AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 1, 2, 31, 41, 6, 121, 19 STRAIPSNIŲ IR 4 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 182 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą ir įgyvendinimą nacionalinėje teisės sistemoje. Taip pat išvengti netikslingo nuostatų dubliavimo skirtinguose teisės aktuose bei sumažinti perteklinius reikalavimus ūkio subjektams dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo.
Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. PS-107 pateikė Aplinkos ministerijai, naudojantis EU Pilot informacine sistema, 2013 m. rugpjūčio 9 d. gautą Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato paklausimą Nr. 5505/13/ENVI dėl 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (toliau – Direktyva) perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje.
Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi gautą paklausimą, įvertino, kad atsižvelgiant į Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato paklausime išsakytas kai kurias pastabas, siekiant tobulinti Direktyvos perkėlimą ir įgyvendinimą nacionalinėje sistemoje, tikslinga parengti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą.
Siekiant išvengti Atliekų tvarkymo įstatymo ir Civilinės saugos įstatymo nuostatų dubliavimo, ketinama pripažinti netekusiu galios Atliekų tvarkymo įstatymo 19 straipsnį, taip pat rengiamasi kartu inicijuoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1-134 „Dėl Kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ pakeitimą, kiek tai susiję su reikalavimų patikslinimu įmonėms, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, ir pavojingąsias atliekas tvarkančių bei nepavojingąsias atliekas šalinančių įmonių atžvilgiu.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įsigaliojo 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2002 ir Direktyva 2009/16/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013), būtina parengti Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, siekiant užtikrinti Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 tinkamą įgyvendinimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Atliekų departamento (direktorė Vilma Karosienė, tel. 8706 63670 el. p. [email protected]) Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus (vedėja Jurgita Gaižiūnienė (tel. 8 706 63511, el. p. [email protected]) vyriausiasis specialistas Juozas Jezukevičius (tel. 8 706 63492, el. p. [email protected]) ir vyriausioji specialistė Justina Grigaravičienė (tel. 8 706 63537, el. p. j.grigaraviciene@am.lt).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nepaskerstų gyvūnų gaišenoms, įskaitant gyvūnus, nužudytus siekiant likviduoti epizootines ligas, ir gaišenoms, tvarkomoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1774/2002 reikalavimus.
Atliekų tvarkymo įstatymo 41 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad atliekos tvarkomos neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai. 41 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad atliekos tvarkomos nekeliant reikšmingo neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.
Atliekų tvarkymo įstatymo 121 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į alyvos atliekų apdorojimo technines galimybes ir ekonominį pagrįstumą ir vadovaujantis šio Įstatymo 14, 15 ir 17 straipsniais, būtina:
1) alyvos atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir surinkti atskirai;
2) alyvos atliekas apdoroti pagal šio Įstatymo 3 ir 41 straipsnių reikalavimus;
3) alyvos atliekų nemaišyti su skirtingas savybes turinčiomis alyvos atliekomis ir su kitomis atliekomis ar medžiagomis, jeigu toks maišymas trukdo jas apdoroti.
Atliekų tvarkymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustato kriterijus įmonėms, kurioms reikia rengti ekstremaliųjų situacijų valdymo planus, ir kokių veiksmų imtis įvykus avarijai.
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 priedo H9 pastraipoje nurodyta viena iš savybių, dėl kurios atliekos tampa pavojingos: Infekcinės: medžiagos, turinčios gyvybingų mikroorganizmų arba jų toksinų, kurie, kaip žinoma arba pagrįstai tikima, sukelia žmonių ar kitų gyvųjų organizmų ligas.
Iki šiol laivų perdirbimui nebuvo nei Europos Sąjungos, nei nacionalinio lygmens atskiro reglamentavimo. Laivams, kurie buvo laikomi atliekomis ir per valstybių sienas plukdomi perdirbti, buvo taikoma 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencija dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projekto pakeitimais bus užtikrintas Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatų atitikimas Direktyvos nuostatoms.
Pripažinus netekusiu galios Atliekų tvarkymo įstatymo 19 straipsnį ir patikslinus kriterijus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. 1-134 „Dėl Kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“ bus išvengta netikslingo nuostatų dubliavimo skirtinguose teisės aktuose ir sumažinti pertekliniai reikalavimai įmonėms, kuriose susidaro pavojingosios atliekos, ir pavojingąsias atliekas tvarkančioms bei nepavojingąsias atliekas šalinančioms įmonėms dėl ekstremaliųjų situacijų valdymo planų.
Kadangi Reglamentas (ES) Nr. 1257/2013 numato reikalavimus dėl pavojingų atliekų kontrolės laivuose, taip pat reikalavimus ruošiant laivus perdirbimui bei reikalavimus laivų perdirbimo įmonėms ir laivų savininkams, Įstatymo projekte yra numatoma, kad pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarką nustatys Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos. Įmonės, perdirbančios laivus, turės turėti leidimus šiai veiklai.
Įgyvendinus siūlomus pakeitimus bus užtikrintas tinkamas Direktyvos perkėlimas ir įgyvendinimas bei tinkamas Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus šį Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Šis Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymas neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pakeisti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 1-134 „Dėl Kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, patvirtinimo“.
Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, taip pat reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymą D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ bei papildyti Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Taip pat reikės priimti aplinkos ir susisiekimo ministrų įsakymą „Dėl Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai neįvedami.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti.
Pavojingų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarką Aplinkos ir Susisiekimo ministerijos turėtų nustatyti iki 2014 m. gruodžio 31 d.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Įgyvendinant Įstatymo projektą papildomų biudžeto lėšų neprireiks.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: aplinkos apsauga, aplinkos monitoringas, apsauga nuo taršos, atliekos, atliekų eksportas, atliekų šalinimas, atliekų tvarkyba, atmosferos tarša, ekstremalių situacijų valdymo planai, laivų perdirbimas.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra.