PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMONIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-1553 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-1270

2022 m. sausio 11 d.

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1	11	1^2		Argumentas: Sveikatos priežiūros įstaigose apie 25 procentus darbuotojų sudaro nemedicininis personalas, kuris atlieka labai svarbias pagalbines funkcijas. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 1^2dalimi:  Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 11str. 1^2 ir ją išdėstyti taip: 1. 1^2. Darbai ir veiklos sritys, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: 1) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir veikla: a) asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; b) valymo, maisto tiekimo ar kitos paslaugos, teikiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigose; c) praktinis (klinikinis) mokymas, atliekamas asmens sveikatos priežiūros įstaigose; d) sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys ne sveikatos priežiūros specialistai.
2	11	1^2	3 N	Argumentai: Lietuvos vaikų ir paauglių gydytojai neurologai, psichologai ir psichiatrai teigia, kad karantinas ir kontaktinio ugdymo ribojimas turi tiesioginį neigiamą poveikį vaikų ir paauglių psichikos sveikatai. Šią medikų nuomonę pagrindžia atlikti COVID-19 pandemijos poveikio visuomenės sveikatai tyrimai. Vilniaus universiteto atlikti tyrimai rodo, kad pandemijos metu net 71 proc. padaugėjo psichosocialinių problemų turinčių paauglių. Dėl padidėjusio vienišumo, nerimo ir streso 10 proc. daugiau paauglių turėjo suicidinių minčių. 2021 m. trečdalis paauglių (11-14 m.) turėjo klinikinio lygio emocinių ir elgesio problemų, o tai yra beveik trigubai daugiau nei 2018 m. (12,5 proc.). Tyrimai atskleidė, kad dėl pirmojo karantino metu įvesto nuotolinio ugdymo 46,7 proc. vaikų pablogėjo emocinė būsena, 53,8 proc. – sumažėjo noras mokytis,  39,6 proc. – pablogėjo elgesys. Po ilgojo karantino 43 proc. vaikų (6-14 m.) susidūrė su emocinėmis ir elgesio problemomis, iš kurių net 18 proc. – labai didelės. Neigiamas karantino ir nuotolinio mokymosi poveikis taip pat pastebimas suprastėjusios bendros vaikų ir paauglių sveikatos aspektu. Dėl mažo fizinio aktyvumo ir ilgo laiko prie ekranų, suprastėjo mokinių regėjimas, padidėjo antsvoris (2018 m. – 15,8  proc., 2020 m. – 23,8 proc.) ir nutukimas (2016 m. – 5 proc., 2020 m. – 8,8 proc.). Vis daugiau mokinių kreipiasi į gydytojus dėl jaučiamų somatinių galvos (63 proc.), pilvo (53 proc.) ir viso kūno skausmų (36 proc.). Gydytojų nuomone, šiuos skausmus provokuoja ilgalaikis psichologinis stresas. Lėtinis psichologinis stresas ne tik sukelia psichikos ar psichosomatinius sutrikimus, bet ilgainiui silpnina imunitetą, paskatina kraujotakos, odos, endokrinines, virškinimo ir kitas lėtines ligas. Moksliniai tyrimai rodo, kad vieneri izoliacijos metai vaikui ar paaugliui yra prilyginami penkeriems suaugusiojo izoliacijos metams, o ilgalaikės izoliacijos, negalėjimo bendrauti su bendraamžiais bei lankyti mokyklos pasekmės turės įtakos net kelioms ateinančioms kartoms. Todėl siekiant išvengti kontaktinio ugdymo ribojimų, siūloma į darbų ir veiklos sritis, kuriose leidžiama dirbti tik darbuotojams, pasiskiepijusiems nuo užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įtraukti švietimo paslaugų ir veiklų sritį. Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį 1^2dalį 3 punktu ir jį išdėstyti taip: ,,3) švietimo paslaugos ir veikla: a) švietimo įstaigose teikiamos švietimo ir švietimo pagalbos paslaugos; b) valymo, maisto tiekimo ir kitos paslaugos,  teikiamos švietimo įstaigose.”

 Teikia:

Seimo narys Linas Slušnys