tai nieko neveikimas ir nekeitimas to, kas pasiteisino suvaldant krizę. Todėl visos geros tendencijos nuo 2010 m. išliko ir 2013 m. Mano klausimas labai konkretus. Gerbiamasis premjere, ar galėtumėte įvardinti be minimalios algos padidinimo ir daugiabučių renovacijos kokių nors dar konkrečių Vyriausybės ekonominių iniciatyvų, kurios darė įtaką šalies ekonominei raidai, ir kokias geras tendencijas, kurias paveldėjote, pavyko dar labiau pagerinti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju opozicijos lyderiui už klausimą. Aš suprantu, kad jums gal sunkoka vertinti kelių Vyriausybių pateiktas ataskaitas dėl to, kad jūs daugiausiai laiko praleisdavote Seime, aš tai neįsivaizduoju, kaip galima vadovauti Vyriausybei. Bet aš galėčiau jums vardinti labai daug papildomų priimtų sprendimų. Vien šilumos ūkio plėtros programa, kuri tikriausiai turėjo būti priimta labai seniai, nes nustatant šilumos energijos pardavimo kainas įsigalėjo kai kurių ūkio subjektų nevaldoma situacija, kur yra didelė korupcija, ir tikrai šiuo metu mes stengiamės visa tai… Ne tik stengiamės, bet jau praeitais metais dėl priimtų tam tikrų sprendimų mes sumažinome kainas dėl tam tikrų Energetikos ministerijos ir Vyriausybės dėtų pastangų, metų pabaigoje netgi nustatant… Galėčiau aš ilgai pasakoti, kad, net nustatydami elektros energijos gamybos kvotas iki, taip pat sutaupėme per du mėnesius 44 mln. Lt ir t. t. Švietimo sistemoje, galiu pasakyti, pagaliau prasidėjo tarpinstitucinis darbas tarp Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Socialinės apsaugos ministerijos ir Pramoninkų konfederacijos, kad specialistai jau ir profesinėse mokyklose, kolegijose ir aukštosiose mokyklose pirmiausia būtų rengiami atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Sveikatos apsaugos sistemoje po nepriklausomybės atkūrimo pagaliau pradėta diegti klasterinė sistema, jeigu jūs dar negirdėjote, irgi turiu priminti. (Balsai salėje) Po nepriklausomybės atkūrimo pirmą kartą yra sukurta Gyvulininkystės plėtros programa, kas leis tikriausiai paskatinti ir gyvulininkystės sektoriaus plėtrą. Galėčiau vien fiskalinės drausmės laikymąsi ir t. t. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paprašyti vis dėlto salės: aš suprantu, kad emocijos liejasi, bet vis tiek ramiau leisti atsakyti premjerui į klausimus. Gerbiamasis Andriau, antrasis jūsų klausimas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, ačiū už jūsų atvirą atsakymą. Aš klausiau apie ekonomines priemones ir iš jūsų atsakymo paaiškėjo, kad jokių kitų ekonominių priemonių, be minimalios algos padidinimo, jūs taip ir neįgyvendinote. Bet jūs tik ką labai norėjote pasidžiaugti priimtu šilumos ūkio pertvarkos planu. Nors tai padaryta lyg ir šiais metais, ne praeitais metais, bet noriu jūsų tiksliai paklausti, ar šilumos ūkio pertvarkos planas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu, ar tik aptartas pasitarime? Ir jeigu bus patvirtintas, kaip jūs jį planuojate įgyvendinti Vilniaus mieste, kur jūsų remiamas meras A. Zuokas priima visiškai kitokius sprendimus, negu Vyriausybė planuoja daryti?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Galiu pasakyti, kad mes praeitais metais pradėjome priimti tam tikrus Vyriausybės nutarimus dėl šilumos ir elektros kainų mažinimo. Nekartosiu, bet vis dėlto noriu pasakyti, kad Socialdemokratų frakcija Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nepritarė, jus turbūt turėjo informuoti jūsų kolegos, ir tas aiškiai yra užfiksuota. O visa kita, visas kitas programas, taip pat ir Šilumos ūkio plėtros programą, galutinai priimsime artimiausiu metu, nes yra tam tikras procesas. Dabar yra priimtas protokolinis nutarimas ir pagal jį yra įgyvendinami kiti žingsniai.
PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui už atsakymą. Klausia kolega V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas bus iš tos srities, ko gero, apie kurią mažiausiai yra pasakyta ataskaitoje ir beveik nieko negirdėjome iš premjero lūpų šioje salėje. Taigi švietimas ir mokslas. Skaitant pačią ataskaitą susidaro keistokas įspūdis. Mano klausimėlis būtų labai paprastas: kaip didžiausia švietimo problema šiandien yra įvardijama mūsų bendrojo ugdymo kokybė ir mokinių pasiekimų lygio smukimas, matuojant pagal tarptautinį kontekstą tuos dalykus. Taigi ką Vyriausybė rengiasi daryti, susitelkdama spręsti šią problemą, arba kas jau padaryta, nes reikėjo daug ką padaryti jau praeitais metais?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Čia švietimo ir mokslo ministrui ar?.. Gal aš paprašysiu švietimo ir mokslo ministrą. Ai, nėra.
Ačiū už klausimą. Aš atsakysiu, nes šis darbas vyksta, jau buvome susitikę ne vieną kartą. Kiek žinau, kitą savaitę kaip tik švietimo ir mokslo ministras turi pristatyti savo planą dėl tam tikro kokybės gerinimo aukštųjų mokyklų mokslo ir studijų atskirų priemonių plano, kuris bus, aš manau, artimiausiu metu patvirtintas. Šiais metais irgi esame priėmę nemažai sprendimų, kurie, aš manau, duos tam tikrų teigiamų poslinkių artimiausiu metu, nes švietimo sistemoje kalbėti apie tam tikrus pokyčius kitą dieną po sprendimų priėmimo būtų gana sudėtinga.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega E. Masiulis. Ruošiasi gerbiamasis V. Vasiliauskas.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tiesų vertindami jūsų pastangas užtikrinti valstybės finansinį stabilumą ir siekti įvesti eurą 2015 m., vis dėlto matome, kad kartais pasigirsta ir tokių ne visai pamatuotų ir atsakingų koalicijos partnerių, kurie sudaro Vyriausybę, pažadų, kalbant apie didesnes valstybės išlaidas. Šiuo atveju mes dabar turime skaičius, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, deja, biudžeto plano surinkimas atsilieka apie 82 mln. Lt, palyginti su tuo, kiek buvo planuota. Iš kitos pusės, mes turime koalicijos partnerių jau duotus įsipareigojimus tiek dėl pensijų kompensavimo dar šiais metais, tiek reikalavimus didinti minimalią algą bei įsipareigojimus dėl didesnių lėšų krašto gynybai. Gerbiamasis premjere, kaip jūs ruošiatės suderinti visiškai priešingas tendencijas, kurias mes šiuo metu matome?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia reikia pripažinti, kad yra įtemptas pajamų planas, bet nežiūrint tam tikrų išorinių veiksnių, per šių metų pirmąjį ketvirtį pajamų surinkta 10 % daugiau, palyginti su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu. Pajamų planas. Kol kas vyksta didžiulė analizė, pavyzdžiui, kodėl PVM planuotos įplaukos nebuvo surinktos. Mes šią analizę jau esame atlikę ir žinome, kokių įmonių staiga sumažėjusi apyvarta Lietuvoje padarė nemažą įtaką PVM plano neįvykdymui. Bet pagal kitus pajamų straipsnius planai buvo viršyti ir bendras nacionalinio biudžeto pajamų planas yra viršytas. Tikimės, kad visi pažadai bus pamatuoti ir tikrai jokių orinių pažadų mes neįgyvendinsime, neįvertinę mūsų finansinių galimybių. Pensijos, kurias šiais metais numatyta kompensuoti, tikrai bus kompensuojamos – daugiau kaip 80 mln. Lt.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega V. Vasiliauskas, ruošiasi L. Balsys.
V. VASILIAUSKAS (DKF). Ačiū, pone pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs XVI Vyriausybės ataskaitoje iš strateginių projektų pirmiausia išskyrėte energetikos ir susisiekimo projektus. Ar jums vis dėlto nekelia nerimo mūsų elektros jungtis su Lenkija? Projektas Lietuvos teritorijoje vyksta labai sėkmingai, tačiau kas iš to, jeigu mes tą tiltą nutiesime iki Lenkijos sienos, o lenkai bus nieko nepadarę? Dar didesnį nerimą kelia mūsų susisiekimo projektas „Rail Baltica“. Mes kalbame apie problemas Lietuvos teritorijoje, tačiau lenkai kol kas nieko faktiškai savo teritorijoje neveikia. Ar iš tikrųjų mes, turėdami modernų geležinkelį Lietuvoje, nebūsime izoliuoti nuo Vakarų Europos greitųjų geležinkelių, nes mus bus izoliavusi Lenkijos atsilikusi geležinkelių infrastruktūra? Ačiū už atsakymą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus. Dėl „LitPol Link“ kaip tik pokalbis vyko per susitikimą Briuselyje su Lenkijos ministru pirmininku ponu D. Tusku. Tikrai pokalbio metu buvo užtikrinta, kad šis projektas yra strateginis tiek Lenkijai, tiek Lietuvai ir jis turi būti užbaigtas 2015 m. Kiek mane informavo mūsų energetikos ministras, jis turėjo pokalbį su Lenkijos energetikos operatoriais ir yra teigiamas jų pusės požiūris dėl to projekto įgyvendinimo laiku.
Dėl „Rail Baltica“ aiškėja, yra išsakyta Lenkijos pozicija. Jie tiesiog pateikė savo strateginį planą, kuriame aiškiai yra parašyta, kad nuo Varšuvos iki Baltstogės greitis geležinkeliu bus 160 km/h, nuo Baltstogės iki Lietuvos sienos greitis bus 120 km. Jų yra toks planas, ilgalaikis planas, toks patvirtinimas, ir jie tikrai kol kas kitokių projektų neįgyvendins, jeigu kalbame apie „Rail Baltica“ du projektus.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega L. Balsys. Ruošiasi I. Šiaulienė.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, aš esu Baltijos Asamblėjos narys ir dirbu komitete, kuris nagrinėja energetikos klausimus. Mūsų posėdžiuose dažna tema yra atominė elektrinė. Tačiau galiu jus patikinti, kad Latvijos politikai, taip pat ir Estijos politiniu lygmeniu rimtai šitos temos nesvarsto dėl vienos svarbios priežasties, kurią jūs stengiatės visada nutylėti, tai yra Lietuvos žmonių legitimiai pareikšta valia referendume nestatyti naujos atominės elektrinės. Todėl jokie „Hitachi“ ir jiems tarnaujančių politikų siūlymai latvių ir estų partnerių nedomina iš principo, kol jūs neduosite aiškaus atsakymo, kaip jūs ketinate ignoruoti Lietuvos žmonių pareikštą valią, nes Estijos ir Latvijos partneriai laikosi nuomonės, kad demokratinėje šalyje, kai įvyksta referendumas, nesvarbu ar patariamasis, ar privalomasis, jo valia paprastai yra vykdoma. Taigi Latvijos ir Estijos politikai mano, kad atominės elektrinės klausimas Lietuvoje yra išspręstas. Nebent jūs atvirai, drąsiai ir pilietiškai pasakysite, kad ignoruojate Lietuvos žmonių valią.
PIRMININKAS. Kolega, laikas. Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Truputį kita situacija. Mums po kelerių metų pavyko susitarti su Latvija ir Estija, kad vyresniųjų pareigūnų komitetai pradėtų veiklą ir svarstytų šitą projektą. Mes iš Latvijos ir Estijos gavome didžiulį klausimyną, tikriausiai apie 70 ar 70 klausimų buvo suformuluota Lietuvai. Mes į tuos klausimus parengėme atsakymus ir juos išsiuntėme. Ir dabar žemesnio lygio, taip sakant, pareigūnų lygmeniu vyksta diskusija, ir kaip tik šitas klausimynas yra svarstomas. O kad nebūtų pokalbių šia tema, tai tikrai yra netiesa. Tai vienas iš klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojam… Klausia I. Šiaulienė. Ruošiasi V. Gapšys.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, na, visi seniai esantys politikoje žino, kad didžiausias demokratijos trūkumas yra tai, kad valdžią praradusi partija visada žino, kaip reikia valdyti. Norėčiau klausti. Kokį įspūdį jums paliko politinės opozicijos parengta „tikroji“ Vyriausybės veiklos ataskaita? Ir kodėl taip sėkmingai dirbusi XV Vyriausybė niekaip negalėjo, žinodama, ką daro, viską energingai atlikdama, pasistūmėti dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo? Ar nebus pamaišę tai, kad XV Vyriausybės vadovas, užuot buvęs terminale, dažniau būdavo Seime šalia kolegės Raselės. (Balsai salėje)
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Turiu pasakyti, kad tikrai nesivadovavau principu, kad ieškočiau, kas buvo padaryta bloga. Čia jau mano tokia yra asmeninė savybė, nes man šiek tiek yra žema kalbėti apie kolegas, ieškant kokių nors neigiamų dalykų.
Atsakydamas konkrečiai į jūsų užduotą klausimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos, aš turiu pasakyti, kad jeigu mes būtume laikęsi to principo, koks buvo patvirtintas pradedant darbą šiai Vyriausybei, tai gal mes šitą terminalą būtume turėję kokių 2017 metų pabaigoje. Finansavimo klausimai buvo visiškai neišspręsti, turėjome skundą Europos Komisijoje. Reikia pripažinti, kad darbai buvo numatyti, kad dirbs pagal tokį patvirtintą planą, kuris tikrai būtų buvęs lėtas… Dabar darbai suskystintųjų gamtinių dujų terminale yra tris kartus didesni. Tikimės, kad užbaigsime jį laiku. Galėčiau kalbėti daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą priminti, kad iš pradžių klausia frakcijų vadovai, jeigu kas nors ten reiškia kokį nors nepasitenkinimą.
Klausia V. Gapšys Darbo partijos frakcijos vardu. Ruošiasi gerbiamasis K. Bartkevičius.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti. Dabar Europos Komisijai bakstelėjus pirštu, kad „Rail Balticos“ projekte Vilniaus nebuvo pačios praėjusios Vyriausybės planuose, realiai įgyvendinti, tiesiog buvo kažkokie pakalbėjimai, tačiau nebuvo padaryta veiksmų… Mūsų Vyriausybė stengiasi, aš matau, ištaisyti tą klaidą, tačiau sunkiai sekasi dėl praėjusios Vyriausybės nepadarytų darbų. Kaip jūs manote, ar bent politiškai bus įvertinti tie politikai, kurie padarė tokią šiurkščią klaidą, o gal ir sąmoningai, ar bus pareikalauta iš jų atsakomybės ir ši Vyriausybė to imsis, kad tokios klaidos ateityje nepasikartotų, ir jie negalėtų prisidengti kartais vaidindami, kad lyg ir ką nors darė, o realiai – rezultatas šnipštas?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už labai gerą klausimą. Tikrai informacijos buvo labai mažai pateikta tiek politikams, tiek visuomenei. Tikrai užsakant galimybių studiją iš Lietuvos pusės nebuvo įtraukti pageidavimai, reikalavimai ir norai, kad į „Rail Baltica 2“ projektą būtų įtrauktas Vilniaus miestas. Ir šitai aiškiai parodyta netgi lankantis pastaruoju metu Briuselyje, netgi kalbantis su Europos Komisijos prezidentu J. Barrosu. Jis aiškiai pabrėžė: kodėl, lietuvaičiai, triukšmaujate ir norite faktiškai sugriauti šitą projektą, kai patys iš pradžių neprašėte, o dabar keičiate savo poziciją ir pradedate kelti naujus reikalavimus? Praeitą savaitę kaip tik buvau pasikvietęs susisiekimo ministrą, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės vadovus ir iš pagrindų buvo nurodyta išnagrinėti visą galimybių studiją, visą kelią nuo pat užsakymų, kodėl buvo priimti tokie sprendimai ir kaip Lietuva elgsis toliau. Mes šiuo metu vykdome derybas toliau su Latvija ir Estija. Kitas susitikimas bus šio mėnesio 28 d. dėl Vilniaus, kaip atšakos iki Kauno, įtraukimo į „Rail Baltica 2“ projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame Pirmininkui. Taigi klausia K. Bartkevičius. Ruošiasi R. J. Dagys.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Norėčiau klausimą užduoti aplinkos ministrui. Pozicijos teigimu, nerimauja dėl daugiabučių namų renovacijos… Pasakykite, kokia iš tikrųjų yra situacija šiandien? Ar tikrai nepasieksime tų rezultatų, kaip buvo teigiama? Ačiū.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš tikrai šiandien buvau labai nustebintas perskaitęs vadinamąją tikrąją Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos ataskaitą. Aš supratau, kodėl tikroji yra įrašyta su kabutėmis, tai tikrai „tikroji“ ataskaita. Todėl, kad joje apie renovaciją rašoma (cituoju): „Tačiau, nepaisant ženkliai padidėjusio žmonių suinteresuotumo dalyvauti naujoje renovacijos programoje ir atsakingų institucijų pastangų spartinti renovacijos projektų rengimo ir derinimo tempus, realiai įgyvendinamų projektų skaičiaus augimo tempai išliko kritiškai žemi, todėl išlieka rizika, kad šiuo Europos Sąjungos finansinės paramos laikotarpiu, kuris baigiasi 2015 m., bus nespėta įsisavinti visų daugiabučių renovacijai skirtų lėšų.“
Taigi atsakydamas, Kęstuti, jums ir opozicijos lyderiui, kuris rašė tą „teisingą“ Vyriausybės ataskaitą, noriu pasakyti, kad tempai yra neįtikėtinai aukšti ir kad mums jau šiandien trūksta lėšų, pinigų renovacijai. Juos mes, išgelbėję didžiąją dalį pinigų, XV Vyriausybės skirtų malūnsparniams pirkti, ne tik įsisavinome, bet šiandien jau ir trūksta tų pinigų. Su Europos investicinio banko atstovais, su kitų bankų atstovais, dalyvaujančiais renovacijoj, mes sutarėme ir gerokai viršysime tą sumą, t. y. 516 mln., kurią paliko net ir išgelbėjus tuos malūnsparniams atiduotus milijonus renovacijai.
Premjeras, sakydamas savo kalbą, vadovavosi savaitės senumo duomenimis. Todėl aš patvirtindamas pasakysiu, kad šiandien suderintų investicinių projektų yra jau 1526, savaitės dinamika plius 28. Šiandien finansinių įstaigų, tai yra bankų, išduoti kreditai yra netoli 900 (895) namams, pagal šios dienos skaičius. Dinamika per savaitę – plius 39 namai. Šiandien jau yra pradėti ir baigti pirkimai, pradėti projektavimo ir statybos darbai realiai 406 namų ir pradėti pirkimai, tai yra viskas parengta ir bus netrukus nupirkta netoli 700, t. y. 695 namai. Dinamika – per savaitę 20 namų. Taigi renovacija vyksta, priešingai negu tariamojoje tikrojoje opozicijos ataskaitoje, labai gerai. Pinigai tikrai bus išnaudoti. Ačiū Dievui ir mūsų padėjėjams Europos investicijų bankams ir mūsų bankams, mes atradome finansavimą ir panaudosime kur kas daugiau lėšų.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už išsamų atsakymą. Klausia kolega R. J. Dagys. Ruošiasi K. Glaveckas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų premjerui. Jūsų Vyriausybės darbo socialinė sritis tikrai – ne ta sritis, dėl kurios galėtumėte kuo nors pasigirti. Šeimos politikos klausimais Socialinių reikalų ministerija parengė išvadą, kad 107 žmonių (parlamentarų) pateikta Konstitucijos pataisa, teiginys, kad šeima kyla iš vyro ir moters santykių, neturi teisinės logikos. Pensijas kompensuoti žadate iš tos pačios „Sodros“, iš vienos kišenės, atimdami iš tų pačių pensininkų ir jiems grąžindami. Tai ciniškai vadinate kompensacija. „Sodros“ reforma yra visiškai sustabdyta ir šios kadencijos nebus vykdoma, o 5 mln. skirti ministerijų ir kitų įstaigų ekspertams tam, kad jie nekalbėtų ir nekritikuotų. Tikrai socialdemokratai galėtų kur kas daugiau nuveikti. Kada kaip socialdemokratai jūs pradėsite rūpintis socialine sritimi?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad jau yra daug nuveikta. Aš aiškiai pateikiau savo pranešime išskirdamas tam tikras programas ir kalbėdamas apie Užimtumo programą iki 2020 m. Man atrodo, kad nėra didelio skirtumo valstybės finansams, ar tai bus kompensuojama iš „Sodros“ biudžeto viršplaninių pajamų, ar tai bus finansuojama iš valstybės biudžeto, nes reikia kalbėti apie integruotą valstybės finansų sistemą. Kai bus priimtas galutinis sprendimas, tada mes ir galėsime galutinai pasakyti, kad mes visa tai įgyvendinome, nes vykdome Konstitucinio Teismo priimtą sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega K. Glaveckas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs teisingai kalbėjote apie korupcijos indekso mažinimą ir apie pastangas, bet ilgesniu laikotarpiu akivaizdi tendencija, kad kuo labiau auga valdininkų skaičius, ypač valstybės ir savivaldybės institucijose, tuo labiau didėja jų noras privatizuoti tam tikras funkcijas. Kitaip tariant, didėja noras korupcijos.
Štai praėjusiais metais Lietuva iš tikro gerai pirmininkavo Europos Sąjungai, bet, aišku, nebuvo praleista proga padidinti valdininkų skaičiaus atskirose ministerijose ir žinybose remiantis tuo, kad reikia atlikti daugiau darbų ir t. t., ir panašiai. Šiais metais, pasibaigus pirmininkavimui, daugelis etatų liko ir tų likusių etatų buvimas vėlgi patvirtinta tą dalyką, kad valdininkų skaičiaus didėjimas didina korupcijos riziką. Sakykite, gerbiamasis Ministre Pirmininke, kada jūsų Vyriausybė spręs klausimus, susijusius su efektyvesniu valdininkų skaičiaus nustatymu, taip pat jų darbu, nes tai yra gana didelė problema visai mūsų Lietuvos ekonomikai? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Reikia aiškiai pasakyti, kad tie, kurie buvo laikinai priimti, visi yra atleisti, bet pirmininkavimo metu buvo neleidžiama priimti papildomai darbuotojų į laisvas vietas. Aišku, institucijų vadovai tuo buvo nelabai patenkinti, bet mes manome, kad pirmininkavimo metu dar gali prireikti papildomų išlaidų. Jeigu šiuo metu į laisvus etatus yra priimami nauji darbuotojai, tai nereiškia, kad yra sukuriamos naujos darbo vietos ir didinamas tarnautojų skaičius. Tikrai to nėra.
Dėl paties valdininkų darbo efektyvumo didinimo. Taip, dabar visose ministerijose yra peržiūrimas etatų skaičius. Tiesiog yra apibrėžiama, ką kiekvienas specialistas veikia, kokios jo funkcijos, kokia jo atsakomybė ir koks pasiekiamas rezultatas, t. y. dirbama individualiai. Aš manau, kad iki liepos 1 d. bus pateikta išsami ataskaita arba programa, kokios institucijos bus sujungtos, kokios panaikinamos, ir tai bus galima pateikti Seimui liepos pradžioje.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia kolega V. A. Matulevičius. Ruošiasi P. Urbšys.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, šioje salėje visą laiką vyksta tam tikros varžybos tarp esamos ir buvusios Vyriausybės, kieno čia yra nuopelnai, kad Lietuva vis dėlto juda į priekį. Aš norėčiau jūsų paklausti, kaip dabar jau iš tam tikros laiko perspektyvos jūs vertinate savo kolegos buvusio Ministro Pirmininko ir jo Vyriausybės veiklą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Uždavėte labai sudėtingą klausimą. Galima vertinti tam tikrus nuveiktus darbus, bet aš niekada nemėgstu vertinti asmenų. Aišku, jeigu tas asmuo pasiekė kokį nors rezultatą, nuveikė tam tikrus darbus, tai yra vertinama teigiamai. Šiuo metu kolega A. Kubilius yra opozicijos lyderis ir jam, aišku, netrūksta nei šmaikštumo, nei kai kurių kitų dalykų. Turiu pasakyti, kad mes, kaip politikai, strateginiais klausimais irgi turime kai kada aptarimus, pasitarimus. Aš manau, galiu teigiamai vertinti, kai randame bendrus sutarimus, kad tie klausimai būtų kuo greičiau įgyvendinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia kolega P. Urbšys. Ruošiasi M. Bastys.
P. URBŠYS (MSNG). Lietuvos pozicija dėl „Rail Baltica“ geležinkelio, kuri buvo pasikeitusi ir paskutiniu metu susijusi su tuo, kad atšaka eitų ir per Vilniaus miestą, iš esmės šitą projektą pristumia prie žlugimo ribos, nes Europos Komisija iš esmės ultimatyvia forma pareiškė, kad per keletą savaičių turi būti įsteigta bendra įmonė ir nederėtų vilkinti šito projekto nenumatytomis sąlygomis. Kas yra daroma Vyriausybės, kad šitas projektas nežlugtų ir atitiktų visų tame projekte dalyvaujančių šalių interesus?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkui už klausimą. Aš manau, kad šitas projektas tikrai nežlugs. Yra numatyti keli variantai. Šiuo metu iki liepos 1 d. dar bus tęsiamos derybos, pokalbiai, susitikimai su partneriais iš Latvijos ir Estijos. Gal būtų galima įtraukti atšaką nuo Vilniaus iki Kauno į šitą projektą, kuris jau yra numatytas teikti kaip paraišką gaunant finansavimą iš Europos Sąjungos. Yra numatyta ir aiški, konkreti pinigų suma. Jeigu šitose artimiausiose derybose nepavyktų to pasiekti, yra sutarta ir per pokalbį, arba buvo paminėta per pokalbį su Europos Komisijos prezidentu J. M. Barroso, kad atšaka nuo Vilniaus iki Kauno, kuri jam buvo pristatyta ir buvo naujiena (turiu pasakyti, tai paaiškėjo per pokalbį), būtų teikiama lygiagrečiai kaip atskiras projektas, atskirai užsakoma galimybių studija, nes „Rail Baltica 2“ projekto įgyvendinimas tęsis ir ateityje. Tada šitai atšakai būtų galima gauti finansavimą jau po 2020 m.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia kolega M. Bastys. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Ne kartą buvo prisimintas ir A. Kubilius, kaip vadovavęs XV Vyriausybei. Mano klausimas taip pat yra susijęs iš dalies prisimenant tą „gerąją“ veiklą, kai A. Kubilius vadovavo XV Vyriausybei.
Klausimo esmė yra susijusi su skolinimosi politika. Įvairiais vertinimais yra skaičiuojama, kad šiandien mes vien tiktai pasiskolintų lėšų valstybės vardu palūkanoms sumokame maždaug nuo 0,5 mlrd. iki 1 mlrd. daugiau, nei realiai tai galėjo būti.
Prašau pasakyti, kas yra numatoma šiuo metu ir ateityje, kad ta skolinimosi politika vis dėlto gerėtų? Dėkoju.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš pasižiūrėjau į finansų ministrą, bet galiu pasakyti, kad šiandien skolinimosi situacija Lietuvoje yra labai gera. Tai yra įvertinusios reitingų agentūros. Turiu pasakyti, kad skolinamasi su labai mažomis palūkanomis. Aišku, detaliau gal galėtų finansų ministras paaiškinti, nes aš manau, kad kai kurios paskolos yra refinansuojamos, tos, kurios buvo pasiskolintos su didelėmis palūkanomis, šiuo metu jau visiškai su kito dydžio palūkanomis. Jeigu jūs nieko prieš, finansų ministras.
R. ŠADŽIUS. Ačiū už svarbų klausimą. Iš tikrųjų išlaidos aptarnauti skolai, t. y. mokėti palūkanoms, mažiausiai produktyvios mūsų valstybei, nes mažiausią dalį tų pinigų gauna žmonės, dirbantys čia, Lietuvoje. Dalį gauna, ir kuo toliau, tuo daugiau, nes mes nukreipiame savo strategiją į platesnį panaudojimą vidaus rinkos, vidaus subjektams, kurie perka Vyriausybės vertybinius popierius kiekvieną pirmadienį vykstančiuose aukcionuose. Taip pat yra kreipiamas dėmesys ir atitinkamai jiems yra sumokama dalis tų palūkanų. Kaip žinote, šiais metais, nors simboliškai, bet vis dėlto skolos aptarnavimo išlaidos pirmą kartą Lietuvos istorijoje sumažėjo nominalia išraiška litais. Tiesa, tas straipsnis biudžete dar išlieka gana didelis. Atsikratome ir tų skolų, kurios labiausiai svėrė. Šių metų viduryje, birželio mėnesį, mes išperkame pačią brangiausią obligacijų emisiją, 2009 m. išleistą obligacijų emisiją, už kurią mokėjome beveik 10 % metinių palūkanų. Šiuo metu palūkanų normos ir pasaulyje yra nukritusios, bet Lietuvos skolinimosi situacija yra dar geresnė, palyginus su mūsų kolegomis šalia. Kaip žinote, prieš savaitę su trupučiu agentūra „Standard & Poor’s“ pagerino mūsų skolinimosi reitingą dviem pakopomis, tai yra labai retas atvejis, kai agentūra per vieną kartą dviem pakopomis gerintų mūsų reitingą. Mes turime pagerėjusią reitingų perspektyvą, agentūros „Fitch“ ir agentūros „Moody’s“ duomenimis. Praeitą savaitę man teko susitikti su pastarosios atstovais Vašingtone. Ši agentūra taip pat svarsto mūsų reitingo situaciją. Tikėsimės, kad ji pagerės. Bet svarbiausias indėlis į mūsų skolinimosi kaštų atpigimą vis dėlto būtų sėkmingas Lietuvos įstojimas į euro zoną.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už atsakymą. Klausia kolega M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Dumbrava.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu Darbo partijos, Socialdemokratų, „Tvarka ir teisingumas“ partijų ir Lenkų rinkimų akcijos, t. y. valdančiosios koalicijos, atliktiems darbams, šiai pateiktai ataskaitai. Tai tikrai labai konkretūs skaičiai ir faktai. Tačiau griaunamieji A. Kubiliaus Vyriausybės veiksmai, ypač pasekmės, dar ilgai išliks Lietuvos žmonių atmintyje ir gyvenime, ir išliks be jokių kabučių. 2014 m. biudžetas, kaip žinome, nepasiekė 2008 m. lygio ir buvo mažesnis. Vis dėlto socialinės problemos buvo sprendžiamos, nors ir ne visai.
Mano klausimas finansų ministrui. Sakykite, gerbiamasis ministre, kada ir kaip, įvertinus Ukrainos įvykius, jų poveikį Europai, mūsų ekonomikai, jūs gal planuojate, kad valstybės biudžetas pasieks ir viršys 2008 m. skaičius ir tai, aišku, sudarys geresnes sąlygas spręsti aktualius gyventojams klausimus?
R. ŠADŽIUS. Valstybės biudžeto išlaidos, kurios yra finansuojamos ne iš Europos Sąjungos lėšų, tikrai nepasiekė prieškrizinio 2008 m. lygmens, šiemet nepasieks. Dėl 2015 m. kol kas kalbėti galėčiau tik labai atsargiai, tikėkimės, kad iki 2016 m. vis dėlto tas lūžis įvyks.
Dėl jūsų paminėtų geopolitinių įvykių. Mes stebime situaciją ir nuolat vertiname taip pat ir ekonomines rizikas. Kol kas, mūsų vertinimu, kol situacija yra valdoma, vadinkim taip, tas ekonominis poveikis mūsų šalies finansams ir mūsų šalies ūkiui dėl įmanomų įvairių valstybių elgesio deviacijų vis dėlto būtų gana ribotas, nes po ankstesnės Rusijos krizės tai pagrindinė priežastis, mūsų šalies ūkis jau įgyvendino perorientavimą savo produkcijos eksporto krypčių. Įmonės yra daug geriau pasiruošusios reaguoti į tokio pobūdžio iššūkius, kai vienos rinkos užsidaro, ieškoti ir atidaryti kitas rinkas. Dėl to šiuo metu, mūsų vertinimu, tas poveikis būtų ribotas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia kolega A. Dumbrava. Ruošiasi J. Narkevičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Aš norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiamoji ministre, aš tikrai esu dėkingas šiai Vyriausybei ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad parengė Valstybinės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo projektą. Visi Lietuvos žmonės šio projekto labai laukė, tačiau ir mūsų darbų programoje buvo numatyta jį pateikti balandžio mėnesį. Labai norėčiau išgirsti konkretų atsakymą, kada mes galėsime pateikti šį įstatymo projektą, nes dabar teikia atskiri Seimo nariai, išeina tokie truputį negeri dalykai… kad būtų pateiktas kaip komplektas ir mes jį galėtume svarstyti? Ačiū.
A. PABEDINSKIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Aš tikrai suprantu jūsų rūpestį, nes susitinkant su merais šis klausimas yra nuolat keliamas. Noriu pasakyti, kad šiuo metu Vyriausybės kanceliarijoje vyksta paskutiniai derinimai ir tikrai balandžio mėnesį, kaip žadėjome, jis turėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turi galimybę paklausti paskutinis mūsų kolega J. Narkevičius. Tam numatytas laikas baigiasi, tiesiog, jeigu turėsite noro, galėsime pratęsti, bet yra kitų klausimų, kurie mūsų laukia. Prašom, gerbiamasis kolega.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Ačiū. Kadangi buvo pastabų, kad galbūt ataskaitoje per mažai buvo akcentuotas švietimas, taigi mano klausimas ir būtų iš šios srities. Tuo labiau džiugu, jog realizuojant koalicinę Vyriausybės programą Vyriausybė atsižvelgė į regionų poreikį ypač išsaugoti vidurines mokyklas, padarė pataisas dėl klasių komplektavimo, moksleivių krepšelio metodikos. Aišku, kad tai dar reikės tobulinti, bet pirmas klausimas būtų: ar jūs nemanote, kad moksleivių krepšelio metodika jau savo funkcijas įvykdė ir reikėtų galbūt vėl pereiti prie klasių komplekto finansavimo, o ne moksleivių krepšelio?
Kitas klausimas būtų susiję su tuo. Ar jūs nemanote, kad iki 2015 m. akreditavimo laikotarpio pabaigos dar neišspręsime visų problemų, susijusių su tinklo pertvarka, ypač didmiesčiuose – Kaune, Vilniuje? Ir ar nevertėtų parengti Švietimo įstatymo pataisą, kad pratęstume būtent vidurinių mokyklų formavimo tinklą dar, sakykim, iki 2020 m., kad natūraliai didmiesčiuose susiformuotų tas tinklas? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimus, čia gal daugiau pasiūlymai. Aš manau, kad situacija pastaruoju metu Lietuvoje pasikeitė dėl didžiulės emigracijos ir demografinės padėties. Manau, kad jūsų pasiūlymai verti dėmesio ir artimiausiu metu irgi turėtų būti apsvarstyti. Šiandien taip iš karto pasakyti, ar būtų galima jūsų pasiūlymus įgyvendinti, būtų sudėtinga, nematant, kiek jau yra padaryta šiose srityse. Kalbu ir apie didžiųjų miestų mokyklų reorganizavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir visai ministrų komandai už Vyriausybės ataskaitos pateikimą, už atsakymus klausimus. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? Gerai, aš matau. Tiesiog reikia užbaigti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kaip tik siūlau dar neužbaigti, gerbiamasis pirmininke. Ačiū, kad suteikėte žodį. Aš manau, kad šis pokalbis su Vyriausybe tikrai yra svarbus visuomenei, Seimo nariai turi galimybę iškelti svarbius klausimus. Mes šiandien darbotvarkėje sutaupėme nemažai laiko išbraukę rezoliuciją dėl Ukrainos, išbraukę kreipimąsi dėl referendumo į Konstitucinį Teismą. Aš siūlau bent pusvalandį dar pridėti laiko ir leisti toliau klausinėti Vyriausybės.
PIRMININKAS. Tiesiog, kolegos, jūs turite apsispręsti dėl klausimų laiko Vyriausybės nariams pratęsimo. Ar pratęsiame pusvalandį, ar balsuojame? Balsuojame. (Balsai salėje) Yra įvairių nuomonių. Užtenka, sakote? Balsuojame. Kas už tai, kad pratęstume Vyriausybės metinės veiklos ataskaitą dar pusę valandos, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 22, prieš – 21, susilaikė 30. Nepratęsta. Aš padėkosiu… Ar jūs norite kažką Vyriausybei pasakyti? Gerbiamoji R. Juknevičienė nori jus tikriausiai pagirti.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už galimybę replikai po svarstymo. Ačiū Vyriausybei už atsakymus ir sveikinu šventų Velykų proga, noriu palinkėti, kad tas prisikėlimas baigtų tą plaukimą pasroviui ir pagaliau visi iššūkiai ir darbai būtų pradėti. Iš tikrųjų čia per tuos atsakymus buvo papilta daug tokio švaraus, ir ne tik švaraus, vandenėlio, bet aš noriu replikuoti aplinkos ministrui ir pasakyti, kad, pone ministre, Krašto apsaugos ministerijai nereikia malūnsparnių, nė vieno, reikia sraigtasparnių. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą dėkoju Ministrui Pirmininkui, dėkoju visai jo komandai už pateiktą ataskaitą ir noriu priminti, kad planuojama svarstyti Seimo plenarinio posėdžio metu 2014 m. gegužės 13 d.
Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 12.00 val.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame rytinį posėdį. Lygiai 12.00 val. paskelbsime registraciją ir tęsime mūsų darbotvarkę.
Mano dabar rodo. Registracija. Aš labai atsiprašau, turiu akis tik priekyje, nugaroje dar neturiu, bet pasitaisysiu.
12.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, kol vyksta registracija, perkaitysiu. „Dėl Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno ir pavaduotojų. Informuojame, kad Darbo partijos frakcija šių metų balandžio 17 d. frakcijos posėdyje svarstė klausimą dėl Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno rinkimų ir nutarė: Darbo partijos frakcijos seniūnu perrinkti V. Gapšį. Balandžio 22 d. Darbo partijos frakcija posėdyje svarstė klausimą dėl Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotojo rinkimų ir nutarė: Darbo partijos frakcijos seniūno pirmuoju pavaduotoju perrinkti V. Bukauską, pavaduotojais – V. Fiodorovą, R. Markauską, taip pat Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoju išrinktas V. Skarbalius.“ Pasirašo seniūnas V. Gapšys. Sveikiname visus nominuotuosius.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 63 Seimo nariai.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-1728 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, jūsų prašymu premjeras ir energetikos ministras prašė pradėti nuo rezervinio 2a ir b. Kviečiu į tribūną Z. Jedinskį pirmiausia pristatyti Seimo nutarimą. Gerbiamasis opozicijos lyderi, gerbkite kolegas.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Noriu jums pateikti įstatymą dėl Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Zbignevai, pirmiausia reikia nutarimą, kad mes nubalsuotume už nutarimą, kad nutarimą reikia įtraukti, vieną klausimą. O dėl strateginės reikšmės bus kitas klausimas. Pirmiausia Seimo nutarimas, nes nėra pavasario sesijoje šito darbo.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Prašau įtraukti į pavasario sesiją klausimą dėl strateginės reikšmės…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar turite klausimų? Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimui? Ačiū. Pritarta. Ar galime… Svarstyme norinčių dalyvauti nėra. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Balsuojame dėl Seimo nutarimo. (Balsai salėje) Negalime, reikia balsuoti. Balsavimo procedūra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo už 69, prieš nėra, susilaikė 3. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. XII-787 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ priimtas. (Gongas)
12.03 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1645 (pateikimas)
Kviečiu Z. Jedinskį pristatyti Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašom.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. XI-2087 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis sustiprinti valstybės interesų apsaugą, efektyvios valstybės kontrolės bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Tokiu tikslu siūloma galiojantį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą papildyti specialia balsavimo bendrovių, nurodytų įstatymo 5 straipsnyje, visuotiniame akcininkų susirinkime taisykle, kuri papildytų galiojantį teisinį reglamentavimą, skirtą sustiprinti valstybės sprendžiamąją galią bei apsaugoti esminius nacionalinio saugumo ir valstybės interesus.
Be to, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad įvykdytas akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, kuri įtraukta į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, atskyrimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu. Įgyvendinus atskyrimą nuo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, kuri tęsia veiklą, atskirta veiklos dalis, apimanti akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ vykdomą gamtinių dujų perdavimo veiklą, ir šiai daliai priskirto turto, teisių ir pareigų pagrindu sukurta tokios pačios teisinės formos nauja bendrovė – gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“. Todėl nuo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ atskirtos dalies pagrindu įsteigtą naują bendrovę AB „Amber Grid“, kuriai priklauso gamtinių dujų perdavimo sistema ir kuri vykdo gamtinių dujų perdavimo veiklą, būtina įtraukti į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą.
Įstatymo projekto tikslas: sukurti visapusišką bei efektyvią nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių teisinę aplinką, kuri sustiprintų valstybės ir jos piliečių interesų apsaugą bei užtikrintų nacionalinį saugumą. Įstatymo projektu numatoma patikslinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, sustiprinti valstybės sprendžiamąją galią priimant sprendimus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių organuose. Pagal dabartinį reglamentavimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, kuriose valstybė turi dalį akcijų, net ir tuo atveju, jei valstybei priklauso ½ ar daugiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių šiai įmonei akcijų, įstatuose, akcininkų susitarimuose ar veiklos dokumentuose gali būti įtvirtinamos nuostatos, kurios suvaržytų valstybės teises dalyvauti tokių įmonių valdyme labiau nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatyta įprastoji balsavimo praktika. Pavyzdžiui, gali būti nustatomi itin aukšti kvorumo reikalavimai ar reikalinga balsų dauguma sprendimams įmonių organuose priimti.
Atsižvelgiant į siekį sustiprinti esminio Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo intereso apsaugą, įstatymo projektu numatoma, kad tokių įmonių, kuriose valstybei nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai, tai yra per valstybės kontroliuojamas įmones, priklauso daugiau kaip ½ balsų suteikiančių šių įmonių akcijų, įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo, įstatų keitimo, pelno, nuostolių paskirstymo, reorganizavimo, atskyrimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ir likvidavimo, priimami, jeigu už juos balsuoja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip ½ balsų, ir tokiu atveju priimant sprendimus dėl šioje dalyje nurodytų klausimų…
Civiliniame kodekse Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įmonių steigimo ar veiklos dokumentuose, ar susitarimuose tarp akcininkų nustatyti kvalifikuotos balsų daugumos reikalavimai netaikomi. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Aš labai kreipiuosi į mūsų žiūrovus, kurie yra balkone. Būkite geri, sėskite. Pagal taisykles jūs turite sėdėti, o ne stovėti.
Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs teisingai rašote aiškinamajame rašte prie šio projekto, projektą parengėte ne jūs, o Energetikos ministerija. Aš norėčiau paklausti, kokios priežastys lėmė, kad ministerijos parengtas projektas teikiamas ne per Vyriausybę? Ar čia per ataskaitą taip išgirtoji Vyriausybė tiesiog tragiškai vėluoja ir nespėtų to projekto pateikti reikiamu laiku, ar čia yra nauja praktika, kad ministrai teiks projektus per savo delegavusias frakcijas, ar tiesiog Vyriausybėje nėra pakankamai politinės valios įveikti „Gazpromo“ lobistinius interesus ir ministrui tenka verstis taip teikiant per savo frakciją?
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Ačiū už klausimą. Galiu pasakyti, kad laiko stoka.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų įstatymas reikalingas, bet sakykite, ar apskritai mūsų visi strateginiai objektai yra gerai saugomi, ar užteks šių pataisų, kad veiktų, jau nebereikės daugiau nieko taisyti? Iš tiesų užteks šito dalyko? Sakykite, ar čia Vyriausybės išvados nereikės?
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Manau, kad būtent ši pataisa tikrai pagerins saugomų įmonių veiklą ir valstybės kontroliuojamų įmonių patikimumą.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties žvelgiant į jūsų pristatytą projektą, gerbiamasis kolega, matyti, kad vieno švarko dvi kišenės. Kas nuo to pasikeis dabar, kalbant apie atskirtą „Amber Gridą“? Nebent Lietuva turi ketinimų žengti antrą žingsnį, sakykime, įsigyti visas „Amber Grido“ akcijas?
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Vyriausybė turi tam tikrų ketinimų.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašom pasakyti, ar yra Lietuvoje strateginių įmonių valstybėje, kada turite pusę arba mažiau akcijų? Ir kokia tada jų apsauga bus? Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Tada bus, kaip ir yra, pagal galiojantį Akcinių bendrovių įstatymą. O čia apsaugos priemonės, kurios sustiprintų tą saugumą. Jeigu nėra daugumos, nėra akcijų daugiau negu ½, tada viskas pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip matau, čia keičiamas Akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ pavadinimas į „Lietuvos energijos gamyba“. Ar keičiasi veiklos sritis pakeitus pavadinimą, ar čia kitokių turinio pasikeitimų nenumatoma? Ačiū.
Z. JEDINSKIJ (LLRAF). Pavadinimo pakeitimas nenumato veiklos pakeitimo.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Už norėtų kalbėti tik K. Daukšys. Ar gal galima?..
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu nėra prieš, tai…
PIRMININKAS. Nėra prieš kalbančių. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar pritariame Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui? Vyksta balsavimas.
Už balsavo 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 22 d. Prieštaraujančių nėra? Atsiprašau, strateginė klaida strateginiuose objektuose. Trečiadienį yra Vyriausybė, tai ketvirtadienį, tada bus 24 d. Ačiū už pastabą. (Balsai salėje) Ne, ne, trečiadienį jie svarsto Vyriausybės posėdyje ir ketvirtadienį bus.
Per šoninį mikrofoną – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad aš suprasčiau. Jūs pasakėte, balandžio 24 d. Balandžio 24 d., manau, bus kitas ketvirtadienis. Tai mes čia suspėsime svarstyti?
PIRMININKAS. Taip. Poryt, nes parašyta apskritai 22 d. Pagrindinis komitetas tars lemiamą žodį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų 24 d., ketvirtadienį, yra taip numatyta. Praeitą savaitę kalbėjome ir su premjeru, ir su ministru. Rytoj 11 val. Ekonomikos komitetas daro posėdį, 9 val. ar 10 val. – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Kaip papildomi jie teikia mums, pagrindiniam, ir 11 val. mes svarstome. Ketvirtadienį galime daryti svarstymą.
PIRMININKAS. Gerai. Sutariame. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto čia yra gana svarbus klausimas. Aš siūlyčiau padaryti pusvalandžio pertrauką nebaigus procedūros šiuo klausimu ir išsiaiškinti su energetikos ministru. Mes turime žinių, jog jis sakė, kad labai svarbu priimti jau šiandien. Galbūt yra tam tikras suplanuotų veiksmų grafikas ir tą įstatymą jam reikia turėti šiandien.
PIRMININKAS. Kaip man sakė premjeras ir pats energetikos ministras, man to jis neteikia, todėl aš nedrįstu ir nėra siūlymo skubos tvarka. Susisieksime, patikrinsime. Problemos nėra, galėsime grįžti. Dėkoju.
12.15 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 26, 27, 5110, 85, 87, 871, 224, 242, 2591, 2602, 320 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5127, 8712 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-880(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, grįžtame iš eilės prie darbotvarkės 1-3 klausimo – Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo dviem straipsniais įstatymo projekto. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Ruošiasi A. Salamakinas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo projektas buvo svarstomas Teisės ir teisėtvarkos komitete. Mes taip pat darėme ir klausymus, siekdami išsiaiškinti dėl tam tikrų griežtų galbūt pakeitimų tikslingumo, nes mes visada žiūrime, kad pakeitimas nebūtų daromas tik dėl pakeitimo, ar iš tikrųjų ta sankcija, numatyta kodekse, veikia, ar pažeidimų daugėja, ar mažėja. Atitinkamai mes pakeitėme, patobulinome projektą, atsižvelgę tiek į papildomų komitetų pasiūlymus, tiek į pastabų reiškėjus, šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnybos, Teisės instituto, žinoma, kaip visada, atsižvelgę į kolegų iš Teisės departamento pasiūlymus. Už tokį sprendimą dėl patobulinto varianto balsavo 4 komiteto nariai, vienas susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A. Salamakiną.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo dėl kai kurių ATPK straipsnių pakeitimo ir kodekso 87 straipsnio papildymo projektą ir pasiūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymus, ką pagrindinis komitetas ir padarė. Komitetas tokiam siūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ir kviečiu S. Bucevičių – Kaimo reikalų komitetas. B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį ATPK kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir nutarė atmesti. Komiteto narių nuomone, Aplinkos ministerija siūlo nustatyti neadekvačią ir per griežtą atsakomybę už žvejybos ir medžioklės taisyklių pažeidimus, be to, neaišku, kiek asmenų buvo nubausta ir kiek efektyvi buvo anksčiau sugriežtinta administracinė atsakomybė už šias veiklas. Balsavimo rezultatai: 1 – už, 2 – prieš, 5 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją į tribūną. Gerbiamasis Juliau, kadangi yra Seimo narių pataisos, kurioms iš dalies pritarta, mes turime atsiklausti Seimo narių.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario J. Kondroto pasiūlymas. Ar sutinkate su tuo, ką pasiūlė pagrindinis komitetas? Jūsų pasiūlymui pritarta iš dalies.
J. KONDROTAS (DPF). Sutinku. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Artūro Dudėno pasiūlymas dėl 4 straipsnio, kuriam… (Balsai salėje) Arūno Dudėno, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate? Ačiū.
Seimo nario J. Kondroto pasiūlymas dėl 5 straipsnio, kuriam pritarta iš dalies. Ar sutinkate?
J. KONDROTAS (DPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Gal jūs dėl visų sutinkate, ir tada neklausiu, nes ten per visus straipsnius eina?
J. KONDROTAS (DPF). Taip, sutinku.
PIRMININKAS. Supratau. Taigi jūsų daugiau… Tada ačiū. Baigėme visas pataisas.
Diskusijoje norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Ar pritariame po… Yra vienas už ir vienas prieš. Už kalbės V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai norėčiau padėkoti ir Aplinkos apsaugos komitetui, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Tai labai svarbus įstatymas. Prašau pritarti, nes kitas žingsnis, užkardant mūsų gamtos niokojimą, tiek konfiskavimas automobilio, jeigu jis nepriklauso tam, kuris brakonieriavo, bet tai buvo brakonieriavimo priemonė ir panašiai, didesnės inspektorių apsaugos galimybės. Tikrai labai kviečiu visus pritarti. Jeigu taip bus, iš anksto dėkoju.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Norinčių kalbėti jau neliko. Balsuojame.
Už balsavo 88, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kelių straipsnių papildymo projektui pritarta.
12.22 val.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1249(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-4 klausimą – Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1249(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – V. Gapšys, Teisės ir teisėtvarkos… Kadangi nematau, gal komiteto pirmininkas pristatytų dėl nekilnojamojo turto. Rasime. Suteiksime tokią progą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektą ir, atsižvelgęs į pastabas, pritarė patobulintam variantui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū. Pritarta po svarstymo.
12.23 val.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-886(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-5 klausimą – Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-886. Pranešėja – M. Petrauskienė. Ruošiasi A. Monkauskaitė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadoms ir, vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, įstatymo projektą Nr. XIIP-1519 sujungti su įstatymo projektu Nr. XIIP-886 ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-886(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kas galėtų pristatyti Sveikatos reikalų komiteto? D. Mikutienė. Prašau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4, 10, 13 straipsnių pakeitimo projektą, pritarė Seimo narių teiktiems siūlymams, apsvarstė Teisės departamento pastabas ir nusprendė bendru sutarimu iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Teisės kanceliarijos departamento pastabas bei Seimo narių D. Mikutienės ir A. Matulo pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkojame Dangutei. Kviečiu J. Sabatauską pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo projektą ir pasiūlė grąžinti pagrindiniam komitetui, grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento, Vyriausybės nuomonę bei komiteto pateiktas pastabas ir argumentus. Komiteto argumentai yra tokie: komiteto nuomone, įstatyme turėtų būti apibrėžti konkretūs privačių interesų deklaravimo ir privačių interesų duomenų viešinimo tikslai ir su šiais tikslais suderintas įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas privačių interesų deklaracijos turinys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad privačių interesų deklaravimo tikslai turėtų pateisinti ne tik asmens, dirbančio valstybės tarnyboje (jo sutuoktinio, sugyventinio, partnerio), asmens duomenų tvarkymą ir viešinimą, bet ir su kitais asmenimis (kaip antai, asmenimis, esančiais šalimi sandorių, kuriuos paskutinius 12 kalendorinių mėnesių sudarė valstybės tarnyboje dirbantis asmuo (jo sutuoktinis, sugyventinis, partneris), susijusios informacijos tvarkymą ir viešinimą.
Įstatymo projektas taip pat tikslintinas ir tuo aspektu, kad turi būti nustatytas mechanizmas, kokiu būdu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktų privačių interesų deklaracijų duomenys būtų perduodami institucijų vadovams, nes priešingu atveju būtų apsunkintas įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos nusišalinimo arba nušalinimo pareigos, o kartu ir siekio užtikrinti viešojo intereso viršenybę įgyvendinimas.
Trečia. Komitetas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d., nagrinėdamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu „Dėl Privačių deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos patvirtinimo“ patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių atitiktį projektu keičiamam įstatymui ir Konstitucijai, nurodė, kad informacija apie asmens sudaromus finansinius sandorius priskirtina informacijai apie asmens privatų gyvenimą. Todėl šios teisės ribojimas – privačių interesų duomenų viešinimas turi būti ne tik nustatytas įstatymo, bet ir įstatyme numatytos privataus gyvenimo paviešinimo priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus. Šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau nei reikia, kad būtų pasiekti šie tikslai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu buvo pripažinta, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimu „Dėl Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos patvirtinimo“ patvirtintų Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių 26 ir 43 punktai, kuriais buvo nustatytas visų valstybės tarnautojų (išskyrus pretendentus į valstybės tarnybą ir operatyvinę veiklą vykdančius asmenis) pateiktų deklaracijų duomenų viešo skelbimo principas, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio nuostatai, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Dėl asmens teisių ir laisvių ribojimo nepažeidžiant konstitucinio proporcingumo principo ne kartą pasisakyta ir Konstitucinio Teismo nutarimuose, kaip antai, 1996 m. gruodžio 19 d. ir 2009 m. gruodžio 11 d.
Už tokią išvadą pasisakė 5 komiteto nariai, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkui. Norėčiau pakviesti M. Petrauskienę atgal į tribūną, nes yra vienas Vyriausybės pasiūlymas, kuriam jūs nepritariate ir kuris kelia tam tikrų klausimų. Prašom, prašom, Milda. Aš jums priminsiu, kuris. Jau po įstatymo yra Lietuvos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 30 d…
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos…
PIRMININKAS. Taip. Kodėl jūs toliau paliekate profesinės… tarnybos kariai, vykdantys operatyvinę veiklą, jeigu jau tokių nėra, yra žvalgybos pareigūnai?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Ką taip? Jūs nepritariate?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip, mes nepritariame.
PIRMININKAS. Palaukite! Bet jų nėra. Aš suprantu, kad jūs nepritariate, o dabar yra žvalgybos pareigūnai. Tokių pareigūnų, kuriuos jūs parašėte, nėra. Ką daryti su žvalgybos pareigūnais?
Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kadangi čia yra svarstymo stadija, priėmimo stadijoje vis dėlto pagrindinis komitetas turėtų išsiaiškinti ir ateiti aiškiai reglamentavęs pareigūnus taip, kaip jie nuo sausio 1 d. vadinasi. Toks bus mūsų galutinis sprendimas. Ar galime…
Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kad nebūtų čia ginčų. Kas pritaria Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui po svarstymo? Gerbiamieji kolegos, blogiausiu atveju dar galima užregistruoti pasiūlymą. Aš kreipiuosi į Teisės ir teisėtvarkos komitetą.
Už balsavo 60, prieš – 1, susilaikė 24. Po svarstymo pritarta, bet įpareigojame pagrindinį komitetą į tas pastabas, kurias pasakė Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Vyriausybė, atsižvelgti teikiant priimti šitą projektą.
12.31 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1625(2) (svarstymas)
Svarstome darbotvarkės 1-6 klausimą – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. Šimašius. Kviečiu į tribūną. Neturėjot motyvų, todėl ir nedaviau. Nežinau, jūs pasitikrinkite.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Ekonomikos komitetas svarstė įstatymo projektą, siūlo jam pritarti. Atkreipiu dėmesį, kad įsigaliojimo data siūloma gegužės 1 d.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Labai trumpai. Tada aš dar kviečiu K. Glavecką.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Tik atkreipiu dėmesį, kad įsigaliojimo data – gegužės 1 d. Tai gana skubu.
PIRMININKAS. Vietoje K. Glavecko – R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir komiteto sprendimas yra toks: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1625 ir pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 3. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijose dalyvauti užsirašė K. Glaveckas, o jo nėra. Vadinasi, diskusijas baigėme.
Balsuojame. Kas pritaria… Ne, motyvai. Kęstutis už, bet jo irgi nėra. Tada balsuojame. Kas pritaria Investicijų įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui?
Už balsavo – 83, prieš nėra, susilaikė 2. Investicijų įstatymo pataisoms po svarstymo pritarta.
12.34 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 7, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1401(2)ES (svarstymas)
Svarstome 1-7 klausimą – Išmokų vaikams įstatymo keturių straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – R. Popovienė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ruošiasi R. Tamašunienė.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 7, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto atstovą, nes nematau R. Tamašunienės. Ar iš Biudžeto ir finansų komiteto yra norintys? Mums pagelbės P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitete, kaip papildomame, buvo svarstytas šis klausimas, jam pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kad padėjote. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Išmokų vaikams įstatymo projektui?
Vyksta balsavimas, kas negirdėjo.
Už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 7, 12, 13 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1401(2) po svarstymo pritarta.
12.36 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1457(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1457(2). Į tribūną kviečiu J. Vaickienę.
J. VAICKIENĖ (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Audito komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-1457(2) ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1457(2). Mūsų balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 29 straipsnio pakeitimo įstatymui?
Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1457(2) po svarstymo pritarta.
12.38 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1594 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, pratęsime popietinės darbotvarkės svarstymą, kad jinai būtų trumpesnė. 2-15 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1594. Pateikimas. Pranešėja – B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas susijęs su politinėmis partijomis. Kaip žinote, kai prasidėjo valstybiniai asignavimai, politinėms partijoms galioja ir Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau politinės partijos negyvena vien iš valstybinių asignavimų, yra ir kitos lėšos, kaip nario mokestis, kaip aukos ir visos kitos lėšos. Tarkim, politinės partijos, kurios turi šešiasdešimt skyrių visoje Lietuvoje, susiduria tikrai su dideliais sunkumais, kai tenka, tarkim, pirkti laidotuvėms krepšelį ar apsirūpinti kuru, ar nuomotis autobusą. Iš tikrųjų tai nesukuria didelės pridedamosios vertės, bet politinės partijos susiduria su dideliais biurokratiniais reikalavimais ir manome, kad būtent šių lėšų atskyrimas nuo viešųjų pirkimų būtų tikrai didelis palengvinimas politinėms partijoms.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Klausti jūsų niekas nenori. Dėl motyvų kalbančių nėra. Balsuojame. Kas po pateikimo pritaria Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 10 straipsnio pakeitimo įstatymui?
Už – 77, prieš nėra, susilaikė 6. Po pateikimo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. X-471 10 straipsnio pakeitimo įstatymui pritarta. Pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Svarstymas numatytas birželio 3 d.
12.40 val.
Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1569 (pateikimas)
Kviečiu kolegę B. Vėsaitę pristatyti dar vieną įstatymą – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1569.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turbūt ne vienas gyventojų priėmimų metu esate susidūręs su socialinio būsto privatizavimo problema ir daugelis yra registravę, kiek žinau, ir kolegė D. Teišerskytė, ir konservatorių, ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai… Įstatymo projekto esmė – leisti privatizuoti būstus, kurie buvo neprivatizuoti iki 2002 m., kol galiojo senasis įstatymas, nes nuo 2003 m. sausio 1 d. prasidėjo… tikrojo socialinio būsto įstatymas. Daugelis žmonių turėjo tam tikrų priežasčių, arba neturėjo lėšų, arba buvo išvykę iš Lietuvos, arba gyveno žinybiniuose būstuose. Tikrai mes labai padėtume šiai žmonių kategorijai, juo labiau kad jie yra investavę į inžinerinius tinklus, yra pasidarę remontus, manyčiau, ta data būtų brūkšnys, kuris leistų atkurti tą socialinį teisingumą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nors aiškiai kalbėjote, norinčių klausti yra gana daug. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai dėkoju. Tikrai, pranešėja, sutikčiau ir mes visi… matyt, nebūtų čia, Seime, problemų. Tačiau šiandien girdėjote socialinės apsaugos ir darbo ministrės atsakymą. Mes žinome, kad yra pateiktas jau parengtas įstatymo projektas (jisai ilgai kažkur klaidžiojo) ir ministrė pažadėjo, kad balandžio mėnesį bus šio klausimo pateikimas. Tada mes galbūt atsiimsime ar panašiai. Bet aš noriu paklausti jūsų tokio klausimo. Kaip jūs manote, už kokią kainą galėtų būti privatizuojamas tas būstas? Jūs pasakėte, kad tikrai žmogus pakeitė langus, pakeitė duris, bet kokia ta kaina, jūsų manymu, galėtų būti? Turėtų būti įvertinta tai, ką jis įdėjo, kokį kapitalą? Ačiū.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Tiesą sakant, dėl kainos ir dėl kainos metodikos nustatymo turėtų spręsti Vyriausybė, nes įstatymo leidėjas iš tikrųjų turi sudaryti tiktai galimybę atlikti šitą procedūrą.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, man atrodo, kad pagrindinis mūsų visų tikslas būtų padaryti viską, kad savivaldybės turėtų pakankamą socialinį būstą savo dydžiu, ne taip, kaip dabar – trisdešimt metų eilė į priekį. Jūsų siūlymas nukreiptas visai į priešingą pusę, t. y. ne stiprinti savivaldybių socialinio būsto fondą, o atvirkščiai, jį parduoti. Parduoti tiems žmonėms, kuriems tas socialinis būstas nepriklauso. Teisingumo ministerija pateikė pažymą, kuri aiškiai rodo, kad savivaldybės neišnaudoja teisinės galimybės iškeldinti tuos gyventojus iš tų butų, kurie jiems nepriklauso. Jūs siūlote tokius butus apskritai privatizuoti. Koks pagrindinis tikslas?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, man atrodo, kad jūsų deleguota ministrė kaip tik spręsdama šią problemą siūlo nuomoti būstus, o lėšos, kurios bus pardavus šiuos būstus, bus panaudotos nuomai. Man atrodo, kad iš tikrųjų tai yra teisingas kelias. Juo labiau kad žmonės, tarkime, neregiai, jie savo žinybinio būsto negalėjo privatizuoti dėl tam tikrų priežasčių, dėl kurių kalta ir buvusi Vyriausybė. Taigi labai įvairių problemų yra, aš manau, kad tikrai to socialinio teisingumo yra netekta, neleidžiant tai žmonių kategorijai privatizuoti šito būsto.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, paprašysiu tylos, netriukšmaukite, nes negirdėti pranešėjos net čia. Jeigu kas nors nori pakalbėti, eikite, yra tam vietos.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt žinote, kad kokie keturi ar penki panašūs projektai jau užregistruoti šiuo metu, turiu registracijos numerius. Kiek šiandien gavome patikinimų iš ministerijos, bus pateikti balandžio mėnesį. Balandžio mėnesio ne tiek daug liko, konkretus įstatymas, išsamus įstatymas reglamentuos šiuos dalykus, nes tai yra susiję su dideliais pinigais. Klausimas būtų, kuo skiriasi jūsų projektas nuo Vyriausybės, kuris dabar turi ateiti, nuo tų 4 ar 5, jeigu atmintis manęs neapgauna, įstatymų projektų, kurie šiuo metu jau yra užregistruoti Seime?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš nežinau, kokį įstatymo projektą pateiks Vyriausybė, nes aš nemačiau jo redakcijos. O šitie įstatymų projektai, aš, tiesą sakant, apklausiau visus buvusius… kurie neperregistravo savo projektų, manau, per daug niekuo nesiskiria. Aš įtariu, kad bus politinė valia priimant šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai ačiū, gerbiamoji kolege, tikrai labai reikalingas ir labai svarbus įstatymas. Esu surinkusi duomenis, dabar 15 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvena socialiniame būste, kuris priklauso savivaldybei, 15 tūkst. laukia eilėje socialinio būsto, bet 87 tūkst. yra deklaravę savo gyvenamąją vietą prie savivaldybės. Ir tai tikrai yra tokie neatitikimai. Manau, kuo greičiau mes leisime žmonėms privatizuoti tikrai už normalią kainą, nes žmonės gerino tą būstą, remontavo, tvarkė, tai, kaip jums atrodo, ar mes neturėtume kokios nors įtakos tai kainai? Kažkaip padėtume, kad greičiau būtų skaičiuojama ir greičiau žmonės galėtų privatizuoti.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš manau, priėmus įstatymą, be abejo, Vyriausybė bus priversta parengti metodiką, kokiomis kainomis bus pardavinėjama ir per kiek laiko žmonės galės išsimokėti. Tai aš manyčiau, kad kuo greičiau priimsime, tuo greičiau atsiras ir tvarka, kaip galima išpirkti šituos būstus.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolege, iš tikrųjų jau čia keletą kartų ir klausiantys kolegos minėjo Vyriausybės, tikėkimės, iš tikrųjų jau greitai pateiksimą dokumentą. Pusantrų metų laukiame to svarbaus įstatymo projekto, apimančio viską, ir galimybę kompensuoti socialinio būsto nuomą, ir privatizavimą, ir lėšų panaudojimą, privatizavus socialinį būstą. Visas kompleksas parengtas jau daugiau negu pusantrų metų, bet šiandien jūsų pateikiamas projektas nėra tas, kurį turėtų pateikti Vyriausybė. Mano klausimas. Kadangi išjungs mikrofoną, kai bus lygiai minutė, A. Sysas, į turinį aš jau neturiu galimybės daugiau gilintis, bet vis dėlto mano klausimas: ar jūsų projektas yra dėl to, kad nesitikite iš Vyriausybės sulaukti visa apimančio projekto, ar tiesiog norite būti greitesni ir žiūrėti, kuris įstatymas greičiau prasiskins kelią? Ačiū.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš manau, kad tai yra tam tikras botagėlis ir Vyriausybei.
PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji Birute, prašom pasakyti, priėmus šitą įstatymą, bus vis dėlto įgyvendintas socialinis teisingumas ar ne? Aš ypač turiu dėl Turto fondo nuniokotų būstų, kuriuos žmonės sutiktų renovuoti, bet nieko nedaro mūsų miestų, ypač didžiųjų, savivaldybės. Kaip tą problemą išspręsti? Čia tas įstatymas neliestų?.. Teisingumas bus įgyvendintas ar ne?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš manau, kad kaip tik šitas įstatymas ir sprendžia socialinio teisingumo klausimą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Be abejo, reikėtų sutikti su šiuo įstatymo pataisymu, nes reikia suprasti, kad ir socialinis būstas ne visas yra toks, kokį mes jį vadiname. Dalis žmonių tiesiog užsiliko dėl įvairių priežasčių, asmeninių ar kokių, gyventi ten, kur jie gyveno ir po 40, ir po 20 metų. Šiuo atveju aš būčiau linkęs pritarti, bet ar jums žinoma bent savivaldybių reakcija? Kiek žinau, jos už tai, kad šioje vietoje joms būtų gerokai didesni įgaliojimai suteikiami? Ar tiesiog neteko diskutuoti?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Žinote, teko diskutuoti, ir ne kartą. Juo labiau kad savivaldybės, be abejo, žiūri į įstatymo leidėją, tai yra į mus, ir kol kas neturėjo tokios teisės. Bet šiaip daugelis savivaldybių pritarė tokiam keliui.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai, jūsų paklausė visi norintys. Norintis pritarti – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai čia buvo ir kolegų pasakyta, kad daug Seimo narių pateikė tą įstatymo projektą, tai tik rodo, koks jis yra svarbus ir koks jis reikalingas Lietuvos žmonėms. Ir tikrai keista, kad kai įstatymas yra reikalingas, jis kažkur prapuola ir kažkur užtrunka. Tikrai siūlyčiau pritarti principui, kad mes tikrai norime ir matome tą būdą, kad žmonės galėtų privatizuoti gyvenamuosius būstus, nes savivaldybės kartais didina nuomos kainas, žmonėms tampa jau sudėtinga išsimokėti, o, tarkime, pagyvenusiems žmonėms, kurie ilgai gyvena ir moka, praktiškai prieš išeinant iš šio gyvenimo, nelieka jokio turto. Tikrai norėčiau dar kartą akcentuoti ir, kaip pranešėja sako, paklibinti Vyriausybę, kad ji suprastų, kad situacija yra labai tokia aktuali. Tikrai siūlau dar šiam projektui pritarti, o po to, pamatę Vyriausybės projektą, mes spręsime, ar atsisakyti visiems savo projektų. O šitam projektui tikrai siūlau pritarti ir dar kartą įtvirtinti tą nuostatą. Ačiū.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes šitoje salėje šitam principui esame pritarę jau, nežinau, kelintą kartą. Begalę kartų esame tam principui pritarę, tai tikrai motyvas dėl to, kad mes turėtume pritarti konkrečiam projektui. Principui visi yra pritarę, bet bėda yra tai, kad socialinis būstas yra toks, kad į jo kategoriją sukišta taip viskas, kad reikia įvertinti finansinius kaštus. Ir ne veltui buvo perduota visa šita sritis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Deja, iki šiol mes nežinome, kiek ir kas kainuoja, nežinome to socialinio būsto nei paskirties, nei tipų, nei kam išnuomota, nes jis visas taip vadinamas. Ir tikrai tokie įstatymų projektai, ypač iš daugumos ateinantys, kad čia paraginimai savos Vyriausybės, kelia klausimų. Principui mes jau kelintą kartą dėl to dalyko pritarėme, čia, salėje, nerasite tam prieštaraujančių. Bet šitas įstatymo projektas toks, koks jis dabar yra, nesprendžia viso socialinio būsto problemų. Tai yra leidžia vieniems privatizuoti, bet būstas lieka pakabintas ore, niekas nei nuomos, nei kitų sąlygų nedaro, neaišku, koks jo poveikis buvo konkrečiai kiekvienai savivaldybei ir kas juo pasinaudos. Tai aš tikrai neturiu didelio entuziazmo dabar pritarti tokiam projektui, nors dėl paties principo, be jokios abejonės, nėra ko ginčytis. Balandžio mėnuo baigiasi už nepilnų dviejų savaičių, tai valdančioji koalicija, užuot išsiaiškinusi su savo ministru, mėgina pakabinti dar kažkokį prieš rinkimus dokumentą, kuris nieko nesprendžia. Tai man sunku neprieštarauti, aš greičiausiai susilaikysiu, nes tas principas tikrai yra nederantis valdančiajai koalicijai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti. Balsuojame, ar pritariate B. Vėsaitės pasiūlytam Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo Nr. IX-1188 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui?
Už balsavo 75, prieš – 1, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių. Numatyta svarstyti birželio 3 d. Prašysime Vyriausybės išvados, nes teko matyti Vyriausybės projektą, dėl jo diskutuoti. Aš manau, Vyriausybės nuomonė čia būtina. Ačiū.
12.54 val.
Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-309(2) (pateikimas)
2-17 klausimas – Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-309(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įregistruotu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu yra siekiama užtikrinti vaiko asmeninio ir privataus gyvenimo, kitų duomenų slaptumo apsaugą bei išvengti papildomų neigiamų civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo pasekmių, nes viešojoje erdvėje neretai yra skelbiama, analizuojama, vertinama uždaruose teismo posėdžiuose nagrinėjamų ar jau išnagrinėtų bylų medžiaga, taip pat viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėtų bylų medžiaga, nustatyta nevieša proceso pabaigoje, tokiu būdu pažeidžiant vaiko asmens, jo privataus gyvenimo slaptumą, informacijos apie vaiko sveikatą konfidencialumą ir panašiai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę fiziniams ir juridiniams asmenims už neviešame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos medžiagos ar jos dalies arba civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos medžiagos ar jos dalies teismo nustatytos nevieša po bylos išnagrinėjimo atskleidimą ar viešą paskelbimą. Siūloma numatyti baudą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tik už ikiteisminių tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo. Mano siūlomo projekto pagrindinė esmė yra ta, kad yra siūloma būtent analogiškai įteisinti atsakomybę už teismo posėdžiuose nagrinėjamos ar išnagrinėtos ir pripažintos nevieša informacija atskleidimą. Projekte atsakomybė yra numatoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Noriu pasitikslinti, gerbiamoji kolege. Ar teisingai suprantu? Ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimas, kaip jūs sakėte, Baudžiamajame kodekse yra įrašytas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). 247.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, yra neįrašyta, kaip jūs čia rašote, jeigu prasidėjo kažkoks teisminis procesas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamoji Rimante, išklausykite klausimą, po to atsakinėsite.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mano klausimas yra toks. Prašau pasakyti, kiek maždaug tokių atvejų yra dabar faktiškai? Suprantu, kad tokios tikslios statistikos nėra, bet maždaug. Čia kalbama apie 5 bylas ar apie tūkstantį bylų? Kokios apimties čia lygis yra?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ši medžiaga, projektas, pirminis rengėjas ir siūlytojas yra Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, kaip matėte iš aiškinamojo rašto. Iš tikrųjų tai yra ne vienas ir ne du atvejai, bet apie tūkstančius mes turbūt nekalbame. Bet iš tikrųjų problema yra aktuali. Jau tada, kai aš dirbau vaiko teisių apsaugos kontroliere, mes rengėmės teikti tokį projektą, prašyti Seimo narių, kad teiktų. O ypač tos neviešos informacijos atskleidimą parodė mums žinoma D. Kedžio byla ir mergaitės nebegalėjimas su mama gyventi Lietuvoje. Dėl tos visos informacijos, paviešintos, neigiamos, konfidencialios, kaip žinote, mama su vaiku yra išvykusi.
PIRMININKAS. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Iš tikrųjų objektas, kurį bandote apsaugoti, yra labai svarbus ir turbūt teisingai pažiūrėta. Tik aš turiu tam tikrų abejonių dėl priemonių. Ar tikrai reikia būtent baudžiamosios atsakomybės? Nes dažniausiai ta informacija pasklinda per žiniasklaidos priemones. Tai yra ji didžiausią žalą padaro tada, kada yra ne dviejų žmonių pasikalbama, bet kai paskelbiama žiniasklaidos priemonių. Ar nemanote, kad būtų geriau nustatyti viešosios informacijos skleidėjams aiškias finansines rimtas baudas, kad jiems net nekiltų noras, redaktoriams pamačius, kad ir gavus tokią informaciją, jiems nebekiltų noras jos viešai skelbti ir publikuoti dėl to, kad grėstų leidiniui finansinės sankcijos. Baudžiamąją atsakomybę reikės įrodinėti labai sudėtingai ir dažnu atveju viešosios informacijos skleidėjai apsigins. O jeigu būtų finansinės sankcijos, jiems apsiginti būtų kur kas sudėtingiau vien dėl fakto paskelbimo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Mes šiandien dar ryte su kolegomis diskutavome. Tačiau jeigu yra tokia atsakomybė numatyta ikiteisminio tyrimo metu, tai atsakomybė turėtų būti daugmaž vienoda. Atsakomybė daugmaž vienoda tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose. Bet tai yra dar diskusijos objektas, ir aš manau, kad diskusijose svarstant galima siūlyti, atsižvelgiant į tai, ir komitetuose kitokį terminą, ne trejų metų laisvės atėmimą. Nes iš tiesų, jūs labai teisingai pastebėjote, šiuo straipsniu nėra siekiama įvesti cenzūros žurnalistams, bet jie turi susivokti, yra Visuomenės informavimo įstatymas, bet ne visada jo yra laikomasi. Po projekto įregistravimo, be abejo, buvo nemažai portaluose pasirodę straipsnių, būtent žurnalistai buvo labai susirūpinę, kad yra įrašyta atsakomybė ir juridiniams asmenims. Aš manau, kad toks įstatymas reikalingas, o pačios sankcijos dar gali būti diskusijų objektas.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aiškinamajame rašte jūs teisingai pabrėžėte, kad jūsų pataisos apsaugotų vaiko asmeninį ir šeiminį gyvenimą. Prašom plačiau pakomentuoti šeiminio gyvenimo sąvoką, šeimos gyvenimo struktūrą, šeiminio gyvenimo struktūrą. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mes dabar labai daug diskutuojame apie šeimą, bet ten, kur gyvena vaikai, nesvarbu, ar tėvai susituokę, ar ne, tai yra vis dėlto šeima, ir yra išplėstinė šeima. Kodėl aiškinamajame rašte yra būtent pažymėti ir šeiminiai santykiai? Todėl, kad labai gaila, bet, deja, praktika mano darbo ir dabartinės kontrolierės, mes apie tai kalbėjome ir su patarėjomis, rodo, kad labai daug informacijos, tos, kurios nederėtų atskleisti, net iniciatoriai būna artimi šeimos nariai, laukiantys pagalbos iš žiniasklaidos. Apskritai portaluose skaitant informaciją labai akivaizdžiai matyti, kad prie informacijos skleidimo prisideda šeimos nariai, patys darydami neigiamą poveikį savo vaikams.
PIRMININKAS. V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, suprantu, kad pagrindinis tikslas apsaugoti vaiką, kad nebūtų informacija paskleista. Bet mes turime savo valstybėje ir kitą praktiką, kai, pavyzdžiui, vaikų globos namų vaikas, turintis negalią, netgi dabar į socializacijos centrus teismo sprendimu yra siunčiamas, pavyzdžiui, vaikas, turintis kurtumo negalią. Kaip teisėjai su juo kalba, nepasikvietę gestų kalbos vertėjo? Kaip į socializacijos centrą yra siunčiamas vaikas, turintis vidutinę protinę negalią? Ar mes dar labiau apsaugosime tą vaiką, jeigu iš viso nieko nebus galima sužinoti? Kaip jį teismas nusiuntė, kodėl teismas jį nusiuntė ir kaip jis gyvens tame socializacijos centre? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą, tačiau mes nekalbame apie tą informaciją, kurią galima viešinti. Kalbama apie teismo metu uždarame posėdyje paskleistą informaciją. Arba gali būti uždaras posėdis, tačiau po posėdžio teismas pripažįsta, kad dalis kažkokios informacijos negali būti viešinama. Visa kita, tai, kas, na, sakykime, yra normalu, ir ne teisėjo priimtas sprendimas, kad šita informacija yra nevieša, jokių apribojimų tai informacijai nėra. Manau, jūsų įvardyti atvejai tikrai gal su kai kuriomis išimtimis, tuo labiau priėmus tokį sprendimą teisėjui, gali būti viešinami, jeigu yra toks poreikis.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, šiuo įstatymu, mes, aišku, norime apsaugoti vaiko asmeninį gyvenimą, o jūs teigėte, kad žurnalistas turi susivokti. Mes matome, kaip mūsų žurnalistai tikrai susivokia gyvenime ir kiek jie žalos pridaro ir D. Kedytei, ir visiems kitiems. Taigi mes šitos sąvokos negalime… Ir dar teigėte, kad daugiausia informacijos atskleidžia šeimos nariai. Tai jie griebiasi šiaudo dėl to, kad nesulaukia iš nieko paramos. Ir dar prisideda žurnalistai, ir finalas būna paprastai toks. Sakykite, ką reikėtų padaryti, kad štai šito nebūtų Lietuvoje?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Visų pirma mes turime, ir dažnai tai pabrėžiame kalbėdami apie vaikus, neužmiršti švietimo. Iš tikrųjų tėvai ne visada suvokia, kokią žalą savo vaikui daro tuo metu arba kokia bus galima žala, kai vaikas paaugs. Bet kur portaluose, archyvuose galima susirasti neigiamos informacijos. Tai čia yra tėvų problema. Tą problemą spręsti galima tik švietėjiškomis priemonėmis.
Dėl žurnalistų nesusivokimo. Nors ir keista, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo poveikio informacijos įstatymo nuostatas ne visada ir žurnalistai žino. Dalis žino, kad vaiko veidą reikia uždengti ar, sakykim, kokių nors kitų priemonių imtis, bet pernelyg neapsisunkina gilintis. Aš vakar ir šiandien susipažinau su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ataskaita, kadangi rytoj Žmogaus teisių komitetas svarstys, tai net keliose vietose šita problema labai aiškiai yra įvardijama.
PIRMININKAS. Turiu atsiprašyti Vytauto ir Vilijos, jau jums neteks paklausti. Paskutinis klausia G. Mikolaitis.
G. MIKOLAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, apsaugoti vaiko teises ir kad jie nežinotų apie (…), tai labai teisinga. Kaip jūs manote, iš Baudžiamojo kodekso paimtas vienas kontekstas dėl vaiko ar neiškraipo, kai mes darome po vieną viso bendro Baudžiamojo kodekso įstatymo pataisą? Pavyzdžiui, siūlote, nežinau dėl ko trejus metus. Gal už vaiko pranešimą bus treji metai, o už suaugusiojo tik metai? Ar jūs ten suderinote tas baudas, ar nelabai?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Matote, pirmiausia mes turime atskirti vaiką ir suaugusiuosius, nes už vaiką iki 18 metų yra atsakingi suaugusieji, o suaugusieji yra patys už save atsakingi. Todėl reglamentuojant, jeigu norėtume prijungti suaugusiuosius, būtų daug sunkiau. Aš manau, kad iš tiesų dėl vaikų, jeigu mes priimsime projektus, kurie yra nukreipti vaikų apsaugai, tai bus tik geriau.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Matau, užsirašė kalbėti tik už. Gal galime susitarti, kad… Prieštaraujančių nėra. Balsuojame. Ar pritariame Baudžiamojo kodekso įstatymo papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektui?
Už balsavo 76, prieš – 1, susilaikė 5. Baudžiamojo kodekso papildymo 2471 straipsniu įstatymo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatyta svarstyti rudens sesijoje.
Per šoninį mikrofoną. Prašau.
L. TALMONT (LLRAF). Dėl papildomo komiteto. Aš prašau, kad būtų paskirtas Žmogaus teisių komitetas, nes čia yra mūsų kuruojama sritis.
PIRMININKAS. L. Talmontas siūlo papildomą Žmogaus teisių komitetą. Kas prieš? Sutinkame.
13.10 val.
Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1441, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1442 (pateikimas)
Svarstome kompleksinį 2-18 klausimą – Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėjas turėtų būti A. Paulauskas. D. Petrošius parašyta. Ir kviečiu į tribūną. Nebent jūs atsisakote. Yra ir kitų norinčių.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė yra ta: nustatant vertes numatyti, kad nedidelės vertės turtas prasidėtų nuo 4 MGL, bet neviršytų 7 MGL. Šiuo metu yra nuo vieno iki trijų. Kitaip tariant, mes truputį kilstelim ribas, nes šiandien nuo 130 pradėti baudžiamąjį persekiojimą yra šiek tiek, sakykim, neracionalu. Todėl manome, kad ta riba turėtų būti kilstelėta, nes jau nemažas laiko tarpas.
Ir lygiagrečiai keičiame Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, kuriame numatome, kad iki 4 MGL turėtų būti taikomas Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Taip pat šiek tiek didiname baudą už smulkaus svetimo turto pagrobimą – vietoj 700 iki 900 Lt. Tai tiek būtų trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. S. Šedbaras klausia.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tiesų ta diskusija yra senoka ir, matyt, pribrendusi. Tik yra toks vienas niuansas, toks ženklokas čia yra padidinimas. Jis gal būtų visiškai logiškas, suprantama, bet kaip priims visuomenė? Kartais tas, kuris kraunasi prekes į kišenę, skaičiuoja, iki kokios ribos čia jam bus administracinė, už kokios jam gali grėsti baudžiamoji. Gal jūs svarstėte su policijos pareigūnais dydžius ar ką? Ką jūs manytumėte apie tą nuoseklumą, ar iš karto štai tokį daryti?
D. PETROŠIUS (LSDPF). Iš tiesų tą ribą labai tiksliai pataikyti, atsižvelgiant į visuomenės lūkesčius, jūs pats, kolega, suprantate, yra labai sunku. Šitos sumos atsirado po diskusijų su Policijos departamentu. Mes žinome ir Policijos departamentas žino, kiek tie tyrimai kainuoja. Realiai nuo 130 pradėti baudžiamąjį persekiojimą nėra racionalu, ir tos bylos tiesiog lieka netiriamos, nes jos yra per daug smulkmeniškos policijos veikloje. Ir į klausimą policijos generalinis komisaras, kiek tai jam padėtų taupyti lėšas ir visoje veikloje, atsižvelgė labai teigiamai, ir mes priėjome prie štai tokių sumų. Nežinau, jeigu jūs komitete, nes vis tiek jūs būsite pagrindinis, matysite kitas ribas, tai, manau, išdiskutuosite ir jas pataisysite. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas irgi panašus į kolegos. Turbūt problema tikrai yra pribrendusi, nes visuomenėje yra nuomonė, kad mes persekiojame tik už vištos pavogimą, bet nesiimame rimtų bylų. Gal vis dėlto jūs galėtumėte pateikti kokią nors statistiką? Ar yra kokie nors vertinimai, kiek kokių bylų už kokius dydžius yra iškelta ir padaryta, kad mes įsivaizduotume, apie ką čia kalbame, kokį skaičių bylų perkeltume iš vienos atsakomybės į kitą?
D. PETROŠIUS (LSDPF). Iš tiesų tokios konkrečios statistikos neturiu, bet manau, kad ją būtų galima gauti – kiek Administracinių teisės pažeidimų kodeksas buvo taikytas ir kiek yra pradėta baudžiamųjų persekiojimų dėl tų smulkių vagysčių. Aš tik žinau statistiką, jog tų smulkių vagysčių neatskleidžiamumo procentas iš tiesų yra be galo didelis (aišku, tiksliai negaliu pasakyti), dėl ko pradedamas baudžiamasis persekiojimas. Galima pasakyti tik tai, jog baudžiamoji byla, tas baudžiamasis tyrimas kainuoja per 2 tūkst. Lt, o mes jį vykdome dėl 130 Lt vertės. Tai čia jau yra gana tikslūs skaičiai.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Panašu, kad baudos didinamos, bet ir tų mažų neišieško. Aš dėl išieškojimo norėjau paklausti. Ir yra aplinkos ministro labai daug riebių pasiūlymų dėl baudų griežtinimo brakonieriams ir panašiai. Kaip jūs manote, kaip sutvarkyti išieškojimo mechanizmą?
D. PETROŠIUS (LSDPF). Žinote, klausimas labai sudėtingas. Matyt, į tą išieškojimo mechanizmą reikėtų gana skirtingai žiūrėti: vienaip reikėtų žiūrėti į išieškojimo mechanizmą, kuris kyla dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kitaip galbūt dėl gamtosaugos, bet daug dalykų ir pas mus, Seime, yra įstrigę dėl to klausimo. Aišku, labai sunku išieškoti, kai asmuo, iš kurio išieškoma, neturi jokio turto. Reikia žiūrėti, kaip jis piktnaudžiauja, galbūt tada tas pinigines baudas tiesiog keisti realiu areštu ar dar kuo nors. Tai vienintelis kelias. Bet man atrodo, kad kiekvienu klausimu turėtų būti atskira diskusija, pavyzdžiui, dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo tiesiog kaip broliai latviai padarė – neleisti pereiti techninės ir, man atrodo, labai greitai sumokėtų. Bet teisininkų nuomonės dėl to klausimo skiriasi. Aš manau, gal tokie projektai ateis ir iki mūsų posėdžių salės ir mes galėsime dėl jų apsispręsti.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų nori kalbėti tik už. Ar galime sutarti, kadangi prieštaraujančių nėra? Tai balsuojame. Ar pritariate kompleksiniams 2-18 įstatymų projektams?
Už balsavo 72, prieš nėra, susilaikė 3. Baudžiamojo kodekso 190 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Dėl abiejų pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Numatyta svarstyti V (rudens) sesijoje.
13.16 val.
Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-1572 (pateikimas)
Dar vienas Baudžiamojo kodekso… Aš matau, kad K. Bartkevičius yra. Pasiruošęs? Galite pristatyti? Kviečiu K. Bartkevičių pristatyti Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiamos Baudžiamojo kodekso pakeitimo pataisos, kuriomis siūloma nustatyti, jog turtinę žalą reikia bandyti susigrąžinti naudojantis kitomis teisinėmis priemonėmis, t. y. dėl veikos padarymo turėtų būti iš pradžių sprendžiama civiline tvarka. Nustatant asmenims tokią pareigą, bus sumažintas ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo krūvis, asmenys bus priversti labiau įsigilinti į tarpusavyje pasirašytų civilinių sutarčių sąlygas, taip pat bus pagrįstas baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principas.
Projektą rengti paskatino noras racionaliai, ekonomiškai bei proporcingai naudoti baudžiamosios teisės institutą, sumažinti ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo krūvį. Kaip matyti iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikiamų duomenų, dauguma ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso 186 straipsnį jau daugelį metų yra paprasčiausiai nutraukiami. Galima teigti, jog ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų darbo laikas, kurį būtų galima skirti sudėtingiems, didelės apimties ikiteisminiams tyrimams atlikti, yra eikvojamas veltui. Asmenys, kurie mano, jog jų teisės buvo pažeistos, pirmiausia turėtų siekti pasinaudoti civilinės teisės galimybėmis, o tik po to naudoti baudžiamąjį procesą.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu po pateikimo pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Teisės departamentas, atrodo, atkreipė dėmesį, kad čia, ko gero, perteklinė norma. Juk apgaulė yra tyčia: žmogus iš anksto žino, kad jis nesirengia grąžinti, neturi iš ko grąžinti ir negrąžins, o kad po to, tyrimo metu, ten kažkaip įvyksta, čia jau kiti dalykai. Bet jeigu yra kitų priemonių, be abejo, visada pasirinks civilinį ieškinį, kokią nors mediaciją. Ar jūs nemanote, kad iš tiesų čia yra perteklinė? Ar tikrai su pareigūnais yra išdiskutuota, kad jiems šita norma palengvins gyvenimą?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū už klausimą, kolega. Reikėtų atsižvelgti į Teisės departamento pasiūlymus, tačiau tai yra bendravimas ne tik su pareigūnais, bet ir su verslo atstovais. Aš manyčiau, kad visada turi susitarti tarpusavyje, o ne eiti iki baudžiamosios teisės.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (DKF). Gerbiamasis pranešėjau, kiek aš irgi įsitikinau, pereiti Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir teisėtvarkos filtrą yra be galo sudėtinga. Tačiau mano klausimas būtų toks: priėmus šitą pataisą padidės ar sumažės piktnaudžiavimų? Ačiū.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū už klausimą. Jeigu pateikčiau Vidaus reikalų ministerijos statistiką, praėjusiais metais buvo užregistruotos 88 veikos dėl šio klausimo, o nutrauktos 64.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl jūs vis dėlto nesiūlote pakeisti Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio antrosios dalies? Kodėl?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Manyčiau, pateikus Teisės departamentui pastabas, į tai reikės atsižvelgti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Balsuojame. Kas pritaria Baudžiamojo kodekso 186 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, balsuoja už.
Už balsavo 40, prieš – 1, susilaikė 27. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatyta svarstyti rudens sesijoje. Sutinkame? Ačiū.
13.21 val.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-883(2) (pateikimas)
Pirmas rezervinis – Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Zeltinis.
A. ZELTINIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien noriu jums pristatyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektą, kurį parengiau kartu su kolegomis A. Matulu, E. Jonyla, J. Kondrotu, V. Sauliu.
Šio projekto parengimo priežastis yra Šiaurės Lietuvos karstinis regionas, išsiskiriantis savita geologine sandara, senų ir dabartinių geologinių reiškinių sąveika ir būdingais karsto reiškiniais žemės paviršiuje. Jis reikalauja reguliuoti ūkinę ar kitą veiklą, izoliuoti taršos židinius, taip apsaugant požeminius vandenis nuo užteršimo ir išvengiant galimų ekologinių problemų. Šiaurės Lietuvos karstinis regionas apima Biržus, Pasvalį, Panevėžį, Radviliškį, taip pat atskiri karstiniai reiškiniai vyksta Kupiškyje, Pakruojyje, Joniškyje. Bendra karsto reiškinių apimtų savivaldybių teritorija sudaro apie 15 % viso šalies ploto. Tik Biržų regioninio parko teritorijoje užregistruota daugiau kaip 470 įvairios formos, įvairių dydžių, įvairaus gylio karstinių smegduobių. Kai kurios yra apsemtos vandeniu. Karsto reiškiniai regione sąlygoja padidinto paviršinio ir požeminio vandens užteršimo priežastis.
Šiuo metu formuojant žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką visiškai nėra atsižvelgiama į šį specifinį geologine sandara regioną ir žemės ūkio veiklos ypatumus jame. Todėl įstatymo projektu siekiama papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymą nauju 51 straipsniu, kuriame būtų įtvirtintas Šiaurės Lietuvos karstinių reiškinių veikiamo regiono statusas ir įstatymo lygiu numatytos teisinės aplinkos apsaugos priemonės ūkininkavimo požiūriu.
Pirminiai įstatymo projekto siūlytojai yra Biržų rajono savivaldybės merė I. Varzienė ir Pasvalio rajono savivaldybės meras G. Gegužinskas. Taip pat šio įstatymo papildymo projektas buvo svarstomas praeitais metais Seimo Kaimo reikalų komitete, kur buvo pritarta. Svarstant dalyvavo Aplinkos ministerijos ir Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Sulaukta jų pritarimo.
Įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai. Įstatymo projektu siekiama sudaryti sąlygas išskirtinio Šiaurės Lietuvos karstinio regiono aplinkai apsaugoti plėtojant aplinką tausojančius ūkininkavimo metodus. Šiam tikslui pasiekti numatoma parengti įstatymo projekte numatytą specialią programą, kurios nuostatos reglamentuotų skirtingą nuo kitų Lietuvos vietovių žemės ūkio veiklą ir mažintų čia vykstančių procesų neigiamą poveikį bei apsaugotų požeminius vandenis nuo užteršimo, nepažeisdamos čia gyvenančių bei dirbančių asmenų teisėtų interesų. Taip pat įstatymo projekte numatytos programą įgyvendinančios institucijos.
Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, nereikia viso aiškinamojo rašto skaityti, nes visi vedžioja pirštu ir mato, kad jūs puikiai skaitote. Aš manau, kad taupykime laiką. Jūsų dar nori paklausti keturi Seimo nariai, ir mūsų laikas baigiasi, kaip numatyta darbotvarkėje. Jeigu nepyksite, visi paskaitys, kaip reglamentuoja. Jeigu jūs taisote, vadinasi, kažkas blogai reglamentuota.
Pirmasis klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad čia labai aktualus klausimas, ypač karstiniuose rajonuose, taip pat ir mano tėviškės šiek tiek įeina, Radviliškio kampas ir taip toliau, tačiau šis įstatymo projektas yra šiek tiek lobistinis. O kaip jūs galvojate dėl kitų Lietuvos rajonų? Dzūkija – didžiausi smėlynai, ten irgi yra parengta atskira programa ir finansavimas, ypač Šilutės rajonas, užliejamos pievos, kiekvienais metais žmonės vargsta. Ar yra tokia programa, kad būtų finansuojama iš Žemės ūkio ministerijos, ar ne? Ačiū.
A. ZELTINIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Norėčiau atsakyti, kad tai vis dėlto yra specifinis regionas, kuriame vyksta karstiniai procesai ir vanduo nuolat užterštas. Aš galiu pateikti kai kuriuos skaičius. Praeitų metų Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vykdytais tyrimais nustatyta, kad Pasvalyje, šio karstinio regiono zonoje, yra pati didžiausia leistina nitratų koncentracija iš visų, daugiau nei 50 miestų ir miestelių, pateikusių duomenis. Biržuose iš daugumoje pateiktų vandens mėginių viršytos ribinės normos. Taip pat nustatyta, kad didžiausia leistina nitritų koncentracija yra Panevėžio apskrityje. Taigi vandens užterštumo problema yra labai didelė ir jinai yra susieta su karstiniais procesais tame regione. Todėl šiame regione pagrindinis dėmesys buvo skiriamas vystyti ekologinę žemdirbystę, kad nebūtų teršiama ir kuo mažiau patektų teršalų į vandenį. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Aš manau, kad tie, kurie suinteresuoti, turės nusišalinti balsuodami dėl privačių ir viešų interesų padarinių.
Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji projekto autoriai, vis tiek aš manau, kad projektas yra lobistinis, tačiau aktualus Lietuvai. Nieko nepadarysi, yra ir kitų regionų. Sakykite, kodėl jūs rašote, kad poveikis valstybės biudžetui bus nedidelis? Ką tai reiškia nedidelis? Iki kiek milijonų jūs manote, kad nedidelis? Ačiū.
A. ZELTINIS (LSDPF). Būtų kalbama apie 100–150 tūkst., tai yra administravimui ir koordinavimui vykdant tą programą.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Vis dėlto, man atrodo, šita programa vis tiek turės būti finansuojama ir jokiu būdu ne tokiomis lėšomis, kokias jūs minite. Bet iš principo problema, kurią jūs keliate, yra labai aktuali. Aš anuomet dar Biudžeto ir finansų komitete ne kartą sakiau: inventorizuokime mūsų valstybės problemas ir kelkime jas. Manau, kad tokią programą įgyvendinti yra labai aktualu visos valstybės mastu, nes problema ta, kad ji susijusi su nuolatiniais praradimais, ir dar, ačiū Dievui, kad nenukenčia gyventojai, bet iš principo tai yra labai svarbus dalykas. Tik tiek, kad manau, kad įgyvendinant šitą programą vis dėlto nebus apsiribota šimtu tūkstančių.
A. ZELTINIS (LSDPF). Aš norėčiau pasakyti, kad 1993 m. Vyriausybės nutarimu Nr. 719 buvo priimta programa šiuos klausimus spręsti ir jinai buvo vykdoma iki 2006 metų. Jos vykdymas yra pasibaigęs, todėl siūlomas šitas klausimas, kadangi jis tikrai yra labai aktualus ir nesprendžiamas šiandien, kada yra labai aktualūs vandens užterštumo, ekologinės žemdirbystės vystymo klausimai, todėl tai galėtų atsispindėti siūlomoje įstatymo pataisoje, kurioje numatoma speciali programa.
PIRMININKAS. Paskutinis – R. Žemaitaitis iš už (…).
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų tokio įstatymo projekto būtinumą man sunku suprasti, nes aš gyvenu Žemaitijoje, Šilutėje, Rusnėje, kur faktiškai vandens užterštumas… Pas mus per sezoną šulinio vanduo gal mėnesį, gal du, vasaros sausros metu yra neužterštas. Pradedant nuo vasario iki gegužės mėnesio, kol nueina potvynis, irgi yra užterštas, tada prasideda rugpjūčio mėnesio lietūs ir tada rudenį. Bet ne apie tai. Aš tik sakau vieną paprastą dalyką.
Kažkada viena ar kita Vyriausybė priėmė ydingą sprendimą, kada pripažino derlingas, nederlingas žemes, ir pradėjo skirstyti išmokas pagal tai. Ar nebus taip, kad ta komisija nustatys, kad, nežinau, karstiniai blogi dalykai, ūkininkavimui blogi dalykai, ir ar neatsiras galimybė reikalauti daug didesnių išmokų, ką savo praktikoje mes turime? Kitas dalykas, aš manau, kad Aplinkos apsaugos skyrius labai prastai dirba tuose rajonuose ir (…) apskritai toje vietoje, vadinasi, nedirba. Jeigu vanduo užterštas ir ūkininkai tręšia savo laukus nitratais, chemikalais ir kitais panašiais dalykais, dėl ko atsiranda viena ar kita pasekmė. Tai reikėtų pirma pažiūrėti, kaip jie imasi tų priemonių.
A. ZELTINIS (LSDPF). Norėčiau atsakyti, kad papildomų mokesčių tikrai nebus… Atsiprašau, išmokų, nes čia yra labiau nei kituose Lietuvos regionuose išvystyta ekologinė žemdirbystė, kadangi tai sudaro sąlygas mažiau teršti požeminį vandenį. Todėl yra išmokamos tik išmokos už ekologinę žemdirbystę.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Aleksandrai, dėkojame.
Gerbiamieji kolegos, aš matau tik norinčius kalbėti iš karstinio regiono. Gal sutariam, kadangi prieštaraujančių nėra, nekalbėsime? Gal galime balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui?
Už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstyti birželio 3 d. O kad Vyriausybė nenustebtų, turbūt paprašome Vyriausybės išvados, nes programoje, man rodos, to nebuvo parašyta. Galime taip sutarti? Sutariame. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, mes puikiai padirbėjome, sutrumpinome popietinį posėdį daugiau kaip valandą, mes patvirtinome darbotvarkę, ir už tai jūs nusipelnote poilsio. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
(Balsai salėje) Taigi balsavome. Gerbiamieji kolegos, toks vaizdas, kad jūs nenorite ilsėtis. Gongas jau nuskambėjo, patvirtinome darbotvarkę, balsavome, rezultatai yra.
* Santrumpų reikšmės: DKF – frakcija „Drąsos kelias“; DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.