DERINIMO PAŽYMA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO ,,DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS VALDYMO SRITIES ĮSTAIGŲ SAUGOMŲ SVARBIŲ VALSTYBĖS OBJEKTŲ“ PROJEKTO

Eil. Nr.

Institucijos pavadinimas, rašto data, numeris

Pastabos ir pasiūlymai

Argumentai, kodėl į pastabas neatsižvelgta / atsižvelgta iš dalies

1.

Susisiekimo ministerijos

2014-01-23 raštas

Nr. 2-275(123)

        Atsižvelgdami į tai, kad vadovaujantis 2013 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. XII-575 dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmonę „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonę Tarptautinį Palangos oro uostą, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikta teisė reorganizuoti valstybės įmonę „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonę Tarptautinį Palangos oro uostą, prijungiant jas prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto, siūlome nutarimo projekto 1.2.1–1.2.3 papunkčiuose rašyti ne valstybės įmonės pavadinimą, o oro uosto pavadinimą. Taip pat atsižvelgdami į tai, kad oro uostai užtikrina aviacijos saugumą ir rengia ir tvirtina aviacijos saugumo programą, ir siekdami, kad būtų aiškiau apibrėžtos Viešojo saugumo tarnybos saugojimo funkcijos ir saugoma ne tik oro uosto teritorija, bet ir joje esantys valstybės įmonės „Oro navigacija“ ryšių stebėjimo ir navigacijos objektai, siūlome nutarimo projekto 1.2.1–1.2.3 papunkčius patikslinti ir išdėstyti taip:

      „1.2.1. tarptautinio Vilniaus oro uosto teritoriją, jo prieigas ir oro uosto teritorijoje esančius VĮ „Oro navigacija“ ryšių stebėjimo ir navigacijos objektus. Saugojimas atliekamas atsižvelgiant į oro uosto valdytojo patvirtintos aviacijos saugumo programos nuostatas;

      1.2.2. tarptautinio Kauno oro uosto teritoriją, jo prieigas ir oro uosto teritorijoje esančius VĮ „Oro navigacija“ ryšių stebėjimo ir navigacijos objektus. Saugojimas atliekamas atsižvelgiant į oro uosto valdytojo patvirtintos aviacijos saugumo programos nuostatas;

       1.2.3. tarptautinio Palangos oro uosto teritoriją, jo prieigas ir oro uosto teritorijoje esančius VĮ „Oro navigacija“ ryšių stebėjimo ir navigacijos objektus. Saugojimas atliekamas atsižvelgiant į oro uosto valdytojo patvirtintos aviacijos saugumo programos nuostatas“.

Atsižvelgta iš dalies

        Vyriausybės nutarimo projekto 1.2.1-1.2.3 papunkčiai patikslinti pagal Susisiekimo ministerijos pasiūlymą, tačiau patikslintuose punktuose nėra įvardyti oro uostų teritorijose esantys VĮ ,,Oro navigacija“ ryšių stebėjimo ir navigacijos objektai. Šie objektai yra oro uostų teritorijose, kurias saugo Viešojo saugumo tarnyba prie VRM. Manome, kad atskirų saugomoje teritorijoje esančių objektų ar įrangos (tokios kaip ryšių stebėjimo ir navigacijos) išvardinimas šiame teisės akte yra netikslingas, kadangi tai yra žemesnės galios teisės akto (oro uosto apsaugos plano) dalykas.

 

 

2.

 

        Tikslinti nutarimo projekto 1.5 papunktį ir po žodžių „per vieną mėnesį“ įrašyti žodžius „nuo šio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo“

Atsižvelgta iš dalies

       Vyriausybės nutarimo projekto 1.5 papunktis patikslintas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad 1.5 papunktyje aprašytiems darbams atlikti (fizinės saugos rizikos analizės atlikimas, saugomo objekto rizikos lygio nustatymas) kai kurie saugomo objekto savininkai (valdytojai) neturi kompetentingų darbuotojų todėl prireiks samdyti fizinės saugos ekspertus, ir į tai, kad kai kurie saugomi objektai yra valstybės įmonės ir joms prireiks vykdyti paslaugos pirkimą viešųjų pirkimų būdu 1.5 papunktyje aprašytiems darbams atlikti manytina, kad vieno mėnesio terminas būtų per trumpas išvardintoms procedūroms ir aprašytiems darbams, todėl nustatomas 3 mėnesių terminas.

4.

 

        Norime atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 1614-8 „Dėl Teroro akto grėsmės lygio nustatymo, skelbimo ir parengties tvarkos aprašo patvirtinimo“ yra nustatyti penki teroro akto grėsmės lygiai (žemiausias, žemas, vidutinis, aukštas, aukščiausias), kuriems esant nustatomos atitinkamos aviacijos saugumo priemonės. Siekdami teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlome apsvarstyti galimybę atitinkamai taikyti penkių lygių saugomų objektų fizinės apsaugos lygius ir šiame nutarimo projekte.

Neatsižvelgta

       

Teroro akto grėsmės lygio nustatymo, skelbimo ir parengties tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1614-8, 3 punkte nustatyta, kad teroro akto grėsmės lygiai nustatomi atsižvelgiant į teroro akto grėsmės tikimybę. Žemiausias teroro akto grėsmės lygis nustatomas kai teroro aktas nėra tikėtinas, o vienu lygiu aukštesnis – žemas teroro akto grėsmės lygis – kai tikimybė yra maža.

Pirmiausia, įvedus „žemiausią“ saugomų objektų fizinės apsaugos lygį (pagal analogiją, kuomet nuskalstamas poveikis saugomam objektui „nėra tikėtinas“) kiltų klausimas, kodėl išviso toks objektas yra saugomas, jeigu jam joks pavojus „nėra tikėtinas“. Taigi nuo nusikalstamo poveikio saugomiems objektams saugomi tik tie objektai, kuriuose tas pavojus yra. Todėl darytina išvada, kad savo esme būtent žemas (o ne žemiausias) teroro akto grėsmės lygis atitiktų pirmą objekto fizinės saugos lygį, kuriam priskirtini mažos rizikos saugomi objektai, kadangi mažos rizikos saugomuose objektuose pavojus (rizika), kaip jau minėta, yra tikėtinas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad būtent keturi objektų fizinės saugos lygiai nuosekliai atitinka keturis teroro akto grėsmės lygius (nuo žemo iki aukščiausio).

 

 

 

5.

 

       Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. tarptautinio Palangos oro uosto fizinę apsaugą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), turinti įgaliojimus atlikti pasienio tikrinimą, užtikrinti viešąją tvarką ir savo veikimo teritorijoje galinti vykdyti bendrąsias policijos funkcijas ir pareigas, tarnybinėse patalpose yra įdiegta reikiama įranga. Palangos oro uosto teritorijos ribos, išskyrus keletą objektų, esančių kitoje magistralinio kelio Palanga–Liepoja pusėje, sutampa su Palangos oro uosto pasienio kontrolės punkto ribomis, todėl jose galioja ne tik aviacijos saugumo reikalavimai, bet ir pasienio kontrolės punkto teisinis režimas. Be to, pasienio ir aviacijos saugumo tikrinimų tikslai, būdai ir metodai iš esmės yra identiški. Pažymėtina, kad toks modelis taikomas kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse narėse – Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje.

       Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti galimybę tarptautinį Palangos oro uostą pavesti (palikti) saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Neatsižvelgta

       Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių objektų, tokių kaip tarptautinio Palangos oro uosto, apsauga nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM funkcija (funkcijos nustatytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo 5 straipsnyje), viena iš pagrindinių Viešojo saugumo tarnybos prie VRM funkcijų, nustatytų Viešojo saugumo tarnybos įstatymo 7 straipsnyje, – svarbių valstybės objektų apsauga.

6.

Sveikatos apsaugos ministerijos

2014-01-23 raštas

Nr. (1.1.20)10-930

        Siekiant suderinamumo tarp Lietuvos Respublikos teisės aktų, siūlome Projekto 1.8.4 punkte vietoje žodžių ,,mažos rizikos objektai“ vartoti sąvoką ,,priimtinos rizikos saugomi objektai“, atsižvelgiant į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus rekomendacijose ,,Dėl galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatomą rizikos lygių kategorizaciją.

Atsižvelgta iš dalies

       Vyriausybės nutarimo projekto 1.6 papunktis pataisytas, t. y. nustatyta, kad rekomenduojama vadovautis (buvo ,,vadovaujantis“) Galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijomis, tačiau šiose rekomendacijose vartojama sąvoka „priimtinos rizikos objektai“ netaikytina, nes pagal minėtas rekomendacijas, nustačius priimtiną riziką, nebūtina numatyti galimų pavojų prevencijos priemonių ir jų valdymo. Taigi, sąvokos ,,priimtinos rizikos objektai“ įvedimas Vyriausybės nutarimo projekte suponuotų nuomonę, kad esame rizika yra priimtina ir jokių objekto fizinės apsaugos priemonių numatyti nebūtina. Šiame kontekste pabrėžtina, kad mažos rizikos saugomi objektai priskirtini pirmam objekto fizinės saugos lygiui, kuris turėtų saugoti nuo neteisėto fizinio poveikio grėsmės saugomam objektui ir turėtų leisti aptikti ir apsisaugoti net ir nuo menkiausios grėsmės

7.

Užsienio reikalų ministerijos

2014-01-23 raštas

Nr. (22.29)-3-423

Šiuo metu Užsienio reikalų ministerijos pastatus ir teritoriją bei Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas ir jų vadovų rezidencijas saugo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato struktūrinis padalinys - rinktinė „Vytis“ (t.y. Lietuvos policijos teritorinė įstaiga). Projekto 1.2.4 punktas numato, kad valstybės valdymo institucijas, taigi ir Užsienio reikalų ministeriją, saugo Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl atkreipiame dėmesį, kad priėmus Projektą pasikeistų Užsienio reikalų ministerijos pastatus ir teritoriją sauganti institucija. Užsienio reikalų ministerija kaip paslapčių subjektas formuoja vienodą apsaugos politiką tiek ministerijos pastatuose Lietuvoje, tiek Lietuvos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir jų vadovų rezidencijų užsienyje pastatuose ir teritorijoje. Rinktinės „Vytis“ pareigūnai, saugantys diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, dažnai dirba ir Užsienio reikalų ministerijos pastate, kur greičiau susipažįsta su ministerijos vidaus tvarka, personalu, saugos reikalavimais ir saugos politika. Pakeitus Užsienio reikalų ministerijos pastatus ir teritoriją saugančią įstaigą, būtų prarastas šis pranašumas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad rinktinė „Vytis“ ne tik saugo Užsienio reikalų ministerijos pastatą ir teritoriją iš vidaus, bet ir užtikrina viešąją tvarką ir eismo saugumą prie jų, o Viešojo saugumo tarnyba tokių įgaliojimų neturi.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus manome, kad nėra tikslinga keisti esamos tvarkos ir siūlome, kad rinktinė „Vytis“ ir toliau vykdytų Užsienio reikalų ministerijos pastatų ir teritorijos bei Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir jų vadovų rezidencijų apsaugą.

Neatsižvelgta

        Užsienio šalių diplomatinių atstovybių patalpų Lietuvos Respublikoje išorinei apsaugai, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje vidinei apsaugai bei kitų svarbių objektų vidinei ir išorinei apsaugai vykdyti kaip tik ir buvo įsteigta specializuota policijos įstaiga − Lietuvos viešosios policijos rinktinė „Vytis“ (šiuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato padalinys). Rinktinės „Vytis“ pagrindinės funkcijos nėra susijusios su ministerijų (valstybės paslapčių subjektų) apsauga, o Užsienio reikalų ministerija savo statusu nesiskiria nuo kitų Lietuvos Respublikos ministerijų visos jos yra valstybės paslapčių subjektai. Dėl šios priežasties keisti projekto 1.2.4 punkto numatančio, kad valstybės valdymo institucijas, taigi ir Užsienio reikalų ministeriją, saugo Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos netikslinga.  

 

8.

Energetikos ministerijos

2014-02-06 raštas

Nr. (10.2-12)-3-407

         Manome, kad projekto 2.2 ir 2.3 punktai turėtų reglamentuoti tik reagavimo pajėgų funkcijos (kurią siūlytina atskirti nuo fizinės saugos funkcijos) finansavimo klausimus, nes ne visuomet saugomų objektų nuolatinė apsauga turėtų ar galėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto.

Atsižvelgta iš dalies

Reagavimo pajėgų funkcijos šiame Vyriausybės nutarimo projekte nereglamentuojamos, todėl Finansų ministerijos pasiūlymu projekto 2.2 ir 2.3 papunkčiai buvo išbraukti.

9.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisingumo ministerijos

2014-03-24 raštas

Nr. (1.36.)2T-328

         Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projekto 1.2.4 punkto nuostata suformuluota kaip dispozityvi norma, t. y. Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) „pagal atitinkamas sutartis gali saugoti“ išvardytus objektus. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į Projekto 1.2.4 punkte išvardytų objektų svarbą valstybei ir į šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 518 „Dėl valstybės institucijų ir kitų svarbių  objektų apsaugos“ nuostatas, 1.2.4 punkte neturėtų būti įtvirtinta Viešojo saugumo tarnybos pareiga sudaryti sutartis dėl jame išvardytų objektų apsaugos (jei reikia, su tam tikromis išimtimis – kaip pavyzdžiui galiojančio Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 518 1.3 punkte numatyta nuostata, kad objektų vadovams raštiškai pranešus Vidaus reikalų ministerijai, objektus gali saugoti samdyta tarnyba). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad lieka neaišku, kokiu pagrindu saugomų objektų sąrašas Projekte susiaurinamas, lyginant su šiuo metu nustatytu saugomų objektų sąrašu – neįtraukti saugomi objektai, išvardyti Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 124 „Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo“, nenurodyti Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 358 „Dėl valstybinės reikšmės objektų, kurių apsaugą vykdo krašto apsaugos sistemos institucijos, apsaugos organizavimo“ 1.1.3 ir 1.1.4 punktuose išvardyti objektai, taip pat kai kurie objektai, numatyti Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarime Nr. 518 (teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos, valstybės valdžios institucijos, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos patalpos, Lietuvos bankas, Lietuvos Respublikos Seimo viešbutis).

Siūlytina performuluoti Projekto 1.2.4 punkto paskutinį sakinį, nes iš dabar esančios šio sakinio formuluotės nėra visiškai aišku, kas turi būti suderinama su Vidaus reikalų ministerija – ar sutartis, ar Viešojo saugumo tarnybos dalyvavimo sutarties sudarymo procese klausimas.

 

 

 

 

Atsižvelgta iš dalies

Vyriausybės nutarimo projekto 1.2.4 papunktis patikslintas.

Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. 518 „Dėl valstybės institucijų ir kitų svarbių objektų apsaugos“, Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 124 „Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo“, Vyriausybės 1993 m. gegužės 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl valstybinės reikšmės objektų, kurių apsaugą vykdo krašto apsaugos sistemos institucijos, apsaugos organizavimo“ neturi įstatymuose nurodyto pagrindo, kai kurios nuostatos dėl neatitikties galiojantiems teisės aktams nevykdomos (beveik visos Vyriausybės 1992 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 124  nuostatos, 1999 m. gegužės 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 518 1.2 ir 1.3 papunkčiai). Pažymėtina, kad būtent Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 518 įgyvendinimas atskleidė problemas, kai nenustatyta, kokiu pagrindu konkretus objektas priskiriamas prie saugotinų, kada objektą saugo VRM valdymo srities įstaiga, o kada saugos tarnyba, kokia sprendimo saugoti įgyvendinimo tvarka, be to, nenustatyta, būtent kuri VRM valdymo srities įstaiga saugo objektą. Šias teisinio reglamentavimo spragas akcentavo ir Valstybės kontrolė valstybės audito 2011 m. gegužės 19 d.  ataskaitoje Nr. 5-P-40-12-1RN „Valstybinės reikšmės objektų apsaugos organizavimas“.   Teikiamu Vyriausybės nutarimo projektu ir siekiama aiškesnio teisinio objektų apsaugos reglamentavimo, konsoliduojant paminėtus Vyriausybės nutarimus, nustatant konkrečius objektus, kuriuos saugotų konkrečios VRM valdymo srities įstaigos, ir kitų saugotinų objektų apsaugos skyrimo tvarką – atliekant rizikos analizę ir sudarant atitinkamas sutartis, kurios suderinamos su VRM, tuo būdu taip pat siekiama taupyti valstybės lėšas ir atsisakyti kai kurių be pagrindo VRM valdymo srities įstaigų saugomų objektų (pvz., geležinkelio tiltų ar tunelio, vaistų sandėlio, kai kurių įstaigų ir kt.) apsaugos.

10.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

         Iš Projekto ir jo lydimųjų dokumentų neaišku, kokiu tikslu nustatomi objektų fizinės apsaugos lygiai, o pateikiami apsaugos lygių apibrėžimai neatskleidžia, kuo realiai skirsis apsaugos režimas ir priemonės, priklausomai nuo apsaugos lygio.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgta iš dalies

Siekiant aiškumo, papildyta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Saugomų objektų fizinės saugos lygiai nustatomi atsižvelgiant į galimas grėsmes konkrečiam objektui bei galimus neigiamus padarinius pažeidėjui realizavus tas grėsmes. Skirtingiems objektams yra skirtingos grėsmės ir galimi padariniai, todėl ir taikintina skirtinga fizinės apsaugos mastas bei konkrečios fizinės saugos priemonės (neracionalu būtų mažos rizikos saugomam objektui taikyti aukščiausio lygio fizinės apsaugos režimą (sistemą) bei pajėgas ir priemones (technines, elektronines, konstrukcines ir t. t.) kurios nepagrįstai sudarytų kliūtis pačiai įmonei funkcionuoti. Šiame Vyriausybės nutarimo projekte numatomi keturi fizinės saugos lygiai, o vidaus reikalų ministrui numatoma pavesti tvirtinti apsaugos režimo ir priemonių taikymo rekomendacijas. Šiose rekomendacijose ir bus nustatytas rekomenduojamas apsaugos režimas ir priemonės atitinkantis saugomo objekto fizinės saugos lygius.

11.

 

 

 

 

          Remiantis Projekto 1.8.2, 1.8.3, 1.8.4 punktais, trečiasis, antrasis ir pirmasis fizinės apsaugos lygiai, skirtingai nei 1.8.1 punkte nurodytas ketvirtasis fizinės apsaugos lygis, neužtikrina, kad bus sustabdytas ir neutralizuotas neteisėtas fizinis poveikis saugomam objektui, todėl kyla klausimas, ar neteisėtas fizinis poveikis apskritai nebus sustabdytas ir neutralizuotas, ar Projekto nuostatomis siekiama pasakyti, kad jis nebus sustabdytas ir neutralizuotas nedelsiant, ar neteisėto fizinio poveikio sustabdymą ir neutralizavimą turės organizuoti saugomo objekto savininkas (valdytojas).

 

 

Atsižvelgta iš dalies

Vyriausybės nutarimo projekto 1.8.4. papunktis patikslintas atsižvelgiant į šią pastabą, nustatant, kad pirmo fizinio saugos lygio apsauga turėtų lesti aptikti grėsmę ir operatyviai reaguoti į pavojaus signalus.

Grėsmės neutralizavimas priskirtinas tik ketvirto fizinės saugos lygio objektas (labai didelės rizikos objektai). Grėsmės neutralizavimas reikalauja iš fizinės apsaugos daugiau (intensyvesnių) techninių priemonių bei resursų nei grėsmės sulaikymas (sulaikymo atveju grėsmė nepanaikinama). Pažymėtina, kad už bet kurio fizinės saugos lygio saugomų objektų apsaugos režimo ir priemonių įgyvendinimą yra  atsakingas saugomo objekto savininkas (valdytojas), kurio dispozicija pagal susitarimą atsakomybės dalį perduoti privačiai saugos tarnybai, apsaugos darbuotojams ar VRM valdymo srities įstaigai.

 

 

________________________