LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ĮSTATYMO NR. VIII-1835 7 straipsnIO Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-5186

2020-12-02  Nr. 109-P-47(5)

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius (nuotoliniu), Valius Ąžuolas (nuotoliniu), Vytautas Gapšys (nuotoliniu), Liudas Jonaitis (nuotoliniu), Antanas Čepononis (nuotoliniu), Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Alina Brazdilienė (nuotoliniu), Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė,  Jolanta Žaltkauskienė, Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-18				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)  7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,bendrovės steigimo sutartis, sudaryta šiame straipsnyje nustatyta tvarka, suteikia teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą banke ar elektroninių pinigų įstaigoje“. Taigi pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą steigiamos bendrovės kaupiamoji sąskaita galėtų būti atidaryta tiek banke, tiek elektroninių pinigų įstaigoje, t.y. siūloma išplėsti subjektų, kurie turėtų teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą, ratas. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad kredito įstaigoms priskiriami ne tik bankai, bet ir kredito unijos, centrinės kredito unijos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar subjektų, kuriuose galėtų būti atidarytos steigiamų juridinių asmenų kaupiamosios sąskaitos, ratą nereikėtų išplėsti. Antra, steigiamos bendrovės kaupiamosios sąskaitos atidarymo mechanizmas elektroninių pinigų įstaigoje nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą kiekvieno bendrovės steigėjo pradinis įnašas turi būti mokamas pinigais, o pradiniai įnašai už pasirašytas akcijas per steigimo sutartyje ar steigimo akte nustatytą terminą mokami į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą. Kaupiamojoje sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik po bendrovės įregistravimo. Taigi pagal galiojančiame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą steigiamos bendrovės akcijos yra apmokamos pinigais įmokant juos į steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą, kurioje esančias lėšas bendrovė gali naudoti tik po jos įregistravimo. Pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 6 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigos fizinių arba juridinių asmenų lėšas keičia į elektroninius pinigus nominaliąja pinigine verte. Atsižvelgiant į išdėstyta, kyla abejonių, ar keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,lėšos“ apimtų ir elektroninius pinigus. Todėl, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti tikslinami ir keičiamo įstatymo 8, 45 straipsniai, kuriuose yra reglamentuojamas steigiamos bendrovės akcijų pasirašymas ir apmokėjimas. Be to, svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymas, reglamentuojant steigiamų juridinių asmenų kaupiamųjų sąskaitų atidarymą, jų tvarkymą, apmokėjimą už steigiamos bendrovės akcijas tiek steigėjų elektroniniais pinigais, tiek neelektroniniais pinigais. Trečia, kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiami Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5187, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas reg. Nr. XIIIP-5188, kuriais Ūkinių bendrijų įstatyme ir Viešųjų įstaigų įstatyme siūloma nustatyti analogišką teisinį reguliavimą dėl kaupiamųjų sąskaitų atidarymo elektroninių pinigų įstaigose. Atkreipiame dėmesį, kad įmonių veiklą reglamentuoja ir kiti įstatymai, kaip antai, Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar analogiškas teisinis reguliavimas neturėtų būti nustatytas ir pastarajame įstatyme.		BFK nusprendė apjungti projektą su Seimui pateiktu analogišku, papildytu projektu Nr. XIIIP-5257.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-18				Tobulinant projekto teisinę techniką, projekto pavadinime po žodžio ,,BENDROVIŲ“ reikėtų įrašyti žodį ,,ĮSTATYMO“.		BFK nusprendė apjungti projektą su Seimui pateiktu analogišku, papildytu projektu Nr. XIIIP-5257.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-09-18				3.     Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma išplėsti elektroninių pinigų įstaigų vykdomų funkcijų apimtį, o pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą elektroninių pinigų įstaigų veiklos priežiūrą vykdo Lietuvos bankas, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Lietuvos banko išvadą.	Pritarti	Gauta Lietuvos banko išvada (žr. 4 lentelę).
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2020-09-28				Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Investuok Lietuvoje, 2020-10-06				DĖL ĮSTATYMŲ PAKEITIMO PROJEKTŲ, SUSIJUSIŲ SU SĄSKAITŲ ATIDARYMU ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR KREDITO ĮSTAIGOSE Viešoji įstaiga Investuok Lietuvoje (toliau – Investuok Lietuvoje), siekdama skatinti Lietuvos ekonomikos konkurencingumą ir investicinį patrauklumą, nagrinėja ir padeda spręsti investuotojams kylančius klausimus bei teikia pasiūlymus dėl investicinės aplinkos gerinimo. Investuok Lietuvoje, įgyvendinama pagrindinius veiklos tikslus, yra aktyviai įsitraukusi į investicinei aplinkai svarbių klausimų svarstymą. Investuok Lietuvoje palaiko šiuos Lietuvos Respublikos Seime registruotus ir pateiktus įstatymų pakeitimo projektus: - Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5189, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5188, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5186 (toliau – Seimo narių parengti projektai); - Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13080(2), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13079(2), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. 20-13078(2) (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengti projektai). Investuok Lietuvoje nuomone, minėtais Seimo narių ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtais projektais sprendžiamas ne tik sklandesnio Baltarusijos įmonių ir jų darbuotojų perkėlimo į Lietuvą klausimas, tačiau ir daug platesnė problema dėl užsienio ir nacionalinių įmonių galimybės atsidaryti banko sąskaitas, įsteigti juridinius asmenis bei pradėti vykdyti veiklą Lietuvoje. Banko sąskaitų atsidarymas yra būtina prielaida tiek steigiant naują juridinį asmenį Lietuvoje, tiek pradedant jo veiklą. Bendradarbiaudama su užsienio investuotojais Investuok Lietuvoje dažnai sulaukia investuotojų nusiskundimų dėl galimybės atsidaryti sąskaitas (tiek kaupiamąsias, tiek atsiskaitymo) Lietuvos bankuose. Dalies investuotojų nuomone, šie procesai Lietuvoje trunka nepagrįstai ilgai ir yra neaiškūs (pavyzdžiui, nėra galutinio dokumentų sąrašo, kurio gali reikalauti bankai, sulaukiama vis naujų prašymų pateikti papildomus dokumentus ir pan.). Dėl šių priežasčių užtrunka investuotojų jau pradėtų investicinių projektų įgyvendinimo Lietuvoje pradžia, o dalį naujų investuotojų, norinčių kuo greičiau pradėti veiklą, gali atbaidyti neigiamos veiklą Lietuvoje jau pradėjusių investuotojų patirtys. Minėti sunkumai kyla ne tik trečiųjų valstybių, bet ir Europos Sąjungos valstybių narių investuotojams. Priėmus projektais siūlomus įstatymų pakeitimus, juridiniams asmenims būtų suteikiama teisė kaupiamąsias banko sąskaitas atsidaryti ne tik bankuose, tačiau ir elektroninių pinigų įstaigose bei visose kitose kredito įstaigose. Tokiu būdu būtų didinama konkurencija finansinių paslaugų rinkoje, nes galimybės atsidaryti įmonės kaupiamąją sąskaitą gerokai išsiplėstų – Lietuvos Banko skelbiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 71 prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga, 60 kredito unijų, 2 centrinės kredito unijos ir iki 10 didžiųjų šalyje veikiančių bankų. Atsiradus didesniam paslaugų teikėjų skaičiui, teigiama įtaka turėtų būti daroma ir šių paslaugų kokybei ir kainai, todėl tiek užsienio, tiek nacionalinio kapitalo įmonės galėtų rinktis jiems tinkamiausią finansų įstaigą, operatyviausiai ir kokybiškiausiai suteikiančią norimas paslaugas. Svarbu paminėti ir tai, kad visoms minėtoms finansų įstaigoms galioja tie patys Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimai, o jų laikymąsi prižiūri Lietuvos Bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl teikiamų paslaugų kokybė nenukentėtų. Galiausiai, minėti teisės aktų pakeitimai galimai prisidės ir prie Lietuvos pozicijos „Doing Business“1 reitinge pagerinimo, nes įmonės steigimo ir veiklos pradžios procesai vyktų greičiau ir kokybiškiau, todėl toks pokytis turės teigiamos įtakos ir visai Lietuvos investicinei aplinkai.		BFK nusprendė apjungti projektą su Seimui pateiktu analogišku, papildytu projektu Nr. XIIIP-5257.
2.	Asociacija „Infobalt“, 2020-10-22				DĖL AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO, ŪKINIŲ BENDRIJŲ ĮSTATYMO, VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO IR PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO PROJEKTŲ Džiaugiamės pastaruoju metu Seime užregistruotais Akcinių bendrovių Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5186), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5187) ir Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. 1-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-5188), kurie tikimės, bus priimti ir suteiks teisę atidaryti steigiamos bendrovės kaupiamąją sąskaitą ne tik bankuose, bet ir elektroninių pinigų įstaigose. Tuo pačiu dar kartą norime atkreipti dėmesį į šiuo metu užregistruotus du Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo projektus - projektą Reg. Nr. 20-10429, kurį užregistravo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, ir, projektą XIIIP-5189, kurį teikia Seimo narių grupė. Mūsų nuomone, būtina abu projektus sujungti į vieną, tam, kad to paties teisės akto svarstymai vyktų efektyviai ir kartu su VRM siūlomais įstatymo pakeitimais, kuriems pastabų neturime, būtų įgyvendinti ir svarbūs Seimo narių pasiūlyti šio įstatymo 14 straipsnio 4 dalies 7 punkto pakeitimai, t.y.: 1. Numatyta, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas ne tik iš kredito įstaigoje, bet ir iš elektroninių pinigų įstaigoje ar mokėjimo įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, tuo būdu suderinant šio įstatymo bei Akcinių bendrovių, Ūkinių bendrijų įstatymo ir Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimus. 2. Atsisakyta 7 straipsnio imperatyvaus reikalavimo, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje (elektroninių pinigų įstaigoje ar mokėjimo įstaigoje) turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga (elektroninių pinigų įstaiga ar mokėjimo įstaiga) yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. Asociacija Infobalt detalią argumentaciją dėl šiuo metu galiojančios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 str. 41 d. 7 punkto neįgyvendinamumo tam tikrose situacijose yra pateikusi š.m. balandžio l d. rašte (Priedas Nr. 1) ir esame gavę tiek Lietuvos banko pritariamąjį atsakymą, tiek Finansinių nusikaltimų tarnybos atsakymą, jog Asociacijos pasiūlymai bus vertinami rengiant Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimus (Priedai Nr. 2, 3). Mūsų nuomone, 7 straipsnio reikalavimai turi būti taikomi kai tai yra būtina ir įmanoma, arba, pasirinkta kita formuluotė, atsisakanti imperatyvumo. Asociacija INFOBALT yra pasirengusi suteikti visokeriopą pagalbą siekiant palankesnės teisinės aplinkos visam finansinių paslaugų sektoriui.		BFK nusprendė apjungti projektą su Seimui pateiktu analogišku, papildytu projektu Nr. XIIIP-5257.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos bankas, 2020-10-13				Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, pagal savo kompetenciją išnagrinėjo ir įvertino Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5188 ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatas. Iš šių įstatymų projektų aiškinamojo rašto matyti, kad įstatymų projektais siekiama spręsti problemas, su kuriomis susiduria savo veiklą į Lietuvą norinčios perkelti baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės. Teigiama, kad joms kyla kaupiamosios sąskaitos, kuri yra būtina steigiant įmonę Lietuvoje, atidarymo bankuose sunkumų. Visų pirma, norėtume pažymėti, kad Lietuvos bankas iš esmės pritaria įstatymų projektų Nr. XIIIP-5186, Nr. XIIIP-5187 ir Nr. XIIIP-5188 nuostatoms, kurios leistų bendrovių ir ūkinių bendrijų kaupiamąsias sąskaitas ir viešųjų įstaigų sąskaitas atidaryti ir elektroninių pinigų įstaigose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo nuostatomis, elektroninių pinigų įstaigos turi teisę leisti elektroninius pinigus ir atidaryti mokėjimo sąskaitas, taip pat turi teisę vykdyti lėšų saugojimo veiklą, kai ši veikla glaudžiai susijusi su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu. Manome, kad šios nurodytos elektroninių pinigų įstaigoms leidžiamos teikti paslaugos ir leidžiama vykdyti veikla sudaro galimybes elektroninių pinigų įstaigų klientams pasiūlyti produktus (sąskaitas), naudotinas steigiamos įmonės kapitalui sukaupti. Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5189 nuostatos, Lietuvos banko nuomone, labai abejotinos. Siūlomu pakeitimu siekiama nustatyti, kad taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis arba ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai tai būtina ir įmanoma, pirmas kliento mokėjimas būtų atliekamas nebūtinai iš kredito įstaigos, o ir iš elektroninių pinigų arba mokėjimo įstaigos. Atkreiptinas dėmesys pirmiausia į tai, kad Baltarusijos nėra Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių sąraše, todėl siūlomos keisti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 7 punkto nuostatos iki šiol nebuvo privalomai taikomos atidarant Baltarusijoje įsteigtų įmonių ir ten gyvenančių asmenų sąskaitas. Taigi, įstatymo projekte Nr. XIIIP-5189 siūlomi pakeitimai nespręstų aiškinamajame rašte nurodomų problemų, su kuriomis galimai susiduria savo veiklą į Lietuvą perkeliančios baltarusiško kapitalo informacinių technologijų įmonės.		BFK nusprendė apjungti projektą su Seimui pateiktu analogišku, papildytu projektu Nr. XIIIP-5257.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Vyriausybės nutarimas Nr. 1288, 2020-11-18					Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. SV-S-1675 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.11–1.13 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė  n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5186, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5187, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-5188 (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslui, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1063 „Dėl Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5257), Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5259) ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-5258) (toliau – projektai Nr. XIIIP-5257, XIIIP-5259 ir XIIIP-5258), kuriais siūloma sudaryti galimybę, steigiant akcinę ar uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą ar ūkinę bendriją (toliau kartu – įmonės), kaupiamąją sąskaitą atidaryti ne tik bankuose, bet ir kitose kredito ar elektroninių pinigų įstaigose. Projektuose Nr. XIIIP-5257, XIIIP-5259 ir XIIIP-5258 nurodant platesnį subjektų, kuriuose steigiant įmones galima atidaryti kaupiamąją sąskaitą, ratą nei siūloma Įstatymų projektuose, sudaromos geresnės prielaidos didinti konkurencinę aplinką finansų ir kredito sektoriuje. Po projektų Nr. XIIIP-5257, XIIIP-5259 ir XIIIP-5258 pateikimo Seimui pradėta šių projektų svarstymo procedūra Biudžeto ir finansų komitete.	Pritarti

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Apjungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-5186 su projektu Nr. XIIIP-5257.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Majauskas, V. Ąžuolas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Mykolas Majauskas

Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė