Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 23, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 3, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 42
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai J. JARUTIS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame balandžio 1 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
10.00 val.
Lygių galimybių kontrolieriaus priesaika
Gerbiami kolegos, kovo 25 dieną mes B. Sabatauskaitę paskyrėme Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontroliere. Įstatymas numato, kad lygių galimybių kontrolierius, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Seime. Lygių galimybių kontrolieriaus priesaiką priima Seimo Pirmininkas. Todėl prašau mano pirmąjį pavaduotoją J. Razmą perimti pirmininkavimą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Ačiū. Taigi pradedame posėdį nuo lygių galimybių kontrolieriaus priesaikos. Kontrolierę ir Seimo Pirmininkę kviečiu į erdvę šalia Seimo tribūnos.
B. SABATAUSKAITĖ. Aš, Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališka, sąžininga, saugoti man patikėtas paslaptis. (Plojimai)
PIRMININKAS. Pirmininkauti grįžta Pirmininkė.
B. SABATAUSKAITĖ. Ačiū už pasitikėjimą.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Sveikiname naująją lygių galimybių kontrolierę, linkime sėkmės darbuose.
10.02 val.
Seimo Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. balandžio 1 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, grįžtame prie darbotvarkės. Darbotvarkės 2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF*). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš tik noriu dar paskelbti tam tikrą informaciją, kuri buvo išsakyta Seniūnų sueigoje, ir pasakyti, kad 1-8 klausimui dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pono A. Jakubausko atleidimo iš pareigų yra numatytas tik pusvalandis. Pagal Statuto 218 straipsnį turėtų būti numatyta mažiausiai valanda ir dešimt minučių, čia techniškai, o kaip bus teoriškai, tai parodys laikas. Plius dar bendroji diskusija. Tai norėčiau atkreipti dėmesį, kad posėdžio pirmininkas, kuris tuo metu pirmininkaus, laikytųsi Statuto normų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Tikrai pratęsime skirtą laiką ir visi turės galimybę pasisakyti, ir pats direktorius turės galimybę atsakyti į klausimus. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gal neprieštarautumėte, kad į rezervinius įrašytume dar neregistruotą Seimo nutarimo projektą dėl komitetų sudėties, jeigu pavyktų išspręsti mūsų kolegos A. Skardžiaus įrašymą į komitetą, bet tam reikia dar šiek tiek paderinti. Tiesiog teoriškai numatytume, kad gali atsirasti toks nutarimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti J. Razmos pasiūlymui? Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū. Ar darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašau, kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 91, prieš – 1, susilaikė 20. Darbotvarkei pritarta.
10.05 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, trumpas pranešimas. Kovo 30 dieną gavau 1/5 Seimo narių kreipimąsi pagal Seimo statuto 160 straipsnį dėl procedūrų Gyvūnų gerovės įstatymo priėmimo metu. Taigi pagal 160 straipsnio 1 punktą, kai ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių kreipiasi raštu į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų, toks kreipimasis yra perduodamas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Tą jau padariau. Dėkui.
10.06 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta. Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar pritariame bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 6 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Yra? Atsiprašau. Tuoj pat paprašysime pasisakyti dėl motyvų. Už kalbės G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, teikiamas įstatymų pataisų visas paketas yra šiuo atveju ir inovatyvus, ir svarbus. Mes svarstymo metu esame aptarę, kad ydinga praktika, kai įstatymai eina iš paskos jau atliekamų pirkimų ir atrankos procedūrų, tačiau šiuo atveju mes, matyt, kaip Seimas galėtume padaryti tam tikrą išimtį arba tiesiog geranoriškai įspėti tiek ministeriją, tiek „Ignitis“ bei ESO, kad tokių dalykų ateityje nesikartotų.
Tikrai kviesčiau pritarti šiam projektui, nes jis užtikrins ne tik nepertraukiamą maitinimo šaltinį avarijos ar politinės avarijos atveju, bet taip pat yra ganėtinai inovatyvus projektas, kuris leis tiek mūsų energetikos sistemai, tiek mūsų mokslui plėtoti panašaus pobūdžio energijos talpyklas, kurios smulkės, mažės, pasieks, matyt, kiekvienus namus, kiekvieną mažesnį ar didesnį miestelį ir kartu su smart grid funkcionalumu užtikrins mūsų energetikos sistemos, elektros tiekimo sistemos ir efektyvumą, ir žalumą. Todėl kviečiu, kolegos, pritarti šiam įstatymo projektui ir lydimiesiems. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš tiesiog norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad energetikos pertvarkai prasidėjus 2011 metais, kada ministras A. Sekmokas atsikratė visų energetikų ir džiaugėsi tuo, kad energetikos sistema liko be energetikų, juos pakeitė politologai, sovietmečiu juos būtų galima vadinti politrukais. Tada po pertvarkos atsiradusios įmonės, tokios kaip „NT Valdos“, NRG PRO, generavo tik nuostolį, už kurį mokėjome mes. Ir dabar matome ydingą praktiką, kada be naudos ir kaštų analizės, be diskusijos suinteresuotas verslas kiša savo projektą, kurį jau bandė kišti ir anoje kadencijoje, dar esant ministrui Ž. Vaičiūnui. Aš tikrai nežinau, kodėl nėra naudos ir kaštų analizės. Užuot investavę į savo infrastruktūrą, į Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, tobulinę jos veiklą, agregatus, techninį pajėgumą ir tą patį reagavimo laiką, už skolintus pinigus perkame tuos elementus, kurių vertė sinchronizacijos metu turbūt bus pusė dabartinės kainos, ir, kaip rašoma įstatyme, jie bus perleisti rinkai.
Man tokie dalykai yra nesuprantami. Aš manau, kad negalime taškyti pinigų ir visų nuostolių ir išlaikymo kaštų pagal verslo užgaidas perkelti tik vartotojui.
PIRMININKĖ. Laikas, gerbiamas kolega, laikas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Todėl balsuodamas dėl šio įstatymo susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba J. Urbanavičius.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Šį klausimą tikrai labai atsakingai svarstėme Energetikos ir darnios plėtros komisijoje, vakar išgirdome ir Kauno technologijos universiteto mokslininkus, jie pristatė išsamią studiją. 200 megavatų baterijų energijos kaupimo sistema yra nacionalinio saugumo priemonė, tam yra pritarusi ir Valstybės saugumo taryba. Iki 2025 metų ši sistema užtikrins pirminį momentinį galios rezervą izoliuotu LEES veikimu, po 2025 metų ir sinchronizacijos su KET 200 megavatų suteiks beveik visas reikalingas paslaugas, tai yra balansavimo pirminis ir antrinis rezervas Baltijos energijos sistemai, lankstumo prijungimas energijos atsinaujinančiam šaltiniui, net elektros energijos pirkimo–pardavimo paslaugos prekiaujant elektros energija elektros rinkoje. Veikiant izoliuotai nuo kitų sistemų, tai vienintelė priemonė dažniui sulaikyti dėl bet kokių sistemos trikdžių. Labai kviečiu palaikyti šį svarbų mūsų Lietuvai projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Prieš kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jau nenuostabu matyti Lietuvoje įvairias priemones, projektus prisidengiant kilniais ir gražiais tikslais, bet finale visa kaina ir našta gula ant vartotojų. Taip pat yra ir dėl šio projekto. Politikai taip nusprendė, kad šito reikia, bet už viską susimokės vartotojai. Tik klausimas, kokių dar projektų turėsime, ką dar atnešite, už ką turės mokėti vartotojai? Tikrai siūlau nepalaikyti šio projekto, nes finale tai guls ant vartotojų pečių.
PIRMININKĖ. Už kalba D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai turbūt vienas svarbiausių projektų, skirtų mūsų energetinei nepriklausomybei pasiekti, ir, ko gero, vienas svarbiausių šių metų Seimo sprendimų. Noriu pabrėžti, kad tai yra tęstinis projektas, kurį ši Vyriausybė tęsia, jis buvo pradėtas dar praėjusios Vyriausybės. Taip pat noriu pasakyti, kad netiesa, jog už šį projektą mokės vartotojai. Šis projektas bus finansuojamas europiniais pinigais, europinėmis lėšomis, kurios mus pasieks iš Recovery fondo, todėl kalbėti apie tai, kad už tai sumokės mūsų vartotojai, yra neteisinga.
Mieli kolegos, dar kartą agituoju balsuoti už, kaip minėta, sprendimą yra palaikiusi tiek praėjusi, tiek šita Vyriausybė, taip pat Valstybės gynybos taryba. Projektas be galo svarbus, ir aš tikiuosi, kad po šios dienos sprendimo mes per metus turėsime instaliuotas baterijas, visi būsime saugesni ir mūsų energetinė sistema taip pat bus stabilesnė ir saugesnė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šis ir lydimieji projektai yra labai svarbus žingsnis į mūsų energetinę nepriklausomybę ir į mūsų žmonių saugumą. Taip, tas žingsnis šiek tiek kainuos, bet alternatyva, tai, ką kadaise jau mūsų šalis patyrė, tai yra energetinis šantažas, tai yra neužtikrintumas, dėl šito žingsnio yra šiaip apsispręsta netgi ir įvairių politinių partijų lygiu, todėl aš šiandien esu nustebęs dėl tų dviejų išsišokėlių. Arba tai yra nesusipratimas, arba tai tų žmonių neišmanymas, arba tai yra veikimas prieš savo valstybę. Įgyvendinimą, be abejo, stebėti reikia, tam yra parlamentinė kontrolė, bet šitą sprendimą mes turime priimti kaip itin svarbų sprendimą ir siekti, kad jis būtų įgyvendintas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas dėl šio projekto priėmimo yra numatytas 12 val. 10 min.
10.16 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241(2) (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-3.2 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso projekto. Už kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip gal ir nereikia čia iš tikro gaišinti, motyvai išsakyti yra. Man patiko ir gerbiamo V. Bako pasakytos mintys, nes aš norėjau tą patį pasakyti. Aš neįsivaizduoju šioje salėje sėdinčio žmogaus, kuris myli Lietuvą, siekia jos nacionalinio saugumo, taip pat ir energetinio saugumo, galinčio šnekėti taip, kaip pora piliečių čia šnekėjo, ir balsuoti kaip nors kitaip nei pritarti tiems projektams. Siūlau tą ir daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Balsavimas numatytu laiku.
10.17 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 2, 5, 6, 8, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-242(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės lydimasis 1-3.3 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-242. Priėmimas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. A. Skardžius kalba už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį, kad naudos ir kaštų analizė dėl visų projektų, ypač dėl tų, už kuriuos mokės mūsų vartotojai, kurių kaštai bus socializuoti, privaloma. Ar pirktume bokserius, ar įgyvendintume kokį nors energetinį projektą, tai yra privaloma. Visos valstybės tą daro. Ir Lietuva tą turi daryti. Negalima suvynioti į popierėlį, kuris vadinasi – reikalinga nacionaliniam saugumui – ir šito burtažodžio užtenka, ir mes galime taškyti pinigus. Negalime. Tą aiškiai parodė „Independence“ nuomos reikalai. Todėl siūlau labai rimtai ir atsakingai spręsti šiuos klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už – V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Kolegos, man atrodo, kai kas nelabai supranta, kas yra ta naudos ir kaštų analizė. Naudos ir kaštų analizė, kai mes pasirinkome energetinės nepriklausomybės kelią, seniai yra padaryta, mūsų energetinio saugumo kelią. Nauda yra tokia, kad Lietuva yra saugi, užtikrintas elektros energijos tiekimas, tvari ekonomika. Nenauda tai yra nuolatinis neapibrėžtumas, nuolatinis lankstymasis, tai yra strateginiai klausimai. Strateginiai klausimai, kur vienoje pusėje yra valstybės sėkmė, ilgalaikė sėkmė, kitoje pusėje kažkoks nuolatinis krūpčiojimas. Į tokius projektus mes negalime žiūrėti kaip į kokį turgaus lygio perku parduodu klausimą. Šio projekto kaina yra iš tikrųjų labai didžiulė, susijusi su valstybės ilgalaike ateitimi ir jos raida. Tokie…
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas Bakai, aš norėčiau, kad jūs kalbėtumėte už save, kaip kredito unijos vadovas. Nežinau, bankrutavo ar nebankrutavo ta kredito unija, kuriai jūs vadovavote, galbūt labai pelningai investavo ir dabar jūs gyvenate iš šių kaštų. Bet šiuos kaštus apmokės vartotojai, kaštai bus socializuoti, todėl mes turime elgtis atsakingai ir valstybiškai. Ir nesielkite kaip savo kredito unijoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų klausimas yra labai svarbus ne tik mums, Lietuvai, bet, aš manau, visai Europos Sąjungai. Būnant Europos Parlamente teko matyti labai didelius projektus, kuriuos įgyvendina kiekviena iš Europos Sąjungos šalių, tarp jų ir Lenkija, kuri yra pasiruošusi užmaitinti visą rytinį Europos kontinentą dujomis ir elektra. Ne paslaptis, kad patys lenkai planuoja statyti atominę elektrinę. Todėl mes, kaip Lietuva, tikrai turime daryti šituos žingsnius, kurie ateityje mums duos didžiulę naudą.
Tai yra kaip pavyzdys: jeigu dabar, šiandien, pati Lietuva būtų pirkusi vakcinas, o ne Europos Sąjunga būtų pirkusi, aš manau, kad vaizdas būtų kur kas blogesnis. Todėl aš tikrai pasisakau už tai ir manau, kad netolimoje ateityje mes pamatysime, kokią didelę naudą gauname iš to, kad persijungiame visą savo sistemą į europinę. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, balsavimas dėl šio projekto numatytu laiku.
10.22 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-300(2), Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-301(2), Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-302(2), Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-303(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-304(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-305(2), Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-307(2), Nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-308(2), Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 252 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-309(2), Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3010(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-306(2) ir lydimieji. Kviečiu komiteto pranešėją gerbiamąjį V. Kernagį. Prašau pristatyti išvadas dėl visų: tiek dėl pagrindinio, tiek dėl lydimųjų.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki. Pirmoji Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Antroji Teisės departamento pastaba – pritarti. Trečioji Teisės departamento pastaba. Komitetas siūlo nepritarti. Ketvirtoji Teisės departamento pastaba… (Balsas salėje) Apsvarstėme Teisės departamento išvadas. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Ar galėtumėte dėl lydimųjų taip pat? Komiteto nuomonė dėl lydimųjų, kadangi prie šio projekto yra daug lydimųjų.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Yra 11 lydimųjų. Visiems komitetas pritarė, kadangi nebuvo gauta nė vienos pastabos. Siūlome pritarti visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Kolegos, ar galime po svarstymo… Dėl motyvų dar patikriname. V. Juozapaitis atsisako žodžio. Dėkoju. Kolegos, ar galime pritarti tiek pagrindiniam, tiek lydimiesiems po svarstymo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu. Labai ačiū, pritarta bendru sutarimu.
10.24 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 6, 461, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2675, Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2676, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 411 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2677, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. I-164 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2678, Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-410 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2679, Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2680, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 81 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2681, Žemės ūkio bendrovių įstatymo Nr. I-1222 111 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2682 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2675. Aš vėlgi kviečiu komiteto pranešėją, kad pristatytų komiteto nuomonę dėl šio ir lydimųjų.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Atsižvelgdami į tai, kad Seimo valdyba nusprendė suburti darbo grupę, kuri svarstė ką tik anksčiau pristatytą įstatymo projektą, siūlome šį įstatymo projektą atmesti. Lygiai taip pat ir lydimuosius irgi siūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Dabar norėčiau pakviesti Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovą, kuris galėtų pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl vieno iš lydimųjų. Kolegos, kas galėtumėte pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą? Gerbiamas Juliau, ar galėtumėte pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimu dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir jo lydimųjų teisės aktų projektams tobulinti sudaryta darbo grupė parengė, registravo alternatyvius įstatymų projektus, siūlyti šį Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo projektą atmesti. Už balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu šio įstatymo projekto ir lydimųjų atmetimui? Galime pritarti bendru sutarimu. Labai ačiū.
10.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Birutės Janavičiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-232 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – projektas Nr. XIVP-232. Pasitikriname, ar turime prisijungusią prelegentę, nes šiandien gana sparčiai dirbame ir gerokai lenkiame darbotvarkę. Tuomet skelbiame 1-6 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Birutės Janavičiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-232. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja J. Šovienė.
J. ŠOVIENĖ. Labas rytas, ar girdite mane?
PIRMININKĖ. Prašom, žodis jums.
J. ŠOVIENĖ. Laba diena, gerbiama Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti Respublikos Prezidento dekretą, kuriuo Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui atleisti B. Janavičiūtę iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų, sulaukusią įstatyme nustatyto pensinio amžiaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Niekas neužsirašęs klausti. Dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
Svarstymo stadija. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Kolegos, kreipiuosi į jus, ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Balsavimas numatytu laiku. Dėkoju.
10.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-386 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezervinis klausimas. Iš rezervo imame klausimą – nutarimo projektą Nr. XIVP-386. Pristato jį J. Razma. Gerbiamas Jurgi, prašom į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, matyt, įpratote, kad aš vis kokius nors komitetų, komisijų sudėčių patikslinimus teikiu. Tai šiuo atveju yra siūloma papildyti Neįgaliųjų teisių komisiją, ji dabar bus iš devynių narių vietoj aštuonių. Į ją būtų įrašomas Mišrios grupės atstovas A. Palionis, kvota jiems buvo fiksuota, tik kiek vėliau yra gautas konkretus pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausiančiųjų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Diskusijoje užsirašiusių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsavimas numatytu laiku.
10.31 val.
Seimo savaitės (2021-04-12–2021-04-16) – 2021 m. balandžio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės klausimas. Prašyčiau J. Razmą pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Taip pat rezervinis 2 klausimas – savaitės, prasidedančios balandžio 12 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų povelykinio darbo savaitė turėtų būti labai rami pagal čia išdėstytų projektų pobūdį. Manau, galėsite pastebėti, kad yra geras ir valdančiųjų, ir opozicijos projektų balansas. Taip jau atsitiko, kad, pavyzdžiui, įrašant bent vieną Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektą, yra surašomi visi, kurie yra įregistruoti. Tai yra antradienio darbotvarkėje. Ketvirtadienio darbotvarkėje mes skirsime dėmesį sveikatos reikalams. Čia yra daug projektų, keičiančių Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą, tai ir A. Matulo, ir gerbiamo A. Verygos, ir kitų kolegų. Taip pat Odontologų rūmų įstatymo projektai ir taip pat yra dėmesys sodininkams, įrašyti trys projektai. Jeigu netyčia kažkuris iš čia paminėtų projektų praleistas, tai yra to paties įstatymo keitimo projektas praleistas, tai kviesčiau pranešti ir, žinoma, būtinai papildysime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusiųjų… Tuoj, sekundėlę, suteiksime jums žodį. Klausia M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš matau, jog darbotvarkėje vis neatsiranda Pluoštinių kanapių perdirbimo ir jų produktų įteisinimo įstatymo projektas. Aš suprantu, kad dėl vienų ar kitų priežasčių klausimas vis stringa Vyriausybėje. Mes, atskiri Seimo nariai, kreipėmės į Vyriausybės narius, bandydami paraginti juos, bet, matyt, nepakankamai turime įtakos ar gal nesugebame tinkamai argumentuoti, sunku pasakyti. Tai galbūt būtų galima kreiptis į jus kaip į Seimo valdybos atstovą, pirmąjį pavaduotoją, galbūt jūs taip pat galėtumėte kreiptis į atsakingą Vyriausybės narį ar Vyriausybę paskatinti greičiau pateikti išvadą, kad Seimas galėtų užbaigti procedūrą ir priimti įstatymo projektą, kuris jau kelerius metus svarstomas? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tiksliai nežinau aplinkybių, dėl kurių šis projektas yra sustojęs, ar lemia Vyriausybės išvados nebuvimas, ar yra užtrukęs jo tobulinimas komitete, bet būtinai pasiaiškinsime. Bet kuriuo atveju komiteto teikimo aš negavau, neturiu galimybės įrašyti į darbotvarkę to projekto. Dar paminėsiu, kad nors nėra dabar išplatintame kitos savaitės projekte Žuvininkystės įstatymo projekto, bet su pirmininke kalbėjau, ji minėjo, kad yra įregistruotas naujas variantas, kur nebėra galimų prieštaravimų Konstitucijai, tai, manau, galime fiksuoti, kad šis projektas bus įrašytas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke.
Norėjau paklausti apie verslinės žvejybos draudimo įstatymų paketą, nes buvo lyg ir užregistruota, ir labai skambiai pristatyta, bet šią savaitę nėra, pagal darbotvarkę nėra, tai aš ir norėjau paklausti, ar čia įtaką padarė verslininkai, ar galbūt išsiskyrė Vyriausybės ir valdančiųjų nuomonė? Ant projekto taip pat nematyti ir aplinkos ministro parašo, ir kai kurių kitų Seimo narių, tai galbūt čia įdomus klausimas. Bet jeigu jūs žadate, kad galimai bus, tai tikrai labai laukiamas yra projektas, nes laiškai plūsta, žmonės lūkesčių tikrai turi daug. Kaip suprantu, vicepirmininke, tikrai žada jis būti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tikrai siūlau oficialiai fiksuoti, kad tie projektai yra įrašomi. Tiesiog komiteto pirmininkė tik prasidėjus posėdžiui apie tai informavo, dėl to tame popieriniame projekte, kurį pateikiau, dar jo nėra, bet tikrai matykime, kad jis ten yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Prieš tvirtindami darbotvarkę mes taip pat turėtume patvirtinti pagal mūsų naujai pakeistą Statutą, kad pritariame, kad į darbotvarkę būtų įrašyti trys įstatymų projektai, kurie nebuvo įrašyti į pavasario sesijos darbotvarkę, tai yra Nr. XIVP-346, Nr. XIVP-330 ir Nr. XIIIP-4376. Ar galime pritarti bendru sutarimu, kad šiuos klausimus svarstysime per aptariamą Seimo darbo savaitę? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar turėtume apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje) Jūs siūlote balsuoti? Taip, gerbiamas K. Masiulis siūlo balsuoti dėl darbotvarkės. Taigi, balsuojame, kas pritariate. (Balsai salėje) Dėl darbotvarkės. (Balsai salėje) Gerai, balsuosime sutartu laiku. Ačiū už pastabą.
Kolegos, techninė 3 minučių pertrauka. Tuoj pat ateina kandidatas į Banko valdybos direktorius.
Pertrauka
10.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-368(2) (svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, baigėsi techninė pertraukėlė. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projektas Nr. XIVP-368(2). Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip jam ir priklauso, pagal Seimo statuto 59 straipsnį atliko Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, taip pat svarstė nutarimą dėl kandidato skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku. Mes turėjome pakankamai išsamią diskusiją – kvietėme užduoti klausimus, diskutuoti ne tik Seimo narius, bet ir įvairias asociacijas, verslo asociacijas, pensijų fondų dalyvių asociacijas, pensijų fondų valdytojų asociacijas, investicinių įmonių valdytojus, atskirų pensijų fondų, kurie susiję su investicinėmis technologijomis, valdytojus, pramonininkus, verslininkus. Iš tikrųjų turėjome labai išsamią diskusiją, akcentavome kelis svarbiausius dalykus, kuriems, mūsų manymu, banko pirmininkas turėtų skirti pagrindinį dėmesį, tai yra bankų sistemų stabilumas, konkurencijos didinimas, finansinis raštingumas ir žaliųjų finansų plėtra. Sutarus dėl šių prioritetų, balsavimas buvo bendru sutarimu. Biudžeto ir finansų komitetas patvirtino nutarimo projektą bendru sutarimu – pritarė, kad G. Šimkus turėtų būti skiriamas Lietuvos banko valdybos pirmininku. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega, jūs pristatėte komiteto išvadą. Toliau vyks diskusija. Pirmasis frakcijos vardu kalba M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, ne paslaptis, jog pati procedūra buvo skubota. Tai rodo ne ką kita, bet didesnio susikalbėjimo tarp svarbiausių valstybės institucijų poreikį, ir ne tik dėl Lietuvos banko. Tokios aplinkybės, kai trūksta susikalbėjimo, kiša pagalį į ratus priimant sprendimus ir pritraukiant kompetentingiausius kandidatus į svarbiausias valstybės institucijas – tiek teisėjus, tiek ambasadorius, tiek banko vadovus. Iš šios situacijos mums tikrai yra ko pasimokyti.
Čia Seimo vaidmuo tikrai yra ne paskutinėje vietoje. Priminsiu, kad Seimas, būtent Seimas, ne Prezidentas, o Seimas skiria ir atleidžia Lietuvos banko valdybos pirmininką. Dar daugiau, įstatyme labai aiškiai pasakyta, Lietuvos banko įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad Lietuvos bankas palaiko Vyriausybės politiką. Atkreipkite dėmesį – Lietuvos bankas palaiko Vyriausybės politiką tiek, kiek ji neprieštarauja Europos Centrinio Banko tikslams. Tačiau kokią politiką turi palaikyti Lietuvos bankas? Aš nuoširdžiai pasigedau tokios diskusijos Seime ir sutarimo, kokie klausimai mums atrodo svarbiausi. Pasigedau sutarimo dėl to, kokius darbus naujas vadovas turi atlikti pirmiausia. Tik suformavę aiškius tikslus turėtume vertinti, ar siūlomas kandidatas yra pajėgus juos įgyvendinti.
Deja, procedūra buvo atvirkštinė – namą mes pradėjome statyti nuo stogo. Ir tik turėdami kandidatą, jau bandėme įtikinti daryti tai, kas mums atrodė svarbiusia. Svarbiausius tikslus, bent jau Biudžeto ir finansų komitete, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje mes kėlėme šiuos: pirma – bankų sistemos stabilumas. Mes turime užtikrinti, kad bankinė sistema yra stabili, mes ja galime pasitikėti, mes bankuose galime drąsiai laikyti indėlius ir žinoti, kad jie ten yra saugūs.
Su tuo yra susiję begalė dalykų, ne paskutinėje vietoje pinigų plovimo prevencija, terorizmo finansavimas, žinome, kad Baltijos šalys yra įsivėlusios į labai rimtus tarptautinius skandalus, todėl yra nukentėjęs Baltijos šalių prestižas. O taip pat jau turime ir padarinių bankinėje sistemoje dėl korespondentinės bankininkystės, tai pervedimų ir atsiskaitymų užsienio valiuta problemų.
Antra užduotis yra susijusi su konkurencijos didinimu. Aš radau 2011 ir 2016 metų pasisakymus iš Seimo tribūnos ir stenogramas, gerbiamojo E. Gentvilo, profesoriaus K. Glavecko pasisakymus, A. Palionio taip pat, ir mes, Seimo nariai, tuo metu akcentavome tuos pačius dalykus, kuriuos akcentuojame ir dabar. Sakome, problema yra bankiniai įkainiai, problema yra didelės palūkanos, problema yra prieiga prie finansavimo smulkiajam ir vidutiniam verslui. Kažkaip jau dešimt metų niekas iš esmės ir nepasikeičia. Problemos išlieka tos pačios. Jeigu mes pažiūrėtume euro zonos istoriją, duomenis apie bankininkystės pelningumą, tai Lietuva čia išsiskiria. Bankai Lietuvoje gyvena kaip inkstai taukuose, uždirbdami reikšmingai didesnius pelnus nei kitose euro zonos šalyse istoriškai, ir jie gali sau leisti rinktis, ką finansuoti, ko nefinansuoti. Gali sau leisti didinti įkainius, net palyginti su kitomis Baltijos šalimis. Tokia situacija yra netoleruotina. Pagrindinis uždavinys kandidatui į Lietuvos banko valdybos pirmininkus yra išspręsti šią situaciją, didinant konkurenciją bankiniame sektoriuje.
Ir dar keli nedideli dalykai, kurie taip pat svarbūs. Tai finansinis raštingumas, kur Lietuvos bankas, dirbdamas kartu su Vyriausybe, turi tai užtikrinti. Taip pat žaliųjų finansų plėtra. Puikiai suprantame, kad tai yra ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės politika, bet visos Europos Sąjungos politika yra užtikrinti žaliųjų finansų plėtrą.
Taigi, įvertinus visas šias aplinkybes, ir nors pasaulį pradėjome statyti šiuo atveju nuo 7 dienos, ne nuo 1-os, mes manome, kad kandidatas į Lietuvos banko pirmininkus yra tinkamas. Jis yra kompetentingas, jis yra apolitiškas ir jis sugebės įgyvendinti šiuos mūsų keliamus tikslus jam. Todėl kviečiame palaikyti šį kandidatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbės E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos. Išklausėme pretendento prisistatymą, turėjome tikrai malonų, rezultatyvų, turiningą pokalbį frakcijos posėdžio metu. Teikiame tokias mintis, išvadas. Kandidato patirtis, dirbant Lietuvos banke, yra įvairiapusė ir ilgametė. Tai nėra žmogus iš šalies, tai žmogus, turintis dešimtmečių patirtį, šiuo metu eina valdybos nario pareigas. Turi tarptautinės patirties bendradarbiaujant su kitų Europos šalių centriniais bankais ir taip pat su Europos centrine bankininkystės institucija.
Kalbant apie kandidato kompetencijas, pabrėžtina investavimo žinios, suvokimas apie komercinių bankų priežiūros patirtį ir suvokimas, kaip kurti prevencines sistemas, kad neatsirastų klaidų komercinių bankų priežiūros veikloje. Kandidatas labai akcentavo ir akcentuos, matyt, savo veikloje, kad negalima laukti tos dienos, kai paaiškėja, kad yra blogai prižiūrima. Turi būti sukurta prevencinė sistema, kad taip negalėtų atsitikti, nes tada jau bus per vėlu.
Kolegos M. Majausko paminėtas žaliųjų finansų plėtros aspektas taip pat buvo išsamiai išdėstytas mums, frakcijos nariams. Pinigų plovimo prevencijos suvokimas šiame vis labiau, atrodo, jautriu tampančiame Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Taip, tai konkrečiai, atrodo, nėra Lietuvoje veikiančių bankų filialų problema, tačiau mes suprantame, kad, turėdami dažnai nešvariais pinigais manevruojantį netolimą kaimyną, galime tapti labai patraukliu pinigų tranzicijų kraštu, ir čia vėlgi prevencinės priemonės yra labai svarbios.
Valstybės agentūrų išteklių konsolidavimas vienu ar kitu pavidalu. Visi mes suprantame, kad mes negalime išbarstyti valstybės finansinės paramos resursų, kaip darome dabar. Sprendimus, matyt, reikės priimti, ir čia Lietuvos banko vaidmuo yra didžiulis. Komercinių bankų sistemos stabilumo užtikrinimas, tačiau labai didelį dėmesį kandidatas pasirengęs teikti komercinių bankų santykiui su klientais, kalbant apie bankų įkainius, perteklinių reikalavimų klientams mažinimą, nuolatinį ir išsamų klientų informavimą.
Šitie ir kiti dalykai, kuriuos išsakiau ar kuriuos išgirdome iš kandidato, tikrai leidžia frakcijai, be jokios abejonės, pasisakyti už kandidato G. Šimkaus kandidatūrą į Lietuvos banko vadovo postą. Leidžiame sau raginti, agituoti kitus kolegas palaikyti teikiamą kandidatą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Mitalą.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, esame gerame atskaitos taške šiek tiek pažvelgti į praeitį ir taip pat užmesti akį į ateitį, kas laukia Lietuvos, taip pat ir Lietuvos banko artimiausiu laikotarpiu. Iš karto pasakau, kad aš asmeniškai ir mūsų frakcija palaikys G. Šimkaus kandidatūrą. Manome, kad tai yra kompetentingas žmogus, daug prisidėjęs prie Lietuvos banko tokio, kokį turime. Bet gal ne vien tik tai, ne tiek apie kandidatūrą, kiek apie keletą kitų dalykų. Apie lūkesčius institucijai norisi pasakyti.
Kaip rašė žurnalas „The Economist“ prieš porą savaičių, pasaulyje bruožai to, kas iki šiol buvo neatsiejama nuo gerovės valstybės įprastinių bruožų, pavyzdžiui, pajamų turto testai, skiriant išmokas tik tiems, kam labiausiai reikia, socialinis draudimas mokant išmokas tik tiems, kurie įmokėjo tam tikrą dalį įmokų, ir sąlygiškumas mokant tik tiems pagal aiškius kriterijus, per šią pandemiją buvo išmesti per langą, bent jau nemažoje dalyje ir Vakarų valstybių. Akivaizdu, vis labiau matyti, kad gyvename šiek tiek kitokiame pasaulyje, nei gyvenome anksčiau. Valstybės skolos ir deficito sąvokos bent jau kuriam laikui, atrodo, tapo vos ne senamadiškos kartoti ir prisiminti.
Visas šis laukas ir pasauliniai įvykiai sukuria lūkestį, kad Lietuvos bankui reikės gerų smegenų kaip niekada anksčiau, tuo labiau kad tie pasauliniai iššūkiai yra papildomi jau beveik tradicinių lietuviškųjų. Aš labai nekartosiu, ką mano kolegos pasakė, mes frakcijoje irgi labai išsamiai diskutavome apie tuos jau būdingus Lietuvai iššūkius, bet konkurencija bankų sektoriuje išlieka aktuali kryptis. Lietuvos bankas turi dirbti ir ją skatinti, taigi įvairiausių kredito galimybių pasiūla Lietuvoje turi tapti pakankama, priėjimas prie kapitalo rinkų turi gerėti. Tai sako visi. Būtų puiku, kad per artimiausią laikotarpį pamatytume Lietuvos banko aiškų planą, siūlymus, kaip šis lūkestis gali būti atlieptas.
Fintecho sektorius Lietuvoje ir sostinėje Vilniuje vis aukščiau kelia galvas, Lietuvos bankas prie to taip pat prisidėjo. Būtų nuostabu, jeigu atsigavę po pandemijos mes čia įjungtume dar aukštesnę pavarą. Na, ir svarbu nepaslysti ant tokių banano žievių kaip valstybinis komercinis bankas. Aš tikiuosi, bent jau iš būsimo valdybos pirmininko atsakymų, kad ant to slysta nebus.
Lyderystės demonstravimas šiose srityse, kurias įvardinau, bus pagrindinis Lietuvos banko veiklos sėkmės matas. Viliuosi, kad tos sėkmės ir tų lūkesčių pakaks, todėl raginu pritarti G. Šimkaus kandidatūrai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Butkevičių.
A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos. Kandidato, kuris greitai eis Lietuvos banko valdybos pirmininko pareigas, kandidatūra turbūt nė vienam politikui nekelia abejonių, tai yra jo kompetencija, patirtis tiek tarptautiniu lygiu, tiek nacionaliniu lygiu. Aš manau, kad naujas Lietuvos banko valdybos pirmininkas atsižvelgs į Seimo narių tiek frakcijose, tiek Biudžeto ir finansų komitete išsakytas tam tikras mintis, kurios, aš tikrai manau, kelia tam tikrą nerimą smulkiajam verslui. Smulkusis verslas tikrai dažnai skundžiasi, kad prieinamumas paskolų komerciniuose bankuose yra gana sudėtingas ir nėra toks lengvas, o kai kada net ir pasigirsta ignoravimas jų adresu, kad jūs esate maži ir mums nesate labai svarbūs.
Kita problema, su kuria susiduria ir verslas, ir paprasti Lietuvos piliečiai, – kalbu apie mažmeninę bankininkystę. Tikrai tam tikruose rajonuose mažmeninė bankininkystė yra pamiršta. Galiu konkrečiai pasakyti pavyzdį iš savo Vilkaviškio rajono apygardos. Pavyzdžiui, Kybartų, Virbalio miesteliai ir aplink esančios kitos gyvenvietės, kur gyvena maždaug 10–11 tūkst. gyventojų, ten šiandien nėra nė vieno komercinio banko skyriaus ar filialo. Tai rodo, kad komerciniai bankai nuėjo labiau tuo keliu, kad jeigu nepelninga, vadinasi, skyrius ten turėtų būti likviduotas, uždarytas ir apie naujų atidarymą nėra jokių diskusijų.
Trečia problema, su kuria susidūrė verslas, kai buvo įvestas Rusijos embargas ir Lietuvos verslui reikėjo persiorientuoti į naujas eksporto rinkas, tokias kaip Vietnamas, Taivanas, Saudo Arabija ir kitos šalys. Verslininkams labai ilgai reikėjo tartis ir kalbėtis su komerciniais bankais, kad būtų leidžiama atidaryti atskiras sąskaitas dirbantiems su trečiosiomis šalimis.
Aišku, Lietuvos banko pagrindinė užduotis yra užtikrinti finansinį stabilumą, bet pastaruoju metu mažai kalbame apie viešųjų finansų valdymą. Man kelia nerimą, čia, aišku, yra didžiulis ir pagrindinis politikų klausimas, kad mes per 2020 metus valstybės skolą išauginome daug didesniu tempu, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, kovodami su pandemija.
Kitas rodiklis, kuris kelia nerimą, kad mūsų fiskalinis deficitas 2020 metų pabaigoje jau siekė 7,7 % bendrojo vidaus produkto. Tarp visų euro zonos šalių atsidūrėme priešpaskutinėje vietoje, nors prieš pandemiją buvome tarp lyderių. Aš manau, kad šis klausimas irgi bus keliamas, kai Europos Komisija grįš prie Stabilumo ir augimo pakto.
Dar vienas faktorius, kurį norėčiau paminėti, kad prasidėjus ekonomikos krizei vis dėlto nebuvo pagalvota, kaip galėtume panaudoti Lietuvos komerciniuose bankuose esančius sukauptus finansinius resursus, nes šiuo metu, mano turima informacija, Lietuvos komerciniuose bankuose apie 9 mlrd. eurų yra nepanaudojama, o tiek juridinių asmenų, tiek fizinių asmenų indėliai per praeitus metus irgi sparčiai išaugo. Aš manau, jeigu būtų suteiktos verslo rėmimo garantijos 100 %, tada ir ištekliai būtų sparčiau naudojami komerciniuose bankuose.
Baigdamas norėčiau palinkėti naujam Lietuvos banko valdybos pirmininkui sėkmės tiek dirbant su politikais, tiek ir su Lietuvoje esančiais komerciniais bankais. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi užsirašiusieji kalbėti diskusijoje pasisakė. Kreipiuosi į teikėją ir į gerbiamą kandidatą, ar norėtumėte pasisakyti? Ne. Svarstymo stadiją baigiame.
Priėmimas. Priėmimo stadijoje motyvai dėl viso. Dėl motyvų užsirašė kalbėti M. Majauskas, kalba už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš matau, kad absoliuti dauguma yra užsirašiusi palaikyti kandidatą, ir neabejoju, jog Seimo narių toks sprendimas ir bus. Reikia pripažinti, kad V. Vasiliauskas naujam valdybos pirmininkui palieka didelius batus, į juos reikės kažkaip įsispirti ir nešioti siekiant įgyvendinti mūsų iškeltus tikslus. Vienas labai svarbus aspektas, kurį mums V. Vasiliauskas įskiepijo, tai Lietuvos banko apolitiškumas. Tai buvo svarbu, mes patikėjome, kad ši institucija gali ir turi būti stabili ir apolitiška. Būtent to linkėčiau ir šiam kandidatui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iš tikrųjų pretendentas į banko vadovus šiandien buvo labai pagerbtas ir jo kompetencija, išklausius jį frakcijose, Mišrios grupės posėdyje, abejonių nekelia. Tikrai labai gerai, kad kandidatas yra iš bankų sektoriaus, nebereikia mokytis elementarių dalykų. Tačiau iš tikrųjų nerimą kelia ta situacija, kokia yra šiandien. Manau, kad ir būsimas banko vadovas sutinka, kad pagrindinė banko funkcija yra kainų stabilumo užtikrinimas. Tai reiškia, kad tas klausimas yra labai sudėtingas, kompleksinis, kad reikia bendrauti ne tik su valdžios institucijomis, bet ir su kitomis, kurios turi labai didelę įtaką kainų klausimui, tokios kaip „Lietuvos geležinkeliai“, kurie kažkada mums neleido įsivesti euro. Bet, nepaisant to, aš tikrai manau, kad dabartinis vadovas yra kompetentingas paruošti Lietuvos bankų sistemą pertvarkoms, nes yra struktūriniai pasikeitimai, kurie eina ir ne nuo mūsų priklausomi, tai yra pasaulinės tendencijos. Linkiu pačiam sėkmės, kad šitas darbas neštų ir mums įdomumą, ir pačiam naudą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba L. L. Andrikienė.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Ponas G. Šimkus – neabejotinai puikus bankų veiklos ir finansų ekspertas. Pavydėtiną pasigėrėjimą kelianti karjera Lietuvos banke, atstovavimas Europos Centriniame Banke. 18 metų kylant karjeros laipteliais – nuo žemesnių pareigų iki šios dienos. Dvi svarbiausios užduotys – Lietuvos banko indėlis užtikrinant bankų ir finansų sistemų stabilumą, tvarią ekonomikos plėtrą, efektyvią komercinių bankų priežiūrą – šiam kandidatui, jo vadovaujamai Lietuvos banko valdybai turėtų būti įveikiamos. Tačiau net ir Europos Centriniam Bankui, visai euro zonai išėjimas iš pandemijos, bankų sistemos stabilizavimas, finansų sistemos stabilizavimas – nekasdienis sudėtingas uždavinys, Lietuvos bankui taip pat.
Bankų sektorius yra rinkos ekonomikos dalis. Šis sektorius Lietuvoje yra pasidalintas ir padalintas. Konkurencija jame minimali, mes visi dirbame ir uždirbame nemažus pelnus Skandinavijos bankams. Labai kviečiu, pone Šimkau, jus, tapus Lietuvos banko vadovu, grįžti prie šios temos ir rasti optimalų sprendimą, atsakyti sau ir visiems į kelis svarbius klausimus. Ar dabartinė situacija, kai dominuoja du Skandinavijos bankai, yra gera mums visiems, ar tai sveika ir naudinga verslui, valstybės finansų sektoriui, ar bankų ir bankininkystės sektoriuje konkurencija nėra pageidaujama net ir rinkos ekonomikos sąlygomis? Balsuosiu už jus, linkėdama sėkmės šiame labai svarbiame darbe. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Tikrai niekas neabejoja kandidato pono G. Šimkaus kompetencija, sugebėjimais, aukšta kvalifikacija eiti šias pareigas. Kartu mes manome, kad be šių dalykų, be kompetencijos labai svarbu ir lyderystė, lyderystė pokyčiams, kurių daugiausia laukia Lietuvos žmonės.
Čia, tautos atstovybėje Seime, aš noriu Darbo partijos frakcijos vardu šiek tiek įvardinti tuos svarbiausius lūkesčius, kuriuos galbūt žmonės kelia Lietuvos bankui. Pirmiausia, žinoma, bankinės sistemos stabilumas ir tvarumas, apie ką jau buvo kalbėta. Taip pat vidaus rinkos kapitalo plėtra, bankinės konkurencijos didinimas ir kartu galbūt su tuo susijusių paslaugų įkainių mažinimas, bankinių paslaugų prieinamumo didinimas, ypač regionuose, kur išties žmonės kai kada net negali pasinaudoti bankinėmis paslaugomis, nes nėra kaip tą padaryti, ir neišnaudotos Lietuvos pašto ir kitų institucijų galimybės. Perteklinis ir ne visada galbūt objektyvus paslaugų reguliavimas, kai žmonės praranda galimybę prieiti prie savo sąskaitų dėl kažkokios neužpildytos laiku kliento anketos, prieš tai net nepaskambinus, prieš tai net neperspėjus žmonių.
Susitikime su Darbo partijos frakcija kandidatas iš tiesų atliepė visus šiuos lūkesčius, keliamus Lietuvos žmonių, ir mes tai priėmėme kaip tam tikrą įsipareigojimą imtis lyderystės ir išspręsti šias problemas. To tikimės ir linkime didžiausios sėkmės įgyvendinant tuos dalykus, todėl Darbo partijos frakcija palaikys jūsų kandidatūrą. Raginame tai daryti ir kitus kolegas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kandidate, tikrai padarė įspūdį jūsų prisistatymas ir kompetencija, juo labiau teko bendrauti anksčiau. Man, kaip ir kalbėjau, svarbu, be abejo, Lietuvos potencialas viduje didinant bankinių paslaugų prieinamumą.
Aš tik noriu jums palinkėti ir paprašyti jautriau žiūrėti į konsolidaciją. Mes turėjome žemių Lietuvoje konsolidaciją, mes turėjome šiurkščią tą vadinamąją mažmeninės prekybos konsolidaciją, kada neliko dalyvių. Todėl aš labai norėčiau pakviesti jautriai žiūrėti, ne mechaniškai į tą klausimą. Yra daugybė pavyzdžių pasaulyje, kaip yra skatinama kooperatinė bankininkystė, vidaus potencialas. Tiesiog norėčiau pakviesti bendradarbiauti su subjektais, su smulkiaisiais verslininkais, su Seimu, ir iš tikrųjų bendromis jėgomis, remiantis tarptautiniais pavyzdžiais, sustiprinti tą vidaus mažmeninės bankininkystės potencialą. Tai sėkmės jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Motyvai yra išsakyti. Turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Gedimino Šimkaus skyrimo Lietuvos banko valdybos pirmininku“ projekto Nr. XIVP-368(2) priėmimo. Biuletenis yra standartinis. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Dėkoju. Patvirtintas bendru sutarimu.
Primenu, kad balsų skaičiavimo grupėje yra A. Ažubalis iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos, J. Baublys (Liberalų sąjūdžio frakcija), A. Dumbrava (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija), L. Jonaitis (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), I. Kačinskaitė-Urbonienė (Darbo partijos frakcija), S. Lengvinienė (Laisvės frakcija) ir J. Pinskus (Mišri Seimo narių grupė).
Balsavimas. Slaptas balsavimas yra numatytas 13 val., pasibaigus rytiniam posėdžiui.
Gerbiami kolegos, mes šiek tiek lenkiame savo darbotvarkę, taigi dabar skelbiu 11 minučių pertrauką iki 11 val. 20 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi laukiame prelegento, skelbiu, kad pratęsiame pertrauką iki 11 val. 30 min.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį, prašom užimti vietas. Perduodu pirmininkavimą pavaduotojui P. Saudargui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, užimkime savo vietas, po nedidelės techninės pertraukos pratęsime posėdį.
11.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektas Nr. XIVP-382 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Atvyko mūsų gerbiamas kolega A. Jakubauskas. Galėsime svarstyti klausimą – nutarimo „Dėl Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų“ projektą Nr. XIVP-382. Pagal mūsų Statuto nustatytą tvarką kviečiu iniciatorių atstovę gerbiamą Seimo pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen pateikti klausimą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiami kolegos, Seimo valdyba, šių metų kovo 26 dienos posėdyje apsvarsčiusi susiklosčiusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre ir Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sprendimu sudarytos darbo grupės kovo 19 dieną pateiktą tyrimo ataskaitą, vadovaudamasi Konstitucijos 75 straipsniu, Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktu ir siekdama, kad centras, atstovaudamas Lietuvos valstybės interesams, veiktų sklandžiai, nusprendė motyvuotu raštu kreiptis į Seimą su siūlymu atleisti A. Jakubauską iš Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų. Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad centro generaliniam direktoriui A. Jakubauskui dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos nepavyksta užtikrinti sklandaus centro darbo.
Centre dėl per pastaruosius mėnesius susidariusios atmosferos, dėl informacijos teikimo darbuotojams ir darbuotojų teisės laisvai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus ribojimo yra susiklosčiusi konfliktinė situacija tarp centro generalinio direktoriaus ir dalies centro darbuotojų. Ši informacija pateikiama centro mokslininkų 2021 m. sausio 28 d. ir kovo 16 dienos kreipimusi.
Kovo 12 dieną iš pareigų buvo atleista istorikė iš esmės dėl jos pareikštos nuomonės dėl centro vadovybės veiksmų. Su centru dėl dabartinės vadovybės atsisako bendradarbiauti universitetai, Lietuvos istorijos institutas, nes jo veikla, jų manymu, neatitinka mokslinių standartų.
Centro vadovui nepavyko konstruktyviai išspręsti iškilusių problemų, pasirinktas veikimo būdas tik padidino įtampą ir susipriešinimą jo vadovaujamame centre. Todėl Seimo valdyba, vadovaudamasi darbo grupės tyrimo išvadomis, teikia Seimui atleisti A. Jakubauską iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigų.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen. Ir dabar pagal mūsų procedūrą į tribūną kviečiu pareigūną, dėl kurio atleidimo yra inicijuojama procedūra, gerbiamą A. Jakubauską – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinį direktorių. Jūsų pasisakymui skiriama iki 30 minučių, taip pat turėsite galimybę atsakyti į Seimo narių klausimus. Prašom, gerbiamas Adai, tribūna yra jūsų.
A. JAKUBAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, dėkoju už šią patirtį. (Balsai salėje) Užsidėti ar nusiimti? (Balsai salėje) Aš be akinių nelabai matau, labai atsiprašau, nežinau. Dėkoju už šią patirtį, kurią įgijau per trumpą laiką nuo tos dienos, kai Seimo valdybos darbo grupė iš anksto pakomentavo savo išvadas, iki šio garbingo momento kalbėti Seimo tribūnoje.
Daug vertinimų išgirdau ir perskaičiau, daug išvadų padariau. Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. vadovaudamas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui jokiais administracinės teisės ar tarnybiniais nusižengimais nesu kaltinamas. Priežastis, kodėl stoviu čia, yra centre bandytos pradėti reformos, tas reformas daryti mane įpareigojo prieš tai buvusios Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvados. Jaučiuosi lyg būčiau patekęs tarp politinių girnų, tiksliau, tarp dviejų Seimo valdybų – anos kadencijos Seimo valdybos ir šios valdybos girnų.
Jau visi pamiršo, kad prieš trejus metus centro svetainėje paskelbtas tyrimas apie KGB agentų registracijos žurnalą sukėlė didelį šurmulį visuomenėje, apie tai skelbė net užsienio žiniasklaida, po to Seimo valdyba sudarė darbo grupę centro darbui ištirti. Be kita ko, mestas šešėlis ant kardinolo V. Sladkevičiaus, dirigento S. Sondeckio, aktoriaus D. Banionio. 2019 m. birželio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos sudarytos darbo grupės priimtose išvadose teigiama (cituoju): kad istoriniai tyrimai buvo vykdomi aplaidžiai; kad dokumentų analizei ir tikrinimui nebuvo skirtas pakankamas dėmesys; kad tas tyrimas yra visiškas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų nesusikalbėjimo pavyzdys; kad nebuvo bendradarbiavimo tarp institucijų; kad prie dokumentų viešinimo prisidėjo ir politikų įtaka.
Ir štai tokia išvada. Centro vidaus tvarką reikia gerokai tobulinti, nes dokumentų viešinimas nėra pakankamai reglamentuotas, o tokios klaidos daro žalą pačiai institucijai, menkina jos įvaizdį visuomenėje. Už šias Seimo darbo grupės išvadas tuomet balsavo ir Tėvynės sąjungos atstovas. Išvadas patvirtino ankstesnės kadencijos Seimo valdyba.
Prieš pusmetį, pradėjęs vadovauti centrui, ėmiau taisyti anos kadencijos Seimo valdybos nurodytus trūkumus, sugriežtinau viešinimo taisykles, bandėme su istorikais kalbėtis, kaip pagerinti tyrimų kokybę. Tai sukėlė dalies darbuotojų, pabrėžiu, šeštadalio darbuotojų nepasitenkinimą.
Šios kadencijos nauja Seimo valdyba užėmė priešingą poziciją – bandymą taisyti praeitos kadencijos Seimo valdybos nurodytus trūkumus įvertino kaip nedemokratiškus žingsnius. Kažkodėl išgirdo tik 17 darbuotojų skundą, bet nekreipė dėmesio į 61 darbuotojo kitokią nuomonę. Belieka tik klausti, kas bus su centro vadovybe po kitų Seimo rinkimų?
Kovo 19 dieną į centrą kreipėsi grupė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų prašydami pakartotinai ištirti kaltinimus, mestus kardinolui V. Sladkevičiui, dirigentui S. Sondeckiui ir aktoriui D. Banioniui. Nepriklausomybės Akto signatarai, be kita ko, klausia, kaip taisomi praeitos kadencijos Seimo valdybos nurodyti trūkumai. Po kovo 26 dienos Seimo valdybos sprendimo, tiesą sakant, nežinau, ką jiems ir atsakyti. Kviečiau Seimo valdybos sudarytos darbo grupės dėl padėties Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre narius gyvai apsilankyti įstaigoje, pasikalbėti su darbuotojais, pasižiūrėti, kokiomis sąlygomis kai kurie iš jų dirba, atlikti visus įmanomus auditus, pradedant finansiniu, valdymo, įvertinti psichologinį klimatą centre. Deja, į mano kvietimą nebuvo reaguota. Turiu pabrėžti, kad buvo įvykę tik du „Zoom“ susitikimai. Taigi, nuotoliniai susitikimai, kai darbo grupė turėjo laiko pateikti savo siūlymą iki balandžio 10 dienos.
2019 metų pabaigoje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras iš III įstaigų grupės buvo perkeltas į II grupę. Darbuotojai tai sutiko labai entuziastingai, tačiau padidėjusio įstaigos finansavimo vaisiais pasinaudojo tik 19 valstybės tarnautojų, kurių atlyginimai ženkliai pakilo, o darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, atlyginimo padidėjimo faktiškai nepajuto. Nuo 2020 m. liepos 1 d. Seimo buvau paskirtas vadovauti šiam centrui. Pradėjęs eiti pareigas, susipažinau su situacija centre, kuri mane pribloškė. Vienas darbuotojas pasakė tokius įsimintinus žodžius: direktoriau, mūsų centras apimtas gangrenos, iš tiesų mes negalvojame, kad jį bus galima sanuoti, taigi išgydyti.
Per 24 centro egzistavimo metus įstaigos sąrašuose figūruoja 543 iš centro išėję darbuotojai. Gerbiamieji Seimo nariai, įsiklausykite – 543 centro darbuotojai išėjo iš centro per 24 metus. Vadinasi, vidutiniškai centrą kiekvienais metais palikdavo apie 16 darbuotojų. Tokia darbuotojų kaita normali, kai institucijoje dirba kokie 500 arba tūkstantis darbuotojų, o ne 142, kiek dabar dirba centre.
Taip, centras daug metų mažiausiai finansuojamas iš 23 Seimo pavaldumui priklausančių institucijų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų atlyginimai daug metų tik nežymiai viršijo minimumą. 2015 metais darbuotojų atlyginimas buvo plius minus 370 eurų. Manau, kad šio Seimo politikai turėtų paieškoti atsakymo į klausimus, kodėl centras apie 20 metų buvo finansiškai skurdinamas. Peršasi tokia išvada, kad didelei daliai Lietuvos politinių jėgų centras daug metų buvo kaip kaulas gerklėje. Šio kaulo nebuvo galima nei nuryti, nei išspjauti, todėl buvo pasirinkta taktika mažu finansavimu numarinti šią instituciją.
Dėl tokios padėties 87 centro darbuotojai kreipėsi į Seimą 2015 metais, po to pakartotinai kreipėsi 2016 metais. Kodėl Seimas niekaip nereagavo į šios absoliučios daugumos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojų kreipimusis, bet labai aktyviai sureagavo į 2021 metų 17 centre dirbančių kreipimąsi?
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 metais atkreipė dėmesį, kad centras yra bene vienintelė Lietuvoje likusi institucija, kurios vadovas, ironiška tokiai institucijai, sovietiniu stiliumi buvo skiriamas vadovauti iki gyvos galvos. Institucijoje nebuvo jokių kadencijų ar rotacijų padalinių vadovams. Buvo pakeistas centro įstatymas, vadovui įvestos kadencijos, ir buvau paskirtas vadovauti centrui penkerių metų kadencijai praeitų metų liepos 1 dieną.
Atėjęs į šią instituciją iš karto pabrėžiau, kad centrą padarysiu garbės institucija, kad iš jos nebebėgs darbuotojai, bet čia sieks įsidarbinti daugelis istorikų. Centre mes planuojame pradėti 1991 m. sausio 13 d. įvykių tyrimą, kuris, beje, nebuvo atliekamas 30 metų, įsteigti DNR banką pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyvių tapatybei nustatyti, plėsti muziejinę veiklą į Vilniaus Lukiškių kalėjimą, į Kauną, buvusio KGB pastato kamerose įsteigti muziejų, taip pat plėsti muziejinę veiklą Druskininkuose.
Tikriname visas versijas dėl J. Lukšos-Daumanto, Skirmanto, galimos užkasimo vietos. Būtų simboliška palaikus rasti ir palaidoti. Šia tema labai domisi Lietuvos Respublikos Prezidentas. Tuskulėnuose tęsti KGB nužudytų žmonių palaikų paieškas (manoma, kad Tuskulėnuose dar nerasta virš 300 nukankintų žmonių palaikų, kurie galimai yra po teniso kortais ir šalia jų esančioje teritorijoje) ir įrengti Tuskulėnuose tremtinių alėją. Kai leis karantino sąlygos, Tuskulėnų komplekse planuojame atidaryti muziejų „Homo sovieticus“, kuris turbūt vienintelis Rytų ir Vidurio Europoje.
Pirmą kartą oficialiai susitikta su Lietuvos žydų litvakų bendruomenės pirmininke, aptarti galimo bendradarbiavimo aspektai, tiriant Lietuvos miestelių holokausto aukas, deramai paminint 80-ąsias Vilniaus geto likvidavimo metines, ir kita.
Centras nėra mokslo įstaiga. Gerbiamieji Seimo nariai, labai dažnai visuomenės informavimo priemonės pateikia klaidingą informaciją, kad centras yra mokslo įstaiga. Centras nėra mokslo įstaiga. Centras yra viešojo administravimo įstaiga, atliekanti daugybę funkcijų. Genocido centro tyrimai toli gražu nėra tik istoriniai tyrimai. Tai yra tarpdisciplininiai tyrimai, apimantys ne tik istorijos, bet ir teisės, sociologijos, antropologijos, politologijos, galbūt net kartais ir psichologijos tyrimus.
Centrui VSD perdavė 1 tūkst. 600 asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavusių su sovietų saugumu, kartoteką. Centras prieš kiekvienus rinkimus atlieka kandidatų patikrą, ar nėra nuslėptas jų bendradarbiavimas su sovietų slaptosiomis tarnybomis. Tikrinami visi kandidatai, apdovanoti valstybiniais apdovanojimais, ir taip toliau.
2021 metais centrui labai svarbu tinkamai pasirengti sukaktims. Birželio 14-ąją – trėmimų pradžios 80-metis. Šie metai Seimo paskelbti J. Lukšos-Daumanto, Skirmanto metais, sukanka 100 metų nuo jo gimimo ir 70 metų nuo jo žūties. 1941 metų Birželio sukilimo 80-metis. 80 metų sukanka nuo birželio 22–27 d. vykdytų sovietų masinių žudynių. Taip pat Holokausto 80-metis, Rainių tragedijos 80-metis, Pravieniškių kalėjimo kalinių sušaudymo 80-metis. Medininkų 30-metis, pasieniečio G. Žagunio, A. Sakalausko prie Seimo žūčių 30-metis, 1991 m. rugpjūčio 19–22 d. pučo ir Lietuvos valstybės diplomatinio pripažinimo 30-metis bei kitos įsimintinos datos.
Nuo praeitų metų liepos mėnesio kuriama centro pokyčių komanda. Centre įdarbinti du žinomi istorikai, vadybininkas ir finansininkas, dvi teisininkės, viena jų perėjo dirbti į centrą iš Aukščiausiojo Teismo. Įsteigtas Komunikacijos skyrius vidaus ir išorės komunikacijai. Kuriamas Pokario ginkluoto pasipriešinimo dalyvių palaikų paieškos ir identifikavimo skyrius, jame dirbti bus kviečiami centro darbuotojai. Kaip minėjau, planuojame kurti ir DNR banką. Atkastus partizanų palaikus reikia palyginti su dar esančiais gyvais jų giminaičiais.
Mikroklimatui centre normalizuoti bus kviečiamas mediatorius takoskyrai su akademine bendruomene pašalinti. Noriu padėkoti buvusiai direktorei B. Burauskaitei už pagalbą ir parodytą norą išspręsti vidaus problemas ir pakylėti įstaigą į naują lygmenį.
Baigdamas savo kalbą noriu pasveikinti jus, Seimo narius, su Didžiuoju ketvirtadieniu. Ramių jums artėjančių šventų Velykų. Atgimusi gamta dovanoja pačią gražiausią pavasario šventę – Velykas. Šviesos jūsų namams, skaidrumo jūsų mintims, gėrio ir grožio jūsų darbams. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam centro direktoriui. Jūs gal dar nepalikite tribūnos, jūsų norės paklausti kolegos Seimo nariai. Tik noriu susitarti su Seimu, kiek mes laiko skiriame, nes taip numatyta iki 30 minučių, aš sutinku, bet dar bus diskusija, motyvai bus. Ar mes galėtume sutarti, kad klausti mes paliekame 20 minučių, tada dar diskutuoti 20 minučių. Gerai? Bendru sutarimu? (Balsai salėje)
E. Gentvilas – per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Aš ne dėl klausimų, o dėl diskusijos. Visų septynių frakcijų nariai yra užsirašę. Po 7 minutes jie turi teisę kalbėti. Prašykime, kad kalbėtų trumpiau, bet frakcijų atstovai turi teisę frakcijos vardu kalbėti.
PIRMININKAS. Turi teisę. Tai 30 minučių, sutinkate? Gerai. 20 minučių klausti, 30 minučių diskutuoti. Sutinkame su viskuo? Tada klausia pats pirmasis gerbiamas M. Puidokas. Prašau.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų ketinau klausti Seimo Pirmininkės, kadangi ji pranešė apie šį sprendimą ir jo teikimą. Bet taip pat noriu paklausti ir gerbiamo A. Jakubausko, nes mūsų frakcija buvo kreipusis, ar yra kokių nors teisės aktų pažeidimų jūsų veikloje, ir jokio atsakymo negavome. Tai aš noriu jūsų paklausti, ar jūs asmeniškai esate gavęs kokių nors aiškių raštiškų patvirtinimų, kokius teisės aktus jūs pažeidėte? Iš viso to, ką mes kol kas matome, tai yra tik nuomonės, bet nėra jokių rimtų argumentų, kuriais grindžiant būtų norima jus pašalinti iš šių pareigų? Dėkui.
A. JAKUBAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary. Iš tiesų jokių pažeidimų nebuvo nustatyta, jokių priekaištų man nebuvo pateikta, buvo motyvuojama tik tuo, kad neva aš esu prastas vadybininkas ir negebu sutvarkyti man pavesto darbo. Bet, kaip ir sakiau savo kalboje, būtent dabar centre prasideda pertvarkos. Mes įvedame stiprų vadybinį segmentą, taip pat pas mus ateina labai stiprūs teisininkai, kiti specialistai, priimti istorikai. Taigi centras turi visas sąlygas garbingai atlikti savo funkcijas.
Aš norėčiau pasakyti, kad per du mėnesius, labai gaila, bet eskaluojamas tik 17-os pareiškimas, bet kažkodėl niekada negirdėjau nei iš Seimo vadovybės, nei iš žiniasklaidos, nei tie 61-as arba jų atstovai nebuvo išklausyti arba priimti nei Seimo Pirmininkės, nei valdybos. Susidaro įspūdis, kad fonuojamas centro darbas tik šito neženklaus skaičiaus darbuotojų. Bet pabrėšiu, mane kaltina, neva aš atleidinėju kvalifikuotus istorikus. M. Kariniauskaitė paviešino labai gražų atsisveikinimo raštą darbuotojams. Jame ji teigia, kad atėjo jauna mergaičiukė ir išeina mokslų daktarė, ji dėkoja visiems ir išeidama netgi prašė mano rekomendacijos. Motyvavo tuo, kad jos vyras yra užsienio pilietis, JAV pilietis, pusę metų planuoja gyventi Jungtinėse Amerikos Valstijose, pusę metų Lietuvoje. Bet paskui viešojoje erdvėje buvo paskleista visai priešinga informacija, negu ji kalbėjo atsisveikindama su manimi.
Dėl kolegės M. Jurkutės aš turiu pasakyti, kad mes viską įvykdėme pagal įstatymus, įstatymų mes nepažeidėme. Dabar faktiškai Darbo ginčų inspekcija ir vyriausiasis darbo ginčų inspektorius iš tiesų duos atsakymą. Aš nežinau, kodėl bandoma su manimi susidoroti. Iš tiesų tai turbūt vienintelis precedento Lietuvos parlamentarizmo, gal ir pasaulio istorijoje neturintis atvejis, kai pareigūnas bandomas bausti avansu, nes mano kadencija baigiasi 2025 m. liepos 1 d. Aš dirbu viso labo aštuntą mėnesį.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas direktoriau. Tik prieš suteikdamas žodį kitam kolegai, norėčiau paprašyti, kad gal šiek tiek koncentruokime atsakymus, kad galėtų paklausti daugiau Seimo narių.
Klausia gerbiamas V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas direktoriau, iš tikrųjų kai jūs buvote skiriamas šio centro vadovu, Seimas turėjo labai didelių lūkesčių ir, matyt, dar tebeturi, kad pagaliau centras atliktų tą darbą, tą misiją, kurios mes tikimės. Tai yra istorinė atmintis, tai yra mūsų iškilių asmenybių atminimas ir panašiai. Dabar tarsi atsitinka taip, kad aplink centrą vyksta didžiulis žmonių susipriešinimas. Aš neabejoju jūsų kompetencija, neabejoju jūsų pilietiškumu, bet kartu noriu paprašyti paaiškinti. Kaip jūs galite paaiškinti tą situaciją, kurią pristatė Seimo Pirmininkė, kad kreipėsi daugybė organizacijų, kur yra tas nesutarimas, kur yra ta atskirtis, nes tai yra istorikai? Kartu, aišku, klausimą Seimo Pirmininkei turėsime užduoti. Ar manote, kad yra teisinga, kai Seimas kišasi į tokius dalykus kaip atskirų žmonių paskyrimas ir atleidimas? Ar taip turėtų būti, ar vis dėlto mes turėtume formuluoti lūkesčius centrui?
A. JAKUBAUSKAS. Man irgi, gerbiamas Seimo nary, taip pat truputėlį keista buvo stebėti, kai yra priimami keletą kartų tie asmenys, kurie pareiškia tam tikrą nepasitenkinimą pertvarkomis, arba jau kovo 17 dieną atskirai priimta buvusi kolegė. Man yra truputį keista, kada nėra išklausoma kitos darbuotojų pusės nuomonė.
Negaliu atsakyti į jūsų klausimą. Aš bandžiau galvoti apie tai. Jeigu pamenate, buvusioje Seimo kadencijoje, kurie Seimo nariai buvo praeitoje kadencijoje, aš sakiau, jeigu būsiu paskirtas, aš sieksiu centro depolitizacijos, kad jokia politinė jėga negalėtų diktuoti centui, neprašytų išbalinti, išjuodinti arba personalijos, arba tam tikro istorinio įvykio. Jeigu mes su jumis sutariame, kad centras užsiima nešališkais tyrimais, o centras gali naudotis Ypatingojo archyvo, pabrėžiu, 17,5 kilometro bylų, tai mes turime susitarti, kad centras iš tiesų tiria nešališkai tą istoriją, kuri buvo, ir negali būti nei pagražinimų, nei demonizavimo nei įvykių, nei personalijų.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia gerbiamas A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Sveiki. Ačiū už galimybę paklausti. Gerbiamasis direktoriau, komisijos tyrimo metu jūs pasakėte, kad ankstesnė centro veikla buvo blogai organizuota ir rezultatai tenai blogi. Dabar aš išgirdau priešingai, jūs dabar giriate buvusios direktorės B. Burauskaitės veiklą, jos visus nuveiktus darbus. Kažkaip tai keistai skamba.
Antras mano klausimas yra susijęs su personalo politika. Jūs, kaip direktorius, paminėjote, kad įsteigėte Strateginės komunikacijos skyrių, kuris, jūsų manymu, yra tiktai labai svarbus. Bet ar galėtumėte dabar mums pasakyti apie šio skyriaus vadovą, kurio praeitis galbūt daug kam yra nežinoma, kad šitas asmuo iš Krašto apsaugos ministerijos vis dėlto buvo atleistas. Ar galėtumėte pakomentuoti šiuos faktus?
A. JAKUBAUSKAS. Žinote, kol mes neturime įrodymų, aš nenorėčiau spekuliuoti, tiktai noriu pasakyti, čia kalbama apie gerbiamą I. Stankovičių. Atleistas iš Krašto apsaugos ministerijos jisai buvo pakviestas į NATO generalinio sekretoriaus sekretoriatą patarėju ir po to išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas tęsti mokslų. Jungtinėse Amerikos Valstijose jam tebesimokant, Lietuva jam suteikė pulkininko laipsnį. Jeigu I. Stankovičius būtų turėjęs sąsajų su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis, mano manymu, jisai negalėtų pasiekti šitos karjeros. Jeigu neklystu, šitas klausimas kartkartėmis iškildavo. Aš pamenu ne vieną turbūt paklausimą Seime, bet kol nėra įrodymų ir VSD nepateikė jokių įrodymų, kad I. Stankovičius galimai bendradarbiavo su sovietų saugumu, tai aš negaliu daryti prielaidų, kad žmogus kaltas.
Vertinu jo kompetencijas, o kompetencijos jo kaip specialisto yra didelės. Priminsiu jums, kad I. Stankovičius prisidėjo prie M. Mažvydo bibliotekos pavertimo Kultūros centru. Knygų saugykla jo ir direktoriaus vizijų dėka buvo paversta patraukliu Kultūros centru su medijomis, atviromis knygų saugyklomis ir taip toliau.
Žinodamas jo kompetenciją ir jo surengtus du seminarus mūsų darbuotojams rudenį, kada seminarai vyko nuo 9 val. ryto iki 17 val. vakaro ir abu kartus buvo palydėti ovacijomis, beje, ir kai kurių žmonių, kurie pasirašė tą kreipimąsi, aš pakviečiau gerbiamą Igną kaip žmogų, galintį padėti medijuoti. Mano galva, dabar tai vyksta sėkmingai, nes kas porą savaičių pas mus yra numatyta, kad gerbiamas I. Stankovičius kalbėsis su viduriniosios grandies vadovais, taip pat su visais kitais darbuotojais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Anušauskas klausia.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia generolas paklausė visai ne apie ryšius su kokiomis nors Rusijos slaptosiomis tarnybomis. Pasakė, kad atleistas dėl kompromituojamos medžiagos iš Krašto apsaugos ministerijos. Aš jums pacituosiu 1991 metų Vyriausybės nutarimą: įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją nedelsiant atleisti iš darbo, nesuteikus krašto apsaugos sistemoje kitų pareigų, neteisėtai Krašto apsaugos departamento direktoriaus pareigas ėjusį I. Stankovičių už aplaidumą darbe ir taip toliau, ir taip toliau. Čia iš Vyriausybės nutarimo. Taip, viskas pakui keitėsi po rinkimų ir visa kita. Jūs sakote, kad nežinote tų faktų. Bet čia ne apie tai, aš apie tai dar kalbėsiu.
Jūs man paaiškinkite, kaip jūs (dabar giriatės visais būsimais darbais J. Lukšos metais) atleidžiate iš darbo žmogų, kuris ką tik parašė knygą apie J. Lukšą, jūs dėl kritikos atleidžiate iš darbo. Dabar aiškinate, gal nežinote, apie kokį žmogų kalba?!
A. JAKUBAUSKAS. Gerbiamas Seimo nary, gal galite sukonkretinti, koks darbuotojas, kuris parašė knygą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, jums, matyt, kalboje neįrašė I. Stankovičius, bet aš jums paskysiu – M. Jurkutė.
A. JAKUBAUSKAS. Gerbiamas Seimo nary, kalbant apie M. Jurkutę, aš galiu pasakyti tokį dalyką: M. Jurkutė parašė knygą ne apie J. Lukšą, bet parašė apie CIA dokumentus su Baltijos valstybėmis. Prašom pasakyti jos pridėtinę vertę. Ji nuvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, parsivežė pluoštą dokumentų, juos išvertė į lietuvių kalbą, parašė 20 puslapių įvadą ir už tai gavo autorinę 7 tūkst. eurų sutartį, beje, kas pusmetį prašė pratęsti sutartį, nes negalėjo įvykdyti savo darbų. Tai buvo tęsiama, jeigu neklystu, daugiau negu metus.
Apie J. Lukšą aš tikrai nieko nežinau. Ji tą knygą pristatė visuomenei, bet pasakykite – už 20 puslapių įžangą? Pridėtinė vertė tos knygos yra 20 puslapių. (Plojimai, balsai salėje)
PIRMININKAS. Toliau klausia gerbiamas R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiamas direktoriau. Liūdna čia salėje būti, kai vyksta kone linčo teismas. Aš tikrai šiandien neisiu klastoti istorijos prie urnos. Žinau, kad neis nei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai klastoti istorijos, nei koalicijos partneriai. Į mano klausimą tikrai buvo atsakyta, tačiau aš noriu jūsų paklausti, ar iš Darbo inspekcijos per aštuonis jūsų vadovavimo mėnesius buvo kokių nors perspėjimų, kad vyksta kažkoks mobingas ar panašiai, ar panašiai?
Kartu noriu padėkoti nevyriausybinėms organizacijoms, kurios priklauso Karininkų ramovei, kur yra 10 tūkst. konservatorių, kurie taip pat pasirašė neatleisti Ado, kad neklastotumėte istorijos. Ačiū žmonėms, kurie yra prie Seimo rūmų, taip pat dėkoju universitetams. Ačiū.
A. JAKUBAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamas Seimo nary, atsakysiu į jūsų klausimą. Darbo inspekcija jokių pažeidimų mūsų darbe nenustatė. Kai mūsų sudaryta darbo komisija kreipėsi konsultacijos, ar galime atleisti M. Jurkutę dėl teisės aktų pažeidimų ir kai kurių kolegų darbo menkinimo, įstaigos menkinimo, Darbo inspekcija mums davė tokį leidimą. Remdamiesi šiuo leidimu, mes atleidome buvusią kolegę. Pasikartosiu, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Dėl mobingo. Aš esu akademinės bendruomenės žmogus, dirbęs daugelyje universitetų, taip pat ir Lenkijoje – Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete, ir Mykolo Romerio universitete. Aš per savo akademinę karjerą niekada prieš studentus nesu pakėlęs balso ir pasakęs „tu“. Aš visada jaučiu pagarbą pašnekovui, juo labiau mokiniui.
Atėjus į šią įstaigą, į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, turiu prisipažinti, pats primas susitikimas su istorikų bendruomene buvo šiltas, bet kai istorikų bendruomenei pristačiau patarėją V. Valiušaitį, bendruomenės istorikai pasišiaušė – neva bus jie mokomi, neva jie bus cenzūruojami, recenzuojami ir panašiai. Beje, tai buvo labai keista, nes kolega Vidmantas, išbuvęs Jungtinėse Amerikos Valstijose ganėtinai ilgai, atsivežė 10 tūkst. kopijų įvairių dokumentų, kurių Lietuvos istorikai nežinojo. Nė vienas iš istorikų tais dokumentais nesusidomėjo.
Dėl mobingo. Mobingo netaikiau ir nesiruošiu taikyti, bet mobingas du mėnesius taikomas man ir mano šeimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausia gerbiamas K. Masiulis. Nėra, salėje nematau. Tuomet klausia gerbiama kolegė L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pretendente, Adai, iš tikrųjų į jus kreipiuosi, aš čia, pirmoje eilėje sėdžiu. Žinote, jus visiškai suprantu, tik pradėjus reformą, atėjus, galbūt ir buvo padaryta klaidų. Galbūt viskas buvo staiga daroma. Žmonės nebuvo pripratę prie to, kad reikės kitaip organizuoti savo darbą.
Man kyla klausimas, ar nebandėte jūs organizuoti dėl psichologinio klimato anketą, tyrimus? Tai yra labai svarbu. Kai kalbiesi, tada gali įvertinti, kur, kokioje vietoje yra problema. Perskaičius dabar atleidimo motyvus, man visiškai nesuprantama, kaip galima atleisti žmogų nurodant šitokias priežastis be jokio teisės akto. Gaila, kad kitoje pusėje kažkas palaiko, palaikymas yra iš kitos pusės. Tikrai norėčiau paklausti, kaip jums tas mikroklimato tyrimas? Jaučiu, kad… Tik 17 žmonių, kaip jūs minėjote, yra prieš jus. Vadinasi, didžioji dauguma už jus, nes mes gavome krūvą laiškų, palaikančių jus. Ačiū.
A. JAKUBAUSKAS. Labai ačiū. Aš kaip tik Seimo valdybos darbo grupės narius ir kviečiau apsilankyti ir pasikalbėti su žmonėmis, nustatyti patiems tą klimatą. Turiu pasakyti, kai atėjau į darbą rugsėjo mėnesį, dar prieš karantiną, mes padarėme kaip tik du psichologinius seminarus, įvairiausiais pjūviais mes nustatėme, kokios yra problemos, bendravimo problemos, įstaigos darbo nesklandumai. Darbuotojai patys buvo įtraukti. Tai buvo nuo 9 valandos ryto iki 17 valandos vakaro su pietų pertrauka, dalyvavo absoliuti dauguma specialistų, turinčių daktaro laipsnį, ir kitų specialistų. Mes norėjome pratęsti šiuos susitikimus ir toliau, deja, nebuvo galima dėl prasidėjusios pandemijos, nes paskutinis mūsų susitikimas buvo, berods, spalio antrojoje pusėje, o lapkričio 1 ar 3 dieną buvo įvestas karantinas.
Patikėkite, tai irgi yra mano siekiamybė. Aš noriu net, jeigu jūs patikėsite man likti pareigose, pakviesti mediatorių iš akademinės bendruomenės, pakviesti mediatorių psichologą, kuris mums padėtų tą mikroklimatą įstaigoje pagerinti. Jis nėra blogas, bet jeigu yra dalis nepatenkintų žmonių, su jais mes norime rasti bendrą kalbą. Pasakysiu jums atvirai. Su Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento direktoriumi A. Bubniu mes paspaudėme rankas ir užkasėme karo kirvį. Tą patį noriu padaryti ir su kitais darbuotojais.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti kolega D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas centro direktoriau…
PIRMININKAS. Kitoje pusėje.
D. KEPENIS (LVŽSF). …štai aš noriu jums padėkoti už tai, kad jūs apgynėte garbių Lietuvos sūnų vardą, tai yra kardinolo V. Sladkevičiaus, tai yra D. Banionio, S. Sondeckio, neabejoju, kad apginsite ir T. Ivanausko, kurį bando taip pat į tą gaują, į tą grupę įkišti nenaudėliai. Aš jums labai už tai dėkoju.
Ir aš noriu paklausti jūsų. Turbūt žinote, kad nė karto nė vienuose rinkimuose joks Seimo narys nebuvo tiriamas dėl santykių su KGB. Nė karto nebuvo tiriamas. Mes tą jau sužinojome anoje kadencijoje. Pasakykite, kad tikrai tikrai nei „Fermeris“, nei „Magnolija“, nei „Dėdulė“ niekaip nesusiję su tais asmenimis, kurių vardus su jais sieja. Patvirtinkite arba paneikite. Ačiū. Sėkmės jums.
A. JAKUBAUSKAS. Aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, nes aš neturiu tokios informacijos. O dėl profesoriaus T. Ivanausko aš galiu patikslinti, kad kažkodėl pažymą apie T. Ivanauską miškininkams buvo patikėta parašyti ne kokiam nors iškiliam istorikui, bet buvo patikėta parašyti buvusiai žurnalistei D. Vilkelytei, kuri parašė ne pažymą – parašė 52 puslapių žurnalistinį tyrimą ir bandė šitą tyrimą prakišti, kad direktorius pasirašytų. Aš pasižiūrėjęs, kad tai nėra pažyma, kad tai yra citatos iš įvairių sovietmečio laikraščių… kad padarytų koncentratą dviejų trijų puslapių, tai garbioji žurnalistė labai baisiai užpyko ir pasakė, kad mes tikrai spaudžiame ir darome mobingą.
Paklausykite, iš tiesų man labai keista, kai į centrą kreipiasi žmonės bandydami suvesti asmenines sąskaitas. Šiuo atveju bandoma suvesti su jau mirusiu profesoriumi T. Ivanausku, bandoma paversti jį KGB agentu, nors mes žinome, kad jis gelbėjo P. Klimą, žinome, kad jis gelbėjo kitus žmones, Lietuvos nepriklausomybės laikais buvo apdovanotas aukščiausiais valstybės apdovanojimais. Patikėkite, tokie paklausimai neturėtų būti priimami ir svarstomi, kai bandoma apdergti kurio nors žmogaus vardą.
Galiu pasakyti apie centre buvusią nusistovėjusią tvarką. Iš autoriaus kompiuterio, iš istoriko kompiuterio, pažyma arba istorinis tyrimas keliauja tiesiai generaliniam direktoriui pasirašyti. Nepasirašo ir neprisiima atsakomybės, nevizuoja skyriaus vedėjas, ką turėtų daryti, ir departamento direktorius, ką turėtų daryti. Taigi generalinis direktorius negali būti visų galų meistras ir kaišyti kažkokias skyles. Sustabdžiau du, asmeniškai pats sustabdžiau dvi kliurkas, kurios būtų labai negarbingos. Viena apie žydų gelbėtoją, kita apie sušaudytus žmones, kurie neatėjo balsuoti į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, ir buvo mestas šešėlis partizanams, nors KGB dokumentuose apie tai nebuvo nė žodžio. Patikėkite, tvarkas būtina keisti.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas direktoriau, jūs galite užimti savo vietą. Atsakėte į visus klausimus. Laikas klausti baigėsi. Labai atsiprašau, gerbiamas S. Tumėnas buvo užsirašęs kitas, deja, mūsų numatytas laikas baigėsi, mes griežtai sutarėme. Dėl diskusijos taip pat mes esame sutarę – 30 minučių. Kadangi laikas yra labai ribotas, aš turiu gavęs prašymą…
Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Buvo sutarta, kad kiekvienos frakcijos vienas asmuo, visos frakcijos galės pasisakyti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Petrai, per pusę valandos mes tikrai tą užtikrinsime. Yra susirašę, yra matoma, kas frakcijos vardu, ir iš eilės visiems frakcijos vardu ir duosime, kaip visada ir darydavome. Tai negaiškime laiko. Aš tiesiog norėjau pagarsinti gautą prašymą.
„Lietuvos Respublikos Seimo plenarinio posėdžio pirmininkui dėl pasisakymo. Prašau suteikti man žodį šio plenarinio posėdžio metu svarstant klausimą dėl LGGRTC veiklos, šios įstaigos vadovo. Pagarbiai Z. Vaišvila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.“
Kadangi mes turime labai ribotą darbotvarkę ir jau vėluojame, numatėme 30 minučių diskusiją, aš norėčiau atsiklausti Seimo, ar suteikti žodį, nes tai ne Seimo narys. Žinoma, gerbiamas signataras turi teisę dalyvauti posėdyje, bet dėl pasisakymo norėčiau atsiklausti Seimo. Tai kas už… (Balsai salėje) Girdžiu, kad yra reikalavimas balsuoti, tai tiesiog išspręskime balsuodami. Kas kad suteiktume, tai už, kas mano kitaip, – prieš arba susilaiko. Kas balsuoja už, tai suteikti, kas kitaip balsuoja, tai balsuoja prieš arba susilaiko. Iš vietos nešaukime, bet apsispręskime ir balsuokime.
Užsiregistravo 85, balsavo 83: už – 45, prieš – 16, susilaikė 22. Taigi suteikiame. Po frakcijų atstovų ir suteiksime.
Aš dabar noriu atsiklausti, ar gerbiamas… Pagal tvarką gali be eilės pasisakyti ar gerbiama Seimo Pirmininkė, ar gerbiama premjerė, ar gerbiamas opozicijos lyderis, ar dabar norėtumėte kas nors? Gerbiamas S. Skvernelis, opozicijos lyderis, matau, norėtų dabar. Prašau, tada be eilės žodis jums, o tada frakcijų atstovai.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, neabejoju, kad kiekvienas iš mūsų puikiai žinome, kokią svarbą ir svarbią reikšmę Lietuvos istorijai turi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla. Tačiau šiandien, kai praėjus daugiau nei 30 metų galime kvėpuoti laisva krūtine, kai dalis jau pamiršome, o daugelis iš čia esančių net ir nepatyrė, ką reiškia nežinoti, kur tavo sūnaus ar dukros, gynusių tėvynės laisvę, kapas, kai galiausiai visuomenės žaizdos ima gyti, o atmintis dilti, vis dažniau pasigirsta nuomonių, teigiančių, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla galbūt jau net prarado savo aktualumą. Penkis dešimtmečius, daugiau negu penkis dešimtmečius, vykdytas mūsų šalies gyventojų fizinis bei dvasinis genocidas lyg jau užtektinai būtų ištirtas ir nėra ko kapstytis po praeitį.
Gerbiamieji, nuoširdžiai tikiu, kad šioje salėje mes manome kitaip. Suprasdami šio centro reikšmę ir svarbą turime suprasti, koks visuomenei jautrus yra šio centro tiriamas laikotarpis. Kiekvienas viešumoje paskelbtas tyrimas ar paviešintos mokslininkų, centro mokslininkų, istorikų įžvalgos viešojoje erdvėje sulaukia daugybės nuomonių ir vertinimų. Ir tai yra, pabrėžiu, ne susiskaldžiusios, o brandžios ir vedančios diskusijas visuomenės požymis. Vis dėlto labai apmaudu, kad būtent diskusijos ir pasigendu šioje situacijoje, dėl kurios mes šiandien turėsime apsispręsti.
Kalbėsiu tiesiai, be užuolankų. Centro direktorius pradėjo savo darbą šiek tiek daugiau nei prieš pusmetį. Apie centro stiprinimo poreikį visiems jau buvo seniai žinoma. Natūralu, kad po daugiau nei dešimtmetį vadovavusios savo pirmtakės naujasis centro direktorius ėmėsi reikalingų šiai institucijai pokyčių. Dar natūraliai, kad sujudinus buvusią, nusistovėjusią tvarką faktiškai visą laiką sulaukiame nepatenkintų darbuotojų. Ir čia yra truputį gėda. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorių siekiama atleisti iš pareigų argumentuojant (cituoju): „A. Jakubauskui nepavyksta užtikrinti sklandaus institucijos darbo, kilo susipriešinimas, o viešai nagrinėjama situacija centre menkina įstaigos dalykinę reputaciją.“ Tai yra Seimo sudarytos darbo grupės išvados. Jums leidus perfrazuosiu šias išvadas į aiškesnę kalbą. Centro direktorius yra atleidžiamas iš pareigų, nes iš darbo atleido darbuotoją, kuri, turėdama visiškai suprantamą teisę su priimtu sprendimu nesutikti, susidariusią situaciją ėmėsi spręsti ne teisinėmis priemonėmis, bet pasitelkdama viešumą.
Gerbiamieji, konfliktai tarp darbdavių ir darbuotojų bei tokių situacijų viešinimas, deja, nėra retas atvejis. Nėra retas atvejis, kai konfliktui išspręsti kažkodėl pasirenkama žiniasklaida, o ne teisinės priemonės. Vis dėlto atsižvelgdamas į tai, kaip plačiai ir skambiai ši situacija spaudoje buvo įsukama, kuo toliau, tuo labiau manau, kad tai kažkam neįtikusios personalijos, o ne netinkamo vadovavimo klausimas. Juolab kad net pačius aukščiausius postus užimančių asmenų komentaruose sunku įžvelgti objektyvių argumentų, kas dėl dabartinio centro direktoriaus yra negerai.
Gerbiami kolegos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro užduotis yra nepaprastai reikšminga – liudyti atmintį ateities kartoms. Pasaulis, kuriame gyvename, globalėja sparčiu žingsniu ir tai palieka savo pasekmes. Daugelis mūsų tėvų gintų ir brangintų vertybių šiandien galbūt ne visiems suprantamos ir vertinamos. Taip jau yra, kad kiekviena karta formuoja savas vertybes, tačiau turiu vilties, kad viena niekada nepasikeis – atjauta ir pagarba savų žmonių likimams, ypač tų žmonių, kurie kovojo už Lietuvos laisvę.
Tad klausiu jūsų, gerbiamieji, ar mums, ar jums svarbu, kad Lietuvos gyventojų genocidas būtų objektyviai tyrinėjamas, kad lietuvių pasipriešinimas ir kova su okupaciniais režimais nebūtų menkinama? Neabejoju Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus A. Jakubausko kompetencija, atsidavimu darbui. Tačiau jeigu jūs vis tiek tuo abejojate, pabandykite atsikratyti savo asmeninių simpatijų, antipatijų bei viešojoje erdvėje gautos informacijos. Kolegos, vertinkime faktus, o ne emocijas.
Ir pabaigai. Kad ir kaip būtų paradoksalu, mes čia sprendžiame ir darbo santykį. Pagalvokite, čia sėdi, dirba daugelis žmonių, kurie anksčiau turėjo vienokį ar kitokį darbdavio statusą. Ar jūs priimtumėte tokį sprendimą nutraukti darbo santykius su pareigūnu, žinodami, jeigu būtų tokia galimybė, kad tas sprendimas bus apskųstas teisiniu keliu ir teisme reikės įrodinėti ir pagrįsti faktus, dėl kurių viena ar kita personalija nėra tinkama? Dėl to kviečiu opozicinių frakcijų atstovus nedalyvauti balsavime, nepritarti centro direktoriaus atleidimui. Abejojantys kolegos, kurie dalyvaus balsavime, balsuokite pagal savo sąžinę. Tai nėra vien pono A. Jakubausko klausimas, tai yra kur kas gilesnis ir tai visi mes labai aiškiai ir suprantamai suprantame. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui gerbiamam opozicijos lyderiui. Dabar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu – gerbiamas J. Jarutis. Prašom į tribūną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt keistai atrodo, kad šiandien šitas klausimas yra darbotvarkėje teikiamas valdančiosios daugumos, kurios pagrindinę masę, ašį, ar kaip čia pavadinti, sudaro partija, kurios pavadinimas yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Kaip žinote, šiandien ir rytoj yra Didžioji savaitė prieš pačią gražiausią pavasario šventę ir teikti tokį klausimą tokiu metu, manau, turbūt suprantate, tikslas pateisina priemones.
Kaip šioje šalyje turėtų būti baisu gyventi, pagalvotų tūlas vakarietis ar užsienietis, jeigu jis suprastų mūsų istorinę praeitį ir žinotų, kaip šita situacija klostosi. Aš manau, kad labai puikai šitą supranta politiniai kaliniai ir tremtiniai, kurie savo kailiu patyrė, kaip galima pagal kaimyno skundą atsidurti geriausiu atveju sunkiųjų darbų kalėjime, lageryje, kai per vieną naktį vadinamoji troika nusprendžia tavo likimą. Deja, XXI amžiuje, 31-aisiais šios nepriklausomybės metais mes tą turime patirti.
Iki praeitų metų birželio, liepos mėnesio aš nepažinau pono A. Jakubausko ir žinau, kad šitoje salėje yra žmonių, kurie pažįsta jį ne vieną dešimtmetį. Ponui A. Jakubauskui aš neturiu priekaištų, nors buvau tos darbo grupės narys. Išankstiniai nusistatymai, dar nepradėjus darbo grupės veiklos, darbo grupės posėdžiai, kurių metu buvo formaliai klausoma arba įsiklausoma ir išgirstami tik tie, kuriuos reikia. Netyčia prie ataskaitos pridėti tik tų posėdžių protokolai, kuriuose dalyvavo ta tinkama istorikų grupė. Nepridedamas protokolas nei susitikimo su kita puse, nei atskiroji nuomonė. Formuluojamas pasitikėjimo patikrinimas operatyviai paverstas atleidimo iš darbo klausimu. Aš šiandien rytą kalbovui sakau, tas greitasis traukinys, užkurtas prieš du mėnesius, važiuoja visu tempu.
Ar ankstesnio vadovo darbo metu nebuvo kilę skandalų? Buvo. Pirmiausia paskutinis, turbūt žymiausias skandalas – istorija su kardinolu V. Sladkevičiumi, aktoriumi D. Banioniu ar dirigentu S. Sondeckiu.
Vadovas buvo kaltinamas ir yra kaltinamas, neva jo įstaigoje varžoma žodžio laisvė. Tačiau pamėginkime pažvelgti, kiek minėti 17 suvaržytųjų ir juos palaikantys politikai turėjo galimybę pateikti savo tiesas žiniasklaidai, ir palyginkite, kiek eterio per šį laikotarpį turėjo centro vadovas ir jį palaikantys istorikai. Dėl ko apskritai kilo šis skandalas, kokie jo tikslai? Nors A. Jakubauskas buvo paskirtas įstaigos vadovu, šiandien lygiai devyni mėnesiai, prieš devynis mėnesius ankstesnės Seimo valdančiosios daugumos, jo nuvertimo priežasties iki to, kad būtina atleisti visus valstiečių paskirtuosius, kaip suprantu, nesupaprastinčiau. Priežastis yra siekis perrašyti istoriją tam, kad ji būtų priimtina tam tikroms žmonių grupėms. Kodėl siekiama, kokie to tikslai? Kas laimės paskyrus tinkamai mąstantį vadovą ir istoriją perrašys? Ką laimės Lietuva ir jos žmonės? O gal siekis yra dar labiau supriešinti Lietuvos žmones ir juos pažeminti?
Darbo grupė gavusi net nepristatė Seimo valdybai ir Seimo valdyba nesvarstė raginimų medžiagos, kurią pasirašė turbūt patys žymiausi pastarųjų dešimtmečių Lietuvos žmonės: kardinolas S. Tamkevičius, disidentė N. Sadūnaitė, partizanai J. Kadžionis-Bėda, J. Jakavonis-Tigras, J. Mocius, politiniai kaliniai A. Endriukaitis, A. Petrusevičius, A. Terleckas, P. Plumpa ir kiti.
Darbo grupė, nekreipdama dėmesio į Laisvės premijos laureatų, deja, mūsų darbo grupės pirmininkė ponia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė yra ir tos Laisvės premijų komisijos pirmininkė, nekreipė į rezistentų, nevyriausybinių organizacijų raginimą nepagrįstai nekaltinti Genocido centro vadovo ir prieštaravimą, kad jis būtų atleistas iš užimamų pareigų. Šis Genocido centro vadovo atleidimas, jei jis įvyks, įeis į Seimo istoriją kaip chrestomatinis politinio susidorojimo pavyzdys, drįstu teigti.
Ar kada nors kokia Seimo darbo grupė, sudaryta iš valdybos narių ar dviejų Seimo komitetų ilguose posėdžiuose svarstė, už ką atleista viena, pabrėžiu, viena darbuotoja? Taip, kiekvienas pilietis mūsų valstybėje yra gerbtinas ir turi savo teises, bet manau, kad atleista darbuotoja turi teises ginti teisme, Darbo ginčų komisijoje, bet ne Seime. Ar buvo atvejų, kad nors vienas Seimo Pirmininkas tuoj pat priimtų atleistą darbuotoją tuo metu, kai vyksta tyrimas dėl šitos situacijos? Kodėl vieno asmens atleidimui skiriama tiek dėmesio ir tai tampa įstaigos vadovo atleidimo pretekstu? Ar buvo atvejų, kai Seimo Pirmininkas ar Seimo sudarytos darbo grupės vadovas, nesulaukęs darbo grupės tyrimo pabaigos, vos ne kasdien viešais komentarais reikštų išankstinę savo nuomonę? Kodėl?
Šioje situacijoje norėčiau pasakyti du dalykus. Pirma. Direktorius A. Jakubauskas nieko nepažeidė, kad šiandien balsuotume dėl politinio pasitikėjimo, o pagal kitą procedūrą… Direktorius paprasčiausiai nepatinka valdantiesiems ir bandoma sukurti skandalą ir įtampas, kad jis turėtų pasitraukti. Ne, ne jis sukūrė įtampą centre. Ji buvo sukurta kaip pretekstas šiam balsavimui.
Antra. A. Jakubausko persekiojimas turi ir ideologinę priežastį. Visi matome, kad ir Rusija, ir įvairūs Lietuvos visuomenės…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jau dabar laikas tikrai.
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip, paskutinis sakinys. Puola Lietuvos laisvės kovos partizanus, ypač Birželio sukilimą, kurio jubiliejus bus šiais metais. Iš Genocido centro vis tikimasi išvadų, kad laisvės kovotojai buvo žydšaudžiai. Akivaizdu, kad A. Jakubauskas nepasiduoda spaudimui…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega!
J. JARUTIS (LVŽSF). Dėl šių priežasčių šios dienos balsavimą laikau gėda ir visus gėdos jausmo nepadariusius kolegas raginu jame nedalyvauti.
PIRMININKAS. Dėkui, bet jūs labai užtempėte laiką. Gerbiamas M. Puidokas – į tribūną. Aš tikrai paprašysiu kitų kolegų: gerbkime vieni kitus, kalbėkime trumpiau, nes tikrai nespės visi frakcijų atstovai pasisakyti. Numatytas pusvalandis, aš tikrai daugiau nepratęsiu, nes Seimas sutarė. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiamieji, frakcijoje buvome užprašę įrodymų apie teisės aktų pažeidimus. Atsakymų negavome. Tą patį klausimą uždaviau gerbiamam A. Jakubauskui, jis taip pat atsakė, kad nebuvo pateikta jokių įrodymų apie teisės aktų pažeidimus. Vadinasi, mes vadovaujamės nuomonėmis ir balsuojame dėl žmogaus pašalinimo iš užimamų pareigų būtent vadovaujantis nuomone, ar vieniems, ar kitiems politikams patinka vadovas, ar nepatinka. Tą galima vertinti tik kaip istorijos perrašymą. Ir šiandien balsuojame ne dėl profesoriaus A. Jakubausko, o dėl to, kaip elgsimės su Lietuvos laisvės kovų istorija.
Profesorius A. Jakubauskas tiesiog atsidūrė, kaip sakoma, ne laiku ir ne vietoje, skersai kelio visiems norintiems, kad Lietuva išsižadėtų savo didvyrių ir istoriją rašytų politkorektiškai bei, ko gero, kažkam naudingai. Ilgus metus Genocido ir rezistencijos tyrimų centras patiria tiek viešą, tiek ir teisinį spaudimą pasmerkti įvairius mūsų tautos laisvės kovų dalyvius: ir pirmąjį savanorį diplomatą K. Škirpą, ir nacių Štutgarte kalintą, o sovietų galiausiai nukankintą generolą J. Noreiką, ir laikinosios Vyriausybės vadovą J. Brazaitį, apie kurį nevengiama net meluoti – neva JAV Senatas nebuvo priėmęs jį nuo bet kokių kaltinimų kolaboravimo su naciais išteisinančios išvados. Šie kaltinimai niekada nesibaigs, kol Lietuva visiems jiems nepasakys aiškaus ir griežto „ne“.
Mes jau matėme ne vieną atvejį, kai kaltintojai bandė mūsų kantrybės ir savigarbos ribas. Vienais metais R. Vanagaitė bandė teigti, kad žydšaudys buvo A. Ramanauskas-Vanagas, valstybė toliau remia jos knygas, kitais metais gerbiama F. Kukliansky bandė teigti, kad žydšaudys buvo ir J. Lukša-Daumantas. Izraelio portaluose buvo rašomas melas, kad žydšaudys buvo gerbiamo profesoriaus V. Landsbergio tėvas architektas V. Landsbergis-Žemkalnis, o mes naiviai žiūrime į tai kaip į išsišokimus. Tai – ne išsišokimai, tai – nuolatiniai patikrinimai, kiek stipriai galima spausti Lietuvą išsižadėti savo didvyrių.
Šie išpuoliai prieš Lietuvos didvyrius visada sutampa su priešiškų jėgų propaganda ir jos naratyvais. Sutampa ir dėl pokario partizanų, ir dėl Birželio sukilėlių. Genocido centras yra šio spaudimo centre – jis kasmet spaudžiamas pasmerkti tuos, ką smerkia Kremlius ir minėti asmenys. Genocido centras iki šiol niekada nepasidavė spaudimui: gindamas Lietuvos garbę jis net laimėjo teismus prieš etatinį Lietuvos juodintoją G. A. Gočiną. Pagaliau Genocido centras atrado ir paskelbė, kad pats J. Noreika buvo Šiaulių antinacinio žydų gelbėjimo tinklo organizatorius ir priedanga. Puolantieji centrą tada pradėjo aiškinti, kad tai – ne istorikų išvada, nors ji buvo suderinta su centro istorikais.
A. Jakubauskas šioje situacijoje turi vienintelę nuodėmę – jis nepasiduoda spaudimui ir visiems gana aišku, kad jis nepasiduos. Jis netinka mūsų liberaliai koalicijai tuo, kad užkliūva pažangiems istorikams ir nacių medžiokle užsiimantiems įtakingiems veikėjams. Beje, netinka ir Kremliui. A. Jakubauską gina tokios asmenybės kaip kardinolas S. Tamkevičius, N. Sadūnaitė, A. Terleckas, daugybė rezistentų, tremtinių, laisvės kovotojų ir dauguma, pabrėžiu, dauguma paties centro darbuotojų, nes jie tikriausiai supranta tai, kas jiems svarbu, bet visai nesvarbu kai kuriems čia Seime raginantiems profesorių A. Jakubauską pašalinti iš jo užimamų pareigų. Jie supranta, kad patraukus profesorių ir matant šio Seimo sudėtį galima tikėtis tik tokio paskyrimo direktoriaus, kuris pradėtų dėti parašus po kaltinimais mūsų rezistentams.
Gerbiamieji, šiandien balsuojame ne dėl A. Jakubausko, balsuojame dėl mūsų laisvės kovų istorijos ir jos dalyvių garbės išsaugojimo. Kviečiu visus elgtis pagal sąžinę. Darbo partijos frakcija šiame balsavime nedalyvaus.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu į tribūną gerbiamą E. Gentvilą Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Dar kartą raginu taupyti laiką. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Vis skatinami kolegos balsuoti pagal sąžinę, bet kai kuriems net neleidžiama balsuoti ir sakoma – nedalyvausite balsavime.
Šiandien profesorius A. Jakubauskas kalbėjo tik apie vadybinius pokyčius ar jų poreikį jo vadovaujamame centre. Nieko šiandien nebuvo pasakyta apie ideologinius skirtumus. S. Skvernelis nustebo, kad M. Jurkutė pasitelkė žiniasklaidą save ginti, o štai A. Jakubauskas savo ideologinei linijai išdėstyti praėjusią savaitę pasitelkė užsienio žiniasklaidą. Remsiuosi šiuo ideologiniu benefisu užsienio televizijos kanale. Skamba tokios frazės: K. Markso ir F. Engelso šmėkla kaip bacila mutavo, šiuo metu raudonomis vėliavomis nebemojuoja. Ir tai mes stebime Lietuvoje.
Toliau. Lietuvoje išrinktas į Seimą jaunimas nori tas leftistines idėjas įdiegti Lietuvoje. Mes atstovaujame tradicinėms vertybėms, o Seime skiriami pareigūnai, kurie atstovauja kitoms – priešingoms vertybėms.
Gerbiamieji, Seimo paskirtas pareigūnas kritikuoja Seimą, kad kitus pareigūnus Seimas skiria ne tokius, kaip jis, kitokių ideologinių nuostatų atstovus. Atleiskite, Seimo paskirtas pareigūnas neturėtų nurodinėti Seimui ir piktintis Seimu užsienio žiniasklaidoje, kad Seimas kitus pareigūnus skiria ideologiškai kitokius negu jis, ginantis tradicines vertybes.
Toliau. Apie sveikąją Lietuvos visuomenės dalį. Suprask, kiti nesveiki. Taigi (cituoju): „Sveikoji Lietuvos visuomenės dalis neleis paniekinti tradicinių vertybių, kurias gina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, turintis ministerijos rangą.“ Na, tiek to, susireikšmino. „Aš jaučiu tremtinių, politinių kalinių palaikymą, bet padėtis stabilizavosi.“ Nežinau, ar galima taip imti ir išdėstyti: šitie sveiki, kurie mane gina, kiti visi nesveiki. Nepykite, tada aš nesveikas, nors be galo vertinu Lietuvos pokario partizaninį judėjimą ir manau, kad aš galėčiau laikyti save sveika visuomenės dalimi.
Toliau (cituoju) apie mergaitę: „Nežinau, kodėl ta mergaitė (suprask, M. Jurkutė) vadinama televizijoje mergaite.“ Šiandien ji pavadinama iš tribūnos mergaičiuke. Mano manymu, galima rasti kitus žodžius: specialistė, istorikė, darbuotoja, bendradarbė. Nežinau, ar tai požiūris į moteris, ar požiūris į jaunus žmones, bet dabar citata: „Pašalinome mergaitę, kuri užsiiminėjo intrigomis. Ji yra iš kitos mokyklos, kuri veši Vilniaus universitete, tai ta kita mokykla stoja ginti tą mergaitę.“ Įdomus požiūris, Vilniaus universitetas ideologiškai yra įvertintas, pasirodo.
Dar viena citata, kuri parodo, kad A. Jakubauskas mano, ko gero, arba taip pasakė, lyg Lietuva būtų ne Europos Sąjungos dalis, o kažkas šalia. Taigi (citata): „Susidūrė dvi pasaulėžiūros. Ta, apie kurią aš kalbėjau, ir ta, kuri, deja, ateina iš Europos Sąjungos šalių.“ Suprask, ta leftistinė ar žmogaus teises ginanti ideologija iš kažkur ateina į Lietuvą, iš Europos Sąjungos šalių. Lietuva sėdi ir jai įtaką daro Europos Sąjungos šalys. Gerbiamieji, tos idėjos ateina iš Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, tos idėjos yra įrašytos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tie dalykai yra aptarti ir sutarti Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje. Taigi, tai nėra Europos Sąjungos idėjos, tai yra Lietuvos idėjos.
Toliau. „Bet aistros rimsta ir visuomenė apgynė ir mane, ir mano vadovaujamą centrą. Valdančioji dauguma trapi ir jie nesurinks 71 balso. Valdantieji ratai suprato, kad manęs nenuvers ir, matyt, pasiūlys kitą planą. Jie padarė mane labai populiarų Lietuvoje, aš tapau savotišku simboliu.“ Matydamas, kas gina, kas remia A. Jakubauską, vardinu juos: euroskeptikai, antiglobalistai, prorusiški veikėjai, kai kurie bausti už savo žvalgybinę veiklą Rusijos naudai, antivakseriai, valstiečiai ir žalieji, gerbiamas Adai Jakubauskai, štai šių „sveikųjų“ jėgų simboliu jūs tapote.
PIRMININKAS. Paskutinis kalbės gerbiamas signataras Z. Vaišvila, jam Seimas suteikė žodį iki 5 minučių. Prašau laikytis reglamento. (Balsai salėje) Pirmas dėl vedimo tvarkos gerbiamas A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, aš manau, Seimo nariai turi prioritetą, frakcijų vardu mes turime įvardyti frakcijų poziciją, mes turime ją įvardyti. Dabar sakome, kad 30 minučių, nespėjome, nes pora kalbančių po 1 minutę ar ilgiau pakalbėjo. Klausykite!
PIRMININKAS. Gerai, supratome.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia įvardijame frakcijų poziciją.
PIRMININKAS. Tuoj išklausysime visų. Gerbiamas V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamas pirmininke, pritariu, manau, kad frakcijų vardu gali pasisakyti, tam skirkime daugiau laiko, tada išnagrinėsime klausimą…
PIRMININKAS. Gerbiamas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš irgi norėjau paantrinti, kai buvo kalbama, kiek laiko skirti, bet buvo pasakyta paties E. Gentvilo, kad nuo frakcijos, kiekvienos frakcijos atstovas galės kalbėti.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Turiu siūlymą leisti užbaigti visų frakcijų vardu kalbantiesiems.
PIRMININKAS. Man atrodo, toks siūlymas jau buvo nuskambėjęs. Gerbiami kolegos, mes labai vėluojame su darbotvarke, bet matau, kad įvairių frakcijų atstovai ėjo prie mikrofono ir prašė pratęsti laiką tol, kol pakalbės frakcijų vardu užsirašę asmenys. Dabar gerbiamas Z. Vaišvila ir tada suteiksime galimybę frakcijų vardu užsirašiusiems kalbėti, o daugiau jau ne. Bet mes labai vėluojame su darbotvarke. Diskutuosime, ar motyvams bus laiko. Prašom.
Z. VAIŠVILA. Laba diena, gerbiamas Seime. Visų pirma kreipiuosi į Seimo narę R. Morkūnaitę-Mikulėnienę, noriu jai padėkoti, kad ji suskaičiavo dar gyvus signatarus ir viešai paskelbė, kad mūsų yra dar 87. Ačiū. Atsiprašau visų vardu, kad mūsų dar tiek ir kad mes trukdome Seimą.
Mes buvome pakviesti, tie signatarai, kurie kreipėmės dėl neišspręsto Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro klausimo praėjusios kadencijos Seime, nebaigto po tyrimo išvadų, ir norėdami pasinaudoti ta proga, kad šiandien, šiuo metu, šis Seimas tiria tą klausimą. Mums buvo sudarytos sąlygos dalyvauti Seimo valdybos posėdyje, tačiau svarstoma ataskaita mums nebuvo pateikta. Kaip mes galėjome dalyvauti svarstyme, jeigu ji mums nebuvo pateikta? Ji mums buvo pateikta po valdybos posėdžio, primygtinai reikalaujant dar kartą. O mūsų klausimas liko nesvarstytas, nes mat ataskaitai jau pritarta.
Gerbiamieji, pamatęs ataskaitą ir protokolus, aš noriu atkreipti dėmesį ne tik į skubotumą šitų išvadų, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad ji remiasi nuomone buvusios vadovės B. Burauskaitės, kuri teoriškai neturėtų žinoti, kas šiuo metu vyksta šitoje įstaigoje. O praėjusios kadencijos Seimo darbo grupė nustatė, kad už šitą situaciją yra atsakinga B. Burauskaitė. Aš jums pasakysiu, kodėl būtina… Šiandien iš diskusijos klausimų aš matau, gerbiamas Adai Jakubauskai, ar jūs šitą pažymą pasirašysite, ar šitą pažymą pasirašysite, ar ne?
Sisteminė klaida buvo padaryta 2010 metais, pakeitus šitos įstaigos įstatymą, 5 straipsnį papildžius teise skelbti buvusios TSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Buvo sudaryta formali, visiškai formali, 2011 m. sausio 10 d.–gegužės 9 d. skelbimo tvarka Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, pasitelkti kaip ekspertai akademikas A. Tyla ir V. Tininis iš Jono Žemaičio karo akademijos. Bet jų nevargino – kam dabar varginti akademikus, mes patys nuspręsime, ką padaryti. Mes popiežių pasitikome su labai gera žinia – per 400 metų paskirtas antras kardinolas, apšmeižtas bendradarbiavęs su KGB.
Šita sisteminė klaida tęsiasi iki šiol. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras metų metais ignoravo pareigą, įstatymo pareigą, skirti du žmones į Tarpžinybinę liustracijos komisiją. Ji veikė tik dėl to, kad buvo kvorumas, iš penkių – trys. Tai reiškia, kad iš principo ydingas ir suprantantis žmogus ignoravo Seimo priimtą įstatymą tam, kad padarytų alternatyvą Liustracijos komisijai. Štai mes ir turime šitą košę išsrėbti.
Tai, kas yra užprogramuota, aš nepažįstu A. Jakubausko, jį matau tik kelintą kartą, bet esmė yra labai paprasta: turime spręsti sistemiškai, išanalizuoti, kas buvo padaryta, sankirtą tarp Liustracijos komisijos ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, o ne kaitalioti kas pusmetį vadovą. Tokia mano nuomonė. Ir aš kreipiuosi dabar į Seimo Pirmininkę. Deja, ji pabėga, bet aš tikiu, kad posėdžio pirmininkas perduos. Jeigu jau grįžote, mielai kreipiuosi į jus, gerbiamoji, nes prašau grąžinti šį klausimą svarstyti Seimo valdybai (mes dar pateiksime papildomos medžiagos, signatarai, kurie kreipėsi, į centrą jau kreipėsi daugiau kaip 17 signatarų) ir apsvarsčius sistemiškai žiūrėti, kas užsiima Lietuvoje liustracija, kodėl Liustracijos komisija ignoruojama, kodėl tas pažymas apie bendradarbiavimą turi išduoti Genocido centras, kuris neturi teisės tai daryti.
Sistemą reikia keisti, reikia tvarką padaryti sistemoje. Liustracijos komisija turi būti ne nominali, o realiai…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas!
Z. VAIŠVILA. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar, gerbiami kolegos, kadangi frakcijų atstovai išsireikalavo, kad būtų pratęstas laikas, ar galime bendru sutarimu sutarti, kad Vyriausybės pusvalandžio mes šiandien nedarome? (Balsai salėje) Jeigu darysime Vyriausybės pusvalandį, tada mes labai vėluosime pagal darbotvarkę. Tada nežinau, kada pietų pertrauka ir kada pradėsime jūsų klausimus popietinius svarstyti. Tikrai bus problemų. Tinka, kad nedarome? Balsuojame. Gerai. Kolegos, apsispręsime po diskusijos, ar darome, ar nedarome.
Tada kviečiu į tribūną gerbiamą V. Mitalą. Laisvės frakcijos vardu.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai jūsų laiko daug neatimsiu, bet keletą žodžių nuo Laisvės frakcijos norėjau pasakyti.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra jautri vieta. Pagrindinė to jautrumo priežastis yra sudėtinga Lietuvos istorija. Viena vertus, istorija jau yra įvykusi ir atrodytų, čia nėra ko daugiau pridurti. Antra vertus, mes, kaip visuomenė, lapas po lapo, puslapis po puslapio versdami tą istorijos knygą vis geriau pradedame suprasti, kiek daug mūsų istorijoje yra sluoksnių, kokia ji sudėtinga ir kai kuriais atvejais sunki.
Man gera matyti, kad vis didesnė visuomenės dalis tai supranta, kad turime daug stiprybės savyje, nepaisydami to istorijos svorio. Suprasdami, kad ne viskas mums iki galo sekėsi, ne viskuo galime didžiuotis, randame tą stiprybę ir einame į priekį. Šis sąmoningas suvokimas ir yra didžiausia vertybė, kuri tiek centro atveju turi būti vertinama, tiek mūsų visuomenės ir valstybės turi būti įvertinta.
Šis supratimas kartu yra ir didžiulė atsakomybė saugoti institucijas nuo šališkos, tendencingos veiklos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui turi vadovauti jautrus, įtraukiantis ir įsiklausantis vadovas. Deja, šiandien gyvename laikais, kai kiekvienu faktiškai klausimu mėginama ar norima matyti šviesos kovą su tamsa ir labai lengva susipriešinti. Vis dėlto manau, kad kiekvienas šioje salėje supranta, kad pono A. Jakubausko klausimas nėra joks politinis susidorojimas, politinių girnų ar kaulo gerklėje čia taip pat nėra.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro klausimai jau ne pirmą mėnesį eskaluojami viešojoje erdvėje. Akivaizdu, kad dalis darbuotojų viešai teigia, kad jiems neteikiama informacija, neatsižvelgiama į lūkesčius savarankiškai atlikti istorinius tyrimus, aukščiausi valstybės pareigūnai yra jau išsakę nepasitikėjimą centro vadovu. Akivaizdu, kad tokiomis sąlygomis produktyvus centro darbas tampa sunkiai įmanomas. Darbuotojams sunku susitelkti, vykdyti tyrimus, jie yra verčiami rinktis poziciją už ar prieš direktorių. Įsivaizduokime būtent šio centro vietoje bet kokią kitą, ūkiškesnę, sakykime, valstybės instituciją, kurioje vyktų kovos tarp darbuotojų ir vadovo. Ar tikrai tada kiltų tokių ginčų, ar atmosfera tiek įkaistų, ar girdėtume kalbas apie neva vykstantį politinį susidorojimą?
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, kaip ir bet kuriai valstybės institucijai, reikia telkiančios lyderystės ir nepriekaištingos reputacijos vadovo. Man atrodo, kad dabartinis centro direktorius tokios lyderystės neparodė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Frakcijos vardu – gerbiamas J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, atsiprašau, skirtingai negu kiti kolegos, nepasirašiau jokių minčių, jokios kalbos. Galbūt dėl to gali būti tam tikrų problemų paskui. Ką aš noriu pasakyti?
Kai kilo šis klausimas Seimo valdyboje, aš paklausiau kolegų, ar iš tikrųjų galėčiau dirbti toje darbo grupėje, ar nebūtų traktuojama, kad aš galiu būti šališkas dėl vienos priežasties? Aš esu gimęs tremtyje ir turiu tremtinio statusą, ar nesudarytų problemų? Kolegos čia problemų nematė, nežinau, ką pagalvosite jūs.
Pritariu ką tik kalbėjusiam Vytautui, kad iš tikrųjų ta informacija, kuria disponuoja Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, kurią jie tiria, iš kurios paskui turi padaryti apibendrinimus, priimti sprendimus dėl įamžinimo ir pateikti kitus sprendimus, yra labai jautri. Ta mūsų istorija ne tik kad sudėtinga, įvairialypė, bet skaitydamas šeimos bylą matai, kad būta įvairių dalykų. Kai kuriems žmonėms šiandien jau turbūt nebesvarbu, bet daugeliui, manau, svarbu, nes tą istoriją ne tik lapą po lapo turime versti, bet kaip archeologai kultūrinius sluoksnius atsargiai su šepetėliais atskleisti, nes priešingu atveju…
Štai pažiūrėkime, kas atsitinka, kai į tokią įstaigą ateina žmogus, praeitos kadencijos Seime daugelis džiaugėsi, iš akademinio pasaulio, labai gerai, sakė, tačiau po to pažiūri, kažkodėl prasideda įtampos, kurios virsta gaisrais, ir vadovas bando tuos gaisrus gesinti ugniasvaidžiu. To aš tikrai nesitikėjau. Darbo grupėje kai kurių kolegų buvo kalbama, kad mes turime atlikti mediaciją, mes turime taikymo misiją atlikti. Taikymo misiją turi atlikti įstaigos vadovas tam, kad visi dirbtų darniai, o ne kapoti galvas vien todėl, kad žmogus išsako savo nuomonę. Iki to momento iš tikrųjų aš buvau tarp tų abejojančiųjų, kurie tikrai nežinojo, kokį sprendimą priimti, kai reikės pabaigoje balsuoti už vieną ar kitą išvadą. Tačiau ačiū profesoriui A. Jakubauskui – savo budelio veiksmu jis nulėmė mano apsisprendimą. Lygiai taip pat, kaip buvo vienintelėje mūsų Prezidento apkaltoje, kai jis pats priėmė į patarėjus asmenį, kuris figūravo toje byloje. Šiandien, kai dar pamatėme Krymo TV reportažą, aš pagalvojau, štai kaip turi atsakinėti politikas į klausimus: neatsakinėti į tai, ko tavęs klausia, o atsakyti kaip kulkosvaidžio serija propagandine tirada – propagandine tirada, nukreipiant ugnį, labai gaila, į Lietuvą, nes Lietuva yra Europos Sąjungos dalis, kad ji kalta, kad čia vyksta tokie dalykai.
Žinokite, turbūt daktaras J. Gebelsas labai džiaugtųsi išgirdęs tokius interviu. Noriu pasakyti labai paprastai: mūsų frakcija dalyvaus balsavime, balsuos laisvai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Mane žodžiu yra informavęs Mišrios grupės atstovas P. Gražulis, kad jis kalbės frakcijos vardu. Jeigu tai yra tiesa, tai aš tada kviečiu frakcijos atstovą P. Gražulį. (Balsai salėje) Gal po jo tuomet replika, jeigu galima.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu paklausti, kodėl nebuvo jokių intrigų ir nebuvo iš vidaus jokio šaršalo, kada buvo visai kita valdančioji dauguma? Kodėl? Jau nuo pat pradžių, kada buvo skiriamas ponas A. Jakubauskas, vienas dabar iš konservatorių ministrų, kuris faktiškai ir vadovavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, prieštaravo ir priešinosi, kad jis nebūtų paskirtas. Žinoma, aptarnavo ne tik jį šitas centras, knygas rašė, bet aptarnavo iš dalies ir Konservatorių frakciją.
O konservatoriai yra dideli intrigantai. Susiformavo nauja valdančioji dauguma ir jie pradėjo regzti per savo žmones intrigas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taip, jie specialistai, jie suskaldė politinius kalinius, tautininkus, krikščionis demokratus, čia yra meistrai. Žiūrėkite, jie puikiai tuo pasinaudojo. Aš noriu paklausti, tai kodėl jūs nedalyvavote mitinge, gerbiamieji, jūs jau pradėjote skaldyti save, ponai konservatoriai. Mitinge dalyvavo vieni konservatoriai, politiniai kaliniai, kurie palaikė A. Jakubauską. Kodėl jūs ten neatėjote? Jūs suskaldę kitus dabar pradedate skaldyti patys save, apsimetę patriotais, tautininkais. Ir jeigu A. Jakubauskas nebūtų pradėjęs pertvarkų, kad ten būtų tvarka ir nebūtų galbūt aptarnaujama viena organizacija, ir kad nebūtų daroma tokių klaidų, kaip buvo padaroma taip pat ne be vieno konservatoriaus, čia sėdinčio, kai kardinolas ir kiti buvo paskelbti KGB agentais, kad tokių dalykų nebūtų. Deja, jiems tas nepatinka. Jie nori, kad žmonės, kurie nėra dirbę KGB, būtų apjuodinti, o dirbę KGB būtų apkaltinti arba išteisinti.
Aš taip pat noriu pasakyti, kad šitas centras tikrai atlieka milžinišką darbą, reikalingą mūsų Lietuvai, kad nebūtų ištrinta iš Lietuvos žmonių atminties Lietuvos istorija, kad nebūtų perrašoma šita istorija, ką buvo bandoma daryti, kad visas mūsų partizaninis judėjimas ir partizanai nebūtų niekinami. Tie, kurie daugiausia prisidėjo, paguldė galvas už Lietuvą, kad jie nebūtų vadinami žydšaudžiais arba kad Lietuva nebūtų vadinama žydšaudžių tauta.
Didžiuojuosi ponu A. Jakubausku, kuris nepasidavė konservatorių spaudimui ir neatsistatydino. Tai vyras, žmogus, kurį reikia gerbti. Gaila man, kad istorikas V. Rakutis tik paspaudus konservatoriams staiga atsistatydino. Reikėjo laikytis, eiti iki galo.
Ir tie konservatoriai, arba buvęs krikščioniškas sparnas Konservatorių partijos, meskite šitą Konservatorių partiją, bėkite iš ten ir jūs su savo kalbomis neklaidinkite žmonių, nes jie dėl savo sprendimų susiskaičiuoja balsus tiek, kiek trūksta, pasitelkia socialdemokratus. Ir tas vadinamasis 2K, dabar 2G projektas ir toliau veikia. Štai jie pasakė, jie dalyvaus, jie pritars, nors balsuos laisvai, bet balsuos laisvai, kad būtų atleistas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas.
Mielieji, jeigu esate sąžiningi, buvę krikščionys demokratai ir P. Saudargas, ir L. Kasčiūnas, ir kiti, išeikite iš Konservatorių frakcijos, palikite jūs ją, nes jinai suliberalėjo. Ji tapo visiškai liberalia organizacija. Jūs tik šitaip išgelbėsite Lietuvą, kitaip jūs neišgelbėsite nuo šito laisvės buldozerio, kuris traiško visus kitus, kurie mąsto kitaip!
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Petrai. Dabar per šoninį mikrofoną – gerbiama J. Sejonienė. Prašom. Tuoj įjungsiu. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš labai prašyčiau įvertinti, matau salėje tris žmones, kurie dėvi tik veido skydelius, be kaukių, tad tikriausiai valdybos prašyčiau įvertinti, ar galima Seimo salėje būti tik su veido skydeliais. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, atkreipiu dėmesį, kad reikia būti Seimo salėje su kaukėmis. Parekomendavo, matyt, buvo pastebėta neteisingai dėvinčių žmonių. Atkreipiame dėmesį.
Dabar į tribūną kviečiu gerbiamąjį A. Anušauską – frakcijos vardu.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu prieš tai kalbėjusio norą vairuoti kitą partiją ne nuo užpakalinės sėdynės, o bėgant šalia važiuojančio automobilio ir norinčio žodžiais pasakyti, kur sukti. Bet taip nebus. Informacinis karas, kuris vyksta prieš tikrus Lietuvos istorijos tragiškiausio laikotarpio tyrinėtojus, įsibėgėjo ir, be abejo, pirmosiomis šio informacinio karo aukomis tapo keletas buvusių tremtinių, signatarų. Aš tuos žmones, daug mačiusius žmones, gerai pažįstu, gerbiu, todėl būtent ši aplinkybė ir neleidžia man nutylėti ar tylomis apeiti nepelnytą aureolę užsidėjusio valdininko klausimo.
Tie mano minėti žmonės iš tikrųjų tapo nutylėjimo aukomis, be abejo, būtent aukomis, nes jų vardais, nuopelnais yra manipuliuojama siekiant išsaugoti valdišką kėdę. Žmogui, kuris per 30 metų neprisidėjo prie Lietuvos istorijos, genocido ir rezistencijos tyrimo (paklausite, o kodėl turėjo prisidėti?), iš tikrųjų rūpėjo kiti dalykai.
Prieš kelias dienas buvęs Tautinių bendrijų tarnybos koordinatorius I. Melianas, aptikęs informaciją apie A. Jakubausko gautus Rusijos imperininkų apdovanojimus, rašė, kad jis vis nerado laiko atsikratyti gėdingų rusiškų blizgučių. Aš iš tikrųjų visko necituosiu iš jo pasakymo, bet tikrai iki vakar dienos galvojau, kad tokio 2011 metais suveikto Šv. Stanislovo III laipsnio ordino, kuris skiriamas už ištikimybę, ištikimą tarnystę Rusijos imperijos rūmams, tėvynei, Rusų Stačiatikių Bažnyčiai, A. Jakubauskas nepriėmė. Pasirodo, klydau. Priėmė, bet po Krymo okupacijos ne išmetė, kaip pats rašo, o 2015 metais grąžino. Gal tai nieko nereiškiantis apdovanojimas, šiek tiek pasakantis apie žmogų, garbės suvokimą, kaip jis vertina praeitį, bet tai – praeitis.
Žinoma, būtų logiška paklausti, kur tie nuopelnai, tiriant Birželio sukilimą, rezistenciją, genocidą, už ką avansu jau dabar keliamas į padebesius ir, kaip pats sakė Krymo totorių televizijai, tapo garsiausiu žmogumi Lietuvoje.
Bet grįžkime į dabartį. Dauguma A. Jakubausko pertvarkų, kitais žodžiais tariant, aš cituoju darbuotojų žodžius: „psichologinis smurtas“, „bauginimas“, „mobingas“, prasidėjo jam pačiam atsirinkus ir į centrą atsivedus keistus personažus, kurie, dabar sulaukę 74 metų amžiaus, per savo garbų gyvenimą, kaip galite spėti, taip pat nieko nenuveikė istorijos tyrimo baruose vien todėl, kad su šiais tyrimais niekaip nebuvo susiję. Ką nuveikė kituose baruose, jau kita kalba.
Viešaisiais ryšiais rūpinasi I. Stankovičius, kuris 1991 metais, kaip jau esu minėjęs, Vyriausybės sprendimu buvo atleistas iš Krašto apsaugos ministerijos už tai, kaip minėjau, kad neteisėtai ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, nesirūpino krašto apsauga ir taip toliau. Po metų kaip Feniksas grįžo, kol galiausiai ministras L. A. Linkevičius jį galutinai atleido. Ir, kaip liudija tuo metu dirbęs generolas, už galimai nuslėptus Lietuvai siųstus kvietimus dalyvauti tarptautinėse misijose.
Matyt, turėjome visa tai pamiršti, nes A. Jakubausko vardu dabar skelbiami sklandžiai I. Stankovičiaus skyriaus surašyti tekstai apie nepaprastai giliai ariamus istorijos dirvonus, pasipriešinimą „netinkamiems“ istorijos tyrimams. Apie iš Europos Sąjungos einančią blogą įtaką čia jau pats A. Jakubauskas pasakė Krymo totorių televizijoje, čia jau niekas už liežuvio jo netempė.
Man iš tikrųjų neaišku, kas realiai valdo centrą, nes man atrodo, kad generalinio direktoriaus kėdėje šiuo metu įsikūrė mažiausiai trys sprendimų priėmėjai de facto ir būtent šis triumviratas be mažiausių nuopelnų šio laikotarpio tyrimuose, be jokių išpuoselėtų tarptautinių ryšių, be jokių skrupulų ėmėsi bauginimo ir mobingo veiksmų prieš Genocido tyrimo departamente dirbusius istorikus. Aš pats šio departamento direktoriaus vietą palikau prieš 12 metų, bet man puikiausiai žinomi ten dirbantys žmonės, jų darbai. Jie savo darbo vietos nekeitė, nors ir prieš tai buvo skleidžiama klaidinga informacija. Rašė knygas, straipsnius, dalyvavo konferencijose, tai yra tikri savo srities profesionalai.
Kaip teigia patys istorikai, juos dabar mokė, kaip tirti šaltinius, kad jie juos blogai tiria. Pirmiausia, beje, buvo nutrauktas V. Komičienės atliekamas okupacijos žalos skaičiavimas. Iš internetinės prieigos išimti KGB dokumentai, prie kurių buvo istorikų komentarai apie tikrus KGB agentus ir prirašytus KGB agentų slapyvardžius niekuo dėtiems žmonėms. Tai, beje, viena svarbiausių KGB kompromitavimo technologijų, ji buvo atskleista, bet vienu mostu sunaikinta, pasiūlant visiems norintiems susipažinti su tuo dokumentu, keliauti į archyvą, kuriame istorikų komentarų kaip tik ir nėra. Prasidėjo atviras, daugkartinis tyrimų departamento direktoriaus spaudimas palikti savo postą. Iš tikrųjų žmogus 30 metų dirba šį darbą, geriausiai žinomas vokiečių okupacijos laikotarpio, holokausto, Armijos Krajovos Lietuvoje istorijos tyrinėtojas, turintis geriausius ryšius su tyrinėtojais Vokietijoje ir Lenkijoje. Daug ką dar galėčiau pasakyti, bet A. Jakubauskas savo laiku pasakė, kad tie istorikai buvo pervertinti.
Štai M. Jurkutė, kaip jau buvo paminėta, išleido knygą apie J. Lukšą-Daumantą. Aš iš direktoriaus atsakymo supratau, kad jis ne tai kad nesuprato per šiuos mėnesius, ką reiškia istorinis tyrimas archyvuose, ieškant dokumentų, kurie nėra į lenteles padėti, analizuojant juos, perduodant Lietuvos visuomenei, žalio supratimo neturi žmogus! Absoliučiai! Nekompetencija dar užmaskuojama melu.
Iš tikrųjų istorikų bendruomenei pasipriešinus spaudimui, centro vis dar nepaliko dalis istorikų. Bet dar kartą primenu, kas nesupranta, apie ką mes čia kalbame. Po mobingo, psichologinio spaudimo, nutraukė okupacijos žalos skaičiavimo darbą, de facto nutraukė KGB dokumentų publikavimą su itin svarbiais istorikų komentarais interneto svetainėje. Išmetė iš darbo darbuotojų profsąjungos tarybos narę ir Lukšos metais atsikratė šio rezistento veiklą užsienyje tyrusios ir apie tai knygą išleidusios istorikės.
Aš manau, taip, sprendimas reikalauja mūsų apsisprendimo ir atsakomybės suvokimo. Todėl siūlau ir frakcijos vardu raginu palaikyti atleidimą iš užimamų pareigų.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje dalyvavo visų frakcijų atstovai. Dabar pereisime prie motyvų. Dėl balsavimo motyvų už, prieš – tik po keturis. Už kalba gerbiamas A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiandien šioje salėje vis skambėjo, kad vyksta istorijos klastojimas. Vienas humoristinės laidos personažas sakė, kad istorijos nesuklastosime, nors ir kaip mes norėtume. Todėl šiandien čia ne istorijos klastojimas, šiandien mes sprendžiame žmogaus, pareigūno klausimą, jo atsakomybės klausimą, nes tai yra politinio pasitikėjimo pareigūnas. Ir jokio aš čia susidorojimo nematau. Gerbiamas A. Jakubauskas paprasčiausiai neišlaikė, liaudiškai šnekant, išbandymo valdžia. Tikrai buvau tas, kuris agitavau už jį, kviečiau balsuoti ir balsavau, kad jis taptų šio centro vadovu. Deja, gyvenimas parodė, kad tai sunkus išbandymas ir ne kiekvienas jį gali atlaikyti. Todėl, aišku, balsuosiu už tai, kad tenkintume valdybos sprendimą, nes man pirmas skambutis buvo, kai ponas A. Jakubauskas sugalvojo būti vyriausiuoju Lukiškių aikštės prižiūrėtoju. Jau tada buvo tokie dalykai nesuderinami, kai viešosios įstaigos, kaip sako pats Adas, ne mokslo įstaigos… perimti Lukiškių aikštės prižiūrėjimą. Aišku, po to buvo įvairūs laiškai Seimo nariams. Jie kėlė man labai keistus jausmus.
Na, ir visiškas nesusipratimas, jau vien dėl to pats pareigūnas turėtų atsistatydinti, nes būnat Europos institucijos vadovu, nes Lietuva yra Europos Sąjungos narė, taip sakant, varyti antieuropinę propagandą yra du nesuderinami dalykai. Aš suprantu – galima būti antieuropiečiu, bet ne vadovauti institucijai, kuri yra šitos valstybės. Todėl aš balsuosiu už.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalba M. Puidokas. Nėra salėje. Tada E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamas Seime, aš norėčiau pasakyti keletą žodžių. Prieš keletą metų Lietuvos mokslų akademija paskelbė trilogiją „Nerimas“. Dėl šios trilogijos aš parašiau tam tikrą studiją, kurioje analizavau katalikiškos istoriografijos atstovų darbus, kaip jie vertina Lietuvos istoriją, jos įvykius, ir aš atradau tokių dalykų, kad mes labai mėgstame saviplaką, kartais pašnekame labai, sakyčiau, nepagarbiai apie praėjusių laikų įvykius ir žmones.
Žinote, noriu pasakyti, kad tas klausimas, kurį šiandieną svarstome, turi labai gilias šaknis. Tai yra ir ideologinis klausimas, ar mes norime konstruoti mūsų tėvynės istoriją vien tik laikydamiesi vienintelės istoriografinės tradicijos, ar mes vis dėlto norime konstruoti turėdami ir kitų nuomonių apie mūsų Lietuvos istoriją.
Mano kelias yra demokratinis kelias, kad Lietuvos istorijų gali būti įvairių, įvairiai traktuojamų ir jas reikia pagarbiai priimti. Bet kaip žmogus, kaip pilietis niekada negalėsiu priimti paniekos ir informacijos skleidimo apie, sakyčiau, netinkamus priešistorės žmones.
Antras dalykas, dėl ko aš negaliu dalyvauti šiame reikale, yra tai, kad labai įdėmiai susipažinau su darbo grupės atliktais veiksmais, kurie manęs negali patenkinti, negali patenkinti nė vieno, kuris nori objektyvaus, aiškaus tyrimo. Todėl aš niekaip negaliu dalyvauti šiame balsavime.
PIRMININKAS. Dėkui. Už kalba gerbiamas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų labai svarbu, kad iš Seimo tribūnos neskambėtų netiesos. Pavyzdžiui, direktorius leido sau ją pasakyti, ir aš labai atsakingai noriu dar kartą patikslinti, ką patiria tie darbuotojai, kokį psichologinį spaudimą. Buvo paminėta, kad M. Jurkutė, jo antipodas, išleido 7 tūkst. eurų rašydama knygą, kuri, pasirodo, tik 20 lapų. Skirta 7 tūkst. Realybėje suma dvigubai mažesnė, nes tuo metu ji nebuvo centro darbuotoja, užbaigė knygą tik įsidarbinusi. Iš 4 tūkst. eurų kelionė į JAV, archyvus, gyvenimas JAV, tyrimo valandos, teksto vertimas, archeografinis sutvarkymas, dalykinių komentarų parašymas, Centrinės žvalgybos agentūros ir sovietinių struktūrų terminų žodynas, rodikliai ir visa kita. Ar direktorius bent turi supratimą, kaip daromi tokie darbai? Žmogus, kuris J. Lukšos metais yra išmetamas į gatvę, iš tikrųjų nusipelno mažų mažiausiai pagarbos, o ne tokios paniekos ir melo iš Seimo tribūnos.
Kviečiu Seimo narius būti atsakingus, nenusileisti spaudimui. Aš žinau, kad jūs patiriate visokeriopą spaudimą elektroniniu paštu, žinutėmis, skambučiais ir visu kitu. Aš žinau, kad tas žmogus, kuris iš tikrųjų realiai vadovauja šiam centrui, tą moka padaryti, bet siūlau nenusileisti ir dalyvauti balsavime.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalba R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš kviečiu konservatorių Seimo narius nepasiduoti spaudimui. Nepasiduokite, nes tai yra spektaklis, farsas dėl kelių kažkokių darbinių, bendravimo priežasčių atleisti už nieką žmogų tiems, kuriems nepatinka.
Gerbiami Lietuvos politiniai tremtiniai, jaunime, jūs girdite, matote tiesiogiai, kas vyksta dabar šioje salėje. Salėje kiekvienas mes turime tris mygtukus ir vienas iš jų yra sąžinės, tiesos mygtukas. Prašyčiau nesusvyruoti. Labai gaila, ir, ko gero, Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas yra sutrikęs, liūdnas, kad keli įtakingi lietuvaičiai šitaip negarbingai elgiasi su Lietuvos totoriumi. Kviečiu nedalyvauti balsavime.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Toliau už pasisako A. Pocius. Gal kortelės neįdėjęs? Taip, įdėkite kortelę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš noriu kalbėti kaip laikinosios komisijos narys ir kaip žmogus, turintis ilgametę praktinio vadovavimo patirtį. Šio tyrimo metu mes išsiaiškinome situaciją, išklausėme visas konfliktuojančias puses. Manau, visi susidarėme nuomonę, kad situacija centre tikrai yra nenormali ir reikalingos tikrai kokios nors rimtos priemonės, kad būtų normalizuotas šiame centre darbas ir nekiltų daugiau naujų kokių nors ekscesų ir konfliktų.
Aš esu įsitikinęs, kad ne kiekvienas krepšininkas gali būti geras treneris, kaip ir ne kiekvienas karys gali vadovauti kariniam vienetui ir būti geras vadas. Todėl man atrodo, kad galbūt gerbiamas A. Jakubauskas yra tikrai geras mokslininkas, kuris galėtų savo potencialą realizuoti eidamas kitas pareigas. Dabar dėl to, kad išsaugotume centrą, kurį puoselėjome 30 metų visi kartu, su darbuotojais esame padarę daug puikių darbų, suradę daugybę partizanų palaikų palaidojimo vietų, pastatę esame daugybę paminklų, mums tai yra labai svarbi institucija, aš palaikau instituciją ir esu už tai, kad šioje situacijoje reikia keisti vadovą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba gerbiamas D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš labai džiaugiuosi, kad esu narys Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, kuri vieningai paskelbė, kad šiame farse nedalyvaus. Dėkoju savo kolegoms už tai. Ir dėkoju A. Jakubauskui, kurį tos baisios jėgos norėjo įbauginti ir tikėjosi, kad jis išsigandęs pasitrauks, o jis stovi čia kaip karžygys į nieką nekreipdamas dėmesio. Jis dabar taps kankiniu, nes kankinasi už tiesą, tai yra ypatinga kančios rūšis – kentėti už tiesą.
Mielas Jakubauskai, aš jums už tai labai dėkoju. Jūsų dėka mes dabar sužinojome, kas prikišo rankas prie kardinolo V. Sladkevičiaus, kas bandė nuskriausti D. Banionį, jų atminimą, S. Sondeckį, kas pasikėsino į jų šviesų atminimą ir dabar kėsinasi į T. Ivanausko atminimą. Jūsų dėka mes sužinojome, kas yra „Fermeris“, kas yra „Magnolija“, kas yra „Dėdulė“. Aiškėja Lietuvai visa tai. Ačiū jums už tai. Jūsų dėka mes sužinojome, kas buvo troika. Troika tada buvo, kai trise nuspręsdavo likimą žmonių, tautų ir taip toliau.
Šiandien mes matome tikrą, gyvą troiką. Čia sėdi daug jaunimo, kuris buvo dar neapsiplunksnavęs tuo metu, kai vyko Sąjūdis. Troika yra Istorijos institutas, ten turbūt kažkoks vienas didelis veikėjas yra, yra kažkoks universitetams atstovaujantis veikėjas ir yra mūsų jaunoji Seimo Pirmininkė, kurią jos buvęs frakcijos lyderis šiandien pakišo po tanku, kad ji atsakytų už visą šitą velniavą, kurią sugalvojo jos veikėjai, nusidėjėliai, kuriems dabar reikia atgailauti. Iki Velykų liko kelios dienos. Atgailaukite jūs, vargšai, ir baikite šitą velniavą mums skleisti per Lietuvą. O mes kartu su jumis, Adai. Aš džiaugiuosi savo frakcija. Sėkmės visiems.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega. Didžiojo ketvirtadienio metu tikrai būtų neprošal visiems paatgailauti ir šiek tiek rimties, ir kalbėti konstruktyviai. Gerbiamas E. Gentvilas kalba už.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Didįjį ketvirtadienį aš tikrai nereaguosiu į kliedesius apie įtaką ir poveikį Seimo Pirmininkei, bandysiu racionaliai ir nuoširdžiai, taip, kaip aš suprantu, pasakyti. Taip, vadybos dalykai pono A. Jakubausko, matyt, stringantys, tai nustatė komisija, darbo grupė.
Antras dalykas, apie ką aš daugiausiai kalbėjau iš tribūnos, tai nesiorientavimas, ką valstybės pareigūnas gali sau leisti kalbėti apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje. Valstybės pareigūnas neturi teisės nesuvokti, kad kalbėjimas apie Lietuvą tokiais terminais yra nepriimtinas mums, kaip Seimo nariams, paskyrusiems jį valstybės pareigūnu.
Trečias dalykas. Nuolatos buvo prisidengiama per tuos du mėnesius patriotu, tikru patriotu tremtinių, politinių kalinių, kankinių vardu ir laiškais, maskuojant visas kitas problemas. Tai nėra gražus dalykas, kai prisidengi, o pats darai kitaip.
Tačiau labiausiai mane baimina ketvirtas dalykas, kad esama situacija nepavirstų į neobjektyvų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbą. Jeigu šitaip žmogus kalba užsienio žiniasklaidai apie ideologizavimą, apie tai, kokias vertybes jis gina, tai žinote, ideologinis angažavimasis gali tapti ir kliūtimi dirbti. Tikrai nevertindamas A. Jakubausko kaip netinkamo žmogaus, netinkamo mokslininko, aš manau, kad jis yra netinkamas šito centro vadovas.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir paskutinis kalba į savo darbo vietą sugrįžęs gerbiamas M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų matome precedento neturinčią situaciją. Aš suprantu, kad Laisvės partijos leftistams, kurie savo provokacijomis skaldo visuomenę jau daug savaičių, tikrai nėra smagu girdėti savo tikrąjį pavadinimą. Bet jeigu kalbėtume apie profesorių A. Jakubauską, akivaizdu, kad mes matome situaciją, kai tai yra tų visų provokacijų tęsinys, kuris ne vienija, ne ramina, ne suteikia kokios nors rimties visuomenei, bet ją skaldo. Kolegos, aš jums galėčiau įvardinti daugybę įmonių, į kurias atėjęs naujas vadovas pakeičia dešimtis darbuotojų, ne vieną ar du darbuotojus. Tie visi pakeitimai yra puikiai, gražiai pridengiami restruktūrizacijos ir panašių dalykų skraistėmis. Šiuo atveju viso to nebuvo.
Galiausiai buvo užduoti aiškūs klausimai dėl teisės aktų pažeidimų. Ar buvo pažeisti kokie nors teisės aktai? Atsakymas – ne, nebuvo. Kiek laiko dirba vadovas? Vadovas dirba šiek tiek daugiau nei pusmetį. Ar yra buvę, kai Seimo paskirtas vadovas, kuris taip trumpai dirba, dėl visiškai menamų priežasčių, dėl nuomonių, kas vieniems ar kitiems patinka ar nepatinka, yra keičiamas ir reikalaujamas šalinti iš savo užimamų pareigų? Tai yra tam tikra politinė egzekucija, kuri skaldo tautą, skaldo žmones, ir tie dalykai tikrai negali privesti prie gero. Aš raginu tuos išmintingus valdančiosios daugumos atstovus išgirsti žmonių balsą, išgirsti visuomenės poreikius, kad dabar žmonėms reikia vienybės, dabar žmonėms reikia ne kivirčų, ne tokių skandalingų sprendimų, bet tiesiog aiškaus atsako į pandeminius iššūkius. Mes dabar duodame žmonėms daug reikalavimų dėl prievartinio testavimosi, dėl kaukių nešiojimo, bet kur žmonėms leidimas, laikantis visų reikalavimų, dirbti savo darbus? Gerai, ribokime žmonių tankį tuose darbuose, bet leiskime jiems dirbti. O dabar viso to nėra ir viskas nukeliauja link Laisvės partijos projektų. Ar tikrai Lietuvoje jie dabar svarbiausi?
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsavimas bus slaptas pertraukos metu. Kada tiksliai, mes tuoj susitarsime, nes pagal darbotvarkę jau gerokai pavėlinome. Norėčiau patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jis yra šiek tiek kitoks. Dėl pareigūnų atleidimo yra du laukeliai, tai yra atleisti iš pareigų ir neatleisti iš pareigų. Tai yra alternatyvus balsavimas, tai šiek tiek kitaip, negu mes esame įpratę – už, prieš, susilaikome. Žinoma, reikia palikti tai, už ką mes balsuojame, o kita išbraukti. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti balsavimo biuletenį? Dėkui. Patvirtinta bendru sutarimu. Balsuosime tada, kai numatysime.
Dabar norėjau šiek tiek pasitarti dėl darbotvarkės, gerbiami kolegos. Dabar mes vykdysime balsavimus dėl projektų, kurie susikaupė, ir tada pagal darbotvarkę turėtų būti Vyriausybės pusvalandis. Dabar aš noriu pateikti vieną pasiūlymą Seimui, tik prašau, nepradėkite šaukti iš vietų, kol aš iki galo nepasakysiu. Mano siūlymas būtų nedaryti šiandien Vyriausybės pusvalandžio, nes yra jautrus klausimas, mes labai susivėlinome, visi norėjo pakalbėti. Bet aš suprantu, kad tai yra Statute įtvirtinta norma ir mes negalime atimti iš Seimo opozicijos teisės paklausti Vyriausybės balsuodami. Tik bendru sutarimu. Jeigu mes visi sutartume ir niekas nebūtų prieš, tokiu atveju iš darbotvarkės galėtume šiandien išbraukti Vyriausybės pusvalandį. Tai aš noriu jūsų atsiklausti, ar bendru sutarimu mes galime sutarti, kad šiandien nėra Vyriausybės pusvalandžio, ar ne? (Balsai salėje)
Dabar, matau, gerbiama A. Norkienė prie šoninio mikrofono. Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą dieną, kolegos. Jeigu matome, kad reikia sutarti, tai tada vietoj to pusvalandžio mes, opozicija, prašytume valandos po Velykų, kai bus ketvirtadienis, valandą klausinėti tik opozicijai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, kompromisas yra kompromisas. Ar visi galėtume pritarti šiam kompromisui? Labai ačiū, gerbiami kolegos. Tikrai labai dėkoju, šiandien mes neužvėlinsime labai smarkiai darbotvarkės.
Dabar pereiname prie balsavimo dėl visų susikaupusių klausimų. Tada bus pertrauka, balsuoti kiek užtruksime? 10–15 min., paskui bus pertrauka ir galėsime išeiti į slaptą balsavimą. Matyt, tai bus apie 13 val. 40 min.–13 val. 45 min.
13.27 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-240(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar dėl Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-240. Priėmimas. Kviečiu grįžti į darbo vietas ir balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126 Seimo nariai, balsavo 126: už – 120, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi skelbiu, kad Elektros energetikos įstatymo 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-240) priimtas (Gongas)
13.28 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-241. Taip pat priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 128 Seimo nariai, balsavo 128: už – 127, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymui (projektas Nr. XIVP-241) pritarta. (Gongas)
13.29 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 2, 5, 6, 8, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-242(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-242. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 126, balsavo 125: už – 122, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-242) yra priimtas. (Gongas)
Kitiems mes pritarėme bendru sutarimu.
13.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Birutės Janavičiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-232 (priėmimo tęsinys)
Ir Seimo nutarimo „Dėl Birutės Janavičiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIVP-232. Čia mane informavo Sekretoriatas, kad yra padaryta klaida. Tik vienas straipsnis buvo reikalingas, mes čia bendru sutarimu pritarėme 1 straipsniui, 2 straipsniui, kuris skelbia, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo. Patikslinama, kad nereikėjo to straipsnio. 1 straipsniui mes pritarėme ir dabar balsuosime dėl viso projekto. Balsuojame dėl B. Janavičiūtės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 127 ir visi 127 balsavo už. Taigi Seimo nutarimas „Dėl B. Janavičiūtės atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ (projektas Nr. XIVP-232) priimtas. (Gongas)
13.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-386 (priėmimo tęsinys)
Keliaujame prie rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-386. Reikia balsuoti. Priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 127, balsavo 127 ir vėl visi 127 už. Sveikinu. Nutarimas „Dėl Seimo komisijų sudarymo“ (projektas Nr. XIVP-386) priimtas. (Gongas)
13.33 val.
Seimo savaitės (2021-04-12–2021-04-16) – 2021 m. balandžio 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimo tęsinys
Dabar atkeliavome iki rezervinio 2 klausimo – Seimo savaitės, prasidedančios balandžio 12 diena, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
Čia buvo bandoma bendru sutarimu, bet kažkas reikalavo nukelti į balsavimų eilę. Gal dabar bendru sutarimu galėtume pritarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Galime. Dėkui, pritarta savaitės, prasidedančios balandžio 12 diena, posėdžių darbotvarkei.
Dėl visų klausimų balsuota. Taigi dabar pažiūrėkime į mūsų laiką. Kaip aš ir minėjau, 13 val. 40 min. pradedamas slaptas balsavimas, jam numatyta pusė valandos, o vėliau, atitinkamai 14 val. 20 min., matyt, rinksimės į vakarinį posėdį. Šiek tiek pavėlinome.
Taigi iki pasimatymo slaptame balsavime!
Pertrauka
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, dar komisija tebeskaičiuoja, bet pagal susitarimą turi prasidėti vakarinis posėdis. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.