Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 22, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 41
STENOGRAMA
2021 m. kovo 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiami kolegos, 14 valanda, pradedame kovo 30 dienos vakarinį posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 56 Seimo nariai.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Finansų ministrės Gintarės Skaistės pranešimas apie dabartinę ekonominę situaciją ir Finansų ministerijos prognozes
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Mes turime finansų ministrę G. Skaistę. Prašome į tribūną. Taip suprantu, kad finansų ministrė iš pradžių pristatys mums prezentaciją iki 15 minučių, po to bus galimybė jos paklausti. Prašau, žodis jums.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena visiems. Kaip suprantu, buvo pageidavimas pristatyti dabartinę ekonominę situaciją, koks yra pajamų surinkimas, koks yra mokesčių atidėjimas, ir kartu prognozes, kurias pristatė Finansų ministerija prieš keletą dienų. (Šurmulys salėje)
Prognozės yra tokios, kad šiais metais ekonomika turėtų augti 2,6 % bendrojo vidaus produkto. Gruodžio mėnesį prognozės buvo 2,8 %, visgi užsitęsęs karantinas šiek tiek koreguoja prognozes, tačiau reikia pasakyti, kad darbo užmokesčio augimo prognozės yra gerinamos ir vietoj 4,1 % darbo užmokestis prognozuojama, kad augs 5,2 %. Tai siunčia gerą žinią, kad darbo užmokestis ir žmonių pajamos augs ženkliau negu infliacija, todėl žmonių perkamoji galia visgi augs. Pagrindinės žinutės iš ekonominės raidos scenarijaus, kad šiuo laikotarpiu numatomas Lietuvos ekonomikos atsigavimas, ir, nors COVID-19 pablogino darbo rinkos būklę, vidutiniu laikotarpiu tikimasi pagerėjimo. Kylančios pasaulinių žaliavų kainos skatins infliaciją, tačiau kainų augimas išliks tvaraus lygio, tai yra žemiau negu 2 % per ateinančius trejus metus, nors infliacijos rizika yra išaugusi. Darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu augs lėčiau nei prognozuota, tačiau, kaip minėjau, šiais metais augimas yra prognozuojamas didesnis, negu buvo prognozuotas gruodžio mėnesį, tai yra 5,2 %. Vidaus paklausos atsigavimą skatins namų ūkių vartojimas ir paspartėjęs investicinis procesas.
Šis scenarijus buvo padarytas remiantis tam tikromis prielaidomis. Pagrindinė Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto rinka į Europos Sąjungą atsigaus 2021 metais. 2022 metais tikimasi bendrojo vidaus produkto augimo paspartėjimo Europos Sąjungos rinkoje. Viena prielaida yra susijusi su Europos Sąjungos rinkos augimu, kita prielaida yra ta, jog plačiai visuomenei vakcinos Europos Sąjungos valstybėse gali būti prieinamos antrame 2021 metų ketvirtyje, o masinis vakcinavimas įsibėgės iki 2021 metų vidurio. Kita prielaida, jog valstybės finansinė parama palaikys ūkio gyvybingumą ir didžioji dalis verslų atlaisvinus veiklos ribojimus bus pajėgūs iš karto atnaujinti veiklą. Kita prielaida yra susijusi su tolimesniu koronaviruso valdymu. Manoma, kad galbūt dar bent metus bus reikalingos specifinės viruso plitimo kontrolės priemonės, vienaip ar kitaip ribojančios ekonominį aktyvumą ir gyventojų mobilumą. Taip pat kita prielaida yra susijusi su vakcinavimo procesu, jog teigiamas vakcinacijos poveikis ekonomikai turėtų pasijusti 2022 metais.
Pagrindiniai rodikliai yra pristatomi šioje lentelėje. Pilka rodyklė, rodanti žemyn, reiškia, kad prognozė buvo pakeista į blogąją pusę, į mažėjimo pusę nuo gruodžio mėnesio. Į viršų rodanti rodyklė reiškia, jog prognozė buvo padidinta, pagerinta ir pokytis ne visada yra susijęs su pasikeitimais, kuriuos prognozuojame ateityje, bet taip pat ir su bazės pasikeitimu, nes gruodžio mėnesį darytos prognozės rėmėsi prognozuojamais 2020 metų rodikliais. Kaip parodė praktika, kai kurie iš tų rodiklių visgi ženkliai pasikeitė iki galutinio taško. Šiandien matome, kad eksporto, importo, investicijų rodikliai buvo geresni, negu buvo prognozuota gruodžio mėnesį.
Kaip minėjau, prognozuojama, kad darbo užmokestis augs 5,2 %, o gruodžio mėnesį prognozė buvo 4,1 %; bendras darbo užmokesčio fondas, prognozuojama, augs 6,5 %, o buvo prognozė, jog tai bus 5,2 %.
Pagrindinės rizikos, kurios yra tiek teigiamos, tiek neigiamos, kurios galėtų daryti poveikį šio scenarijaus rodikliams. Tai yra masinė populiacijos vakcinacija ir nauji COVID-19 ligos gydymo metodai, tai yra pozityvi rizika, stipresnė vidaus ir užsienio paklausa, ekonominį augimą skatinanti monetarinė ir fiskalinė politika, Europos ekonomikos gaivinimo planas. Vadinamojo RRF plano investicijos nėra įtrauktos į šį scenarijų, todėl tikėtina, kad BVP prognozės tiek šiems, tiek ateinantiems laikotarpiams galėtų būti geresnės, negu pateikiama šiame scenarijuje. Taip pat galėtų būti geresnės demografinės tendencijos.
Iš neigiamų rizikos veiksnių – tai naujų COVID-19 atmainų protrūkių šuoliai ir griežtesnės jų suvaldymo priemonės, vėluojantis masinio populiacijos vakcinavimo planų įgyvendinimas, galimas neatsakingas visuomenės elgesys, vėlesnis, lėtesnis euro zonos globalios ekonomikos atsigavimas, svyravimai pasaulio finansų rinkose ir geopolitinė įtampa.
Kalbant kiek detaliau apie atskirus rodiklius, matome, jog investicijos, prognozuojama, augs 4,6 %. Pokytis nuo gruodžio mėnesio prognozės yra sumažintas 0,1 procentiniu punktu todėl, kad paskutinį metų mėnesį įvyko didelės investicijos. Buvo prognozuojama, kad jų kritimas bus 5,2 % 2020 metais, tai matome, kad kritimas yra minus 0,2 % bendrojo vidaus produkto. Tikėtina, kad investicijos turėtų augti, nes įmonių sukaupti indėliai bankuose išaugo 30 %. Kalbant apie namų ūkių vartojimo išlaidų pokytį, tikėtina, kad jisai išaugs 2,6 % šiais metais. Gyventojų indėliai bankuose taip pat yra išaugę beveik 20 %. Susitvarkius pandeminei situacijai, kuomet galimybės išleisti tuos sukauptus pinigus bus didesnės, tikėtina, augs ir namų ūkių išlaidos.
Poveikis darbo rinkai. Matome, kad prognozuojama, jog vidutinis nedarbo lygis bus 8,5 %, gruodžio mėnesio prognozė buvo 8,2 %. Užsitęsę karantino suvaržymai visgi šiek tiek paveikė neigiamai darbo rinką ir nedarbo lygis šiek tiek išauga. Darbo užmokestis augs šiek tiek lėčiau negu iki pandemijos, anksčiau augimas buvo gana spartus – 8,8 %, 9,6 %. Bet visgi prognozės yra gerinamos, ir šiais metais, tikėtina, darbo užmokesčio vidutinis augimas 5,2 %, o ateinančiais laikotarpiais taip pat išliks panašaus lygio.
Kaip minėjau, infliacinis spaudimas stiprės. Matomas ir tam tikras maisto kainų augimas, ypač grūdų. Taip pat auga naftos kainos, todėl tikėtina, kad ir vidutinė metinė infliacija bus linkusi augti. Gruodžio mėnesio prognozės buvo 1,4 %, dabar prognozuojama, jog metinis augimas šiais metais bus 1,8 %. Bet vidutiniu laikotarpiu išliks žemiau tvaraus lygio, tai yra žemiau 2 %.
Mokestinės paramos priemonės, tai yra mokestiniai atidėjimai, kuriems yra netaikomas išieškojimas ir neskaičiuojamos palūkanos. Kaip matote, nors buvo prognozuojama, kad mokestinių atidėjimų apimtis augs, tendencijos yra atvirkščios. Šiuo metu mokestiniai atidėjimai, tai yra mokesčių suma, kuriai netaikomas išieškojimas ir neskaičiuojamos palūkanos, yra 715 mln. eurų, iš kurių už 390 mln. sudaryta mokestinių paskolų sutarčių. Jas galima sudaryti dvejiems metams, išskirtiniais atvejais – iki penkerių metų atidedant.
Kalbant apie pajamų surinkimą, taip pat matome ganėtinai geras tendencijas. Visų pagrindinių mokesčių pajamos buvo didesnės, negu prognozuota šiais metais, augimas, lyginant su prognozėmis, 13 procentinių punktų geresnis. Surinkta 170 mln. eurų daugiau per šiuos pirmus du mėnesius (sausį ir vasarį) ir, net lyginant su 2020 metų sausio ir vasario mėnesiais, kai dar nebuvo koronaviruso, taip pat matomas 1,7 % pajamų augimas. Turbūt tiek iš manęs. Lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrei už pristatymą. Kaip Statute parašyta, klausiama iš eilės: pradedame nuo opozicijos ir nuo didžiausių frakcijų. Pirmasis klausia A. Vinkus. Ruošiasi A. Sysas.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama ministre, esu išrinktas į Seimą Kuršo vienmandatėje apygardoje, kuriai priklauso didžioji dalis Kretingos savivaldybės ir dalis Skuodo savivaldybės teritorijos. Šioje apygardoje mes turime unikalų, vieną labiausiai lankomų objektų Lietuvoje – Kretingos dvaro sodybos grafų Tiškevičių rūmuose veikiantį muziejų, kurį lanko turistai iš kurortinių miestų ir iš užsienio valstybių. Jį restauravus Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei valstybės lėšomis jo lankomumas ir žinomumas ypač išaugo. Tačiau šių lėšų nepakako žiemos sodo oranžerijos restauracijai, kur vasaros metu viduje temperatūra būna 40 laipsnių, kai lyja, teka per stogą, šalta ir panašiai.
Kretinga, jos vadovai, meras A. Kalnius kreipėsi šiuo klausimu į Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, į Kultūros komitetą. Labai dalykiškai, mandagiai buvome išklausyti, bet Valstybės investicijų programoje tam tikslui lėšų skirta nebuvo.
Gerbiama ministre, noriu paklausti, ar numatomas ir, jeigu taip, kada numatomas biudžeto rodiklių įstatymo koregavimas? Viliuosi, kaip ir kiti mano kolegos, kurių toks pat buvo likimas, viliuosi, gal atsiras galimybė išspręsti šią problemą. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šių metų biudžeto pakeitimą numatoma Vyriausybei pristatyti balandžio mėnesį, Seime priimti gegužės mėnesį. Tačiau jeigu šio objekto nėra valstybės investicijų programoje, aš jau per biudžeto pristatymą gruodžio mėnesį sakiau, naujasis Investicijų įstatymas neleidžia įtraukti naujų projektų į Valstybės investicijų programą, todėl visi kultūriniai ir kitos paskirties objektai yra finansuojami per programos eilutes, kurios yra investicijoms priskirtos prie konkrečios ministerijos. Tikėtina, kad reikėtų kreiptis į šią sritį kuruojančią ministeriją prašant įtraukti į finansuotinų projektų sąrašą iš ateinančių laikotarpių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi A. Gedvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama ministre, pirmiausia dėkoju už pateiktus skaičius. Šiek tiek aiškiau. Mano du klausimėliai. Vienas labai trumpas. Dabartinėje situacijoje ar mes atsiliekame nuo planuoto mokesčių surinkimo, ar lenkiame?
Ir kitas klausimas. Vakar turėjome nuotolinį susitikimą su kolegomis rajonuose ir buvo klausimas dėl DNR fondų. Yra sustabdyta, savivalda laukia sprendimų. Kada galima tikėtis aiškumo būtent dėl DNR fondų? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, palyginti su prognozėmis, yra surinkta pajamų 13 % daugiau, ir net daugiau yra surinkta, palyginti su 2020 metų sausio ir vasario mėnesiais, kuomet iš viso nebuvo pandemijos. Pajamų surinkimas yra geresnis, tikėtina, kad koreguojant biudžetą taip pat reikės pakoreguoti ir pajamų prognozes, nes jos yra geresnės, negu buvo manyta anksčiau.
Kalbant apie vadinamąjį ateities ekonomikos DNR planą, tai, kaip žinote, Vyriausybė dekonstravo šį planą išskirstydama pagal finansavimo šaltinius, tai yra buvusi Europos Sąjungos perspektyva, ateinanti Europos Sąjungos perspektyva, valstybės biudžeto lėšos ir vadinamasis ekonomikos atsigavimo fondas. DNR plane buvo numatytos lėšos… jeigu pats RRF planas yra įgyvendinamas iki 2026 metų, tai vadinamajame DNR plane buvo investicijos skirtos vieniems metams, tai yra šiems, 2021 metams, ir Vyriausybė nusprendė peržiūrėti šiuos projektus, peržiūrėti patį RRF planą ir naudoti jį kaip finansavimo šaltinį Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėms finansuoti. Tos priemonės, kurios yra Vyriausybės programos priemonių plane, tikėtina, kad finansavimo sulauks ar tai iš RRF, ar tai iš Europos Sąjungos būsimos finansinės perspektyvos, ar tai iš valstybės biudžeto. Patį ekonomikos atsigavimo projektą, tai, kas bus teikiama Europos Komisijai, Vyriausybė planuoja patvirtinti balandžio mėnesio pabaigoje. Oficialiai mes jį turime pateikti Europos Komisijai iki balandžio 30 dienos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, A. Gedvilas neklausia. Vietoj jo A. Mazuronis. Ruošiasi Z. Balčytis. Prašau.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama ministre, už išties naudingą ir labai įdomią prezentaciją. Būtų, matyt, naudinga ir dažniau tokio pobūdžio prezentacijų čia, posėdžių salėje, paklausyti. Tačiau mano klausimas jums būtų apie parlamento ir Vyriausybės nuomonių skirtumus dėl fiskalinės politikos. Vyriausybėje yra prie Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė mokestinėms išimtims naikinti, kaip suprantu. Tuo tarpu čia, Seime, dabar iš valdančiosios daugumos gimsta, na, aibė, gal nepasakyčiau, bet bent keletas mokestinių išimčių PVM pavidalu. Kaip jūs, kaip finansų ministrė, vertinate tokias Seimo posėdžių salėje gimstančias iniciatyvas ir kaip tos iniciatyvos gali atsiliepti jūsų ką tik pateiktam finansinės perspektyvos planavimui?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Prie Finansų ministerijos sudaryta mokesčių ekspertų darbo grupė analizuoja mokesčių sistemą kaip visumą, peržiūri visas mokestines lengvatas, ne tik tas, apie kurias kalbama ar iniciatyvos dėl jų rodomos Seime. Tikėtina, kad sprendimai bus priimti arba rudens sesijoje, arba pavasario sesijoje. Įsigaliojimas arba realus poveikis galėtų būti nuo 2023 metų.
Ką aš girdžiu kalbant Seime apie papildomas iniciatyvas įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tos iniciatyvos yra terminuotos, siūloma, kad jos galėtų būti pusantrų metų, tai yra nuo šių metų liepos 1 dienos ir dar 2022 metais. Tuomet tikėtina, kad 2022 metais pasibaigus tokių lengvatų galiojimui, 2023 metais mes jau startuotume su tokia bendra sistema, kokia ji galėtų būti. Šiuo atžvilgiu pridėtinės vertės mokesčio lengvatos yra traktuojamos kaip parama verslui, nesitikima, kad sumažės kainos vartotojams, tačiau būtent kaip parama labiausiai nukentėjusiam sektoriui atsigauti ir grįžti į tvarų kelią.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi A. Nekrošius. Prašau.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, taip, iš tikrųjų mes visi, daugelis Seimo narių, laukiame RRF programos patvirtinimo. Jūs dabar dar kartą patvirtinote, kad mes čia greitai nesulauksime, gegužės, birželio mėnesį, bet kai kurie projektai yra įšaldyti ir labai sunku tikėtis, kaip jie bus ateityje finansuojami.
Mano klausimas būtų toks. Tai buvo 200 mln. Jūsų planuose dabar yra ta parama, kuri turėtų būti skirta atitinkamų savivaldos institucijų… dėl įvairių valstybės projektų įgyvendinimo, jinai bus mažesnė ar didesnė? Ir kaip su fiskaliniu deficitu, ar atitiks Lietuva galutiniame rezultate, kalbant apie trejų metų perspektyvą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kalbant apie ilgąją perspektyvą, tikrai kitų metų pradžioje, I ketvirtį, planuojame atnešti skolos suvaldymo strategiją drauge su stabilumo programa. Jau tuomet bus žinomi minimalūs Europos Komisijos mums keliami reikalavimai ir galbūt bus nustatytos priemonės, kaip mažinti tą skolą ir kaip grįžti prie jos tvaraus lygio. Taip pat bus žinoma, kokios taisyklės bus taikomos 2023 metais, nes šiuo metu vis dar kalbame apie tai, kad 2022 metais fiskalinės drausmės išimtis galios, tačiau 2023 metais, tikėtina, mes grįšime prie griežtesnės fiskalinės drausmės, todėl manau, kad tuo metu bus galimybė įvertinti daug geriau tas sąlygas, kurias mes turime tą dieną, nes šiandien mes dar nežinome, kaip vystysis pandeminė situacija, kaip pavyks ekonomikai atsitiesti, ir, man atrodo, šiandien priimti sprendimus yra pernelyg ankstyva, todėl reikėtų palaukti ir bendros Europos Sąjungos politikos, ir kartu žinoti, kaip situacija klostosi mūsų šalyje.
Kalbant apie RRF, nesakyčiau, kad viskas bus labai vėlai, tiesiog oficialus paraiškos pateikimo terminas yra balandžio 30 diena. Dabar vyksta neoficialus derinimas su Europos Komisija, tai yra atskiros reformos yra siunčiamos Europos Komisijai įvertinti, atsižvelgiame į jų pastabas, koreguojamos paraiškos tam, kad vis dėlto pateiktume maksimaliai kokybišką projektą Europos Komisijai. Ar ten savivaldai bus daugiau ar mažiau, šiandien turbūt sunku pasakyti, nes tai yra reformų kryptys, o ne konkretūs projektai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi K. Vilkauskas. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jūs minėjote, kad gegužės mėnesį grįšite į Seimą papildyti Valstybės biudžeto įstatymą, pateiksite tam tikrus koregavimus. Mano klausimas būtų, kokie esminiai šitie pakeitimai bus? Ką jūs konkrečiai norėsite pasiūlyti pakeisti? Taip pat ar bus skolinamasi? Jeigu taip, tai kur tos lėšos bus naudojamos? Ir paskutinis klausimas, ar bus pagalba savivaldai, nes dabar tikrai susiduria su nemažais iššūkiais savivaldybės, ar bus numatyta joms skirti papildomų lėšų kokiems nors projektams ir panašiai? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pagrindinės korekcijos yra susijusios pirmiausia su kovido suvaldymu. Kaip žinote, pirminiame biudžeto variante yra numatytas 1 mlrd. eurų pusei metų tikintis, kad per tiek laiko situacija bus suvaldyta. Matome, kad karantinas užsitęsė ir pats pandemijos suvaldymas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje yra šiek tiek turbūt lėtesnis, negu prognozuota, todėl tikėtina, kad atsiras papildomos priemonės, skirtos išėjimui iš pandeminės situacijos, išėjimui iš karantino, vadinamosios pokarantininės priemonės, tam, kad nenutrauktume paramos tam verslui, kuriam tikrai buvo labai sunku, per anksti. Tikėtina, kad atsiras papildomų lėšų prastovoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims.
Taip pat bus koreguojamos pajamų projekcijos, kadangi, kaip minėjau, jos yra šiek tiek optimistiškesnės, negu buvo prognozuota iš pradžių. Taip pat tikėtina, kad atsiras įtrauktos lėšos, susijusios su vadinamuoju ekonomikos atsigavimo planu, jeigu jį pavyks patvirtinti Europos Komisijoje, ir taip pat visoms šalims narėms pavyks ratifikuoti nuosavų išteklių įstatymą, kuris kai kuriose šalyse kol kas yra šiek tiek įstrigęs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi V. Fiodorovas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, prieš tai ekonomikos ir inovacijų ministrė pateikė priemonių paramos datas ir sumas. Žinome, kad labiausiai yra nukentėjęs turizmo sektorius, ir ta parama, kuri dabar yra, lėtokai pasiekia tos paramos gavėjus. Kiek jūsų ministerija turi įtakos, kad šios paramos priemonės sparčiau būtų įgyvendinamos?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Paramos verslui skirstymas yra visgi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbo laukas. Tik tiek galiu pasakyti, kad artimiausiu metu pradės veikti antrasis paramos paketas, kuris yra labiausiai orientuotas būtent į labiausiai nukentėjusius sektorius. Tikėtina, kad jis bus skiriamas tiems verslams, kurie nukentėjo 50 %, tai yra jų apyvarta krito ne mažiau kaip 50 %. Ir bus du paramos modeliai. Vienas susijęs su 2019 metais sumokėtu gyventojų pajamų mokesčiu, o kitas – su nepadengtų sąnaudų kompensavimu už karantino laikotarpį. Po susitikimo pas premjerę paramos teikimo lubos buvo kilstelėtos ir, tikėtina, dabar atitiks didesnės dalies šio sektoriaus verslo lūkesčius. Artimiausiu metu šis paketas turėtų startuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Fiodorovas. Ruošiasi V. Bakas.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Bet aš lyg ir atsisakiau žodžio. Labai atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. V. Bako taip pat nematau salėje. Tada klausia L. Savickas, jeigu L. Savickas vis dar turi klausimą. Ruoštųsi R. Žemaitaitis. Jo taip pat nematau salėje. Klausia L. Savickas, po jo – K. Mažeika. Prašom.
L. SAVICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už galimybę paklausti. Gerbiama ministre, iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko teko girdėti, kad tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatomas ženkliai mažesnis atstatymas RRF lėšų. Vietoj 800 mln. – tik 300 mln. Galbūt galėtumėte šiek tiek patikslinti, ar tai yra teisinga informacija ir kokie argumentai lėmė, kad vis dėlto pavyksta atstatyti tik 300 mln., o ne didesnę sumą? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pirmiausia norėčiau patikslinti, kad jokio atstatymo nėra, yra formuojamas naujas ekonomikos atsigavimo planas, kurio projektai, tie, kurie bus suderinti su Europos Komisija, pateks į šių metų biudžetą, jeigu jie yra finansuotini būtent šiais metais. Man atrodo, pirmiausia svarbu išleisti pinigus investuojant į aukštą pridėtinę vertę ir į ekonomikos transformaciją, atliepiant Europos Komisijos rekomendacijas, kurios daugybę metų yra tos pačios ir niekaip nesikeičia. Visgi ne pinigų išleidimo sparta yra vienintelis kriterijus, o išleisti pinigus kokybiškai. Atsakyti, ar tokia pinigų suma atsidurs biudžete, ar kitokia, šiandien yra ankstyva, kadangi pats RRF planas dar nėra suderintas su Europos Komisija. Ir paraiškos iš ministerijų, keičiant šių metų biudžetą, dar nėra surinktos, todėl ta suma, kurią vienas ar kitas žmogus įvardino, kol kas yra nepagrįsta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi A. Butkevičius. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, ministre, turiu žemišką klausimą. Kalbant apie žymėto kuro akcizą ir lengvatas, ir tą lengvatą, iš tiesų buvo įvairių nuomonių. Paskutiniu kartu girdėjome kalbėdami su Žemės ūkio ministerija, kad kalbama ne apie akcizo lengvatą, bet planuojamas kompensacijas. Tai galbūt jūs galite ar žinote, apie ką kalbama ir ar tos lengvatos išliks, kada bus svarstomos, galbūt galite konkretizuoti? Labai ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiandien pasakyti dizainą, kas bus vienaip ar kitaip daroma, kol kas dar anksti, kadangi toje minėtoje sudarytoje mokesčių ekspertų darbo grupėje esame suskirstę tas lengvatas ir svarstomus mokesčių įstatymus į atskiras grupes. Žemės ūkio sektoriuje naudojamas dyzelinas ir jam taikomos akcizo lengvatos bus svarstomos drauge su žaliojo kurso įstatymais. Tas blokas numatytas svarstyti, jeigu aš gerai atsimenu, vasarą. Manau, kad tada tie pagrindiniai sprendimai ir bus padaryti. Kadangi šiuo metu to darbo yra gana daug, tiesiog pasiskirstėme taip, kad pirmiausia dirbame prie tų įstatymų, kurie bus svarstomi anksčiau, o visus kitus išdiskutuosime vėliau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausimas A. Butkevičiaus. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, Europos Komisija žada lyg ir ateinančiais metais grįžti prie Stabilumo ir augimo pakto ir aš norėčiau užduoti klausimą. Ar jau Finansų ministerija galvoja, koks galėtų būti planuojamas fiskalinis deficitas jau 2023 ir 2024 metais? Aišku, tai yra sudėtinga, kol pandemija nėra pasibaigusi, bet, kiek žinau, tokios prognozės yra daromos. Labai ačiū už atsakymą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pokalbiuose su Europos Komisija ir su euro zonos ministrais dabar išeina tokios kalbos, kad 2022 metais dar bus taikoma išimtis, ir tikėtina, kad 2023 metais bus kalbama apie tai, kad būtų grįžtama prie griežtesnės tvarkos, bet tai bus susiję su tuo, kiek Europos Sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas grįš į prieškrizinį lygį. Kol jis nebus grįžęs į prieškrizinį lygį, tikėtina, kad išimtis vis dar galios. Todėl šiandien pasakyti, ar 2023 metais ji bus taikoma, ar nebus taikoma, kokiu spartumu reikės grįžti prie fiskalinės drausmės, irgi yra ganėtinai sudėtinga. Todėl, kaip minėjau, esame susidarę planą 2022 metų I ketvirtį pateikti skolos suvaldymo strategiją, kurioje bus numatyta trajektorija, kaip grįžti prie tvaraus skolos lygio ilguoju laikotarpiu ir kokiomis priemonėmis būtų galima tą padaryti. Tuo metu jau turėsime ir Europos Komisijos rekomendacijas, kokiu greičiu mes turėtume grįžti prie biudžeto konsolidavimo. Man atrodo, kad šiandien pasakyti, kaip tai bus daroma, yra šiek tiek ankstyva, nes reikėtų palaukti, kaip vystysis pandemija pasaulyje ir kaip pavyks ją suvaldyti tiek mums, tiek ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre, dėkoju klaususiems. Pusvalandis įvyko.
14.32 val.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1, 2, 4, 6, 9, 10, 15, 17, 26, 27, 28, 31, 32, 33, 35, 40, 41, 42, 43, 62, 63, 64, 77, 94, 95, 103, 104, 110, 111, 114, 130 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 1021, 1022, 1023, 1111 straipsniais ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-362ES, Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-363, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 3, 6, 7 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-364, Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-365, Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-366 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-2.1 klausimas ir keturi lydimieji įstatymų projektai. Pateikimo stadija. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė. Prašau visus pristatyti, nes jie yra susiję. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė teikia Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimųjų įstatymų projektus, tai yra Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo, taip pat Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimo, Darbo kodekso pakeitimo, Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projektus. Įstatymų projektai parengti įgyvendinant Restruktūrizavimo ir nemokumo direktyvą.
Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas didinti juridinių asmenų restruktūrizavimo ir fizinių asmenų bankroto procesų efektyvumą.
Svarbiausi numatomi pakeitimai apima šiuos aspektus: pildomos juridinio asmens vadovo pareigos esant nemokumo tikimybei; nustatomi privalomo nemokumo administratoriaus skyrimo restruktūrizavimo procese atvejai; sudaroma galimybė restruktūrizavimo planą patvirtinti be juridinio asmens dalyvių ar be kreditorių pritarimo atitinkant tam tikras sąlygas; nustatoma vykdomų esminių sutarčių, kurios būtinos juridinio asmens veiklos tęstinumui užtikrinti, apsauga derybų dėl restruktūrizavimo plano laikotarpiu; stiprinama sandorių apsauga restruktūrizavimo procese; įtvirtinamos nuostatos dėl juridinio asmens darbuotojų supažindinimo ir konsultavimo apie vykdomą restruktūrizavimo procesą, numatomus pokyčius; siūloma nustatyti darbuotojų reikalavimų tenkinimą iš Garantinio fondo restruktūrizavimo procese (prognozuojamas lėšų poreikis 2021 metų Garantinio fondo išmokoms būtų apie 1 mln. eurų); numatomas kreditorių informavimas elektroninių ryšių priemonėmis fizinių asmenų bankroto atveju.
Siūlomi pakeitimai prisideda prie nemokumo reformos vykdymo ir dar labiau skatina įmonių restruktūrizavimą bei efektyvesnį fizinių ir juridinių asmenų nemokumo procesų vykdymą. Reikia pažymėti, kad siūlomos nuostatos kartu atliepia COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius verslui, nes sudaromos palankesnės sąlygos siekiant padėti su finansiniais sunkumais susiduriančioms įmonėms išsaugoti verslą.
Įstatymų projektais būtų įtvirtintos platesnės galimybės patvirtinti restruktūrizavimo planą bei palankesnės sąlygos jį įgyvendinti. Pažymėtina, kad Europos Sąjunga ypatingą dėmesį skiria įmonių restruktūrizavimo skatinimui, nes ši procedūra gali padėti išvengti bankroto ir išsaugoti įmonės veiklą. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl įstatymų projektų pateiktos, pastabos galėtų būti įvertintos svarstymo komitetuose metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis turi klausimą A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš noriu paklausti dėl nemokumo administratoriaus darbuotojo keitimo. Dabar įtvirtinate savo projektu, kad galimas tik vienintelis atvejis, kai tai patvirtina kreditorių susirinkimas. Bet gali būti taip, kad gali nutrūkti administratoriaus darbo santykiai, galiausiai žmogus gali numirti ar susirgti. Ar tikrai imperatyvi nuostata tik vienintelis atvejis, kai kreditorių susirinkimas gali keisti administratorių?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, matėme šią Teisės departamento pastabą. Išties manau, kad ši vieta galėtų būti pakoreguota svarstymo komitetuose metu, nes, taip, tikėtina, kad tokių atvejų gali būti ir įvairesnių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas. Prašau. Gerbiamas Valiau, jūsų laikas klausti. Ar V. Ąžuolas mus girdi?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Girdi. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėčiau paklausti kita linkme. Ten yra vienas iš punktų, kad jeigu kyla rizika, kad gali tapti nemokiu, na, ir tada jau galima inicijuoti nemokumo procedūras ir visas kitas. Bet jeigu žiūrėtume į praktiką, tai dabar daugelis įmonių, galima sakyti, turi riziką būti nemokios. Kodėl? Karantinas – trys mėnesiai, dar daugiau, tai galima tūkstančius įmonių privesti prie tų rizikingų ir nemokių. Kaip bus praktikoje įgyvendintos tokios situacijos, kurios priklauso ne nuo įmonių, o pavyzdys – nuo Vyriausybės sprendimo neleisti dirbti. Kaip praktikoje tai bus įgyvendinama?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Bet kokiu atveju kreditorių interesai turi būti apsaugoti. Jeigu įmonei kyla rizika tapti nemokia, vadovas turėtų imtis priemonių, kad kreditorių ir savininkų turtas būtų apsaugotas, sudaryti planą, kaip išeiti iš tos situacijos ir kaip apsaugoti žmonių turtą. Man atrodo, bet kokiu atveju vadovo pareiga yra tai daryti.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, norėčiau paklausti. Jūs minėjote, kad šio įstatymo įgyvendinimui reikėtų 1 mln. eurų. Ar nemanote, kad pandemijos laikotarpiu šią sumą reikėtų padidinti, nes gali būti tų juridinių ir fizinių asmenų bankrotų tikrai daugiau? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Šiame įstatyme nekalbama apie lėšų paėmimą iš Garantinio fondo, kai situacija susijusi su bankrotais. Čia kalbama apie tai, kad iš Garantinio fondo lėšos būtų naudojamos ne tik bankroto atveju, bet taip pat ir įmonių restruktūrizavimo atveju. Todėl, kadangi tokių atvejų nėra daug, tikėtina, kad tos lėšos būtų apie 1 mln. eurų. Šiuo metu Garantiniame fonde yra 88 mln.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, gerbiama ministre. Dėl šių projektų dėl motyvų, matau, užsirašiusių kalbėti nėra.
Gerbiami kolegos, ar mes klausimams 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4 ir 2-2.5 galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galėtume. Ačiū.
Dėl vedimo tvarkos – T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, socialinių partnerių prašymu aš norėčiau paprašyti dėl dviejų šio paketo įstatymų, dėl Darbo kodekso 208 straipsnio ir dėl garantijų įstatymo, kreiptis į Trišalę tarybą išvados. Jeigu galima pritarti, mes iš principo matome, kad projektas yra geras, viskas gerai, gali judėti, tačiau paprastai tokios Darbo kodekso pataisos yra svarstomos Trišalėje taryboje ir ta rekomendacinė išvada, manau, gal labai nepakenks projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip matau, Socialinių reikalų ir darbo komitetas numatomas kaip papildomas dėl pagrindinių keturių klausimų. Tai dabar, kolegos, sutariame taip. Dėl kiekvieno įstatymo nustatome, kuris yra pagrindinis, kuris papildomas komitetas, ir tada kartu apsispręsime.
Dėl darbotvarkės 2-2.1 klausimo – Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, siūlomi komitetai: pagrindinis – BFK, papildomas – SRDK. Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Galime. Pritarta.
Dėl Fizinių asmenų bankroto įstatymo pagrindinis – BFK, papildomas – SRDK. Siūloma svarstyti taip pat gegužės 11 dieną. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo siūlomi komitetai: pagrindinis – BFK, papildomas – SRDK. Siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Galime pritarti? Galime. Dėl šito, aš suprantu, buvo iškilęs klausimas dėl Trišalės tarybos. Ar čia būtų kokių nors prieštaravimų, skirtingų nuomonių? Galime pritarti gerbiamo T. Tomilino siūlymui? Ačiū, pritarta.
Darbotvarkės 2-2.4 klausimas – Darbo kodekso 208 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis – BFK, papildomas – SRDK. Svarstymo data – gegužės 11 diena. Galima pritarti? Galima pritarti. Ar dėl šito taip pat galime į Trišalę tarybą prašyti? (Balsai salėje) Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Ir darbotvarkės 2-2.5 klausimas – Civilinio kodekso 2.66 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kaip pagrindinis siūlomas TTK ir siūloma svarstymo data – gegužės 11 diena. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Taigi mes apsvarstėme darbotvarkės 2-2 klausimą.
14.42 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5370 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo poros straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kviečiu gerbiamą kultūros ministrą S. Kairį į tribūną pristatyti klausimą. Prašom.
S. KAIRYS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai, pristatau klausimą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą. Šis klausimas atkeliauja jau iš praėjusios kadencijos pabaigos.
Įstatymo pakeitimo tikslai yra keli: pirmiausia užtikrinti dvarų, sodybų teritorijų vientisumą, tai yra uždrausti padalyti ir (ar) atidalyti sodybų teritorijas ir juose esančius sklypus į du ar daugiau žemės sklypų, išskyrus Žemės reformos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, taip pat nustatyti, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos visose, tai yra tiek valstybinių gamtinių, tiek ir valstybinių kultūrinių rezervatų, buferinėse apsaugos zonose.
Šis įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės 2014 m. gegužės 30 d. valstybinio audito ataskaitos „Dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo išsaugojimas“ rekomendacijų įgyvendinimo plano penktą priemonę, kuri skamba taip: numatyti priemones, sudarančias sąlygas dvarų nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojams išsaugoti dvarų paveldo objektų teritorijų vientisumą, ir nustatyti specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pagal kurias būtų draudžiama dvarų, sodybų teritorijas skaidyti dalimis. Prašau pritarti šiam teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, labai laiku ir reikalingas įstatymo projektas. Aš norėčiau paklausti, gal tai koreliuoja su kitu per Peticijų komisiją gautu pasiūlymu dėl specialiųjų žemės sąlygų? Matyt, jūs su juo esate susipažinęs, matau, kad koreliuoja šiek tiek. Klausimas toks.
S. KAIRYS. Be abejo. Ačiū už klausimą. Be abejo, tikrai koreliuoja, ir Vyriausybė būtent dėl Peticijų komisijos siūlymo teikia išvadą. Pagal procedūrą toliau svarstant šiuos pakeitimus visi tie siūlymai bus aprobuoti ir, manau, bus rastas geriausias sprendimas. Būtent Kultūros komitete mes tai ir padarysime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Į mano klausimą yra atsakyta. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, o jums neatrodo, kad tai yra šiek tiek pavėluotas įstatymas, nes dalis teritorijų jau bus padalintos ir atsiradę nelegalių statinių, ir panašiai. Kaip jums atrodo, kaip tokiu atveju mes turėtume elgtis, priėmus šitą įstatymą?
S. KAIRYS. Tokiais atvejais vis tiek yra geriau vėliau negu niekada. O bet kokią situaciją vis tiek galima spręsti kitais būdais, numatytais kituose įstatymuose. Tarkim, yra puikių pavyzdžių, kaip ir tos pačios savivaldybės ar kitos atsakingos institucijos bando tuos dvarus pritaikyti visuomenės poreikiams, bando juos sutvarkyti, siekdamos, tarkim, išpirkti ten esantį žmonių turtą ir panašiai, ir tokių atvejų yra ne vienas. Kitaip tariant, branda vyksta ir visuomenės, ir institucijų. Manau, tikrai geriau vėliau negu niekada, kaip ir minėjau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų įstatymo projektas, kaip ir buvo minėta mano kolegės, galbūt yra pavėluotas, bet sutinku su jumis, kad geriau vėliau negu niekad.
Tai dabar mano klausimas būtų toks. Vis dėlto visas šias teritorijas, ne tik dabar, bet ir ateityje, reikės prižiūrėti iš valstybės lėšų. Kiek tai maždaug kainuoja jums per metus tų teritorijų priežiūra? O kadangi priežiūra metai iš metų brangsta, kokia jūsų prognozė yra dėl ateities, trijų metų laikotarpio? Ar Kultūros ministerijos biudžetas leis šitą priežiūrą vykdyti kokybiškai? Dabar kartais yra privatūs, kurie yra šiek tiek sumažinę dvarų teritorijas.
S. KAIRYS. Ta priežiūra tikrai turėtų būti kompleksiška, įvertinant ne tik valstybės, bet ir savivaldybių galimybes, Europos Sąjungos finansavimo galimybes. Bet esminis dalykas turbūt yra tai, kas priklauso, kaip jūs ir minėjote, nuo pačios Kultūros ministerijos, kas tiesiogiai yra mūsų žinioje. Taip, turėjome tokią situaciją ir su paveldotvarkos programa, kurios dėka galima tvarkyti tokius objektus. Džiaugiuosi, kad pavyko į paveldotvarkos programą įdėti papildomus 2 mln. prie jau suplanuotos sumos. Šiais metais turime beveik 7 mln., tai leido pradėti 18 naujų paraiškų finansavimą. Jeigu mes to nebūtume padarę, tai būtume turėję tik tęstinius projektus. Sveikinu ir Seimą, formavus ir pritarus biudžetui, kad irgi buvo tai įvertinta ir ta paveldotvarkos programa turėjo didesnį finansavimą. Paveldui, taip, vienas iš labiausiai reikalingų dalykų yra pinigai, be susirūpinimo ir kažkokių deklaracijų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiamas ministre, tikrai projektas, kaip suprantu, rengtas Vyriausybėje. Iš tiesų skaitant Teisės departamento pastabas, na, kai kurios net ganėtinai kritinės, kur kalbama apie Konstitucinio Teismo suformuotos doktrinos tam tikrus pažeidimus, ir nemažai tokių gana rimtų pastabų. Ar nemanote, kad tai ganėtinai skubotas, nors galbūt kai kuriais atvejais ir reikalingas, projektas? Jam tikrai komitetuose bus ganėtinai sunku. Galbūt galite pakomentuoti, kodėl išsiskiria tos nuostatos būtent dėl saugomų teritorijų, kai kalbama apie gamtinius ir kultūrinius rezervatus, kur nuostatos gana prieštaringos?
S. KAIRYS. Tiesiog buvo pažymėtas žodis, kad gamtos rezervatai, bet yra ir kultūriniai, tai buvo norėta atkreipti į tai dėmesį. Kaip ir minėjau, šitie pakeitimai atkeliauja dar iš praėjusios kadencijos pabaigos, jie nėra atsiradę kaip nors planuotai, taip sakant, jau mūsų ministerijos, bet pačios nuostatos tikrai yra reikalingos, teisingos, o, kaip ir minėjau, svarstymo stadijoje tikrai bus svarstomi ir Peticijų komisijos siūlymai, ir kiti siūlymai ir neišvengiamai reikės rasti tuos sprendimus. Sprendimas lies ne tik dvarus, bet ir kitas teritorijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš irgi pritarčiau, kad tikrai šito įstatymo projekto mums reikia. Aš tik nesupratau, ir aiškinamąjį raštą kelis kartus perskaičiau, nesupratau, ar tai galios tik teritorijoms su statiniais, ar ir teritorijoms be statinių? Ir dar kitas toks klausimas, gal šiek tiek ir nesusijęs su šiuo projektu, bet iš esmės žinau savininkų, kurie valdo tas buvusias dvarų teritorijas, bet nėra statinių, jie susiduria su problema, norėdami atstatyti tuos dvarus ar dvaro statinių komplekso dalį saugomose teritorijose, nes jie nėra įteisinę pamatų.
S. KAIRYS. Taip, jūsų klausimas tikrai teisingas. Dabartiniame teikime, tas matyti lyginamajame variante, kalbama apie pačias dvarų sodybas, suprask, kad su statiniais, bet kur jau yra Peticijų komisijos siūlymai, kur yra Vyriausybės išvada, tai svarstant taip pat atsiras arba gali atsirasti punktas, kalbantis ir apie tokias teritorijas, kuriose nėra statinių. Čia pirmiausia turimi omenyje ne dvarai, o, tarkime, piliakalniai ar kitos teritorijos. Akivaizdu, kad tuos visus atsakymus reikia susidėlioti labai aiškiai.
Taip, viena vertus, galbūt bus kokių pavienių atvejų, kai naujai iniciatyvai gal bus šiek tiek daugiau reikalavimų ir nepatogumų, bet vis dėlto mes turime saugoti mūsų paveldą, dvarus, kad jie nebūtų išskaidyti, kad nebūtų pažeistas objekto vientisumas. Vis tiek bet kokiu atveju tai yra žingsnis į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Daugiau klausimų nebeturime.
Dėl motyvų. Matau, kad yra norintys tik kalbėti už. K. Vilkauskas, prašom. Motyvai už.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Aš tik dar kartą noriu pasveikinti ministrą, kad ėmėsi iniciatyvos skirti didesnį dėmesį kultūros paveldui, nes tai yra vienas iš didžiausių mūsų valstybės turtų, ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš nėra. Dėl pritarimo 2-3 klausimui po pateikimo bendru sutarimu. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Reikės balsuoti? Gerbiami kolegos, balsuosime dėl šito klausimo numatytu laiku.
14.52 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-357 (pateikimas)
Dabar, gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-357. Pristato E. Gentvilas. Kviečiame jį į tribūną. Pateikimas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi artėja Vyriausiosios rinkimų komisijos performavimo laikotarpis, Seimas privalo per 200 dienų po rinkimų rezultatų paskelbimo pertvarkyti Rinkimų komisiją. Tai teiks ir politinės partijos savo atstovus, todėl aš manau, kad tiek mano siūlymas, tiek kitas, kurį R. Tamašunienė pateiks, yra laiku, šiuo metu turintys įvykti, kad nebūtų taip, kad, paskyrus naujus komisijos narius, tada pradedame reglamentuoti tvarką.
Mano projektas atsirado dėl precedento, kuris negeras. „Tvarka ir teisingumas“, kaip politinė partija, turėjo ir tebeturi savo atstovą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, tačiau pati partija „Tvarka ir teisingumas“ pernai liepos pirmomis dienomis kreipėsi dėl likvidavimo. Partija „Tvarka ir teisingumas“ nebedalyvavo Seimo rinkimuose, tačiau ji vis dar turi savo atstovą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Žinoma, partija turi teisę bet kuriuo momentu kreiptis dėl išregistravimo, bet paradoksaliai gali atsitikti štai toks dalykas, kad įvyksta Seimo rinkimai, paskiriamas nuo partijos Vyriausiosios rinkimų komisijos narys ir partija, pavyzdžiui, paprašo, kreipiasi dėl jos likvidavimo, o jos paskirtas narys dar visą kadenciją bus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje.
Siekiant užkirsti kelią tokiems dalykams, yra mano pasiūlymas. Yra 11 punktų, kuomet Vyriausiosios rinkimų komisijos narys netenka įgaliojimų. Aš siūlau įrašyti 12 punktą, kuriame iš esmės galima įžvelgti tris atvejus, kada netenka įgaliojimų partijos deleguotas Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.
Pirmas atvejis, kai įsigalioja teismo sprendimas dėl VRK narį delegavusios partijos likvidavimo. Tarkime, teismas vienokiais ar kitokiais motyvais priima sprendimą likviduoti politinę partiją. Kai teismo sprendimas įsiteisėja, jau po visų apskundimų, tarkime, įsiteisėja toks teismo sprendimas, kad partijos nebėra, ji likviduojama, tai tos partijos deleguotas VRK narys netenka įgaliojimų VRK.
Antras atvejis, jau mano aptartas, kai pati partija kreipiasi į Registrų centrą ir prašo ją likviduoti. Vadinasi, partija nebeplanuoja savo veiklos, pateikia prašymą ją likviduoti. Irgi natūralu, kad jos atstovas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje nebeturėtų eiti pareigų.
Ir trečias atvejis iš esmės yra toks. Teisingumo ministerija kiekvienais metais du kartus per metus prašo partijų duomenų apie partijos narių skaičių. Žinome, kad partijos narių skaičius privalo būti bent 2 tūkst. Yra dabar Lietuvoje kelios partijos, kurių likvidavimo procesas vyksta Teisingumo ministerijos iniciatyva, nes tos partijos nebeturi 2 tūkst. narių. Tai štai, kai Teisingumo ministerija pradeda partijos likvidavimo procedūrą, o ta partija turi atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, irgi tas atstovas netenka įgaliojimų ir turi pasitraukti iš Vyriausiosios rinkimų komisijos.
Mano paminėti atvejai apie kai kurias likviduojamas partijas Teisingumo ministerijos iniciatyva, tos partijos laimei, neturi savo atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nes tai yra mažos, neskaitlingos, neparlamentinės partijos. Bet taip gali atsitikti ir parlamentinėms partijoms, kurios delegavo savo atstovus. Kitaip sakant, turi atsirasti tie pagrindai, kad kai nebelieka subjekto, partijos, kuri delegavo savo atstovą į VRK, o tokių atvejų gali būti trys, tai tais atvejais VRK sumažėja narių skaičius iš partijų, delegavusių savo atstovus.
Čia niekaip nėra susiję su VRK nariais, kuriuos delegavo Prezidentas, teisingumo ministras arba Teisininkų draugija. Tai susiję tik su partijomis, kurios, kaip matome, gyvenime kartais išnyksta. Jeigu būtų klausimų, esu pasirengęs atsakyti į juos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų yra. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū už pristatymą. Man vis tiek kyla klausimas. Kadangi Teisingumo ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos partijos yra pripažįstamos ir veikiančios, jos turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus, tai ar šis pakeitimas nebūtų vis dėlto perteklinis, nes jau yra institucija ir yra įstatymai, pagal kuriuos partijos yra laikomos realiai egzistuojančiomis ir yra tokių, kurios ne. Man atrodo, gal šiuo atveju mes truputėlį papildomai reguliuotume ir po to galimai išderintume esamą sistemą. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, reikia patikslinti. Teisingumo ministerija ne pati nustato kriterijus, kada likviduos partiją. Tai nustato įstatymas. Teisingumo ministerija vykdo įstatymą. Jeigu nebeturi 2 tūkst. narių per vieną narių deklaravimo laikotarpį, per kitą, jau gali pradėti tą likvidavimą.
Antras dalykas, tikrai nėra perteklinis mano siūlymas. Na, pasižiūrėkite, ar tikrai normalu, kad dabar tarp VRK narių yra „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas. Visiškai nieko neturiu prieš tą žmogų, bet jis priima sprendimus ir teoriškai gali atsitikti taip, kad priims sprendimus labai svarbiu rinkimų laikotarpiu, pavyzdžiui, savivaldos rinkimų laikotarpiu, atstovaudamas partijai, kurios nebėra. Labai neaišku, kokios jo būtų pozicijos, kas jį mandatuoja, kas jį įgalioja.
Net esama dabar situacija rodo, kad toks dalykas yra prasmingas. Na, gerai, pasakysiu taip šiek tiek ir pajuokaudamas. Yra pora partijų, kurioms iškeltos bylos, pateikti kaltinimai. Įsivaizduokime, teismas priima sprendimą kokį rugsėjo mėnesį likviduoti šias partijas, o jų atstovai balandžio arba gegužės mėnesį bus paskirti į VRK. Ir ką, ketverius metus sėdės atstovai tų, kurios likviduotos? Na, taip negali būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, pirmininke. Ne visas tas likvidavimo procesas gali pasibaigti likvidavimu. Ta pati partija „Tvarka ir teisingumas“ skundė šitą procesą ir jis galėjo būti bet kada nutrauktas. O jeigu pradėjus procesą likviduoti bus, tarkime, pašalintas VRK narys, lyg ir nepriklausytų jiems, bet partija, pavyzdžiui, nelikviduojama galutiniame procese, tai jie tiesiog praranda balso teisę Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nors jiems lyg ir priklauso. Lygiai tas pats ir su teismu. Galbūt, taip, pirma instancija, Apeliacinis teismas gali pripažinti, kad toks yra nusižengimas, o, pavyzdžiui, Aukščiausiasis Teismas atstato viską iš pradžių ir jau Vyriausiosios rinkimų komisijos nario nesugrąžinsi.
E. GENTVILAS (LSF). Supratau, gerbiamas Viktorai, tačiau mano pataisa skamba šitaip – kai įsigalioja teismo sprendimas. Taigi, kol jis dar gali būti apskųstas, vadinasi, jis nėra įsigaliojęs. Kai jis apskundžiamas ir svarstomas aukštesnėje instancijoje, jis dar nėra įsigaliojęs. Taigi tik tada, kai įsigalioja teismo sprendimas likviduoti politinę partiją.
O Teisingumo ministerija čia yra kitas atvejis. Teisingumo ministerija tiesiog turi atlikti juridinį veiksmą, konstatuoti, kad šitos partijos nebėra, nes joje nebėra 2 tūkst. narių. Teisingumo ministerijai nėra suteikta kokia nors teisė imtis likvidavimo procedūros ar nesiimti. Įstatymas pasako: nėra 2 tūkst., prašome vykdyti įstatymą, likviduoti partiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas kolega, tikrai jūsų pasiūlymas toks logiškas. Jeigu partija neatitinka kriterijų, yra likviduojama, tai ir kitos garantijos ar sąlygos, kuriomis naudojosi partija, taip pat prarandamos. Bet kalbant apie konkretų atvejį, ar nemanote, kad vis dėlto VRK yra ta institucija, kuriai reikia daugiau narių dėl to, kad ypač rinkimų laikotarpiu tai ir apylinkių, ir apygardų komisijos skundžiasi negaunančios laiku tinkamų konsultacijų arba esant menamiems ar tikriems pažeidimams taip pat nežino, kaip vertinti ir reaguoti toje situacijoje. Šiuo atveju dabartinė VRK, kurią sudarysime antroje gegužės pusėje, sumažės, dar sumažės. Ar nemanote, kad reikėtų numatyti įstatyme dar ir kitokių sąlygų, kad VRK tikrai ne mažėtų, o daugiau ir efektyviau atliktų savo darbą.
E. GENTVILAS (LSF). Čia jūsų pasiūlymo, būsimo pasiūlymo esmė. Aš vis dėlto manau, kad VRK reikia ne narių daugiau, o personalo, galbūt finansavimo, nes vis dėlto didžiąją darbo dalį atlieka ne pati VRK, kuri priima sprendimus, o tie analitikai arba sekretoriatas. Ten tikrai galima būtų diskutuoti apie finansavimo VRK didinimą. Mano įsitikinimu, net ir tuo atveju, jeigu pritartumėme, kad reikia didinti VRK narių skaičių, na, aš niekaip negaliu sau leisti įsivaizduoti, kad sėdi VRK nebeegzistuojančių partijų nariai. Nepaisant to, ar daugiau ar mažiau narių, negali būti taip, kad partijos nebėra jau porą metų, jos atstovas nuo jos sėdi deleguotas. Bandykime įsivaizduoti juridiškai bet kokią situaciją, kai nebėra subjekto, kuris ką nors delegavo, nesvarbu, VRK narį, ambasadorių, nebėra subjekto, bet sėdi kažkas. Taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolega, jūsų pasiūlymas ne dėl to, kad sutaupytume VRK lėšų arba išspręstume jų finansines problemas. Ne dėl to jūs teikiate tą pasiūlymą. Bet ar nelogiškos jums atrodo Seimo Teisės departamento įžvalgos apie tai, kad… Turbūt logiška, kad išregistravus iš Registrų centro, tada turbūt kaip ir teisme sprendimas yra įsigaliojęs ir taip galėtų būti tas žmogus šalinamas, galbūt net neatsižvelgiant į laiką arba kažkada su to sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo momentu. Nes procedūros pradžia, kaip ir kolegos klausė, ar nebus taip, kad viešojoje erdvėje, spaudoje vienas partijos narys paskelbs apie likvidavimą ir tai jau kai kam signalas, kad reikia kažką daryti. Ar nemanote, kad tam tikros Teisės departamento įžvalgos yra tikrai teisingos ir į jas reikia atsižvelgti?
E. GENTVILAS (LSF). Galima diskutuoti, bet, būkite malonus, nepateikite taip utriruotai. Vienas partijos narys pasakys, kad reikia likviduoti partiją, ir jau čia VRK netenka. Partija savo suvažiavime, visos partijos turi statutus, kur numatyta, kad suvažiavime priimamas sprendimas dėl partijos likvidavimo. Konkretus atvejis – dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ ne P. Gražulis ir ne R. Žemaitaitis pasakė, kad reikia likviduoti. Suvažiavimas priėmė sprendimą, tai yra aiškiai išreikšta partijos aukščiausio organo, tai yra suvažiavimo, valia: mūsų partija turi būti likviduojama. Tai kodėl reikia laukti galutinio likvidavimo sprendimo, ką siūlo VRK? Ne, partija daugiau niekada nesirinks į suvažiavimą, ji anksčiau ar vėliau bus likviduota. Ji priėmė sprendimą suvažiavime kreiptis dėl likvidavimo. Tai kodėl dar jos atstovai visur turėtų būti? To betrūksta, kad kol partija neišregistruota, dar, žiūrėk, ji turi teisę priėmusi sprendimą, kad reikia ją likviduoti, dar įgautų teisę ką nors naujai deleguoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, visiškai palaikau, logiškas siūlymas. Dabar ginčas kyla, visi klausia dėl to paties. Gal reikėtų parašyti trumpiau, su humoru, kad kai atjungiamas gyvybės palaikymo aparatas šitai partijai?..
E. GENTVILAS (LSF). (Juokiasi) Galima. Siūlau teikti pataisą svarstymo stadijai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, pratęsiu kolegos klausimą. Matote, čia dvi skirtingos stadijos: viena, kai gyvybę palaikantis aparatas išjungiamas, kai konsiliumas nuspendžia, kad jau nėra prasmės, o kita, kai jis dar gyvas ir sąmoningas ir tik prašo tokios galimybės, bet jis gal dar atsistos ir išeis iš tos palatos.
Ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad viena galimybė – likviduoti partiją registro tvarkytojo iniciatyva, nes nieko nedaro, jinai faktiškai mirusi. Bet kitas atvejis, kai jie patys nusprendžia. Šitos partijos, kurią jūs minėjote, atveju jie reorganizacijos būdu susijungė su kitomis partijomis. Ir tik tam, kad nebūtų panaudojamas tas vardas, jie nusprendė aną likviduoti. Bet taip išeina, anot jūsų pasakojimo, kad ji tebėra gyva ir galbūt kituose rinkimuose vėl dalyvaus. Gal reikėtų vis dėlto tikslumo, kad būtų tiksliai, kai jau išregistruojama ir tada… kad nebūtų dviprasmybės.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Gerbiamas Juliau, aš tikrai pedantiškai peržiūrėsiu ir pasikonsultuosiu, bet man tikrai atrodo neįtikėtina, kad partija savo suvažiavime priima sprendimą kreiptis dėl likvidavimo, ir kada nors, žiūrėk, po pusmečio, susibėgs į naują suvažiavimą ir paneigs šitą sprendimą. Ar tai įmanoma juridiškai situacija, kad susirinktų suvažiavimas partijos, kurios likvidavimo procesas vyksta jos pačios iniciatyva? Aš sunkiai juridiškai įsivaizduoju tokią galimybę, bet pažadu pasikonsultuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam E. Gentvilui.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti už M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, mano kuklia nuomone, kolegos E. Gentvilo išsakyti argumentai atrodė logiški, įstatymo pataisa, atrodo, buvo pagrįsta logiškais paaiškinimais. Priminsiu, kalbame apie įsigaliojusį teismo sprendimą. Suprantant, kad Lietuvoje teismų sistema pasižymi tokia ištęstine demokratija, tai įsigaliojęs teismo spendimas reiškia, kad tikrai yra pereitos visos įmanomos stadijos ir sprendimas iš esmės jau yra priimtas. Aš siūlau tikrai nelaužyti iečių, pritarti bendru sutarimu po pateikimo ir komitetuose projektą sutvarkyti pagal Teisės departamento pastabas. Aš nematau priežasties, kodėl galėtume nepritarti tokiam siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – VVSK. Siūloma svarstyti balandžio 15 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
15.11 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-276 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – taip pat Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-276. Kviečiame R. Tamašunienę į tribūną. Prašom, gerbiama Rita, tribūna jūsų.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, kaip pristatė E. Gentvilas, prieš sudarant Vyriausiąją rinkimų komisiją, kuri sudaroma periodiškai po kiekvienų Seimo rinkimų, siūlomas 7 straipsnio pakeitimas.
Mūsų idėja yra tokia, kad ne tik parlamentinės partijos, bet ir partijos, gaunančios valstybės biudžeto asignavimus, galėtų pasiūlyti į Vyriausiąją rinkimų komisiją savo narius.
Šio įstatymo tikslas yra ir suvienodinimas, nes į apylinkių ir apygardų komisijas tos partijos savo narius gali siūlyti, bet savo atstovo į Vyriausiąją rinkimų komisiją jau kaip ir nebegali.
Taip pat dėl nuskambėjusio klausimo kolegai noriu pabrėžti, kad vis dėlto demokratijai užtikrinti, skaidresniam, patikimesniam Vyriausiosios rinkimų komisijos darbui užtikrinti narių tikrai reikėtų, mano vertinimu, daugiau. Juo labiau čia gal kito įstatymo ribose galima svarstyti Teisininkų draugiją, kuri nuolat susiduria su į VRK deleguotų asmenų problema, nes tai yra ne nuolatinio pobūdžio darbas, o valandinis darbas, kai VRK narys ateina, atlieka užduotį arba susirenka į posėdį, kai renka Vyriausiąją rinkimų komisiją, ir priima sprendimus. Bet rinkimų laikotarpiu tų narių iš apygardų komisijų, iš apylinkių, konsultacijų tikrai reikia daug, reikia sprendimų, greitų sprendimų. Man atrodo, kad darbas būtų daug efektyvesnis. Dėl to siūlome papildyti dar viena sąlyga, tai yra partijos, kurios gauna valstybės biudžeto asignavimus. Prašom pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū už pristatymą. Iš tiesų problema egzistuoja, nes partijos, gaunančios valstybės dotaciją, irgi turėtų turėti, mano manymu, galimybę dalyvauti tuose procesuose. Vis dėlto, ponia Rita, jūs buvote praėjusios Vyriausybės narė ir daug metų dalyvaujate politikoje, kodėl dabar? Kodėl ne anksčiau? Kodėl nepastebėjote tos problemos, nes, tarkime, Darbo partija ir praėjusią kadenciją neturėjo savo atstovo. Tarsi reikėtų mums tuos sprendimus spręsti ne atsižvelgiant į vieną ar kitą atvejį, o kompleksiškai. Gal galėtumėte paaiškinti motyvus, kodėl kilo tokia idėja būtent dabar?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Šiaip idėja nėra nauja. Tikrai yra svarstoma, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas taip pat turi panašų pasiūlymą ir svarstome, būtent Darbo partijos atstovo teikimu yra pasiūlymas užregistruotas. Vis dėlto neįvertini galbūt: kai mes turėjome savo frakciją, tas atstovas buvo užtikrintas, nes tai buvo parlamentinė frakcija, bet šiuo metu, kai tik frakciją turinčių partijų gali dalyvauti atstovas, nemanome, kad yra teisinga. Pagal mano dabartinius… aš galiu ir suklysti, trys partijos galėtų turėti savo atstovus VRK, ir, aišku, proporcingai padidėtų Prezidento ar Teisingumo ministerijos, ar Teisininkų draugijos atstovų jų pusėje. Visų pirma, jeigu to nepadarysime, tai VRK sudėtis sumažės po šių rinkimų. Mano tikslas, kad jinai jokiais būdais nemažėtų.
Antras dalykas, jeigu jau valstybė skiria dotaciją partijai pagal jos tam tikrus rezultatus, tai yra taip pat rezultatai, visuose dalyvautuose rinkimuose turi būti gauta 2 % balsų tos partijos, tai nėra už nieką, tai yra už įdirbį, už pastangas ir už tai, kad dalis piliečių palaiko tos partijos idėjas ir remia jos veiklą. Tai logiška, kad visose rinkimų organizavimo grandyse būtų atstovas, o ne tik apygardų ir apylinkių komisijose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Jūs, gerbiama Rita, užsiminėte šiek tiek, kad turėtų padaugėti ne tik šitų partijų atstovų, tačiau, atkreipiu kolegų dėmesį, įstatymas sako, kad partijų atstovų skaičius negali būti didesnis negu Prezidento, teisingumo ministro ir Teisininkų draugijos skirtų atstovų skaičius. Štai įvedus tris naujus partijų narius, mažiausiai trys turėtų atsirasti iš Prezidento, Teisingumo ministerijos ir Teisininkų draugijos skiriami. Tai jau šešiais žmonėmis padaugėtų! Jūsų vertinimu, kiek tai papildomai kainuotų Vyriausiajai rinkimų komisijai, biudžetui? Mano siūlymas kaip tik leistų sutaupyti kritiniu atveju, jūsų siūlymas tikrai didina išlaidas bent šešiems asmenims. Bandėte skaičiuoti ar ne?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Skaičiuoti… konkrečiais skaičiais aš jums dabar neatsakysiu, bet taupyti tikrai neverta, nes VRK iš darbo užmokesčio, mano žiniomis, sutaupo ir nusiperka VRK organizaciniam darbui reikalingų prekių. Tai tų pinigų pakanka.
Antras dalykas, noriu dar kartą pabrėžti, kad tai nėra nuolat valstybės išlaikomi etatai, o tai yra darbas tam tikroms užduotims atlikti. Labai dažnai deleguoti žmonės, nekalbu apie partijų atstovus, užsiėmę savo tiesioginiu darbu, krūviai pasiskirsto neproporcingai, netolygiai. Aš galvoju, kad būtų kokybiškesnis darbas, jeigu nebūtų tas krūvis toks didelis tiems VRK nariams, kurie turi tiesioginį darbą ir dar papildomai, deleguoti vienos ar kitos institucijos, atlieka savo Vyriausiosios rinkimų komisijos narių pareigas. Aš skaičiuočiau čia tik dešimtis tūkstančių eurų, tikrai ne šimtus ir taip toliau. Galvoju, kad tas darbo krūvis pasiskirstytų proporcingiau. O sutarimas ir sprendimas VRK priimti daugiau narių tikrai būtų daug demokratiškesnis, negu, sakykime, mažame būrelyje susėdę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Lydeka. Prašau.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš taip pat norėčiau pasiteirauti apie aritmetiką, apie skaičius. Vadybos teorija teigia, kad kuo mažiau komisijose, darbo grupėse žmonių, tuo produktyviau dirbama ir produktyviau priimami sprendimai. Taigi turi būti kažkokia vis tiek loginė riba, kurią jau peržengus yra išbalansuojamas darbas norint priimti sprendimus. Kur ta logika imti ir dar labiau plėsti, nes, kaip teisingai suformulavo klausimą kolega Eugenijus, išsiplečia ne tik dėl partijų deleguotų VRK atstovų, bet ir kita dalis, kuri turi būti netgi dar didesnė. Akivaizdu, kad vien tenkinant kelių partijų norą turėti savo atstovus, labai ryškiai išplečiama VRK. Tai ne tik atlyginimai, finansai, bet ir patys sprendimų priėmimai smarkiai pasunkinami einant tokiu keliu. Dabar egzistuojanti logika labai aiški, tai yra parlamentinių partijų atstovai. Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš vis dėlto galvoju, kad demokratijai daugiau nuomonių visada yra sveikiau, negu susėdę didelių partijų atstovai nusprendžia už visą visuomenę ir dėl viso rinkimų proceso organizavimo. Rinkimai iš tikrųjų yra demokratijos veidrodis valstybėje, kaip jie vyksta, kaip jie skaidriai vyksta, kaip piliečiai turi teisę dalyvauti, pareikšti savo nuomonę, ir VRK uždavinys yra užtikrinti maksimalų skaidrumą ir visų procesų sklandų darbo organizavimą.
Aš nemanau, kad… Iš tiesų sprendimai priimami atsižvelgiant į teisės aktus, į galiojančius įstatymus ir visi deleguoti VRK nariai tikrai atlieka savo pareigą, mano vertinimu, sąžiningai, juo labiau kad juos delegavusi institucija taip pat turi svarų žodį, jiems atstovaujant toje VRK. Nemanau, kad tai… Demokratijos prasme, skaidrumo prasme, mano vertinimu, čia ne toks vadybos modelis turėtų galioti kaip įmonėje, kur direktorius ir direktoriaus pavaduotojas priima sprendimus, akcininkams pranešę ar nepranešę. Tai yra šiek tiek kitokia institucija, mano vertinimu, ir tikrai darbo krūvio pasiskirstymo prasme tai būtų daug efektyviau.
Juo labiau kad aš galvoju, kad vis dėlto atsirastų ten žmonių, išmanančių ir informacines technologijas, su kuriomis VRK dabar ypač sudėtinga, o laikas juda į priekį ir jų sprendimai turi atitikti laikmečio dvasią. Manyčiau, kad jeigu jau mes į apygardas deleguojame ir turime teisę, jeigu valstybė skiria dotaciją partijos veiklai, tai, man atrodo, visais lygmenimis reikėtų užtikrinti ir atstovavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, praeitoje kadencijoje jūs buvote valdančiojoje daugumoje. Būtent iš daugumos buvo siūlymas arba bent jau garsūs pareiškimai depolitizuoti Vyriausiąją rinkimų komisiją, išvis pašalinant iš jos partijų atstovus. Tada nepavyko tokios įstatymo pataisos, Seimas tam nepritarė. Bet dabar toks įdomus dalykas, aš suprantu, kad kiekvienas, atsidūręs vis kitoje situacijoje, priima kitokius sprendimus, tai tarp tų dviejų kraštutinumų gal galima kokį nors vidurkį rasti? Ar čia jūsų kaip tik yra siūlomas vidurkis arba kompromisinis variantas, bet vadybos prasme, kaip ir minėjo kolegos, turbūt nelabai kas išeis.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš galvoju, kad mes modelio nekeičiame. Beje, jūs daugumoje praeitą kadenciją taip pat buvote. Ir ne apie tai, kad sprendimas priimamas nuo sėdėjimo vietos, sakykim taip, bet aš manau, kad modelio, koks yra VRK šiuo metu, aš keisti nesiūlau. Kadangi partijos dalyvauja ir tos, kurios turi parlamentines frakcijas, deleguoja savo atstovus, yra partijų, kurios surinko daug piliečių balsų, ir joms ta dotacija priklauso pagal Politinių partijų finansavimo įstatymą, tai ir jos gali deleguoti savo atstovus į pirmininkus, į narius, į apygardų ir apylinkių komisijas, bet neturi teisės dalyvauti VRK veikloje.
Aš manau, kad ta diskusija yra reikalinga. Jeigu yra piliečių palaikymas, jeigu pagal Politinių partijų finansavimo įstatymo nuostatas jiems priklauso tas finansavimas, tai jie maksimaliai tą finansavimą turėtų ir išnaudoti. Ir valstybės požiūris į tų piliečių, balsavusių ir atidavusių savo balsus už įvairias partijas Lietuvoje… taigi vėl rodo demokratijos aukštą lygį, dėl to aš galvoju, kad visų tų partijų atstovai ir turėtų dalyvauti VRK veikloje.
Ar tiek reikia iš Teisininkų draugijos ir taip toliau, svarstytinas klausimas. Aš manau, svarstant galima plačiau pagalvoti apie Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, bet šia įstatymo pataisa paties modelio keisti nesiūlau.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Rita Tamašuniene. Jūs atsakėte į visus klausimus. Tiksliau, laikas ištiksėjo visiems klausimams.
Dabar dėl balsavimo motyvų. Už norinčių kalbėti nėra. Prieš norėtų kalbėti J. Razma, bet jo nematau vietoje. Tada prieš kalbės E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų čia buvo daug argumentų jau klausiant pasakyta. Tai toks momentinis siūlymas, kai vienai partijai galbūt šiek tiek nepasiseka, tuomet ji siūlo, kaip čia išsaugoti tuos narius. Bet tokių siūlymų buvo ir praeitą kadenciją, kada kai kurios partijos jautė, kad nepereis 5 %, siūlė padaryti 3 % pereinamąjį skaičių. Iš tikrųjų galbūt taip neturėtų būti politikoje, vis dėlto ji turėtų būti stabilesnė.
Čia jaudinamasi dėl komisijos narių skaičiaus. Tikrai nereikia jaudintis, nes iš arenos ilgam ar trumpam išnyksta kai kurios partijos, atsiranda kitos partijos. Iš tikrųjų, manyčiau, tai yra normalus demokratinis procesas, tačiau neturėtume kaip nors reaguoti, nes jeigu jau dabar priimame, kad tie, kurie gauna finansavimą, gauna ir vietą VRK, tai ką daryti su tais Seimo nariais, kur, tarkim, per vienmandates vieną kitą balsą gauna. Iš tikrųjų jie taip pat yra lygiateisiai Seimo nariai, tada ir jiems turėtume suteikti vietas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Tada taip galime ją išauginti iki keliasdešimties žmonių.
Manyčiau, kas turėjo reikalų su VRK, tai tikrai gana kompetentingai… Iš tikrųjų skaičius yra optimalus, nėra per daug narių, nes per daug narių taip pat sprendimams neprideda demokratijos, kai kada, atvirkščiai, atsiranda daugiau demagogijos. Manyčiau, kad vis dėlto turėtume išlaikyti stabilią sistemą, taip pat ir Vyriausiosios rinkimų komisijos, kad nebūtų daugiau kaitos, o paprasčiausiai jau nusistovėjusios tam tikros taisyklės turėtų būti saugomos, nes kaip tik tas pastovumas ir yra didesnis demokratijos laikymasis, negu kažkoks mėtymas ir keitimas teisės aktų, priklausomai nuo to, kam pasisekė, o kam ne. Siūlau nepritarti tam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kadangi matau, jog nuomonių yra įvairių, balsuosime dėl šio projekto po pateikimo numatytu laiku posėdžio pabaigoje.
15.27 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-347 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-347. Prašau M. Ošmianskienę pristatyti šį įstatymo projektą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvoje susiklosčiusi situacija, kai įmonės, tarp jų ir socialinės įmonės, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir karantiną dėl COVID-19 pandemijos, privalėjo nutraukti arba apriboti įmonės ūkinę veiklą. Šiuo metu galiojančiame Socialinių įmonių įstatyme nėra numatyta išlygų dėl socialinės įmonės per kalendorinius metus gaunamų pajamų ir valstybės pagalbos dydžio taikymo, vertinant įmonės atitikimą socialinės įmonės statusui keliamiems reikalavimams, esant Vyriausybės paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar karantinui, kai socialinė įmonė privalo sustabdyti ar apriboti vykdomą ūkinę veiklą, kartu išnyksta ar sumažėja socialinės įmonės gautos pajamos.
Iš esmės įstatymo pakeitimai buvo inicijuoti po to, kai kreipėsi kelios socialinės įmonės, tarp jų neregių masažo salonas, žmonių su negalia teatras ir panašios įmonės, kurios Vyriausybės prašymu privalėjo nedirbti, o gale metų ta pati valstybė atėjo ir pasakė: dabar, brangieji, parodykite pajamas, jeigu norite tęsti veiklą kaip socialinės įmonės. Todėl teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti Socialinių įmonių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir numatyti, kad nuostatos dėl socialinės įmonės gaunamų pajamų ir jai suteiktos valstybės pagalbos dydžio netaikomos laikotarpiu, kai įmonės ūkinė veikla yra privalomai sustabdoma ar apribojama dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino.
Siūlomos įstatymo pataisos padėtų užtikrinti socialinių įmonių veiklos tęstinumą, dirbančiųjų socialines garantijas, padėtų išsaugoti dirbančių žmonių su negalia darbo vietas. Šiandien žmonės su negalia apskritai iš valstybės paramos negauna, reikia atkreipti į tai dėmesį, ir praranda darbo vietas. Kai kurios įmonės dar stovi prastovose, tačiau kai baigsis prastovos, mes matysime dar daugiau žmonių, prarandančių darbą.
Dėl teikiamo įstatymo projekto yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kuria siūloma, kad būtų gauta Vyriausybės išvada dėl šio įstatymo projekto. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, turbūt socialinės įmonės niekada lengvai negyveno. Iš tikrųjų turbūt ir čia yra įvairių kalbų, kaip su jomis toliau elgtis, kaip remti, ar socialines įmones, ar darbo vietų kūrimą tam tikrose vietose, decentralizuojant tuos pinigus. Aš noriu paklausti, kaip vis dėlto vertinti, dėl ko tas balansas sukriko? Ar dėl karantino, ar dėl, tarkime, kitų priežasčių? Ar turite kokią nors formulę? Faktiškai dabar visi galėtų sakyti, kad štai karantinas davė neigiamas pasekmes, ir tiek, nors jų pasekmės yra dėl kitokių, galbūt dėl vadybinių kokių nors problemų ar apskritai galvojimo, kaip čia geriau padaryti verslą, o ne kaip dirbti kaip socialinei įmonei padedant neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Socialinės įmonės turi tikrai nelabai gerą vardą viešojoje erdvėje. Aš asmeniškai žiūriu kitaip ir manau, kad ne įmonės statusas sprendžia, geras darbdavys, ar negeras. Šiuo metu vyksta ministerijoje pokalbiai tiek su socialinių įmonių darbdaviais, tiek su vadinamosios atvirosios darbo rinkos darbdaviais ir galiu jus patikinti, kad darbdaviai iš atvirosios darbo rinkos tikrai neblizga geriau negu darbdaviai iš socialinių įmonių, sakykime taip, socialinių įmonių darbdaviai. Tikrai ne įmonės statusas pasako, ar geras darbdavys, ar ne. Yra gerų ir ten, ir ten, yra blogų ir ten, ir ten. Bet vardas yra sukurtas negeras, aš manau, kad jis nėra vienareikšmiškai toks. Nes tikrai yra labai gerų ir gražių pavyzdžių.
O situacija susidarė labai paprasta, tiesiog žmonės dirba ir įstatymas sako, jūs mums parodykite pajamas, bet jūs nedirbkite. Tuo pačiu metu valstybė sako, parodykite pajamas, bet ir nedirbkite. Tai tiesiog tokia kolizija. Aš manau, kad ji turi būti taisytina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti, ar siekiant apsaugoti socialinių įmonių pajamas ir statusą nėra sunkinama padėtis tų įmonių, kurios įdarbina neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje ir kurios taip pat susiduria su tam tikrais karantino ribojimais ir dėl to patiria tam tikrų sunkumų? Kaip jūs apskritai labiau žiūrėtumėte į tą perspektyvą ateityje, kaip vis dėlto ir rekomenduoja Europos Komisija, ką ne kartą jau yra išreiškusi, kad apskritai svarbu didinti ir fokusuoti paramą labiau padėti į atvirą rinką įsidarbinantiems neįgaliesiems, nei kurti tokius institutus kaip socialinės įmonės ir juos labiau palaikyti ir skatinti? Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ši pataisa, manau, niekaip nepaveiktų pagal šiuo metu reglamentuotus įstatymus dirbančių atviroje darbo rinkoje, nes dirbantys pagal subsidijas atviroje darbo rinkoje išsaugo savo subsidijas ir tų reikalavimų neturi. Jie kaip turėjo finansavimą, tai tas finansavimo tęstinumas jiems ir išlieka. Kokia yra liūdna situacija, kad šiandien nauji ateinantys į atviros darbo rinkos įmones žmonės finansinės paramos negauna, nes Užimtumo tarnyba sako, kad nėra pinigų. Tačiau tai yra skirtingi dalykai. O žiūrint taip globaliau, jeigu jūs klausiate mano nuomonės, tai aš manau, kad turėtų būti, be abejo, viena sistema, vienas finansavimo šaltinis, orientuotas į žmones su negalia. Klausimas apie socialines įmones turėtų stovėti maždaug taip, ar įmonės, kurios apsiima įdarbinti didelį kiekį žmonių su negalia, nusipelno tam tikrų papildomų kažkokių paskatų ir lengvatų, ar ne. Manau, tai yra diskusijų klausimas. Man regis, kad jos nusipelno kažko dar, bet čia, nežinau, kaip politikai apsispręs. Aš taip manau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, dėkui už įstatymo pateikimą. Iš tiesų daliai socialinių įmonių tikrai reikia spręsti situaciją, toms, kurių veikla yra sustabdyta. Mano galva, daugiau klausimų kyla dėl tų įstaigų, kurių veikla yra apribota. Kaip nustatyti, ar tas apribojimas iš tiesų paveikė ir kiek paveikė įmonę, kad ji nesilaikytų šito kriterijaus, kuris numatytas įstatyme? Čia vienas klausimas, kaip apribojamų įmonių skaičius bus nustatomas, ar jau įmonė ten patenka?
Ir kitas klausimas. Galbūt kitas reguliavimas apribojamoms įmonėms galėtų būti tai, kad kovidinė parama yra neįskaitoma į tą paramą, kuri gaunama, ir tokiu būdu būtų išlaikomas balansas, kad jeigu apribota veikla, kovidinė neįtraukiama, o kiek gauna pajamų tiek iš Užimtumo tarnybos darbo tvarka, tiek iš savo pajamų, tada jau žiūrėtume tą balansą ir vertintume. Tada mes neiškreiptume to principo, kuris buvo įvestas pakeitus įstatymą prieš gerus metus.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Atsiprašau, aš pirmo klausimo nelabai išgirdau. Dėl antro tikrai sutinku, kad tikrai galimas ir toks variantas. Tiesiog šiandien situacija buvo iš viso kitokia, tuomet įmonės gavo raštus, kur sakoma, kad jums parama yra stabdoma pagal tokį štai punktą, nors tas punktas sako, kad pagal šį punktą gali būti tik atimamas statusas. Atėmus statusą, paramos, aišku, netenkama. Tačiau toms įmonėms buvo pasakyta, kad joms parama stabdoma, bet kol kas statusas neatimamas. Tai aš sakyčiau, kad tai apskritai neatitinka įstatymo normų. Ką jūs sakote, aš manau, kad tikrai galėtų būti taip, išskyrus tuos atvejus, nežinau, reikėtų paanalizuoti, kada įmonės galbūt yra priklausomos sezoniškai. Jeigu sezonas ir tą sezoną karantinas, tai gali pasitaikyti tokių įmonių, kurios stipriai nukentės šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, norėčiau paklausti. Vis dėlto šita veikla ir parama priklauso nuo įmonės, kokia veikla užsiima. Per visą kovido situaciją, per karantiną kai kurios įmonės sėkmingai vykdo ir sėkmingai dirba, žiūrint, kokia veiklos rūšis. Gal galite įvardinti, kiek tokių įmonių Lietuvoje yra, kurios jau gavo raštus, pranešimus, būtent joms tik akcentuojant, jeigu jos pateikė savo balansus, kad tai buvo parama iš valstybės ir jos gavo paramą, būtent susijusią su kovidu? Ar analizavote tą situaciją ir dėl ko situacija čia susidarė? Aš pritarčiau L. Kukuraičio pasiūlymui, tai būtų pats geriausias variantas. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Kiek įmonių gavo raštus, aš pasakyti negaliu. Žinau, kad ar 49 įmonės pastaruoju metu užsidarė, žmonės tiesiog išėjo į gatves. Ar priežastys vienareikšmiškai tos, dėl kurių aš skelbiu pataisą, negaliu atsakyti, galbūt yra ir kitų priežasčių, kadangi Socialinių įmonių įstatymas liepos mėnesį apskritai keitėsi gana stipriai, įvesta daug visokių ribojimų, kurie yra nepatrauklūs darbdaviams. Ir aš tikiu, kad naujos socialinės įmonės nelabai ir kursis po šių pataisų. Tai čia yra vienas momentas. O tos įmonės, kurios kreipėsi į mane, tai kreipėsi dvi ar trys įmonės, kurios… Aš tiesiog paskaičiusi įstatymą supratau, kad tikrai ta situacija yra neteisinga, nes valstybė vienu metu sako: jūs nedirbkite ir parodykite pajamas. Na, tiesiog tai yra tokia kolizija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausia V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū. Apskritai įstatymo pataisa nukreipta į socialines įmones – objektas, bet ne neįgalieji yra. Akivaizdu, kad per karantiną neįgalieji susidūrė su… Na, tai yra ta socialinė grupė, kurią labiausiai paveikė ribojimai. Ir štai, kai mes rėmėme tas socialines įmones, priiminėjome įstatymus, paaiškėjo, kad socialinės įmonės iš esmės neefektyvios. Jos įdarbina mažumą darbuotojų, nedidelę dalį, moka jiems žemiausius atlyginimus, iš esmės naudoja valstybės dotacijas. Mano klausimas būtų toks: kiek prasminga remti socialines įmones? Gal jas reikėtų nustoti remti ir eiti prie neįgaliųjų?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Na, reikėtų geresnės analizės, aš manau. Man atrodo, kad viešoji opinija yra nevisiškai objektyvi, atvirai šnekant. Tose įmonėse, tiek socialinėse, tiek nesocialinėse, yra ir to, ir to, yra ir geresnių atlyginimų, yra ir prastesnių atlyginimų, bet, matyt, reikia kalbėti, kad ten yra daug nekvalifikuoto darbo, o kai darbas nekvalifikuotas, tada ir žemi atlyginimai, ir žmonių išnaudojimas bet kur.
Bet apskritai tendencija, aš manau, turėtų būti viena įdarbinimo forma, vienas fondas ir pastatas žmonėms su negalia, turime apsispręsti, kokią pagalbą mes teikiame. Negali būti taip, kaip yra dabar, kad skirtinga pagalba: vienokia dirbantiems socialinėje įmonėje, kitokia dirbantiems atviroje darbo rinkoje. Manau, pagalba turi būti vienoda, o tada turi būti klausimas, ar toms įmonėms, kurios apsiima įdarbinti didesnį kiekį žmonių su negalia, kokių nors papildomų paskatų, lengvatų norime duoti, ar nenorime duoti. Ar čia būtų socialinės įmonės, ar socialinis verslas – jau kitas klausimas ir ne tiek svarbus.
Mes galime šiuo atveju galvoti, kad mes nenorime duoti jokių papildomų lengvatų įmonėms, kuriose dirba, tarkime, 40 % žmonių su negalia, bet pagalba žmonėms su negalia darbo rinkoje tikrai yra būtina, ir aš manau, kad tos pačios subsidijos – be jų, na, niekaip. Tai nėra blogas įrankis.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama Monika, jūs atsakėte į visų norinčių užduoti jums klausimą klausimus. Dabar pasisakymai dėl balsavimo motyvų. Prieš norėtų kalbėti M. Navickienė. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Monika, tikrai sunku užsirašyti kalbėti prieš, nes tikrai palaikau jūsų tikslą ir misiją gerinti galimybes neįgaliesiems dirbti ir turėti tam sąlygas. Bet šio jūsų pateikto projekto aš negaliu palaikyti dėl keleto priežasčių. Man atrodo, kad svarbiausias mūsų visų tikslas turi būti neįgalus asmuo ir jo galimybė dirbti, o ne pati įmonė, kaip socialinė įmonė, juo labiau kad prioritetas yra tas, kad neįgalieji galėtų laisvai dirbti atviroje darbo rinkoje.
Dabar norėčiau atkreipti dėmesį, kad socialinė įmonė, kaip ir visos kitos įmonės, turi teisę gauti prastovų subsidiją už ten dirbančius asmenis, ji šiandien yra 1,5 MMA, kompensuojama iš valstybės 100 %. Todėl keičiamo įstatymo nuostata, kad socialinei įmonei suteikta valstybės pagalba būtų ne didesnė negu per kalendorinius metus jos gautos pajamos iš veiklos, gali būti vertinama tik tada, kai įmonė veikia ir gauna pajamas. Atsižvelgiant į tai, keičiamoje nuostatoje siūlymas nustatyti išimtis neturi jokios teisinės reikšmės, nes karantino laikotarpiu dėl tos veiklos apribojimo socialinė įmonė negauna nei valstybės pagalbos, nes Užimtumo įstatyme nustatyta subsidija darbuotojų darbo užmokesčiui prastovų metu nėra laikoma valstybės pagalba, nei pajamų iš vykdomos veiklos.
Taip pat noriu pažymėti, kad jeigu veiklos nevykdančiai ar mažesne apimtimi vykdančiai socialinei įmonei skiriama valstybės pagalba, toks subsidijavimas tiesiogiai didina socialinių įmonių grynąsias pajamas, bet neatitinka Socialinių įmonių įstatyme nustatyto socialinių įmonių tikslo.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad šis siūlymas nėra taiklus, jeigu mes kalbame apie neįgaliųjų darbo vietos išlaikymą ir subsidijavimą. Pati susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, reikės balsuoti. Dėl šio įstatymo pateikimo balsuosime numatytu laiku.
15.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 18020, 18025 ir 198 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-336(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-336. Kviečiu į tribūną S. Šedbarą ir pirmininkavimą perduodu A. Mazuroniui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu jūsų dėmesiui Statuto pataisų paketėlį. Dėkingas mūsų komiteto biuro patarėjai M. Civilkienei, kad jį parengė ir labai atidžiai sudėliojo visas procedūras dėl to, kaip suteikiami įgaliojimai Vyriausybei veikti iš naujo po Respublikos Prezidento rinkimų, jeigu pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų arba apskritai jeigu pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų. Tuo klausimu buvo Konstitucinio Teismo nutarimas. Šis nutarimas, kiek prisimenu, buvo ne taip seniai – 2020 m. rugpjūčio 28 d. Daug dalykų juo išaiškino ir dabar įgyvendinant šį nutarimą pats komitetas ėmėsi Statuto pataisų. Tokia šio projekto esmė.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, užsirašiusių jūsų paklausti. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių Seimo narių. Gal galėtume po pateikimo Statuto projektui pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui. Nematau prieštaraujančių. Pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti balandžio 15 dieną.
15.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 201 ir 202 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-198 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-8 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto dviejų straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-198. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šias pataisas registravau dėl dviejų priežasčių. Vienas dalykas, tai mūsų bendra nuostata, man atrodo, visų Seimo narių bendra nuostata šiek tiek prilaikyti tą srautą, tą skubėjimą. Antras dalykas, iš tiesų, atvirai prisipažinsiu, buvau nustebęs, nes ne visas Statuto normas žinome atmintinai, kai sausio mėnesį, einant prie pateikimo Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūrų, paaiškėjo štai tokie trumpi kandidatūrų svarstymo terminai. Įsivaizduokime, jeigu Seimo Pirmininkas ar Prezidentas, ar Aukščiausiojo Teismo pirmininkas teikia dokumentą, potvarkį arba dekretą Seimui dėl kandidatūros, tai trys mėnesiai yra su ta kandidatūra, matyt, žmonėms susipažinti, nors ten labai niekas nevyksta, ir tik po to vyksta pateikimas Seimo plenariniame posėdyje. O tada turime tik dešimt dienų greitai komitetuose, frakcijose šiuo atveju viską apsvarstyti. O komitetas netgi per septynias dienas turi pateikti išvadą Seimui. Įsivaizduokime, jeigu antradienį pateikimas, tai komitetas turi skubos tvarka trečiadienį įtraukti klausimą arba rinktis penktadienį, nors tai ir posėdžio diena. Aš nelabai suprantu, kodėl taip buvo įrašyta Statute. Aš siūlau tuos terminus pailginti. Jeigu mes susitvarkome, spėjame, frakcijos nenori daug susitikimų, tai galima ir anksčiau, čia yra iki. Bet jeigu frakcijos nori susitikti, išdiskutuoti nebūtinai antradienio ar ketvirtadienio rytais, o skiriant specialų laiką, aš manau, tie terminai galėtų būti tokie, kad Seimo frakcijos ir komitetai ramiai pateikia per 15 dienų, o pats kandidatas turėtų būti apsvarstytas ne vėliau kaip per 30 dienų. Ne vėliau, kaip minėjau, galima ir anksčiau. Tada mes turėtume truputėlį daugiau ir laiko, ir dėmesio. Žinoma, būna visokiausių nuomonių, būna atsiliepimų, įvertinti frakcijose ir komitetuose ir apsisprendus išeiti balsuoti. Tokia yra šio pakeitimo, mano siūlymo esmė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Kalbėti dėl motyvų taip pat nėra norinčių kolegų. Ar galėtume pritarti Statuto projektui po pateikimo bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui, pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Labai dėkui.
15.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-199 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-9 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto vieno straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-199. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, čia jūsų dėmesiui teikiu pasiūlymą, susijusį su apkaltos procesu. Šitas procesas nėra aptartas Konstitucijoje. Kaip žinote, apkaltos galimybė yra numatyta bendro pobūdžio, tačiau visos procedūros yra aprašytos Seimo statute. Dabar yra tokia situacija, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, ar tai būtų valstybės vadovas, ar politikas, ar aukšto teismo teisėjas, gali atsisakyti atsistatydinti, o šiuo atveju atsisakyti Seimo nario mandato, iki to momento, kol Seimas nepradeda balsuoti. Jeigu prisimenate, jau senokai, man atrodo, R. Pakso byloje Konstitucinis Teismas labai aiškiai išdėstė doktriną, o gal ir truputį vėliau, aš dabar tiksliai neprisimenu. Doktrina yra tokia, kad kaltės klausimą išsprendžia Konstitucinis Teismas. Seimas tik balsuoja, Seimas jau nesprendžia kaltės klausimo, o tik taiko sankciją – pašalinti iš pareigų ar nepašalinti. Taigi, Konstitucinis Teismas visgi mums jau aiškiai pasako, ar toks lygis yra kaltės politiko, kad jau pažeista priesaika, šiurkščiai sulaužyta priesaika, pažeista Konstitucija. O čia mes dar kartais iš tiesų turime tokį procesą, ypač kai Seimo narys, tą mes stebėjome ne taip seniai, visokiais būdais bando paveikti Seimo narius, dar čia vyksta lyg ir antras kaltės svarstymas.
Tai buvo tokių kolegų siūlymų, kad galbūt Konstitucinis Teismas apskritai galėtų visą klausimą išspręsti iki galo, bet čia jau būtų susiję su Konstitucijos keitimu. Pagal Konstitucinio Teismo stabdžių ir atsvarų principą gal ir gerai, kad Konstitucinis Teismas sprendžia kaltės klausimą, o Seime, kaip jau Konstitucijoje yra, išsprendžiama galutinai dėl sankcijos – pašalinti ar nepašalinti. Šiuo atveju, kad nebūtų dar to papildomo, aš pavadinčiau kabutėse, žaidimo Seimo salėje, jeigu jau Konstitucinis Teismas išsprendė, kad Seimo narys yra kaltas, tai kad Seime taikant sankciją Seimo narys jau būtų apsisprendęs. Jis gauna Konstitucinio Teismo nutarimą ir apsisprendžia. Jis gali atsistatydinti ir procesas toliau nutrūksta, kad nebebūtų tokių, kaip aš minėjau, dar visokių manipuliacijų Seimo nariais Seimo salėje.
Toks mano siūlymas svarstyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūsų paklausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų siūlymas, kad asmuo nebeturėtų teisės bet kurio proceso metu pačiam atsisakyti… na, kad negalėtų pats atsisakyti mandato, bet jūs siūlote, kad tik prieš Konstitucinio Teismo nagrinėjimą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ne, ne, ne nagrinėjimą, mielas Juliau. Jau nutarimas yra paskelbtas, bet įsigaliojimas bus kitą dieną. Čia su įsigaliojimu. Žmogus jau žino, ar jį pripažino kaltu Teismas, ar ne, tik šiuo atveju.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kitaip sakant, iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo, bet paprastai jis įsigalioja paskelbus. Tik labai retais atvejais Konstitucinis Teismas nustato vėlesnę įsigaliojimo datą, tai yra kaip šiandien mes nagrinėjame įstatymo pataisą… tai yra jūsų bus Statuto pataisa dėl Vyriausybės programos ir panašiai, kur Konstitucinis Teismas, kad nesusidarytų teisinis vakuumas, nustato vėlesnį – dviejų, trijų mėnesių.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano manymu, gali būti tokia ne visai teisinga situacija, kai šiandien paskelbia Konstitucinis Teismas garsiai, rytoj teisiškai įsigalioja ir asmuo tiesiog nesuspės.
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pagrindinis patraukimo atsakomybėn tikslas tai yra pašalinimas iš pareigų, kitaip sakant, sankcija – pašalinimas. Kai asmuo pats save pašalina, realiai išeina tas pats. Tik tiek, kad dabartinis mūsų teisinis reguliavimas netobulas, nes Žmogaus Teisių Teismas nustatė, kad negali būti amžino draudimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Matote, kolega Juliau, jeigu mes ir priimsime, o, aš manau, vis tiek priimsime Konstitucijos pataisą, nieko mes negalime padaryti, kad Konstitucinis Teismas taip suformulavo doktriną, tai dabar Konstitucijos pataisoje vis tiek yra dešimties metų draudimas pašalintam Seimo nariui kandidatuoti. O jeigu jis pats atsistatydina, jokių pasekmių nelieka. Šiuo atveju yra šalių, kur nėra tokios galimybės. Jeigu jau apkalta pradėta, tai ji vyksta iki galo: arba balsuoja, arba nebalsuoja, arba pašalina, arba nepašalina.
Pas mus dar yra tokia galimybė pabėgti anksčiau ir kartais visuomenė nesupranta kodėl. Konstitucinis Teismas jau pripažino, kad pažeidė Konstituciją, ir dar jūs Seimo salėje pusę dienos rengiate spektaklį! Tada paskutiniu metu atsistatydina ir Seimo narys išvengia tų pasekmių, kurių galėtų kilti pagal Konstitucinio Teismo doktriną. Tai aš manau, kad toks nuoširdus atsistatydinimas galėtų būti tada, kada yra pasakyta – taip, kaltas. Ir viskas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, klausantis jūsų man susidaro įspūdis, kad jūs nepasitikite rinkėjais, kolegomis ir visuomene, nes norite sugromuliuoti ir įdėti iš karto sprendimą. Na, leiskime ir Seimo nariams, ir rinkėjams, ir visuomenei būti sąmoningiems. Niekas nebalsuos už žmogų, kuris manipuliuoja ir kažką daro. Jūs siaurinate Seimo nario teises pasirinkti, kada jis nori atsistatydinti arba būti išmestas iš šito posto.
Aš kitaip nesuprantu jūsų siūlymo, nes kas įvyks, jeigu Konstitucinis Teismas priims sprendimą, kad jis nepažeidė, o jis jau padėjo mandatą, ar jis galės iš naujo kandidatuoti? Jūs vadinate teatru, bet aš matau ir čia tokių teatro elementų.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Algirdai, iš kur jūs ištraukėte nuostatą, kurios nėra projekte, kad jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, jog nenusižengė Konstitucijai, jis bus padėjęs mandatą. Juk niekas nereikalauja iki nutarimo paskelbimo, reikalaujama yra iki nutarimo įsiteisėjimo. Konstitucinio Teismo nutarimai, kaip ir visi kiti teisės aktai, anksčiausiai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre. Vadinasi, laiko yra pakankamai žmogui apsispręsti ir parodyti savo nuoširdumą, kad jis prisiima tam tikrą kaltę, jis sutinka su Konstitucinio Teismo sprendimu, ir tada jis galės kandidatuoti, nes negalios jam draudimas, jis nebus pašalintas, nebus balsavimo, Seime įvykusio.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Dėl motyvų už pasisako J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti šiam projektui, nors jis, manau, yra labai jau kuklaus pobūdžio. Šiaip visuomenė nesupranta, kai mes pradedame svarstyti apkaltos procesą ir Seimo narys atsistatydina. Lieka nebeaišku, jis sulaužė priesaiką ar nesulaužė, ar pažeidė šiurkščiai Konstituciją. Tai čia iniciatorius mums siūlo minimaliai, kaip sakant, tą galimybę – atsakyti į tą klausimą – praplėsti, jeigu Seimo narys nebegalėtų atsistatydinti jau prieš pat Seimui baigiant procedūrą, jau turėtų apsispręsti iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Aš buvau teikęs tikrai daug radikalesnį variantą, gaila, ten Teisės departamentas įžvelgė kažkokių prieštaravimų Konstitucijai, bet, aš manau, reikėtų dar pagalvoti, nes vis dėlto žmonės nori galutinio atsakymo. Jeigu jau mes pradedame apkaltos procedūrą, man atrodo, turi būti atsakyta, kaip yra su tuo Seimo nariu ar atitinkamai kitu pareigūnu. Iš to juk išplaukia ir atitinkamos pasekmės. Jeigu dabar pagal pareiškimą atsistatydina, vadinasi, jokių pasekmių, jokio draudimo toliau čia pat kandidatuoti. Tai tie dalykai žmonėms tikrai yra nesuprantami. Aš siūlau bent šiam variantui pritarti, nors jis yra labai jau menkas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, kolega. Dėl motyvų prieš pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Bent aš žinau, kad mes esame parlamentinė valstybė, parlamentas sprendžia svarbiausius klausimus. Taip, labai svarbu yra Konstitucinis Teismas, bet ten yra devyni asmenys, Seime yra 141. Aš nesuprantu, kodėl mes patys ribojame savo teises, kada, kaip žmogus turi pasielgti. Tikėkime Seimo nariais, tikėkime rinkėjais, nes dažniausiai, jeigu tokie žmonės elgiasi, kaip sako kolega, krečia teatrą ar cirką, už juos ir nebalsuoja. Vienas pilietis, kuris paskutiniu momentu pasitraukė, ir neišrinktas į Seimą.
Aš pasisakau prieš tokius siūlymus, nes jie gali atsisukti įvairiais kampais. Neribokime savo teisių kaip parlamento, nes parlamentas, dar kartą noriu pasakyti, priima galutinius sprendimus, mes leidžiame įstatymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kadangi buvo pasisakiusių ir už, ir prieš, balsavimas dėl Statuto projekto numatytu laiku.
15.59 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 134 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1341 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-323 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-10 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 1341 straipsniu projektas Nr. XIVP-323. Pranešėjas – S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, mano siūlymas yra, atsižvelgiant į mūsų Seimo Parlamentinių tyrimų skyriaus siūlymą, kaip žinoma, dažnai mums talkina Parlamentinių tyrimų skyrius, kuriame dirba kvalifikuoti žmonės, vadovauja daktaras A. Lukošaitis, jie labai dažnai mums teikia įvairių pasaulio teisės aktų, Europos Sąjungos teisės aktų įvairias apžvalgas, kurias mes naudojame, įskaitant ir teisėkūrą. Bent jau aš asmeniškai visada ir be šitos Statuto pataisos, jeigu to tyrimo pagrindu arba jam pasitarnaujant registravau kokį nors teisės aktą, tada aš jį ir paskelbiu, tačiau ne visada jis atsiduria Teisės aktų informacinėje sistemoje, nors ir buvo tas tyrimas naudotas teisėkūrai. Parlamentinių tyrimų skyrius ir siūlo, kad galbūt tai turėtų atsirasti Statute, kad nebūtų, viena vertus, pamiršta ar paslėpta, o kadangi tai yra mūsų bendras produktas, mokesčių mokėtojų pinigais padarytas, kad šitie tyrimai atsidurtų su kita teisės akto medžiaga. Aiškinamasis raštas, komitetų išvados ir kad būtų ir šitie tyrimai matyti, tiesą sakant, informacinėje sistemoje ir tada būtų galima matyti, kaip yra dažniausiai kitose šalyse. Tokia esmė.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Pasisakyti dėl motyvų taip pat nėra užsirašiusių. Gerbiami kolegos, ar galime Statuto projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir siūloma svarstyti birželio 8 dieną.
16.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-185 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-11 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-185. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiu projektą, kuris yra ne mano asmeninis projektas, bet visos Seimo valdybos. Jis atsirado nagrinėjant ekspertinio užsakymo problemas, dėl kurių kai kurie projektai yra sustoję ilgam laikui. Mes žinome, dėl ko taip kartais atsitinka, kai suformuluojami ekspertinei išvadai labai sudėtingi ir platūs klausimai ir kai į viešąjį pirkimą neatsiliepia nė vienas pretendentas, o, be to, Seimo valdyba anksčiau numatydavo tikrai labai nedideles sumas. Nagrinėdami tą situaciją ir galvodami, kaip racionaliau pasielgti, aš ir kolegos siūlome tokį variantą. Iš karto pasakau, mes tikrai neliečiame ekspertinės išvados užsakymo pagrindų, kaip ir buvo, taip ir lieka šventa teisė penktadaliui Seimo narių užsakyti ekspertinę išvadą arba pagrindiniam komitetui savo iniciatyva, tačiau siūloma neužsakyti tos išvados per viešąjį pirkimą. Vis dėlto kai kuriais atvejais tikrai galima pasitelkti Seimo specialistus, yra informacijos analizės padalinys pas mus, jis neretai mums pateikia pagal atskirus Seimo narių užsakymus tikrai kvalifikuotai parengtą informaciją apie kitų šalių patirtį, apie galimas pasekmes vieno ar kito teisės akto priėmimo, tai kodėl mes turėtume pulti ir ieškoti kur nors privačiame sektoriuje, kai galima tas išvadas gauti čia pat.
Taip pat yra numatyta siūlyti, kad ekspertinių išvadų galima būtų paprašyti biudžetinių institutų. Vėlgi Lietuvoje mes juk turime puikiausių institutų, daugybę ten dirbančių specialistų, ir kadangi tai yra biudžetinės struktūros, mes galime tas išvadas gauti nemokamai.
Ir pagaliau, jeigu būtų sunkiai įmanoma pasinaudoti tomis minėtomis galimybėmis dėl vienų ar kitų priežasčių, yra numatyta, kad būtų viešai pagrindinio komiteto sprendimu skelbiamas prašymas ekspertinės išvados pateikimo, kreipiantis viešai į galimus ekspertus, kurie atitiktų nustatytus komiteto reikalavimus.
Kaip matote, šiame procese nelieka Seimo valdybos, kaip ir turi būti, visą procesą valdo pagrindinis komitetas, kuris ir yra įstatymo projekto šeimininkas, kai po pateikimo pagrindiniam komitetui mes projektą nukreipiame, ir neliktų mums tų kartais klimpstančių viešųjų pirkimų procedūrų, kai esame priversti pirkti pagal mažiausią kainą. Neretai sunkiai sekasi tuose pirkimuose atsiriboti nuo galimų suinteresuotų dalyvių ir taip toliau.
Manau, kad visais atžvilgiais tai būtų racionalus sprendimas. Projekte taip pat detaliau atskleidžiama, kada reikia tos ekspertinės išvados. Teisiškai yra kokybiškiau sutvarkomas dabartinis reglamentavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Nėra Seimo narių, norinčių jūsų paklausti. Kolegų, norinčių pasisakyti dėl motyvų, taip pat nėra. Ar galime pritarti Statuto projekto pakeitimui po pateikimo bendru sutarimu? Labai dėkui, nematau prieštaraujančių. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 8 diena. Ar galime pritarti? Labai dėkui, nematau prieštaraujančių.
Gerbiami kolegos, norėjau pasitarti prieš pereinant prie kito darbotvarkės klausimo. Pagal darbotvarkę balsavimai mūsų numatyti 18 val. 20 min., bet akivaizdu, kad mes greičiau einame ir balsavimai bus anksčiau. Ar galėtume sutarti, kad numatome, jog balsavimai planuojami 17 valandą? Praneškite savo kolegoms, jeigu galite, yra tokių, kurie nėra informuoti, kad visi žinotų. Labai dėkui.
16.06 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-182 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-12 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-182. Pranešėja – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, sveiki. Noriu pristatyti iniciatyvą, kuri buvo registruota sausio mėnesį, – Statuto pakeitimą, susijusį su jautria tema, su Seimo narių išeitinėmis neperrinkus jų į Seimą.
Kaip jūs žinote, dabar sistema yra tokia, kad jeigu žmogus yra neperrenkamas, jisai gauna šešių mėnesių išeitinę, arba priklausomai nuo atidirbtų kadencijų, vienu kartu. Ir mes susiduriame su situacija, kai, nepraėjus tokiam laikotarpiui, už kurį išmokama išeitinė kompensacija, galima taip sakyti, nesuradus kito darbo, žmonės grįžta į Seimą, išsibraukus kitiems kolegoms, išrinktiems pagal sąrašą, ir tokiu būdu tikrai visuomenėje kyla, mano galva, pagrįstas pasipiktinimas, kad kaip čia taip išeina, kad žmogus gavo ir išeitinę, ir tuoj pat, netrukus, susiklosčius aplinkybėms, sugrįžo į Seimą kaip Seimo narys.
Kitas niuansas taip pat yra, kuomet įsidarbina neperrinktas Seimo narys valstybės tarnyboje arba politinio pasitikėjimo pozicijoje, lygiai taip pat jis gauna ir išeitinę kompensaciją, bet kartu ir gauna kitas pajamas iš biudžeto. Atsižvelgiant į analogiją, kaip yra valstybės tarnyboje, turbūt visi puikiai žinome, kad valstybės tarnyboje, jeigu tu baigi savo karjerą vienokioje ar kitokioje pozicijoje ar yra atleidimo faktas, tai irgi galioja ganėtinai griežtos taisyklės, kad nebūtų ir mokama išeitinė, ir kad tu tuo pačiu metu galėtum dirbti kitose pareigose valstybės tarnyboje. Tokia projekto esmė. Neabejoju, kad sulauksiu klausimų, tai prašom.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Jūsų paklausti užsirašė tik du Seimo nariai, kad ir kaip keista. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, galbūt dėl Seimo narių aš čia galėčiau su jumis šiek tiek sutikti, bet dėl kitų pareigūnų tai tikrai labai abejoju, nes jeigu mes lyginsime visų kitų pareigūnų, kuriuos jūs čia įrašėte, darbo užmokestį ir Seimo nario išeitines mėnesines, tai, aišku, jos yra nepalyginamos. Paprasčiausiai jūs stumiate šituos žmones į šešėlį, liaudiškai sakant, taip greičiausiai ir bus, nes žmogus paprasčiausiai pasiskaičiuos, kad jam neapsimoka eiti dirbti, nors jis galėtų kažką padėti. Mano klausimas ir būtų, ar yra logikos riboti nedideles pajamas, jeigu jis eina dirbti už mažą atlyginimą, ir prarasti Seimo nario išeitinę, ar yra logikos? Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš gal remčiausi ir Europos Parlamento praktika, kur neperrinktas Europos Parlamento narys gauna išmoką arba, kitaip tariant, turi teisę gauti išmoką tol, kol neturi kito darbo. Aš manau, kad tai yra sąžiningas požiūris, turbūt tas žmogus ir turi apsispręsti, nes čia nėra privilegijos klausimas ar bonuso klausimas. Tiesiog suprantama, kad praradus kontraktą su darbdaviu, tai yra su rinkėjais, yra tam tikra Seimo darbo specifika, mums puikiai žinoma, yra tam tikrų iššūkių, sakykime taip, darbo rinkoje, požiūris ir kiti dalykai, natūralu, kad yra tam tikras saugiklis. Tačiau jeigu žmogus susiranda darbą, aš nesuprantu, kodėl ta išmoka turėtų būti mokama. Gal toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nemanau, kad tikslinga tai daryti vien todėl, kad nėra socialinių garantijų, nes tai yra rizika, ir niekas nėra apdraustas dėl politinės sėkmės ar nesėkmės, suprantate? Tiek jums gali nutikti, tiek kitiems ir panašiai. Kas paskui bus garantuotas, ar gaus darbą, ar negaus darbo? Niekas nėra garantuotas – politika būtent ir yra ta rizika, kai tu nežinai, nes kiekviena situacija nelygi situacijai. Algirdas ir užsiminė, kad tikrai neverta kaitalioti, nes tikrai nematau to rimto argumento, motyvo, kodėl taip reikėtų daryti. Ačiū.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už jūsų nuomonę, čia ir ne klausimas buvo, daugiau pastaba, bet leisiu sau reaguoti. Tikrai ir šioje kadencijoje po įvykusių tam tikrų pavyzdžių visuomenėje kilo pasipiktinimas. Aš girdžiu, ką jūs sakote apie tam tikrą šio sektoriaus jautrumą, jeigu taip galima pasakyti, bet iš tikrųjų mūsų valstybėje daugybė žmonių dirba jautriomis sąlygomis ir nėra iki galo užtikrinti savo ateitimi. Kaip sakant, toks yra gyvenimas, bet aš manau, kad ir piliečių atžvilgiu būtų teisingiau, kad išspręstume šį klausimą, sureguliuotume išeitinių išmokėjimą kas mėnesį, jeigu per pusę metų taip atsitinka, kad žmogus sugrįžta į Seimą, kad būtų teisingumas, kad jis būtų gavęs už tokį laiką, kai tikrai buvo be darbo.
Kitas dalykas – svarstyti dėl to dvigubo mokėjimo iš to paties biudžeto. Kviesčiau pritarti, galbūt diskutuoti kitose stadijose, bet išgirsti ir žmonių lūkesčius šiuo atveju.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų yra užsirašiusių pasisakyti. Dėl motyvų už kalba S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis projektas, kuris ką tik buvo pateiktas, nėra kokia nors naujovė. Man teko dirbti darbo grupėse ir 2008–2012 metų kadencijoje, ir 2016–2020 metų kadencijoje, kuriose dirbome dėl Seimo narių teisių, pareigų ir garantijų įstatymo projekto. Ir dabar frakcijos yra pasiūliusios savo atstovus, mes sėsime prie šio projekto, kurį aš iš naujo baigiu peržiūrėti, jis, aišku, yra šiek tiek susijęs su kitais dalykais, ir jau tada 2008–2012 metų, ne tik 2016–2020 metų, kadencijoje buvo įrašytos labai panašios nuostatos. Jeigu mes šį įstatymą priimsime, be abejo, tos nuostatos jame atsidurs. Čia yra Seimo narių socialinių garantijų klausimas, tai nėra jokia naujovė. Jeigu darbo grupės jau tada šitaip mąstė ir šį straipsnį taip sudėliojo, dabar aš tikrai siūlau pritarti, apsispręsti ir tikrai nekaip atrodo, kai Seimo narys po mėnesio ar po dviejų pagal proporcinę sistemą grįžta į Seimą, bet jau prieš tai yra gavęs visą jam priklausančią išeitinę kompensaciją. Na, tikrai žmonėms paaiškinti niekaip neišeina. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš siūlomą teisinį reguliavimą norėtų kalbėti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi mes čia istorinį prisiminimų vakarą darome šitą klausimą svarstydami, tai aš noriu priminti, kaip šita nuostata atsirado Darbo kodekse ir valstybės tarnyboje. Tai buvo 2009 metų krizė, buvo daug antikonstitucinių įstatymų, kai kurie kolegos iš čia dalyvavo balsuodami už juos. Na, šitas nebuvo pripažintas konstituciniu pažeidimu, bet, gerbiamieji, išeitinė išmoka mokama už ilgalaikį darbą kaip padėka žmonėms, kad jie ilgai nebėgiojo iš vienos vietos į kitą. Draudimas nuo nedarbo mokamas už tai, kad tu draudiesi, bet per krizę sugalvojo, kad jeigu tu gauni draudimą, tai tau nereikia išeitinės. Nors tai ir prieštarauja logikai šitų pačių įstatymų, kas yra parašyta ir kas buvo iki 2009 metų. Jeigu mes prisiminsime, kas buvo iki 2009 metų, žmogus gaudavo ir nedarbo draudimą, ir išeitinę išmoką, nepriklausė, ar pradėjo jis kažkur dirbti, ar nepradėjo. Dar kartą noriu pasakyti, kad išeitinė yra padėka už tai, kad žmogus ilgai dirbo vienoje vietoje, nebuvo migrantas iš vienos į kitą. Dabar mes bandome užmiršti, kodėl taip buvo, kada kas tai padarė, ir dabar taikome ir šitą. Aš manau, daryti nuorodą į Europos Parlamento narių atlyginimus ne visai tinka, nes jų atlyginimas yra didelis, vargu bau bet kuris Europos Parlamento narys po darbo Europoje gavęs išeitinę eis dirbti už 1 tūkst. ar 800 eurų. Jis atbus visus tuos šešerius ar ketverius metus gaudamas tą išmoką. Aš būtent apeliuoju į tai, kad netgi Seimo išeitinė yra didesnė negu mūsų vidutinis darbo užmokestis. Štai čia mes stumiame žmones elgtis taip, kad jie paprasčiausiai gaus išeitinę, bet galbūt nevisiškai teisingai ateis į vieną ar į kitą darbą. To aš nenorėčiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kadangi turėjome nuomonių už ir prieš, matyt, akivaizdu, kad bendro sutarimo nebus, tai balsavimas dėl siūlomo Statuto projekto pakeitimo tam numatytu laiku, kaip ir dėl kitų teisės aktų.
16.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-4434 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-13 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4434. Pranešėjas – R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos. Aš ne taip toli, kaip Algirdas sakė, į praeities prisiminimų vakarą grąžinsiu, bet įžangai noriu paminėti ir priminti, kad ši Seimo statuto pataisa dėl 154 straipsnio pakeitimo yra užregistruota beveik prieš pusantrų metų. Kaip ji atsirado? Šią Seimo statuto pataisą pateikiau ne vienas aš, bet pateikė R. J. Dagys, A. Bilotaitė, J. Razma, V. Ačienė, A. Butkevičius ir N. Puteikis. Ji atsirado po to, kai (trumpai priminsiu) kilo nepasitenkinimas dėl Seimo narių, gyvenančių viešbutyje, galimai naudojančių patalpas labai neskaidriai, iš dalies gal ir neleistinai jose gyvenančių. Kilo didžiulis nepasitenkinimas. Vadovavau tuomet Antikorupcijos komisijai, kartu su grupe kolegų kreipėmės į Specialiųjų tyrimų tarnybą prašydami atlikti būtent šio straipsnio antikorupcinį vertinimą. Sulaukę antikorupcinių vertinimų ir apsvarstę ir tuo metu vykusius įvykius, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktus siūlymus dėl Statuto pataisos, užregistravome būtent taip, kaip, mums atrodė, reikia, ir taip, kaip siūlė Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama šias nuostatas antikorupciniu požiūriu, pastebėjo, kad toks nekonkretus reglamentavimas leidžia plačiai interpretuoti Seimo statuto nuostatas ir sudaro galimybę piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, pagrindinis momentas, kuris buvo paminėtas ir išskirtas, kad nėra apibrėžta, kokie asmenys laikomi Seimo nario šeimos nariais, todėl sudaroma galimybė naudotis Seimo nariui gyvenamojo būsto suteikimo garantija asmenims, kurie turi nekilnojamojo turto Vilniaus mieste, yra pilnamečiai ar savo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravę ne Vilniaus mieste ir panašiai. Taip pat nėra aišku, kas kontroliuoja, ar Seimo narys, nemokamai gyvenantis Seimo viešbutyje, vėliau neįsigijo gyvenamųjų patalpų Vilniaus miesto savivaldybės administracinėse ribose.
Taip pat buvo atkreiptas dėmesys dėl 30 dienų laikotarpio išsikraustyti, kai mes visi suprantame ir vykstant antrajam turui jau visiškai aišku, kas pateks, kas nepateks, ir pakankamas dešimties dienų laikotarpis. Taip pat siūloma numatyti, kad Seimo nario šeimos nariais yra laikomi, kaip pateikė mums Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prašė išplėsti, sutuoktinis, partneris, sugyventinis, vaikai, besimokantys bendrojo lavinimo mokyklose ar mokyklose pagal dieninių studijų programą.
Jūs turbūt pastebėjote, kas domėjotės, kad Teisės departamentas dėl šių sąvokų ir mokymosi, ir kai kurių šiokių tokių netikslumų yra pateikęs keletą labiau techninių pastabų. Aš manau, kad komitetas, jeigu bus pritarta po pateikimo, tikrai nesunkiai šias pastabas įvertins ir pataisys.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tiesų reikia tokias pataisas priimti, jeigu nebus sprendimo, kad atsisakome viešbučio ir pereiname prie butpinigių. Aš vėl, nors čia kolega Algirdas sakys, kad užsiimame istorija, bet ta istorija yra ant mūsų darbo stalo, nuo pat 2008–2012 metų kadencijos tas siūlymas kabo dėl įstatymo projekto, kad pereitume prie civilizuoto modelio, kaip yra, pavyzdžiui, Europos Parlamente, ir tada tos problemos būtų išspręstos. Kokia būtų jūsų nuomonė dėl perėjimo prie butpinigių nuo šito viešbučio, kuris visą laiką kelia visokiausių emocijų?
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas kolega, aš dabar atsakyčiau į šitą jūsų pastebėjimą, klausimą taip. Turbūt nevalia šiandien neapsišluoti savo kiemo, jeigu aš planuoju sodybą po penkerių metų parduoti. Aš negaliu vertinti, kas bus, kaip bus, dirba darbo grupės, apie pardavimą tikrai čia ne tas klausimas, kad aš turėčiau kompetencijos išsiplėsti ir aiškinti. Aš turiu savo nuomonę šiuo klausimu, kai bus svarstomas būtent toks teikimas, tada ir pasakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų čia yra dar ir J. Razmos pasiūlymas, kad iš tikrųjų gal nereikėtų reglamentuoti ir kalbėti apie Seimo nario šeimos narius, o paprasčiausiai butas suteikiamas Seimo nariui. Iš tikrųjų kiti įstatymai reglamentuoja, kas tai yra šeimos nariai ir kiti dalykai. Aišku, tada valdyba sprendžia, tarkime, apie skyrimą ar neskyrimą. Ar nemanote, kad vis dėlto čia tas išvardijimas yra toks diskutuotinas ir sulauks daug diskusijų, kas yra tie gyventojai, kurie galės gyventi su Seimo nariu? Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Nuspėjamas buvo klausimas, aš tiktai dar kartą, jau minėjau, dabar turbūt akcentuosiu, tiek Seimo Antikorupcijos komisija, tiek Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vertindama būtent šią nuostatą antikorupciniu požiūriu, pastebėjo, kad toks nekonkretus reglamentavimas leidžia plačiai interpretuoti šią Seimo statuto nuostatą ir sudaro galimybę piktnaudžiauti. Štai būtų toks atsakymas į jūsų klausimą. Būtent Antikorupcijos komisijos nariai pasisakė už tokią nuostatą ir galbūt tik vienas J. Razma pasirašė, jeigu gerai prisimenu pusantrų metų laikotarpį, nenorėjo sutikti su 25 kilometrų atstumu. Siūlė ir registruotą – turbūt Jurgio Statuto pataisa, numatanti 50 kilometrų, bet, deja, tai buvo ne R. Juškos pasiūlymas ar J. Razmos pasiūlymas, tai buvo Antikorupcijos komisijos narių toks siūlymas ir prieita prie tokios bendros nuomonės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dėl kelių nesąžiningų mūsų buvusių kolegų, galbūt ir būsimų, mes gaištame laiką taisydami būtent Statutą. Bet man šis svarstymas šiek tiek primena seną istoriją, kai kiekvienoje įstaigoje ar organizacijoje buvo buities komisija, kuri lankydavosi šeimose ir žiūrėdavo, ar priklauso jam bendrabutis ar būsto pagerinimas, ar ne. Kai mes surašome, kas čia gyvena, ar yra dantų šepetukas, ar šlepetės yra po sofa padėtos, tikrai gyvena tie ar kiti, ar tai yra parlamento ir parlamento narių funkcijos ir darbas? Kolegos, mes nusileidome iki, taip sakant, labai žemo lygio. Užsiimkime įstatymų leidyba, o ne šitokiais dalykais. Visada buvo ir bus nesąžiningų žmonių. Paprasčiausiai ir rinkėjai turi matyti, už ką jie balsuoja ir ką po to šie žmonės daro atėję, kaip naudojasi bendruoju gėriu. Jeigu jie nesinaudotų bendruoju gėriu, turbūt mums šiandien nereikėtų svarstyti šio įstatymo.
R. JUŠKA (LSF). Kolega, negalima jums prieštarauti, bet tai nereiškia, kad mes, matydami tam tikras spragas, kur mums baksnoja pirštu visuomenė, kur mums pirštu baksnoja žiniasklaida, kur mums pirštu baksnoja tarnybos, galime nieko nedaryti ir kliautis vien sąmoningumu. Kaip jau ir minėjau, būtent todėl dauguma Antikorupcijos komisijos narių pateikė šį siūlymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi V. Gapšys.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš apie baksnojimą. Iš tikrųjų baksnos, jeigu ir butpinigiai bus, nes pasidomėjau, tiek Estijoje, tiek Latvijoje, žinokite, irgi baksnoja. Vienas geresniame kvartale išsinuomojęs, kitas – kitame. Niekada neišvengsime tokių dalykų, nes jiems reikia tam tikrų sensacijų, dėmesio ir panašiai, kad žmonės domėtųsi, skaitytų ir galų gale žmonės pyktų, kiti džiaugtųsi. Mes neišvengsime, mes tiesiog žaidžiame tą žaidimą. Gal ir Algirdas, šiandien jam vis pritariu… Užsiimame tikrai tais populistiniais, ne tam tikrais dalykais, pasiduodami kažkieno įtakai, kad kažkas rašo, kažkas kalba, bet nėra, kad tai daro visa Lietuva. Iš tikrųjų tokio kosminio dalyko nėra. Ir dabar tie butai yra renovuojami. Aišku, kad bendrabutis nebus parduotas, nes butpinigiai tikrai bus neekonomiška, pagal tuos visus skaičiavimus. Tai būtų dar didesnis nuostolis.
Aš nežinau, ar čia verta iš tikrųjų diskutuoti. Šaunu, kad jūs kalbate etikos požiūriu, nes reikia, kad tas dėmesys tikrai būtų atkreiptas, kad taip nesielgtų kai kurie būsimi nariai ar panašiai.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tiesiog gal čia mano toks labiau retorinis klausimas buvo. Ačiū.
R. JUŠKA (LSF). Posėdžio pirmininke, jau pasisakymai, o aš laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Klausimą tikriausiai jums pateiks V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Labai ačiū. Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų norėjau paklausti tokio dalyko. Aš pats bendrabutyje negyvenu, bet man irgi atrodo, kad šis klausimas – šiek tiek nusismulkinimas. Bet žiūrėkite, dabar pagal pataisytą projektą išeina taip, kad asmuo galės pretenduoti su šeima, šeimos nariais į bendrabutį, jeigu rinkimų dieną jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo nutolusi nuo Vilniaus tam tikru atstumu. Bet dabar pasakykite man, kuo skiriasi ta Seimo nario šeima, kuri buvo deklaravusi, bet neturėjo nuosavo būsto, galbūt ji nuomojosi tą būstą Vilniuje rinkimų dieną, nuo šeimos, kuri atsikels į tą būstą ir nuspręs, pavyzdžiui, persikelti ir gyventi Vilniuje, bet prieš tai bus deklaravusi kažkur toliau. Kodėl tas deklaravimas rinkimų dieną tapo svarbus? Seniau tai buvo siejama su nuosavybės turėjimu. Aš puikiai suprantu, jeigu tu turi nuosavybės teisę čia, tai kam tau naudotis iš bendrų valstybės resursų, bet kai neturi nei vienu, nei kitu atveju, tai, man atrodo, čia ir parlamentarų nelygiateisiškumo klausimas. Turėtų būti atkreiptas dėmesys.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamas Vytautai, gal jūs neskaitėte Teisės departamento išvadų ir būtent tos pastabos dėl deklaruotos vietos ir gyvenamosios vietos, būtent šita sąvoka yra taisytina, negu ji yra projekte. Jūs teisingai atkreipėte dėmesį ir net neabejoju, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jeigu bus pritarta, svarstydamas šią pataisą atsižvelgs į Teisės departamento išvadą ir pataisys tą vietą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kalbėti nėra norinčių Seimo narių. Gerbiami kolegos, ar galime siūlomam Seimo statuto pakeitimo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir siūloma svarstymo data – birželio 17 diena. Ar galime pritarti? Galime. Labai dėkui.
16.31 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2). Pranešėja – M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Teikiamą Seimo statuto pakeitimo projektą rengė ir jam pritarė Seimo 2020–2024 metų kadencijos Neįgaliųjų teisių komisija. Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tarptautinių organizacijų ir Lietuvos Respublikos visuomenės susirūpinimą dėl neįgaliųjų bei asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, padėties ir jų teisių įgyvendinimo Lietuvoje, 2017 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIII-483 sudarė Neįgaliųjų teisių komisiją, tačiau pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą šios komisijos veiklos laikotarpis yra siejamas su Seimo kadencijos pabaiga. Tai yra pasibaigus Seimo kadencijai komisijos veiklos tęstinumas priklauso tik nuo politinės valios, nepriklausomai nuo to, ar yra įgyvendinti Seimo pavesti bei komisijos veiklos nuostatuose nustatyti tikslai ir užduotys, ar ne. Šiuo Seimo statuto pakeitimo projektu siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo Neįgaliųjų teisių komisija būtų nuolatinė, tai yra sudaroma ilgesniam negu vienos Seimo kadencijos laikotarpiui, taip pat siūloma papildyti Seimo statutą nauju 803 straipsniu dėl Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymo ir veiklos krypčių. Teikiamo Seimo statuto pakeitimo projekto rengimą paskatino siekis užtikrinti komisijos veiklos tęstinumą atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių komisijos veiklos uždavinių yra vykdyti efektyvų ir tęstinį, tai yra nuolatinį neįgaliųjų bei asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, taip pat ir šeimų, kurios augina neįgalų vaiką, ar asmens, kuris yra neįgalus ir turi specialiųjų poreikių, teisių ir jų apsaugos politikos krypčių įgyvendinimą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykstant nuolat didėjančiam pilietinės visuomenės ir tarptautinių organizacijų susirūpinimui dėl žmonių su negalia bei asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, integravimo į visuomeninį gyvenimą ir į darbo rinką Lietuvoje susiduriama su nepakankamu už tai atsakingų institucijų veiklos koordinavimu, objektyvios informacijos pateikimu ir pritaikymu minėtai visuomenės daliai. Todėl būtina užtikrinti efektyvią ir nuolat veikiančią komisiją, kurios veiklos tęstinumas nepriklausytų tik nuo politinės valios.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Monika, aš norėjau paklausti. Sakykite, ar, jūsų manymu, nesusidarys precedentas, kad nuolatinėmis komisijomis panorės tapti ir visos likusios Seimo komisijos, nes dabartinė logika, na, tokios, kurios buvo priskirtos nuolatinėms, tai jos išskirtinai atlikdavo tam tikras specifines funkcijas, kurių neatlikdavo kiti padaliniai: Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. O Neįgaliųjų teisių komisija tarsi kitos srities nagrinėja klausimus ir aprėpia, žiūrint į Žmogaus teisių komitetą, į Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Tai viena klausimo dalis.
O kita klausimo dalis, ar iš tiesų nesvarstytumėte pavadinimą šiek tiek pakoreguoti apskritai tos komisijos, nes dabar atrodo, kad Žmogaus teisių komitetas yra šiek tiek priešpriešinamas Neįgaliųjų teisių komisijai, na, tarsi žmogaus teisės apimtų visus žmones, visas socialines grupes ir jų teisių gynimą, juo labiau kad ir kitos Statuto pataisos, kurios bus pristatytos, taip pat numato apimti…
PIRMININKAS. Laikas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). …ir neįgaliųjų teisių gynimą?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Žmonių su negalia politiką kuruoja, kaip jūs sakote, ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ir Žmogaus teisių komitetas, tačiau reikia pripažinti, kad praėjus 30 metų situacija yra tokia, kad patys žmonės su negalia jau braunasi į Seimą neapsikentę ir nesulaukę pakeitimo. Kiek aš buvau Socialinių reikalų ir darbo komitete, kaip ir savo šioje kadencijoje, aš nepasakyčiau, kad žmonių su negalia klausimai ten buvo labai nagrinėjami, tiesą sakant. Ši komisija yra be galo reikalinga, jos laukia žmonės su negalia ir žmonių su negalia artimieji, kurie šiandien slaugo, prižiūri, nesulaukia pagalbos ir negali dirbti, praranda savo psichinę sveikatą ir galiausiai patys tampa socialinės rūpybos subjektais.
Antro klausimo nepamenu, atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerbiamas Linge, gal galite priminti antrą klausimą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tiesiog dėl pavadinimo, kad ir Neįgaliųjų reikalų komisija, pavyzdžiui, neatrodytų, na, be to teisių atkartojimo ir supriešinimo su jau esamu komitetu?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Na, pavadinimą tikrai reikėtų keisti į Žmonių su negalia teisių komisiją, aš taip pasakyčiau, ir šiandien tai yra labiausiai priimtinas žmonėms su negalia terminas ir supratimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Išties kolega M. Lingė tokių neblogų pastabų pasakė ir išties palieka precedentą ir kitoms komisijoms atsirasti, kad būtų įteisintos nuolatinės komisijos. Tarkime, Savižudybių ir smurto prevencijos komisija, kuri išties turi daug darbo, ir kai dėl smurto ir savižudybių Lietuva vis dar Europoje yra viena iš pirmaujančių, ko gero, ją būtina taip pat restruktūrizuoti. Aš tik noriu pasakyti, kad ateinantis kitas Seimas, kitos valdžios turi teisę keisti Statutą ir tą nuolatinį vėl panaikinti. Jūsų ketinimai tikrai yra geri, aš juos palaikysiu, nes dabar yra aktualu tiesiog. Tai tiek. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ačiū. Aš manau, kad žmonės su negalia laukia to ir tai būtų labai aiškus ir geras Seimo gestas ir žinutė Lietuvos žmonėms su negalia, kad mes vis dėlto atsisukame, girdime ir kažką darysime. Aš manau, kad taip.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už norėtų kalbėti T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, neįmanoma idealiai paskirstyti Seimą pagal mūsų domėjimosi ir kuravimo sritis, tikrai auksinio recepto nėra. Vieniems reikia darnaus vystymosi komisijos, mes praeitą kadenciją įkūrėme tokią, bandėme ten sutelkti tam tikrą tarpinstitucinę kompetenciją ir bandėme žiūrėti į valstybės strateginį vystymąsi iš maksimaliai nešališkos žinybos taško. Ši dauguma įkūrė Ateities komitetą. Turbūt sutiksite, kad bet kuri mūsų veikla yra susijusi su ateitimi, nes politika yra tam, kad darytų pokyčius.
Akivaizdu, kad darbas su neįgaliųjų reikalais, su neįgaliųjų teisėmis atima labai daug mūsų laiko, pastangų ir tai yra labai svarbus darbas. Todėl nuolatinė komisija Seime yra būtina, visiškai prasminga ir niekaip nedubliuotų komitetų darbo, nes mes, Seimo nariai, laisva valia susiburiame į grupę, kuri skiria tam papildomai dėmesio.
Aš praeitoje kadencijoje esu dalyvavęs keliuose šios komisijos posėdžiuose, man atrodė, kad tai yra tikrai labai prasminga veikla, ir bijoti to dubliavimosi tikrai nereikėtų – niekas Seimo komiteto vaidmenų nesumenkina. Daugiausia galutiniai sprendimai vis tiek priimami komitetuose, bet kai komisijos tą parengiamąjį darbą padaro gerai, ir komitetams darbas palengvėja, todėl aš raginu balsuoti už ir neabejoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man tikrai ne mažiau rūpi, kad žmonėms su negalia svarbūs klausimai būtų kuo greičiau sprendžiami, bet priėmus šią Statuto pataisą niekas nepasikeistų. Mes tiktai sudarkome dabartinį Seimo statuto vaizdą toje dalyje, nes iki šiol Statute buvo įrašytos tos komisijos, kurios yra sąlygotos atskirų esamų įstatymų: yra Antikorupcijos įstatymas, kuris numato tokią komisiją, yra tokia komisija įrašyta Statute, yra Peticijų komisija, kurią numato Peticijų įstatymas, yra Etikos ir procedūrų komisija, kurią jau pats savaime numato mūsų Seimo statutas, yra Kriminalinės žvalgybos komisija, kurią numato Kriminalinės žvalgybos įstatymas. Bet, kaip žinome, yra jau daugelio kadencijų tradicija, kad Seime kadencijos pradžioje yra įkuriama ir daug daugiau komisijų, kuriose numatytiems nagrinėti klausimams Seimo nariai teikia svarbą.
Taip, atsirado Neįgaliųjų komisija, čia reikia dėkoti J. Džiugeliui, aš manau, kad ji ir toliau tikrai bus. Kita vertus, nereikėtų galvoti, kad jeigu mes ją įrašysime į Statutą, bus kokia nors garantija, kad ji išliks net Seimo nariams, sakykim, kurioje nors būsimoje kadencijoje jos nenorint.
Prisiminkime, kaip buvo su Migracijos komisija. Lygiai taip pat sureikšmintai buvo įrašyta praėjusioje kadencijoje Migracijos komisija. Kai šioje kadencijoje nuspręsta jos atsisakyti, ji buvo išbraukta ir iš Seimo statuto. Aš siūlau neužsiimti tokiais beprasmiais formalumais, nes mes tikrai iškelsime klausimą dėl kitų komisijų, ar jos kuo nors mažiau reikšmingos ir nusipelniusios, kad jų nėra Statute. Tai ir Priklausomybių prevencijos, ir Jaunimo ir sporto, ir taip toliau, ir kitos komisijos. Tikrai gerbiu autorės užsidegimą dirbti šioje srityje, bet aš siūlyčiau ramiai pagalvoti, kad nereikia dėl to pildyti Seimo statuto.
PIRMININKAS. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kita vertus, poniai Monikai siūliau pagalvoti: jeigu taip atsitiktų, kad jūs taptumėte Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininke, galbūt tai lemtų, kad nebereikėtų tokios komisijos, nes aš neabejoju, kad visi žmonės su negalia tikrai eitų pas jus, kaip pas komiteto pirmininkę.
PIRMININKAS. Laikas, labai dėkui. Kadangi buvo pasisakančių ir už, ir prieš, matyt, bendro sutarimo nebus. Todėl dėl siūlomo projekto balsavimas tam numatytu laiku.
16.43 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359. Pranešėjas – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami kolegos, Seimo statuto 70 straipsnio redakcija buvo priimta ir galioja dar nuo 1999 metų. Poreikį patikslinti Seimo statuto 70 straipsnyje apibrėžtas Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptis paskatino siekis tiksliau ir išsamiau apibrėžti komiteto veiklą taip, kad Seimo statute būtų atspindėtos komiteto veiklos sritys, kuriose komitetas faktiškai ir veikia.
Įstatymo projektu siekiama, kad Seimo statuto 70 straipsnyje apibrėžtos komiteto veiklos sritys pirmiausia atspindėtų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį, įtvirtinantį asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas dėl lyties, rasės, tautybės ir kitais Konstitucijoje nustatytais pagrindais, o taip pat Lietuvos Respublikos ratifikuotuose tarptautiniuose dokumentuose įtvirtintas žmogaus teises ir laisves, jų visumą.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje Seimo statuto 70 straipsnio redakcijoje minimi tautybių santykio gerinimo klausimai, išskiriant juos iš kito žmogaus teisių ir laisvių konteksto, ir tai neatspindi žmogaus teisių apsaugos nedalomumo principo. Seimo statuto 70 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose apibrėžtos komiteto veiklos sritys siejamos išskirtinai su Seimo kontrolierių įstaiga, nors po galiojančios 70 straipsnio redakcijos priėmimo 1999 metais Seime buvo įsteigtos ir kitos žmogaus teisių ir laisvių apsaugą užtikrinančios institucijos, kurių parlamentinę kontrolę kaip tik ir vykdo Žmogaus teisių komitetas. Aš asmeniškai kaip komiteto pirmininkas ir komiteto nariai tikimės, kad įstatymo projektu tiksliau apibrėžus komiteto veiklos sritis, jos atitiks realią komiteto veiklą, svarstomų klausimų pobūdį. O tai, tikėtina, turės įtakos didesniam visuomenės pasitikėjimui komiteto veikla, komiteto veiklos produktyvumu bei efektyvesne žmogaus teisių ir laisvių apsauga.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pasiūlymą 70 straipsnio 2 punkte nevardinti konkrečių žmogaus teisių ir laisvių, jas grupuoti. Taip pat kalbėjausi su kitų komitetų pirmininkais, jie atkreipė dėmesį, kad Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys turi būti apibrėžiamos atsižvelgiant ir į kitų komitetų veiklos sritis, vengiant bet kokio dubliavimosi. Sutinkame, kad šie pasiūlymai yra verti platesnės diskusijos, ir įsipareigojame projekto svarstymo metu pagrindiniame komitete suderinti tokią Statuto 70 straipsnio 2 punkto formuluotę, kuri būtų priimtina visoms suinteresuotoms šalims. Gerbiami kolegos, prašau jūsų palaikyti įstatymo projektą ir pritarti tolesniam jo svarstymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti užsirašė net 12 Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs tikrai susirašėte nemažai punktų, ką norėtumėte svarstyti, ir pasaulio lietuvių, ir su negalia, ir kitus dalykus, faktiškai galima rašyti dėl žmogaus teisių visus komitetus. Bet tikrai bus… Iš tikrųjų neprašausite, nes ir Biudžeto ir finansų komitete gali būti nelygių dalykų, nes ten ir finansiniai koeficientai dėliojami, ir taip toliau. Čia galima žiūrėti ir žiūrėti. Toks surašymas faktiškai suponuoja, kad vos ne visus klausimus turėtumėte imti savo komitete, jeigu jau ne kaip pagrindinis, tai kaip papildomas. Ar suspėsite dirbti? Bet ar ne geriau būtų vis dėlto ne susirašyti, o paprasčiausiai sekti, stebėti situaciją, reikalui esant tuos įstatymų projektus kiekvienas komitetas gali imti ir taip dalyvauti, svarstant tuos įstatymų projektus. Bet dabar iš tokio surašymo galime sakyti, kad faktiškai kaip papildomas komitetas jūs turėtumėte imti viską. Ar suspėsite? Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Tik norėčiau patikslinti, kad visos šios sritys ir visos šios temos – jau faktiškai komitete svarstomi klausimai šiomis temomis, todėl mes nieko papildomai nesukuriame, o tik aprašome faktinę padėtį. Pavyzdžiui, įdomu, kad jūs paminėjote pasaulio lietuvių, arba lietuvių, gyvenančių užsienyje, reikalus. Ši tema jau buvo numatyta ankstesnėje 70 straipsnio redakcijoje, 7 punkte. Vėlgi nieko naujo nekuriame, tik kodifikuojame, kas yra svarstoma šiandien.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi D. Kepenis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, komiteto pirmininke, už pristatymą. Vis dėlto norėčiau pasiteirauti dėl nuostatų. Kaip jūs ir pats savo kalboje pastebėjote, yra sričių, kurios jau patenka po kitų komitetų apibrėžtimis, – vaiko teisės, šeimos gyvenimas ir taip toliau. Jeigu formuluotė būtų dėl nediskriminavimo, tarkim, dėl negalios ir taip toliau, būtų daugiau aiškumo šioje vietoje. Galbūt jūs galėtumėte patikslinti, ką turite omeny, konkrečiau, kokias sritis kuruos komitetas – vaiko teisių, žmonių su negalia, privataus ir šeimos gyvenimo? Turint mintyje, kad tikrai visuomenėje yra nemažai susipriešinimo dėl tos pačios lyties žmonių gyvenimo kartu, dėl partnerystės, dėl jūsų anksčiau teiktų iniciatyvų, norisi išsklaidyti bet kokias abejones, kad bandoma judėti tik viena kryptimi, vienpusio eismo keliu, kaip sakant. Gal galėtumėte patikslinti, kokias konkrečiai sritis ketinate nagrinėti ar spręsti Žmogaus teisių komitete, atsižvelgdami į mano minėtas nuostatas?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiama kolege, už puikų klausimą. Visos išvardintos temos, tikriausiai kalbame apie Seimo statuto 70 straipsnio 2 dalį, yra nagrinėjamos ir komitete vertinamos būtent per žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo prizmę.
Kalbant apie vaiko teisių klausimus, niekas neneigia, kad tai yra daugiausia socialinės politikos klausimas, tačiau Žmogaus teisių komitetas atlieka Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucijos parlamentinę kontrolę ir būtent šie klausimai ten ir nagrinėtini.
Kalbant apie žmonių su negalia teises, ilgą laiką tai buvo suvokiama išimtinai kaip socialinės politikos klausimas. Aš esu įsitikinęs, kad žmonės, turintys skirtingą (…), yra taip pat ir žmogaus teisių subjektai.
Kalbant apie privatų ir šeimos gyvenimą, šią temą interpretuoju pagal Konstitucijos 22 straipsnį, kuris užtikrina besąlygišką apsaugą tiek privataus, tiek šeimos gyvenimo, kad kiekvienas žmogus nepatirtų jokio neproporcingo ir nereikalingo kišimosi tiek į privataus, tiek į šeimos gyvenimo sritį. Tai būtent taip, kaip yra suvokiami žmogaus teisių klausimai tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, ta apimtimi Žmogaus teisių komitetas tuos klausimus ir nagrinėja.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Kepenis. Primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu paklausti, gerbiamas Tomai Vytautai. Štai Teisės departamentas padarė išvadą, nurodė nemažai punktų, jis mano, kad jie dubliuojami, apibrėžiant komiteto veiklos sritis siūlo atsisakyti nurodyto dubliavimo ir konkrečių žmogaus teisių ir laisvių vardijimo, juolab kad jos vis tiek negalėtų būti išvardytos išsamiai.
Sakykite, jeigu nepavyktų tų pataisų padaryti, kokie klausimai, kurie anksčiau buvo sprendžiami ir nepavyko jų išspręsti, jūsų nuomone, liktų neišspręsti, galbūt dabar jie taip pat bus neišspręsti, jeigu nebus šitų pataisų, kurias jūs siūlote? Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kalbant apie tą pačią 70 straipsnio 2 dalį, manau, labai svarbu neįtvirtinti baigtinio nagrinėjamų temų sąrašo. To ir siekiama projektu numatant, kad komitete svarstomi ir kiti su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimu susiję klausimai.
Teisės departamento išvada, kaip ir minėjau dar pristatymo metu, iš tiesų verta platesnės diskusijos, galimas tam tikras įvardintų temų grupavimas, tačiau man atrodo, kad tai yra ne tik teisės technikos, bet ir politinių prioritetų dalykas. Sutinku su Teisės departamento išvada, kad lyčių lygybės klausimas yra pilietinių ir politinių laisvių užtikrinimo klausimas, tačiau aš labai norėčiau gyventi tokioje XXI amžiaus visuomenėje, kurioje lyčių lygybės klausimas, lyčių lygybės užtikrinimas būtų laikomas prioritetine Žmogaus teisių komiteto veiklos sritimi.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Bakas. Ruošiasi A. Sysas.
V. BAKAS (MSNG). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų visame pasaulyje, Europoje, sakysime, prioritetinis klausimas žmogaus teisių srityje yra žmogaus teisių užtikrinimas pandemijos laikotarpiu. Štai Europos Taryba praėjusių metų balandžio 7 dieną netgi parengė specialų rinkinį valstybėms. Jame kalbama apie žmogaus teisių užtikrinimą pandemijos laikotarpiu. Mes žinome, kad daugybės žmonių teisės, pavyzdžiui, teisė į sveikatos priežiūrą, yra pažeidžiamos, žmonės guli ligoninėse, jų negali aplankyti artimieji, negalią turintys žmonės negali išeiti iš namų, jų negali aplankyti artimieji, sakysime, dėl ekonominio nuosmukio, dėl to, kad žmonės praradę darbus…
PIRMININKAS. Laikas.
V. BAKAS (MSNG). Mano klausimas, ar Lietuvos Žmogaus teisių komitete bus kada nors svarstomas klausimas dėl žmogaus teisių užtikrinimo pandemijos laikotarpiu?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Tikrai sutikdamas su viskuo, ką pasakėte, manau, kad pandemijos metu yra labai apribota nemažai žmogaus teisių. Atsižvelgiant į mūsų visų siekiamą tikslą, kad mūsų visuomenė išeitų iš šios krizės ir galėtų būti užtikrinta visų mūsų gyventojų sveikatos apsauga, šie klausimai Žmogaus teisių komitete yra diskutuojami ir aptariami jau šiandien.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pirmininke, gal galėtumėte atsakyti ir paaiškinti, kodėl žmogaus teisėmis Seime domimasi kur kas labiau negu Seimo nario teisėmis? Ačiū. Prieš tai svarstant Statuto pataisas, kurios kalbėjo apie Seimo narių teises, kažkodėl niekas neklausdavo, o kai tik žmogaus teisės, tai jūs labai populiarus. Ačiū.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju, gerbiamas kolega, tikiuosi, dėl populiarumo nesivaržysime. Džiaugiuosi, kad šios kadencijos Seime apie žmogaus teises yra kalbama vis daugiau ir garsiau. O atsakydamas pajuokausiu, Seimo narys, matyt, irgi žmogus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Pone Raskevičiau, perskaičiusi šį jūsų projektą, tiesą sakant, nusišypsojau, pagalvojau, prie tokio, na, gana chaotiško ir nenuoseklaus sąrašo, kurį jūs pateikiate, labai dar tiktų įsipareigojimas sekmadieniais klausyti išpažinčių. O jeigu rimtai, ar tikrai verta Žmogaus teisių komitetui siekti sutelkti savo rankose tokią neproporcingai didelę teisėkūros klausimų svarstymo galią? Plačiąja prasme žiūrint, kiekvienas komitetas, svarstydamas savo srities klausimus, kuruojamus klausimus, turi atsižvelgti į žmogaus teises, tačiau tos sritys turi savo specifiką, reikalauja išmanymo. Ar jūs nemanote, kad paėmęs viską į savo jaunas, gležnas rankas tiesiog sumažinsite teisės aktų kokybę ir nukentės ne tik proporcingumas, pasidalijimas darbo sričių, bet ir kokybė?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju, gerbiama kolege. Tikriausiai atsakydamas pakartosiu tik tai, kad išvardintos temos atspindi temas, klausimus, kurie jau šiandien yra svarstomi Žmogaus teisių komitete. Pripažindamas ir gerbdamas kitų komitetų kompetenciją svarstomų klausimų lauke, manau, kad svarstant tuos klausimus ir Žmogaus teisių komitete teisėkūros iniciatyvos gali būti tik praturtinamos įvairiomis perspektyvomis, o ne ribojamos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi.
Dėl motyvų už kalbėti norėtų J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš matau, kad ir kaip būtų gaila, iš kai kurių pasisakymų ar pavartotų žodelių, kad yra tęsiama tai, kas buvo suorganizuota čia visuomenei su įvairiomis tomis peticijomis, kai mes nežiūrime į turinį, o kaip nors atakuojame konkrečią asmenybę. Aš sakyčiau, jeigu ramiai pasižiūrėtume į pateikto projekto turinį, tai tikrai čia yra gana nuosekliai ir teisiškai raštingai surašytos galimos Žmogaus teisių komiteto veiklos sritys. Na, galbūt vieną kitą detalę reikėtų pataisyti. Aš, pavyzdžiui, išbraukčiau privatų, kaip čia parašyta, privatų ir šeimos gyvenimą, gal čia kokių nors žmogaus teisių reikalų per daug nereikėtų ieškoti, bet kitos sritys tikrai, man atrodo, logiškai išvardintos – ir tautinių mažumų, ir žmonių su negalia, ir vaiko teisių, vaikai irgi žmonės, žmogaus teisių aspektu tie klausimai, aš manau, turi būti.
Tikrai siūlyčiau ramiu, objektyviu žvilgsniu pažvelgti į pateikto projekto turinį ir kviečiu pritarti, nes manau, kad šiandien surašytos Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys yra ganėtinai pasenusios. Jos turbūt jau labai seniai, galbūt prieš 20 metų, surašytos ir tikrai reikia pataisyti, patobulinti. Manau, jeigu kam nors užkliūva atskiri žodžiai, punktai, tai tuos dalykus galima pataisyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, aš siūlau nepritarti nekokybiškai parengtam projektui, o Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui siūlyčiau perskaityti Teisės departamento išvadą. Ji iš tiesų yra triuškinanti ir Teisės departamentui neatrodo, kad sritys čia išvardintos logiškai ir nuosekliai. Todėl įtarti dėl kokių nors asmeniškumų yra tiesiog naivu, reikėtų pasižiūrėti į teisės akto kokybę.
Man, pavyzdžiui, nepatinka, kad Laisvės partija nuolat teikia, išmeta kaip triušį iš fokusininko kepurės kokias nors idėjas, kurios paskui pasirodo visiškai netinkamos. Kiekvienam iš mūsų pasitaiko ką nors nekokybiško parengti, bet kai tai tampa sistema ir kai taip globėjiškai žiūrima į jaunąjį partnerį, visiškai nekritiškai leidžiant jam išsidirbinėti, atleiskite, čia jokių asmeniškumų nėra. Mes esame Seimas, mes ne vaikų darželis. Jeigu yra parengiamas nekokybiškas įstatymas, kurį net Teisės departamentas, taip sakant, sunešioja, tai nebūkime juokingi. Tegul ateina gerbiamas T. V. Raskevičius su kokybiškai pateiktu teisės aktu ir tada priimsime.
Kadangi man dar liko laiko, tai aš noriu pasakyti, kad žmogaus teisėmis užsiima daugybė rimtų tarptautinių institucijų, ir ten yra nusistovėjusi praktika, kad būtent tas sritis nagrinėja žmogaus teisių institucijos, tuos įstatymus, kurie iš esmės gali paveikti žmogaus teisių padėtį valstybėje, bet ne kiekvieną atskirą sritį, net dėl užsienio lietuvių ir panašiai. Netgi tokia impozantiška mano vieno kolegos figūra, kuri dabar atsistojusi dešinėje replikuoti, mano nuomonės negali pakeisti, todėl aš siūlau Seimo nariams nekreipti dėmesio ir balsuoti prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kaip suprantu iš pasisakymų, bendro sutarimo nebus, todėl balsavimas dėl siūlomo projekto tam numatytu laiku. Per šoninį mikrofoną A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū vaikų darželio auklėtojai už dėmesį mano figūrai. Labai ačiū, jūsų figūra daug gražesnė, sutinku. Kita vertus, jeigu jūs dar kiek nors susigaudytumėte apie žmogaus teises, dar geriau būtų. Bet norėjau atkreipti dėmesį, kad tai nėra T. V. Raskevičiaus projektas, tai yra Žmogaus teisių komiteto projektas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kaip ir minėjau, apsispręsime dėl siūlomo projekto balsavimo metu.
17.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 49, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-375 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-16 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto kai kurių straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu projektas Nr. XIVP-375. Pranešėjas – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau pristatyti Statuto pataisą, susijusią su tarpparlamentinių ryšių grupėmis. Kaip Seimo Teisės departamentas pastebėjo dar 2012 metais, iš esmės Seimo statute nėra jokių nuostatų, kurios reglamentuotų tarpparlamentinių ryšių grupes. Mes nekalbame apie parlamentines grupes. Kiekvienas Seimo narys gali steigti grupes dėl kokios tik nori temos, tačiau kai kalbama apie tarpparlamentines grupes, tarpvalstybinius santykius, deja, kartais būtų konfliktų. Kartais mes kuriame tarpparlamentines grupes, mes jų dabar turime 39, su tarpusavyje konfliktuojančiomis valstybėmis. Kartais būna Seimo narių iniciatyvų sukurti tarpparlamentinę grupę su neegzistuojančiais dariniais, pavyzdžiui, buvo istorinių karų dėl tokios tarpparlamentinės grupės sukūrimo su Kalnų Karabachu, kur neseniai vyko karas. Statute nėra jokių nuostatų, kad Užsienio reikalų komitetas galėtų tarti savo rekomendaciją ir savo žodį. Visi šitie konfliktai, kurie kildavo Seime tarp įvairių grupių, iš esmės iki šiol buvo sprendžiami Seimo valdyboje, Seimo valdybos nutarimu. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, kol kas paprotiniu būdu mes taip ir darome, prieš skelbiant tokios tarpparlamentinės grupės kūrimą yra atsiklausiama Užsienio reikalų komiteto nuomonės, tačiau tai nėra įtvirtinta Statute, nėra tokios nuostatos.
Taigi bandydami turėti tą vieningą užsienio politiką, suderintą su mūsų visos valstybės ir Vyriausybės vykdoma užsienio politika, kuri atitiktų tarptautinę teisę ir kad tos grupės veiktų tiktai su valstybėmis, kurios turi nuolatinius gyventojus, apibrėžtą teritoriją, Vyriausybę, galimybę užmegzti santykius su valstybėmis, tai yra valstybėmis, su kuriomis mes patys turime diplomatinius santykius, mes siūlome šiuos Statuto pakeitimus, kad galų gale mes teisės lygiu sukurtume tvarką ir taisykles, kurioms patys neprieštarautume. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad aš nesu pirmas Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kuris tai siūlo. Tai siūlė ir profesorius B. Juodka, ir ambasadorius J. Bernatonis. Deja, dėl įvairių interesų, dėl to, kad kartais parlamentarai atstovauja, kaip minėjau, konfliktuojančioms valstybėms, kartais yra tam tikras interesas, pripažinkime, paturistauti, nuvažiuoti į vieną kitą valstybę, kuriose yra režimai, kurių parlamentų mes net nepripažįstame, tai sukelia ir reputacines krizes, tai sukelia ir konfliktus užsienio politikoje, ko mes, kaip maža valstybė, negalime leisti.
Visi kiti pakeitimai, kurie čia yra siūlomi, iš esmės šiuo metu de facto galioja, tik mes kai kur siūlome palengvinti tą bendradarbiavimą, neprašome ataskaitų du kartus per metus, kaip šiuo metu darbo grupė, bet tik vieną kartą ir tik esant reikalui. Jeigu iškyla būtinybė ar kokia tarptautinė problema, mes paprašome su ta tarpparlamentine darbo grupe pasikalbėti Užsienio reikalų komitete ar prireikus, kartais grupės pačios prašo, teikiame rekomendacijas. Neseniai dirbome su Armėnija ir Azerbaidžanu. Kiekvienas turi savo istoriją, kiekvieno pusėje gali būti tiesa, bet mes ieškome tos bendros tiesos, nes teks dirbti su visu Kaukazu, kad ir kiek ten tų prieštaravimų būtų.
Tikrai labai siūlau bendru sutarimu visuotinai pritarti, nes tai mums galų gale leis vieningai vykdyti užsienio politiką visais lygiais, visų tarpparlamentinių darbo grupių lygiu ir derinant su visais komitetais, kiek tik jų yra Seime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti užsirašė net penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, mes jau šiek tiek diskutavome prieš tai, bet tai vėlgi pasitikėjimo klausimas. Šiandien visi Seimo nariai lygūs, komitetai yra lygūs, o jūs siūlote, kad Užsienio reikalų komitetas būtų šiek tiek lygesnis, nes reikės derinti ir gauti rekomendacijas. Mano klausimas ne dėl to, kokias rekomendacijas jūs duosite. Ar nebus taip, kad pasikeitus Seimo daugumai jūs gailėsitės pateikęs šitas pataisas? Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Priešingai. Dabar aš jums pacituosiu ponios L. Graužinienės, kuri tuo metu buvo Seimo Pirmininkė, 2014 m. gegužės 16 d. valdybos posėdžio išrašą. Pasakyta: tol, kol nebus priimtos atitinkamos Seimo statuto pataisos, Seimo Pirmininkas Seimo posėdyje neskelbia iniciatorių sudarytos grupės teikimo, kol nėra Užsienio reikalų komiteto išvados. Tai buvo ponios L. Graužinienės laikų dokumentas. Mes kol kas, tiesą pasakius, juo ir vadovaujamės, neturėdami tam tokių teisinių įgaliojimų. Pasikeis valdyba, pasikeis pirmininkai, mums visiems to reikės, mums visiems reikės tos tvarkos, ar mes būsime pozicijoje, ar opozicijoje, valstybės užsienio politiką mes vykdome vieningai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjui. Užsienio politika, kaip ir krašto apsauga bei nacionalinis saugumas, yra tos sritys, kur reikia ypatingo jautrumo, susikalbėjimo, tarppartinio susikalbėjimo ir komunikacijos. Todėl aš labai pritariu ir suprantu, dėl ko tokios iniciatyvos reikia, ir perskaičiau visus su tuo susijusius dokumentus. Bet noriu, kad ir mano kolegoms būtų aišku. Ar galite kaip dabartinis Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pateikti konkrečių pavyzdžių, kurių tarpparlamentinių ryšių grupių iniciatyvoms jūs siūlytumėte nepritarti komitetui?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, istoriniai faktai yra dėl Kalnų Karabacho. Ir ačiū Dievui, kad tada neįkišome savo trigrašio į beįsisukančio karo sūkurį. Bet buvo ir kitų, aš nelabai norėčiau minėti tų istorijų, bet buvo daug ginčų net ir praeitame Seime, pavyzdžiui, ar reikia tarpparlamentinių ryšių su Baltarusijos parlamentu grupės. Padarėme viską, kad tokios grupės nebūtų, nes mes nepripažįstame to parlamento. Ten nėra rinkimų, nėra parlamento. Bet buvo ginčų.
Tiesą pasakius, net ir čia, šiame Statute, mes sakome, gali būti taip, kad vis tiek Užsienio reikalų komitetas stovės vienoje pusėje, o grupė kitoje pusėje. Galutinai spręs Seimas. Čia pasakyta, dauguma Seimo narių balsų. Jeigu vis dėlto mes imsime ir nuspręsime pripažinti vieną ar kitą iki šiol nepripažintą darinį, tai jau bus, aišku, didžiulis posūkis mūsų užsienio politikoje. Tačiau niekas negali atimti iš kiekvieno Seimo nario ir daugumos tokios teisės. Nusilenksime tokiai nuomonei, bet bent jau bus sukurtas ginčų sprendimo mechanizmas, kurio iki šiol nėra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Iš esmės pranešėjas jau atsakė į mano norimą užduoti klausimą, kas būtų tokiu atveju, jeigu Užsienio reikalų komitetas rekomenduotų tokios grupės nesteigti. Ačiū už atsakymą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas komiteto pirmininke, kadangi nelabai girdisi, gal jau buvo paklaustas klausimas, bet tokia patirtis ir iš praeitos kadencijos, ir dar ankstesnės kadencijos, kai mes laisva ranka kurdavome, burdavome grupes čia, Seime, su Kalnų Karabachu, su Padniestre, tokio dalyko gal nebuvo, bet iš esmės teoriškai yra įmanoma, Abchazija, Osetija, tai iš esmės iššūkis Moldovos teritoriniam vientisumui, Sakartvelo teritoriniam vientisumui. Jeigu gerai suprantu, jūsų Užsienio reikalų komiteto pataisos tokį filtrą padarytų: prieš paskelbiant apie tokios grupės susikūrimą, mes galėtume gauti ekspertinį vertinimą, o tai atitinka nacionalinius interesus ir visą tarptautinių santykių logiką. Aš gerai suprantu?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Visiškai taip, nes paprastai Užsienio reikalų komitete dirba žmonės su tam tikra diplomatine patirtimi. Ambasadorius A. Vinkus, ambasadorius J. Bernatonis – yra žmonių, kuriems tie dalykai artimi, kurie skaito, kurie žino. Kartais prieina koks ambasadorius, pasiūlo Seimo nariui gražią idėją, bet Seimo narys nežino, kad tos valstybės galbūt net neegzistuoja ar ji kariauja, bet kartais tie siūlymai būna dėl efektyvumo. Pavyzdžiui, šiame Seime buvo siūlymų su kiekviena Šiaurės šalimi įsteigti po vieną darbo grupę, bet tai yra šeima. Praeitame Seime galiojo toks paprotys, kad mes su Šiaurės šalimis kaip su vienu kūnu bendraujame, nes mes esame šeima, ir tai yra efektyviau. Taip ir buvo padaryta – įsiklausyta į Užsienio reikalų komiteto nuomonę.
Taip pat dėl Balkanų šalių buvo pradėta steigti atskiras grupes su kiekviena šalimi, sutarėme, visi kartu padiskutavę (ponia L. L. Andrikienė vadovauja tai grupei), kad geriau dirbti su visu regionu, nes jis visas šiuo metu dalyvauja Europos Sąjungos ir NATO plėtros procesuose. Dėl to efektyvumo čia kartais net ne apie konfliktus kalba, bet kartais būna ir liūdnų atvejų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Minėjote, kad, atrodo, nuo 2012 metų kalbama apie tas grupes. Ar nėra taip, kad nebūtų konflikto tarp prezidentūros, nes tuo metu buvo D. Grybauskaitė, ir buvo išvengta, kad užsienio politikai atstovauja prezidentūra, dabar yra kitas Prezidentas. Ar čia nėra kokių nors sąlyčio taškų su tuo? Žinome tam tikrų nesutarimų, susijusių su užsienio politika ir jūsų vizitais Sakartvele ir panašiai. Ar nėra tai, dėl ko tos užuominos čia taip atsiranda? Bet su pagarba jūsų komitetui, dėkui, kad atstovaujate. Ačiū.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tikrai manau, kad visi Lietuvos Prezidentai – buvę, esami ir būsimi, pasirašytų šias pastabas, nes būtent Prezidentui to vieningumo labiausiai ir reikia. Kai Seimas pradeda peštis tarpusavyje dėl užsienio politikos, yra blogiausia bet kokiam Prezidentui, nes mes esame maža šalis ir paprastai efektyvūs tik tada, kai veikiame vieningai ne tik šalyje, bet ir, aišku, regione, ir sutelkę sąjungininkus. Kiekvienas Lietuvos Prezidentas tai pasirašys.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, ambasadorius Žygimantas pristato ne tik savo, bet ir visų mūsų, turinčių kad ir nedaug patirties, kai kas daug patirties užsienio reikaluose, nuomonę. Šioje srityje visi turime dirbti vieningai ir kryptingai. Yra sakoma, kad kiekvienas, nuvažiavęs į užsienio valstybę, kuria savo valstybės įvaizdį. Kaip sakoma medicinoje: žodis gydo, žodis kartais sudrumsčia ramybę. Lygiai taip ir diplomatiniame darbe. Kartais nuvežti vieną ar kitą poziciją, vieną ar kitą nuomonę, kuri būtų adekvati ir suderinta su Užsienio reikalų komitetu, yra labai būtina.
Kolegos Ž. Pavilionio siūlymus praėjusių kadencijų Seimuose, kaip jis pats sakė, jau teikė Vilniaus universiteto rektorius akademikas V. Juodka, teikė ambasadorius J. Bernatonis ir tik kelių balsų skirtumu nepavykdavo jų priimti. Susitelkime visi, gerbiamieji, padarykime darbą, ką mums pataria ir Seimo Teisės departamentas, ir visos buvusios Seimo valdybos. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pagarba Žygiui, jis puikiai moka kalbėti ir įtikinėti, tikrai lenkiuosi ir visiškai pritariu dėl tarpparlamentinių ryšių grupių. Ta diskusija tęsiasi ne vienerius metus. Bet kažkodėl niekas nepaminėjo Tibeto grupės, ji dažniausiai irgi būdavo diskusijų centre, daugelis jūsų kolegų į ją įsirašydavo ir teikdavo. Dėl šito galima sutikti.
Man labiau kelia nerimą kitos pataisos, kurios reglamentuoja parlamentinių asamblėjų darbą. Nelabai įsivaizduoju, pačiam teko vadovauti ir ESBO delegacijai, ir buvau jos nariu, ir buvau kitų delegacijų nariu, kaip vykstant diskusijoms parlamentinės asamblėjos metu reikės derinti vieną ir kitą poziciją su Užsienio reikalų komitetu. Matau, jeigu atsisakytume pataisų, kurios derina, reglamentuoja parlamentinių delegacijų darbą, tai dėl šito įstatymo galima pritarti. Bet, sakau, norima Užsienio reikalų komitetą padaryti lygesnį už kitus. Taip neturėtų būti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visus motyvus. Kaip suprantu iš pasisakiusių, bendro sutarimo nebus. Todėl apsispręsime dėl siūlomo projekto tam numatytu balsavimo metu.
17.16 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367. Pranešėjas – A. Bagdonas. Kol ponas A. Bagdonas ruošiasi, per šoninį mikrofoną – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai atsiprašau, norėjau kalbėti už. Kadangi pagal procedūras negalėjau, truputėlį vienas netikslumas, gerbiamas Algirdai. Kai jūs kalbate apie Tibeto grupę, tai yra parlamentinė grupė, nieko bendro su tarpparlamentiniais ryšiais. Tai yra kai mes kalbame apie Abchaziją, visa kita, tai čia jau tarpparlamentinės grupės su Sakartvelu ir Moldova. Reikėtų būti tiksliems. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą galimybę pristatyti. Sveiki, kolegos, noriu pristatyti jums Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-367. Projekto esmė. Lietuvoje yra daugiau kaip 34 tūkst. nevyriausybinių organizacijų, kurios nėra išlaikomos iš šalies biudžeto. Pagrindinis tikslas būtų, kad būtent šio sektoriaus atstovai turėtų galimybę gauti 1,2 GPM nuo jau sumokėto mokesčio. Valstybės kontrolės išvada numato, kad tokia praktika, kuomet biudžetinės įstaigos gaudavo finansavimą būtent iš GPM 1,2 %, yra ydinga, iš esmės formuojama bloga praktika. Numatant 1,2 % skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms būtų stiprinamas būtent šis sektorius, mes parodytume deramą požiūrį į nevyriausybininkus, kurie dažnai dirba ir neatlygintinai. Kviečiu visus palaikyti pateikimo stadijoje šias pataisas ir laukiu klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų užsirašė paklausti labai daug Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku. Ačiū, gerbiamas kolega, iš tikrųjų paaiškinimas jūsų trumpas ir daugmaž suprantamas. NVO kenčia, nes negauna lėšų, bet nėra turbūt garantijų, jeigu atimsime iš kitų lėšas, tai tos lėšos būtinai nueis nevyriausybinėms organizacijoms. Turbūt vis tiek idėja yra, kaip paskatinti pilietinę visuomenę. Iš tikrųjų pilietinė visuomenė yra svarbi, tačiau ji nebūtinai skatinama per nevyriausybines organizacijas. Yra ir mokyklos, jos priskiriamos prie biudžetinių įstaigų, darželiai ir kitos institucijos, kur tikrai tos lėšos panaudojamos gana efektyviai. Ar nemanote, kad lygiagrečiai su tuo projektu turėtų būti kokie nors pamąstymai, kaip kompensuoti tas lėšas, nes iš tikrųjų kai kada tose įstaigose, kurios priskiriamos prie biudžetinių, tai yra vienintelės lėšos, už kurias jos organizuoja renginius, didina pilietinį sąmoningumą, patriotiškumą ir taip toliau? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Iš tiesų šiek tiek daugiau nei 2 tūkst. biudžetinių įstaigų apeliuoja į tą 1,2 %. Jos gauna šiek tiek daugiau nei 3 mln. eurų per metus ir, mano nuomone, tai nėra labai didelės lėšos, kurių negalėtų gauti iš valstybės.
Šiek tiek plačiau kalbant, turbūt visos politinės partijos akcentavo, kad švietimas visiems yra prioritetas, ir aš tikiuosi, kad bus pasirašytas nacionalinis susitarimas, kuriame bus tinkamas finansavimas tiek darželiams, tiek mokykloms. O nevyriausybinis sektorius, kuris apeliuoja į 1,2 %, beveik 15 tūkst. organizacijų, ir gauna šiek tiek daugiau nei 12 mln., turės galimybę gauti šiek tiek daugiau lėšų, nes ypač šiuo metu, kuomet visos biudžetinės organizacijos, įstaigos yra išlaikomos iš biudžeto, verslui, kuris neturi galimybės veikti, taip pat yra skiriama parama, tačiau šiuo metu nevyriausybiniam sektoriui yra ypač sudėtinga išgyventi.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų kiekviena priemonė, skatinanti ir stiprinanti nevyriausybinį sektorių, yra sveikintina. Na, man kyla šiek tiek abejonių, ar dabar žmonėms turėtume uždrausti aukoti savo 1,2 % GPM darželiams ir, tarkime, paskatinti juos aukoti tas lėšas arba skirti tas lėšas gyvūnėliams (iš serijos). Galime apie tai diskutuoti. Pateikimo stadijoje, be abejo, aš pritarsiu šiam siūlymui.
Mano klausimas yra labai konkretus. Ar jūs skaičiavote, kiek maždaug, jeigu būtų priimta šita pataisa, nevyriausybinis sektorius galėtų gauti papildomai lėšų perskirstant 1,2 % GPM būtent iš biudžetininkų nevyriausybininkams? Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Aš visai neseniai jums pristačiau skaičius. Suma, kurią gauna biudžetinės įstaigos, būtų šiek tiek daugiau nei 3 mln. eurų. Bet aš manau, kad pagrindinis tikslas būtų parodyti nevyriausybininkams, kad jie yra svarbūs šioje valstybėje, kad mūsų požiūris į juos yra toks, kokio jie yra verti, nes jie sukuria tikrai labai daug pridėtinės vertės, neturėdami tam didelių finansinių išteklių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Ruošiasi L. Kukuraitis.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū pranešėjui už pristatytą iniciatyvą. Iš tiesų mintis, manau, yra tikrai pozityvi plačiau ir tikslingiau finansuoti nevyriausybinį sektorių, plėsti veiklos galimybes ir visa kita. Tačiau krūvoje ataskaitų mes matome, kad darželiai, mokyklos nėra pakankamai finansuojami, įvairi infrastruktūra, galimybės gerinti įvairius procesus stringa dėl nepakankamo valstybės finansavimo ir kartais tie 1,2 % GPM yra vienintelis šaltinis pagerinti vienus ar kitus dalykus. Dėl to neretai tėvai nusprendžia investuoti tiesiog į vaikų gerovę, procesų gerinimą, galų gale į vaikų ateitį.
Ar nemanote, kad reikėtų šitą iniciatyvą plačiau išdiskutuoti su visuomene, su valstybės institucijomis, kad išspręstume tas problemas, kurios vis dėlto egzistuoja ir kurių mes negalime paneigti?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo nare, už jūsų įžvalgas. Iš tiesų, jeigu po pateikimo jūs pritarsite šitam įstatymo projektui, aš manau, kad mes įtrauksime platesnę visuomenės dalį, nes būtent šita pataisa buvo išdiskutuota su nevyriausybinio sektoriaus atstovais. Noriu pabrėžti, kad mes siūlome nenumatyti galimybės gauti 1,2 %, bet mes nedraudžiame remti darželių, nedraudžiame tėvams nupirkti kamuolių ar kokios kitos įrangos ir palikti tą galimybę.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų pats siūlymas mažina galimą šios paramos gavėjų ratą, taip tikintis, kad dalis pereis į nevyriausybinių organizacijų sritį. Šiuo atveju gali nutikti taip, kad visuomenės tam tikra perskirstomoji galia mažėja, nes yra mažesnis ratas įstaigų, kurioms galima paskirti paramą. Tai dėl to. Jeigu būtų pritarta šiai nuostatai, ar jums neatrodo, kad siekiant išlaikyti tą balansą, kad visuomenės perskirstomoji galia išliktų panaši, ar neverta didinti kompensavimą, vadinasi, tą lengvatą, ne 1,2 %, kaip yra dabar, bet galbūt taikyti, kaip buvo anksčiau, 2 % tarifą, kuris buvo prieš mokesčių reformą, bet dabar jau didesne mokesčio verte, nes gyventojų pajamų mokestis yra 20 %, o tada buvo 15 %. Tai galbūt vieniems mažinant ir stiprinant nevyriausybines verta padidinti procentą nuo gyventojų pajamų? Kaip jūs tai vertintumėte?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Iš tiesų geras siūlymas ir aš tokiam siūlymui asmeniškai pritarčiau, kad gyventojai turėtų galimybę skirti ir didesnį procentą nuo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Taip pat noriu dar atkreipti dėmesį, kad nevyriausybinis sektorius kreipėsi į visuomenę keturis kartus dažniau, arba kreipėsi tiek organizacijų, kad gautų būtent tą procentą. Tai akivaizdu, kad šis sektorius yra labiau suinteresuotas gauti šią paramą negu biudžetinės įstaigos, kurios yra jau išlaikomos iš mūsų visų mokesčių mokėtojų lėšų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, iš vienos pusės, taip, 3 mln. atrodo ne tokia įspūdinga suma ir tikrai verta nevyriausybinių organizacijų paskatinimo, dėl to ir kurtas šis įstatymas ir mokestis. Žinome, kad neseniai, prieš keletą metų, profesinės sąjungos prasimušė dar tuos vadinamuosius 0,6 %, ir vien dėl to, kad negalėtų pretenduoti nevyriausybinės organizacijos. Bet, kita vertus, ne visos mokyklos ar darželiai veikia biudžetinių įstaigų statusu. Yra nemažai tokių, kur yra keli dalininkai ir jos veikia viešųjų įstaigų pagrindu. Taigi taip vėl būtų diskriminuojamos.
Kitas dalykas, kaip turbūt pastebėjo ir I. Kačinskaitė-Urbonienė, tikrai nemažai mokyklų turi ir nori, ir yra priverstos turėtų laisvųjų pinigų, kurie ateina iš gyventojų pajamų mokesčio, kad galėtų vykdyti ir neformalų ugdymą, ir kitus dalykus, būtinus jų poreikiams. Ačiū.
A. BAGDONAS (LF). Dėkoju už klausimą. Kolega, tikrai sutinku, kad kai kurios mokyklos ir darželiai prasmingai panaudoja gaunamas tas, nors ir nedideles, lėšas, žvelgiant į kiekvieną įstaigą, nes tik 2 tūkst. biudžetinių įmonių gauna tokią paramą. Ir bendras skaičius galbūt susidarytų apie 1,5 tūkst. vienai organizacijai. Bet, iš kitos pusės, yra ir tų blogųjų pavyzdžių, kai surenkamos lėšos panaudojamos neefektyviai, mokykla priperka kamerų ar dar sugalvoja kokius nors užkardus sustatyti, kad pašaliniai negalėtų ramiai pravažiuoti. Taigi yra ir gerų pavyzdžių, sutinku su jumis, bet kartu yra ir blogų pavyzdžių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Dėl motyvų už kalbėti norėtų L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš kviečiu palaikyti įstatymo projektą ir grįžti prie šios nuostatos sukūrimo pagrindų, tai yra sudaryti visuomenei galimybę stiprinti pilietinę visuomenę, perskirstant dalį sumokamo gyventojų pajamų mokesčio nevyriausybinėms organizacijoms, kaip ir buvo pirminė įstatymo idėja.
Nuo pat to momento, kai dalies mokesčio priskyrimas buvo atvertas ir biudžetiniam sektoriui, nevyriausybinis sektorius iš karto atsidūrė silpnesnėje pozicijoje kovodamas dėl šių pinigų, nes biudžetinės įstaigos turi stabilų finansavimą, institucinius resursus ir kartais institucinę galią surinkti šį mokestį iš savo klientų. Jeigu mes norime iš tiesų stiprinti pilietinę visuomenę, siūlau grįžti prie pagrindų ir net Seime svarstyti didesnio procento skyrimą, nes, deja, jau dešimtmetį procentas nesikeičia. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl motyvų prieš pasisako D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, pati įstatymo iniciatyva, aišku, yra graži, kalba apie pilietinės visuomenės skatinimą, tačiau tuo pat metu pasako, kad pilietinės visuomenės nariai, piliečiai neturi teisės ir galimybės nuspręsti, kam jie gali skirti savo paramą. Man atrodo, čia yra tam tikra dviprasmybė. Man atrodo, mes turime pasitikėti savo piliečių galimybe spręsti. Kitas dalykas, yra daug pavyzdžių, kurie parodo, kad tos pačios biudžetinės įstaigos, gavusios vieną arba kitą paramą iš savo bendruomenės narių, dažnu atveju taiko labai gražias iniciatyvas, tokias kaip dalyvaujamojo biudžeto ir visa kita, ir bendruomenė sprendžia, kur tie pinigai bus panaudoti tos bendruomenės veiklai vystyti.
Sutinku su gerbiamaisiais kolegomis, kurie taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu mes panaikinsime galimybę skirti tam tikroms įstaigoms ir paliksime tik nevyriausybinį sektorių, tai nieku gyvu nereiškia, kad pinigai bus perskirstomi tik nevyriausybiniam sektoriui. Kitas dalykas, jeigu mes jau kalbame apie paramą nevyriausybiniam sektoriui, tikrai būtų daug tikslingiau svarstyti galimybę sugrąžinti bent jau 2 % ribą, galimybę skirti savo pajamas būtent nevyriausybiniam sektoriui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų, norinčių pasisakyti dėl motyvų. Pagal pasisakymus suprantu, kad bendro sutarimo nebus, todėl nuspręsime dėl įstatymo projekto tam numatytu metu per balsavimą.
17.31 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-247 (pateikimas)
Kitas darbotvarkėje numatytas 2-18 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-247. Pranešėja – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums Labdaros ir paramos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, įtvirtintą įstatymo 13 straipsnyje, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę panaikinti paramos gavėjo statusą juridiniam asmeniui, kai paramos gavėjas nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo. Taigi šiuo metu įstatymas numato galimybę panaikinti paramos gavėjo statusą tik tada, kai veiklos arba metinės ataskaitos yra iš viso nepateikiamos. Visgi dažniau pasitaiko, kada nevyriausybinės organizacijos, nors formaliai ir pateikia metinių ataskaitų duomenis, bet neįvykdo visų aktuose numatytų jų turiniui keliamų reikalavimų, kitaip sakant, pateikia ne visus reikiamus duomenis. Todėl šiuo projektu siekiama įtvirtinti papildomą teisinę priemonę, kuri galėtų padėti pasiekti juridinių asmenų teikiamų metinių ataskaitų tikslumo, išvengti galimo tyčinio ne visų duomenų pateikimo. Siūloma numatyti Juridinių asmenų registro tvarkytojo teisę stabdyti paramos gavėjo statuso galiojimą tiems paramos gavėjams, kurie nors formaliai ir pateikė reikalaujamus metinių ataskaitų duomenis, tačiau neįvykdė visų teisės aktuose numatytų jų turiniui keliamų reikalavimų.
Atkreipiu dėmesį, kad šiuo projektu nėra sukuriama papildomų pareigų ir nedidinama administracinė našta nevyriausybinėms organizacijoms, o yra įtvirtinama priemonė, kuri leidžia pasiekti didesnio skaidrumo įgyvendinant jau galiojančius reikalavimus, įtvirtintus teisės aktuose.
Baigdama, kolegos, noriu padėkoti Ateities komiteto pirmininkui už nuolatines diskusijas, kurių metu ir gimė šitas projektas viename iš susitikimų su nevyriausybinėmis organizacijomis. Pačios nevyriausybinės organizacijos ir iškėlė tokį susirūpinimą, kad nėra duomenų, jie yra netikslūs, neatveriami ir dėl to išplaukia nesąžininga konkurencija.
Gerbiami kolegos, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą pateikimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų paklausti užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, aš iš tiesų irgi dalyvaudama Ateities komitete girdžiu tas diskusijas ir matau, pats tikslas sveikintinas ir gražus, daugiau skaidrumo, atvirumo visuomenėje ir nevyriausybiniame sektoriuje. Tačiau ar jums neatrodytų, kad Registrų centras ir specialistai, dirbantys su NVO sektoriumi, turėtų labiau konsultuoti, daugiau paaiškinti, daugiau paskatinti tinkamai pildyti deklaracijas, o ne kad mes įvestume lengvesnį statuso atėmimą. Yra tikrai pasitaikę atvejų, nes ne visai seniai įsigaliojęs tas įstatymo pakeitimas, kai žmonės nežino, kodėl jiems buvo panaikinta, tiesiog gal ne laiku padarė vieną ar kitą veiksmą. Ar mums nereikėtų ilgesnio pereinamojo laikotarpio ir stipresnio konsultavimo, pagalbos, o tik po to imtis kraštutinių priemonių dėl atėmimo? Koks būtų jūsų požiūris?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad mano pataisa tai nėra paramos gavėjo statuso atėmimas, mano pataisa yra paramos gavėjo statuso sustabdymas. Čia ir yra skirtumas. Yra skiriamos penkios dienos įspėjus, kad būtų galima susitvarkyti. Na, tikriausiai sutiksite, kad negali būti ataskaitos pavadinimas ir užrašoma: mums sekėsi gerai. Įstatymas numato prievolę ir tikriausiai ji turi būti įgyvendinta ir į visus reikalaujamus klausimus turi būti atsakyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš, gerbiama kolege, tik vieną patikslinimą norėčiau iš jūsų išgirsti. Jeigu po penkių numatytų dienų patikslinimui atsakymo nebus, o ateis po šešių, po dviejų savaičių ar po mėnesio, paramos gavėjo statusas bus atkurtas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jeigu bus patikslinti duomenys, pagal mano projektą, taip, paramos gavėjo statusas yra atkuriamas. Dėl penkių dienų iš tikrųjų galėtume diskutuoti, koks tas laikas galėtų būti tinkamas. Mano galva, ataskaita nėra kas nors labai sudėtinga, žinomas dalykas toms organizacijoms, kurios tai teikia, tai aš manau, kad penkių dienų pakanka. Bet galbūt, jeigu būtų kitų pamąstymų, būtų galima ir kitokį laiką nustatyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, manau, tikrai sveikintina idėja palengvinti Registrų centro darbuotojų naštą, sakykime, administruojant šešėlines organizacijas, kurios galbūt jau ir nelabai gyvuoja. Klausimas būtų toks. Ar žinote maždaug mastą, skaičių, kiek pernai, užpernai tokių organizacijų de facto yra registruota, bet jos jokios veiklos nevykdo ir apskritai nieko neteikia, jokių skaičių. Pritardamas norėčiau patikslinimo dėl tų organizacijų skaičiaus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dar kartą priminsiu, diskusijose Ateities komitete organizacijos pasisakė, kad mastai iš tikrųjų yra labai dideli. Nežinoma, kiek organizacijų iš viso yra, kokias viešąsias paslaugas jos teikia ir panašiai. Mastai yra tikrai dideli, bet skaičiaus nepasakysiu, nes paprasčiausiai mes nežinome, kiek jų nėra registruota.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama pranešėja, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų yra užsirašę kalbėti tik trys Seimo nariai ir visi už. Ar tikrai norėtumėte kalbėti, o galbūt galėtume nekalbėti ir galėtume pritarti įstatymo projektui po pateikimo bendru sutarimu, nes nematau užsirašiusių prieš? Nematau prieštaraujančių. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 11 diena. Galime pritarti? Galime. Labai dėkui.
Gerbiami kolegos, pereiname prie balsavimo dėl šiandien aptartų įstatymų projektų.
Darbotvarkės 2-2, 2-2.1 klausimai ir kiti lydimieji įstatymų projektai – dėl jų jau apsisprendėme bendru sutarimu.
17.39 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 60, 66 straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5370 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo kai kurių straipsnių ir V skyriaus šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5370. Balsavimas po pateikimo. Balsuojame.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 114, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 11 diena. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl darbotvarkės 2-4 klausimo jau apsisprendėme bendru sutarimu.
17.40 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-276 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-276. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 53, prieš – 22, susilaikė 40. Po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 66, prieš – 48. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
17.42 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-347 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-347. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 75, prieš – 3, susilaikė 40. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, siūloma svarstyti gegužės 11 dieną. Prašom. Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė per šoninį mikrofoną.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto vardu norėtume prašyti Vyriausybės išvados, kad įvertintų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti dėl Vyriausybės išvados bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti. Pritarta dėl Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu kaip pagrindinį skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą ir svarstymo datą – gegužės 11 dieną? Galime pritarti. Labai dėkui. Pritarta.
Darbotvarkės 2-7 klausimas. Jam buvo pritarta bendru sutarimu. Darbotvarkės 2-8 klausimas. Irgi buvome pritarę bendru sutarimu.
17.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-199 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-199. Balsavimas po pateikimo. (Balsai salėje) Atsiprašau, J. Džiugelis per šoninį mikrofoną norėtų. (Balsai salėje) Atsisako? Teisingai supratau? Teisingai. Tuomet dėl Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 243 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-199 balsavimas po pateikimo.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 70, prieš – 9, susilaikė 37. Projektui po pateikimo pritarta.
Darbotvarkės 2-10 ir 2-11 klausimams pritariame bendru sutarimu. Atsiprašau, dėl 2-9 klausimo kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 8 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Nematau prieštaraujančių. Labai dėkui.
Darbotvarkės 2-10 ir 2-11 klausimams jau pritarėme bendru sutarimu.
17.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-182 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-182. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 69, prieš – 6, susilaikė 39. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 17 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkui. Pritarta.
Dėl darbotvarkės 2-13 klausimo jau apsisprendėme. Bendru sutarimu.
17.46 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 803 straipsniu“ projektas Nr. XIIIP-2158(2). Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 71, prieš nėra, susilaikė 43. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Siūloma svarstymo data – birželio 17 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
17.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-359. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 46, prieš – 36, susilaikė 32. Nepritarta po pateikimo. Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 69, prieš – 44. Statuto projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
17.49 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 49, 68, 81, 130 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-375 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 kai kurių straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 811 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-375. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 118 Seimo narių: už – 77, prieš – 3, susilaikė 38. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstymo data – birželio 17 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui, pritarta.
17.50 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-367. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 65, prieš – 8, susilaikė 38. Projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas – Audito komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 11 diena. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiems siūlymams? Galime pritarti? Dėkui, pritarta.
Dėl 2-18 klausimo – dėl ponios A. Kubilienės projekto jau apsisprendėme, tik nepaskyrėme komitetų. Kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstymo data – gegužės 11 diena. Ar galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime, niekas neprieštarauja. Labai dėkui.
17.52 val.
Seimo narių pareiškimai
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Dėl pareiškimų užsirašė vienas Seimo narys – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami Lietuvos žmonės, Laisvės premijos laureatai, rezistentai, mokslo darbuotojai, istorikai, katalikų pasaulio bendruomenės, kolegos. Kadangi Seimo Pirmininkė šiandien įtraukė į darbotvarkę, kad ketvirtadienį būtų dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus profesoriaus A. Jakubausko atleidimo, tad aš nusprendžiau šiandien padaryti pranešimą.
Kaltas, nors kaltė neįrodyta. Ar tokia kaltės forma galime šią dieną kaltinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorių A. Jakubauską be detalaus tyrimo, be apkaltintojo paaiškinimo, be didžiosios daugumos centro darbuotojų ir mokslininkų, iš kurių 61 palaiko direktorių, nuomonės? Vienas vienintelis raštas su apie 17 kitaip nusiteikusių centro darbuotojų parašų ir štai politinis sprendimas priimtas – nuversti. Būtent tokį sprendimą priėmė Seimo valdyba. (Tiesa, keli valdybos nariai nepasidavė melo pandemijai, kaip dabar madinga sakyti, išliko sveiko, sąžiningo proto.) Artimiausiu metu ji teiks Seimui svarstyti projektą dėl centro direktoriaus A. Jakubausko atleidimo iš pareigų. Atleidimo motyvas: gautas raštas, kad nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.
Tad apie kokią teisinę valstybę mes tuomet kalbame, ar gerbiami Seimo valdybos kai kurie nariai norėtų, kad jų atžvilgiu teismai priimtų sprendimą prisiteisti šimtatūkstantines sumas vien tik pagal ieškinyje ar skunde dėstomas aplinkybes? Visapusiškai neišnagrinėjus įrodymų, nesuteikus žodžio laisvės pasisakyti, ar būtent tai vadinate demokratija? Tai yra viešas linčo teismas. Du mėnesius persekioti profesoriaus šeimą ir apkaltinti nebūtais dalykais. Gerbiamieji Seimo nariai, kreipiuosi į jus, į tuos, kurie galbūt esate klaidinami ar suklaidinti kelių įtakingų asmenų. Nepaminkite savo mandatų, savo asmeninių įsipareigojimų Lietuvos žmonėms, savo rinkėjams, savo įsitikinimams ir nebalsuokite prieš žmogų, prieš kurį nukreipti argumentai yra ne teisiniai įrodymai, o grupelės šmeižto kampanija. Politika labai sudėtingas dalykas, kurį dalis gyventojų dažnai vadina nešvariu žaidimu. Todėl prašau jūsų nesupurvinti tiesos, kai balsuosite už profesoriaus A. Jakubausko atleidimą.
Labai yra liūdna, kad tenka šiuo klausimu čia kalbėti. Vienas Seimo narys yra pasisakęs dėl jo pasisakymo Krymo totorių televizijai ir tai pavadino tragedija. Aš manau, kad tragedija yra ne dėl jo nuomonės, tragedija yra tai, kaip vyksta pats susidorojimas. Toji vyresnioji karta turi visą teisę pasisakyti apie jaunąją kartą, kaip jaunoji karta turi teisę kalbėti apie vyresniąją kartą. Ir nėra nusižengimas, kad direktorius kalba kitaip, bet nenusižengdamas savo pareigybei. Ten centras niekada neturėjo teisės skyriaus, komunikacijos skyriaus, ir štai ateina būrys kompetentingų darbuotojų dirbti į tą skyrių, kur 20 metų buvo niekas nejudinta, niekas, ir štai pagaliau kažkam nebeįtinka.
Aš dėkoju Lietuvos visuomenei, Laisvės premijos laureatams, visiems, aš pamačiau, kad tikrai direktorius turi didelę Lietuvos paramą, nes mato, kas vyksta Lietuvoje, kaip užrakinama laisvė, kaip draudžiama kalbėti, ir paliekama dabar tokia baimė kitoms įstaigoms, kitiems vadovams būti atleistiems politiniu sprendimu, bet ne teisiniu keliu. Kas bus, jeigu be audito, įvairių patikrinimų, be psichologinio audito, be Darbo inspekcijos patikrinimo mes priimsime tokį sprendimą, mes patys nusižengsime įstatymams.
PIRMININKAS. Laikas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš kviečiu labai gerai apgalvoti ir neskubėti, nes tai iš tikrųjų yra neteisinga žmogaus atžvilgiu. Gali tas žmogus patikti ar nepatikti, bet šiuo atveju mes pasielgsime neteisingai, jeigu priimsime tokį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai buvo paskutinis šios dienos darbotvarkės klausimas. Registruojamės.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
Skelbiu kovo 30 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.