LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
AUDITO KOMITETAS
PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2025 METŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO RODIKLIŲ PATVIRTINIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-4231
2024-11-11 Nr. 141-P-24
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė, komiteto nariai: Ewelina Dobrowolska, Jurgis Razma, Jekaterina Rojaka.
Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė.
Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorė Raimonda Janonienė, Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė, Valstybės kontrolės patarėjas Aurimas Miškinis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonomikos departamento Biudžeto skyriaus vedėja Jurgita Šilinaitė-Šermukšnienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-10-17 |
* |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nevertinta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos bankas, 2024-11-08 |
* |
|
|
Remdamiesi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, teikiame išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projekte ir kituose susijusiuose teisės aktuose numatomų rodiklių formuojamo valdžios sektoriaus (VS) balanso rodiklio galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, išskirtinį dėmesį skirdami išoriniam ūkio subalansuotumui ir ilgalaikiam VS finansų tvarumui. Vertinimas atliktas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektais ir kita susijusia informacija (toliau – projektai)[1].
Projektuose suplanuoti VS finansiniai rodikliai nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu: jie darys teigiamą įtaką gyventojų finansiniam atsparumui, nes padidins jų pajamas. Tačiau sparčiau, nei anksčiau planuota, didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje. Suplanuoti gyventojų pajamas didinantys sprendimai infliaciją Lietuvoje 2025 m. padidins apie 0,1, o 2026–2027 m. – dar po 0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl projektuose siūlomų sprendimų infliacija po trejų metų būtų maždaug 0,8 proc. punkto didesnė nei tuo atveju, jei tokių sprendimų nebūtų. <...> |
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Valstybės kontrolė, 2024-11-07 |
* |
|
|
2025 m. planuojamaS Deficitas NEATITINKA nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių ir rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijaus Valstybės kontrolė, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas (VK FI), teikia Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2025–2027 m. biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto[2] (BP2025). <...> Pagrindinės išvados žinutės: · VK FI vertinimu, 2025 m. planuojamas deficitas neatitinka perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės keliamų reikalavimų. · Vyriausybės Seimui pateiktas siūlymas dėl perteklinio valdžios sektoriaus taisyklės netaikymo 2025 m. kelia rizikas ilgalaikiam finansų tvarumui. · Yra rizika, kad 2025 m. valdžios sektoriaus deficitas bus didesnis nei 3 proc. BVP. · Atsižvelgus į kasmet priimamus sprendimus ir ilgalaikius įsipareigojimus, kurie nenumatyti 2026–2027 m. biudžeto projekte, VK FI projektuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2026 m. viršys 3 proc. BVP ribą. · Struktūriniam deficitui augant, siekiant tvarių viešųjų finansų, pajamų ir išlaidų sprendimai yra būtini jau dabar. · Valdžios sektoriaus skolos finansavimas kasmet taps vis brangesnis, nesiimant būtinų veiksmų, skola didės ir 2027 m., tikėtina, sieks beveik pusę šalies BVP. <...> fiskaliNĖS DRAUSMĖS TAISYKLĖS <...> Numatoma, kad VSDF ir PSDF priskiriamų biudžetų taisyklių 2024–2025 m. bus laikomasi. Įvertintas struktūrinis PSDF biudžeto balansas 2024 ir 2025 m. sieks atitinkamai 0,0 ir 0,1 proc. BVP. Remiantis KĮ 4 str. 2 d., šio fondo biudžetas turi būti planuojamas taip, kad, sprendžiant pagal struktūrinio balanso rodiklį, jis būtų perteklinis arba subalansuotas. <...> |
Atsižvelgti |
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nevertinta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: nepritarti Lietuvos Respublikos 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4231 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į šiuos argumentus:
1) numatomas ateinančių metų PSDF biudžeto rezervas nuosekliai auga – 2024 m. jis sudarė 470 mln. Eur, planuojama, kad 2025 m. sieks 625 mln. Eur. Tačiau tokio dydžio sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiai įvardytais poreikiais ir aplinkybėmis, todėl lieka neaišku kokio siektino dydžio jis turėtų būti, ir ar jį reikalinga kaupti toliau. Be kita ko, Valstybės kontrolė jau eilę metų akcentuoja, kad rezervų kaupimo ir valdymo klausimai lieka neišspręsti;
2) Valstybės kontrolė 2023 m. pabaigoje atlikusi auditą „Vaistų prieinamumas gyventojams“ konstatavo, kad PSDF išlaidos kompensuojamiems vaistams įsigyti didėja, bet poreikis neužtikrinamas, be to, tyrimai[3] rodo, kad inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje yra vienas prasčiausių ES. Tačiau planuojama, kad išlaidos vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams ir medicinos priemonių nuomai 2025 m. lyginant juos su 2024 m. didės 12 proc., 2026 m. lyginant su 2025 m. didės 14 proc., o 2027 m. lyginant su 2026 m. numatomas tik 4 proc. augimas. Visgi, dėl senstančios populiacijos ir didėjančio ambulatorinių paslaugų teikimo masto, toks planuojamas šių išlaidų augimas kompensuojamųjų vaistų ir kitų priemonių įsigijimo poreikio ir toliau gali neužtikrinti;
3) 2024-06-19 paskelbtose ES Tarybos 2024 m. rekomendacijose Lietuvai 2024-2025 metams nurodoma, kad Lietuvoje teikiamų prevencinių, ankstyvosios diagnostikos ir pirminės sveikatos priežiūros paslaugų spektras nedidelis, todėl prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas tebėra aukštas. Todėl Lietuvai 2024 ir 2025 m. siūloma gerinti sveikatos rezultatus ir sveikatos sistemos atsparumą stiprinant pirminę ir plečiant profilaktinę sveikatos priežiūrą. Visgi, palyginus asmenų, atitinkamais metais turėjusių teisę pasitikrinti programose skaičių su faktiškai pasitikrinusiųjų skaičiumi, matyti, kad programose 2022 m. pasitikrino 65 proc., 2023 m. – 61 proc. tokią teisę turinčių asmenų. Be to, sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms apmokėti 2024 m. skirta 204 mln. Eur, 2025 m. numatoma skirti 251 mln. Eur (arba 23 proc. daugiau), 2026 m. – 255 mln. Eur (arba 2 proc. daugiau), 2027 m. – 258 mln. Eur (arba 1 proc. daugiau). Tačiau lieka neaišku, kokiais dar būdais ketinama mažinti aukštą prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamą mirtingumą, nedetalizuota kokių papildomų veiksmų ketinama imtis, kad kuo daugiau tikslinės grupės asmenų prevencinėse programose dalyvautų ir kyla pagrįstų abejonių, kad lėšų suplanuotų šių programų finansavimui tikrai pakaks.
6.2. Pasiūlymai: nėra.
7. Balsavimo rezultatai: alternatyvus balsavimas:
A (pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4231) – 2 už.
B (nepritarti Lietuvos Respublikos 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIVP-4231 ir siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti jį iniciatoriams tobulinti) – 2 už.
Pritarta B (lėmė Komiteto pirmininko balsas).
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jekaterina Rojaka.
Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis
(Komiteto biuro patarėja A. Buragienė)