|
Stenogramą galima rasti |
|
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
|
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 160
STENOGRAMA
2022 m. balandžio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Sveiki, gerbiami kolegos. Pradedame popietinį 2021 m. balandžio 21 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 72 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1577 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1577. Pranešėja – gerbiama Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas, visos stadijos. Prašom, gerbiamoji.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, reaguojant į atvirą Rusijos Federacijos karinę agresiją prieš Ukrainą, dar vasario 24 dieną buvo įvesta nepaprastoji padėtis visoje Lietuvos teritorijoje. Kovo 10 dieną, kaip puikiai pamenate, Seimas pratęsė šios nepaprastosios padėties galiojimą iki balandžio 20 dienos.
Deja, praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo, grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja. Brutali Rusijos karinė agresija Ukrainoje taip pat, deja, tęsiasi. Jos metu daromi nusikaltimai žmoniškumui bei karo nusikaltimai ir jų mastas tik didėja. Dėl Rusijos vykdomo valstybinio terorizmo ir nuolat daromų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų vis didėja humanitarinė ir pabėgėlių iš Ukrainos krizė. Dėl Rusijos ir Baltarusijos vykdomos agresyvios politikos savo šalies gyventojų atžvilgiu išaugo ir šių šalių gyventojų pasitraukimo tikimybė. Šioje situacijoje būtina užtikrinti sienos apsaugą ir sudaryti prielaidas humanitariniam asmenų, besitraukiančių nuo agresijos, nuo karo, priėmimui. Taip pat stebima suintensyvėjusi asmenų veikla nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų prieigose, įskaitant galimą informacijos rinkimą.
Šios padidėjusios grėsmės visuomenės rimčiai neįmanoma pašalinti laikinai netaikant naudojimosi kai kuriomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimų bei nenustačius nepaprastųjų priemonių. Todėl gavome Vyriausybės pasiūlymą pratęsti Lietuvos Respublikos teritorijoje nepaprastąją padėtį naujam laikotarpiui – iki 2022 m. birželio 29 d.
Atsižvelgdama į Vyriausybės pasiūlymą ir vadovaudamasi Seimo statuto 186 straipsniu, teikiu Seimui svarstyti Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektą. Nutarimo projekte iš esmės siūloma palikti iki balandžio 20 dienos galiojusias nepaprastosios padėties sąlygas, su ja susijusius apribojimus ir nepaprastąsias priemones. Naujų ribojimų ar ribojančių priemonių įvesti nesiūloma.
Taip pat norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, jog projekte atsisakoma kai kurių kolegų Seimo narių kritikos sulaukusio draudimo fotografuoti, filmuoti ir rinkti informaciją apie nacionaliniam saugumui svarbius objektus, nes, Vyriausybės vertinimu, įvertinus pastaruosius mėnesius, tokius tikslus galima pasiekti ir kitomis priemonėmis.
Ši ypač sudėtinga saugumo situacija, susijusi su brutalia karine agresija Ukrainoje, reikalauja ir šių ypatingų ir laikinų priemonių jai suvaldyti. Todėl tikiuosi šiandien sulaukti jūsų pritarimo šiam nutarimo projektui.
Nutarimo projektas parengtas vadovaujantis Vyriausybės pasiūlymais, todėl konkrečias jo nuostatas galės pakomentuoti Ministrė Pirmininkė. Aš taip pat esu pasirengusi atsakyti į visus jūsų klausimus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti, Seimo Pirmininkės ir premjerės turbūt, nemažai mūsų kolegų. Pirmas klausia T. Tomilinas. Pasakykite, kuriai adresuojamas klausimas.
T. TOMILINAS (DFVL). Seimo Pirmininkei. Gerbiama Seimo Pirmininke, žinoma, dabar ne metas kaip nors prieštarauti ir veltis į diskusijas. Man tiesiog būtų svarbu išgirsti jūsų atsakymą, ką mums atsakyti žmonėms, kurie šiuo metu jau kurį laiką bando organizuoti streiką. Mes turime Darbo kodekso imperatyvią nuostatą, kuri draudžia bet kokius streikus. Kalbame apie Vilniaus viešąjį transportą, ten daug problemų, daug nesutarimų. Nežinau, ar čia reiktų kaip nors pabandyti mums, valdžiai, pagloboti tuos žmones, pabandyti rasti tuos taikos sprendimus ar ką nors? Žmonės neturi fundamentalios teisės į streiką, kas… Suprantama, visiškai keisti nuostatų aš nesiūlau, bet reiktų kaip nors atsakyti, nes kaip ir buvo toks lūkestis, kad pasibaigs ir…
PIRMININKAS. Laikas, kolega! Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą, gerbiamas kolega. Nepaprastosios padėties nutarime tarp tų sąlygų ir tų apribojimų kalbama tik apie palaikymą V. Putino karui, apie tai kalbama. Matyt, čia nereikėtų sumalti tų dalykų į vieną krūvą. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. 10 sekundžių.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik patikslinu, kad turime ir neturėtų būti, nes yra imperatyvi Darbo kodekso nuostata, kad bet kokios nepaprastosios padėties metu absoliučiai draudžiami streikai. Tiesiog, kad jūs žinotumėte. Ir iš tos situacijos mes kažkaip…
PIRMININKAS. Gerai. Klausia G. Surplys. Ruošiasi A. Skardžius.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas irgi Seimo Pirmininkei. Manau, kad tikrai pratęsti nepaprastąją padėtį yra būtina, turint omenyje, kas vyksta už mūsų sienų, tačiau manau, kad galime šį momentą tikrai išnaudoti apgalvojimui ir peržiūrai, kaip mes esame pasirengę tokioms situacijoms. Turint omenyje, matome, kad turime tam tikrų problemų su civilinės saugos objektais, turime stringančias migracijos procedūras, žmonės iš Ukrainos kovo 8 dieną yra pateikę, jau prisiregistravę, bet dar negavę migracijos leidimų gyventi, kortelių ir panašiai. Turime Lietuvoje daug žmonių iš kitų šalių, iš trečiųjų šalių, ne visus spėjame patikrinti, kas jie yra ir kodėl jie Lietuvoje yra. Ar nemanytumėte, kad turėtume galbūt uždaruose posėdžiuose daugumos, bet pasidaryti tokią rimtą parlamentinę kontrolę apie tai, kaip esame pasirengę tokioms situacijoms, nes tai tikrai gali praversti ir ateityje. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas kolega. Mano žiniomis, komitetai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kiti komitetai, nuolat vykdo parlamentinę kontrolę, ir aš tikrai tik sveikinčiau visas iniciatyvas, kurios šią situaciją analizuoja visais kampais. Tikrai, jei kolegos komitetuose tą darytų, tai būtų tikrai labai tinkama. Ir dabar tai daroma, ir galima tai daryti aktyviau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Nekrošius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, išties susidaro toks vaizdas, kad ne Ukraina kariauja karą, o Lietuva kariauja karą ir kariauja ten ne visa Lietuva. Kada nepatogu, tarkime, kalbant apie civilinę saugą, tada iš ministrės girdime priekaištus, kad nekurstykite karo, karo nėra, karo niekada nebus. Kada kalbama jau apie visuomenės tramdymą, tada jau ne – reikalinga nepaprastoji padėtis, jokių streikų, cic, tylėkit, ten sėdėkite. Tai galbūt reikėtų įsivesti iki kadencijos pabaigos ir tada valdančioji dauguma galėtų sau ramiai gyventi? Pirmiausia turbūt reikėtų jums patiems, valdančiajai daugumai, tarpusavyje susitarti, kaip ten su ta visuomene ir jos raminimo būdais.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, mes, matyt, visi suprantame, nepaisant jūsų ironijos, kad vasario 24 dieną prasidėję karo veiksmai ir tai, kas vyksta šiandien Ukrainoje, mus visiškai nubloškė į kitą etapą, į kitą pasaulį. Tikrai aš noriu tik padėkoti mūsų visuomenei, kuri labai solidariai, labai geranoriškai reaguoja į tą situaciją, padeda visomis išgalėmis Ukrainai. Tą tikrai darome nuolat. Aš vis dėlto tikrai nesutikčiau su tuo, kad yra kažkokių ribojimų, nepatogumų mūsų visuomenei. Yra minimumas būtinų numatytų reikalingų priemonių, kad užtikrintume Lietuvos saugumą. Būtų labai neapdairu ir, manau, neatsakinga, jeigu tokioje sudėtingoje situacijoje mes niekaip nereaguotume ir niekaip nesirengtume įvairiems scenarijams. Nepaprastosios padėties režimas šiuo atveju yra ir logiškas, ir pagrįstas, ir, man atrodo, visiškai racionalus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti, nes buvo paminėta ministrė. Man atrodo, kad vis dėlto mes būkime biedni, bet teisingi. Ministrei, kuri dirba metus ir turi tris ekstremalias situacijas vienu metu, kelti pretenziją už tai, kas nebuvo daroma 30 metų, gerbiamas kolega, yra truputėlį perdėta. Jūs juk puikiai suprantate, kad ministrė nei jums pridroš slėptuvių kaip buratinų… (Balsas salėje) Taip, taip, taip, tik jūsų galvoje konservatoriai yra 130 metų.
Tie klausimai yra sprendžiami. Gaila, bet civilinei saugai per visą laiką nebuvo skiriamas deramas dėmesys. Man atrodo, jau labai nemažai yra padaryta, tikrai kontroliuokite, dėliokim grafikus, terminus, viską, bet reikia vis dėlto jausti, kur yra kieno atsakomybės ribos ir kiek kas gali pakeisti praeitį, kuri yra jau seniai pasibaigusi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šį projektą tikrai palaikysiu, nes tikiu, kad netolimoje ateityje tas konfliktas galbūt kažkada išsispręs, bet šią akimirką įtampa tik auga ir grėsmė pačiai Lietuvai tik didėja. Todėl manau, kad reikia palaikyti.
Mano klausimas būtų turbūt premjerei. Paskelbus šalyje mobilizaciją, karo padėtį arba nepaprastąją padėtį, galimi tam tikri pirkimai arba palengvintos sąlygos tiems pirkimams. Mano klausimas toks. Ar per visą šitą laikotarpį buvo vykdomi kokie nors pirkimai palengvintomis sąlygomis? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu atsakyti jums už visas institucijas, nes perkančiųjų organizacijų Lietuvoje, kaip jūs puikiai žinote, yra ne šimtai, o tūkstančiai, bet galiu pasakyti, kokia yra Vyriausybės nuostata. Tikrai Vyriausybės tikslas nėra turėti nepaprastąją padėtį dėl to, kad būtų galima atlikti kokius nors pirkimus. Tada, kai mes matome labai svarbią priežastį, dėl ko tie pirkimai turi būti supaprastinti, mes prašome Seimo, pavyzdžiui, priimti specialų įstatymą, kaip kad buvo dėl tvoros (net ir ten buvo atliktas normalus pirkimas), taip pat dėl Rūdninkų poligono. Čia tikrai tų galimybių yra, bet mes tomis galimybėmis piktnaudžiauti nematome jokio būtino reikalo. Yra tam tikrų procedūrinių dalykų, tarkim, dėl pabėgėlių apgyvendinimo, kai reikia greitai spręsti situaciją, bet jie yra visiškai paaiškinami.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama premjere, visa Lietuva žino, net ir Estijos užsienio reikalų ministras, kad Lietuva yra „giluminė valstybė“ ir ji ne parlamento valdoma. Štai mes pamatėme, net ir teismų procesus valdančioji dauguma valdo. Ir, galvoju, labai laimingas V. Gapšys, kad papuolė į šitą procesą, išteisino. Būtų vienas – jau seniai būtų pasodintas ir atsėdėjęs. Bet, klausykite, ką tai pakeis? Ar Rusija nustos kariauti, Ukrainą pulti, žmones ten kankinti ir žudyti, jeigu mes neatsisakysime karinės padėties? Ką tai pakeis?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Visi viską žino, tik jūs nežinote, kad Estijoje yra užsienio reikalų ministrė, o ne ministras, tai čia tarp kitko. O karinės padėties Lietuvoje nebuvo ir labai tikiuosi, kad nebus.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji Seimo Pirmininke ir premjere, mano klausimas būtų dėl vizų. Nustatomas režimas, sustabdomas vizų išdavimas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Kaip tada bus su tais žmonėmis, kurie nenori būti mobilizuoti į tą kariuomenę ir norėtų geriau išvykti iš tos šalies, kaip, pavyzdžiui, Baltarusijos opozicija ir panašiai? Ar galėtų būti kokia nors kitokia formuluotė, negu dabar yra?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ne, kitokios formuluotės ir nereikia, nes humanitariniais pagrindais vizos ir dabar yra išduodamos, bet vis dėlto reikia aiškiai suprasti, kad už Rusijos karą prieš Ukrainą yra atsakingas ne tik asmeniškai V. Putinas, bet atsakinga ir visa jo kariauna, taip pat tie žmonės, kurie suteikia įgaliojimus V. Putinui valdyti šalį ir priimti tokius sprendimus. Man atrodo, yra ribos, kiek mes galime atsižvelgti į tai, kad dabar kažkas nenori, matote, tarnauti Rusijos kariuomenėje, kuri yra siunčiama į karą prieš Ukrainą. Rusijos piliečiai savo valdžios problemas turi spręsti pirmiausia vis dėlto patys.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Seimo Pirmininkės norėčiau paklausti, ar paskelbus šiandien nepaprastąją padėtį nebus vėl ribojama alternatyvioji žiniasklaida, kaip buvo kitos nepaprastosios padėties metu? Kaip žadate daryti?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Propagandinė žiniasklaida bus ribojama.
PIRMININKAS. Ir premjerė dar nori reaguoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau papildyti. Apribojimai tuo požiūriu, kurie buvo priimti, nesikeičia. Rusijos ir Baltarusijos propagandiniai kanalai ir toliau bus ribojami. Kalbant apie kitus apribojimus, kadangi Seimas kaip tik antradienį priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis nustatė tam tikras bendras normas dėl svarstymo turinio, kuris gali būti laikomas kaitinančiu smurtą ir karinę propagandą, nutarimo nuostatos galios tik tol, kol įsigalios įstatymo pataisos. Kai įsigalios įstatymo pataisos, Prezidentui pasirašius, tas nutarimo punktas neteks galios.
PIRMININKAS. Ir klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Mūsų kaimyninė Lenkija turi sieną su Ukraina ir yra priėmusi daugiausia pabėgėlių iš karo kamuojamos Ukrainos, bet kaimyninėje Lenkijoje nepaprastosios padėties nėra. Kuo Lietuva yra išskirtinė, kad Lietuvoje mes tai darome, ir kodėl mes negalime tvarkytis taip pavyzdingai, kaip kad tvarkosi mūsų kaimynai, ir kartu neapriboti mūsų šalies piliečių, kai tam nėra būtinybės?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas kolega, aš grįžau po vidurnakčio šiandien iš Lenkijos – ten yra nepaprastoji padėtis pasienio ruože. Jūs visiškai teisus – lenkai priėmė didžiulį skaičių pabėgėlių – 2,8 mln., bet nepaprastoji padėtis pasienio ruože ten galioja.
PIRMININKAS. Aišku. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū premjerei ir Seimo Pirmininkei.
Nuomonės už, prieš. Minutėlę! Taip, už kalba K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų taip mąstant, kad čia viskas gerai, mes esame NATO, yra turbūt viena pusė. Galima kalbėti, kad čia mums nieko nereikia, tačiau apygardoje bendravau su Kalvarijos savivaldybės gyventojais, jie yra Suvalkų koridoriaus dalis. Jie mato tą įtampą ir jaučia, kad iš vienos pusės yra Baltarusija, iš kitos yra Kaliningrado sritis, kiek ten yra sutelkta kareivių, kiek ten yra sutelkta ginklų ir viso kito, kas galėtų būti panaudota prieš mus. Turbūt NATO vadovai ne kartą kalbėjo ir visi puikiai žinome, kokia yra jautri, trapi ir kokia svarbi Suvalkų koridoriaus prasmė ir esmė visoms Baltijos šalims. Tikrai suprantu problemos rimtumą ir žinau turbūt tas detales, kurios iš tiesų kelia susirūpinimą ir mūsų sąjungininkams, tad, manau, logiška pritarti ir diskutuoti apie tai, kad mes esame saugūs ir pas mus karo nėra, bet tikrai turėtume susimąstyti ir tikrai telktis toliau, dirbti tuo klausimu, kad būtume stiprūs ir stiprėtume toliau.
Iš tiesų, kolegos, kviečiu pritarti ir tikrai nediskutuoti temomis, kurios iš tiesų aktualios visiems šalies gyventojams, ypač tų regionų, kurie nuolat girdi sprogimus per pratybas ar kokius nors mokymus, kurie vyksta visai šalia mūsų sienų. Taigi tikrai kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Prieš nori pasisakyti A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš dar svarsčiau, kaip elgtis. Iš tiesų, jeigu nebūtų pasigirdęs melas, kad ribojimai yra taikomi tiktai Rusijos žiniasklaidai, galbūt būčiau reagavusi šiek tiek kitaip, bet čia nuskambėjo, kad neva taikomi tik Rusijos žiniasklaidai, nors parašyta yra kitaip.
Klausimų man kelia ir tai, kad vis dėlto pirmuoju punktu yra įrašyta, kad nepaprastoji padėtis sudarys lengvesnes sąlygas naudoti valstybės rezervą, tai vėlgi nežinau, matyt, neturėtų būti svarbiausias dalykas šitoje visoje istorijoje. Tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Norėčiau siūlyti pritarti po pateikimo bendru sutarimu, bet ar galima? (Balsai salėje) Tada yra tokia tam tikra dilema, nes pagal darbotvarkę mūsų balsavimas yra numatytas 14 val. 30 min. Turėtume… (Balsai salėje) Kitus klausimus? (Balsai salėje) Prašom. Minutėlę! Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Siūlau palikti 14 val. 30 min. balsavimą. Imkime kitus klausimus, rezervinius.
14.20 val.
Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1516 ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1517 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerai, imame iš rezervo. (Balsai salėje) Rezervinis 3.1 klausimas – Darbo kodekso 14, 25, 27, 30, 52, 58, 144, 221, 222, 223, 225, 226, 227, 240 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 2261 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1516. Prašom, gerbiama ministre Monika Navickiene. Užklupome šiek tiek netikėtai.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Viskas gerai. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums pristatyti Darbo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiais įstatymo projekto pakeitimais reaguojame į laiku nespręstą mobingo darbe problemą, psichologinio smurto ir psichosocialinės aplinkos. Kaip žinome, praėjusiais metais turėjome liūdnų ir tragiškų įvykių, po jų iš karto reagavome ir subūrėme darbo grupę, atsakingą už Darbo kodekso pakeitimus. Jau sausio mėnesį Darbo inspekcijoje atsirado atskiras padalinys, jis yra dedikuotas būtent mobingo klausimams, ne tik tikrinimui, bet ir prevencijai.
Šiuo įstatymo projektu siekiame reglamentuoti tokius dalykus. Visų pirma, uždrausti smurtą ir priekabiavimą darbe, nustatyti tam tikras pareigas darbdaviams, siekiant užtikrinti smurto ir priekabiavimo prevenciją, kuriant aplinką, kurioje nėra smurto ir priekabiavimo. Taip pat numatyti, kad priežastis nutraukti darbo sutartį galėtų būti smurtas ar priekabiavimas. Šie pakeitimai taip pat iš dalies įgyvendina ir Tarptautinės darbo organizacijos… dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo.
Siekti, kad darbuotojams būtų mokamas darbo užmokestis, o ne neapmokestinamosios kompensacijos, kurios neatskaičiuojamos mokant už atostogas, ligos išmoką, motinystės, tėvystės išmoką, panaikinti neapmokestinamąsias kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu.
Taip pat tobulinti ir daryti efektyvesnę Darbo ginčų komisiją, jos veiklą. Atsižvelgiant į Darbo ginčų komisijos sėkmingai vykdomą sklandų darbo ginčų nagrinėjimą nuotoliniu būdu, numatyti galimybę šalims liudytojoms nagrinėjant darbo ginčą dalyvauti nuotoliniu būdu ir nesant šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar karantino.
O Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siekiame panaikinti nuostatą, pagal kurią valstybinio socialinio draudimo įmokos yra neskaičiuojamos nuo darbuotojams, kurių darbas atliekamas lauko sąlygomis arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų išlaidų ir kompensacijų.
Taigi, Darbo kodekso projekte apibrėžiama, kas yra smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties, įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą, ar pakartotinai yra siekiama padaryti fizinę, psichologinę, seksualinę ar ekonominę žalą, ar nepriimtinu elgesiu ši žala yra padaroma arba gali būti padaryta. Taip pat nustatoma, kur smurtas ir priekabiavimas yra draudžiamas. Tai darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Įtvirtinama, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių prevencijai užtikrinti ir pagalbai suteikti. Pirmiausia, atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo arba kontrolės priemonių, taip pat nustato pranešimo apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus, taip pat organizuoja darbuotojams mokymus, kuriuose darbuotojai sužino apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, savo teises ir pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.
Numatoma, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau negu 50, privalo konsultuodamasis su Darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga nustatyti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką. Taip pat nustatome, kad priežastis nutraukti darbo sutartį taip pat gali būti smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties. Ir panaikinamos kompensacijos darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Tai įvyktų nuo 2023 m. birželio 1 d. Tačiau prieš tai būtų taikomas pereinamasis laikotarpis, nuo lapkričio 1 dienos nustatant mažesnį, iki 30 %, bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio kompensacijos dydį vietoj dabar esančio 50 %.
Darbo kodeksas papildomas ir nauju straipsniu, kuris numato informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimą nagrinėjant darbo ginčus, o Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nuo 2023 m. birželio 1 d. panaikinama nuostata, kad socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo darbuotojams, kurių darbas atliekamas lauko sąlygomis arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų išlaidų kompensacijų. Tokie įstatymų projektai. Kviečiu užduoti klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų sveikinu, tikrai, pirmiausia dėl mobingo. Kolektyvuose taip gali būti, pasitaikyti, ypač mes žinome, kas dedasi medicinos įstaigose, ir mes pajautėme tokią situaciją. Gal galite pasakyti, kiek tokių atvejų buvo, ar jau buvo kreiptasi į Darbo inspekciją? Ir kaip padaryti taip, kad iš karto… Žinote, kartais būna, kad kolektyvas pasmerkia tą žmogų, kai jisai skundžiasi.
Ir antras klausimas, ar nemanote dėl lauko priedų… Supratau, viskas, sveikinu… Iš tikrųjų tai yra darbo užmokestis, tai žmogui yra papildomos draudžiamosios pajamos. Ar nemanote dėl komandiruotpinigių, nes žinome, kokia yra situacija ir vėl užslėptas darbo užmokestis? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl komandiruotpinigių daug diskusijų vyksta ir su transporto sektoriaus atstovais, jau daug ir pokyčių yra įvykę dėl grynųjų pinigų ir panašių dalykų. Žingsnis po žingsnio, mano įsitikinimu, žmogui, darbuotojui turi būti mokamas darbo užmokestis, o ne įvairiausio pobūdžio kompensacijos ar tie patys komandiruotpinigiai, jeigu jie yra darbo užmokesčio dalis. Turime artėti prie tokio vertybinio tikslo, po truputį ten ir einame.
Dabar, jeigu palygintume Valstybinės darbo inspekcijos duomenis, tai, pavyzdžiui, 2019 metais Darbo ginčų komisija išnagrinėjo tik vieną prašymą dėl psichologinio smurto darbe. 2021 metais buvo gauti 34 reikalavimai. Iki 2022 m. kovo 15 d. Darbo ginčų komisija jau buvo gavusi 11 reikalavimų. Skaičiai auga, bet tas pasitikėjimas, kad žmonės gali kreiptis, kad gali sulaukti pagalbos, dar turi ateiti, turi atsirasti. Bet, man atrodo, esame gerame kelyje. Jau pradėję diskusiją ir su šitais įstatymo pakeitimais mes turbūt tą pasitikėjimo kultūrą dar labiau plėtosime organizacijose. Bet jos, aišku, turi keistis ir pačios.
PIRMININKAS. Jūsų klausia K. Bartoševičius.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Ponia Navickiene, labai ačiū už šį pristatymą ir šį įstatymo projektą, jis, man atrodo, yra savalaikis. Aš suprantu, kad jis buvo stipriai sąlygotas tų įvykių Šiauliuose, savižudybių. Jūs paminėjote darbo grupę. Ta darbo grupė buvo skirta tik šio įstatymo projekto gairėms numatyti arba pasiūlymams svarstyti, ar turėjo ir kažkokių platesnių, rimtesnių įpareigojimų?
Ir kitas klausimas, kaip galvojate, ar tas reglamentavimas, kuris numatytas dabar Darbo kodekse, padės užkirsti kelią tokiems atvejams, tokiems tragiškiems ir siaubingiems atvejams, kuriuos mes matėme Šiauliuose, ir kitoms istorijoms? Dėkui.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Man atrodo, kad joks įstatymas savaime užkirsti kelio negali, vis tiek turi keistis ir organizacinė kultūra. Bet, man atrodo, pati diskusija yra labai teisinga todėl, kad jau ir dabar jaučiame, kad, pavyzdžiui, profesinės sąjungos ir darbdaviai pradeda derėtis ne tik dėl ekonominių darbo sąlygų ar darbo užmokesčio, ar saugios aplinkos, tinkamų liftų, pritaikytų darbo vietų, bet ir dėl psichosocialinės aplinkos. Ir tai yra labai labai svarbus žingsnis į priekį. Man atrodo, kad šiose organizacijose turi atsirasti nemažai pokyčių, o įstatymas gali padėti, taip pat ir tinkamas reglamentavimas gali padėti.
Dar atsakydama į klausimą noriu pasakyti, kad ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė, kurios nariai buvo ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, bet ir Valstybinės darbo inspekcijos, Higienos instituto, Vilniaus universiteto, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai ir panašiai. Sausio 3 dieną Valstybinėje darbo inspekcijoje buvo įsteigtas atskiras Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius. Jis aktyviai ir intensyviai ėmė ne tik kontroliuoti, bet ir prevenciškai teikti mokymus, metodinę medžiagą organizacijoms ir bendrovėms, darbdaviams dėl psichosocialinės rizikos veiksnių.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, Teisės departamentas atkreipė dėmesį dėl priekabiavimo sampratos nesutikimo su Baudžiamojo kodekso ta pačia samprata. Aišku, tai reikės svarstymo stadijoje apsvarstyti ir padiskutuoti. Bet aš norėčiau dabar paklausti dėl šiek tiek kitko.
Šis įstatymas, manau, tikrai reikalingas ir reikšmingas. Kaip jūs reaguotumėte, gerbiama ministre, jeigu būtų pasiūlymas dėl Darbo kodekso, kuriuo būtų siūloma šiek tiek pakeisti 248 straipsnio 2 dalį, kurioje yra absoliutus streiko draudimas nepaprastosios situacijos atveju? Šis draudimas, mano manymu, niekaip nedera su Konstitucija, nes Konstitucijos 145 straipsnis aiškiai apibrėžia, kokiu straipsniu laisvės ir teisės gali būti ribojamos, bet tada nutarime dėl nepaprastosios padėties…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …turi būti aiškiai apibrėžta.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš labai gerbiu jūsų asmeninę nuomonę. Turbūt pati irgi galėčiau turėti kažkokią savo nuomonę. Bet nepaprastoji padėtis vis dėlto yra per daug sudėtingas ir kompleksinis dalykas, kuris būna įvedamas dėl labai sudėtingų iššūkių valstybėje, ir jie kiekvieną kartą gali būti skirtingi. Todėl dabar apibendrinti ir pasakyti, kad štai šis reikalavimas yra perteklinis, tikrai nesiimčiau. Diskutuoti dėl tų dalykų turbūt galime, bet įvertinti nepaprastosios padėties aplinkybių sudėtingumą konkrečiais atvejais irgi reikėtų labai atsakingai.
PIRMININKAS. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre teisinga pavarde, norėjau jūsų paklausti. Aišku, pritariu šiam įstatymui. Iki šiol didžiausi sunkumai turbūt būdavo su Darbo ginčų komisija ir apskritai su Darbo inspekcija, kai reikėdavo aiškintis, būdavo net ir kažkokių priekabiavimo atvejų. Dabar norėčiau, kad konkretizuotumėte, kokių, kaip pasakyti, ne tai kad papildomų svertų, papildomos jėgos ar galimybių Darbo ginčų komisijai arba Darbo inspekcijai tai galėtų suteikti? Čia gal net ne Darbo inspekcijai, o Darbo komisijai.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Kaip minėjau, jau sausio 3 dieną buvo įsteigtas atskiras Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius, priimti atskiri žmonės, nauji žmonės, kurie yra dedikuoti būtent šiam klausimui, ir, kaip minėjau, ne tik kontroliuojant. Dabar, balandžio mėnesį ir gegužę, bus patikrinimų sveikatos įstaigose, kur daugiausia kreipimųsi būna dėl psichologinio smurto darbe atvejų. Bet prieš tai visoms toms įstaigoms būna išsiunčiama metodinė medžiaga ir bandoma padėti pasirengti, kaip keistis organizacijai. Aš matyčiau, kad Darbo inspekcijos misija yra ne tik kontroliuoti, bet lygiai taip pat ir padėti keistis. Nuo sausio 3 dienos veikiantis skyrius, aišku, turi būti dar labiau įgalintas, bet didelę viltį dedu į tai, kad mes padėsime keistis, ne tik kontroliuosime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, net Užimtumo tarnyba, teikdama visokias subsidijavimo programas, teikia kompensaciją už darbuotojų nuvykimą į darbą. Yra tokia forma. O jūs šiuo sprendimu žadate nebeleisti mokėti (pavyzdys) darbo lauko sąlygomis kompensacijos. Ką reikės daryti? Ar tada forminti pinigus kaip atvykimą į darbą, ar žmogus paprasčiausiai išvis nebegaus tos kompensacijos už sunkesnes darbo sąlygas? Ar neatsitiks taip, kad pabloginsite darbuotojų sąlygas, kai nebus galima mokėti tos išmokos jiems?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu klausiate manęs, ką reikės daryti, tai reikės kelti darbo užmokestį, normalų darbo užmokestį, nuo kurio sumokami visi mokesčiai ir nuo kurio priklauso visos socialinės garantijos darbuotojams. Nes dabar problema yra ta, kad šios kompensacijos yra kaip darbo užmokesčio dalis, ne kompensacija kaip tokia, kuri turėtų būti pagal paskirtį. Aišku, visada turi būti protingumo kriterijus, kur reikia išlaikyti pagal faktą, atvykimo kaštus ar kitus kompensuoti, tai tas viskas yra atskirai. Bet kai tai jau įžengia į darbo užmokesčio dalį ir būna naudojama kaip pigiau apmokama darbo užmokesčio dalis, tai mes tiesiog skriaudžiame savo darbuotojus ir jie netenka didelės dalies apsaugos.
PIRMININKAS. Ir klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiama ministre, man truputėlį keista, esate tokia, atrodo, gana konservatyvių pažiūrų, krikščioniškų pagrindų ir dabar kažkokios lyties pagrindu bandote įteisinti net Administracinių nusižengimų kodekse kažkokias nuostatas. Yra administracinių nusižengimų… Tai yra Darbo kodekse. Yra baudžiamoji atsakomybė, yra administracinė atsakomybė, tai kam dar reikia Darbo kodekse tokių nuostatų? Tuo labiau kad jų galima išvengti. Jau dabar, žinote, ypač jūsų laisviečiai, sako, kad nėra lyčių arba gali pasikeisti lytį. Tai jeigu man sakys, kad aš priekabiauju, aš sakysiu – ne, aš moteris, ką jūs! Aš galiu keisti lytį, kaip noriu, šiandien vienos, kitą dieną kitos lyties. Koks tikslas šio įstatymo?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Petrai, jeigu prie jūsų kas nors Seime priekabiaus lyties pagrindu, tai tikslas bus, kad šio įstatymo pagrindu galėsime jus apsaugoti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, jūs atsakėte į klausimus. Nuomonių už, prieš pasisakymų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, kadangi jau atėjo balsavimo laikas, mes jį šiek tiek ir peržengėme, tai balsuojame dėl šio pristatyto klausimo. Prašom.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 89, prieš – 3, susilaikė 29. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Minutėlę. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 26 dieną. Galime bendru sutarimu? Taip, čia dėl projekto Nr. XIVP-1516 siūlomi komitetai.
Kitas – lydimasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1517. Yra siūlomi tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas.
Dėl komitetų? Prašau. P. Kuzmickienė nori.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ar galime pridėti dar Sveikatos reikalų komitetą prie svarstančiųjų dėl Darbo kodekso klausimo?
PIRMININKAS. Dėl Darbo kodekso dar papildomą komitetą. Gerai. Tada formuluoju taip dėl komiteto paskyrimo. Dėl datos turbūt nesiginčys niekas. Siūlomi komitetai dėl Darbo kodekso pakeitimo: Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas, Žmogaus teisių komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame, ačiū. Pritarta. Ir, kaip ir minėjau, dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Svarstome gegužės 26 dieną.
Grįžtame prie darbotvarkės 2-1 klausimo. Atsiprašau, tuoj, sekundę. Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš noriu gerbiamai ministrei sureaguoti. Man atrodo, būtų geriau, jeigu mes nuostatą įtvirtintume persekiojimo ne lytiniu, bet politiniu atžvilgiu. Mano automobilio pjausto stabdžių šlangeles, taip pat kelia bylas konservatoriai, persekioja, seka. Šiandien gavau iš prokurorės atsakymą, kad esu irgi sekamas politiniais tikslais. Tai gal čia reikėtų ne seksualiniu pagrindu, o politiniu atžvilgiu įteisinti persekiojimą, kad būtų, kaip sakoma, ginamas žmogus?
14.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas Nr. XIVP-1577 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ projektas. Buvo pereita pateikimo stadija. Bendru sutarimu nepavyko, nuomonės išsiskyrė. Taigi kviečiu balsuoti. Kas pritariate po pateikimo nepaprastosios padėties įvedimo projektui?
Užsiregistravo 124, balsavo 123: už – 116, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo pritarta.
Bendroji diskusija. Svarstymas. Kviečiu į tribūną E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi šito nutarimo pateikimo metu nuskambėjo salėje, mano manymu, Seimo nariui neleistini įtarinėjimai teismams, kad teismai klauso politinės valdžios, kad politinė valdžia kišasi į teismų darbą, tai aš nuo šitos replikos noriu pradėti. Mano manymu, Seimo nariai turėtų atsakingai elgtis. Ypač toks Seimo narys, kuris pats iš teismų neišeina ir jau turbūt yra ne vieną teistumą užsidirbęs, nepaisant to, kad valdančiojoje daugumoje beveik visą laiką būdavo.
Dabar apie nepaprastąją padėtį. Taip jau atsitinka, kad kaitaliojasi ekstremalioji padėtis valstybėje, nepaprastoji padėtis, dažnai sutampa. Tikrai gyvename labai neramiu laikotarpiu, nėra stabilumo regione, nėra saugumo jausmo Lietuvoje ir aplinkiniuose kraštuose, todėl tenka pratęsti šitą nepaprastąją padėtį su saiku, apdairiai iki birželio 29 dienos. Sakyčiau, kad šiek tiek gal be reikalo kovo 10 dieną buvo daug aistrų įvedant šitą nepaprastąją padėtį, buvo daug opozicijos nuogąstavimų išsakyta. Tie nuogąstavimai, kaip matome, nepasitvirtino. Dabartinėje redakcijoje iki birželio 29 dienos atsisakyta kai kurių draudimų, kai kurių apribojimų, kur tikrai galėjo būti kontroversijų, bet, kaip matėme, nebuvo tų kontroversijų per 40 dienų – nuo kovo 10 dienos iki šios dienos. Manau, kad sveikas protas pirmiausia yra teisėsaugos pareigūnų, ir politikai šiandien galime drąsiai priimti sprendimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo.
Beje, ir šiandien girdisi tokių gąsdinimų apie piliečių laisvių, teisių suvaržymus. Sutinku, tai kartais yra neišvengiama. Valstybės saugumas, šalies saugumas, pačių piliečių saugumas reikalauja ir tam tikrų apribojimų, kurie, pasirodo, yra neišvengiami.
Kalbant apie tai, kas per tą laikotarpį daroma, tai noriu pasakyti, kad šiandien Liberalų sąjūdžio frakcija buvo susitikusi su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite kaip tik aptarti civilinės saugos būklę. Tai yra nerimą keliantis dalykas. Tikrai, kaip premjerė ir pasakė, 30 metų nieko nedarant negalima šiandien ieškoti kalčių ministrės atsakomybės srityje. Yra parengtų dalykų, tokių kaip įstatymų keitimai, kurie atkeliaus į Seimą, mokymai, visuomenės švietimas, infrastruktūros vystymas. Tai yra skubūs valstybės uždaviniai, kurie turi būti daromi. Ministerija rengia tuos planus. Nepaprastoji padėtis nesutrukdys tiems dalykams, o kaip tik bus paskata paruošti visuomenę ar reikalingą infrastruktūrą tokioms nepaprastosioms situacijoms ir, neduok Dieve, dar griežtesnėms.
Kartu kaip ir Seimo Pirmininkė noriu padėkoti visuomenei šito karo eskalavimo akivaizdoje. Lietuva, kaip matėte, turbūt skaitėte, yra trečia pasaulyje pagal savo indėlį į krizę, į karą, pagalbą kariaujančiai Ukrainai, pasaulyje pagal mūsų dalį nuo bendrojo vidaus produkto po Estijos ir Lenkijos. Čia iš tikrųjų laikas ir vieta padėkoti mūsų visuomenei, o ir valdžios institucijoms, politinių sprendimų priėmėjams.
Taip pat noriu padėkoti visuomenei už tą supratimą, kad tenka gyventi nepaprastosios padėties situacijoje. Padaryta viskas taip, kad žmogus to nepajustų. Labai geranoriškai reaguoju į T. Tomilino pareplikavimą, kad žmonės streikuoti negali. Kaip pajuokaujame, tai galėjo pasiruošti, va, nėra šiandien nepaprastosios padėties, šiandien pastreikuoti, o rytoj vėl nepaprastoji padėtis. Taip, sutinku, yra daugybė visuomenėje, darbo kolektyvuose problemų, bet, sakau, čia pirmiausia yra padėka visiems visuomenės sluoksniams, kurie ieško ramybės nepaprastosios situacijos metu. Agituoju balsuoti už šį sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Daugiau pasisakančių nėra? Už pasisako V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū. Aš palaikau E. Gentvilą, kad reikia balsuoti už nepaprastąją padėtį. Kuo ilgiau ji bus, tuo žmonės, taip sakant, bus kaip prie diktatūros, kaip sovietiniais laikais, pradės mąstyti blaiviau, kur mes esame, ką darome, kodėl darome, nes kitaip, kai trumpai, tai vadinamąją demokratiją žaidžiame. Tai reikia baigti žaisti su demokratija, neoliberalų diktatūra. Reikia, kad žmonės, ypač jaunimas, pamatytų, kas tai yra. Kaip ir mes pergyvendavome tais sovietiniais laikais, kai „Amerikos balso“ klausydavomės ir BBC, ir kitų, galima sakyti, pogrindyje, neleisdavo. Tai ugdo kūrybingumą, kaip apeiti tuos diktatoriškus įstatymus. Tai geras dalykas. Aš kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl vedimo tvarkos – V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Prašau V. Valkiūno pasisakymą įskaityti kaip pasisakymą prieš, nes tai ir buvo pasisakymas prieš.
PIRMININKAS. Na, čia… Kalba P. Gražulis – prieš. Negaliu aš vertinti.
P. GRAŽULIS (LRF). Ar gerbiamas buvęs Seimo Pirmininkas negirdėjo, kad jis už pasisakė, už liberalbolševizmą? Jūs kurčias esate? Už liberalinę diktatūrą. Jūs klausykite, nes jūs, matyt, neklausote, ką kalbate, ir iš manęs atimate tokį brangų laiką pakalbėti. Aš manyčiau, kad kas apie teismus – tikra diktatūra, valdo teismus. Galėjote…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, šiaip tai kalbame dėl nepaprastosios padėties…
P. GRAŽULIS (LRF). Palaukite, jeigu mes esame demokratinė šalis, tai… Jis galėjo kalbėti apie mane, ir jūs, posėdžio pirmininke, nenutraukėte, apie mano bylas ir apie mano teismus, o mane dabar jau nutraukiate, neleidžiate man kalbėti.
PIRMININKAS. Aš perspėjau.
P. GRAŽULIS (LRF). Tai kur čia demokratija? Ir valstiečiai greitai pasidarys diktatoriais. Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi. Vis dėlto, aš manyčiau, kas yra, reikia pažiūrėti. Esame „giluminė valstybė“, valdote teismus, įvedate visur diktatūrą. Klausykite, dėžutę paėmė – dar trūksta įrodymų! Ne, nėra įrodymų, negali įrodyti, kad pavogė. Baisu! (Balsai salėje) Ne pavogė, gavo. Baikite! O kiek sloikų dar užkasta buvo, Plikiuose, uošvės sklype rado. Viskas gerai, visa tai paskola. Ir džiaugiasi prieš visą Lietuvą. Gėdos jūs turėkite, liberalai bolševikai!
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, jūs sutaupėte 30 sekundžių, dar galėtumėte apie nepaprastąją padėtį. (Juokas, plojimai) Gerai.
Ačiū, kolegos, šiek tiek sumažinome įtampą. (Balsai salėje) Viskas gerai.
Po svarstymo kviečiu balsuoti dėl nepaprastosios padėties.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 115, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu pritarta.
Nuomonė už. Kalba G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Aš sutaupysiu dar 1 min. 30 sek. Gerbiami kolegos, tikrai situacija niekuo nepasikeitė, yra grėsminga prie mūsų sienų, Ukraina kaunasi už mūsų laisvę ir saugumą, dėl to tikrai pritariu šiam nepaprastosios padėties pratęsimui.
Dar kartą noriu pasakyti, kad ta nepaprastoji padėtis neturėtų būti dėl nepaprastosios padėties. Išnaudokime šį laiką, kad visos mūsų tarnybos sinchronizuotųsi ir kad mes išspręstume ir civilinės saugos, ir migracijos, ir kitas problemas, kad būtume pasiruošę, kai kokia nors nelaimė nutiktų. Kad, kaip sakant, ir Petrui būtų aišku, kodėl yra reikalinga nepaprastoji pradėtis.
PIRMININKAS. Prieš kalba M. Puidokas. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Mūsų kaimynė Lenkija turi sieną su Ukraina ir jau priėmė beveik 2,9 mln. pabėgusių nuo karo žmonių. Šiuo atveju, kalbant apie Lenkiją, Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen įvardino, kad joje nepaprastoji padėtis yra tik pasienio zonoje. O čia sprendimas, dėl kurio mes balsuojame, mes balsuojame dėl nepaprastosios padėties visos Lietuvos teritorijoje. Kur yra logika priimti tokį sprendimą, kai šiuo atveju Lietuva su Ukraina nesiriboja? Mes geriausiu atveju galėtume pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvos pasienio zonoje su Baltarusija. Kitose Lietuvos vistose ir visoje teritorijoje taikyti nepaprastąją padėtį tikrai nėra prasmės, jeigu to nedaro net su daug rimtesniais iššūkiais susidurianti mūsų kaimynė Lenkija.
Kodėl Lietuva negalėtų sekti tais sėkmingais (tiek dėl civilinės saugos, tiek dėl valstybės saugos) valstybių pavyzdžiais, o ne bandytų išradinėti kažkokį dviratį, apriboti visos šalies piliečių teises neparastąja padėtimi, kai tam tikrai nėra būtinybės? Juks galime lygiagrečiai puikiai stiprinti tiek civilinės saugos, tiek kitas struktūras ir spręsti problemas neturint priimtos Nepaprastosios padėties įstatymo visos Lietuvos teritorijoje.
PIRMININKAS. Už kalba K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pasistengsiu kalbėti trumpai. Iš tikrųjų norint suprasti, kodėl reikia Lietuvoje nepaprastosios padėties, reikia išmanyti geopolitinius dalykus, juos suprasti, tai yra privalu politikams. Bet aš iš kai kurių kalbų supratau, kad norint jų kalbas suprasti reikia išmanyti mediciną.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiami Seimo nariai, aš irgi noriu pasakyti, kad tikrai Lenkija turi tiesioginę sieną su Ukraina, bet nepaprastoji padėtis tik pasienio ruože. Aš nematau jokio tikslo įvesti nepaprastąją padėtį. Civilinės saugos objektams tvarkyti reikia nepaprastosios padėties?! Jūs sakote, kad 30 metų nieko nedirbo. 30 metų esate valdžioje ir galėjote, kaip sakoma, tvarkytis, jūs viską griovėte 30 metų. Civilinius objektus – viską privatizavote, visas slėptuves. (Balsai salėje) Taip, konservatoriai, nes jūs pastoviai valdžioje, nes visą laiką valdžioje yra konservatoriai. Tik seimai keičiasi, o valdžia nesikeičia.
Antras dalykas, vienintelis dalykas. Dabar Vyriausybei labai gerai iš rezervo pinigus taškyti į kairę ir į dešinę: kadangi nepaprastoji padėtis, jų niekas nekontroliuoja. Vienintelė priežastis, dėl ko galima balsuoti už nepaprastąją padėtį. Mažiau, kaip sakoma, mojuokite vėliavėlėmis, o daugiau užsiimkite gerais darbais.
PIRMININKAS. Ir, kolega, prieš balsavimą jau paskutinė replika. A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas kolega. Aš labai trumpai, aš dėl protokolo paprašyčiau K. Masiulio pasisakymą už įskaityti prieš, nes jis užsirašė už, bet po jo šnekos balsuoti norisi prieš.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už replikas, tikiuosi, neišsivystys… Ir dar už kalba K. Mažeika. Atsiprašau, nepastebėjau. Ačiū Sekretoriatui už pagalbą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, kolegos, turbūt nukrypome nuo pagrindinio tikslo, kuris yra. Mes čia juokiamės, daugelis šmaikščiai kalba, bet iš tiesų pagalvokime apie tuos žmones pasienyje. Dar kartą kviečiu nuvažiuoti būtent į pasienio ruožus, ypač kurie ribojasi su Kaliningradu, su Baltarusija, kaip ten žmonės jaučiasi iš tiesų girdėdami tiek viešojoje erdvėje, tiek matydami ir skaitydami straipsnius apie karo veiksmus Ukrainoje, kaip Kybartų žmonės girdi sprogimus būtent Kaliningrado srityje, taip pat druskininkiečiai nuolat girdi Baltarusijos pusėje sprogimus. Turbūt jūs ten nesate buvę, galbūt nuvažiuokite ir suprasite. Iš tiesų Lietuvos kariškiai, savanoriai, šauliai, esantys tuose ruožuose, suteikia šiek tiek saugumo ir pasitikėjimo, kad mūsų institucijos dirba ir susitelkę. Todėl tikrai kviečiu nedaryti čia šou, o palaikyti ir susitelkus dirbti žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiami kolegos. Balsuojame. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 130, balsavo 130: už – 124, susilaikė 6. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Ačiū, gerbiami kolegos.
14.56 val.
Seimo savaitės (2022-04-25–2022-04-29) – 2022 m. balandžio 26 d. (antradienio) ir 28 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kol Tomas Vytautas ruošiasi pristatyti diskusiją, jeigu neprieštarausite, aš noriu pakviesti J. Razmą pristatyti darbotvarkės rezervinį 4 klausimą – kitos savaitės darbotvarkę. Tikiuosi, nieko… Prašom, gerbiamasis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū už galimybę. Labai trumpai. Pastebėsiu, kad kitos savaitės darbotvarkę pradėsime priėmimu tų projektų, kurie šį antradienį buvo svarstymo stadijos. Per Vyriausybės pusvalandį bus ekonomikos ir inovacijų ministrės A. Armonaitės atsakymai į Seimo narių klausimus, jie šiandien buvo įteikti raštu. Svarbus, matyt, paketas, Vyriausybės teikiamas, Elektros energetikos įstatymo pataisų projektas ir lydimieji. Ta proga įrašome ir kitų Seimo narių Energetikos įstatymo pataisų projektus.
Pabaigoje keletas individualių Seimo narių projektų. Ketvirtadienį du esminiai momentai: rytiniame posėdyje – valstybės biudžeto pataisų svarstymas ir keletas kitų projektų, o po pietų – opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti niekas nenori, gal bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. Ačiū, gerbiamas Jurgi.
14.57 val.
Diskusija „Teisiniai ir istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai“
Dabar jau kviečiu į tribūną kolegą T. V. Raskevičių, Žmogaus teisių komiteto pirmininką. Diskusija „Teisiniai ir istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai“. Prašom.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetas, reaguodamas į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimus bei atsižvelgdamas į esamą Seimo narių nuomonių įvairovę dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms principo ir tikslingumo, inicijuoja šios dienos diskusiją religijos laisvės kontekste. Joje bus aptarti teisiniai bei istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai.
Norėčiau šiame kontekste atkreipti jūsų dėmesį į praėjusių metų birželio 8 dieną priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje „Romuva“ prieš Lietuvą. Jame buvo nustatyta nemažai konvencijos straipsnių pažeidimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad, atsisakydamos suteikti valstybės pripažinimą pareiškėjai, valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindo įvertinti pareiškėją, skirtingai nuo kitų religinių bendrijų, atitinkamai buvusių panašioje situacijoje.
Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat praėjusių metų rugsėjo 7 dieną priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis (jeigu prašymas nepatenkinamas, jį pakartotinai pateikti galima po 10 metų) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnio 1 daliai ir 43 straipsnio 1 daliai.
Šios diskusijos metu gerbiama Vyriausybės atstovė prie Europos Žmogaus Teisių Teismo K. Bubnytė-Širmenė pristatys Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Tuo tarpu Konstitucinio Teismo teisėjas V. Mizaras pristatys Konstitucinio Teismo nutarimą. O antropologė E. Aleknaitė aptars lygias žmogaus teises išpažinti įvairius religijos ir įsitikinimo laisvės Lietuvoje ypatumus, stigmatizacijos ir netolerancijos apraiškas, religinėms bendrijoms būdingus požymius, religinių bendrijų skirtumus ir kultūros srityje veikiančių organizacijų esminius skirtumus. Seimo nariai bus kviečiami užduoti pranešėjams klausimus. Į juos, aš net neabejoju, jie maloniai atsakys. Aš savo ruožtu atsiprašau gerbiamų prelegentų, kad jums reikėjo palaukti, kol Seimas užbaigs savo diskusijas. Dabar kviečiu gerbiamą Vyriausybės atstovę Europos Žmogaus Teisių Teisme pristatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, į tribūną kviečiama Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme – daktarė K. Bubnytė-Širmenė. Prašom, tribūna jūsų.
Vyriausybės atstovės Europos Žmogaus Teisių Teisme daktarės Karolinos Bubnytės-Širmenės pranešimas dėl 2021 m. rugsėjo 8 d. įsigaliojusio Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje „Romuva“ prieš Lietuvą
K. BUBNYTĖ-ŠIRMENĖ. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Pristatydama 2021 m. rugsėjo 8 d. įsigaliojusį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje „Romuva“ prieš Lietuvą, kuriuo teismas konstatavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 9, 14 ir 13 straipsnių pažeidimus, aš pradėsiu nuo teismo teisinės argumentacijos.
Nagrinėdamas pareiškėjos skundą iš esmės teismas pirmiausia sprendė, ar pareiškėja bendrija gali būti vadinama religine, kitaip tariant, ar jos ginamas interesas patenka į konvencijos garantuojamų žmogaus teisių sritį. Teismas nemanė, kad yra pagrindo abejoti pareiškėjos bendrijos religiniu pobūdžiu. Padaręs išvadą, kad 9 straipsnis yra taikomas, Teismas vertino, ar Seimo sprendimu atsisakyti suteikti bendrijai valstybės pripažinimą ji iš tiesų buvo diskriminuojama religijos pagrindu. Pirmiausia Teismas pabrėžė, kad Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad bendrija atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus, kad galėtų kreiptis dėl valstybės pripažinimo, ir kad šioje byloje jam nėra priežasčių abejoti jos išvada.
Toliau Teismas lygino pareiškėjos situaciją su kitų netradicinių religinių bendrijų, siekusių valstybės pripažinimo, dėl kurių Teisingumo ministerija taip pat buvo priėmusi palankią išvadą ir kurioms jis buvo suteiktas. Svarstymo Seime metu pareikštos nuomonės Teismui įrodė, kad skirtingas pareiškėjos vertinimas daugiausia buvo susijęs su jos religiniais įsitikinimais, kurie yra tarp konvencijos 14 straipsnyje nurodytų diskriminaciją draudžiančių pagrindų. Taigi Teismas sprendė, ar toks skirtingas vertinimas iš tiesų buvo diskriminuojantis. Tiesa, prieš įvertindamas pareiškėjos individualią situaciją, Teismas išsakė kritikos nacionaliniam teisiniam reguliavimui. Pirma, kad nei Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas, nei koks kitas teisės aktas aiškiai nenustato, kada Seimas gali nesuteikti valstybės pripažinimo religinei bendrijai, dėl kurios yra gauta palanki išvada. Antra, kad įstatyme nenurodyta, ar Seimas gali ginčyti Teisingumo ministerijos išvadą. Ir trečia, kad sprendimo dėl valstybės pripažinimo suteikimo priėmimas patikėtas Seimui, tai yra politinei institucijai.
Spręsdamas, ar Seimo atsisakymas suteikti valstybės pripažinimą pareiškėjai buvo pagrįstas ir objektyvus, ir atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo nurodyta jokių atsisakymo priežasčių, Teismas vertino Seimo narių pateiktus argumentus, Seimo nutarimo projekto svarstymo metu šiuo požiūriu suskirstęs juos į tris grupes. Pirma, dėl tariamai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Atsižvelgęs į tai, kad šio argumento nepalaikė nė viena susijusi vidaus institucija, Teismas nesutiko, kad atsisakymą suteikti valstybės pripažinimą pareiškėjai galima pateisinti šiuo pagrindu. Antra, dėl abejonių, ar pareiškėjos bendrijos veikla iš tiesų religinė. Teismas padarė išvadą, kad vertinimas, kurį atliko Seimas, iš esmės kvestionavo pareiškėjos bendrijos įsitikinimus, o tai nesuderinama su valstybės pareiga išlikti neutraliai ir nešališkai. Ir trečia, dėl pareiškėjos bendrijos santykio su krikščionybe.
Teismas pabrėžė, kad tikro religinio pliuralizmo puoselėjimas yra gyvybiškai svarbus demokratiškos visuomenės išlikimui, o valdžios vaidmuo yra ne pašalinti įtampos priežastis panaikinant pliuralizmą, bet užtikrinti, kad konkuruojančios grupės toleruotų viena kitą, ir priminė, kad daugumos ar istoriškai vyraujanti religija negali pateisinti mažumos religijos grupių diskriminacijos, o vyraujančios Bažnyčios įtraukimas į parlamentinę procedūrą būtų nesuderinamas su valstybės pareiga išlikti neutraliai ir nešališkai.
Atsižvelgęs į tai, Teismas konstatavo, kad, atsisakant suteikti valstybės pripažinimą pareiškėjai, nepateikta pagrįstų ir objektyvių argumentų, kodėl ji vertintina kitaip nei kitos religinės bendrijos, o savo teisėkūros įgaliojimus įgyvendinę Seimo nariai, balsavę prieš valstybės pripažinimo suteikimą, nebuvo neutralūs ir nešališki. Priėjęs tokią išvadą Teismas nusprendė, kad nebūtina nagrinėti, ar tai, jog bendrija pakartotinai gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo po dešimties metų, taip pat pažeidė jos teises. Vertindamas pareiškėjos bendrijos skundą pagal konvencijos 13 straipsnį, tai yra kad pareiškėja neturėjo veiksmingos vidaus teisinės gynybos priemonės, Teismas, atsižvelgęs į tai, kad, pirma, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas neįtvirtina galimybės apskųsti Seimo sprendimą nesuteikti pripažinimo, antra, skundo dėl Seimo atsisakymo suteikti pripažinimą pateikimas administraciniams teismams nėra tokia teisinės gynybos priemonė, kuria pareiškėja galėjo veiksmingai pasinaudoti, atskirai nustatė ir konvencijos 13 straipsnio pažeidimą.
Norėčiau atkreipti gerbiamo Seimo dėmesį, kad Teismas atskirai nustato konvencijos 13 straipsnio pažeidimus išimtiniais atvejais, šiais sprendimais pirmiausia pabrėždamas teisminės kontrolės svarbą teisinėje valstybėje. Kartu Teismas siekia sustiprinti ir konvencijos garantuojamų teisių apsaugą nacionaliniu lygmeniu jos reikalingiausių, pažeidžiamų grupių atžvilgiu, šiuo atveju religinių mažumų.
Dar keli žodžiai apie šio sprendimo išskirtinumą. Pirmiausia tai retas atvejis, kai Žmogaus Teisių Teismas bylą išsprendė kaip pirmos instancijos teismas. Tai reiškia, kad byla dėl konvencijos pažeidimo, dėl kurio pareiškėja skundėsi, iš viso nebuvo nagrinėta Lietuvos teismuose, nes, kaip minėta, nacionalinėje teisėje nebuvo veiksmingos gynybos priemonės.
Tai taip pat vienas iš labai retų atvejų, kai Žmogaus Teisių Teismas, spręsdamas bylą pagal individualią peticiją, leido sau išsakyti kritiką vidaus teisiniame reguliavime įtvirtintam valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms modeliui, šiuo atveju jau veikdamas kaip kvazikonstitucinis teismas. Natūralu, kad tokio Žmogaus Teisių Teismo sprendimo vykdymo procesas nebus paprastas ir, tikėtina, pareikalaus sudėtingų kompleksinių, individualių ir bendrųjų priemonių.
Dėl individualių priemonių, kuriomis siekiama atkurti konkretaus pareiškėjo padėtį, šioje byloje būtina atsižvelgti ir į Žmogaus Teisių Teismo išvadas, ir į aktualų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 metų nutarimą, kuriuo konstatuota, kad nuostata, jog pakartotinai dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai galima kreiptis praėjus 10 metų nuo prašymo nepatenkinimo dienos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Šiuo požiūriu priminsiu, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. Seime buvo įregistruotas Seimo nutarimo „Dėl valstybės pripažinimo suteikimo Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ projektas. Jo aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas – įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, taip pat ir Konstitucinio Teismo minėto nutarimo dalį.
Dėl bendrųjų priemonių, kurių tikslas yra užkirsti kelią panašiems pažeidimams ateityje, norėčiau pasidžiaugti, kad jau rytoj savo darbą pradeda Seimo valdybos šių metų balandžio 7 dieną sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymui tobulinti. Į šiuos teigiamus poslinkius jau yra atkreiptas Žmogaus Teisių Teismo sprendimų vykdymą prižiūrinčio Europos Tarybos Ministrų Komiteto dėmesys, minėtam komitetui pateikus Žmogaus Teisių Teismo sprendimo „Romuva“ prieš Lietuvą vykdymo veiksmų planą.
Baigdama noriu padėkoti gerbiamam Seimui, kad šiam Žmogaus Teisių Teismo sprendimui įgyvendinti reikalingas kompleksines diskusijas pradedame šitokiu beprecedenčiu lygmeniu, taip pademonstruodami šio Seimo pagarbą žmogaus teisėms, išskirtinį dėmesį Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams bei jų vykdymo svarbos supratimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji. Klausimai bus šiek tiek vėliau, galite užimti savo vietą.
Kviečiu Konstitucinio Teismo teisėją profesorių V. Mizarą padaryti pranešimą „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“.
Konstitucinio Teismo teisėjo profesoriaus daktaro Vytauto Mizaro pranešimas „Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
V. MIZARAS. Gerbiamas Seimo posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, malonu būti pas jus. Konstitucinis Teismas buvo paprašytas Seimo Žmogaus teisių komiteto pristatyti vieną iš Konstitucinio Teismo nutarimų, o Konstitucinis Teismas pavedė man atvykti į šią diskusiją ir nutarimą pristatyti.
Taigi, kaip ir buvo minėta, 2021 m. rugsėjo 7 d. Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą konstitucinės justicijos byloje, kurioje tyrė Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsniui. Tiesa, ir iki šio nutarimo Konstitucinis Teismas jau buvo savo doktrinoje, praktikoje pasisakęs apie minėtą Konstitucijos straipsnį, taip pat apie tikėjimo, minties, sąžinės laisvės įgyvendinimą ir religijų, bažnyčių pripažinimą Lietuvos Respublikoje. Tačiau šiame nutarime, turiu omenyje, 2021 m. rugsėjo 7 d. nagrinėtoje konstitucinėje byloje, buvo keliamas konkretus klausimas. Konkrečiai Seimo narių grupė, kaip pareiškėjas, klausė Konstitucinio Teismo įvertinti, prašė įvertinti vieną konkrečią Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatą, konkrečiai Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį arba 2 dalies tą nuostatą, kurioje pasisakyta, kad religinės bendrijos gali kreiptis dėl valstybės pripažinimo praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje, ne mažiau kaip 25 metams praėjus nuo pirminio įregistravimo.
Kodėl pareiškėjui, Seimo narių grupei, kilo klausimas dėl atitikties Konstitucijai? Ogi dėl to, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 1 dalį yra taip, kad valstybė pripažįsta tradicines Lietuvoje bažnyčias ir religines organizacijas, o kitas bažnyčias ir religines organizacijas – jeigu jos turi atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymui ir dorai. Na ir Seimo narių grupė, kaip pareiškėjas, išanalizavusi Konstitucinio Teismo doktriną, aiškinančią šią nuostatą, kurioje pasisakyta, kad atrama visuomenei arba jos buvimas visuomenėje reiškia, kad ta atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, taigi negali būti apsiribota negausia žmonių grupe arba nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena ar keliomis žmonių kartomis. Ir štai, kadangi taip yra pasisakyta Konstitucinio Teismo doktrinoje, kad tokia viena iš sąlygų, tokios atramos turėjimas yra viena iš sąlygų pripažinti netradicines religines bendruomenes ar organizacijas valstybės pripažintomis, dėl to buvo pamanyta, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme norma, kad gali kreiptis praėjus 25 metams, ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio įregistravimo, neatitinka to būtent ilgalaikio atramos turėjimo visuomenėje, skaičiuotino keliais dešimtmečiais, keliomis kartomis ar daugiau. 25 metų terminas, pasak pareiškėjo, yra per trumpas.
Taigi, ką pasakė Konstitucinis Teismas analizuodamas šią nuostatą arba šias nuostatas ir atsakydamas į Seimo narių, kaip pareiškėjo, klausimą? Konstatavo, kad Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, kalbanti apie ne mažesnį kaip 25 metų terminą, reiškia ne sąlygą, kuri taikoma valstybei pripažinti arba turėti pripažinti statusą valstybės pripažintos religinės bendruomenės ar organizacijos, o tik prielaidą arba tik tam tikrą procedūrinę sąlygą, kad tokia valstybės pripažinimo procedūra, procesas Seime būtų pradėtas. Taigi, tai yra tik prielaida pradėti valstybės pripažinimo procedūrą, tačiau ne sąlyga pagal turinį. Sąlyga pagal turinį yra kitos arba kita, tai yra turėjimas atramos visuomenėje ir taip pat mokymo bei apeigų neprieštaravimas įstatymui bei dorai. Taigi, tokia buvo viena iš pozicijų.
Antra Konstitucinio Teismo pozicija, išsakyta šiame nutarime, buvo dėl kitos nuostatos, įtvirtintos toje pačioje Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies normoje, apie kurią jau užsiminė gerbiama Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme. Būtent Konstitucinio Teismo pozicija, jog pagal įstatymą, jeigu Seimas priima neigiamą sprendimą nepripažinti arba nesuteikti tokio valstybės pripažinimo statuso religinei bendruomenei, kuri kreipėsi dėl jo, pakartotinai gali kreiptis tik po dešimties metų, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo argumentai buvo tokie, kodėl vis dėlto buvo konstatuotas prieštaravimas, todėl, kad Konstitucinis Teismas… Konstitucijos nuostata dėl to, kad valstybė pripažįsta ir netradicines religines bendruomenes ir organizacijas, yra glaudžiai susijusi su kitomis dviem labai svarbiomis konstitucinėmis teisėmis, tai yra numatyta 26 straipsnio 1 dalyje, tikėjimo, minties ir sąžinės laisvės, taip pat 25 straipsnio 1 dalyje, įsitikinimų reiškimo, įgyvendinimo laisvės. Jos ypač kaip visuma yra svarbios demokratinei valstybei, kuri turi pripažinti religinį pliuralizmą, taip pat kiek įmanoma nevaržyti ir nesuvaržyti nepagrįstai ir neproporcingai tikėjimo, minties ir sąžinės laisvės įgyvendinimo. Konstitucinis Teismas nerado objektyvių konstituciškai pagrįstų argumentų, kodėl tik po dešimties metų galėtų pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo įgijimo. Be kita ko, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad apskritai bylos medžiaga, konstitucinės justicijos bylos medžiaga, rodė, jog valstybės pripažinimo procedūra užtrunka gana ilgą laiką ir dar numačius įstatyme pakartotinio dešimties metų termino buvimą iš esmės, kaip ir minėjau, tai reikštų nepagrįstą, neproporcingą, be kita ko, ir minties, tikėjimo laisvės įgyvendinimą. Todėl Konstitucinis Teismas šioje dalyje konstatavo prieštaravimą Konstitucijos 43 straipsnio 1 daliai, taip pat 26 straipsnio 1 daliai.
Reziumuojant paminėtina, kad ta dalis Religinių bendruomenių įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, kuri sako, jog religinė bendruomenė dėl valstybės pripažinimo statuso gali kreiptis praėjus ne mažesniam kaip 25 metų terminui nuo pirmojo įregistravimo, neprieštarauja Konstitucijai, kadangi tai yra tik procedūrinė sąlyga arba prielaida pradėti valstybės pripažinimo procedūrą, ir įstatymų leidėjas turi diskreciją nustatyti tam tikrą terminą, svarbu, kad jis nebūtų pernelyg per ilgas, o dėl pakartotinio kreipimosi po dešimties metų nuostatą pripažino prieštaraujančia Konstitucijai. Tokia yra šio 2021 m. rugsėjo 7 d. Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindinė esmė. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis. Ačiū, klausimai šiek tiek vėliau. Dabar kviečiu kalbėti daktarę E. Aleknaitę, antropologę, Vytauto Didžiojo universiteto vyresniąją mokslo darbuotoją. „Teisė išpažinti pasirinktą tikėjimą Lietuvoje“.
Vytauto Didžiojo universiteto vyresniosios mokslo darbuotojos, antropologės, daktarės Eglės Aleknaitės pranešimas „Teisė išpažinti pasirinktą tikėjimą Lietuvoje“
E. ALEKNAITĖ. Gerbiamos Seimo narės ir nariai, šitos diskusijos kontekste būtų svarbu kalbėti apie daugelį dalykų. Apie religijos diskriminaciją Lietuvoje apskritai, apie pas mus numatytą religinių bendruomenių ir bendrijų klasifikaciją ir su ja susijusias diskriminacijos ar galimos diskriminacijos formas. Bet iš tiesų tai užimtų labai daug laiko, todėl dabar aš tiesiog galbūt norėčiau susitelkti į „Romuvos“ atvejį ir norėčiau pakomentuoti kaip religijos tyrimus atliekanti mokslininkė. Keletą argumentų, kuriuos išsako Seimo nariai ir kiti veikėjai, siūlantys nepritarti nutarimui suteikti Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ valstybės pripažinimą, ir pažiūrėti, kaip šie argumentai atrodo kitų religinių bendrijų pripažinimo kontekste. Esu įsitikinusi, kad tokiais argumentais paremtas balsavimas prieš šį nutarimą keltų grėsmę teisei išpažinti pasirinktą tikėjimą, įgyvendinti kitas su tuo susijusias teises ir kirstųsi su esminiais teisinės valstybės ir demokratijos principais. Valstybės pripažinimo suteikimas „Romuvai“ grindžiamas 2017 metų Teisingumo ministerijos pateikta išvada. Ši išvada iš esmės atsakė į visus klausimus apie „Romuvą“, kurie yra svarbūs vertinant, ar šiai bendrijai gali būti suteiktas valstybės pripažinimas. Vis dėlto nuolat girdėjosi ir vis dar girdisi Seimo narių ir kitų veikėjų abejonių dėl išvados pagrįstumo, objektyvumo ir nešališkumo.
Pirmiausia, lyginant su daugeliu kitų Lietuvos religinių mažumų ir konkrečiai su kitomis valstybės pripažinimo siekusiomis religinėmis bendrijomis, dėl „Romuvos“ yra atlikta daug mokslinių tyrimų. Būtent mokslinių tyrimų duomenys ir įžvalgos yra šios išvados pagrindas. Vėliau, tai yra po 2017 metų, atlikti tyrimai taip pat nekvestionuoja išvadoje pateiktų duomenų ir įžvalgų. Kaip mokslininkė, užsiimanti religijos tyrimais jau ne vienus metus – ir „Romuvos“, ir kitų religinių bendruomenių, – galiu patvirtinti, kad išvadose esantiems teiginiams pritartų dauguma „Romuvą“ tyrusių mokslininkų.
Taip pat negalima sutikti, kad išvada yra neobjektyvi ir šališka, pernelyg palanki „Romuvai“. Pavyzdžiui, priešingai, nei tiki daugelis „Romuvos“ narių, išvadoje bendrija apibūdinama kaip moderniuoju laikotarpiu susiformavęs naujasis religinis judėjimas, o ne senosios ikikrikščioniškos religijos tiesioginė tąsa. Kita vertus, šis argumentas, kad būtent „Romuva“ nėra senosios ikikrikščioniškos religijos tęsėja, yra dažnai išsakomas, bet tai nėra svarbu svarstant, ar „Romuvai“ reikėtų suteikti valstybės pripažinimą, ar ne. Įstatyme yra numatyti kiti kriterijai, kodėl toks statusas gali būti suteikiamas, ir ar „Romuva“ tęsia ikikrikščioniškąją religiją, ar netęsia, šiuo atveju yra nesvarbu.
Dėl „Romuvos“ sąsajų su etnokultūriniu sąjūdžiu kartais išsakomas argumentas, kad „Romuva“ nėra religinė bendrija. Faktas, kad etnokultūrinio sąjūdžio dalyvių religinės tapatybės buvo ir yra įvairios. Daugeliui etninės kultūros gaivintojų įvairios etnokultūrinės veiklos yra ne religinė, o kultūrinė veikla. Vis dėlto mokslininkai pripažįsta, kad etnokultūrinių švenčių šventimas, liaudies dainų dainavimas „Romuvos“ nariams yra religinis veiksmas. Sąveika ir bendradarbiavimas su kitais etnokultūrinio sąjūdžio dalyviais niekaip nepaneigė religinio „Romuvos“ pobūdžio.
Tad „Romuva“ yra religinė bendruomenė, jos veikla ir įsitikinimai yra religiniai. Tai pripažįsta ir mokslininkai, tai pripažino ir valstybė, kai Vyriausybės potvarkiu 1992 metais buvo įregistruota Vilniaus miesto religinė bendruomenė „Romuva“, vėliau įregistruotos kitos „Romuvos“ bendruomenės ir ta pati Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“. Taigi Seimo sprendimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo „Romuvai“ neturi nieko bendro su šios organizacijos pripažinimu religine. Tokį pripažinimą iš kompetentingų valstybės institucijų ši bendrija jau turi.
Girdėjosi klausimų, ar kiekvienas sambūris galiausiai gali tapti religine bendrija? Teoriškai taip, jeigu jis to norės ir atitiks įstatymo keliamus reikalavimus. Vis dėlto šiandienės diskusijos kontekste svarbiausia, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Konvencija, tiek ir Lietuvos Respublikos Konstitucija nesuteikia valstybės institucijoms plačios diskrecijos vertinant, ar konkretus sambūris yra religinis. Valstybės diskrecija šiuo atžvilgiu apribojama siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų išpažinti savo pasirinktą tikėjimą ir kad nebūtų daroma dirbtinių kliūčių religinių bendruomenių veiklai, būtų užtikrinama netradicinių ir mažumų religinė apsauga.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką apibendrinančiame Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnio (…) pažymėta, kad ribotų religijos apibrėžimų taikymas tiesiogiai veikia religijos laisvės praktikavimą. Neigiant tikėjimo religinę prigimtį, kaip šiuo atveju bandoma daryti „Romuvos“ atžvilgiu, gali būti apribotas tos teisės įgyvendinimas. Cituoju: „Visais atvejais šie apibrėžimai negali būti interpretuojami netradicinių religijos formų nenaudai. Tam tikras asmeninis ar kolektyvinis įsitikinimas būtų ginamas teisės, minties, tikėjimo ir sąžinės laisve, jis turi būti pasiekęs tam tikrą tvirtumo, rimtumo, darnumo ir svarbos laipsnį. Patenkinus šią sąlygą valstybės neutralumas ir nešališkumas reikalauja, kad valstybė susilaikytų nuo religinių įsitikinimų legitimumo ar tokių įsitikinimų raiškos vertinimo.“ Moksliniai tyrimai rodo, kad „Romuvos“ įsitikinimai yra seniai pasiekę tą tvirtumo, rimtumo, darnumo ir svarbos laipsnį, kuriam esant valstybės neutralumo ir nešališkumo pareiga apriboja valstybės diskreciją spręsti, kiek legitymūs ar užtektinai religiniai yra tie įsitikinimai.
Toliau vis dar išsakomos abejonės, ar „Romuvos“ tikinčiųjų skaičius yra pakankamai didelis, kad tenkintų atramos visuomenėje turėjimo kriterijų, apimantį ir narių skaičių. Iš tiesų kaip mokslininkė galiu pasakyti, kad tikslų „Romuvos“ narių skaičių pasakyti sunku, bet šiuo atveju verta „Romuvos“ narių skaičių palyginti su kitų tokį statusą gavusių bendrijų narių skaičiumi. Iš tiesų „Romuva“ tikinčiųjų skaičiumi kelis kartus lenkia kelias tradicines religijas, kurias kaip išpažįstančioms bendrijoms Seimas jau suteikė valstybės pripažinimą. Pavyzdžiui, čia galėtume kalbėti apie adventistus, kurių yra maždaug 900, ar Naująją apaštalų bažnyčią, jų maždaug 400.
PIRMININKAS. Atsiprašau, bandykite baigti.
E. ALEKNAITĖ. Tad net konservatyviais vertinimais Lietuvos mastu „Romuva“ yra reikšminga religinė mažuma ir atitinka Konstitucijos reikalavimą atramos visuomenėje narių skaičiaus aspektu. Išsakytas argumentas, kad neva „Romuva“ valstybės pripažinimo siekė dėl išimtinai finansinių motyvų. Remdamasi tyrimais konstatuočiau, kad šiuo atveju „Romuvai“ iš tiesų svarbesni kiti motyvai, pavyzdžiui, jai rūpi, kad pagal jų apeigas sudarytos santuokos būtų pripažįstamos valstybės, taip pat svarbus valstybės pripažinimu suteikiamas tam tikras religinės bendrijos legitimavimas, gaunamas socialinis prestižas ir šio proceso kontekste teisingumo atkūrimas.
Nors vėlgi būtų klausimas, kodėl „Romuva“ negalėtų siekti įgyvendinti savo finansinius motyvus? Ir dar vienas svarbus argumentas išsakomas, kad pripažinimas teikiamas religinei bendrijai, o nuo „Romuvos“ bendrijos pirminio įregistravimo 2002 metais nėra praėję 25 metai. Šiuo atveju svarbu, kad Konstitucijos 43 straipsnis numato valstybės pripažinimą bažnyčioms ir kitoms religinėms organizacijoms, ir pati religinių bendrijų sąvoka atsiranda Lietuvos teisėje tik 1995 metais. Ankstesniais atvejais, kai buvo suteiktas valstybės pripažinimas kitoms religinėms bendrijoms, buvo interpretuojama ne paraidžiui, o atsižvelgiant į įstatymo reikalavimo esmę. Todėl visai reikėtų tokią pačią logiką taikyti ir bendrijos „Romuva“ atžvilgiu. Taigi balsuojant dėl nutarimo suteikti bendrijai „Romuva“ valstybės pripažinimą, siūlau vadovautis ekspertų pateikiamomis išvadomis taikyti vienodus kriterijus, kaip ir kitoms religinėms bendrijoms, ir vengti eskaluoti argumentus. Jie nėra svarbūs konkrečiu atveju ir išeina už diskrecijos ribų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar turėsite galimybę pratęsti savo mintis klausimų sesijoje.
Kolegos, noriu pasiūlyti šiek tiek sutrumpinti klausimus ir atsakymus – bent iki 10 minučių. Mes ir taip vėluojame su darbotvarke. Neprieštaraujate? Tvarka.
Pirma klausia R. Tamašunienė. Sakykite, kam adresuojate klausimą. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Gal kalbėjusiai prelegentei poniai E. Aleknaitei. Iš tiesų dėl pačios sąvokos „senovės baltų religinė bendrija“. Baltai ne tik religiškai, bet ir kultūriškai nėra vieninga grupė (turbūt nepaneigsite), taip pat ir tokių mokslinių duomenų nėra, kad buvo ar išliko senasis baltų tikėjimas ar baltų religija. Be abejo, baltiškosios tradicijos, apeigos, papročiai, mitologija yra labai svarbūs lietuvių kultūrai. Mano vertinimu, tikrai ypatingo dėmesio reikia jai išsaugoti, kultūros politikos dalis turėtų būti neatsiejama, bet suteikti statusą religijai vien dėl to, kad tu veiki 25 metus, mes iškreipiame… Net religijotyrininkai pabrėžia tai, kad mes išvis iškreipiame religijos supratimą. Kaip jūs ką tik paminėjote, tereikia 25 metus veikti, sugalvoti savo apeigas ir manyti, kad bendruomenės nariai, dalyvaujantys tose apeigose… gali tapti religija. Aš vis dėlto norėčiau…
PIRMININKAS. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). …jūsų vertinimo. Mano supratimu, religija yra daug plačiau, negu bandoma dabar vienai labai įdomiai ir vertingai organizacijai „Romuva“ etnokultūrine prasme suteikti religijos statusą toms apeigoms, kurios realiai yra rekonstruotos folkloro pagrindu.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas. Ačiū. Prašom, galite atsakyti.
E. ALEKNAITĖ. Norėčiau pabrėžti, viena vertus, tas 25 metų laikotarpis yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį yra suteikiamas šis statusas. Dar labiau norėčiau pabrėžti, būtent šiuo atveju neturėtų būti galvojama, nėra prasmės galvoti, gilintis ir akcentuoti, yra ar nėra „Romuva“ senosios religijos tęsėja. Šiuo atveju mes pripažįstame, kad ji yra religija, ir kvestionuoti jos tikėjimus – galima tai daryti, bet tai neturi būti pagrindas sprendžiant, ar jai suteikti konkretų statusą. Šiuo atveju kalbama ne apie „Romuvos“ tikėjimų turinius. Šiuo atveju Seimas neturėtų spręsti tokių dalykų.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkui. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamai daktarei E. Aleknaitei. Kiek istoriškai autentiški šios religinės bendruomenės papročiai, ar yra kokių nors rašytinių šaltinių apie pačias apeigas, nes kalbant su įvairiais istorikais ne vienas abejoja pačių apeigų autentiškumu. Ar tai yra koks nors naujadaras religinėje bendruomenėje?
Ir dar vienas papildomas klausimas gerbiamam T. V. Raskevičiui. Kiek apskritai religinių bendruomenių Lietuvoje yra registruotų šių metu? Ačiū.
E. ALEKNAITĖ. Dėl „Romuvos“ apeigų autentiškumo arba dėl to paties tęstinumo klausimo. Dauguma mokslininkų – ir istorikų, ir sociologų, ir antropologų – šiuo metu sutaria, kad „Romuva“ nėra ikikrikščioniškos religijos tęsėja, bet dar sykį akcentuoju, svarstant, ar reikia suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, šiuo atveju tai neturi jokios prasmės, ne apie tai kalba.
PIRMININKAS. Ar T. V. Raskevičius patikslins skaičių?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Įsijungiau Teisingumo ministerijos puslapį – yra 1 tūkst. 129 registruotos šiuo metu, bet čia reikia tikslintis su pačia Teisingumo ministerija, nes ji kaupia ir apdoroja tuos duomenis.
Tiesiog atkreipiu dėmesį dėl pačios „religinės bendruomenės“ sąvokos pripažinimo. Mes, kolegos, iš užduodamų klausimų matau, vėl krypstame į tą pačią filosofinio pobūdžio diskusiją, vertindami pačios bendruomenės religijos turinį. Čia mes turėtume vertinti, ar konkreti bendrija atitinka įstatyme įtvirtintus kriterijus, o jeigu atitinka, kodėl šita bendrija negali gauti valstybės pripažinimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Valinskas. Pašom.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamai daktarei K. Bubnytei-Širmenei ir profesoriui V. Mizarui. Konstitucinis Teismas, jeigu neklystu, 2007 metais yra pakankamai aiškiai išdėstęs, jog prerogatyva suteikti arba nesuteikti valstybės pripažinimą Lietuvoje (taip, kaip yra parašyta Konstitucijoje) priklauso kone išimtinai Seimui, tai yra parlamentui arba politinei institucijai. Tuo tarpu, kaip minėjo daktarė K. Bubnytė-Širmenė, Europos Žmogaus Teisių Teismas kaip tik atkreipia dėmesį į tai kaip į vieną iš problemų, kad parlamento dalyvavimas šiame procese, pripažinimo suteikimo procese, yra problemiškas, tai yra pabrėžusi ir Venecijos komisija, nes jisai iš esmės labai svarbų, labai jautrų žmogaus teisių klausimą, įsitikinimų klausimą, atiduoda institucijai, kuri iš esmės yra maksimaliai politizuota ir priima politinius sprendimus. Kaip tuomet būtų galima, na, tą dabartinę tvarką, tuos du skirtingus polius kažkaip suderinti, galbūt kokių apribojimų mes galėtume įvesti į įstatymą, kurie, taip gal pasakysiu, Seimą pastatytų ant tam tikrų bėgių, kurie neatimtų iš jo prerogatyvos spręsti dėl pripažinimo, bet kartu apsaugotų valstybę nuo tokių bylų ateityje? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš suprantu, kad profesoriui V. Mizarui klausimas buvo, ar ne? Prašom.
K. BUBNYTĖ-ŠIRMENĖ. Mums abiem, jeigu gerai supratau.
PIRMININKAS. Prašom.
K. BUBNYTĖ-ŠIRMENĖ. Aš gal pradėsiu nu to, kas susiję su Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir tenai pateiktomis gairėmis. Iš tiesų iš sprendimo nekyla tokio tiesioginio prieštaravimo, nėra pasakyta, kad tokio sprendimo priėmimas išvis negali būti patikėtas parlamentui. Akcentas yra padėtas šiek tiek kitur – nėra sudėta pakankamai saugiklių nuo galimos savivalės priimant atitinkamą sprendimą. Šiuo požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė į tokius du pagrindinius aspektus, kad nėra nustatyti kriterijai, kada Seimas gali nesuteikti pripažinimo, nors Teisingumo ministerijos išvada buvo palanki. Antras dalykas, kad išvis nenumatyta, ar Seimas gali ginčyti Teisingumo ministerijos išvadą ir kaip. Iš tiesų į tuos klausimus, tikiuosi, atsakys rytoj darbą pradedanti darbo grupė ir mes surasime geriausią modelį. Ačiū.
V. MIZARAS. Aš tik papildysiu labai nedaug, nes kaip Konstitucinio Teismo teisėjas, matyt, negalėčiau labai plačiai komentuoti ir konkrečiai pasisakyti, nes jūsų keliamas klausimas tikrai yra vienas iš probleminių. Galbūt tik papildysiu kolegę, jog ir Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė dėmesį, ir, matyt, teisinis reguliavimas šiandieną yra probleminis, reikėtų pergalvoti dėl efektyvių gynybos priemonių, jeigu valstybės pripažinimo statuso siekianti religinė bendruomenė ar bendrija būtų nepatenkinta sprendimu dėl statuso nesuteikimo. Tai dėl tokių efektyvių gynybos priemonių įvedimo reikėtų pergalvoti ir, matyt, numatyti, siekiant išvengti nesusipratimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų labiau daktarei E. Aleknaitei, nes teisinius aspektus jau išsakė ir Konstitucinis Teismas, ir tai paaiškino profesorius V. Mizaras, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo… girdėjome iš daktarės Karolinos.
Kaip žinome, istoriškai, visi žinome, didžiausi nesutarimai arba netgi giliausi konfliktai kyla dėl religijos ir ideologijos. Istorija žino ir karų, kurie kildavo dėl to. Galima sakyti, net ir Kijevo Rusia prie Vladimiro, kuris po to paskelbtas šventuoju, buvo priversta rinktis, kurią religiją rinktis iš tuo metu jau dominuojančių aplinkinėse teritorijose. Aišku, pragmatiškai pasirinko ortodoksus, nes kitaip būtų tekę kariauti ir kariauti su Konstantinopoliu.
Šiuo atveju priešinimasis „Romuvos“ religijos pripažinimui, ieškant visokių kabliukų dėl turinio, dėl apeigų ir istorinio tęstinumo…
PIRMININKAS. Laikas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …pagaliau atramos, jūsų manymu, turi kokį nors pagrindą ar tai yra mentaliteto klausimas ir laiko klausimas?
E. ALEKNAITĖ. Kaip visi procesai turi kokį nors pagrindą, iš tiesų man, kaip mokslininkei, visa tai yra labai įdomu, nes matyti, kaip įvairios religinės grupės Lietuvoje kovoja dėl įtakos. Taip, toks pagrindas yra. Bet šiuo atveju svarbu, kaip galima teisinėmis priemonėmis, įstatymais padaryti, sukurti tokią situaciją, kad tos skirtingos religinės grupės, turinčios skirtingų motyvų, galėtų sugyventi. Todėl šitas valstybės pripažinimo suteikimo „Romuvai“ atvejis yra labai svarbus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų ir atsakymų laikas baigėsi. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėkoju gerbiamiems pranešėjams. Dėkoju Seimo nariams už klausimus ir atsakymus. Ačiū jums.
15.44 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1569 (pateikimas)
Dabar popietinė darbotvarkė. Iš pradžių, jeigu niekas neprieštaraus, pakviesime gerbiamą V. Pranckietį pristatyti labai trumpą, bet svarbų Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Tai yra darbotvarkės 2-11 klausimas. Tada grįšime iš eilės ir apsvarstysime kitus klausimus. Prašom pristatyti.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Gerbiami Seimo nariai, yra problema, kad mūsų apdovanojimas įpareigoja įteikti apdovanojimą vieną dieną, tai yra pirmąją Seimo posėdžio dieną po gegužės 15 dienos. Kadangi mes nominavome ir jau suteikėme šią garbę senatoriui R. Dž. Durbinui, jam tikrai nepavyktų atvykti tuo metu, todėl tą projektą turėtume padaryti laisvesnį, įpareigodami Seimo valdybą parinkti dieną ir laiką bei suteikti teisę asmeniui, tai gali būti kartais ir ambasadoriai ar kas nors tokie, kurie galėtų įteikti, būtų įgalioti įteikti tokį apdovanojimą.
Esminiai dalykai yra tokie, kad jeigu asmuo, kuriam skirtas apdovanojimas, negali atvykti atsiimti apdovanojimo jo įteikimo dieną, Seimo valdybos sprendimu apdovanojimas gali būti teikiamas kitu metu ir kitoje vietoje. O kitas papildymas 2 straipsnio, tai yra kad apdovanojimo liudijimą įteikia Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų, arba Seimo valdybos sprendimu paskirtas asmuo.
Teisės departamentas turėjo tik redakcinio pobūdžio pastabą, į ją, manau, komitetas atsižvelgs. Siūlyčiau, kad svarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes tai yra tik teisinis klausimas. Galbūt reikėtų prašyti skubos tvarkos, nes atgal skaičiuojant laiką, kol Prezidentas pasirašys šį įstatymą, kad įstatymas būtų patvirtintas iki gegužės 15 dienos, tai yra iki to poreikio, kada jis ir turėtų atsirasti.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Yra du norintys paklausti. Pirmasis – Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dar kartą dėkoju pirmininkui už šią iniciatyvą ir labai sveikinu šį pakeitimą, nes jeigu mes jau veikiame diplomatinėje parlamentinėje erdvėje, konkrečiai R. Dž. Durbino atveju, ten ir Senatas tuo metu veikia, jis net negali teisiškai niekur keliauti, o tokių kaip R. Dž. Durbinas ateityje gali būti nemažai.
Mano klausimas tik vienas, pirmininke. Ar tikrai reikėtų apsiriboti tais dviem apdovanojimais? O kas, jei pas mus atvažiuos viso pasaulio žvaigždės, kurios iš tikrųjų nuoširdžiai labai daug padarė Lietuvai? Ką mes tada jiems galėsime pasakyti? Kituose parlamentuose, žinau, tikrai niekaip neapsiribojama dviem apdovanojimais per metus. Jų yra tiek, kiek reikia Lietuvai, tėvynei.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū už pasiūlymą. Jūsų pasiūlymas ir skamba labai nuosekliai. Bet dabar paminėjau skubos tvarką, nes mes dabar esame tokiuose truputėlį spąstuose, o vėliau, manau, mes plačiau galėtume diskutuoti apie to apdovanojimo svarbą, reikšmę ir jo galimybes panaudoti parlamentinei diplomatijai. Tikrai jūsų pastaba yra svarstytina. Turiu dar paminėti, kad visą šį projektą teikia visi devyni komisijos nariai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu iš visos širdies padėkoti profesoriui V. Pranckiečiui ir gerbiamam Ž. Pavilioniui, mes kartu tarėmės tais klausimais. Aš noriu tik paklausti. O jeigu skubos tvarka, kada artimiausiu laiku būtų data?
V. PRANCKIETIS (LSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas galėtų pasvarstyti kitą savaitę, o po to galėtume pereiti ir prie priėmimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Vis tiek apsispręsime balsuoti numatytu laiku dėl visko. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Manau, kad klausimas tikrai nesukels didesnių diskusijų.
15.48 val.
Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246(2), Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247(2), Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248(2) (svarstymas)
Dabar 2-4 klausimų paketas. Tai yra Veterinarinių vaistų įstatymo projektas ir lydimieji. Svarstymo stadija. Kaimo reikalų komiteto pranešėjas gerbiamas V. Pranckietis pristato komiteto išvadą dėl šio ir lydimųjų įstatymų projektų. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Svarstymo stadija, bet prieš svarstydami komitete mes turėjome klausymus, tad į daugelį klausimų buvo atsakyta. Kadangi buvo 110 Seimo Teisės departamento pastabų, tai irgi buvo labai detaliai viskas nagrinėjama ir atsižvelgta į pastabas. Seimo narių pasiūlymų nebuvo. Buvo trys lobistų pasiūlymai ir jie taip pat buvo nagrinėjami. O komitetas, kaip pagrindinis komitetas, įvertino visas gautas pastabas bei pasiūlymus ir 2022 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos veterinarinių vaistų įstatymo projektui ir komiteto išvadai bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. Balsavo 7 už, tai yra visi komiteto nariai vienbalsiai balsavo. Teikiame tą patobulintą variantą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs pristatėte Kaimo reikalų komiteto išvadą. Kviečiu… Atsiprašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gal aš galėčiau pristatyti ir kitas?
PIRMININKAS. Tai prašom visas susijusias. Taip, taip, visas išvadas. Dėl viso paketo.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Tada kitas yra lydimasis Farmacijos įstatymas. Visa eiga buvo ta pati, kartu jie visada buvo svarstomi. Kaip pagrindinis komitetas, Kaimo reikalų komitetas tą pačią balandžio 6 dieną priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Komitetas balsavo ir taip pat 7 vienbalsiai balsavo už šį projektą po svarstymo.
Kitas projektas yra Veterinarijos įstatymo projektas Nr. XIVP-1247. Komitetas taip pat tokia pat tvarka kartu svarstė ir sprendimas buvo pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1247 ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, jiems komitetas pritarė. Taip pat balsavo 7 komiteto nariai ir vienbalsiai pritarė po svarstymo šiam projektui.
Ir Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248. Kaimo reikalų komitetas svarstė kaip papildomas ir tą pačią balandžio 6 dieną priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniu įstatymo projektui, komiteto išvadoms ir pasiūlymams. Jiems komitetas pritarė ir siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Iš esmės patobulinimas yra data. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū ir pristatymą. Dabar kviečiu Sveikatos reikalų komiteto atstovą. Gal V. Giraitytė galėtų pristatyti išvadą Sveikatos reikalų… Atsiprašau, J. Sejonienė galbūt galėtų pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, projektą svarstė kovo 16 dieną. Pasiūlymų nebuvo gauta. Komitetas siūlo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlo Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą. Tą, suprantu, pagrindinis komitetas ir padarė. Komitete buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat dėl kito lydimojo projekto išvadą, jeigu galite.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl Farmacijos įstatymo, dėl lydimojo, tai komitetas irgi siūlo iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą kviečiu pristatyti I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektą. Komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Taigi išklausėme visų komitetų išvadas. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti, dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Yra už – K. Mažeika, atsiprašau. Prašau. Ar norite, ar nenorite? Nėra prieš, visi pozityviai nusiteikę. Labai ačiū. (Balsai salėje) Šiek tiek norime paskubėti, kad spėtume iki 16 val. 45 min., tada visais klausimais apsispręsti. Labai ačiū. Balsuosime numatytu laiku.
15.55 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1513, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1514 (pateikimas)
Dabar 2-5 klausimas – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo projekto pateikimas, taip pat lydimojo projekto pateikimas. Kviečiu S. Gentvilą į tribūną. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Vyriausybės vardu pateikiame du paprastus projektus. Jie yra gana techninio pobūdžio, iš esmės mažinantys administracinę naštą Aplinkos ministerijai ir savivaldybėms, nes pagal šitą įstatymą turtas, kuris buvo savivaldybių nuosavybėje iki 1998 metų, faktiškai ir buvo, tiktai šituo įstatymu jis buvo perduodamas, tačiau dabar yra milžiniška administracinė našta formuoti perdavimo aktus iš valstybės turtą perduodant savivaldai. Be tų aktų negalima registruoti turto Registrų centre. Ir užsisuka gana nemažas aparatas, nors faktiškai tas turtas, kad ir kas tai būtų – keliai, įmonės ar kita infrastruktūra, – visada priklausė savivaldybių administracijoms, visada buvo, ir mes, kaip valstybė, tik formaliai jį perduodavome.
Kviečiame pritarti ir tiesiog sutaupyti tikrai didelius resursus valstybės Turto bankui, Aplinkos ministerijai, Registrų centrui, savivaldybių administracijoms ir leisti įvykdyti pateikimą, o komitetuose jį išdiskutuoti. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš čia skaitau dabar 4 straipsnį. Jame rašoma, kad savivaldybės šitą turtą perima tarybos sprendimu. O kas nutiks, jeigu savivaldybė nuspręs neperimti to turto? Ar ir toliau juo disponuos valstybė? Ir kas bus jo šeimininkas, koks bus likimas? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Kai kuriais atvejais savivaldybės suinteresuotos perimti kelius, ar tai būtų kažkokia inžinerinė infrastruktūra, bet formaliai visada savivaldybių įmonės ar savivaldybės naudodavosi tuo turtu, jį atnaujindavo, bet neturėdavo jo savo balansuose. Tas turtas natūraliai yra savivaldybės dispozicijoje, tiktai mes čia naikiname keletą perdavimo procedūrų ir perteklinę administracinę naštą. Ko nepasiruošusios savivaldybės priimti, to jos neprašys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų prašyti net nereikėdavo, reikėdavo tik ministerijos tarpininkavimo. Teko susidurti kalbant apie sodininkų kelius, tai mes žinome tą eiliškumą, tą tvarką.
Mano klausimas. Čia lygiai taip pat lies ir… Dabar įstatymo pataisa turėtų išeiti ir dėl sodininkų kelių. Tai kiek dar iš viso galimai yra tokio turto, kuris yra neregistruotas, nesutvarkytas, nes čia yra tiesiog aplaidumas kai kurių savivaldybių, kurios nesusitvarkė laiku iki 1998 metų, nes tada buvo apskritims pavesta ir taip toliau? Čia tokia situacija.
S. GENTVILAS (LSF). Be galo sunkus klausimas, vertas turbūt milijardų, bet 3 straipsnyje yra savivaldybių nuosavybėn perimamas turtas, ten išvardyta. Jūs, gerbiama Laima, ir praktikoje, ir pagal profesiją susidūrusi. Yra begalė to turto, kuriuo savivaldybė natūraliai rūpinasi, bet jis kabo valstybės balanse. Savivaldybėms norint perimti iš valstybės tą turtą, mes šituo įstatymo pakeitimu apkarpome, kad būtų tiesiog spartesnė procedūra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir klausia A. Skardžius, bet jo salėje nematau. Visi, norintys paklausti, paklausė. Ačiū gerbiamam ministrui.
Dėl motyvų norinčių kalbėti yra. K. Vilkauskas už. Norite? Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiam projektui pritaria ir Lietuvos savivaldybių asociacija. Iš tikrųjų tai labai supaprastina tą tvarką ir suteikia galimybes operatyviau savivaldybėms sutvarkyti dokumentus. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai ačiū už trumpą pasisakymą už. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
15.59 val.
Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1479(2) (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-6 klausimas – Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1479. Pateikimas. Kviečiu M. Ošmianskienę į tribūną.
Trumpai informuoju, kad čia yra įregistruotas antrasis variantas, šiek tiek patikslinantis, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, Konstitucijos projekto pakeitimą, bet nekeičiantis esmės. Apie tai pranešėja pristatys. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje aiškiai nurodyta – žmogaus orumą gina įstatymas, tačiau tame pačiame pagrindiniame mūsų valstybės įstatyme žmonių su negalia orumas yra paminamas 52 straipsnyje, jame vartojamas menkinantis ir įžeidžiantis negalią turinčius žmones apibūdinantis invalidumo terminas. Sovietų Sąjungoje vadinti žmogų invalidu buvo teisėta ir normalu, šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprią neigiamą konotaciją. Žmogus yra tarsi klasifikuojamas į netinkamą, kažkokį ne tokį.
Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta būtent dėl žmonių kvalifikavimo ne tokiais ir netinkamais. Nuo 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojus atnaujintam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė sąvokos „neįgalumas“, „negalia“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“. Terminai yra labai svarbu, tai yra kolektyvinės sąmonės atspindys, todėl šio įstatymo projekto uždavinys yra pakeisti dar sovietmečiu vartotą menkinamąjį invalidumo terminą pagarbesniu neįgalumo terminu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, aš gal ne apie patį projektą, bet apskritai apie įstatymus. Ar yra dar įstatymų, kur ta sąvoka nėra pakeista, ar domėjotės?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, ši sąvoka vis dar vartojama mūsų įstatymuose. Nuo seno yra išlikusi invalidumo pensiją, ji iki šiol yra mokama žmonėms, todėl ši sąvoka dar gana dažnai sutinkama, tačiau laikui bėgant, kai nebeliks žmonių, gaunančių šią išmoką, galima bus pakeisti ir tuos įstatymus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Širinskienė. Jos salėje nėra. Tuomet klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš karto pasakau, kad Monikos šitai pataisai pritarsiu, nes yra nesusipratimas, kai šiandien dar Konstitucijoje, pagrindiniame dokumente, yra išlikęs toks sovietinis terminas „invalidumas“. Ir jūs čia per daug švelniai pasakėte, kad reikia pagarbesnio. Reikia politiškai korektiškesnio žodžio. Gerbiama Monika, kaip čia atsitiko, kad tarsi mes jau pripratome, niekas nebesako, pakeitėme žodžius „negras“ – „juodaodis“, „afroamerikietis“ , „čigoną“ pakeitėme „romu“, o čia jau 30 metų praėjus po 1990 metų dar vis šito nepadarėme? Ar jūs žadate tartis, jeigu šiandien patvirtins jūsų pataisą, tolesnį kelią pasitarti su kalbininkais, nes yra ir daug daugiau tų problemų, pavyzdžiui, terminai „negalia“ ar „negalė“ ir panašiai. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Šis terminas yra derintas, derintas su mūsų Lietuvos atstovu Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitete profesoriumi J. Ruškumi, ir prieita prie išvados, kad tai nėra šiandien, tiesą sakant, idealus terminas, tačiau tai yra geriausia, ką turime šiandien žmogui su negalia apibūdinti įstatymuose, bet vis dar yra intensyviai dirbama mokslininkų, žmonių galvojama, kaip gi atrasti tą tinkamiausią ir geriausią žodį lietuvių kalboje. Jeigu tik būtų geresnių pasiūlymų, tikrai esu atvira ir labai laukiu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Pirmas dalykas, tikrai pritarsime tokiam pakeitimui, tokiai pataisai. Šiandien jau visi žinome, kad net 17 metų mes tokių sąvokų kaip „invalidas“ neturime, pakeitėme į „neįgalusis“. Todėl netgi karta jau užaugo tokia, kuri gal net neatsimena tokios sąvokos. Aš norėčiau paklausti. Kaip vertinate institucijų, kurios galbūt turėtų rūpintis ir rūpinasi neįgaliųjų klausimais, darbą? Kaip vertinate jų darbą, kad 17 metų dar buvo palikta ir niekieno iki šiol nesusirūpinta dėl tokių sąvokų pakeitimo mūsų pagrindiniuose įstatymuose?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Deja, žmonės su negalia iki šiol buvo matomi socialinės srities, socialinių problemų kontekste. Iš esmės buvo kalbama apie pašalpas, apie kokias nors paslaugas ir tiek. Tačiau žmonės su negalia yra horizontalus klausimas, apie jį turėtų galvoti visos institucijos, visos ministerijos ir panašiai. Taip, aš vertinu tikrai neigiamai. Man labai gaila matyti, net ir šiandien dar daugelis ministerijų nesusimąsto, kad jų darbotvarkėse turėtų būti pagalvojama ir apie žmones su negalia. Mes turime šį terminą Konstitucijoje, mes taip pat turime labai menkinantį nepilnaverčio vaiko vertinį Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Tų terminų tikrai yra išlikę iš seniau. Aš manau, kad mums visiems drauge, matyt, reikia po truputėlį paprotinti, įvesti mūsų institucijoms įprotį galvoti apie visus žmones, apie visus ir visokius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Iš tiesų džiugina Monikos iniciatyvos pastaruoju metu, daug inicijuota įstatymų projektų, jiems pritarta Seimo narių daugumos. Bet aš norėčiau gal truputį išplėsti klausimą apie apskritai pačios Konstitucijos keitimą. Kaip jums atrodo, ar nevertėtų mums sudaryti darbo grupę iš politikų, Konstitucinio Teismo ekspertų ir apskritai peržiūrėti visą Konstituciją? Mes matome kartų kaitą, mes turime nepriklausomybėje užaugusią kartą, jų pasaulėžiūra yra šiek tiek kitokia nei tų žmonių, kurie kūrė Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Mano klausimas būtų toks. Kaip jūs manote, ar nevertėtų to daryti? Ir dar vienas labai svarbus aspektas tiek dėl Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo tvarkos, tiek dėl kadencijos pabaigos aiškumo, kad nebūtų tokių dviprasmybių, kurios nutiko, prasidėjo praėjusioje kadencijoje, o baigėsi šioje kadencijoje. Ačiū.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Labai toks sudėtingas, tiesą sakant, klausimas. Vis dėlto aš laikausi tos nuostatos, kad Konstitucija turi būti minimaliai koreguotinas mūsų pagrindinis įstatymas. Tik esant būtinybei, matant, kad yra kokių nors nespręstinų problemų, tikrai tikrai jau visiškai pasenusių arba neatliepiančių kokių nors šių dienų naujų lūkesčių, turėtų būti koreguojama, bet labai atsargiai. Dėl visos Konstitucijos, tai yra kurkime darbo grupę, kad peržiūrėtų ir vos ne naują, šiuolaikišką Konstituciją padarytų, man atrodo, gal taip drastiškai ir nereikėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Pakarklytė. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Be jokios abejonės, šiam projektui pritariu. Manau, ir absoliuti dauguma pritars. Mano klausimas ir galbūt pastebėjimas yra vis dėlto su ta sąvoka susijęs. Ir sąvoka „negalia“ turbūt nėra ta tobula, nes mes kiekvienas turime galią, tik skirtingą galią skirtingose srityse. Galbūt galėtų būti ir sąvoka „skirtingos galios“. Suprantu, kad ji yra ilgesnė, todėl tai ir yra sudėtingiau. Ar dar čia galėtų būti kokių nors konsultacijų dėl tobulesnės sąvokos paieškų? Tam, kad nereikėtų keisti po to, kai ir tas terminas galbūt jau neatitiks realybės ir kalbos.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Kaip ir minėjau, nors ir man asmeniškai gražus pasakymas „skirtingos galios žmonės“, kiek girdisi iš žmonių su negalia bendruomenės, jie vis dėlto reaguoja, kad jie nėra kokia nors galia, kokie nors ypatingi, nenori to išskirtinumo. Kalbant apie patį terminą, vis dėlto aš labai pasitikiu profesoriaus J. Ruškaus įdirbiu. Jis daug dėmesio tam yra skyręs, daug, ne vieną terminą Lietuvoje pakeitęs, inicijavęs pakeitimą. Šiandien tos konsultacijos su juo gal ir pakanka, tikrai aš juo tikiu. Jeigu tik būtų įmanomas geresnis terminas, jis būtų įvardintas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikrai palaikysime jūsų projektą, jis yra prasmingas ir reikalingas, nes daugelį metų užsigulėjęs. Norėjau aš jūsų paklausti, kalbėjausi ir su mokslų daktaru S. Tumėnu, kad čia tikrai reikės kalbininko pagalbos, ypač dėl dviejų žodžių – „karo invalidas“. Kaip jį pakeisti, nes diskutuoja ir kalbininkai. Ar jau apie tai kalbėjotės, diskutavote? Ačiū jums.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už klausimą. Tikrai negalvojome ir nediskutavome. Labai įdomus pastebėjimas, vertas atskiros diskusijos. Tikrai. Bet jei atvirai, nebuvo kalbos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama Monika, aš tikrai po tuo projektu pasirašiau, bet aš pati prie Valstybinio socialinio draudimo įstatymo išdirbusi tiek metų ir mes jau seniai užmiršome invalidumo pensijas ir panašiai. To tikrai nebuvo. Jau buvo įvardintos „neįgalumo“, dabar jos vadinamos „netekto darbingumo pensijomis“. Aš manau, šią sąvoką reikėtų mums gerai dar apgalvoti ir tikrai suvienodinti, nes Valstybinio socialinio draudimo įstatyme jau yra netekto darbingumo pensijos. 5 straipsnį tiesiog perskaičiau, dar kartą pasižiūrėjau, pasitikslinau. Tikrai galėtume grįžti dėl tos sąvokos. Aišku, tikrai ji turi būti visiškai kita, bet padiskutuokime. Aš manau, suvienodinti teisės aktus… Kaip jums atrodo?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Teisės aktuose vartojamos įvairios sąvokos. Šio metu, taip, tai yra netekto darbingumo pensija, yra ir neįgalumo pensija, ją vaikai gauna. Darbingo amžiaus žmonės turi darbingumą, vaikai turi neįgalumą, pensininkai turi specialiųjų poreikių. Tai yra trys skirstymai. Tačiau Konstitucijoje kalbama abstrakčiai ir bendrai dėl neįgalumo pensijos, kuri apima visus tris. Iš tikrųjų, jeigu jau diskutuotume dar plačiau, labai vertėtų pagalvoti apie apsaugą, susijusią su negalia, apimančią ir slaugančius artimuosius.
PIRMININKAS. 10 minučių ką tik sutiksėjo. Labai ačiū už atsakymus į klausimus. Dabar dėl motyvų dėl šio Konstitucijos pakeitimo projekto už kalbės D. Šakalienė. Jos nėra. Tada – S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pritariu tam, kas buvo pasakyta, pritariu tam, ką pasakė Andrius, kad pradėtą darbą reikia pabaigti, o ne palikti kitai kadencijai ar panašiai, nes čia yra užsitęsusi ta korektiškumo ar nekorektiškumo problema. Bet svarbu, kad „invalido“, „invalidumo“ terminų neliktų visuose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose, potvarkiuose, nes kitokiu atveju asmuo su negalia, pavyzdžiui, tiesiog gali netekti išmokos.
Teisinga mintis, kad reikia tartis su kalbininkais ir su specialistais, specialiosios pedagogikos bendruomene, nes, pavyzdžiui, net tas pats minėtas profesorius J. Ruškus kelerius metus įrodinėjo specialiosios pedagogikos bendruomenei, kad reikia įtvirtinti kaip terminą ne „negalia“, o „negalė“. Tokių dalykų yra daug, bet svarbu, kad jie visi atsidurtų įstatymuose, o ne kuriame nors liktų, kaip tas minėtas „karo invalidas“. Reikia ieškoti atitikmens, kad to nebūtų.
Reikia padirbėti ir su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kad būtų viskas peržiūrėta, su kalbininkais. Kaip sakė I. Pakarklytė, nėra lengva pakeisti, nes, pavyzdžiui, tie žodžiai disability, disorder, atėję iš pasaulio, yra skirtingai verčiami, nevienodai yra verčiami. Tiesa, Teisės departamentas pasakė – Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitokius nei Konstitucijos tekste žodžius. Tai man skamba truputį keistai…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …jeigu pagrindiniame Lietuvos dokumente liks „invalidumas“ ir „invalidas“, tai būtų jau nesusipratimas šiomis dienomis. Ačiū. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Prieš kalbės A. Širinskienė, bet jos nėra. Tai prieš kalbės K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš kaip tik ir noriu atsiremti į Teisės departamento išvadą, kuri labai aiškiai pasako, kad nėra poreikio kaitalioti Konstituciją kiekviena proga, kai net ir pats terminas yra, kaip jau čia salėje pamatėme… Pasirodo, nėra toks visa apimantis. Ir netgi jūs sakėte – specialiųjų poreikių pedagogika. Ne, tai ne specialiųjų poreikių, tai neįgaliųjų poreikių pedagogika ir panašiai. Tai ką, mes viską čia perversime? Dėl vieno termino krūvą įstatymų: 1 straipsnis priimtas, 2 straipsnis priimtas, 3 straipsnis priimtas, o ten tik vienas terminas. Na, baikite.
Ir apskritai blogas terminas. Terminai turėtų turėti pozityvią konotaciją, o ne žodelį „ne“ priekyje. Visados reikia stengtis taip formuluoti terminus. Reikėtų atrasti normalų terminą. Aš tada konstatuoju, kad mes neturime to termino, ir čia gražiai kolegė pasakė, kad, žiūrėkite, net ir dabar bandant išvengti sąvokos „invalidumas“ įstatymuose kelios sąvokos vartojamos. Na, tai ką, mes čia dabar atveriame Pandoros skrynią. Tikrai tuščias reikalas čia.
PIRMININKAS. Dėkui, motyvai išsakyti. Tik turiu atkreipti dėmesį, kad čia vieno straipsnio pakeitimas, nereikės iki trijų skaičiuoti. Dėl šito klausimo apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų negaliu nereaguoti į kolegos pasisakymą. Tas „ne“ priekyje eina, pavyzdžiui, A. Nekrošius, tai jau irgi turėtų kažkokį negatyvą jam sukelti. Kažkaip keistai skamba iš tiesų. Bet neturėtų būti… Arba Neliupšienė. Iš tikrųjų, kolega, jūsų asociacijos, manau, tikrai netinkamos ir netinkamoje vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi pasisakė.
16.17 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 40, 461 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5273(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Elektros energetikos įstatymo projektas Nr. XIIIP-5273(2). Kviečiu R. Vaitkų į tribūną pristatyti įstatymo projektą. Prašau.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šio įstatymo pakeitimas buvo registruotas dar praėjusioje kadencijoje Seimo narių S. Gentvilo, P. Saudargo ir L. Balsio. Taigi buvo atsižvelgta į Teisės departamento pateiktas pastabas, padarytos išvados, panaikinti trūkumai.
Šio įstatymo pakeitimo esmė – numatyti elektros vartotoją ir prijungti prie skirstomojo tinklo. Perkantys elektrą iš gamintojų, prijungtų taip pat prie skirstomojo tinklo toje pačioje savivaldybėje, kurioje yra ir vartotojas, gaminantys elektrą iš atsinaujinančių išteklių ir negaunantys finansavimo iš VIAP’o lėšų elektros skirstymo operatoriai mokėtų tik už elektros persiuntimą skirstomaisiais tinklais. Tai yra nemokėtų už elektros perdavimą, sistemines paslaugas ir VIAP’ą.
Šio pakeitimo tikslas yra ne tik paskatinti investicijas į atsinaujinančius išteklius ir vietinę paskirstytos greta vartotojo esančios elektros energijos gamybą Lietuvoje, bet taip pat tokiu būdu savivaldybės būtų skatinamos sudaryti kiek galima palankesnes sąlygas atsinaujinančios energetikos plėtrai. Kuo daugiau savivaldybės teritorijoje atsiras tokių gamintojų, tuo daugiau vidutinių ir smulkių įmonių toje savivaldybėje galės sudaryti palankesnes persiuntimo sąlygas ir mokėti už elektros energiją mažiau.
Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keturi norintys paklausti. Pirmas – A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti apie patį atleidimo nuo mokesčio mechanizmą, kaip jis galėtų atrodyti, pavyzdžiui, paprastam elektros vartotojui, kuris perka elektros energiją, tarkime, iš atsinaujinančių energijos šaltinių?
R. VAITKUS (LSF). Paprastam elektros energijos vartotojui čia įtakos darytų mažiau. Čia būtų skatinama, labiau veiktų smulkųjį ir vidutinį verslą, ketinantį tapti gaminančiu vartotoju. Atsilieptų šitų verslo įmonių vystymui, o paprastam vartotojui įtaka būtų labai minimali šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis, jo salėje nematau. Tada L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų pasižiūrėjus, aš pasiėmiau… dar ir tyrimas buvo atliktas kaip tik atskirų Europos Sąjungos šalių, kur net ir netaikomas yra VIAP mokestis. Gal galite pasakyti, mūsų įmonės, kurios šiandien gaminasi konkrečiai savo poreikiams, didelės įmonės ir nemažas elektrines turi pasistačiusios, bus lygiai taip pat atleidžiamos nuo VIAP mokesčio, taip?
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai, gerbiama kolege Laima, kai važiuojame mes į Energetikos ir darnios plėtros komisiją ir lankomės toje pačioje „Mažeikų naftoje“ ar kitose įmonėse, važiuodami per savivaldybes mes visur girdime šią problemą, apie ką mes šiandieną ir kalbame ir apie ką kalba būtent šio įstatymo pakeitimas, kad būtų persiuntimo mokestis, o visa kita – ne. Manau, kad atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Skardžiaus nematau salėje. Tai jūs atsakėte į visus klausimus, gerbiamas Romualdai.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
16.21 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1436, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1437 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai. Tai yra Elektros energetikos įstatymo vieno straipsnio ir Gamtinių dujų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Kviečiu Č. Olševskį į tribūną pristatyti.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Laba diena. Inicijuoti įstatymo projektą paskatino gauti religinių bendruomenių atstovų kreipimaisi, kurie signalizuoja problemą ir prašo suprasti esamą padėtį bei padėti rasti racionalų sprendimą ir išeitį iš susidariusios sunkios situacijos.
Bažnyčios šiuo metu priskiriamos prie pelno siekiančių organizacijų. Skamba keistokai, tačiau būtent taip nusprendė įstatymų leidėjai. Bažnyčios jau daugiau nei metus yra prilygintos verslui, todėl už elektrą, dujas, šildymą turi mokėti jau ne kaip buitiniai vartotojai, o kaip įmonės – daug brangiau.
Pažymėtina, kad pasikeitus įstatyminei bazei energetinių išteklių kainų didėjimą religinėms bendruomenėms didžiausia dalimi sąlygojo jų priskyrimas verslo subjektams. Elektros tarifas padidėjo nuo 0,16 cento už kilovatvalandę iki apytiksliai 0,33 už kilovatvalandę. Tuo metu 1 kub. metras dujų – nuo 0,41 cento iki apytiksliai 1,02 euro.
Praeitų metų gruodžio mėnesį žymiai išaugus energetinių išteklių kainoms Lietuvoje religinės bendruomenės ir bendrijos nepajėgia apmokėti milžiniškų sąskaitų už elektrą ir dujas. Pavyzdžiui, Lentvario parapijos klebonas G. Petronis už 2020 metų gruodžio mėnesį suvartotų 1 tūkst. 600 kub. metrų dujų sumokėjo virš 500 eurų. Už 2021 metų gruodžio mėnesį suvartotų 1 tūkst. 600 kub. metrų, tą patį kiekį dujų, sumokėjo jau apie 2 tūkst. eurų.
Religinių bendruomenių priskyrimas prie verslo subjektų yra neteisingas ir neracionalus, kadangi religinės bendruomenės yra ne pelno siekiančios organizacijos, neturi finansinių tikslų, o savo veiklos organizavimą bei pastatų priežiūrą finansuoja iš geranoriškai tikinčiųjų aukojamų lėšų, kurios dėl pandemijos ir infliacijos drastiškai sumažėjo.
Religinių bendruomenių maldos namai ir kiti jiems priklausantys objektai dažnu atveju yra erdvūs, tam tikro stiliaus, o tai reikalauja didelio energetinių išteklių suvartojimo. Dauguma bažnyčioms priklausančių pastatų – architektūros paminklai, jų negalima modernizuoti ir taip padidinti jų energetinį efektyvumą.
Be to, tam tikros temperatūros modernizuotuose ir nemodernizuotuose objektuose palaikymas yra būtinas pastatams ir juose saugomoms vertybėms išsaugoti. Religinės paskirties objektų, kurie naudojasi centriniu šildymu, situacija yra šiek tiek geresnė, nes jiems taikomas toks pats tarifas kaip ir buitiniams vartotojams. Yra tik vienas skirtumas – religinėms bendruomenėms netaikoma PVM lengvata šildymui, kuri yra taikoma buitiniams vartotojams. Bet PVM dydžiu didesnis tarifas yra mažesnė blogybė, palyginti su tais religinės paskirties objektais, kurie naudojasi autonomine elektros ar dujų šildymo sistema ir kurių yra dauguma. Jų išlaidų padidėjimas yra daug didesnis nei centralizuotai sistemai priklausančių objektų.
Negalima teigti, kad įstatymo projekto priėmimas iš karto panaikins susidariusią problemą, tačiau ją žymiai sumažins. Natūralu, kad valstybė negali paveikti pasaulinių rinkos kainų, tačiau gali imtis veiksmų, kurie gali eliminuoti šių objektų statuto pakeitimo įtaką kainai ir tuo sumažinti galutinę kainą vartotojui. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus būtų parodytas teisingas, mano nuomone, požiūris į religinių bendruomenių veiklos svarbą. Manau, kad šabloninis organizacijų priskyrimas vienai ar kitai organizacijų grupei, neatsižvelgus į veiklos pobūdį, į tikslą, yra neracionalus ir trumparegiškas, todėl atsižvelgdamas į susidariusią situaciją siūlau įstatymų pakeitimu išspręsti šią klaidą.
Atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabą, komitete bus galima apsispręsti, ar keičiamas visų religinių bendruomenių ir bendrijų statusas, ar tik valstybės pripažintų. Mūsų tikslas nebuvo išskirti dalį religinių bendruomenių, tačiau departamento siūlymas, matyt, yra logiškas. Jeigu bus pritarta mano pasiūlymui, atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją, manyčiau, kad dėl šio įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės nuomonė.
Labai ačiū. Esu pasiruošęs, jeigu bus klausimų, į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmasis klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Prieš kokią gerą valandą V. Raskevičius minėjo, kad Lietuvoje religinių bendruomenių beveik tūkstantis ir daugiau, tai klausimas, ar šitas jūsų projektas taip pat būtų taikomas ir toms religinėms bendruomenėms?
Č. OLŠEVSKI (LRF). Labai ačiū už klausimą. Aš dar pakartosiu, būtent ir kalbėjau, kad, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento išvadą (iš tiesų gera pastaba), komitete bus galima apsispręsti dėl lengvatų suteikimo ar visoms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, ar tik valstybės pripažintoms. Mes, kaip ir minėjau, nenorėjome išskirti, tačiau departamento siūlymas yra logiškas ir komitete, manau, galima spręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilienės nematau, A. Skardžiaus nematau. L. Nagienę matau. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, teko kalbėti man su mūsų religinėmis bendruomenėmis ir, kiek aš žinau, joms dabar yra galimybė statytis elektrines atsinaujinančiai energijai gaminti, tai yra nutolusias, joms lyg ir yra numatyta taip pat kompensacija. Galbūt galėtų, kaip sako, skatinti, kad jos pačios nutolusias elektrines pasistatytų, atskiros vyskupijos ir panašiai, didesnės, ir tokiu atveju gamintų, lygiai taip pat prisidėtų prie žaliojo kurso. Ar jums taip neatrodo, kad čia būtų geresnė paskata ir tai būtų skatinimas joms pasistatyti? Ačiū.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klausimą. Sutinku su jūsų išsakytomis mintimis, bet šiandien turime tokią situaciją, kokią turime. Kaip jau minėjau, ypač Lentvario parapija, ten negalime laukti, reikia kas mėnesį mokėti, tos sąskaitos, kaip minėjau, už dujas jau yra net 300 % didesnės, o ten yra ir vaikučių, ir labai labai didelė problema. Asmeniškai kalbėjau su savo kunigu, irgi turi oras-vanduo šildymą, tikrai, kaip jau minėjau, būtent dėl pandemijos sumažėjo ir tikinčiųjų, ir sąskaitas reikia apmokėti būtent šiandien, o ateityje, be abejo, reikia atsižvelgti, matyt, ne tik bažnyčioms, bet ir visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, visai logiškas čia buvo kolegės Laimos siūlymas pažiūrėti alternatyvas, bet jos, pritariu, yra ilgalaikis procesas.
Mano klausimas būtų toks. Iki šiol, kol kainos nebuvo pakilusios, o priežastis to energetikos kainų kilimo mes visi puikiai žinome ir suprantame, kaip tos religinės bendrovės mokėdavo? Ar joms tai nebuvo iki tol labai sunki našta? Ir kas bus, kai energijos kainos susireguliuos? Žinote, rinka yra lanksti, galbūt pasikeis laikai ir tos kainos grįš į pradinį lygį, ypač eksploatuojant žaliąją energiją. Tai ar tada grįžtume prie šio klausimo ir atsisakytume jūsų siūlymo kompensuoti tai, ką jūs norite šiandien pasiūlyti? Ačiū.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klausimą. Aktualumo problema kilo būtent tada, kai visiems vartotojams reikėjo apsispręsti, kokį galima pasirinkti tiekėją. Ir būtent tada, gal prieš metus, o gal ir daugiau, bažnyčios liko ir jos neturėjo galimybės kaip buitiniai vartotojai apsispręsti. Ir nežinau, kieno valia, bet įstatyme liko užrašyta taip, kad ji yra pelno siekianti organizacija. Manau, kad tai iš tikrųjų neteisinga. Sunku man ir jums visiems prognozuoti, kokia kaina gali būti rytoj ar poryt, bet laikas parodys, ir mes po kurio laiko gal ir galėsime pakeisti vieną kitą Seime priimtą sprendimą. Kas susiję konkrečiai su mano pasiūlymu, galime jį koreguoti, bet dabar prašau, labai prašau, kadangi problema iš tikrųjų yra labai aktuali.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Du klausimėliai. Vienas. Aš esu įsitikinęs, kad jūs atlikote kaštų ir naudos analizę ir gal pateiksite mums visiems skaičius, kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Antras dalykas, aš nė kiek neabejoju, kad jūs turite skaičius, kiek religinės bendruomenės valdo turto, kurį nuomoja komercinėms įstaigoms, ir panašiai. Ir kaip atsižvelgsite į tai? Aš norėčiau, kad visa tai pakomentuotumėte.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Ačiū už klausimą. Aš manau, iš principo atsakiau į jūsų klausimą. Valstybės įstaigų, ministerijų pastatai taip pat yra neefektyvūs, bet valstybė apmoka sąskaitas, nemažina savo turto. O čia yra bažnyčia. Manau, kad šitoje situacijoje turi padėti spręsti tą klausimą valstybė ir Vyriausybė. Baigdamas savo pristatymą aš pasakiau, kad Vyriausybė turi apskaičiuoti, kokia našta mūsų valstybei, pateiks išvadą ir ten jau konkrečiai matysime, kokio dydžio yra ta suma.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš gal daugiau į kolegos klausimą, nes, išgirdau, užsiminė dėl religinės bendruomenės. Tai norėčiau pasakyti, kad Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ lengvatų tikrai nereikia, nes visos apeigos tiek žiemą, tiek vasarą vyksta lauke. Ačiū. Tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Galite grįžti į savo vietą Seimo salėje.
Č. OLŠEVSKI (LRF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Už kalbės R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Mieli kolegos, aš noriu pasakyti, kad iki šių metų šildymo sezono bažnyčios ir maldos namai nebuvo priskiriami verslo objektams ir traktuojami kaip verslo objektai. Ir šiais metais, būtent, kai reikėjo pasirinkti tiekėjus ir taip toliau, kai nėra įrašyta įstatyme, jie buvo priskirti, sakykime, kaip įmonės, kurios siekia pelno. Šiais metais išėjo taip, kad ir pačios kainos augo taip, kaip ir visiems, ir dar jiems apskaičiuotas trigubai didesnis tarifas. Tai mes norime grąžinti tą situaciją į buvusią ir įtvirtinti tai įstatyme. Noriu pabrėžti, kad vis dėlto labai svarbu, kad būtent patiems maldos namams, ne komercinės paskirties naudojamiems kitiems pastatams, bet būtent ten, kur tu privalai šiek tiek pašildyti ir neturi kitos išeities: nei tu išsikelti iš ten negali, nei tu kultūros vertybių iš ten iškelti gali, bet tu privalai vis tiek ir elektrą naudoti, ir, jeigu yra įrengtas šildymas, bent minimaliai šildyti tas patalpas.
Iš tiesų taip buvo iki šių metų šildymo, ne šių metų, šio sezono, sakykime, šildymo. Todėl prašytume palaikyti ir atliepti mūsų visų lūkesčius. Mes turbūt nepadedame daugiau, nepaaukojame, nes turime ir kitų gražių, prasmingų tikslų, kur dabar mūsų aukos yra taip pat labai reikalingos. Dėl to labai palaikau kolegos pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu būtų iš ko, aš būčiau už. Bet čia labai lengva gaminti tokius projektus, kurie valstybei būtų labai brangūs, nes vis dėlto reikėtų tam pinigų, ir nemažų. Neapskaičiavus netgi dar yra teikiama.
Antras dalykas. Noriu pasakyti, kad yra ir kitų svarbių veiklų, kurios irgi tada pradėtų norėti, labdaringų ir panašiai, tokių pat, nė kiek ne mažiau svarbių. Rūpinasi neįgaliaisiais ir panašiai, verda sriubas, dalina. Ką, ten jau nebereikia? Irgi reikia. Kai čia mes pradėsime krapštyti galvą, surasime labai daug tokių veiklų, dėl ko reikia kam nors sumažinti, pagerinti ir daugiau pinigų duoti. Tikrai taip negalima elgtis.
Gal ciniškai arba blogai skambės, bet šimtmečiais… Aš atsimenu savo vaikystę, į bažnyčią eidavau, būdavo šalta. Net ir vasarą dar būdavo šalta. (Balsai salėje) Taip, net ir vasarą būdavo labai šalta. Temperatūra beveik kiaurus metus nesikeisdavo. Gal nėra čia labai blogai, jeigu ta temperatūra bus truputį prisukta. Mes lygiai taip pat, pavadinkime ciniškai, siūlome vokiečiams prisukti dviem trimis laipsniais savo temperatūrą ir nebepirkti iš vokiečių dujų, tai gal irgi taip pat galime čia pasielgti? Iš rusų.
PIRMININKAS. Dėkui, motyvai išsakyti. Apsispręsime numatytu laiku.
16.38 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1238 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu R. Vaitkų pristatyti projektą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įstatymo projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos XVI Vyriausybės inicijuotos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kurioms įsigaliojus buvo prailgintas kito nei gyvenamasis būstas nekilnojamojo turto išlaikymo laikotarpis, po kurio pajamos už šio turto perleidimą būtų neapmokestinamos.
Įstatymo projekto vienas iš tikslų yra atsisakyti perteklinio apmokestinimo parduodant kitą nei gyvenamasis būstas nekilnojamąjį turtą. Pagrindinis įstatymo projekto uždavinys – sutrumpinti terminą, reglamentuojantį, kiek laiko reikia išlaikyti nekilnojamąjį turtą nuo įsigijimo ar paveldėjimo datos iki pardavimo. Siūloma nuo dešimties metų trumpinti iki penkerių metų. Pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kodėl buvo pasirinktas būtent penkerių metų laikotarpis? Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad tam tikros mokestinės lengvatos teikiamos, jeigu tu esi deklaravęs dvejus metus. Ten sakoma, kad galbūt galima būtų svarstyti kitą terminą. Kodėl būtent penkeri? Kodėl ne dveji, ketveri ir taip toliau?
R. VAITKUS (LSF). Dėkui, kolega, už klausimą, jis toks taiklus, sakyčiau. Taip, diskutuotina. Manau, kad tikrai galima diskutuoti šiuo klausimu komitetuose. Bet manau, kad dešimties metų laikotarpis tikrai yra per ilgas. Būtent dveji metai, sakyčiau, tebūnie, liberalizmo atveju yra per trumpas, tad penkeri metai buvo parinkti kaip toks aukso viduriukas. Bet pritariu, kad galima kalbėtis apie kitokį terminą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia M. Ošmianskienė. Prašom.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Norėjau paklausti. Šios pataisos – lyg ir atstatymas to, kas buvo anksčiau. Jeigu anksčiau buvo nuspręsta, kad vis dėlto mums reikia 10 metų, motyvuota, kiek žinau, tuo, kad daugiau pinigų būtų surenkama iš turto, mažiau iš darbo mokesčių, kodėl dabar reikia atstatyti atgal, ar tikrai tai tikslinga?
R. VAITKUS (LSF). Pasiūlymas teikiamas, nes dešimties metų laikotarpis, manau, vis dėlto yra per ilgas, kuomet paveldėjai turtą ar įsigijai. Penkerių metų laikotarpis būtų logiškesnis, negu dabar pasiūlytas dešimties metų. Tiesiog žmonėms, paveldintiems turtą, sakykime, iš tėvų ar panašiai, laukti dešimt metų, kol bus galima parduoti… Na, žinoma, galima parduoti ir anksčiau, bet tuomet reikia mokėti 15 % gyventojų pajamų mokestį. Tai iš tiesų per ilgas laikotarpis, manau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiamas kolega, visų pirma džiaugiuosi, kad teikiate šią įstatymo pataisą. Turiu jums vieną klausimą. Kaip jums atrodo, ar yra teisinga, kai tėvai palieka savo vaikams būstą ir vaikai faktiškai dešimt metų negali jo parduoti? Tik tuomet, po dešimties metų, gali parduoti nemokėdami gyventojų pajamų mokesčio. Gali parduoti, bet ar teisinga? Pavyzdžiui, jeigu tėvai savo vaikams palieka 100 tūkst. eurų palikimą, nuo jo nereikia mokėti nė vieno cento, o palikus būstą, jeigu parduodi iki dešimties metų laikotarpiu, reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį. Ar teisinga, kaip jūs galvojate?
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Čia šiek tiek pakartosiu, panašu į M. Ošmianskienės klausimą. Dar kartą pakartosiu, manau, kad tai yra per ilgas laikotarpis. Dešimt metų tikrai yra ne dveji metai, o toks ilgas laikotarpis tiesiog įrėmina laikyti būstą ir, suprantama, nenorėti parduoti. Be abejo, galima. Bet aš nepritariu tokiam ilgam, todėl ir buvo teikiamas šis įstatymo pakeitimas. Įdomu, kad iki šiol nebuvo dar… Kadangi įsigaliojimo terminas yra nuo kitų metų sausio 1 dienos, tikrai stebėtina, kaip iki šiol jis neatsidūrė Seimo tribūnoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad jūs man truputį paaiškintumėte, nes gal kai ko aš nežinau. Ar tikrai nuo viso turto vertės reikia mokėti mokestį? Pirmas klausimas. Ar čia jūs ko nors nepainiojate, ar aš kažką painioju, gal nežinau? Ir antras klausimas. Jeigu aš gyvenu tame būste ir noriu parduoti, pagyvenau, kiek man reikia pagyventi, kad nereikėtų mokėti?
R. VAITKUS (LSF). Pagal dabar galiojantį įstatymą, jeigu yra deklaruota gyvenamoji vieta, galima parduoti po dvejų metų, o jeigu ne, tuomet, kaip ir minėjau, po dešimties metų. (Balsas salėje) Čia ne nuo viso, nuo skirtumo, nuo pelno.
PIRMININKAS. Labai ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalbės A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju dar kartą, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Visų pirma aš noriu atkreipti dėmesį, kad paveldėjus ar įsigijus būstą, nesulaukus laikotarpio ir pardavus objektą, nuo kainų skirtumo reikia mokėti gyventojų pajamų mokestį. Pradžioje buvo nustatytas trejų metų laikotarpis, kiek vėliau jis buvo pakeistas į penkerių metų laikotarpį, o praėjusioje kadencijoje šis terminas buvo pailgintas iki dešimties metų. Toks reguliavimas nėra pagrįstas, todėl siūlau grįžti prie ankstesnės tvarkos, taip sumažinti biurokratinę naštą valstybinėms institucijoms ir panaikinti perteklinį apmokestinimą Lietuvos žmonėms.
Dėkoju kolegoms už iniciatyvą, smulkų, tačiau labai svarbų pokytį, jis ypač padės žmonėms parduodant, pavyzdžiui, paveldėtą ar dovanotą būstą po septynerių ar dešimties metų laikotarpio. Tai iš tiesų kviečiu įsiklausyti į smulkų, nedidelį įstatymo projektą, labai reikalingą Lietuvos žmonėms, ir palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, čia mes matėme gražų gudravimo pavyzdį tribūnoje. Jeigu jūs gyvenote būste, būstą jūs galite po dvejų metų parduoti, nemokėdami jokių papildomų mokesčių, ir nėra problemų. Užtenka dvejų metų. Bet jeigu paveldite, tai čia liberalai turėtų ploti katutėmis dėl to, kad mokesčiai pakeliami turtui, žemei ir panašiai, ir mažiau apmokestinamos darbo pajamos ir panašiai. Čia yra liberalizmo filosofija, doktrina, kuriai aš labai pritariu ir ploju. Dabar girdžiu iš liberalų priešingus siūlymus, kad taip nereikia elgtis. Kažkaip keista.
Be to, kadangi turto vertė labai greitai kyla, tai, aišku, reikia nuo skirtumo mokėti. Be to, mes turime gudravimų ir sukčiavimų, kai deklaruojama viena suma, o parduodama už kitą ir tada nebeišeina nuslėpti. Čia aš matau tik šešėlinės rinkos norą, kad tai būtų padaryta. Tikrai neatverkime tokių landų.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręsime jau labai greitai. Liko trys nedideli klausimai. Manau, juos apsvarstysime ir tada balsuosime.
16.46 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1480 (pateikimas)
Dabar 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu G. Palucką pristatyti įstatymo projektą. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, turime neteisingą situaciją, kad tie, kas turi kaip nuosavybę įsigiję kažkokį gyvenamosios paskirties būstą, paėmę paskolą, gali dalį palūkanų išskaičiuoti iš savo deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio. Tie, kas pinigų neturi ir negali įsigyti nuosavybės, ir nuomojasi būstą, negali nė kiek sumokėto nuomos mokesčio išskaičiuoti iš sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.
Šiuo įstatymo pakeitimu yra siūloma, jog dešimtadalį deklaruotų pajamų, tai yra dešimtadalį gyventojų pajamų mokesčio, galėtų susigrąžinti tas, kas neturi gyvenamosios paskirties būsto, nuomojasi pagal oficialiai registruotą būsto sutartį. Taip būtų ištaisyta ta nelygybė, neteisybė. Be to, paskatintų būsto nuomos rinkos skaidrinimą ir šešėlio toje rinkoje mažinimą. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Ačiū už trumpą pristatymą.
Dabar dėl motyvų šiuo klausimu nėra norinčių kalbėti. Ką gi, apsispręsime jau labai greitai.
16.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920(2) (priėmimas)
Du paskutiniai mūsų šios dienos darbotvarkės klausimai – rezervinis 1 ir rezervinis 2. Rezervinis 1 klausimas yra Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Aš manau, kad mes jau galime ir balsuoti dėl šio įstatymo projekto, nes yra balsuoti numatytas laikas.
Yra įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime 1 straipsniui pritarti? Galime. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų nebuvo norinčių kalbėti.
Kviečiu iš karto ir apsispręsti dėl rezervinio 1 klausimo. Kas už Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo ir papildymo vienu straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-920(2) priėmimą, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 77, balsavo 76: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 1. Priimta. (Gongas)
16.49 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921(2) (priėmimas)
Rezervinis 2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921(2). Priėmimas. Čia taip pat yra trys straipsniai, dėl jų pastabų, pasiūlymų negauta. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, galime. Ar galime 2 straipsniui? Ačiū, galime. Ar galime 3 straipsniui? Ačiū, galime.
Dabar L. L. Andrikienė norėjo dėl vedimo tvarkos. Prašom.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš balsavau už dokumentą, kurį ką tik priėmėme, bet neveikia mano mygtukai.
PIRMININKAS. Gerai.
L. L. ANDRIKIENĖ (TS-LKDF). Ar galėtumėte ką nors?..
PIRMININKAS. Dėl protokolo pažymėsime. Pas jus jau atėjo gerbiamas kolega. Manau, išspręs šitą visą klausimą.
M. Skritulskas. Prašom.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Mane ištiko tokia pati problema. Pažymėkite, kad balsavau už.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Mes pasižymime. Pasižiūrėkite korteles, visas bėdas ir, manau, bus gerai.
Dabar taip. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso projekto nebuvo norinčių kalbėti. Balsuojame dėl rezervinio 2 klausimo – projekto Nr. XIVP-921(2) priėmimo. Kas už – už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite kitaip. (Balsai salėje) Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921(2). Rezervinis 2 klausimas. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 87, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Priimta. (Gongas)
16.52 val.
Veterinarinių vaistų įstatymo projektas Nr. XIVP-1245(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 1, 2, 42, 75 straipsnių pakeitimo ir septynioliktojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1246(2), Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1247(2), Administracinių nusižengimų kodekso 343, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 3431 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1248(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į popietinės darbotvarkės pradžią. Gerbiamieji kolegos, buvo 2-4 klausimų paketas: Veterinarinių vaistų įstatymo, Farmacijos įstatymo, Veterinarijos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso projektai. Svarstėme sklandžiai. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti šiam paketui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
16.52 val.
Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo Nr. VIII-546 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1513, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1514 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.1 ir 2-5.2 klausimai – Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo projekto pateikimas ir susijusio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto pateikimas. Pristatė gerbiamas S. Gentvilas. Prieštaraujančių lyg ir nebuvo. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Prašom, Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Norėčiau prašyti kreiptis į STT dėl antikorupcinio vertinimo atlikimo.
PIRMININKAS. Supratau. (Balsai salėje) Gerai, fiksuojame tokį… Aš siūlau taip padaryti: pagrindiniu komitetu dėl šio klausimo siūlau skirti Ekonomikos komitetą, papildomais komitetais – Audito, Biudžeto ir finansų, Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetus, nustatyti svarstymo datą – gegužės 26 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, ką išvardinau? Galime.
Dabar, supratau, ministras dar pakomentuos dėl vertinimo. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kolegos, prieš dvi dienas P. Gražulis dėl Vyriausybės projekto – dėl atliekų paketo prašė antikorupcinio vertinimo. Čia irgi Vyriausybės projektas. Dėl abiejų projektų yra atlikti antikorupciniai vertinimai, tai kaip ir nereikėtų, taip sakant. Jie yra prisegti prie medžiagos.
PIRMININKAS. Dėkui. Vertinimai yra padaryti, suprantu, kad nelieka tos problemos ir nesprendžiame. Gerai, tai mes pritariame pagrindiniam ir papildomiems komitetams. Šaunu.
16.54 val.
Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1479(2) (pateikimo tęsinys)
Dabar 2-6 klausimas – Konstitucijos 52 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia buvo skirtingų nuomonių. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po pateikimo. Kas pritaria projektui Nr. XIVP-1479(2), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Primenu, čia antroji versija buvo įregistruota.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 90, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis, be abejo, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galima. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
16.55 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 40, 461 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5273(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Elektros energetikos įstatymo trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5273(2). Kviečiu balsuoti, kas pritaria po pateikimo šiam projektui.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 56, prieš nebuvo, susilaikė 33. Pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Prašom. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Reikėtų Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl šio projekto siūloma Vyriausybės išvada. Dar tada A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gal dar prie papildomų galėtų ir Energetikos ir darnios plėtros komisija pasvarstyti.
PIRMININKAS. Energetikos ir darnios plėtros komisija. Prašom. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš pasitikslinau dabar, kadangi čia taip nejaukiai pasijaučiau dėl to antikorupcinio vertinimo. Pasirodo, kad vis dėlto ministras paminėjo, kad yra atliktas ministerijos antikorupcinis vertinimas, bet Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo nėra, todėl ateityje būtų prašymas, kad neklaidintų mūsų. Todėl aš dar kartą reikalauju, kad būtų kreiptasi į STT. Ir Teisės departamentas yra parašęs tokį prašymą. Vis dėlto tai turėtų būti, todėl siūlau kreiptis. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Tai dabar pabaikime dėl darbotvarkės 2-7 klausimo. Mano siūlymas, kad pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas bei Energetikos ir darnios plėtros komisija. Siūloma svarstyti birželio 21 dieną. Siūloma Vyriausybės išvada. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl gerbiamojo Z. Balčyčio prašymo. Aš manau, mes tada apsispręskime balsuodami, ar reikalinga STT išvada, antikorupcinė išvada dėl Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo. Ar galime bendru sutarimu? Ne. Gerai, balsuojame. Balsuojame dėl to, ar reikia papildomos STT antikorupcinio vertinimo išvados. Tai yra 2-5.1 ir 2-5.2 klausimų paketas, kurį pristatė ministras S. Gentvilas.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 44, prieš – 6, susilaikė 40. Šiam siūlymui nepritarta.
16.58 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 69 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1436, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1437 (pateikimo tęsinys)
Dabar 2-8.1 ir 2-8.2 klausimų paketas, tai yra Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymų projektai. Pateikimo stadija. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas pritaria – už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 41, prieš – 16, susilaikė 32. Nepritarta. Kas už – už projekto grąžinimą tobulinti, kas prieš – už atmetimą.
Balsavo 87: už – 56, prieš – 31. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. Prašau, A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Smulkmena, bet prie pagrindinio balsavimo šiuo klausimu mano balsą prašau įskaityti kaip susilaikymą.
PIRMININKAS. Supratau, įskaitysime protokole.
17.00 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1238 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1238. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 86: už – 42, prieš – 7, susilaikė 37. Nepritarta. Kas už, tas siūlo projektą iniciatoriams tobulinti, kas prieš – projektą atmesti. Atsiprašau, dar kartelį pakartokime balsavimą. Kas už projektą – grąžinti tobulinti, kas prieš – projektą atmesti. Balsavo 88: už – 57, prieš – 31. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
17.03 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1480 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1480. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 88: už – 44, prieš – 17, susilaikė 27. Reikės spręsti, ką darome, ir iš naujo balsuoti. Ar E. Sabutis nori dėl vedimo tvarkos? Prašom.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas pavaduotojau, antrą kartą padarote įdomų dalyką. Kai eina Vyriausybės pristatymai ir iš esmės nebūna nei prieštaraujančių, nei ką, sakot – galbūt bendru sutarimu. Čia nei klausiančiųjų nebuvo, nei už, prieš sakančių, kodėl nepasiūlote bendru sutarimu?
PIRMININKAS. Ačiū. Paaiškinsiu jums asmeniškai. Dabar kviečiu dar kartelį balsuoti dėl šito įstatymo po pateikimo. Gerbiami kolegos, kas pritaria Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1480, tas balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Kartojame balsavimą.
Balsavo 90: už – 44, prieš – 16, susilaikė 30. Nepritarta.
Kas balsuojate už, tas siūlote grąžinti iniciatoriams tobulinti, kas prieš – atmesti.
Balsavo 91: už – 58, prieš – 33. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
17.06 val.
Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo Nr. XIV-117 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1569 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas, Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gal bendru sutarimu ar norėtumėte balsuoti? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria po pateikimo, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 94: už – 94, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo.
Galbūt kolega A. Vyšniauskas nori pasiūlyti skubą ir svarstyti, pavyzdžiui, balandžio 28 dieną?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu noriu pasiūlyti skubą ir svarstyti balandžio 28 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia frakcijos vardu, kaip suprantu. Ir pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Taip, pagrindiniu komitetu šiuo klausimu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime tam pritarti? Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas pritaria, kad būtų skuba ir svarstymas balandžio 28 dieną, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Kviečiu apsispręsti dėl skubos.
Balsavo 93: už – 89, prieš – 1, susilaikė 3. Skubai pritarta.
Ar galime pritarti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Žodis E. Zingeriui.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš buvau vienas iš teikėjų gerbiamo Antano vadovaujamame komitete, kai priėmė šį labai svarbų, labai gerą sprendimą, bet aš labai prašyčiau komitete pasižiūrėti datas, kadangi datos, ordino įteikimo abiem nominantams datos, galėtų būti keičiamos. Paprasčiausiai pažiūrėti datas, jeigu galima. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, jūsų prašymas išgirstas. Bandysime svarstyti balandžio 28 dieną.
Taigi mes, gerbiamieji kolegos, apsvarstėme visus šios dienos klausimus. Kviečiu jus užsiregistruoti.
Skelbiu balandžio 21 dienos vakarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.