LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
aplinkos apsaugos
PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA
DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2772(2)
2023-06-28 Nr. 107-P-23
Vilnius
1. Komiteto dalyvavo: Komiteto nariai: Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, pirmininko pavaduotojas Aidas Gedvilas, Kasparas Adomaitis, Andrius Vyšniauskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę), Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus;
Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: ministras Simonas Gentvilas, viceministrė Monika Juodvalkė, Seimo narė Rita Tamašunienė.
2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas |
2(21) |
2 |
|
|
Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnį siūloma papildyti 41 dalimi, nustatant, kad institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais. Projekto nuostata „ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos“ nėra aiški, nes neaišku kurio įstatymo pakeitimas ir kuri priėmimo diena turima omenyje. Be to, kyla abejonių, ar pagrįstai siūloma nustatyti, kad terminas informuoti piliečiams būtų skaičiuojamas būtent nuo įstatymo priėmimo, o ne nuo projekto 2 straipsnio 2 dalies, kuria keičiamo įstatymo 21 straipsnis papildomas 41 dalimi, įsigaliojimo. Be to, pažymėtina, kad vertinamąja projekto nuostata siūloma reglamentuoti ne bazinio Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą, bet teikiamu įstatymo projektu siūlomų keičiamo įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūlomas keičiamo įstatymo 21 straipsnio papildymas 41 dalies nuostatos neturėtų būti dėstomos naujoje projekto 3 straipsnio struktūrinėje dalyje, o nuostatos „ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos“ nereikėtų pakeisti nuostata „nuo šios dalies įsigaliojimo dienos“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios dalies įsigaliojimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais“. Jeigu būtų pritarta aukščiau išdėstytai pastabai, projekto 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išlyga dėl naujos projekto 3 straipsnio struktūrinės dalies įsigaliojimo, atsisakant nuostatų dėl projekto 2 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo, taip pat atsisakyta projekto 2 straipsnio 2 dalies bei atliktas likusių projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimas. |
Pritarti |
Atsisakyti 2 straipsniu keičiamo 21 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodoma: „
Atsisakius šios dalies turi būti atliktas likusių projekto 2 straipsnio struktūrinių dalių pernumeravimas.
Pakeisti projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 2. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šios dalies įsigaliojimo dienos informuoti piliečius atskiru pranešimu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią neatlyginta, atlyginti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nurodytais būdais.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
| Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pastabos |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto sprendimas |
Argumentai, pagrindžiantys sprendimą |
||
| str. |
str. d. |
p. |
||||||
| 1. |
Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlav Olševski |
2 (21) |
(4) |
|
|
Argumentai: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 ir 7 dalį suteikiant asmenims galimybę pratęsti terminą pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo iki 2024 m. birželio 01 d. Paskutinis visuotinis susirinkimas planuojamas vykdyti rugsėjo mėn., nors jokios informacijos apie tai dar nėra. Praktika rodo, kad dalis pretendentų dėl objektyvių priežasčių, informacijos trūkumo negali atvykti. Todėl tikslinga nustatytą terminą dėl žemės sklypo pasirinkimo ir už likusią dalį grąžinimo būdo apsisprendimo pratęsti bei sudaryti sąlygas surengti dar vieną baigiamąjį visuotinį susirinkimą, kad visi pretendentai galėtų pasinaudoti teise ir apsispręsti. Po svarstymo buvo suteikta galimybė Trakų m. nuosavybės grąžinimo laukiantiems pretendentams pasirinkti kitos paskirties žemės sklypą kitame mieste, bet toje pačioje savivaldybėje. Tai daug vertingesni sklypai nei siūlomi miško paskirties arba kompensacija pinigais. Vilniuje pretendentai tokia galimybe pasinaudoti negalės. Todėl siūloma išlaikyti lygiateisiškumo principą ir už turėtą nuosavybę, leisti grąžinti ne tik vienu, bet papildomai antru, ne mažesniu kaip 0,04 ha žemės sklypu individualiai statybai. Taip būtų įvykdytas įsipareigojimas piliečiams atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą ir teisingiau užbaigtas žemės reformos procesas.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu arba papildomu, ne mažesniu kaip 0,04 ha žemės sklypas individualiai statybai tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas.“
Pakeisti 2 straipsnio keičiamo 21 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. birželio 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. birželio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ |
Pritarti iš dalies |
Pritarti pasiūlymo daliai dėl termino pratęsimo iki 2024 m. kovo 1 d. ir siūlome pakeisti įstatymo projekto 21 straipsnio 4 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip: „4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti kitos paskirties žemės sklypo plotu tos pačios savivaldybės teritorijoje ar lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas. 7. Apie suformuotus žemės sklypus, į kuriuos piliečiams gali būti atkurtos nuosavybės teisės, informacija paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje ne vėliau kaip per tris darbo dienas po suformuotų žemės sklypų įregistravimo Nekilnojamo turto registre dienos. Piliečiai Vyriausybės nustatyta eilės tvarka žemės sklypus renkasi iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų sąrašo, sudaryto Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu mieste suformuotų naujų žemės sklypų bendras plotas yra toks, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą ar jo dalį, tačiau šie piliečiai, Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis naujo žemės sklypo arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais, jeigu šie piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. nepakeitė savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant jiems naujus žemės sklypus kituose tos pačios savivaldybės miestuose. Kai naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai, yra kitame tos pačios savivaldybės mieste, piliečiai iki 2024 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo šiuo būdu. Piliečiams, kurie esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.“ Nepritarti dėl pasiūlymo dalies atlyginti papildomu, ne mažesniu kaip 0,04 ha žemės sklypu individualiai statybai. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siūlomas pakeitimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
|
Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė
Biuro vedėja Birutė Pūtienė