Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 364
STENOGRAMA
2024 m. balandžio 18 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame balandžio 18 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu užsiregistruoti.
Užsiregistravo 114 Seimo narių.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, turiu perskaityti Seimo narės L. Mogenienės pranešimą. Prašo išbraukti ją iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nuo balandžio 18 dienos. Taigi tampa Mišriosios grupės nare.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. balandžio 18 d. (ketvirtadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – tvirtinimas. Prašau. L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF*). Laba diena. Gerbiami kolegos, kadangi šiandien svarstome Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnį, kuris numato atsakomybę už saugaus eismo automobilių keliais pažeidimus, siūlau papildyti šiandienos darbotvarkę grąžinant jau anksčiau darbotvarkėje buvusį klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3452.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Jis ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl automobilių techninės apžiūros naikinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Frakcijos vardu mes elgiamės nuosekliai ir siūlome išbraukti 2-14 klausimą – Lukiškių aikštės memorialinio statuso projektą Nr. XIVP-726, nes laikomės nuomonės, kad šito statuso jiems keisti nereikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pašau, D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Norėčiau paprašyti frakcijos vardu išbraukti 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai…“ dėl to, kad šiuo metu…
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …taip, Etikos ir procedūrų komisija atlieka tyrimą. Aš esu viena iš išvadų rengėjų. Mes šiandien esame įpusėję procesą, tikimės tikrai kitą savaitę pabaigti. Be to, nėra tokios praktikos, kad kai atliekamas tyrimas būtent dėl galimų procedūrinių pažeidimų laikinosios komisijos veikloje, mes tęsiame šių išvadų pristatymą. Tai tikrai prašome išbraukti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš visgi abejoju, ar išvadų turinys ir ten analizuojama komisijos narių veikla turi ką nors labai bendro. Vis tiek čia kalbama apie turinį. Dėl to aš, manydamas, kad Seimo nariai tikrai norės labai daug diskutuoti apie komisijos išvadas, siūlyčiau 2-10 klausimą svarstyti pirmą.
PIRMININKĖ. 1-10 klausimas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). 1-10, atsiprašau,
PIRMININKĖ. Pirmasis klausimas, aišku. Daugiau dar D. Šakalienė norėtų replikuoti. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kolega, norėčiau patikslinti. Taip, iš tikrųjų Etikos ir procedūrų komisija nesigilina į šių išvadų turinį, tačiau mes labai gerai žinome, kad iš neteisės teisė negimsta, tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad yra padaryti ženklūs procedūriniai pažeidimai laikinosios komisijos veikloje, negalima būtų laikyti šių išvadų teisėtomis. Mes nesame priėmę sprendimo, todėl to pasakyti dabar negaliu, bet tokiu atveju imtis svarstyti šias išvadas iš esmės suponuoja iš anksto Etikos ir procedūrų komisijos teigiamą sprendimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Na, gerbiamieji kolegos, J. Razma šįryt pateikė skandalingą faktą, kad yra frakcijų, iš kurių nė vienas žmogus nenuėjo susipažinti su pateikta informacija, iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos taip pat nė vienas žmogus nenuėjo, nors vadovauja Etikos ir procedūrų komisijai. Tai ką jūs ten užrištomis akimis galite nuspręsti, kai niekas nesusipažinęs su visa informacija? Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamas Seime, kviečiu palikti šį klausimą darbotvarkėje šiandien.
PIRMININKĖ. Aš jus girdžiu. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš manyčiau, kad kur skandalingesnė informacija būtų ta, kad ne visi komisijos nariai buvo susipažinę su visais dokumentais, dėl kurių, tarp kitko, balsavo. Kas mane tuos dokumentus matant ir skaitant asmeniškai labai nustebino, kad kai kur yra tik pono V. Bako ir sekretorės pavardės. Tikrai siūlau bent jau komisijos nariams susipažinti.
Grįžtant prie paties fakto, tai dokumentų yra virš tūkstančio ir, Pirmininke, aš tikrai stengiausi pati asmeniškai skaityti, bet tokio kiekio dokumentų per posėdžius yra neįmanoma perskaityti. Aš siūlyčiau tam, kad nebūtų tokio politizavimo ir to rinkiminio šou, tiesiog sprendimus priimti po rinkimų. Tada galėsime labai ramiai žmonėms pasakyti, kad mes nedalyvaujame vieno ar kito kandidato rinkimų kampanijoje, bet šiuo atveju per tas 2 savaites, kiek iki rinkimų liko, tikrai bus galima ramiai perskaityti, nes, manau, ir jūs pati taip pat vargu ar viską perskaitėte.
PIRMININKĖ. Primenu, kad šiandien mes tęsiame tik pateikimą ir tikrai iki priėmimo stadijos liko dar visai nemažai laiko, visiškai gali būti, kad ji įvyks ir po pirmojo rinkimų turo.
D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nė vienas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys nesusipažins su įslaptinta informacija ir aš patariu jums to taip pat nedaryti. Kodėl? Todėl, kad kai buvo padarytas, tiksliau, pradėtas susipažinimo procesas, žiniasklaidoje pradėjo atsirasti duomenų, kurie galimai dar yra įslaptinti. Vadinasi, jau nuteka duomenys su slaptumo žymomis. Kiek žinome, Valstybės saugumo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba kiekvieną mūsų informavo apie jau kylančias grėsmes nacionaliniam saugumui būtent dėl paslapčių išslaptinimo, neteisėto išslaptinimo. Panašu, kad bus pradėti tyrimai, dėl to aš sakau, kad tikrai atkreipkite dėmesį ir į tas pastabas įsiskaitykite. Remdamasis jomis aš jau ruošiu būtent kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar tikrai specialiosios komisijos ar Seimas turi įgaliojimų prašyti pateikti duomenis, metodus, tam tikrus agentų duomenis, kurie visą laiką buvo paslaptys, kurie privalo būti slapti viso proceso metu ir niekas kitas, kaip tik paslapčių subjektas, negali apie juos žinoti. Kadangi informacija jau nuteka, aš visus raginu sustabdyti susipažinimo procesą tol, kol nebus aiškumo būtent dėl šios dalies.
Kita vertus, kol nepabaigtas Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, mes tikrai negalime to nagrinėti. Dar dabar visus informuoju, kad aš kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą atstovaudamas būtent mūsų specialiosioms tarnyboms ir būtent valstybinėms paslaptims.
PIRMININKĖ. Dar kolegos norėtų pasisakyti, tai trumpos replikos, nes jau kalbame apie turinį, o ne apie darbotvarkę. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš pirmiausia atkreipčiau dėmesį, kad tam, kad būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą, reikia priimti nutarimą. Dabar nelabai yra dėl ko kreiptis.
Kitas svarbus momentas, man atrodo, čia buvo pasakyta daug netiesos. Komisija reikalavo neva slaptų agentų duomenų ir panašių dalykų – nieko panašaus. Jeigu jūs nueitumėte susipažinti su ta informacija, tai jūs tą puikiai suprastumėte. Aš labai kviečiu, raginu šiandien neišbraukti klausimo iš darbotvarkės, nes po pateikimo tikriausiai išvadas turės svarstyti, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Dėl to, mano nuomone, taip mes suteiktume ne tik galimybę Seimo nariams susipažinti su informacija, bet, pavyzdžiui, NSGK nariams prievolę susipažinti su ta informacija, nes jie turėtų svarstyti išvadas kaip komitetas. Man atrodo, pateikimo stadija yra labai svarbi tam, kad D. Gaižauskas ir visi kiti turėtų prievolę susipažinti su ta informacija.
PIRMININKĖ. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėčiau sureaguoti į ponios D. Šakalienės komentarą, kad komisijos nariai nesusipažino su medžiaga. Ponia Dovile, komisijos nariams nereikia su ja susipažinti, nes jie dalyvavo pačiame procese. (Šurmulys salėje) Aš kalbu apie tyrimo komisiją. (Balsas salėje: „Ne Dovilė sakė.“)
PIRMININKĖ. Čia ne Dovilė, ne Dovilė čia sakė.
V. BAKAS (DFVL). A…
PIRMININKĖ. Čia D. Gaižauskas.
V. BAKAS (DFVL). Atsiprašau, Dovile. Ponia Agne Širinskiene, komisijos nariai dalyvavo tiesiogiai tyrime ir jie yra susipažinę su visa medžiaga, tai jų parašų ant tų dokumentų nereikia.
Dabar antras dalykas dėl pono D. Gaižausko komentaro. Aš noriu pakviesti valstiečius susipažinti su medžiaga, tada, matyt, jūs šiek tiek daugiau suprasite šitokį D. Gaižausko bandymą stabdyti šitą procesą, suprasite, kodėl jumis yra manipuliuojama. Aš tikrai sąžiningus frakcijos narius kviečiu su tuo susipažinti.
Ir trečia. Pone Gaižauskai, informacija pradėjo tekėti ne dabar, o tada, kai jūs tapote komiteto pirmininku ir kai jums buvo perduota šita medžiaga. Tada pradėjo tekėti informacija.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas replikuos, nes buvo paminėta jo pavardė.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip. Ačiū. Gerbiamas Vytautai, įsiskaitykite Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kuris aiškiai reglamentuoja tvarką susipažįstant su įslaptinta informacija, kaip reikia. Dar Raštvedybos taisyklėse: kiekvienas asmuo, kuris paima slaptą dokumentą, bet kokius paslapčių subjektus… privalo pasirašyti, pažymėti datą, laiką ir netgi puslapius, su kuriais susipažino. Jeigu jūs tai darėte ir skaitėte informaciją nepasirašydami, jau jūs padarėte pažeidimų ir jau iš jūsų reikėtų leidimus atimti, bet pradėtų procedūras visai kiti dalykai.
Kita vertus, dėl to viso proceso. Vytautai, taigi nuo jūsų visa šita suirutė ir prasidėjo, kai jūs nuslėpėte informaciją būtent nuo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto. Taigi dar sykį, kolegos. Aš tik informavau, kad po to, kai pradėjo Seimo nariai susipažinti su informacija, žiniasklaidoje pasirodė tam tikros informacijos. Įvardina, kad ją gavo būtent iš įslaptintų dokumentų. Tai akivaizdūs galimai padarytos nusikalstamos veikos požymiai. Taigi visi, kurie dabar susipažinote, aš manau, būsite greitu, artimiausiu laiku apklausiami, nes ar ne iš jūsų nutekėjo informacija. Aš pasakiau savo nuomonę.
PIRMININKĖ. Gal būtų galima negrasinti Seimo nariams?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš nepasakiau savo nuomonės ir pasakiau, nes ką aš žinau. Aš privalau tai jums pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad šioje diskusijoje paskutinį akcentą pasakys K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, mano parašų ten daug rasite, nes aš daug kartų ėjau ir skaičiau. Bylų daug yra ir kadangi turiu ilgą nosį, man labai smalsu, nes kuo daugiau skaitau, tuo labiau akys išsipučia, koks bardakas tose institucijose, kaip ten viskas vyksta, kaip keistai viskas susimazgo. O dabar girdžiu kvietimą frakcijoms: neikime, nes mes susipažinsime ir sužinosime kažkokias paslaptis. Apie ką? Apie bardaką svarbiose valstybės institucijose. Tai kodėl neiti, jeigu mes esame politikai, atsakingi, kad tokių betvarkių nebūtų, ir mes galime įstatymais patvarkyti, sutvarkyti.
O dabar buvo sukurta specialiai komisija, kuri apklausė, ten žmonės išsisukinėjo, kažką melavo, uodegą suko, išlindo netvarkos dalykai. Bet mes ne, nenorime susipažinti. Tai kaip tik eikime, susipažinkime ir pamatysite, kad ten labai didelių paslapčių nėra. Yra tik tokie dalykai išryškinti apie tai, kad buvo neteisėtai veikiama ir pranešėjui, kuris elgėsi pilietiškai, kilo didžiulis noras kovoti su ta betvarke. Dabar mes stojame į betvarkės pusę. Kolegos, labai prašau – susipažinkime. Dabar mes pateikime. Po pateikimo mes turėsime galimybę…
PIRMININKĖ. Pone Kęstuti, trumpinkime jau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …dar labiau susipažinti.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl visų nuskambėjusių pasiūlymų.
Pirmiausia L. Jonauskas siūlo įtraukti į šios dienos darbotvarkę Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą Nr. XIVP-3452. Apsispręskime balsuodami, kas pritariate šiam Saugaus eismo įstatymo projekto Nr. XIVP-3452 įtraukimui.
Balsavo 119: už – 52, prieš – 15, susilaikė 52. Nepritarta.
Antrasis – J. Jaručio frakcijos vardu: išbraukti Lukiškių aikštės įstatymo pateikimą. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Lukiškių aikštės.
Balsavo 118: už – 54, prieš – 31, susilaikė 33. Klausimas lieka darbotvarkėje.
K. Masiulis. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Karštai agitavęs svarstyti Laikinosios tyrimo komisijos įstatymą aš pats balsavau prieš.
PIRMININKĖ. Mes dar nebalsavome, Kęstuti. Dar nebalsavome. (Šurmulys salėje) Apsispręskime balsuodami dėl Laikinosios komisijos įstatymo pateikimo tęsinio. Socialdemokratų partijos frakcijos vardu D. Šakalienė siūlo išbraukti iš šios dienos darbotvarkės 1-10 klausimą. Kas pritariate D. Šakalienės ir Socialdemokratų partijos frakcijos pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 117: už – 50, prieš – 45, susilaikė 22. Išbraukimui nepritarta. A. Jakavonytė. Prašau.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad dėl Lukiškių aikštės įstatymo įrašytumėte, kad balsavau prieš, nes suklydau.
PIRMININKĖ. Dėl protokolo. Ačiū, pažymėsime. A. Vyšniauskas frakcijos vardu siūlo laikinosios tyrimo komisijos klausimą kelti į pirmą klausimą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. Kas pritariate, kad pirmiausia svarstytume laikinosios tyrimo komisijos klausimą?
Balsavo 115: už – 68, prieš – 35, susilaikė 12. Pasiūlymui pritarta. Taigi, darbotvarkės 1-2 klausimas… Labai atsiprašau, dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuokime, kas pritariate šios dienos darbotvarkei, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Tiesiog pasitikslinu, nes šiek tiek keitėsi darbotvarkė. Balsavimo laikas lieka tas pats?
PIRMININKĖ. Nesikeičia, nuo 10 val. 50 min. išlieka balsavimas, kaip darbotvarkėje ir įrašyta.
10.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (pateikimo tęsinys)
Taigi, darbotvarkės 1-2 klausimas yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos…“ projektas Nr. XIVP-3578. Pateikimo tęsinys. Prašau į tribūną. A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, kadangi turėjome aistringą diskusiją, reikia šiek tiek nurimti, frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKĖ. Aš manau, kad visi tikriausiai pritars pusvalandžio pertraukai? Pritarta bendru sutarimu pusvalandžio pertraukai. (Balsai salėje) Tuomet tęsime šį klausimą 10 val. 50 min.
10.19 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 ir 461 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3357(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3357. Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti M. Lingę į tribūną, kad pakomentuotų kai kuriuos Teisės departamento pasiūlymus. Priėmimas pastraipsniui. 1, 2 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritarė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Taip, čia buvo pastaba dėl valstybės vartojimo sąvokos. Atkreipiame dėmesį, kad esama valstybės vartojimo formuluotė buvo aptarta ir suderinta su pastabas pateikusiomis asociacijomis, taigi siūloma dabar jos nebekeisti, nes buvo išsiaiškinta dėl vienodo supratimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 3 straipsniui pagal komiteto suredaguotą versiją bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4, 5, 6, 7, 8 , 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Dėkoju, pritarta. Dėl 19 straipsnio yra Seimo nario M. Lingės pataisa, todėl siūlau svarstyti balsavimo laiku. Dėkoju už pristatytą išvadą.
10.21 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 71, 72, 73, 11, 22, 292 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3358(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3358(3). Priėmimo stadija. Čia priėmimo stadija, tik pasitikrinu, ar reikia komiteto pirmininko. Dėl pirmų devynių straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 10 straipsnio yra redakcinė Teisės departamento pastaba. Tiesiog Teisės departamentas pažymi, kad projekto 10 straipsnio 4 dalyje esanti nuoroda į projekto 7 straipsnį yra keistina nuoroda į projekto 6 straipsnį. Tikriausiai galime pritarti šiam straipsniui, pakoreguotam pagal Teisės departamento redakcinę pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų… Visam 10 straipsniui galime pritarti? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.22 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3359(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – Antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir papildymo naujuoju straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3359(2). Trys straipsniai. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.22 val.
Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3360(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3360(2). Įstatymą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.22 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3361(2) (priėmimas)
Kitas klausimas taip pat yra lydimasis, tai yra darbotvarkės 1-3.5 klausimas, – Finansinių ataskaitų audito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3361(2). Jį sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.23 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3362(2) (priėmimas)
Toliau svarstome kitą lydimąjį, tai yra darbotvarkės 1-3.6 klausimą, – Loterijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3362(2). Šį pakeitimo projektą sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.23 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3363(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.7 klausimas – lydimasis Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3363(2). Priėmimo stadija. Jį sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.23 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 2, 8, 9, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3364(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.8 klausimas – Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3364(2). Jį sudaro šeši straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.24 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.9 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365(2). Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusiųjų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.24 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti A. Čepononį, jeigu jis yra salėje. Yra. Prašom, kviečiu į tribūną, nes dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Tiesiog trumpai pakomentuokite jas bei komiteto apsisprendimą.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki, mieli kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, su papildomomis išvadomis ir Teisės departamento pateiktomis išvadomis susipažino ir pritarė bendru sutarimu tiek pirmajai, tiek antrajai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Gerbiami kolegos, ar galime 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2, 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų už kalbės M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, šiandien priimamas ir, tikiuosi, bus priimtas labai svarbus projektas, kuris padės savivaldybėms automatizuoti parkavimo priežiūrą, taip pat sudarys galimybę efektyviau kovoti su piktnaudžiavimu parkuotojų, kurie naudojasi kortelėmis nelegaliai ir parkuojasi žmonių su negalia vietose.
Taip pat svarbi dar viena atsiverianti galimybė žmonėms su negalia parkuotis uždarose savivaldybių aikštelėse nemokamai, iki šiol tai buvo techniškai tiesiog neįmanoma. Nuo šiol ši galimybė pagaliau atsiras ir žmonės galės gauti tai, kas teisiškai jiems priklauso, todėl labai kviečiu palaikyti ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.26 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307(2). Priėmimo stadija.
Pakeitimą sudaro du straipsniai. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuri yra visiškai techninio pobūdžio, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Motyvai. Už kalba A. Jakavonytė.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Norėčiau kolegas pakviesti balsuoti už šį įstatymo projekto priėmimą. Į naujo teisinio reguliavimo sritį patektų tie tremtinių, politinių kalinių vaikai, įvaikiai, kuriems negalima pripažinti tremtinio statuso pagal 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes gimė tuo metu, kai jau nebuvo draudimo grįžti gyventi į Lietuvą; tie, kuriems negalima pripažinti pagal 5 straipsnio 5 punkto a papunktį, nes yra archyviniai įrodymai, kad tėvams leista grįžti; tie, kuriems negalima pripažinti pagal 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį, nes nėra įrodymų, dokumentų, kad tėvams po gautų leidimų grįžti į Lietuvą buvo suvaržytos galimybės sugrįžti. Turimi mintyje politinio administracinio pobūdžio suvaržymai. Kreipdamiesi į teismą jie neturėdavo ką pateikti, nes tiesiog jų neregistruodavo grįžus į Lietuvą, jie negaudavo darbo, jų namai buvo nukelti arba į juos įkeldinti kiti žmonės, arba išvis sudeginti.
Manau, kad būtų atkurtas teisingumas atžvilgiu tų žmonių, kurie tikrai nepasirinko gimti tremtyje. Taip, pasitaiko atvejų, kad šeimose yra 3 vaikai, gimę tremtyje, dviem gimusiems suteiktas tremtinio statusas, trečiajam ne. Manau, būtų atkurtas teisingumas tų žmonių atžvilgiu. Tokių žmonių tikrai nėra daug, maždaug apie 400. Labai kviečiu visus palaikyti šio įstatymo pakeitimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.29 val.
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo Nr. VIII-1641 1, 5, 14, 15, 17, 19, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490(2)ES. Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę į tribūną, nes yra gauta Teisės departamento pastabų dėl kai kurių straipsnių.
Dėl 1, 2 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom jas pristatyti.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, yra Teisės departamento pastabos, jos yra visiškai techninio, korekcinio pobūdžio. Mes joms visiškai pritariame.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat tai yra techninio pobūdžio pastaba, kuriai mes pritariame.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galėtume pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Nuo 5 iki 9 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų neužsirašė niekas kalbėti, taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385(4) (priėmimas)
Kitas yra 1-7 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385(4). Priėmimo stadija. Pakeisti trys straipsniai, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų už kalbėti užsirašė E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama Pirmininke, ačiū už suteiktą žodį. Iš tiesų, turbūt pats faktas, kad savivaldoje, kuri yra švietimo įstaigų steigėja, buvo žiūrėta į mokyklų vadovus kaip į skirtus politinio pasitikėjimo pareigūnus… Tai iš tiesų tas faktas tikrai nepuošia mūsų švietimo sistemos, kai politikai bando daryti įtaką netgi tokiais atvejais, kur iš tikrųjų politikos neturėtų per daug būti. Aš tikrai pritariu toms visoms pataisoms, kai jos tiksliai reglamentuoja įvykius ir poelgius galbūt tų vadovų, kurie nesilaiko pedagogų etikos normų ir jas pažeidžia, arba… Tarkime, na, tikrai teisingai ir paprastai jų poelgiai gali būtų įvertinti už tam tikrus nusižengimus. Teikiant nepasibaigus kadencijai, turbūt tai turėtų būti pagrindu, priežastimi, kodėl mokyklos vadovas gali būti atleistas. Tai tikrai pritariu ir toms pastaboms, kurias išsakė Teisės departamentas. Apskritai įstatymas turbūt atitinka tam tikras normas, kurios turėtų būti įgyvendintos, laikantis padorumo principo, ypač elgiantis su vadovais. Tai siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Praleidžiame 1-8 ir 1-9 klausimus, kadangi ten yra Seimo narių pataisų. Svarstysime balsavimo intervalo metu.
10.32 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3568 (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3568. Pateikimo stadija. Labai norėčiau čia pakviesti Kaimo reikalų komiteto atstovą. O galbūt netgi pirmininką V. Pranckietį?.. Gerbiamas Viktorai… Negirdi jis manęs. Gal galėtumėte pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą dėl Žemės įstatymo? Ne išvadą, o poziciją dėl Teisės departamento pastabų. Mes priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento, atsiprašau, viena Teisės departamento pastaba…
V. PRANCKIETIS (LSF). …kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė. Kitame puslapyje yra taip pat dar kelios Teisės departamento pastabos.
V. PRANCKIETIS (LSF). Antrai komitetas pritarė. Balsavo visi 7 už. Toliau taip pat Teisės departamento pastaba, jai taip pat komitetas pritarė. Kitam pasiūlymui taip pat komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume, kolegos, pritarti visam 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Dėkoju. Pritarta. Dėl 2, 3, 4, 5 straipsnių pasiūlymų nėra gauta, pastabų taip pat. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų užsirašė K. Mažeika, tačiau jo salėje nematau. Taigi, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.34 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3569(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektas. Tai yra lydimasis, jį sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
10.35 val.
Seimo savaitės (2024-04-22 – 2024-04-26) – 2024 m. balandžio 23 d. (antradienio) ir 25 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Gal galėčiau pakviesti J. Razmą, kad pristatytų mums kitos savaitės darbotvarkę? Gerbiamas Jurgi, ar galėtumėte pristatyti kitos savaitės darbotvarkę?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės darbotvarkę (antradienio rytinį posėdį) pradėsime dviejų Nepriklausomybės Akto signatarų – L. N. Rasimavičiaus ir J. Karvelio – pagerbimu, bus atitinkamas minėjimas. Toliau skubos tvarka priimsime Investicijų įstatymo pataisas ir lydimuosius projektus, kurie reikalingi dėl kuo spartesnio „Rheinmetall“ investicijų įgyvendinimo, bet taip pat yra svarbūs ir dėl kitų tokio pobūdžio svarbių projektų. Svarstysime Rinkimų kodekso pataisas, kurias turime priimti, aišku, iki visiškai priartėjusių rinkimų. Yra daugybės kitų projektų svarstymo stadija, tarp jų – Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisų projektas. Jį turėtume apsispręsti svarstyti skubos tvarka, kad ketvirtadienį galėtume jau ir priimti. Priešingu atveju, jeigu iki gegužės 1 dienos nepriimsime, susidarys tam tikras tarpas, kai jokių ribojamųjų priemonių nebus. Tikimės, kad išspręsime tą situaciją dėl užsitęsusio projekto svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Toliau vėl įvairūs svarstymo stadijos projektai. Iš esmės surašėme visus projektus, kuriuos tik spėjo komitetai apsvarstyti. Aš visiems Seimo nariams esu išsiuntęs informaciją, kiek kuriame komitete yra užsigulėjusių neapsvarstytų projektų. Tikiuosi, kad komitetų nariai atkreips į tai dėmesį.
Jau antroje antradienio darbotvarkės dalyje, vakariniame posėdyje, per Vyriausybės pusvalandį bus tribūnoje energetikos ministras. Toliau dar keletas svarstymo stadijos projektų ir pateikimai, keletas Vyriausybės teikiamų projektų, taip pat neseniai užregistruoti Seimo narių projektai.
Ketvirtadienį rytiniame posėdyje priėmimai daugiausia tų projektų, kuriuos mes matėme šią savaitę antradienio darbotvarkėje svarstymo stadijos. Matysime, ar ketvirtadienį jau galėsime įrašyti laikinosios tyrimo komisijos išvadų svarstymą. Priklausys, kaip čia šiandien balsuosime ir ar komitetas spės apsvarstyti. Po pietų – opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ darbotvarkė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti A. Širinskienė. Prašau, gerbiama Agne.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Taip, aš turiu klausimą dėl to, ką jūsų frakcijos seniūnė kaip ir žadėjo, tai Etikos ir procedūrų komisijos pasikeitimus, bet kažkaip dar nematyti. Tarkime, jeigu pažiūrėtume vakar dienos posėdį, tai Etikos ir procedūrų komisijoje tas pats S. Jovaiša paskui svarsto M. Matijošaičio kompiuterių įsigijimus. Atrodo, švelniai tariant, nelabai gerai. Norėjau paklausti, kada matysime tuos žadėtus pokyčius?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs puikiai žinote, kad Etikos ir procedūrų komisijos formavimas yra toks išskirtinis. Čia valdančiųjų atstovus parenka ir surenka parašus būtent opozicijos atstovai. Ne mūsų frakcijos seniūnė gali pakeisti tą atstovavimą mūsų frakcijai komisijoje, o būtent opozicija gali pakeisti tam tikrais veiksmais. Čia reikia matyti tą specifiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Dėkoju.
Gerbiamas Jurgi, jūs gal likite tribūnoje, dar yra rezervinių klausimų, kuriuos kaip tik būtų galima ir apsvarstyti.
10.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3651, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3652, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3650 (pateikimas)
Pradėkime nuo rezervinio 1.1 klausimo – Seimo nutarimo dėl Seimo komitetų sudėties patvirtinimo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3651. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi čia klausimas yra kompleksinis, susijęs su vienu konkrečiu faktu, turbūt leisite man vienu ypu pristatyti visus tris projektus: ir dėl komitetų sudėties pakeitimo, ir dėl komitetų narių skaičiaus, ir dėl pavaduotojų. Visi šie projektai yra susiję su tuo, kad Laisvės frakcija apsisprendė iš Ateities komiteto atšaukti savo atstovę M. Ošmianskienę. Matyt, ir jos yra toks pageidavimas, todėl išbraukiame ją iš komiteto sudėties. Vienu vienetu mažėja šio komiteto narių skaičius. Taip pat išbraukiame jos pavardę iš šio komiteto narių pavaduotojų sąrašo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytus visus projektus, bet svarstysime vis tiek iš eilės.
10.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3651 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Dėl rezervinio 1.1 klausimų po pateikimo nėra. Motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Svarstymo stadijoje dėl šio nutarimo diskutuoti niekas nenori. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Priėmimo stadijoje dėl motyvų niekas neužsirašė. Taip, vienas straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu tam vienam straipsniui? Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime jau netrukus balsuodami.
10.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3652 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1-2 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-3652. Kaip J. Razma pristatė, tie klausimai yra susiję. Pateikimo stadijoje klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Svarstymo stadijoje diskutuoti norinčių nėra. Dėl motyvų po svarstymo… Atsiprašau, po pateikimo, ar galima pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Svarstymo stadijoje dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti tam vienam straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau.
10.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3650 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3650. Pateikimo stadijoje niekas nenorėjo paklausti. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Ar galima po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusiųjų nėra. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusiųjų nėra. Priėmimo stadija. Du straipsniai. Pasiūlymų negauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
Taigi, rezervinius esame apsvarstę. Iki balsavimo ir iki pusvalandžio pabaigos dar liko šiek tiek laiko.
10.43 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2163(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2164(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2336 (svarstymas)
Manyčiau, galėtume apsvarstyti darbotvarkės 2-3.1 klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2162(2). Svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovą, kad galėtų pristatyti išvadą. Prašau. A. Dumbrava. Komiteto išvada dėl viso paketo, tai yra dėl darbotvarkės 2-2.1, 2-3.2, 2-3.3, 2-3.4 klausimų.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, kolegos, komitetas svarstė šį įstatymų projektų paketą ir priėmė sprendimą: už balsavo 4, prieš – 4, susilaikė 1. Taigi sprendimas nepriimtas. Nepritarta.
PIRMININKĖ. Komitetas siūlo atmesti šį projektą. Ačiū už pristatytą komiteto išvadą. Ir motyvai dėl šito. Užsirašė D. Griškevičius, bet jo salėje nėra. Užsirašė A. Petrošius. Prašau. Jūs prieštarausite komiteto išvadai, taip? Prieš atmetimą? Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mieli kolegos, vis dėlto manau, kad komitetas nepakankamai įsigilino į šitą situaciją ir klausimą reikia persvarstyti. Projekto esmė yra tokia: norime, kad gautos pajamos už tą funkciją, kurią valstybė pati kviečia atlikti valstybei, tai yra kuri yra laikina, trumpalaikė, už darbą Rinkimų komisijoje, į asmens pajamas nebūtų įskaičiuojamos, kad tiems žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių, pavyzdžiui, tą dieną priklauso ir užima vietą Užimtumo tarnyboje, vis dėlto nereikėtų stabdyti priklausymo Užimtumo tarnybai dėl gerokai, matyt, dažnu atveju mažesnių pajamų darbo paieškos, kad jie turėtų galimybę ir toliau intensyviai ieškoti darbo Užimtumo tarnyboje, bet gautų šitas pajamas, kurios tam tikrais atvejais tikrai yra nedidelės tam tikrose komisijose, ypač mažesnėse. Valstybė iš to laimėtų pritraukdama žmonių, kuriems yra reikalingos tam tikros kompetencijos, ypač nuošalesnėse Lietuvos vietovėse, į rinkimų komisijas ir jų neatgrasytų, ir nepaliktų tuščių vietų. Tai aš tikrai raginu šiandien nepritarti komiteto išvadai ir pabandyti klausimą persvarstyti galbūt kitame komitete.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime netrukus balsuodami.
10.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3626 (pateikimas)
Dabar dar turime kelias minutes ir aš matau, kad salėje yra kolega A. Stončaitis, tai norėčiau jį ir pakviesti, kad pristatytų darbotvarkės 2-12 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3626. Tai yra pateikimas. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Laba diena, gerbiami kolegos. Atsiprašau, neturiu dabar medžiagos, bet mintinai žinau ir pristatysiu. Problema yra kokia? 307 straipsnyje yra numatyta, kad jeigu yra nustatyta didesnė automobilio tarša, negu leidžiama, ir jeigu tuo metu netinkamai veikia taršą mažinančios sistemos, bet jos nėra fiziškai pažeistos, tačiau yra gedimas, tai ANK 307 straipsnio 1 dalyje absoliučiai be jokių alternatyvų yra numatomas tik baudų skyrimas tiek fiziniams asmenims, tiek juridiniams asmenims. Fiziniams asmenims bauda yra iki 300 eurų. Sakykime, nors norma galioja ilgiau, tačiau niekas per daug dėmesio į tai nekreipė, kol šių metų sausio 1 dieną įsigaliojo pakeitimas (realiai jis bus pradėtas vykdyti, kiek suprantu, pagal patvirtintas tvarkas nuo gegužės 1 dienos), kai suteikėme teisę aplinkos apsaugos pareigūnams vykdant taršos kontrolę savarankiškai, be policijos pareigūnų stabdyti vairuotojus kelyje ir savarankiškai tikrinti automobilių išmetamųjų dujų kiekį. Kilo gana didelis ažiotažas visuomenėje. Pirmiausia, matyt, dėl tam tikros komunikacijos stokos, bent jau yra iškomunikuota, kad aplinkos apsaugos pareigūnams nustačius per didelį išmetamųjų dujų kiekį, net jei automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą, per 2 paras būtų sustabdomas techninės apžiūros galiojimas, o kai kuriais atvejais ir nutraukiama kelionė automobiliu.
Šiuo atveju mes kalbame ir apie žmonių baudimą. Kaip minėjau, 307 straipsnyje nėra jokių alternatyvų, kad pirmu atveju, jeigu yra padidėjęs dūmingumas ir galbūt yra nustatoma, kad tai yra pasekmė kokio nors techninio gedimo, nėra bausmės alternatyvos, nėra įspėjimo galimybės. Maža to, dabar, kai mes turėjome klausymus dviejų jungtinių komitetų, tai yra Aplinkos apsaugos komiteto ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ir kai išklausėme pareigūnus, tai pareigūnai sakė, kad yra numatoma, bent jau pirmaisiais mėnesiais, galbūt ne bausti gyventojus, o įspėti, tačiau tokio įspėjimo paprasčiausiai negali būti, nes jo nėra numatyta teisės aktuose.
Mieli kolegos, tai paliečia tikrai didelį kiekį žmonių. Supraskime, kad naujus automobilius paprastai įsigyja labiau pasiturintys Lietuvos gyventojai, o šiandien iš maždaug 2 mln. registruotų transporto priemonių Lietuvoje labai ženkli dalis yra dyzelinių automobilių, kurie, deja, bet šiandien yra apie 16–17 metų senumo. Iš tikrųjų yra grėsmė, kad turint galiojančią techninę apžiūrą visgi tas dūmingumas gali būti nustatytas ir didesnis, negu galimas, bet visgi mes turėtume atsižvelgti į teisės principo humaniškumą ir numatyti pirmu atveju žmogui įspėjimą ir protingą terminą, be abejo, remonto ir tolesnio eksploatavimo. Už eksploatavimą be techninės apžiūros yra numatyta atsakomybė pagal kitas šio straipsnio dalis.
Mieli kolegos, aš siūlau pritarti šitai pataisai, kai yra numatomas pakeitimas, kad už pirmą kartą ne tik baudimas, bet ir galimas įspėjimas. Manau, kad tai tikrai atitiks gyventojų lūkesčius, tai atitiks teisės aktų protingumo, proporcingumo ir visus kitus principus, kuriais ir vadovaujamės, priimdami vieną ar kitą teisės aktą. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Algirdai, už pristatymą. Kadangi jau prasidėjo balsavimo langas, aš siūlau padaryti pertrauką, pabalsuosime už visus projektus, o po to kolegoms suteiksiu galimybę paklausti, nes prisirašė labai daug – beveik dešimt Seimo narių, kurie norėtų detaliai paklausti apie šį projektą.
10.52 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 9, 10, 11, 15, 16, 21, 22, 23, 25, 29, 36, 39, 40, 48, 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 ir 461 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3357(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi, kadangi jau galime balsuoti, grįžkime į darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3357. Čia darėme pertrauką dėl 20 straipsnio, dėl kurio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė, ir M. Lingės pataisa. Gal galėtumėte, gerbiamas Mindaugai, pristatyti savo pataisą?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ši pataisa yra daugiau skirta pereinamajam laikotarpiui pasiruošti, pailginti tiems subjektams, kurie turi įsteigę savo įmones tose valstybėse, kurios nebeatitiktų įstatymo reikalavimų. Kad būtų galimybių prisitaikyti prie esamų pokyčių, įprastiniams verslo subjektams yra numatomas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis. O šiems, kurie yra įsteigti tose valstybėse, kurios neatitiktų įstatymo reikalavimų, prisitaikyti siūloma 6 mėnesius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šią pataisą? Pabalsuokime, kas palaikote pataisos svarstymą. Atsiprašau, ne pačią pataisą, bet pataisos svarstymą. Turime. Gerbiamas Mindaugai, gal galėtumėte dabar pristatyti komiteto išvadą dėl jūsų pataisos?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, galbūt galime bendru sutarimu pritarti pataisai, kuriai komitetas pritarė bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Ir dabar dėl viso 20 straipsnio. Ar galime pritarti visam 20 straipsniui? Nematau prieštaraujančių.
Galėtume apsispręsti dėl viso 1-3.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3357. Dėl motyvų užsirašiusių čia nebuvo? Ne? V. Semeška kalbės už. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gana trumpai. Kolegos, gana svarbus įstatymų projektų paketas, kalbantis apie kriptoturtą, kitaip – apie virtualiąsias valiutas. Sektorius yra įvardintas kaip vienas iš rizikingiausių Tarptautinio valiutos fondo ekspertų. Įvertinant sektoriaus keliamą riziką ir aplaidų požiūrį į šiuo metu nustatytų reikalavimų laikymąsi, akivaizdu, kad sektoriuje paplitęs polinkis nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.
Taigi įstatymo projektu siūloma suteikti papildomus įgaliojimus priežiūros institucijai esant pagrindui rinkos dalyviams taikyti taip pat ir griežčiausią priemonę. Toks veiklos uždraudimas būtų taikomas kaip kraštutinė, be abejonės, priemonė, tačiau nustačius atvejus, kai priežiūros institucijai sistemingai neteikiama informacija arba teikiama neteisinga informacija, sistemingai pažeidžiamas įstatymas arba padarytas šiurkštus šio įstatymo pažeidimas arba įstatymo pažeidimas pakartotinai per vienerius metus, būtų taikoma toji kraštutinė priemonė, griežčiausia, tai yra veiklos sustabdymas.
Įstatymu taip pat sudaroma galimybė finansų įstaigoms tarpusavyje keistis informacija, kai joms kyla įtarimų dėl galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo. To iki šiol taip pat nebuvo.
Lydimajame Azartinių lošimų įstatyme įteisinta, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantys asmenys negalėtų dalyvauti valdant lošimus organizuojančias bendroves. Taigi, kolegos, būtina stiprinti kriptoturto, tai yra virtualiųjų valiutų, sektoriaus priežiūrą vertinant, kad sektorius yra vienas iš rizikingiausių pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo požiūriu. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo – projekto Nr. XIVP-3357. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, darbotvarkės 1-3.1 klausimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 107, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3357) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 6, 71, 72, 73, 11, 22, 292 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 74 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3358(3) (priėmimo tęsinys)
Apsispręskime balsuodami dėl 1-3.2 klausimo – lydimojo projekto Nr. XIVP-3358. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 114, prieš – 1, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3358) priimtas. (Gongas)
10.57 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 14 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3359(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-3359, kitas lydimasis. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3359) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3360(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-3360. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 107, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3360) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 2, 10 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3361(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-3361(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3361) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Loterijų įstatymo Nr. IX-1661 2, 11, 16, 18, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3362(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.6 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-3362. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3362) priimtas. (Gongas)
10.59 val.
Notariato įstatymo Nr. I-2882 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3363(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-3.7 klausimas – projektas Nr. XIVP-3363. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 108, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-3363) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo Nr. I-996 2, 8, 9, 10 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3364(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3364. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 109, prieš nebuvo, susilaikė 8. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-3364) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 218 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3365(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.9 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3365. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 7. Darbotvarkės 1-3.9 klausimas – įstatymas, kurio projekto Nr. XIVP-3365, priimtas. (Gongas)
10.01 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Rinkliavų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2877. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-2877) priimtas. (Gongas)
11.01 val.
Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3307. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-3307) priimtas. (Gongas)
A. Jakavonytė – replika po balsavimo.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti visiems kolegoms, kurie palaikė šį įstatymo projektą, taip pat Lietuvos Respublikoje Vyriausybei, kuri pateikė teigiamą išvadą ir pasiūlymus, bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui už visokeriopą pagalbą. Manau, šiandien bus atkurtas teisingumas tų žmonių, kurie gimė iki 1964 m. gruodžio 31 d. tremtinių arba politinių kalinių šeimose, atžvilgiu. Bus dar ir papildymas, kad tie, kurie gimė nuo 1965 metų, dar galės irgi savo teises įrodyti bendrosios kompetencijos teisme, tik, aišku, jų tėvai neturėjo būti sugrįžę per šešerius metus į Lietuvą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
11.03 val.
Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo Nr. VIII-1641 1, 5, 14, 15, 17, 19, 20 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3490(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Cheminių medžiagų ir cheminių mišinių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3490. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-3490) priimtas. (Gongas)
11.03 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 51 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3385(4) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-7 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3385. Apsispręskime balsavimu. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 111, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-3385) priimtas. (Gongas)
11.04 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 13 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3568(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-10.1 klausimas – Žemės įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3568. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 117: už – 114: prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projekto Nr. XIVP-3568) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3569(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-3569. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3569) priimtas. (Gongas)
11.05 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2162(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2163(2), Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2164(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2336 (svarstymo tęsinys)
Toliau. Apsvarstėme darbotvarkės 2-3.1 klausimą, projektą Nr. XIVP-2162 ir lydimuosius, kuriuos komitetas siūlo atmesti. Taigi apsispręskime balsuodami. Kas pritariate atmetimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Dėl viso paketo.
Balsavo 112: už – 21, prieš – 51, susilaikė 40. Atmetimui nepritarta. Reikėtų apsispręsti dėl kito pagrindinio komiteto. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ne, Kaimo reikalų komiteto nesiūlau. Teisės ir teisėtvarkos komitetui duokite, mes už rinkimus atsakingi, sutvarkysime.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui? Galime. Ačiū, pritarta.
11.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-17 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3651 (priėmimo tęsinys)
Tuomet mums dar liko balsuoti tik dėl rezervinio 1 klausimo. Rezervinis 1.1 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-3651. Čia dėl Seimo komitetų sudėties kaitos. Balsuojame. Kas pritariate rezerviniam 1.1 klausimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 2. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3651) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XIV-12 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3652 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 1.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-3652. Balsuokime.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 118, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3652) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3650 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 1.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-3650. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 116, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3650) priimtas.
11.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos galimo neteisėto informacijos apie asmenis rinkimo ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų procesą, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų politinei kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentiniam tyrimui atlikti išvados“ projektas Nr. XIVP-3578 (pateikimo tęsinys)
Dabar grįžtame į pačią darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl laikinosios tyrimo komisijos išvadų“ projektas Nr. XIVP-3578. Kviečiu V. Baką į tribūną. Tęsiame Seimo narių klausimus, tai yra tęsiame pateikimą. Yra užsirašę klausti dar dešimt Seimo narių. Aš siūlyčiau skirti 20 minučių. Na, gal pakaks.
Pirmas klausia J. Sabatauskas. Ruošiasi V. Semeška.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, komisijos išvados pabaigoje jūs nagrinėjate situaciją, tiksliau, aprašote situaciją, kad, Respublikos Prezidentui neatėjus liudyti į komisiją, vien iš to neatėjimo fakto darote išvadą, kad jis pažeidė Konstituciją. Aš tik noriu paklausti, ar jums žinoma konstitucinė nuostata, kuri įrašyta pačioje Konstitucijoje, kad draudžiama versti liudyti prieš save ir savo šeimos narius bei artimuosius?
V. BAKAS (DFVL). Puikus klausimas, gerbiamas Juliau. Iš tikrųjų jūs kaip niekas kitas išmanote Prezidento santykį su Seimu ir su Seimo komisijomis. Aš sutinku su jumis, kad viena iš aplinkybių, dėl kurios Prezidentas gali atsisakyti liudyti, ne tik Prezidentas, bet ir bet kuris Lietuvos pilietis, tai yra ta aplinkybė, kad jisai liudija prieš save. Deja, Prezidentas, atsisakydamas liudyti komisijai, atsisakydamas atsakyti į klausimus, nepaaiškino savo argumentų. Jisai nepaaiškino, kad aš atsisakau liudyti komisijai, nes taip liudysiu prieš patį save. Jeigu tai būtų, matyt, ir komisija, ir Seimas nuspręstų. Bet Prezidentas, sakyčiau, nepateikdamas jokių argumentų, sumenkindamas patį Seimą ir pažeisdamas Konstitucijos 77 straipsnį, tiesiog pasakė: aš neliudysiu komisijai, nes ji yra politizuota. Tai yra nesuderinama su Prezidento pareigomis, nesuderinama su Laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu.
PIRMININKĖ. Klausia V. Semeška. Ruošiasi A. Anušauskas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, atliktas tikrai didelis darbas. Gaila, kad jūs vienintelis iš opozicijos dalyvavote šiame tyrime ir jums nepavyko įkalbinti kolegų iš opozicijos. Bet mano klausimas yra toks, susipažinus ir su įslaptinta informacija: ar jūs, jeigu mes šitoms išvadoms pritarsime, nenaudosite savo rinkimų kampanijai, nedarysite turo po Lietuvą ir nepristatysite šių išvadų, kaip darėte su „MG Baltic“ tyrimu? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Geras klausimas. Aš tikiuosi, kad kitaip nei „MG Baltic“ situacijoje, kur reikėjo didelio aiškinamojo darbo, šiuo atveju, Seimo nariai supranta, kokią grėsmę kelia specialiųjų tarnybų politizavimo rizika, kokią grėsmę kelia pranešėjo instituto likimui. Mes po šių išvadų be jokių turų galėsime visi kartu suremti pečius ir su opozicija ir priimti įstatymų pataisas, kurios apsaugotų ir pranešėjus, ir sustiprintų pačias žvalgybas, sustiprintų atskaitomybę, išskaidrintų Seimui. Matyt, čia būtų didžiausias rezultatas visiems.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Ruošiasi M. Puidokas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, kadangi anksčiau tekdavo dalyvauti įvairiose tyrimo komisijose, aš noriu tiesiog pasitikslinti (iš procedūros ne visada supratau skaitydamas). Jeigu yra vienas kitam prieštaraujantys liudininkų teiginiai, komisija ar balsavimo būdu, ar kokiu būdu pasirinkdavo įrašyti į išvadas tą variantą, kuris tinka? Kartais nėra išsprendžiamas prieštaravimas, tai paprastai anksčiau į išvadas įrašydavome ir vieną, ir kitą, parašydami savo nuomonę. Kaip buvo šiuo atveju?
V. BAKAS (DFVL). Jeigu jūs patikslintumėte, kurioje vietoje jūs matote prieštaravimą, man būtų lengviau atsakyti, bet pabandysiu nuspėti. Iš tikrųjų, vienas iš prieštaravimų, kuris buvo toks ryškesnis, tai yra tas, ar Valstybės saugumo departamento direktorius, gavęs pranešėjo informaciją, matė joje grėsmes, rizikas, pavojus nacionaliniam saugumui. Čia jo pasakymas šitame liudijime buvo (jeigu aš apie tai kalbu), kad ne, nemačiau. Bet jeigu jūs paskaitysite Departamento direktoriaus pavaduotojo liudijimą, kuris taip pat apibūdino pranešėjo pateiktą informaciją, jis matė rizikas, pavojus ir grėsmes toje medžiagoje, kurią jis pateikė Valstybės saugumo departamento direktoriui. Tai čia vienas liudijimas. Antras liudijimas – žmogaus, kuris matė rizikas, pavojus ir grėsmes. Tai buvo pranešėjas.
Kitaip tariant, šiuo atveju ponas D. Jauniškis, teigdamas, kad jis nematė grėsmių, iš esmės prieštaravo savo paties sukurtai tvarkai, nes grėsmes įvertina ne Departamento direktorius. Kaip žinote, grėsmėms įvertinti nustatyta procedūra: tu turi duoti pavedimą valdyboms – analitinei, kontržvalgybos. Analitikai pasidaro analizę ir pateikia produktą. Šiuo atveju VSD direktorius net nedavė tokio pavedimo pradėti tą procesą. Kitaip tariant, VSD direktorius ne… Ignoravo indikacijas, kurias jam davė jo pavaduotojas, taip pat – pranešėjas, apie tai, kad tarp tų kelių dešimčių, tai yra tarp tų maždaug 150 asmenų, buvo asmenų, kurie yra susiję su priešiškų valstybių diplomatais, žvalgybų pareigūnais, politikais ir baltarusiškų trąšų verslu. Kitaip tariant, įrodymų visuma paneigia Departamento direktoriaus liudijimą.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas, tačiau jo salėje nematau. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Turėčiau daug klausimų. Aš keletą kartų lankiausi tame slaptame kambarėlyje, ten daug ką skaičiau. Kiekvieną kartą vis daugiau klausimų kildavo. Mano pirmas klausimas toks. Aš čia žiūriu jūsų išvadas ir lyginu su tuo, ką ten mačiau. Aš galvoju, kad daugelį dalykų būtų galima išslaptinti, tik minimos pavardės (ten daug pavardžių yra), matyt, galėtų likti slaptos. Čia ir išvadose iš esmės daug kas pasakyta. Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas būtų toks.
V. BAKAS (DFVL). Ar galime išslaptinti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Išslaptinti. Kaip jūs manote, ar nereikėtų išslaptinti daugelio tų bylų? Ir žiniasklaidai, ir žmonėms daug kas stotų į savo vietas.
Antras dalykas. Ar nėra prieštaravimo tarp to, ką pranešėjas sako, motyvas, dėl ko jam buvo pavesta atlikti tuos tyrimus, ir to, ką sako pats VSD vadovas? Ar nėra prieštaravimo? Aš įžiūriu prieštaravimą. Ar tie motyvai pagrįsti?
Trečias klausimas. Aš čia pavartojau tokį nelietuvišką žodį bardakas, bet yra betvarkė. Ar jums nesusidarė įspūdis, kad blogai, nesistemingai, netvarkingai organizuojamas darbas ir duodami įsakymai VSD?
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Pabandysiu labai trumpai. Ar galima išslaptinti? Taip, komisijos nuomone, tą būtina padaryti. Mes net kreipėmės į tas institucijas, kad išslaptintų visus liudijimus, jų teiktą medžiagą. Galbūt abejočiau, kad reikėtų, kaip jūs sakote, išslaptinti konkrečias pavardes, nes tai galėtų padaryti žalos mūsų žvalgybos pajėgumams, bet išslaptinti medžiagą ir tų ryšių pobūdį tikrai ne tai, kad reikėtų, bet visuomenė turi ir privalo žinoti, kas yra mūsų šalies Prezidento aplinkoje, kas daro įtaką jo sprendimams, kokie yra šitos aplinkos interesai ir ketinimai, kokiais būdais tos aplinkos žmonės savo interesus įgyvendina. Tą visuomenė privalo žinoti. Aš manau, mes galėsime tą padaryti pritarę išvadoms, nepaisydami to, kad tam prieštarauja žvalgybos, tai yra tiesiog papildę Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos įgaliojimus.
PIRMININKĖ. Klausia L. Girskienė. Ruošiasi V. Valkiūnas. (Balsai salėje) Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš nebuvau užsirašęs. Nežinau, kaip čia išėjo.
PIRMININKĖ. Buvote praeitą kartą.
V. VALKIŪNAS (DPF). Čia ne mano tema. Apsieisite be manęs. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis, tačiau aš taip pat salėje jo nematau. Belieka klausti tuomet paskutiniam užsirašiusiam E. Gentvilui. Ir jau kalbėsime dėl motyvų.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nesakysiu, kad čia ne mano tema ir kad mane kažkas užrašė, kaip V. Valkiūną kažkas užrašė jam nežinant ir nenorint.
Mano klausimas gerbiamam pranešėjui. Šiuo atveju ne ta prasme pranešėjui, kurį saugoti reikia, bet aš matau, kad jus, kaip šio klausimo pateikėją, taip pat puola. Puola specialiosios tarnybos. Ir puola ne tik jus, bet puola visą Seimą. Ar jūs sutinkate, kad mes esame dabar įsivėlę į tam tikrą konstitucinių galių aiškinimąsi? Specialiosios tarnybos bando sakyti, kad Seimas neturi teisės analizuoti kai kurių dalykų, arba jeigu analizuoja kai kuriuos dalykus, daro tai neteisėtai, nepagrįstai ir taip toliau. Mano manymu, ant briaunos yra pastatyta Seimo teisė analizuoti specialiąsias tarnybas. Šioje situacijoje specialiosios tarnybos priešinasi Seimui. Ar sutinkate su tokia situacijos apibrėžtimi?
V. BAKAS (DFVL). Aš gal pasakysiu čia savo nuomonę, ne komisijos, nors turėčiau komisijos nuomonę pristatyti. Žinote, aš tik noriu pakviesti šiandien visus kolegas iš pozicijos ir opozicijos nebijoti. Jeigu jūs bijosite, tai bus švelniausia, ką šiandien pasakė D. Gaižauskas ir galima Gaižauskų koalicija, Gaižauskų, Karbauskių, kai jie opoziciją kvies į apklausas, siundys prokurorais, siundys specialiosiomis tarnybomis, specialiųjų tarnybų vadovais, kurie yra lojalūs politiškai. Mano prašymas, nebijokite, nes jeigu išsigąsime mes, teks bijoti visai visuomenei. Tikiuosi, mes tai padarysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiami kolegos, dabar motyvai, paskui jau balsuosime dėl šito. Gerbiamas E. Gentvilas – motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Taip, buvo paminėta D. Gaižausko pavardė ir aš noriu pažvelgti į literatūros pasaulį. Yra toks U. Eko romanas „Rožės vardas“. Vienuolyno vyresnysis vienuolis Chorchė draudžia vienuoliams eiti ir susipažinti su Antikos laikų literatūra, o tie, kurie slapta nueina, verčia puslapius palaižydami pirštą, visi miršta, nes vienuolis Chorchė apnuodijo puslapių kampus, patepė nuodais, ir visi, išdrįsę skaityti uždraustą Antikos literatūrą, mirė, ir neliko liudytojų. Man labai panašiai šiandien atrodo D. Gaižausko siūlymas – neikite, nesusipažinkite, nežinokite, kas vyksta Lietuvoje, nes, neduok Dieve, sužinosite ir numirsite. Nenumirsite, tiesa išlaisvina – eikite, skaitykite, susipažinkite, kaip kartais specialiosios tarnybos darbuojasi Lietuvoje, kaip jos ignoruoja Seimo teisę analizuoti, ką jos daro savo viduje, kaip dalyvauja politiniuose procesuose. Eikite, kolegos, ir skaitykite, nebijokite, tikrai nėra užtepta nuodų, kaip U. Eko romane vienuolis Chorchė padarė, niekas nenumirsite, o tik daugiau žinosite. Ir negąsdinkite žmonių, kad sužinoję jūs būsite nelaimingi. Mano manymu, iš tiesų vyksta konstitucinis konfliktas tarp Seimo ir specialiųjų tarnybų Lietuvoje. Specialiosios tarnybos, padariusios klaidingų darbų, norėtų, kad Seimas neanalizuotų, skundžia Seimą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Kreipkitės, specialiosios tarnybos, į Seimo opoziciją ar į visus Seimo narius, patys kreipsimės į Konstitucinį Teismą ir nuspręsime, ar Seimas turi teisę analizuoti valstybės specialiųjų tarnybų veiklą, ar ne.
PIRMININKĖ. Audringas pasisakymas, matau, sulaukė reakcijų. Taigi L. Girskienė norėtų pasisakyti. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Noriu paraginti visus kolegas perskaityti ir „MG Baltic“ bylą, ten taip pat yra parašyta labai įdomių dalykų apie valstybės valdymą, ir padėkoti kolegai M. Maldeikiui už nuolatinius gausius aplodismentus. (Balsai salėje) (Plojimai)
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas buvo paminėtas, taigi jums žodis.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ir kiek kartų! Matau vienintelę šitos komisijos naudą: buvo knyga „Pranešėjas“, bus II tomas – „D. Gaižauskas ir nuodai“. Nebalsuokite.
PIRMININKĖ. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašau.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Aš pasakysiu truputėlį kita tema, nes esu jautri literatūrai. Man padarė didelį įspūdį E. Gentvilo pasisakymas ir noriu pasakyti, kad ne tik tą vieną knygą U. Eko parašė, jis yra parašęs esė pavadinimu „Sukurti priešą“.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis irgi apie literatūrą?
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, Pirmininke. Taip, čia visi siūlo, ką paskaityti, tai visi savo fantaziją, kaip sakyti, atriša. Tai aš irgi siūlyčiau paskaityti „Agrokoncerno“ bylą, kur yra įsiteisėjęs teismo sprendimas 2,5 mln. už netinkamą trąšų deklaravimą. Jeigu jau reikia skaityti, tai tada skaitykime viską.
PIRMININKĖ. Puiku. Motyvų prieš visgi yra. Tai A. Skardžiui suteikiu žodį ir paskui tęsime diskusiją.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Sutinku, kad ne viskas gerai yra specialiosiose tarnybose, tačiau tą puikiai žinojo šio projekto, kitaip negaliu pavadinti, vykdytojas ponas V. Bakas, nes visą kadenciją dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Akivaizdu, kad šis projektas yra skirtas Prezidento rinkimams ir čia jau nebesvarbu valstybės aukščiausių pareigūnų, institucijų, specialiųjų tarnybų, prokuratūros, VSD, STT diskreditavimas šioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, apie kurią nuolatos trimituoja G. Landsbergis ir visi konservatoriai, neduok Dieve, tuoj priešai mus užpuls, jie stovi už vartų. Bet palaukite, kam reikia siekiant politinių tikslų rinkiminės kampanijos metu siekti tokio diskreditavimo?
Daug abejonių kelia ir patys autoriai. Šių autorių, D. Pancerovo ir kompanijos, yra tikrai ne pirmas projektas – buvo „Kabinetas 339“, buvo daugybė visų kitų projektų. Štai prieš akis turiu 2015 m. gruodžio 1 d. D. Pancerovo liudijimą, atrodo, ar signataro Z. Vaišvilos byloje, ar kažkurioje kitoje. Štai ką D. Pancerovas kalbėjo per tyrimą. 2015 m. rugpjūčio 3 d. internetinėje svetainėje 15min.lt buvo publikuotas toks straipsnis. Noriu patikslinti, kad prieš parašant šį straipsnį su juo 2015 metų liepos mėnesio gale susisiekė vienoje iš valstybės institucijų dirbę asmenys, kurie paprašė… atliko tyrimą ir pasiūlė pasidalinti minėto tyrimo medžiaga. Kitą dieną nuvyko į minėtą valstybės instituciją. Su juo bendravę asmenys iš pradžių žodžiu pristatė minėtą tyrimą ir parodė skaidres…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). …o vėliau jam tiesiog pasiūlė viską įrašyti į USB. Štai mes dirbame pagal seniai suplanuotus paruoštukus. Apie kokius čia tyrimus, pone Bakai, jūs kalbate? Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Kviečiu užimti vietas ir apsispręsti balsuojant dėl 1-2 klausimo – Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos išvadų projekto Nr. XIVP-3578. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 101: už – 60, prieš – 29, susilaikė 12. Po pateikimo pritarta.
K. Masiulis norėtų replikuoti. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Na, aš vis dėlto dar kartą paraginčiau tuos, kurie neskaitė, nueiti ir paskaityti. Gal ne visi gali, neturi teisės dirbti su slapta medžiaga. Na, valstiečiai neskaitė, bet yra prieš, tai nueikite, tam tikras pavardes perskaitysite, gal pasidarysite už, suprasite kai ką daugiau apie savo partiją. Nueikite, socdemai, pasiskaitykite. Ar jūs dėl to ginate, nes pradėjote palaikyti Prezidentą šituose rinkimuose? Vis dėlto ten yra faktai.
PIRMININKĖ. Ir V. Bakas. Prašau.
V. BAKAS (DFVL). Aš noriu visų pirma padėkoti visiems tiems, kurie balsavo, tiems, kurie nebalsavo, pasisakė. Bet noriu sureaguoti į tą naratyvą, kad čia yra nukreipta prieš Prezidentą. Kolegos, mes dabar esame tokioje situacijoje ir pozicijoje, kai Seimo pareiga apskritai apsaugoti, kad mes turėtume sąžiningus rinkimus. Mes turime užtikrinti, kad ir Prezidento, ir Seimo, ir savivaldybių rinkimai vyktų, jų rezultatą lemtų tiktai tautos, žmonių balsai, kad specialiosios tarnybos, atskiri pareigūnai negalėtų kištis į rinkimų sistemą, kad atskiri kandidatai negalėtų išnaudoti mūsų žvalgybos institucijų savo asmeniniams tikslams. Apie rinkimų saugumą, pone Skardžiau, yra kalbama, o ne apie konkrečius rinkimus. Dar kartą ačiū ir tęskime darbą.
PIRMININKĖ. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Reaguoju į kolegos pastabą dėl socialdemokratų susipažinimo su komisijos išvadomis. Iš tų beveik 1 tūkst. 200 puslapių jau didelę dalį perskaičiau, skaitau toliau. Mes kalbame apie sąžiningumą ir vis dėlto gebėjimą suvokti, kas yra demokratija, bet visuomenės pasitikėjimas mūsų institucija, deja, yra labai žemas, o teisėsaugos institucijomis, žvalgyba yra daug aukštesnis. Kai mes matome, kaip dvi teisėsaugos institucijos – Generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba ir žvalgybos institucija – Valstybės saugumo departamentas su labai dideliu galimų pažeidimų sąrašu kreipiasi dėl tų pažeidimų nagrinėjimo, o mes tai ignoruojame, tai kažin ar tai ką nors labai gero pasako apie tą mūsų sąžiningumą.
PIRMININKĖ. A. Skardžius buvo paminėtas. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Ponas V. Bakas kalba taip, tarsi būtų iškritęs iš medžio, o greičiausiai krito ant galvos.
PIRMININKĖ. Trumpa replika. Kolegos, tęsiame darbą. J. Razma dar norėjo trumpai pasisakyti. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik pasiteirausiu, ar skiriame pagrindiniu komitetu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, ar paliekame komitetams svarstyti tiesiog laisva valia?
PIRMININKĖ. Paliekame. Taip, paliekame laisva valia, neskiriame pagrindinio komiteto.
11.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3626 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-12 klausimo tęsinys. Aš kviečiu A. Stončaitį, kad atsakytų į Seimo narių klausimus. Primenu, kad vis dar yra balsavimo intervalas: jeigu pavyks greitai atsakyti į klausimus, galėsime ir balsuoti dėl šio klausimo. Kviečiu V. Mitalą pratęsti posėdžio vedimą. Atsiprašau, V. Mitalas pirmas klausia. Žodis jums. Ruošiasi E. Pupinis.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tuoj tikrai galėsime pasikeisti.
Gerbiamasis Algirdai Stončaiti, aš norėjau paklausti, ar vis dėlto jums yra žinoma, kad kietųjų dalelių tarša yra didelė problema? Tai yra didelė problema Lietuvoje, tai yra didelė problema Vilniuje ir kituose miestuose. Švelnindami visus šiuos reguliavimus, mes darome meškos paslaugą tiems patiems žmonėms, nes paliekame juos taršioje aplinkoje, paliekame juos sirgti plaučių ir kitomis ligomis. Būtent dėl to nereikia keisti Seimo priimto reguliavimo ir reikia būti bent milimetru žalesniems, negu buvome vakar. Tai kodėl jūs, Algirdai Stončaiti, norite viską atsukti atgal?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Vytautai, keletas atsakymų, nes čia buvo keletas klausimų.
Pirmas dalykas, tai tikrai visi esame už sveiką aplinką. Nėra nė vieno, matyt, net Lietuvoje nėra. Kitas dalykas, jūs sakote – milimetru žalesni. Bet aš vis dėlto siūlau, kad mes būkime galbūt milimetru savo žmonėms teisingesni. Ką mes dabar siūlome? Siūlome, kad žmogus iškart privalomai būtų nubaustas bauda, tai yra materialiai, nors teisės normos… ir teisės principai galioja pagal visas teisės normas. Tai yra proporcingumas, tai yra humaniškumas, tai yra galų gale ne kerštas už kažką, o siekis, kad žmogus suprastų pažeidimą, turėtų galimybę toliau pažeidimo nedaryti.
Mieli kolegos, pristatydamas jau truputį sustojau. Supraskime, kad mes šiandieną turime Lietuvą, kuri viena, deja, labai turtinga ir naujus automobilius įsigyja, kas trejus penkerius metus atnaujina, ta statistika, džiugu, auga. Truputį auga elektromobilių įsigijimo statistika. Tačiau mes turime ir didžiąją Lietuvą. Didžiąją Lietuvą, kuri šiandieną važinėja 17–18 metų automobiliais. Ir ne todėl, kad jie norėtų būti kokie nors sau priešai ir teršti aplinką. Paprasčiausiai šita Lietuvos dalis, didžioji Lietuvos dalis, neįperka tų naujų automobilių.
Niekas nesako, kad nereikia reaguoti. Paprasčiausiai mes nustatę, kad galbūt yra per didelė tarša, galbūt kas nors tos įrangos yra sugedę, ne nubauskime iškart žmogų, o įspėkime ir tas žmogus per protingą terminą turėtų padaryti kažkokias techninės priemonės korekcijas, kad jinai toliau atitiktų visas šitas normas.
Gerbiamas Vytautai ir gerbiami kolegos, aš primenu, kad mes kalbame apie transporto priemones, kurios turi galiojančias technines apžiūras, kurių yra atliktos techninės apžiūros. O jeigu yra specialus klastojimas katalizatorių ar kitų išmetamųjų sistemų, tai yra 3 dalis, kur joks įspėjimas negalioja – iškart yra numatytos gana rimtos ir didelės baudos. Taigi mes nepainiokime nesąmoningo pažeidimo su kokiu nors sąmoningu įrangos klastojimu. Manau, kad tikrai aš atsakiau į šitą klausimą.
Mieli kolegos, ne be reikalo du komitetai rinkomės ir su ekspertais svarstėme. Lietuvai skauda, tai gyventojams yra be galo aktualu, nes mes prigąsdinome, tiksliau sakant, mūsų institucijos, kad nuo gegužės 1 dienos masiškai bus pradėti stabdyti ir tikrinti automobiliai, naikinamos techninės apžiūros. Be abejo, tikiu, kad taip nebus, bet galų gale leiskime ir pareigūnams veikti teisėtai. Kaip minėjau, šiandien per klausymus pareigūnai sako: mes iš karto nebausime, mes įspėsime. Nėra pagal kokį straipsnį įspėti, todėl ir mano siūlymas yra, kad paprasčiausiai 1 dalyje šalia baudos numatykime ir galimybę pirmą kartą įspėti ir žmogui sužinoti galbūt apie egzistuojančią techninę problemą ir ją ištaisyti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis. Toliau posėdžiui pirmininkaus V. Mitalas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų tenka pripažinti, kad iš karto bausti pinigine bauda gal tikrai yra per griežta. Bet jūs faktiškai sudarote galimybę visada taikyti tik įspėjimą, nes čia jūsų pakeitimas kalba tik apie vieną dalį. Iš tikrųjų, nors jūs kalbate, kad pirmą kartą, faktiškai pagal jūsų pateiktą siūlymą visą laiką būtų galima taikyti įspėjimą, įspėjimą, įspėjimą. Ir čia priklauso nuo to, kas surašys tą aktą. Tai čia ir dėl korupcijos gali būti blogas sprendimas. Kaip galėtumėte pakomentuoti, kodėl jūs įrašote ir netaisote viso įstatymo?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Edmundai, ačiū už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad pirmiausia, jeigu mes taip svarstysime, kaip jūs pakreipėte savo paklausimą dėl korupcijos, ar yra galimybė pareigūnui, priimant sprendimą, taikyti, į tam tikras objektyvias aplinkybes atsižvelgus, įspėjimą, tai mes, tiesą pasakius, priimkime vieną vienintelį, kad baudžiame kokia nors didžiausia bausme ir jokių įspėjimų apskritai negali egzistuoti.
Aš manau, kad yra kriterijai, yra reguliavimas, poįstatyminių aktų reguliavimas. Yra grėsmės, pagal kurias bus vertinama. Paprastai yra kalbama, galėsime svarstymo metu iki priėmimo galbūt ir pataisyti, jeigu reikia dar papildomai, kad ir tų galimybių, sakykime, menamų grėsmių neliktų.
Kitas dalykas, A. Gedvilienė dabar irgi yra parengusi su grupe mūsų Seimo narių to paties straipsnio pakeitimą, tik ten nėra numatytos vienos detalės iš 1 dalies, kad ir dėl įrengimų, kurie tuo metu neveikia, kurie yra sugedę, čia įspėjimo nebebūtų galima taikyti. Toks ir skirtumas yra. Bet aš manau, mieli kolegos, jeigu pritarsime mano projektui, matyt reikės, bent jau aš pritarsiu ir gerbiamos Aistės pateiktam projektui, mes galėtume iš dviejų projektų sujungę svarstydami turėti tikrai puikų projektą. Kolegos, supraskime, tai yra gyvenimas, tai yra Lietuva. Deja, bet mes šiandien turime tokią objektyvią padėtį ir statistiką, gerbiamas Edmundai.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamas Algirdai, kad teikiate tokius projektus, jis yra labai logiškas. Aišku, būtų geriau, kad jis eitų kartu su socialdemokratų pateiktu projektu. Dar aiškiau būtų žmonėms, kokia ta tvarka yra.
Bet mano klausimas gana praktinis. Pavyzdžiui, žmogus nusipirko automobilį turguje ir nepažiūrėjo katalizatoriaus. Na, sakykime, įsigijo ir dabar jau išaiškėja, kad jis nusipirko tą automobilį su pertvarkytu katalizatoriumi. Ar jam irgi būtų taikomas įspėjimas, nes jis užsiėmė netyčine veikla, pirkdamas ir nežinodamas visų priežasčių?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Kęstuti, geras jūsų klausimas. Iš tikrųjų vėl pakartosiu: mes kalbame apie transporto priemones, kurios turi galiojančias technines apžiūras. Klausimas, kaip be to katalizatoriaus buvo atlikta techninė apžiūra. Ir aš visgi… Kažkada kviečiau palaikyti gerbiamo mūsų kolegos A. Bagdono siūlymą. Reikia grįžti prie techninių apžiūrų šiuo atveju. Galbūt autorizuoti servisai tokių dalykų nepraleistų ir jų nebūtų. Praktikoje yra. Mes žinome, diskutavome ir komitetuose, kad pažiūrėkime – skelbimai, kur nuomojami katalizatoriai, statomi prieš technines apžiūras, yra visokių dalykų. Bet užtat yra šio straipsnio 3 dalis, kur yra numatyta gana ženkli bauda. Iškart, be jokių įspėjimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, kad jūs, kaip buvęs generalinio komisaro pirmasis pavaduotojas ir tikrai praktiškai susidūręs, tikrai daug žinote ir ne veltui teikiate šias pataisas. Kadangi yra tas žaliasis smegenų plovimas, čia Briuselio terminais kalbant, o mes kaip provincija labai nutolusi nuo Briuselio, tai tos bangos atsirita vėliau, turbūt atsiris ir žmonės supras, kad, siekiant vieno tikslo, ne visos priemonės yra tinkamos. Tai mano klausimas būtų vis dėlto tada dėl techninės apžiūros teisėto atlikimo ir teisėto dokumento santykio. Žmogus staiga pašalinamas iš eismo. Kaip tai atsiliepia? Kiek čia bus teisminių ginčų ta plotme ir kaip tie dalykai turi būti sprendžiami, kad būtų neįsivelta į begalinius ginčus ir nebūtų sudaryta problemų žmonėms?
A. STONČAITIS (DFVL). Logiškas klausimas. Manau, taikant šią praktiką, kuri bus pradėta nuo gegužės 1 dienos, net neabejoju, kad mes turėsime ir teisinių ginčų, nes galiojanti techninė apžiūra pagal standartus tai yra pripažinimas, kad techninė priemonė tinka tam laikotarpiui. Taip, jeigu yra mechaninis įsikišimas, katalizatoriaus išėmimas, kitų priemonių apėjimas ir taip toliau, tai yra atsakomybė, kaip minėjau, 3 dalyje. Visgi mes turėsime prie šio klausimo grįžti, prie diskusijos, taip pat techninių apžiūrų ir atsakomybių ir galų gale naudų iš tų techninių apžiūrų.
O šiaip, kolegos, aš dėkoju už klausimus. Tai yra aktualu, labai aktualu žmonėms. Tikiuosi, kad palaikysite, svarstysime, galbūt dar kažkuo pagerinsime mano projektą, gal iš Aistės projekto kažkas bus taip pat paimta. Tikrai mes esame už švarią, žalią Lietuvą, už švarią aplinką. Mes turime eiti tuo keliu, tačiau sveiko proto kriterijus, teisingumo kriterijus yra labai svarbus ir teisei, ir žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Dabar motyvai. Už kalbės K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai kviečiu pritarti įstatymo projektui, nes turbūt jau pati eiga yra labai keista ir nelogiška. Turbūt tiek, kiek ministerija išleido pinigų viešiesiems ryšiams ir užsakomiesiems straipsniams, na, kad jau va čia pat tuoj bus tikrinami, gaudomi ir visa kita, tai turbūt už tuos pinigus pasodinti medžiai šiandien būtų išvalę daugiau oro, nei yra pasiektas rezultatas. Dabar žmonės yra supykdyti ir turbūt su tais dviem ar trim aparatais iš 1,5 mln. automobilių bandoma išgaudyti tas 1 % ar tai 2 % tų taršių dalelių, o tai yra misija neįmanoma. Turbūt nereikia būti dideliu profesionalu, kad pasižiūrėtumei skelbimus, kiek yra katalizatorių nuoma užsiimančiųjų skelbimų populiariose skelbimų portaluose. Turbūt reikėtų pradėti nuo to turbūt, o ne nuo pasekmių gaudymo ir tų žmonių, kurie ten vienu ar kitu būdu pasinaudoja. Iš tikrųjų turbūt didžiausias kazusas yra tai, kad įmonės, kurios vykdo vieną ar kitą veiklą ir yra tikrinamos tų pačių aplinkosaugininkų ir baudžiamos dėl taršos ar kitų pažeidimų, pirmiausia jau dabar gauna įspėjimą. O šiuo atveju fizinius asmenis, žmones, kurie tuo automobiliu važiuoja į darbą, veža vaikus ir taip toliau, kai automobilis atlieka jiems turbūt gyvybiškai svarbią funkciją, siūloma iš karto nubausti. Turbūt tikrai tai yra nesusipratimas, kad ir kaip mes čia kalbėtume, kad vieną žingsnį jau žengėme link švaresnės aplinkos, tai būkite realistai ir pasakykite, kiek automobilių yra patikrinta per šį laiką, per kurį čia buvo kalbėta viešai apie tą automobilių tikrinimą, ir turbūt bus aišku, kad niekas nieko nepadarė, tiktai žmonės yra supykdyti. Tas įspėjimas turbūt šiandien yra tam tikras grįžimas į realybę ir tų žmonių ne pykdymas, o padėjimas jiems atsikratyti tos problemos.
PIRMININKAS. Laikas!
K. MAŽEIKA (DFVL). Kviečiu palaikyti, kolegos, projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. I. Pakarklytė kalbės prieš. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Didžiausias nesusipratimas šiuo atveju yra, kad Demokratų frakcijos atstovas teikia projektą, o kitas frakcijos atstovas audringai už pasisako, partijos, kuri yra Europos žaliųjų partijos šeimos dalis. Taigi tai yra didžiausias nesusipratimas.
Nepalaikau šio projekto, nes ką reiškia, jeigu atsiranda įspėjimo sistema? Lietuvoje mes turime maždaug 1 mln. 660 tūkst. automobilių. Jei per metus yra patikrinama 9–15 tūkst., imkime vidurkį 12 tūkst., tai yra mažiau nei 1 % automobilių. Vadinasi, visus patikrinti užtruktų 138 metus ir tikimybė, kad tas pats automobilis bus vėl tikrinamas, beveik neegzistuoja. Oro užterštumas kietosiomis dalelėmis yra milžiniška problema. Vien Europoje yra apie 500 tūkst. mirčių dėl to, Lietuvoje mes turime daugiau negu 2 tūkst. priešlaikinių mirčių, priskiriamų oro užterštumui. Tikrai tie skaičiai auga. Tyrimai rodo, kad būtent dyzeliniai automobiliai labiausiai teršia, tyrimai Vilniuje irgi rodo tą patį, kad pagrindinė transporto taršos priežastis yra netvarkingi ir neprižiūrimi automobiliai.
Tad raginu nepalaikyti šio projekto ir vis dėlto vykdyti savo įsipareigojimus aplinkosaugos bei klimato kaitos srityje, ir saugoti žmonių sveikatą. 2 tūkst. mirčių Lietuvoje yra labai daug. Manau, 100 eurų tikrai nėra ta suma, kuria mes galime vertinti žmonių mirtis. Reikia saugoti gyvybes šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Priėjome balsavimo intervalą. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo, ar turime kitą nuomonę. Replikos bus po balsavimo.
Balsavo 97: už – 74, prieš – 8, susilaikė 15. Po pateikimo yra pritarta.
Replikos po balsavimo. A. Stončaitis. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš norėčiau mielai kolegei pasakyti, kad mes turime įsipareigojimus ne tik Europos Sąjungai, mes turime įsipareigojimus dėl žaliojo kurso, mes taip pat turime įsipareigojimus ir Lietuvos gyventojams, tad nepamirškime pirmiausia savo gyventojų. O kadangi tai yra be galo aktualu ir nuo gegužės 1 dienos prasideda tikrinimai, jeigu, kolegos, pritartumėte, aš siūlyčiau numatyti skubos tvarką.
PIRMININKAS. Aistė nieko nenori pasakyti. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 6 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl skubos tvarkos reikia balsuoti? Reikia. Tada balsuojame.
Dar D. Kepenis. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Per ankstesnį balsavimą balsavau už.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Ačiū. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš tai siūlyčiau nesiūlyti skubos tvarkos, nes pagal Seimo kalendorių bet kuriuo atveju mes nespėsime kitą savaitę nieko padaryti. Kitą savaitę anksčiausiai komitetas gali ką nors pasvarstyti, po to pertrauka ir tada sugrįžtume į Seimo salę. Tai kam reikia tos skubos? Neužsiimkime simboliniais dalykais.
PIRMININKAS. Gerai.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Paskirsime Algirdą išvadų rengėju ir sutvarkys, juk tas pats komitetas.
PIRMININKAS. Ačiū už raginimą. Ar atsiimate skubos prašymą? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame dėl skubos tvarkos.
Balsavo 91: už – 74, prieš – 9, susilaikė 8. Skubos tvarkai pritarta. Tvarka.
Kolegos, aš siūlau padaryti taip. Kadangi dar yra Administracinių nusižengimų kodeksas taip pat labai panašaus turinio, 2-13 klausimas, siūlau svarstyti jį. Du rytinės darbotvarkės klausimus, kurių liko priėmimas, svarstyti po pietų ir po pristatymo, balsavimo turėti Vyriausybės valandą. Galime taip sutarti? Gerai, tvarka.
11.50 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628 (pateikimas)
Kviečiu A. Gedvilienę pristatyti 2-13 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso to paties straipsnio pakeitimą. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šitas projektas yra paruoštas Aplinkos ministerijos ir pasirašytas ne tik mano, bet ir Aplinkos apsaugos komiteto narių bei Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių.
Mes būtent taip ir sutarėme po bendrų klausymų, kad vis dėlto turime truputėlį atsitraukti nuo labai griežtos pozicijos, kuomet aplinkosaugininkas nors ir nori skirti įspėjimą, bet negali pagal teisės aktus to padaryti, tai mes tiesiog pakeitėme truputį ANK siūlydami, kad už pirmą kartą aplinkosaugininkas galėtų skirti įspėjimą. Bet kokiu atveju žmogus, asmuo, automobilio savininkas turėtų protingą laiką, kurį mes pavedėme surasti dar kartą Aplinkos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos atsakingoms institucijoms. Reikia dar kartą išdiskutuoti, nes 48 valandos tikrai nėra tas patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti techninei apžiūrai ir atlikti tą techninę apžiūrą.
Taip pat iškėlėme klausimą, kad techniškai patikrinti automobilį reikia būtent dėl tos dalies, dėl kurios ir fiksuojamas pažeidimas, vadinasi, kur yra taršos sukėlėjai. Mes tai ir siūlome, kad pirmą kartą pareigūnas galėtų skirti įspėjimą, o jau antrą kartą, jeigu asmuo nėra geranoriškas, galėtų būti skiriamos ir finansinės baudos.
Taip pat mes siūlome truputėlį išskirti straipsnius. Jeigu vis dėlto yra tam tikras, sakykime, žinojimas, kad transporto priemonė yra techniškai netvarkinga arba teršianti, kad tokiu atveju būtų galima kitaip žiūrėti į pažeidėją ir būtų galima skirti finansines baudas iš karto.
Man atrodo, po pateikimo, jeigu bus pritarta, mes tikrai sujungsime Teisės ir teisėtvarkos komitete šituos projektus ir jie tikrai bus ir adekvatūs, ir teisingi. Tuo labiau kad aplinkosaugininkai tikrai turi patirties stabdydami transporto priemones. Jie atlieka patikrinimus ir medžioklės, ir žvejybos metu, stabdo transporto priemones. Visada yra su pažymėta apranga, su pažymėtais automobiliais. Man atrodo, kad tikrai pareigūnai susitvarkys su šituo uždaviniu. Tikrai mūsų misija šiandien pašalinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose. Tai siūlau ir prašau pritarti ir kuo greičiau įvesti tokį adekvatumą šitoje situacijoje.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatymą. Taip jau sutapo, kad pirmasis užsirašiau klausti aš, tai norėčiau ir paklausti. Kodėl jūs metate žaliąjį kursą per bortą ir jau priimtus įstatymo projektus, kurie yra iš tikrųjų galiojantys? Mes dabar atšaukiame, nes… (Balsai salėje) Aš užsirašiau paklausti. Iš tikrųjų, priimti įstatymo projektai. Jūs gi puikiai suprantate, kad yra daugybė mašinų, kurios yra tikrinamos, ir antrą kartą patikrinti jų iš esmės jau nebebus galima. Kitaip tariant, gal geriau tai, ką ribotais resursais gali sustabdyti eisme aplinkosaugininkai, gal iš karto sankcija veiktų geriau nei bet kuris įspėjimas? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau patikslinti. Aplinkosaugininkas, skirdamas įspėjimą, iš karto įpareigoja žmogų susitvarkyti transporto priemonę. Mes tik diskutuojame, ar per 48 valandas įmanoma tą padaryti, ar ne. Šiuo atveju turbūt reikia žiūrėti protingumo kriterijaus ir ieškoti, per kiek laiko automobilį galima susitvarkyti, užsiregistruoti dėl techninės apžiūros, atlikti techninę apžiūrą ir gauti patvirtinimą, kad jis yra tvarkingas. Šitą klausimą mes tikrai atsakingai išdiskutavome. Man atrodo, čia nėra apie žaliąjį kursą ar apie kokį nors kitą klausimą. Mes nieko nemetame ir nieko neišsižadame, mes tiesiog sakome, kad norma turi veikti proporcingai ir teisingai. Mes išsiaiškinome komitete, kad Susisiekimo ministerija neįsiklausė į Aplinkos ministerijos argumentus, nes buvo iš karto siūlomas truputėlį ilgesnis terminas. Šiuo atveju tiesiog turime sutvarkyti taip, kad šita nuostata veiktų, visuomenė būtų informuota, eitume į priekį ir nedarytume aplinkosaugininkų kokiais nors baubais. Ne toks yra tikslas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, aš jus suprantu kaip Laisvės partijos lyderį, bet Seime ir laisvė turi tam tikras ribas, todėl siūlau nepažeisti Statuto ir neformuoti naujos praktikos, nesančios Statute, kad posėdžio pirmininkas ne pirmininkauja, o daro kažkokį turgų. Kreipiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad įvertintų šitą jūsų elgesį, gerbiamas pirmininke. Jeigu dar per trejetą metų nesusipažinote su Statutu, tai siūlau susipažinti. Paskutiniai metai ir mėnesiai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Aš noriu pasakyti, kad Laisvės partijos lyderė yra A. Armonaitė.
T. V. Raskevičius – dėl vedimo tvarkos. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Kadangi ponas A. Skardžius siūlo susipažinti Laisvės partijos nariams su Statutu, gal jis galėtų pacituoti tą Statuto straipsnį, kuris sako, kad Seimo narys, užsirašęs klausti pagal eilę, negali to daryti, jeigu pirmininkauja posėdžiui. Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš atsiprašau, mes tokį svarbų klausimą svarstome, o čia kažkokie… Nyksta laikas.
PIRMININKAS. Dabar klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, balsavau už praeitą įstatymo projektą, bet tenka pripažinti, kad jūsų iš tikrųjų geresnis – čia jau nebus galimybės daug kartų piktnaudžiauti įspėjimais. Numatyta, kad už kitus kartus gali būti taikomos ir nuobaudos.
Bet norėčiau paklausti, kaip yra su kitais įstatymų projektais? Dar yra tokių absurdiškų dalykų, kaip jūs ir minėjote, žmogus turi susitvarkyti per 48 valandas. Ar negalėjo šie įstatymai būti priimami lygiagrečiai ir galbūt pakoreguoti poįstatyminiai aktai, kad tos žmonių užfiksuotos problemos, tarkime, būtų išspręstos vienu metu? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Šitas 48 valandų terminas yra reguliuojamas Susisiekimo ministerijos, tiksliau, reguliavimo tarnybos, neprisimenu, kurios už saugaus eismą atsakingos tarnybos, direktoriaus įsakymu. Mes abiejų komitetų bendrame posėdyje paprašėme, kad tas terminas būtų peržiūrėtas. Aš žinau, kad vyksta dabar diskusijos, iki gegužės 1 dienos šitas terminas bus tikrai sutvarkytas.
PIRMININKAS. Klausia I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Labai gaila, kad yra atsisakoma iš pradžių keltų tikslų. Kaip aš matau šiuos siūlymus, tiek jūsų siūlymą, tiek prieš tai buvusį A. Stončaičio, mes tikrai turėsime faktiškai niekaip neveikiantį ir nesukuriantį vartotojams paskatų keisti savo elgesio reguliavimą. Nežinau, kaip jūs matote jo veikimą, jeigu bus tik įspėjimas, kas po to antrą kartą tikrins, kai yra galimybės patikrinti per metus tik nuo 9 iki 15 tūkst. Kokį jūs matote realų veikimą?
Kitas dalykas, nelabai supratau, kodėl ne Aplinkos ministerija teikia šį projektą. Pristatymo metu sakėte, kad ministerija paprašė, bet tuomet nelabai suprantu, ar ministerija nemano, kad Vyriausybėje būtų tam pritarta? Kodėl yra taip daroma?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Visų pirma, atkreipsiu dėmesį, kad, norint pakeisti pasenusį automobilių parką, reikia įvesti žaliuosius mokesčius, tai yra automobilių taršos mokesčius. Būtent Laisvės partijos deleguotos ministerijos atstovai blokavo šį įstatymo projektą, kuomet jis buvo parengtas, beje, bendrai su Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, galiausiai Seime jisai buvo užblokuotas. Nereikėtų mesti mums kažkokių kaltinimų, kai jūsų deleguotas ministras pats ir užtraukė rankinį iš principo geresnei oro kokybei.
Dabar dėl pirminių tikslų. Aš nežinau, ką jūs turite omenyje, turbūt geriau žinote už mane, bet tikslas – ne nubausti, o pasiekti, kad taršių automobilių būtų mažiau, ir ne visi geranoriški žmonės žino, kad jų automobilis dūmija. Taigi, tiems, kurie negeranoriški, mes įstatyme rašome kitą nuostatą: žinantys, jog jų transporto priemonė dūmija, iš karto gauna baudą ir turi susitvarkyti tą automobilį. Gerbiama kolege, todėl aš nematau, kur mes čia atsitraukiame ir kur čia keičiasi mūsų požiūris, o jūs darote, kaip patogu.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikrai keista girdėti, kaip Laisvės partijos kolegos kalba apie dar didesnę nelaisvę, turbūt tikrai kartais ir neadekvačią. Turbūt keista, kai įmonių atveju, juridinių asmenų atveju aplinkosaugininkai tikrina, yra tam tikra riba, kai duodamas įspėjimas įmonei ir leidžiama pasitaisyti, kas turbūt yra logiška, nes kitu atveju būtų sankcija, uždarymas, veiklos sustabdymas. Žmogui turbūt irgi yra tas technikos pavedimo atvejis, kai reikia duoti pasitaisyti, ir turbūt logiška pritarti jūsų pasiūlymui ir sujungti tuos įstatymus, kur prieš tai pateikė kitas mūsų kolega. Kaip jūs matote tų projektų sujungimo galimybę? Kaip atrodo tas kompromisinis variantas pagal jus, kaip tai turėtų būti įgyvendinta, kaip turėtų atrodyti, galbūt jau turite atsakymą? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Matote, ne mūsų komitetas šiuo atveju bus pagrindinis, be Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Bet kiek kalbėjau su pirmininke ir kitais nariais, tikrai girdžiu ir matau, kad jie bus sujungti ir rastas geriausias variantas. Dar tiktai grįšiu prie to, kodėl Vyriausybė neatnešė šito projekto? Tiesiog gegužės 1 dieną įsigalioja tvarka, kai bus galima skirti arba neskirti įspėjimo, duodamos 48 valandos ar kitas numatytas laikas. Dėl to diskutavome praeitą savaitę ir pavedėme ministerijai parengti. Tai esu dėkinga ministerijai už operatyvumą ir šitą projektą šiandien ir atnešėme.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, kadangi jūs dirbate Aplinkos komitete, kaip vertinate veidmainystę? Įstatyme, kur yra automobilių taršos registracijos mokestis, parašyta, kad dalis mokesčių turi būti skiriama naujiems miško medžiams pasodinti. Ministras neparengė tvarkos ir per trejus metus nepasodino nė vieno medžio, neleido, nevykdė įstatymų. Kaip jūs vertinate veidmainystę, kad žmonės bus baudžiami gatvėse dėl automobilių, bet lėktuvų tarša netikrinama, laivų tarša netikrinama, nors skraido 20–30 metų senumo lėktuvais ir teršia kiek nori? Kaip jūs tai vertinate?
Ir kitas teisėtas žmogaus lūkestis – jį patikrino, viršijo taršą, nuvažiuoja į techninę apžiūrą, viskas gerai. Kas atlygins žmogui tą patirtą žalą ir pasityčiojimą iš jo? Visi puikiai žinome, jeigu automobilis nuvažiavo trumpą atstumą, tarša viršys, ypač mieste, žiemą. Nuvažiuosi į techninę apžiūrą, ilgesnį atstumą – neviršys. Kas atlygins žalą? Ačiū.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Nežinau, kokia čia kur žala. Valiau, mūsų tokios skirtingos dimensijos, kad aš jūsų klausimų kartais nesuprantu. Dėl transporto priemonių tikrinimo: jos yra tikrinamos, tiek laivai, tiek lėktuvai tikrinami. Įmonės, kurios savo procesais teršia gamtą, yra apmokestintos, jos perka taršos leidimus, moka mokesčius ir taip toliau. Tai aš šiuo atveju nežinau, apie kokią veidmainystę kalbate, Simonas atsistojo ir dėl medžių atsakys pats.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas klausti ir atsakyti baigėsi. Ačiū pranešėjai už pristatymą. Taip, prašau, S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tiktai replikuosiu V. Ąžuolui. Valiau, kviečiu į Klaipėdą susipažinti, agentūra ir departamentas turi droną, kuris pakyla Klaipėdoje, išskrenda į atvirą jūrą, gali nuskristi 90 kilometrų virš laivų, pamatuoja jų taršą ir jiems atplaukus į uostą išrašo įspėjimus. Taigi kviečiu tikrai susipažinti – tiek laivų, tiek orlaivių tarša yra tikrinama.
PIRMININKAS. Dėkui. Valius paminėtas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš ministro norėjau paklausti: laivų techninę apžiūrą panaikinate ir nebeleidžiate plaukti? Lėktuvų techninę apžiūrą taip pat panaikinate ir nebeleidžiate skristi? Pažiūrėkite, danguje kas dedasi, kaip yra teršiama. Kas gyvena prie oro uosto, puikiai mato, kas skraido. Pažiūrėkite!
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Labai ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Lėktuvai…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Aš nemanau, kad į chemtreilų diskusiją verta veltis. Motyvai. K. Mažeika – už.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai geriau vėliau nei niekada – valdantieji suprato. Keliasdešimt tūkstančių žmonių parašų, peticijos ir tas nesusipratimas, kad Lietuvoje yra tik du aparatai, kuriais gali aplinkosaugininkai tikrinti… Turbūt pagrindinė esmė, kad neužtenka įspėti žmonių iš Seimo tribūnos, kad jau čia tuoj pat bus tikrinama ir atimami techninės apžiūros talonai. Turbūt tie žingsniai, kai kalbame apie įspėjimą, galimybę pasitaisyti žmonėms ir galų gale užbaigti kelionę namo, į darbą, vaikus nuvežti galbūt pas gydytoją ir taip toliau, yra logiški sprendimai, nes net ir juridiniams asmenims yra tokia galimybė pasitaisyti.
Jeigu kalbame apie oro taršą, kur čia buvo labai daug kalbama, tai ji didžiausia yra Vilniuje. Reikėtų kolegoms, kurie čia labai, na, daužosi į krūtinę, kad jie už tą tvarumą, galbūt stoti į eilę prie aplinkosaugininkų – jūsų automobilius patikrins pirmuosius ir tada galbūt tikrai su tuo žaliu lapeliu atlape galėsite vaikščioti kaip tos įmonės, kurios yra tvarios ir visa kita. Tai būkite pirmieji ir parodykite, kad vis dėlto ta lyderystė yra čia.
Žmonės nėra kalti, kad jie gyvena tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvena. Jiems reikia gyventi kiekvieną dieną ir važiuoti į darbą ir namo. Tai kviečiu palaikyti, sujungti tuos projektus ir judėti link to turbūt logiško sprendimo, kurio visi ir tikisi. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – V. Ąžuolas. (Balsas salėje: „Valiau!?“)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi sužinojome tokias džiugias žinias, kad lėktuvai ir laivai yra tikrinami dėl taršos, tai, ministre, jeigu galite, viešai pateikite duomenis, kiek laivų, lėktuvų patikrinote? Kiek atėmėte techninių apžiūrų, kiek laivų ir lėktuvų neleidote skristi ir plaukti? Jūs taršą vykdote, tikrinate – labai gerai, tą darykite. Ir pasakykite, kodėl neleidote nė vieno medžio pasodinti iš taršos mokesčio? Na, pasakykite, kodėl nevykdote įstatymo?
Žinoma, lengviausia yra tyčiotis iš tautos. Žmogus pereina techninę apžiūrą, patikrina jį, atima techninę apžiūrą, nuvažiuoja ir po dienos pereina. Kas žalą atlygins tam žmogui? Kas dėl to pasityčiojimo iš jo atlygins žalą, man pasakykite? Visi puikiai žinome, ką pasako atvažiavus techninės apžiūros: nuvažiuok, pagazuok, atvažiuosi, bus viskas gerai. Sustabdome Vilniuje šaltu paros metu trumpą atstumą nuvažiavusį automobilį – visi viršys taršą, visi, o nuvažiuos į techninę apžiūrą ir bus gerai. Tai kas atlygins žmogui žalą dėl pasityčiojimo? Pasakykite.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai yra išsakyti. Gerbiami kolegos, galime sutarti, kad tas balsavimo langas dėl šio klausimo dar dabar įvyksta? Apsisprendžiame, nes pateikimo stadija, ir judame toliau. Kviečiu balsuoti tada dėl Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo už 84… balsavo 84: už – 70, prieš – 5, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta. Analogiškai – TTK. Birželio 6 dieną siūloma svarstyti. Ar čia dėl skubos? Gerai, tai ir skubą tada siūlytume. Tada dar V. Pranckietis dėl viso šito.
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš norėčiau priminti Laisvės partijai, kad deleguotasis susisiekimo ministras pažadėjo padvigubinti lėktuvų reisų iš Vilniaus, kalbant apie taršą Vilniuje. Šiaip, jeigu jau motyvuotai, tai norėčiau pasiūlyti tokį dalyką apsvarstyti ateityje, kad visos baudos, surinktos už taršą čia, būtų skirtos kokiam nors Ukrainos taikos biudžetui tam, kad ten mažiau sprogtų sviedinių ir būtų mažiau išskiriama ŠESDʼo.
PIRMININKAS. Taip, ir A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų čia ir Aistė pristatydama sulaukė klausimo dėl techninių apžiūrų naikinimo. Taip, tai yra ne įstatymu numatyta ir, matyt, gaila, kad mes to nenumatėme įstatyme. Tai yra žinybiniais teisės aktais, rodos, saugaus eismo inspekcijos, kaip kalbėjome, ir poįstatyminiais aktais, nuo valdininko noro, vieno ar kito požiūrio, turinčio naują automobilį ar turinčio seną automobilį interesų konflikto ir priklauso tokie nerealūs terminai – per 48 valandas pilietis turėtų vėl atlikti techninę apžiūrą. Be abejo, esame raginami įstatymuose kuo mažiau numatyti konkretumų, tačiau praktika rodo, kad ten, kur yra visuomenės interesas, didelis žmonių interesas, mes privalome vis dėlto tą įstatyminiu lygiu reglamentuoti. Čia tik tokia pastaba.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti skubai, Teisės ir teisėtvarkos komitetui ir svarstymui birželio 6 dieną? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
12.10 val.
Vyriausybės valanda
Vyriausybė jau yra pasiruošusi, pradedame Vyriausybės valandą. Pirmasis klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Kadangi praeitą kartą paklausti nepavyko, noriu klausimą pakartoti užsienio reikalų ministrui. Jūs, ministre, daug kalbate apie karo grėsmes ir tuo pačiu metu jūsų šeima deklaruoja užsienyje įsigytą didelės vertės nekilnojamąjį turtą. Aš noriu paklausti, kokioje valstybėje tas turtas yra įsigytas? Taip pat mus pasiekia žinios, kad jūsų šeima ieško investuotojų, kurie pirktų jūsų ugdymo įstaigų tinklą. Tai aš tiesiog noriu paklausti, gal jūs galite paaiškinti tokių sprendimų priežastis, ar mes čia gal visi turėtume dėl kažko nuogąstauti ir nerimauti?
Ir premjerės noriu paklausti. Galbūt pavyko, jūs tada tokį priekaištą man metėte, kad anksčiau nepaklausiau, tai spėju, kad užteko laiko pasidomėti, kaip sekasi su vaistų cistinei fibrozei gydyti kompensavimu? Labai ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dar gerai, kad nepasakėte, kad moskvičių parduoda, pabaigoje bandydamas suspėti per tą patį laiką. Bet šiaip mano raginimas būtų mažiau nardyti po prorusiškus puslapius ir jų turinį platinti. Tai, ką jūs šnekate, yra netiesa, tai yra paneigta viešai, ir aš tikiuosi, kad jūs, radęs progą… (Balsas salėje) Yra deklaruota, aš ne apie tai kalbu. Kas yra deklaruota, tas yra deklaruota, bet visa kita, ką jūs kalbate, yra netiesa. Ir aš tikiuosi, kad jūs vietoj to… Aš iš tikrųjų laikiau jus padoriu žmogumi ir labai norėčiau turėti galimybę ir toliau taip apie jus galvoti, bet tai priklausys nuo jūsų pastangų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar premjerė norėtų papildyti dėl vaistų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nežinau, kaip čia man – labai priekabiai žiūrėti į Statutą ar ne, nes šiaip jau opozicijos lyderiui priklauso du klausimai. Bet aš atsakysiu ponui A. Verygai. Aš tikrai pasidomėjau, tą pačią dieną susirinkau visą informaciją chronologiškai, kas buvo padaryta. Tai nėra taip, kad nebuvo padaryta nieko. Jūs suprantate, kad tai yra derybos dėl gana brangaus daikto, taip, bet mes deramės dėl daikto, kuris kainuoja tikrai… Na, žiūrint, su kuo lyginsi, žinoma. Teko derėtis. Jeigu jūs galėtumėte patarti Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip susiderėti su tuo konkrečiu gamintoju greičiau ir efektyviau, tikrai mes tuos patarimus mielai priimtume. Aš manau, ministras girdi ir tą padarys.
PIRMININKAS. Klausimą turi K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Klausimą turiu premjerei apie žemės ūkį. Situacija nepasikeitė nuo to laiko, kai paskutinį kartą klausiau jūsų, tik dar įdomiau viešojoje erdvėje čia viskas ir tikrai ne iš kažkokių neaiškių portalų. Privatizuojami Žuvininkystės tarnybos padaliniai, parceliuojama veislininkystės įmonė, išregistruota Šeduvos avininkystės įmonė ir jūsų pagrindinis oponentas skelbia, kad jeigu Prezidento rinkimai baigsis sėkmingai, jis kels klausimą dėl žemės ūkio ministro K. Navicko atstatydinimo. Tai gal vis dėlto išvaduokite oponentą iš tos situacijos ir kol jis žada, jūs padarykite kitų žadamus darbus ir lyderiaukite.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Labai stengiuosi nepainioti savo Vyriausybės vadovo pareigų su kampanija ir dar ta kampanija prelegentui nesibaigė. Tai gal mes čia, kol voverė medy, puodo nekaiskime. Bet dėl kitų dalykų, kažkokių subjektų ir objektų gal ministras gali konkrečiau jums atsakyti, o daugiau kaip ir nelabai turiu ką pakomentuoti. Bet kai jūs vartojate žodžius „parceliuojami“, „dalinami“, ten kažkas kažkur daroma, tai man jau ir įtarimas, kad čia nėra labai objektyvus situacijos vertinimas, kad ir ne iš tų portalų. Prašau ministro pakomentuoti.
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš pakomentuosiu, nes valstybė buvo prisiėmusi įdomių funkcijų. Turėjo kiaulių fermą ir laikė jaučius ir avis. Valstybės kontrolės, EBPO ir visose kitose geros valdysenos rekomendacijose yra pasakyta: tas, kas nėra išskirtinė valstybės funkcija, neturi būti valstybės valdomų įmonių. Privatizavimas vyksta taip, kaip ir numatyta pagal geros valdysenos dalykus, o politiniams pensininkams ar tiems, kurie nėra aktyvūs dalyviai, mes vietų nekuriame, skirtingai nuo kitų oponentų.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas bus sveikatos apsaugos ministrui. Vakar komitete buvo konstatuota, kad pasirengimas pacientų pavėžėjimo paslaugas organizuoti ir teikti nuo liepos 1 dienos yra nepakankamas, o šių paslaugų teikimo finansavimo klausimas nėra iki galo išspręstas. Buvo pateikti keli siūlymai. Vienas, kad tos savivaldybės lygmens pacientų pavėžėjimo paslaugos būtų priskirtos valstybės lygmens pavėžėjimo paslaugoms. Kitas kelias – atidėti apskritai įgyvendinimą, kas būtų irgi nelabai teisinga, nes paslaugos tolsta. Gal galėtumėte pakomentuoti, kokiu keliu eis ministerija?
A. DULKYS. Labai ačiū jums už klausimą. Dar vakar po pietų mes turėjome jau pas mane susitikimą su Vyriausybės kanceliarija, Savivaldybių asociacijos vadovais, dalyvavo pavėžėjimo bandomojo projekto dalyviai, merai ir nacionalinės Greitosios medicinos pagalbos tarnybos vadovė. Žodžiu, buvo išplėstinis susitikimas. Jo metu sudėjome viską į vieną vietą, kokius turime rezultatus, ką turėtume daryti, ir priėmėme galutinį sprendimą, kad jau yra pateiktas ir Vyriausybės nutarimo projektas, jis dabar turės pabūti, žinote, TAISʼe tam tikrą dienų skaičių, kad imsime į valstybės globą daugiau tų paslaugų. Savivaldybėms liks tai, kas jau joms yra įprasta, hemodializės pavėžėjimai. Turėsime vieną numerį 1808 ir visą organizacinį darbą mums padės padaryti nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Taigi suradome visus sprendinius, išsiskyrėme vakar ir po 2 savaičių jau renkamės su savivaldybės merais ir asociacija aptarti komunikacijos klausimų, kaip šiuos dalykus… skleisime tą žinią, kad būtų aišku visiems šeimos gydytojams, savivaldybių darbuotojams, socialiniams darbuotojams ir visiems kitiems. Taigi noriu pasidžiaugti, kad visi sprendimai rasti, finansavimas rastas ir algoritmas rastas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip skelbia portalas „Made in Vilnius“ ir ką su dideliu nerimu fiksavo Lietuvos gyventojai, gegužės 6–8 dienomis Vilniuje ir Kaune vyks Lietuvos kariuomenės pratybos „Perkūno bastionas 2024“. Pratybų metu bus treniruojamasi. Pranešama apie gyventojų turto rekvizavimą ir komendanto valandos paskelbimą tam tikroje teritorijos dalyje. Nors teigiama, kad aktyvūs veiksmai vyks tamsiu paros metu ir gyventojai nepatirs didesnių nepatogumų, tačiau pagal galiojančią tvarką tokie režimai veikti turi būti įvedami ypatingais atvejais – nepaprastosios padėties metu ir tik palydėti Seimo ir Prezidento sprendimais.
Tad noriu paklausti: kaip jaustis gyventojams išgirdus tokius signalus, kai be nepaprastosios karo padėties režimo, pažeidžiant Konstituciją, taip planuojama elgtis su jų turtu, suvaržomas jų judėjimas? Ar žmonėms suprasti, kad Konstitucija…
PIRMININKAS. Dėkui. Laikas.
A. GEDVILAS (MSNG). … vadovaujamasi ne visais atvejais?
PIRMININKAS. Įskaitysime pirmą klausimą, kaip jaustis. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia turbūt klausimas buvo krašto apsaugos ministrui, ar ne? Gerai jaustis, Aidai, labai gerai. Valstybė ruošiasi ir ruošiasi gintis. Yra ir esminis atgrasymo efektas. Jeigu nesiruošime, tai čia žinutė okupantui, kad jis gali atvažiuoti ir pervažiuoti. Čia ir yra esmė. Keiskime mąstymą – pasirengimas ir yra esmė. Rengiesi tam, kad išvengtum. Šiuo atveju viskas vyksta pagal teisės aktus. Aš manau, kad kaip tik žmonės pamatys, kad vyksta veiksmas – struktūros, planavimo. Kaip kariškiai sako, planavimas yra neįkainojamas. Planas, taip. Kiekvienas planas po pirmo šūvio, matyt, keičiasi, bet planavimas yra neįkainuojamas. Kaip tik tai yra labai svarbu, aš manau, atsiras daugiau saugumo jausmo taip ir jaustis.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, norėčiau paklausti aplinkos apsaugos ministro. Gerbiamas ministre, ateina pavasaris, vadinasi, gamta pabunda, prašom pasakyti, kaip šiemet vyks kova su Sosnovskio barščiais? Ar yra numatyta kokių nors priemonių, nes jų ypač rajonuose labai labai daug užsiveisė? Ar bus skiriamas pakankamas finansavimas, ar nepakankamas? Ką galėtumėte pakomentuoti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Taip, ilgametė problema nesprendžiama kartais ir valstybinėje žemėje, nesprendžiama privačioje žemėje. Pinigai bus skiriami iš Europos Sąjungos invazinėms rūšims naikinti. Tam turi savivaldybės parengti programas ir planus. Jie apima ir privačias valdas. Gali būti naikinama, bet šiandien, kai savivaldai perduota valstybinė žemė, su žeme gautos ne tiktai smagios atsakomybės, bet ir pareigos. Savivalda žymiai intensyviau turėtų irgi prižiūrėti savo nenaudojamą žemę. Pavyzdžiui, šiandien priimtas Žemės įstatymas dėl laikinojo žemės naudojimo, tai tikrai savivalda turi daug daug įrankių, kad pati agresyviau kovotų su invazinėmis rūšimis, o klimatui šylant invazinių rūšių bus dar daugiau, nes visa kas bus invaziniai. Matome, koks klimatas, šiemet per 119 dienų turėjome dešimt šilumos rekordų, taigi savivaldybės yra priešakyje ir irgi turi lyderiauti, laukdamos ne tiktai Europos Sąjungos paramos, bet ir telkdamos gyventojus akcijoms.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas gerbiamai M. Navickienei, nes ji šiandien sėdi dviejų vietose. Aš galbūt švietimą paliesiu. Prašau pasakyti, per kiek laiko ir kada jūs planuojate?.. Jau po susitikimo, aš tikiu, jūs jau žinote tą diskusiją apie indeksavimą, koeficientų galbūt perskaičiavimą ir panašiai, nes moksleiviai nežino, kaip toliau jiems reikės, ar jie perlaikys, ar iki naujų metų? Koks bus sprendimas ir kada tas aiškumas bus, nes ir tėvai sunerimę, ir visi sunerimę? Toks mano. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Laima, už klausimą. Tikrai dėl tarpinių patikrinimų indeksavimo jau buvo nuspręsta, tai yra ir dėl matematikos, ir dėl fizikos, mokiniai jau žino, protokolai yra išsiųsti mokykloms. Šiandien jau gavau komisijos išvadą ir dėl informatikos egzamino, turbūt penkios darbo dienos praeis, kol galutinai komisijos išvadų rezultatus atsispindės galutinis vaikų rezultatas ir iš karto vaikai bus supažindinti su jų rezultatais. Kitiems, tai yra ateinantiems, tarpiniams patikrinimams tikrai ruošiamės labai intensyviai, susitikimai įvykę yra ne tik su NŠA, bet ir su mokyklų vadovų asociacijomis, taip pat su moksleiviais susitiksiu, o kitą savaitę planuojami dalykininkų atstovų susitikimai, kurie, tikiu, įneš nemažą savo indėlį į modelio tobulinimą, jeigu bus reikalingi kokie nors pakeitimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamai premjerei. Gerbiama premjere, bankų skyriai rajonuose užsidaro, už išgryninimą mokama dvigubai daugiau, komisiniai didėja, palūkanos nemažėja, Centrinis bankas skėsčioja rankomis, jūs sakote, kad irgi nelabai ką galite padaryti. Gerbiama premjere, kur močiutės pinigai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Koks čia klausimas? Močiutės pinigai turbūt kojinėje labai dažnai būna, ar ne? Bet šiaip mes turime ne vieną močiutę, kuri dar ir ne vieną jaunesnį žmogų finansinio raštingumo tema galėtų nukauti, tikrai sugeba ir pavedimus pasidaryti, ir naudotis interneto banku ir kitomis priemonėmis. Aš nesakysiu, kad čia reikėtų taip šaržuoti, juoba kad mes turime bazinį finansinių paslaugų paketą, kuris yra reglamentuojamas, kurio įkainį nustato Lietuvos bankas. Nėra taip, kad bazinės paslaugos žmonėms kainuoja bet kiek, tikrai jos bet kiek nekainuoja. Tai, kad žmonėms dažnai atrodo, kad palūkanos, kurias bankai moka, yra mažos, tai čia, matyt, normalus tas požiūris, labai tas manęs nestebina. Man atrodo, kad žmonių, kurie geba naudotis kortelėmis, elektroniniais atsiskaitymais Lietuvoje tikrai yra gana daug ir jų skaičius nuolat auga. Nereikėtų sumenkinti tų žmonių bandant sakyti, kad visi vyresnio amžius žmonės to negeba padaryti. Nebus taip, tiesiog kaštai ir ekonomika neleidžia laikyti bankų skyrių kiekviename miestelyje, to tikrai nei buvo, nei bus, nei yra. Judėjimas vis tiek yra į elektronines paslaugas, į elektroninę bankininkystę. Man atrodo, kad tai yra savaime suprantama ir gana natūralu.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamai laikinajai švietimo, mokslo ir sporto ministrei M. Navickienei taip pat dėl indeksavimo, tik dėl stadiono indeksavimo. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketina išleisti 59,035 mln. eurų. Tai viršija Koncesijų įstatyme numatytus 58 mln. eurų. Vakar, svarstant Audito komitete, klausimą iškėlė net ir STT atstovai, kada Vyriausybė siūlys Seimui priimti sprendimą dėl sumos, viršijančios 58 mln., šiam stadionui? Kaip žinome, Vilniaus mieste sutartis dar nepasirašyta. Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė savo pastabas ir greičiausiai sutartis bus pasirašoma artimoje ateityje. Tad norėčiau jūsų paklausti, kada Seimas sulauks Vyriausybės teikimo…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …Seimui apsispręsti? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Noriu pasakyti, kad Vyriausybės įsipareigojimai nebus keičiami. Šiuo metu pačias išvadas vertina Vilniaus miesto savivaldybė drauge su koncesininku. Galutinio kokio nors savivaldybės grįžtamojo ryšio kol kas neturime.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti vidaus reikalų ministrės. Vakar Žmogaus teisių komitete nemažai lietuvių, gyvenančių užsienyje, skundėsi dėl pilietybės atkūrimo vilkinimo, dėl to, kad dingsta dokumentai, nėra atsakymų į jų kreipimusis. Tos problemos suėjo į neformalią komisiją, kuriai vadovauja VRM viceministrė. Ar jums, gerbiama ministre, ta padėtis žinoma? Ir ką jūs žadate daryti, kad ta padėtis būtų išspręsta? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš pažiūrėsiu, tikrai įvertinsiu. Tiesiog pateikti atskiri dokumentai, informacija. Pažiūrėsime, koks čia pagrindas. Šiuo metu tikrai negalėčiau komentuoti.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pirmiausia noriu padėkoti už atsakymą susisiekimo ministrui, labai greitai jį gavau ir tikiuosi, kad mes tą problemą Žemaičių Naumiestyje išspręsime.
Mano klausimas aplinkos ministrui S. Gentvilui. Įvyko reforma, Nacionalinė žemės tarnyba perėjo į savivaldybės kompetenciją, į jūsų ministerijos kompetenciją. Ir dabar ypač kaimų gyventojai, Šilutės, skundžiasi, kad jie negali paduoti savo dokumentų į Nacionalinę žemės tarnybą. Pavyzdžiui, Šilutėje dirba keturi žmonės, jie negali priimti fizinių dokumentų, o jeigu tu ne kompiuterine forma pateiki, tai turi vežti šituos dokumentus į Tauragę. Kai kuriems žmonėms tai yra 50, kai kuriems 70 kilometrų atstumas. Natūralu, pagyvenusio amžiaus žmonėms trūksta, ko gero, ir kompiuterinio raštingumo, ir daug kitų dalykų. Aš manau, kad tikrai reikia šitą problemą užfiksuoti, išspręsti, ir tikrai didelei daliai žmonių atkris šiandien egzistuojanti problema dėl Nacionalinės žemės tarnybos.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas Zigmantai. Gal nežinojote aktualios informacijos: nuo balandžio 2 dienos Nacionalinė žemės tarnyba fiziškai aptarnauja gyventojus antradieniais visuose 46 padaliniuose, konkrečiai Šilutėje – Lietuvininkų gatvėje 8. Antradieniais galima ateiti fiziškai ir gauti paslaugas, užregistruoti dokumentus, gauti konsultaciją. Tai jau vykdoma trečia savaitė kiekvieną antradienį visos Lietuvos mastu.
PIRMININKAS. Klausia B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų vidaus reikalų ministrei dėl Šalčininkų pasienio kontrolės punkto, kur tikrai yra didelės eilės. Jūs žinote, apie 15 kilometrų stovi krovininiai automobiliai. Girdėjome, kad buvo surastas laikinas sprendimas, tačiau ar bus priimti kokie nors sisteminiai sprendimai dėl pasienio punktų darbo optimizavimo?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Norėčiau priminti, dėl ko buvo priimti sprendimai uždaryti pasienio kontrolės punktus. Tai yra, kaip žinote, ir kontrabandos problemos sprendimas, ir mūsų pareigūnų nukreipimas tam, kad jie efektyviai galėtų užtikrinti pasienio kontrolę ir užtikrintų saugumą. Tai yra ir sankcijų įgyvendinimo klausimai, ir, žinoma, nacionalinio saugumo grėsmės.
Tikrai noriu pasakyti, mes palyginome, koks yra efektas, uždarius pasienio kontrolės punktus, nes, matyt, daug klausimų yra dėl migracijos procesų valdymo. Tai tikrai matome, kad skaičiai rodo rezultatą. Kalbėdami apie Baltarusijos piliečių kirtimus, matome, kad kirtimų skaičius sumažėjo 59 %, o Lietuvos piliečių kirtimų skaičius sumažėjo, tai yra krito, 71 %. Tikrai matome efektą ir šiuo metu nėra planuojama kažkaip keisti sprendimus. Aš suprantu, nepatogumų kyla. Matyt, turime suprasti, kad yra iššūkių, susijusių ir su nacionalinio saugumo grėsmėmis, ir su kitais iššūkiais, siekiant, kad mūsų institucijos galėtų efektyviau veikti. Kaip suprantu, ir teisėsaugos institucijos, ir kitos tarnybos dirba, kad procesai būtų suvaldyti.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano klausimas būtų premjerei. Dabartinė nuolatinė diskusija, iš kur gauti pinigų gynybai, kitiems, kitoms sritims. Tai jums turbūt yra žinoma, kad, pavyzdžiui, bankai moka nulinį PVMʼą, loterijos moka nulinį PVMʼą, draudimai moka nulinį PVMʼą. Tai kaip galvojate, gal laikas tą lengvatą to nulinio PVMʼo jau panaikinti? Pavyzdžiui, iš tų 3 sričių, pavyzdžiui, loterijų, draudimo ar bankų, tikrai būtų galima surinkti nemažą PVMʼo dydį. Mes žinome, ką tik panaikinome PVMʼo lengvatą maitinimo sektoriui, tai ir tie kiti sektoriai jaustųsi geriau, jeigu, pavyzdžiui, bankai mokėtų PVMʼą. Ačiū. Ar planuojate kažką daryti?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, nėra taip, kad… Nieko nėra mainais, nes ne tik kad yra dar jūsų padidintas pelno mokestis komerciniams bankams, bet yra ir Vyriausybės pasiūlytas laikinas solidarumo mokestis, kuris finansuoja ne ką kita kaip karinę infrastruktūrą ir karinio mobilumo projektus. Tai, taip sakant, tą situaciją stebime, matome ir pasiūlymus teikiame.
Dėl draudimo įmonių. Yra tokia praktika kitose valstybėse – vadinamoji specialaus mokesčio draudimo įmonių premija, ji yra. Aš manau, kad visai būtų galima turbūt apie tai diskutuoti ir svarstyti. Azartiniai lošimai, kuriuos jūs paminėjote, turi irgi savo specifinį mokestį, kuris yra nustatytas kaip azartinių lošimų mokestis.
Tai paprastai praktika yra tokia, kad tie specialūs mokesčiai tokioms institucijoms tiesiog yra nustatyta ne PVMʼo pavidalu, o kitaip. PVMʼo nustatyti šitoms paslaugoms nėra galimybės dėl vienos paprastos priežasties – Europos Sąjungos teisė šitas paslaugas visiškai vienareikšmiškai (ne taip, kaip maitinimą; ne taip, kaip maisto produktus; ne taip, kaip šildymą, kur šalys narės pačios sprendžia) atleidžia nuo pridėtinės vertės mokesčio, nes taikyti joms pridėtinės vertės mokestį tiesiog mechaniškai yra sudėtinga dėl pačios veiklos pobūdžio, bet taiko specifinius mokesčius. Tai mes dabar taikome specifinius mokesčius bankams ir azartiniams lošimams. Jeigu būtų ūpo padiskutuoti apie kitokius specifinius mokesčius, tikrai, matote, aš nebijau diskusijos apie mokesčius, kitaip nei kai kurie mano kolegos.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų premjerei, nes atsakinga už ministrų kabinetą. Dėl paties požiūrio – visi žinome, kad tie žmonės, kurie koncertuoja okupuotame Kryme, yra nepageidaujami Lietuvoje. Asmeniškai aš nesu tas žmogus, kuris kala kiekvieną ministrą prie kryžiaus ir panašiai. Elgiuosi korektiškai. Tačiau vienas po kito atsitinkantys įvykiai: „čekiukai“, baldai, kiti dalykai, dėl kultūros ministro… Plačiai išviešinta LRT informacija dėl režisieriaus J. Butusovo, kuris dirbo Vilniaus senajame teatre, dirbo Vachtangovo teatre, Kryme, paskui išvažiavo į Prancūziją, ten buvo nepriimtas, ir kažkaip atsidūrė Lietuvoje. Beveik 90 tūkst. yra finansuojami jo darbai kultūros ministro parašu. Kaip vertinate šią situaciją? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Turbūt aš nelabai galėčiau šios situacijos vertinti, nes tai yra kažkas, ko aš, matyt, nesu pastebėjusi. Matyt, tas aplinkybes galėtų pats ministras ir paaiškinti.
S. KAIRYS. Aš irgi taip linkėčiau, ypač kalbant apie vieną konkrečią žurnalistę, jos pateikiamą informaciją vertinti šiek tiek kritiškai, pradedant faktine informacija, kuri net pačiame šaltinyje – LRT skiriasi dėl to paties Jevgenijaus Vachtangovo teatro ir panašių dalykų.
Kitas dalykas, vėlgi viskas yra paremta tos žurnalistės pateikta informacija, kas kur kada turėjo reikalų kokiame Kryme ar panašiai. Bet jūsų minėtas asmuo yra labai aiškiai pareiškęs savo požiūrį į karą, abejonių dėl jo veiklos, tarkime, dėl to, kad jis nepalaiko V. Putino, nėra buvę, bet kuri nauja informacija visada yra vertinama, tai šiuo atveju irgi tas pats dalykas vyksta. Bet, kaip ir minėjau, aš matau platesnį kontekstą, matau dviejų pavardžių sumetimą į vieną, iš jų viena, na, jau mus palikęs vienas lietuvių režisierius, kitas – dabar jūsų minėtas J. Butusovas. Aš jau matau tam tikrą intrigą, o ne norą ieškoti kokios nors pagrįstos, aiškios, logiškos informacijos ir būdo, kaip tose situacijose elgtis.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Mano klausimas yra gerbiamam žemės ūkio ministrui. Į mane kreipėsi Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas. Klausimas skamba taip: klausimai dėl sankcionavimo ir dėl tiesioginių išmokų mokėjimo. Ūkininkų sąjunga kelia klausimą, ar pagrįstai nemokami pinigai už visas gamybines ekologines schemas, jei patikros metu yra nustatyta negamybinio kraštovaizdžio elementų neatitikimų, pavyzdžiui, ploto? Kitaip tariant, ar sankcija adekvati pažeidimo laipsniui? Pavyzdžiui, pritrūkus vos kelių dešimčių arų negamybinio ploto ne dėl ūkininko kaltės, skaičiavimų, yra nubraukiamos visos kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ išmokos. Pernai Žemės ūkio ministerijos (rašo ponas Paulikas) žadėto lankstumo ir tolerancijos pirmais naujų reikalavimų taikymo metais ūkininkai dar nejaučia. Gerbiamas ministre, gal galite pakomentuoti?
K. NAVICKAS (TS-LKDF). Aš negaliu komentuoti konkretaus atvejo, matyt, čia yra referuojamas konkretus atvejis, tai nėra sisteminiai dalykai. Nacionalinė mokėjimo agentūra vadovaujasi taip, kaip yra numatyta reglamente, bet kuriuo atveju, tikriausiai ir šiuo atveju būtų geriau, tai aš rekomenduočiau apeliacinį instrumentą. Jeigu jis nebuvo patvirtintas kaip preparacijos instrumentas pačios Nacionalinės mokėjimo agentūros, tai tą gali padaryti ir ministerijos institucijos. Tegul tas pareiškėjas atsiunčia medžiagą, atsiunčia apeliaciją ir išnagrinėsime.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Girskienė. Prašau.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Laba diena. Noriu paklausti kultūros ministro. Esu pati klaipėdietė. Iš tiesų ministrui yra žinomos problemos dėl senojo Klaipėdos pašto. Šiuo metu bokštas jau yra griūvantis, dėl jo net yra atšaukti karilionų koncertai. Noriu paklausti, kas ko nepadarė, ką reikia padaryti, kad išsaugotume šitą pastatą? Jūs lankėtės Klaipėdoje.
Kitas dalykas. Šeštadienį atidarome Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Noriu paklausti, ar kiekvienam Seimo nariui bus sudaryta galimybė savo talentus pademonstruoti kaip V. Juozapaičiui koncerto metu, ar čia kokia nors išimtinė situacija?
S. KAIRYS. Na, Kultūros ministerija stengiasi į repertuaro klausimus niekada nesikišti, nes tai truputėlį būtų ne ministerijos funkcija. Bet grįžtant prie tokio tikrai svarbaus klausimo, kalbant apie Klaipėdos centrinį paštą, kaip ir minėjau, daug jau interviu dalinau, viską valstybė šiuo atveju Kultūros ministerijos vaidmeniu yra padariusi. Objektas yra už 2,3 mln. eurų išpirktas iš akcinės bendrovės Lietuvos pašto. Pažangos viešuose (…) apie 7 mln. jo tvarkybai. Viskas, ko reikia, tai normalaus bendradarbiavimo su savivaldybe, nes tos lėšos negali būti duodamos tik už gražias akis, tam reikalinga paraiška, kuri bus teikiama CPVA, reikia susitarti dėl rodiklių, veiklų ir kitų dalykų. Dabar yra baigiama bendradarbiavimo sutartis, kurią Klaipėdos taryba dar turės patvirtinti. Jeigu kalbame apie kažkokį delsimą ar vėlavimą, tai kamuolys yra absoliučiai Klaipėdos miesto savivaldybės pusėje, nes merui vis buvo neaišku, kas čia turėtų vykti ir kaip turėtų vykti, bet, ačiū Dievui, lyg tas aiškumas yra atsiradęs ir lyg jau šitą problemą išsprendėme. Be abejo, Kultūros infrastruktūros centras esamomis priemonėmis reaguoja į tai. Ne veltui buvo atsiradęs ir apsauginis tinklas, po ką tik atsitikusio įvykio tas tinklas vėl bus pertemptas ir panašiai. Čia yra tiktai tokia jau kova su avarinėmis pasekmėmis ir panašiais dalykais, bet sisteminės tvarkybos srityje viskas yra parengta ir vėluojama tikrai ne dėl ministerijos ar valstybės kaltės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų Vyriausybei nėra. Ačiū jums. Baigėme Vyriausybės valandą.
12.42 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Kalbės V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jau tradicija tapo kalbėti beveik tuščioje salėje. Gerai, kad nors viršuje yra žiūrovų, kurie atvyko į ekskursiją. (Balsai salėje) Garsą galima įjungti ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Viskas įjungta.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Įjungtas garsas. Kažkaip blogai girdėti. Tai situacija…
Gal pašnekėkime apie finansinę pusę? Šiandien Lietuvos bankas pranešė džiugią žinią, kad valstybinių institucijų indėliai padidėjo 1 mlrd. Buvo 3,6 mlrd. indėlių iš valstybinių institucijų, dabar – 4,6 mlrd. indėlių, bet nuėjus į valstybines institucijas, kad jos spręstų problemą, dažniausias atsakymas – pinigų nėra. Čia dabar klausimas: kodėl tie pinigai nėra naudojami? Bet vakar Biudžeto ir finansų komitete buvo įdomesnė situacija – aiškinomės dėl finansinių paslaugų prieinamumo, Lietuvos banko skyrių veiklos ir kitų dalykų. Išaiškėjo tokie dalykai, kad Lietuvos bankas, kuris vykdo bankų priežiūrą, teoriškai vykdo, praktiškai ne. Jis nedaro nei patikrinimų, kaip aptarnaujami klientai, jis nežino, kiek bankų skyrių yra Lietuvoje ir ką jie veikia. Nežino šitų dalykų.
Tada į mane kreipėsi labai daug žmonių, kad bankų skyriuose iš klientų yra tyčiojamasi. Nueini, tave, jeigu esi neužsiregistravęs, išgina, liepia ateiti kitą dieną ir taip toliau. Tai aš nusprendžiau, išgirdęs tiek daug skundų, padaryti parlamentinę kontrolę savo atveju. Viename dideliame banke, SEB banke, naudojuosi jo paslaugomis, nusprendžiau uždaryti viską, atsisakyti visų paslaugų ir atsiimti ten turimus pinigus. Taip ir padariau. Nuėjau į skyrių neužsiregistravęs. Išginė mane iš karto, pasakė: kadangi neužsiregistravai, niekas šiandien tavęs nepriims, nors skyrius pustuštis. Tada mane užregistravo kitai dienai. Ateinu kitą dieną, sužinau stebuklingą dalyką. Sakau: aš noriu uždaryti viską ir atsisakyti visų jūsų paslaugų. Išgirdau atsakymą: kol neužpildysite anketos dėl naujos sąskaitos atidarymo mūsų banke, mes jums nieko uždaryti neleisime ir pinigų neatiduosime. Gerai, tada prašau: atspausdinkite man popierinę anketą, būtų pavyzdys, kad aš galėčiau parsinešti namo, išsistudijuoti tą anketą, ją užsipildyti popieriuje ir atnešti tą anketą. Iš pradžių sako: neduosime popierinės, imsime ir neduosime. Viskas – neduosime. Sakau: žiūrėkite, jeigu, pavyzdžiui, aš esu pensininkas ir nesinaudoju jokiomis elektroninėmis priemonėmis, tai kaip man tą anketą užpildyti? Po ilgų prašymų atneša man tą anketą. Anketą atspausdino taip, kad jos nebūtų galima įskaityti. Tyčia žodį ant žodžio surašė, kad nieko – nei pavadinimo, nei klausimų, neįskaitysi, užsiknisi. Darbuotojos klausiu: o jūs čia tyčiojatės iš manęs ar čia vadovybė liepė tyčiotis? Pasirodo, vadovybė liepė tyčiotis, duoti tokią anketą, kurios negalima užpildyti. Tada sakau: aš noriu užpildyti popierinį prašymą, kad atsisakau visų jūsų paslaugų, jūs man grąžinkite pinigus. Pasakė: prašymo nepriimsime ir neleisime pildyti. Po ilgų įkalbinėjimų leido užpildyti, bet ir vėl tas užburtas ratas – nėra anketos, neužpildysi. Taip yra tyčiojamasi iš gyventojų SEB banke.
Vakar komitetą apie tai informavau. Nusiųsiu visą medžiagą Lietuvos bankui. Dabar tą parlamentinę kontrolę reikia įvykdyti iki galo. Ar bankas galės toliau tyčiotis iš klientų ir nenutraukti visų paslaugų, ir neatiduoti pinigų, ar jiems suteikta tokia teisė? Dabar laukiame institucijų atsakymų, ar bankai elgiasi teisėtai. Jeigu paaiškės, kad neteisėtai, tai tokia realybė yra su mūsų bankais ir su mūsų bankų skyriais. Ar iš tikrųjų žmogus gali jaustis saugus, kai sužino, kad banko kortelės neveikia, negali išsiimti jokių pinigų, o nuėjęs į tą banko skyrių sužino, kad banko skyrius su grynaisiais pinigais nedirba? Vadinasi, bankas tave palieka tą dieną be maisto, be prekių, be nieko. Visi žinome, kad tai vyksta. Turbūt kuo toliau, tuo daugiau tie dalykai vyks, o Lietuvos bankas tos priežiūros turbūt ir toliau nevykdys, kad bankai galėtų elgtis taip, kaip nori. Turbūt jau nėra paslaptis, kad rajonuose uždaromi skyriai, apie tai nežino nei savivalda, nei žmonės, niekas. Tik ateina, gauna raštelį, kad skyriai uždaryti. Belieka tik vienintelis kelias – priimti švedišką variantą. Švedija prieš keletą metų įtvirtino įstatymu finansinių paslaugų prieinamumą, koks turi būti tinklas, kokie turi būti atstumai. Gaila, kad tas įstatymas Biudžeto ir finansų komitete konservatorių liko paslėptas, nes kito kelio sureguliuoti tą rinką ir ją prižiūrėti nebėra.
PIRMININKAS. Daugiau nėra norinčių pasisakyti. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.