LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 23
STENOGRAMA
2016 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Registracija.
Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 62 Seimo nariai.
15.03 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4798(3), Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4801(3), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-229(2), Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 1, 3, 10, 12, 13 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 101 ir 102 straipsniais įstatymo Nr. XII-2500 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-230(2) (svarstymas)
Popietinio posėdžio 2-1a, 2-1b, 2-1c ir 2-1d klausimai. Kviečiu kolegą A. Sysą į tribūną. Įstatymų projektai Nr. XIIP-4798, Nr. XIIP-4801, Nr. XIIIP-229 ir Nr. XIIIP-230. Svarstymas. Taikoma skubos tvarka. A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto antrąjį variantą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Taip pat buvo suinteresuotų asmenų, t. y. šeimos klubo Šeimynos akademijos pirmininkės ir pavaduotojos laiškas dėl našlių pensijų indeksavimo. Komitetas nepritarė, nes tam nėra numatyta lėšų ir negalima didinti tik vieną iš valstybės pensijų, reikia kompleksiškai žiūrėti į tai. Aš manau, kad 2017 metais bus galimybė peržiūrėti visus dydžius, kurie aštuonerius metus buvo įšalę kaip Grenlandijos ledynai, ir juos pradėti kaip nors koreguoti. Trečiadienį, rytoj, mes kaip tik komiteto posėdyje esame numatę peržiūrėti visus dydžius, kurie vienokiu ar kitokiu būdu nekito tuos ilgus metus.
Taip pat buvo gautas Seimo nario R. Žemaitaičio siūlymas vidutiniškai padidinti pensiją ne 20 eurų, o 41,7 euro. Aišku, tai pareikalautų didelių sąnaudų. Noriu priminti, kad nors mes atidėjome socialinį modelį, bet viena iš šių nuostatų dėl pensijų indeksavimo jau galioja ir galios nuo sausio 1 dienos. Pagal Indeksavimo įstatymą siūloma didinti 20 eurų, todėl šiam siūlymui nepritarta.
Dar vienas siūlymas. Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą. 260 mln. skirti iš valstybės biudžeto. Tam irgi nepritarėme.
Socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymui pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. O lydimieji? Gerbiamasis kolega, iš karto 2-1b, 2-1c, 2-1d. Atrodo, pataisų nėra. Pašom.
A. SYSAS (LSDPF). Taip pat komitetas svarstė lydimąjį Fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą. Atsiprašau, Socialinių paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Dėl jo jokių pastabų nebuvo, tik techninės iš Teisės departamento. Jam pritarta bendru sutarimu.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Irgi tik Teisės departamento techniniai dalykai. Pritarta.
Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Bendru sutarimu pritarta. Dėl jo pastabų nebuvo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Glaveckas kalbės. Nėra. R. Šarknickas. Yra? Taip pat nėra. Tada svarstome. Algirdai, prašom į tribūną, nes nėra kalbėtojų, kurie užsirašė. Pagal straipsnius.
1 straipsnis. Yra kolegos R. Žemaitaičio. Komitetas nepritarė. Kolega R. Žemaitaitis dėl savo pasiūlymo.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Dėl mano pasiūlymo. Kolegos, tai iš tikrųjų yra gal ne mano pasiūlymas, tai yra valstiečių ir žaliųjų pasiūlymas, tai yra jo pirmininko R. Karbauskio, premjero S. Skvernelio. Eidami į rinkimus, jie savo rinkimų programoje, 4.4.3, rašė: „Tvari ir subalansuota pensijų sistema. (93 puslapis) Padidinti vidutinę senatvės pensiją iki 40 eurų.“ Kadangi nauji kolegos, patekę į Seimą, gal neturi padėjėjų teisininkų, kurie parengtų jų rinkimų programoje nustatytas nuostatas, tai aš tiesiog atėjau jiems į pagalbą ir parengiau. Kadangi pažadas žmonėms duotas, aš manau, ir mes, kolegos, Seime turime pritarti ir turime laikytis savo žodžių, po kuriais pasirašome.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, aš jums pasakysiu. Jeigu mes dabar pradėtume teikti tuos pažadus, kuriuos jūsų partija teikė įvairiuose rinkimuose ir neįvykdė, tai kas dabar būtų? Gal tikrai už kitus kolegas… Ar čia jūsų pataisa?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Čia yra mano siūlymas, remiantis tuo, ką mes kalbėjome, kad vidutinę senatvės pensiją reikia didinti iki 40 eurų.
PIRMININKAS. Gerai. Čia ne apie tai kalbama. Čia kalbama apie tai, kad reikia padidinti Socialinio draudimo fondą. Gal tai yra susiję. A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai gerai žinau valstiečių ir žaliųjų programą, bet skaičiaus 3 mlrd. 996 mln. 710 tūkst. 87 eurai aš tikrai nemačiau. Todėl tai yra mūsų kolegos pasiūlymas, kuriam, jau sakiau, mes nepritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo nario kolegos R. Žemaitaičio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritaria kolegos Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu, kad Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nepritarė šitam pasiūlymui. Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu sėstis į savo vietas ir balsuoti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 19, prieš – 40, susilaikė 32. Nepritarta.
Antras kolegos R. Žemaitaičio pasiūlymas. Gerbiamasis kolega Žemaitaiti, prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra analogiškas, tik išreikštas skaičiais…
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Analogiškas.
A. SYSAS (LSDPF). …todėl siūlau nebalsuoti.
PIRMININKAS. Galime balsuoti? Nereikia balsuoti? Nereikia. Daugiau pasiūlymų, kolegos, nėra. Ar yra norinčių dėl viso po svarstymo? Ačiū kolegai A. Sysui.
Dabar, kolegos, kalbėsime apie projektą Nr. XIIP-4798, arba 2-1a klausimą. Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2017 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4798(3), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 96 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 29. Pritarta po svarstymo.
2-1b klausimas – Socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 29 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2520 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4801(3). Pataisų nėra. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
2-1c klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-229(2). Pataisų taip pat nėra. Nėra norinčių kalbėti. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
2-1d klausimas – Išmokų vaikams įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-230(2). Pataisų taip pat nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.13 val.
2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4803(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4803(2). Svarstymas. Pranešėja – A. Širinskienė. Sveikatos draudimo fondas. Gerbiamoji kolege, kviečiame jus į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). 20 dieną svarstėme Lietuvos Respublikos 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4803(2). Komitetas atkreipė dėmesį į tai, kad gauta nepakankami lėšų ir Konstitucinio Teismo konstatuoti valstybės įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti. Mes suprantame, kad jiems įgyvendinti nėra lėšų ir nauja Vyriausybė turėjo nepakankamai laiko, tačiau kartu diskutuodami atkreipėme dėmesį į tai, kad greičiausiai, bendradarbiaujant su Vyriausybe, ministerijai bus iššūkis iki metų vidurio pasižiūrėti, ar papildomos lėšos negalėtų būti skiriamos.
Teisės departamentas pastabų neturėjo. Buvo gautas Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymas skirti dar 3 mln. eurų pagalbinio apvaisinimo paslaugoms apmokėti, tačiau komitetas šitam pasiūlymui nepritarė, nes esamų metų biudžete jau yra skirti 3 mln. eurų, kurie tenkins esamą ir planuojamą poreikį. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Už balsavo 6 komiteto nariai, 3 buvo prieš ir 2 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną A. Matulą pasisakyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas, kuris didėja apie 130 mln., teikia kažkokią viltį ir galimybę padaryti kažkokį proveržį sveikatos sistemos srityje, kad pagaliau žmonės nustotų emigruoti. Bet, deja, to neįvyks, nes iš tų 130 mln. iš esmės daugiau kaip pusė jau yra išskirstyta dėl to, kad šiais metais prieš rinkimus buvo vidutiniškai maždaug 50 eurų pakelti medikų atlyginimai. Tą sumą norint išlaikyti, atlyginimų pakėlimą kitais metais ištisus metus, iš esmės daugiau kaip pusė lėšų jau yra panaudota, o likusi suma, be abejonės, labai nepagerins tos situacijos, nes, palyginti pagal bendrąjį vidaus produktą, Lietuva lėšų sveikatos apsaugai skyrė du, beveik tris kartus mažiau, negu yra bendras Europos Sąjungos šalių vidurkis. Tikėtis, kad naujai Vyriausybei ir sveikatos apsaugos ministrui pavyks įgyvendinti programos tikslus, vilties iš esmės nėra.
Man atrodo, kad jeigu mes neieškosime kitų galimybių, kitų šaltinių, ir nebūtinai tik iš valstybės biudžeto lėšų, tai sveikatos sistemą po dvejų, trejų metų ištiks katastrofa. Jau šiandien iš esmės tokiose ligoninėse kaip Panevėžio, Šiaulių privaloma tvarka medikai, sesutės, dirbančios kituose padaliniuose, komandiruojamos dirbti, budėti į terapinius, kardiologinius skyrius, nes trūksta personalo. Trūksta personalo. Su tokiu biudžetu mes iš esmės nieko nepasieksime.
Nors esu konservatorius, bet noriu pasakyti, kad reikalingi ryžtingi veiksmai, ne visai populiarūs veiksmai. Nežinau, ar ministras Ž. Padaiga… atsiprašau, A. Veryga imsis šitų ryžtingų veiksmų, bet mes pasiruošę juos palaikyti. O iš esmės reikia padvigubinti sveikatos sistemai skirtą finansavimą. Kaip sakiau, vienas iš šaltinių, tai valstybė turi apsispręsti, kiek ji moka už valstybės draudžiamus asmenis, nes šiandien vidutiniškai už vieną draudžiamą asmenį per metus valstybė skiria 300 eurų. Jūs įsivaizduojate, valstybė draudžia pačias sudėtingiausias, daugiausiai lėšų reikalaujančias žmonių grupes, o skiria per metus 300 eurų, nors vidutiniškai mokantis 9 % nuo pajamų mokesčius žmogus sumoka apie 700 su viršum eurų per metus. Kitas šaltinis galėtų būti privačios lėšos. Išties yra labai daug privatininkų, kurie norėtų investuoti į sveikatos apsaugą. Čia pirminė sveikatos priežiūra, reabilitacija galėtų būti perduota į privačias rankas, papildomas sveikatos draudimas. Darbdavių lėšos. Vėlgi mes turime užtikrinti tinkamas sąlygas darbdaviui investuoti į darbuotojų sveikatą, drausti juos papildomu draudimu. Tokiu būdu mes galime pritraukti papildomų lėšų ir sulaikyti Lietuvos medikus, kad jie dirbtų čia, Lietuvoje. Kaip sakiau, su tokiu biudžetu proveržio mes nepasieksime.
Aš siūlau nepritarti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dar ir dėl kitos priežasties – dėl to, kad tiek Valstybės kontrolė, tiek Konstitucinis Teismas savo nutarime yra pasakęs, kad būtinoji pagalba, kuri būtina gyvybei gelbėti ir išsaugoti, turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Lygiai taip pat valstybės skiriami asignavimai funkcijoms, kurios yra nebūdingos Privalomojo sveikatos draudimo fondui, deleguotoms Vyriausybės, valstybės yra tiesiog neleistinai apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o, kaip sakiau, Konstitucinis Teismas pasakė, kad to daryti negalima. Jeigu mes šiandien balsuosime už tokį biudžetą, akivaizdu, kad mes balsuosime prieš Konstituciją. Aš suprantu, kad Vyriausybė nauja, laiko nėra rimtai apsvarstyti šitą biudžetą, bet, kolegos, bent tendencija būtų į tą pusę, bent jau asignavimų vietoj reikalingų 131 mln. būtų skiriama ne 15 mln., kas yra treji, ketveri metai daroma, bet 20 mln. Na, bent tokia tendencija atsirastų, tada aš sakyčiau, galbūt ir pritariame, nes matau, kad šioje Vyriausybėje atsirado supratimas, kad vis dėlto Konstitucinio Teismo nutarimai turi būti įgyvendinami, Valstybės kontrolės rekomendacijos turi būti įgyvendintos. Deja, tos tendencijos mes šiandien nematome.
PIRMININKAS. Ačiū. Vėl kviečiu kolegę A. Širinskienę į tribūną, nes yra Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pataisa. Gal jūs pati pasakysite. Siūloma 3 mln. papildomai.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Seimo narė prašė skirti papildomai 3 mln. eurų pagalbiniam apvaisinimui kompensuoti. Tačiau komitetas atkreipė dėmesį, kad 3 mln. jau yra skirti ir jie patenka į paslaugoms apmokėti skirtų lėšų eilutę. Šiuo atveju 6 mln. eurų skyrimas paslaugoms apmokėti vienos procedūros faktiškai atitinka tą biudžetą, kuris pernai metais buvo išleistas visų Lietuvos pacientų, visų indikacijų inovatyviems vaistams apmokėti. Tai yra tikrai didelės sumos ir 6 mln. mes negalime skirti. Yra skirti 3 mln.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Už norėtų kalbėti G. Steponavičius. Už V. Čmilytės-Nielsen pataisą, taip? Už pataisą. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Ačiū už argumentaciją, kurią išgirdome iš komiteto pirmininkės. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad pagal pasirašytą pavaduojančio sveikatos ministrą pono E. Gusto įsakymą, taip, lėšos yra suplanuotos, bet tie 3 mln. eurų yra ne tik procedūroms, bet ir medikamentams, ir kitoms išlaidoms. Ten yra trys dalys, gerbiama komiteto pirmininke. Būkime tikslūs. Įvertinant tai, kiek orientaciškai galėtų kainuoti viena procedūra, skaičiuojant, kad bent tūkstančiui porų, norinčių susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu, tai poreikis vien procedūroms yra keli milijonai litų. Mūsų kolegės V. Čmilytės-Nielsen ir frakcijos pozicija yra tokia, kad manome, kad papildomų lėšų reikės, įvertinant, kad tik maža dalis galės tuo pasinaudoti – tūkstantis ar šiek tiek daugiau porų. Tokie mūsų argumentai ir kviečiame palaikyti siūlymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kai kalbėjau apie pagalbinio apvaisinimo apmokėjimą, kalbėjau apie visą ciklą, kaip ir numato įstatymas. Tai yra tiek vaistai, tiek ir pačios priemonės. Ministerija kartu su Ligonių kasa yra paskaičiavusi, kad tie 3 mln. yra pakankama lėšų suma planuojamam skaičiui pacientų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Dabar balsuojame dėl Seimo narės V. Čmilytės-Nielsen pasiūlymo. Kas palaiko šį pasiūlymą, primenu, kad Sveikatos reikalų komitetas nepalaiko, nepritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl V. Čmilytės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 36, prieš – 35, susilaikė 16. Nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Atsiprašau, motyvai dėl viso. Ar yra norinčių kalbėti? Yra norinčių kalbėti prieš. M. Majauskas – prieš. Prašom. Ar yra M. Majauskas? Iš savo vietos galite kalbėti, čia ne diskusija, čia tik už, prieš. M. Majauskas – prieš. (Balsai salėje) Ne, tai gerai, kad žmogus pasiruošęs ateiti į tribūną, nieko baisaus. Prašom, Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jau esu ne kartą atkreipęs dėmesį į psichinės sveikatos problemų sprendimą ir šis biudžetas niekaip nesprendžia ir toliau tęsia tą įsisenėjusią sovietinę hospitalizacijos ir medikamentiniais principais grįstą psichinės sveikatos ligų gydymą. Šiandien išleidžiame daugiau negu dešimt kartų medikamentams nei psichoterapijai ir psichologinėms paslaugoms. Kodėl? Sunku pasakyti. Galbūt tai yra sovietinis palikimas, galbūt yra kokie nors interesai, bet šiandien psichologinių paslaugų apmokėjimas poliklinikose yra pagal prirašytų žmonių skaičių, ne pagal poreikį, tiek, kiek žmonių kreipiasi gauti psichologines paslaugas. Mano supratimu, kol nepakeisime šio principo, tol tiek poliklinikos, tiek ligoninės nebus motyvuotos teikti psichologinę pagalbą, psichoterapiją ir taip mes nepaskatinsime žmonių kreiptis ir žmones gyti. Aš negaliu pritarti tokiam projektui ir kviečiu kolegas taip pat labai rimtai susimąstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Matulas taip pat prieš? Neleidžia Statutas, deja, pone Antanai. Galėsite išreikšti savo nuomonę balsuodami.
Gerbiamieji kolegos, kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-4803 su pataisomis, kurioms mes nepritarėme, 2017 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Atsiprašome gerbiamojo kolegos A. Matulo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 65, prieš – 8, susilaikė 29. Po svarstymo pritarta.
15.27 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-112(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-112. Į tribūną kviečiamas A. Palionis. Svarstymas. Prašom, gerbiamas kolega.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlytoms išvadoms ir pasiūlymams.
PIRMININKAS. Prašau, yra norinčių kalbėti. M. Majauskas pirmasis. Dabar jau galite ateiti į tribūną. Atsisako. E. Gentvilas. Nematau. S. Jakeliūnas norėjo kalbėti. Prašom. Į tribūną, taip. Komiteto pirmininkas – S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamas pirmininke, šita iniciatyva kilo 2013 metais, kai Mokesčių darbo grupė vertino įvairias mokestines lengvatas ir siūlė jas naikinti, siaurinti, mažinti. Kadangi sausio 1 diena čia pat, įvertinę, ką galima padaryti dabar, nusprendėme inicijuoti įstatymo pakeitimo projektą dėl gyvybės draudimo mokestinių lengvatų. Pradžioje buvo kelių Seimo narių įregistruotas siūlymas, kad mes apskritai norėjome sustabdyti naujų sutarčių mokestinių lengvatų gyventojų pajamų mokesčio taikymą, tačiau įvertinę Gyvybės draudimo įmonių asociacijos ir kitų atstovų siūlymus, kad jiems būtų priimtiniau ir sukeltų mažiau persitvarkymo problemų, kad būtų įvestas ribojimas, lubos įmokų, kurios sumokamos į gyvybės draudimo kompanijas, taip pat kad nebūtų diskriminuojamos šitos paslaugos, palyginti su III pensijų pakopa, kas yra alternatyva galimam pensijų kaupimui. Atsižvelgdami į tai, kad taip pat yra naudojamas naudos gavėjo keitimas, kai sudaroma sutartis ir naudos gavėjas yra vienas, po kurio laiko naudos gavėjas pakeičiamas, taip išsaugant galimybę sumokėti mažiau mokesčių, kai išmokama gyvybės draudimo išmoka.
Mes padarėme Biudžeto ir finansų komitete klausymus sukvietę visų tam tikrų institucijų – Finansų ministerijos, Mokesčių inspekcijos, Lietuvos banko, pramonės atstovus ir surinkę visą reikiamą informaciją pasiūlėme modifikuotą alternatyvą, kad būtų įvestos gyvybės draudimui ir III pensijų pakopai įmokų lubos, nuo kurių gyventojas galėtų susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį per metus ne daugiau kaip 150 eurų, o tos įmokų lubos būtų 1 tūkst. eurų per metus. Atitinkamai, kad mokesčių lengvata negalėtų naudotis tie, kurie sutarties galiojimo metu sugalvoja pakeisti naudos gavėją, išskyrus objektyviais atvejais, tai yra naudos gavėjo mirties arba ištuokos atveju.
Šitam siūlymui iš esmės pritarė ir Vyriausybė, nors savo nutarimu ji buvo pateikusi šiek tiek kitokį variantą, tačiau finansų ministras taip pat dalyvavo komiteto posėdyje ir iš esmės pritarė šitam siūlymui. Pačios pramonės atstovų siūlymas dėl gyvybės draudimo įmonių buvo, kad įmokų lubos būtų 5 tūkst. eurų, tačiau tai yra visiškai nepriimtina. Galų gale bendru sutarimu šitas Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas buvo surastas, todėl siūlau visiems taip pat atsižvelgti į tai, kad biudžetas gaus apčiuopiamą naudą – keliolika milijonų eurų. Tiesa, ne 2017 metais, bet 2018 metais, nes 2017 metai bus tas deklaruojamas laikotarpis, už kurį žmonės jau galės naudotis ta sumažinta lengvata. Mokesčių mokėtojų pinigai bus taupomi ir socialinis teisingumas bus išsaugotas didesnis negu dabar yra.
Taigi kviečiu balsuoti už šitą patobulintą ir kompromisinį siūlymą, kad mes ne tik leistume pinigus, bet sugebėtume juos ir taupyti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Vėl kviečiu A. Palionį, yra pataisų. Gal galite pakomentuoti? Dėl 1 straipsnio yra Vyriausybės trys pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė iš dalies. Taip? Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pakomentuosiu, kur komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymams. Vyriausybė siūlė nuo sausio 1 dienos panaikinti lengvatą, kur tėvai galėdavo investicinį daryti ir sukaupti pinigus savo vaikų mokslams, kad jie galėtų sulaukę 18 metų (iki 26 metų) išsiimti tą sukauptą sumą. Komitetas nepritarė. Palikome šitą lengvatą, kad tėvai ir toliau galėtų kaupti pinigus vaikams.
Taip pat Vyriausybė naudojimosi lengvata siūlė 2 tūkst. eurų lubas… Komitetas, atsižvelgdamas, kad iki 500 eurų naudojasi 53 % visų klientų investicinio draudimo, nuo 500 iki 1 tūkst. eurų naudojasi 32 % klientų, tai yra 85 % visų investicinio draudimo naudotojų, o jeigu dar ateity žiūrėtume ir į II pakopos pensijas, tai apimtų 92 % vartotojų. Tai pasiūlė lubas sumažinti iki 1 tūkst. eurų, kad ta lengvata labiausiai pasiektų tuos, kurie yra socialiai mažiau stiprūs.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pataisoms komitetas pritarė iš dalies. Gal galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Visoms trims pataisoms? (Balsai salėje) Taip, balsuosime. Prašau? Dėl kiekvienos norite balsuoti? Ne, dėl visų trijų. Gerai. Kolegos, dar kartą kartoju, ar galime visoms trims pataisoms pritarti bendru sutarimu pagal komiteto redakciją? Galime. Tvarka.
Dėl motyvų po svarstymo ar yra norinčių kalbėti? Yra. N. Puteikis – už. Kviečiu kolegą N. Puteikį. Ar yra? Nėra. Prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui pirmininkui. Aš gal tiktai dar ir dar kartą noriu kalbėti apie valstiečių finansų politiką, kuri tokia, na, užsimota dalgiu ir einama prieš miestiečius. Tai yra žmonės, kurie buvo nusprendę taupyti, ir ši lengvata buvo būtent skirta tiems žmonėms, kurie sukaupia, taupo, neišleidžia pinigų šiandien, išlaiko 10 metų, kaupia pensijai. Ką matome šiandien? Norima uždrausti, atimti iš žmonių galimybę tai daryti.
Dar blogiau, jog anksčiau buvo kalbama apie taikymą tiktai naujoms sutartims, o šiandien jau kalbama apie taikymą galiojančioms sutartims. Taigi ir teisėtų lūkesčių klausimas, nes pagal projekto pasiūlymą tai lies daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, kurie pasinaudojo šia galimybe. Todėl aš kviečiu nepritarti ir labai rimtai susimąstyti dėl tokio skuboto įstatymo priėmimo.
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis – už.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu gerbiamam M. Majauskui paaiškinti tos schemos esmę, kuria yra piktnaudžiaujama ir kurią gerbiamas S. Jakeliūnas nori ištaisyti. Jeigu jūs būtumėte standartinis Seimo narys, būtumėte sudaręs investicinę gyvybės draudimo sutartį, tokią, apie kurią jums pasakojo gerbiamas S. Jakeliūnas, ir įsivaizduokite, kad jums sueina pensinis amžius, sakysim, balandžio viduryje. Jūs dabar paimate, įnešate 40 tūkst. eurų papildomą įnašą į tą investicinį gyvybės draudimą pagal investicinę sutartį ir jums gegužės pabaigoje – birželio pradžioje valstybė išmoka visą jūsų sukauptą investicinį draudimą, įskaitant ir šituos 40 tūkst. eurų, kuriuos jūs papildomai įnešate iki gruodžio 31 dienos. Ir dar papildomai jūs gaunate gyventojų pajamų mokesčio nuo šitos sumos sugrąžinimą. Jums valstybė sumoka dar 15 tūkst. eurų ir jūs daugiau jokių mokesčių nemokate.
Čia ir yra gerbiamo S. Jakeliūno atskleista schema, kuria naudojasi išimtinai tik turtingi elito atstovai, nariai. Jo pataisos esmė yra uždaryti šitas spragas elitui naudotis tokiu, sakyčiau, indėlio su 15 % per pusę metų palūkanų gavimo mechanizmu. Jis būtent šitą spragą nori užtaisyti. Jis nenori sutrukdyti jokių lengvatų, kurios skatintų žmones neišleisti pinigų dabar, o išleisti juos senatvėje. Jis nori užtaisyti spragas. Čia yra jo pasiūlymo esmė. Iš tikrųjų pakankamai sudėtinga pristatyti.
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Vienu žodžiu, jeigu jūs manimi netikite ir netyčia dabar S. Jakeliūnas pralaimėtų, kas būtų labai blogai, aš tą schemą ir realizuosiu tam, kad jums parodyčiau, kad ta schema yra baisiai ydinga ir amorali. Aš raginu… Tą sumą, aišku, aš pervesčiau labdarai, bet aš raginu paremti gerbiamą S. Jakeliūną.
PIRMININKAS. Kolega, laikas! Ačiū. O kas yra nestandartinis Seimo narys tuo atveju? Gerai.
Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto pritarimo po svarstymo. Kas pritaria su Vyriausybės ir komiteto pataisomis, kurioms komitetas iš dalies pritarė, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-112.
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 70, prieš – 10, susilaikė 21. Po svarstymo pritarta.
Kiek žinau, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarką. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. (Balsas salėje: „Ne, negalime.“) Negalime?
Balsuojame. Kas pritaria siūlomai ypatingos skubos tvarkai dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-112, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsuojame dėl ypatingos skubos tvarkos. Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 69, prieš – 17, susilaikė 19. Ypatingai skubai pritarta.
Pastraipsniui. (Balsai salėje) Ką norėtumėte? Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio, nes norime įregistruoti pataisas.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Konservatorių frakcijos vardu prašoma pertrauka. Kas pritaria pertraukai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Prašymas teisėtas. (Šurmulys salėje)
Gerbiami kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 42, prieš – 52, susilaikė 9. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.41 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2145 1, 2, 3, 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4486(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4486. Kviečiu A. Palionį. Svarstymas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4486 ir komiteto siūlymas pritarti patobulintam įstatymo projektui atsižvelgiant į komiteto siūlymus, Teisės departamento pastabas ir komiteto išvadas.
Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, yra daug užsirašiusių norinčių kalbėti. Ar visiems leidžiame, ar apribojame laiką? (Balsai salėje) Visiems? (Balsai salėje) Siūlo neriboti. Gerai.
Pirmasis kalba A. Matulas. Prašau. Atsiprašau, gerbiamas Antanai. Dar papildomi komitetai.
Ekonomikos komitetas – E. Gentvilas. Prašau, kolega. Paskui A. Širinskienė nuo Sveikatos reikalų komiteto. Prašau. Po E. Gentvilo. Prašau, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Pakeitėte laiką, dusdamas spėjau atlėkti, bet spėjau.
Ekonomikos komitete buvo paskirti du nuomonės reiškėjai: B. Matelis ir aš. Komitetas atsižvelgė į mano poziciją, už ją pasisakiau aš vienas, susilaikė 4 ir už buvo 3, t. y. prieš mano nuomonę. Taigi komitete įstatymo projektą palaikė tik trys, o prieš arba susilaikę buvo 5 Seimo nariai. Mano pagrindinis argumentas ir komiteto dabar jau tapo pagrindinis argumentas, kad trūksta teisėkūros principų nuoseklumo, kadangi Seimas praėjusių metų gruodžio 8 dieną priėmė ir šių metų balandžio 1 dieną įsigaliojo ilgalaikė strategija, kaip bus didinami alkoholio akcizai nuo šių metų balandžio 1 dienos iki 2018 m. balandžio 1 d. Todėl šitaip eigoje daryti pakeitimus yra netikslinga.
Antras dalykas, tokiu būdu nukenčia verslas, kadangi suplanuoja savo investicinę veiklą, bet kurią kitą veiklą ir nebegali racionaliai dirbti. O kiti argumentai yra šešėlinės ekonomikos galimas augimas, taip pat legalaus alkoholio įvežimo didėjimas. Na, ir, žinoma, kiti argumentai, kad nėra kaštų naudos analizės, ir panašūs dalykai taip pat galėtų būti vartojami. Taigi komitetas nepritarė pateikto įstatymo projektui dėl akcizų alkoholiui.
PIRMININKAS. Ačiū. Ekonomikos komitetas nepritarė. Sveikatos reikalų komitetas, pirmininkė A. Širinskienė. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas gruodžio 15 dieną svarstė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Sveikatos reikalų komitetas pritarė. Taip, dabar norintys pasisakyti, jų yra aštuoni. A. Matulas pirmasis. Kviečiame į tribūną, kolega. 5 minutės. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, prisipažįstu, kad prieš pusę metų nė geriausiame sapne nebūčiau susapnavęs, kad siūlymas didinti alkoholio akcizą ne dešimtim kartų, bet šimtais kartų yra priimamas visai tolerantiškai, bent jau vaikštant po Seimo koridorius alkoholio lobistų beveik nėra ir sunku suvokti, kas čia vyksta. Anksčiau pasiūlai padidinti 10 % alkoholio akcizą, gaudo visus po vieną. Dabar štai nieko nėra nei balkone, nei koridoriuose ir mes galime gana laisvai, blaiviai mąstyti, ką reikia daryti ir kaip sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.
Išties niekada negalvojau, kad reikės šnekėti iš esmės prieš šitą siūlymą didinti alkoholio akcizą tokiu būdu, kaip dabar yra pasiūlyta. Iš esmės yra siūloma per ketverius metus padidinti alaus ir vyno akcizą 441 %, stiprių alkoholinių gėrimų – 35 %. Rezultatas – po ketverių metų blogos kokybės alkoholinis gėrimas, stiprus alkoholis, kuris dabar kainuoja 4 eurus su centais, kainuos 6 eurus, o gero alaus butelis kainuos 2 Lt, nes pabrangs dvigubai, daugiau kaip litas. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, eurais. Aš vis dar svajoju apie litus, nes gyvenimas buvo geresnis. Dabar klausiu savo sūnaus, sakau: jūs važiuojate kartais iš kokio nors vakarėlio, ką jūs perkate? Taip, sako, važiuojam. Mūsų štai 15 prieš dvi savaites važiavo, sako, mes nusipirkome 2 dėžes alaus 15 vaikinų. Ragavo per vakarą ar per du. Sakau, o ką jūs dabar pirksite, kai bus toks santykis? Sako, na, aišku, geriau pirksime penkis ar šešis butelius degtinės.
Štai, kolegos, mano manymu, tokiu santykiu didinti alkoholio akcizą yra ne tiktai netikslinga, rizikinga, bet ir sveikatai kenksminga, nes Lietuvoje prieš keletą metų stiprių alkoholinių gėrimų buvo suvartojama apie 70 %, silpnų – apie 30 %. Vakarų valstybėse santykis yra atvirkščias. Šiandien Lietuvos stiprių alkoholinių gėrimų suvartojama apie 50 %. Jeigu mes priimsime tokį drastišką sprendimą, be abejonės, ta tendencija vėl bus tokia, kad žmonės pradės vartoti daugiau stiprių alkoholinių gėrimų, o tai labai bus rizikinga ir kenksminga žmonių sveikatai.
Tai čia yra mūsų kelių Seimo narių siūlymas bent jau dvigubai mažinti alaus ir vyno akcizo didinimą, t. y. sumažinti beveik iki 200 %, o stiprių alkoholinių gėrimų akcizą didinti per ketverius metus ne 35 %, bent 70 %, t. y. dvigubai. Manau, kad šitame etape pakaks, mes išties ženkliai padidinsime alkoholio kainą. Bet dar kartą primenu, kad kontrabandos rizika, jeigu mes tiek padidinsime akcizą, išlieka, todėl Vyriausybė, kuriai dabar vadovauja buvęs generalinis komisaras ir vidaus reikalų ministras, manau, imsis priemonių ir duos atskirą pavedimą Vidaus reikalų ministerijai ir policijai, kad vis dėlto po to, kai įsigalios akcizo didinimas, policija atkreiptų ypatingą dėmesį į galimai padidėsiančią nelegalią gamybą ir prekybą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš gal ne tiek apie pačius akcizus, bet apie tą patį, apie ką aš čia esu kalbėjęs, apie sprendimų priėmimą šiame Seime, kuris manęs nenustoja stebinti. Kad su alkoholizmu reikia kovoti, visi tą žinome. Kad viena iš priemonių kovojant su alkoholizmu, ką rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, yra ir akcizo didinimas, tą irgi visi žinome. Kaip A. Matulas sakė, iš tikrųjų gerai, kad šiame Seime, atrodo, tai jau yra daug plačiau suprantama nei praeitame Seime, kai mes vos ne vieni bandėme kažką pakeisti.
Bet klausimas yra vienas. Ar iš tikrųjų gerai suprantama, kaip šitą instrumentą reikia panaudoti? Prieš savaitę, kai buvo pateiktas įstatymo projektas, čia kolega P. Urbšys stovėjo. R. Baškienės pasirašytas dar praeitame Seime įregistruotas įstatymo projektas mažų mažiausiai atrodė visiškai keistas, nes alui padidinti akcizą 400 %, o degtinei – 30 % per ketverius metus atrodė kaip labai didelis noras pasitarnauti degtinės gamintojams. Mes tą sakėme labai atvirai.
Iš tikrųjų toks neproporcingas didinimas ženkliai didinant tik alui, o degtinę paliekant praktiškai neliestą, mažų mažiausiai atrodo keistai, įtartinai ir iš tikrųjų keistų, labai ryškiai keistų tam tikrą alkoholio vartojimo kultūrą Lietuvoje. Mūsų tų argumentų praeitą savaitę niekas negirdėjo, kad ir kiek mes kalbėjome. Aš žiūriu į gerbiamąjį Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką S. Jakeliūną. Tuos pačius argumentus mes bandėme pasakyti komitete, bandėme pristatyti M. Majausko, I. Šimonytės ir kitų kolegų įregistruotas pataisas, bet net neturėjome galimybės tą padaryti, nes buvo nubalsuota už P. Urbšio pristatytą įstatymo projektą su viena modifikacija, kad tai veiks tik vienerius metus. Kitaip sakant, 2017 metais alaus akcizas turėtų didėti 112 %, o degtinė 5 %.
Aš, neapsikentęs tokio disbalanso, pasiūliau kreiptis į atitinkamas tarnybas ir ištirti įstatymo projektą antikorupciniu požiūriu, nes, mano įsitikinimu, taip tarnauti degtinės gamintojams, atvirai tarnauti, yra visiškai blogai.
Jau buvau pasiruošęs visą kalbą ir jau buvau nusiteikęs viską pasakyti tiesiai šviesiai, nes tokia yra valdančiųjų pozicija, jinai jau ne vieną kartą buvo apginta ir komitete, ir kitur, o dabar žiūriu nustebęs į įstatymo projekto pataisą, kurią įregistruoja tokie Seimo nariai kaip A. Veryga, T. Langaitis, B. Matelis, G. Landsbergis, R. Žemaitaitis, S. Jakeliūnas, R. Tamašunienė, R. Karbauskis, S. Skvernelis, A. Matulas, M. Puidokas, G. Vasiliauskas, R. Miliūtė, A. Papirtienė. Ir įstatymo pataisa siūlo kitais metais padidinti degtinės akcizą ne 5 %, o 20 %.
Aš tikrai sveikinu ir, jeigu dar galėčiau, irgi pasirašyčiau po šiuo projektu, nes tai jau grąžina tą balansą, kurio nebuvo pradiniame projekte, t. y. alus, alaus akcizas didėtų 100 %, degtinės akcizas didėtų 20 %. Ta pataisa, aišku, yra įregistruota per vėlai. Šiandien jos negalima svarstyti, bet tai jau yra geras žingsnis į priekį.
Bet tada aš keliu paprastą klausimą, gerbiamieji kolegos valdantieji, ką jūs pristatinėjote praeitą savaitę? Ką jūs stūmėte buldozeriu praeitą savaitę? Ir kada jūs pagaliau pradėsite elgtis šiek tiek remdamiesi sveiku protu ir prieš pateikdami kokį nors pasiūlymą tris kartus įkvėpsite giliai oro, suskaičiuosite iki dešimt ir tik tada pradėsite jį pateikinėti? Linkiu sėkmės ir išmokti skaičiuoti iki dešimt.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų galbūt pakartosiu, bet atkreipsiu dėmesį į vieną labai tendencingą finansų politiką, kuri čia aiškėja. Ką matėme su pridėtinės vertės mokesčio lengvata, prieš ką nukreiptą? Prieš miestiečius. Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą dėl gyvybės draudimo kas taupo? Prieš miestiečius. Šiandien vėl kalbame apie akcizą, kam yra labiausiai siūloma didinti akcizą? Alui – 400 %, degtinei – 35 %. 400 % ir 35 %! Kas vartoja silpnuosius gėrimus? Miestiečiai. Kas vartoja spiritinius gėrimus? Matome didesnę tendenciją rajonuose. Aš dar kartą labai kviečiu gerbiamuosius kolegas Valstiečių ir žaliųjų partiją pamilti miestiečius ir iš naujo apsvarstyti jūsų finansų politiką taip, kad jinai neskriaustų ir miesto gyventojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Skardžius. Kolega A. Skardžius. Prašome į tribūną.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų Ekonomikos komitete virė rimta diskusija būtent apie tikslą. Kokio gi tikslo siekia pataisų iniciatoriai? Kiek aš supratau, pirminis, išeitinis tikslas tai buvo sumažinti girtavimą, alkoholizmą ir taip toliau. Bet kuo toliau, tuo labiau nuo šito tikslo iniciatoriai traukiasi. Kodėl? Pasirodo, tikslas yra biudžeto pajamų didinimas. Tai kuo šis įstatymas skiriasi nuo naktinės gerbiamojo A. Kubilius mokesčių reformos?
Seime visą laiką buvo tokia praktika, bent jau siekiama, ypač Biudžeto ir finansų komitete, bent jau pastaruosius 20 metų, kad prieš keičiant mokesčius būtų atlikta rimta analizė, pasitelkti specialistai, kad būtų modeliuojama, prognozuojama. Galų gale mes turime atvirą sieną su Latvija, su Lenkija. Turime lietuvišką pramonę. Galų gale vieno laipsnio alaus gamybos kaštai, jeigu imtume vieną alkoholio laipsnį kaip pagrindą, yra visai kitokie negu 1 laipsnio degtinės. Dabar, vienodai užkraudami akcizą, ar mes galų gale pasieksime tikslą, nes iš esmės aiškaus, išgryninto tikslo neturime? Turbūt keičiant kiekvieną įstatymą tai yra baisiausia.
Galima turbūt mokesčius susirinkti kitaip, galbūt apmokestinant alkoholio licencijas. Kodėl niekas nesiima šito dalyko? Kokios būtų milžiniškos pajamos į biudžetą, jeigu prekybos alkoholiu licencijos būtų išduodamos aukciono būdu. Kiek atsirastų norinčių, ar mes nesurinktume daugiau į biudžetą? Tikrai surinktume, bet kodėl nenorima svarstyti?
Galų gale kalbant apie siekiamą rezultatą, tą antrąjį, ne sveikatą, o pajamas į biudžetą, ar nebus priešingo rezultato, nes ištrauksime šešėlinius verslininkus, naminukės gamintojus, kontrabandininkus, kiek reikės pastangų ir kiek reikės įdėti lėšų apsinuodijusių žmonių sveikatai? Ką tik girdėjote Rusijos atvejį, kai 50 žmonių nuo vartoto nekokybiško spirito iškeliavo anapilin, kiek yra apsinuodijusių.
Gerbiamieji kolegos, nestumkime į pagundą kontrabandininkų ir galų gale išgryninkime savo tikslą. Kai žinosime tikslą, paskaičiuokime ramiai, šaltai, ar mes tikrai pasieksime biudžeto didėjimą? Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega T. Langaitis kviečiamas į tribūną. Prašom.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų džiaugiuosi kolegos iš Ekonomikos komiteto nupasakota istorija ir mūsų diskusija, kurią turėjome Ekonomikos komitete. Būtent ten ir kilo ta vaisinga diskusija apie šių alkoholio akcizo didinimo pataisų tikslą. Mano supratimu, mes pirmiausia kovojame su alkoholizmu Lietuvoje, todėl turime pažvelgti į alkoholio kainas ir prieinamumą akimis tų visuomenės grupių, kurių interesus mes giname, kur matome, kad yra didžiausios alkoholizmo problemos. Būtent žvelgdami iš šios perspektyvos mes pamatysime, kad pirminė idėja sulyginti akcizą už vieną mililitrą gryno etilo alkoholio buvo prasta idėja. Išties mes turime stengtis suvienodinti kainą lentynoje už vieną mililitrą etilo alkoholio, tai yra už vieną alkoholio procentą, visų skirtingų gėrimų, skirtingų alkoholio gėrimų rūšių. Šito siekdami ir skaičiuodami, kaip mes galime nueiti iki šio tikslo, taip pat turime atlikti ekonominį modeliavimą, suskaičiuoti, kokį efektą tai turės Lietuvos ekonomikai, t. y. skirtingiems sektoriams: alaus industrijai, vyno gamybos industrijai, šampano, degtinės ir t. t., kokį efektą tai turės darbo vietoms Lietuvoje ir ekonominiam produktui.
Trečia. Kokį efektą skirtingi pokyčiai, skirtingi scenarijai turėtų valstybės biudžeto pajamoms. Mes šiandien matome tik vieną scenarijų. Dėkoju valstiečiams už supratimą. Išties į kokią neracionalią situaciją dėl pirminio pasiūlymo mes patekome. Dabar grįžimas prie to, kad kalbame tik apie vienerius metus, pasiimame laiko paskaičiuoti ir pamodeliuoti kitus metus pagal tai, kaip iš tikrųjų bus realiai, koks bus efektas ekonomikai, biudžeto pajamoms ir alkoholio vartojimui. Taip pat aiškiai įvardinome tikslą, link ko einame, akcizus didiname skirtingiems alkoholio gėrimams, skirtingoms alkoholio rūšims taip, kad suvienodintume kainą už alkoholio procentą lentynose skirtingų alkoholio produktų.
Taip mes išties pradedame spręsti realias problemas, nesukurdami naujų problemų. Nes jeigu neatsižvelgsime į ekonominį efektą, neatsižvelgsime, kaip tai veiks valstybės biudžeto pajamas per ateinančius ketverius metus, kaip buvo pirminiame pasiūlyme, tada galėsime sukurti naujų didesnių problemų, spręsdami pačią pirmą problemą.
Na ir išties turime paruošę pataisą priėmimo stadijai, kuri, mano galva, atitinka ėjimą prie šito tikslo, pirmus metus ėjimo link šito tikslo. Manau, kad gebėsime išdėlioti ir kitus metus lygiai taip pat racionaliai, bendrai sutelkę galvas ir skaičiuodami. Dėkui jums. Sėkmės.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Nors valstiečiai ir žalieji ir nekalbėjo šioje diskusijoje, vis tiek žiūriu su viltimi, kad girdite, ką kalba kita pusė. O aš asmeniškai su didele viltimi žiūriu į M. Majauską, kuris suklasifikavo – miestiečiai, kaimiečiai. Norėčiau, kad jūs ir mane suklasifikuotumėte. Mano deklaruota gyvenamoji vieta – vienkiemis kaime, kur likusi viena troba. Gyvenu santykinai didmiestyje Klaipėdoje, bet gatvė, kurioje gyvenu, vadinasi Mažojo Kaimelio gatvė. Tai nežinau, kam aš atstovauju jūsų klasifikacijoje, čia jau jūs pagalvokite.
PIRMININKAS. Jūreivis.
E. GENTVILAS (LSF). Dabar grįžtu prie temos, sutikdamas su daugybe argumentų, kurie buvo išsakyti, tik dar kartą pabrėždamas – mes turime numatyti ilgalaikes strategijas ir ilgalaikius tikslus. Viso to nėra. Kokios ilgalaikės strategijos arba paskatos verslui, arba bet kokios sąlygos verslui, nors ir koks jis būtų, gali būti kuriamos, jeigu taip daroma, tokie perversmai akcizų politikos. Aš labai noriu pabrėžti ir pasakyti liaudiškai: pateiktas Akcizų įstatymo projektas skatins šnapso gėrimą. Nežinau, A. Veryga yra psichiatrijos specialistas ir turbūt pripažins, kad žmogaus agresija nuo stiprių spirituotų alkoholinių gėrimų neabejotinai turėtų būti didesnė, mano supratimu, negu nuo kokio vyno. Specialistas R. Karbauskis purto galvą, turbūt gerai išmano. Man atrodo, kad nuo degtinės ir nuo spirituotų gėrimų didesnė agresija. Skatinimas arba santykinis degtinės atpiginimas iš tiesų, man atrodo, gali būti pagalba degtinės gamintojams. Jau kas kas, bet liberalai po visų istorijų kam nors gali būti įkalti į galvą kaip stipriųjų gėrimų gamintojų lobistai ir rėmėjai. Bet iš tiesų įžvelgiame štai kitoje pusėje.
Mes negalime pasisakyti už tokias silpnųjų alkoholinių gėrimų ir stipriųjų gėrimų apmokestinimo akcizais disproporcijas. Iš tiesų galbūt tos pataisos, kurias A. Kubilius ir kiti minėjo, yra racionalesnės. Žiūrėsime, kaip joms pritarti ar nepritarti, kai svarstysime.
Dar vienas dalykas, kurį vėl pakartoju. Visa kolegų rinkimų kampanija ėjo kaštų ir naudos analize. Kur visa šita kaštų ir naudos analizė yra šiandien? Koks poveikis šalies ekonomikai bendrąja prasme, biudžetui? Ar mes nesame tikri, ar esate tikri, kad nebus vežama legaliai iš Latvijos ir Lenkijos, nelegaliai iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities? Čia kai kurie dar pakalbėjo – lenkai paseks mūsų pavyzdžiu, irgi didins akcizus. Nebūkime naivūs. O poveikis darbo vietoms? Smulkiajam verslui alkoholio gamybos srityje? Tai ką, monopolistai išsilaikys, smulkieji bankrutuos.
Man atrodo, šiandien Biržų ar Šiaurės Lietuvos krašto puošmena yra smulkieji aludariai, įvairesnis, man net ir skanesnis tas alus, negu mano miesto „Švyturio“ gamintojų kai kurios markės alus. Tai galvokime ir apie tai.
Komitete nuskambėjo ir tokia frazė: „Pijokai skaičiuoja geriau negu Seimo nariai.“ Seimo nariai apskritai neskaičiuoja, teikdami tokius projektus. O pijokas, atsistojęs prie parduotuvės, oi, kaip jis apskaičiuoja, kiek laipsnių ir kiek kainuoja. Aš labai linkiu mūsų Seimui nedaryti šito žingsnio, įsivaizduoti, kad didinant mokesčius bus surenkama daugiau pajamų.
Dar kartą pasakysiu G. Kirkilui palankią pastabą. O, ieškau, kur G. Kirkilas. Štai kai G. Kirkilo Vyriausybė mažino gyventojų pajamų mokestį, buvo sakoma – taigi biudžetas neteks pajamų. Ponas G. Kirkilas galėtų patikslinti, bet, atrodo, tris mėnesius buvo pajamų sumažėjimas į biudžetą, po trijų mėnesių išsilygino, o paskui padidėjo. Mes, mažindami mokesčius, mažiname šešėlinę ekonomiką. Didindami mokesčius, mes didinsime šešėlinę ekonomiką. Šiandien stipriųjų gėrimų šešėlinė rinka sudaro 22 %, kai buvo subalansuoti akcizai, bet prisiminkime, kai jie buvo disbalansuoti, 40 % stipriųjų gėrimų rinkos sudarė šešėlinė, t. y. nelegali, nusikalstamu verslu paremta, rinka. Negrįžkime prie tų dalykų, į tą praeitį. Eikime į priekį, tikrai ieškodami kompromiso, kas ir yra pasiūlyta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, ir už gerą žodį. Kuo labiau tolsti nuo buvusių pareigų, tuo tave geriau prisimena. Įdomus dėsningumas. P. Urbšys dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau padaryti šio įstatymo projekto svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kolegos, prašymas teisėtas. Galime bendru sutarimu? Balsuojame. Kas pritaria P. Urbšio, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymui padaryti pertrauką, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, prašyčiau netriukšmauti.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 111 Seimo narių: už – 92, prieš – 12, susilaikė 7. Pertrauka iki kito posėdžio.
Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal ir gerai, kad yra padaryta pertrauka, bet aš tokiu atveju siūlyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas paskutinę pataisą inkorporuotų į (…), kitaip neaišku, ką mes per svarstymą svarstysime.
PIRMININKAS. Ką jūs siūlote, kad Biudžeto ir finansų komitetas?..
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kadangi įregistruota pataisa, bet jos nebūtų buvę galima svarstyti Seimo posėdyje šiandien, tai ją reikia įtraukti, apsvarstyti komitete…
PIRMININKAS. Tą, kurią pasiūlė keliolika Seimo narių?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. S. Jakeliūnas, komiteto pirmininkas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas jau įtraukė į darbotvarkę ir rytoj 10 valandą kviečiame A. Kubilių į posėdį.
16.09 val.
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-3606GR (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, darbotvarkės 2-5 klausimas – Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIIP-3606. Pranešėja – Prezidento vyriausioji patarėja (kaip jūs greitai darote karjerą) R. Svetikaitė. Prašom. Pateikimas.
R. SVETIKAITĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite jums pristatyti Respublikos Prezidento 2016 m. gruodžio 19 d. dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“.
Sprendimą vetuoti šias Seimo priimtas pataisas Prezidentė priėmė išklausiusi teisininkų, žiniasklaidos, savivaldos institucijų atstovų ir žurnalistų nuomones. Ekspertai sutarė, kad šios pataisos yra perteklinės, nes ir šiandien galiojantys įstatymai visiems asmenims, taip pat ir politikams, ir kitiems viešiesiems asmenims, užtikrina visas teisines galimybes gintis nuo patyčių, melo, įžeidimo ir šmeižto. Neetiška, nesąžininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint, reiškiama nuomonė gali būti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumą, ir tokia yra Lietuvos teismų praktika. Lietuvos teisėje yra įtvirtinta civilinė garbės ir orumo gynimo tvarka, taip pat administracinė atsakomybė už valstybės politiko, pareigūno, tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, o už šmeižimą yra numatyta ir baudžiamoji atsakomybė.
Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai ir numato piliečiams teisę nevaržomai kritikuoti valdžios institucijas ar pareigūnus ir už tai nebūti persekiojamiems. Visuomenės informavimas yra viešasis interesas, todėl priimti pakeitimai yra neproporcingi ir atveria kelią ne geresnei žmogaus teisių, žmogaus garbės ir orumo apsaugai, bet platesniam ne tik žurnalistų, bet ir visų žmonių teisiniam persekiojimui už kritišką ir bet kokia forma pareikštą nuomonę.
Kritikos ribos viešų asmenų atžvilgiu yra platesnės negu privačių asmenų atžvilgiu. Tai pripažįstama tiek nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, būtent tuo yra pagrįsta galiojančio Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta civilinės atsakomybės taikymo išimtis, kuri priimtomis pataisomis ir yra panaikinama, tokiu būdu sutapatinant privačių ir viešųjų asmenų kritikos ribas. Toks reguliavimas gali turėti stiprų atgrasantį poveikį žiniasklaidai atlikti savo tiesioginę pareigą, t. y. informuoti visuomenę jai svarbiais klausimais, taip pat ir visų piliečių konstitucinės teisės kritikuoti valstybės valdžios institucijas ir pareigūnus įgyvendinimui, nes sukuria prielaidas teismine tvarka persekioti visus, kurie išsako kritiką politikų ir kitų viešų asmenų atžvilgiu, reikalaujant atlyginti net ir sąžiningu veikimu padarytą žalą.
Taigi šiais pakeitimais iš esmės yra sudaromos sąlygos savicenzūrai. Suvaržomos žurnalistų galimybės informuoti visuomenę, ypač apie politinės korupcijos atvejus. Žurnalistams už kritiką ir nuomonės reiškimą grėstų didžiuliai ieškiniai teismuose, o mažesnes žiniasklaidos priemones tai gali atvesti ir prie veiklos sustabdymo.
Šie pakeitimai kenkia ir valstybės tarptautiniam įvaizdžiui, neatitinka Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, tai yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, prasilenkia tiek su Lietuvos teismų, tiek su Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintais žiniasklaidos laisvės principais.
Užtikrinti žiniasklaidos apsaugą, stiprinti žodžio laisvę ir užkirsti kelią cenzūrai ragina visos tarptautinės organizacijos, Jungtinės Tautos, Europos Taryba, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Gerbiamieji Seimo nariai, ekspertai išsakė rimtą kritiką dėl šių pataisų, todėl Prezidentė kviečia palaikyti veto ir balsuoti už tai, kad šios pataisos būtų laikomos nepriimtomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūsų nori paklausti daug Seimo narių. P. Gražulis – pirmasis. Nematau. Tuomet A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti. Žinoma, akcentuojate dabartinius viešuosius asmenis, tačiau ten tų pakeitimų pabaigoje buvo kalbama ir apie mirusių asmenų garbę ir orumą. Iš esmės, aš sakyčiau, tai liečia daugiau istorikus, kurie rašo apie tai. Ar jūsų pakeitimai taikomi ir tai Civilinio kodekso daliai?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tiesų noriu pabrėžti, kad nuostata dėl mirusių asmenų teisių gynimo buvo ir galiojančiame Civiliniame kodekse. Veto jos niekaip nepaliečia, ji buvo, ši nuostata galiojo. Tokia teisė ginti garbę ir orumą buvo, jeigu buvo įžeista mirusio asmens garbė ir orumas.
PIRMININKAS. Ačiū. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų Teisės departamentas taip pat pareiškė tam tikrą savo išvadą. Galbūt skaitėte? Jis konstatuoja tai, kad pagal Konstituciją skirstymo neturėtų būti. Asmuo yra asmuo. Tai mes dabar skirstome, kai asmuo yra viešas asmuo ir kai asmuo yra paprastas pilietis. Ką jūs galėtumėte atsakyti dėl Teisės departamento išvados? Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Ačiū. Labai keista išvada, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo, kuris ir aiškina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, kurią Lietuva ratifikavusi, yra daroma labai aiški takoskyra, kad pagrįsta, aišku, sąžininga, informuojant apie veiklą, o ne dėl patyčių, melaginga ir panaši kritika viešųjų asmenų atžvilgiu gali būti ir yra daug platesnė negu privataus asmens atžvilgiu.
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, aš visiškai palaikau Prezidentės poziciją. Mano klausimas būtų toks labiau ilgalaikio pobūdžio. Pagal „Freedom House“ statistiką mes krentame žemyn ir galbūt vertėtų pradėti galvoti apie darbo grupes arba iniciatyvas, kaip stiprinti žodžio laisvę Lietuvoje sistemiškai, kaip galbūt pagerinti žurnalistų darbo sąlygas. Mes dabar puikiai žinome, kad žurnalistinį darbą dažnai dirba žmonės vos vos peržengę dvidešimtmetį ir neturintys jokių socialinių garantijų, turintys labai keistas sutartis. Man atrodo, didžioji problema yra ekonominės sąlygos, kokiomis dirba žurnalistai.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų klausimą ir tokią pastabą. Iš tikrųjų žurnalistai labai dažnai išsako apgailestavimus dėl ekonominės padėties, dėl to, kad jie neišgali išsilaikyti rinkoje ir panašiai. Iš tikrųjų tai yra tos problemos, su kuriomis susiduria žiniasklaida, jie tikrai neneigia, kad problemų yra. Net kalbant apie tokias pataisas ir šią problemą, visada reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp žiniasklaidos laisvės, tarp visuomenės teisės žinoti ir tarp asmenų garbės ir orumo gynimo, kad tai būtų daroma etiškai ir panašiai. Šiuo atveju turi labai stipriai veikti ir žiniasklaidos savivaldos institucijos, žurnalistų etikos inspektoriaus ir visos kitos.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, ar teisingai suprantu, kad Seimo nariai, kurie praeitoje kadencijoje sakė, kad jie nori dekriminalizuoti šitą veiklą ir perkelti iš Baudžiamojo kodekso į Civilinį kodeksą, kad jie perkeldami pakeliui prikabino išlygą sau, politikams? Teisingai suprantu? Tas sakinys, kad politikams yra kitaip, čia yra prikabintas perkėlimo proceso metu?
R. SVETIKAITĖ. Ačiū už jūsų klausimą. Iš tikrųjų žiūrint istoriją, kaip atsirado ta pataisa, tai ta pataisa, ką jūs kalbate dėl 6 dalies, atsirado tik trečiajame šio įstatymo projekto variante po Vyriausybės pastabų. Ji iš esmės net nebuvo svarstoma ir nuomonės dėl jos nepateikė nei Aukščiausiasis Teismas, nei žurnalistų etikos inspektorius, nei kiti suinteresuoti subjektai. Tai gal kiek paskubėta su tuo trečiuoju variantu.
PIRMININKAS. Dėkui. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Į mano klausimą atsakyta.
PIRMININKAS. Kolega L. Balsys. Nematau.
L. BALSYS (MSNG). Matau matau.
PIRMININKAS. Ai, yra. Atsiprašau, kolega. Prašom. L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau paklausti dėl dviejų aspektų. Kaip galite pakomentuoti, kur Prezidentė įžiūri cenzūrą ir persekiojimą už kritiką, kai Civilinio kodekso pataisoje kalbama apie realią atsakomybę tik tais atvejais, kai žurnalistas nesugeba įrodyti teisme, kad norėjo objektyviai informuoti visuomenę apie viešo asmens veiklą? Aš čia klausiu kaip žurnalistas, tris dešimtmečius dirbęs praktinį darbą.
O antras dalykas. Gal galite papasakoti, kaip realiai veikia atgrasymo nuo kritikos mechanizmas, kai kas nors ką nors galimai negražaus ar įžeidžiančio parašo ar pasako Prezidentės atžvilgiu? Kokie įstatymai veikia ir kokių priemonių imasi paprastai prezidentūra tokiais atvejais? Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
R. SVETIKAITĖ. Atsakau į jūsų pirmą klausimą. Šiuo atveju tam asmeniui, konkrečiai žurnalistui, net nereikėtų įrodinėti, ar jis veikė sąžiningai, ar jis veikė nesąžiningai. Įrašytas naujas sakinys panaikina tokią prievolę, t. y. visais garbės ir orumo, jeigu asmuo pasijuto įžeistas, net jeigu žurnalistas veikė tikrai sąžiningai, norėjo informuoti apie viešo asmens veiklą, šiuo atveju tai net nebūtų įrodinėjama. Civilinė atsakomybė kiltų visais atvejais, o tai reiškia, kad tai atgraso žurnalistą nuo noro informuoti visuomenę apie tam tikrus faktus, kuriuos jis sužinojo atlikdamas pareigą.
Dėl jūsų antro klausimo noriu pasakyti, kad visos teisės normos, visi įstatymai visiems asmenims yra taikomi vienodai. Galbūt tiek galėčiau atsakyti.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Maldeikienė. Prašom, kolege.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Jūs pasakėte, kad Konstitucija saugo teisę informuoti ir visuomenės informavimas yra viešasis interesas. Jums turbūt puikiai žinoma, kad tą viešąjį interesą norint realizuoti reikia turėti smegenis ir reikia turėti kokių nors galimybių žurnalistams apsiginti nuo leidėjų. Aš palikau „Lietuvos rytą“, kai ponas G. Vainauskas, čia faktas, man liepė apie tuometinį merą parašyti ką nors bloga, nes jis mums neduoda pastatėlio. Aš tokių istorijų per savo gyvenimą esu aprašius šimtus, esu žmogus, kuris 15 metų dirbo žurnalistikoje. Aš jums galiu pasakyti, tai, ką jūs kalbate, yra niekai. Aš, be abejo, balsuosiu prieš Prezidentės veto, nes, Prezidentė, užuot rašiusi demagogijas, norėdama įsiteikti, iš tikrųjų labai norėčiau, kad kada nors inicijuotų ką nors, kas reikštų tą iš tikrųjų rimtą gynimą. Informavimas yra viešasis interesas. Kaip jūs suprantate, ką reiškia informavimas – viešasis interesas, jeigu visą laiką yra meluojama ir žmogus niekada negali apsiginti?
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju už jūsų pastabą. Iš tiesų kiekvienas žmogus, kaip aš ir minėjau, gali apsiginti tiek civilinėmis priemonėmis, tiek valstybė gina administracinėmis, tiek baudžiamosiomis priemonėmis, nelygu koks yra padarytas pažeidimas. Aukščiausiojo Teismo praktika yra labai aiški, kad jeigu asmuo skelbia duomenis kad ir apie viešąjį asmenį, turėdamas tikslą jį pažeminti, tokiam asmeniui yra taikoma civilinė atsakomybė. Todėl čia yra žurnalisto atsakomybės klausimas, ar jis skelbia tą informaciją ir vykdo savo pareigą atsakingai, ar ne.
PIRMININKAS. Kolega S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama pranešėja, visoje šioje polemikoje dėl Civilinio kodekso kažkodėl neteko išgirsti pačių žurnalistų požiūrio į savo pačių darbą. Vis dėlto pripažįstame, kad kritika ir patyčios – didelis skirtumas, tačiau tikrai nemalonu girdėti, kai Seimas vadinamas avinų banda ir panašiai. Patikėkite, man teko nemažai komentuoti sporto varžybų, aš niekada nesakiau, kad, Lebronai Džeimsai, žioply, kodėl tu padarei žingsnius? Arba, Jonai Valančiūnai, gyvuly, kodėl prameti iš po krepšio? Na, yra skirtumas, kaip tu pasakysi tą kritiką. Kada pagaliau Žurnalistų sąjunga imsis tų veiksmų? Ypač regioninė spauda, ten visiškai nekontroliuojama ir ten tokie įžeidimai – neva kritika pilasi kaip iš gausybės rago. Ačiū.
R. SVETIKAITĖ. Dėkoju. Iš tiesų, aš manau, kad daugelis sąžiningų žurnalistų, kurie tikrai nori būti etiški ir nori etiškai informuoti visuomenę, pateikti tą informaciją, sutiktų turbūt su jumis, pripažįsta, yra savikritiški. Net ir tame kreipimesi, kuris parašytas Prezidentei prašant vetuoti šias pataisas, pripažįstama, kad labai daug yra neigiamų aspektų žiniasklaidos darbe, bet tai išspręsti reikia, kaip jūs ir sakote, matyt, kitomis priemonėmis. Gal šitas veto, gal šita diskusija, kuri šiandien vyksta, gal ir paskatins tą daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege vyriausioji patarėja.
R. SVETIKAITĖ. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus klausimus. Mūsų laikas klausimams ir atsakymams baigėsi. Gerbiami kolegos, grąžinu mus prie mūsų pagrindinio dokumento, Statuto, kurio 165 straipsnis sako, kad jeigu Respublikos Prezidentas grąžina įstatymą Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas praneša apie tai artimiausiame posėdyje, ką jis ir padarė. 2 punktas: „Ne vėliau kaip kitą posėdžio dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.“ Štai tokią alternatyvą aš formuluosiu po to, kai pasisakys du už, du prieš. Kolegos, tie, kurie kalbės, gal iš karto ir pasakys, už ką jūs kalbate. Gerai? Už – A. Anušauskas. Pirmasis. Už kurią alternatyvą?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš už Prezidentės veto. Vis dėlto…
PIRMININKAS. Už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtas, taip?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Jis iš tikrųjų reikalingas pataisų. Aš kalbėčiau ne tik apie interesų pusiausvyrą, nes viešieji asmenys, ministrai, politikai, užimantys tam tikras pareigas, mes puikiai žinome, kaip sugeba gintis nuo kritikos. Tam yra Europos Sąjungos projektų viešinimo pinigai, kuriais mėginama papirkti žiniasklaidos priemones. Dažniausiai tai pavyksta, duoda arba neduoda ir apsisaugo nuo kritikos. Dabar šis pakeitimas Civiliniame kodekse reikštų, kad maža to, kad turėjo tokius mano minėtus įrankius, dar įgaus ir galimybę asmeniškai persekioti žurnalistą ar kokį kitą asmenį, kuris, galbūt ir peržengdamas kai kurias ribas, gali mėginti kritikuoti jo veiklą. Sutikime, kad dalies žmonių nervai tikrai negeležiniai. Kai kalba apie politikus, jie išties labai nerankioja žodžių. Manyčiau, komitetai, kurie bus paskirti šiuo atveju svarstyti, vis dėlto turėtų atsižvelgti į pateiktas abejones, į Prezidentės veto ir pataisyti įstatymą taip, kad galimybė turėti žodžio laisvę ir kritikos galimybė būtų neabejotina.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – P. Gražulis. Jo nematau. Tuomet – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų tos formuluotės už, prieš yra visiškai neaišku, ką reiškia, nes…
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs kalbėsite, kad būtų svarstomas grąžintas įstatymas iš naujo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, priešingai, kadangi Statuto pirma nuostata yra, kad būtų svarstoma iš naujo, antra nuostata, kad pripažįstama negaliojančiu.
PIRMININKAS. Nieko nepadarysi, gerbiamas kolega, jūs irgi prisidėjęs prie šito Statuto kūrimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš už tą antrą nuostatą, kad būtų pripažintas negaliojančiu, nes čia už, prieš nėra, yra dvi alternatyvos. Aš už tai, kad būtų pripažįstama negaliojančiu, nes, mano manymu…
PIRMININKAS. Laikyti įstatymą nepriimtu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip. Nepriimtu ir čia nieko daug nediskutuoti, o jeigu norėsime ieškoti dar kokių nors papildomai kitokių formuluočių, tai tą daryti pavasario sesijoje ir visiškai iš naujo. Daryti jautriai, galbūt paieškant ir kitų šalių patirties, Vokietijos, Švedijos ar dar ko nors. O dabar baigti šią diskusiją ir balsuoti taip, kaip parašyta Statute – laikyti įstatymą nepriimtu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos L. Balsys. Prašom.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, čia dar vienas atvejis, kai žmonės nesupranta, kad jeigu nori balsuoti už, tai reikia balsuoti prieš. Norėčiau, kad jūs paaiškintumėte tiksliai, kokia yra procedūra, kai Prezidentas pateikia vadinamąjį veto, nes čia dabar mes šiame etape nebalsuojame už Prezidento veto, mes dabar pagal procedūrą balsuojame, ar grąžinti iš naujo svarstyti, ir tada balsuosime – patenkinti Prezidento veto ar palikti, kokį mes priėmėme. Jeigu mes dabar balsuosime laikyti nepriimtu, vadinasi, niekada nebus buvę šitų pataisų ir bus galima teikti tik iš naujo kada nors kaip nors. Gerbiamas Kirkilai, paaiškinkite, jūs labiau patyręs, kad žmonės aiškiai suprastų, ypač nauji kolegos, kad šiuo balsavimu mes nebalsuojame už veto. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, laikomės griežtai Statuto. Dar kartą aiškinu, kad alternatyva tokia: svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo ir tuomet prasideda visos procedūros – ne vėliau kaip po savaitės turime tą daryti. Bet jeigu mes laikome įstatymą nepriimtu, tuo šiandien istorija ir baigiasi. Taigi formuluoju. Kas už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuoja už, kas nepritaria (tai bus alternatyvus balsavimas, susilaikę neskaičiuojami), kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš. Jeigu mes nubalsuosime prieš, vadinasi, įstatymas bus nepriimtas ir šiandien istorija baigsis. (Balsai salėje) Tą ir siūlo Prezidentė. Prezidentė siūlo laikyti įstatymą nepriimtu. Kas balsuoja prieš, balsuoja už tai, kad įstatymas laikytinas nepriimtu. Balsavimą pradedame. Ar aišku? (Balsai salėje)
Alternatyvus balsavimas, susilaikiusieji neskaičiuojami. Už – svarstyti iš naujo, prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Alternatyvus balsavimas pradėtas. Dar kartą primenu, kad susilaikiusieji nebus skaičiuojami, todėl kviečiu pareikšti savo nuomonę, gerbiami kolegos. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 18, prieš – 87. Įstatymas laikomas nepriimtu. Kaip aš jau sakiau, šio klausimo istoriją baigėme.
16.31 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2202 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-221, Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 12, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-222, Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-223, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-224, Civilinio kodekso 2.72 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-225 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6a klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-221. Pateikimas. Prezidento patarėjas M. Lingė. Irgi vyriausiasis patarėjas, tiktai turbūt kitais klausimais. Prašom, kolega.
M. LINGĖ. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Tada pristatykite ir 2-6b ir 2-6c. Taip. Ir 2-6d, ir 2-6e.
M. LINGĖ. Esu įpareigotas jums pristatyti Respublikos Prezidentės 2016 m. gruodžio 14 d. pateiktas Labdaros ir paramos, Labdaros ir paramos fondų, Viešųjų įstaigų, Asociacijų įstatymų bei Civilinio kodekso pataisas.
Dabartinis teisinis reguliavimas nesudaro galimybių viešai ir prieinamai susipažinti su politikų vardo fondu, įvairių nevyriausybinių organizacijų, asociacijų, viešųjų įstaigų gaunama parama iš juridinių asmenų ir jos panaudojimo informacija. Šviežiai atskleistas „Lietuvos geležinkelių“ neaiškiais kriterijais skirstomos paramos dosnumas, abejonių kelianti politikų vardo fondų veikla parodė, kad prisidengiant labdaros ir paramos motyvais gali būti siekiama asmeninės naudos ar politinės reklamos. Esant draudimui juridiniams asmenims finansuoti politines partijas ir politines kampanijas, šis draudimas gali būti apeinamas per trečiuosius asmenis, su politikais ar partijomis susijusias organizacijas, kurios turi teisę disponuoti juridinių asmenų parama.
Šiuo metu paramos gavėjų statusą turinčioms organizacijoms privaloma kasmet teikti veiklos ataskaitas Registrų centrui, tačiau atsakomybė už veiklos neviešinimą nėra numatyta. Todėl už 2015 metus tik daugiau negu 6 tūkst. iš 35 tūkst. paramos gavėjų statusą turinčių organizacijų pateikė tuos dokumentus Registrų centrui. Paramos gavėjams neviešinant savo veiklos yra sunku įvertinti paramos naudojimo skaidrumą ir ar ji pasiekia tuos, kuriems ji yra skirta.
Prezidentė nesiūlo jokių draudimų ar suvaržymų. Prezidentė siūlo remiantis skaidrumu, viešumu ir atsakingumu branginti paramos gavėjo statusą. Taigi Prezidentė siūlo:
Pirma. Nustatyti atsakomybę už privalomų teikti ataskaitų nepateikimą, paramos gavėjo statuso netekimą. Tokiu atveju organizacija ir toliau galėtų veikti, įgyvendinti savanorišką veiklą, tačiau neturėtų teisėtos galimybės gauti paramą, o išpildžiusi įstatymo reikalavimus turėtų galimybę susigrąžinti paramos prarastą statusą vėliau.
Taip pat siūloma, kad Registrų centrui teikiamose metinėse veiklos ataskaitose būtų nurodyti visi paramą suteikę juridiniai asmenys ir jų skirtos paramos vertė.
Trečia. Visuomenė Registrų centro duomenų bazėje su organizacijų pateiktais dokumentais galėtų susipažinti neatlygintinai, tad informacija ne tik apie paramos panaudojimą, bet ir jos vertę, ir šaltinius būtų ne tik atvira, skaidri, bet ir laisvai prieinama.
Prezidentė tikisi, kad priėmus pataisas atsiras daugiau skaidrumo skirstant paramą, sumažės piktnaudžiavimo atvejų, didės visuomenės pasitikėjimas sektoriumi. 2015 metais „Transperancy International“ iniciatyva ir „Vilmorus“ atlikta apklausa parodė, kad net 75 % nevyriausybinių organizacijų pritaria, kad gaunamos lėšos būtų viešinamos.
Gerbiami Seimo nariai, kviečiu palaikyti šiuos siūlymus.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. N. Puteikis, bet nematau. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia yra kalbama dėl tam tikro neatitikimo dėl paskirties panaudojimo tos paramos. Iš tikrųjų kai kada labai plona riba, kai gali vertinti atitikimą ar neatitikimą, tarkim, ypač kas susiję su politine reklama. Kai kada galbūt galima pateikti taip, kad tai naudojama politiniams tikslams ir kaip politinė reklama. Iš tikrųjų ar nereikia čia kokio nors vertintojo, ne Juridinių asmenų registro – tai ir Teisės departamentas pažymi, o iš tikrųjų kokio nors rimto vertinimo, nes galima sužlugdyti ir gerus reikalus gerais norais. Galbūt tai turėtų būti koks nors dar vienas vertintojas, kuris objektyviau vertintų.
M. LINGĖ. Ir dabar galiojančioje schemoje veikia keletas asmenų – Mokesčių inspekcija ir Registrų centras. Mokesčių inspekcijos iniciatyva per paskutinius 12 metų buvo panaikinti, atrodo, 37 paramos gavėjo statusai, jeigu buvo užfiksuoti kokie nors pažeidimai ir netinkamai naudojama gaunama parama. Aš kalbu ne vien apie politikų fondus, bet ir apskritai apie visas organizacijas, gaunančias paramas. Tikrai tų rezervų yra, bet pati Mokesčių inspekcija, jos atstovai pažymi, kad apčiuopti pagal jos dabar turimus mechanizmus yra labai sudėtinga. Tokių atvejų, matyt, būtų kur kas daugiau. Taigi platformą padarius viešą, prieinamą visuomenei, galimybę vystyti žurnalistinius tyrimus, galimybę ir VRK stebėti vykstančius procesus, matyti, kas ką remia ir ką už tuos pinigus veikia, šitas instrumentas tikrai palengvintų stebėseną.
PIRMININKAS. Nežinau, ar leisime kolegai N. Puteikiui paklausti, jeigu jis dar nori? Prašau. Nenori. A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkui. Gerbiamas pranešėjau, tikrai sveikintina jūsų iniciatyva išskaidrinti paramos naudojimą. Kaip suprantu, šio įstatymo pataisos kilo iš to, kad šiuo metu valstybės valdomos įmonės turi galimybę teikti paramą ir tai daro gana aktyviai. Kaip mes matome iš pasirodžiusios informacijos, kiekvienais metais apie 1 mln. eurų kai kurios valstybės valdomos įmonės paskirsto paramai.
Klausimas yra toks apskritai retorinis, ar apskritai valstybės valdomų įmonių funkcija yra skirstyti paramą? Galbūt reikėtų galvoti apie galimybę atsisakyti, nes manau, kad jų paskirtis yra ne paramos skirstymas, o visai kitokios funkcijos.
Kitas dalykas. Galbūt reikėtų pasvarstyti apie galimybę, apie tų visų paramos gavėjų auditavimą, kad tos visos organizacijos, įstaigos…
PIRMININKAS. Klauskite, kolege!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). …kurios gauna paramą, kiekvienais metais turėtų tiesiog atlikti auditą.
PIRMININKAS. Prašau.
M. LINGĖ. Ačiū už klausimą. Dėl pirmo momento – atsisakyti galimybės teikti paramą. Be abejonės, Prezidentės politinė nuostata yra, kad kuo daugiau valstybės, savivaldybių įmonių ar apskritai turimos, disponuojamos lėšos į biudžetus grįžtų dividendų pavidalu ir taip skaidriai ir užtikrintai pagal esamas procedūras būtų realizuota.
Tiesiog noriu priminti, kad ir nuo 2017 m. sausio 1 d. turi įsigalioti naujos pataisos, kurias taip pat inicijavo Prezidentė, kur numatyta pareiga viešinti teikiančių organizacijų paramą kalbant apie valstybės valdomas įmones. Tai yra pirmas žingsnis, ir taip pat su skaidrumo, viešumo pagalba jau būtų galima eiti, bet tai, be abejonės, yra diskutuotinas klausimas.
Dėl auditavimo dalykų. Be abejonės, vėlgi čia svarstytini dalykai. Gal nuo kurios nors sumos, nuo apyvartos, kiek ten paramos gaunama per metus, be abejo, gali būti, nuo kurios nors ribos reikalavimas atsirasti ir auditui, bet čia vėlgi jau būtų galima svarstymo metu, jeigu Seimas pritartų po pateikimo, tuos papildomus pasiūlymus apsvarstyti.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, tai yra labas vakaras. Šaukštas deguto kartais gali ir visą statinę medaus sugadinti. Mes turime 30 tūkst. fondų, tačiau visi dabar žiūrime į tuos fondus kaip į kažkokį blogį. Turime Prezidento V. Adamkaus, profesoriaus V. Landsbergio fondus, E. Mildažytės fondą ir matome, kad kartais oficialioje informacijoje būna, kad nenori savęs skelbti, čia ypač per E. Mildažytės, nes visi renginiai vieši, kaip rėmėjas. Kaip su tokiais bus? Gal atsiras mažiau aukojančių, nes tikrai fondas fondui yra nelygus, mes dabar priimsime įstatymą ir jis galios visiems.
M. LINGĖ. Taip, iš tikrųjų fondų yra mažuma, daugiausia yra kitą juridinį statusą turinčių organizacijų. Bet aš tik noriu pabrėžti, kad jau ir dabar yra nemažai nevyriausybinių organizacijų paramos gavėjo statuso, kurios net nebūdamas įpareigotos, nesant įstatymo reikalavimų, jau dabar viešina visus juridinius asmenis viešai savo internetiniuose portaluose, tai daro Maisto bankas, „Algojimas“, „Transparency International“. Jie skelbia ir dėl to, matyt, nepraranda, nesusiduria su tokiais nuostoliais, kad dėl to ženkliai prarastų paramą. Jau yra kuriamas tam tikras standartas ir tikimasi, kad šitos praktikos įdiegimas pasitarnaus apskritai visam sektoriui išskaidrinti. Be to, juo labiau čia tas paramos statusas galėtų būti atgaunamas, jeigu taip atsitiktų, kad jis būtų prarandamas.
Be to, matome, kad didžiosios dalies organizacijų mes apskritai nežinome, ką jos veikia, kuo jos užsiima, gal jos yra sukurtos tik 2 % paramai susirinkti arba dar kokioms nors schemoms įgyvendinti. Tai štai šitos pataisos, šitas išviešinimas, parodytų visą vaizdą ir sektoriaus skaidrumą.
PIRMININKAS. Kolega K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamas patarėjau, aš prieš keletą metų bandžiau registruoti pataisą, jai nebuvo pritarta, kad apskritai politikai negalėtų turėti savo vardo fondų ir negalėtų veikti šitoje sferoje, būti visokiais globėjais, rėmėjais, turėti fondus.
Na, gerai, tarkime, A. Butkevičius turi savo fondą ir ten ateina pinigai, tie pinigai padalinami kažkokiems vaikams, A. Butkevičius šmėžuoja, fotografuojasi, tai yra politinė reklama, ir tiek, ir jinai nemokama. Aš manau, kad politikai neturėtų būti jokių renginių globėjais, fondų turėtojais, valdytojais ir panašiai. Tegu jie užsiima politine veikla, o ne šmėžuoja ir papirkinėja rinkėjus tokiu būdu. Tokia mano nuomonė. Kaip jūs manote?
M. LINGĖ. Dėkui, mes svarstėme ir tai. Aišku, Vakarų praktikoje yra įprasta, kada yra veikiančių garsių politikų vardo fondų. Be abejonės, tą ribą nustatyti, pavyzdžiui, jeigu vyksta dar neprasidėjusi politinė kampanija, žmogus dar nėra politikas, jis turi teisėtai savo vardo fondą, dalina dosniai paramą, surenka gausias lėšas ir mėnuo ar kiek iki rinkimų jis išsiregistruoja, jis tampa politiku, bet jau per tą mėnesį vis dėlto jo vardas yra sukurtas. Tai vis dėlto tos sąlygos nebūtų visiškai lygiavertės. Tas draudimų kelias, mūsų manymu, yra tikrai ne tas kelias, kuriuo dabar reikėtų eiti, bet siūlome, kad iš pradžių pradėkime viešinti, nes atvėrimas paramos ir jos panaudojimo skatinimas turėtų tikrai suteikti ir sektoriui… ir sudaryti galimybes toms organizacijoms vykdyti veiklą remiantis vieša platforma.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir kolega V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Ar aš teisingai suprantu, gerbiamas pranešėjau, kad tai bus taikoma tik toms įstaigoms, turinčioms paramos gavėjo statusą, kurias remia juridiniai asmenys?
M. LINGĖ. Taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai nebus taikoma tiems, kuriuos remia fiziniai asmenys, kurie aukoja, na, ne aukoja, bet skiria tuos 2 %?
M. LINGĖ. Taip.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai tik juridiniai su juridiniais.
M. LINGĖ. Taip, iš tiesų mes pasižiūrėjome, kad, pavyzdžiui, 2015 metais 90 % visos paramos sudaro juridinių asmenų parama, tik nepilni 9, na, beveik 10 % yra iš fizinių asmenų. Aišku, tai yra ir labai smulkios aukos ir pats administravimas būtų labai sudėtingas, todėl šitos priemonės nesiūlome.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas patarėjau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl vedimo tvarkos – A. Butkevičius. Prašom, kolega.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš girdėjau, kad K. Masiulis minėjo mano vardo labdaros paramos fondą. Aš noriu pasakyti, kad jis klaidina visuomenę jau kelintą kartą. Mano labdaros ir paramos fondo veikla seniai sustabdyta, nuo 2012 metų. Jis tegul pasižiūri, kiek jo partija turi fondų.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš taip pat kviečiu kolegas naudoti tik tuos faktus, kuriuos mes tvirtai žinome.
Už kalbės N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Palaikau šią puikią Prezidentės iniciatyvą skaidrinti paramą ir labdarą. Ta proga raginu buvusį premjerą parodyti pavyzdį ir uždaryti tą fondą, kad K. Masiuliui jis nekliūtų, raginu visus politikus uždaryti savo fondus.
Kartu noriu paprašyti ir pasiūlyti kolegoms šitą įstatymų paketą svarstyti kartu su P. Gražulio ir A. Bilotaitės pataisomis, kurios reglamentuoja paramos davėjus, t. y. liūdnosios „Lietuvos geležinkelių“ istorijos, kada keletas pasipūtusių valstybės tarnautojų, vadovaujamų politikų ir neva nepriklausomų valdybos narių, įžūliai visuomenei aiškina, kad ne jūsų reikalas, kam mes davėme paramą. Tai aš pritariu šitom skaidriom iniciatyvom ir raginu Seimą tokia dvasia ir toliau viską tęsti. Ir dar kartą kartoju raginimą visiems politikams – uždarykite savo fondus iki šito įstatymo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. S. Jovaiša taip pat už. Nenori? Jau atsisako. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl darbotvarkės 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d ir 2-6e klausimų. Kas pasisako už šiuos įstatymų projektus, kuriuos pristatė Prezidentės vyriausiasis patarėjas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 99 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 4. Pritarta. Dabar dėl komitetų. Atkreipiu dėmesį, kad dėl klausimų 2-6a, 2-6b, 2-6c, 2-6d pagrindiniu komitetu siūlomas Audito komitetas, papildomu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. O dėl įstatymo 2-6e pagrindiniu komitetu – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Audito komitetas. Tinka toks pasiūlymas? Siūloma svarstyti II (pavasario) sesijoje. Galime tam pritarti? Galime. Ačiū, pritarta.
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-242(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-7a, 2-7b klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-242, taip pat Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-208. Pateikėjas, pranešėjas – J. Olekas. Tai pradžioje priimti turime taip.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu paprašyti papildyti šių metų rudens sesijos darbų programą Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymu.
PIRMININKAS. Kolegos, nėra klausiančiųjų, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Ačiū. Siūloma ypatinga skuba po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime pritarti po svarstymo? Pataisų nėra.
Galime balsuoti dėl priėmimo? Kas pritaria nutarimo projektui Nr. XIIIP-242, balsuoja už dėl sesijos darbų programos papildymo, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kviečiu kolegas užimti savo vietas ir balsuoti. Balsavimas pradėtas. Dėl sesijos darbų programos papildymo Karo prievolės įstatymo pataisomis.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 93 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-242) priimtas. (Gongas) Seimo darbų programa papildyta.
16.49 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-208 (pateikimas)
Kviečiame vėl J. Oleką dėl Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektu. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymu taisomas Karo prievolės įstatymas, kuriame buvo pasakyta, kad karo prievolininkų šaukimo stebėjimo tvarką nustato Vyriausybė, tačiau tvarka neapibrėžia pačių kriterijų, kokios visuomeninės organizacijos galėtų stebėti. Šiuo atžvilgiu yra teikiamas pasiūlymas, kad šaukimą stebėtų tos organizacijos, kurios domisi pilietiniu ir patriotiniu ugdymu, karių tarnybos sąlygomis ir panašiai, ir nustatomi kriterijai, dėl kurių negali būti pakviesti, tai galiojantys teistumai ir panašūs dalykai. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Nėra norinčių paklausti. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių pasisakyti už ir prieš? Nėra. Galime pritarti bendru sutarimu?
Balsuojame. Jeigu yra norinčių balsuoti, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-208, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame po pateikimo. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 95 Seimo nariai. Visi 95 balsavo vienbalsiai už.
Kolegos, pagrindiniu, suprantama, siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Papildomų nereikia. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
Kitas mūsų darbotvarkės 2-8a klausimas ir po to bus 2-8b. Čia taip pat dėl Seimo sesijos darbų programos. Pateikėja – R. Šalaševičiūtė. Kviečiame, kolege, pristatyti.
16.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-237 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti – papildyti Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“, patvirtintos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos III skyrių 40 ir 41 punktais. 40 punktas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2420(2), 41 punktas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege, nėra norinčių paklausti. Ar galėtume pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Ačiū.
Siūloma ypatingos skubos tvarka. Po svarstymo ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Atrodo, taip? Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje)
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-237, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Dėl įtraukimo į darbų programą.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 95 Seimo nariai: už – 94, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas) Atsiprašau, nutarimas (projektas Nr. XIIP-237) priimtas. (Gongas)
Dabar reikėtų sujungti su įstatymu Nr. XIIIP- 22. (Balsai salėje) Atsiprašau, su tuo nutarimu, kurį mes priėmėme prieš tai, čia yra dėl protokolo. Darbų programos papildymą įstatymu Nr. XIIP-22.
16.54 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(2) (pateikimas)
Yra norinčių kalbėti? Atsiprašau. Rimante? Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 24, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-22(2). Tas, kuriuo papildėme. (Balsai salėje) Prašome trumpai.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto rengimą paskatino poreikis intensyviau pritaikyti statinius ir jų aplinką neįgaliesiems. Neįgaliųjų nevyriausybinės organizacijos, atlikusios tyrimus, konstatuoja, kad daugiau nei 50 % itin svarbių neįgaliesiems viešosios paskirties įstaigų (gydymo, švietimo ir kitų) nėra pritaikytos neįgaliesiems arba pritaikytos tik iš dalies. Šiuo metu atnaujinamos statinių dalys, tokios kaip įėjimai iš lauko, laiptinių durys, liftai, būtent tie objektai nėra pritaikyti neįgaliesiems.
Turiu atkreipti dėmesį, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas 2016 metais svarstė pirmąją Lietuvos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ir konstatavo, kad Lietuvoje iš tų punktų, kurie buvo kaip pastabos pateikti Lietuvai, tik keturi buvo įvertinti teigiamai pritaikant neįgaliesiems pastatus. Atkreiptas dėmesys, kad skirstant lėšas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų statiniams, interneto svetainėms ir kitiems dalykams, kurie nėra prieinami neįgaliesiems, turi būti taikomas prioritetas.
Šiuo metu pritaikymas neįgaliesiems Statybos įstatyme yra labai aiškiai įtvirtintas tik tais atvejais, kai yra atliekama naujo statinio statyba arba kai statiniai yra rekonstruojami. Tačiau kai statiniai yra remontuojami, nėra reikalaujama, kad pritaikymas neįgaliesiems būtų atliktas.
Teikiamu projektu prašome, kad statiniai būtų pritaikomi neįgaliesiems ne tik kai jie naujai statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, bet ir esant trims svarbioms sąlygoms: kai paprastojo remonto išlaidos sudaro daugiau nei 25 % nekilnojamojo turto vieneto vertės, nustatytos masiniu būdu; kai statinio pritaikymo neįgaliųjų reikmėms darbų išlaidos neviršija 50 % bendrų remonto darbų išlaidų ir kai remontuojamas bent vienas iš statinių ar jų priklausinių, t. y. automobilių saugykla ar stovėjimo aikštelė, priėjimas prie statinio, pagrindinis įėjimas į statinį, statinio sanitarinės patalpos, koridorius, praėjimai tarp statinio patalpų (durys, slenksčiai ir pan.), perėjimai tarp pastato aukštų.
Šis projektas buvo parengtas jau senokai, jis buvo derintas su nevyriausybinėmis organizacijos, su Neįgaliųjų asociacija, su silpnaregių, ir buvo atkreiptas visų dėmesys, kad seniai yra laukiama, kad remontuojamiems pastatams taip pat būtų keliami tokie reikalavimai.
Konstatuotina, kad tokiomis patalpomis, kurios pritaikytos neįgaliesiems, patogiau naudotis ir senyvo amžiaus žmonėms, tėvams, su vežimėliais vežantiems vaikus, ir, be abejo, tai būtų tam tikras pliusas ir verslo organizacijoms, į kurias šiandien neįgalieji negali patekti, nes šitie statiniai nėra pritaikyti neįgaliųjų poreikiams.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. K. Mažeika – pirmasis.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų pati mintis gal yra ir visai gera, bet atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, pastabas ir pateiktas rekomendacijas, ypač į tai, kad reikėtų atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą, kaip jūs manote, kiek yra reikšmingos šios pastabos ir kaip į jas reikėtų atsižvelgti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Kolega, čia yra teikiamas jau antrasis variantas, pirmosios didžiosios pastabos buvo pateiktos po pirmojo varianto, kuris buvo įregistruotas, bet dar nepateiktas Seimui. Dėl antrojo varianto vakar buvo pateikta 19 pastabų, 16 iš jų yra juridinės technikos dalyje, iš tikrųjų tai yra labai paprasta pataisyti. Dėl antikorupcijos vertinimo, aš manau, kad jeigu komitetas, kuris bus pagrindinis, manys, kad būtina teikti, nes jokių papildomų išlaidų kaip ir nereikalauja šio projekto įgyvendinimas, o antikorupcinis vertinimas yra, kaip matėte, reikalaujamas visais atvejais, kai yra keičiami įstatymai, susiję su statybomis, aš manau, tuo labiau kad mes susirinksime tik kovo mėnesį, numatoma svarstyti pavasario sesijoje, tie trūkumai, kurie įvardinti, kaip minėjau… Beje, dvi pirmos Teisės departamento pastabos. Jeigu atkreipėte dėmesį, yra įvertinama kaip galimai pažeidžiantis, kaip galimas variantas. Tai vėlgi yra diskutuotina. Teisės departamento išvadose pateiktos pastabos ne visada visos priimamos kaip visuma. Kartais iš tikrųjų pavyksta įrodyti, kad projekto rengėjai būna teisūs.
PIRMININKAS. Kolega J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (LVŽSF). Gerbiamoji pranešėja, gerbiamieji kolegos, aš tik galiu pasidžiaugti, kad yra inicijuojamas toks įstatymas. Iš tikrųjų 2010 metais yra ratifikuota Neįgaliųjų teisių konvencija, kuri aiškiai pasako, kad visi žmonės turi teisę laisvai judėti, nepriklausomai nuo to, kokios yra patalpos. Kviečiu visus balsuoti už šį įstatymą, nes iniciatyva yra iš tikrųjų labai gera.
PIRMININKAS. Čia pasiūlymas. R. Šarknickas. Ar yra R. Šarknickas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Yra.
PIRMININKAS. Yra. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Į mano klausimą atsakė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamoji kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Yra prieš. K. Mažeika – prieš.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolegos, aš noriu pasiūlyti. Atsižvelgdamas į Teisės departamento išvadą siūlau grąžinti projektą rengėjams patobulinti ir tada ateiti, nes pastabų yra tikrai labai daug. Mintis labai gera, ką ir kolegos sakė, bet iš principo tikrai per daug darbo ir siūlau grąžinti rengėjams tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, visi pasisakė, ypač Justas labai gražiai paminėjo, kad tai yra svarbu žmonėms, kurie turi negalią. Dėl tų keleto pastabų, kurios yra tikrai taisytinos, aš manau, tą puikiausiai galės padaryti komitetas svarstymo metu. Todėl kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Balsuojame po pateikimo. Kas pritaria Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-22, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 77, prieš – 8, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Galime tam pritarti? Ar reikia papildomo? Nereikia. Taip pat siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
17.04 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2420(2) (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2420. Pranešėja – taip pat R. Šalaševičiūtė. Kviečiame kolegę į tribūną. Prašome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį naujų mūsų Seimo narių, kad šitas projektas jau buvo perėjęs pateikimo ir svarstymo stadijas ir šiandien yra teikiamas pataisytas antrasis variantas. Jo esmė yra tokia.
Aš manau, kad dauguma rinkimų apygardose susidūrėte, kad mūsų daugiavaikės mamos, kurios turi išauginusios penkis ir daugiau vaikų iki aštuonerių metų, turi teisę gauti valstybės pensiją – 116 eurų, tai sudaro priedą… (Triukšmas salėje) Jau viskas, galiu kalbėti? Išaiškėjo tokia situacija. Aš pati dirbau tų pensijų skyrimo komisijoje, kai buvau sveikatos apsaugos ministrė, prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Mamos, kurių vaikai yra 40, 50 metų, kadangi didžioji dauguma mamų yra labai garbaus amžiaus, netenka teisės į šią pensiją, nes vaikai arba yra padarę administracinių pažeidimų, arba girtauja, arba yra teisti. Netgi nemažai tokių atvejų, kai pagal nuostatus, patvirtintus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat turi pateikti dokumentus, kad vaikai yra nepriekaištingai išauklėti ir būdami jau ne vaikai, turėdami savo vaikų, negali padaryti jokių pažeidimų. O jeigu vaikas yra užsienyje, sūnus ar dukra, tai esant tai situacijai turi pateikti iš užsienio darboviečių, kad dirba, gauna atlyginimą ir neturi jokių pažeidimų. Ne visada užsienyje tokios pažymos yra išduodamos. Dalis mamų, nepriekaištingai išauklėjusių savo vaikus iki pilnametystės, tokios teisės netenka.
Todėl projekte siūloma keisti numatant, kad vaikai turi būti nepriekaištingo elgesio iki pilnametystės, tai yra iki 18 metų, arba, jeigu mokosi, iki 24 metų, kaip numato Civilinis kodeksas pagal sąvoką, kas yra vaikas. Tai, ką vaikai padaro būdami vyresnio amžiaus, neturėtų daryti įtakos mamos pensijai.
Kadangi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai buvo pateiktos lygių galimybių kontrolieriaus išvados, kad jeigu mamos nėra, jeigu mama mirusi arba mama visiškai neauklėjo ir neaugino vaikų, teisę į tokią pensiją, į 116 eurų, turėtų įgyti tėvas. Vėlgi, svarstant praeitos kadencijos Socialinių reikalų ir darbo komitete, iš 9 balsavusių už balsavo 8, prieš – 1 dėl to, kad tėvams būtų suteikta tokia teisė.
Tai yra pagrindiniai pakeitimai. Aš manau, kad tikrai reikia pritarti, įvertinant mamų nuopelnus ir galbūt netgi tėvų, jeigu taip manysite, kai svarstysime.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo kolegų. R. Baškienė – pirmoji.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų pati idėja labai prasminga, graži ir dėl to nekvestionuoju, tačiau 1 straipsnyje yra sąvoka. Norėčiau paprašyti, kad jūs ją paaiškintumėte, nes iki pilnametystės – tai savaime suprantama, tačiau pirmas sakinys yra „išauginę ne mažiau kaip iki aštuonerių metų penkis ir daugiau vaikų“. Ar čia nėra klaida ir ar mums nereikėtų suvienodinti, kad iki pilnametystės?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Čia turimi omeny išaugę, kurie nemirė. Jeigu yra mirusių iki aštuonerių metų vaikų, tada netaikoma ši numatyta valstybinės pensijos rūšis. Tai yra senoji redakcija, tai yra redakcija, kuri buvo dar ir 1990 metais. Kai atsirado, pradėjo pagerbti daugiavaikes mamas. Sąlyga yra ta, kad turi būti visi gyvi iki aštuonerių metų. Jeigu mirė devynerių ar dešimties metų, tada į tai nebeatsižvelgiama ir teisė į pensiją išsaugojama.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti. Jūs minite įstatymo pataisoje įmotes ir įtėvius. Ar taip pat gali pretenduoti į valstybines pensijas šeimynų įtėviai ir įmotės, kurie per savo gyvenimą užaugino tikrai ne penkis vaikus ir iki pilnametystės, ir tikėtina, kad penki vaikai tikrai bus nepriekaištingos reputacijos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiama Rita, visiškai jus suprantu, bet mes čia kalbame apie įtėvius ir įmotes. Tai turi būti įvaikinimo procesas, vaikai turi būti įvaikinti. Šeimynose mamos iš tikrųjų įdeda daug jėgų ir nepriekaištingai išauklėja, bet jos yra tik globėjos. Joms ši nuostata netaikoma.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Yra tik norinčių kalbėti už. Gal nereikia? Nori. Prašom. R. Žemaitaitis – už.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš norėčiau pakalbėti, nes praėjusią kadenciją buvome vieni iš iniciatorių su kolega J. Razma, kai mes startavome, tuo metu irgi buvo numatyta, kad galėtų ir tėvai, ir mamos. Deja, tuo metu Vyriausybė sakė, kad nereikia, nes ne visi vyrai ir panašiai, ir panašiai. Aš manau, kad mes turime bendru sutarimu pritarti šitam dalykui. Nemanau, kad čia turėtų būti kokia nors didelė problema ar didelė finansinė našta. Aš savo apygardoje turiu net keletą tokių vyrų, kurie užaugino, ypač pokario metu, kada jų žmonos mirė, jie net ir savo brolių, ir seserų globą nusistatė. Yra keista, kai mama gauna, o tėvas negauna. Kad ir mano apygardoje yra žmogus, pats vienas užauginęs septynis vaikus, nes žmona mirė, kai jauniausiajam buvo treji metai. Ir šiandien negauna. Iš tikrųjų nesąžininga. Šiuo įstatymu mes išspręstume dėl šito nesąžiningumo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega R. Žemaitaitis siūlo pritarti bendru sutarimu. Galime? Balsuojame. Kas pritariate Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2420(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Kol kas E. Gentvilas norėjo kažką pasakyti. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Norėjau…
PIRMININKAS. Kolegos, balsavo 91: už – 91, vienbalsiai. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai noriu kolegų atsiprašyti už neleistiną riktelėjimą. Posėdžio pirmininkas net turėtų teisę mane išprašyti iš salės. Lengviausia būtų paaiškinti, kad, pavyzdžiui, V. Alekna man užlipo ant kojos, tačiau buvo kiti dalykai, gerokai smagesni, paskaitysite spaudoje. Labai atsiprašau dar kartą.
PIRMININKAS. Kokią bausmę Eugenijui taikome? (Balsai salėje) Atleidžiame. Iš tikrųjų turbūt mes atleisime E. Gentvilui, nes lietuviai, mūsų aštuoniolikmečiai, laimėjo prieš Rusiją vienu tašku – įmetė tą paskutinę sekundę tą lemiamą tašką. Dėl to Eugenijus čia. Atleidžiame už emocijas. Ačiū.
17.14 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 13, 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4538, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4539, Administracinių nusižengimų kodekso 172 ir 330 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4540 (pateikimas)
Kolegos, pereiname prie 2-10a, 2-10b, 2-10c klausimų – projekto Nr. XIIP-4538, projekto Nr. XIIP-4539 ir projekto Nr. XIIP-4540. Juos pristatys A. Palionis. Kviečiame į tribūną pateikti visus tris. Pateikimas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau kartu pristatyti visus tris, nes visi trys įstatymų projektai yra susiję. Projektus rengti paskatino stebėjimas ir reagavimas į šešėlinės ekonomikos plėtros tendencijas didmeninės prekybos naftos produktais rinkoje. Šią problemą atskleidžia pastaruoju metu Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos tyrimai ir išaiškinti sukčiavimo atvejai. Šių metų kovo viduryje Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba išaiškino PVM grobstymo schemos atvejus su Latvijos Respublika, iš kurios buvo atgabenta 60 tūkst. tonų degalų, realizuotų mažuose degalinių tinkluose bei parduodamų transporto veiklą vykdančioms bendrovėms. Sukūrus sudėtingą sukčiavimo schemą vos per vienerius nusikalstamos veiklos metus į valstybės biudžetą buvo nesumokėta 12 mln. eurų PVM. Pagal schemą buvo naudojamos 24 Lietuvos bendrovės, kurios nevykdė realios ekonominės veiklos ir nemokėjo mokesčių. Be to, organizuotos grupuotės, siekdamos užmaskuoti savo nusikalstamą veiklą ir išvengti PVM sumokėjimo prievolės, savo veiklai naudojo ir fiktyvių Latvijos, Estijos, Kipro, Lenkijos, Čekijos ir Bulgarijos registruotų bendrovių tinklą.
Kita tuo pačiu principu paremta schema – 2014–2015 metų laikotarpiu veikusi grupuotė (taip pat išaiškino FNTT) praėjusių metų gruodį nuslėpė 8 mln. eurų. Nusikalstamai veiklai vien Lietuvoje buvo naudojamos 12 įmonių, kurios tik imituodavo ūkinę finansinę veiklą, o, įskaitant ir registruotas užsienio šalyse, visos schemos dalyvės buvo 24 bendrovės. Išaiškinus tik dvi nusikalstamas grupuotes, į Lietuvos biudžetą nebuvo sumokėta 20 mln. eurų PVM.
Taip pat remiantis Europos Komisijos duomenimis, bendras PVM grobstymas Europos Sąjungos šalyse siekia 50 mlrd. eurų. Vadovaujantis centrinio mokesčių administratoriaus pateikta informacija, šiuo metu Lietuvoje yra išduoti 274 leidimai verstis didmenine naftos prekyba nefasuotais naftos produktais, nors Lietuvos teritorijoje veikia viso labo 900 degalinių. Jeigu atliktume skaičiavimus, tai vienas didmenininkas yra trims degalinėms. Tai irgi rodo iškreiptą bei tikrovės neatitinkančią situaciją.
Šitų projektų tikslas yra užkirsti kelią mokesčių vengimui verčiantis didmenine prekyba naftos produktais. Pagrindiniai projekto uždaviniai: numatyti reikalavimą pateikti garantiją, siekiant gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais; centralizuoti leidimų išdavimą verstis didmenine prekyba ir naftos produktais bei numatyti pareigą atsakingai institucijai viešai skelbti informaciją apie išduotus leidimus; išplėsti teisę stabdyti išduotus leidimus verstis prekyba naftos produktais, jų veikla; nustatyti pirkėjo pareigą įsigyti produktus tik iš gavusių įmonių… leidimus verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais turinčių ūkio subjektų bei finansines sankcijas už šio reikalavimo pažeidimą; atsisakyti atsargų kaupimo lengvatų ir sugriežtinti atsakomybę už šios pareigos nevykdymą.
Daugiau gal labai nesiplėsiu, kas ir kaip yra. Manau, atsakysiu atsakydamas jums į klausimus.
PIRMININKAS. Pirmasis klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Kadangi tas kaupimas atsargų mažinamas iš principo nuo 1 tūkst. iki 100, kiek tai yra ir bus efektyvus būdas, žinant jūsų įvardintus tuos mastus?
A. PALIONIS (LSDPF). Aš visų pirma patikslinsiu, kad ne nuo 1 tūkst., nes realiai 1 tūkst. tai yra benzino. Visa kontrabanda, jeigu mažiname, tai būtų nuo 2,5 tūkst. iki 100. Ir mano minėtais atvejais, kurie buvo nustatyti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, realiai ir buvo panašūs kiekiai – 100, per 100. O pagal dabar galiojančią lengvatą realiai įmonės galėtų vykdyti net iki 2,5 tūkst. tonų. Mes žeminame kartelę, kad jos taip pat atsakingai dirbtų, kaip ir visos kitos naftos produktais…
PIRMININKAS. Ačiū. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis Andriau, man įdomu, ar leidimų gavimo sąlygos bus nelabai smarkiai slegiančios tas smulkias įmones, kurios gal ne visas sąlygas turi, galimybes visoms sąlygoms įvykdyti? Tai pasitarnautų toms stambiosioms atsikratyti kad ir smulkių, bet daugelio mažų įmonių konkurenčių?
A. PALIONIS (LSDPF). Sutinku iš dalies su abejonėmis. Kas yra didmeninės prekybos nefasuotais naftos produktais smulki įmonė? Tai yra kada vežama benzovežiais, cisternomis, aš nemanau, kad mes ten surastume smulkią įmonę. Ir tuos nuogąstavimus gal daugiau reiškia tie verslo atstovai, kurie turi ikiteisminius tyrimus, įregistruoja naujas įmones ir jas reikia įvesti į rinką. Aš sutinku, kad turi būti lengvatos sąžiningam verslui, jos yra projekte numatytos, garantija projekte yra standartinė – 1 mln. eurų. Jeigu žiūrėtume kaimyninių šalių, čia nėra sugalvotas principas. Toje pačioje naftos prekyboje ir dabar yra garantijos, tik garantijos yra reikalaujamos dėl akcizo, o PVM nėra reikalaujama garantijos. Todėl dėl akcizų niekada, jeigu pastebėjote, ikiteisminių tyrimų, kad buvo pagrobtas akcizas, niekada nėra, nes ten yra garantija. Tai lygiai tokia pati garantija įteisinama ir PVM. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, kad 2012 metais pirmieji tai padarė estai, prisijungė čekai, šiais metais nuo rugpjūčio 1 dienos tą pačią garantiją taiko lenkai, aišku, didesnę, 2,7 mln. eurų. Kaip pavyzdį galiu pasakyti, prekyba su Lietuva per rugpjūčio mėnesį sumažėjo 77 %.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Nėra norinčių kalbėti prieš. Gal… Ar nori V. Poderys? Prašom. V. Poderys kalbės už.
V. PODERYS (LVŽSF). Iš esmės pritariu po pateikimo, bet frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados, nes kai kurie pasiūlymai tikrai yra rimti.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados. Gerai. Kolegos, galime balsuoti po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-4538, Nr. XIIP-4539, Nr. XIIP-4540. Kas palaiko šiuos įstatymų projektus po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Balsavimas pradėtas, kolegos. Po pateikimo.
Gerbiami kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Yra siūlomi komitetai. Dėl 2-10a klausimo pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl 2-10b klausimo taip pat pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar reikia papildomo? Nereikia. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Ir dėl 2-10c klausimo pagrindiniu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes tai yra Administracinių nusižengimų kodekso straipsnių pakeitimo projektas. Reikia kitų komitetų? Nereikia. Siūloma taip pat svarstyti pavasario sesijoje. Ačiū, kolegos.
17.23 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo Nr. XII-2741 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-173 (pateikimas)
Pereiname prie 2-11 klausimo – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-173. Kviečiu į tribūną P. Urbšį. Pateikimas. P. Urbšys. Kolegos, kol ateis P. Urbšys, primenu ir į protokolą įrašau, kad prašėme Vyriausybės išvados. Ir pranešėjui sakau. Gerbiamas Andriau Palioni, Vyriausybės išvados taip pat, kaip matėte, prašė. P. Urbšys. Prašom, kolega.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamus Seimo narius norėčiau truputį supažindinti su susidariusia situacija. Praeitos kadencijos Seimas priėmė įstatymą, kuris iš tikro praplėtė Konkurencijos tarybos įgaliojimus. Tos įstatymo pataisos buvo inicijuotos būtent todėl, kad buvo pastebėta, kad kai kurios savivaldybės piktnaudžiauja ūkine veikla. Tai yra pavyzdžiai, kurie nuskambėjo dėl „Vilnius veža“, dėl aviaįmonių įsteigimo, taip pat ir dėl Druskininkų SPA veiklos. Būtent tada buvo nuspręsta nustatyti įstatymu, kad savivaldybės, norėdamos užsiimti nauja ūkine veikla, turi per pusę metų apklausti privačius ūkio subjektus ir tik tada jos pačios galėtų inicijuoti tos ūkinės veiklos vykdymą.
Šiandien toks įstatymas yra priimtas, jis vis dėlto sukėlė nemažai klausimų Savivaldybių asociacijai. Toks labai platus ūkinės veiklos traktavimas iš tikrųjų kai kuriais atvejais gali suspenduoti savivaldybės teises atstovauti viešajam interesui. Pavyzdžiui, pagal dabartinę formuluotę, jeigu savivaldybė nori steigti slaugos ligoninę, dienos centrą, senelių globos namus, vaikų darželį, tai turės 6 mėnesius vykdyti konkurencingą procedūrą, kurios metu turės išsiaiškinti, ar rinkoje veikiantys ūkio subjektai gali užtikrinti atitinkamos veiklos vykdymą.
Toliau. Jeigu mes kalbėsime apie daugiafunkcinius centrus, kuriuos savivaldybės gali kurti panaudodamos Europos Sąjungos lėšas, tai tokiais atvejais irgi susidaro kolizija, kad daugiafunkcinių centrų veikloje gali atsirasti tokia veikla, kuri dabar gali būti traktuojama kaip ūkinė veikla, ir bus taip, kad yra panaudotos lėšos, įkurtas daugiafunkcinis centras, bet jis vykdyti savo veiklos negalės, nes pagal dabartinį įstatymą turi kreiptis į privačius ūkio subjektus, galbūt jie vykdys šitą veiklą.
Trečia problema. Jeigu mes kalbame apie kovą su korupcija, tai kaip tik mes matome, kad korumpuotas santykis tarp savivaldybės ir viešojo sektoriaus yra viešųjų pirkimų srityje, kai yra perkamos paslaugos. Mes žinome, kad daug įmonių dabar vykdo tas paslaugas, kurios dubliuojasi su savivaldybių, ir taip sukelia konkurenciją. Taip, ta konkurencija reikalinga, kad savivaldybės nepiktnaudžiautų savo išskirtine teise ir nenustatytų didesnės paslaugos kainos, bet kartu mes žinome tai, kad šitas įstatymas sudaro galimybes būtent tiems ūkio subjektams vienaip ar kitaip savo išskirtine teise manipuliuoti ir galų gale padaryti pažeidžiamas tas pačias savivaldybes, nes kai kurias funkcijas, kurias vykdo savivaldybė, ji vykdo atstovaudama viešajam interesui. Privatus ūkio subjektas nesiima tokios socialinės politinės rizikos, kurią gali prisiimti savivaldybė.
Todėl komitetas, apsvarstęs šį įstatymo projektą, siūlo šio įstatymo įsigaliojimą atidėti pusei metų, iki liepos 1 dienos, kad būtų galima dar kartą įsigilinti ir aiškiau apibrėžti, kas yra ūkinė veikla, kuri neprieštarautų savivaldybės savarankiškai funkcijai atstovauti viešajam interesui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis – R. Juška. Prašom, kolega.
R. JUŠKA (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad jeigu dabartinės įstatymo nuostatos būtų neatidėtos ir, kaip numato įstatymas, nuo sausio 1 dienos būtų įgyvendintos, savivaldybės negalėtų dėl ūkinės veiklos paslaugų teikimo tiesiog pradėti vykdyti veiklos?
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro iškiltų dviprasmiška situacija. Kai mes užklausėme Konkurencijos tarybos, kaip ji įsivaizduoja, kokią ūkinę savivaldybių veiklą traktuoja kaip ūkinę veiklą ir kurią kaip neūkinę veiklą, tai mes matome, kad ta tvarka nėra iki galo nustatyta ir nėra aiškiai apibrėžta, kas yra ūkinė veikla ir kas neūkinė veikla. Dabar pagal įstatymą turime vadovautis ta nuostata, kuri įtvirtinta Konkurencijos įstatyme. O Konkurencijos įstatyme labai aiškiai apibrėžiama, kad ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė, profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu. Tokiu atveju, pavyzdžiui, kai paklausėme Konkurencijos tarybos dėl ūkinės veiklos, susijusios su kultūrine veikla, tai jeigu savivaldybės kultūrinė įstaiga organizuoja teatro festivalį, kuriame yra parduodami bilietai, tai gali būti traktuojama kaip ūkinė veikla ir ta kultūros įstaiga, pavyzdžiui, savivaldybės teatras, jau nebegalėtų vykdyti tos kultūrinės veiklos, o būtų koks nors privatus subjektas. Mes tada galime sudaryti tokias sąlygas, kad ta kultūros įstaiga kaip teatras gali išnykti savivaldybėje negavęs papildomų galimybių gauti pajamų.
PIRMININKAS. Kolega A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad jūs, patyręs politikas šitoje srityje ir specialistas, puikiai žinote, kad teisinis neaiškumas visada sudaro prielaidas ir landas korupcijai. Teisės departamentas nurodė, kad iš tikrųjų jūsų pataisa sukels tokią sumaištį, kuri, tiesą sakant, niekam nebus naudinga. Ar nemanote, kad Prezidentės teiktas įstatymas vis dėlto, nepaisant savivaldybių prieštaravimų, žinoma, nėra nukreiptas prieš kokius nors darželius ar kultūros festivalius, o nukreiptas būtent prieš tas savivaldybių įmones, kurios tapo, sakysim, „reikalingų žmonių lesyklėlėmis“? Dabar toks teisinis neaiškumas bus kaip tik toms lesyklėlėms labai palankus.
P. URBŠYS (LVŽSF). Jeigu jūs manote, kad, pavyzdžiui, „Rubikono“ įmonė, kuri irgi teikia paslaugas, susijusias su gyvenamojo būsto aptarnavimu, ir kad visais atvejais tai yra skaidru, ar tai yra privačios įmonės, kurios teikia atliekų tvarkymo paslaugas, ar tos įmonės, kurios irgi teikia paslaugas, susijusias su kelių tvarkymu – kai kuriais atvejais tikrai yra daug abejonių, ar tai yra skaidru. Mes kaip tik norime aiškiai padaryti, atsieti būtent tuos dalykus, kurie susiję su aiškiu piktnaudžiavimu ir korupcijos rizika, nuo tų tikrai socialiai svarbių funkcijų, kad mes nepadarytume pažeidžiamus pačius žmones savivaldybėje, nes savivaldybė pirmiausia atsako už atstovavimą viešajam interesui. Mes nenorime, kad privatus interesas būtų iškeltas aukščiau viešojo intereso.
PIRMININKAS. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tikrųjų labai gerai, kad atidedama. Aš nežinau, ar čia pakaks to pusmečio atskirti savivaldybės vykdomą ūkinę veiklą, kuri apima daugelio viešųjų paslaugų teikimą ir jokiu būdu nesusijusi su komercinėmis paslaugomis. Ar nemanote, kad vis dėlto Konkurencijos taryba supainiojo tą terminologiją ir ūkinę veiklą traktavo kaip viską apimančią veiklą, o vis dėlto yra paslaugos, nesiekiančios pelno. Pavyzdžiui, neįgaliųjų aprūpinimas specialiuoju transportu arba technika. Atliekų tvarkymas, be abejo, yra daugiau komercinė paslauga. Arba minėtas jūsų bilietų pardavimas savivaldybės teatruose ar koncertų salėse. Galbūt tas jų išaiškinimas ne visai tikslus buvo?
P. URBŠYS (LVŽSF). Mes tikrai prieš tai diskutavome su prezidentūros atstove, diskutavome su Konkurencijos tarybos atstovais ir paprašėme jų išreikšti savo poziciją, kaip jie įsivaizduoja, kokią ūkinę veiklą reikės derinti su Konkurencijos taryba ir dėl kokios ūkinės veiklos to derinimo nereikės. Mes gavome gaires savivaldybėms dėl sutikimo ūkinę veiklą vykdyti. Iš tikrųjų tos gairės dar daugiau sukėlė klausimų. Paprasčiausiai reikia daugiau laiko išdiskutuoti. Reikia daugiau laiko įsiklausyti į Savivaldybių asociacijos tam tikras nuostatas dėl to, kad tas aiškesnis apibrėžimas sukurtų aiškesnį teisinį pagrindą, nes šiandien negalima vadovautis tokiomis aptakiomis gairėmis. Jeigu savivaldybė įvykdys procedūrą, kurios metu nuspręs, kad yra pakankamai pagrindo pagal tą išaiškinimą vykdyti… neorganizuoti tos apklausos komercinės aplinkos. Jeigu jie pradės vykdyti ir tas privatus ūkio subjektas paduos į teismą, tomis gairėmis teisme neprisidengsi. Todėl mes norime, kad Konkurencijos taryba labai aiškiai ir teisiškai apibrėžtų tas ribas, kurios leistų vis dėlto sukurti daugiau skaidrumo, bet kartu nesudarytų sąlygų privatiems ūkio subjektams piktnaudžiauti savo išskirtine teise manipuliuoti tuo įstatymu.
PIRMININKAS. Ir J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų šiek tiek apgailestauju, nedaug liko kolegų Seimo narių svarstant šitą klausimą, jis yra gana svarbus. Konkurencijos tarybos gairės tikrai nėra teisės aktas, kuris, kiek aš suprantu, imperatyviai lieptų tai daryti, nes atėmus iš savivaldos bet kokią galimybę užsiimti ūkine veikla turbūt liks ir želdiniai neprižiūrėti, ir keleiviai nepavežti, ir moksleiviai mokyklų negalės pasiekti. Suprantu verslo interesą dalyvauti šitame procese – tai yra natūralus interesas, bet viešasis interesas turbūt yra svarbiau negu privatus interesas. Tie pavyzdžiai, kurie yra savivaldoje, apie centralizuoto šildymo perėmimą savivaldos dispozicijon, kai kaina dvigubai skiriasi naudojant tą pačią kuro rūšį. Kaip jūs manote, ar tai nepablogins apskritai viešojo sektoriaus gyvenimo, jeigu tai būtų priimta? Ačiū.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pakartokite paskutinį klausimą.
PIRMININKAS. Ar šitas įstatymas nepablogins viešojo sektoriaus gyvenimo?
P. URBŠYS (LVŽSF). Dabartinis įstatymo projektas tikrai praplečia galimybę privatiems ūkio subjektams dalyvauti teikiant paslaugas, kurias teikia savivaldybė. Sutikime, kad privačių ūkio subjektų interesas pirmiausia yra pelnas, bet kokia kaina turėti pelną. Savivaldybė vis dėlto pirmiausia turi vykdyti tą viešąjį interesą, vykdyti tas viešąsias administracines funkcijas. Todėl mes ir norime inicijuoti šito įstatymo įsigaliojimo atidėjimą, kad būtų daugiau išdiskutuota, galbūt būtų priimtos aiškesnės šito įstatymo pataisos ar galų gale pati Konkurencijos taryba suformuotų įstatymiškai pagrįstą aiškinimą, dėl kurios ūkinės veiklos reikia inicijuoti tas procedūras, dėl kurios nereikia inicijuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Gerbiami kolegos, yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Už – G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiamas P. Urbšys pristatė šito klausimo esmę, ypač atsakinėdamas į klausimus. Aš kviečiu kolegas balsuoti už, tai yra atidėti įstatymo įsigaliojimą pirmiausia todėl, kad įstatymas, kurio įsigaliojimą siūlome atidėti, riboja, draudžia savivaldybių juridiniams asmenims vykdyti juridinę veiklą ir taip suvaržo vietos savivaldos teisę nuspręsti, kaip geriau ir tikslingiau įgyvendinti savo funkcijas, už kurias savivalda atsako.
Antra. Diskutuojant, kas ir buvo minėta, su įstatymo pakeitimo rengėjais, buvo matyti, kad labai ginčytina sąvoka – ūkinė veikla, jau todėl šį įstatymą būtų sudėtinga taikyti. O juk tų yra labai daug, tų tiesiogiai suprantamų ūkinių veiklų. Šiandieną ir mokyklose vaikai maitinami, vežami į mokyklą, kultūros įstaigos organizuoja savo srities renginius. Taigi be papildomų suvaržymų tikrai yra labai daug neaiškumų, kurie sukeltų ginčus įgyvendinant šį įstatymą.
Be to, tarkim, to įstatymo atsiradimo priežastis ta, kad jei kuri nors savivaldybė pažeidė kokią nors tvarką, su ja ir turi būti aiškinamasi, o ne įstatymu visoms savivaldybėms būtų nustatomi papildomi ir nauji suvaržymai. Taigi siūlau neskubėti, per tam tikrą laiką surasti teisingą sprendimą, patikslinti ar keisti įstatymą. Taigi kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Anušauskas – prieš.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų mėginu surasti viešąjį interesą savivaldybės vandens parke, savivaldybės viešbutyje. Na, niekaip aš nerandu to intereso. Įstatymas vis dėlto galioja į ateitį, ne į praeitį. Ta ūkinė veikla, kuri vykdoma, aš manau, kad nesusidurs su tokiais apribojimais. Tačiau išsakysiu nuogąstavimą. Manyčiau, kad per artimiausią mėnesį, du savivaldybėse, kurios nori turėti savo pirteles ir dar ką nors, kokias nors savivaldybės tariamam viešajam interesui atstovaujančias įmones, pradės tų naujų veiklų registravimo procesą. Atsiras krūvos naujų įmonių. Tiesiog išsakau nuogąstavimą. Mano galva, toks atidėjimas tam atveria visus kelius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, jūs išsakėte nuomones už, prieš. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-173. Kas palaiko šio įstatymo projekto pateikimą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Balsavimas pradėtas!
Gerbiami kolegos, balsavo 62 Seimo nariai: už – 55, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip, pirmininke? Papildomu komitetu – Audito komitetas. Galime pritarti? Siūloma svarstyti gruodžio 22 dieną.
Kolegos, liko rezerviniai klausimai.
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-227 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIIIP-227. Kviečiu R. Baškienę. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, garbusis posėdžio pirmininke. Jūs labai ištvermingas ir tuo mes labai didžiuojamės ir dėkojame jums. O „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prašo išbraukti iš Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių prevencijos komisijos A. Dumbravą. Gaila, kad nematau beveik nieko iš Tėvynės sąjungos, todėl…
PIRMININKAS. A. Anušauskas, S. Jovaiša.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Kyla nusistebėjimas, nes šitoje komisijoje, kuriai vadovauja gerbiamas M. Majauskas, liko tik 7 komisijos nariai, o iš pradžių buvo toks intensyvus noras šitą komisiją ir sudaryti, ir iniciatyva graži. Bet dabar turime teikimą ir turime jau tik septynis komisijos narius.
PIRMININKAS. Norinčių klausti nėra. Galime pritarti po pateikimo? Pritarta bendru sutarimu.
Svarstymas. Galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame. (Balsai salėje) Atsiprašau, pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo Savižudybių prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo projekto Nr. XIIIP-227. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 54 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-227) priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-235 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-235. Pranešėja – L. Matkevičienė. Pateikimas. Ar yra L. Matkevičienė? Prašom, kolege.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, gruodžio 14 dieną Priklausomybių prevencijos komisija bendru sutarimu pritarė Priklausomybių prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių paklausti. Galime… Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra norinčių. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Ar reikia papildomų? Nereikia. Siūloma svarstyti taip pat gruodžio 22 dieną.
Rezervinis 3a – projektas Nr. XIIIP-239… (Balsai salėje) Jau buvo šitas klausimas? Atsiprašau. Nepažymėta.
Liko paskutinis.
17.44 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Andriaus Vaičkos peticijos“ (projektas Nr. PNP-3) priėmimas
Seimo protokolinio nutarimo projektas „Dėl Andriaus Vaičkos peticijos“. Kviečiu komisijos pirmininką P. Čimbarą dėl atmetimo. Taip, prašau. Priėmimas.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labas vakaras visiems. Šių metų gruodžio 14 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo A. Vaičkaus peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo“ ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą papildyti Bausmių vykdymo kodeksą nuostata, kad nuteistasis, raštu pareiškęs pageidavimą atlikti bausmę kalėjime kameros tipo patalpose, būtų į jas perkeltas.
Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Vidaus reikalų ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl, kad iš esmės pasiūlymas yra įgyvendintas: Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nuteistajam raštu prašant pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti nuteistąjį į kameros tipo patalpas ir laikyti kameroje vieną ar su kitais.
Būtina pažymėti, kad laikymas kameros tipo patalpose galimas tik dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, iškilus pavojui nuteistojo gyvybei ar sveikatai, tačiau nuteistieji dažnai tų priežasčių nenurodo. Pareiškėjas siūlo nustatyti, kad būtina perkelti nuteistąjį, jam raštu paprašius.
Atsižvelgiant į tai, prašyčiau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą keisti minėtą kodeksą taip, kaip siūlo pareiškėjas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje)
Galime. Ačiū, pritarta Seimo protokoliniam nutarimui.
17.46 val.
Informaciniai pranešimai
Kolegos, dar yra vienas pranešimas. Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Rumunija pasikeitė pirmininkas. Pirmininku tapo A. Sysas, jo pavaduotojai – K. Masiulis, R. Šalaševičiūtė.
Mieli kolegos, registruojamės. Gerbiami kolegos, užsiregistravo 56 ištvermingiausi Seimo nariai. Ačiū. Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.