LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektO Nr. XIVP-3128

2023-10-18  Nr. 111-P-

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienę pavaduojantis Seimo narys V. Kernagis, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjai M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

2. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai Danguolė Jankauskienė, Aurimas Pečkauskas,  Raimonda Janonienė, Inga Cechanovičienė, Ignas Rubikas, Edita Bishop, Valstybinės ligonių kasos atstovai Gintaras Kacevičius, Simona Adamkevičiūtė, Daiva Berūkštienė, Tomas Ragauskas, Finansų ministerijos atstovė Vaida Jurgelevičienė, Narkotikų, tabako ir alkohoolio kontrolės departamento atstovė Gražina Belian, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina Adomaitytė, Lietuvos teismo psichiatrijos asociacijos prezidentė dr. Jelena Daškevičienė, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovė Auristida Gerliakienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-10-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos teismo psichiatrijos asociacija, 2023-09-05				Susipažinus su LR sveikatos apsaugos ministerijos. Nacionalinės teismų administracijos ir LR finansų ministerijos raštais, pakartotinai kreipiuosi į Jus Lietuvos teismo psichiatrijos asociacijos narių vardu dėl teismo psichiatrijos ekspertizių civilinėse bylose, sprendžiant veiksnumo apribojimo klausimą, įkainių. Išnagrinėjus šiuos raštus, susidaro įspūdis, kad klausimas dėl ekspertizių ypatingos teisenos bylose dėl veiksnumo apribojimo asmenims su psichikos negalia nebus išspręstas, todėl dar kartą prašome Jūsų pagalbos šio klausimo sprendime. Norėtųsi atkreipti dėmesį į tai, kad Nacionalinė teismų administracija, kaip ir anksčiau, nusišalina nuo šio klausim o sprendimo nepritardama Sveikatos apsaugos ministerijos siūlytam įsakymo projektui nurodydama, kad tam neturima lėšų. nors teigia, kad teismo psichiatrinių-psichologinių ekspertizių skyrimas proceso įstatymuose numatyta tvarka ir pagrindais yra vienas iš neatsiejamų teisingumo vykdymo elementų; nuo tokios ekspertizės rezultatų priklauso, kokia apimtimi konkrečiam asm eniui gali būti apribojamos jo teisės. Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad sklandus teismo psichiatrinių psichologinių ekspertizių teikimas būtinas siekiant užtikrinti ne tik teismo proceso operatyvumą, bet, svarbiausia, užtikrinti tinkamą asmenų teisių apsaugą". Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad teismo psichiatrijos ekspertinės įstaigos turi patirtį, kuomet už minimas ekspertizes įsiskolinimai siekdavo net 3-4 mėn,  tačiau nei viena iš šių įstaigų ekspertizių atlikimo nenutraukdavo ir dėl šios priežasties ekspertizės terminų neilgindavo, nei karto nebuvo grasinam a streikais ar laikinu šios rūšies ekspertizių sustabdymu, todėl labai pasigendama grįžtamo supratingumo ir geranoriškumo. Dar kartą norime priminti, kad šiuo metu galiojantys įkainiai buvo patvirtinti dar litais (2006 m .) ir iki šiol nei karto neindeksuoti. Akivaizdu, kad šiuo metu galiojantys įkainiai yra neadekvatūs dabartinėms šių ekspertizių atlikim o išlaidoms. Labai įdomu, ar yra Lietuvoje dar kokia nors asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri teikia paslaugas pagal 2006 m. įkainius. Be to, ar galėtų Finansų ministerija skirti papildo as lėšas (389 tūkst. eurų), jeigu iki šiol nauji įkainiai taip ir nepatvirtinti. Gerbiamas Seimo sveikatos reikalų komiteto Pirmininke, dar kartą prašome Jūsų pagalbos, nes esame įsitikinę, kad be aukščiausios valdžios įsikišimo šis klausimas niekada nebus išspręstas.	Pritarti	389 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei teismų administracijai (iš viso skirti 20863 tūkst. Eurų).
2.	Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija, 2023-10-17				Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija (toliau – Asociacija), įvertinusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. skirtą finansavimą valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti savivaldybėse, konstatuoja, kad skirtas finansavimas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams 2023 m. yra 2 mln. Eur. mažesnis lyginant su 2022 m., iš kurio 1 mln. 918,6 tūkst. Eur sudaro darbo užmokesčio fondo mažinimas. Nesprendžiamos ilgalaikės problemos, susijusios su nepakankamu visuomenės sveikatos specialistų darbo užmokesčiu ir naujų visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų pavedimu bei finansavimu. Daugelį metų taikoma ydinga praktika, neskiriant reikiamo finansavimo funkcijų vykdymui pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. V-1459 ,,Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V-932 ,,Dėl specialiosios tikslinės dotacijos, skirtos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti, poreikio apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Metodika). Kasmet gaunamas finansavimas yra 25-35 procentais mažesnis negu apskaičiuotas poreikis pagal Metodiką. Nors teisės aktai nustato, kad A lygio specialisto, darbo užmokesčio koeficiento vidurkis 2023 m. yra lygus 9,5 BA, tačiau finansuojama tik 6,5 BA. Skiriant finansavimą, nėra atsižvelgiama į papildomas funkcijas psichologinės gerovės srityje, projekto ,,Neįtikėtini metai“ tęstinumui užtikrinti ir kitų papildomų funkcijų organizavimą bei vykdymą.. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2023 m. liepos 20 d. raštą Nr. 10-3129 „Dėl maksimalių asignavimų limitų paskirstymo 2024–2026 metams“ (toliau tekste – Raštas) Ministerijos strateginio veiklos plano 11-001 programai „Sveikatos išsaugojimas ir stiprinimas“ 2024–2026 metų priemonei ,,Plėtoti sveiką gyvenseną bei stiprinti sveikos gyvensenos įgūdžius ugdymo įstaigose ir bendruomenėse, vykdyti visuomenės sveikatos stebėseną savivaldybėse“ planuojamas vienodas asignavimų limitas, nenumatomas joks asignavimų augimas. Šiai dienai atnaujintos informacijos, remiantis Finansų ministerijos 2024–2026 metų ekonominės raidos scenarijumi, kada planuotos atnaujinti valdžios sektoriaus finansų projekcijos ir įvertintos galimybės finansuoti reikmes, kurios neįtrauktos į Rašte pranešamus maksimalius limitus, iš Ministerijos negauta. Visuomenės sveikatos priežiūros finansavimas savivaldybėse, tame tarpe ir specialistų darbo užmokesčio didėjimas bei LNSS šakos kolektyvinės sutarties įgyvendinimo užtikrinimas nėra suplanuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2024-2026 m. strateginiuose dokumentuose.	Pritarti iš dalies	Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos duomenimis, valstybės biudžeto lėšų poreikis visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms savivaldybėse vykdyti sudaro 40 000 tūkst. eurų. (papildomai reikėtų apie 10 662 tūkst. Eur.) Atsižvelgus į valstybės finansines galimybes, Komitetas pasiūlymui pritarė iš dallies ir siūlo 3 000 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti (iš viso skirti 32 338 tūkst. eurų)

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai A. Matulas, A. Veryga, Z. Streikus, M. Danielė, 2023-10-16

Argumentai: 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (toliau - NTAKD) numatoma skirti 1393 tūkst. Eur asignavimų, iš jų darbo užmokesčiui - 1045 tūkst. Eur.

NTAKD 2024 metams numatomi valstybės biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui nėra pakankami, siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti departamentui priskirtas funkcijas ir užtikrinti 2024 metams atitinkamą darbo užmokestį. Pagal turimus etatus, esamus darbo užmokesčio koeficientus ir atsižvelgiant į kiekvienais metais didėjantį darbo valstybės tarnyboje stažą, kasmetinių darbuotojų vertinimo rezultatus – šių lėšų neužtenka. Pastebėtina, kad esant mažesniems koeficientams, konkursai neįvyksta arba pretendentų būna labai žema kvalifikacija ir menkos žinios. NTAKD susiklostė praktika, kai darbo užmokesčio dydis priklauso nuo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o ne nuo dirbančių darbuotojų kvalifikacijos, darbo krūvio, atliekamų darbų sudėtingumo.

Be to, nuo 2022 m. NTAKD pavesta vykdyti naujas funkcijas:

1) išduoti specialiuosius leidimus naudoti narkotines, psichotropines medžiagas, juos pakeisti, patikslinti;

2) vykdyti veiklos, susijusios su narkotinių, psichotropinių medžiagų naudojimu moksliniams tyrimams, priežiūrą;

3) išduoti leidimus vykdyti pluoštinių kanapių gaminių gamybos, kurios metu susidaro pluoštinių kanapių tarpiniai produktai, kuriuose THC kiekis viršija leidžiamą 0,2 proc. ribą, veiklą;

4) išduoti neapdoroto tabako didmeninės prekybos licencijas.

Siekiant tinkamai ir efektyviai vykdyti pavestas papildomas funkcijas, būtina didinti NTAKD darbo užmokesčio fondą ir užtikrinti darbuotojams darbo užmokesčio mokėjimą.

Pasiūlymas:

45 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (iš viso skirti 1438 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 1090 tūkst. Eurų):

„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas“

1 393 1438

1 045 1090

Pritarti

45 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (iš viso skirti 1438 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 1090 tūkst. Eurų)

2.

Seimo nariai A. Matulas, R. Šalaševičiūtė, 2023-10-18

Argumentai:

Šiuo metu galiojantys teismo psichiatrinių ekspertizių civilinėse bylose, sprendžiant veiksnumo apribojimo klausimus, įkainiai  buvo patvirtinti dar 2006 m. ir iki šiol nė karto nebuvo indeksuoti. 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte teismo psichiatrinių ekspertizių įkainių didinimui nėra numatytos lėšos. Akivaizdu, kad praėjus 18 metų, šie įkainiai visiškai nedengs ekspertizių atlikimo sąnaudų, ypač vertinant energijos resursų, pašto, transporto, patalpų kainų didėjimą. Teismo psichiatrų ir kito personalo darbo užmokestis yra nekonkurencingas, jo didinti finansinių galimybių nėra, nors Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis sparčiai auga.

Nacionalinės teismų administracijos skaičiavimais, siekiant 2024 m. išlaikyti tokias pačias paslaugų apimtis, kaip ir ankstesniais metais, t.y. vidutiniškai apie 1500 teismo psichiatrijos ekspertizių per metus, papildomas valstybės biudžeto asignavimų poreikis sudarytų 389 tūkst. eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad teismai, siekdami proceso operatyvumo, naudojasi ne tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, bet ir VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos paslaugomis.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 5 dalyje civilinės bylos dėl veiksnumo apribojimo priskiriamos ypatingosios teisenos byloms, nes jos nukreiptos apsaugoti asmenų, turinčių psichikos negalią, teises.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekiant užtikrinti asmenų teisių apsaugą, teisingą teismo psichiatrų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą, teismo proceso operatyvumą, būtina didinti teismo psichiatrijos ekspertizių įkainius.

Pasiūlymas:

389 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei teismų administracijai (iš viso skirti 20863 tūkst. Eurų).

„Nacionalinė teismų administracija

20474 20863

Pritarti

389 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei teismų administracijai (iš viso skirti 20863 tūkst. Eurų).

3.

Seimo nariai R. Šalaševičiūtė, A. Norkienė, 2023-10-18

    Viešąjame sektoriuje, t.y. ministerijoms pavaldžiose institucijose, kuriose numatyti psichologų etatai, šiuo metu yra 2386 psichologų etatų, užimtų etatų 1866, t. y. užimta tik 78 proc. psichologų pareigybių etatų. 2018 m. buvo patvirtinta 19 teismo psichologų etatų, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis 2023 m. užimta tik 13 (2020 m. teismuose dirbo – 16 teismo psichologų, 2021 m. – 17, 2022 m. – 14).

   Psichologų pareiginės algos koeficientai svyruoja nuo 6,7 (VRM Medicinos centras) iki 16,2 (KAM psichologai, tarnaujantys pagal profesinės karo tarnybos sutartį, majoras); teismuose psichologų darbo užmokestis yra mažiausias – teismo psichologo bazinė alga vidutiniškai yra koeficientas 8 (apygardų teismų psichologų vidutinis pareiginės algos koeficientas – 8,94, apylinkių teismų – 7,85).

   Būtina spręsti psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, dėl nepakankamo finansavimo, didelių krūvių, ši profesija yra nekonkurencinga, nepatraukli, nėra motyvacijos dirbti, dalis psichologų etatų viešąjame sektoriuje neužimti, dauguma psichologų priversti dirbti papildomai.

   Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pasiūlyta psichologų pareiginės algos koeficientą didinti iki 12.

   Keliant psichologų pareiginės algos koeficientą:

iki 10, papildomų lėšų poreikis – 8,9 mln. eurų, tame tarpe teismų psichologams – 91,2 tūkst. eurų;

iki 11, papildomų lėšų poreikis – 15,5 mln. eurų, tame tarpe teismų psichologams – 133,6 tūkst. eurų;

iki 12, papildomų lėšų poreikis – 19,7 mln. eurų, tame tarpe teismų psichologams – 176 tūkst. eurų.

Pasiūlymas:

Lietuvos Respublikos finansų ministerijai siūlyti psichologų pareiginės algos koeficientą didinti iki 12, papildomai tam reikės 19,7 mln. eurų.

Reikalingų lėšų šaltinis: iš geresnio mokesčių administravimui surinktų lėšų (pvz.: PVM). Palyginimui Latvijos Respublika surenka 1 mlrd. eurų daugiau nei Lietuvos Respublika.

Siūlyti spręsti Vyriausybei

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: grąžinti 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą XIVP-3128 Vyriausybei patobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus:

6.2. Pasiūlymai Vyriausybei:

6.2.1. Siekiant efektyviai vykdyti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui priskirtas papildomas funkcijas ir užtikrinti 2024 metams darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams 45 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui (iš viso skirti 1438 tūkst. Eurų, iš jų darbo užmokesčiui – 1090 tūkst. Eurų).

6.2.2. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantys teismo psichiatrinių ekspertizių civilinėse bylose, sprendžiant asmenų veiksnumo apribojimo klausimus, įkainiai, kurie buvo patvirtinti dar 2006 m. ir iki šiol nė karto nebuvo indeksuoti, visiškai nedengia ekspertizių atlikimo sąnaudų, taip pat, siekiant užtikrinti asmenų su psichikos negalia teisių apsaugą, teisingą teismo psichiatrų ir kitų darbuotojų darbo apmokėjimą, sklandų ir operatyvų teismo procesą, 389 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto asignavimus Nacionalinei teismų administracijai (iš viso skirti 20863 tūkst. Eurų).

6.2.3. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės (arba savivaldybės), kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininko (dalininko), teises ir pareigas, įgyvendinančios institucijos, kaip Komitetas pastebėjo 2023 m. rugsėjo 27 d. apsilankymo VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje metu, neretai susiduria su sunkumais dėl įsisenėjusių šių įstaigų žmogiškųjų išteklių valdymo, apmokėjimo už darbą, vidinio komunikavimo ir kitų problemų LNSS įstaigose, siūlyti Sveikatos apsaugos ministerijoje įsteigti atskirą padalinį, kuris būtų atsakingas už tinkamą, kokybišką, efektyvų ir savalaikį LNSS asmens sveikatos priežiūros įstaigų savininko (dalininko) teisių ir pareigų įgyvendinimą, ir, įvertinus lėšų poreikį, atitinkamai padidinti valstybės biudžeto asignavimus Sveikatos apsaugos ministerijai.

6.2.4. Siekiant tinkamai vykdyti visuomenės sveikatos stiprinimo, stebėsenos savivaldybėse,  visuomenės sveikatos priežiūros ugdymo įstaigose, visuomenės sveikatos programų įgyvendinimo, kitas funkcijas, taip pat papildomas funkcijas psichologinės gerovės srityje, projekto ,,Neįtikėtini metai“ tęstinumui užtikrinti ir kitas papildomas funkcijas, sudaryti prielaidas darbuotojų darbo užmokesčiui didinimui 3 000 tūkst. Eur. padidinti 2024 m. valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti (iš viso skirti 32 338 tūkst. eurų).

6.2.5. Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. Nr. 228 nutarimu dėl Lietuvos Respublikos Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIVP-762 pateiktą siūlymą įsteigti naują nevyriausybinę psichologus vienijančią organizaciją – Lietuvos Respublikos psichologų rūmus (toliau – Rūmai), atsakingus už pažymėjimų psichologams išdavimą ir psichologų praktinės veiklos priežiūrą, ir atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos psichologų sąjungai bus pavesta iki Psichologų praktinės veiklos įstatymo įsigaliojimo sušaukti visuotinį  psichologų  susirinkimą, suformuoti Rūmų organus ir patvirtinti Rūmų veiklą reglamentuojančius dokumentus, tačiau Lietuvos psichologų sąjunga kaip nevyriausybinė organizacija nedisponuoja lėšomis, reikalingomis Rūmams įsisteigti ir pasiruošti jai numatytų psichologų licencijavimo ir praktinės veiklos priežiūros funkcijų vykdymui, apsvarstyti galimybę skirti 120 tūkst. Eurų Lietuvos Respublikos psichologų rūmų steigimui.

6.2.6. Siekiant spręsti nepakankamo psichologų darbo užmokesčio problemą, siūlyti Vyriausybei spręsti dėl 19 700 tūkst. Eurų skyrimo psichologų, dirbančių viešajame sektoriuje, darbo užmokesčio didinimui.

6.2.7. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. planuojama metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis (611,4 EUR) yra beveik 3 kartus mažesnė už planuojamą dirbančio asmens metinę PSD įmoką (1789 EUR) ir apie 1,27 karto mažesnė už planuojamą metinę savarankiškai PSD įmokas mokančiojo asmens įmoką (773,9 EUR), taip pat į tai, kad asmenys, draudžiami valstybės lėšomis, sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi dažniau, taip pat siekiant mažinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio netolygumus bei didinti pajamas:

1) Apsvarstyti galimybes nuo 2025 metų didinti valstybės biudžeto įmokos, mokamos už vieną draudžiamąjį valstybės lėšomis, dydį, priartinant šį dydį prie PSD įmokos, kurią moka savarankiškai jas mokantys asmenys, dydžio.

2) Peržiūrėti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išdėstytą valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes ir įvertinti jų aktualumą, taip pat peržiūrėti Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintų privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžius pagal atskiras įmokų mokėtojų grupes, ypatingai atkreipiant dėmesį į tas asmenų grupes, kurioms nustatytas lengvatinis PSD įmokų tarifas, ir  įvertinti, ar nustatytas lengvatinis tarifas atitinka solidarumo principą, kuriuo grindžiamas privalomasis sveikatos draudimas, ir Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai, t.y. įvertinti minėtų nuostatų pagrįstumą.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Žemaitaitis.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė