LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 IR 231 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2022-11-25 Nr. XIVP–2052(2)

Vilnius

 

Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.              Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad Vyriausybė nustato, kurios pagal šio straipsnio 22 dalį Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatos valstybės valdomoms įmonėms ir savivaldybės valdomoms įmonėms taikomos pagal taisyklę „laikykis arba paaiškink“, taikomos be išimčių arba netaikomos, implikuoja Vyriausybės įgaliojimus nustatyti, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 22 dalį nustatytos skaidrumo užtikrinimo gairės tam tikroms įmonėms galėtų būti iš viso netaikomos. Tačiau toks įstatymo aiškinimas ir taikymas nederėtų nei su  23 straipsnio 21 dalyje įtvirtinta imperatyvia nuostata, numatančia, kad turi būti užtikrinamas valstybės valdomų įmonių, savivaldybės valdomų įmonių ir jų dukterinių bendrovių veiklos skaidrumas, nei su projekto aiškinamajame rašte nurodytais projekto tikslais.

2.              Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 231 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatos ,,atranką inicijuojančio subjekto ar jam pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojas ar darbuotojas“ turinys nėra aiškus, nes neaišku, kurie juridiniai asmenys būtų laikomi pavaldžiais atranką inicijuojančiam subjektui. Atitinkamai nebūtų aišku, kurie valstybės tarnautojai ar darbuotojai būtų laikomi atranką organizuojančiam subjektui pavaldaus juridinio asmens valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Taikant įstatymą, gali kilti minėtos nuostatos aiškinimo problemų. Siekiant to išvengti, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 231 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas reikėtų papildyti, pateikiant minėtos nuostatos paaiškinimą. Atkreipiame dėmesį, kad paaiškinimai, kaip turėtų būti suprantamos vienos, ar kitos keičiamo įstatymo nuostatos, yra pateikti projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje, taip pat projekto 3 straipsnio 2 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 23 straipsnio 21  dalyje.

3.              Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 231 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės valdomos įmonės ir savivaldybių valdomos įmonės apdraudžia kolegialių organų narių civilinę atsakomybę atitinkamai valstybės valdomos įmonės ar savivaldybės valdomos įmonės lėšomis. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra pakankamas, nes iš projekto nuostatų nėra aišku nei kokia draudimo suma būtų draudžiama kiekvieno kolegialaus organo nario civilinė atsakomybė, nei tai, ar būtų draudžiama civilinė atsakomybė už žalą, padarytą būtent tai įmonei, kurių kolegialaus organų nariais yra apdraustieji. Nenustačius tokių būtinųjų civilinės atsakomybės draudimo sąlygų, įstatymo taikymas gali būti probleminis ir nevienodas. Pastebėtina, kad apdraudus kolegialių organų narių civilinę atsakomybę nors ir labai mažai sumai (1000 eurų) imperatyvi įstatymo norma formaliai būtų įgyvendinta, nors praktinė tokio draudimo reikšmė būtų praktiškai niekinė. Atkreipiame dėmesį, kad, pavyzdžiui, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 131 straipsnio 1-3 dalyse detaliai reglamentuojami reikalavimai nemokumo administratoriaus privalomajam civilinės atsakomybės draudimui, nustatant minimalią profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumą, kuri yra 60 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 150 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, taip pat nustatomas minėtos civilinės atsakomybės draudimo objektas bei draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu nemokumo administratoriaus atlikti neteisėti veiksmai.

            Paminėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, per kurį terminą, įsigaliojus įstatymui, aukščiau minėtos įmonės turėtų apdrausti savo kolegialių organų narių civilinę atsakomybę. Atsižvelgus į tai, projekto 5 straipsnį siūlome papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kuriose šis terminas būtų nustatytas.

 

 

 

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                                     Dainius Zebleckis

 

 

 

 

 

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]