1.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2021-10-29 išvada Nr. XIVP-987
|
2
|
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas:
1. Projekto 2 straipsniu Finansinių priemonių rinkų įstatymas
(toliau – keičiamas įstatymas) pildomas 291 straipsniu jame
reglamentuojant subordinuotųjų tinkamų įsipareigojimų pardavimą
neprofesionaliems klientams. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų
nėra aišku, kokia tvarka turėtų būti taikoma neprofesionaliajam klientui,
kurio finansinių priemonių portfelis pirkimo metu viršija 500 000 eurų. Pagal
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES dėl
finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir
Direktyva 2011/61/ES II priedą vien tai, kad kliento finansinių priemonių
portfelis, kurį nustatant jam priskiriami grynųjų pinigų depozitai ir
finansinės priemonės, yra didesnis nei 500 000 EUR, nėra pagrindu laikyti
tokį klientą profesionaliu.
|
Pritarti
|
Atsižvelgiant į pasiūlymą, ir tai, kad projekto 2 straipsniu keičiamą
įstatymą papildančiame 291 straipsnyje įgyvendinami Direktyvos ES
2019/879 44a straipsnio 5 ir 6 dalis, pagal kurias nereikia taikyti portfelio
reikalavimo, projekto 2 straipsnis tikslintinas atsisakant finansinių
priemonių portfelio dydžio reikalavimo. Taip pat, atlikus papildomą
Direktyvos ES 2019/879 44a straipsnio, kuris įgyvendinamas minėtu 291
straipsniu, 6 dalies analizę, nustatyta, kad 6 dalyje įtvirtintas
reikalavimas (kuris įgyvendinamas įstatymo projekto 291 straipsnio
1 dalyje) taikyti pradinę minimalią ne mažesnę kaip 10 000 eurų dydžio
investicijų ribą gali būti taikomas tik tuo atveju, kai Direktyvos 1
straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų, kurie įsisteigę valstybėje narėje ir
kuriems taikomas 45e straipsnyje nurodytas reikalavimas, turto vertė
neviršija 50 mlrd. EUR.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis išdėstomas taip:
„2 straipsnis. Įstatymo papildymas 291
straipsniu
Papildyti Įstatymą 291
straipsniu:
„291 straipsnis.
Subordinuotųjų tinkamų įsipareigojimų pardavimas neprofesionaliesiems
klientams
1. Pardavėjas ‒ finansų maklerio įmonė,
kredito įstaiga, valdymo įmonė, kuri turi valdymo įmonės licenciją pagal
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Alternatyviųjų
kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymą ir kurioje numatyta šios
valdymo įmonės teisė teikti investicines paslaugas, taip pat kitose
valstybėse narėse įsteigtos valdymo įmonės, turinčios valdymo įmonės
licenciją pagal tų valstybių teisės aktus, perkeliančius 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų
teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus
vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo su visais pakeitimais,
arba pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą
2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies
keičiami direktyvos 2003/41/EB ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr.
1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (su visais pakeitimais), kurioje (valdymo
įmonės licencijoje) numatyta teisė teikti investicines paslaugas (toliau
kartu šiame straipsnyje – pardavėjas), turi teisę parduoti neprofesionaliajam
klientui Lietuvos Respublikoje įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1
straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus,
tenkinančius visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus 72a
straipsnio 1 dalies b punktą, ir šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse
nurodytas sąlygas, jeigu pardavėjas užtikrina, kad pirkimo metu
neprofesionaliojo kliento pradinė minimali suma, investuojama į vieną ar
kelias šioje dalyje nurodytas įsipareigojimų priemones, ne mažesnė kaip 10
000 eurų.
2. Pardavėjas turi teisę parduoti kitose
valstybėse narėse įsteigtų Finansinio tvarumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje
nurodytų įstaigų išleistus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus neprofesionaliajam
klientui, jeigu tokių įsipareigojimų minimali nominalioji vertė ne mažesnė
kaip 50 000 eurų.“
Taip pat atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, projektas
pildomas nauju 3 straipsniu, nustatant kitą 291 straipsnio 1
straipsnio redakciją, kuri įsigaliotų, kai Lietuvos Respublikoje įsteigtų
subjektų (bankų ir centrinių kredito unijų) turtas viršytų 50 mlrd. Eur.
sumą.
Atsižvelgiant į tai, projektas papildomas
nauju 3 straipsniu ir išdėstomas taip:
„3 straipsnis. Įstatymo papildymas 291
straipsniu
Papildyti Įstatymą 291
straipsniu:
„291 straipsnis.
Subordinuotųjų tinkamų įsipareigojimų pardavimas neprofesionaliesiems
klientams
Pardavėjas ‒ finansų maklerio įmonė, kredito
įstaiga, valdymo įmonė, kuri turi valdymo įmonės licenciją pagal Kolektyvinio
investavimo subjektų įstatymą ir (arba) Alternatyviųjų kolektyvinio
investavimo subjektų valdytojų įstatymą ir kurioje numatyta šios valdymo
įmonės teisė teikti investicines paslaugas, taip pat kitose valstybėse narėse
įsteigtos valdymo įmonės, turinčios valdymo įmonės licenciją pagal tų valstybių
teisės aktus, perkeliančius 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyvą 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su
kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais
(KIPVPS), derinimo su visais pakeitimais, arba pagal 2011 m. birželio 8 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus
investavimo fondų valdytojų, kuria iš dalies keičiami direktyvos 2003/41/EB
ir 2009/65/EB bei reglamentai (EB) Nr. 1060/2009 ir (ES) Nr. 1095/2010 (su
visais pakeitimais), kurioje (valdymo įmonės licencijoje) numatyta teisė
teikti investicines paslauga (toliau kartu šiame straipsnyje – pardavėjas),
turi teisę parduoti neprofesionaliajam klientui Finansinio tvarumo įstatymo 1
straipsnio 2 dalyje nurodytų įstaigų išleistus tinkamus įsipareigojimus,
tenkinančius visas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 72a straipsnyje, išskyrus 72a
straipsnio 1 dalies b punktą, ir šio reglamento 72b straipsnio 3–5 dalyse
nurodytas sąlygas, jeigu tokių įsipareigojimų minimali nominalioji vertė ne
mažesnė kaip 50 000 eurų.“
Atitinkamai pildytinas 8 straipsnis, kuriuo
nustatomos keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatos, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 8
straipsnio 1 dalyje yra nustatyta įsigaliojimo data 2021 m. gruodžio 1 d.,
siūloma projekto 8 straipsnį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
taikymas
1. Šio įstatymo 1, 2, 4, 5, 6 ir 7
straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
2. Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja,
kai Lietuvos
Respublikoje įsteigtų bankų ir centrinių kredito unijų, kurioms taikomas
Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 26 straipsnyje
nurodytas reikalavimas, bendra turto vertė viršija 50 milijardų
eurų.
3. Lietuvos bankas, remdamasis praėjusių
kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, privalo iki einamųjų metų
balandžio 1 dienos nustatyti, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodyta bendra
turto vertė neviršija
50 milijardų eurų.
4. Kai bendra turto vertė viršija 50 milijardų eurų, Lietuvos
bankas privalo apie
šią nustatytą aplinkybę per 5 darbo dienas informuoti Teisės aktų registro
tvarkytoją. Įvykdžius šioje dalyje nustatytus reikalavimus, pasibaigia
Lietuvos bankui šiame straipsnyje nustatytos pareigos.
5. Šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto
Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 291
straipsnio nuostatos taikomos 291 straipsnio 1 dalyje nurodytiems
įsipareigojimams, kurie buvo išleisti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas
papildomas nauju 3 straipsniu atitinkamai keičiasi projekto numeracija.
|
3.
|
Seimo kanceliarijos Teisės departamento
2021-10-29 išvada Nr. XIVP-987
|
4
|
|
|
3. Projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymas
pildomas 1051 straipsnis susideda tik iš vienos dalies, todėl ji
nenumeruotina.
|
Pritarti
|
Atsižvelgiant į
pateiktą pasiūlymą, projekto 5 straipsnį išdėstyti taip:
„5
straipsnis. Įstatymo papildymas 1051 straipsniu
Papildyti
Įstatymą 1051 straipsniu
„1051
straipsnis. Finansų maklerio įmonės, kuriai taikomas šio įstatymo 14
straipsnio 2 dalyje nurodytas pradinio kapitalo reikalavimas, pripažinimo
nemokia sąlygos
Finansų
maklerio įmonė, kuriai taikomas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas
pradinio kapitalo reikalavimas, gali būti pripažinta nemokia, jeigu yra bent
viena iš šių sąlygų:
1) finansų
maklerio įmonė dėl to, kad patyrė arba, tikėtina, patirs nuostolių, kuriems
padengti reikės visų jos nuosavų lėšų arba didelės jų dalies, arba dėl kitų
su jos finansine būkle susijusių priežasčių pažeidžia arba, remiantis
objektyviais tokį vertinimą pagrindžiančiais veiksniais, artimiausiu metu
pažeis licencijai išduoti taikomus reikalavimus taip, kad priežiūros institucija
turėtų pagrindą atšaukti licenciją;
2) finansų
maklerio įmonės turtas yra arba, remiantis objektyviais veiksniais,
nustatoma, kad artimiausiu metu bus mažesnis už jos įsipareigojimus;
3) finansų
maklerio įmonė negali arba, remiantis objektyviais tokį vertinimą
pagrindžiančiais veiksniais, nustatoma, kad artimiausiu metu negalės suėjus
terminui apmokėti savo skolų arba įvykdyti kitų įsipareigojimų.“
|