LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 243 STRAIPSNIO PAKEITIMO“ PROJEKTO
2021-02-10 Nr. XIVP-199
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
Projektu siūloma pakeisti galiojantį Seimo statuto 243 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kuriuo įtvirtinta asmens, kuriam taikoma apkalta, teisė bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios pateikti pareiškimą dėl atsistatydinimo iš pareigų. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą asmuo šią teisę galėtų įgyvendinti „tik iki Konstitucinio Teismo išvados dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, įsigaliojimo momento“. Vertindami projektą atkreipiame dėmesį į šiuos aspektus.
1. Visi Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyti asmenys, kuriems gali būti taikoma apkalta, turi konstitucinę teisę atsistatydinti iš pareigų (Konstitucijos 63 straipsnio 3 punktas, 88 straipsnio 3 punktas, 108 straipsnio 3 punktas, 115 straipsnio 1 punktas). Šiai teisei įgyvendinti Konstitucijoje nėra nustatyta jokių sąlygų. Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar Seimo statute gali būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų ribojamas asmens, kuriam pradėta apkalta, konstitucinės teisės atsistatydinti iš pareigų įgyvendinimas, įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai, kad šis asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
2. Jeigu Seimo statuto 243 straipsnio 1 dalis būtų keičiama pagal projekte pateiktą sumanymą, siūlytume pakeisti projekto nuostatos formuluotę, pagal kurią asmuo turėtų teisę atsistatydinti iš pareigų „iki Konstitucinio Teismo išvados <…> įsigaliojimo momento“. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 84 straipsnio 4 dalį „Konstitucinio Teismo išvados ir kiti Konstitucinio Teismo aktai skelbiami Konstitucinio Teismo interneto svetainėje ir įsigalioja jų paskelbimo Konstitucinio Teismo interneto svetainėje dieną“. Taigi asmens teisės atsistatydinti iš pareigų, dėl to pateikiant pareiškimą raštu, įgyvendinimo terminas turėtų būti siejamas su atitinkamos Konstitucinio Teismo išvados įsigaliojimo diena.
3. Pažymime ir tai, kad projektu siūloma nuostata, pagal kurią asmuo, kuriam taikoma apkalta, turėtų teisę atsistatydinti iš pareigų „iki Konstitucinio Teismo išvados dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, įsigaliojimo momento“, galėtų būti taikoma tik Seimo statuto 239 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais: kai Seimas, pradėjęs apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui, privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar to asmens konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, arba, jeigu apkalta pradėta gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto einant pareigas, – išvados, ar tuo nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Seimo statuto 239 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra nurodyti atvejai, kai Seimas apkaltos procese į Konstitucinį Teismą nesikreipia: jeigu apkalta pradėta Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo asmeniui einant šias pareigas; taip pat jeigu apkalta pradėta Respublikos Prezidentui dėl nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo asmeniui einant šias pareigas. Atsižvelgdami į tai, siūlome projektą papildyti nuostata, kuria būtų numatyta, iki kada (kurioje apkaltos proceso dalyje) asmuo gali pateikti pareiškimą dėl atsistatydinimo iš pareigų tais atvejais, kai į Konstitucinį Teismą apkaltos procese nesikreipiama.
4. Vertindami projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kartu atkreipiame dėmesį ir į Seimo statuto 243 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios „nedelsiant patenkinti“ asmens, kuriam taikoma apkalta, atsistatydinimo iš pareigų pareiškimą, bei šio straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurią Seimo nutarime dėl apkaltos proceso nutraukimo nurodoma, kad yra „tenkinamas“ asmens pareiškimas atsistatydinti, teisinį ydingumą. Pirmiausia pažymėtina, kad ne visus asmenis, kuriems pagal Konstituciją gali būti taikoma apkalta, Seimas turi įgaliojimus atleisti iš pareigų, jiems atsistatydinus (Seimas neatleidžia iš pareigų Respublikos Prezidento, taip pat Seimo narių; Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Seimas atleidžia tik Respublikos Prezidento teikimu). Taigi Seimas negali „tenkinti“ tų asmenų pareiškimų dėl atsistatydinimo, kurių jis neturi įgaliojimų atleisti. Be to, pastebėtina, kad tais atvejais, kai apie atsistatydinimą pareiškia asmuo, kurį atleisti iš pareigų arba nutraukti jo įgaliojimus yra Seimo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo arba Konstitucinio Teismo teisėjas), įstatymų nustatyta tvarka turėtų būti sprendžiama dėl šio asmens atleidimo iš pareigų arba jo įgaliojimų nutraukimo, jam atsistatydinus, o ne „tenkinamas“ jo atsistatydinimo pareiškimas. Seimo nutarime dėl apkaltos proceso nutraukimo visais atvejais užtektų konstatuoti, kad, asmeniui, kuriam taikyta apkalta, atsistatydinus iš pareigų, apkaltos procesas nutraukiamas. Atsižvelgiant į tai, Seimo statuto 243 straipsnio 2 dalies nuostatos atsisakytina, o šio straipsnio 3 dalis atitinkamai taisytina.