Projekto Nr. XIIIP-5297(3)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 2, 4, 5, 111, 14, 18, 21 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Ligos socialinis draudimas ir motinystės socialinis draudimas
1. Ligos socialinis draudimas Iš ligos socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja kompensuojamos šios
rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl jų pačių ar jų šeimos narių arba
budinčio globotojo, globėjo ar rūpintojo prižiūrimų vaikų ligos ar dėl
dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje prarastas prarastos ar
negautas pajamas negautos pajamos arba jų dalį
dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems ligos socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio ligos ir profesinės reabilitacijos išmokos.
2. Motinystės socialinis draudimas Iš motinystės socialinio draudimo lėšų:
1) įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja kompensuojamos šios
rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl motinystės, tėvystės ar vaiko
priežiūros prarastas pajamas prarastos pajamos ar jų dalį
dalis;
2) šio įstatymo nustatytais atvejais šios dalies 1 punkte nurodytiems motinystės socialiniu draudimu apdraustiems asmenims mokamos šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, o tapusiems neapdraustiems motinystės socialiniu draudimu – šiame įstatyme nustatyto dydžio motinystės ir vaiko priežiūros išmokos.“
2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais, jeigu jie:
1) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta
tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės
reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5
straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar
vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar)
motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio
socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį kalendorinį mėnesį,
ėjusį prieš kalendorinį mėnesį, kurį jie įgijo teisę į ligos, profesinės
reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (toliau –
praėjęs mėnuo);
2) Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki pirmosios laikinojo nedarbingumo ar profesinės reabilitacijos programos dienos arba iki jų prilyginimo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas už einamąjį kalendorinį mėnesį, jeigu jų teisė į ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsirado veiklos vykdymo pradžios kalendorinį mėnesį ar ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokos už praėjusį mėnesį nebuvo mokėtos dėl to, kad šie asmenys praėjusį mėnesį buvo laikinai nedarbingi arba gavo šio įstatymo nustatytas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas;
3) teisę į naują ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką įgyja be pertraukos kitą dieną po ankstesnės ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos mokėjimo pabaigos, o ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo įmokas anksčiau paskirtai ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokai gauti yra sumokėję šio straipsnio 1 ar 2 punkte nustatyta tvarka.“
3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) apdraustiesiems
asmenims, nušalintiems nuo darbo dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba
epidemijų, ir šio įstatymo 111 straipsnio 2 ir 6 dalyje
dalyse nurodytiems apdraustiesiems asmenims;“.
2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje
ir 111 straipsnio 8 dalyje nurodytų vaikų ir neįgalių asmenų iki
21 metų priežiūrai, jeigu švietimo įstaigoje (įstaigose) nustatytas
infekcijų plitimą ribojantis režimas, bei šio įstatymo 111
straipsnio 3 ir 7 dalyje dalyse nurodytų vaikų ir neįgalių
asmenų iki 21 metų priežiūrai;“.
3. Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) šio įstatymo 111 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų asmenų priežiūrai, jeigu sustabdoma nestacionarių socialinių paslaugų įstaigos (dienos centro) veikla.“
4 straipsnis. 111 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 111 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo
profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo
ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, pagal kurias vykdant
neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu ir
kartu su juo darbovietėje nedirbančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios
Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo
nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo
uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas nustatomas kiekvienu
atveju individualiai, darbdaviui pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritoriniam skyriui dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos
funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį.“
2. Pakeisti 111 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dėl
Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmenims
taikomų judėjimo, profesinės ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo apribojimų atsiradus
būtinybei prižiūrėti vaiką iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal
pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomą
vaiką, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantį neįgalų
asmenį iki 21 metų, ligos išmoka vaiko ar neįgalaus asmens motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios
vaiko ar neįgalaus asmens priežiūros dienos. Šioje dalyje nustatytos ligos
išmokos dydis yra lygus 65,94 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio
dydžio. Šioje dalyje nurodyta ligos išmoka turinčiai (turinčiam) teisę ją gauti
motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar
globėjui, prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai kitam asmeniui (motinai
(tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui) suteiktos vaiko
priežiūros atostogos, nemokama, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 10
straipsnio 3 dalyje.“
3. Pakeisti 111 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar)
karantino metu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal
pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomas
vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą besimokantis
neįgalus asmuo iki 21 metų lankėsi užsienio šalyje (šalyse) be motinos
(įmotės), tėvo (įtėvio), budinčio globotojo ar globėjo ir dėl jo lankymosi
užsienio šalyje (šalyse) jam taikoma privaloma
izoliacija arba jis turėjo sąlytį su pavojinga užkrečiamąja liga
sergančiu asmeniu, ligos išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų
motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar
globėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų vaiko ar neįgalaus
asmens iki 21 metų privalomos izoliacijos laikotarpiu mokama nuo
pirmosios vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų priežiūros dienos, bet
ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, skaičiuojant atitinkamai nuo vaiko ar
neįgalaus asmens iki 21 metų atvykimo iš užsienio šalies į Lietuvos
Respubliką dienos arba nuo jo turėto sąlyčio su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu dienos, lygi 65,94 procento
išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nustatytais
atvejais ligos išmoka nemokama, jeigu vaikas iki 8 metų, bet ne ilgiau kaip iki
jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą pradžios, ar pagal pradinio ugdymo
programą ugdomas vaikas, ar pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą
besimokantis neįgalus asmuo iki 21 metų išvyko į užsienio šalį,
kuri jo išvykimo iš Lietuvos Respublikos dieną įtraukta į sveikatos apsaugos
ministro patvirtintą užsienio šalių, iš kurių grįžus į Lietuvos Respubliką
privaloma izoliacija, sąrašą.“
4. Pakeisti 111 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Jeigu Vyriausybės
paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vaiko iki
8 metų, bet ne ilgiau kaip iki jo ugdymo pagal pradinio ugdymo programą
pradžios, ar pagal pradinio ugdymo programą ugdomo vaiko, ar pagal bendrojo
arba specialiojo ugdymo programą besimokančio neįgalaus asmens iki 21 metų
lankomoje švietimo įstaigoje dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė
paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, nustatomas infekcijų
plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė jį prižiūrėti, ligos
išmoka, vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų motinai (tėvui), įmotei
(įtėviui), senelei (seneliui), budinčiam globotojui ar globėjui iš Valstybinio
socialinio draudimo fondo lėšų mokama infekcijų plitimą ribojančio režimo
laikotarpiu nuo tokio režimo nustatymo vaiko ar neįgalaus asmens iki 21 metų
lankomoje švietimo įstaigoje dienos, yra lygi 65,94 procento išmokos
gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.“
5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos
dalyviams, individualiųjų įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių
bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio
draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos ši
išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant ligos išmoką,
neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės
lėšomis sumas.“
6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu apdraustasis asmuo motinystės
išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės
socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos
gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna
šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi
pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl
nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas
vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio
draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas
motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų
skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta
tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką
arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į
draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos
draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo
atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos,
pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais
draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos
sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo
atveju, kai Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos
nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų
pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų
partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų
bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims,
nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, motinystės
ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant motinystės išmoką,
neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės
lėšomis sumas.“
7 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos
gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio
draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų,
kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo
nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias
ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo
atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir
jų dydis mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo
atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio
draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų
dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama.
Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos
mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios
tėvystės atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo
veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi
turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio
draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji
mėnesinė alga. Tuo atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo
įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų
draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams
ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų
bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, tėvystės
ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas. Mokant tėvystės išmoką,
neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės
lėšomis sumas.“
8 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam yra
paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui
sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi
pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais
vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto
vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį
įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos
(įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar
profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba
profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis mažesnis už vaiko
priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), jam mokamas vaiko priežiūros
išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir
(ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų
nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis
už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama.
Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko
priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą,
atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo
metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko
auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama nepriklausomai nuo neatsižvelgiant
į tuo metu gautų pajamų gautas pajamas ir (ar) išmokų
išmokas. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal
autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais
draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos
sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Tuo
atveju, kai Jei motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo
mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų
turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų
partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų
bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams Savarankiškai dirbantiems asmenims,
nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros
išmoką, vaiko priežiūros ši išmoka mokama neatsižvelgiant į
pajamas. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą
turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2021 m. vasario 1 d.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Įsigaliojus šiam įstatymui, šio įstatymo 5–8 straipsnių nuostatos asmenims, turintiems teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atitinkamai Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 16, 19 ar 22 straipsnyje nustatyta tvarka, taikomos mokant ligos, motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas, kurios paskirtos iki šio įstatymo įsigaliojimo ir mokamos po 2021 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia:
Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė