AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 5 STRAIPSNIO PAPILYMO, 14, 21, 29, 34, 36, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gegužės mėn. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Lietuva įsipareigojo užtikrinti Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir imtis atitinkamų priemonių, kad „neįgalieji dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 str. 2 d. (a) p., 3 d.).
Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 str. 4 dalyje nurodyta, kad siekdamos padėti užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad įdarbintų mokytojus, įskaitant neįgalius mokytojus, mokančius gestų kalbą ir (arba) Brailio abėcėlę, ir apmokytų visuose švietimo lygmenyse dirbančius specialistus ir personalą. Toks mokymas turi apimti informavimą apie neįgalumą ir atitinkamų patobulintų ir alternatyvių bendravimo būdų, priemonių ir formų, švietimo metodikos ir medžiagos naudojimą, siekiant suteikti paramą neįgaliesiems.
Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 29 str. 10 d. nurodyta, kad „Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“. Ši Švietimo įstatymo nuostata ne tik yra nesuderinama su Konvencijos nuostatomis, kurios įpareigoja Lietuvos Respubliką užtikrinti lygias galimybes su kitais asmenimis neįgaliam mokiniui mokytis bet kurioje švietimo įstaigoje, bet ir tinkamai pritaikyti mokymosi galimybes pagal asmens poreikius.
Dėl tokių Švietimo įstatymo nuostatų Lietuvos Respublikos piliečiai, auginantys neįgalų vaiką (mokinį) šiai dienai susiduria su situacija, kad jų neįgalūs vaikai, kuriems reikalinga speciali pedagogine pagalba ar susiduria su ugdymosi sunkumais ir netgi mokymosi patalpų fiziniu nepritaikymu pagal mokinio negalią, yra nepriimami į švietimo įstaigas dėl pastarosios nepritaikymo neįgalaus vaiko poreikiams, įskaitant ir reikiamų specialistų švietimo įstaigoje neturėjimo, fizinės aplinkos nepritaikymo, o jiems siūloma mokytis kitoje mokymosi įstaigoje, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostata.
Pagal galiojančius teisės aktus ir Konvenciją visos, o ne tik tam tikros švietimo įstaigos, turi užtikrinti lygias galimybes su kitais mokiniais mokytis bet kurioje švietimo įstaigoje, todėl šiuo įstatymo projektu siūloma ne tik atsisakyti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 dalyje apibrėžtos nuostatos, leidžiančios mokyklai dėl objektyvių priežasčių siūlyti mokiniui mokytis kitoje mokykloje, t.y nepriimti mokinio į mokymosi įstaigą dėl jos nepritaikymo pagal mokinio poreikius, bei keisti kitas Švietimo įstatymo nuostatas, kurios sudaro teisines prielaidas segreguoti vaikus, jų poreikius bei įtvirtinti įtraukties principą švietimo sistemoje, kuriuo bus privaloma laikytis ir vadovautis, kuriant tobulinant švietimo sistemą.
Esant aukščiau išdėstytai situacijai, šiuo įstatymo projektu siekiama papildyti Švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus švietimo sistemos principus, juos papildant įtraukiuoju švietimu.
Taip pat siūloma keisti mokymosi pagalbos sampratą, suteikiant kompetencijų mokyklos vaiko gerovės komisijai, bei Švietimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimu įtvirtinti mokinio ugdymosi sunkumų vertinimą, kurie suprantami ne tik kaip specialieji ugdymosi poreikiai, o ir kitų sunkumų, susijusių su negalia (aplinkos pritaikymu, reikiamų priemonių aprūpinimu, gestų kalbos užtikrinimu ir pan.) egzistavimas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1. Švietimo įstatyme numatyta, kad švietimo sistema grindžiama lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo principais, kurie neapima įtraukiojo švietimo esmės. Šiuo metu Švietimo įstatymas suteikia galimybę švietimo įstaigoms diskriminuoti ir segreguoti kitokius mokinio poreikius, tokiems mokiniams siūloma mokytis specializuotose grupėse, klasėse ir netgi mokyklose, kurios būtų labiau pritaikytos jiems, tokiu būdu panaikinant galimybę lygiai su kitais vaikais mokytis toje švietimo įstaigoje, kurioje norima patekti ar mokinys jau yra priimtas mokytis. Galiojantis įstatymas neužtikrina įtraukiojo švietimo į bendrąją švietimo sistemą įgyvendinimo.
2. Šiuo metu Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostata suteikia teisę švietimo įstaigai nepriimti mokinio, turinčio specialiųjų poreikių (tiek fizinio aplinkos pritaikymo, tiek informacinio pritaikymo atžvilgiu) ir suteikia švietimo įstaigai galimybę dėl objektyvių priežasčių, kurios gali būti ir aplinkos nepritaikymas, pasiūlyti mokiniui mokytis kitoje švietimo įstaigoje.
3. Šiuo metu Švietimo įstatyme nustatyta, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, tačiau neaptarta, kokie asmenys ugdymosi procese gali dalyvauti be mokytojų, kitų pedagogų, o tai ypač aktualu mokiniui, turinčiam specialiuosius poreikius ar kitus ugdymosi sunkumus.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Švietimo įstatymo 5 str. papildymu nauju 5 punktu siūloma numatyti, kad švietimo sistemos vienu iš principų būtų įtraukusis švietimas. Šio straipsnio papildymu siūloma užtikrinti, kad kuriant, keičiant ir įgyvendinant švietimo sistemą būtų vadovaujamasi visuotinai pripažintu įtraukiojo švietimo principu, kuris užtikrintų galimybę mokytis mokiniui pagal jo gebėjimus ir mokinys būtų integruotas į ugdymosi procesą su kitais mokiniais.
2. Įstatymo 14 str. 1 d. pakeitimo projektu siūloma mokinių, turinčių specialiųjų poreikių ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtį suvokti ne kaip pagalbą mokytis, o kaip patį mokymosi procesą.
3. Įstatymo 14 str. 3 d. pakeitimo projektu siūloma tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 29 straipsnyje ir Konvencijoje įtvirtintą asmenų su negalia ar turinčiais specialiuosius poreikius lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, nustatyti Vaiko gerovės komisijai pareigą įvertinti mokinio poreikius toje švietimo įstaigoje, į kurią norima patekti ir (ar) yra jau patekęs, savo rekomendacijose ar išvadose nurodyti, kokias konkrečiai techninės pagalbos priemones, fizinės aplinkos pritaikymo priemones, mokymosi priemones, rekomenduojama suteikti mokiniui, siekiant jį įtraukti į šią bendrąją švietimo įstaigą, joje esančią bendrąją mokinių klasę ir sudaryti lygias galimybes su kitais mokiniais mokytis toje švietimo įstaigoje, į kurią pageidaujama patekti.
4. Švietimo įstatymo 14 str. 7 d. pakeitimo projektu siūloma išplėsti asmenų, galinčių dalyvauti pamokose ratą, suteikti galimybes kitiems asmenims dalyvauti pamokose ar kituose užsiėmimuose ir pagelbėti mokiniui, turinčiam specialių poreikių, mokymosi procese pagal jo poreikius.
5. Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. pakeitimo projektu siūloma atsisakyti diskriminuojančios nuostatos, kuria iki šiol švietimo įstaigos naudojosi pasinaudodama savo teise nepriimti negalią turinčio mokinio dėl objektyvių priežasčių, kurios įvardijamos ir kaip fiizinės aplinkos nepritaikymu, reikiamų specialistų neturėjimu. Panaikinus minėtą įstatymo nuostatą neįgalieji dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, atsiras prievolė švietimo įstaigoms ne pasiūlyti kitą įstaigą, o sudaryti sąlygas mokiniams visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese toje švietimo įstaigoje, kurioje mokinys pageidauja mokytis ar jau mokosi.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymą teisės aktų keisti nereikės, tačiau esant poreikiui – pakeisti galiojančius Švietimo įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gegužės 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų neprireiks.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Nėra.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „švietimas“, „įtrauktis“, „ugdymosi sunkumai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Seimo nariai
Justas Džiugelis
Rimantė Šalaševičiūtė
Gintaras Steponavičius
Sergejus Jovaiša
Irena Degutienė
Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė