Projektas
Lietuvos Respublikos
GYVENTOJŲ PAJAMŲ mokesčio įstatymo NR. iX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 27, 34 ir 35 straipsniŲ Pakeitimo
įstatymas
2025 m. d. Nr.
Vilnius
· Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2025 m. gegužės 28 d.:
Atsižvelgiant į tai, kad ūkininko ūkio ekonominis veiklos pobūdis faktiškai atitinka juridinio asmens modelį (artimiausias individualių įmonių veiklos modeliui): ūkininkai ir jų partneriai pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymą gali verstis žemės ūkio ir kita veikla nesteigdami įmonės, tačiau jų ūkiai registruojami Ūkininkų ūkių registre kaip atskiri vienetai, jų veikla vykdoma pagal jungtinės veiklos sutartį, kuri sudaroma tarp ūkininko ir jo partnerių, o ūkininko ūkio pajamos skirstomos tarp ūkininko ir jo partnerių ar reinvestuojamos, kaip ir juridinių asmenų pelnas (tuo tarpu, kai kitų gyventojų vykdančių individualią veiklą, pvz. notarų, kirpėjų ir pan., visos individualios veiklos pajamos atitenka jam pačiam), ūkininkai kaip ir juridiniai asmenys, pagal darbo sutartis įdarbina darbuotojus, dabar galiojanti ūkininkų apmokestinimo GPM mokesčiu tvarka neatspindi realios situacijos. Siekiant, kad ūkininkų apmokestinimas atitiktų jų veiklos pobūdį, būtų aiškesnis ir prisidėtų prie mokesčių neišvengiamumo, siūloma leisti ūkininkams, įregistravusiems ūkį Ūkininkų ūkių registre ir šiame registre nurodytiems jų partneriams, kaip ir individualių įmonių savininkas ar mažųjų bendrijų nariams, iš ūkio išsiimti su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas, kurios neviršytų sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos ūkininko ir jo partnerių VSD įmokos (GPM įstatymo 2 straipsnio 34 dalis) ir šias sumas priskirti leidžiamiems atskaitymams.
PASTABA: Kartu su šiuo pasiūlymu, siekiant užtikrinti mokestinio reguliavimo nuoseklumą ir galimybę Ūkininkų ūkių registre įregistruotų ūkių pelną apmokestinti pelno mokesčiu, nuo jų išsiimtų su darbo santykiais susijusių pajamų mokėti VSD įmokas, šias įmokas laikyti leidžiamais atskaitymais ir sudaryti galimybę šiems ūkininkams ir jų partneriams išsiimti ūkio pelno dalį taip pat bus teikiamas Seimo narių pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XVP-435 bei registruojami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 5, 10, 11, 12 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo VIII-1159 4 straipsnio pakeitimo projektai, kuriuos bus prašoma svarstyti kartu su mokesčių pertvarkos paketu skubos tvarka (dėl to priimtas atskiras KRK protokolinis sprendimas).
Pasiūlymas
Pakeisti 2 straipsnio 34 dalį ir ją išdėstyti taip:
„34. Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – pajamos, gautos iš šio straipsnio 31 dalyje nurodytos veiklos, taip pat individualios įmonės savininko iš individualios įmonės, ūkinės bendrijos tikrojo nario iš ūkinės bendrijos ar mažosios bendrijos nario iš mažosios bendrijos, ūkininko, įregistravusio ūkį Ūkininkų ūkių registre ir šiame registre nurodytų jo partnerių, kai ūkio bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius metus viršijo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytą ribą, iš ūkio gauta suma, neviršijanti sumos, nuo kurios pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas skaičiuojamos ir mokamos ūkininko ir jo partnerių, įmonės savininko, ūkinės bendrijos tikrojo nario ar mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma nesvarstyti, kadangi šiuo Kaimo reikalų komiteto siūlymu siūloma keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnį, kuris šiuo Projektu nėra keičiamas.
Be to, tokie pasiūlymai turėtų būti teikiami atskirame įstatymo projektų pakeitimų pakete, kuris apimtų Pelno mokesčio įstatymo projekto, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimo projektais.
1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. JeiguPajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip., gyventojo pajamos apmokestinamos taip:
11 Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), tantjemos ar atlygis už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamas vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos pajamos pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautos pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą;
3) 2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.
12 2. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, pajamas iš paskirstytojo pelno, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, taip pat mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, taip pat šio straipsnio 6 dalies 1, 3–5 punktuose nurodytas pajamas) dalis, neviršijanti 12 viršijanti 120 VDU dydžio sumos, taikomos sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
2. Pajamų mokesčio 5 procentų tarifas taikomas ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas.
3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyje dalyse nustatytą pajamų mokesčio tarifą. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:
1) pajamos iš paskirstytojo pelno;
2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos;
3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 10 metų iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;
4) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka.
7. Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.
8. Individualios veiklos pajamos, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.
10. Apskaičiuojant metinei pajamų daliai pagal šio straipsnio 1 dalį taikomą pajamų mokesčio tarifą, į šią pajamų dalį pirmiausia įskaičiuojama metinė pajamų dalis, apmokestinama pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą;
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.
· Seimo narys A.Sysas, 2025 m. gegužės 15 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį papildant Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 36 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 36 VDU dydžio sumą, bet neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 25 procentų pajamų mokesčio tarifą;
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 32 procentų pajamų mokesčio tarifą.;
4) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 36 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Įstatymo projekte, pateiktame derinimui su visuomene ir institucijomis, buvo siūloma nustatyti 36 proc. tarifą, tačiau tokio siūlymo atsisakyta įvertinus iš suinteresuotų asociacijų, piliečių, taip pat ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, gautas pastabas, iš esmės argumentuojant neigiamu poveikiu Lietuvos konkurencingumui.
· Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2025 m. gegužės 28 d.:
Papildyti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) metinė žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU dydžio sumos, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą, taikant pajamų mokesčio kreditą. Žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Pritarti ta apimtimi, kuria pritariama projektui XVP-436. Tačiau nepritarti siūlymui nustatyti atskirą nuo kitų pajamų progresinį apmokestinimą žemės ūkio veiklos pajamoms būtų nepagrįsta ir neatitiktų šio įstatymo projekto tikslų, kuriais kompleksiškai įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos, tarp kurių pajamų mokesčių progresyvumo didinimas, nepriklausomai nuo pajamų rūšies, taip užtikrinant svaresnį labiausiai pasiturinčių asmenų indėlį į viešųjų paslaugų finansavimą, teisingesnę ir kartu į pajamų nelygybės mažinimą nukreiptą mokesčių sistemą.
· Seimo narė Jekaterina Rojaka, 2025 m. gegužės 28 d.:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Iš užsienio pritraukto darbuotojo, kuris atitinka visus šiuos kriterijus:
1) 2026 m. arba vėlesniais mokestiniais laikotarpiais tampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, ir
2) iki tapimo nuolatiniu Lietuvos gyventoju bent penkis prieš tai ėjusius mokestinius laikotarpius nebuvo laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju, ir
3) su draudėju, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme (išskyrus fizinius asmenis), yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį dėl darbo Lietuvos Respublikoje (nuotolinio darbo atveju – darbo funkcijų atlikimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos), pagal kurią metinė pajamų dalis, viršija 36 VDU dydžio sumą, ir
4) darbdavys nėra tokio gyventojo kontroliuojamas vienetas,
su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais pajamos, gautos per pirmus 5 metus nuo darbo Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį pradžios, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Mokesčių lengvatos iš užsienio atvykstantiems darbuotojams diskriminuotų analogišką veiklą vykdančius Lietuvos gyventojus. Kartu tokia sistema galėtų turėti „šalutinį“ poveikį, t.y. skatinti šiuo metu Lietuvoje dirbančius asmenis laikinai perkelti savo rezidavimo vietą į kitas valstybes.
2025 m. birželio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos numatomo mokesčių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje iš esmės konstatuojama, kad teisės aktų projektuose siūlomos priemonės leistų pasiekti numatytus tikslus nepakenkiant ekonomikos augimui, investicinei aplinkai ir konkurencingumui (įskaitant talentų pritraukimą), išlaikant palankias apmokestinimo sąlygas įvertinus tarptautinį kontekstą.
Be to, aukštos kvalifikacijos pritraukimui aktuali galiojanti pelno mokesčio lengvata įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (MTEP) (MTEP vykdymui dažniausiai pasitelkiami itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai). MTEP projektus vykdančios įmonės gali ne tik iš pajamų atskaityti trigubą MTEP išlaidų, įskaitant darbo užmokestį, dydį, tačiau ir pelną, gautą iš MTEP veikloje sukurtų išradimų, kompiuterių programų komercializavimo, apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu.
2. Metinė pajamų ne iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių (išskyrus individualios veiklos pajamas, tantjemas ar atlygį už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautas pajamas pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, ne individualios veiklos pajamas, gautas pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, taip pat šio straipsnio 6 dalies 1, 3–5 punktuose nurodytas pajamas) dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas.
4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 20 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 20 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
· Seimo nariai: R.Žemaitaitis, R.Puchovič, K. Bilius ir kt., 2025 m. birželio 10 d.:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
“4. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios individualios veiklos pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 50 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
Komiteto nuomonė - Pritarta.
Komiteto pasiūlymas:
Už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0.
· Seimo nariai: G.Skaistė, M.Lingė, 2025 m. gegužės 22 d.:
Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį tokiu paskutiniu:
“Fiksuoto dydžio pajamų mokestis mokamas už pageidaujamą kalendorinių metų laikotarpį, bet ne trumpesnį kaip 30 dienų iš eilės, išskyrus atvejus, kai mokestis mokamas paskutinį kalendorinių metų mėnesį už laikotarpį iki kalendorinių metų pabaigos, taip pat kai mokestis mokamas iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje, išduotų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka, galiojimo pabaigos, jeigu fiksuoto dydžio pajamų mokestį moka užsienietis“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Nepritarti dėl kalendorinių dienų apribojimo, už kurias gali būti mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, nes tai nepagrįstai ribotų gyventojų, kurie veiklą vykdo trumpiau, pavyzdžiui, mugėse, galimybę pajamas apmokestinti proporcingai vykdomos veiklos terminui.
5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 20 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 20 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.
· Seimo nariai: R.Žemaitaitis, R.Puchovič, K. Bilius ir kt., 2025 m. birželio 10 d. 2025 m. birželio 10 d.:
Pakeisti Įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 50 000 eurų per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 50 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos įskaitomos į metinę pajamų dalį ir pajamų mokesčio tarifas taikomas, kaip nustatyta šio straipsnio 1 ir (arba) 2. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 ir (arba) 2 dalyse nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
Komiteto nuomonė - Pritarta.
Komiteto pasiūlymas:
Už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0.
6. Taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą apmokestinamos:
1) pajamos iš paskirstytojo pelno;
2) ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos;
3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 5 metus iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos;
· Seimo nariai: Lukas Savickas, Robertas Kaunas, Birutė Vėsaitė, Ramūnas Vyžintas, Giedrimas Jeglinskas, Rima Baškienė, Linas Urmanavičius, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Robert Puchovič ir kt., 2025 m. gegužės 22 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 6 dalies – 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) ne per investicinę sąskaitą įsigytų akcijų (dalių, pajų) pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, jeigu šios akcijos (dalys, pajai) įsigytos (įsigyti) anksčiau negu prieš 10 3 metų iki jų pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn dienos.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Komitetas pritarė siūlymui dėl 5 metų termino, o akcijų išlaikymo termino sutrumpinimas nuo 10 metų iki 3 metų neatitiktų siūlomo lengvatinio apmokestinimo tikslų, kad progresinis apmokestinimas nebūtų taikomas tik verslo pardavimo atveju.
4) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį grąžinamos įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
5) iš pensijų fondo gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
6) per investicinę sąskaitą gautos pajamos (palūkanos ir kitos pajamos, gautos iš tinkamų investuoti finansinių produktų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno bei pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn tinkamus investuoti finansinius produktus).
· Seimo nariai: Lukas Savickas, Robertas Kaunas, Birutė Vėsaitė, Ramūnas Vyžintas, Giedrimas Jeglinskas, Rima Baškienė, Linas Urmanavičius, Zigmantas Balčytis, Algirdas Butkevičius, Robert Puchovič ir kt., 2025 m. gegužės 22 d.:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymą 6 straipsnio 6 dalies 6 punktu :
“6) Akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.”
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Opcionų (pasirinkimo sandorio) atveju jau pagal galiojantį reglamentavimą taikomas palankesnis apmokestinimo režimas – darbuotojo iš darbdavio neatlygintinai ar lengvatine kaina gautos akcijos yra neapmokestinamos nei GPM, nei valstybinio socialinio draudimo įmokomis (kai tenkinamos įstatyme nustatytos sąlygos). Be to, parduodant 10 m. išlaikytas opciono būdu įgytas akcijas, jų pardavimo pajamoms taip pat būtų taikomas fiksuotas 15 proc. GPM tarifas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus siūlymui, būtų sudarytos skirtingos akcijų pardavimo pajamų apmokestinimo sąlygos priklausomai nuo to, kokiu būdu ir iš ko akcijos įgytos.
· Seimo nariai: L.Savickas, J.Rojaka, R.Kaunas, 2025 m. birželio 10 d.:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymą 6 straipsnio 6 dalies 6 punktu :
„6) Akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorius iš darbdavio ar su juo susijusio asmens, ar kitais akcijų suteikimo darbuotojams būdais, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos.”
Komiteto nuomonė - Pritarta.
Komiteto pasiūlymas:
Už – 7, prieš – 1, susilaikė – 3.
7. Metinė ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, dalis, neviršijanti 12 VDU dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 5 procentų pajamų mokesčio tarifą.
8. Individualios veiklos pajamos, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu apmokestinamas individualios veiklos pajamas, neviršijančios 42 500 eurų per metus, apmokestinamos taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą.
9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos.
· Seimo nariai: Mantas Poškus, Martynas Gedvilas, Remigijus Žemaitaitis, Tadas Sadauskis ir kt., 2025 m. gegužės 20 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje nurodytos pajamos. Taip pat individualios veiklos pajamos bei pajamos gautos iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, neviršijančios 32 500 eurų per metus.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūlymas dėl pajamų, apmokestintų fiksuotu pajamų mokesčiu (verslo liudijimas) jau dabar yra atlieptas Įstatymo projekte: pagal bendras Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normas, nustatyti/ siūlomi nustatyti pajamų mokesčio tarifai taikomi pajamoms, kurios yra laikomos apmokestinamosiomis. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 16 str. nuostatas, kurių projektu nėra siūloma keisti, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš pajamų yra atimamos pajamos, apmokestintos įsigijus verslo liudijimą, kas reiškia, kad pajamos, kurios buvo apmokestintos iš anksto savivaldybių nustatyto dydžio fiksuotu pajamų mokesčiu, (taikant 45 000 eurų ribojimą, nustatytą įstatymo 6 str.) tiek pagal galiojantį reguliavimą, tiek pagal Įstatymo projektą papildomais mokesčio tarifais neapmokestinamos ir atitinkamai neįtraukiamos į progresinį apmokestinimą (neįskaičiuojamos į metinių pajamų dalis).
Siūlymas į progresinį apmokestinimą neįtraukti kitų individualios veiklos pajamų ar tik tam tikros jų dalies, kartu įvertinus, kad žemesnėms individualios veiklos pajamoms taikomas mokesčių kreditas, neatitiktų tikslų, kurių siekiama nustatant didesnį progresyvumą aukštesnėms pajamoms, nepriklausomai nuo jų rūšies.
· Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2025 m. gegužės 28 d.:
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų metinių pajamų sumą, į ją neįtraukiamos šio straipsnio 6 dalyje bei 17 straipsnyje nurodytos pajamos.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Toks papildymas yra netikslingas – būtų perteklinis, kadangi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnyje išvardintos neapmokestinamosios pajamos nėra įtraukiamos į progresinį apmokestinimą atsižvelgiant į šio įstatymo 16 straipsnio nuostatas.
10. Apskaičiuojant metinei pajamų daliai pagal šio straipsnio 1 dalį taikomą pajamų mokesčio tarifą, į šią pajamų dalį pirmiausia įskaičiuojama metinė pajamų dalis, apmokestinama pagal šio straipsnio 2, 7 ir 8 dalis.“
2 straipsnis. 131 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 131 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gyventojo individualios veiklos pajamoms ir leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos apskaičiuojamos ta pačia tvarka kaip vienetui pagal Pelno mokesčio įstatymo 39(1) straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatas.“
2. Pakeisti 131 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės pajamos ir sąnaudos išreiškiamos eurais taikant euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymą pajamų ir sąnaudų priskyrimo dieną.“
3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse 1, 11 ir 12 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą iš jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 141 punktą ir jį išdėstyti taip:
„141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 141 punktą ir jį išdėstyti taip:
„141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 28 punktą ir jį išdėstyti taip:
„28) ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą (įskaitant kilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris nekilnojamuoju pripažįstamas pagal įstatymus), jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos per mokestinį laikotarpį pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;“.
4. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat vienetų mokamos stipendijos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo;“.
5. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 55 punktą ir jį išdėstyti taip:
55) 1/4 metinio neapmokestinamojo pajamų dydžio, nurodyto šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte, per mokestinį laikotarpį neviršijančios pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas;“.
· Seimo nariai: Ligita Girskienė, Rimas Jonas Jankūnas, Eimantas Kirkutis, Aušrinė Norkienė, 2025 m. birželio 3d.:
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 141 punktą ir jį išdėstyti taip:
„141) darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai, ir 350 eurų per mokestinį laikotarpį sumos neviršijančių draudimo įmokų už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, ir pensijų įmokų į pensijų sąskaitą pensijų fonde suma, per mokestinį laikotarpį neviršijanti 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;“.
3. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 33 punktą ir jį išdėstyti taip:
„33) mokyklų studentų ir mokinių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokyklų studentams ir mokiniams pagal vieneto, mokyklos ir studento ar mokinio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento ar mokinio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais, suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 2 500 eurų per mokestinį laikotarpį; taip pat vienetų mokamos stipendijos tyrėjams, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, vykdantiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektą, kai yra pasirašyta trišalė sutartis tarp vieneto, Europos ekonominės erdvės valstybių ar užsienio valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, aukštosios mokyklos ar mokslinių tyrimų instituto ir tyrėjo;
4. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį nauju 61 punktu ir jį išdėstyti taip:
61) pajamos, gautos vieno iš tėvų (įtėvių), kai šeimoje auginami trys ar daugiau nepilnamečių vaikų (įskaitant įvaikius), iki jauniausio vaiko pilnametystės, jeigu vaikai gyvena kartu su tuo tėvu (įtėviu). Šios nuostatos taikymui būtina pateikti dokumentus, patvirtinančius šeimos sudėtį, kartu gyvenančių vaikų skaičių ir jų amžių.“.
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūlymas visiškai neapmokestinti visų vieno iš tėvų, auginančių tris ar daugiau nepilnamečių vaikų, gaunamų pajamų, neatsižvelgiant į jų šaltinį, rūšį ir dydį, t.y. visiškas tokių gyventojų gaunamų pajamų neapmokestinimas, ne tik neatitiktų Koalicinės sutarties ir Vyriausybės programos nuostatų dėl valstybės finansinių pajėgumų stiprinimo, bet prieštarautų ir baziniams gyventojų pajamų apmokestinimo principams.
5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikra privaloma informacija atitinkamiems dokumentams nėra būtina.“
6 straipsnis. 182 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × |
3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos |
4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × 0,15. |
3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × (0,15 – 2/300 000 × (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 20 000)).“ |
· Seimo nariai: Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Rima Baškienė, 2025 m. birželio 6 d.:
Šeimos yra pagrindinis finansinės ir socialinės paramos šaltinis didžiajai daugumai žmonių. Mokesčių lengvatos šeimoms, paraleliai su vaiko išmokomis ir paslaugomis, veikia daugelyje pažangių šalių. Lietuva neturi mokesčių lengvatų šeimoms su vaikais.
Siūloma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas sudarytų per metus 1044 eurų arba neto (po mokesčių) – 208,8 eurų už vaiką per metus. Taikyti tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai tokis pačia naudos po mokesčių (208,8 eurų per metus) apimtimi.
Papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus būtų pritaikytos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojui teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kartu tai palengvina administravimą.
Į savo turiniu panašų Lietuvos Respublikos Prezidento registruotą projektą XIVP-3230 yra pateikta Vyriausybės išvada (2025 m. gegužės 28 d. Nr. 354), kuria siūloma pritarti tikslui padėti vaikus auginančioms šeimoms ir spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims trūkumo klausimą, nustatant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį pagal darbo sutartis dirbantiems ir (ar) individualią veiklą vykdantiems asmenims, auginantiems vaikus (fiskalinis lengvatos efektas 87,9 mln. eur) ir – siūloma svarstyti kompleksiškai.
Pasiūlymai
Pakeisti Projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis.
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × 0,15. |
3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos |
4. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas 208,8 eurų metinis pajamų mokesčio kreditas. Tais atvejais, kai metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, metinio papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas (metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimalių mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos). Tais atvejais, kai metų eigoje atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą, metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą galiojo. Tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams) šioje dalyje nustatytas papildomas mokesčio kreditas taikomas jį dalijant kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų) per pusę arba jų pasirinktu santykiu, išskyrus kai Lietuvos gyventojas vaiką (įvaikį) augina vienas.
5. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma viršija 42 500 eurų per metus, mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, lygią 208,8 eurų.
Komiteto nuomonė - Nesvarstyti.
Komiteto argumentai:
Projekto iniciatorius Komiteto posėdžio metu projektą atsiėmė tobulinti.
· Seimo nariai: R.Žemaitaitis, R.Puchovič, K. Bilius ir kt., 2025 m. birželio 10 d.:
Šeimos yra pagrindinis finansinės ir socialinės paramos šaltinis didžiajai daugumai žmonių. Mokesčių lengvatos šeimoms, paraleliai su vaiko išmokomis ir paslaugomis, veikia daugelyje pažangių šalių. Lietuva neturi mokesčių lengvatų šeimoms su vaikais.
Siūloma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas sudarytų per metus 1044 eurų arba neto (po mokesčių) – 208,8 eurų už vaiką per metus. Taikyti tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai tokis pačia naudos po mokesčių (208,8 eurų per metus) apimtimi.
Papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus būtų pritaikytos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojui teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kartu tai palengvina administravimą.
Į savo turiniu panašų Lietuvos Respublikos Prezidento registruotą projektą XIVP-3230 yra pateikta Vyriausybės išvada (2025 m. gegužės 28 d. Nr. 354), kuria siūloma pritarti tikslui padėti vaikus auginančioms šeimoms ir spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims trūkumo klausimą, nustatant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį pagal darbo sutartis dirbantiems ir (ar) individualią veiklą vykdantiems asmenims, auginantiems vaikus (fiskalinis lengvatos efektas 87,9 mln. eur) ir – siūloma svarstyti kompleksiškai.
Pasiūlymai
Pakeisti Projekto 6 straipsniu keičiamo Įstatymo 182 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma neviršija 42 500 eurų per metus, nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2, ir 3 ir 4 dalis.
2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos × 0,15. |
3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 20 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos |
4. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas 208,8 eurų metinis pajamų mokesčio kreditas. Tais atvejais, kai metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, metinio papildomo mokesčio kredito dydis proporcingai sumažinamas (metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimalių mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamosios pajamos iš individualios veiklos). Tais atvejais, kai metų eigoje atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą, metinis pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek teisė į taikomą papildomą metinį pajamų mokesčio kreditą galiojo.
5. Jeigu metinė apmokestinamųjų individualios veiklos pajamų suma viršija 42 500 eurų per metus, mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito, taikomo nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) sumą, lygią 208,8 eurų.
Komiteto nuomonė - Pritarta.
Komiteto pasiūlymas:
Už – 7, prieš – 2, susilaikė – 2.
7 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos. Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui panaudotas pasiskolintas lėšas). Jeigu parduodamas ar kitaip perleidžiamas nuosavybėn turtas (ar jo dalis) yra ar kuriuo nors metu buvo priskirtas individualios veiklos turtui, jo įsigijimo kaina mažinama iš individualios veiklos pajamų atskaityta šio turto įsigijimo kainos dalimi. Jeigu gyventojas negali objektyviai pagrįsti, kuri konkreti (kada įsigyta) keliais sandoriais įgyto vienarūšio, individualiais požymiais neapibūdinto turto dalis perleidžiama, iš pajamų pirmiausia atskaitoma anksčiausiai už tokį turtą (jo dalį) sumokėta įsigijimo kaina (jos dalis).“
2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Leidžiama atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visą Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose apskaitos dokumentų privalomą informaciją, numatytą apskaitos dokumentų privalomą informaciją, ir (arba) galiojančiais sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.“
8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD), jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, taikomas tokia tvarka:
1) MNPD negali būti didesnis negu 8 964 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos;
2) kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
| Gyventojui taikytinas MNPD = 8 964 – 0,49 × (GMP – dvylika minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dydžių).“ |
2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 747 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
| Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 747 – 0,49 × (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis).“ |
3. Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutarčiai ar ją nutraukus, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“
· Seimo nariai: Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Rima Baškienė, 2025 m. birželio 6 d.:
Šeimos yra pagrindinis finansinės ir socialinės paramos šaltinis didžiajai daugumai žmonių. Mokesčių lengvatos šeimoms, paraleliai su vaiko išmokomis ir paslaugomis, veikia daugelyje pažangių šalių. Lietuva neturi mokesčių lengvatų šeimoms su vaikais.
Siūloma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas sudarytų per metus 1044 eurų arba neto (po mokesčių) – 208,8 eurų už vaiką per metus. Taikyti tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai tokis pačia naudos po mokesčių (208,8 eurų per metus) apimtimi.
Papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus būtų pritaikytos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojui teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kartu tai palengvina administravimą.
Į savo turiniu panašų Lietuvos Respublikos Prezidento registruotą projektą XIVP-3230 yra pateikta Vyriausybės išvada (2025 m. gegužės 28 d. Nr. 354), kuria siūloma pritarti tikslui padėti vaikus auginančioms šeimoms ir spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims trūkumo klausimą, nustatant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį pagal darbo sutartis dirbantiems ir (ar) individualią veiklą vykdantiems asmenims, auginantiems vaikus (fiskalinis lengvatos efektas 87,9 mln. eur) ir – siūloma svarstyti kompleksiškai.
Pasiūlymai:
Pakeisti Projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnį ir jį papildyti 11 dalimi:
“11. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas 1044 eurų metinis NPD. Tais atvejais, kai metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, taikomas papildomas NPD proporcingai sumažinamas (metinis papildomai taikomas NPD apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimalių mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos). Tais atvejais, kai metų eigoje atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą NPD, jis apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek teisė į taikomą papildomą NPD galiojo. Šioje dalyje numatytas NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Šioje dalyje numatytas NPD tėvams (įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams) taikomas jį dalijant kiekvienam iš tėvų (įtėvių arba nuolatinių globėjų (rūpintojų) per pusę arba jų pasirinktu santykiu, išskyrus kai Lietuvos gyventojas vaiką (įvaikį) augina vienas. Šioje dalyje nustatytas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0.
12. Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją taikomas arba šioje dalyje nustatytas papildomas NPD, arba šio įstatymo 182 straipsnio 4 arba 5 dalyse nustatytas papildomas mokesčio kredito dydis.“
Komiteto nuomonė - Nesvarstyti.
Komiteto argumentai:
Projekto iniciatorius Komiteto posėdžio metu projektą atsiėmė tobulinti.
· Seimo nariai: R.Žemaitaitis, R.Puchovič, K. Bilius ir kt., 2025 m. birželio 10 d.:
Šeimos yra pagrindinis finansinės ir socialinės paramos šaltinis didžiajai daugumai žmonių. Mokesčių lengvatos šeimoms, paraleliai su vaiko išmokomis ir paslaugomis, veikia daugelyje pažangių šalių. Lietuva neturi mokesčių lengvatų šeimoms su vaikais.
Siūloma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) per mėnesį taikyti papildomus 87 eurų neapmokestinamųjų pajamų, kas sudarytų per metus 1044 eurų arba neto (po mokesčių) – 208,8 eurų už vaiką per metus. Taikyti tiek samdomiems darbuotojams, tiek ir dirbantiesiems individualiai tokis pačia naudos po mokesčių (208,8 eurų per metus) apimtimi.
Papildomos neapmokestinamosios pajamos auginantiems vaikus būtų pritaikytos mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, gyventojui teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Kartu tai palengvina administravimą.
Į savo turiniu panašų Lietuvos Respublikos Prezidento registruotą projektą XIVP-3230 yra pateikta Vyriausybės išvada (2025 m. gegužės 28 d. Nr. 354), kuria siūloma pritarti tikslui padėti vaikus auginančioms šeimoms ir spręsti paskatų dirbantiems ir vaikus auginantiems asmenims trūkumo klausimą, nustatant papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį pagal darbo sutartis dirbantiems ir (ar) individualią veiklą vykdantiems asmenims, auginantiems vaikus (fiskalinis lengvatos efektas 87,9 mln. eur) ir – siūloma svarstyti kompleksiškai.
Pasiūlymai:
Pakeisti Projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnį ir jį papildyti 11 dalimi:
“11. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams, įtėviams arba nuolatiniams globėjams (rūpintojams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) taikomas papildomas 1044 eurų metinis NPD. Tais atvejais, kai metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos sudaro mažiau kaip dvylika minimalių mėnesinių algų, taikomas papildomas NPD proporcingai sumažinamas (metinis papildomai taikomas NPD apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek minimalių mėnesinių algų sudaro metinės apmokestinamos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos). Tais atvejais, kai metų eigoje atsiranda, pasibaigia teisė į taikomą papildomą NPD, jis apskaičiuojamas už tiek mėnesių, kiek teisė į taikomą papildomą NPD galiojo. Šioje dalyje numatytas NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Šioje dalyje nustatytas NPD taikomas ir tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę arba pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę apskaičiuotas NPD yra lygus 0, tačiau grąžintina pajamų mokesčio suma už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) negali viršyti 208,8 eurų.
12. Teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją taikomas arba šioje dalyje nustatytas papildomas NPD, arba šio įstatymo 182 straipsnio 4 arba 5 dalyse nustatytas papildomas mokesčio kredito dydis gyventojo pasirinkimu.“
Komiteto nuomonė - Pritarta.
Komiteto pasiūlymas:
Už – 7, prieš – 2, susilaikė – 2.
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. GMP yra lygios gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 7 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 2, 6 ir 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.“
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Įstatymo 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomi šio Įstatymo 6 straipsnio 1, 11 2, 6 ir 12 8 dalyse nustatyti pajamų mokesčio tarifai, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 21 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 1 500 eurų.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
Papildyti 23 straipsnį 7 dalimi:
„7. Apskaičiuojant pajamų mokestį nuo išmokamos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyti tarifai taikomi atsižvelgiant tik į tos išmokamos išmokos dydį. Kai išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos gyventojo A klasės pajamoms, iš to paties mokestį išskaičiuojančio asmens gaunamos periodiškai, gyventojo prašymu mokestį išskaičiuojantis asmuo šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytus tarifus taiko, atsižvelgdamas į bendrą per mokestinį laikotarpį gyventojui to išskaičiuojančio asmens išmokėtą ir (ar) planuojamą išmokėti išmokų sumą.“
· Seimo narė Jekaterina Rojaka, 2025 m. gegužės 28 d.:
Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamą Įstatymo 23 straipsnį nauja 8 dalimi:
„8. mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokėdamas su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias išmokas už atitinkamą mokestinio laikotarpio mėnesį iš užsienio pritrauktam darbuotojui, pajamų mokestį išskaičiuoja šiame straipsnyje nustatytais terminais ir tvarka, taikydamas 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą standartinį pajamų mokesčio tarifą.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Mokesčių lengvatos iš užsienio atvykstantiems darbuotojams diskriminuotų analogišką veiklą vykdančius Lietuvos gyventojus. Kartu tokia sistema galėtų turėti „šalutinį“ poveikį, t.y. skatinti šiuo metu Lietuvoje dirbančius asmenis laikinai perkelti savo rezidavimo vietą į kitas valstybes.
2025 m. birželio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos numatomo mokesčių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje iš esmės konstatuojama, kad teisės aktų projektuose siūlomos priemonės leistų pasiekti numatytus tikslus nepakenkiant ekonomikos augimui, investicinei aplinkai ir konkurencingumui (įskaitant talentų pritraukimą), išlaikant palankias apmokestinimo sąlygas įvertinus tarptautinį kontekstą.
Be to, aukštos kvalifikacijos pritraukimui aktuali galiojanti pelno mokesčio lengvata įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (MTEP) (MTEP vykdymui dažniausiai pasitelkiami itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai). MTEP projektus vykdančios įmonės gali ne tik iš pajamų atskaityti trigubą MTEP išlaidų, įskaitant darbo užmokestį, dydį, tačiau ir pelną, gautą iš MTEP veikloje sukurtų išradimų, kompiuterių programų komercializavimo, apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu.
· Seimo nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Simonas Gentvilas, Vitalijus Gailius, Edita Rudelienė ir kit., 2025 m. birželio 6 d.:
Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 dalių nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
2. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 11 ir 12 dalių nuostatas.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Siūloma iš esmės nepritarti, kadangi priešingu atveju negalėtų būtį įgyvendinti šio įstatymo projekto tikslai (iš esmės liktų status quo).
11 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, kuriam neatsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“
2. Pakeisti 27 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jam atsiranda pareiga perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį atsižvelgiant į šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.“
· Seimo narė Jekaterina Rojaka, 2025 m. gegužės 28 d.:
Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamą Įstatymo 27 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš užsienio pritrauktas darbuotojas, siekdamas susigrąžinti iš jo per mokestinį laikotarpį gautų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių išmokų išskaičiuoto pajamų mokesčio dalį viršijančią sumą, apskaičiuotą taikant šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytą tarifą, pateikia metinę pajamų mokesčio deklaraciją. Jeigu šios metinės pajamų mokesčio deklaracijos pagrindu apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Komiteto nuomonė - Nepritarti.
Komiteto argumentai:
Mokesčių lengvatos iš užsienio atvykstantiems darbuotojams diskriminuotų analogišką veiklą vykdančius Lietuvos gyventojus. Kartu tokia sistema galėtų turėti „šalutinį“ poveikį, t.y. skatinti šiuo metu Lietuvoje dirbančius asmenis laikinai perkelti savo rezidavimo vietą į kitas valstybes.
2025 m. birželio 5 d. Lietuvos mokslų akademijos numatomo mokesčių teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadoje iš esmės konstatuojama, kad teisės aktų projektuose siūlomos priemonės leistų pasiekti numatytus tikslus nepakenkiant ekonomikos augimui, investicinei aplinkai ir konkurencingumui (įskaitant talentų pritraukimą), išlaikant palankias apmokestinimo sąlygas įvertinus tarptautinį kontekstą.
Be to, aukštos kvalifikacijos pritraukimui aktuali galiojanti pelno mokesčio lengvata įmonėms, vykdančioms mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (MTEP) (MTEP vykdymui dažniausiai pasitelkiami itin aukštos kvalifikacijos darbuotojai). MTEP projektus vykdančios įmonės gali ne tik iš pajamų atskaityti trigubą MTEP išlaidų, įskaitant darbo užmokestį, dydį, tačiau ir pelną, gautą iš MTEP veikloje sukurtų išradimų, kompiuterių programų komercializavimo, apmokestinti lengvatiniu 5 proc. pelno mokesčio tarifu.
12 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokesčio administratorius pas jį atvykusiems gyventojams jų prašymu padeda užpildyti deklaracijas ir (ar) prašymus pervesti dalį pajamų mokesčio, mokėtino pagal metinę pajamų mokesčio deklaraciją, sumos.“
13 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, prieš pradėdamas vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki veiklos vykdymo pradžios centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų, taip pat vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas.
3. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas iki 2025 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
· Seimo Ekonomikos komitetas, 2025 m. gegužės 23 d.:
Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XVP-436 ir Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritarė. Tuo pačiu atkreipti pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto dėmesį į tai, kad reikalinga stebėti ir vertinti, ar šiuo projektu teikiami mokestiniai pakeitimai nepablogins Lietuvos verslo konkurencinės aplinkos. Esant poreikiui, atlikti būtinas korekcijas.
Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.
Komiteto argumentai:
Pritarti ta dalimi, kiek ji atitinka šiame (Biudžeto ir finansų komitete) priimtiems sprendimams ir šioms komiteto išvadoms, t.y. pritarti Ekonomikos komiteto išvados daliai, kuria pritariama Seimo narių M.Poškaus, M.Gedvilo, P.Dargio ir kitų siūlymui, pagal kurį neapmokestinamosioms pajamoms būtų priskiriamos pajamos gautos už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje, jeigu toks daiktas įsigytas anksčiau negu prieš 5 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn (terminas trumpinamas nuo 10 metų iki 5 metų).