LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Pagrindinio komiteto IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. I-1324 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-3499

2019-07-17 Nr. 103-P-29

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, V. Rastenis,  J. Rimkus, A. Sysas,  T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, A. Sabaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo aplinkos skyriaus vedėja, J. Guzavičius – Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas, J. Kazakevičius – Lietuvos liftų asociacijos vadovas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-04	9	2		1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad akredituotoji įstaiga turi būti apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinės atsakomybės draudimo reikalavimas, nenurodant, kokiai sumai asmuo turi būti apsidraudęs, ir šios sumos nesiejant su jokiais kitais kriterijais, iš esmės yra tik formalus ir betikslis reikalavimas, nes asmens turimo civilinės atsakomybės draudimo suma gali būti itin maža, pavyzdžiui, 300 eurų, tačiau ir tokiu atveju asmuo būtų laikomas atitinkančiu reikalavimą dėl civilinės atsakomybės draudimo. Svarstytina, ar reguliavimas neturėtų būti papildytas nustatant bent minimalią draudimo sumą. Be to, pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog tai įstatyminis reikalavimas, ir jis tiesiogiai susijęs su asmenų teise verstis tam tikra veikla, toks reguliavimas negalėtų būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte.	Pritarti.	Įstatymo pakeitimo projekte teisinė nuostata dėl civilinės atsakomybės draudimo nėra keičiama. Pagal dabartinį reguliavimą draudimo suma nėra nustatyta. Ši suma nebuvo konkretizuota, nes jos dydis priklauso ir nuo veiklos apimties, ir nuo įrenginių pavojingumo. Siūloma nustatyti konkrečią minimalią sumą.         Atsižvelgiant į esamas įgaliotų įstaigų sudarytas draudimo sutartis, minimali suma metams galėtų būti 30 000 eurų. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: „2. Akredituotoji įstaiga turi būti apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Minimali metinė draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.“
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-06-04	10	2		2.  Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punkte reikėtų nurodyti subjektą, kuriam turėtų būti teikiami šiame punkte nurodyti duomenys.	Nepritarti.	Subjektas, kuriam turi būti teikiami šiame punkte nurodyti duomenys, yra įvardintas šia nuostata „Registro nuostatų nustatyta tvarka ir terminais“.  Visi santykiai, susiję su Registro duomenų teikimu ir naudojimu, nustatyti Vyriausybės patvirtintuose Registro nuostatuose. Pagal dabar esamą Registro nuostatuose nustatytą tvarką, įgaliotos įstaigos Registro duomenis talpina tiesiogiai į Registro duomenų bazę.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2019-06-11				Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) nori atkreipti dėmesį į LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pradedamą svarstyti LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas), kuriam turi esminių pastabų ir prašo papildomų diskusijų, sudarant galimybę jose dalyvauti socialiniams partneriams. Atkreiptinas dėmesys, kad darbuotojų saugos ir nelaimingų atsitikimų prevencijos požiūriu svarbus Įstatymo projektas nebuvo svarstomas Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje prie LR Trišalės tarybos. LPK nuomone, liberalizuoti nuolatinę įrenginių priežiūrą arba įgaliotų įstaigų techninės būklės tikrinimo tvarką (tai, kas siūloma Įstatymo projekte) yra pavojinga ir neatsakinga. Pagal nelaimingų atsitikimų, įvykusių dirbant su potencialiai pavojingais įrenginiais, statistiką, per penkerius metus Lietuvoje įvyko 2 mirtini ir 7 sunkūs nelaimingi atsitikimai. Įvertinusi Įstatymo projekto nuostatas, LPK nepritaria: - siūlymui nuo 2019 m. spalio 31 d. panaikinti įgaliojimus tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę ir išduotas licencijas atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, nes taip būtų dar labiau susilpninta nuolatinės minėtų įrenginių priežiūros kontrolė; - licencijos išdavimui atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą fiziniams asmenims, nes nėra nustatyti reikalavimai fizinio asmens atliekamo darbo kokybei. Nebūtų vykdoma to paties asmens kontrolė. Gamyklos – gamybos įmonės daugeliui įrengimų numato visą eilę nuolatinės priežiūros darbų. Be to, visi potencialiai pavojingi įrenginiai yra elektros įrenginiai. Daugelis potencialiai pavojingų įrenginių eksploatuojami ištisą parą, tuomet kyla klausimas, kaip užtikrinti nuolatinės priežiūros vykdymą. Įrenginio savininkas nuolatinę priežiūrą privalo atlikti pats arba sudaryti sutartį su licencijuota įmone. Net neįsivaizduojama, kad licencijuotą įmonę galėtų pakeisti fizinis asmuo, nesant garantijos dėl atliekamų darbų kokybės. LPK nėra žinomi fizinio asmens nuolatinės potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros atlikimo ir šių įrenginių įrengimo atvejai kitose Europos Sąjungos šalyse. Siūlome įvesti licencijas juridiniams asmenims naujų potencialiai pavojingų įrenginių įrengimui, nes šiuo metu bet kokiam, kad ir nesudėtingam elektros įrenginiui įrengti ar derinti yra reikalingi atestatai. Tuo tarpu ypatingai sudėtingiems potencialiai pavojingiems įrenginiams įrengti , derinti nei licencijos, nei atestatai nereikalingi. Manome, kad tai yra pagrindinė aukščiau paminėtos liūdnos statistikos priežastis.	Nepritarti.	Argumentai pagal SADM informaciją: 1. dėl svarstymo Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijoje: - 2018-12-20 projektai buvo svarstyti Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos posėdyje. Posėdyje paprašyta socialinių partnerių iki 2019 m. sausio 9 d. teikti savo pastabas ir pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto; - projektai taip pat buvo pateikti visuomenei ir socialiniams partneriams derinti per TAIS sistemą 2018 m. gruodžio 18 d.; - gauti pasiūlymai buvo įvertinti; - LPK pastabų ir pasiūlymų nepateikė. 2. dėl nelaimingų atsitikimų (NA) statistikos: - 2014 m. 1 sunkus NA dėl vidinės kontrolės nepakankamumo. - 2015 m. 3 NA (1 mirtinas, 2 sunkūs). Priežastys: mirtinas NA dėl netinkamo darbų organizavimo; 2 sunkūs dėl netinkamos įrenginių priežiūros/įvertinimo prieš atliekant darbus. - 2016 m. nebuvo NA. - 2017 m. 1 sunkus NA dėl netinkamos įrenginio techninės būklės. - 2018 m. 2 mirtini NA dėl netinkamo darbo organizavimo. Lietuvoje yra užregistruota daugiau kaip 41 tūkstantis potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – PPĮ). 3. dėl įgaliojimų panaikinimo: - iš LPK rašto teksto darytina išvada, kad projekto nuostata suprasta klaidingai. PPĮ techninės būklės tikrinimo įstaigų veikla nėra liberalizuojama. Atsisakoma tik perteklinio valstybės institucijų atliekamo veiksmo – įgaliojimų suteikimo, kurio esmė – susipažinti su Nacionalinio akreditacijos biuro atliktu kontrolės įstaigos įvertinimu ir parengtais akreditacijos dokumentais. Pati akredituotųjų įstaigų veikla lieka nepakitusi; - įvertinus ANK projekto siūlomus pakeitimus, akredituotųjų įstaigų veiklos kontrolė sugriežtinama. 4. dėl licencijų išdavimo fiziniams asmenims: - iš LPK rašto teksto darytina išvada, kad projekto nuostata suprasta klaidingai, nes  Projekte fiziniams asmenims licencijas išduoti nenumatyta. Projekte numatyta ir fiziniams asmenims, ir juridiniams asmenims nustatyti reikalavimus dėl kompetencijos ir privalomos įrangos. Labai svarbu pabrėžti tai, kad sutartį dėl įrenginio priežiūros sudaro pats įrenginio savininkas. Todėl, LPK rašte apibrėžta situacija dėl netinkamo prižiūrėtojo pasirinkimo yra nepagrįsta. Be to, atsižvelgus į taikomą būtinų turėti priežiūros priemonių ir įrangos įvertinimo praktiką, darytina išvada, kad ne kiekvienam fiziniam asmeniui šiuos reikalavimus būtų paprasta įgyvendinti. ANK projekte siūloma nustatyti visų priežiūros proceso dalyvių atsakomybę. Todėl, atitinkamai ir reikalavimai priežiūros kokybei tampa konkretesni nei yra dabar. Pažymėtina, kad pagal dabartinį reguliavimą, jeigu įrenginį prižiūri pats savininkas, jam licencijos nereikia, nors reikalavimai jo kompetencijai nėra konkretūs. Taip pat pažymėtina, kad atsisakius nuolatinės įrenginių priežiūros licencijavimo, didės konkurencija rinkoje, asmenims (kurie atitinka kompetencijos ir techninio pasirengimo reikalavimus) atsiras galimybė atlikti nuolatinę įrenginių priežiūrą siauresnėse srityse, užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. 5. dėl pasiūlymo įvesti licencijas PPĮ įrengimui: - LPK rašte pateiktas argumentas, kad „ir nesudėtingam elektros įrenginiui įrengti ar derinti yra reikalingi atestatai“, yra nepagrįstas. Atestatai reikalingi asmenims prižiūrintiems energetikos įrenginius, todėl, projekte nustatyta išlyga, kad PPĮ, kurie yra energetikos įrenginiai, prižiūrintys asmenys turi turėti energetikos įrenginių eksploatavimo veiklos atestatą; - PPĮ derinimui, kaip priežiūros proceso elementui, pagal projekto nuostatas, nustatomi reikalavimai dėl kompetencijos ir būtinos turėti įrangos; - svarbiausias reikalavimas yra tai, kad, kaip nustatyta Projekte, pradėti naudoti PPĮ galima tik gavus akredituotosios įstaigos išvadą, kad jis yra tinkamas naudoti ir saugus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, ir Registro nuostatų nustatyta tvarka užregistravus jį Registre.
2.	Liftų įmonių asociacija, 2019-07-08	11	3		Liftų įmonių asociacija (tolia LĮA) susitiko su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ministerija) atstovais ir aptarė parengtą «Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo» pakeitimų projektą (toliau – PPĮ Projektas). Susitikimo dalyviams pavyko sutarti, kad prižiūrintys PPĮ asmenys būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu ir kad šie prižiūrėtojai turi būti registruojami. Susitikimo dalyviam nepavyko sutarti, kodėl prižiūrinčių PPĮ civilinės atsakomybės suma turi būti tokia maža (šiuo metu siūloma 30 000 EUR). Susitikimo dalyviam nepavyko sutarti, kaip būtų užtikrinama fizinių asmenų prižiūrinčių PPĮ kvalifikacija, kompetencija, darbų sauga ir elektrosauga, nes dabar tuo rūpinasi darbdaviai (šiuo metu niekaip nesiūloma). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą LĮA siūlo: 1. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3.  Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, pats atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, arba juridinis asmuo ar fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, privalo turėti nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą sąrašą ir būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip 5 milijonai eurų vienam draudiminiam įvykiui.“ Motyvacija: tokia minimali civilinės atsakomybės suma vienam įvykiui yra nustatyta transporto priemonių valdytojams ir tokia suma (vienam įvykiui) draudžiasi šiuo metu priežiūros paslaugas teikiančios įmonės.	Pritarti iš dalies.	Siūloma pritarti, kad minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.
3.	Liftų įmonių asociacija, 2019-07-08				2. Išbraukti fizinius asmenims kaip galinčius atlikti PPĮ priežiūrą. Motyvacija: šiuo metu PPĮ priežiūros darbuotojai, dirba tik įmonėse, kur atsineša tik savo išsilavinimą (kvalifikaciją), o kompetenciją (suprantamą, kaip specialiąsias žinias PPĮ priežiūrai), darbų saugą ir elektrosaugą užtikrina darbdavys kaip įmonė, baigus atitinkamą trumpąją formalaus mokymo programą, bei (liftų veikloje) įgijus 6 mėn. patirtį. Specialistai yra periodiškai peratestuojami, atnaujinus jų žinias pagal aktualiausią rinkos informaciją. Socialiniai partneriai buvo informuoti, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė įsakymo projektą, kuriuo pratęsiama teisė mokyti pagal esamas trumpąsias formalaus profesinio mokymo programas iki 2020 m. gruodžio 31 d., ir, kad Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras rengia šias mokymo programas keičiančius pasirenkamuosius modulius, tačiau Ministerija atsisakė užtikrinti, kad fiziniai asmenys liftų ir eskalatorių priežiūra užsiimtų tik baigę šias mokymo programas arba jas keičiančius pasirenkamuosius modulius. Ministerija remiasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 29 d. įsakymas Nr. A1-333 „Dėl Reikalavimų darbuotojų, kuriems pavesta atlikti potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą ar juos pertvarkyti, ir darbų su potencialiai pavojingais įrenginiais vadovų kvalifikacijai“, kurie numato tik išsilavinimo sritį be specialiųjų kompetencijų, patirties, darbų saugos, elektrosaugos ir periodinių žinių atnaujinimo. Asociacija pasisako prieš, kad liftų priežiūrą atliktų specialiai neapmokyti, be patirties, be darbų saugos, elektrosaugos ir šių žinių atnaujinimo asmenys, nors ir labai gerai išsilavinę.	Nepritarti.	Žr. SRDK argumentus dėl Lietuvos pramonininkų konfederacijos pasiūlymų.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2019-07-01	11	3		Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2019 m. birželio 26 d. posėdžio protokolo Nr. 103-P-26 nutarimą (Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2019-06-27 raštas Nr. S-2019-3990), 2019 m. birželio 28 d. organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos 2019 m. birželio 11 d. ir Liftų įmonių asociacijos 2019 m. birželio 26 d. pateiktų pastabų ir pasiūlymų aptarimą kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacijos vicepirmininku p. J. Guzavičiumi ir Liftų įmonių asociacijos prezidentu p. J. Kazakevičiumi, ir informuoja, kad pasitarimo metu bendru sutarimu LR potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 pakeitimo įstatymo projektui buvo pritarta ir pasiūlyta 11 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: „3.  Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, pats atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, arba juridinis asmuo ar fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, privalo turėti nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones pagal Įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą sąrašą ir būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip trisdešimt tūkstančių eurų metams.“	Pritarti iš dalies.	Siūloma pritarti, kad minimali draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams bei išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Socialinių reikalų ir darbo  komitetas (2019-07-17)	11	3			Argumentai: atsižvelgiant į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą ir siekiant užtikrinti tinkamą potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, siūlome papildyti projekto 11 straipsnio 3 d. Pasiūlymai: Siūlome 11 str. 3 d. išdėstyti taip: 3. Potencialiai pavojingo įrenginio savininkas, pats atliekantis nuolatinę potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrą, arba juridinis asmuo ar fizinis asmuo, su kuriuo sudaryta sutartis nuolatinei potencialiai pavojingo įrenginio priežiūrai atlikti, privalo turėti nuolatinei potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrai atlikti reikalingą įrangą, prietaisus ir kitas darbui reikalingas priemones pagal šio įstatymo 5 straipsnio 3 punkte nurodytą sąrašą ir būti apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Minimali metinė draudimo suma negali būti mažesnė kaip šimtas tūkstančių eurų.	Pritarti.
2.	Socialinių reikalų ir darbo  komitetas (2019-07-17)	2				Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikia parengti daug poįstatyminių teisės aktų siūlome nukelti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymai:               Siūlome 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2020 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos, atsakingos už atskirų potencialiai pavojingų įrenginių kategorijų priežiūros organizavimą, iki 2019 m. spalio 31 d. 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki 2019 m. spalio 31 d. 2020 m. balandžio 30 d. suteikti įgaliojimai tikrinti potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę ir išduotos licencijos atlikti nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą, įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios. “	Pritarti.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 2.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Rastenis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                               Rimantė Šalaševičiūtė                                                                                                                                                                                                                                                                                                

Komiteto biuro patarėja R. Molienė.