Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 347
STENOGRAMA
2024 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Gerbiami kolegos, pradedame kovo 12 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Turbūt registruojamės.
Užsiregistravo 45 Seimo nariai.
14.01 val.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo pranešimas ir atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 209 straipsnį)
Vakarinės darbotvarkės 2-1 klausimas – aplinkos ministro S. Gentvilo atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus. Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Buvo numatyta dar iš anksto jo prezentacija, čia du klausimai į vieną. Ar galime 15 minučių pratęsti laiką tam, kad nenukentėtų ir jo prezentacija, ir norinčių paklausti Seimo narių interesai? Galime. Labai dėkui. Bendru sutarimu pritarta. Ministre, prašau. Kaip sakoma, grindys jūsų. Prašau. Atsiprašau, įjungiau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Suprantu, galiu nuo prezentacijos pradėti?
PIRMININKAS. Taip.
S. GENTVILAS (LSF). Kadangi turime tipinį žanrą – Vyriausybės pusvalandį, tai šiuo atveju Aplinkos ministerija buvo paprašyta apžvelgti pagrindinius dabar vykstančius ministerijos darbų ir sektorių pokyčius. Norėčiau prezentacija, skaidrėmis apžvelgti pagrindinius šių metų sprendimus dėl miestų plėtros 2024 metais.
Visų pirma nuo sausio startavome su savivaldybėms perduota žeme, gyventojai turi gauti paslaugas savivaldoje dėl žemės nuomos, panaudos, sutikimų, servitutų ir perskaitymo… (Balsas salėje) Kreipkitės į posėdžio pirmininką, jeigu turite pretenzijų.
PIRMININKAS. Remigijau, aš tuoj paaiškinsiu. Žiūrėkite, mes du klausimus į vieną sujungėme. Iki 15 minučių prezentacija, kuri buvo iš anksto numatyta kaip Vyriausybės pusvalandžio dalis, tada 15 minučių atsakymai į raštu pateiktus klausimus ir dar 15 minučių papildomai klausiantiems, kaip susitarėme. (Balsai salėje) Ne, ne, aš suprantu, bet dėl to mes susitarėme pačioje pradžioje. Prašau, ministre.
S. GENTVILAS (LSF). Tiesiog priminimas ir gyventojams, ir verslams kreiptis į savivaldą. Skirtingos savivaldybės skirtingai tvarkosi. Yra Neringos savivaldybė, kur nuo prašymo į tarybos posėdį ateina per savaitę, ir yra savivaldybių, kurios per 2 mėnesius kol kas nesugebėjo tarybos posėdžių projektų parengti. Įsibėgėsime. Pereinamasis laikotarpis šiek tiek apsunkintas.
Antras dalykas, kuriam šiemet savivalda, gyventojai ir projektuotojai turėtų ruoštis, tai yra statybos leidimų išdavimo sistemos pakeitimas. Lapkričio mėnesį įsigalios. Sutrumpiname pusmečio statybos leidimų išdavimą, jie išduodami per projektinių pasiūlymų stadiją. Tai reikš, kad tiek gyventojai, tiek verslas, tiek savivalda turės kur kas mažiau darbo, nes vietoj trijų projektavimo etapų sumažinamas į du projektavimo etapus statybos leidimų išdavimas. Iki lapkričio planuojantiems pokyčius reikėtų įsivertinti, kad per Aplinkos ministerijos STR’us suvienodinami žemės būdai ir pastatų paskirtys, jos tampa… atitiktis tarp jų, kitaip tariant, nebereikės statybos leidimų gauti dėl patalpų, pavyzdžiui, prekybos centre, kai keičiama paskirtis, tarkime, iš maitinimo į kirpyklos paslaugas, nebereikės tokiems pakeitimams statybos leidimo.
Kita vertus, įsigalioja didesnė apsauga kaimynams, kad pastatai, kurie yra dominuojančios paskirties, turės atitikti ne 51 %, bet bent 80 % patalpų tą tikslinę paskirtį, arba alternatyviai planuojami kaip mišrios paskirties pastatai. Vystytojams ir savivaldybėms aktualu tai, kad infrastruktūros mokestį bus galima mokėti prieš statybos pradžią, bet ne leidimo gavimo metu. Tai leis neįšaldyti reikšmingų lėšų vystymo etape, atpigins projektus ir iš tikrųjų leis dar ir mokėti juos etapais, o savivaldybėms kartais kompensuoti ne tik grynaisiais pinigais, bet atiduodant ir sklypą.
Nuo gegužės mėnesio gyventojams viešinti „Infostatyboje“ pasirodys pastato objekto kortelė, kurioje matysis tiek teritorijų planavimo dokumentai, tiek projektiniai pasiūlymai, tiek techniniai projektai. Dėl viešumo objektai bus matyti viename portale su QR kodu. Nuo sausio veikia žemės informacinė sistema, kuri leidžia bet kur Lietuvoje pasižiūrėti, kur yra valstybinės žemės sklypai, kurie yra išnuomoti, patikėjimo teise perduoti, kurie valdomi NŽT arba savivaldybių. Nuo lapkričio 1 dienos taip pat keičiasi perkančiųjų organizacijų valstybės objektai, nuo šiol valstybė užsakinės ir projektuos projektus, kurie yra dominuojantys iš organinių medžiagų. Paryžiaus olimpiadai, vyksiančiai šią vasarą, visas olimpinis miestelis, stadionai bus pastatyti iš medinių konstrukcijų. Tai yra įrodymas, kad jeigu galima statyti tūkstantinius stadionus, tai Lietuvoje tikrai atėjo laikas sugrąžinti mūsų istorinę statybą iš medienos. Taip pat yra daug pakeitimų, kurie leis įsisavinti apleistas teritorijas miestuose, užbaigti senus, nebaigtus statinius, suformuojant žemės sklypus prie jų arba leidžiant rekonstruoti juos pagal senus, tuomet galiojusius standartus.
Valstybė taip pat šiemet atsistojo į legalaus verslo pusę. Ryškiai sumažinome rangos, ūkio būdu statomų pastatų apimtį. Tik fizinis asmuo, tik sau ir tik iki 300 kv. metrų pastatą gali statyti ūkio būdu, be rangovo. O visi pastatai turi būti statomi rangos būdu, samdant jiems rangovą. Taip pat pastatai, kurie yra gyvenamieji, turi būti pabaigti iki galo, kad gyventojai nebūtų apgauti ir netaptų statybininkais nepabaigtuose pastatuose.
Nuo praėjusio mėnesio įsigaliojo reikalavimai didesniuose negu penki aukštai gyvenamuosiuose pastatuose ir didesniuose visuomeniniuose pastatuose, kur yra virš 100 žmonių kasdienių lankytojų, prievolė statyti priedangas. Kas yra priedanga, aiškiai apibrėžta. Tai yra 60 % arba dienos lankytojų, arba gyventojų numatyta pastate patalpa, kuri yra be langų, su elektros tiekimu, turi privalomai turėti du įėjimus, pagrindinį ir avarinį, negali būti privatizuota ar kitaip užrakinta, užsklęsta nuo gyventojų ir taip pat turi atlaikyti sprogimo bangos sukeltą apkrovą, kuri aprašyta techniniais parametrais.
Kalbant apie Seimui pateiktus arba šiuo metu svarstomus ateities darbus, šių metų darbus, tai visų pirma tęsime diskusiją dėl Statybos kodekso. Iš 60 STR’ų komplektuojame ir į vieną STR’ą, taip naikindami priešpriešas. Kita vertus, peržiūrime atestavimą ir statybos klasifikatorių tam, kad supaprastintume iš tikrųjų viešųjų pirkimų, statybos atsakomybę ir sutelktume didžiausią valstybės dėmesį į rizikingiausius objektus.
Šiemet Kultūros ministerija kartu su Aplinkos ministerija pristatys Seimui ir pateiks Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo pakeitimus. Vietoj dviejų procesų atsiras vienintelis procesas, savivaldybės išduos visus leidimus. Tai bus vienas procesas, vienas projektas, vienas leidimas. Statybos leidimas bus reikalingas, kai keičiama išvaizda, o paveldo tvarkyba vyksta tuomet, kai nekeičiama fasadinė pastato išvaizda. Kultūros paveldo departamentas bus specialiųjų reikalavimų išdavėjas ir derintojas, bet nebeišdavinės pačių leidimų, tai darys savivalda. Leidimų išdavimas bus perkeltas į „Infostatybą“, tai leis vienoje „Infostatyboje“ turėti ir paveldotvarkos leidimų išdavimą.
Taip pat šioje pavasario sesijoje pristatysime naują bendrųjų naudojimo objektų valdymo formą – viešąją įstaigą. Atsiras galimybė konsoliduoti sodų bendrijas, garažų bendrijas, daugiabučių namų skirtingų patalpų bendrijas į vieną viešąją formą, kuriai patikėta nekilnojamojo turto valdymo teisė. Tai leistų spręsti daugelio objektų – įstrigusį kelių tvarkymą, bendrųjų patalpų, liftų ir viešųjų teritorijų – tvarkymą. Tai būtų galima daryti bendrijos forma ir skirtingų paskirčių nuosavybei, ne tik, pavyzdžiui, gyvenamajai nuosavybei, kaip šiandien yra Bendrijų įstatyme, tik gyvenamųjų patalpų savininkai gali steigti bendrijas. Iš esmės tai turėtų leisti išspręsti sodininkų bendrijų didelę didelę problematiką, kuri yra miestuose ir priemiesčiuose, kur yra 30 metų paveldas. Sodininkų bendrijoms virtus faktinėmis gyvenvietėmis, šiandien nesusitariama, kaip valdomos sodininkų bendrijos, kaip valdomas bendras turtas. Ir šis pavasarį teikiamas Civilinio kodekso pakeitimas turėtų paskatinti sodų bendrijas transformuotis tiesiog į bendrijas ir valdyti bendrai turtą kaip nuosavybę.
Šiemet gegužės mėnesį turėtume baigti plačią studiją apie tai, kaip sukurti juridinę aplinką kvartalinei renovacijai. Daugelis pastatų šiandien reikalauja arba perstatymo, arba didelės rekonstrukcijos, arba nori turėti galimybę užstatyti papildomais aukštais. Tai tą juridinę aplinką būtina sukurti, kad pozityvūs gyventojai, savininkai galėtų ateiti ir arba nugriauti pastatą ir perstatyti iš naujo, arba pastatui pristatyti keletą aukštų į viršų. Daugeliu atvejų tai galėtų būti, ypač didmiesčiuose, padaryta padedant investuotojams. Šiemet planuojamas tiek studijos paviešinimas, tiek rudenį projektų atnešimas.
Didelė tema, kuria mes pradedame diskutuoti, įkūrę naują politikos grupę, tai yra būsto įperkamumo didinimas. Šiandien mūsų gyventojai yra be galo nesaugūs, ypač didmiesčiuose, Vilniuje, nes būstas yra per brangus, jis yra prastos būklės, per daug energetiškai neefektyvus. Kartu su EBPO atlikę dvejų metų studiją mes matome, kad mūsų kainos kyla bene labiausiai tarp EBPO šalių. Mes turime mažiausią socialinio būsto fondą, kita vertus, turėdami didelį privataus būsto kiekį nesugebame jo teisingai atnaujinti. Matome, kad gyventojai sumoka per daug už komunalines paslaugas, už šildymą, net neturėdami tinkamo standarto.
Todėl ypač reikia galvoti apie tai, kaip pradėti rūpintis būsto politika, nes apie ją valstybėje nelabai kalbama. Reikia kalbėti apie būstą kaip viešąjį interesą, apie benamystę, apie įperkamumą, apie būsto nuomos rinką, saugumą ir kaip tame galėtų dalyvauti savivalda, kuri yra arčiausiai žmonių ir nori pritraukti gyventojus į kvartalus.
Kartu su Finansų ministerija mes darome studiją ir ji turėtų atsakyti į klausimus, kokius nuomos rinkos mechanizmus mes galėtume paskatinti, kad nuomos rinka taptų saugi, kad gyventojai nebūtų išprašomi iš namų vos tik savininkui neproporcingai užsinorėjus pakelti nuomos mokestį arba parduodant būstą. Kaip vystyti būsto pasiūlą periferijoje, ar tai būtų Akmenė, ar Molėtai, ten, kur nėra privataus sektoriaus iniciatyvos. Ir kaip mums pasiūlyti prieinamą būstą viduriniajai klasei, kuri negali pasiimti šiandien būsto paskolų, bet nori ir turi darbus ar įsipareigojimus vaikams, ypač miesto centruose.
Kryptys, kuriomis galvojame su Finansų ministerija imtis proveržio šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje, tai iš esmės palengvinti būsto nuosavybę per palankesnius finansų mechanizmus, galbūt ir bankų paskolų refinansavimą, ir jo palengvinimą, nes šiandien konkurencija tarp bankų yra labai maža dėl esamų būsto paskolų gavėjų. Kita kryptis yra plėsti nuomos rinką, nes šiandien nuomos rinka beveik neegzistuoja, ji yra nereguliuota ir gyventojai yra pavojuje eiti į nuomos rinką, jie net nesirenka dėl to, kad yra per daug nesaugi.
Trečioji kryptis yra regioninių savivaldybių būsto pasiūlos stoka ten, kur turėtų savivaldybė įžengti su kur kas didesniais įgaliojimais vystyti gyvenamąjį būstą ne tik socialiniam būstui, bet ir viduriniajai klasei, eidama į santykį su privačiu verslu, galbūt kitaip disponuodama valstybine žeme ir mokestine aplinka. Būsto įperkamumo scenarijai turėtų remtis privačiomis vystytojų pastangomis, savivaldos lyderyste ir valstybiniais finansais.
Tai tiek trumpai apie šių metų pagrindinius kertinius darbus ir planus. O dabar norėčiau dar, jeigu galima, arba atsakyti į klausimus dėl prezentacijos, arba pristatyti…
PIRMININKAS. Tai ne dėl prezentacijos. Gal atsakykite į raštu pateiktus klausimus ir tada pereisime prie žodžiu užduodamų klausimų.
S. GENTVILAS (LSF). Pagal Seimo statutą esu gavęs klausimus praėjusį penktadienį iš Seimo narių L. Girskienės, T. Tomilino ir A. Širinskienės ir privalau atsakyti į juos Seime. Tai norėčiau perskaityti klausimus ir atsakymus į juos, kurie irgi bus išsiųsti raštu.
1-as klausimas. Planuodamas miško kirtimo darbus jums priklausančiame miško sklype, jūs pasirinkote mažiausiai biologinę įvairovę tausojantį plynąjį kirtimą. Ar nemanote, kad kaip aplinkos ministras turėtumėte rodyti tvarios ir pavyzdinės miškininkystės pavyzdį kitiems miškų savininkams ir vengti netausojančio elgesio pavyzdžių?
Mano atsakymas. Kas šešta, septinta Lietuvos šeima yra miškų savininkai. Man atrodo, tuo didžiuojasi daugelis ir puoselėja savo turtą. Mano atveju tai yra mano senelio miškas, kuris yra vienintelis mano valdomas miškas ir jis yra pereinamas iš kartos į kartą. Tiesą sakant, labai keistai jaučiuosi čia kalbėdamas apie tą mišką, nes ten ir šventės vyksta, ir grybaujame, ir uogaujame, ir dabar kažkuo esu kaltinamas, kad kažkaip elgiuosi ne taip su savo mišku. Man atrodo, skundai yra labiau susiję su rinkiminiais metais, nes pats kirtimas, šitas miško kirtimas yra nebe pirmas, jis yra atliktas prieš 14 mėnesių ir kažkodėl dabar yra keliamas į viešumą, ir čia turiu tribūnoje stovėti.
Bet iš esmės, kalbant apie tą mišką, jis yra eglynas – šlapia žemė, pasiekęs brandą. Pagal miškotvarkos projektą turėjo būti kertamas prieš ketvertą metų dėl žievėgraužio tipografo užpuolimų. Eglynas tiesiog brandus miškas, atėjo jo kirtimo brandus amžius. Miškas yra IV grupės, ne saugomoje teritorijoje, be saugomų vertybių, yra užpelkėjantis. Na, tie, kas susiję su miškininkyste, supranta, kad užpelkėjusioje miško valdoje, ypač pajūryje, Klaipėdos rajone, yra nonsensas nekirsti plynai, nes likusieji medžiai, eglynai šlapioje dirvoje yra išvartomi pajūrio vėjų.
2-as klausimas. Kertant jums priklausantį mišką, buvo suniokota miško paklotė, suniokotas griovys, palikti išmėtyti rąstai, gilios provėžos. Jos matomos ir kaimyniniame sklype, kurio savininkas yra kitas asmuo. Kada pastebėjote tokią paliktą apgailėtiną aplinkos būklę? Miško kirtimo darbai vyko jau daugiau nei prieš metus, tačiau kodėl iki šiol nesiėmėte jokių miško aplinkos sutvarkymo darbų, juo labiau kad vežant nupjautus medžius buvo suniokotas ir kaimyninis sklypas, kurio savininko interesai yra pažeisti?
Aš manau, kad aš prižiūriu savo miško valdą, kaip senelio turtą, gerai. Miške yra atlikti du kirtimai mano nuosavybėje. 2009–2015 metais miškas yra atsodintas. Po kiekvieno kirtimo turi praeiti bent vieni metai, kad išsivėdintų, taip sakant, miško paklotė. Jisai paprastai yra atsodinamas kitais metais. Tai aš tai planuoju daryti šiemet. Tikrai, gerbiamas Tomai, gerbiama Agne, gerbiama Ligita, jeigu norėtumėte miškasodyje sudalyvauti, tai kviečiu kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje kartu su manimi atsodinti mišką.
3-ias klausimas. Aplinkos apsaugos departamentas prie ministerijos pradėjo tyrimą. Ar garantuojate šio tyrimo skaidrumą, kai tyrimą atlieka ministerijos pavaldume esantis departamentas? Ar nemanote, kad tokiu atveju jums būtų geriausia pasitraukti iš užimamų pareigų ir sulaukti tyrimo pabaigos?
Tai, mano žiniomis, „Delfi“ gavo anoniminį skundą ir jį pateikė Aplinkos apsaugos departamentui, kurį departamentas privalo ištirti kaip tūkstantį kitų pastebėjimų, raštų, kuriuos teikia. Tai jie yra laisvi tai daryti ir visi yra lygūs prieš įstatymą, įskaitant ministrą.
4-as klausimas. Ar galite pažadėti, kad bent jau tuo atveju, kai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atliktas tyrimas nustatys pažeidimus, atsistatydinsite?
Tai aš mišką, kuris yra, kaip sakau, senelio… Ūkininkaujame nuo 2007 metų. Patvirtinto miškotvarkos projekto ne pirmas kirtimas. Visada buvo atsodinamas miškas ir pakartosiu, kad čia jau prieš 14 mėnesių įvykdytas kirtimas. Kodėl šiandien jisai yra aptarinėjamas Seimo tribūnoje, tai, man atrodo, atsako rinkimų skaičius šiemet. Medienos išvežimą mes suderinome su gretimu ūkininku, per kurio dirvas buvo vežama ir gabenama mediena. Sklypas yra be kelių, be valstybinių ar regioninių kelių, ir turėjo būti gabenama per ūkininko laukus.
Paskutinis klausimas. Kadangi žlugo Nacionalinis miškų susitarimas ir jūs iki šiol Seimui nepateikėte žadėtų Miško įstatymo pataisų, ar pritartumėte, jei Seimas pats priimtų sprendimą įstatymą papildyti nuostatomis, kuriomis užtikrintų A kategorijos miškų plėtrą bei didesnę apsaugą miškams?
Aš norėčiau priminti, kad Nacionalinis miškų susitarimas buvo ne Aplinkos ministerijos specialistų ar konsultantų rengtas susitarimas, bet 400 visuomenės narių, kurie beveik metus dalyvavo prasmingoje diskusijoje. Tiesą sakant, mes kvietėme praeitų metų kovo 21 dieną, kreipėmės į skirtingas frakcijas ir partijas pasirašyti susitarimą. Nei Lietuvos demokratai, nei valstiečiai žalieji, nei socialdemokratai nesutiko pasirašyti šito susitarimo, todėl nebuvo jis pasirašytas. Nepaisant to, Aplinkos ministerija parengė tiek Saugomų teritorijų naują redakciją, tiek Miškų įstatymo naują redakciją. Saugomų teritorijų redakcija priimta prieš Kalėdas, Miškų įstatymas, kaip Nacionalinio miškų susitarimo pagrindas, du kartus derintas su visuomene, šiuo metu yra Vyriausybėje. Bet didysis iššūkis yra, kad sugriežtinimas, apie kurį kalbate paskutiniu klausimu, kainuoja 480 mln. eurų nuosavybės teisėms kompensuoti. Tai yra būtent tai, dėl ko sausio ir vasario mėnesiais mitingavo Lietuvos miškininkai kartu su ūkininkais proteste. Tai yra būtent dėl to, dėl ko mitingavo prieš dvi savaites Latvijos miškininkai prie Latvijos Vyriausybės – dėl saugomų teritorijų plėtros, nepagrįstos pinigais.
Šiandien Vyriausybėje šitas klausimas yra diskutuojamas, kaip mes kompensuojame miškų grupių sugriežtinimą miškų savininkams. Mūsų skaičiavimais, įgyvendinant Nacionalinį miškų susitarimą, tai kainuos apie 0,5 mlrd. eurų. Turime turėti atsakymą, kaip sugriežtinti miškų naudojimą, ypač aplink miestus, teisingai kompensuojant miškų savininkams už tuos ribojimus. Atsakę į šitą klausimą, mes grįšime į Seimą su Miškų įstatymo projektu. Tiek. Norėčiau atsakyti į klausimus, jeigu jų būtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Pirmiems suteikiama galimybė paklausti Seimo nariams, kurie pasirašė raštišką paklausimą jums. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Iš ministro pateiktų atsakymų susidaro įspūdis, kad ministras net nėra buvęs tame savo miške, nes aš į jį buvau nuvažiavusi. Iš tiesų matyti, kad ten seniai išvežta mediena. Provėžos likusios, šakos nesutvarkytos, neatitinka priešgaisrinių reikalavimų ir taip toliau. Ir man neteko matyti nė vieno sodinuko, tik mačiau primėtytų ir nesurinktų alaus butelių. Čia tiktai pastaba.
Gal galite atsakyti, kodėl man nepavyksta rasti šito deklaruoto sandorio? Vis dėlto turbūt buvo gauti nemaži pinigai už parduotą mišką. Taip pat kiek kainavo pats Nacionalinio miškų susitarimo procesas? Mokėjote administratoriams ir taip toliau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiama Ligita, kažkada su jūsų tėveliu, turinčiu, rodos, lentpjūvę, Vėžaičiuose… Veiviržėnuose kalbėjome irgi dėl medienos apdirbimo. Puikiai pažįstu savo mišką ir ne jums mane teisti, kiek aš lankausi ar nesilankau savo miške ir ką aš ten veikiu. Didžiuojamės nuosavybe ir ją prižiūrime. O dėl vizitų. Mielai apsilankykite kitą kartą.
Dėl sandorio deklaravimo. Sandoriai deklaruojami tuomet, jeigu tai yra viešųjų ir privačių interesų regimybė. Kadangi rangovas pirko statų mišką (buvo pirkimo–pardavimo sandoris), tai rangovas nedalyvauja teisėkūros procesuose, jis neatestuojamas Aplinkos ministerijos, nedirba ir neturi sutarčių su urėdija, neturi tiesioginio ryšio su Aplinkos ministerijos veikla, todėl sandorio deklaruoti nereikėjo.
Kitas dalykas dėl pajamų. Jos yra deklaruojamos. Pajamų mokesčiai sumokėti pernai, o už stataus miško pardavimą – šiemet.
Dėl Nacionalinio miškų susitarimo tikslios sumos neprisimenu, bet tarp 20–40 tūkst. buvo kaina jam rengti ir moderuoti, renginiams organizuoti. Pati jūs dalyvavote, tikrai buvo plačios, pusantrų metų trunkančios diskusijos formatas. Man atrodo, tai normali kaina.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Čia, matyt, jau Vyriausybės karma, kai sveikatos apsaugos ministras mažina paslaugas rajonuose, švietimo ministras uždaro mokyklas, o aplinkos ministras iškerta savo seneliui priklausiusį mišką. Negana to, dar didžiuojasi tai padaręs, nors sako, kad lyg ir giminė vos ne šventes švęsdavo.
Ministre, jūs išsisukote nuo atsakymo, kada jūs pamatėte visą tą jovalą, padarytą miške, kada jūs pamatėte tą sudarkytą griovį, išmėtytus rąstus ir taip toliau. Kodėl jūs nieko iki šiol nesutvarkėte?
Dar vienas klausimas. Kada surinksite alaus butelius, kurie ten mėtosi?
S. GENTVILAS (LSF). Žiūrėkite, aš nesuprantu politinės krypties. Gerbiama Ligita, atstovaujanti Valstiečių ir žaliųjų frakcijai, joje yra daug miško savininkų, gerbiama Agne, jūsų genezė vis dėlto iš tenai, aš nesuprantu, kodėl apie miško savininkus yra kalbama, kad jie kažką blogo daro? Lietuvoje kas šešta, septinta šeima – 250 tūkst. savininkų, turi privačius miškus. Aš papuolu maždaug į tą pačią kategoriją – 3–4 hektarai.
Miško savininkai ir dauguma jūsų, čia sėdinčių, žino apie miškus ar turi miškus. Neperimkite tų kraštutinių žaliųjų tezių, kad miškas turi būti nekertamas. Lietuvoje kas dešimtas darbuotojas dirba su medienos pramone susijusioje srityje, ar tai būtų biokuro ruoša, ar tai būtų baldai, ar tai būtų statybinė mediena. Miško ūkininkavimas yra normalu ir čia neturi būti apeliuojama į aplinkos ministrą, kad ūkinis brandus miškas negali būti liečiamas. Tuo labiau kad tai ne koks nors saugomoje teritorijoje ir taip toliau. Trumpai atsakyti tiek galiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos turbūt, taip?
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, paprašykite ministrą atsakyti į klausimą, kada jisai pamatė tą jovalą savo miške ir suverstą paklotę, ir visus kitus dalykus, ir neverskite mūsų rinkti parašų interpeliacijai, kad tą atsakymą išgirstume. Manau, ir ministro yra tikslas šiandien atsakyti labai aiškiai, o ne nukreipti kalbą į miškų savininkus ar bobutes ir diedukus.
PIRMININKAS. Dėkui.
S. GENTVILAS (LSF). Gal aš klausimu į klausimą, gerbiama Agne. Kviečiu apsilankyti, kad ir šį savaitgalį, mano miške, jovalas ar ne jovalas, kartu pasižiūrėsime. Man atrodo, toks traktavimas yra, na… Jūs, ūkininkų frakcija, kuri sėdite toje pusėje, puikiai įsivaizduojate, koks yra pajūrio regionas be įšalo. Kad vežant medieną iš miško pasitaiko provėžų, tai yra absoliučiai natūralu, lygiai taip pat, kaip ūkininkams važinėjant po šlapią dirvą. Tai aš epitetų nepriimu, o kviečiu į svečius papiknikauti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Aš tik apgailestaudamas gerbiamai Agnei norėčiau pasakyti, kad posėdžio pirmininkas neturi teisės, kad ir kaip norėtų, nei priversti kažką atsakyti, nei priversti kažką paklausti kolegų. Kitas klausiantysis – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, man tai asmeniškai mažai rūpi jūsų konkretus sklypas, bet aš negavau atsakymo į paskutinį sisteminį klausimą, kurį ir formulavau. Na, žinote, jūsų visa miškų politika tai yra jūsų lyderystės klausimas, tai nereikia permesti kitiems, jūs esate aplinkos ministras, kai mes būsime aplinkos ministrai, tada jūs mums uždavinėsite klausimus dėl to, kas pavyko, kas ne. Saugomų miškų plotai per 10 metų sumažėjo – saugomų, pabrėžiu! – nuo 13 iki 12 %, 20 tūkst. hektarų, tai čia jūsų tas sklypelis visiškai neįdomu. Mes pirmaujame pagal žaliavos tiekimą IKEAʼoms ir panašiai. Antros kategorijos A miškas, jo plėtra nuo 2015 metų praktiškai juridiškai uždrausta. Tai mano klausimas buvo: jeigu per Kalėdas neįvyko stebuklų, jūs neatnešėte Miškų įstatymo, per Velykas vargu ar įvyks stebuklas, jūs toliau neatnešite Miškų įstatymo, tai prašau įsigilinti bent jau į tai, ką mes čia siūlome. Aš rytoj jums atsiųsiu kvietimą pasirašyti projektą, kad antros A kategorijos miškai teoriškai galėtų būti plečiami.
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Iš kur tie 400 mln.? Visų pirma savo darže apsižiūrėkime. Valstybė yra didžiulis savininkas, tai gal ji galėtų pradėti pirmiausia saugoti miškus ir neskaičiuoti pelnų?
PIRMININKAS. Laikas!
T. TOMILINAS (DFVL). Ministre, pagalvokite apie savo inteligenciją. Aš jau nebesakysiu apie jūsų atsistatydinimus, tiesiog padarykime tai, ką galime bent jau paskutinėmis sesijomis šio Seimo.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Tomai, pradėkime nuo statistinės dalies, kad Lietuvos miškai nesaugomi. (Balsai salėje) Mažėja apsauga ir taip toliau. Visi, įskaitant jus, patvirtins tą faktą, kad niekad Lietuvoje miškai nebuvo taip mažai kertami, kaip šią žiemą. Ir dėl ko? Dėl to, kad „Natūra 2000“ teritorijose, tai yra trečdalyje Lietuvos miškų, šiemet de facto nebuvo išduoti beveik jokie kirtimo leidimai. Tai kalbėkime apie faktus.
Dabar apie IKEA. Na, kam transliuoti tą melagieną? IKEA neperka žaliavos, IKEA perka galutinę Lietuvos baldų pramonės produkciją. Baldų pramonės, kurioje dirba dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų – nuo Trakų rajono, „Vilniaus baldų“ iki „Fredos“, Vakarų medienos grupės, Akmenės. Ir pasigavę dabar tą frazę transliuojame, kad IKEA perka žaliavinę rąstinę medieną. Pasitikrinkite faktus, nuvažiuokite į gamyklas ir neskleiskite tų melagienų. Trakų rajone 700 darbuotojų dirba ir IKEAʼi tiekia baldus, kurie yra verti… Lietuvos baldų pramonė sukuria 3 mlrd. eurų pridėtinės vertės. Transliuojama IKEA kaip blogis, tai vėlgi, iš kur tos melagienos kyla, pasitikrinkite, bet aš tikiu, kad jos šiaip prieš skandinavišką kapitalą nukreiptos. Ir apie bankus buvo melagienų jūsų praeitoje kadencijoje su S. Jakeliūnu, dabar ir apie IKEA’ą suokiate.
Dabar apie jūsų klausimą dėl Miškų įstatymo sugriežtinimo. Kadangi Miškų įstatymo projekte yra numatyta miškų grupių peržiūra, vadinasi, Vyriausybės projektais per trejus metus miškų grupės yra sugriežtinamos: iš II į I, iš III į II, ypač aplink didmiesčius, o tai reiškia, kad tiems miškų savininkams, kurie turi mišką, miškų grupių pasikeitimas reiškia nuosavybės teisių suvaržymą, kirtimų suvaržymą ir taip toliau, ir už tai reikia kompensuoti. Ir toms kompensacijoms pagal tas išdėliotas proporcijas reikia beveik pusės milijardo eurų. Galime tikrinti skaičius, bet kol kas taip yra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Matau, T. Tomilinas nori reaguoti per šoninį mikrofoną.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas ministre, 2023 m. lapkričio 18 d. „Delfi“ portalo publikacija, pirmas jos sakinys: „Didžiausias pasaulio baldų ir namų apyvokos prekių tinklas IKEA viešai skelbia informaciją, kad Lietuva pasaulyje yra antra pagal medienos tiekimą jos produktams.“
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kitas klausiantysis – V. Ąžuolas, jo salėje nematau. Tada L. Mogenienė.
L. MOGENIENĖ (DFVL). Sveiki, ministre. Aš gal truputėlį ne į temą, ne apie jūsų sklypą, bet aš norėčiau paklausti to klausimo, kurį mes esame aptarę ir lyg jūsų pažadas buvo, apie tą perteklinę biurokratiją, kai žmonėms atvežus žaliąsias atliekas, lapus, jų prašoma asmens dokumentų. Tai čia pažeidžiama sveika logika ir asmenų apsauga. Tuomet lyg buvome sutarę, jūs greitai skambinote ir buvo pažadas, kad jau tikrai šitas klausimas (tai ministro įsakymo lygmens klausimas) bus išspręstas labai greitai.
Tai mano tiesiog ir retorinis toks klausimas. Jūs labai toks atrodote ir esate patikimas, pažadantis, palankus žmogus, tačiau aš tikrai pasigesčiau būtent iš liberalų atstovo to biurokratijos mažinimo tais atvejais, kai visiškai bado akis, žmones nervina ir kai šeštadienį susidaro didžiulė didžiulė eilė dėl to, kad dėl tų atvežtų šakų reikia duoti dokumentą, kurį ne visada žmogus turi. Ir aš šiandien pasitikslinau keliose aikštelėse – viskas taip pat, po senovei, nors praėjo bent jau 4 mėnesiai.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Laima, turiu tą skolą jums. Jeigu gyventojai atveža į didžiagabaričių aikšteles žaliąsias atliekas, neturėtų būti reikalaujama iš jų asmens dokumento, kas yra šiuo metu. Tai čia reguliuojama ministro įsakymu, tą skolą pabandysime išpildyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, kadangi pradėtas Aplinkos apsaugos departamento tyrimas, o jo nuostatų 15 punktas skelbia, kad departamentui vadovauja direktorius, kurį penkerių metų kadencijai, bet ne daugiau negu dvi kadencijas iš eilės Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia aplinkos ministras, taip pat kad departamento direktorius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas aplinkos ministrui, kaip, esant tokiai situacijai, kai jums pavaldi institucija tiria jūsų veiklą, būtų galima būti tikriems, kad tyrimas bus objektyvus ir skaidrus? Ar nemanote, kad, kol einate savo pareigas, objektyvus veiklos tyrimas įmanomas tik jums tuo metu neinant savo tiesioginių pareigų? Ar galite įsipareigoti, kad tyrimo metu nedalyvausite jokiuose darbiniuose formatuose ir neturėsite darbinių santykių su departamento darbuotojais tiesiogiai arba per trečiuosius asmenis? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, Aplinkos apsaugos departamentas tiesiogiai pavaldus ministerijai. Aš nuo dabartinių susitikimų nusišalinu, nedalyvauju juose, iki kol baigsis tyrimas. O šiaip direktoriaus metinį vertinimą kitais metais atliks jau kitas aplinkos ministras, todėl direktoriaus veiklos vertinimas arba įstaigos vertinimas nebepriklauso nuo šios kadencijos politikų, nes 2025 metų sausį–vasarį jis bus atliekamas naujos Vyriausybės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Tai buvo paskutinis klausimas jums šiandien ir pereiname prie kito. Dėl vedimo tvarkos.
A. GEDVILAS (MSNG). Ministras siūlė, kad dėl prezentacijos būtų galima užduoti klausimą, tai norėčiau pasinaudoti.
14.36 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(3) (pateikimas)
PIRMININKAS. Nėra numatyta laiko, darbotvarkę pasitvirtinome, išdiskutavome, per ją peržygiavome. Einame prie kito darbotvarkės 2-2 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projekto Nr. XIVP-3441(3).
Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gruodžio mėnesį aš teikiau tokį jungtinį Statuto projektą, kuriame buvo dvi nuostatos, susijusios su Seimo nario apkaltos dalykais. Kiek pastebėjau iš tam tikrų pastabų, Seimo nariai gal labiau buvo linkę palaikyti vieną iš tų nuostatų, kitą mažiau. Kadangi projektas buvo grąžintas tobulinti, dabar aš parengiau ir teikiu du atskirus projektus.
Pirmasis projektas Nr. XIVP-3441(3). Juo sprendžiama situacija dėl Seimo nario išeitinės išmokos, nes dabar Statute nėra numatyta, kad pasibaigus Seimo nario kadencijai, jeigu jis nebeišrenkamas, išmoka nemokama, jeigu Seimo narys baigė kadenciją būdamas įkalinimo įstaigoje, ar nebūtinai, tiesiog yra sulaukęs įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamąjį nusikaltimą. Aš siūlau, kad tokiu atveju, taip pat tuo atveju, jeigu Seimo narys pripažintas Konstitucinio Teismo nutarimu pažeidęs Konstituciją ir šiurkščiai sulaužęs duotą priesaiką, kad tokiu atveju išeitinė kompensacija nebūtų mokama. Tai siūloma tokia trumpa nuostata papildant Seimo statutą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmas klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, nors visiems suprantama, kad šios pataisos teikiamos dėl vieno žmogaus ir jos yra reikalingos, tačiau norėčiau jums priminti, kad mes turėjome ir kitų atvejų, kuriuos turėtume įvertinti. Ar nevertėtų koreguoti Statutą ir kai paaiškėja, kad Seimo narys įtariamas padaręs baudžiamąjį nusikaltimą tuo metu, kai jis eina Seimo nario pareigas, tačiau savo noru atsistatydina nenorėdamas atskleisti tikrosios priežasties, nors vėliau paaiškėja, kad jam pareikšti įtarimai, kaip tai buvo su K. Bartoševičiumi. Mano vertinimu, tai yra identiškos situacijos. Tačiau šiuo klausimu negirdėjau jokių iniciatyvų ir jūs jų neteikėte. Tai gal būkime nuoseklūs ir objektyvūs ir tokią situaciją taip pat išnagrinėkime.
Ir dar klausimas. Kaip vertinti baudžiamąjį nusikaltimą padariusį pilietį, dirbantį valstybiniame ar privačiame sektoriuje, jeigu jis atsistatydina, išeina iš darbo? Ar nereikėtų ir Darbo kodekso panašių pataisų? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Seimo statutas nenumato išeitinės kompensacijos mokėjimo, jeigu Seimo narys atsistatydina. Nors ir dėl kokių priežasčių jis atsistatydintų, jokia išeitinė kompensacija nėra mokama. Tai man kompensacijos aspektu dėl jūsų minėto K. Bartoševičiaus nėra ką spręsti. Jeigu jūs turite kokių nors minčių kitais aspektais, ne dėl išeitinės kompensacijos, dėl tokių atsistatydinimo atvejų, tai jūs siūlykite. Bet pagal teikiamą projektą aš nelabai turėčiau ką pasiūlyti, nebent jūs galvotumėte, kad tokiu atveju Seimo narys turėtų primokėti, kad nebaigė kadencijos dėl kažkokių priežasčių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. E. Gentvilo salėje nematau. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas Pirmininko pirmasis pavaduotojau, išties mintis teisinga ir pritarsime, balsuosime. Bent jau tie, kurie taip yra nusprendę. Ar įvertinote Teisės departamento išvadą, kurioje kalbama apskritai apie Seimo narių išeitines kompensacijas, ir ar lygiagrečiai taikysite dėl savo teikiamo Seimo statuto pakeitimo dar papildomus siūlymus būtent įvertindamas Teisės departamento išvadą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Mane, tiesą sakant, nustebino Teisės departamento pastabos, lyg aš čia teikčiau ką nors dėl išeitinių kompensacijų dydžio. Aš gi nieko nekeičiu toje vietoje, palieku, kaip yra dabar, o jie mane, kaip projekto autorių, užsipuola, kad aš per dideles kompensacijas neva Seimo nariams numatau. Kaip minėjau, mano tikslas čia nėra dabar spręsti to klausimo iš esmės dėl tų kompensacijų dydžio, ne tas yra sumanymas, na, o jūs patys galite pateikti projektus dėl tų dydžių, jeigu turite kokių nors minčių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mano klausimas jau buvo paklaustas. Ačiū.
PIRMININKAS. Nenorite. Matau, E. Gentvilas grįžo, buvo užsirašęs. Norite, Eugenijau, ne? Išskirtinė teisė sugrįžus.
Labai dėkui. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už – E. Gentvilas. Kortelę, Eugenijau, reikia ne mokėjimo, o Seimo nario.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, ačiū. Vis tiek linksma būna. Aš tikrai ne mokėjimo kortelę įdėjau, o Seimo nario kortelę. Tai atsisakiau klausti, nes yra turbūt pritarimas ir reikia konstatuoti, kad ir mūsų frakcija pritars šiam projektui. Tikrai reikia sureglamentuoti tuos atvejus. Ar tikrai žmonės suprastų, jeigu mes mokėtume tais numatytais atvejais, kurie aptariami Statuto pakeitimo projekte, išeitines pašalpas. Manau, kad ir kiti… Aš kviesčiau ir kitų frakcijų Seimo narius pritarti šiam Statuto pakeitimui, nes tai nėra lėšų taupymo klausimas, tai yra teisingumo klausimas. Atsiskaityti tokiais atvejais su Seimo nariais, su buvusiais Seimo nariais, tikrai nebūtų gražu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuosime dėl Seimo statuto projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
14.43 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 115 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3491 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 115 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3491. Pranešėjas – J. Razma. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia mano minėtas kitas projektas, atsiradęs išskaidžius minėtą jungtinį projektą, kuriam nebuvo pritarta gruodžio mėnesį. Tai šiuo projektu yra siūloma pagalvoti, koks vis dėlto – slaptas ar atviras – balsavimas būtų tinkamesnis, kai sprendžiame dėl Seimo nario mandato panaikinimo po įvykusios apkaltos procedūros.
Kaip žinome, dabar Statute yra griežtai pasakyta, kad gali būti tik slaptas balsavimas. Aš šiuo projektu siūlau tą griežtą reikalavimą išbraukti. Na, tokiu atveju Seimas iš esmės turėtų laisvas rankas, ar slaptą balsavimą nusistatyti, ar vis dėlto palikti atvirą balsavimą.
Prisimename, kad kai praėjusios sesijos pabaigoje įvyko tas slaptas balsavimas dėl įkalinimo bausmę atliekančio Seimo nario mandato panaikinimo, pritrūko balsų panaikinti mandatą ir prasidėjo politiniai kaltinimai, kad neva vyko kažkokie užkulisiniai susitarimai, kurie realizuoti per slaptą balsavimą. Diskusijose, manau, buvo iškeltas prasmingas klausimas: ar visuomenės teisė žinoti, kaip balsuoja jų išrinkti tautos atstovai, nėra svarbesnė negu, na, tam tikras „nepatogumas“ Seimo nariams, kai tenka atvirai balsuoti dėl kolegos mandato panaikinimo?
Na, galbūt iš tikrųjų kartais su tuo kolega yra nusistovėję gana bičiuliški santykiai, bet vis dėlto einant į tokį svarbų balsavimą, aš manau, kad atsakomybė rinkėjams ir jų teisė žinoti yra žymiai svarbesnis faktorius. Todėl manau, kad deramą tautos atstovavimą apkaltos proceso metu kaip tik užtikrintų viešas Seimo narių balsavimas, kuris pašalintų prielaidas Seimo nario laisvą mandatą naudoti asmeniniais ir grupiniais interesais, kandidatą į Seimo narius iškėlusių ar jį rėmusių politinių organizacijų, kitų organizacijų ar kitų asmenų interesais. Taigi, kaip minėjau, šiuo projektu ir siūloma atsisakyti privalomo slapto balsavimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kolega, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis skelbia, kad Seimo nariai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jų mandatas. Nekyla abejonių, kad teikiamomis pataisomis tos teisės bus suvaržytos. Ar nemanote, kad tokie pasiūlymai atsisuks prieš jus pačius ir per atvirą balsavimą tokia nauja tvarka jums sutrukdys gauti paramos iš opozicijos, kaip neseniai tokia parama pasinaudojote dėl P. Gražulio apkaltos? Suprantu, kad geriau sukontroliuosite savo frakcijos narius, nors ir tai ne visuomet jums pavyksta, bet vertinant, kad reikia platesnio palaikymo, ar tokia iniciatyva neduos jums atvirkštinio rezultato? Ar vis tik verta kaitalioti Statutą pagal vieną kažkokį atvejį, nors pikti liežuviai plaka, kaip jūs ir paminėjote pristatymo metu…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …kad nepavykęs balsavimas buvo suplanuotas? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nepriimu jūsų kartojamų sąmokslo teorijų, kad čia mūsų frakcija turėjo kažkokius užkulisinius susitarimus. Jeigu vadovautumės tokia logika, tai, matyt, kaip jūs ir sakote, mums būtų nepalanku teikti tokias pataisas, bet tas pataisų teikimas, man atrodo, aiškiausiai ir parodo, kad mes nenorime tokių slaptų susitarimų. Esame pasiryžę parodyti visuomenei, kaip balsuojame. Tikiuosi, kad ir opozicinės frakcijos nenori tų kažkokių užkulisinių susitarimų, realizuojamų slaptu balsavimu, ir bent iš dalies palaikys tokią siūlomą kryptį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamas pirmasis vicepirmininke, aš norėjau paklausti. Kitu teikimu jūs teiksite panaikinti būtent vardinį balsavimą. Gal būtų geriau palikti tą vardinį balsavimą, tiesiog praplėsti jo ribas ir pritaikyti būtent tokiam atvejui, apie kurį jūs šnekate, ir būtų mažiau čia sulaužoma iečių?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, visi mūsų balsavimai, kurie yra atviri, yra vardiniai. Jūs puikiausiai tai žinote. Tas vardinis balsavimas, kurį jūs paminėjote, kuris ten sprendžiamas kitame projekte, jis tikrai yra liekana iš senesnių laikų, kai nebuvo dar tų sistemų, užtikrinančių kiekvieno balsavimo vardinį pavidalą. Kai atviras balsavimas, jūs neabejokite – viskas vyksta vardiniu būdu. Piliečiai moka naudotis internetu, viską mato. Tas balsavimas kortelėmis nieko čia papildomai neduotų. Kaip tik piliečiui susipažinti su tų kortelių įrašais yra dar sudėtingiau, negu pažiūrėti internete.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kai pasižiūri į istoriją, jeigu būtų buvęs slaptas balsavimas, kai buvo interpeliuojamas žemės ūkio ministras, tai 100 % ministras nebūtų šiandien ministru, nes buvo atviras balsavimas ir buvo galima suskaičiuoti ir priversti savo frakcijos kolegas balsuoti vienaip ar kitaip. Jeigu būtų, pavyzdžiui, balsavimas dėl PVM lengvatų irgi slaptas, tai, matyt, ir šiandien M. Majauskas būtų Seime ir nebūtumėte priėmę tam tikrų sprendimų nei frakcijų, nei partijų atžvilgiu, nes nebūtumėte žinoję, kaip kas balsavo.
Ar nemanote, kad slapto balsavimo panaikinimas šitoje vietoje, arba galimybė netaikyti slapto balsavimo per tokį balsavimą, kaip tik priešingai paveiktų tą demokratiją, tą laisvą mandatą ir visus kitus dalykus, ką jūs deklaruojate savo aiškinamajame rašte? Sutinku su kolegomis, kurie sako, kad jeigu čia buvo tokie pavieniai atvejai, dėl vieno atvejo keisti galbūt nereikėtų. Kaip tik reikia palikti Seimo nariams laisvai apsispręsti be partijos, pavyzdžiui, vadovybės spaudimo vienaip ar kitaip balsuoti. Kaip jūs galvojate, ar tikrai tas laisvas mandatas bus užtikrinamas, jeigu to slapto balsavimo neliks?
J. RAZMA (TS-LKDF). Žiūrėkite, jūs, kaip opozicija, juk kaltinote valdančiuosius, kad jie čia susitarė ir suorganizavo viską kaip reikiant per slaptą balsavimą. Vadinasi, jūs pripažįstate, kad per slaptą balsavimą veikia tas organizuotas nurodymas kažkaip balsuoti taip, kaip politiškai reikia. Kaip aš minėjau, aš manau, kad per atvirą balsavimą atlikti kokius nors negarbingus politinius susitarimus yra žymiai sunkiau, nes vis dėlto Seimo nariai mato, kad visuomenė visa tai stebi labai tiesiogiai.
Dabar jūsų paminėti atvejai dėl ministro ar M. Majausko. Jūs puikiai žinote, kad interpeliacijos atveju yra tos dvi balsavimo stadijos. Pirmas balsavimas atviras, ar tenkina ministro atsakymai, bet jeigu čia per slaptą balsavimą kaip nors nepasisektų ministrui, sakykime, jūs puikiai žinote, kad tam jau galutiniam balsavimui reikia 71 balso. Puikiai žinote tuos principus, kaip veikia valdančiosios frakcijos, norėdamos apginti savo ministrą – tiesiog nedalyvauja, bet tai visuomenei irgi yra žinoma. Čia visas, taip sakant, skaidrumas yra. Šiuo atveju dėl ministrų aš gal nemanyčiau, kad ką nors reikėtų keisti, nebent jūs įsivaizduotumėte, kad reikia kaip nors privalomai Statute numatyti, kad žūtbūt visi turi dalyvauti balsavime, taip sakant, ir valdantieji turi ateiti ir balsuoti. Bet manau, kad mes čia tokių pataisų nepriiminėsime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau priešingai, negu prieš tai klausęs kolega, – demokratija yra viešas procesas ir demokratiniai sprendimai turėtų būti maksimaliai viešai matomi, ir žmonės galėtų vertinti savo rinktų politikų poelgius. Todėl labai pritarsiu šitam sprendimui, bet noriu paklausti jūsų, ar nevertėtų ir dar labiau plėsti? Mes teisėjus skiriame, kitokius pareigūnus skiriame. Ar čia nevertėtų ateityje plėsti dar labiau, kad ne slaptai skirtume? Vis dėlto, nu, kam reikia slapstytis, skiriant teisėją?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai aš, tiesą sakant, nematyčiau nieko blogo, jeigu būtų atviras balsavimas, pavyzdžiui, pritariant Ministro Pirmininko kandidatūrai, na, kai kuriais kitais atvejais.
Bet dėl teisėjų galbūt čia yra daugiausiai diskusijų. Turint omenyje, kad teoriškai gali būti toks atvejis, kai Seimo narys tampa to teisėjo nagrinėjamu objektu, padaręs nusikaltimą, gali būti koks nors skirtingas požiūris, žiūrint, kaip koks Seimo narys už tą teisėją balsavo. Bet, man atrodo, ir čia yra išsprendžiami dalykai – tiesiog teisėjas tokiu atveju greičiausiai turėtų nusišalinti, ir turbūt teisėjų, kurie nėra to Seimo nario balsuoti, tikriausiai dar pakaktų, kad galėtų kitas teisėjas perimti bylą. Tai, kiek žinau, patys Aukščiausiojo Teismo teisėjai diskutuoja šitą nuostatą ir aš galbūt čia palikčiau teisėjų iniciatyvai, kaip jiems atrodytų tinkamiau. Galbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas (aš žiūriu į pirmininkę) ir pasvarstys kada nors tą klausimą. Kiek žinau, iš Aukščiausiojo Teismo ar Teisėjų tarybos lyg ir gali kilti tokie siūlymai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip sakoma, Temidė yra akla ir sprendimas yra priimamas teisingiausias tada, kada nieks negali daryti įtakos ir palenkti į vieną ar kitą pusę. Tam ir yra sugalvoti šitie slapti balsavimai, ypač kai mes balsuojame dėl personalijų. Ar jūs nuoširdžiai tikite, kad… Du atvejai per 34 šių laikų Lietuvos parlamentarizmo metus, kada du Seimo nariai yra nuteisti, bet yra likę parlamentarais. Reikia keisti daugiametę nusistovėjusią sistemą, kuri iš principo veikia. Ar ne geriau būtų apskritai keisti tvarką? Konstitucijoje yra parašyta, kad teisingumą Lietuvoje sprendžia teismas. Ar tai būtų Aukščiausiasis Teismas, ar Konstitucinis Teismas, jeigu priėmė sprendimą, Seimas nebeturėtų tame procese dalyvauti. Mes esame kaip galutiniai teisėjai. Šiuo atveju, manau, čia galbūt per šitą prizmę reikėtų žvelgti. Savivaldos atveju, pavyzdžiui, merą nuteisia ir meras iš karto netenka mandato. Tarybai nereikia dalyvauti tame procese, nei tarybai, nei rinkėjams. Gal per šitą liniją reikia žiūrėti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia jūsų jau toks radikalus konstitucinis pasiūlymas, tam reikia Konstitucijos pataisų. Aš nemanau, kad jūs pats tikite, kad tokios Konstitucijos pataisos būtų lengvai priimamos. Čia man vienam tokias iniciatyvas siūlyti tikrai yra per stipru, o jūs kai minėjote, kad tik du įkalinimo bausmę gavę Seimo nariai išsaugojo mandatą, nu aš pasakyčiau kitaip: 100 % įkalinimo bausmę gavusių Seimo narių išsaugojo mandatą. Tai skambės visiškai kitaip turbūt.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausimams-atsakymams skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Už Seimo statuto pataisas šneka K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Galėčiau pratęsti – ir A. Butkevičius buvo kaip liūdnas pavyzdys. Bet norėčiau priminti ir anksčiau buvusią A. Sacharuko ir L. Karaliaus istoriją, kai dviejų parlamentarų likimas buvo čia nagrinėjamas. Veiksmas buvo bendras, kolektyvinis: vienas atostogavo, kitas už jį balsavo. Ir paradoksas – vienas buvo pašalintas, o kitas išsaugojo mandatą. Kodėl išsaugojo mandatą? Todėl, kad vaikštinėjo per kabinetus, taip pat ir mane kalbino, visus kalbino – kaip nors padėk, padėk, padėk. Įvyko slaptas balsavimas. A. Sacharukas išsaugojo mandatą, o L. Karalius ne, nes jisai taip nesielgė. Pasakymas, kad Temidė akla, blogas. Politika nėra akla. Čia ne Temidė, čia yra politiko atsakomybė prieš rinkėjus. Vadinasi, galima elgtis su vienu vienaip, pagal vienokius kriterijus, su kitu dėl to paties galima elgtis visai priešingai, nes jisai susitaria. Ir mes nežinome, kaip susitaria, koks yra susitarimo pagrindas. Draugiškumas, dar kas nors. Nėra jokio skirtumo. Tai jau geriau, kad būtų viskas vieša, matoma, tegul aiškinasi žurnalistams ir rinkėjams. O dabar kiekvienas gali paskui deklaruoti, kad jis elgėsi kitaip. Ne, niekas nežino, nepatikrins. Aš labai pritariu šiam projektui ir siūlyčiau jam irgi pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Šiam projektui nepritaria R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų man net šiurpas pagaugais eina, klausantis šitokių dalykų, ypač J. Razmos. Aš suprantu, kad J. Razma ir visa Konservatorių partija simpatizuoja V. Putinui. Stipri moteris, stipri valstybė, stipri Prezidentė. Tas V. Putino valdymas jiems jau yra įdiegtas: jeigu kas prieštarauja I. Šimonytei, tai visi yra uždaromi. Matėme, kaip J. Džiugelį išspyrė lauk, tas net nespėjo su vežimėliu pajudėti į kitą frakciją. Bet dabar, žiūrėkite, kas yra, Seimo narys yra išrinktas slaptu balsavimu, tai yra garantuojama Konstitucijoje. Konstitucinė pareigybė, čia ne šiaip sau kokio nors Seimo, bet tai yra konstitucinė pareigybė. Žmogus, išrinktas slaptu balsavimu. Ir dabar Seimo nariai, kurie irgi slaptu balsavimu susirinkę nusprendžia Seimo narį neslaptu balsavimu išmesti lauk. Vietoj to jūs pakeiskite Rinkimų kodeksą ir numatykite: jeigu Seimo narys vienmandatininkas, toje apygardoje vyksta rinkimai ir jis automatiškai pašalinamas. Jeigu Seimo narys yra išrinktas pagal sąrašą, automatiškai jis praranda Seimo nario mandatą, Aukščiausiasis Teismas priima galutinę ir neskundžiamą nutartį, pagal kurią yra pripažįstamas kaltu arba išteisinamas, ir jisai neina Seimo nario pareigų tol, kol eina kitas. Tai galima visiškai paprastai išaiškinti. Neįsivaizduoju, kaip galėtų kokie liberalai ar Laisvės partija palaikyti šitokį įstatymo projektą, kai jisai kardinaliai yra, sakau, pagal A. Lukašenkos, V. Putino metodus. Kad demokratinėje valstybėje Seimas slaptai išrinktą politiką atviru balsavimu smerktų, atleistų iš Seimo nario pareigų, yra kažkas nebesuprantamo. Dar kartą tikrai linkiu konservatoriams susitaikyti su savo, matyt, Portugalijos likimu, kuris įvyko sekmadienį, kai Portugalijos valdančioji dauguma prarado viską, ką turėjo. Ir su ta stipria savo moterimi Prezidente ar valstybe jūs susitarkite, kad vis dėlto demokratinėje valstybėje gyvenate ir vis dėlto Europos Sąjungos, o ne kažkokiam Rytų flangui priklausote.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime dėl Seimo nutarimo projekto, dėl Seimo Statuto projekto, šiek tiek vėliau.
15.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 731, 76, 80, 89, 97, 109, 114, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3445(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo statuto dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3445(2). Pranešėjas – J. Razma. Pateikimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galiu užtikrinti, kad nei prieš tai buvęs, nei dabar teikiamas projektas nėra paveikti Portugalijos rinkimų, jie buvo įregistruoti šiek tiek anksčiau. Šiuo paskutiniu Statuto pataisų projektu yra siūloma sutvarkyti kai kuriuos formaliuosius dalykus. Jų tam tikrą problemiškumą yra pastebėjęs Seimo posėdžių sekretoriatas, kuris daugiausia čia juos visus surinko ir man atliko tą pirminį šio projekto parengimo darbą. Tai aš kai kurias Seimo statuto pakeitimo nuostatas pavardinsiu.
23 straipsnyje, jūs, manau, nesunkiai prisiminsite, kad po generalinio prokuroro pranešimo kažkodėl yra daroma viso Seimo posėdžio pertrauka, kai jis ateina prašyti panaikinti Seimo nario imunitetą. Mes nelabai žinome, ką per tą posėdžių pertrauką veikti. Tai aš čia siūlau, kad būtų ne posėdžio pertrauka, o to klausimo svarstymo pertrauka. Ir taip pat siūloma, kad būtų galimybė priimti nutarimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tame pačiame posėdyje.
Taip pat 731 straipsnis turi tam tikrą neišbaigtumą, nes jame nepasakyta, kaip priimami sprendimai dėl laikinosios komisijos pavesto darbo atlikimo termino pratęsimo, kai tokia reikmė iškyla. Siūloma, kaip ir sudarant pačią komisiją, kad būtų galimybė tame pačiame posėdyje tai atlikti.
Tas pats pasakytina ir apie Peticijų komisijos teikiamus Seimo nutarimų projektus. Mes, kaip žinote, juos priimame iš karto, bet Statute tas nepasakyta. 89 straipsnyje yra nustatyta, kad visas Seimo sesijas, išskyrus pirmąją, organizuoja Seimo pirmininkas. Tai lieka neaišku, kas gi turi organizuoti tą pirmąją Seimo sesiją. Na, irgi, matyt, reikalingas formalus parašymas, kad tą taip pat daro Seimo pirmininkas, kuris vis dėlto dar eina pareigas iki naujojo Seimo pirmojo posėdžio.
Toliau dėl opozicijos reikalų. Aš visada esu opozicijos kažkaip įtariai priimamas, bet esu sulaukęs jų pastabų, kad geriau būtų opozicinę darbotvarkę turėti ne ketvirtadienį, o antradienį, nes jau ne kartą matėme, kaip atsitinka, kai ketvirtadienį opozicijos atstovai, kurie galbūt daugiau yra iš periferijos, pradeda išvykti į savo apygardas ir pradeda prašyti daryti pertrauką jų klausimų iki kito posėdžio. Taip atsitiko paskutinį gruodžio mėnesį, kai – S. Skvernelis šypsosi – šitaip su savo pertraukomis jie mums į biudžeto projekto priėmimą perkėlė savo opozicinės darbotvarkės pusę projektų. Aš manau, kad vis dėlto, jeigu yra opozicinė darbotvarkė, ji turi būti normaliu laiku, kaip numatyta. Tai antradienį mes visi, man atrodo, čia darniau būname, opozicijai bus patogiau turėti ir savo gretas skaitlingesnes. Bet jeigu to nenorės opozicija, šitą galima ir išbraukti. Aš tik pasiūliau, kad pamąstytume.
Taip pat, kai daroma pertrauka iki kito posėdžio, na, ir kai tas posėdis jau yra kitą dieną, aš siūlau, kad būtų lankstesnės galimybės numatyti, kad arba į rytinį, arba į vakarinį posėdį… taip sakant, tada pasiūlymas skambėtų, kad pertrauka iki kitos dienos. Tai vėlgi, kadangi opozicija paprastai nori kuo labiau nutolinti kokį nors projektą, tai čia irgi turėtų tai pastabai kaip ir pritarti.
Dėl vardinio balsavimo kortelėmis aš jau minėjau, nes buvo klausimas prie ankstesnio projekto. Tai aš siūlau pripažinti, kad dabar mūsų visi balsavimai yra vardiniai, ir tą balsavimą vardiniu būdu kortelėmis palikti tam atvejui, kai sugenda ar kai mes negalime pasinaudoti elektronine balsų skaičiavimo sistema. Na, tokių atvejų gali būti ir tada mes turėtume svarbiais klausimais galimybę balsuoti vardiniu būdu kortelėmis.
Na, taip pat siūloma išbraukti nuostatą, kad radijo ir televizijos reportažai apie Seimo posėdžius transliuojami Seimo valdybos ir Lietuvos radijo ir televizijos sutartimi. Na, seniai ta nuostata nevykdoma, jokių čia sutarčių nėra. Kaip žinome, transliuoja mūsų posėdžius kabelinės televizijos, tai žiniasklaida čia renkasi, ką transliuoti, ko netransliuoti.
Taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausybė patikslintą biudžeto projektą pateiktų ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki antrojo svarstymo, kad Seimo nariai turėtų vis dėlto pakankamai laiko susipažinti su pakeitimais, pasiruošti diskusijai. Dabar nėra jokio termino, sakykime, gali Vyriausybė atnešti vėlai vakare savo patikslintą biudžeto projektą, o jau kitą dieną ryte mes turime organizuoti tą antrąjį jo svarstymą. Na, yra dar kai kurių straipsnių keletas formalių pakeitimų, kurie yra grynai techniniai, aš jų jau nebevardinsiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, aš suprantu, kad čia kolega Jurgis ir kitoms vyriausybėms biudžeto formavimo dovanėlių yra parengęs, nes kažkaip anksčiau jums nereikėjo keisti, kol biudžetą jūs formavote.
Bet mano klausimas yra dėl komisijų darbo terminų, nes dabar dėl komisijų darbo terminų jūs norite įvesti ypatingos skubos tvarką, kad jinai būtų nustatyta Statute. Tada man kyla klausimas dėl vakar dienos komisijos darbo termino, nes mes ten balsavome ypatingos skubos tvarka, Seimui nenutarus taip balsuoti. Tai ar jūs vis dėlto pripažįstate, kad vakar buvo pažeistas Statutas, nes dabar, šiandieną, jūsų tas pakeitimas siūlomas tikrai atrodo labai keistai po vakarykščio balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš nemanau, kad Statutas buvo pažeistas, bet jis, kaip minėjau, kai kuriose vietose yra nepilnas, neišsamus. Bet, na, paprastas protingumo principas turbūt turėtų sakyti, kad jeigu jau pati komisija gali būti sudaroma tame pačiame posėdyje, kas yra žymiai reikšmingesnis dalykas negu jos termino pratęsimas, termino pratęsimas yra tik komisijos sudarymo vienas, tiksliau, terminas yra komisijos nutarimo vienas straipsnis, tai jeigu, kaip sakant, mes visą nutarimą galime priimti jau ta jūsų minėta ypatingos skubos tvarka, na, tai vieną straipsnį ar jo korekciją, logiška, kad taip pat turime turėti galimybę priimti tokia pat tvarka.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man atrodo, aišku, daug yra pasiūlymų, pataisų, vienos geresnės, kitos blogesnės, kai kurios tikrai reikalingos. Tačiau mano klausimas vienas yra susijęs su opozicijos būtent teisėmis dėl tos datos pasiūlymo. Ar negalvojate, kad pasiūlymai, liečiantys iš esmės opozicijos teises ir, na, jos patogesnį darbą bei veiklą, turėtų būti derinami su frakcijomis, esančiomis opozicijoje, atsiklausiant jų nuomonės? Ar jūs derinote?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš…
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Kadangi žinau, kad nederinote, tai klausimas iš karto yra kitas: ar negalvojate, kad reikėtų derinti? Vienas dalykas.
Ir antras dalykas, ar tai vis dėlto reiškia, kad tiesiog konservatoriai ruošiasi opozicijos darbui?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, ir su konservatoriais to nederinau, ir mano paties frakcijoje šįryt aptariant iškilo tų abejonių. Tai aš galiu pažadėti, jeigu opozicinės frakcijos pasakys, kad tas pakeitimas joms netinka, aš pats įregistruosiu pasiūlymą šitą straipsnį išbraukti ir kviesiu, kad visi balsuotų už tokį pasiūlymą. Aš, kaip minėjau, tiesiog reagavau į pavienius tokius opozicijos atstovų pasakymus man, kad yra nepatogu čia ketvirtadienį, čia visi skuba, o čia mes svarbius projektus pateikiame esant mažesniam Seimo narių skaičiui. Jūs pagalvokite, jeigu gausiu ženklą iš opozicinių frakcijų, kad reikia palikti, kaip yra dabar, aš neturiu tikslo ir nemąstau, kas čia ateityje bus pozicija, opozicija. Spręskime dabartinės Seimo sudėties kontekste.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Gerbiamas Jurgi, panašu, kad su stipria prezidente tikrai opozicijoje būsite. Bet jūs man šiandieną išgelbėsite, ko gero, panašu, mano apkaltos procedūrą Konstituciniame Teisme. Labai ačiū, Jurgi, kad teikiate šitą projektą, ypač dėl 731 straipsnio. Kai buvo apkaltos klausimas spalio 9–10 dienomis, aš per šoninį mikrofoną jums aiškiai sakiau: Seimas, priimdamas sprendimą, ypatingos skubos tvarka pratęsdamas komisijos darbą ir patvirtindamas naują komisijos narį, pažeidžia Seimo statutą. Jūs tuo metu pirmininkavote. Cituoju: „Seimo statuto pažeista nėra. Gerbiamas kolega Žemaitaiti, procesas vyksta labai tvarkingai, teisingai pagal Seimo statutą.“
Šiandieną jūs elgiatės visiškai priešingai. Tikrai nuoširdus ačiū mano vardu ir mano advokato vardu šiandien, kad jūs teikiate šitą projektą. Man dabar bus galimybė įrodyti Konstituciniame Teisme, kad jūs tada melavote, jūsų valdančioji dauguma tyčia ir piktybiškai susidorojo. Kas lėmė, kad jūs dabar pakeičiate poziciją ir man dovanojate galimybę gintis Konstituciniame Teisme su 731 straipsniu, nes jūs jau nebeištrinsite savo įrašo, ką atsakėte A. Širinskienei?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad jūs čia visus įrašus kruopščiai susirenkate. Kiek tai tinka jūsų gynybai, linkiu sėkmės naudotis. (Balsas salėje) O aš tiesiog ta pataisa įforminu savaime aiškius dalykus, kurie nebuvo išreikštai Statute aprašyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš manau, kad… Nežinau, ar čia reikia taip biurokratiškai viską. Jurgi, čia dar jums klausimas būtų, ar reikia taip biurokratiškai viską reglamentuoti? Man atrodo, kad mūsų teisėtvarkos yra viena iš didesnių ydų, kad mes taip smulkmeniškai viską reglamentuojame. Ar čia tikrai reikia taip viską smulkmeniškai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal ir nereiktų, jeigu mes kažkaip solidariau aiškius dalykus traktuotume, bet kadangi nuolat iškyla ginčų dėl kažkokių smulkiausių techninių detalių, aš galvoju, kad vis dėlto geresnė išeitis tas vietas labai smulkmeniškai aprašyti. Deja, tokia mūsų parlamentinio darbo realybė, kad mes neretai ginčijamės ne dėl kažkokio dalyko esmės, pasekmių, bet dėl kažkokių Statuto techninių dalykų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Lai būna taip, kad tą reglamentuojame, bet iš tikro mes… (Balsas salėje) R. Žemaitaičiui labai patiks, jis rankioja visokias citatas, interpretuoja taip, kaip jam patinka. Lai būna, lai jisai gelbstisi.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Konservatoriai meta R. Žemaitaičiui gelbėjimosi ratą.
PIRMININKAS. Prieš pasisako R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, Kęstuk, kaip sakoma, politruk, didelis ačiū tau, nes, panašu, ką Komunistų partijoje išmokote, tą tikrai išmokote ir labai gerai akcentuojate. Tikrai negaliu nesutikti su Kęstučio nuomone, kad tai, ką J. Razma pateikė, yra būtent tokios putinistinės stiprios moters, stiprios prezidentės, stiprios valdovės pozicija. Iš tikrųjų, Kęstai, esi labai teisus – tik pas Putiną ir Lukašenką stipri premjerė, stiprus prezidentas viską detaliai reglamentuoja, nes jie nori susidoroti su savo opozicija.
Bet, mieli kolegos, aš kviečiu balsuoti ne todėl, kad prieš. Tikrai už balsuočiau vien dėl savęs dėl 731 straipsnio, nes man tai yra didelis pliusas, bet Jurgis jau prisišnekėjo. Bet aš tikrai kviečiu balsuoti dėl 177 straipsnio, kuriame kalbama, kad ne vėliau kaip likus 72 valandoms iki antrojo svarstymo privalo užregistruoti patikslintą Vyriausybės projektą. Šičia ir yra esminis dalykas. Jurgi, aš suprantu, kas čia tau tą projektą pateikė. Tikrai ne tu pateikei. Čia yra faktas. Nesvarbu, kad tu pasirašei. Tu daug ką pasirašai, ką tau duoda tavo patarėja. Bet šitas yra atneštas iš Vyriausybės ir iš Teisės skyriaus, nes jūs jau degėte du kartus.
Aš tik vienu dalyku, Jurgi, noriu pasidžiaugti, kad mano ir A. Širinskienės dėka, kai mes nuolat per šoninį mikrofoną jums sakome, kad jūs pažeidėte Seimo statutą (tarp kitko, jūs dažniausiai jį pažeidinėjate), galų gale pradėjote suvokti, kad Statuto nereikia keisti į dešinę, į kairę – Statuto reikia laikytis. Ir ne Statutą reikia keisti pagal galios principą.
Šiandien jūs valdančiojoje daugumoje, rytoj jūs opozicijoje. Ar jūs įsivaizduojate, kaip su tais pakeitimais jūs gyvensite? Tai jūs lygiai taip pat zirsite per tą mikrofoną dėl 72 valandų, jūs lygiai taip pat zirsite dėl komisijų. Ką jūs darote? Aš niekaip jūsų nesuprantu. Todėl kviečiu tikrai balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų raginimų balsuoti ir už, ir prieš. Ar jie buvo išgirsti, sužinosime netrukus.
15.15 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3457 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3457. Pranešėja – G. Burokienė. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mano Statuto pakeitimas yra labai paprastas – tiesiog aiškinamajame rašte pridėti vieną eilutę, kuri atspindėtų… Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės tikslą atspindi teikiamas projektas arba neatspindi. Kaip žinoma, iki 2030 metų Jungtinių Tautų vystymosi tikslų darbotvarkės, kurioje dalyvauja ir Lietuva, turime įgyvendinti 17 tikslų. Šiuo metu esame pasiekę vos 18 % įgyvendinamų tikslų. Tikriausiai ir daugelį iš jūsų, kolegos, kai tenka dalyvauti įvairių formatų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo seminaruose, asamblėjose ir panašiai, klausia, kaip parlamentas prisideda prie šio tikslų pasiekiamumo. Pasirodo, kad pas mus tiktai Vyriausybė, įgyvendindama įstatymus, yra užfiksavusi tų tikslų pasiekiamumą, o parlamentas, Seimas, kuris iš tikrųjų dirba ir teikia, tvirtina įstatymus, yra visiškai nefiksuojamas.
Mano pasiūlymas kartu su kolegomis. Mes turėjome diskusiją dėl tikslų įgyvendinimo būtent Lietuvos parlamente, Seime, ir nusprendėme teikti šį įstatymo projektą. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – T. V. Raskevičius. Jo salėje nematau. (Balsai salėje) Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų. Už – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tikrai kviečiu kolegas pritarti, nes tai ne tik įvestų atskaitomybės privalumų, kuriuos įvardino kolegė Guoda, bet ir kartu orientuotų mūsų Seimo darbą į harmoningesnį įstatymų priėmimą, nes kartais, na, mes teikiame tokius įstatymų projektus, kurie nebeaišku kieno teises gina ir kaip. Lygiavimasis į Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus, jų yra tik 17, tikrai, manau, padėtų mums kryptingiau rengti įstatymų projektus. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš taip pat pasisakau už, tik norėjau užduoti klausimą. Tai pakomentuosiu. Tiesiog man labai keista, kad Valstiečių frakcija teikia tokį įstatymo projektą ir kartu beveik nedirba su savo rinkėjais, kurie kartais darnaus vystymosi ženklelį, kurį aš čia dažnai nešioju, vadina K. Švabo ir globalistų ženklu ar panašiai. Tiesiog būkite geri, dirbkite su savo rinkėjais, kad jie neskleistų visokių sąmokslo teorijų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime visiškai netrukus.
15.19 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3481 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3481. Pranešėjas – M. Lingė. Pateikimas.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų per šį laikotarpį girdėjome labai daug išsakytų norų, kad azartinių lošimų problematiką spręstume iš esmės. Demokratų frakcija šį rytą įregistravo esminius šios srities pakeitimus ir manome, jeigu valdančiųjų noras yra iš tikrųjų nuoširdus, tai sudarykime galimybę vienu metu pradėti visus esminius sprendimus, ar tuos, kuriuos teikia dėl reklamos ponas M. Lingė, ar liberalų įstatymo projektą, ar mūsų šį rytą įregistruotą. Todėl frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašote pertraukos iki kito posėdžio? Prašymas statutinis, apsispręsime balsuodami. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavo 66 Seimo nariai: už – 44, prieš – 20, susilaikė 2. Pertrauka iki kito posėdžio.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tai turbūt reikia fiksuoti, kad 1: 0 lobistų naudai, matysime, kuo baigsis. Žinoma, galima pažaisti tą žaidimą, bet nieko netikėto, to buvo galima tikėtis. Palauksime kito posėdžio.
PIRMININKAS. Labai dėkui. D. Griškevičius norėtų replikuoti.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ponui M. Lingei reikėtų pasakyti, kad nieko čia tragiško neįvyko, tiesiog yra iki ketvirtadienio posėdžio, yra esminiai pasiūlymai. Labai tikiuosi, kad ponas M. Lingė tuos pasiūlymus, kurie bus pateikti ketvirtadienį nuo mūsų frakcijos, tikrai palaikys, nes jie yra esminiai, sprendžiantys problemas tų žmonių, kurie turi lošdami. Tai yra vienas dalykas.
Antras dalykas, mūsų frakcijoje tikrai žinau ne vieną, kuris tikrai palaikys ir paties M. Lingės pasiūlymus, todėl čia dabar gąsdinti kažkokiais baubais nereikėtų. Tiesiog yra statutinė norma, kuria mes pasinaudodami ir prašome posėdį nukelti iki ketvirtadienio, kas ir bus padaryta, ir tiesiog apsvarstyti visus klausimus, tarp jų ir pono M. Lingės registruotą, kuriam, net neabejoju, pateikimo stadijoje tikrai bus pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Susitariame iškart, kad tie, kas stovi prie šoninių mikrofonų, dabar pasisako ir kitiems nesuteikiame teisės, judame toliau, jeigu nebus paminėtos pavardės. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tik primenu kolegoms, kad lobistų įtakas reikėtų deklaruoti.
PIRMININKAS. Čia buvusiam frakcijos kolegai priminėte ar kam? (Balsas salėje) Mums. Supratau, tvarka. Tai turbūt galioja visiems, ne tik opozicijos atstovams.
15.22 val.
Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(2) (pateikimas)
Žiūrėkite, darbotvarkės 2-8 klausimas – Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435(2). Pranešėjas – E. Gentvilas. Pateikimas. (Balsas salėje) Iki balsavimo intervalo dar yra 13 minučių.
E. GENTVILAS (LSF). Sveiki, mieli kolegos. Gruodžio mėnesį buvo teikiamas Finansų ministerijos parengtas projektas dėl privalomojo turto vertinimo. Šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje buvo numatyta, kad turi atsirasti Turto ir verslo vertintojų rūmai. Ten yra parašyta, kad Vyriausybės rengiamas projektas, bet aš, kaip tų pasiūlymų teikėjas, buvau įsipareigojęs teikti projektą, kaip esu ir deklaravęs, kaip ponas A. Vyšniauskas sako, reikia deklaruoti santykius su lobistais, aš juos deklaravęs ir teikiu Rūmų įstatymo projektą kartu su Turto vertintojų asociacija.
Noriu pasakyti, kad šiuo projektu iš esmės yra kuriama turto ir verslo vertintojų profesinė savivalda. Tokių profesinių savivaldų įvairiose srityse (advokatai, notarai, architektai) mes turime jau 22. Tai būtų 23-ia profesinė savivalda, kurios išraiška būtų Turto ir verslo vertintojų rūmai. Rengiant šitą įstatymo projektą, pasiremta būtent Advokatų ir Architektų rūmų įstatymų projektų pavyzdžiu. Noriu pasakyti, kad profesinės savivaldos stiprinimas buvo Liberalų sąjūdžio rinkiminėje programoje, buvo Vyriausybės programoje. Po ranka yra koalicijos, valdančiosios koalicijos sutartis, 61 punktas sako: bus stiprinama profesinė savivalda, perduodant jai licencijavimo, atestavimo, kontrolės ir kvalifikacijos kėlimo funkcijas.
Štai šitame Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme yra numatyta, kad kuriami tokie rūmai. Rūmai atlieka šias funkcijas: atstovauja vertintojų interesams, rengia teisės aktų projektus vertintojų veiklos klausimais, teikia išvadas dėl teisės aktų projektų, atestuoja vertintojus ir išduoda atestacijos pažymėjimus, ir taip toliau.
Aš noriu pasakyti, kodėl aš esu ir mes savo programose buvome už profesinės savivaldos plėtrą. Tai, ką gali atlikti asociacijos, veikiančios kaip rūmai, kaip profesinės savivaldos, tai jos atlieka tas funkcijas, kurių nereikia atlikti valdžios įstaigoms. Tai atpigina valdžios įstaigų viešojo sektoriaus veikimą, sudarant galimybes patiems profesinės savivaldos nariams išspręsti tuos klausimus.
Yra numatyti visi standartiniai su Rūmų kūrimu susiję dalykai, tokie kaip Rūmų statutas, ką jis turi apimti, kas gali būti Rūmų nariais, jų teisės ir pareigos, narystės Rūmuose pradžia, stabdymas, atnaujinimas ir pabaiga, kokie yra reikalavimai. Noriu pabrėžti, iškeliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat apibrėžiama vertintojų kvalifikacija ir daug kitų dalykų. Yra numatyta, kad Rūmai organizuos vertintojų kvalifikacijos egzaminus. Ne valdžia nustatys, kas turi teisę vertinti turtą arba verslą, bet patys Rūmai, rengdami šituos egzaminus, nustatys.
Taip pat yra numatyti Rūmų valdymo organai, kurie yra tokie: Rūmų narių susirinkimas, Rūmų taryba, Rūmų revizijos komisija, Vertintojų garbės teismas. Rūmų narių susirinkimas, akivaizdu, yra visuotinis susirinkimas. Rūmų tarybos apimtis nustatoma pačių Rūmų sprendimu. Rūmų revizijos komisija yra tradiciškai.
Vertintojų garbės teismas. Vertintojų garbės teismas renkamas ketveriems metams. Vertintojų garbės teismą sudaro penki asmenys. Trys nariai į Vertintojų garbės teismą yra renkami iš Rūmų narių (vertintojų Rūmų narių) visuotiniame Rūmų narių susirinkime. Du narius į Garbės teismą skiria finansų ministras, tačiau finansų ministras gali skirti tik tuos vertintojus, kurie patys yra Rūmų nariai.
Štai toks yra įstatymo projektas, kuris yra labai standartizuotas, lyginant su kitų profesinių savivaldų rūmų įkūrimo numatytais projektais. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Eugenijau. Klausimų tikrai yra ir gana daug. Pirmoji klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Ar, perdavus šito turto vertintojo atestavimą ir kvalifikacijos patikrinimą pačiai savivaldai, turto vertintojui nenutiks taip, kad jie panaikins visus reikalavimus, kurie šiuo metu yra keliami turto vertintojams? Tiesiog pasitvirtins tokius nuostatus, kur nebeliks šitų reikalavimų?
E. GENTVILAS (LSF). Čia kaip pasakyčiau, Odontologų rūmai taip pat vėl atgavo teisę vertinti odontologų kvalifikaciją, tačiau ne Odontologų rūmai nustato, kaip remontuoti dantis. Tam yra ministerijų dalykai. Aš pačioje pradžioje užsiminiau apie tai, kad gruodžio mėnesį buvo Finansų ministerijos pateiktas Privalomojo turto vertinimo įstatymas, kuris apibrėžia, kaip turtas turi būti įvertintas. Tai Rūmai negalės pakeisti to įstatymo, tik Rūmai, reaguodami į tą įstatymą, kuris dabar jau yra perėjęs svarstymo stadijas, turi teisę patys organizuoti savo narių veiklą, atestavimą, kvalifikacijos patikrinimą, kvalifikacijos teisių atėmimą, bet negali kėsintis į tą įstatymą, kuris yra rėminis įstatymas, numatantis, kaip turi būti vertinamas turtas arba verslas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, atliepiant ir Ligitos klausimą, tai ir yra klausimas, kas atliks tą atestavimą? Nes ir Teisės departamento išvadoje nėra plačiau atskleistas nei įvertintas testavimas ir atestavimas, pažymėjimo išdavimo institutas, nei atestavimo procedūros santykis su vertintoju, kvalifikacijos egzamino laikymu ir vertintojo kvalifikacijos suteikimu. Tai čia ir yra didžiausia problema. Jums klausimas, kaip bus su tuo vertinimu? Kas juos vertins? Ar patys Rūmai? Kaip žinome, dėl Odontologų ir buvo didžiausias klausimas, kaip jie išduoda kvalifikacinius pažymėjimus ir panašiai. Ar neatsitiks taip pat, kaip ir su prieš tai buvusiais Rūmais, problema tokia pati?
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama Guoda. Bet mes turbūt neabejojame, kad Advokatų rūmai turi teisę nustatyti kvalifikaciją, įvertinti ją advokatams. Dėl Odontologų rūmų jums buvo iškilę praėjusioje kadencijoje, atėmėte tą teisę, dabar ji yra grąžinta.
Reaguodamas į Teisės departamento pastabą, taip, aš ją matau. Gal yra nepakankamai aiškiai ir tiksliai apibrėžta, bet, patikėkite, kad ir esamame valdiškame reguliavime taip pat trūksta to aiškumo. Tai aš sutinku su tuo, kad reikia labai aiškiai apibrėžti tuos kvalifikacinius reikalavimus. Ar juos darytų valdžios įstaigos, pavyzdžiui, Finansų ministerija, ar juos darytų Rūmai, tai turi būti aiškiau, kvalifikuočiau apibrėžta, ko tikrai trūksta. Nemanyčiau, kad tai yra esminė Teisės departamento pastaba. Ten aš matau tris tokias svarbesnes pastabas, kurios yra taisytinos ir ištaisomos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip paveikiai pristatėte šitą savo projektą. Bet ar tikrai padaugės to skaidrumo, ar padaugės kompetencijų? Juk ir dabar dirba įvairūs vertinimo biurai, korporacijos, matininkai, „Ober-Haus“ ir kiti. Tai yra nusistovėjusi tvarka. Ar jūs nebijote, kad visos šitos pertvarkos sugriaus tą nusistovėjusią tvarką ir kaip tik tų kompetencijų kai kur gali pritrūkti? Ar tai nebaugina jūsų?
E. GENTVILAS (LSF). Aš taip juokaudamas, kaip jūs sakote, paveikiai jums atsakysiu. Ne, nepadaugės ir nesumažės, tiesiog vertinimas kaip vyko, taip ir vyks. Klausimas: kas duos kvalifikacijos pažymėjimą? Rūmai, kaip profesinė savivalda, ar valdžios įstaigos? Čia yra perėjimas link profesinės savivaldos pasitikint ja taip, kaip mes pasitikime Architektų rūmais. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija nesirūpina architektų licencijomis, tai patikėta Architektų rūmams. Nustato, lyg ir nelabai griūna, odontologai dirba, turbūt visi klaidų padaro, bet Odontologų rūmai užtikrina odontologų ir burnos priežiūros specialistų kvalifikaciją, peregzaminavimą, patikrą. Čia irgi yra parodomas pasitikėjimas turto ir verslo vertintojais, esančiais asociacijose, jie bendradarbiauja su ministerijomis. Kodėl jie negali atlikti tos funkcijos, nuimdami finansinę naštą, administracinę naštą iš valdžios įstaigų?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Stončaitis. Nėra. Tuomet klausia K. Starkevičius. Gerbiamas Kazy, klausiate?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ačiū, kad parengėte šį projektą, inicijavote ir buvote centrine figūra. Iš tikro labai gerai, bus sujungti visi vertintojai, užsiimantys nekilnojamuoju turtu, turės rūmus. Taip, kaip ir kiti rūmai, kaip jūs sakėte, paimtas kitų rūmų analogiškas pavyzdys. Tačiau vis dėlto šiek tiek retrospektyviai pažiūrėkime. Kaip galvojate, kur čia buvo tos pagrindinės problemos, kodėl tada mums sunkiai sekėsi salėje įrodyti, ką dabar mes įtvirtiname? Ar dėl to, kad paties įstatymo mes neturėjome ir negalėjome judėti į priekį?
E. GENTVILAS (LSF). Visų pirma, aš nesakau, kad mums sunkiai sekėsi. Mums pavyko, vadinasi, pavyko, ar ne? Antras dalykas, jūs teisus: kol nebuvo Rūmų įstatymo projekto, tol buvo sunku kalbėti gruodžio mėnesį apie tai, kad kažkada bus Rūmų įstatymo projektas ir tada galėsime. Būtų buvę geriau, jeigu tą pačią dieną jau būtų buvęs projektas. Aš tada pasižadėjau salėje, kad kitą dieną registruosiu, nes jau buvau parengęs, bet registravau ne kitą dieną, o dar kitą dieną, tai yra sulaužiau savo pažadą. Bet tai visai nekeitė esmės. Aš tikrai dėkingas M. Lingei ir Biudžeto ir finansų komitetui. Mes dar turėjome sausio mėnesį aptarimą dėl Rūmų projekto ir dėl Privalomojo turto vertinimo įstatymo projekto, radome sutarimo taškus. Man atrodo, kad komitetas yra tikrai pajėgus pasidarbuoti ir reaguoti į tas pastabas, kurias išsakė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas. Jos nėra esminės, daug yra techninio pobūdžio pastabų. Tikiu gera kolegos Mindaugo valia.
Ir dar, kolegos, atsiprašau, aš pamiršau paminėti, kad projekto bendraautoriai yra Ekonomikos komiteto nariai K. Starkevičius. G. Paluckas, V. Fiodorovas, A. Bagdonas ir L. Savickas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, tas projektas, panašus projektas buvo 2015–2016 metais. Jūsų sūnaus S. Gentvilo šiandieną buvo paklausta, ar jis deklaravo sandorius arba deklaravo susitikimus su verslininkais, kirtusiais jo mišką. Tai aš norėčiau paklausti, ar jūs deklaravote susitikimą su nekilnojamojo turto vystytojais dėl šio įstatymo? Iš tikrųjų jis reikalingas, aš pritariu, iš tiesų tai turi būti. Klausimas yra toks. Kodėl 2016 metais jūsų frakcijos nariai nepritarė mano teiktam projektui?
E. GENTVILAS (LSF). Vienas dalykas, garbės žodis, tikrai neprisimenu to projekto, kurį tamsta teikėte, ir nežinau, kaip balsavau. Tikrai nepamenu.
Kitas dalykas. Ir aiškinamajame rašte, ir žodžiu ne kartą sakiau. Aiškinamajame rašte yra parašyta: projektas parengtas su Lietuvos turto vertintojų asociacija, ir tai yra deklaruota skaidrėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, prašom pasakyti, nes žinome, kaip buvo priimamas teikiamas projektas. Turto vertintojų asociacija labai nerimavo dėl pateikto ankstesnio projekto. Jisai dabar dar nėra priimtas. Ar jis yra suderintas, jūsų dabartinis projektas? Aš suprantu, kad įkurtume rūmus, visur turės atsirasti savivalda. Ar jie dabar vienas kitam neprieštaraus, ir tas, kuris buvo pateiktas?
E. GENTVILAS (LSF). Apie kokią, atsiprašau… Turto vertintojų. Tai nėra prieštaravimo. Privalomojo turto vertinimo įstatyme gruodžio mėnesį po svarstymo stadijos yra padaryta nuoroda, kad kiti dalykai aptariami Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme. Dabar tą įstatymą ir pateikėme. Jau nuoroda iš ano Privalomojo turto vertinimo įstatymo yra į Rūmų įstatymą. Aš nesakau, kad mes turime pavyti procedūriškai Privalomojo turto vertinimo įstatymą. Jis gali jau eiti dabar galbūt ir į priėmimo stadiją. Svarbu, kad mes jau startuotume su Rūmų, tada įsigaliojimo terminai Privalomojo turto vertinimo įstatyme galėtų būti numatomi, žiūrint į Rūmų įstatymo įsigaliojimo datą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Eugenijau. Klausimams ir atsakymams skirtas laikas baigėsi.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš esmės kolega E. Gentvilas viską puikiai pristatė. Iš tikrųjų tai yra tam tikro kompromiso paieškos gerasis pavyzdys, nes Vyriausybė atėjo su vienokiu įstatymo projektu, Seimas plenarinių posėdžių balsavimo būdu išreiškė šiek tiek kitokį matymą, kad galime pasitikėti ir patikėti savireguliacijai daug daugiau. Šio projekto pateikimas iš esmės įgyvendina tai, ko techniškai trūksta, tai būtent Vertintojų rūmų įstatymo projekto pateikimas tuomet leistų jau atitinkamiems pagrindiniams komitetams suformuoti bendrą matymą ir ateiti su visu paketu į svarstymo stadiją čia, į plenarinių posėdžių salę. Gal ir nespėjant taip greitai, kaip norėjosi, bet iš tikrųjų būtų galima turėti sutvarkytą, įgyvendinamą pokytį, kuriame savivalda ir savireguliacija gauna atitinkamą įstatyminį įpareigojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš kalbėti nori L. Savicko kaimynas ir frakcijos kolega A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, tikrai aš nesu visiškai prieš šitą pateiktą įstatymo projektą. Be abejo, kad visą laiką yra sveikintina asociacijų veikla, jų kompetencijų išplėtimas, tačiau mes kalbame apie gana svarbų institutą – turto ir verslo vertintojų, nes tai paliečia gana plačius tiek gyventojų, tiek verslo interesus. Šiandieną yra tik pateikimas (be abejo, aš irgi palaikysiu ir balsuosiu už), tačiau vis dėlto svarstymo metu aš siūlau pamąstyti galbūt apie tai, kad įdėtume kažkokius papildomus saugiklius, kaip šitas procesas būtų sukontroliuojamas, nes Seimo Antikorupcijos komisijoje mes turėjome konkrečių atvejų, kai nagrinėjome ir gerbiamas Eugenijus lygiai taip pat dalyvavo. Tikrai nenoriu kaip neigiamą pavyzdį teikti, bet tiesiog pavyzdys, kai Vilniaus miesto centre prestižinio turto, prestižinių žemės sklypų, turto vertintojų pagal galimai ūkio subjektų interesus ir įtakas vertinimas skyrėsi keletą kartų. Deja, bet gaila, sakykime, kai kuriais atvejais tas toks vidinis kontrolės mechanizmas galbūt ir neveikė. Todėl aš dar kartą nekartodamas sakau, kad taip, šita linkme reikėtų eiti. Pavyzdžių mes turime ir kitose jau asociacijose, bet tas savireguliacijos procesas, kadangi jis yra be galo svarbus gyventojams ir verslui, turėtų visgi turėti tuos galbūt papildomus saugiklius, bet aš tikrai manau, kad komitetuose svarstant procesą mes juos surasime. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų ir už, ir prieš.
Kadangi jau esame pasiekę balsavimo intervalą, tai dėl ką tik pristatyto įstatymo projekto Nr. XIVP-3435(2) ir apsispręsime. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 91, prieš – 1, susilaikė 21. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti balandžio 25 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(3) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-2 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3441(3). Kas pritariate šitam projektui, balsuojate už, kas nepritariate, arba balsuojate prieš, arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 98, prieš – 1, susilaikė 18. Statuto pataisų projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Ir siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.42 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 115 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3491 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – vėlgi Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3491. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 62, prieš – 34, susilaikė 28. Lygu. (Šurmulys salėje) Visi dalyvavote salėje? Gerai, dar kartelį bandome. Kas pritariate projektui?
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 62, prieš – 36, susilaikė 26. (Triukšmas salėje) Gerai, matau, dar vienas kolega atėjo. Dar kartelį pabandome. Kas pritariate?
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 64, prieš – 39, susilaikė 23. Dviem balsais pritarta. R. Žemaitaitis per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Oi, labai garsiai. Gerbiamas Jurgi, gerbiamas Jurgi, ką aš tau sakiau: stipri moteris, stipri Prezidentė, stipri valstybė. Na, ir Maldeikiuką patvarkė jūsų stipri premjerė. Du kartus žmogus balsavo, balsavo – pirst, ir ant puodo – už pabalsavo. Bent jau morališkai laikykitės patys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ir siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 731, 76, 80, 89, 97, 109, 114, 131, 138, 177, 239, 240, 241, 242 ir 243 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3445(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – vėlgi Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3445(2). Kas jam pritariate, balsuojate už. (Šurmulys salėje)
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 64, prieš – 4, susilaikė 56. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Ir siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.45 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3457 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – vėlgi Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3457. Kas jam pritariate, balsuojate už.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 102, prieš – 7, susilaikė 17. Projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti, kaip ir dėl visų kitų, Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti taip pat birželio 11 dieną. Galime pritarti? Labai dėkui, pritarta. Ir tai buvo paskutinis šio balsavimo intervalo klausimas.
15.46 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3462, Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 7, 18, 20, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2420 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3463, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 7, 10, 11, 13, 14, 17, 18, 24, 31 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 101, 341 straipsniais ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-2414 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3464, Architektūros įstatymo Nr. XIII-425 7, 10, 11, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2416 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3465 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimų blokas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3462 ir jo lydimieji: projektas Nr. XIVP-3463, projektas Nr. XIVP-3464, projektas Nr. XIVP-3465. Pranešėjas – aplinkos ministras S. Gentvilas. Pateikimas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami Seimo nariai, A. Gedvilienė, kaip pagrindinė šito projekto teikėja, negali dalyvauti posėdyje, todėl paprašė manęs, kaip bendro iniciatoriaus, pateikti keturis įstatymų projektus – Statybos įstatymą ir lydimuosius. Iš esmės jais taisoma klaida.
Prieš Kalėdas per priėmimą mes numatėme pernelyg vėlyvas įsigaliojimo datas, todėl įsigaliojimo datos iš lapkričio 1 dienos ankstinamos į gegužės 1 dieną ir sprendžiama techninė klaida, nes daugelis šitų projektų, įstatymų projektų, Statybos kodekso nuostatų turėjo įsigalioti kuo anksčiau. Tai buvo ir Aplinkos apsaugos komiteto pavedimai dėl skaidrumo, skaidrinimo, pavyzdžiui, atestatų naikinimo ir išdavimo nuostatos, pakartotinių pažeidimų padarymo baudų dydžiai, valstybės įslaptintų arba tarnybos paslapčių, esančių įstatyme, projektų viešinimo nuostatos, ypač krašto apsaugos tikslais, ir įvairios kitos nuostatos, kurios paankstinamos pusmečiu: vietoj lapkričio 1 dienos – gegužės 1 diena.
Taip pat, kadangi lapkričio 1 dieną statybos leidimai bus išduodami per projektinių pasiūlymų stadiją, ir savivaldybėms, ir projektuotojams šiandien labai reikia aiškumo, vis dėlto kokie projektai bus priimami, ar jie bus… kokia viešinimo tvarka. Tai įstatymo įsigaliojimo nuostatose išsamiai aprašoma ir suteikiama tikslumo tiek projektuotojams, architektams, tiek savivaldai, kokias procedūras reikia atlikti tiek viešinimo, tiek projektinių pasiūlymų, kai sąlygos išimtos iki įstatymo įsigaliojimo.
Keturi įstatymų projektai, bet iš esmės tai yra klaidos taisymas ir kai kurių naudingų nuostatų paankstinimas pusmečiu. Kviesčiau pritarti ir leisti Aplinkos apsaugos komitetui prasukti tai kuo greičiau.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Dabar tik dėl posėdžio vedimo norėčiau trumpą remarką pasakyti. Mes turime balsavimo langą iki 16 valandos, bet turime likusius tris klausimus. Tai gal galime sutarti, kad balsuojame iškart po kiekvieno klausimo ir dėl tų trijų klausimų apsispręsime Seimo salėje? Ačiū. Matau, kad nėra noro ginčytis.
Dabar yra galimybė paklausti aplinkos ministro. Pirmasis klausia A. Skardžius. Jo savo vietoje nematau. Antroji klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Labai didelis šurmulys salėje. Noriu paklausti, būtent kokios nuostatos yra konkrečiai keičiamos ir kodėl reikia skubinti, ankstinti įsigaliojimą?
S. GENTVILAS (LSF). Konkrečiai nuostatų turinys nėra keičiamas, yra tiesiog ankstinama įsigaliojimo data pusmečiu. Tai, pavyzdys, nuostatos, kurios yra ankstinamos, padidintų baudų už pakartotinius pažeidimus padarymą, kad įsigaliotų ne nuo lapkričio 1 dienos, o gegužės 1 dieną. Tikslinamos kvalifikacijos atestatų išdavimo, panaikinimo nuostatos, statinio projektų dokumentų viešinimo tvarka, tokių projektų, kurie yra įrašyti į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, arba statiniai, kurių dalys yra naudojamos krašto apsaugos tikslams, tai įskaitant karinius pastatus, kad jų projektavimas ir viešinimas būtų ne tiek atviras. Jie jau dabar yra projektuojami, nuostatos buvo nukeltos iki lapkričio 1 dienos, mes jas paankstiname. Taip pat kitokios, smulkesnės nuostatos dėl Nekilnojamojo turto registro statinių dalių ir taip toliau. Bet turinys nekeičiamas, tik ankstinama įsigaliojimo data.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Gerbiamas ministre, aš noriu paklausti. Vis dėlto aiškinamajame rašte išvardinta labai daug poįstatyminių teisės aktų. Ar jie jau parengti, kadangi mes ankstiname tą datą, nes bus dar daugiau painiavos, jeigu jie dar neparengti?
Ir antras mano klausimas. Numatyta, kad nuo 2010 metų pradėtus ir neužbaigtus statinius, kurių leidimai jau nebegalioja, pagal dabar įsigaliojančią naują tvarką, parengus rekonstrukcijos ar remonto projektą, bus galima statyti. Tai mano klausimas apie tai, ar galės visuomenė dalyvauti svarstymo procese, ar ji, sutrumpinus tą procedūrą, nebus eliminuojama? Nes tas pastatas, ir tas statytojas gali pakeisti ir paskirtį. Ir tai, ką buvo suplanavęs iki 2010 metų, gali įvykti taip, kad bus ar tarši, ar triukšminga ūkinė veikla ir sukels gyventojams daug nepatogumų. Ar įvertinta tai, kad vis dėlto visuomenė būtų įtraukta, parengus ar atnaujinus naują rekonstrukcijos arba statybos projektą?
S. GENTVILAS (LSF). Pirmas klausimas. Aplinkos ministerija buvo pasirengusi, kad įstatymas įsigaliotų gegužės mėnesį. Tiesiog komitete dėl visų projektų nukėlėme į lapkričio mėnesį, tai su poįstatyminiais teisės aktais tikrai spėsime iki gegužės 1 dienos.
Dabar dėl jūsų klausimo. Anksčiau statybos leidimai turėjo galiojimo terminą: penkeri, dešimt metų. Išėjo taip, kad daug pastatų pastatyta, bet jie nepabaigti pagal tą statybos leidimą ir šiandien kabo vakuume. Čia yra tie 1990–2000 metų statybos statiniai, ypač priemiesčiuose, ir jie negali būti nei užbaigti, nei nugriaunami, nei keičiamas projektas. Todėl dabar įstatyme yra tvarka, kad jie galės būti užbaigti ir pastatyti iki galo pagal tuo metu galiojusius reikalavimus.
Faktiškai šiandien tie pastatai, jų statybos leidimai nebeegzistuoja, jie negali būti užbaigti. O naujos statybos šiluminių reikalavimų jie neatitiks, juos bus galima užbaigti pagal senus reikalavimus. Tai išspręs dešimtims tūkstančių šeimų problematiką, kad jie gyvena nepabaigtuose statiniuose, nes jie naujos statybos negali pradėti, nes nauja statyba pagal kur kas griežtesnius reikalavimus reikalaujama, o jie galės pabaigti pagal senus reikalavimus. O naujai statybai statybos leidimai bus viešinami, jeigu bus, pagal esamą tvarką.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, suprantu, kad čia dėl datų, bet vis dėlto, matyt, yra gera proga pateikti pasiūlymus ir patikslinimus. Dar kartelį apie visuomenę kalbant, tai išnyksta priešprojektiniai pasiūlymai, iš karto techniniai projektai, techninis projektas atsiranda.
Ir antras dalykas, buvo išnykusi, aš apie tai minėjau jau ir anksčiau, statinių ekspertizė. Anksčiau vykdydavo atestuotos profesionalios ekspertizės įmonės, o paskui jos išnyko. Sakykime, kad galėtų pačios įmonės tai atlikti. Aš manau, kad galima būtų pasiūlymus teikti.
S. GENTVILAS (LSF). Seimo narių valia teikti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkoju, daugiau klausimų nėra. Ačiū ministrui už pristatymą.
Dabar dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria šiam įstatymų paketui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 101: už – 94, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymui pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti kovo 28 dieną.
S. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Liberalų sąjūdžio vardu prašau skubos dėl projekto, nes čia yra tiesiog klaidos taisymas. Gal galima būtų apsispręsti?
PIRMININKAS. Tvarka, yra toks… A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Mano balsą užskaitykite už.
PIRMININKAS. Užskaitysime už. Ar galime pritarti, kad Aplinkos apsaugos komitetas yra pagrindinis ir siūloma svarstyti skubos tvarka kovo 28 dieną, na, arba anksčiau, kada komitetas apsvarstys? Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.56 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3421, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3422 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas, projektų paketas – Vidaus vandenų transporto kodekso ir Rinkliavų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Kviečiu A. Bagdoną pristatyti šiuos du projektus. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, teikiame įstatymo projektą, kurį priėmę suteiktume galimybę savivaldybėms, esančioms greta ar turinčioms savo teritorijoje vandens telkinius, kuriuose vyksta laivyba, rinkti rinkliavas už vidaus vandenų transporto priemonių naudojimąsi viešąja infrastruktūra.
Kitaip tariant, priėmus šiuos pokyčius, savivaldybės galėtų spręsti ilgus metus keliamus klausimus dėl sausumoje laikomų vidaus vandenų transporto priemonių teisinio statuso, galėjimo statyti jas ant kranto ir apmokėjimo už tokią galimybę sąlygas, kai tai daroma naudojant viešąją infrastruktūrą. Be kita ko, savivaldybės galės surinkti papildomų biudžeto lėšų infrastruktūrai tvarkyti. Įstatymo priėmimas ir vietinės rinkliavos nuostatų paisymas taip pat leis užtikrinti ir tinkamas šios gamtiškai ir kultūriškai reikšmingos teritorijos tvarų valdymą. Jei turėtumėte klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą, lakonišką pristatymą. Yra keletas norinčių paklausti. Pirmasis – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, suprantu jūsų gerus ketinimus ir norus tai sureguliuoti ir padėti savivaldybėms išspręsti kai kuriuos klausimus, kurie yra aktualūs, ypač tose teritorijose, kur yra vidaus vandenų keliai, Lietuvoje jų yra daugiau. Manau, kad reikėtų jums dar šitą projektą patikslinti, nes jame kalbama apie plaukimą į saugomas teritorijas. Kai kuriose saugomose teritorijose yra numatytos plaukiojimo taisyklės ir tų variklių galingumas. Šiaip tai geriausia, kad jie būtų elektriniai, bet yra kur negalima įplaukti plaukiojimo priemonėms tam tikro galingumo varikliais. Kaip jūs manote, ar jūs dar šitą projektą galėtumėte patikslinti, ar jau jį paliktumėte tokį, kaip yra?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Na, jūsų pastaba išties yra svarbi. Aš manau, kad ir į Teisės departamento pastabas reikėtų atsižvelgti per svarstymą, žinoma, jeigu parlamentas pritartų tokį įstatymą pradėti svarstyti, tai į tas pastabas tikrai reikėtų atsižvelgti. Manau, svarstymo stadijoje būtų priimti sprendimai, kurie nekeltų jokių abejonių. Ir atsakant dar į jūsų pastabą, na, tai yra išskirtos tik saugomos teritorijos.
Ir antras labai svarbus aspektas – suteikiama savivaldybėms, savivaldai pasirinkti, ar tokią rinkliavą ji norėtų taikyti, ar reikėtų taikyti, ir tik tuomet ji galėtų tokią rinkliavą taikyti. Pačiu įstatymu mes niekaip nesureguliuojame ir nenustatome jokių rinkliavų, suteikiame savivaldybei tokią galimybę taikyti tokias rinkliavas.
PIRMININKAS. Klausia G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolega Kęstutis, formuluodamas klausimą, matyt, norėjo sužinoti, ar negalės savivaldybės savo tarybos sprendimais pakeisti kitų įstatymų, kuriais yra reguliuojama laivyba saugotinose teritorijose, kad nebūtų išeita iš nužymėto farvaterio, ir savivaldybė leis kažkam plaukioti bet kokiais galingumais tam tikruose telkiniuose, kurie yra saugomose teritorijose.
O šiaip šnekant iš esmės, nematau nieko blogo, jeigu turtingi asmenys, plaukiojantys savo burlaiviais ar motorinėmis jachtomis, sumokėtų savivaldybei tinkamą rinkliavą už tai, kad švartuojasi, naudoja energiją, šiukšlina ar palieka savo šiukšles. Tuos dalykus išspręstume civilizuotai. Ar manote, ar žinote, tokia tvarka galioja visoje Europoje mažuosiuose rekreaciniuose uostuose, ar mes čia sugalvojome kažkokią tokią baisią inovaciją, kuria pradžiuginsime Europą ir pasaulį?
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Šiuo įstatymo projektu mes niekaip nereglamentuojame nei galingumo. Mes kalbame tik apie tai, kad tose teritorijose, saugomose teritorijose, jeigu atplaukia laivai į tam tikrą teritoriją, į uostą, kad tos savivaldybės turėtų galimybę taikyti vienokią ar kitokią rinkliavą infrastruktūrai tvarkyti. Mes įstatymu jokios rinkliavos nenumatome. Tai paliekame savivaldai. Lietuvoje labai nedaug savivaldybių apskritai, kurios taiko rinkliavas, įvažiuojant į saugomas teritorijas.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai turbūt svarbu atliepti savivaldybių prašymus ir pradėti spręsti tas problemas. Turbūt panašus pavyzdys buvo ir su oro uostais mažiesiems lėktuvams, su nusileidimo takais, kurie, panašu, tikrai pagyvina ir turizmą, ir atvykstančių skaičių, ir galimybes, ir savivaldybės gali šiek tiek prisidurti prie savo biudžeto, ir plėsti kitą infrastruktūrą. Bet noriu paklausti, pavyzdžiui, konkrečiai Kaune arba kituose miestuose (galbūt nežinau pavyzdžio), kuriuose yra Vidaus vandenų tarnybos uostai, valdomi vandens kelių, kaip tuose uostuose? Ar savivaldybės turės su jais bendradarbiauti, ar čia tik tos prieplaukos, ar tie uosteliai, kurie bus sukurti ir pastatyti savivaldybės lėšomis? Kauno atvejį žinome. Ar ten galės savivaldybė kažkaip prisidėti? Galbūt ir kituose miestuose, ir Jurbarke? Čia šiuo atveju Nemune ir kažkur kitur. Ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas kolega, už klausimą. Šiuo įstatymo projektu mes nekalbame apie kitus miestus arba teritorijas, išskyrus saugomas teritorijas. Tikrai pritariu tam, kad reikėtų siekti, kad į jas atvyktų kuo daugiau miesto svečių alternatyviomis transporto priemonėmis, ne automobiliais. Jeigu manytumėte, kad pateikimo stadijoje šis įstatymo projektas sulauktų palaikymo, galėtume tikrai siūlyti svarstymo stadijoje išplėsti galiojimą ir kitose savivaldybėse, tokiose kaip Kaunas, bet šiame pateikime apie tai kalbama nėra. Yra kalbama tik apie saugomas teritorijas ir galimybę savivaldybėms pasirinkti taikyti arba netaikyti vietinę rinkliavą už atplaukiančias jachtas.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke… Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūs teikiate projektą, inicijuodamas Neringą, kiek aš suprantu. Kiek mes turime dabar, šiandien, jau įrengtų tokių mažų uostų, kurie yra saugomoje teritorijoje? Kurias savivaldybes galimai gali paliesti ir kurios turės galimybę nusistatyti šitą rinkliavą? Kiek mes turime tokių savivaldybių?
A. BAGDONAS (LSF). Kiek tokių savivaldybių, aš pasakyti tiksliai negaliu. Saugomų teritorijų Lietuvoje yra ne tik Neringa, bet aktuali problema yra ir Neringoje, nes kartais nutinka ir taip, kad atplaukia laivai, prisišvartavę ten, kur yra numatytas tik tam tikras prisišvartavimo laikas. Turistai iš to laivo išlipa, šiukšlina teritoriją, o visiškai niekaip neprisideda prie tos infrastruktūros tvarkymo. Man atrodo, kad, suteikdami tokią galimybę savivaldai, mes ir leistumėme pačiai savivaldai priimti sprendimus, kuriuos ji turbūt žino geriausiai, kokius reikia priimti tam, kad miestai būtų sutvarkyti, infrastruktūra būtų sutvarkyta, o uosto infrastruktūra būtų plečiama, jeigu jachtos ir laivai joje netelpa. Man atrodo, šis įstatymo projektas tikrai yra reikalingas. Jis yra daugiau techninis, suteikiantis daugiau galimybių savivaldybėms spręsti tokias problemas.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Ačiū pranešėjui.
Dabar dėl motyvų. Yra norintis šnekėti už L. Savickas. Jo salėje nematau. K. Mažeika nori už. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Tiesiog pritariu ir raginu palaikyti ir turbūt leisti diskutuoti toliau, galbūt komitetuose atsiras ir pasiūlymų, patobulinimų. Kviečiu, kolegos, balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar ir balsuosime. Kas pritaria įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl abiejų projektų paketo.
Balsavo 101: už – 87, prieš – 1, susilaikė 13. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų projektų yra siūlomas BFK. Siūloma svarstyti gegužės 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.06 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 73, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3521 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. A. Bagdonas būtų pranešėjas. Ar čia mes analogiškai pertrauką siūlysime, kaip ir…
Taip, D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi klausimas susijęs su teikiamomis papildomomis pataisomis, manau, lygiai taip pat būtų labai logiška ir dėl šio klausimo paprašyti pertraukos iki ketvirtadienio, kad būtų galima svarstyti visus klausimus. Demokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra toks siūlymas. A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Aš manau, kadangi vienas klausimas – dėl azartinių lošimų reklamos – buvo išbrauktas iš darbotvarkės, tai tikrai būtų logiška klausimus, susijusius su azartinių lošimų klausimų sprendimais, vienu kartu visus apsvarstyti. Paprašykime Vyriausybės išvados. Ji tikrai ras subalansuotą sprendimą ir tas sektorius sulauks šiek tiek apribojimų, nes matome visus sukrečiančius rezonansinius įvykius. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Yra prašymas iki kito posėdžio padaryti pertrauką. Galime bendru sutarimu sutarti? Ačiū, sutarta. Primenu visiems, kad Vyriausybės išvada galima, kai projektas pereina pateikimą. Iki tol, matyt, išvada… na, nebent Vyriausybė savo noru imtų čia svarstyti.
16.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3527 (pateikimas ir svarstymas)
Gerai. Ir tada darbotvarkės 2-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ projektas. J. Razma. Kviečiu jį į tribūną pristatyti šį projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai bendru sutarimu išrinko naują komiteto pirmininkę P. Kuzmickienę. Siūlau šiuo mūsų Seimo nutarimu tai ir patvirtinti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Tvarka. Yra klausimas, Jurgi, nepabėkite. Ploti ankstoka. A. Norkienė turi klausimą.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu klausti. Statuto 46 straipsnio 5 dalis numato, kas negalėtų būti komiteto pirmininku. Ir juo negali būti komisijų pirmininkas ar pavaduotojas. Kiek žinau, gerbiama Paulė šiuo metu vadovauja dviem komisijoms. Kaip jūs manote, ar tai atitinka Statutą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ketvirtadienį, aš manau, tą prieštaravimą mes išspręsime. Bus paskirti ir kiti komisijų pirmininkai. (Balsai salėje)
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Bet šiuo metu jinai negalėtų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo metu būtų tam tikra problema, žiūrint į Statuto turinį. Tai mes, kaip minėjau, po pateikimo tikrai galime pritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Štai atsakėte į visus klausimus. Dabar yra norinčių kalbėti dėl motyvų. A. Matulas kalba už.
A. MATULAS (TS-LKDF). Man labai gaila, kad išeina iš Sveikatos reikalų komiteto tikrai gera, pareiginga parlamento narė. Norisi paklausti, ar dar ilgai Sveikatos reikalų komitetas bus ministrų bei komitetų ir komisijų pirmininkų kalvė? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Prieš norinčių kalbėti… Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Ne? Balsuojame? Balsuojame. Kas pritaria šiam nutarimo projektui po pateikimo?
Balsavo 94: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 12. Pritarta po pateikimo.
A. Norkienė norėtų dėl vedimo tvarkos? Prašom.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, aš vis dėlto siūlau tuomet galbūt frakcijos vardu pertrauką. Tikrai įžvelgiu Statuto pažeidimą, tai nenorėčiau pradėti tyrimo. Gal tegul viskas paraleliai – atleidžiame iš komisijų pirmininkų ir tuomet mes neprieštaraujame, kad gerbiama Paulė būtų Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė.
PIRMININKAS. Tvarka. Gerai, tai, manau, nelaužome iečių. Padarėme pateikimą, po to padarysime priėmimą kitame posėdyje, kai jau bus formalumai sutvarkyti. Galime formaliai, nežinau, paimti pertrauką iki kito posėdžio? Tvarka, ačiū, pertrauka iki kito posėdžio.
Taigi, mes baigiame šios dienos Seimo posėdį. Kviečiu registruotis, jeigu dar norėtumėte. Registracija veikia.
Taigi, užsiregistravo 99 Seimo nariai. Posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.