Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

IV (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 160

STENOGRAMA

 

2022 m. balandžio 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS

 

 

PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Pra­de­da­me po­pie­ti­nį 2021 m. ba­lan­džio 21 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 72 Sei­mo na­riai.

 

14.01 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1577 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1577. Pra­ne­šė­ja – ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas, vi­sos sta­di­jos. Pra­šom, ger­bia­mo­ji.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, re­a­guo­jant į at­vi­rą Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ka­ri­nę ag­re­si­ją prieš Uk­rai­ną, dar va­sa­rio 24 die­ną bu­vo įves­ta ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis vi­so­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Ko­vo 10 die­ną, kaip pui­kiai pa­me­na­te, Sei­mas pra­tę­sė šios ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ga­lio­ji­mą iki ba­lan­džio 20 die­nos.

De­ja, pra­ėjus dviem mė­ne­siams nuo ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo, grės­mė vi­suo­me­nės rim­čiai iš­lie­ka ir ne­ma­žė­ja. Bru­ta­li Ru­si­jos ka­ri­nė ag­re­si­ja Uk­rai­no­je taip pat, de­ja, tę­sia­si. Jos me­tu da­ro­mi nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui bei ka­ro nu­si­kal­ti­mai ir jų mas­tas tik di­dė­ja. Dėl Ru­si­jos vyk­do­mo vals­ty­bi­nio te­ro­riz­mo ir nuo­lat da­ro­mų tarp­tau­ti­nės hu­ma­ni­ta­ri­nės tei­sės pa­žei­di­mų vis di­dė­ja hu­ma­ni­ta­ri­nė ir pa­bė­gė­lių iš Uk­rai­nos kri­zė. Dėl Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos vyk­do­mos ag­re­sy­vios po­li­ti­kos sa­vo ša­lies gy­ven­to­jų at­žvil­giu iš­au­go ir šių ša­lių gy­ven­to­jų pa­si­trau­ki­mo ti­ki­my­bė. Šio­je si­tu­a­ci­jo­je bū­ti­na už­tik­rin­ti sie­nos ap­sau­gą ir su­da­ry­ti prie­lai­das hu­ma­ni­ta­ri­niam as­me­nų, be­si­trau­kian­čių nuo ag­re­si­jos, nuo ka­ro, pri­ėmi­mui. Taip pat ste­bi­ma su­in­ten­sy­vė­ju­si as­me­nų veik­la na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­ri­nti svar­bių ob­jek­tų pri­ei­go­se, įskai­tant ga­li­mą in­for­ma­ci­jos rin­ki­mą.

Šios pa­di­dė­ju­sios grės­mės vi­suo­me­nės rim­čiai ne­įma­no­ma pa­ša­lin­ti lai­ki­nai ne­tai­kant nau­do­ji­mo­si kai ku­rio­mis kon­sti­tu­ci­nė­mis tei­sė­mis ir lais­vė­mis ap­ri­bo­ji­mų bei ne­nu­sta­čius ne­pa­pras­tų­jų prie­mo­nių. To­dėl ga­vo­me Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mą pra­tęs­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jo­je ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį nau­jam lai­ko­tar­piui – iki 2022 m. bir­že­lio 29 d.

At­si­žvelg­da­ma į Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mą ir va­do­vau­da­ma­si Sei­mo sta­tu­to 186 straips­niu, tei­kiu Sei­mui svars­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tą. Nu­ta­ri­mo pro­jek­te iš es­mės siū­lo­ma pa­lik­ti iki ba­lan­džio 20 die­nos ga­lio­ju­sias ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties są­ly­gas, su ja su­si­ju­sius ap­ri­bo­ji­mus ir ne­pa­pras­tą­sias prie­mo­nes. Nau­jų ri­bo­ji­mų ar ri­bo­jan­čių prie­mo­nių įves­ti ne­siū­lo­ma.

Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti ko­le­gų dė­me­sį, jog pro­jek­te at­si­sa­ko­ma kai ku­rių ko­le­gų Sei­mo na­rių kri­ti­kos su­lau­ku­sio drau­di­mo fo­to­gra­fuo­ti, fil­muo­ti ir rink­ti in­for­ma­ci­ją apie na­cio­na­li­niam sau­gu­mui svar­bius ob­jek­tus, nes, Vy­riau­sy­bės ver­ti­ni­mu, įver­ti­nus pas­ta­ruo­sius mė­ne­sius, to­kius tiks­lus ga­li­ma pa­siek­ti ir ki­to­mis prie­mo­nė­mis.

Ši ypač su­dė­tin­ga sau­gu­mo si­tu­a­ci­ja, su­si­ju­si su bru­ta­lia ka­ri­ne ag­re­si­ja Uk­rai­no­je, rei­ka­lau­ja ir šių ypa­tin­gų ir lai­ki­nų prie­mo­nių jai su­val­dy­ti. To­dėl ti­kiuo­si šian­dien su­lauk­ti jū­sų pri­ta­ri­mo šiam nu­ta­ri­mo pro­jek­tui.

Nu­ta­ri­mo pro­jek­tas pa­reng­tas va­do­vau­jan­tis Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mais, to­dėl kon­kre­čias jo nuo­sta­tas ga­lės pa­ko­men­tuo­ti Mi­nist­rė Pir­mi­nin­kė. Aš taip pat esu pa­si­ren­gu­si at­sa­ky­ti į vi­sus jū­sų klau­si­mus. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti, Sei­mo Pir­mi­nin­kės ir prem­je­rės tur­būt, ne­ma­žai mū­sų ko­le­gų. Pir­mas klau­sia T. To­mi­li­nas. Pa­sa­ky­ki­te, ku­riai ad­re­suo­ja­mas klau­si­mas.

T. TOMILINAS (DFVL). Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ži­no­ma, da­bar ne me­tas kaip nors prieš­ta­rau­ti ir vel­tis į dis­ku­si­jas. Man tie­siog bū­tų svar­bu iš­girs­ti jū­sų at­sa­ky­mą, ką mums at­sa­ky­ti žmo­nėms, ku­rie šiuo me­tu jau ku­rį lai­ką ban­do or­ga­ni­zuo­ti strei­ką. Mes tu­ri­me Dar­bo ko­dek­so im­pe­ra­ty­vią nuo­sta­tą, ku­ri drau­džia bet ko­kius strei­kus. Kal­ba­me apie Vil­niaus vie­šą­jį trans­por­tą, ten daug pro­ble­mų, daug ne­su­ta­ri­mų. Ne­ži­nau, ar čia reik­tų kaip nors pa­ban­dy­ti mums, val­džiai, pa­glo­bo­ti tuos žmo­nes, pa­ban­dy­ti ras­ti tuos tai­kos spren­di­mus ar ką nors? Žmo­nės ne­tu­ri fun­da­men­ta­lios tei­sės į strei­ką, kas… Su­pran­ta­ma, vi­siš­kai keis­ti nuo­sta­tų aš ne­siū­lau, bet reik­tų ­kaip nors at­sa­ky­ti, nes kaip ir bu­vo toks lū­kes­tis, kad pa­si­baigs ir…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga! Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju už klau­si­mą, ger­bia­mas ko­le­ga. Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nu­ta­ri­me tarp tų są­ly­gų ir tų ap­ri­bo­ji­mų kal­ba­ma tik apie pa­lai­ky­mą V. Pu­ti­no ka­rui, apie tai kal­ba­ma. Ma­tyt, čia ne­rei­kė­tų su­mal­ti tų da­ly­kų į vie­ną krū­vą. (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. 10 se­kun­džių.

T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik pa­tiks­li­nu, kad tu­ri­me ir ne­tu­rė­tų bū­ti, nes yra im­pe­ra­ty­vi Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­ta, kad bet ko­kios ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu ab­so­liu­čiai drau­džia­mi strei­kai. Tie­siog, kad jūs ži­no­tu­mė­te. Ir iš tos si­tu­a­ci­jos mes kaž­kaip…

PIRMININKAS. Ge­rai. Klau­sia G. Sur­plys. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas ir­gi Sei­mo Pir­mi­nin­kei. Ma­nau, kad tik­rai pra­tęs­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį yra bū­ti­na, tu­rint ome­ny­je, kas vyks­ta už mū­sų sie­nų, ta­čiau ma­nau, kad ga­li­me šį mo­men­tą tik­rai iš­nau­do­ti ap­gal­vo­ji­mui ir per­žiū­rai, kaip mes esa­me pa­si­ren­gę to­kioms si­tu­a­ci­joms. Tu­rint ome­ny­je, ma­to­me, kad tu­ri­me tam tik­rų pro­ble­mų su ci­vi­li­nės sau­gos ob­jek­tais, tu­ri­me strin­gan­čias mig­ra­ci­jos pro­ce­dū­ras, žmo­nės iš Uk­rai­nos ko­vo 8 die­ną yra pa­tei­kę, jau pri­si­re­gist­ra­vę, bet dar ne­ga­vę mig­ra­ci­jos lei­di­mų gy­ven­ti, kor­te­lių ir pa­na­šiai. Tu­ri­me Lie­tu­vo­je daug žmo­nių iš ki­tų ša­lių, iš tre­čių­jų ša­lių, ne vi­sus spė­ja­me pa­tik­rin­ti, kas jie yra ir ko­dėl jie Lie­tu­vo­je yra. Ar ne­ma­ny­tu­mė­te, kad tu­rė­tu­me gal­būt už­da­ruo­se po­sė­džiuo­se dau­gu­mos, bet pa­si­da­ry­ti to­kią rim­tą par­la­men­ti­nę kon­tro­lę apie tai, kaip esa­me pa­si­ren­gę to­kioms si­tu­a­ci­joms, nes tai tik­rai ga­li pra­vers­ti ir at­ei­ty­je. Ačiū.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­le­ga. Ma­no ži­nio­mis, ko­mi­te­tai, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, ki­ti ko­mi­te­tai, nuo­lat vyk­do par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, ir aš tik­rai tik svei­kin­čiau vi­sas ini­cia­ty­vas, ku­rios šią si­tu­a­ci­ją ana­li­zuo­ja vi­sais kam­pais. Tik­rai, jei ko­le­gos ko­mi­te­tuo­se tą da­ry­tų, tai bū­tų tik­rai la­bai tin­ka­ma. Ir da­bar tai da­ro­ma, ir ga­li­ma tai da­ry­ti ak­ty­viau.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si A. Ne­kro­šius.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke, iš­ties su­si­da­ro toks vaiz­das, kad ne Uk­rai­na ka­riau­ja ka­rą, o Lie­tu­va ka­riau­ja ka­rą ir ka­riau­ja ten ne vi­sa Lie­tu­va. Ka­da ne­pa­to­gu, tar­ki­me, kal­bant apie ci­vi­li­nę sau­gą, ta­da iš mi­nist­rės gir­di­me prie­kaiš­tus, kad ne­kurs­ty­ki­te ka­ro, ka­ro nė­ra, ka­ro nie­ka­da ne­bus. Ka­da kal­ba­ma jau apie vi­suo­me­nės tram­dy­mą, ta­da jau ne – rei­ka­lin­ga ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, jo­kių strei­kų, cic, ty­lė­kit, ten sė­dė­ki­te. Tai gal­būt rei­kė­tų įsi­ves­ti iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos ir ta­da val­dan­čio­ji dau­gu­ma ga­lė­tų sau ra­miai gy­ven­ti? Pir­miau­sia tur­būt rei­kė­tų jums pa­tiems, val­dan­čia­jai dau­gu­mai, tar­pu­sa­vy­je su­si­tar­ti, kaip ten su ta vi­suo­me­ne ir jos ra­mi­ni­mo bū­dais.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mas ko­le­ga, mes, ma­tyt, vi­si su­pran­ta­me, ne­pai­sant jū­sų iro­ni­jos, kad va­sa­rio 24 die­ną pra­si­dė­ję ka­ro veiks­mai ir tai, kas vyks­ta šian­dien Uk­rai­no­je, mus vi­siš­kai nu­bloš­kė į ki­tą eta­pą, į ki­tą pa­sau­lį. Tik­rai aš no­riu tik pa­dė­ko­ti mū­sų vi­suo­me­nei, ku­ri la­bai so­li­da­riai, la­bai ge­ra­no­riš­kai re­a­guo­ja į tą si­tu­a­ci­ją, pa­de­da vi­so­mis iš­ga­lė­mis Uk­rai­nai. Tą tik­rai da­ro­me nuo­lat. Aš vis dėl­to tik­rai ne­su­tik­čiau su tuo, kad yra kaž­ko­kių ri­bo­ji­mų, ne­pa­to­gu­mų mū­sų vi­suo­me­nei. Yra mi­ni­mu­mas bū­ti­nų nu­ma­ty­tų rei­ka­lin­gų prie­mo­nių, kad už­tik­rin­tu­me Lie­tu­vos sau­gu­mą. Bū­tų la­bai ne­ap­dai­ru ir, ma­nau, ne­at­sa­kin­ga, jei­gu to­kio­je su­dė­tin­go­je si­tu­a­ci­jo­je mes nie­kaip ne­re­a­guo­tu­me ir nie­kaip ne­si­reng­tu­me įvai­riems sce­na­ri­jams. Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties re­ži­mas šiuo at­ve­ju yra ir lo­giš­kas, ir pa­grįs­tas, ir, man at­ro­do, vi­siš­kai ra­cio­na­lus.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Ne­kro­šius.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­pil­dy­ti, nes bu­vo pa­mi­nė­ta mi­nist­rė. Man at­ro­do, kad vis dėl­to mes bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi. Mi­nist­rei, ku­ri dir­ba me­tus ir tu­ri tris eks­tre­ma­lias si­tu­a­ci­jas vie­nu me­tu, kel­ti pre­ten­zi­ją už tai, kas ne­bu­vo da­ro­ma 30 me­tų, ger­bia­mas ko­le­ga, yra tru­pu­tė­lį per­dė­ta. Jūs juk pui­kiai su­pran­ta­te, kad mi­nist­rė nei jums pri­droš slėp­tu­vių kaip bu­ra­ti­nų… (Bal­sas sa­lė­je) Taip, taip, taip, tik jū­sų gal­vo­je kon­ser­va­to­riai yra 130 me­tų.

Tie klau­si­mai yra spren­džia­mi. Gai­la, bet ci­vi­li­nei sau­gai per vi­są lai­ką ne­bu­vo ski­ria­mas de­ra­mas dė­me­sys. Man at­ro­do, jau la­bai ne­ma­žai yra pa­da­ry­ta, tik­rai kon­tro­liuo­ki­te, dė­lio­kim gra­fi­kus, ter­mi­nus, vis­ką, bet rei­kia vis dėl­to jaus­ti, kur yra kie­no at­sa­ko­my­bės ri­bos ir kiek kas ga­li pa­keis­ti pra­ei­tį, ku­ri yra jau se­niai pa­si­bai­gu­si.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia A. Ne­kro­šius.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Šį pro­jek­tą tik­rai pa­lai­ky­siu, nes ti­kiu, kad ne­to­li­mo­je at­ei­ty­je tas kon­flik­tas gal­būt kaž­ka­da iš­si­spręs, bet šią aki­mir­ką įtam­pa tik au­ga ir grės­mė pa­čiai Lie­tu­vai tik di­dė­ja. To­dėl ma­nau, kad rei­kia pa­lai­ky­ti.

Ma­no klau­si­mas bū­tų tur­būt prem­je­rei. Pa­skel­bus ša­ly­je mo­bi­li­za­ci­ją, ka­ro pa­dė­tį ar­ba ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, ga­li­mi tam tik­ri pir­ki­mai ar­ba pa­leng­vin­tos są­ly­gos tiems pir­ki­mams. Ma­no klau­si­mas toks. Ar per vi­są ši­tą lai­ko­tar­pį bu­vo vyk­do­mi ko­kie nors pir­ki­mai pa­leng­vin­to­mis są­ly­go­mis? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik­rai ne­ga­liu at­sa­ky­ti jums už vi­sas ins­ti­tu­ci­jas, nes per­kan­čių­jų or­ga­ni­za­ci­jų Lie­tu­vo­je, kaip jūs pui­kiai ži­no­te, yra ne šim­tai, o tūks­tan­čiai, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­kia yra Vy­riau­sy­bės nuo­sta­ta. Tik­rai Vy­riau­sy­bės tiks­las nė­ra tu­rė­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį dėl to, kad bū­tų ga­li­ma at­lik­ti ko­kius nors pir­ki­mus. Ta­da, kai mes ma­to­me la­bai svar­bią prie­žas­tį, dėl ko tie pir­ki­mai tu­ri bū­ti su­pap­ras­tin­ti, mes pra­šo­me Sei­mo, pa­vyz­džiui, pri­im­ti spe­cia­lų įsta­ty­mą, kaip kad bu­vo dėl tvo­ros (net ir ten bu­vo at­lik­tas nor­ma­lus pir­ki­mas), taip pat dėl Rūd­nin­kų po­li­go­no. Čia tik­rai tų ga­li­my­bių yra, bet mes to­mis ga­li­my­bė­mis pik­tnau­džiau­ti ne­ma­to­me jo­kio bū­ti­no rei­ka­lo. Yra tam tik­rų pro­ce­dū­ri­nių da­ly­kų, tar­kim, dėl pa­bė­gė­lių ap­gy­ven­di­ni­mo, kai rei­kia grei­tai spręs­ti si­tu­a­ci­ją, bet jie yra vi­siš­kai pa­aiš­ki­na­mi.

PIRMININKAS. Klau­sia P. Gra­žu­lis. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma prem­je­re, vi­sa Lie­tu­va ži­no, net ir Es­ti­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras, kad Lie­tu­va yra „gi­lu­mi­nė vals­ty­bė“ ir ji ne par­la­men­to val­do­ma. Štai mes pa­ma­tė­me, net ir teis­mų pro­ce­sus val­dan­čio­ji dau­gu­ma val­do. Ir, gal­vo­ju, la­bai lai­min­gas V. Gap­šys, kad pa­puo­lė į ši­tą pro­ce­są, iš­tei­si­no. Bū­tų vie­nas – jau se­niai bū­tų pa­so­din­tas ir at­sė­dė­jęs. Bet, klau­sy­ki­te, ką tai pa­keis? Ar Ru­si­ja nu­stos ka­riau­ti, Uk­rai­ną pul­ti, žmo­nes ten kan­kin­ti ir žu­dy­ti, jei­gu mes ne­at­si­sa­ky­si­me ka­ri­nės pa­dė­ties? Ką tai pa­keis?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Vi­si vis­ką ži­no, tik jūs ne­ži­no­te, kad Es­ti­jo­je yra už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rė, o ne mi­nist­ras, tai čia tarp kit­ko. O ka­ri­nės pa­dė­ties Lie­tu­vo­je ne­bu­vo ir la­bai ti­kiuo­si, kad ne­bus.

PIRMININKAS. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke ir prem­je­re, ma­no klau­si­mas bū­tų dėl vi­zų. Nu­sta­to­mas re­ži­mas, su­stab­do­mas vi­zų iš­da­vi­mas Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­čiams. Kaip ta­da bus su tais žmo­nė­mis, ku­rie ne­no­ri bū­ti mo­bi­li­zuo­ti į tą ka­riuo­me­nę ir no­rė­tų ge­riau iš­vyk­ti iš tos ša­lies, kaip, pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­ja ir pa­na­šiai? Ar ga­lė­tų bū­ti ko­kia nors ki­to­kia for­mu­luo­tė, ne­gu da­bar yra?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne, ki­to­kios for­mu­luo­tės ir ne­rei­kia, nes hu­ma­ni­ta­ri­niais pa­grin­dais vi­zos ir da­bar yra iš­duo­da­mos, bet vis dėl­to rei­kia aiš­kiai su­pras­ti, kad už Ru­si­jos ka­rą prieš Uk­rai­ną yra at­sa­kin­gas ne tik as­me­niš­kai V. Pu­ti­nas, bet at­sa­kin­ga ir vi­sa jo ka­riau­na, taip pat tie žmo­nės, ku­rie su­tei­kia įga­lio­ji­mus V. Pu­ti­nui val­dy­ti ša­lį ir pri­im­ti to­kius spren­di­mus. Man at­ro­do, yra ri­bos, kiek mes ga­li­me at­si­žvelg­ti į tai, kad da­bar kaž­kas ne­no­ri, ma­to­te, tar­nau­ti Ru­si­jos ka­riuo­me­nė­je, ku­ri yra siun­čia­ma į ka­rą prieš Uk­rai­ną. Ru­si­jos pi­lie­čiai sa­vo val­džios pro­ble­mas tu­ri spręs­ti pir­miau­sia vis dėl­to pa­tys.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sei­mo Pir­mi­nin­kės no­rė­čiau pa­klaus­ti, ar pa­skel­bus šian­dien ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį ne­bus vėl ri­bo­ja­ma al­ter­na­ty­vio­ji ži­niask­lai­da, kaip bu­vo ki­tos ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties me­tu? Kaip ža­da­te da­ry­ti?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Pro­pa­gan­di­nė ži­niask­lai­da bus ri­bo­ja­ma.

PIRMININKAS. Ir prem­je­rė dar no­ri re­a­guo­ti.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau pa­pil­dy­ti. Ap­ri­bo­ji­mai tuo po­žiū­riu, ku­rie bu­vo pri­im­ti, ne­si­kei­čia. Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos pro­pa­gan­di­niai ka­na­lai ir to­liau bus ri­bo­ja­mi. Kal­bant apie ki­tus ap­ri­bo­ji­mus, ka­dan­gi Sei­mas kaip tik ant­ra­die­nį pri­ėmė Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rio­mis nu­sta­tė tam tik­ras ben­dras nor­mas dėl svars­ty­mo tu­ri­nio, ku­ris ga­li bū­ti lai­ko­mas kai­ti­nan­čiu smur­tą ir ka­ri­nę pro­pa­gan­dą, nu­ta­ri­mo nuo­sta­tos ga­lios tik tol, kol įsi­ga­lios įsta­ty­mo pa­tai­sos. Kai įsi­ga­lios įsta­ty­mo pa­tai­sos, Pre­zi­den­tui pa­si­ra­šius, tas nu­ta­ri­mo punk­tas ne­teks ga­lios.

PIRMININKAS. Ir klau­sia M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (DPF). Mū­sų kai­my­ni­nė Len­ki­ja tu­ri sie­ną su Uk­rai­na ir yra pri­ėmu­si dau­giau­sia pa­bė­gė­lių iš ka­ro ka­muo­ja­mos Uk­rai­nos, bet kai­my­ni­nė­je Len­ki­jo­je ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties nė­ra. Kuo Lie­tu­va yra iš­skir­ti­nė, kad Lie­tu­vo­je mes tai da­ro­me, ir ko­dėl mes ne­ga­li­me tvar­ky­tis taip pa­vyz­din­gai, kaip kad tvar­ko­si mū­sų kai­my­nai, ir kar­tu ne­ap­ri­bo­ti mū­sų ša­lies pi­lie­čių, kai tam nė­ra bū­ti­ny­bės?

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ger­bia­mas ko­le­ga, aš grį­žau po vi­dur­nak­čio šian­dien iš Len­ki­jos – ten yra ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis pa­sie­nio ruo­že. Jūs vi­siš­kai tei­sus – len­kai pri­ėmė di­džiu­lį skai­čių pa­bė­gė­lių – 2,8 mln., bet ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis pa­sie­nio ruo­že ten ga­lio­ja.

PIRMININKAS. Aiš­ku. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ačiū prem­je­rei ir Sei­mo Pir­mi­nin­kei.

Nuo­mo­nės už, prieš. Mi­nu­tė­lę! Taip, už kal­ba K. Ma­žei­ka. Pra­šom.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų taip mąs­tant, kad čia vis­kas ge­rai, mes esa­me NATO, yra tur­būt vie­na pu­sė. Ga­li­ma kal­bė­ti, kad čia mums nie­ko ne­rei­kia, ta­čiau apy­gar­do­je ben­dra­vau su Kal­va­ri­jos sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jais, jie yra Su­val­kų ko­ri­do­riaus da­lis. Jie ma­to tą įtam­pą ir jau­čia, kad iš vie­nos pu­sės yra Bal­ta­ru­si­ja, iš ki­tos yra Ka­li­ning­ra­do sri­tis, kiek ten yra su­telk­ta ka­rei­vių, kiek ten yra su­telk­ta gin­klų ir vi­so ki­to, kas ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ta prieš mus. Tur­būt NATO va­do­vai ne kar­tą kal­bė­jo ir vi­si pui­kiai ži­no­me, ko­kia yra jaut­ri, tra­pi ir ko­kia svar­bi Su­val­kų ko­ri­do­riaus pras­mė ir es­mė vi­soms Bal­ti­jos ša­lims. Tik­rai su­pran­tu pro­ble­mos rim­tu­mą ir ži­nau tur­būt tas de­ta­les, ku­rios iš tie­sų ke­lia su­sirū­pi­ni­mą ir mū­sų są­jun­gi­nin­kams, tad, ma­nau, lo­giš­ka pri­tar­ti ir dis­ku­tuo­ti apie tai, kad mes esa­me sau­gūs ir pas mus ka­ro nė­ra, bet tik­rai tu­rė­tu­me su­si­mąs­ty­ti ir tik­rai telk­tis to­liau, dirb­ti tuo klau­si­mu, kad bū­tu­me stip­rūs ir stip­rė­tu­me to­liau.

Iš tie­sų, ko­le­gos, kvie­čiu pri­tar­ti ir tik­rai ne­dis­ku­tuo­ti te­mo­mis, ku­rios iš tie­sų ak­tu­a­lios vi­siems ša­lies gy­ven­to­jams, ypač tų re­gio­nų, ku­rie nuo­lat gir­di spro­gi­mus per pra­ty­bas ar ko­kius nors mo­ky­mus, ku­rie vyks­ta vi­sai ša­lia mū­sų sie­nų. Tai­gi tik­rai kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Prieš no­ri pa­si­sa­ky­ti A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš dar svars­čiau, kaip elg­tis. Iš tie­sų, jei­gu ne­bū­tų pa­si­gir­dęs me­las, kad ri­bo­ji­mai yra tai­ko­mi tik­tai Ru­si­jos ži­niask­lai­dai, gal­būt bū­čiau re­a­ga­vu­si šiek tiek ki­taip, bet čia nu­skam­bė­jo, kad ne­va tai­ko­mi tik Ru­si­jos ži­niask­lai­dai, nors pa­ra­šy­ta yra ki­taip.

Klau­si­mų man ke­lia ir tai, kad vis dėl­to pir­muo­ju punk­tu yra įra­šy­ta, kad ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis su­da­rys leng­ves­nes są­ly­gas nau­do­ti vals­ty­bės re­zer­vą, tai vėl­gi ne­ži­nau, ma­tyt, ne­tu­rė­tų bū­ti svarbiausias da­ly­kas ši­to­je vi­so­je is­to­ri­jo­je. Tik­rai su­si­lai­ky­siu.

PIRMININKAS. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos. No­rė­čiau siū­ly­ti pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo ben­dru su­ta­ri­mu, bet ar ga­li­ma? (Bal­sai sa­lė­je) Ta­da yra to­kia tam tik­ra di­le­ma, nes pa­gal dar­bo­tvarkę mū­sų bal­sa­vi­mas yra nu­ma­ty­tas 14 val. 30 min. Tu­rė­tu­me… (Bal­sai sa­lė­je) Ki­tus klau­si­mus? (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom. Mi­nu­tė­lę! Pra­šom.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Siū­lau pa­lik­ti 14 val. 30 min. bal­sa­vi­mą. Im­ki­me ki­tus klau­si­mus, re­zer­vi­nius.

 

14.20 val.

Dar­bo ko­dek­so 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2261 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1516 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1517 (patei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ge­rai, ima­me iš re­zer­vo. (Bal­sai sa­lė­je) Re­zer­vi­nis 3.1 klau­si­mas – Dar­bo ko­dek­so 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straips­nių pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 2261 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1516. Pra­šom, ger­bia­ma mi­nist­re Mo­ni­ka Na­vic­kie­ne. Už­klu­po­me šiek tiek ne­ti­kė­tai.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Vis­kas ge­rai. Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­rė­čiau jums pri­sta­ty­ti Dar­bo ko­dek­so kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Šiais įsta­ty­mo pro­jek­to pa­kei­ti­mais re­a­guo­ja­me į lai­ku ne­spręstą mo­bin­go dar­be pro­ble­mą, psi­cho­lo­gi­nio smur­to ir psi­cho­so­cia­li­nės ap­lin­kos. Kaip ži­no­me, pra­ėju­siais me­tais tu­rė­jo­me liūd­nų ir tra­giš­kų įvy­kių, po jų iš kar­to re­a­ga­vo­me ir su­bū­rė­me dar­bo gru­pę, at­sa­kin­gą už Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mus. Jau sau­sio mė­ne­sį Dar­bo ins­pek­ci­jo­je at­si­ra­do at­ski­ras pa­da­li­nys, jis yra de­di­kuo­tas bū­tent mo­bin­go klau­si­mams, ne tik tik­ri­ni­mui, bet ir pre­ven­ci­jai.

Šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­me reg­la­men­tuo­ti to­kius da­ly­kus. Vi­sų pir­ma, už­draus­ti smur­tą ir prie­ka­bia­vi­mą dar­be, nu­sta­ty­ti tam tik­ras pa­rei­gas darb­da­viams, sie­kiant už­tik­rin­ti smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­ją, ku­riant ap­lin­ką, ku­rio­je nė­ra smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo. Taip pat nu­ma­ty­ti, kad prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį ga­lė­tų bū­ti smur­tas ar prie­ka­bia­vi­mas. Šie pa­kei­ti­mai taip pat iš da­lies įgy­ven­di­na ir Tarp­tau­ti­nės dar­bo or­ga­ni­za­ci­jos… dėl smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo dar­bo pa­sau­ly­je pa­nai­ki­ni­mo.

Siek­ti, kad dar­buo­to­jams bū­tų mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis, o ne ne­ap­mo­kes­ti­na­mo­sios kom­pen­sa­ci­jos, ku­rios ne­at­skai­čiuo­ja­mos mo­kant už atos­to­gas, li­gos iš­mo­ką, mo­ti­nys­tės, tė­vys­tės iš­mo­ką, pa­nai­kin­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­sias kom­pen­sa­ci­jas dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bas yra kil­no­ja­mo­jo po­bū­džio ar­ba at­lie­ka­mas lau­ko są­ly­go­mis, ar­ba su­si­jęs su ke­lio­nė­mis ar va­žia­vi­mu.

Taip pat to­bu­lin­ti ir da­ry­ti efek­ty­ves­nę Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ją, jos veik­lą. At­si­žvel­giant į Dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos sėk­min­gai vyk­do­mą sklan­dų dar­bo gin­čų nag­ri­nė­ji­mą nuo­to­li­niu bū­du, nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę ša­lims liu­dy­to­joms nag­ri­nė­jant dar­bo gin­čą da­ly­vau­ti nuo­to­li­niu bū­du ir ne­sant ša­ly­je pa­skelb­tos eks­tre­ma­lio­sios si­tu­a­ci­jos ar ka­ran­ti­no.

O Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­me pa­nai­kin­ti nuo­sta­tą, pa­gal ku­rią vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos yra ne­skai­čiuo­ja­mos nuo dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bas at­lie­ka­mas lau­ko są­ly­go­mis ar­ba yra kil­no­ja­mo­jo po­bū­džio, mo­ka­mų iš­lai­dų ir kom­pen­sa­ci­jų.

Tai­gi, Dar­bo ko­dek­so pro­jek­te api­brė­žia­ma, kas yra smur­tas ir prie­ka­bia­vi­mas, įskai­tant psi­cho­lo­gi­nį smur­tą bei smur­tą ir prie­ka­bia­vi­mą dėl ly­ties, įvai­rus ne­pri­im­ti­nas el­ge­sys ar jo grės­mė, ne­svar­bu, ar ne­pri­im­ti­nu el­ge­siu vie­ną kar­tą, ar pa­kar­to­ti­nai yra sie­kia­ma pa­da­ry­ti fi­zi­nę, psi­cho­lo­gi­nę, sek­su­a­li­nę ar eko­no­mi­nę ža­lą, ar ne­pri­im­ti­nu el­ge­siu ši ža­la yra pa­da­ro­ma ar­ba ga­li bū­ti pa­da­ry­ta. Taip pat nu­sta­to­ma, kur smur­tas ir prie­ka­bia­vi­mas yra drau­džia­mas. Tai dar­bo vie­to­se, įskai­tant vie­šą­sias ir pri­va­čias vie­tas, kai dar­buo­to­jas yra darb­da­vio ži­nio­je ar at­lie­ka pa­rei­gas pa­gal dar­bo su­tar­tį. Įtvir­ti­na­ma, kad darb­da­vys ima­si vi­sų bū­ti­nų prie­mo­nių pre­ven­ci­jai už­tik­rin­ti ir pa­gal­bai su­teik­ti. Pir­miau­sia, at­si­žvelg­da­mas į ga­li­mus smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo pa­vo­jus, ima­si jų ša­li­ni­mo ar­ba kon­tro­lės prie­mo­nių, taip pat nu­sta­to pra­ne­ši­mo apie smur­tą ir prie­ka­bia­vi­mą pa­tei­ki­mo bei nag­ri­nė­ji­mo tvar­ką ir su­pa­žin­di­na su ja dar­buo­to­jus, taip pat or­ga­ni­zuo­ja dar­buo­to­jams mo­ky­mus, ku­riuo­se dar­buo­to­jai su­ži­no apie smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo pa­vo­jus, pre­ven­ci­jos prie­mo­nes, sa­vo tei­ses ir pa­rei­gas smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo sri­ty­je.

Nu­ma­to­ma, kad darb­da­vys, ku­rio vi­du­ti­nis dar­buo­to­jų skai­čius yra dau­giau ne­gu 50, pri­va­lo kon­sul­tuo­da­ma­sis su Dar­bo ta­ry­ba ar darb­da­vio lyg­mens pro­fe­si­ne są­jun­ga nu­sta­ty­ti smur­to ir prie­ka­bia­vi­mo pre­ven­ci­jos po­li­ti­ką. Taip pat nu­sta­to­me, kad prie­žas­tis nu­trauk­ti dar­bo su­tar­tį taip pat ga­li bū­ti smur­tas ar prie­ka­bia­vi­mas, įskai­tant psi­cho­lo­gi­nį smur­tą bei smur­tą ar prie­ka­bia­vi­mą dėl ly­ties. Ir pa­nai­ki­na­mos kom­pen­sa­ci­jos dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bas yra kil­no­ja­mo­jo po­bū­džio ar­ba at­lie­ka­mas lau­ko są­ly­go­mis, ar­ba su­si­jęs su ke­lio­nė­mis ar va­žia­vi­mu. Tai įvyk­tų nuo 2023 m. bir­že­lio 1 d. Ta­čiau prieš tai bū­tų tai­ko­mas per­ei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis, nuo lap­kri­čio 1 die­nos nu­sta­tant ma­žes­nį, iki 30 %, ba­zi­nio (ta­ri­fi­nio) dar­bo už­mo­kes­čio kom­pen­sa­ci­jos dy­dį vie­toj da­bar esan­čio 50 %.

Dar­bo ko­dek­sas pa­pil­do­mas ir nau­ju straips­niu, ku­ris nu­ma­to in­for­ma­ci­nių ir elek­tro­ni­nių ry­šių tech­no­lo­gi­jų nau­do­ji­mą nag­ri­nė­jant dar­bo gin­čus, o Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me nuo 2023 m. bir­že­lio 1 d. pa­nai­ki­na­ma nuo­sta­ta, kad so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos ne­skai­čiuo­ja­mos nuo dar­buo­to­jams, ku­rių dar­bas at­lie­ka­mas lau­ko są­ly­go­mis ar­ba yra kil­no­ja­mo­jo po­bū­džio, mo­ka­mų iš­lai­dų kom­pen­sa­ci­jų. To­kie įsta­ty­mų pro­jek­tai. Kvie­čiu už­duo­ti klau­si­mus.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­le­tas Sei­mo na­rių. L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, iš tik­rų­jų svei­ki­nu, tik­rai, pir­miau­sia dėl mo­bin­go. Ko­lek­ty­vuo­se taip ga­li bū­ti, pa­si­tai­ky­ti, ypač mes ži­no­me, kas de­da­si me­di­ci­nos įstai­go­se, ir mes pa­jau­tė­me to­kią si­tu­a­ci­ją. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kiek to­kių at­ve­jų bu­vo, ar jau bu­vo kreip­ta­si į Dar­bo ins­pek­ci­ją? Ir kaip pa­da­ry­ti taip, kad iš kar­to… Ži­no­te, kar­tais bū­na, kad ko­lek­ty­vas pa­smer­kia tą žmo­gų, kai ji­sai skun­džia­si.

Ir ant­ras klau­si­mas, ar ne­ma­no­te dėl lau­ko prie­dų… Su­pra­tau, vis­kas, svei­ki­nu… Iš tik­rų­jų tai yra dar­bo už­mo­kes­tis, tai žmo­gui yra pa­pil­do­mos drau­džia­mo­sios pa­ja­mos. Ar ne­ma­note dėl ko­man­di­ruot­pi­ni­gių, nes ži­no­me, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja ir vėl už­slėp­tas dar­bo už­mo­kes­tis? Ačiū.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl ko­man­di­ruot­pi­ni­gių daug dis­ku­si­jų vyks­ta ir su trans­por­to sek­to­riaus at­sto­vais, jau daug ir po­ky­čių yra įvy­kę dėl gry­nų­jų pi­ni­gų ir pa­na­šių da­ly­kų. Žings­nis po žings­nio, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, žmo­gui, dar­buo­to­jui tu­ri bū­ti mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis, o ne įvai­riau­sio po­bū­džio kom­pen­sa­ci­jos ar tie pa­tys ko­man­di­ruot­pi­ni­giai, jei­gu jie yra dar­bo už­mo­kes­čio da­lis. Tu­ri­me ar­tė­ti prie to­kio ver­ty­bi­nio tiks­lo, po tru­pu­tį ten ir ei­na­me.

Da­bar, jei­gu pa­ly­gin­tu­me Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos duo­me­nis, tai, pa­vyz­džiui, 2019 me­tais Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja iš­nag­ri­nė­jo tik vie­ną pra­šy­mą dėl psi­cho­lo­gi­nio smur­to dar­be. 2021 me­tais bu­vo gau­ti 34 rei­ka­la­vi­mai. Iki 2022 m. ko­vo 15 d. Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja jau bu­vo ga­vu­si 11 rei­ka­la­vi­mų. Skai­čiai au­ga, bet tas pa­si­ti­kė­ji­mas, kad žmo­nės ga­li kreip­tis, kad ga­li su­lauk­ti pa­gal­bos, dar tu­ri at­ei­ti, tu­ri at­si­ras­ti. Bet, man at­ro­do, esa­me ge­ra­me ke­ly­je. Jau pra­dė­ję dis­ku­si­ją ir su ši­tais įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais mes tur­būt tą pa­si­ti­kė­ji­mo kul­tū­rą dar la­biau plė­to­si­me or­ga­ni­za­ci­jo­se. Bet jos, aiš­ku, tu­ri keis­tis ir pa­čios.

PIRMININKAS. Jū­sų klau­sia K. Bar­to­še­vi­čius.

K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Po­nia Na­vic­kie­ne, la­bai ačiū už šį pri­sta­ty­mą ir šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, jis, man at­ro­do, yra sa­va­lai­kis. Aš su­pran­tu, kad jis bu­vo stip­riai są­ly­go­tas tų įvy­kių Šiau­liuo­se, sa­vi­žu­dy­bių. Jūs pa­mi­nė­jo­te dar­bo gru­pę. Ta dar­bo gru­pė bu­vo skir­ta tik šio įsta­ty­mo pro­jek­to gai­rėms nu­ma­ty­ti ar­ba pa­siū­ly­mams svars­ty­ti, ar tu­rė­jo ir kaž­ko­kių pla­tes­nių, rim­tes­nių įpa­rei­go­ji­mų?

Ir ki­tas klau­si­mas, kaip gal­vo­ja­te, ar tas reg­la­men­ta­vi­mas, ku­ris nu­ma­ty­tas da­bar Dar­bo ko­dek­se, pa­dės už­kirs­ti ke­lią to­kiems at­ve­jams, to­kiems tra­giš­kiems ir siau­bin­giems at­ve­jams, ku­riuos mes ma­tė­me Šiau­liuo­se, ir ki­toms is­to­ri­joms? Dė­kui.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Man at­ro­do, kad joks įsta­ty­mas sa­vai­me už­kirs­ti ke­lio ne­ga­li, vis tiek tu­ri keis­tis ir or­ga­ni­za­ci­nė kul­tū­ra. Bet, man at­ro­do, pa­ti dis­ku­si­ja yra la­bai tei­sin­ga to­dėl, kad jau ir da­bar jau­čia­me, kad, pa­vyz­džiui, pro­fe­si­nės są­jun­gos ir darb­da­viai pra­de­da de­rė­tis ne tik dėl eko­no­mi­nių dar­bo są­ly­gų ar dar­bo už­mo­kes­čio, ar sau­gios ap­lin­kos, tin­ka­mų lif­tų, pri­tai­ky­tų dar­bo vie­tų, bet ir dėl psi­cho­so­cia­li­nės ap­lin­kos. Ir tai yra la­bai la­bai svar­bus žings­nis į prie­kį. Man at­ro­do, kad šio­se or­ga­ni­za­ci­jo­se tu­ri at­si­ras­ti ne­ma­žai po­ky­čių, o įsta­ty­mas ga­li pa­dė­ti, taip pat ir tin­ka­mas reg­la­men­ta­vi­mas ga­li pa­dė­ti.

Dar at­sa­ky­da­ma į klau­si­mą no­riu pa­sa­ky­ti, kad mi­nis­te­ri­jo­je bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rios na­riai bu­vo ne tik So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, bet ir Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos, Hi­gie­nos ins­ti­tu­to, Vil­niaus uni­ver­si­te­to, Me­di­ci­nos įstai­gų dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos, Jau­nų­jų gy­dy­to­jų aso­cia­ci­jos, Lie­tu­vos pro­fe­si­nių są­jun­gų kon­fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai ir pa­na­šiai. Sau­sio 3 die­ną Vals­ty­bi­nė­je dar­bo ins­pek­ci­jo­je bu­vo įsteig­tas at­ski­ras Psi­cho­lo­gi­nio smur­to dar­be pre­ven­ci­jos sky­rius. Jis ak­ty­viai ir in­ten­sy­viai ėmė ne tik kon­tro­liuo­ti, bet ir pre­ven­ciš­kai teik­ti mo­ky­mus, me­to­di­nę me­džia­gą or­ga­ni­za­ci­joms ir ben­dro­vėms, darb­da­viams dėl psi­cho­so­cia­li­nės ri­zi­kos veiks­nių.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, Tei­sės de­par­ta­men­tas at­krei­pė dė­me­sį dėl prie­ka­bia­vi­mo sam­pra­tos ne­su­ti­ki­mo su Bau­džia­mo­jo ko­dek­so ta pa­čia sam­pra­ta. Aiš­ku, tai rei­kės svars­ty­mo sta­di­jo­je ap­svars­ty­ti ir pa­dis­ku­tuo­ti. Bet aš no­rė­čiau da­bar pa­klaus­ti dėl šiek tiek kit­ko.

Šis įsta­ty­mas, ma­nau, tik­rai rei­ka­lin­gas ir reikš­min­gas. Kaip jūs re­a­guo­tu­mė­te, ger­bia­ma mi­nist­re, jei­gu bū­tų pa­siū­ly­mas dėl Dar­bo ko­dek­so, ku­riuo bū­tų siū­lo­ma šiek tiek pa­keis­ti 248 straips­nio 2 da­lį, ku­rio­je yra ab­so­liu­tus strei­ko drau­di­mas ne­pa­pras­to­sios si­tu­a­ci­jos at­ve­ju? Šis drau­di­mas, ma­no ma­ny­mu, nie­kaip ne­de­ra su Kon­sti­tu­ci­ja, nes Kon­sti­tu­ci­jos 145 straips­nis aiš­kiai api­brė­žia, ko­kiu straips­niu lais­vės ir tei­sės ga­li bū­ti ri­bo­ja­mos, bet ta­da nu­ta­ri­me dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties…

PIRMININKAS. Lai­kas, ko­le­ga!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tu­ri bū­ti aiš­kiai api­brėž­ta.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš la­bai ger­biu jū­sų as­me­ni­nę nuo­mo­nę. Tur­būt pa­ti ir­gi ga­lė­čiau tu­rė­ti kaž­ko­kią sa­vo nuo­mo­nę. Bet ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis vis dėl­to yra per daug su­dė­tin­gas ir kom­plek­si­nis da­ly­kas, ku­ris bū­na įve­da­mas dėl la­bai su­dė­tin­gų iš­šū­kių vals­ty­bė­je, ir jie kiek­vie­ną kar­tą ga­li bū­ti skir­tin­gi. To­dėl da­bar api­ben­drin­ti ir pa­sa­ky­ti, kad štai šis rei­ka­la­vi­mas yra per­tek­li­nis, tik­rai ne­si­im­čiau. Dis­ku­tuo­ti dėl tų da­ly­kų tur­būt ga­li­me, bet įver­tin­ti ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties ap­lin­ky­bių su­dė­tin­gu­mą kon­kre­čiais at­ve­jais ir­gi rei­kė­tų la­bai at­sa­kin­gai.

PIRMININKAS. Klau­sia A. Na­vic­kas.

A. NAVICKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma mi­nist­re tei­sin­ga pa­var­de, no­rė­jau jū­sų pa­klaus­ti. Aiš­ku, pri­ta­riu šiam įsta­ty­mui. Iki šiol di­džiau­si sun­ku­mai tur­būt bū­da­vo su Dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja ir ap­skri­tai su Dar­bo ins­pek­ci­ja, kai rei­kė­da­vo aiš­kin­tis, bū­da­vo net ir kaž­ko­kių prie­ka­bia­vi­mo at­ve­jų. Da­bar no­rė­čiau, kad kon­kre­ti­zuo­tu­mė­te, ko­kių, kaip pa­sa­ky­ti, ne tai kad pa­pil­do­mų sver­tų, pa­pil­do­mos jė­gos ar ga­li­my­bių Dar­bo gin­čų ko­mi­si­jai ar­ba Dar­bo ins­pek­ci­jai tai ga­lė­tų su­teik­ti? Čia gal net ne Dar­bo ins­pek­ci­jai, o Dar­bo ko­mi­si­jai.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Kaip mi­nė­jau, jau sau­sio 3 die­ną bu­vo įsteig­tas at­ski­ras Psi­cho­lo­gi­nio smur­to dar­be pre­ven­ci­jos sky­rius, pri­im­ti at­ski­ri žmo­nės, nau­ji žmo­nės, ku­rie yra de­di­kuo­ti bū­tent šiam klau­si­mui, ir, kaip mi­nė­jau, ne tik kon­tro­liuo­jant. Da­bar, ba­lan­džio mė­ne­sį ir ge­gu­žę, bus pa­tik­ri­ni­mų svei­ka­tos įstai­go­se, kur dau­giau­sia krei­pi­mų­si bū­na dėl psi­cho­lo­gi­nio smur­to dar­be at­ve­jų. Bet prieš tai vi­soms toms įstai­goms bū­na iš­siun­čia­ma me­to­di­nė me­džia­ga ir ban­do­ma pa­dė­ti pa­si­reng­ti, kaip keis­tis or­ga­ni­za­ci­jai. Aš ma­ty­čiau, kad Dar­bo ins­pek­ci­jos mi­si­ja yra ne tik kon­tro­liuo­ti, bet ly­giai taip pat ir pa­dė­ti keis­tis. Nuo sau­sio 3 die­nos vei­kian­tis sky­rius, aiš­ku, tu­ri bū­ti dar la­biau įga­lin­tas, bet di­de­lę vil­tį de­du į tai, kad mes pa­dė­si­me keis­tis, ne tik kon­tro­liuo­si­me.

PIRMININKAS. Ačiū. Klau­sia V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma mi­nist­re, net Už­im­tu­mo tar­ny­ba, teik­da­ma vi­so­kias sub­si­di­ja­vi­mo pro­gra­mas, tei­kia kom­pen­sa­ci­ją už dar­buo­to­jų nu­vy­ki­mą į dar­bą. Yra to­kia for­ma. O jūs šiuo spren­di­mu ža­da­te ne­be­leis­ti mo­kė­ti (pa­vyz­dys) dar­bo lau­ko są­ly­go­mis kom­pen­sa­ci­jos. Ką rei­kės da­ry­ti? Ar ta­da for­min­ti pi­ni­gus kaip at­vy­ki­mą į dar­bą, ar žmo­gus pa­pras­čiau­siai iš­vis ne­be­gaus tos kom­pen­sa­ci­jos už sun­kes­nes dar­bo są­ly­gas? Ar ne­at­si­tiks taip, kad pa­blo­gin­si­te dar­buo­to­jų są­ly­gas, kai ne­bus ga­li­ma mo­kė­ti tos iš­mo­kos jiems?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jei­gu klau­sia­te ma­nęs, ką rei­kės da­ry­ti, tai rei­kės kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį, nor­ma­lų dar­bo už­mo­kes­tį, nuo ku­rio su­mo­ka­mi vi­si mo­kes­čiai ir nuo ku­rio pri­klau­so vi­sos so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos dar­buo­to­jams. Nes da­bar pro­ble­ma yra ta, kad šios kom­pen­sa­ci­jos yra kaip dar­bo už­mo­kes­čio da­lis, ne kom­pen­sa­ci­ja kaip to­kia, ku­ri tu­rė­tų bū­ti pa­gal pa­skir­tį. Aiš­ku, vi­sa­da tu­ri bū­ti pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jus, kur rei­kia iš­lai­ky­ti pa­gal fak­tą, at­vy­ki­mo kaš­tus ar ki­tus kom­pen­suo­ti, tai tas vis­kas yra at­ski­rai. Bet kai tai jau įžen­gia į dar­bo už­mo­kes­čio da­lį ir bū­na nau­do­ja­ma kaip pi­giau ap­mo­ka­ma dar­bo už­mo­kes­čio da­lis, tai mes tie­siog skriau­džia­me sa­vo dar­buo­to­jus ir jie ne­ten­ka di­de­lės da­lies ap­sau­gos.

PIRMININKAS. Ir klau­sia P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­ma mi­nist­re, man tru­pu­tė­lį keis­ta, esa­te to­kia, at­ro­do, ga­na kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­rų, krikš­čio­niš­kų pa­grin­dų ir da­bar kaž­ko­kios ly­ties pa­grin­du ban­do­te įtei­sin­ti net Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­se kaž­ko­kias nuo­sta­tas. Yra ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų… Tai yra Dar­bo ko­dek­se. Yra bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, yra ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė, tai kam dar rei­kia Dar­bo ko­dek­se to­kių nuo­sta­tų? Tuo la­biau kad jų ga­li­ma iš­veng­ti. Jau da­bar, ži­no­te, ypač jū­sų lais­vie­čiai, sa­ko, kad nė­ra ly­čių ar­ba ga­li pa­si­keis­ti ly­tį. Tai jei­gu man sa­kys, kad aš prie­ka­biau­ju, aš sa­ky­siu – ne, aš mo­te­ris, ką jūs! Aš ga­liu keis­ti ly­tį, kaip no­riu, šian­dien vie­nos, ki­tą die­ną ki­tos ly­ties. Koks tiks­las šio įsta­ty­mo?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pet­rai, jei­gu prie jū­sų kas nors Sei­me prie­ka­biaus ly­ties pa­grin­du, tai tiks­las bus, kad šio įsta­ty­mo pa­grin­du ga­lė­si­me jus ap­sau­go­ti.

PIRMININKAS. Ačiū. Mi­nist­re, jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. Nuo­mo­nių už, prieš pa­si­sa­ky­mų nė­ra. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Ge­rai, ka­dan­gi jau at­ėjo bal­sa­vi­mo lai­kas, mes jį šiek tiek ir per­žen­gė­me, tai bal­suo­ja­me dėl šio pri­sta­ty­to klau­si­mo. Pra­šom.

Už­si­re­gist­ra­vo 122, bal­sa­vo 121: už – 89, prieš – 3, su­si­lai­kė 29. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Mi­nu­tė­lę. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ge­gu­žės 26 die­ną. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Taip, čia dėl pro­jek­to Nr. XIVP-1516 siū­lo­mi ko­mi­te­tai.

Ki­tas – ly­di­ma­sis Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1517. Yra siū­lo­mi tik So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

Dėl ko­mi­te­tų? Pra­šau. P. Kuz­mic­kie­nė no­ri.

P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ar ga­li­me pri­dė­ti dar Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tą prie svar­s­tan­čių­jų dėl Dar­bo ko­dek­so klau­si­mo?

PIRMININKAS. Dėl Dar­bo ko­dek­so dar pa­pil­do­mą ko­mi­te­tą. Ge­rai. Ta­da for­mu­luo­ju taip dėl ko­mi­te­to pa­sky­ri­mo. Dėl da­tos tur­būt ne­si­gin­čys nie­kas. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai dėl Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mo: So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas ir Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me, ačiū. Pri­tar­ta. Ir, kaip ir mi­nė­jau, dėl Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ir Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Svars­to­me ge­gu­žės 26 die­ną.

Grįž­ta­me prie dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mo. At­si­pra­šau, tuoj, se­kun­dę. Pra­šau. P. Gra­žu­lis.

P. GRAŽULIS (LRF). Aš no­riu ger­bia­mai mi­nist­rei su­re­a­guo­ti. Man at­ro­do, bū­tų ge­riau, jei­gu mes nuo­sta­tą įtvir­tin­tu­me per­se­kio­ji­mo ne ly­ti­niu, bet po­li­ti­niu at­žvil­giu. Ma­no au­to­mo­bi­lio pjaus­to stab­džių šlan­ge­les, taip pat ke­lia by­las kon­ser­va­to­riai, per­se­kio­ja, se­ka. Šian­dien ga­vau iš pro­ku­ro­rės at­sa­ky­mą, kad esu ir­gi se­ka­mas po­li­ti­niais tiks­lais. Tai gal čia rei­kė­tų ne sek­su­a­li­niu pa­grin­du, o po­li­ti­niu at­žvil­giu įtei­sin­ti per­se­kio­ji­mą, kad bū­tų, kaip sa­ko­ma, gi­na­mas žmo­gus?

 

14.39 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-1577 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKAS. Ačiū. Dar­bo­tvarkės 2-1 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas. Bu­vo per­ei­ta pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Ben­dru su­ta­ri­mu ne­pa­vy­ko, nuo­mo­nės iš­si­sky­rė. Tai­gi kvie­čiu bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria­te po pa­tei­ki­mo ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo pro­jek­tui?

Už­si­re­gist­ra­vo 124, bal­sa­vo 123: už – 116, prieš – 1, su­si­lai­kė 6. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Ben­dro­ji dis­ku­si­ja. Svars­ty­mas. Kvie­čiu į tri­bū­ną E. Gent­vi­lą.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi ši­to nu­ta­ri­mo pa­tei­ki­mo me­tu nu­skam­bė­jo sa­lė­je, ma­no ma­ny­mu, Sei­mo na­riui ne­leis­ti­ni įta­ri­nė­ji­mai teis­mams, kad teis­mai klau­so po­li­ti­nės val­džios, kad po­li­ti­nė val­džia ki­ša­si į teis­mų dar­bą, tai aš nuo ši­tos re­pli­kos no­riu pra­dė­ti. Ma­no ma­ny­mu, Sei­mo na­riai tu­rė­tų at­sa­kin­gai elg­tis. Ypač toks Sei­mo na­rys, ku­ris pats iš teis­mų ne­iš­ei­na ir jau tur­būt yra ne vie­ną teis­tu­mą už­si­dir­bęs, ne­pai­sant to, kad val­dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je be­veik vi­są lai­ką bū­da­vo.

Da­bar apie ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Taip jau at­si­tin­ka, kad kai­ta­lio­ja­si eks­tre­ma­lio­ji pa­dė­tis vals­ty­bė­je, ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, daž­nai su­tam­pa. Tik­rai gy­ve­na­me la­bai ne­ra­miu lai­ko­tar­piu, nė­ra sta­bi­lu­mo re­gio­ne, nė­ra sau­gu­mo jaus­mo Lie­tu­vo­je ir ap­lin­ki­niuo­se kraš­tuo­se, to­dėl ten­ka pra­tęs­ti ši­tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį su sai­ku, ap­dai­riai iki bir­že­lio 29 die­nos. Sa­ky­čiau, kad šiek tiek gal be rei­ka­lo ko­vo 10 die­ną bu­vo daug aist­rų įve­dant ši­tą ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį, bu­vo daug opo­zi­ci­jos nuo­gąs­ta­vi­mų iš­sa­ky­ta. Tie nuo­gąs­ta­vi­mai, kaip ma­to­me, nepa­si­tvir­ti­no. Da­bar­ti­nė­je re­dak­ci­jo­je iki bir­že­lio 29 die­nos at­si­sa­ky­ta kai ku­rių drau­di­mų, kai ku­rių ap­ri­bo­ji­mų, kur tik­rai ga­lė­jo bū­ti kon­tro­ver­si­jų, bet, kaip ma­tė­me, ne­bu­vo tų kon­tro­ver­si­jų per 40 die­nų – nuo ko­vo 10 die­nos iki šios die­nos. Ma­nau, kad svei­kas pro­tas pir­miau­sia yra tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nų, ir po­li­ti­kai šian­dien ga­li­me drą­siai pri­im­ti spren­di­mą dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pra­tę­si­mo.

Be­je, ir šian­dien gir­di­si to­kių gąs­di­ni­mų apie pi­lie­čių lais­vių, tei­sių su­var­žy­mus. Su­tin­ku, tai kar­tais yra ne­iš­ven­gia­ma. Vals­ty­bės sau­gu­mas, ša­lies sau­gu­mas, pa­čių pi­lie­čių sau­gu­mas rei­ka­lau­ja ir tam tik­rų ap­ri­bo­ji­mų, ku­rie, pa­si­ro­do, yra ne­iš­ven­gia­mi.

Kal­bant apie tai, kas per tą lai­ko­tar­pį da­ro­ma, tai no­riu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja bu­vo su­si­ti­ku­si su vi­daus rei­ka­lų mi­nist­re A. Bi­lo­tai­te kaip tik ap­tar­ti ci­vi­li­nės sau­gos būk­lę. Tai yra ne­ri­mą ke­lian­tis da­ly­kas. Tik­rai, kaip prem­je­rė ir pa­sa­kė, 30 me­tų nie­ko ne­da­rant ne­ga­li­ma šian­dien ieš­ko­ti kal­čių mi­nist­rės at­sa­ko­my­bės sri­ty­je. Yra pa­reng­tų da­ly­kų, to­kių kaip įsta­ty­mų kei­ti­mai, ku­rie at­ke­liaus į Sei­mą, mo­ky­mai, vi­suo­me­nės švie­ti­mas, in­fra­struk­tū­ros vys­ty­mas. Tai yra sku­būs vals­ty­bės už­da­vi­niai, ku­rie tu­ri bū­ti da­ro­mi. Mi­nis­te­ri­ja ren­gia tuos pla­nus. Ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis ne­su­truk­dys tiems da­ly­kams, o kaip tik bus pa­ska­ta pa­ruoš­ti vi­suo­me­nę ar rei­ka­lin­gą in­fra­struk­tū­rą to­kioms ne­pa­pras­to­sioms si­tu­a­ci­joms ir, ne­duok Die­ve, dar griež­tes­nėms.

Kar­tu kaip ir Sei­mo Pir­mi­nin­kė no­riu pa­dė­ko­ti vi­suo­me­nei ši­to ka­ro es­ka­la­vi­mo aki­vaiz­do­je. Lie­tu­va, kaip ma­tė­te, tur­būt skai­tė­te, yra tre­čia pa­sau­ly­je pa­gal sa­vo in­dė­lį į kri­zę, į ka­rą, pa­gal­bą ka­riau­jan­čiai Uk­rai­nai, pa­sau­ly­je pa­gal mū­sų da­lį nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to po Es­ti­jos ir Len­ki­jos. Čia iš tik­rų­jų lai­kas ir vie­ta pa­dė­ko­ti mū­sų vi­suo­me­nei, o ir val­džios ins­ti­tu­ci­joms, po­li­ti­nių spren­di­mų pri­ėmė­jams.

Taip pat no­riu pa­dė­ko­ti vi­suo­me­nei už tą su­pra­ti­mą, kad ten­ka gy­ven­ti ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties si­tu­a­ci­jo­je. Pa­da­ry­ta vis­kas taip, kad žmo­gus to ne­pa­jus­tų. La­bai ge­ra­no­riš­kai re­a­guo­ju į T. To­mi­li­no pa­rep­li­ka­vi­mą, kad žmo­nės strei­kuo­ti ne­ga­li. Kaip pa­juo­kau­ja­me, tai ga­lė­jo pa­si­ruoš­ti, va, nė­ra šian­dien ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties, šian­dien pa­strei­kuo­ti, o ry­toj vėl ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis. Taip, su­tin­ku, yra dau­gy­bė vi­suo­me­nė­je, dar­bo ko­lek­ty­vuo­se pro­ble­mų, bet, sa­kau, čia pir­miau­sia yra pa­dė­ka vi­siems vi­suo­me­nės sluoks­niams, ku­rie ieš­ko ra­my­bės ne­pa­pras­to­sios si­tu­a­ci­jos me­tu. Agi­tuo­ju bal­suo­ti už šį spren­di­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Dau­giau pa­si­sa­kan­čių nė­ra? Už pa­si­sa­ko V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū. Aš pa­lai­kau E. Gent­vi­lą, kad rei­kia bal­suo­ti už ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Kuo il­giau ji bus, tuo žmo­nės, taip sa­kant, bus kaip prie dik­ta­tū­ros, kaip so­vie­ti­niais lai­kais, pra­dės mąs­ty­ti blai­viau, kur mes esa­me, ką da­ro­me, ko­dėl da­ro­me, nes ki­taip, kai trum­pai, tai va­di­na­mą­ją de­mo­kra­tiją žai­džia­me. Tai rei­kia baig­ti žais­ti su de­mo­kra­tija, ne­oli­be­ra­lų dik­ta­tū­ra. Rei­kia, kad žmo­nės, ypač jau­ni­mas, pa­ma­ty­tų, kas tai yra. Kaip ir mes per­gy­ven­da­vo­me tais so­vie­ti­niais lai­kais, kai „Ame­ri­kos bal­so“ klau­sy­da­vo­mės ir BBC, ir ki­tų, ga­li­ma sa­ky­ti, po­grin­dy­je, ne­leis­da­vo. Tai ug­do kū­ry­bin­gu­mą, kaip apei­ti tuos dik­ta­to­riš­kus įsta­ty­mus. Tai ge­ras da­ly­kas. Aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti.

PIRMININKAS. Ačiū, ko­le­ga. Dėl ve­di­mo tvar­kos – V. Pranc­kie­tis. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS. Pra­šau V. Val­kiū­no pa­si­sa­ky­mą įskai­ty­ti kaip pa­si­sa­ky­mą prieš, nes tai ir bu­vo pa­si­sa­ky­mas prieš.

PIRMININKAS. Na, čia… Kal­ba P. Gra­žu­lis – prieš. Ne­ga­liu aš ver­tin­ti.

P. GRAŽULIS (LRF). Ar ger­bia­mas bu­vęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas ne­gir­dė­jo, kad jis už pa­si­sa­kė, už li­be­ral­bol­še­viz­mą? Jūs kur­čias esa­te? Už li­be­ra­li­nę dik­ta­tū­rą. Jūs klau­sy­ki­te, nes jūs, ma­tyt, ne­klau­so­te, ką kal­ba­te, ir iš ma­nęs at­ima­te to­kį bran­gų lai­ką pa­kal­bė­ti. Aš ma­ny­čiau, kad kas apie teis­mus – tik­ra dik­ta­tū­ra, val­do teis­mus. Ga­lė­jo­te…

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, šiaip tai kal­ba­me dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties…

P. GRAŽULIS (LRF). Pa­lau­ki­te, jei­gu mes esa­me de­mo­kra­tinė ša­lis, tai… Jis ga­lė­jo kal­bė­ti apie ma­ne, ir jūs, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ne­nu­trau­kė­te, apie ma­no by­las ir apie ma­no teis­mus, o ma­ne da­bar jau nu­trau­kia­te, ne­lei­džia­te man kal­bė­ti.

PIRMININKAS. Aš per­spė­jau.

P. GRAŽULIS (LRF). Tai kur čia de­mo­kra­tija? Ir vals­tie­čiai grei­tai pa­si­da­rys dik­ta­to­riais. Su kuo su­tap­si, tuo pats tap­si. Vis dėl­to, aš ma­ny­čiau, kas yra, rei­kia pa­žiū­rė­ti. Esa­me „gi­lu­mi­nė vals­ty­bė“, val­do­te teis­mus, įve­da­te vi­sur dik­ta­tū­rą. Klau­sy­ki­te, dė­žu­tę pa­ė­mė – dar trūk­s­ta įro­dy­mų! Ne, nė­ra įro­dy­mų, ne­ga­li įro­dy­ti, kad pa­vo­gė. Bai­su! (Bal­sai sa­lė­je) Ne pa­vo­gė, ga­vo. Bai­ki­te! O kiek sloi­kų dar už­kas­ta bu­vo, Pli­kiuo­se, uoš­vės skly­pe ra­do. Vis­kas ge­rai, vi­sa tai pa­sko­la. Ir džiau­gia­si prieš vi­są Lie­tu­vą. Gė­dos jūs tu­rė­ki­te, li­be­ra­lai bol­še­vi­kai!

PIRMININKAS. Ger­bia­ma­sis Pet­rai, jūs su­tau­pė­te 30 se­kun­džių, dar ga­lė­tu­mė­te apie ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. (Juo­kas, plo­ji­mai) Ge­rai.

Ačiū, ko­le­gos, šiek tiek su­ma­ži­no­me įtam­pą. (Bal­sai sa­lė­je) Vis­kas ge­rai.

Po svars­ty­mo kvie­čiu bal­suo­ti dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties.

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 120: už – 115, su­si­lai­kė 5. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. 1 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. 2 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. 3 straips­nis. Pri­tar­ta. 4 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta.

Nuo­mo­nė už. Kal­ba G. Sur­plys. Pra­šom.

G. SURPLYS (LVŽSF). Aš su­tau­py­siu dar 1 min. 30 sek. Ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai si­tu­a­ci­ja nie­kuo ne­pa­si­kei­tė, yra grės­min­ga prie mū­sų sie­nų, Uk­rai­na kau­na­si už mū­sų lais­vę ir sau­gu­mą, dėl to tik­rai pri­ta­riu šiam ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pra­tę­si­mui.

Dar kar­tą no­riu pa­sa­ky­ti, kad ta ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis ne­tu­rė­tų bū­ti dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties. Iš­nau­do­ki­me šį lai­ką, kad vi­sos mū­sų tar­ny­bos sin­chro­ni­zuo­tų­si ir kad mes iš­spręs­tu­me ir ci­vi­li­nės sau­gos, ir mig­ra­ci­jos, ir ki­tas pro­ble­mas, kad bū­tu­me pa­si­ruo­šę, kai ko­kia nors ne­lai­mė nu­tik­tų. Kad, kaip sa­kant, ir Pet­rui bū­tų aiš­ku, ko­dėl yra rei­ka­lin­ga ne­pa­pras­to­ji pra­dė­tis.

PIRMININKAS. Prieš kal­ba M. Pui­do­kas. Pra­šom.

M. PUIDOKAS (MSNG). Mū­sų kai­my­­nė Len­ki­ja tu­ri sie­ną su Uk­rai­na ir jau pri­ėmė be­veik 2,9 mln. pa­bė­gu­sių nuo ka­ro žmo­nių. Šiuo at­ve­ju, kal­bant apie Len­ki­ją, Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen įvar­di­no, kad jo­je ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis yra tik pa­sie­nio zo­no­je. O čia spren­di­mas, dėl ku­rio mes bal­suo­ja­me, mes bal­suo­ja­me dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties vi­sos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je. Kur yra lo­gi­ka pri­im­ti to­kį spren­di­mą, kai šiuo at­ve­ju Lie­tu­va su Uk­rai­na ne­si­ri­bo­ja? Mes ge­riau­siu at­ve­ju ga­lė­tu­me pra­tęs­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį Lie­tu­vos pa­sie­nio zo­no­je su Bal­ta­ru­si­ja. Ki­to­se Lie­tu­vos vis­to­se ir vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je tai­ky­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį tik­rai nė­ra pras­mės, jei­gu to ne­da­ro net su daug rim­tes­niais iš­šū­kiais su­si­du­rian­ti mū­sų kai­my­nė Len­ki­ja.

Ko­dėl Lie­tu­va ne­ga­lė­tų sek­ti tais sėk­min­gais (tiek dėl ci­vi­li­nės sau­gos, tiek dėl vals­ty­bės sau­gos) vals­ty­bių pa­vyz­džiais, o ne ban­dy­tų iš­ra­di­nė­ti kaž­ko­kį dvi­ra­tį, ap­ri­bo­ti vi­sos ša­lies pi­lie­čių tei­ses ne­pa­ras­tą­ja pa­dė­ti­mi, kai tam tik­rai nė­ra bū­ti­ny­bės? Juks ga­li­me ly­gia­gre­čiai pui­kiai stip­rin­ti tiek ci­vi­li­nės sau­gos, tiek ki­tas struk­tū­ras ir spręs­ti pro­ble­mas ne­tu­rint pri­im­tos Ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įsta­ty­mo vi­sos Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je.

PIRMININKAS. Už kal­ba K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pa­si­steng­siu kal­bė­ti trum­pai. Iš tik­rų­jų no­rint su­pras­ti, ko­dėl rei­kia Lie­tu­vo­je ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties, rei­kia iš­ma­ny­ti ge­o­po­li­ti­nius da­ly­kus, juos su­pras­ti, tai yra pri­va­lu po­li­ti­kams. Bet aš iš kai ku­rių kal­bų su­pra­tau, kad no­rint jų kal­bas su­pras­ti rei­kia iš­ma­ny­ti me­di­ci­ną.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kal­ba P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (LRF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš ir­gi no­riu pa­sa­ky­ti, kad tik­rai Len­ki­ja tu­ri tie­sio­gi­nę sie­ną su Uk­rai­na, bet ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis tik pa­sie­nio ruo­že. Aš ne­ma­tau jo­kio tiks­lo įves­ti ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Ci­vi­li­nės sau­gos ob­jek­tams tvar­ky­ti rei­kia ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties?! Jūs sa­ko­te, kad 30 me­tų nie­ko ne­dir­bo. 30 me­tų esa­te val­džio­je ir ga­lė­jo­te, kaip sa­ko­ma, tvar­ky­tis, jūs vis­ką grio­vė­te 30 me­tų. Ci­vi­li­nius ob­jek­tus – vis­ką pri­va­ti­za­vo­te, vi­sas slėp­tu­ves. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, kon­ser­va­to­riai, nes jūs pa­sto­viai val­džio­je, nes vi­są lai­ką val­džio­je yra kon­ser­va­to­riai. Tik sei­mai kei­čia­si, o val­džia ne­si­kei­čia.

Ant­ras da­ly­kas, vie­nin­te­lis da­ly­kas. Da­bar Vy­riau­sy­bei la­bai ge­rai iš re­zer­vo pi­ni­gus taš­ky­ti į kai­rę ir į de­ši­nę: ka­dan­gi ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis, jų nie­kas ne­kon­tro­liuo­ja. Vie­nin­te­lė prie­žas­tis, dėl ko ga­li­ma bal­suo­ti už ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Ma­žiau, kaip sa­ko­ma, mo­juo­ki­te vė­lia­vė­lė­mis, o dau­giau už­si­im­ki­te ge­rais dar­bais.

PIRMININKAS. Ir, ko­le­ga, prieš bal­sa­vi­mą jau pas­ku­ti­nė re­pli­ka. A. Ma­zu­ro­nis. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui, ger­bia­mas ko­le­ga. Aš la­bai trum­pai, aš dėl pro­to­ko­lo pa­pra­šy­čiau K. Ma­siu­lio pa­si­sa­ky­mą už įskai­ty­ti prieš, nes jis už­si­ra­šė už, bet po jo šne­kos bal­suo­ti no­ri­si prieš.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ačiū už re­pli­kas, ti­kiuo­si, ne­iš­si­vys­tys… Ir dar už kal­ba K. Ma­žei­ka. At­si­pra­šau, ne­pa­ste­bė­jau. Ačiū Sek­re­to­ria­tui už pa­gal­bą.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, ko­le­gos, tur­būt nu­kry­po­me nuo pa­grin­di­nio tiks­lo, ku­ris yra. Mes čia juo­kia­mės, dau­ge­lis šmaikš­čiai kal­ba, bet iš tie­sų pa­gal­vo­ki­me apie tuos žmo­nes pa­sie­ny­je. Dar kar­tą kvie­čiu nu­va­žiuo­ti bū­tent į pa­sie­nio ruo­žus, ypač ku­rie ri­bo­ja­si su Ka­li­ning­ra­du, su Bal­ta­ru­si­ja, kaip ten žmo­nės jau­čia­si iš tie­sų gir­dė­da­mi tiek vie­šo­jo­je erd­vė­je, tiek ma­ty­da­mi ir skai­ty­da­mi straips­nius apie ka­ro veiks­mus Uk­rai­no­je, kaip Ky­bar­tų žmo­nės gir­di spro­gi­mus bū­tent Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, taip pat drus­ki­nin­kie­čiai nuo­lat gir­di Bal­ta­ru­si­jos pu­sė­je spro­gi­mus. Tur­būt jūs ten ne­sa­te bu­vę, gal­būt nu­va­žiuo­ki­te ir su­pra­si­te. Iš tie­sų Lie­tu­vos ka­riš­kiai, sa­va­no­riai, šau­liai, esan­tys tuo­se ruo­žuo­se, su­teikia šiek tiek sau­gu­mo ir pa­si­ti­kė­ji­mo, kad mū­sų ins­ti­tu­ci­jos dir­ba ir su­si­tel­kę. To­dėl tik­rai kvie­čiu ne­da­ry­ti čia šou, o pa­lai­ky­ti ir su­si­tel­kus dirb­ti žmo­nėms. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mi ko­le­gos. Bal­suo­ja­me. Pri­ėmi­mas.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 130, bal­sa­vo 130: už – 124, su­si­lai­kė 6. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Ačiū, ger­bia­mi ko­le­gos.

 

14.56 val.

Sei­mo sa­vai­tės (2022-04-25–2022-04-29) – 2022 m. ba­lan­džio 26 d. (ant­ra­die­nio) ir 28 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Kol To­mas Vy­tau­tas ruo­šia­si pri­sta­ty­ti dis­ku­si­ją, jei­gu ne­pri­eš­ta­rau­si­te, aš no­riu pa­kvies­ti J. Raz­mą pri­sta­ty­ti dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nį 4 klau­si­mą – ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkę. Ti­kiuo­si, nie­ko… Pra­šom, ger­bia­ma­sis.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū už ga­li­my­bę. La­bai trum­pai. Pa­ste­bė­siu, kad ki­tos sa­vai­tės dar­bo­tvarkę pra­dė­si­me pri­ėmi­mu tų pro­jek­tų, ku­rie šį ant­ra­die­nį bu­vo svars­ty­mo sta­di­jos. Per Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dį bus eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rės A. Ar­mo­nai­tės at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių klau­si­mus, jie šian­dien bu­vo įteik­ti raš­tu. Svar­bus, ma­tyt, pa­ke­tas, Vy­riau­sy­bės tei­kia­mas, Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tas ir ly­di­mie­ji. Ta pro­ga įra­šo­me ir ki­tų Sei­mo na­rių Ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tus.

Pa­bai­go­je ke­le­tas in­di­vi­du­a­lių Sei­mo na­rių pro­jek­tų. Ket­vir­ta­die­nį du es­mi­niai mo­men­tai: ry­ti­nia­me po­sė­dy­je – vals­ty­bės biu­dže­to pa­tai­sų svars­ty­mas ir ke­le­tas ki­tų pro­jek­tų, o po pie­tų – opo­zi­ci­nės De­mok­ra­tų frak­ci­jos „Var­dan Lie­tu­vos“ dar­bo­tvarkė.

PIRMININKAS. Jū­sų pa­klaus­ti nie­kas ne­no­ri, gal ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Ačiū. Ačiū, ger­bia­mas Jur­gi.

 

14.57 val.

Dis­ku­si­ja „Tei­si­niai ir is­to­ri­niai vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo re­li­gi­nėms bendrijoms as­pek­tai“

 

Da­bar jau kvie­čiu į tri­bū­ną ko­le­gą T. V. Ras­ke­vi­čių, Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką. Dis­ku­si­ja „Tei­si­niai ir is­to­ri­niai vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo re­li­gi­nėms ben­dri­joms as­pek­tai“. Pra­šom.

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir na­rės, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas, re­a­guo­da­mas į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mus bei at­si­žvelg­da­mas į esa­mą Sei­mo na­rių nuo­mo­nių įvai­ro­vę dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo re­li­gi­nėms ben­dri­joms prin­ci­po ir tiks­lin­gu­mo, ini­ci­juo­ja šios die­nos dis­ku­si­ją re­li­gi­jos lais­vės kon­teks­te. Jo­je bus ap­tar­ti tei­si­niai bei is­to­ri­niai vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo re­li­gi­nėms ben­dri­joms as­pek­tai.

No­rė­čiau šia­me kon­teks­te at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į pra­ėju­sių me­tų bir­že­lio 8 die­ną pri­im­tą Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą by­lo­je „Ro­mu­va“ prieš Lie­tu­vą. Ja­me bu­vo nu­sta­ty­ta ne­ma­žai kon­ven­ci­jos straips­nių pa­žei­di­mų. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad, at­si­sa­ky­da­mos su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą pa­reiš­kė­jai, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ne­pa­tei­kė pa­grįs­to ir ob­jek­ty­vaus pa­grin­do įver­tin­ti pa­reiš­kė­ją, skir­tin­gai nuo ki­tų re­li­gi­nių ben­d­ri­jų, ati­tin­ka­mai bu­vu­sių pa­na­šio­je si­tu­a­ci­jo­je.

Tuo tar­pu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas taip pat pra­ėju­sių me­tų rug­sė­jo 7 die­ną pri­ėmė nu­ta­ri­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nis (jei­gu pra­šy­mas ne­pa­ten­ki­na­mas, jį pa­kar­to­ti­nai pa­teik­ti ga­li­ma po 10 me­tų) prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 26 straips­nio 1 da­liai ir 43 straips­nio 1 da­liai.

Šios dis­ku­si­jos me­tu ger­bia­ma Vy­riau­sy­bės at­sto­vė prie Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo K. Bub­ny­tė-Šir­me­nė pri­sta­tys Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą. Tuo tar­pu Konsti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas V. Mi­za­ras pri­sta­tys Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą. O ant­ro­po­lo­gė E. Alek­nai­tė ap­tars ly­gias žmo­gaus tei­ses iš­pa­žin­ti įvai­rius re­li­gi­jos ir įsi­ti­ki­ni­mo lais­vės Lie­tu­vo­je ypa­tu­mus, stig­ma­ti­za­ci­jos ir ne­to­le­ran­ci­jos ap­raiš­kas, re­li­gi­nėms ben­dri­joms bū­din­gus po­žy­mius, re­li­gi­nių ben­dri­jų skir­tu­mus ir kul­tū­ros sri­ty­je vei­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų es­mi­nius skir­tu­mus. Sei­mo na­riai bus kvie­čia­mi už­duo­ti pra­ne­šė­jams klau­si­mus. Į juos, aš net ne­abe­jo­ju, jie ma­lo­niai at­sa­kys. Aš sa­vo ruož­tu at­si­pra­šau ger­bia­mų pre­le­gen­tų, kad jums rei­kė­jo pa­lauk­ti, kol Sei­mas už­baigs sa­vo dis­ku­si­jas. Da­bar kvie­čiu ger­bia­mą Vy­riau­sy­bės at­sto­vę Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me pri­sta­ty­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, į tri­bū­ną kvie­čia­ma Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me – dak­ta­rė K. Bub­ny­tė-Šir­me­nė. Pra­šom, tri­bū­na jū­sų.

 

Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme daktarės Karolinos Bubnytės-Širmenės pranešimas dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. įsigaliojusio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje „Romuva“ prieš Lietuvą

 

K. BUBNYTĖ-ŠIRMENĖ. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Pri­sta­ty­da­ma 2021 m. rug­sė­jo 8 d. įsi­ga­lio­ju­sį Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą by­lo­je „Ro­mu­va“ prieš Lie­tu­vą, ku­riuo teis­mas kon­sta­ta­vo Žmo­gaus tei­sių ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­jos 9, 14 ir 13 straips­nių pa­žei­di­mus, aš pra­dė­siu nuo teis­mo tei­si­nės ar­gu­men­ta­ci­jos.

Nag­ri­nė­da­mas pa­reiš­kė­jos skun­dą iš es­mės teis­mas pir­miau­sia spren­dė, ar pa­reiš­kė­ja ben­dri­ja ga­li bū­ti va­di­na­ma re­li­gi­ne, ki­taip ta­riant, ar jos gi­na­mas in­te­re­sas pa­ten­ka į kon­ven­ci­jos ga­ran­tuo­ja­mų žmo­gaus tei­sių sri­tį. Teis­mas ne­ma­nė, kad yra pa­grin­do abe­jo­ti pa­reiš­kė­jos ben­dri­jos re­li­gi­niu po­bū­džiu. Pa­da­ręs iš­va­dą, kad 9 straips­nis yra tai­ko­mas, Teis­mas ver­ti­no, ar Sei­mo spren­di­mu at­si­sa­ky­ti su­teik­ti ben­dri­jai vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą ji iš tie­sų bu­vo dis­kri­mi­nuo­ja­ma re­li­gi­jos pa­grin­du. Pir­miau­sia Teis­mas pa­brė­žė, kad Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja pa­tei­kė iš­va­dą, kad ben­dri­ja ati­tin­ka vi­sus įsta­ty­me nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, kad ga­lė­tų kreip­tis dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo, ir kad šio­je by­lo­je jam nė­ra prie­žas­čių abe­jo­ti jos iš­va­da.

To­liau Teis­mas ly­gi­no pa­reiš­kė­jos si­tu­a­ci­ją su ki­tų ne­tra­di­ci­nių re­li­gi­nių ben­dri­jų, sie­ku­sių vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo, dėl ku­rių Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja taip pat bu­vo pri­ėmu­si pa­lan­kią iš­va­dą ir ku­rioms jis bu­vo su­teik­tas. Svars­ty­mo Sei­me me­tu pa­reikš­tos nuo­mo­nės Teis­mui įro­dė, kad skir­tin­gas pa­reiš­kė­jos ver­ti­ni­mas dau­giau­sia bu­vo su­si­jęs su jos re­li­gi­niais įsi­ti­ki­ni­mais, ku­rie yra tarp kon­ven­ci­jos 14 straips­ny­je nu­ro­dy­tų dis­kri­mi­na­ci­ją drau­džian­čių pa­grin­dų. Tai­gi Teis­mas spren­dė, ar toks skir­tin­gas ver­ti­ni­mas iš tie­sų bu­vo dis­kri­mi­nuo­jan­tis. Tie­sa, prieš įver­tin­da­mas pa­reiš­kė­jos in­di­vi­du­a­lią si­tu­a­ci­ją, Teis­mas iš­sa­kė kri­ti­kos na­cio­na­li­niam tei­si­niam re­gu­lia­vi­mui. Pir­ma, kad nei Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mas, nei koks ki­tas tei­sės ak­tas aiš­kiai ne­nu­sta­to, ka­da Sei­mas ga­li ne­su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo re­li­gi­nei ben­dri­jai, dėl ku­rios yra gau­ta pa­lan­ki iš­va­da. An­tra, kad įsta­ty­me ne­nu­ro­dy­ta, ar Sei­mas ga­li gin­čy­ti Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­dą. Ir tre­čia, kad spren­di­mo dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo pri­ėmi­mas pa­ti­kė­tas Sei­mui, tai yra po­li­ti­nei ins­ti­tu­ci­jai.

Spręs­da­mas, ar Sei­mo at­si­sa­ky­mas su­teik­ti valstybės pri­pa­ži­ni­mą pa­reiš­kė­jai bu­vo pa­grįs­tas ir ob­jek­ty­vus, ir at­si­žvelg­da­mas į tai, kad ne­bu­vo nu­ro­dy­ta jo­kių at­si­sa­ky­mo prie­žas­čių, Teis­mas ver­ti­no Sei­mo na­rių pa­teik­tus ar­gu­men­tus, Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to svars­ty­mo me­tu šiuo po­žiū­riu su­skirs­tęs juos į tris gru­pes. Pir­ma, dėl ta­ria­mai ke­lia­mos grės­mės na­cio­na­li­niam sau­gu­mui. At­si­žvel­gęs į tai, kad šio ar­gu­men­to ne­pa­lai­kė nė vie­na su­si­ju­si vi­daus ins­ti­tu­ci­ja, Teis­mas ne­su­ti­ko, kad at­si­sa­ky­mą su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą pa­reiš­kė­jai ga­li­ma pa­tei­sin­ti šiuo pa­grin­du. An­tra, dėl abe­jo­nių, ar pa­reiš­kė­jos ben­dri­jos veik­la iš tie­sų re­li­gi­nė. Teis­mas pa­da­rė iš­va­dą, kad ver­ti­ni­mas, ku­rį at­li­ko Sei­mas, iš es­mės kves­tio­na­vo pa­reiš­kė­jos ben­dri­jos įsi­ti­ki­ni­mus, o tai ne­su­de­ri­na­ma su vals­ty­bės pa­rei­ga iš­lik­ti neut­ra­liai ir ne­ša­liš­kai. Ir tre­čia, dėl pa­reiš­kė­jos ben­dri­jos san­ty­kio su krikš­čio­ny­be.

Teis­mas pa­brė­žė, kad tik­ro re­li­gi­nio pliu­ra­liz­mo puo­se­lė­ji­mas yra gy­vy­biš­kai svar­bus de­mo­kra­tiškos vi­suo­me­nės iš­li­ki­mui, o val­džios vaid­muo yra ne pa­ša­lin­ti įtam­pos prie­žas­tis pa­nai­ki­nant pliu­ra­liz­mą, bet už­tik­rin­ti, kad kon­ku­ruo­jan­čios gru­pės to­le­ruo­tų vie­na ki­tą, ir pri­mi­nė, kad dau­gu­mos ar is­to­riš­kai vy­rau­jan­ti re­li­gi­ja ne­ga­li pa­tei­sin­ti ma­žu­mos re­li­gi­jos gru­pių dis­kri­mi­na­ci­jos, o vy­rau­jan­čios Baž­ny­čios įtrau­ki­mas į par­la­men­ti­nę pro­ce­dū­rą bū­tų ne­su­de­ri­na­mas su vals­ty­bės pa­rei­ga iš­lik­ti neut­ra­liai ir ne­ša­liš­kai.

At­si­žvel­gęs į tai, Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad, at­si­sa­kant su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą pa­reiš­kė­jai, ne­pa­teik­ta pa­grįs­tų ir ob­jek­ty­vių ar­gu­men­tų, ko­dėl ji ver­tin­ti­na ki­taip nei ki­tos re­li­gi­nės ben­dri­jos, o sa­vo tei­sė­kū­ros įga­lio­ji­mus įgy­ven­di­nę Sei­mo na­riai, bal­sa­vę prieš vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mą, ne­bu­vo neut­ra­lūs ir ne­ša­liš­ki. Pri­ėjęs to­kią iš­va­dą Teis­mas nu­spren­dė, kad ne­bū­ti­na nag­ri­nė­ti, ar tai, jog ben­dri­ja pa­kar­to­ti­nai ga­li kreip­tis dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo po dešimties me­tų, taip pat pa­žei­dė jos tei­ses. Ver­tin­da­mas pa­reiš­kė­jos ben­dri­jos skun­dą pa­gal kon­ven­ci­jos 13 straips­nį, tai yra kad pa­reiš­kė­ja ne­tu­rė­jo veiks­min­gos vi­daus tei­si­nės gy­ny­bos prie­mo­nės, Teis­mas, at­si­žvel­gęs į tai, kad, pir­ma, Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mas ne­įtvir­ti­na ga­li­my­bės ap­skųs­ti Sei­mo spren­di­mą ne­su­teik­ti pri­pa­ži­ni­mo, an­tra, skun­do dėl Sei­mo at­si­sa­ky­mo su­teik­ti pri­pa­ži­ni­mą pa­tei­ki­mas ad­mi­nist­ra­ci­niams teis­mams nė­ra to­kia tei­si­nės gy­ny­bos prie­mo­nė, ku­ria pa­reiš­kė­ja ga­lė­jo veiks­min­gai pa­si­nau­do­ti, at­ski­rai nu­sta­tė ir kon­ven­ci­jos 13 straips­nio pa­žei­di­mą.

No­rė­čiau at­kreip­ti ger­bia­mo Sei­mo dė­me­sį, kad Teis­mas at­ski­rai nu­sta­to kon­ven­ci­jos 13 straips­nio pa­žei­di­mus iš­im­ti­niais at­ve­jais, šiais spren­di­mais pir­miau­sia pa­brėž­da­mas teis­mi­nės kon­tro­lės svar­bą tei­si­nė­je vals­ty­bė­je. Kar­tu Teis­mas sie­kia su­stip­rin­ti ir kon­ven­ci­jos ga­ran­tuo­ja­mų tei­sių ap­sau­gą na­cio­na­li­niu lyg­me­niu jos rei­ka­lin­giau­sių, pa­žei­džia­mų gru­pių at­žvil­giu, šiuo at­ve­ju re­li­gi­nių ma­žu­mų.

Dar ke­li žo­džiai apie šio spren­di­mo iš­skir­ti­nu­mą. Pir­miau­sia tai re­tas at­ve­jis, kai Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas by­lą iš­spren­dė kaip pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mas. Tai reiš­kia, kad by­la dėl kon­ven­ci­jos pa­žei­di­mo, dėl ku­rio pa­reiš­kė­ja skun­dė­si, iš vi­so ne­bu­vo nag­ri­nė­ta Lie­tu­vos teis­muo­se, nes, kaip mi­nė­ta, na­cio­na­li­nė­je tei­sė­je ne­bu­vo veiks­min­gos gy­ny­bos prie­mo­nės.

Tai taip pat vie­nas iš la­bai re­tų at­ve­jų, kai Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas, spręs­da­mas by­lą pa­gal in­di­vi­du­a­lią pe­ti­ci­ją, lei­do sau iš­sa­ky­ti kri­ti­ką vi­daus tei­si­nia­me re­gu­lia­vi­me įtvir­tin­tam vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo re­li­gi­nėms ben­dri­joms mo­de­liui, šiuo at­ve­ju jau veik­da­mas kaip kva­zi­kons­ti­tu­ci­nis teis­mas. Na­tū­ra­lu, kad to­kio Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo vyk­dy­mo pro­ce­sas ne­bus pa­pras­tas ir, ti­kė­ti­na, pa­rei­ka­laus su­dė­tin­gų kom­plek­si­nių, in­di­vi­du­a­lių ir ben­drų­jų prie­mo­nių.

Dėl in­di­vi­du­a­lių prie­mo­nių, ku­rio­mis sie­kia­ma at­kur­ti kon­kre­taus pa­reiš­kė­jo pa­dė­tį, šio­je by­lo­je bū­ti­na at­si­žvelg­ti ir į Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo iš­va­das, ir į ak­tu­a­lų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 me­tų nu­ta­ri­mą, ku­riuo kon­sta­tuo­ta, kad nuo­sta­ta, jog pa­kar­to­ti­nai dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo re­li­gi­nei ben­dri­jai ga­li­ma kreip­tis pra­ėjus 10 me­tų nuo pra­šy­mo ne­pa­ten­ki­ni­mo die­nos, prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai.

Šiuo po­žiū­riu pri­min­siu, kad 2021 m. rug­sė­jo 30 d. Sei­me bu­vo įre­gist­ruo­tas Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ pro­jek­tas. Jo aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te nu­ro­dy­ta, kad pro­jek­to tiks­las – įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mą, taip pat ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo mi­nė­to nu­ta­ri­mo da­lį.

Dėl ben­drų­jų prie­mo­nių, ku­rių tiks­las yra už­kirs­ti ke­lią pa­na­šiems pa­žei­di­mams at­ei­ty­je, no­rė­čiau pa­si­džiaug­ti, kad jau ry­toj sa­vo dar­bą pra­de­da Sei­mo val­dy­bos šių me­tų ba­lan­džio 7 die­ną su­da­ry­ta dar­bo gru­pė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mui to­bu­lin­ti. Į šiuos tei­gia­mus po­slin­kius jau yra at­kreip­tas Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mų vyk­dy­mą pri­žiū­rin­čio Eu­ro­pos Ta­ry­bos Mi­nist­rų Ko­mi­te­to dė­me­sys, mi­nė­tam ko­mi­te­tui pa­tei­kus Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo „Ro­mu­va“ prieš Lie­tu­vą vyk­dy­mo veiks­mų pla­ną.

Baig­da­ma no­riu pa­dė­ko­ti ger­bia­mam Sei­mui, kad šiam Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mui įgy­ven­din­ti rei­ka­lin­gas kom­plek­si­nes dis­ku­si­jas pra­de­da­me ši­to­kiu be­pre­ce­den­čiu lyg­me­niu, taip pa­de­monst­ruo­da­mi šio Sei­mo pa­gar­bą žmo­gaus tei­sėms, iš­skir­ti­nį dė­me­sį Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mams bei jų vyk­dy­mo svar­bos su­pra­ti­mą. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­mo­ji. Klau­si­mai bus šiek tiek vė­liau, ga­li­te už­im­ti sa­vo vie­tą.

Kvie­čiu Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­ją pro­fe­so­rių V. Mi­za­rą pa­da­ry­ti pra­ne­ši­mą „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 m. rug­sė­jo 7 d. nu­ta­ri­mas dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“.

 

Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo pro­fe­so­riaus dak­ta­ro Vy­tau­to Mi­za­ro pra­ne­ši­mas „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo 2021 m. rug­sė­jo 7 d. nu­ta­ri­mas dėl Lietuvos Res­pub­li­kos re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies ati­tik­ties Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jai“

 

V. MIZARAS. Ger­bia­mas Sei­mo po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ma­lo­nu bū­ti pas jus. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas bu­vo pa­pra­šy­tas Sei­mo Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pri­sta­ty­ti vie­ną iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mų, o Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­ve­dė man at­vyk­ti į šią dis­ku­si­ją ir nu­ta­ri­mą pri­sta­ty­ti.

Tai­gi, kaip ir bu­vo mi­nė­ta, 2021 m. rug­sė­jo 7 d. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­lo­je, ku­rio­je ty­rė Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies ati­tik­tį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 43 straips­niui. Tie­sa, ir iki šio nu­ta­ri­mo Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas jau bu­vo sa­vo dok­tri­no­je, prak­ti­ko­je pa­si­sa­kęs apie mi­nė­tą­ Kon­sti­tu­ci­jos straips­nį, taip pat apie ti­kė­ji­mo, min­ties, są­ži­nės lais­vės įgy­ven­di­ni­mą ir re­li­gi­jų, baž­ny­čių pri­pa­ži­ni­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je. Ta­čiau šia­me nu­ta­ri­me, tu­riu ome­ny­je, 2021 m. rug­sė­jo 7 d. nag­ri­nė­to­je kon­sti­tu­ci­nė­je by­lo­je, bu­vo ke­lia­mas kon­kre­tus klau­si­mas. Kon­kre­čiai Sei­mo na­rių gru­pė, kaip pa­reiš­kė­jas, klau­sė Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įver­tin­ti, pra­šė įver­tin­ti vie­ną kon­kre­čią Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo nuo­sta­tą, kon­kre­čiai Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lį ar­ba 2 da­lies tą nuo­sta­tą, ku­rio­je pa­si­sa­ky­ta, kad re­li­gi­nės ben­dri­jos ga­li kreip­tis dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo pra­ėjus ne ma­žiau kaip 25 me­tams nuo pir­mi­nio jų įre­gist­ra­vi­mo Lie­tu­vo­je, ne ma­žiau kaip 25 me­tams pra­ėjus nuo pir­mi­nio įre­gist­ra­vi­mo.

Ko­dėl pa­reiš­kė­jui, Sei­mo na­rių gru­pei, ki­lo klau­si­mas dėl ati­tik­ties Kon­sti­tu­ci­jai? Ogi dėl to, kad pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 43 straips­nio 1 da­lį yra taip, kad vals­ty­bė pri­pa­žįs­ta tra­di­ci­nes Lie­tu­vo­je baž­ny­čias ir re­li­gi­nes or­ga­ni­za­ci­jas, o ki­tas baž­ny­čias ir re­li­gi­nes or­ga­ni­za­ci­jas – jei­gu jos tu­ri at­ra­mą vi­suo­me­nė­je ir jų mo­ky­mas bei apei­gos ne­pri­eš­ta­rau­ja įsta­ty­mui ir do­rai. Na ir Sei­mo na­rių gru­pė, kaip pa­reiš­kė­jas, iš­ana­li­za­vu­si Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­ną, aiš­ki­nan­čią šią nuo­sta­tą, ku­rio­je pa­si­sa­ky­ta, kad at­ra­ma vi­suo­me­nei ar­ba jos bu­vi­mas vi­suo­me­nė­je reiš­kia, kad ta at­ra­ma vi­suo­me­nė­je tu­ri bū­ti tvir­ta ir il­ga­lai­kė, tai­gi ne­ga­li bū­ti ap­si­ri­bo­ta ne­gau­sia žmo­nių gru­pe ar­ba ne­di­de­le vi­suo­me­nės da­li­mi, ke­liais veik­los de­šimt­me­čiais, vie­na ar ke­lio­mis žmo­nių kar­to­mis. Ir štai, ka­dan­gi taip yra pa­si­sa­ky­ta Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo dok­tri­no­je, kad to­kia vie­na iš są­ly­gų, to­kios at­ra­mos tu­rė­ji­mas yra vie­na iš są­ly­gų pri­pa­žin­ti ne­tra­di­ci­nes re­li­gi­nes ben­druo­me­nes ar or­ga­ni­za­ci­jas vals­ty­bės pri­pa­žin­to­mis, dėl to bu­vo pa­ma­ny­ta, kad Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­me nor­ma, kad ga­li kreip­tis pra­ėjus 25 me­tams, ne ma­žiau kaip 25 me­tams nuo pir­mi­nio įre­gist­ra­vi­mo, ne­ati­tin­ka to bū­tent il­ga­lai­kio at­ra­mos tu­rė­ji­mo vi­suo­me­nė­je, skai­čiuo­ti­no ke­liais de­šimt­me­čiais, ke­lio­mis kar­to­mis ar dau­giau. 25 me­tų ter­mi­nas, pa­sak pa­reiš­kė­jo, yra per trum­pas.

Tai­gi, ką pa­sa­kė Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ana­li­zuo­da­mas šią nuo­sta­tą ar­ba šias nuo­sta­tas ir at­sa­ky­da­mas į Sei­mo na­rių, kaip pa­reiš­kė­jo, klau­si­mą? Kon­sta­ta­vo, kad Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­ta, kal­ban­ti apie ne ma­žes­nį kaip 25 me­tų ter­mi­ną, reiš­kia ne są­ly­gą, ku­ri tai­ko­ma vals­ty­bei pri­pa­žin­ti ar­ba tu­rė­ti pri­pa­žin­ti sta­tu­są val­sty­bės pri­pa­žin­tos re­li­gi­nės ben­druo­me­nės ar or­ga­ni­za­ci­jos, o tik prie­lai­dą ar­ba tik tam tik­rą pro­ce­dū­ri­nę są­ly­gą, kad to­kia vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­ra, pro­ce­sas Sei­me bū­tų pra­dė­tas. Tai­gi, tai yra tik prie­lai­da pra­dė­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­rą, ta­čiau ne są­ly­ga pa­gal tu­rinį. Są­ly­ga pa­gal tu­ri­nį yra ki­tos ar­ba ki­ta, tai yra tu­rė­ji­mas at­ra­mos vi­suo­me­nė­je ir taip pat mo­ky­mo bei apei­gų ne­pri­eš­ta­ra­vi­mas įsta­ty­mui bei do­rai. Tai­gi, to­kia bu­vo vie­na iš po­zi­ci­jų.

An­tra Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo po­zi­ci­ja, iš­sa­ky­ta šia­me nu­ta­ri­me, bu­vo dėl ki­tos nuo­sta­tos, įtvir­tin­tos to­je pa­čio­je Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies nor­mo­je, apie ku­rią jau už­si­mi­nė ger­bia­ma Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­me. Bū­tent Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo po­zi­ci­ja, jog pa­gal įsta­ty­mą, jei­gu Sei­mas pri­ima nei­gia­mą spren­di­mą ne­pri­pa­žin­ti ar­ba ne­su­teik­ti to­kio vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo sta­tu­so re­li­gi­nei ben­druo­me­nei, ku­ri krei­pė­si dėl jo, pa­kar­to­ti­nai ga­li kreip­tis tik po de­šim­ties me­tų, prieš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai.

Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ar­gu­men­tai bu­vo to­kie, ko­dėl vis dėl­to bu­vo kon­sta­tuo­tas prieš­ta­ra­vi­mas, to­dėl, kad Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas… Kon­sti­tu­ci­jos nuo­sta­ta dėl to, kad vals­ty­bė pri­pa­žįs­ta ir ne­tra­di­ci­nes re­li­gi­nes ben­druo­me­nes ir or­ga­ni­za­ci­jas, yra glau­džiai su­si­ju­si su ki­to­mis dviem la­bai svar­bio­mis kon­sti­tu­ci­nė­mis tei­sė­mis, tai yra nu­ma­ty­ta 26 straips­nio 1 da­ly­je, ti­kė­ji­mo, min­ties ir są­ži­nės lais­vės, taip pat 25 straips­nio 1 da­ly­je, įsi­ti­ki­ni­mų reiš­ki­mo, įgy­ven­dini­mo lais­vės. Jos ypač kaip vi­su­ma yra svar­bios de­mo­kra­tinei vals­ty­bei, ku­ri tu­ri pri­pa­žin­ti re­li­gi­nį pliu­ra­liz­mą, taip pat kiek įma­no­ma ne­var­žy­ti ir ne­su­var­žy­ti ne­pa­grįs­tai ir ne­pro­por­cin­gai ti­kė­ji­mo, min­ties ir są­ži­nės lais­vės įgy­ven­di­ni­mo. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­ra­do ob­jek­ty­vių kon­sti­tu­ciš­kai pa­grįs­tų ar­gu­men­tų, ko­dėl tik po de­šim­ties me­tų ga­lė­tų pa­kar­to­ti­nai kreip­tis dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo įgi­ji­mo. Be ki­ta ko, Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas at­krei­pė dė­me­sį, kad ap­skri­tai by­los me­džia­ga, kon­sti­tu­ci­nės jus­ti­ci­jos by­los me­džia­ga, ro­dė, jog vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­ra už­trun­ka ga­na il­gą lai­ką ir dar nu­ma­čius įsta­ty­me pa­kar­to­ti­nio de­šim­ties me­tų ter­mi­no bu­vi­mą iš es­mės, kaip ir mi­nė­jau, tai reikš­tų ne­pa­grįs­tą, ne­pro­por­cin­gą, be ki­ta ko, ir min­ties, ti­kė­ji­mo lais­vės įgy­ven­di­ni­mą. To­dėl Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas šio­je da­ly­je kon­sta­ta­vo prieš­ta­ra­vi­mą Kon­sti­tu­ci­jos 43 straips­nio 1 da­liai, taip pat 26 straips­nio 1 da­liai.

Re­ziu­muo­jant pa­mi­nė­ti­na, kad ta da­lis Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies, ku­ri sa­ko, jog re­li­gi­nė ben­druo­me­nė dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo sta­tu­so ga­li kreip­tis pra­ėjus ne ma­žes­niam kaip 25 me­tų ter­mi­nui nuo pir­mo­jo įre­gist­ra­vi­mo, ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai, ka­dan­gi tai yra tik pro­ce­dū­ri­nė są­ly­ga ar­ba prie­lai­da pra­dė­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo pro­ce­dū­rą, ir įsta­ty­mų lei­dė­jas tu­ri dis­kre­ci­ją nu­sta­ty­ti tam tik­rą ter­mi­ną, svar­bu, kad jis ne­bū­tų per­ne­lyg per il­gas, o dėl pa­kar­to­ti­nio krei­pi­mo­si po de­šim­ties me­tų nuo­sta­tą pri­pa­ži­no prieš­ta­rau­jan­čia Kon­sti­tu­ci­jai. To­kia yra šio 2021 m. rug­sė­jo 7 d. Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo pa­g­rin­di­nė es­mė. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Ačiū, ger­bia­ma­sis. Ačiū, klau­si­mai šiek tiek vė­liau. Da­bar kvie­čiu kal­bė­ti dak­ta­rę E. Alek­nai­tę, ant­ro­po­lo­gę, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to vy­res­ni­ą­ją moks­lo dar­buo­to­ją. „Tei­sė iš­pa­žin­ti pa­si­rink­tą ti­kė­ji­mą Lie­tu­vo­je“.

 

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to vy­res­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos, ant­ro­po­lo­gės, dakta­rės Eg­lės Alek­nai­tės pra­ne­ši­mas „Tei­sė iš­pa­žin­ti pa­si­rink­tą ti­kė­ji­mą Lie­tu­vo­je“

 

E. ALEKNAITĖ. Ger­bia­mos Sei­mo na­rės ir na­riai, ši­tos dis­ku­si­jos kon­teks­te bū­tų svar­bu kal­bė­ti apie dau­ge­lį da­ly­kų. Apie re­li­gi­jos dis­kri­mi­na­ci­ją Lie­tu­vo­je ap­skri­tai, apie pas mus nu­ma­ty­tą re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų kla­si­fi­ka­ci­ją ir su ja su­si­ju­sias dis­kri­mi­na­ci­jos ar ga­li­mos dis­kri­mi­na­ci­jos for­mas. Bet iš tie­sų tai už­im­tų la­bai daug lai­ko, to­dėl da­bar aš tie­siog gal­būt no­rė­čiau su­si­telk­ti į „Ro­mu­vos“ at­ve­jį ir no­rė­čiau pa­ko­men­tuo­ti kaip re­li­gi­jos ty­ri­mus at­lie­kan­ti moks­li­nin­kė. Ke­le­tą ar­gu­men­tų, ku­riuos iš­sa­ko Sei­mo na­riai ir ki­ti vei­kė­jai, siū­lan­tys ne­pri­tar­ti nu­ta­ri­mui su­teik­ti Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą, ir pa­žiū­rė­ti, kaip šie ar­gu­men­tai at­ro­do ki­tų re­li­gi­nių ben­dri­jų pri­pa­ži­ni­mo kon­teks­te. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad to­kiais ar­gu­men­tais pa­rem­tas bal­sa­vi­mas prieš šį nu­ta­ri­mą kel­tų grės­mę tei­sei iš­pa­žin­ti pa­si­rink­tą ti­kė­ji­mą, įgy­ven­din­ti ki­tas su tuo su­si­ju­sias tei­ses ir kirs­tų­si su es­mi­niais tei­si­nės vals­ty­bės ir de­mo­kra­tijos prin­ci­pais. Vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mas „Ro­mu­vai“ grin­džia­mas 2017 me­tų Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­ta iš­va­da. Ši iš­va­da iš es­mės at­sa­kė į vi­sus klau­si­mus apie „Ro­mu­vą“, ku­rie yra svar­būs ver­ti­nant, ar šiai ben­dri­jai ga­li bū­ti su­teik­tas vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mas. Vis dėl­to nuo­lat gir­dė­jo­si ir vis dar gir­di­si Sei­mo na­rių ir ki­tų vei­kė­jų abe­jo­nių dėl iš­va­dos pa­grįs­tu­mo, ob­jek­ty­vu­mo ir ne­ša­liš­ku­mo.

Pir­miau­sia, ly­gi­nant su dau­ge­liu ki­tų Lie­tu­vos re­li­gi­nių ma­žu­mų ir kon­kre­čiai su ki­to­mis vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo sie­ku­sio­mis re­li­gi­nė­mis ben­dri­jo­mis, dėl „Ro­mu­vos“ yra at­lik­ta daug moks­li­nių ty­ri­mų. Bū­tent moks­li­nių ty­ri­mų duo­me­nys ir įžval­gos yra šios iš­va­dos pa­grin­das. Vė­liau, tai yra po 2017 me­tų, at­lik­ti ty­ri­mai taip pat ne­kves­tio­nuo­ja iš­va­do­je pa­teik­tų duo­me­nų ir įžval­gų. Kaip moks­li­nin­kė, už­si­i­man­ti re­li­gi­jos ty­ri­mais jau ne vie­nus me­tus – ir „Ro­mu­vos“, ir ki­tų re­li­gi­nių ben­druo­me­nių, – ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad iš­va­do­se esan­tiems tei­gi­niams pri­tar­tų dau­gu­ma „Ro­mu­vą“ ty­ru­sių moks­li­nin­kų.

Taip pat ne­ga­li­ma su­tik­ti, kad iš­va­da yra ne­ob­jek­ty­vi ir ša­liš­ka, per­ne­lyg pa­lan­ki „Ro­mu­vai“. Pa­vyz­džiui, prie­šin­gai, nei ti­ki dau­ge­lis „Ro­mu­vos“ na­rių, iš­va­do­je ben­dri­ja api­bū­di­na­ma kaip mo­der­niuo­ju lai­ko­tar­piu su­si­for­ma­vęs nau­ja­sis re­li­gi­nis ju­dė­ji­mas, o ne se­no­sios iki­krikš­čio­niš­kos re­li­gi­jos tie­sio­gi­nė tą­sa. Ki­ta ver­tus, šis ar­gu­men­tas, kad bū­tent „Ro­mu­va“ nė­ra se­no­sios ikik­rikš­čio­niš­kos re­li­gi­jos tę­sė­ja, yra daž­nai iš­sa­ko­mas, bet tai nė­ra svar­bu svars­tant, ar „Ro­mu­vai“ rei­kė­tų su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą, ar ne. Įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ti ki­ti kri­te­ri­jai, ko­dėl toks sta­tu­sas ga­li bū­ti su­tei­kia­mas, ir ar „Ro­mu­va“ tę­sia ikik­rikš­čio­niš­ką­ją re­li­gi­ją, ar ne­tę­sia, šiuo at­ve­ju yra ne­svar­bu.

Dėl „Ro­mu­vos“ są­sa­jų su et­no­kul­tū­ri­niu są­jū­džiu kar­tais iš­sa­ko­mas ar­gu­men­tas, kad „Ro­mu­va“ nė­ra re­li­gi­nė ben­dri­ja. Fak­tas, kad et­no­kul­tū­ri­nio są­jū­džio da­ly­vių re­li­gi­nės ta­pa­ty­bės bu­vo ir yra įvai­rios. Dau­ge­liui et­ni­nės kul­tū­ros gai­vin­to­jų įvai­rios et­no­kul­tū­ri­nės veik­los yra ne re­li­gi­nė, o kul­tū­ri­nė veik­la. Vis dėl­to moks­li­nin­kai pri­pa­žįs­ta, kad et­no­kul­tū­ri­nių šven­čių šven­ti­mas, liau­dies dai­nų dai­na­vi­mas „Ro­mu­vos“ na­riams yra re­li­gi­nis veiks­mas. Są­vei­ka ir ben­dra­dar­bia­vi­mas su ki­tais et­no­kul­tū­ri­nio są­jū­džio da­ly­viais nie­kaip ne­pa­nei­gė re­li­gi­nio „Ro­mu­vos“ po­bū­džio.

Tad „Ro­mu­va“ yra re­li­gi­nė ben­druo­me­nė, jos veik­la ir įsi­ti­ki­ni­mai yra re­li­gi­niai. Tai pri­pa­žįs­ta ir moks­li­nin­kai, tai pri­pa­ži­no ir vals­ty­bė, kai Vy­riau­sy­bės po­tvar­kiu 1992 me­tais bu­vo įre­gist­ruo­ta Vil­niaus mies­to re­li­gi­nė ben­druo­me­nė „Ro­mu­va“, vė­liau įre­gist­ruo­tos ki­tos „Ro­mu­vos“ ben­druo­me­nės ir ta pa­ti Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nė ben­dri­ja „Ro­mu­va“. Tai­gi Sei­mo spren­di­mas dėl vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo „Ro­mu­vai“ ne­tu­ri nie­ko ben­dro su šios or­ga­ni­za­ci­jos pri­pa­ži­ni­mu re­li­gi­ne. To­kį pri­pa­ži­ni­mą iš kom­pe­ten­tin­gų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų ši ben­dri­ja jau tu­ri.

Gir­dė­jo­si klau­si­mų, ar kiek­vie­nas sam­bū­ris ga­liau­siai ga­li tap­ti re­li­gi­ne ben­dri­ja? Te­oriš­kai taip, jei­gu jis to no­rės ir ati­tiks įsta­ty­mo ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Vis dėl­to šian­die­nės dis­ku­si­jos kon­teks­te svar­biau­sia, kad tiek Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Kon­ven­ci­ja, tiek ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja ne­su­tei­kia vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms pla­čios dis­kre­ci­jos ver­ti­nant, ar kon­k­re­tus sam­bū­ris yra re­li­gi­nis. Vals­ty­bės dis­kre­ci­ja šiuo at­žvil­giu ap­ri­bo­ja­ma sie­kiant už­tik­rin­ti, kad kiek­vie­nas ga­lė­tų iš­pa­žin­ti sa­vo pa­si­rink­tą ti­kė­ji­mą ir kad ne­bū­tų da­ro­ma dirb­ti­nių kliū­čių re­li­gi­nių ben­druo­me­nių veik­lai, bū­tų už­tik­ri­na­ma ne­tra­di­ci­nių ir ma­žu­mų re­li­gi­nė ap­sau­ga.

Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo prak­ti­ką api­ben­dri­nan­čia­me Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Kon­ven­ci­jos 9 straips­nio (…) pa­žy­mė­ta, kad ri­bo­tų re­li­gi­jos api­brė­ži­mų tai­ky­mas tie­sio­giai vei­kia re­li­gi­jos lais­vės prak­ti­ka­vi­mą. Nei­giant ti­kė­ji­mo re­li­gi­nę pri­gim­tį, kaip šiuo at­ve­ju ban­do­ma da­ry­ti „Ro­mu­vos“ at­žvil­giu, ga­li bū­ti ap­ri­bo­tas tos tei­sės įgy­ven­di­ni­mas. Ci­tuo­ju: „Vi­sais at­ve­jais šie api­brė­ži­mai ne­ga­li bū­ti in­ter­pre­tuo­ja­mi ne­tra­di­ci­nių re­li­gi­jos for­mų ne­nau­dai. Tam tik­ras as­me­ni­nis ar ko­lek­ty­vi­nis įsi­ti­ki­ni­mas bū­tų gi­na­mas tei­sės, min­ties, ti­kė­ji­mo ir są­ži­nės lais­ve, jis tu­ri bū­ti pa­sie­kęs tam tik­rą tvir­tu­mo, rim­tu­mo, dar­nu­mo ir svar­bos laips­nį. Pa­ten­ki­nus šią są­ly­gą vals­ty­bės neut­ra­lu­mas ir ne­ša­liš­ku­mas rei­ka­lau­ja, kad vals­ty­bė su­si­lai­ky­tų nuo re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų le­gi­ti­mu­mo ar to­kių įsi­ti­ki­ni­mų raiš­kos ver­ti­ni­mo.“ Moks­li­niai ty­ri­mai ro­do, kad „Ro­mu­vos“ įsi­ti­ki­ni­mai yra se­niai pa­sie­kę tą tvir­tu­mo, rim­tu­mo, dar­nu­mo ir svar­bos laips­nį, ku­riam esant vals­ty­bės neut­ra­lu­mo ir ne­ša­liš­ku­mo pa­rei­ga ap­ri­bo­ja vals­ty­bės dis­kre­ci­ją spręs­ti, kiek le­gi­ty­mūs ar už­tek­ti­nai re­li­gi­niai yra tie įsi­ti­ki­ni­mai.

To­liau vis dar iš­sa­ko­mos abe­jo­nės, ar „Ro­mu­vos“ ti­kin­čių­jų skai­čius yra pa­kan­ka­mai di­de­lis, kad ten­kin­tų at­ra­mos vi­suo­me­nė­je tu­rė­ji­mo kri­te­ri­jų, ap­iman­tį ir na­rių skai­čių. Iš tie­sų kaip moks­li­nin­kė ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tiks­lų „Ro­mu­vos“ na­rių skai­čių pa­sa­ky­ti sun­ku, bet šiuo at­ve­ju ver­ta „Ro­mu­vos“ na­rių skai­čių pa­ly­gin­ti su ki­tų to­kį sta­tu­są ga­vu­sių ben­dri­jų na­rių skai­čiu­mi. Iš tie­sų „Ro­mu­va“ ti­kin­čių­jų skai­čiu­mi ke­lis kar­tus len­kia ke­lias tra­di­ci­nes re­li­gi­jas, ku­rias kaip iš­pa­žįs­tan­čioms ben­dri­joms Sei­mas jau su­tei­kė vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą. Pa­vyz­džiui, čia ga­lė­tu­me kal­bė­ti apie ad­ven­tis­tus, ku­rių yra maž­daug 900, ar Nau­ją­ją apaš­ta­lų baž­ny­čią, jų maž­daug 400.

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, ban­dy­ki­te baig­ti.

E. ALEKNAITĖ. Tad net kon­ser­va­ty­viais ver­ti­ni­mais Lie­tu­vos mas­tu „Ro­mu­va“ yra reikš­min­ga re­li­gi­nė ma­žu­ma ir ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­jos rei­ka­la­vi­mą at­ra­mos vi­suo­me­nė­je na­rių skai­čiaus as­pek­tu. Iš­sa­ky­tas ar­gu­men­tas, kad ne­va „Ro­mu­va“ vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo sie­kė dėl iš­im­ti­nai fi­nan­si­nių mo­ty­vų. Rem­da­ma­si ty­ri­mais kon­sta­tuo­čiau, kad šiuo at­ve­ju „Ro­mu­vai“ iš tie­sų svar­bes­ni ki­ti mo­ty­vai, pa­vyz­džiui, jai rū­pi, kad pa­gal jų apei­gas su­da­ry­tos san­tuo­kos bū­tų pri­pa­žįs­ta­mos vals­ty­bės, taip pat svar­bus vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mu su­tei­kia­mas tam tik­ras re­li­gi­nės ben­dri­jos le­gi­ti­ma­vi­mas, gau­na­mas so­cia­li­nis pres­ti­žas ir šio pro­ce­so kon­teks­te tei­sin­gu­mo at­kū­ri­mas.

Nors vėl­gi bū­tų klau­si­mas, ko­dėl „Ro­mu­va“ ne­ga­lė­tų siek­ti įgy­ven­din­ti sa­vo fi­nan­si­nius mo­ty­vus? Ir dar vie­nas svar­bus ar­gu­men­tas iš­sa­ko­mas, kad pri­pa­ži­ni­mas tei­kia­mas re­li­gi­nei ben­dri­jai, o nuo „Ro­mu­vos“ ben­dri­jos pir­mi­nio įre­gist­ra­vi­mo 2002 me­tais nė­ra pra­ėję 25 me­tai. Šiuo at­ve­ju svar­bu, kad Kon­sti­tu­ci­jos 43 straips­nis nu­ma­to vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą baž­ny­čioms ir ki­toms re­li­gi­nėms or­ga­ni­za­ci­joms, ir pa­ti re­li­gi­nių ben­dri­jų są­vo­ka at­si­ran­da Lie­tu­vos tei­sė­je tik 1995 me­tais. Anks­tes­niais at­ve­jais, kai bu­vo su­teik­tas vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mas ki­toms re­li­gi­nėms ben­dri­joms, bu­vo in­ter­pre­tuo­ja­ma ne pa­rai­džiui, o at­si­žvel­giant į įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mo es­mę. To­dėl vi­sai rei­kė­tų to­kią pa­čią lo­gi­ką tai­ky­ti ir ben­dri­jos „Ro­mu­va“ at­žvil­giu. Tai­gi bal­suo­jant dėl nu­ta­ri­mo su­teik­ti ben­dri­jai „Ro­mu­va“ vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą, siū­lau va­do­vau­tis eks­per­tų pa­tei­kia­mo­mis iš­va­do­mis tai­ky­ti vie­no­dus kri­te­ri­jus, kaip ir ki­toms re­li­gi­nėms ben­dri­joms, ir veng­ti es­ka­luo­ti ar­gu­men­tus. Jie nė­ra svar­būs kon­kre­čiu at­ve­ju ir iš­ei­na už dis­kre­ci­jos ri­bų.

PIRMININKAS. Ačiū. Dar tu­rė­si­te ga­li­my­bę pra­tęs­ti sa­vo min­tis klau­si­mų se­si­jo­je.

Ko­le­gos, no­riu pa­siū­ly­ti šiek tiek su­trum­pin­ti klau­si­mus ir at­sa­ky­mus – bent iki 10 mi­nu­čių. Mes ir taip vė­luo­ja­me su dar­bo­tvarke. Ne­pri­eš­ta­rau­ja­te? Tvar­ka.

Pir­ma klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė. Sa­ky­ki­te, kam ad­re­suo­ja­te klau­si­mą. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gal kal­bė­ju­siai pre­le­gen­tei po­niai E. Alek­nai­tei. Iš tie­sų dėl pa­čios są­vo­kos „se­no­vės bal­tų re­li­gi­nė ben­dri­ja“. Bal­tai ne tik re­li­giš­kai, bet ir kul­tū­riš­kai nė­ra vie­nin­ga gru­pė (tur­būt ne­pa­neig­si­te), taip pat ir to­kių moks­li­nių duo­me­nų nė­ra, kad bu­vo ar iš­li­ko se­na­sis bal­tų ti­kė­ji­mas ar bal­tų re­li­gi­ja. Be abe­jo, bal­tiš­ko­sios tra­di­ci­jos, apei­gos, pa­pro­čiai, mi­to­lo­gi­ja yra la­bai svar­būs lie­tu­vių kul­tū­rai. Ma­no ver­ti­ni­mu, tik­rai ypa­tin­go dė­me­sio rei­kia jai iš­sau­go­ti, kul­tū­ros po­li­ti­kos da­lis tu­rė­tų bū­ti ne­at­sie­ja­ma, bet su­teik­ti sta­tu­są re­li­gi­jai vien dėl to, kad tu vei­ki 25 me­tus, mes iš­krei­pia­me… Net re­li­gi­jo­ty­ri­nin­kai pa­brė­žia tai, kad mes iš­vis iš­krei­pia­me re­li­gi­jos su­pra­ti­mą. Kaip jūs ką tik pa­mi­nė­jo­te, te­rei­kia 25 me­tus veik­ti, su­gal­vo­ti sa­vo apei­gas ir ma­ny­ti, kad ben­druo­me­nės na­riai, da­ly­vau­jan­tys to­se apei­go­se… ga­li tap­ti re­li­gi­ja. Aš vis dėl­to no­rė­čiau…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …jū­sų ver­ti­ni­mo. Ma­no su­pra­ti­mu, re­li­gi­ja yra daug pla­čiau, ne­gu ban­do­ma da­bar vie­nai la­bai įdo­miai ir ver­tin­gai or­ga­ni­za­ci­jai „Ro­mu­va“ et­no­kul­tū­ri­ne pras­me su­teik­ti re­li­gi­jos sta­tu­są toms apei­goms, ku­rios re­a­liai yra re­konst­ruo­tos fol­klo­ro pa­grin­du.

PIRMININKAS. Ačiū. To­liau Sei­mo po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas V. Mi­ta­las. Ačiū. Pra­šom, ga­li­te at­sa­ky­ti.

E. ALEKNAITĖ. No­rė­čiau pa­brėž­ti, vie­na ver­tus, tas 25 me­tų lai­ko­tar­pis yra tik vie­nas iš kri­te­ri­jų, pa­gal ku­rį yra su­tei­kia­mas šis sta­tu­sas. Dar la­biau no­rė­čiau pa­brėž­ti, bū­tent šiuo at­ve­ju ne­tu­rė­tų bū­ti gal­vo­ja­ma, nė­ra pras­mės gal­vo­ti, gi­lin­tis ir ak­cen­tuo­ti, yra ar nė­ra „Ro­mu­va“ se­no­sios re­li­gi­jos tę­sė­ja. Šiuo at­ve­ju mes pri­pa­žįs­ta­me, kad ji yra re­li­gi­ja, ir kves­tio­nuo­ti jos ti­kė­ji­mus – ga­li­ma tai da­ry­ti, bet tai ne­tu­ri bū­ti pa­grin­das spren­džiant, ar jai su­teik­ti kon­kre­tų sta­tu­są. Šiuo at­ve­ju kal­ba­ma ne apie „Ro­mu­vos“ ti­kė­ji­mų tu­ri­nius. Šiuo at­ve­ju Sei­mas ne­tu­rė­tų spręs­ti to­kių da­ly­kų.

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dė­kui. Klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas ger­bia­mai dak­ta­rei E. Alek­nai­tei. Kiek is­to­riš­kai au­ten­tiš­ki šios re­li­gi­nės ben­druo­me­nės pa­pro­čiai, ar yra ko­kių nors ra­šy­ti­nių šal­ti­nių apie pa­čias apei­gas, nes kal­bant su įvai­riais is­to­ri­kais ne vie­nas abe­jo­ja pa­čių apei­gų au­ten­tiš­ku­mu. Ar tai yra koks nors nau­ja­da­ras re­li­gi­nė­je ben­druo­me­nė­je?

Ir dar vie­nas pa­pil­do­mas klau­si­mas ger­bia­mam T. V. Ras­ke­vi­čiui. Kiek ap­skri­tai re­li­gi­nių ben­druo­me­nių Lie­tu­vo­je yra re­gist­ruo­tų šių me­tu? Ačiū.

E. ALEKNAITĖ. Dėl „Ro­mu­vos“ apei­gų au­ten­tiš­ku­mo ar­ba dėl to pa­ties tęs­ti­nu­mo klau­si­mo. Dau­gu­ma moks­li­nin­kų – ir is­to­ri­kų, ir so­cio­lo­gų, ir ant­ro­po­lo­gų – šiuo me­tu su­ta­ria, kad „Ro­mu­va“ nė­ra ikik­rikš­čio­niš­kos re­li­gi­jos tę­sė­ja, bet dar sy­kį ak­cen­tuo­ju, svars­tant, ar rei­kia su­teik­ti „Ro­mu­vai“ vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą, šiuo at­ve­ju tai ne­tu­ri jo­kios pras­mės, ne apie tai kal­ba.

PIRMININKAS. Ar T. V. Ras­ke­vi­čius pa­tiks­lins skai­čių?

T. V. RASKEVIČIUS (LF). Įsi­jun­giau Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pus­la­pį – yra 1 tūkst. 129 re­gist­ruo­tos šiuo me­tu, bet čia rei­kia tiks­lin­tis su pa­čia Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, nes ji kau­pia ir ap­do­ro­ja tuos duo­me­nis.

Tie­siog at­krei­piu dė­me­sį dėl pa­čios „re­li­gi­nės ben­druo­me­nės“ są­vo­kos pri­pa­ži­ni­mo. Mes, ko­le­gos, iš už­duo­da­mų klau­si­mų ma­tau, vėl kryps­ta­me į tą pa­čią fi­lo­so­fi­nio po­bū­džio dis­ku­si­ją, ver­tin­da­mi pa­čios ben­druo­me­nės re­li­gi­jos tu­ri­nį. Čia mes tu­rė­tu­me ver­tin­ti, ar kon­kre­ti ben­dri­ja ati­tin­ka įsta­ty­me įtvir­tin­tus kri­te­ri­jus, o jei­gu ati­tin­ka, ko­dėl ši­ta ben­dri­ja ne­ga­li gau­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Va­lins­kas. Pa­šom.

A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų ger­bia­mai dak­ta­rei K. Bub­ny­tei-Šir­me­nei ir pro­fe­so­riui V. Mi­za­rui. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, jei­gu ne­klys­tu, 2007 me­tais yra pa­kan­ka­mai aiš­kiai iš­dės­tęs, jog pre­ro­ga­ty­va su­teik­ti ar­ba ne­su­teik­ti vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mą Lie­tu­vo­je (taip, kaip yra pa­ra­šy­ta Kon­sti­tu­ci­jo­je) pri­klau­so ko­ne iš­im­ti­nai Sei­mui, tai yra par­la­men­tui ar­ba po­li­ti­nei ins­ti­tu­ci­jai. Tuo tar­pu, kaip mi­nė­jo dak­ta­rė K. Bub­ny­tė-Šir­me­nė, Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas kaip tik at­krei­pia dė­me­sį į tai kaip į vie­ną iš pro­ble­mų, kad par­la­men­to da­ly­va­vi­mas šia­me pro­ce­se, pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo pro­ce­se, yra pro­ble­miš­kas, tai yra pa­brė­žu­si ir Ve­ne­ci­jos ko­mi­si­ja, nes ji­sai iš es­mės la­bai svar­bų, la­bai jaut­rų žmo­gaus tei­sių klau­si­mą, įsi­ti­ki­ni­mų klau­si­mą, ati­duo­da ins­ti­tu­ci­jai, ku­ri iš es­mės yra mak­si­ma­liai po­li­ti­zuo­ta ir pri­ima po­li­ti­nius sprendi­mus. Kaip tuo­met bū­tų ga­li­ma, na, tą da­bar­ti­nę tvar­ką, tuos du skir­tin­gus po­lius kaž­kaip su­de­rin­ti, gal­būt ko­kių ap­ri­bo­ji­mų mes ga­lė­tu­me įves­ti į įsta­ty­mą, ku­rie, taip gal pa­sa­ky­siu, Sei­mą pa­sta­ty­tų ant tam tik­rų bė­gių, ku­rie ne­at­im­tų iš jo pre­ro­ga­ty­vos spręs­ti dėl pri­pa­ži­ni­mo, bet kar­tu ap­sau­go­tų vals­ty­bę nuo to­kių by­lų at­ei­ty­je? Ačiū.

PIRMININKAS. Aš su­pran­tu, kad pro­fe­so­riui V. Mi­za­rui klau­si­mas bu­vo, ar ne? Pra­šom.

K. BUBNYTĖ-ŠIRMENĖ. Mums abiem, jei­gu ge­rai su­pra­tau.

PIRMININKAS. Pra­šom.

K. BUBNYTĖ-ŠIRMENĖ. Aš gal pra­dė­siu nu to, kas su­si­ję su Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mu ir te­nai pa­teik­to­mis gai­rė­mis. Iš tie­sų iš spren­di­mo ne­ky­la to­kio tie­sio­gi­nio prieš­ta­ra­vi­mo, nė­ra pa­sa­ky­ta, kad to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mas iš­vis ne­ga­li bū­ti pa­ti­kė­tas par­la­men­tui. Ak­cen­tas yra pa­dė­tas šiek tiek ki­tur – nė­ra su­dė­ta pa­kan­ka­mai sau­gik­lių nuo ga­li­mos sa­vi­va­lės pri­imant ati­tin­ka­mą spren­di­mą. Šiuo po­žiū­riu Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas at­krei­pė į to­kius du pa­grin­di­nius as­pek­tus, kad nė­ra nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jai, ka­da Sei­mas ga­li ne­su­teik­ti pri­pa­ži­ni­mo, nors Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­da bu­vo pa­lan­ki. Ant­ras da­ly­kas, kad iš­vis ne­nu­ma­ty­ta, ar Sei­mas ga­li gin­čy­ti Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos iš­va­dą ir kaip. Iš tie­sų į tuos klau­si­mus, ti­kiuo­si, at­sa­kys ry­toj dar­bą pra­de­dan­ti dar­bo gru­pė ir mes su­ra­si­me ge­riau­sią mo­de­lį. Ačiū.

V. MIZARAS. Aš tik pa­pil­dy­siu la­bai ne­daug, nes kaip Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jas, ma­tyt, ne­ga­lė­čiau la­bai pla­čiai ko­men­tuo­ti ir kon­kre­čiai pa­si­sa­ky­ti, nes jū­sų ke­lia­mas klau­si­mas tik­rai yra vie­nas iš pro­ble­mi­nių. Gal­būt tik pa­pil­dy­siu ko­le­gę, jog ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas at­krei­pė dė­me­sį, ir, ma­tyt, tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas šian­die­ną yra pro­ble­mi­nis, rei­kė­tų per­gal­vo­ti dėl efek­ty­vių gy­ny­bos prie­mo­nių, jei­gu vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo sta­tu­so sie­kian­ti re­li­gi­nė ben­druo­me­nė ar ben­dri­ja bū­tų ne­pa­ten­kin­ta spren­di­mu dėl sta­tu­so ne­su­tei­ki­mo. Tai dėl to­kių efek­ty­vių gy­ny­bos prie­mo­nių įve­di­mo rei­kė­tų per­gal­vo­ti ir, ma­tyt, nu­ma­ty­ti, sie­kiant iš­veng­ti nesu­si­pra­ti­mų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pas­ku­ti­nis klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Pra­šom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų la­biau dak­ta­rei E. Alek­nai­tei, nes tei­si­nius as­pek­tus jau iš­sa­kė ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas, ir tai pa­aiš­ki­no pro­fe­so­rius V. Mi­za­ras, ir Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo… gir­dė­jo­me iš dak­ta­rės Ka­ro­li­nos.

Kaip ži­no­me, is­to­riš­kai, vi­si ži­no­me, di­džiau­si ne­su­ta­ri­mai ar­ba net­gi gi­liau­si kon­flik­tai ky­la dėl re­li­gi­jos ir ide­o­lo­gi­jos. Is­to­ri­ja ži­no ir ka­rų, ku­rie kil­da­vo dėl to. Ga­li­ma sa­ky­ti, net ir Ki­je­vo Ru­sia prie Vla­di­mi­ro, ku­ris po to pa­skelb­tas šven­tuo­ju, bu­vo pri­vers­ta rink­tis, ku­rią re­li­gi­ją rink­tis iš tuo me­tu jau do­mi­nuo­jan­čių ap­lin­ki­nė­se te­ri­to­ri­jo­se. Aiš­ku, prag­ma­tiš­kai pa­si­rin­ko or­to­dok­sus, nes ki­taip bū­tų te­kę ka­riau­ti ir ka­riau­ti su Kon­stan­ti­no­po­liu.

Šiuo at­ve­ju prie­ši­ni­ma­sis „Ro­mu­vos“ re­li­gi­jos pri­pa­ži­ni­mui, ieš­kant vi­so­kių kab­liu­kų dėl tu­ri­nio, dėl apei­gų ir is­to­ri­nio tęs­ti­nu­mo…

PIRMININKAS. Lai­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pa­ga­liau at­ra­mos, jū­sų ma­ny­mu, tu­ri ko­kį nors pa­grin­dą ar tai yra men­ta­li­te­to klau­si­mas ir lai­ko klau­si­mas?

E. ALEKNAITĖ. Kaip vi­si pro­ce­sai tu­ri ko­kį nors pa­grin­dą, iš tie­sų man, kaip moks­li­nin­kei, vi­sa tai yra la­bai įdo­mu, nes ma­ty­ti, kaip įvai­rios re­li­gi­nės gru­pės Lie­tu­vo­je ko­vo­ja dėl įta­kos. Taip, toks pa­grin­das yra. Bet šiuo at­ve­ju svar­bu, kaip ga­li­ma tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, įsta­ty­mais pa­da­ry­ti, su­kur­ti to­kią si­tu­a­ci­ją, kad tos skir­tin­gos re­li­gi­nės gru­pės, tu­rin­čios skir­tin­gų mo­ty­vų, ga­lė­tų su­gy­ven­ti. To­dėl ši­tas vals­ty­bės pri­pa­ži­ni­mo su­tei­ki­mo „Ro­mu­vai“ at­ve­jis yra la­bai svar­bus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mų ir at­sa­ky­mų lai­kas bai­gė­si. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Dė­ko­ju ger­bia­miems pra­ne­šė­jams. Dė­ko­ju Sei­mo na­riams už klau­si­mus ir at­sa­ky­mus. Ačiū jums.

 

15.44 val.

Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės įsta­ty­mo Nr. XIV-117 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1569 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar po­pie­ti­nė dar­bo­tvarkė. Iš pra­džių, jei­gu nie­kas ne­pri­eš­ta­raus, pa­kvie­si­me ger­bia­mą V. Pranc­kie­tį pri­sta­ty­ti la­bai trum­pą, bet svar­bų Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gin­s­kio žvaigž­dės įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Tai yra dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas. Ta­da grį­ši­me iš ei­lės ir ap­svars­ty­si­me ki­tus klau­si­mus. Pra­šom pri­sta­ty­ti.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, yra pro­ble­ma, kad mū­sų ap­do­va­no­ji­mas įpa­rei­go­ja įteik­ti ap­do­va­no­ji­mą vie­ną die­ną, tai yra pir­mą­ją Sei­mo po­sė­džio die­ną po ge­gu­žės 15 die­nos. Ka­dan­gi mes no­mi­na­vo­me ir jau su­tei­kė­me šią gar­bę se­na­to­riui R. Dž. Dur­bi­nui, jam tik­rai ne­pa­vyk­tų at­vyk­ti tuo me­tu, to­dėl tą pro­jek­tą tu­rė­tu­me pa­da­ry­ti lais­ves­nį, įpa­rei­go­da­mi Sei­mo val­dy­bą pa­rink­ti die­ną ir lai­ką bei su­teik­ti tei­sę as­me­niui, tai ga­li bū­ti kar­tais ir am­ba­sa­do­riai ar kas nors to­kie, ku­rie ga­lė­tų įteik­ti, bū­tų įga­lio­ti įteik­ti to­kį ap­do­va­no­ji­mą.

Es­mi­niai da­ly­kai yra to­kie, kad jei­gu as­muo, ku­riam skir­tas ap­do­va­no­ji­mas, ne­ga­li at­vyk­ti at­si­im­ti ap­do­va­no­ji­mo jo įtei­ki­mo die­ną, Sei­mo val­dy­bos spren­di­mu ap­do­va­no­ji­mas ga­li bū­ti tei­kia­mas ki­tu me­tu ir ki­to­je vie­to­je. O ki­tas pa­pil­dy­mas 2 straips­nio, tai yra kad ap­do­va­no­ji­mo liu­di­ji­mą įtei­kia Sei­mo Pir­mi­nin­kas ar­ba vie­nas iš Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jų, ar­ba Sei­mo val­dy­bos spren­di­mu pa­skir­tas as­muo.

Tei­sės de­par­ta­men­tas tu­rė­jo tik re­dak­ci­nio po­bū­džio pa­sta­bą, į ją, ma­nau, ko­mi­te­tas at­si­žvelgs. Siū­ly­čiau, kad svars­ty­tų Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, nes tai yra tik tei­si­nis klau­si­mas. Gal­būt rei­kė­tų pra­šy­ti sku­bos tvar­kos, nes at­gal skai­čiuo­jant lai­ką, kol Pre­zi­den­tas pa­si­ra­šys šį įsta­ty­mą, kad įsta­ty­mas bū­tų pa­tvir­tin­tas iki ge­gu­žės 15 die­nos, tai yra iki to po­rei­kio, ka­da jis ir tu­rė­tų at­si­ras­ti.

PIRMININKAS. Dė­kui už pri­sta­ty­mą. Yra du no­rin­tys pa­klaus­ti. Pir­ma­sis – Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šom.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Dar kar­tą dė­ko­ju pir­mi­nin­kui už šią ini­cia­ty­vą ir la­bai svei­ki­nu šį pa­kei­ti­mą, nes jei­gu mes jau vei­kia­me di­plo­ma­ti­nė­je par­la­men­ti­nė­je erd­vė­je, kon­kre­čiai R. Dž. Dur­bi­no at­ve­ju, ten ir Se­na­tas tuo me­tu vei­kia, jis net ne­ga­li tei­siš­kai nie­kur ke­liau­ti, o to­kių kaip R. Dž. Dur­bi­nas at­ei­ty­je ga­li bū­ti ne­ma­žai.

Ma­no klau­si­mas tik vie­nas, pir­mi­nin­ke. Ar tik­rai rei­kė­tų ap­si­ri­bo­ti tais dviem ap­do­va­no­ji­mais? O kas, jei pas mus at­va­žiuos vi­so pa­sau­lio žvaigž­dės, ku­rios iš tik­rų­jų nuo­šir­džiai la­bai daug pa­da­rė Lie­tu­vai? Ką mes ta­da jiems ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti? Ki­tuo­se par­la­men­tuo­se, ži­nau, tik­rai nie­kaip ne­ap­si­ri­bo­ja­ma dviem ap­do­va­no­ji­mais per me­tus. Jų yra tiek, kiek rei­kia Lie­tu­vai, tė­vy­nei.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū už pa­siū­ly­mą. Jū­sų pa­siū­ly­mas ir skam­ba la­bai nuo­sek­liai. Bet da­bar pa­mi­nė­jau sku­bos tvar­ką, nes mes da­bar esa­me to­kiuo­se tru­pu­tė­lį spąs­tuo­se, o vė­liau, ma­nau, mes pla­čiau ga­lė­tu­me dis­ku­tuo­ti apie to ap­do­va­no­ji­mo svar­bą, reikš­mę ir jo ga­li­my­bes pa­nau­do­ti par­la­men­ti­nei di­plo­ma­ti­jai. Tik­rai jū­sų pa­sta­ba yra svars­ty­ti­na. Tu­riu dar pa­mi­nė­ti, kad vi­są šį pro­jek­tą tei­kia vi­si de­vy­ni ko­mi­si­jos na­riai.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). No­riu iš vi­sos šir­dies pa­dė­ko­ti pro­fe­so­riui V. Pranc­kie­čiui ir ger­bia­mam Ž. Pa­vi­lio­niui, mes kar­tu ta­rė­mės tais klau­si­mais. Aš no­riu tik pa­klaus­ti. O jei­gu sku­bos tvar­ka, ka­da ar­ti­miau­siu lai­ku bū­tų da­ta?

V. PRANCKIETIS (LSF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas ga­lė­tų pa­svars­ty­ti ki­tą sa­vai­tę, o po to ga­lė­tu­me per­ei­ti ir prie pri­ėmi­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Vis tiek ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku dėl vis­ko. Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ma­nau, kad klau­si­mas tik­rai ne­su­kels di­des­nių dis­ku­si­jų.

 

15.48 val.

Ve­te­ri­na­ri­nių vais­tų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1245(2), Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straips­nių pa­kei­ti­mo ir sep­ty­nio­lik­to­jo skir­snio pri­pa­ži­ni­mo neteku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1246(2), Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo Nr. I-2110 2, 17 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1247(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 343, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3431 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1248(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar 2-4 klau­si­mų pa­ke­tas. Tai yra Ve­te­ri­na­ri­nių vais­tų įsta­ty­mo pro­jek­tas ir ly­di­mie­ji. Svars­ty­mo sta­di­ja. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas ger­bia­mas V. Pranc­kie­tis pri­sta­to ko­mi­te­to iš­va­dą dėl šio ir ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pra­šom.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Svars­ty­mo sta­di­ja, bet prieš svars­ty­da­mi ko­mi­te­te mes tu­rė­jo­me klau­sy­mus, tad į dau­ge­lį klau­si­mų bu­vo at­sa­ky­ta. Ka­dan­gi bu­vo 110 Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, tai ir­gi bu­vo la­bai de­ta­liai vis­kas nag­ri­nė­ja­ma ir at­si­žvelg­ta į pa­sta­bas. Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų ne­bu­vo. Bu­vo trys lo­bis­tų pa­siū­ly­mai ir jie taip pat bu­vo nag­ri­nė­ja­mi. O ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, įver­ti­no vi­sas gau­tas pa­sta­bas bei pa­siū­ly­mus ir 2022 m. ba­lan­džio 6 d. pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ve­te­ri­na­ri­nių vais­tų įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­dai bei pa­siū­ly­mams, ku­riems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Bal­sa­vo 7 už, tai yra vi­si ko­mi­te­to na­riai vien­bal­siai bal­sa­vo. Tei­kia­me tą pa­to­bu­lin­tą va­rian­tą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą. Kvie­čiu… At­si­pra­šau.

V. PRANCKIETIS (LSF). Gal aš ga­lė­čiau pri­sta­ty­ti ir ki­tas?

PIRMININKAS. Tai pra­šom vi­sas su­si­ju­sias. Taip, taip, vi­sas iš­va­das. Dėl vi­so pa­ke­to.

V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Ta­da ki­tas yra ly­di­ma­sis Far­ma­ci­jos įsta­ty­mas. Vi­sa ei­ga bu­vo ta pa­ti, kar­tu jie vi­sa­da bu­vo svars­to­mi. Kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas tą pa­čią ba­lan­džio 6 die­ną pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos far­ma­ci­jos įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo ir sep­ty­nio­lik­to­jo skir­snio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tui, ko­mi­te­to iš­va­doms ir pa­siū­ly­mams. Ko­mi­te­tas bal­sa­vo ir taip pat 7 vien­bal­siai bal­sa­vo už šį pro­jek­tą po svars­ty­mo.

Ki­tas pro­jek­tas yra Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1247. Ko­mi­te­tas taip pat to­kia pat tvar­ka kar­tu svars­tė ir spren­di­mas bu­vo pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-1247 ir ko­mi­te­to iš­va­doms bei pa­siū­ly­mams, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Taip pat bal­sa­vo 7 ko­mi­te­to na­riai ir vien­bal­siai pri­ta­rė po svars­ty­mo šiam pro­jek­tui.

Ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 343, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3431 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1248. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė kaip pa­pil­do­mas ir tą pa­čią ba­lan­džio 6 die­ną pri­ėmė spren­di­mą iš es­mės pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tui, ko­mi­te­to iš­va­doms ir pa­siū­ly­mams. Jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė ir siū­lo Sei­mo pa­skir­tam pa­grin­di­niam Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą at­si­žvel­giant į pa­siū­ly­mus, ku­riems ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Iš es­mės pa­to­bu­li­ni­mas yra da­ta. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. La­bai ačiū ir pri­sta­ty­mą. Da­bar kvie­čiu Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to at­sto­vą. Gal V. Gi­rai­ty­tė ga­lė­tų pri­sta­ty­ti iš­va­dą Svei­ka­tos rei­ka­lų… At­si­pra­šau, J. Se­jo­nie­nė gal­būt ga­lė­tų pri­sta­ty­ti Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dą?

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, pro­jek­tą svars­tė ko­vo 16 die­ną. Pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Ko­mi­te­tas siū­lo iš es­mės pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­lo Sei­mo pa­skir­tam pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui to­bu­lin­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Tą, su­pran­tu, pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas ir pa­da­rė. Ko­mi­te­te bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Taip pat dėl ki­to ly­di­mo­jo pro­jek­to iš­va­dą, jei­gu ga­li­te.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo, dėl ly­di­mo­jo, tai ko­mi­te­tas ir­gi siū­lo iš es­mės pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­dą kvie­čiu pri­sta­ty­ti I. Ha­a­se.

I. HAASE (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas, kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, iš­nag­ri­nė­jo įsta­ty­mo pro­jek­tą – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 343, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3431 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Tai­gi iš­klau­sė­me vi­sų ko­mi­te­tų iš­va­das. Dis­ku­si­jo­je nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti, dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Yra už – K. Ma­žei­ka, at­si­pra­šau. Pra­šau. Ar no­ri­te, ar ne­no­ri­te? Nė­ra prieš, vi­si po­zi­ty­viai nu­si­tei­kę. La­bai ačiū. (Bal­sai sa­lė­je) Šiek tiek no­ri­me pas­ku­bė­ti, kad spė­tu­me iki 16 val. 45 min., ta­da vi­sais klau­si­mais ap­si­spręs­ti. La­bai ačiū. Bal­suo­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.55 val.

Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo Nr. VIII-546 pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1513, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1514 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar 2-5 klau­si­mas – Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas, taip pat ly­di­mo­jo pro­jek­to pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu S. Gent­vi­lą į tri­bū­ną. Pra­šau.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Vy­riau­sy­bės var­du pa­tei­kia­me du pa­pras­tus pro­jek­tus. Jie yra ga­na tech­ni­nio po­bū­džio, iš es­mės ma­ži­nan­tys ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai ir sa­vi­val­dy­bėms, nes pa­gal ši­tą įsta­ty­mą tur­tas, ku­ris bu­vo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bė­je iki 1998 me­tų, fak­tiš­kai ir bu­vo, tik­tai ši­tuo įsta­ty­mu jis bu­vo per­duo­da­mas, ta­čiau da­bar yra mil­ži­niš­ka ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta for­muo­ti per­da­vi­mo ak­tus iš vals­ty­bės tur­tą per­duo­dant sa­vi­val­dai. Be tų ak­tų ne­ga­li­ma re­gist­ruo­ti tur­to Re­gist­rų cen­tre. Ir už­si­su­ka ga­na ne­ma­žas apa­ra­tas, nors fak­tiš­kai tas tur­tas, kad ir kas tai bū­tų – ke­liai, įmo­nės ar ki­ta in­fra­struk­tū­ra, – vi­sa­da pri­klau­sė sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­joms, vi­sa­da bu­vo, ir mes, kaip vals­ty­bė, tik for­ma­liai jį per­duo­da­vo­me.

Kvie­čia­me pri­tar­ti ir tie­siog su­tau­py­ti tik­rai di­de­lius re­sur­sus vals­ty­bės Tur­to ban­kui, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jai, Re­gist­rų cen­trui, sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­joms ir leis­ti įvyk­dy­ti pa­tei­ki­mą, o ko­mi­te­tuo­se jį iš­dis­ku­tuo­ti. Mie­lai at­sa­ky­čiau į klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra ke­le­tas Sei­mo na­rių, no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šau.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, aš čia skai­tau da­bar 4 straips­nį. Ja­me ra­šo­ma, kad sa­vi­val­dy­bės ši­tą tur­tą pe­ri­ma ta­ry­bos spren­di­mu. O kas nu­tiks, jei­gu sa­vi­val­dy­bė nu­spręs ne­per­im­ti to tur­to? Ar ir to­liau juo dis­po­nuos vals­ty­bė? Ir kas bus jo šei­mi­nin­kas, koks bus li­ki­mas? Ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Kai ku­riais at­ve­jais sa­vi­val­dy­bės su­in­te­re­suo­tos per­im­ti ke­lius, ar tai bū­tų kaž­ko­kia in­ži­ne­ri­nė in­fra­struk­tū­ra, bet for­ma­liai vi­sa­da sa­vi­val­dy­bių įmo­nės ar sa­vi­val­dy­bės nau­do­da­vo­si tuo tur­tu, jį at­nau­jin­da­vo, bet ne­tu­rė­da­vo jo sa­vo ba­lan­suo­se. Tas tur­tas na­tū­ra­liai yra sa­vi­val­dy­bės dis­po­zi­ci­jo­je, tik­tai mes čia nai­ki­na­me ke­le­tą per­da­vi­mo pro­ce­dū­rų ir per­tek­li­nę ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą. Ko ne­pa­si­ruo­šu­sios sa­vi­val­dy­bės pri­im­ti, to jos ne­pra­šys.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų pra­šy­ti net ne­rei­kė­da­vo, rei­kė­da­vo tik mi­nis­te­ri­jos tar­pi­nin­ka­vi­mo. Te­ko su­si­dur­ti kal­bant apie so­di­nin­kų ke­lius, tai mes ži­no­me tą ei­liš­ku­mą, tą tvar­ką.

Ma­no klau­si­mas. Čia ly­giai taip pat lies ir… Da­bar įsta­ty­mo pa­tai­sa tu­rė­tų iš­ei­ti ir dėl so­di­nin­kų ke­lių. Tai kiek dar iš vi­so ga­li­mai yra to­kio tur­to, ku­ris yra ne­re­gist­ruo­tas, ne­su­tvar­ky­tas, nes čia yra tie­siog ap­lai­du­mas kai ku­rių sa­vi­val­dy­bių, ku­rios nesu­si­tvar­kė lai­ku iki 1998 me­tų, nes ta­da bu­vo ap­skri­tims pa­ves­ta ir taip to­liau? Čia to­kia si­tu­a­ci­ja.

S. GENTVILAS (LSF). Be ga­lo sun­kus klau­si­mas, ver­tas tur­būt mi­li­jar­dų, bet 3 straips­ny­je yra sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn pe­ri­ma­mas tur­tas, ten iš­var­dy­ta. Jūs, ger­bia­ma Lai­ma, ir prak­ti­ko­je, ir pa­gal pro­fe­si­ją su­si­dū­ru­si. Yra be­ga­lė to tur­to, ku­riuo sa­vi­val­dy­bė na­tū­ra­liai rū­pi­na­si, bet jis ka­bo vals­ty­bės ba­lan­se. Sa­vi­val­dy­bėms no­rint per­im­ti iš vals­ty­bės tą tur­tą, mes ši­tuo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu ap­kar­po­me, kad bū­tų tie­siog spar­tes­nė pro­ce­dū­ra.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ir klau­sia A. Skar­džius, bet jo sa­lė­je ne­ma­tau. Vi­si, no­rin­tys pa­klaus­ti, pa­klau­sė. Ačiū ger­bia­mam mi­nist­rui.

Dėl mo­ty­vų no­rin­čių kal­bė­ti yra. K. Vil­kaus­kas už. No­ri­te? Pra­šau.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Šiam pro­jek­tui pri­ta­ria ir Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja. Iš tik­rų­jų tai la­bai su­pap­ras­ti­na tą tvar­ką ir su­tei­kia ga­li­my­bes ope­ra­ty­viau sa­vi­val­dy­bėms su­tvar­ky­ti do­ku­men­tus. Kvie­čiu bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. La­bai ačiū už trum­pą pa­si­sa­ky­mą už. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

15.59 val.

Kon­sti­tu­ci­jos 52 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1479(2) (pateikimas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-6 klau­si­mas – Kon­sti­tu­ci­jos 52 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1479. Pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu M. Oš­mians­kie­nę į tri­bū­ną.

Trum­pai in­for­muo­ju, kad čia yra įre­gist­ruo­tas ant­ra­sis va­rian­tas, šiek tiek pa­tiks­li­nan­tis, at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas, Kon­sti­tu­ci­jos pro­jek­to pa­kei­ti­mą, bet ne­kei­čian­tis es­mės. Apie tai pra­ne­šė­ja pri­sta­tys. Pra­šom.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir na­rės, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­s­ti­tu­ci­jo­je aiš­kiai nu­ro­dy­ta – žmo­gaus oru­mą gi­na įsta­ty­mas, ta­čiau ta­me pa­čia­me pa­grin­di­nia­me mū­sų vals­ty­bės įsta­ty­me žmo­nių su ne­ga­lia oru­mas yra pa­mi­na­mas 52 straips­ny­je, ja­me var­to­ja­mas men­ki­nan­tis ir įžei­džian­tis ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes api­bū­di­nan­tis in­va­li­du­mo ter­mi­nas. So­vie­tų Są­jun­go­je va­din­ti žmo­gų in­va­li­du bu­vo tei­sė­ta ir nor­ma­lu, šian­dien Lie­tu­vo­je in­va­li­du­mo są­vo­ka yra įga­vu­si stip­rią nei­gia­mą ko­no­ta­ci­ją. Žmo­gus yra tar­si kla­si­fi­kuo­ja­mas į ne­tin­ka­mą, kaž­ko­kį ne to­kį.

Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se, rū­pi­nan­tis žmo­gaus tei­sė­mis, in­va­li­du­mo są­vo­kos at­si­sa­ky­ta bū­tent dėl žmo­nių kva­li­fi­ka­vi­mo ne to­kiais ir ne­tin­ka­mais. Nuo 2005 m. lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­jus at­nau­jin­tam Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mui są­vo­kos „in­va­li­das“, „in­va­li­du­mas“ ne­be­var­to­ja­mos. Jas pa­kei­tė są­vo­kos „ne­įga­lu­mas“, „ne­ga­lia“, „ne­įga­lu­mo ly­gis“, „dar­bin­gu­mo ly­gis“. Ter­mi­nai yra la­bai svar­bu, tai yra ko­lek­ty­vi­nės są­mo­nės at­spin­dys, to­dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to už­da­vi­nys yra pa­keis­ti dar so­viet­me­čiu var­to­tą men­ki­na­mą­jį in­va­li­du­mo ter­mi­ną pa­gar­bes­niu ne­įga­lu­mo ter­mi­nu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra Sei­mo na­rių, no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, aš gal ne apie pa­tį pro­jek­tą, bet ap­skri­tai apie įsta­ty­mus. Ar yra dar įsta­ty­mų, kur ta są­vo­ka nė­ra pa­keis­ta, ar do­mė­jo­tės?

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, ši są­vo­ka vis dar var­to­ja­ma mū­sų įsta­ty­muo­se. Nuo se­no yra iš­li­ku­si in­va­li­du­mo pen­si­ją, ji iki šiol yra mo­ka­ma žmo­nėms, to­dėl ši są­vo­ka dar ga­na daž­nai su­tin­ka­ma, ta­čiau lai­kui bė­gant, kai ne­be­liks žmo­nių, gau­nan­čių šią iš­mo­ką, ga­li­ma bus pa­keis­ti ir tuos įsta­ty­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ši­rins­kie­nė. Jos sa­lė­je nė­ra. Tuo­met klau­sia S. Tu­mė­nas. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš kar­to pa­sa­kau, kad Mo­ni­kos ši­tai pa­tai­sai pri­tar­siu, nes yra nesu­si­pra­ti­mas, kai šian­dien dar Kon­sti­tu­ci­jo­je, pa­grin­di­nia­me do­ku­men­te, yra iš­li­kęs toks so­vie­ti­nis ter­mi­nas „in­va­li­du­mas“. Ir jūs čia per daug švel­niai pa­sa­kė­te, kad rei­kia pa­gar­bes­nio. Rei­kia po­li­tiš­kai ko­rek­tiš­kes­nio žo­džio. Ger­bia­ma Mo­ni­ka, kaip čia at­si­ti­ko, kad tar­si mes jau pri­pra­to­me, nie­kas ne­be­sa­ko, pa­kei­tė­me žo­džius „neg­ras“ – „juo­da­o­dis“, „af­ro­a­me­ri­kie­tis“ , „či­go­ną“ pa­kei­tė­me „ro­mu“, o čia jau 30 me­tų pra­ėjus po 1990 me­tų dar vis ši­to ne­pa­da­rė­me? Ar jūs ža­da­te tar­tis, jei­gu šian­dien pa­tvir­tins jū­sų pa­tai­są, to­les­nį ke­lią pa­si­tar­ti su kal­bi­nin­kais, nes yra ir daug dau­giau tų pro­ble­mų, pa­vyz­džiui, ter­mi­nai „ne­ga­lia“ ar „ne­ga­lė“ ir pa­na­šiai. Ačiū.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Šis ter­mi­nas yra de­rin­tas, de­rin­tas su mū­sų Lie­tu­vos at­sto­vu Jung­ti­nių Tau­tų Ne­įga­lių­jų tei­sių ko­mi­te­te pro­fe­so­riu­mi J. Ruš­ku­mi, ir pri­ei­ta prie iš­va­dos, kad tai nė­ra šian­dien, tie­są sa­kant, ide­a­lus ter­mi­nas, ta­čiau tai yra ge­riau­sia, ką tu­ri­me šian­dien žmo­gui su ne­ga­lia api­bū­din­ti įsta­ty­muo­se, bet vis dar yra in­ten­sy­viai dir­ba­ma moks­li­nin­kų, žmo­nių gal­vo­ja­ma, kaip gi at­ras­ti tą tin­ka­miau­sią ir ge­riau­sią žo­dį lie­tu­vių kal­bo­je. Jei­gu tik bū­tų ge­res­nių pa­siū­ly­mų, tik­rai esu at­vi­ra ir la­bai lau­kiu.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė. Pra­šom.

V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dė­ko­ju. Pir­mas da­ly­kas, tik­rai pri­tar­si­me to­kiam pa­kei­ti­mui, to­kiai pa­tai­sai. Šian­dien jau vi­si ži­no­me, kad net 17 me­tų mes to­kių są­vo­kų kaip „in­va­li­das“ ne­tu­ri­me, pa­kei­tė­me į „ne­įga­lu­sis“. To­dėl net­gi kar­ta jau už­au­go to­kia, ku­ri gal net ne­at­si­me­na to­kios są­vo­kos. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti. Kaip ver­ti­na­te ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios gal­būt tu­rė­tų rū­pin­tis ir rū­pi­na­si ne­įga­lių­jų klau­si­mais, dar­bą? Kaip ver­ti­na­te jų dar­bą, kad 17 me­tų dar bu­vo pa­lik­ta ir nie­kie­no iki šiol ne­su­si­rū­pin­ta dėl to­kių są­vo­kų pa­kei­ti­mo mū­sų pa­grin­di­niuo­se įsta­ty­muo­se?

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). De­ja, žmo­nės su ne­ga­lia iki šiol bu­vo ma­to­mi so­cia­li­nės sri­ties, so­cia­li­nių pro­ble­mų kon­teks­te. Iš es­mės bu­vo kal­ba­ma apie pa­šal­pas, apie ko­kias nors pa­slau­gas ir tiek. Ta­čiau žmo­nės su ne­ga­lia yra ho­ri­zon­ta­lus klau­si­mas, apie jį tu­rė­tų gal­vo­ti vi­sos ins­ti­tu­ci­jos, vi­sos mi­nis­te­ri­jos ir pa­na­šiai. Taip, aš ver­ti­nu tik­rai nei­gia­mai. Man la­bai gai­la ma­ty­ti, net ir šian­dien dar dau­ge­lis mi­nis­te­ri­jų ne­su­si­mąs­to, kad jų dar­bo­tvarkėse tu­rė­tų bū­ti pa­gal­vo­ja­ma ir apie žmo­nes su ne­ga­lia. Mes tu­ri­me šį ter­mi­ną Kon­sti­tu­ci­jo­je, mes taip pat tu­ri­me la­bai men­ki­nan­tį ne­pil­na­ver­čio vai­ko ver­ti­nį Jung­ti­nių Tau­tų vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jo­je. Tų ter­mi­nų tik­rai yra iš­li­kę iš se­niau. Aš ma­nau, kad mums vi­siems drau­ge, ma­tyt, rei­kia po tru­pu­tė­lį pa­pro­tin­ti, įves­ti mū­sų ins­ti­tu­ci­joms įpro­tį gal­vo­ti apie vi­sus žmo­nes, apie vi­sus ir vi­so­kius.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Bag­do­nas. Pra­šom.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Iš tie­sų džiu­gi­na Mo­ni­kos ini­cia­ty­vos pas­ta­ruo­ju me­tu, daug ini­ci­juo­ta įsta­ty­mų pro­jek­tų, jiems pri­ta­rta Sei­mo na­rių dau­gu­mos. Bet aš no­rė­čiau gal tru­pu­tį iš­plės­ti klau­si­mą apie ap­skri­tai pa­čios Kon­sti­tu­ci­jos kei­ti­mą. Kaip jums at­ro­do, ar ne­ver­tė­tų mums su­da­ry­ti dar­bo gru­pę iš po­li­ti­kų, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo eks­per­tų ir ap­skri­tai per­žiū­rė­ti vi­są Kon­sti­tu­ci­ją? Mes ma­to­me kar­tų kai­tą, mes tu­ri­me ne­pri­klau­so­my­bė­je už­au­gu­sią kar­tą, jų pa­sau­lė­žiū­ra yra šiek tiek ki­to­kia nei tų žmo­nių, ku­rie kū­rė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Kaip jūs ma­no­te, ar ne­ver­tė­tų to da­ry­ti? Ir dar vie­nas la­bai svar­bus as­pek­tas tiek dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų sky­ri­mo tvar­kos, tiek dėl ka­den­ci­jos pa­bai­gos aiš­ku­mo, kad ne­bū­tų to­kių dvi­pras­my­bių, ku­rios nu­ti­ko, pra­si­dė­jo pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je, o bai­gė­si šio­je ka­den­ci­jo­je. Ačiū.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). La­bai toks su­dė­tin­gas, tie­są sa­kant, klau­si­mas. Vis dėl­to aš lai­kau­si tos nuo­sta­tos, kad Kon­sti­tu­ci­ja tu­ri bū­ti mi­ni­ma­liai ko­re­guo­ti­nas mū­sų pa­grin­di­nis įsta­ty­mas. Tik esant bū­ti­ny­bei, ma­tant, kad yra ko­kių nors ne­spręs­ti­nų pro­ble­mų, tik­rai tik­rai jau vi­siš­kai pa­se­nu­sių ar­ba ne­at­lie­pian­čių ko­kių nors šių die­nų nau­jų lū­kes­čių, tu­rė­tų bū­ti ko­re­guo­ja­ma, bet la­bai at­sar­giai. Dėl vi­sos Kon­sti­tu­ci­jos, tai yra kur­ki­me dar­bo gru­pę, kad per­žiū­rė­tų ir vos ne nau­ją, šiuo­lai­kiš­ką Kon­sti­tu­ci­ją pa­da­ry­tų, man at­ro­do, gal taip dras­tiš­kai ir ne­rei­kė­tų.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia I. Pa­kar­kly­tė. Pra­šom.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Be jo­kios abe­jo­nės, šiam pro­jek­tui pri­ta­riu. Ma­nau, ir ab­so­liu­ti dau­gu­ma pri­tars. Ma­no klau­si­mas ir gal­būt pa­ste­bė­ji­mas yra vis dėl­to su ta są­vo­ka su­si­jęs. Ir są­vo­ka „ne­ga­lia“ tur­būt nė­ra ta to­bu­la, nes mes kiek­vie­nas tu­ri­me ga­lią, tik skir­tin­gą ga­lią skir­tin­go­se sri­ty­se. Gal­būt ga­lė­tų bū­ti ir są­vo­ka „skir­tin­gos ga­lios“. Su­pran­tu, kad ji yra il­ges­nė, to­dėl tai ir yra su­dė­tin­giau. Ar dar čia ga­lė­tų bū­ti ko­kių nors kon­sul­ta­ci­jų dėl to­bu­les­nės są­vo­kos pa­ieš­kų? Tam, kad ne­rei­kė­tų keis­ti po to, kai ir tas ter­mi­nas gal­būt jau ne­ati­tiks re­a­ly­bės ir kal­bos.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Kaip ir mi­nė­jau, nors ir man as­me­niš­kai gra­žus pa­sa­ky­mas „skir­tin­gos ga­lios žmo­nės“, kiek gir­di­si iš žmo­nių su ne­ga­lia ben­druo­me­nės, jie vis dėl­to re­a­guo­ja, kad jie nė­ra ko­kia nors ga­lia, ko­kie nors ypa­tin­gi, ne­no­ri to iš­skir­ti­nu­mo. Kal­bant apie pa­tį ter­mi­ną, vis dėl­to aš la­bai pa­si­ti­kiu pro­fe­so­riaus J. Ruš­kaus įdir­biu. Jis daug dė­me­sio tam yra sky­ręs, daug, ne vie­ną ter­mi­ną Lie­tu­vo­je pa­kei­tęs, ini­ci­ja­vęs pa­kei­ti­mą. Šian­dien tos kon­sul­ta­ci­jos su juo gal ir pa­kan­ka, tik­rai aš juo ti­kiu. Jei­gu tik bū­tų įma­no­mas ge­res­nis ter­mi­nas, jis bū­tų įvar­din­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tik­rai pa­lai­ky­si­me jū­sų pro­jek­tą, jis yra pra­smin­gas ir rei­ka­lin­gas, nes dau­ge­lį me­tų už­si­gu­lė­jęs. No­rė­jau aš jū­sų pa­klaus­ti, kal­bė­jau­si ir su moks­lų dak­ta­ru S. Tu­mė­nu, kad čia tik­rai rei­kės kal­bi­nin­ko pa­gal­bos, ypač dėl dvie­jų žo­džių – „ka­ro in­va­lidas“. Kaip jį pa­keis­ti, nes dis­ku­tuo­ja ir kal­bi­nin­kai. Ar jau apie tai kal­bė­jo­tės, dis­ku­ta­vo­te? Ačiū jums.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tik­rai ne­gal­vo­jo­me ir ne­dis­ku­ta­vo­me. La­bai įdo­mus pa­ste­bė­ji­mas, ver­tas at­ski­ros dis­ku­si­jos. Tik­rai. Bet jei at­vi­rai, ne­bu­vo kal­bos.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia L. Na­gie­nė. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma Mo­ni­ka, aš tik­rai po tuo pro­jek­tu pa­si­ra­šiau, bet aš pa­ti prie Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo iš­dir­bu­si tiek me­tų ir mes jau se­niai už­mir­šo­me in­va­li­du­mo pen­si­jas ir pa­na­šiai. To tik­rai ne­bu­vo. Jau bu­vo įvar­din­tos „ne­įga­lu­mo“, da­bar jos va­di­na­mos „ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­jo­mis“. Aš ma­nau, šią są­vo­ką rei­kė­tų mums ge­rai dar ap­gal­vo­ti ir tik­rai su­vie­no­din­ti, nes Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me jau yra ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­jos. 5 straips­nį tie­siog per­skai­čiau, dar kar­tą pa­si­žiū­rė­jau, pa­si­tiks­li­nau. Tik­rai ga­lė­tu­me grįž­ti dėl tos są­vo­kos. Aiš­ku, tik­rai ji tu­ri bū­ti vi­siš­kai ki­ta, bet pa­dis­ku­tuo­ki­me. Aš ma­nau, su­vie­no­din­ti tei­sės ak­tus… Kaip jums at­ro­do?

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Tei­sės ak­tuo­se var­to­ja­mos įvai­rios są­vo­kos. Šio me­tu, taip, tai yra ne­tek­to dar­bin­gu­mo pen­si­ja, yra ir ne­įga­lu­mo pen­si­ja, ją vai­kai gau­na. Dar­bin­go am­žiaus žmo­nės tu­ri dar­bin­gu­mą, vai­kai tu­ri ne­įga­lu­mą, pen­si­nin­kai tu­ri spe­cia­lių­jų po­rei­kių. Tai yra trys skirs­ty­mai. Ta­čiau Kon­sti­tu­ci­jo­je kal­ba­ma abst­rak­čiai ir ben­drai dėl ne­įga­lu­mo pen­si­jos, ku­ri ap­ima vi­sus tris. Iš tik­rų­jų, jei­gu jau dis­ku­tuo­tu­me dar pla­čiau, la­bai ver­tė­tų pa­gal­vo­ti apie ap­sau­gą, su­si­ju­sią su ne­ga­lia, ap­iman­čią ir slau­gan­čius ar­ti­muo­sius.

PIRMININKAS. 10 mi­nu­čių ką tik su­tik­sė­jo. La­bai ačiū už at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Da­bar dėl mo­ty­vų dėl šio Kon­sti­tu­ci­jos pa­kei­ti­mo pro­jek­to už kal­bės D. Ša­ka­lie­nė. Jos nė­ra. Ta­da – S. Tu­mė­nas. Pra­šom.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­ta­riu tam, kas bu­vo pa­sa­ky­ta, pri­ta­riu tam, ką pa­sa­kė An­drius, kad pra­dė­tą dar­bą rei­kia pa­baig­ti, o ne pa­lik­ti ki­tai ka­den­ci­jai ar pa­na­šiai, nes čia yra už­si­tę­su­si ta ko­rek­tiš­ku­mo ar ne­ko­rek­tiš­ku­mo pro­ble­ma. Bet svar­bu, kad „in­va­li­do“, „in­va­li­du­mo“ ter­mi­nų ne­lik­tų vi­suo­se įsta­ty­muo­se ir po­įsta­ty­mi­niuo­se ak­tuo­se, po­tvar­kiuo­se, nes ki­to­kiu at­ve­ju as­muo su ne­ga­lia, pa­vyz­džiui, tie­siog ga­li ne­tek­ti iš­mo­kos.

Tei­sin­ga min­tis, kad rei­kia tar­tis su kal­bi­nin­kais ir su spe­cia­lis­tais, spe­cia­lio­sios pe­da­go­gi­kos ben­druo­me­ne, nes, pa­vyz­džiui, net tas pats mi­nė­tas pro­fe­so­rius J. Ruš­kus ke­le­rius me­tus įro­di­nė­jo spe­cia­lio­sios pe­da­go­gi­kos ben­druo­me­nei, kad rei­kia įtvir­tin­ti kaip ter­mi­ną ne „ne­ga­lia“, o „ne­ga­lė“. To­kių da­ly­kų yra daug, bet svar­bu, kad jie vi­si at­si­dur­tų įsta­ty­muo­se, o ne ku­ria­me nors lik­tų, kaip tas mi­nė­tas „ka­ro in­va­li­das“. Rei­kia ieš­ko­ti ati­tik­mens, kad to ne­bū­tų.

Rei­kia pa­dir­bė­ti ir su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, kad bū­tų vis­kas per­žiū­rė­ta, su kal­bi­nin­kais. Kaip sa­kė I. Pa­kar­kly­tė, nė­ra leng­va pa­keis­ti, nes, pa­vyz­džiui, tie žo­džiai di­sa­bi­li­ty, di­sor­der, at­ėję iš pa­sau­lio, yra skir­tin­gai ver­čia­mi, ne­vie­no­dai yra ver­čia­mi. Tie­sa, Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­sa­kė – Kon­sti­tu­ci­ja ne­už­ker­ta ke­lio įsta­ty­muo­se, ki­tuo­se ak­tuo­se tiems pa­tiems reiš­ki­niams api­bū­din­ti var­to­ti ki­to­kius nei Kon­sti­tu­ci­jos teks­te žo­džius. Tai man skam­ba tru­pu­tį keis­tai…

PIRMININKAS. Lai­kas!

S. TUMĖNAS (LVŽSF). …jei­gu pa­grin­di­nia­me Lie­tu­vos do­ku­men­te liks „in­va­li­du­mas“ ir „in­va­li­das“, tai bū­tų jau nesu­si­pra­ti­mas šio­mis die­no­mis. Ačiū. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. La­bai ačiū. Prieš kal­bės A. Ši­rins­kie­nė, bet jos nė­ra. Tai prieš kal­bės K. Ma­siu­lis. Pra­šau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kaip tik ir no­riu at­si­rem­ti į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą, ku­ri la­bai aiš­kiai pa­sa­ko, kad nė­ra po­rei­kio kai­ta­lio­ti Kon­sti­tu­ci­ją kiek­vie­na pro­ga, kai net ir pats ter­mi­nas yra, kaip jau čia sa­lė­je pa­ma­tė­me… Pa­si­ro­do, nė­ra toks vi­sa ap­iman­tis. Ir net­gi jūs sa­kė­te – spe­cia­lių­jų po­rei­kių pe­da­go­gi­ka. Ne, tai ne spe­cia­lių­jų po­rei­kių, tai ne­įga­lių­jų po­rei­kių pe­da­go­gi­ka ir pa­na­šiai. Tai ką, mes vis­ką čia per­ver­si­me? Dėl vie­no ter­mi­no krū­vą įsta­ty­mų: 1 straips­nis pri­im­tas, 2 straips­nis pri­im­tas, 3 straips­nis pri­im­tas, o ten tik vie­nas ter­mi­nas. Na, bai­ki­te.

Ir ap­skri­tai blo­gas ter­mi­nas. Ter­mi­nai tu­rė­tų tu­rė­ti po­zi­ty­vią ko­no­ta­ci­ją, o ne žo­de­lį „ne“ prie­ky­je. Vi­sa­dos rei­kia steng­tis taip for­mu­luo­ti ter­mi­nus. Rei­kė­tų at­ras­ti nor­ma­lų ter­mi­ną. Aš ta­da kon­sta­tuo­ju, kad mes ne­tu­ri­me to ter­mi­no, ir čia gra­žiai ko­le­gė pa­sa­kė, kad, žiū­rė­ki­te, net ir da­bar ban­dant iš­veng­ti są­vo­kos „in­va­li­du­mas“ įsta­ty­muo­se ke­lios są­vo­kos var­to­ja­mos. Na, tai ką, mes čia da­bar at­ve­ria­me Pan­do­ros skry­nią. Tik­rai tuš­čias rei­ka­las čia.

PIRMININKAS. Dė­kui, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tik tu­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad čia vie­no strai­ps­nio pa­kei­ti­mas, ne­rei­kės iki tri­jų skai­čiuo­ti. Dėl ši­to klau­si­mo ap­si­sprę­si­me bal­suo­da­mi kiek vė­liau.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – K. Ma­žei­ka. Pra­šau.

K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ne­ga­liu ne­re­a­guo­ti į ko­le­gos pa­si­sa­ky­mą. Tas „ne“ prie­ky­je ei­na, pa­vyz­džiui, A. Ne­kro­šius, tai jau ir­gi tu­rė­tų kaž­ko­kį ne­ga­ty­vą jam su­kel­ti. Kaž­kaip keis­tai skam­ba iš tie­sų. Bet ne­tu­rė­tų bū­ti… Ar­ba Ne­liup­šie­nė. Iš tik­rų­jų, ko­le­ga, jū­sų aso­cia­ci­jos, ma­nau, tik­rai ne­tin­ka­mos ir ne­tin­ka­mo­je vie­to­je.

PIRMININKAS. Ačiū. Vi­si pa­si­sa­kė.

 

16.17 val.

Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1881 40, 461 ir 74 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5273(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5273(2). Kvie­čiu R. Vait­kų į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­šau.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas bu­vo re­gist­ruo­tas dar pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je Sei­mo na­rių S. Gent­vi­lo, P. Sau­dar­go ir L. Bal­sio. Tai­gi bu­vo at­si­žvelg­ta į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tas pa­sta­bas, pa­da­ry­tos iš­va­dos, pa­nai­kin­ti trū­ku­mai.

Šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo es­mė – nu­ma­ty­ti elek­tros var­to­to­ją ir pri­jung­ti prie skirs­to­mo­jo tin­klo. Per­kan­tys elek­trą iš ga­min­to­jų, pri­jung­tų taip pat prie skirs­to­mo­jo tin­klo to­je pa­čio­je sa­vi­val­dy­bė­je, ku­rio­je yra ir var­to­to­jas, ga­mi­nan­tys elek­trą iš at­si­nau­ji­nan­čių iš­tek­lių ir ne­gau­nan­tys fi­nan­sa­vi­mo iš VIAP’o lė­šų elek­tros skirs­ty­mo ope­ra­to­riai mo­kė­tų tik už elek­tros per­siun­ti­mą skirs­to­mai­siais tin­klais. Tai yra ne­mo­kė­tų už elek­tros per­da­vi­mą, sis­te­mi­nes pa­slau­gas ir VIAP’ą.

Šio pa­kei­ti­mo tiks­las yra ne tik pa­ska­tin­ti in­ves­ti­ci­jas į at­si­nau­ji­nan­čius iš­tek­lius ir vie­ti­nę pa­skirs­ty­tos gre­ta var­to­to­jo esan­čios elek­tros ener­gi­jos ga­my­bą Lie­tu­vo­je, bet taip pat to­kiu bū­du sa­vi­val­dy­bės bū­tų ska­ti­na­mos su­da­ry­ti kiek ga­li­ma pa­lan­kes­nes są­ly­gas at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos plėt­rai. Kuo dau­giau sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je at­si­ras to­kių ga­min­to­jų, tuo dau­giau vi­du­ti­nių ir smul­kių įmo­nių to­je sa­vi­val­dy­bė­je ga­lės su­da­ry­ti pa­lan­kes­nes per­siun­ti­mo są­ly­gas ir mo­kė­ti už elek­tros ener­gi­ją ma­žiau.

Mie­lai at­sa­ky­siu į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra ke­tu­ri no­rin­tys pa­klaus­ti. Pir­mas – A. Ne­kro­šius. Pra­šau.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti apie pa­tį at­lei­di­mo nuo mo­kes­čio me­cha­niz­mą, kaip jis ga­lė­tų at­ro­dy­ti, pa­vyz­džiui, pa­pras­tam elek­tros var­to­to­jui, ku­ris per­ka elek­tros ener­gi­ją, tar­ki­me, iš at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos šal­ti­nių?

R. VAITKUS (LSF). Pa­pras­tam elek­tros ener­gi­jos var­to­to­jui čia įta­kos da­ry­tų ma­žiau. Čia bū­tų ska­ti­na­ma, la­biau veik­tų smul­kų­jį ir vi­du­ti­nį ver­slą, ke­ti­nan­tį tap­ti ga­mi­nan­čiu var­to­to­ju. At­si­liep­tų ši­tų ver­slo įmo­nių vys­ty­mui, o pa­pras­tam var­to­to­jui įta­ka bū­tų la­bai mi­ni­ma­li šiuo at­ve­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia E. Pu­pi­nis, jo sa­lė­je ne­ma­tau. Ta­da L. Na­gie­nė. Pra­šau.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų pa­si­žiū­rė­jus, aš pa­si­ė­miau… dar ir ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas kaip tik at­ski­rų Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių, kur net ir ne­tai­ko­mas yra VIAP mo­kes­tis. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, mū­sų įmo­nės, ku­rios šian­dien ga­mi­na­si kon­kre­čiai sa­vo po­rei­kiams, di­de­lės įmo­nės ir ne­ma­žas elek­tri­nes tu­ri pa­si­sta­čiu­sios, bus ly­giai taip pat at­lei­džia­mos nuo VIAP mo­kes­čio, taip?

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tik­rai, ger­bia­ma ko­le­ge Lai­ma, kai va­žiuo­ja­me mes į Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ją ir lan­ko­mės to­je pa­čio­je „Ma­žei­kų naf­to­je“ ar ki­to­se įmo­nė­se, va­žiuo­da­mi per sa­vi­val­dy­bes mes vi­sur gir­di­me šią pro­ble­mą, apie ką mes šian­die­ną ir kal­ba­me ir apie ką kal­ba bū­tent šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, kad bū­tų per­siun­ti­mo mo­kes­tis, o vi­sa ki­ta – ne. Ma­nau, kad at­sa­kiau į jū­sų klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. A. Skar­džiaus ne­ma­tau sa­lė­je. Tai jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, ger­bia­mas Ro­mu­al­dai.

Dėl mo­ty­vų nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

16.21 val.

Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1881 69 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1436, Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1973 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1437 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klau­si­mai. Tai yra Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo vie­no strai­ps­nio ir Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tai. Kvie­čiu Č. Ol­šev­skį į tri­bū­ną pri­sta­ty­ti.

Č. OLŠEVSKI (LRF). La­ba die­na. Ini­ci­juo­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ska­ti­no gau­ti re­li­gi­nių ben­druo­me­nių at­sto­vų krei­pi­mai­si, ku­rie sig­na­li­zuo­ja pro­ble­mą ir pra­šo su­pras­ti esa­mą pa­dė­tį bei pa­dė­ti ras­ti ra­cio­na­lų spren­di­mą ir iš­ei­tį iš su­si­da­riu­sios sun­kios si­tu­a­ci­jos.

Baž­ny­čios šiuo me­tu pri­ski­ria­mos prie pel­no sie­kian­čių or­ga­ni­za­ci­jų. Skam­ba keis­to­kai, ta­čiau bū­tent taip nu­spren­dė įsta­ty­mų lei­dė­jai. Baž­ny­čios jau dau­giau nei me­tus yra pri­ly­gin­tos ver­slui, to­dėl už elek­trą, du­jas, šil­dy­mą tu­ri mo­kė­ti jau ne kaip bui­ti­niai var­to­to­jai, o kaip įmo­nės – daug bran­giau.

Pa­žy­mė­ti­na, kad pa­si­kei­tus įsta­ty­mi­nei ba­zei ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kai­nų di­dė­ji­mą re­li­gi­nėms ben­druo­me­nėms di­džiau­sia da­li­mi są­ly­go­jo jų pri­sky­ri­mas ver­slo sub­jek­tams. Elek­tros ta­ri­fas pa­di­dė­jo nuo 0,16 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę iki apy­tiks­liai 0,33 už ki­lo­vat­va­lan­dę. Tuo me­tu 1 kub. met­ras du­jų – nuo 0,41 cen­to iki apy­tiks­liai 1,02 eu­ro.

Pra­ei­tų me­tų gruo­džio mė­ne­sį žy­miai iš­au­gus ener­ge­ti­nių iš­tek­lių kai­noms Lie­tu­vo­je re­li­gi­nės ben­druo­me­nės ir ben­dri­jos ne­pa­jė­gia ap­mo­kė­ti mil­ži­niš­kų są­skai­tų už elek­trą ir du­jas. Pa­vyz­džiui, Lent­va­rio pa­ra­pi­jos kle­bo­nas G. Pet­ro­nis už 2020 me­tų gruo­džio mė­ne­sį su­var­to­tų 1 tūkst. 600 kub. met­rų du­jų su­mo­kė­jo virš 500 eu­rų. Už 2021 me­tų gruo­džio mė­ne­sį su­var­to­tų 1 tūkst. 600 kub. met­rų, tą pa­tį kie­kį du­jų, su­mo­kė­jo jau apie 2 tūkst. eu­rų.

Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių pri­sky­ri­mas prie ver­slo sub­jek­tų yra ne­tei­sin­gas ir ne­ra­cio­na­lus, ka­dan­gi re­li­gi­nės ben­druo­me­nės yra ne pel­no sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos, ne­tu­ri fi­nan­si­nių tiks­lų, o sa­vo veik­los or­ga­ni­za­vi­mą bei pa­sta­tų prie­žiū­rą fi­nan­suo­ja iš ge­ra­no­riš­kai ti­kin­čių­jų au­ko­ja­mų lė­šų, ku­rios dėl pan­de­mi­jos ir in­flia­ci­jos dras­tiš­kai su­ma­žė­jo.

Re­li­gi­nių ben­druo­me­nių mal­dos na­mai ir ki­ti jiems pri­klau­san­tys ob­jek­tai daž­nu at­ve­ju yra erd­vūs, tam tik­ro sti­liaus, o tai rei­ka­lau­ja di­de­lio ener­ge­ti­nių iš­tek­lių su­var­to­ji­mo. Dau­gu­ma baž­ny­čioms pri­klau­san­čių pa­sta­tų – ar­chi­tek­tū­ros pa­min­klai, jų ne­ga­li­ma mo­der­ni­zuo­ti ir taip pa­di­din­ti jų ener­ge­ti­nį efek­ty­vu­mą.

Be to, tam tik­ros tem­pe­ra­tū­ros mo­der­ni­zuo­tuo­se ir ne­mo­der­ni­zuo­tuo­se ob­jek­tuo­se pa­lai­ky­mas yra bū­ti­nas pa­sta­tams ir juo­se sau­go­moms ver­ty­bėms iš­sau­go­ti. Re­li­gi­nės pa­skir­ties ob­jek­tų, ku­rie nau­do­ja­si cen­tri­niu šil­dy­mu, si­tu­a­ci­ja yra šiek tiek ge­res­nė, nes jiems tai­ko­mas toks pats ta­ri­fas kaip ir bui­ti­niams var­to­to­jams. Yra tik vie­nas skir­tu­mas – re­li­gi­nėms ben­d­ruo­me­nėms ne­tai­ko­ma PVM leng­va­ta šil­dy­mui, ku­ri yra tai­ko­ma bui­ti­niams var­to­to­jams. Bet PVM dy­džiu di­des­nis ta­ri­fas yra ma­žes­nė blo­gy­bė, pa­ly­gin­ti su tais re­li­gi­nės pa­skir­ties ob­jek­tais, ku­rie nau­do­ja­si au­to­no­mi­ne elek­tros ar du­jų šil­dy­mo sis­te­ma ir ku­rių yra dau­gu­ma. Jų iš­lai­dų pa­di­dė­ji­mas yra daug di­des­nis nei cen­tra­li­zuo­tai sis­te­mai pri­klau­san­čių ob­jek­tų.

Ne­ga­li­ma teig­ti, kad įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mas iš kar­to pa­nai­kins su­si­da­riu­sią pro­ble­mą, ta­čiau ją žy­miai su­ma­žins. Na­tū­ra­lu, kad vals­ty­bė ne­ga­li pa­veik­ti pa­sau­li­nių rin­kos kai­nų, ta­čiau ga­li im­tis veiks­mų, ku­rie ga­li eli­mi­nuo­ti šių ob­jek­tų sta­tu­to pa­kei­ti­mo įta­ką kai­nai ir tuo su­ma­žin­ti ga­lu­ti­nę kai­ną var­to­to­jui. Pri­ėmus įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų pro­jek­tus bū­tų pa­ro­dy­tas tei­sin­gas, ma­no nuo­mo­ne, po­žiū­ris į re­li­gi­nių ben­druo­me­nių veik­los svar­bą. Ma­nau, kad šab­lo­ni­nis or­ga­ni­za­ci­jų pri­sky­ri­mas vie­nai ar ki­tai or­ga­ni­za­ci­jų gru­pei, neat­si­žvel­gus į veik­los po­bū­dį, į tiks­lą, yra ne­ra­cio­na­lus ir trum­pa­re­giš­kas, to­dėl at­si­žvelg­da­mas į su­si­da­riu­sią si­tu­a­ci­ją siū­lau įsta­ty­mų pa­kei­ti­mu iš­spręs­ti šią klai­dą.

At­si­žvel­giant į Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą, ko­mi­te­te bus ga­li­ma ap­si­spręs­ti, ar kei­čia­mas vi­sų re­li­gi­nių ben­druo­me­nių ir ben­dri­jų sta­tu­sas, ar tik vals­ty­bės pri­pa­žin­tų. Mū­sų tiks­las ne­bu­vo iš­skir­ti da­lį re­li­gi­nių ben­druo­me­nių, ta­čiau de­par­ta­men­to siū­ly­mas, ma­tyt, yra lo­giš­kas. Jei­gu bus pri­tar­ta ma­no pa­siū­ly­mui, at­si­žvel­giant į Vy­riau­sy­bės kom­pe­ten­ci­ją, ma­ny­čiau, kad dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to tu­ri bū­ti gau­ta Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nė.

La­bai ačiū. Esu pa­si­ruo­šęs, jei­gu bus klau­si­mų, į juos at­sa­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Yra no­rin­čių pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Prieš ko­kią ge­rą va­lan­dą V. Ras­ke­vi­čius mi­nė­jo, kad Lie­tu­vo­je re­li­gi­nių ben­druo­me­nių be­veik tūks­tan­tis ir dau­giau, tai klau­si­mas, ar ši­tas jū­sų pro­jek­tas taip pat bū­tų tai­ko­mas ir toms re­li­gi­nėms ben­druo­me­nėms?

Č. OLŠEVSKI (LRF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Aš dar pa­kar­to­siu, bū­tent ir kal­bė­jau, kad, at­si­žvel­giant į Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­dą (iš tie­sų ge­ra pa­sta­ba), ko­mi­te­te bus ga­li­ma ap­si­spręs­ti dėl leng­va­tų su­tei­ki­mo ar vi­soms re­li­gi­nėms ben­druo­me­nėms ir ben­dri­joms, ar tik vals­ty­bės pri­pa­žin­toms. Mes, kaip ir mi­nė­jau, ne­no­rė­jo­me iš­skir­ti, ta­čiau de­par­ta­men­to siū­ly­mas yra lo­giš­kas ir ko­mi­te­te, ma­nau, ga­li­ma spręs­ti tą klau­si­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. A. Ku­bi­lie­nės ne­ma­tau, A. Skar­džiaus ne­ma­tau. L. Na­gie­nę ma­tau. Pra­šom.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, te­ko kal­bė­ti man su mū­sų re­li­gi­nė­mis ben­druo­me­nė­mis ir, kiek aš ži­nau, joms da­bar yra ga­li­my­bė sta­ty­tis elek­tri­nes at­si­nau­ji­nan­čiai ener­gi­jai ga­min­ti, tai yra nu­to­lu­sias, joms lyg ir yra nu­ma­ty­ta taip pat kom­pen­sa­ci­ja. Gal­būt ga­lė­tų, kaip sa­ko, ska­tin­ti, kad jos pačios nu­to­lu­sias elek­tri­nes pa­si­sta­ty­tų, at­ski­ros vys­ku­pi­jos ir pa­na­šiai, di­des­nės, ir to­kiu at­ve­ju ga­min­tų, ly­giai taip pat pri­si­dė­tų prie ža­lio­jo kur­so. Ar jums taip ne­at­ro­do, kad čia bū­tų ge­res­nė pa­ska­ta ir tai bū­tų ska­ti­ni­mas joms pa­si­sta­ty­ti? Ačiū.

Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klau­si­mą. Su­tin­ku su jū­sų iš­sa­ky­to­mis min­ti­mis, bet šian­dien tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją, ko­kią tu­ri­me. Kaip jau mi­nė­jau, ypač Lent­va­rio pa­ra­pi­ja, ten ne­ga­li­me lauk­ti, rei­kia kas mė­ne­sį mo­kė­ti, tos są­skai­tos, kaip mi­nė­jau, už du­jas jau yra net 300 % di­des­nės, o ten yra ir vai­ku­čių, ir la­bai la­bai di­de­lė pro­ble­ma. As­me­niš­kai kal­bė­jau su sa­vo ku­ni­gu, ir­gi tu­ri oras-van­duo šil­dy­mą, tik­rai, kaip jau mi­nė­jau, bū­tent dėl pan­de­mi­jos su­ma­žė­jo ir ti­kin­čių­jų, ir są­skai­tas rei­kia ap­mo­kė­ti bū­tent šian­dien, o at­ei­ty­je, be abe­jo, rei­kia at­si­žvel­g­ti, ma­tyt, ne tik baž­ny­čioms, bet ir vi­siems.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Pra­šom.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, vi­sai lo­giš­kas čia bu­vo ko­le­gės Lai­mos siū­ly­mas pa­žiū­rė­ti al­ter­na­ty­vas, bet jos, pri­ta­riu, yra il­ga­lai­kis pro­ce­sas.

Ma­no klau­si­mas bū­tų toks. Iki šiol, kol kai­nos ne­bu­vo pa­ki­lu­sios, o prie­žas­tis to ener­ge­ti­kos kai­nų ki­li­mo mes vi­si pui­kiai ži­no­me ir su­pran­ta­me, kaip tos re­li­gi­nės ben­dro­vės mo­kė­da­vo? Ar joms tai ne­bu­vo iki tol la­bai sun­ki naš­ta? Ir kas bus, kai ener­gi­jos kai­nos su­si­re­gu­liuos? Ži­no­te, rin­ka yra lanks­ti, gal­būt pa­si­keis lai­kai ir tos kai­nos grįš į pra­di­nį ly­gį, ypač eks­plo­a­tuo­jant ža­li­ą­ją ener­gi­ją. Tai ar ta­da grįž­tu­me prie šio klau­si­mo ir at­si­sa­ky­tu­me jū­sų siū­ly­mo kom­pen­suo­ti tai, ką jūs no­ri­te šian­dien pa­siū­ly­ti? Ačiū.

Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klau­si­mą. Ak­tu­a­lu­mo pro­ble­ma ki­lo bū­tent ta­da, kai vi­siems var­to­to­jams rei­kė­jo ap­si­spręs­ti, ko­kį ga­li­ma pa­si­rink­ti tie­kė­ją. Ir bū­tent ta­da, gal prieš me­tus, o gal ir dau­giau, baž­ny­čios li­ko ir jos ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės kaip bui­ti­niai var­to­to­jai ap­si­spręs­ti. Ir ne­ži­nau, kie­no va­lia, bet įsta­ty­me li­ko už­ra­šy­ta taip, kad ji yra pel­no sie­kian­ti or­ga­ni­za­ci­ja. Ma­nau, kad tai iš tik­rų­jų ne­tei­sin­ga. Sun­ku man ir jums vi­siems prog­no­zuo­ti, ko­kia kai­na ga­li bū­ti ry­toj ar po­ryt, bet lai­kas pa­ro­dys, ir mes po ku­rio lai­ko gal ir ga­lė­si­me pa­keis­ti vie­ną ki­tą Sei­me pri­im­tą spren­di­mą. Kas su­si­ję kon­kre­čiai su ma­no pa­siū­ly­mu, ga­li­me jį ko­re­guo­ti, bet da­bar pra­šau, la­bai pra­šau, ka­dan­gi pro­ble­ma iš tik­rų­jų yra la­bai ak­tu­a­li.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Du klau­si­mė­liai. Vie­nas. Aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad jūs at­li­ko­te kaš­tų ir nau­dos ana­li­zę ir gal pa­teik­si­te mums vi­siems skai­čius, kiek tai kai­nuos vals­ty­bės biu­dže­tui. Ant­ras da­ly­kas, aš nė kiek ne­abe­jo­ju, kad jūs tu­ri­te skai­čius, kiek re­li­gi­nės ben­druo­me­nės val­do tur­to, ku­rį nuo­mo­ja ko­mer­ci­nėms įstai­goms, ir pa­na­šiai. Ir kaip at­si­žvelg­si­te į tai? Aš no­rė­čiau, kad vi­sa tai pa­ko­men­tuo­tu­mė­te.

Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klau­si­mą. Aš ma­nau, iš prin­ci­po at­sa­kiau į jū­sų klau­si­mą. Vals­ty­bės įstai­gų, mi­nis­te­ri­jų pa­sta­tai taip pat yra ne­efek­ty­vūs, bet vals­ty­bė ap­mo­ka są­skai­tas, ne­ma­ži­na sa­vo tur­to. O čia yra baž­ny­čia. Ma­nau, kad ši­to­je si­tu­a­ci­jo­je tu­ri pa­dė­ti spręs­ti tą klau­si­mą vals­ty­bė ir Vy­riau­sy­bė. Baig­da­mas sa­vo pri­sta­ty­mą aš pa­sa­kiau, kad Vy­riau­sy­bė tu­ri ap­skai­čiuo­ti, ko­kia naš­ta mū­sų vals­ty­bei, pa­teiks iš­va­dą ir ten jau kon­kre­čiai ma­ty­si­me, ko­kio dy­džio yra ta su­ma.

PIRMININKAS. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal dau­giau į ko­le­gos klau­si­mą, nes, iš­gir­dau, už­si­mi­nė dėl re­li­gi­nės ben­druo­me­nės. Tai no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Se­no­vės bal­tų re­li­gi­nei ben­dri­jai „Ro­mu­va“ leng­va­tų tik­rai ne­rei­kia, nes vi­sos apei­gos tiek žie­mą, tiek va­sa­rą vyks­ta lau­ke. Ačiū. Tiek.

PIRMININKAS. Ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Ga­li­te grįž­ti į sa­vo vie­tą Sei­mo salė­je.

Č. OLŠEVSKI (LRF). La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Už kal­bės R. Ta­ma­šu­nie­nė. Pra­šom.

R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mie­li ko­le­gos, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad iki šių me­tų šil­dy­mo se­zo­no baž­ny­čios ir mal­dos na­mai ne­bu­vo pri­ski­ria­mi ver­slo ob­jek­tams ir trak­tuo­ja­mi kaip ver­slo ob­jek­tai. Ir šiais me­tais, bū­tent, kai rei­kė­jo pa­si­rink­ti tie­kė­jus ir taip to­liau, kai nė­ra įra­šy­ta įsta­ty­me, jie bu­vo pri­skir­ti, sa­ky­ki­me, kaip įmo­nės, ku­rios sie­kia pel­no. Šiais me­tais iš­ėjo taip, kad ir pa­čios kai­nos au­go taip, kaip ir vi­siems, ir dar jiems ap­skai­čiuo­tas tri­gu­bai di­des­nis ta­ri­fas. Tai mes no­ri­me grą­žin­ti tą si­tu­a­ci­ją į bu­vu­sią ir įtvir­tin­ti tai įsta­ty­me. No­riu pa­brėž­ti, kad vis dėl­to la­bai svar­bu, kad bū­tent pa­tiems mal­dos na­mams, ne ko­mer­ci­nės pa­skir­ties nau­do­ja­miems ki­tiems pa­sta­tams, bet bū­tent ten, kur tu pri­va­lai šiek tiek pa­šil­dy­ti ir ne­tu­ri ki­tos iš­ei­ties: nei tu iš­si­kel­ti iš ten ne­ga­li, nei tu kul­tū­ros ver­ty­bių iš ten iš­kel­ti ­ga­li, bet tu pri­va­lai vis tiek ir elek­trą nau­do­ti, ir, jei­gu yra įreng­tas šil­dy­mas, bent mi­ni­ma­liai šil­dy­ti tas pa­tal­pas.

Iš tie­sų taip bu­vo iki šių me­tų šil­dy­mo, ne šių me­tų, šio se­zo­no, sa­ky­ki­me, šil­dy­mo. To­dėl pra­šy­tu­me pa­lai­ky­ti ir at­liep­ti mū­sų vi­sų lū­kes­čius. Mes tur­būt ne­pa­de­da­me dau­giau, ne­pa­au­ko­ja­me, nes tu­ri­me ir ki­tų gra­žių, pras­min­gų tiks­lų, kur da­bar mū­sų au­kos yra taip pat la­bai rei­ka­lin­gos. Dėl to la­bai pa­lai­kau ko­le­gos pa­teik­tą pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Dė­kui. Prieš kal­bės K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Jei­gu bū­tų iš ko, aš bū­čiau už. Bet čia la­bai leng­va ga­min­ti to­kius pro­jek­tus, ku­rie vals­ty­bei bū­tų la­bai bran­gūs, nes vis dėl­to rei­kė­tų tam pi­ni­gų, ir ne­ma­žų. Ne­ap­skai­čia­vus net­gi dar yra tei­kia­ma.

Ant­ras da­ly­kas. No­riu pa­sa­ky­ti, kad yra ir ki­tų svar­bių veik­lų, ku­rios ir­gi ta­da pra­dė­tų no­rė­ti, labdaringų ir pa­na­šiai, to­kių pat, nė kiek ne ma­žiau svar­bių. Rū­pi­na­si ne­įga­liai­siais ir pa­na­šiai, ver­da sriu­bas, da­li­na. Ką, ten jau ne­be­rei­kia? Ir­gi rei­kia. Kai čia mes pra­dė­si­me kra­pš­ty­ti gal­vą, su­ra­si­me la­bai daug to­kių veik­lų, dėl ko rei­kia kam nors su­ma­žin­ti, pa­ge­rin­ti ir dau­giau pi­ni­gų duo­ti. Tik­rai taip ne­ga­li­ma elg­tis.

Gal ci­niš­kai ar­ba blo­gai skam­bės, bet šimt­me­čiais… Aš at­si­me­nu sa­vo vai­kys­tę, į baž­ny­čią ei­da­vau, bū­da­vo šal­ta. Net ir va­sa­rą dar bū­da­vo šal­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, net ir va­sa­rą bū­da­vo la­bai šal­ta. Tem­pe­ra­tū­ra be­veik kiau­rus me­tus ne­si­keis­da­vo. Gal nė­ra čia la­bai blo­gai, jei­gu ta tem­pe­ra­tū­ra bus tru­pu­tį pri­suk­ta. Mes ly­giai taip pat, pa­va­din­ki­me ci­niš­kai, siū­lo­me vo­kie­čiams pri­suk­ti dviem tri­mis laips­niais sa­vo tem­pe­ra­tū­rą ir ne­be­pirk­ti iš vo­kie­čių du­jų, tai gal ir­gi taip pat ga­li­me čia pa­si­elg­ti? Iš ru­sų.

PIRMININKAS. Dė­kui, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­sprę­si­me nu­ma­ty­tu lai­ku.

 

16.38 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1238 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Kvie­čiu R. Vait­kų pri­sta­ty­ti pro­jek­tą.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Įsta­ty­mo pro­jek­to ren­gi­mą pa­ska­ti­no Lie­tu­vos Res­pub­li­kos XVI Vy­riau­sy­bės ini­ci­juo­tos Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rioms įsi­ga­lio­jus bu­vo pra­il­gin­tas ki­to nei gy­ve­na­ma­sis būs­tas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to iš­lai­ky­mo lai­ko­tar­pis, po ku­rio pa­ja­mos už šio tur­to per­lei­di­mą bū­tų ne­ap­mo­kes­ti­na­mos.

Įsta­ty­mo pro­jek­to vie­nas iš tiks­lų yra at­si­sa­ky­ti per­tek­li­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo par­duo­dant ki­tą nei gy­ve­na­ma­sis būs­tas ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Pa­grin­di­nis įsta­ty­mo pro­jek­to už­da­vi­nys – su­trum­pin­ti ter­mi­ną, reg­la­men­tuo­jan­tį, kiek lai­ko rei­kia iš­lai­ky­ti ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą nuo įsi­gi­ji­mo ar pa­vel­dė­ji­mo da­tos iki par­da­vi­mo. Siū­lo­ma nuo de­šim­ties me­tų trum­pin­ti iki pen­ke­rių me­tų. Pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ko­dėl bu­vo pa­si­rink­tas bū­tent pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pis? Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te jūs ra­šo­te, kad tam tik­ros mo­kes­ti­nės leng­va­tos tei­kia­mos, jei­gu tu esi de­kla­ra­vęs dve­jus me­tus. Ten sa­ko­ma, kad gal­būt ga­li­ma bū­tų svars­ty­ti ki­tą ter­mi­ną. Ko­dėl bū­tent pen­ke­ri? Ko­dėl ne dve­ji, ket­ve­ri ir taip to­liau?

R. VAITKUS (LSF). Dė­kui, ko­le­ga, už klau­si­mą, jis toks taik­lus, sa­ky­čiau. Taip, dis­ku­tuo­ti­na. Ma­nau, kad tik­rai ga­li­ma dis­ku­tuo­ti šiuo klau­si­mu ko­mi­te­tuo­se. Bet ma­nau, kad de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pis tik­rai yra per il­gas. Bū­tent dve­ji me­tai, sa­ky­čiau, te­bū­nie, li­be­ra­liz­mo at­ve­ju yra per trum­pas, tad pen­ke­ri me­tai bu­vo pa­rink­ti kaip toks auk­so vi­du­riu­kas. Bet pri­ta­riu, kad ga­li­ma kal­bė­tis apie ki­to­kį ter­mi­ną.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Oš­mians­kie­nė. Pra­šom.

M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dė­ko­ju už su­teik­tą žo­dį. No­rė­jau pa­klaus­ti. Šios pa­tai­sos – lyg ir at­sta­ty­mas to, kas bu­vo anks­čiau. Jei­gu anks­čiau bu­vo nu­spręs­ta, kad vis dėl­to mums rei­kia 10 me­tų, mo­ty­vuo­ta, kiek ži­nau, tuo, kad dau­giau pi­ni­gų bū­tų su­ren­ka­ma iš tur­to, ma­žiau iš dar­bo mo­kes­čių, ko­dėl da­bar rei­kia at­sta­ty­ti at­gal, ar tik­rai tai tiks­lin­ga?

R. VAITKUS (LSF). Pa­siū­ly­mas tei­kia­mas, nes de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pis, ma­nau, vis dėl­to yra per il­gas, kuo­met pa­vel­dė­jai tur­tą ar įsi­gi­jai. Pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pis bū­tų lo­giš­kes­nis, ne­gu da­bar pa­siū­ly­tas de­šim­ties me­tų. Tie­siog žmo­nėms, pa­vel­din­tiems tur­tą, sa­ky­ki­me, iš tė­vų ar pa­na­šiai, lauk­ti de­šimt me­tų, kol bus ga­li­ma par­duo­ti… Na, ži­no­ma, ga­li­ma par­duo­ti ir anks­čiau, bet tuo­met rei­kia mo­kė­ti 15 % gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. Tai iš tie­sų per il­gas lai­ko­tar­pis, ma­nau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia A. Bag­do­nas. Pra­šom.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mas ko­le­ga, vi­sų pir­ma džiau­giuo­si, kad tei­kia­te šią įsta­ty­mo pa­tai­są. Tu­riu jums vie­ną klau­si­mą. Kaip jums at­ro­do, ar yra tei­sin­ga, kai tė­vai pa­lie­ka sa­vo vai­kams būs­tą ir vai­kai fak­tiš­kai de­šimt me­tų ne­ga­li jo par­duo­ti? Tik tuo­met, po de­šim­ties me­tų, ga­li par­duo­ti ne­mo­kė­da­mi gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Ga­li par­duo­ti, bet ar tei­sin­ga? Pa­vyz­džiui, jei­gu tė­vai sa­vo vai­kams pa­lie­ka 100 tūkst. eu­rų pa­li­ki­mą, nuo jo ne­rei­kia mo­kė­ti nė vie­no cen­to, o pa­li­kus būs­tą, jei­gu par­duo­di iki de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­piu, rei­kia mo­kė­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. Ar tei­sin­ga, kaip jūs gal­vo­ja­te?

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, ko­le­ga, už klau­si­mą. Čia šiek tiek pa­kar­to­siu, pa­na­šu į M. Oš­mians­kie­nės klau­si­mą. Dar kar­tą pa­kar­to­siu, ma­nau, kad tai yra per il­gas lai­ko­tar­pis. De­šimt me­tų tik­rai yra ne dve­ji me­tai, o toks il­gas lai­ko­tar­pis tie­siog įrė­mi­na lai­ky­ti būs­tą ir, su­pran­ta­ma, ne­no­rė­ti par­duo­ti. Be abe­jo, ga­li­ma. Bet aš ne­pri­ta­riu to­kiam il­gam, to­dėl ir bu­vo tei­kia­mas šis įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas. Įdo­mu, kad iki šiol ne­bu­vo dar… Ka­dan­gi įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nas yra nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos, tik­rai ste­bė­ti­na, kaip iki šiol jis ne­at­si­dū­rė Sei­mo tri­bū­no­je.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau, kad jūs man tru­pu­tį pa­aiš­kin­tu­mė­te, nes gal kai ko aš ne­ži­nau. Ar tik­rai nuo vi­so tur­to ver­tės rei­kia mo­kė­ti mo­kes­tį? Pir­mas klau­si­mas. Ar čia jūs ko nors ne­pai­nio­ja­te, ar aš kaž­ką pai­nio­ju, gal ne­ži­nau? Ir ant­ras klau­si­mas. Jei­gu aš gy­ve­nu ta­me būs­te ir no­riu par­duo­ti, pa­gy­ve­nau, kiek man rei­kia pa­gy­ven­ti, kad ne­rei­kė­tų mo­kė­ti?

R. VAITKUS (LSF). Pa­gal da­bar ga­lio­jan­tį įsta­ty­mą, jei­gu yra de­kla­ruo­ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta, ga­li­ma par­duo­ti po dve­jų me­tų, o jei­gu ne, tuo­met, kaip ir mi­nė­jau, po de­šim­ties me­tų. (Bal­sas sa­lė­je) Čia ne nuo vi­so, nuo skir­tu­mo, nuo pel­no.

PIRMININKAS. La­bai ačiū, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Už kal­bės A. Bag­do­nas. Pra­šom.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju dar kar­tą, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Vi­sų pir­ma aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad pa­vel­dė­jus ar įsi­gi­jus būs­tą, ne­su­lau­kus lai­ko­tar­pio ir par­da­vus ob­jek­tą, nuo kai­nų skir­tu­mo rei­kia mo­kė­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­tį. Pra­džio­je bu­vo nu­sta­ty­tas tre­jų me­tų lai­ko­tar­pis, kiek vė­liau jis bu­vo pa­keis­tas į pen­ke­rių me­tų lai­ko­tar­pį, o pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je šis ter­mi­nas bu­vo pail­gin­tas iki de­šim­ties me­tų. Toks re­gu­lia­vi­mas nė­ra pa­grįs­tas, to­dėl siū­lau grįž­ti prie anks­tes­nės tvar­kos, taip su­ma­žin­ti biu­ro­kratinę naš­tą vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms ir pa­nai­kin­ti per­tek­li­nį ap­mo­kes­ti­ni­mą Lie­tu­vos žmo­nėms.

Dė­ko­ju ko­le­goms už ini­cia­ty­vą, smul­kų, ta­čiau la­bai svar­bų po­ky­tį, jis ypač pa­dės žmo­nėms par­duo­dant, pa­vyz­džiui, pa­vel­dė­tą ar do­va­no­tą būs­tą po sep­ty­ne­rių ar de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pio. Tai iš tie­sų kvie­čiu įsi­klau­sy­ti į smul­kų, ne­di­de­lį įsta­ty­mo pro­jek­tą, la­bai rei­ka­lin­gą Lie­tu­vos žmo­nėms, ir pa­lai­ky­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Prieš kal­bės K. Ma­siu­lis. Pra­šom.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ko­le­gos, čia mes ma­tė­me gra­žų gud­ra­vi­mo pa­vyz­dį tri­bū­no­je. Jei­gu jūs gy­ve­no­te būs­te, būs­tą jūs ga­li­te po dve­jų me­tų par­duo­ti, ne­mo­kė­da­mi jo­kių pa­pil­do­mų mo­kes­čių, ir nė­ra pro­ble­mų. Už­ten­ka dve­jų me­tų. Bet jei­gu pa­vel­di­te, tai čia li­be­ra­lai tu­rė­tų plo­ti ka­tu­tė­mis dėl to, kad mo­kes­čiai pa­ke­lia­mi tur­tui, že­mei ir pa­na­šiai, ir ma­žiau ap­mo­kes­ti­na­mos dar­bo pa­ja­mos ir pa­na­šiai. Čia yra li­be­ra­liz­mo fi­lo­so­fi­ja, dok­tri­na, ku­riai aš la­bai pri­ta­riu ir plo­ju. Da­bar gir­džiu iš li­be­ra­lų prie­šin­gus siū­ly­mus, kad taip ne­rei­kia elg­tis. Kaž­kaip keis­ta.

Be to, ka­dan­gi tur­to ver­tė la­bai grei­tai ky­la, tai, aiš­ku, rei­kia nuo skir­tu­mo mo­kė­ti. Be to, mes tu­ri­me gud­ra­vi­mų ir suk­čia­vi­mų, kai de­kla­ruo­ja­ma vie­na su­ma, o par­duo­da­ma už ki­tą ir ta­da ne­be­iš­ei­na nu­slėp­ti. Čia aš ma­tau tik še­šė­li­nės rin­kos no­rą, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta. Tik­rai ne­at­ver­ki­me to­kių lan­dų.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ap­si­sprę­si­me jau la­bai grei­tai. Li­ko trys ne­di­de­li klau­si­mai. Ma­nau, juos ap­svars­ty­si­me ir ta­da bal­suo­si­me.

 

16.46 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1480 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar 2-10 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Kvie­čiu G. Pa­luc­ką pri­sta­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­šom.

G. PALUCKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me ne­tei­sin­gą si­tu­a­ci­ją, kad tie, kas tu­ri kaip nuo­sa­vy­bę įsi­gi­ję kaž­ko­kį gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties būs­tą, pa­ė­mę pa­sko­lą, ga­li da­lį pa­lū­ka­nų iš­skai­čiuo­ti iš sa­vo de­kla­ruo­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Tie, kas pi­ni­gų ne­tu­ri ir ne­ga­li įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bės, ir nuo­mo­ja­si būs­tą, ne­ga­li nė kiek su­mo­kė­to nuo­mos mo­kes­čio iš­skai­čiuo­ti iš su­mo­kė­to gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio.

Šiuo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu yra siū­lo­ma, jog de­šim­ta­da­lį de­kla­ruo­tų pa­ja­mų, tai yra de­šim­ta­da­lį gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, ga­lė­tų su­si­grą­žin­ti tas, kas ne­tu­ri gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties būs­to, nuo­mo­ja­si pa­gal ofi­cia­liai re­gist­ruo­tą būs­to su­tar­tį. Taip bū­tų iš­tai­sy­ta ta ne­ly­gy­bė, ne­tei­sy­bė. Be to, pa­ska­tin­tų būs­to nuo­mos rin­kos skaid­ri­ni­mą ir še­šė­lio to­je rin­ko­je ma­ži­ni­mą. Ačiū, ko­le­gos.

PIRMININKAS. Ačiū. Jū­sų nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti. Ačiū už trum­pą pri­sta­ty­mą.

Da­bar dėl mo­ty­vų šiuo klau­si­mu nė­ra no­rin­čių kal­bė­ti. Ką gi, ap­si­sprę­si­me jau la­bai grei­tai.

 

16.48 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 627 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so papildymo 6301 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-920(2) (pri­ėmi­mas)

 

Du pas­ku­ti­niai mū­sų šios die­nos dar­bo­tvarkės klau­si­mai – re­zer­vi­nis 1 ir re­zer­vi­nis 2. Re­zer­vi­nis 1 klau­si­mas yra Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo vie­nu straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Aš ma­nau, kad mes jau ga­li­me ir bal­suo­ti dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to, nes yra bal­suo­ti nu­ma­ty­tas lai­kas.

Yra įsta­ty­mo pro­jek­tas iš dvie­jų straips­nių. Dėl jų pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ar ga­li­me 1 straips­niui pri­tar­ti? Ga­li­me. Ar ga­li­me 2 straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl mo­ty­vų ne­bu­vo no­rin­čių kal­bė­ti.

Kvie­čiu iš kar­to ir ap­si­spręs­ti dėl re­zer­vi­nio 1 klau­si­mo. Kas už Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo vie­nu straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-920(2) pri­ėmi­mą, kvie­čiu bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 77, bal­sa­vo 76: už – 75, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Pri­im­ta. (Gon­gas)

 

16.49 val.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 234, 244 ir 381 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIVP-921(2) (pri­ėmi­mas)

 

Re­zer­vi­nis 2 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so tri­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­tymo pro­jek­tas Nr. XIVP-921(2). Pri­ėmi­mas. Čia taip pat yra trys straips­niai, dėl jų pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų ne­gau­ta. Ar ga­li­me 1 straips­niui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, ga­li­me. Ar ga­li­me 2 straips­niui? Ačiū, ga­li­me. Ar ga­li­me 3 straips­niui? Ačiū, ga­li­me.

Da­bar L. L. An­dri­kie­nė no­rė­jo dėl ve­di­mo tvar­kos. Pra­šom.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš bal­sa­vau už do­ku­men­tą, ku­rį ką tik pri­ėmė­me, bet ne­vei­kia ma­no myg­tu­kai.

PIRMININKAS. Ge­rai.

L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ar ga­lė­tu­mė­te ką nors?..

PIRMININKAS. Dėl pro­to­ko­lo pa­žy­mė­si­me. Pas jus jau at­ėjo ger­bia­mas ko­le­ga. Ma­nau, iš­spręs ši­tą vi­są klau­si­mą.

M. Skri­tuls­kas. Pra­šom.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ma­ne iš­ti­ko to­kia pa­ti pro­ble­ma. Pa­žy­mė­ki­te, kad bal­sa­vau už.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. Ge­rai. Mes pa­si­žy­mi­me. Pa­si­žiū­rė­ki­te kor­te­les, vi­sas bė­das ir, ma­nau, bus ge­rai.

Da­bar taip. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui baig­tas. Dėl vi­so pro­jek­to ne­bu­vo no­rin­čių kal­bė­ti. Bal­suo­ja­me dėl re­zer­vi­nio 2 klau­si­mo – pro­jek­to Nr. XIVP-921(2) pri­ėmi­mo. Kas už – už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ki­te ki­taip. (Bal­sai sa­lė­je) Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so tri­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-921(2). Re­zer­vi­nis 2 klau­si­mas. Pri­ėmi­mas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 88, bal­sa­vo 87, prieš ir su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Pri­im­ta. (Gon­gas)

 

16.52 val.

Ve­te­ri­na­ri­nių vais­tų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1245(2), Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straips­nių pa­kei­ti­mo ir sep­ty­nio­lik­to­jo skir­snio pri­pa­ži­ni­mo neteku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1246(2), Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo Nr. I-2110 2, 17 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1247(2), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 343, 589 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Ko­dek­so pa­pil­dy­mo 3431 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1248(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar grįž­ta­me į po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės pra­džią. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bu­vo 2-4 klau­si­mų pa­ke­tas: Ve­te­ri­na­ri­nių vais­tų įsta­ty­mo, Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo, Ve­te­ri­na­ri­jos įsta­ty­mo, Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pro­jek­tai. Svars­tė­me sklan­džiai. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo pri­tar­ti šiam pa­ke­tui? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo.

 

16.52 val.

Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo Nr. VIII-546 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1513, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo Nr. VIII-729 11 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1514 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klau­si­mai – Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas ir su­si­ju­sio Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mas. Pri­sta­tė ger­bia­mas S. Gent­vi­las. Prieš­ta­rau­jan­čių lyg ir ne­bu­vo. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Pra­šom, Z. Bal­čy­tis.

Z. BALČYTIS (DFVL). No­rė­čiau pra­šy­ti kreip­tis į STT dėl an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo at­liki­mo.

PIRMININKAS. Su­pra­tau. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai, fik­suo­ja­me to­kį… Aš siū­lau taip pa­da­ry­ti: pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu dėl šio klau­si­mo siū­lau skir­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą, pa­pil­do­mais ko­mi­te­tais – Au­di­to, Biu­dže­to ir fi­nan­sų, Kai­mo rei­ka­lų ir Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tus, nu­sta­ty­ti svars­ty­mo da­tą – ge­gu­žės 26 die­ną. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti tam, ką iš­var­di­nau? Ga­li­me.

Da­bar, su­pra­tau, mi­nist­ras dar pa­ko­men­tuos dėl ver­ti­ni­mo. Pra­šom.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju. Ko­le­gos, prieš dvi die­nas P. Gra­žu­lis dėl Vy­riau­sy­bės pro­jek­to – dėl at­lie­kų pa­ke­to pra­šė an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo. Čia ir­gi Vy­riau­sy­bės pro­jek­tas. Dėl abie­jų pro­jek­tų yra at­lik­ti an­ti­ko­rup­ci­niai ver­ti­ni­mai, tai kaip ir ne­rei­kė­tų, taip sa­kant. Jie yra pri­seg­ti prie me­džia­gos.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ver­ti­ni­mai yra pa­da­ry­ti, su­pran­tu, kad ne­lie­ka tos pro­ble­mos ir ne­spren­džia­me. Ge­rai, tai mes pri­ta­ria­me pa­grin­di­niam ir pa­pil­do­miems ko­mi­te­tams. Šau­nu.

 

16.54 val.

Kon­sti­tu­ci­jos 52 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1479(2) (pateikimo tę­si­nys)

 

Da­bar 2-6 klau­si­mas – Kon­sti­tu­ci­jos 52 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Čia bu­vo skir­tin­gų nuo­mo­nių. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl pri­ta­ri­mo po pa­tei­ki­mo. Kas pri­ta­ria pro­jek­tui Nr. XIVP-1479(2), bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja ki­taip. Pri­me­nu, čia ant­ro­ji ver­si­ja bu­vo įre­gist­ruo­ta.

Už­si­re­gist­ra­vo 91, bal­sa­vo 91: už – 90, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis, be abe­jo, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 28 die­ną. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­ma. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

16.55 val.

Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1881 40, 461 ir 74 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5273(2) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mas – Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo tri­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-5273(2). Kvie­čiu bal­suo­ti, kas pri­ta­ria po pa­tei­ki­mo šiam pro­jektui.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 56, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 33. Pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svar­s­ty­ti bir­že­lio 21 die­ną. Pra­šom. A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Rei­kė­tų Vy­riau­sy­bės iš­va­dos.

PIRMININKAS. Dėl šio pro­jek­to siū­lo­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Dar ta­da A. Ne­kro­šius. Pra­šom.

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Gal dar prie pa­pil­do­mų ga­lė­tų ir Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja pa­svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja. Pra­šom. Z. Bal­čy­tis.

Z. BALČYTIS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pa­si­tiks­li­nau da­bar, ka­dan­gi čia taip ne­jau­kiai pa­si­jau­čiau dėl to an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo. Pa­si­ro­do, kad vis dėl­to mi­nist­ras pa­mi­nė­jo, kad yra at­lik­tas mi­nis­te­ri­jos an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas, bet Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos ver­ti­ni­mo nė­ra, to­dėl at­ei­ty­je bū­tų pra­šy­mas, kad ne­klai­din­tų mū­sų. To­dėl aš dar kar­tą rei­ka­lau­ju, kad bū­tų kreip­ta­si į STT. Ir Tei­sės de­par­ta­men­tas yra pa­ra­šęs to­kį pra­šy­mą. Vis dėl­to tai tu­rė­tų bū­ti, to­dėl siū­lau kreip­tis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai. Tai da­bar pa­bai­ki­me dėl dar­bo­tvarkės 2-7 klau­si­mo. Ma­no siū­ly­mas, kad pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bū­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mi – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas bei Ener­ge­ti­kos ir dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja. Siū­lo­ma svars­ty­ti bir­že­lio 21 die­ną. Siū­lo­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­da. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Da­bar dėl ger­bia­mo­jo Z. Bal­čy­čio pra­šy­mo. Aš ma­nau, mes ta­da ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi, ar rei­ka­lin­ga STT iš­va­da, an­ti­ko­rup­ci­nė iš­va­da dėl Vals­ty­bės tur­to per­da­vi­mo sa­vi­val­dy­bių nuo­sa­vy­bėn įsta­ty­mo ir Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių tur­to val­dy­mo, nau­do­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo juo įsta­ty­mo. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ne. Ge­rai, bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me dėl to, ar rei­kia pa­pil­do­mos STT an­ti­ko­rup­ci­nio ver­ti­ni­mo iš­va­dos. Tai yra 2-5.1 ir 2-5.2 klau­si­mų pa­ke­tas, ku­rį pri­sta­tė mi­nist­ras S. Gent­vi­las.

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už – 44, prieš – 6, su­si­lai­kė 40. Šiam siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

 

16.58 val.

Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1881 69 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-1436, Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1973 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1437 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar 2-8.1 ir 2-8.2 klau­si­mų pa­ke­tas, tai yra Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo ir Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mų pro­jek­tai. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti bal­suo­jant. Kas pri­ta­ria – už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja ki­taip.

Bal­sa­vo 89 Sei­mo na­riai: už – 41, prieš – 16, su­si­lai­kė 32. Ne­pri­tar­ta. Kas už – už pro­jek­to grą­ži­ni­mą to­bu­lin­ti, kas prieš – už at­me­ti­mą.

Bal­sa­vo 87: už – 56, prieš – 31. Grą­žin­ta ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti. Pra­šau, A. Pet­ro­šius.

A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Smul­kme­na, bet prie pa­grin­di­nio bal­sa­vi­mo šiuo klau­si­mu ma­no bal­są pra­šau įskai­ty­ti kaip su­si­lai­ky­mą.

PIRMININKAS. Su­pra­tau, įskai­ty­si­me pro­to­ko­le.

 

17.00 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1238 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1238. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 86: už – 42, prieš – 7, su­si­lai­kė 37. Ne­pri­tar­ta. Kas už, tas siū­lo pro­jek­tą ini­cia­toriams to­bu­lin­ti, kas prieš – pro­jek­tą at­mes­ti. At­si­pra­šau, dar kar­te­lį pa­kar­to­ki­me bal­sa­vi­mą. Kas už pro­jek­tą – grą­žin­ti to­bu­lin­ti, kas prieš – pro­jek­tą at­mes­ti. Bal­sa­vo 88: už – 57, prieš – 31. Pro­jek­tas grą­žin­tas ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

 

17.03 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1480 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 strai­ps­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1480. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 88: už – 44, prieš – 17, su­si­lai­kė 27. Rei­kės spręs­ti, ką da­ro­me, ir iš nau­jo bal­suo­ti. Ar E. Sa­bu­tis no­ri dėl ve­di­mo tvar­kos? Pra­šom.

E. SABUTIS (LSDPF). Ger­bia­mas pa­va­duo­to­jau, an­trą kar­tą pa­da­ro­te įdo­mų da­ly­ką. Kai ei­na Vy­riau­sy­bės pri­sta­ty­mai ir iš es­mės ne­bū­na nei prieš­ta­rau­jan­čių, nei ką, sa­kot – gal­būt ben­dru su­ta­ri­mu. Čia nei klau­sian­čių­jų ne­bu­vo, nei už, prieš sa­kan­čių, ko­dėl ne­pa­siū­lo­te ben­dru su­ta­ri­mu?

PIRMININKAS. Ačiū. Pa­aiš­kin­siu jums as­me­niš­kai. Da­bar kvie­čiu dar kar­te­lį bal­suo­ti dėl ši­to įsta­ty­mo po pa­tei­ki­mo. Ger­bia­mi ko­le­gos, kas pri­ta­ria Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIVP-1480, tas bal­suo­ja už, kas ne­pri­ta­ria, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Kar­to­ja­me bal­sa­vi­mą.

Bal­sa­vo 90: už – 44, prieš – 16, su­si­lai­kė 30. Ne­pri­tar­ta.

Kas bal­suo­ja­te už, tas siū­lo­te grą­žin­ti ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, kas prieš – at­mes­ti.

Bal­sa­vo 91: už – 58, prieš – 33. Pro­jek­tas grą­žin­tas ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti.

 

17.06 val.

Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės įsta­ty­mo Nr. XIV-117 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1569 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas, Sei­mo ap­do­va­no­ji­mo – Alek­san­dro Stul­gins­kio žvaigž­dės įsta­ty­mo vie­no straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Gal ben­dru su­ta­ri­mu ar no­rė­tu­mė­te bal­suo­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria po pa­tei­ki­mo, tas bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vo 94: už – 94, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Gal­būt ko­le­ga A. Vyš­niaus­kas no­ri pa­siū­ly­ti sku­bą ir svars­ty­ti, pa­vyz­džiui, ba­lan­džio 28 die­ną?

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du no­riu pa­siū­ly­ti sku­bą ir svars­ty­ti ba­lan­džio 28 die­ną.

PIRMININKAS. Ačiū. Čia frak­ci­jos var­du, kaip su­pran­tu. Ir pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir mo­ks­lo ko­mi­te­tas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas.

PIRMININKAS. Taip, pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu šiuo klau­si­mu siū­lo­ma skir­ti Tei­sės ir tei­sė­tvar­kos ko­mi­te­tą. Ar ga­li­me tam pri­tar­ti? Bal­suo­ja­me? Ge­rai, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria, kad bū­tų sku­ba ir svars­ty­mas ba­lan­džio 28 die­ną, tas bal­suo­ja už, kas tu­ri ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja ki­taip. Kvie­čiu ap­si­spręs­ti dėl sku­bos.

Bal­sa­vo 93: už – 89, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Sku­bai pri­tar­ta.

Ar ga­li­me pri­tar­ti, kad Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas yra pa­grin­di­nis? Ga­li­me. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Žo­dis E. Zin­ge­riui.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Aš bu­vau vie­nas iš tei­kė­jų ger­bia­mo An­ta­no va­do­vau­ja­ma­me ko­mi­te­te, kai pri­ėmė šį la­bai svar­bų, la­bai ge­rą spren­di­mą, bet aš la­bai pra­šy­čiau ko­mi­te­te pa­si­žiū­rė­ti da­tas, ka­dan­gi da­tos, or­di­no įtei­ki­mo abiem no­mi­nan­tams da­tos, ga­lė­tų bū­ti kei­čia­mos. Pa­pras­čiau­siai pa­žiū­rė­ti da­tas, jei­gu ga­li­ma. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū, jū­sų pra­šy­mas iš­girs­tas. Ban­dy­si­me svars­ty­ti ba­lan­džio 28 die­ną.

Tai­gi mes, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ap­svars­tė­me vi­sus šios die­nos klau­si­mus. Kvie­čiu jus už­si­re­gist­ruo­ti.

Skel­biu ba­lan­džio 21 die­nos va­ka­ri­nį po­sė­dį baig­tą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.