LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖJŲ DARBO
APMOKĖJIMO ĮSTATYMO
NR. X-1771 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2102(3)
2023-04-28 Nr. 113-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: XXXXXXXXXXX
XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
|
1, 2, 3
|
1, 2 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Konstitucinis Teismas, atskleisdamas iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėjų atlyginimų santykių teisiniam reguliavimui, ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 113 straipsnio 1 dalyje teisėjo gaunamas atlyginimas įvardijamas kaip „teisėjo atlyginimas“, tačiau įstatymuose teisėjus sugretinus su valstybės politikais ir kitais valstybės pareigūnais vartojama kitokia sąvoka – „teisėjų darbo užmokestis“; toks sąvokos vartojimas yra nekorektiškas ir gali būti traktuojamas kaip viena iš prielaidų paneigti Konstitucijoje įtvirtintą teisėjo atlyginimo specifiką ir apsaugą, todėl įstatymų leidėjui tenka pareiga teisėjų gaunamą atlyginimą įstatyme įvardyti vartojant Konstitucijoje nurodytą sąvoką „teisėjo atlyginimas“ (2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, projekte vartojama sąvoka „teisėjo darbo užmokestis“ turėtų būti pakeista konstitucine sąvoka „teisėjo atlyginimas“, kuri, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto (2000 m. sausio 12 d., 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimai, 2007 m. spalio 22 d., 2013 m. liepos 1 d., 2014 m. gegužės 8 d. nutarimai). Atitinkamai reikėtų pataisyti ir projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą (atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas, kuriuo reguliuojami teisėjų atlyginimų santykiai, iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir buvo vadinamas Teisėjų atlyginimų įstatymu), o šio įstatymo 1 straipsnį suformuluoti taip: „Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir mokėjimo sąlygas.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstituciją išties atitiktų toks teisinis reguliavimas, kai visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų teisėjų atlyginimų santykiai būtų reglamentuojami būtent Teismų įstatyme (kuris yra expressis verbis nurodytas Konstitucijos 111 straipsnio 4 dalyje); Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų santykiai reglamentuotini Konstitucinio Teismo įstatyme (kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį nustato Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką) (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas); šios nuostatos mutatis mutandis taikytinos ir kitoms teisėjų socialinėms (materialinėms) garantijoms (2007 m. spalio 22 d. nutarimas). |
Pritarti iš dalies
|
Pritarti pastabos pirmai daliai dėl sąvokų tikslinimo. Projekte vietoje sąvokos „darbo apmokėjimas“, „darbo užmokestis“ vartoti sąvoką „atlyginimas“. Nepritarti pastabos antrai daliai. Nurodyta Konstitucinio Teismo praktika neįpareigoja teisėjų atlyginimus reglamentuoti būtent Teismų įstatyme ar Konstitucinio Teismo įstatyme. Teisės departamento cituojamas 2006 m. rugpjūčio 8 d. Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant į jo priėmimo kontekstą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad teisėjai (inter alia dėl to, kad iš jų negalima reikalauti vykdyti kokios nors politikos krypties) pagal savo pareigas negali būti priskiriami prie valstybės tarnautojų (ar valdininkų). Taigi šiame kontekste ir buvo paminėta, kad Konstituciją išties atitiktų toks teisinis reguliavimas, kai visų Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodytų Lietuvos Respublikos teismų ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų teisėjų atlyginimų santykiai reglamentuojami būtent Teismų įstatyme, t. y., siekiant nurodyti, kad teisėjų atlyginimai turėtų būti reglamentuojami sistemiškai, atskirai nuo politikų ar tarnautojų atlyginimų. Be to, Konstitucinis Teismas pasisakė, kad „toks konstitucinis teisinis reguliavimas savaime nereiškia, jog tam tikri su minėtais santykiais susiję santykiai apskritai negali būti reguliuojami ir kitais įstatymais“. |
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
|
3
4 |
1,3, 4N |
|
2. Pagal projekte nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo teisėjo darbo užmokestį sudarytų tik pareiginė alga, o bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbo užmokestį – pareiginė alga ir mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą. Neaišku, kuo toks siūlomas diferencijuotas reguliavimas pagrįstas. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 14 straipsnį „Konstitucinio Teismo pirmininko pavadavimas“, nutrūkus Konstitucinio Teismo teisėjo – šio teismo pirmininko įgaliojimams arba kai Konstitucinio Teismo pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina Konstitucinio Teismo pirmininko paskirtas Konstitucinio Teismo teisėjas (1 dalis); kai nėra Konstitucinio Teismo pirmininko ar jo paskirto eiti šias pareigas teisėjo, Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas laikinai eina vyriausias pagal amžių Konstitucinio Teismo teisėjas (2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui, o į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Taigi neaišku, kodėl projektu nesiūloma Konstitucinio Teismo teisėjams mokėti už pavadavimą, taip pat už darbą atliekant būtinus neatidėliotinus veiksmus poilsio ir švenčių dienomis, kai jie vykdo įstatyme nustatytas funkcijas, tokia pat tvarka kaip bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama už darbą dirbant viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis (2011 m. vasario 14 d. nutarimas), taip pat kad pagal Konstituciją, inter alia vienodo teisėjų statuso principą, teisėjų, kad ir kokios teismų sistemos teisėjai jie būtų, atlyginimų įtvirtinimo principai, be kita ko, jų sudedamosios dalys, turi būti tokie patys (2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume tobulinant projektą numatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Konstitucinio Teismo teisėjui, laikinai einančiam Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas, už tai būtų atlyginama. Be to, reikėtų nustatyti, kad Konstitucinio Teismo teisėjams mokama už darbą poilsio ir švenčių dienomis, kai jie atlieka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytas funkcijas, kurių iš anksto negalima suplanuoti ir numatyti ir kurių negalima atidėti kitai darbo dienai. Projekte nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnyje turėtų būti nustatyta ir atitinkama Konstitucinio Teismo teisėjo atlyginimo sudedamoji dalis. |
Pritarti
|
1 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Konstitucinio Teismo teisėj 1) pareiginė alga 2) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą.“
2. Pasiūlymas: Išbraukti projekto 3 straipsnio 3 dalį. 3. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį laikyti 3 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „ 4. Pasiūlymas. Papildyti projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga indeksuojama Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nustatyta tvarka.“ 5. Pasiūlymas. Pakeisti projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Mokėjimas už Konstitucinio
Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbą 1. Konstitucinio Teismo teisėjams už darbą poilsio ir švenčių dienomis mokama, kai jie atlieka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytas funkcijas, kurių iš anksto negalima suplanuoti ir numatyti ir kurių negalima atidėti kitai darbo dienai (toliau – neatidėliotini veiksmai).
|
|
3. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
|
|
|
|
3. Projekte nauja redakcija dėstomame įstatyme nesiūloma apskaičiuojant teisėjų atlyginimą atsižvelgti į teisėjų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kaip yra numatyta galiojančiame įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nepateikta argumentų, kodėl siūloma atsisakyti nurodytos nuostatos. Paaiškinimas, kad remtasi Estijos modeliu, nenurodant argumentų, kodėl jis laikomas geriausiu, mūsų nuomone, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamu Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066 taip pat siūloma atsisakyti priedo už tarnybos stažą, tačiau pagal tame projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnį, darbo apmokėjimo sistemoje nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalus, turėtų būti atsižvelgiama, be kita ko, į valstybės tarnautojo profesinio darbo patirties, papildomų įgūdžių ar žinių turėjimo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad užsienio valstybėse (pvz., Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje), apskaičiuojant teisėjų atlyginimą, yra įprasta atsižvelgti į teisėjo tarnybos stažą (profesinę patirtį), jo profesinį meistriškumą. |
Nepritarti |
Projektas rengimo stadijoje derintas su Nacionaline teismų administracija ir Teisėjų taryba ir šiam projektui buvo pritarta. Priedo už stažą atsisakymui prieštaravimų nebuvo. Priedas už stažą, kaip atlyginimo dedamoji dalis dabartiniame galiojančiame reguliavime yra dėl to, kad per priedą už stažą iš dalies buvo sprendžiamas teisėjų atlyginimų didėjimas. Projekte teisėjų atlyginimai ženkliai didinami, Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme numatomas reguliarus pareiginės algos indeksavimas. |
|
4. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
|
|
|
|
4. Projektu siūloma atsisakyti galiojančio įstatymo nuostatų, pagal kurias bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokama priemoka už padidėjusį darbo krūvį; projekte taip pat nenumatomas mokėjimas už darbą dirbant viršvalandžius. Taigi, nustačius projektu siūlomą teisinį reguliavimą, teisėjams nebūtų atlyginama už įprastą darbo krūvį viršijantį darbą (be kita ko, dirbamą po įprastų darbo valandų), atliekamą tais atvejais, kai dėl iš anksto nenumatytų priežasčių žymiai padidėja gaunamų nagrinėti tam tikrų kategorijų bylų kiekis arba kai teisėjas atlieka kito teisėjo funkcijas (kai laikinai neužimtos teisėjo pareigos arba kai kitas teisėjas laikinai negali eiti pareigų dėl nedarbingumo, įgaliojimų sustabdymo ar pan.). Projekto aiškinamajame rašte neatskleista, kuo grindžiamas toks siūlomas teisinis reguliavimas. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teisėjams, vykdantiems įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, būtų teisingai atlyginama, be kita ko, už darbą dirbant viršvalandžius; negali būti tokios situacijos, kad teisėjui, vykdančiam įstatymuose nurodytas teisėjo funkcijas, kurios turi būti vykdomos po darbo valandų, būtų nemokama arba už šį darbą nebūtų apmokama teisingai (2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismų įstatymo 441 straipsnio 1 dalies nuostata „teisėjas savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, išskyrus proceso įstatymuose nustatytus atvejus“ negali būti suprantama taip, kad teisėjams visiškai netaikytini bendri maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmės standartai, įstatymų leidėjo nustatyti užtikrinant Konstitucijos 49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kiekvieno dirbančio žmogaus teisę į poilsį ir laisvalaikį. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu reguliuoti esmines šios teisės įgyvendinimo sąlygas, be kita ko, apibrėžti darbo ir poilsio laiką atsižvelgiant į darbo pobūdį ir sąlygas, maksimalią darbuotojų, kurių darbo laikas normuojamas, darbo laiko trukmę (2013 m. gegužės 9 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Darbo kodeksą darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę (112 straipsnio 3 dalis); vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos (114 straipsnio 1 punktas); darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį (114 straipsnio 2 punktas). Šios Darbo kodekso nuostatos yra suderintos su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (kuri taikytina ir teisėjų atžvilgiu) nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad įstatyme, kuriuo reguliuojami teisėjų atlyginimų santykiai, turėtų būti numatytas apmokėjimas teisėjams už darbą, viršijantį įprastą darbo krūvį, kuris yra siejamas su įprasta teisėjų darbo laiko trukme, ir nustatytos esminės šio apmokėjimo sąlygos. |
Nepritarti |
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Teismų įstatymas yra papildytas nuostata, kad teisėjai savo darbo laiką planuoja ir organizuoja savarankiškai, todėl nesant nustatytos darbo laiko normos, nėra galimybės skaičiuoti viršvalandžių. Be to, 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1152 dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų Europos Sąjungoje numato, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad darbdaviai privalėtų informuoti darbuotojus apie esminius darbo santykių aspektus t. y. darbuotojo darbo dienos ar savaitės darbo laiko normą, viršvalandžius ir apmokėjimo už juos tvarką ir, jei taikoma, bet kokią tvarką dėl pamainos pasikeitimo. Dėl priemokų už padidėjusį darbo krūvį – įstatymo projekto tikslas ir siekis – didinti pareiginę algą, mažinant sudedamąsias darbo užmokesčio dalis, nes kiekviena sudedamoji darbo užmokesčio dalis priklauso nuo kito asmens sprendimo, o tai nedidintų teisėjų lygiateisiškumo, savarankiškumo ir nepriklausomumo principo.
|
|
5. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
|
|
|
|
5. Svarstant projektu siūlomą teisėjų atlyginimų teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys ir į Teismų įstatymo 48 straipsnį, kuriame reguliuojamas teisėjų darbas ir veikla ne teisme, bei iš dalies su juo susijusias šio įstatymo 441 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias teismo primininkas gali laikinai sumažinti teisėjo darbo su bylomis krūvį dėl jo užimtumo atliekant kitas teisėjo funkcijas, susijusias su teismo ar teismų sistemos veikimu, dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, taip pat kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą. Tačiau nei iš Teismų įstatymo, nei iš vertinamo projekto nuostatų nėra aišku, ar teisėjo darbo su bylomis krūvio sumažinimas turi kokią nors įtaką teisėjo atlyginimui. Pažymėtina, kad Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 13P-203-(7.1.2) „Dėl teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašo 22 punkte nustatyta, jog teisėjui, kuriam darbo su bylomis krūvis sumažinamas šio aprašo 10 punkte nustatytu pagrindu (teisėjo prašymu dėl sveikatos būklės), teismo pirmininko sprendimu proporcingai mažinamas ir teisėjo gaunamas atlyginimas. Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl teisėjo atlyginimo apskaičiavimo tvarkos nurodytais atvejais. |
Nepritarti |
Pagrindinė teisėjo funkcija – vykdyti teisingumą, tačiau be teisingumo vykdymo, teisėjas atlieka ir kitas pareigas, įstatymų priskirtas teismo, kuriame jis dirba, kompetencijai ir jis atsako už teisėjo pareigų nevykdymą (Teismų įstatymo 43 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai ne tik vykdo teisingumą – kaip ir kitos valstybės valdžios institucijos, pagal savo konstitucinę kompetenciją, savarankiškai arba bendradarbiaudami su kitomis valstybės valdžios institucijomis jie gali dalyvauti įgyvendinant bendruosius valstybės uždavinius, vykdant bendrąsias jos funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. KT16-S9/2016). Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atlieka įstatymų nustatytas administravimo funkcijas, o už netinkamą jų vykdymą netgi gali būti atleistas iš pareigų (Teismų įstatymo 81 str.). Pagal Teismų įstatymo 48 straipsnį teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje (Visuotiniame teisėjų susirinkime, Teisėjų taryboje; Teisėjų garbės teisme, teismo teisėjų susirinkime). Teisėjas taip pat gali dalyvauti komisijų, numatytų Teismų įstatyme, veikloje (atlieka Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario priskirtas funkcijas). Pagal Teisėjų tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 13P-203-(7.1.2) „Dėl teisėjų darbo su bylomis krūvio mažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ dėl šių pareigų atlikimo teisėjams bylų krūvis gali būti sumažintas net iki 50 procentų, todėl už kitų pareigų atlikimą teisėjams taip pat turi būti atlyginta (t. y. bylų krūvio sumažinimas nereiškia, kad sumažinamas teisėjo atlyginimas). Teisėjo darbo su bylomis krūvio sumažinimas, kai būtina užtikrinti teisėjų darbo su bylomis krūvio tolygumą, užtikrina, kad už tą patį darbo su bylomis krūvį bus apmokama vienodai. |
|
6. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-11-15
|
3 |
3 |
|
6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal kartu teikiamo Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekto Nr. XIVP-2098 4 straipsnio 2 dalį Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti šio įstatymo nuostatos būtų taikomos nuo 2023 m. liepos 1 d., ir į tai, kad vertinamu projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimas taip pat numatomas nuo 2023 m. liepos 1 d., reikėtų patikslinti projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir joje vietoj žodžių ,,valstybės politikų, valstybės pareigūnų, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų ir karių pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“ įrašyti žodžius ,,Seimo patvirtintas atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis“. |
Pritarti iš dalies |
Projekte vartojamos sąvokos derinamos su kartu svarstomame Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo projekte vartojamomis sąvokomis. Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 2. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Romualdas Gylys 2022-10-06
|
|
|
|
Gerbiami Seimo nariai, Visų pirma smagu, kad parengti šie projektai ir numatoma kiek didinti teisėjų atlyginimus. Tikimės, kad jiems bus pritarta, nors žadėta atlyginimų didinimo data buvo 2023 01 01. Tačiau matyt dėl sudėtingos artėjančios žiemos situacijos LRV nusprendė datą kiek nukelti iki 2023 07 01, gal ji nebus nukelta dar toliau? Svarstant įstatymo projektą siūlome įvertinti ir tai, kad pvz., advokatams ir jų padėjėjams yra numatyti įkainiai pagal kuriuos už vieną jo darbo valandą yra mokama apie 170 Eur, vadinasi per mėnesį dirbant 160 valandų jie gali uždirbti 27 tūkstančius eurų su mokesčiais. Ir tai nėra iliuzija, civilinėse bylose pilna įrodymų, kai advokatai ar jų padėjėjai pateikia įrodymus, jog tokie įkainiai jiems yra mokami, pvz. už 102 valandas ruošiant ir nagrinėjant civilinę bylą šalies atstovas byloje prašė 21913 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (su mokesčiais)<...> Taigi gerbiami Seimo ir Vyriausybės nariai, tikriausiai dar daug diskutuosite, turėsite abejonių ir kitokių subjektyvių nuomonių, todėl jei reikia atlikite nepriklausomą ekspertinį tyrimą/vertinimą, ir įvertinkite kiek reikia mokėti teisėjui darbo užmokesčio, kad jis ir jo šeimos nariai jaustų minimalų orumą. Tikrai prieisite išvados, kad ir projektu pasiūlytas į rankas darbo užmokestis – apie 3500 Eur gali būti neužtikrinantis minimalaus teisėjo ir jo šeimos orumo. Siūlome greičiau priimti ir įgyvendinti teisėjų darbo užmokesčio reformą ir priimti pasiūlytą įstatymo projektą, esant galimybei, jo įgyvendinimo pradžią perkeliant į anksčiau planuotą - 2023 m. sausio 1 d. |
Įvertinta |
Projekto įsigaliojimo datą būtina derinti atsižvelgiant į projekto svarstymo ir priėmimo Seime terminus. |
|
2. |
Romualdas Gylys 2023-02-13 |
|
|
|
Projektą raginame priimti kaip galima greičiau. Palaikytinos TD pastabos, kurios yra pagrįstos, įskaitant ir tos, kurioms nepritarė SRDK. SRDK argumentai nepritarti yra daugiau politiniai, nei teisiniai, o nustatant teisėjų atlyginimus turėtų būti labiau remiamasi teisiniais nei politiniais argumentais. Kviečiu įvertinti ir mano teiktas pastabas ankstesniam įstatymo projektui: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/fadeef3042ed11edbf47f0036855e731 Papildomai siūlau sistemiškai spręsti/inicijuoti dėl Lietuvos teismų pertvarkymo, tuomet reikėtų mažiau naujų resursų teismų finansavimui, o numatytą padidinti darbo užmokestį būtų galima iš dalies finansuoti pertvarkymo ekonomija ir papildomai gautomis biudžeto lėšomis t. y.: 1) Šiuo metu bent jau apylinkės teismų efektyvumo stoka yra dėl teritorinio teismingumo, t. y. esamas teritorinis teismingumas sukuria didžiulę naštą tiek apylinkių tiek apygardų teismams ir papildomą lėšų poreikį. Kadangi Lietuva yra gan maža, teritorinio teismingumo apskritai galėtų nebūti, o bylos pirmojoje instancijoje būtų skiriamos tiems veikiantiems teismų rūmams, kurie būtų realiai arčiausi asmens deklaruotos gyv. vietos, vertinant teisėjų realų darbo krūvį, taip apylinkės teisėjų darbo krūvis būtų išlygintas ir būtų realu suskaičiuoti koks yra tikrasis apylinkės teisėjų poreikis. Panaikinus apylinkės teismų teritorinį teismingumą, nebūtų prasmės ir apygardos teismų teritoriniam teismingumui. Kad teismingumo panaikinimas padeda išlyginti teisėjų darbo krūvius, atspindi ir visai neseniai pritaikytas teismo įsakymų teismingumo panaikinimas. Teismingumo panaikinimas neapsunkintų šalių teisės ir pareigos atvykti į teismo posėdžius, nes teismuose gan plačiai taikomi mišrūs nuotoliniai posėdžiai, kai bylos šalims leidžiama prisijungti prie teismo posėdžio ir jame dalyvauti nuotoliniu būdu. Turėti esamą teritorinį suskirstymą yra per didelė prabanga, valstybei, kuri neturi pakankamai resursų ir skaičiuoja kiekvieną eurą. Esamą teritorinio teismingumo neefektyvumą parodo ir tai, kad kai kuriuose teismų rūmuose dirba po 2-5 teisėjus. Tokiu atveju teismo rūmų išlaikymo kaštai ženkliai išauga. 2) Siekiant užtikrinti finansinius teismų resursus reikėtų iš esmės peržiūrėti žyminio mokesčio dydžius, nes dažnu atveju jis yra per daug simbolinis ir turėtų būtų 2-3 kartu didesnis, arba bent jau nereiktų taikyti 25 procentų žyminio mokesčio nuolaidos, jei byla nėra 100 procentų elektroninė, t. y. dažnai nors viena bylos šalis viską daro el. būdu, tačiau dėl kitos šalies, kuri neturi eteismo paskyros, vis tiek reikia spausdinti šimtus lapų bylos medžiagos ir ją įteikinėti fiziškai, o tai teismams kainuoja daug žmogiškojo darbo laiko ir popieriaus išlaidų. 3) Teismuose yra ne tik teisėjų atlyginimų problema, tačiau ir teisėjų padėjėjų bei sekretorių atlyginimų ir jų kompetencijos problema. Paprastai teisėjo padėjėjo darbo užmokestis yra apie 900-1000 Eur, sekretoriaus apie 800 Eur. Deja bet tai iš esmės yra vos ne minimalus darbo užmokestis ir nelabai, kas nori už tiek dirbti, ateina tie, kas neįsidarbina niekur kitur. Todėl reiktų pergalvoti sistemą, ir pvz., dviem teisėjams priskirti vieną padėjėją ir vieną sekretorę, atlaisvinus juos nuo eilės nereikalingų darbų, pvz., sekretores nuo kiekvieno procesinio dokumento byloje persiuntinėjimo bylos šalims, nes šalys turi pareigą pačios domėtis bylos eiga, ir kitų rutininių nereikalingų darbų, būtų realu, kad teismams reiktų bent 1/3 mažiau teisėjų padėjėjų ir sekretorių. Dėl to, kiek ilgiau truktų tam tikri darbai procese, tačiau ar tikrai mums reikia labai skubėti ir siekti kai kurias bylas išnagrinėti per 7 dienas ir pan. Sumažinus minėtų pareigybių skaičių, būtų galima 30 procentų padidinti teisėjų padėjėjų ir sekretorių darbo užmokestį. Šiuo atveju tikslinga įvertinti ir kitų šalių patirtį ir tikrai ne visose šalyse yra tokia prabanga, kad kiekvienas teisėjas turi po padėjėją ir po sekretorę. Tačiau tai leidžiam mokėti minėtam personalui labiau konkurencingą darbo užmokestį. |
Įvertinta |
Pasiūlymas yra apie teismų sistemos pertvarką ir jis nesusijęs su svarstomu projektu. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
|||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||
|
1. |
Seimo narė Irena Haase 2023-03-13 |
Priedo I skyrius |
|
|
|
Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatyme Nr. X-1771 teisėjų atlyginimo koeficientai nustatyti atsižvelgiant į teismų hierarchinę sistemą. Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams nustatyti didesni koeficientai palyginti su bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientais. Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas Lietuvos teismų sistemoje yra išskirtinis teismas, nes, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos ar specializuotų teismų, nagrinėja teisės aktų atitiktį Konstitucijai, t. y. kaip ir numatyta Konstitucijos 102 straipsnyje, Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams, Konstitucinio Teismo pirmininkui ir teisėjams buvo numatyti ir už Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareiginės algos koeficientus didesni pareiginės algos koeficientai. Projekte taip pat siūloma atsižvelgiant į teismų hierarchiją didinti atskirų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientus (didinant kas 0,2 koeficiento), be to, jau siūloma suvienodinti Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkų pareiginės algos koeficientus. Aiškinamajame rašte nepateikiami konkretūs argumentai, tik teigiama, kad siūloma suvienodinti Ministro Pirmininko, Seimo Pirmininko, Konstitucinio Teismo pirmininko ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko darbo užmokestį. Paaiškinimas, kad iš dalies remtasi Estijos modeliu, nenurodant argumentų, kodėl jis laikomas geriausiu, mano nuomone, nėra pakankamas. Pažymėtina ir tai, kad pagal projekte nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 ir 4 straipsniuose numatytą teisinį reguliavimą, Konstitucinio Teismo teisėjo darbo užmokestį sudarytų tik pareiginė alga, o bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų darbo užmokestį – pareiginė alga ir mokėjimas už darbą ir budėjimą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą. Neaišku, kuo toks siūlomas diferencijuotas reguliavimas pagrįstas, kodėl projektu nesiūloma Konstitucinio Teismo teisėjams mokėti už pavadavimą, taip pat už darbą atliekant būtinus neatidėliotinus veiksmus poilsio ir švenčių dienomis, kai jie vykdo įstatyme nustatytas funkcijas, tokia pat tvarka kaip bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams, nes, pvz. kad ir pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas dėl Rinkimų kodekso pažeidimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 120 valandų nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui, o į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Nekviescionuojant iniciatorių pasirinktų atskirų teismų pirmininkų ir teisėjų pareiginės algos koeficientų dydžio, manytina, kad turėtų būti atsižvelgta į teismų hierarchinę sistemą, taigi ir į Konstitucinio Teismo išskirtinumą Lietuvos teismų sistemoje. Dėl to siūlau atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2102(3) priedo I skyriaus nuostatas.
Pasiūlymas: Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo priedo I skyrių išdėstyti taip: I SKYRIUS LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI (baziniais dydžiais)
|
Nepritarti |
Argumentai: Projektas rengimo stadijoje buvo derintas su Nacionaline teismų administracija ir Teisėjų taryba ir siūlomam teisiniam reguliavimui buvo pritarta. Taip pat Komitetas, atsižvelgė į Teisės departamento pastabą ir nustatė Konstitucinio Teismo teisėjams priemokas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, pavadavimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro, o projekte pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) buvo skaičiuojami pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Visuose susijusiuose projektuose, tame tarpe ir šiame projekte, pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) yra paskaičiuojami įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, tad pasiūlyme perskaičiuoti pareiginės algos koeficientai turėtų būti atitinkamai 5,0 ir 4,5. |
|||||||||
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||
|
1. |
Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2022-12-22 |
|
|
|
* |
Pasiūlymas: Sprendimas: pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. |
Pritarti |
|
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2102(4) ir Komiteto išvadai.
7.2. Pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-04-28 |
Priedo I skyrius |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro, o projekte pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) buvo skaičiuojami pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro, pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) turėtų būti paskaičiuoti įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo priedo I skyriaus lentelėje pareiginės algos koeficientus ir juos išdėstyti taip:
|
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2023-04-28 |
Priedo II skyrius |
|
|
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro, o projekte pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) buvo skaičiuojami pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro, pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) turėtų būti paskaičiuoti įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo priedo II skyriaus lentelėje pareiginės algos koeficientus ir juos išdėstyti taip:
________________________________________“. |
Pritarti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Petrošius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-2102(4).
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška
VVSK biuro patarėja R. Mačiulytė