Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 23, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 299
STENOGRAMA
2023 m. rugsėjo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame rugsėjo 12-osios vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.00 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš pakviesdamas tuoj pat švietimo ir mokslo ministrą į tribūną, dar noriu perskaityti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pareiškimą „Dėl Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vadovų pasikeitimo“: „Vadovaudamiesi Seimo statuto 39 straipsnio 3 dalimi informuojame, kad nuo rugsėjo 12-osios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdyje buvo išrinktas frakcijos seniūnas S. Skvernelis ir jo pavaduotojai L. Kukuraitis ir D. Griškevičius. Į Seimo seniūnų sueigą deleguojami S. Skvernelis ir R. Baškienė.“ (Balsai salėje) Darbo lauks daug.
14.01 val.
Vyriausybės pusvalandis
Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pranešimas
Dabar kviečiu ministrą į tribūną. Pradedame Vyriausybės pusvalandį. Kaip ir įprasta mūsų Vyriausybės pusvalandžio žanrui, būtų gerai, kad ministras spėtų per 15 minučių įvadines pastabas apie aktualiausius klausimus, prašau, ir tada, kiek bus laiko, klausimai ir atsakymai.
G. JAKŠTAS. Ačiū. Laba diena, gerbiamas Seimo vicepirmininke, gerbiami Seimo nariai ir narės. Šiandien pristatysiu, kas rūpi kiekvienam, esančiam šioje salėje, ir dėl ko prieš dvejus metus susitarė parlamentinės partijos – ir esančios pozicijoje, ir opozicijoje. Politinių partijų susitarimas dėl švietimo – tai pirmas toks atvejis Lietuvos švietimo istorijoje. Natūralu, kad visiems rūpi, kaip sekasi jį įgyvendinti. Didžiausia šio dokumento vertė yra šalies ateitį strateguojančių skirtingų partijų politikų sutarimas dėl to, kas svarbu visiems. Susitarimo dokumento atsiradimas ir jo pasirašymo aktas parodo, kad, matant skirtingus švietimo srities problemų kelius ir būdus, galima atrasti daug sąlyčio taškų ir turėti bendrą veiksmų planą.
Pabrėžiu, kad susitarimas dėl švietimo nėra ir nebuvo nauja Švietimo strategijos vizija, bet jame įvardinti problemiškiausi darbai švietimo sistemoje. Dėl darbų įgyvendinimo vieningai sutarė parlamentinės partijos, Švietimo taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacija ateinantiems dešimčiai metų. Tokių susitarimų pavyzdžių pasaulyje nėra daug. Pakelti švietimo prioritetą aukščiau trumpalaikių partijos interesų nėra paprasta. Rengiant šį dokumentą buvo išanalizuoti bene visi analogiškų susitarimų pavyzdžiai: Velso, Australijos, Danijos, Nyderlandų. Net turint skirtingą švietimo srities problematiką, buvo rasta veikimo paralelių ir pasisemta vertingų įžvalgų.
Puikus pavyzdys mums – Nyderlandų susitarimas, kurio svarbiausias tikslas – pasitikėjimas mokytojų gebėjimais ir atsakomybe, nes būtent jie lemia skirtumą tarp gero ir puikaus švietimo. Nyderlandai švietimą įsivardina kaip pagrindinį šalies kūrimo variklį bei siekia būti tarp penkių geriausių pasaulyje.
Švietimo pokyčiai neįvyksta taip greitai, kaip norėtųsi, o pokyčių vaisių tenka laukti labai ilgai. Taigi šis dokumentas gali padėti užtikrinti švietimo prioritetų tęstinumą keičiantis valdžioms. Tačiau, praėjus dvejiems metams nuo politinių partijų susitarimo dėl švietimo pasirašymo, jau galima kalbėti apie atliktus veiksmus, pirmuosius rezultatus.
Aptarsiu esminius pažangos plano aspektus. Partijos sutaria, kad esminis kliuvinys siekti aukštesnių ambicijų švietimo srityje – tai nepakankamas finansavimas. Šis susitarimas lėmė reikšmingą jo augimą. 2022 ir 2023 metais valstybės biudžetas švietimui ir mokslui nuosekliai augo. Pernai švietimo ir mokslo finansavimas išaugo daugiau kaip 14 %, šiemet – dar 20 %. Iš viso per dvejus metus yra 710 mln. eurų augimas. Didelė šių lėšų dalis skirta būtent pedagogų ir studijų, mokslo institucijų darbuotojų atlyginimams didinti.
Pastarieji dveji metai nebuvo paprasti. Mūsų šaliai tenka dorotis su ne vienu iššūkiu. Tokiu metu labai sunku, bet ir kartu labai svarbu tęsti investicijų į švietimą ir mokslą didinimą. Susitarime užfiksuotas tikslas iki 2024 metų pabaigos pasiekti, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis siektų 130 %, lyginant su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu, o dėstytojų ir tyrėjų – atitinkamai 150 %. Nuo šių metų sausio 1 dienos mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, kitų pedagogų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimai vidutiniškai augo 13 %, pernai – 12,7 %. Nors atrodytų, kad augimas buvo gana solidus, tačiau šalyje darbo užmokesčio augimas vis pranokdavo prognozes, tad šiemet nesame taip arti tikslo, kaip norėtųsi.
Pagal šių metų birželio 30 dienos… 2023 metais šalies VDU, palyginti su mokytojų darbo užmokesčiu, turėtų siekti 116 %, mokslininkų ir dėstytojų – atitinkamai 123 %. Tačiau niekur nesitraukiame nuo susitarimo įsipareigojimų ir iki kitų metų pabaigos bus pasiekta, kad mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 130 % šalies vidutinio darbo užmokesčio, o tyrėjų – 150 %. Tam kitąmet projektuojami atlyginimo didinimai net du kartus.
Augantis finansavimas leidžia stiprinti švietimo ir mokslo kokybę, kurti geresnes sąlygas besimokantiems ir juos mokantiems. Bendrasis ugdymas – tai šiuolaikiškas mokymas, palankesnės darbo sąlygos ir stiprinama pagalbos mokiniui sistema. Dauguma vaikų, gyvenančių socialinės rizikos šeimose, nelankė ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Valstybė tam skyrė papildomą finansavimą ir ikimokyklinis ugdymas tapo prieinamas šiems vaikams. Nuo 2021 metų rugsėjo mėnesio iš valstybės biudžeto savivaldybėms skiriamos tikslinės lėšos vaikų iš socialinės rizikos šeimų privalomam ikimokykliniam ugdymui. Per trejus metus ikimokykliniame ugdyme dalyvaujančių vaikų iš socialinės rizikos šeimų padaugėjo septynis kartus. Valstybė nuosekliai finansavo šių vaikų ugdymą.
Ikimokyklinio ugdymo turinys, kuriam jau seniai trūko peržiūrėjimo, buvo atnaujintas. Siekiant visuminio ugdymo turinio atnaujinimo parengtos ikimokyklinio ugdymo turinio gairės, kurios mokykloms leis pasirengti modernias, šiuolaikiškas ikimokyklinio ugdymo programas. Parengtas ikimokyklinio ugdymo infrastruktūros plėtros poreikio žemėlapis. Juo remdamosi savivaldybės planuoja regioninių priemonių investicijas. Ikimokyklinio ugdymo plėtrai, prieinamumui ir ugdymo kokybės stiprinimui iki 2027 metų suplanuoti papildomi 78 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų lėšų. Atnaujinta ir priešmokyklinio ugdymo programa, peržiūrėtas ir atnaujintas ugdymo turinys nuo darželio iki gimnazijos baigimo.
Strateginė ugdymo turinio aktualinimo kryptis buvo kiekvieno vaiko gaunamas geriausios kokybės išsilavinimas jo mokykloje. Šiuolaikiško ugdymo turinys yra aktualinamas atsižvelgiant į nuoseklaus kompetencijų ugdymo poreikį, mokytojams suteikiama daugiau laisvės. Atnaujinus bendrąsias programas, mokytojai gali 30 % dalyko pamokų skirti pačių pasirinktam ar sukurtam klasės ar mokyklos kontekstą atliepiančiam ugdymo turiniui.
Mokyklose pradedama įgyvendinti nauja Gyvenimo įgūdžių programa, kuri apima tokias svarbias temas kaip socialinis ir emocinis ugdymas, sveikatos ugdymas, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, patyčių ir smurto prevencija, žmogaus sauga nelaimingų atsitikimų atveju, saugus eismas, darbo sauga, pirmoji pagalba, lytiškumo ugdymas, psichinės sveikatos stiprinimas, savižudybių prevencija, lyčių lygybė, pagarbių santykių kūrimas, žmogaus teisės ir kita. Suplanuotos investicijos per „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, taip pat vykdomas STEAM centrų įveiklinimas, tęsiamas kultūros paso edukacinių programų finansavimas, sėkmingai vykdoma integruota visuotinio informacinio ir komunikacinio technologinio raštingumo programa, skaitmeninė švietimo transformacija („EdTech“).
Šiais metais pamatysime pirmuosius „Tūkstantmečio mokyklų“ programos pokyčius pirmajame jos sraute dalyvaujančiose savivaldybių mokyklose. TŪM programa siekiama sukurti optimalias ir integralias ugdymosi sąlygas. Programoje dalyvauja 58 savivaldybės, 270 mokyklų, iš viso suplanuota apie 250 mln. eurų. „Tūkstantmečio mokyklų“ programa prisitaikė prie individualių kiekvienos savivaldybės poreikių ir sudarė sąlygas pačioms savivaldybėms tikslingai skirti investuojamas lėšas joms aktualiausioms švietimo problemoms spręsti. Savivaldybės pradeda į savo mokyklas žiūrėti kaip į tinklą, o tinklas reiškia, kad mokyklos nėra tik atskiri taškai žemėlapyje, tarp jų yra svarbios gijos. Decentralizuotas autobusiukų pirkimas, priimti sprendimai, suteikiantys savivaldai daugiau laisvės įsigyjant ir naudojant mokyklinius autobusus.
Siekiant sudaryti sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams ugdytis kartu su bendraamžiais, vyksta pasirengimas įtraukiajam ugdymui, didinamas finansavimas švietimo pagalbos specialistų atlyginimams didinti ir naujiems etatams steigti. Bus išbandomi mokinių įvairovei atvirų klasių modeliai 103 klasėse. Pavyzdžiui, pamokoje kartu dirbs ir antras mokytojas, papildomi mokytojų padėjėjai.
Šiemet švietimo pagalbai iš valstybės biudžeto numatyta 136 mln. eurų ir tai yra dvigubai daugiau, negu buvo skirta 2019 metais, kai buvo skirta 62 mln. Nuo 2019 metų mokytojų padėjėjų skaičius mokyklose išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 2 tūkst. 69 iki 4 tūkst. 280. Labai žymiai išaugo ir stojančiųjų į specialiąją pedagogiką. Pernai augo trečdaliu, šiemet dar dvigubai. Tai leidžia tikėtis, kad mokyklose nepritrūks šių specialistų.
Šį rudenį 15 skirtingų savivaldybių startuoja 103 mokinių įvairovei atviros klasės, kuriose mokiniams per pamokas bus teikiama papildoma antro mokytojo ir mokytojo padėjėjų pagalba. Veiklą pradeda aštuoni regioniniai specialiojo ugdymo centrai, kurių pagrindinė funkcija bus konsultuoti bendrojo ugdymo mokyklas. Šiemet duris atidarė Lietuvos įtraukties švietime centras – nacionalinė ekspertinė įstaiga, kuri padeda diegti įtraukiojo ugdymo inovacijas ir teikti pagalbą ugdymo įstaigoms, savivaldybių pedagoginėms psichologinėms tarnyboms, regioniniams specialiojo ugdymo centrams.
Priimti sprendimai pritraukti daugiau būsimų ir išlaikyti esamus mokytojus. Jau užsiminiau apie stojančiųjų susidomėjimą specialiąją pedagogika, bet tai tik viena iš pedagogikos specializacijų, į kurias siekiame pritraukti daugiau būsimų mokytojų. Reaguojant į augantį mokytojų poreikį, priimti sprendimai, skatinantys abiturientus rinktis trūkstamų specializacijų pedagogines studijas. Stojantiems į didžiausio poreikio pedagogines studijas skiriama 319 eurų stipendija, o paskutiniais studijų metais ji gali padidėti iki 539 eurų, pasirašius sutartį įsidarbinti mokytojais po studijų. Užtikrintos platesnės galimybės į mokyklas pritraukti ir kitų sričių profesionalus.
Jau esamiems mokytojams sudaromos galimybės atnaujinti kompetencijas. Nuo šio rudens pedagogų rengimo centruose ministerijos iniciatyva startuoja nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos matematikos ir gyvenimo įgūdžių mokytojams. Nuo pavasario šiuo būdu savo dalykines kompetencijas tobulintis galės ir pradinio ugdymo, ir kitų dalykų mokytojai. Šios programos mokytojams bus nemokamos. Taip pat nuo šių metų aukštosios mokyklos siūlo švietimo įstaigų vadovams ar jais ketinantiems tapti pedagogams nemokamas specializuotas magistrantūros studijų programas. Jas rengia net šeši Lietuvos universitetai.
Svarbu stiprinti ugdymo krypties mokslo potencialą. Siekiant gerinti edukologijos krypties doktorantūros kokybę, skirta beveik 3 mln. eurų edukologijos doktorantūros studijoms užsienyje. Paskelbti kvietimai teikti paraiškas edukologijos doktorantūrai geriausiuose pasaulio universitetuose.
Valstybei rūpi visų sričių specialistų rengimas. Nuo praėjusių mokslo metų ugdymas karjerai tapo prieinamas kiekvienam mokiniui nuo 1 klasės. Mokyklose jau dirba apie 600 karjeros specialistų.
Susitarime buvo numatyta ne mažiau kaip pusę profesinio mokymo programų organizuoti praktine forma, kaip pameistrystė, mokymasis darbo vietoje, praktinis mokymas ir panašiai. Stiprinant profesinio mokymo kokybę ir patrauklumą, pameistrystės plėtros projektas jau sulaukė kelių dešimčių paraiškų finansuoti mokymąsi darbo vietoje. Pradėta įgyvendinti mobilumo programa.
Siekiame, kad į aukštojo mokslo studijas ateitų pasirengę studentai. Priimti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai dėl vienodų minimalių stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kokia studijų finansavimo forma studijuojama. Tai leidžia tikėtis, kad visi pirmakursiai bus bent minimaliai pasirengę studijoms. Antra vertus, specialus dėmesys skiriamas ir jaunuoliams, kurie dėl socialinių, ekonominių priežasčių neturėjo galimybių tinkamai pasirengti, nors tam netrūko gebėjimų. Kartu su prezidentūra parengti ir priimti įstatymo pakeitimai dėl socialinės dimensijos, patvirtinti aukštojo mokslo socialinės dimensijos prioritetai. Kaip ir buvo sutarta, Mokslo ir studijų įstatyme pakoreguotas finansavimo modelis. Atsirado galimybė finansuoti aukštąsias mokyklas už studijų rezultatus, taip pat ir už gerą absolventų įsidarbinimą, siekiant ne tik studentų kiekybės skaičiumi, bet ir kokybės studijų procese.
Mokslo ir studijų institucijų finansavimo struktūroje įtvirtinamas ir finansavimas už strateginių tikslų pasiekimą, tam pasitelkiant specialiąsias sutartis su mokslo ir studijų institucijomis, bei finansavimas už kokybinių rodiklių pasiekimą, tam pasitelkiant skatinamąjį finansavimą už studijų veiklos pasiekimus. Numatyta, kad nuo 2024 metų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bazinis finansavimas sudarys 70 % ir skiriamas pagal ekspertinį vertinimą, o likusi 30 % dalis skiriama pagal formaliojo vertinimo rezultatus. Noriu pridurti, kad reikšmingai išaugo valstybės finansavimas MTEP. 2022 metais asignavimai, palyginti su 2021 metais, išaugo 30 % ir iš viso sudarė 206 mln. eurų. 2023 metais asignavimai išaugo dar 34 % ir sudarė 276 mln. Taigi per dvejus metus augimas beveik 74 %.
PIRMININKAS. Ministre, jums liko minutė, noriu tik priminti.
G. JAKŠTAS. Jeigu BVP būtų augęs, kaip prognozuota sutarties pasirašymo metu, būtume pasiekę 0,57 % nuo BVP, tačiau dėl didesnio BVP augimo šis santykis pasiekė 0,38 per dvejus metus nuo 0,28. Žinoma, tobulėti yra kur, tačiau visose srityse judame pirmyn ir laikomės susitarimų. Čia kalbėdamas neįvardijau kiekvieno susitarimo punkto paraidžiui, tačiau yra pateikta ataskaita Nacionalinio susitarimo darbo grupėje. O čia šiandien, kylant papildomų klausimų, pasistengsiu į juos visus atsakyti. Ačiū,
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Aš siūlau eiti iš eilės, kad bent po vieną žmogų iš kiekvienos frakcijos galėtų paklausti. Tai pirmasis klausia A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už jūsų tokį gražiai paskaitytą tekstą. Bet aš norėčiau jūsų paklausti apie programą, kuri šiandien visuomenei kelia labai daug klausimų. Tai yra Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kurios nėra vadovėlių, kurios turinys yra neaiškus, mokytojų rengimas yra neįvykęs ir, skirtingai negu kitų privalomų bendrojo ugdymo dalykų, mokytojų rengimą planuojama vykdyti ne mokytojų rengimo įstaigose, o, kaip suprantu, viešosios įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos tą darys. O šiandien žurnalistai dar ir uždavė klausimus apie vieno iš Tėvynės sąjungos parlamentaro ir jo šeimos dalyvavimą ne tik rengiant programą, bet ir mokant, vykdant ir panašiai.
Aš noriu jūsų paklausti. Ar nemanote, kad tai jau sukompromitavo dar net nepradėtą programą ir kad protingiausia tokioje situacijoje būtų šią programą tiesiog sustabdyti?
PIRMININKAS. Laikas!
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Gyvenimo įgūdžių programa buvo rengiama daugiau nei dvejus metus. Į jos rengimą įsitraukė tos srities mokslininkai, pedagogai, buvo konsultuojamasi ir su tėvais. Ši programa jau startavo, ji yra be galo svarbi. Diskutuojant su pačiomis mokyklomis, mokyklų atstovais, mokytojais, jie mato didelę šios programos naudą tiek socialinio, emocinio intelekto mokinių ugdymui. Tai, kad kažkas kažkur dalyvavo, apie tai atsakyti negalėčiau. Tame rengimo procese asmeniškai nedalyvavau ir negirdėjau ir tų klausimų, kas, kieno, koks šeimos narys, kur buvo įsitraukęs. Buvo įtraukti visi reikalingi profesionalai ir šiaip šiai programai yra pasiruošta. O mokytojai rengiami, yra sukurta universitetų programa, jau startavo Vytauto Didžiojo universiteto programa Gyvenimo įgūdžių programos mokantiems pedagogams, netrukus turėtų startuoti ir Vilniaus universitete. Pastaraisiais metais vyko konsultacijos ir mokytojai buvo parengti, nes tai nėra kažkas visiškai naujo. Visi tie dalykai buvo integruoti į ugdymo procesą, tiesiog dabar jie yra sukurti ir sudėti į atskirą pamoką, nes tam mokyklose iki šiol buvo skiriama nepakankamai dėmesio.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Targamadzė. Prašau,
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Dėl Gyvenimo įgūdžių programos norėčiau tiktai trumpai pakomentuoti. Iš tiesų dalyvauti tai gali dalyvauti, bet tų, kurie teikė pastabas, ne visos pastabos buvo įvertintos ir dabar mokslininkai kaip tik kritikuoja kai kurias programos vietas. Taigi geriau negu paleisti prastą programą, geriau įsiklausyti nors dabar. Per frakcijos posėdį jūs man neatsakėte dėl biurokratijos mažinimo mokyklose, tai klausiu dabar. Prieš dvejus metus vadovų asociacijos kreipėsi į ministeriją, ministerija permetė Vyriausybei, nes ministerijos, įvairios kitos institucijos užmetė tą biurokratinę naštą. Kada galų gale bus tai išspręsta? Visi žada: J. Šiugždinienė žadėjo, paskui E. Dobrowolska žadėjo, dabar šitas ministras irgi turbūt turėtų atkreipti dėmesį. Ir dar vienas dalykas dėl PUPP’o. Kas neišlaikys PUPP’o, turės eiti į profesines mokyklas.
PIRMININKAS. Laikas, kolege.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Kaip jūs galvojate parengti programas būtent tiems vaikams, kurie neturi pagrindinio išsilavinimo?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimus. Na, dėl biurokratijos mažinimo matome dvi dedamąsias – biurokratiją mokykloms ir biurokratiją mokytojams. Dėl biurokratijos mokykloms yra sukurta darbo grupė, ji veikia prie Vyriausybės. Kadangi ta biurokratija atsiranda iš įvairių institucijų, žinau, yra daromi tyrimai, vertinama. Kada bus tos darbo grupės rezultatai, galėčiau pasitikslinti. Tačiau matome, kad, priklausomai nuo mokyklos, biurokratijos nemažai tenka ir mokytojams. Tai čia imsimės iniciatyvos iš pačios ministerijos, kad mokytojams tektų kuo mažiau biurokratijos ir galėtų koncentruoti savo darbo laiką į ugdymą.
PIRMININKAS. Klausia T. Bičiūnas. Prašom.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui už suteiktą žodį. Gerbiamas ministre, neretai girdime viešojoje erdvėje tiek premjerės, tiek jūsų pačių pasisakymus, kad mokytojų dabar aktualijos ir keliamos problemos yra lyg ir nerealistiškos, neįgyvendinamos ir kad, ko gero, nepavyks taip greitai išspręsti ir to, ko nori mokytojai. Tačiau pati mokytojų bendruomenė, tiek Lietuvos moksleivių sąjunga, kuri žada pareikšti streikuojančių mokytojų palaikymą, sako, kad tai galima išspręsti ir kad turėtų būti sprendžiamos tos problemos būtent dabartiniu metu. Tai mano klausimas būtų toks: ką jūs dabar deklaruojamu dialogu su švietimo bendruomene esate jau padarę jų reikalavimų atžvilgiu, kad neįvyktų mokytojų streikai? Ir gal galite atsakyti, kodėl negalėtų būti antras atlyginimų didinimas numatomas anksčiau, pavyzdžiui, nuo rugsėjo mėnesio, o ne nuo 2024 metų IV ketvirčio? Dėkui.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Aš su profesinėmis sąjungomis kalbu kiekvieną dieną, ieškome sutarimo. Iškelti jų pirminiai reikalavimai. Suprantant kryptis, manau, yra teisinga kalbėti tiek apie klasių dydžius, tiek apie krūvį, tiek apie darbo užmokestį, tačiau tuos žingsnius, kurie buvo numatyti pirminiuose reikalavimuose, manau, kad supranta ir profesinės sąjungos, kad tokiu tempu įgyvendinti nerealu. Ieškome sutarimo, ką būtų galima padaryti jau nuo kitų metų. Tam tikri kompromisai yra randami, galutinio sutarimo dar neturime. Tikiuosi, jau kitą savaitę jį pavyks pasiekti, kai žinosime tiksliai, ką galime, kiek reikėtų didinti atlyginimus nuo kitų metų sausio ir nuo kitų metų rugsėjo, kad pasiektume įsipareigojimus. Dėl didinimo laiko, tai šiemet, patys suprantame, didinti nėra įmanoma, bet nuo kitų metų norime didinti tiek nuo sausio, tiek ir nuo rugsėjo.
Šiais metais darbo užmokestis mokytojams buvo didinamas nuo sausio mėnesio. Iki didinimo buvo diskutuojama, gal reikėtų dalimis nuo sausio ir nuo rugsėjo, o gal reikėtų nuo rugsėjo. Patys mokytojai norėjo, kad būtų nuo sausio. Atėjo sausis, tada, nors didinta tiek, kiek susitarta, tada norime, kad gal dar ir nuo rugsėjo. Aišku, biudžetas yra planuojamas ne pusmečiui, ne mėnesiui, visiems metams, dėl to kitais metais planuojama, kad galėtų būti du didinimai.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, reaguodamas į visuomenėje plačiai kilusį pasipiktinimą naująja Gyvenimo įgūdžių programa, siekdamas išvengti nereikalingų spekuliacijų, prašau patikslinti informaciją ir atsakyti į klausimus. Ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, atsakinga už šios programos parengimą, vis dėlto rūpinosi, kad prie programos rengimo prisidėtų organizacijos, atitinkančios konstitucinę prigimtinę šeimos ir lyties sampratą, taip pat ir programos turinyje atsispindėtų prigimtinės šeimos vertybės? Ar vis dėlto ministerijai tai nebuvo svarbus kriterijus ruošiant šią programą, o gal buvo priešingai – ministerija privilegijavo seksualines tapatybes ir orientacijas propaguojančias organizacijas rengiant šią programą? Ir vis dėlto, atsižvelgiant į reakciją, ar nevertėtų grįžti prie šitos programos ir vis tik ją pataisyti?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Į programos rengimą buvo įtrauktas platus ratas institucijų, mokslininkų. Šeima yra labai svarbi. Tai atsispindi ir pačioje programoje, tai yra per ugdymą. Nėra propaguojamos jokios seksualinės orientacijos ar kaip jūs įvardijote. Kas yra svarbu, tai propagavimas suprasti, kad esame skirtingi, ir gerbti visų mūsų skirtingumą. Tai yra viena iš vertybių, kurią mes visi turėtume turėti. Tačiau kokio nors propagavimo, kaip jūs įvardijote, programose nėra. Į rengimą buvo įtrauktas įvairus ir platus ratas, konsultacijos buvo viešos, dalyvavo kas tik norėjo, visi turėjo galimybę sudalyvauti.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Fiodorovo, matau, salėje nėra. Klausia J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Labai dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tik vieną repliką dėl Gyvenimo įgūdžių programos. Pirmiausia nereikia prisikurti mitų, tuomet jų bijoti ir dar juos kaip nors skleisti. Labai ačiū ministrui už atsakymus, bet aš turiu kitą klausimą, kuris yra labai aktualus. Pastarosiomis dienomis tenka vis dar aktyviai bendrauti ir su medikų bendruomene dėl pažymų mokykloms dėl mokyklos nelankymo. Didėja sergamumas užkrečiamosiomis ligomis. Tėvai nuo pirmųjų dienų vis dėlto kreipiasi į sveikatos priežiūros specialistus, nors gal tai ne visada yra būtina, bet sako, kad negali patys įvertinti, kiek liga užsitęs. Tuo tarpu sveikatos priežiūros specialistai sako, kad labai padidėjo jų darbo krūvis. Tų pažymų prasmės jie nelabai mato.
Kita vertus, bijo, kad bus ir tie tokie jautrūs duomenys mokykloms suteikti, kurių galbūt nereikėtų. Kokia jūsų nuomonė ir koks šiuo metu yra iš tikrųjų reguliavimas?
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia, kam reikėjo sukurti standartą. Mes tai vadiname minimaliu lankomumo standartu. Daugelis mokyklų turi tvarkas, kurios yra griežtesnės ir detalesnės, tačiau matome mokyklų, kuriose iš esmės visos praleistos pamokos yra nepateisintos. Apskritai šalyje situacija yra tokia, kad vidutiniškai 10 % visų pamokų yra praleidžiama. Galime įsivaizduoti, kad iš 12 metų ugdymo daugiau nei metai yra nelankytos pamokos. Absoliuti dauguma tėvų, kai vaikas suserga, jau pirmą dieną kreipiasi į medikus, arba net minus pirmą, kaip mes matome, tą dieną, kai dar buvo mokykloje, kreipiasi į medikus. Esant šiai tvarkai neatsiranda jokių įpareigojimų rašyti kokius nors raštelius, kaip būdavo anksčiau. Ką mokyklos turi padaryti? Jeigu vaikas serga, praleidžia ilgiau nei 5 dienas, turėtų įsitikinti, kad buvo kreiptasi į gydymo įstaigą.
Kas yra 5 dienos? Suprantame, dar prisideda savaitgaliai, tai gali būti ir 9 sirgimo dienos. Jeigu 9 dienas sergant nėra kreipiamasi į gydymo įstaigą, dar ir 10 dieną neateinama, tai klausimas, ar išties iki galo yra pasirūpinama vaiku. Čia yra tokioms išskirtinėms situacijoms. Daugeliu atvejų niekas nepasikeis. Jokių pažymų nereikia. Įsitikinimas gali įvykti visaip, pavyzdžiui, traukiant iš e. sveikatos įrodymą apie apsilankymą, tiesiog matytųsi data ir pavardė. Jokių jautrių duomenų tikrai nereikia rodyti. Mokyklos tos gautos informacijos neturi saugoti. Bet tai sudaro galimybę, jeigu pastebima, kad vaikas nelanko mokyklos, neaišku, ar dėl ligos, ar ne, nes niekur nesikreipiama dėl to vaiko, kad įsijungtų kiti mechanizmai, tokie kaip vaiko priežiūros komisija, vaiko teisės, o esant reikalui galbūt net ir policija, jeigu nėra užtikrinama vaiko teisė į švietimą. Tam yra įvedamas šis minimalus standartas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Rudelienė. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, ministre, už išsamų pristatymą. Iš tiesų matome pokyčius, matome didėjančius skaičius ir vykstančius pokyčius. Tikrai švietimo susitarimas veikia, bet šiandien švietimo įstaigos turi tikrai daug iššūkių, nes vyksta daug pokyčių, matome ir profesinių sąjungų reakcijas. Vienas iš profesinių sąjungų reikalavimų yra mažinti mokinių skaičių. Šiandien viešojoje erdvėje skaičiau lyg ir tokį jūsų pasisakymą vienoje iš frakcijų, kad tai galėtų būti ilgalaikis planas. Ar tai reikštų, kad vis dėlto jūs manote, kad kriterijai bus peržiūrimi ir į tikslą didinti klases bus kaip nors kitaip reaguojama? Vienas klausimas.
Kitas klausimas dėl Kultūros paso. Ar matote galimybę jį išplėsti ir ikimokyklinukams? Apie tai buvo diskutuota. (Balsas salėje) Kaip? Ne, ne, tai yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos šiuo atveju. Taip, taip, jie kuruoja Kultūros pasą. Jie kuruoja. Taip, ačiū.
G. JAKŠTAS. Dėl Kultūros paso, tai turėtų būti Kultūros ministerijos asignavimai, bet, aišku, mes į tai įsitraukėme, į tas diskusijas, į tai, ką dabar paminėjote. Nedalyvavau tose diskusijose, dėl išplėtimo negalėčiau atsakyti, bet galėsime, manau, padiskutuoti Švietimo ir mokslo komitete.
Dėl klasių. Žiūrint į statistiką, vidurkį, kiek ir kokio dydžio yra vidutinės klasės Lietuvoje, tai mes išties atrodome labai panašiai kaip pasaulis, bet tas vidurkis yra labai klaidinantis, kadangi turime labai mažų klasių ir turime labai didelių klasių. Vis dar turime daugiau nei 600 klasių Lietuvoje, kur yra viršijamas 30 mokinių skaičius. Tai yra pirmas žingsnis, ką mes norime padaryti, bet tam būtina priimti Švietimo įstatymo pakeitimus, kurie yra pateikti ir jau laukia balsavimo. Tą priėmę galėtume nustatyti, kad nefinansuojamos didesnės nei 30 mokinių klasės. Kas dabar įvyksta, jeigu yra, tarkime, 31 mokinys, tai finansavimas skiriamas už dvi vidutinio dydžio klases, tačiau sudedami mokiniai į vieną klasę. Aišku, kenčia ir kokybė, ir mokytojui sudėtingiau, bet tokiu būdu tam tikra prasme sutaupomos lėšos, galima skirti priedus ir panašiai. Tai to sieksime išvengti.
Kita dalis, kad kalbame ir dėl galimybės mažinti klases ten, kur įmanoma. Buvo savivaldybėse jau ir anksčiau iniciatyvų nusistatyti mažesnius maksimumus, tačiau neturėjo tam teisinio pagrindo. Jeigu nusistatydavo, kad, pavyzdžiui, gimnazijose klasės bus 27 mokinių, ir jeigu 28 mokinį atvedęs tėvelis ar mamytė būtų kreipęsi į teismą, kodėl jūs nusistatėte didesnį maksimumą, o mano vaikas netelpa į mokyklą, tai būtų neturėjusi jokio teisinio pagrindo ta mokykla ir vis tiek būtų turėjusi tokiu atveju priimti tą mokinį. Tai jiems nusistatyti taisykles, kai nėra teisinio pagrindo, dabar yra per daug pavojinga. Bet jeigu mes suteiktume tai Vyriausybės nutarimu, tinklo kūrimo taisyklėmis, tai galėtų savivaldybės, kurios pasiruošusios, formuoti truputį mažesnes klases. Nekalbame apie mažinimą iki 15 ar 20 mokinių klasėse, bet tai būtų, tarkime, trimis mokiniais mažesnės klasės, kas yra reikšminga ugdymo procese.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Gerbiamas ministre, mano klausimas bus irgi susijęs su moksleivių skaičiaus klasėse mažinimo problematika. Kaip suprantu, dialogo su profesinėmis sąjungomis metu yra siekiama tą procesą įgyvendinti palaipsniui. Esate viešai sakęs, kad pirmiausia prie to turėtų prieiti savivaldybės, kurios yra tam pasiruošusios, turi tam reikiamą infrastruktūrą, ir net raginote kai kurias savivaldybes naujas mokyklas statyti. Vilniaus mieste šiandien mokosi apie 80 tūkst. Lietuvos moksleivių, arba kas ketvirtas mokinys Lietuvoje. Vilniuje šiuo metu egzistuoja bent septynių naujų bendrojo lavinimo mokyklų poreikis. Akivaizdu, kad dėmesys, sprendžiant šitą problematiką, turėtų būti nukreiptas į tas savivaldybes, kuriose proporcingai ir mokosi daugiausiai moksleivių. Po šią savaitę įvykusio susitikimo su Vilniaus miesto vadovais konstatavote, kad bus statomos keturios naujos mokyklos Vilniuje. Ar jums neatrodo, kad tokia ambicija Vilniaus mieste yra per maža ir kokios lyderystės ketina imtis ministerija, kad būtų užtikrintas šitas poreikis Vilniaus mieste, kuris auga ne tik gyventojų skaičiumi, bet ir moksleivių skaičiumi? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Išties Vilnius yra visiškai kitomis tendencijomis gyvenantis nei likusi Lietuva. Kai likusioje Lietuvoje sprendžiamos problemos, kad yra nepilnos klasės, nesusidaro pakankamai mokinių, kad galėtų mokykla veikti ir taip toliau, Vilniuje tų mokyklų trūksta. Suprantame, kad mokyklos statybos yra ilgas procesas, pradedant vien nuo dokumentų parengimo, kad būtų nupirktas techninių planų rengimas, projektavimas ir taip toliau, tai yra dvejų trejų metų procesas. Tada dar statybos – grubiai dveji metai, tai turime maždaug penkerių metų laikotarpį nuo tada, kai suplanuojama, iki tada, kai atidaroma mokykla. Matome, kad Vilniuje jau yra ir pastatytų naujų mokyklų. Kaip minėjote ir jūs, planas yra statyti papildomų, vertinsime galimybes, bet viskas, aišku, atsiremia į biudžetą, ar galėtų ir valstybė prisidėti prie papildomų mokyklų statybų. Sakau, viskas atsiremia į biudžetą. Šiuo metu pagrindinis prioritetas yra mokytojų darbo užmokestis, tad dėl kokių nors šalia esančių įsipareigojimų, reikalaujančių asignavimų, būtų man neatsakinga pažadėti. Bet apie tai galvojame, tariamės ir su Vilniaus savivaldybės vadovybe.
PIRMININKAS. Dėkoju, laikas klausti baigėsi.
Dabar kviečiu ministrą pristatyti mūsų darbotvarkės 2-2 klausimą – Seimo nutarimą dėl Muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo. Prašom, dėl vedimo tvarkos G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Prašyčiau pratęsti bent 10 minučių klausimams užduoti, tikrai yra svarbus dalykas.
PIRMININKAS. Dėkui, tikrai svarbus dalykas, bet, kiek žinau, ministras skiria ir asmeniškai inicijuoja susitikimus su frakcijomis dėl šio klausimo.
14.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2954 (pateikimas)
Einame prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Seimo nutarimo dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos. Ministre, prašom pristatyti.
G. JAKŠTAS. Ačiū. Mano pristatymas bus gana trumpas. Pirmiausia noriu pasakyti, kad šis teikimas yra suderintas su paties universiteto vadovybe, tiek Senato, tiek Tarybos teikimas yra, nes, kaip žinome, aukštosios mokyklos yra autonomiškos. Šio pakeitimo pagrindinis tikslas yra pritaikyti įstatus prie to, kaip keitėsi įstatymai. Kadangi keitėsi Mokslo ir studijų įstatymas, atsirado didelių pakeitimų, kurie apima ir Senato, ir Tarybos sudarymo tvarką, reikalavimus, poreikis. Buvo vengiama dubliavimo, siekiama atsisakyti perteklinio reglamentavimo, kai, pavyzdžiui, turėjome reglamentavimą ir to, kokie yra padaliniai, o tai mažina universiteto galimybes steigti naujus padalinius ar kaip nors viduje optimizuotis. Dauguma yra redakcinio pobūdžio pakeitimų, kurie atliepia įvykusius įstatymų pakeitimus pastaruoju laikotarpiu.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, man regis, jūs truputį nusukate į šoną pagrindinę pakeitimo ir adreso įtvirtinimo priežastį. Kai praeitoje kadencijoje buvo sunaikintas LEU, visi neramiai žiūrėjo, kam atiteks tas pastatas, kokiems verslininkams. Ir kai visi pamatėme, kad užrašyta „Vilniaus kolegija“, visi nusiraminome – ačiū Dievui. Ar šito adreso, Gedimino prospektas 42, suteikimas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos buveinei garantuoja, kad tikrai į šitą pastatą nesikėsina verslininkai, statybininkai, į šį pastatą, kuris yra miesto širdyje? Ar tai suteikia daugiau saugiklių, kad šis pastatas išliks Muzikos akademijos? Ačiū. Man rodos, tai yra pagrindinis siekis jūsų šio pateikimo. Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Rizikos, kad gvieštųsi tų patalpų kas nors, nebuvome įžvelgę. Kaip žinote, yra statomas Muzikos ir teatro akademijos miestelis, diskutuojant ir su universiteto vadovybe. Būtent jie Gedimino prospekte esantį pastatą mato kaip reprezentacinį, kaip jiems svarbų ir kokių nors planų atsisakyti šito pastato neturi.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Ką tik išgirdau patvirtinimą dėl Muzikos ir teatro akademijos pagrindinio pastato prie Lukiškių aikštės, tai klausimo nebeturiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Labai ačiū, ministre, už pristatymą. Dabar dėl motyvų dėl šio projekto nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami per balsavimo intervalą.
14.38 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036 (pateikimas)
Iš rytinės darbotvarkės klausimas. Kviečiama pristatyti vidaus reikalų viceministrė S. Ščajevienė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3036. Prašom.
S. ŠČAJEVIENĖ. Teikiamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036. Šio projekto tikslas yra įstatymu pakeisti datą, nuo kurios valstybės įmonė „Regitra“ išduoda vairuotojų kvalifikacijos korteles.
Kodėl tai yra būtina ir kokia problema bus sprendžiama šiuo įstatymo projektu? Norime atkreipti dėmesį, jog 2022 m. sausio 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais atitinkamai paminėtas įstatymas, kuriuo buvo nustatyta vairuotojo kvalifikacijos kortelės sąvoka bei nustatyta, kad vairuotojo kvalifikacijos korteles valstybės įmonė „Regitra“ išduoda nuo 2023 m. lapkričio 1 d. Artėjant nurodytai datai išryškėjo praktinės objektyvios šios nuostatos įgyvendinimo problemos, kurios sąlygojo būtinybę keisti nurodytą datą. Vairuotojo kvalifikacijos kortelė privalo atitikti Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus ir yra priskiriama prie saugių dokumentų. Jų priskyrimą atitinkamam technologinės apsaugos lygiui ir polygiui ir tokių saugių dokumentų blankų gamybą ir gamybos reikalavimus nustato Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymas ir atitinkamai Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymas bei iš jų išplaukiantys reikalavimai gauti informaciją apie pirkime dalyvaujančius dalyvius ir jų patikimumą iš Valstybės saugumo departamento ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos.
Taigi vairuotojo kvalifikacijos kortelių blankų gamybos procedūros apima labai griežtai reglamentuojamą ir ilgai trunkantį saugiųjų dokumentų blankų gamybos patį procesą, todėl „Regitra“ kaip įmonė šiuo atveju negalėjo turėti jokios įtakos terminui. Be to, labai svarbu pažymėti, kad saugiųjų dokumentų blankų technologinių elementų gamybą šiuo metu atlieka tik vienas gamintojas visame pasaulyje ir šis gamintojas informavo, kad dėl įvykusios koronaviruso pandemijos, didėjančios paklausos ir didelio medžiagų trūkumo visame pasaulyje susiduriama su gamybai būtinų komponentų tiekimo sutrikimais. Dėl to blankų gamyba ir užsakymų įvykdymas užtrunka nuo 8 iki 10 mėnesių nuo užsakymo gavimo dienos. Todėl yra siūlomas sprendimas, įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, vairuotojo kvalifikacijos kortelių blankų gamybos veiksmų plano įvykdymo terminą nukelti iki 2024 m. liepos 1 d. Dėl šios priežasties įstatymo projekte siūloma būtent tokia data.
Šiam įstatymui įgyvendinti, projektui įgyvendinti lėšų nereikės. Su Teisės departamento pastabomis, kurios buvo pateiktos, iš esmės sutinkame ir atsižvelgsime į jas svarstydami komitetuose. Ačiū, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia R. Tamašunienė. Prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Aš tik trumpą klausimą turiu. Kaip vis dėlto bus su Europos Sąjungos reikalavimu įrašyti kvalifikaciją į vairuotojo pažymėjimą? Tas laikas, aišku, yra ištęsiamas. Tai kaip jūs išspręsite dėl šito pereinamojo laikotarpio, nes atidedate realiai įgyvendinimo laiką?
S. ŠČAJEVIENĖ. Ačiū už klausimą, labai gerai. Iš tikrųjų yra atidedamas pačių kortelių įgyvendinimo procesas. Tačiau vairuotojams, kuriems reikės, ir toliau senąja tvarka bus išduodami popieriniai pažymėjimai Transporto inspekcijoje, pagal seną nusistovėjusią tvarką. Tai čia yra tik formos pakeitimas, jis nukeliamas. Tai yra dokumentas, kuris ir dabar Europoje vertinamas. Tai yra nukeliama tik forma paties dokumento pagaminimo, bet šiaip tos kortelės ir dabar yra išduodamos, jos yra popierinės, vienkartinės.
PIRMININKAS. Dėkui, daugiau klausimų nėra. Ačiū, viceministre. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, balsuosime balsuoti numatytu laiku.
Toliau yra 2-3.1, 2-3.2 klausimai ir lydimieji. Jūs, Sigita, taip pat pristatysite? (Balsas salėje) Atsiprašau.
Taigi, gerbiamieji, svarstytume projektą Nr. XIVP-2991, bet aš matau, kad pranešėjos A. Bilotaitės nėra. Kas iš aštuonių pasirašiusiųjų taip pat?.. Gerai, tai mes tada atidedame šitą klausimą vėlesniam laikui, gal pasirodys pranešėja.
Tada kviečiame darbotvarkės 2-4 klausimą – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo projektą – pristatyti I. Haase. I. Haase taip pat salėje nematau.
Bandome laimę toliau. Darbotvarkės 2-6 klausimą – Karo padėties įstatymą kviečiame pristatyti L. Kasčiūną. (Balsas salėje: „Yra, valio!“)
14.45 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2, 8, 9, 11, 12, 13, 28 straipsnių, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2978 (pateikimas)
Karo padėties įstatymo kai kurių straipsnių, VI skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-2978. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Pateikėjų taip pat yra iš viso dešimt Seimo narių. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Vytautai. Gerbiami kolegos, tai yra visuotinė gynyba. Kai mes organizuojame mūsų gynybą, dažnai kalbame apie NATO kolektyvines saugumo garantijas, apie sąjungininkų buvimą čia, apie mūsų kariuomenės parengties ir kovinės galios stiprinimą. Tai mes gana sėkmingai darome. Bet yra trečias ramstis, tai yra visuomenės įsitraukimas į gynybą, komendantūrų kūrimas, jų reglamentavimas iš principo tam ir skirtas.
Kas tai yra? Komendantūra yra iš principo gynybos užnugaris. Štai dabar prieš porą savaičių buvau Charkove, kuris, be abejo, didvyriškas miestas, apsigynęs miestas. Daug kas prognozavo, kad jis turėtų kristi, bet jis nekrito ne tik dėl to, kad kariuomenė laikėsi, bet ir dėl to, kad visuomenė įsitraukė į gynybą (rėmė kariuomenę) – tiek į civilinę gynybą, tiek ir į karinius veiksmus.
Ir štai čia, tame Charkove, važiuojame per tiltą, per upę, ir žinote, ką aš matau. Pagyvenusio amžiaus senjoras su automatu iš esmės patruliuoja, na, prižiūri tiltą. Tai yra tipinė komendantinė funkcija, kuriai nereikia kariuomenės, profesionalaus kario, kurią gali atlikti žmogus, turintis tam tikrų įgūdžių, bet jis gali tiesiog remti kariuomenę.
Tai štai apie komendantūras ir kalbame šiame kontekste. Komendantūros yra kova su diversinėmis grupėmis, kurios karo padėties metu visada bus didžiulis iššūkis, tai yra infrastruktūros apsauga, kritinės infrastruktūros apsauga, ypač kai kuriose savivaldybėse, tai yra evakuacijos procesų valdymas, tai yra parama gyvybinėms funkcijoms, nes valstybė ir karo padėties metu turi egzistuoti, turi veikti. Todėl šiame įstatymo projekte mes ir siūlome labai tiksliai reglamentuoti komendantūrų veiklą.
Tai čia dabar apie funkcijas pakalbėjau. Kas tai turėtų būti, kas sudarytų komendantinį vienetą? Dabar mes turime komendantus, jie Karo padėties įstatyme iš principo labai abstrakčiai taip reglamentuoti, kad kaip komendantai. Bet kalbame apie tai, kad jie turi savo pavaduotojus, komendantai yra karo kariuomenės vado skiriami, pavaduotojai yra irgi kariuomenės vado skiriami, bet jie yra pirmiausia kariai savanoriai. Tai vietiniai žmonės, bet jie turi turėti ir savo komandą kiekvienoje savivaldybėje: 60 savivaldybių – 60 komendantūrų. Turi žinoti, kas yra svarbu kiekvienai savivaldybei, koks yra objektas, kokios yra, sakykime taip, jautrios vietos ir panašiai.
Mes siūlome įstatymu aiškiai reglamentuoti, kas tas komendantinis vienetas. Pavyzdžiui, kas ten galėtų įsitraukti. Kariai, esantys atsargoje. Turime 28 tūkst. aktyvių atsargos karių, tai aktyvus rezervas. Likę yra parengtas rezervas, apie 70 tūkst., tai yra turintys įgūdį, turintys valią priešintis. Dabar jiems reikia suteikti vietą gynybos planuose. Tai komendantūra ir yra ta puiki vieta, kurioje galėtų save realizuoti, jeigu jų nepašauks, pavyzdžiui, kompensuoti reguliariosios kariuomenės nuostolių, kas irgi be galo svarbu. Tai vienas ramstis.
Antras ramstis – komendantiniai šauliai. Šauliai yra koviniai, yra komendantiniai. Tie šauliai, kurie, pavyzdžiui, nepriklauso civiliniam mobilizaciniam rezervui, nėra statutiniai pareigūnai, galėtų atlikti komendantines funkcijas.
Ir trečias ramstis – koviniai asmenys, medžiotojai, kiti ginklų savininkai. O dabar J. Urbanavičius, parengtojo rezervo karys, jis dabar nežino, ką jam daryti. (Balsas salėje: „Žino.“) Tai tu šaunuolis. (Juokas salėje) Parengtojo rezervo karys nežino, o gal po šio įstatymo jis jau žinos, kad galėtų būti komendantūroje. K. Vilkauskas taip pat turi žinoti savo vietą. A. Palionis – medžiotojas, bet galbūt irgi nori tapti komendantūros dalimi. Bus patikra, apmokymai, priesaika – ir tu jau žinai savo vietą. Tai ir medžiotojai, kurie norės, galės įsitraukti į komendantūras, kiti ginklų savininkai, kaip ir minėjau. Štai apie ką čia mes dabar.
Manau, tai yra svarbu, todėl labai dėkingas esu visiems, kurie parėmė šią iniciatyvą. Iš esmės visų frakcijų nariai. Tikiu, kad po pateikimo mes galime pritarti, paprašyti Vyriausybės išvados, diskutuoti komitete ir išgryninti tokią struktūrą, kuri mus visus sustiprins. Sukursime tokią Lietuvą, į kurią joks okupantas net nepagalvos įžengti purvinu batu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar kviečiu paklausti. V. Rakučio nematau. K. Vilkauskas buvo paminėtas net ir pranešėjo. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, iš tikrųjų pasirašiau po šiuo projektu ir tikrai džiaugiuosi, kad viskas stoja mūsų valstybėje būtent šiuo atveju į vietas. Džiaugiuosi, kad Pilietinio pasipriešinimo strategijos veiksmų planas patvirtintas – irgi reikšmingas žingsnis.
Aš turiu klausimą pranešėjui. Gerbiamas Laurynai, dėl karo komendantų, nes ne visose savivaldybėse žino net ne tai, kas tai yra (dabar, aišku, sužinos daugiau), bet ir kas jis toks yra, kas per žmogus. Kaip šiuo atveju, gal jūs turite daugiau informacijos? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mano paskutinėmis žiniomis, trūko septynių karo komendantų, nes profesionalios karo tarnybos kariai kai kurie išeina į atsargą, reikia ieškoti naujų, todėl ta rotacija šiokia tokia natūraliai vyksta. Situacija yra pakankamai gera, bet ko, matyt, reikėtų daugiau, kad būtent karo komendantai nuvyktų į savivaldybes, nes jie yra dažniausiai paskirti žmonės iš Vilniaus (galbūt ten yra ir vietinių, bet dažniausiai iš Vilniaus), kad susipažintų su pavaduotojais, dirbtų kartu su savivaldybe. Kas įdomiausia, kad yra problemų. Kai kurios savivaldybės sako: ko jūs norite iš mūsų? ar čia dabar karo padėtis? kai bus karas, tada ir žiūrėsime. Toks požiūris tai jau yra blogai. Mes turime dabar ruoštis, koordinuotis, bent jau kasmet pasižiūrėti, ką mes turime, kas ta komanda, kas tas komendantinis vienetas, kad galėtume, neduok Dieve, X dieną jau žinoti, kur ateiti. Apie tai ir kalbama. Taigi dirbame. Galėtų būti geriau, bet šitas reglamentavimas, manau, tikrai tuos dalykus paspręs, paskatins judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkui. V. Bako nematau. Klausia A. Pocius. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Laurynai, sakykite, kaip jums atrodo, jeigu aiškumo dėlei komendantūrą mes vadintume taip pat rajono teritorinės gynybos štabu? Kai kuriems žmonėms komendantūros asocijuojasi su praeitimi, su sovietmečiu buvusiomis komendantūromis, kurios per prievartą imdavo jaunuolius į sovietinę kariuomenę. Gal tikrai būtų galima pagalvoti ir aiškumo dėlei vartoti ir tokią sampratą, kad kiekvienas rajono meras ar savivaldybės darbuotojai suprastų, kad tai yra institucija, kuri atsakinga už to rajono teritorinės gynybos organizavimą ne tiktai per kariuomenės prizmę, bet ir visos visuomenės?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O dar geriau – valsčiaus teritorinės gynybos vienetas. Aš juokauju, jeigu eitume į prieškario Lietuvą. Visiškai pritariu. Tik čia turbūt reikėtų išspręsti dilemą su teritorinės gynybos funkcijas vykdančiomis krašto apsaugos savanoriškomis pajėgomis, kad būtų papildomumas, ne dubliavimas, kad sąvokos nesidubliuotų. Ukrainoje, be abejo, yra trys lygiai: yra reguliariosios pajėgos, yra teritorinės gynybos pajėgos ir tada dar toks užnugario, sakykime taip, lygmuo, kai žmonės irgi prisideda. Mes būtume tarp trečio ir antro, ar ne? Šiaip tai mes ir įrašėme kartu su jumis, gerbiamas Arvydai, ir aš noriu jums padėkoti už tai, ką mes kartu darome, ir už jūsų idėjas, už tas praktines įžvalgas. Šito projekto be jūsų indėlio ir politinės valios veikiant kartu NSGK tikrai nebūtų. Aš tikrai pritariu pačiam principui, kad tai iš principo irgi yra teritorinės gynybos tam tikra dalis. Taip.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Apie pačią idėją viskas suprantama, tačiau Teisės departamentas nurodė 44 pastabas. Turiu pasakyti, Krašto apsaugos ministerijai irgi ir iš teisinės, ir iš kariuomenės pusės kyla klausimų, pavyzdžiui, kad karo komendantūra turėtų būti suprantama ne kaip kuriama valstybės institucija, o kaip karinis vienetas. Komendantai negali perimti savivaldybės funkcijų, bet turi užtikrinti sąveiką tarp ginkluotųjų pajėgų ir savivaldybės institucijų ir taip toliau. Pastabų yra daug. Šiuo atveju aš galiu tik spėti, kokia bus Vyriausybės išvada. Ji bus su pasiūlymu suderinti su kitais įstatymais. Turi būti lydimieji teisės aktai, jų čia nėra. Yra daugybė teisinių dalykų, kurių tiesiog nėra.
Dar kartą noriu pabrėžti – už ginkluotą gynybą yra atsakingas ginkluotųjų pajėgų vadas, todėl jo įgaliojimai neturi būti mažinami, kaip yra dabartiniuose siūlymuose.
PIRMININKAS. Ar bus klausimas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal atsakysiu, jeigu reikia.
PIRMININKAS. Jeigu supratote klausimą, prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia buvo daugiau komentaras. Aš, gerbiamas ministre, turiu jūsų raštą, jau pateiktą, viceministro pasirašytą kaip tam tikrą reakciją, pasvarstymą. Noriu pacituoti vieną tokį sakinį: „Karo komendantūra yra karo padėties metu veikianti struktūra, kuri taikos metu neturėtų veikti.“ Tai aš suprantu, kad pagal tą raštą jūs manote, kad ruoštis komendantinėms funkcijoms taikos metu nereikia? Aš manau, kad reikia, ir manau, kad daug kas iš mūsų mano, kad reikia, kad turi turėti žmonės sąveiką su savivaldybe, galbūt net ir nuolat veikiančią, kad galėtų baigti rengti sąveikos algoritmus. Tai tik apie tai.
Antras jūsų pasiūlymas. Siūlytina atsisakyti projekto nuostatų, susijusių su koviniais asmenų būriais. Tai yra tie žmonės, kurie nori prisidėti prie komendantūrų. Tai mes jų nematome gynyboje? Aš manau, kad mes juos turime matyti gynyboje. Tai yra įtvirtina Pilietinio pasipriešinimo strategijoje, Pilietinio pasipriešinimo strategijos veiksmų plane. Taigi mes irgi turėtume pastabų, gerbiamas ministre, ir dėl Krašto apsaugos ministerijos nuomonės. Šiuo atveju atsakysiu labai taikiai. Manau, kad po Vyriausybės išvados, po to, kai mes persikelsime vėl į komitetą, mes išsigryninsime, rasime sprendinius, kurie tikrai sustiprins mūsų valstybę.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Šaunu, kad kalbame apie tai iš tikrųjų. Kalbame mes čia, bet nežinia, kaip įsitraukia ta visuomenė, vis tiek jinai turėtų diskutuoti. Ar nevertėtų, tarkime, galbūt daugiau viešinti mūsų tuos visus pasiūlymus ir apskritai ruošti visuomenę galbūt per vietos spaudą ar kažkaip kitaip? Jeigu paklausčiau savo krašte apie komendantūras, tai nelabai kas žinotų iki šiol, komendantų tikrai nežinotų, tai iš tikrųjų kol kas čia tokia pradžia.
Bet aš dabar noriu paklausti dar apie ginkluoto pasipriešinimo ir partizanų vienetus. Iš šalies taip atrodo, kad formuojama dar viena grupė, šauliai ir dar prie šaulių kažkas kitko. Ar įmanoma būtų galbūt plėsti šaulių tą vienetą, iš tikrųjų kviesti šaulius? Tada atrodytų, kad vienas toks vienetas, kad iš tikrųjų šauliai pasiruošę viskam. Čia jau daug grupių prisidarome, paskui, na, mažai komunikacijos ir daug problemų. Šauliai ir taip labai užsiėmę. Čia šaulių vadas, suprantama, jis skirs ką nors vietoj šaulių vado tam tikrose apygardose ir panašiai. Tai dėl šito ar nevertėtų vis dėlto varyti per šaulius viską?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Edmundai, labai geros pastabos ir geri klausimai. Dėl pirmo aspekto. Na, aš noriu padaryti ir pasiekti, kad kiekvienas žmogus, kuris nori prisidėti prie gynybos komendantūrose, žinotų, kam savo savivaldybėje paskambinti, kur yra kontaktinis asmuo, ar skambinti komendantui, ar jo pavaduotojui, kuris galėtų bent jau po to per mokymus, per kitus įsitraukimo algoritmus, per patikras prisidėti, būti rezerve tam tikrame komendantiniame, komendantinio vieneto, ir kas metus susirinkti kažkur, pasižiūrėti, kaip mes reaguotume kokią nors X dieną.
Dabar dėl šaulių. Aš irgi norėčiau, kad visi taptų Šaulių sąjungos nariais, tada būtų paprasčiau. Ten labai aiški metodologija, struktūra: koviniai šauliai dirba su krašto apsaugos savanoriškomis pajėgomis, komendantiniai šauliai galėtų atlikti komendantines funkcijas. Deja, kai kurie piliečiai nenori būti šauliais, bet jie nori prisidėti prie gynybos, ir tada vis tiek reikia sukurti algoritmą, kaip juos įtraukti. Todėl mes sukūrėme tą kovinių asmenų grupę, kuri okupuotose teritorijose, neduok Dieve, taptų partizanais, kuri iš principo ir būtų ta grupė, kuri apimtų ir medžiotojus, kitus ginklų savininkus, ir ne tik ginklų savininkus, kurie galėtų prisidėti. Tai tokia kategorija, kuri įtrauktų ir kitus, kurie, na, tiesiog nenori būti šauliais, nėra karo rezerve, bet nori prisidėti. Toks sprendinys.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, regis, rimtą problemą sprendžiate, bet keistai skamba tas jūsų toks šaržavimas kolegai A. Pociui apie valsčius ir taip toliau, man truputį keistai skamba. Juk A. Pocius irgi vienas iš bendraautorių šito įstatymo pataisos.
Gerbiamas pranešėjau, ar aš teisingai supratau, kad čia komendantūrose dirbs savanoriai? Taip? Vienas dalykas. Antras dalykas, ar neįvyks tokia sankirta tarp komendantūros ir tarp Krašto apsaugos ministerijos struktūrų vienetų? Nes tą nerimą, regis, šiandien ir ministras ką tik išsakė. Tai kaip, ar bus ta tokia koreliacija užtikrinta? Ir kas trukdė, dar trečias dalykas, kas trukdė jums birželio, pavyzdžiui, kokią 29 dieną, kai pristatėte, kodėl apie tai jūs tada nekalbėjote, kodėl dabar atsirado tas siūlymas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai, pradėkime nuo to. Arvydai, „valsčiaus“ žodis man patinka, dėl to aš jį pavartojau, o ne „rajonas“. Aš siūlyčiau pakeisti žodį „rajonas“, dėl to. Žinau, kad iniciatyva Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete yra atėjusi iš piliečių. Čia tik dėl to aš pasakiau, nes noriu grįžti į prieškarį, čia nieko nešaržuoju, čia viskas gerai.
Tai nėra jokiu būdu konkurencija, tai yra parama kariuomenei. Taip, tai yra savanoriai, bet jie turės prisiekti, jie turės savo skiriamąjį ženklą. Vadinasi, jie tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi. Komendantūrose esantys žmonės turės tapti ginkluotųjų pajėgų dalimi. Jeigu prisieki, vadinasi, tu turėsi ateiti. Čia labai svarbus dalykas. Čia atsakymas į antrą klausimą. Į trečią klausimą. Mes apie tai kalbame jau trejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas klausti ir atsakyti jau išseko. Kviečiu pasisakyti dėl motyvų. V. Rakutis kalbės už. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, norėčiau palaikyti šitą mūsų komiteto grupės teikiamą pasiūlymą, nes jis gimė tikrai po ilgalaikių diskusijų ir su Lietuvos kariuomene, ir su Krašto apsaugos ministerija. Kariniai komendantai nėra jokia priešprieša krašto apsaugos sistemai, tai yra jos dokumentuose numatyta institucija. Mūsų uždavinys buvo, kaip tą instituciją padaryti veiksmingą, atitinkančią šios dienos situaciją, kad mūsų visuomenė turėtų aiškų mobilizacinį centrą kiekviename regione. Ir kad tas komendantas neatsirastų iš vakaro arba atvykęs iš kokios nors kitos tarnybos vietos, bet jisai ateitų iš Lietuvos kariuomenės, turėdamas ryšių, turėdamas gerą pažinimą to regiono, kuriam jisai turės vadovauti karo padėties metu. Nesukuriamos tokios institucijos čia labai greitai, reikėtų ilgo laiko joms atsirasti, todėl geriau jau kurti panašias institucijas su visais asmenimis ilgesnį laikotarpį ir turėti aiškų supratimą, kad mes galėtume čia ir dabar, greitai, per kelias valandas ar per kelias dienas, pasidaryti pajėgūs atremti tuos iššūkius, kokie bus.
Čia mūsų pasiūlymas iš tikrųjų yra išbandytas gyvenime, Ukrainos karo laukuose, yra patvirtintas Lietuvos karo istorijos, kai tokios struktūros kaip karinės civilinės komisijos, pavietų generolai majorai padėjo Lietuvai susimobilizuoti įvairių karų metu. Taigi čia tikrai yra brandus reikalas. Jeigu reikės kažkokio derinimo su Krašto apsaugos ministerija, tikrai kitoje fazėje galėsime tai padaryti. Mūsų tikslas yra vienas – sustiprinti Lietuvos gynybą, sustiprinti būtent tą visuomenės gynybos koloną. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ne, ne prieš idėją, bet negalėjau neatsiliepti. Reikės kažkokių Krašto apsaugos ministerijos pastabų. Na, ne kažkokių pastabų, ne kažkokių. Reikės perrašyti šį teisės akto projektą, papildyti papildomais teisės aktais, ne kažkokių pastabų. Pati idėja gera, bet dar kartą kartoju, mes negalime nuleisti teisės aktų rengimo kartelės per žemai. Idėjoms įgyvendinti vis tiek reikia naudotis teisininkais, tai aš siūlau vis dėlto naudotis ir Krašto apsaugos ministerijos teisininkais. Bus Vyriausybės išvada, jeigu bus pereita po pateikimo. Bet kuriuo atveju aš dar kartą kviečiu žiūrėti atsakingai į tokius teisės aktus, nes jie turi, kaip teisingai paminėta, sustiprinti gynybą, bet nesujaukti vadovavimo gynybai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, ar pritariame šiam įstatymo projektui po pateikimo.
Balsavo 96: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 3. Pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas NSGK. Siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Aš suprantu, bus prašoma Vyriausybės išvados, ar ne? Taip? Prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime tam pritarti? Galime. Pritarta bendru sutarimu.
Replika po balsavimo – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš irgi norėjau siūlyti Vyriausybės išvados gavimą, nes jau tokia desperacija girdėjosi krašto apsaugos ministro balse, kad ir opozicija suprato – vis dėlto situacija, matyt, valdančiųjų frakcijoje besimušant dėl artimiausių rinkimų yra gana sudėtinga.
PIRMININKAS. Kaip visada, ačiū opozicijai. Prašom. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Šiaip jau Vyriausybės išvados ir rengėjas paprašė. Be abejonės, ji bus padaryta. Jūs reaguodama į balso niuansus, žvilgsnius skiriate labai daug savo laiko. Užsiimkite darbu.
PIRMININKAS. Gerai. Tikiuosi, įtampa Seimo salėje nekyla. Einame balsuoti toliau.
15.05 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 6, 10, 22, 221, 23, 26 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3034, Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo Nr. XIII-2690 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3035 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, dėl rytinės darbotvarkės 1-14 klausimo, tai yra dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo motyvų. Taip, taip, kviečiu kalbėti dėl motyvų ir tada balsuosime dėl šių įstatymų paketo. K. Mažeika norėtų kalbėti už. Nematau. R. Žemaitaitis norėtų kalbėti prieš. Nematau.
Kviečiu balsuoti dėl darbotvarkės 1-14 klausimu pažymėtų Saugaus eismo automobilių keliais ir Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų.
Balsavo 109: už – 66, prieš – 8, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis dėl pirmojo projekto siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dėl Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. A. Kupčinskas turi pastabą ar repliką dėl balsavimo?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, paprastai visi įmonių pertvarkymai iš valstybės įmonės statuso į akcinės bendrovės būdavo svarstomi Ekonomikos komitete. Norėčiau pasiūlyti, kad Ekonomikos komitetas bent jau kaip papildomas būtų. O šiaip tai kalbėjau su tvarkos… (Balsai salėje) Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke – neprieštarautų, jeigu būtų Teisės ir teisėtvarkos kaip papildomas, o Ekonomikos – kaip pagrindinis.
PIRMININKAS. Supratau, kad siūlymas yra toks: dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kaip pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, kaip papildomas – TTK, o tada dėl registracijos mokesčio paliekame, kaip numatyta, kad kaip pagrindinis – BFK, o kaip papildomas – TTK? Taip? Gerai.
Dėl to paties? Ne dėl to paties. Tai galime tą fiksuoti bendru sutarimu? T. V. Raskevičius. (Balsai salėje) Balsuojame?
Balsuojame dėl A. Kupčinsko pasiūlymo Ekonomikos komitetą numatyti kaip pagrindinį dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo.
Balsavo 106: už – 86, prieš – 15, susilaikė 5, tai šiam siūlymui yra pritarta.
Repliką po balsavimo – T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėl prieš tai buvusio balsavimo mano balsą prašyčiau įskaityti protokole „už“.
PIRMININKAS. Dėkui.
15.08 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 9, 10, 14, 17, 22, 23, 272 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 221 straipsniu ir 2 priedu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3036 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – taip pat Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pateikimas. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 115: už – 85, prieš – 1, susilaikė 29. Pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti spalio 19 dieną. Ar galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. XI-1322 „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2954 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 116: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1. Po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti spalio 10 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, mums liko trys įstatymų projektai ir keturi sprendimai dėl peticijų išvadų. Siūlau balsuoti po kiekvieno klausimo iki posėdžio pabaigos, jeigu taip tiktų. Gerai.
15.10 val.
Baudžiamojo kodekso 42, 67, 723 ir 153 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2991, Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2992, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 982 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2993, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2994 (pateikimas)
Tada mes kviestume A. Bilotaitę pristatyti 2-3.1 klausimą ir lydimuosius, tai yra Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo projektą ir Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimus. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teikiame, kolegos, Seimo narių parengtą įstatymų projektų paketą. Pirmiausia pradėsiu, dėl ko, dėl kokių priežasčių mes teikiame šitą projektą. 957 Lietuvos vaikai per pastaruosius trejus metus yra pripažinti nukentėjusiais nuo seksualinių nusikaltimų, 42 % seksualinį smurtą patyrusių vaikų nukentėjo nuo artimo žmogaus – tėvo, mokytojo, motinos sugyventinio, brolio arba globėjo. Europos Sąjungoje pastaraisiais metais taip pat stebimas pranešimų apie vaikų seksualinę prievartą internete skaičiaus didėjimas, drastiškas didėjimas – nuo 23 tūkst. iki 725 tūkst. per metus. Na, taip pat stebime, kad auga nusikaltimų skaičius, kur seksualinio pobūdžio veiksmai atliekami daugiau nei prieš vieną vaiką ir ilgą laiko tarpą.
Siekiame tobulinti teisinį reglamentavimą, kuris užtikrintų veiksmingą šių nusikaltimų nustatymą, ištyrimą ir atsakomybės taikymą, nes matome, kad dabartinis reguliavimas turi tam tikrų spragų, kuriomis gali naudotis vaikų skriaudėjai. Todėl turime pirmiausia užtikrinti, kad vaikais būtų pasirūpinta daug anksčiau, nei įvyksta tas lemtingas susitikimas su seksualiai prieš vaikus nusikalsti linkusiu asmeniu, taip pat užkirsti visus kelius ir būdus tokiems asmenims įsidarbinti įstaigose ar organizacijose, kurios teikia paslaugas vaikams, ir siekti, kad atsiradusi griežtesnė atsakomybė už seksualinio pobūdžio nusikaltimą atgrasytų ne tik nuo nusikaltimo įvykdymo, bet ir nuo minčių apie jį.
Taigi esminis šių įstatymų projektų tikslas yra stiprinti jau teistų asmenų kontrolę, griežtinti darbdavių atsakomybę ir nustatyti baudžiamąją atsakomybę už pakartotines ir ilgalaikes seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Šiais įstatymų projektais yra siūloma pakeisti: pirmiausia, nustatyti griežtesnę atsakomybę už nepilnamečio asmens tvirkinimą, tai yra bausti laisvės atėmimu iki septynerių metų asmenį už sisteminius, noriu pabrėžti, tvirkinimo veiksmus, už jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, atliekamus ilgą laiką arba dviem ar daugiau asmenų, kadangi, kaip ir minėjau pristatymo pradžioje, matome, kad tokių veikų tikrai ženkliai daugėja. Iš viso, kalbant apie tvirkinamuosius veiksmus, daugiau negu pusę jų sudaro sisteminiai veiksmai prieš nepilnamečius.
Antra. Siūloma įtvirtinti papildomą baudžiamojo poveikio priemonę seksualinio pobūdžio nusikaltimus padariusiems asmenims. Taip pat įtvirtinamas įpareigojimas asmenims su įsigalėjusiu teismo nuosprendžiu dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimo pranešti apie savo darbo vietos pakeitimą Valstybinei darbo inspekcijai prie SADM.
Taip pat trečias dalykas, kas yra siūloma, numatyti didesnę atsakomybę darbdaviams. Šiuo metu mes turime… nors ir turime įpareigojimą ir reikalavimą, kad darbdavys, prieš priimdamas į savo įstaigą, turi išsiaiškinti, ar asmuo nėra pripažintas kaltu už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, matome, kad darbdaviai to neatlieka, todėl siūlome, kad atsirastų griežtesnė atsakomybė, numatyta Administracinių pažeidimų kodekse. Ta atsakomybė darbdaviui, jeigu jis to nedarytų, pirmą kartą būtų nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. eurų, o už pakartotinį – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų.
Taip pat siūloma išplėsti ir asmenų, kurie turi pateikti darbdaviui dokumentus, patvirtinančius, kad jie nėra teisti už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, sąrašą. Čia yra siekiama įtraukti ir užsieniečius, kurie nori įsidarbinti Lietuvos įmonėse ar organizacijose, kad jie turėtų pateikti tokią informaciją, ar nėra savo valstybėje gavę tokio statuso už tokią nusikalstamą veiką.
Kolegos, man atrodo, kad šitie pasiūlymai yra tikrai svarbūs ir tikrai spręstų klausimus, ypač susijusius su mūsų įstaigomis, organizacijomis, kurios dirba su vaikais. Tikrai tokiems žmonėms, kurie yra pripažinti… už tokias veikas, ne vieta dirbti ir būti šalia vaikų. Tikrai turime padaryti viską, kad vaikai būtų apsaugoti nuo bet kokios prievartos.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra keletas norinčių paklausti. Pirmoji klausia R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų tie projektai, kurie šiandien teikiami, yra labai reikalingi. Mūsų (Valstiečių ir žaliųjų sąjungos) seksualinių nusikaltėlių registro projekto aiškinamajame rašte visos šios problemos įvardytos. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad liepos 12 dieną aš pati pasirašiau projektus įvertindama, kad teisiškai jie ne visai gerai parengti. Liepos 12 dieną dėl visų keturių projektų, kuriuos dar teiksite, yra išsakyta labai daug pastabų: ir netinkamas subjektas Darbo inspekcija, ir numatytos neproporcingai didelės baudos, ir svarstytas tikslingumas tokio projekto, ir taip toliau.
Mano klausimas ir yra, kodėl jūsų ministerijoje, turinčioje tiek daug teisininkų, nebuvo pataisyti projektai…
PIRMININKAS. Laikas!
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). …nes nė vieno šiandien priimti negalime? Ne šiandien, apskritai jie negalės normaliai funkcionuoti. Kol kas būtų toks klausimas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiama Rimante, aš pirmiausia norėčiau jums padėkoti už jūsų daromą didelį darbą šia tema, jūs tikrai dedate labai daug pastangų ir gilinatės į šią temą.
Kalbu apie pačius projektus ir pačių projektų esmę. Kaip žinote, šiuo metu, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl seksualinio pobūdžio nusikalstamos veikos, jis privalo informuoti apie savo gyvenamąją vietą ir jos pakeitimus. Tokia nuostata šiandieną yra. Ji atsirado po to, kai buvo inicijuota Vidaus reikalų ministerijos, įsigaliojo 2021 metais. Šiandien mes įvertinę visą situaciją matome, kad to nepakanka. Tikrai tai nėra pakankama priemonė ir manome, kad tikslinga turėti daugiau informacijos apie įstaigas, kuriose dirba, ir kada tas asmuo jas keičia, atitinkamas institucijas.
Mūsų buvo pasiūlytas toks modelis. Nežinau, jeigu bus pritarta šitiems įstatymų projektams, manau, komitetuose dar bus galima padiskutuoti, bet mūsų sprendimas, kad turi būti įtraukiamos institucijos, kad turi būti atsakomybė. Galima diskutuoti dėl atsakomybės dydžio, bet, man atrodo, visi suprantame, kad vaikai, seksualinio pobūdžio smurtas prieš vaikus yra labai jautrus klausimas. Mes tikrai turime imtis visko, nes institucijos, kurios jau šiandien, dabar, turi pareigą patikrinti, prieš priimdamos naujus žmones į savo įstaigą, ar tie asmenys nėra tokiame sąraše, ne visada tai padaro. Manome, kad tokios priemonės, pirmas dalykas, būtų prevencinės priemonės, jos leistų įstaigoms atidžiau žiūrėti į savo pareigas ir pasirūpinti vaikų saugumu.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Nėra. Klausia J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų idėja gera, kaip apsaugoti vaikus nuo asmenų, nuteistų už pedofiliją, kad po to jie vėl nepakliūtų dirbti kartu su vaikais ar tose įstaigose, kur yra vaikų. Tačiau įgyvendinimas, tai yra, na, kokybė, neatlaiko kritikos. Pirmiausia nuo kada Darbo inspekcija atsakinga už nuteistųjų nuosprendžių vykdymą ir baudžiamojo poveikio priemones? Tam yra visai kita įstaiga. Na, galės pasikonsultuoti su kolege E. Dobrowolska. Tai tam yra tikrai…
Toliau. Darbdavys neturi prieigos prie Nuteistųjų registro, jam nustatote atsakomybę. Aš suprantu, valstybės tarnyboje nėra problemos – pagal Korupcijos prevencijos įstatymą kreipiasi ir gauna visą informaciją…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …tačiau ne valstybės tarnyboje. Na, tiesiog I. Haase užuojauta, nes komitetui teks perrašyti visus projektus. Aš nekalbu apie ANK, kur visai ne tame skyriuje yra siūloma keisti straipsnį.
PIRMININKAS. Laikas!
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Kolega, aš vis dėlto manyčiau, kad Valstybinė darbo inspekcija yra tinkama šiai funkcijai. Aišku, galima bus padiskutuoti, galbūt diskusijų metu komitete bus rastas sprendimas dėl kitos institucijos, bet sutikite, kad kontroliuojanti institucija, kuri prižiūri, turi būti. Mes, įstatymų iniciatoriai (čia ne vienas šį projektą pasirašė ir aš esu ne viena, čia yra daug bendraautorių sėdinčių, iš kiekvienos frakcijos yra), na, manome, kad yra tikslinga, kad tokia institucija būtų būtent Darbo inspekcija. Ji tikrai galės tinkamai kontroliuoti, ar darbdavys įgyvendina Vaiko teisių apsaugos įstatyme jam numatytus įpareigojimus, tai yra patikrinti prieš priimant į darbą, ar tas asmuo nėra registre.
PIRMININKAS. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tiesų ši problema, kurią jūs keliate, reikalauja ne vien šio žingsnio, turbūt įdėmesnio žvilgsnio ir daugybės priemonių, bet aš manau, kad pirmas labai svarbus žingsnis būtų rimto registro įsteigimas.
Socialinių reikalų ir darbo komitete mes esame turėję klausymus ir susidūrėme su daugybe problemų. Sakykime, yra nuteisti asmenys, registro prieinamumas, bet taip pat yra ir asmenys, kuriems pareikšti įtarimai, bet jie dar nepripažinti. Iš vienos pusės, yra nekaltumo prezumpcija, iš kitos pusės, tie asmenys gali kelti realią grėsmę vaikams. Ir yra dar trečia kategorija asmenų, kurie atlikę bausmę grįžta ir, kaip matome, kartais tęsia savo veiklą visiškai atvirai ir netgi nesivaržo. Ar jums neatrodo, kad pagrindinis dalykas būtų įsteigimas prieinamo, aiškaus registro, kuris būtų labai lengvai pasiekiamas tiek darbdaviams, tiek ir piliečiams?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama kolege. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad taip, mes tokį registrą šiuo metu turime. Jūs teisingai paminėjote, kad tas registras yra ne tik nuteistųjų, bet ir įtariamųjų. Šiuo metu jame yra, jeigu kalbėtume apie seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas, 2 tūkst. 600 asmenų, kurie yra įtraukti į šį sąrašą, ir tikrai mes turime galimybę, tai yra darbdaviai, įstaigos, kurios įdarbina, turi galimybę ir netgi pareigą kreiptis į vieną iš institucijų ir gauti informaciją, ar asmuo nėra šiame sąraše.
Mes darėme analizę ir matėme, kad nors įstatymas yra, deja, institucijos, na, nesinaudoja ta proga, galbūt nežino, gal trūksta informacijos. Todėl ir siūlome, pirmas dalykas, atsakomybę. Mes jau įrankius turime, registras yra, tiesiog labai reikia, kad institucijos imtųsi ir reorganizacijos, tiesiog imtųsi veiksmų ir atliktų tą pareigą, kuri yra numatyta įstatymuose. Tai yra, man atrodo, labai svarbus momentas. Žinau, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra pasiūliusi tam tikrus sprendimus, kurie supaprastintų tą visą procesą, atsirastų QR kodai, tai tiesiog būtų dar paprasčiau ir greičiau tą dalyką užsitikrinti.
PIRMININKAS. Dėkui, klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiama ministre, nesupratau, kurioje vietoje tas registras yra. Man visiškai neaišku. Atvykus užsieniečiui dirbti, tai nežinau, kaip paklius informacija pas mus. Man irgi neaišku. Jeigu iš užsienio atvažiuoja ar, sakysime, net užsienyje bus teistas mūsų Lietuvos pilietis ar kitos šalies pilietis, tai kaip jie paklius į tą mūsų registrą?
Ir antras mano klausimas, o kaip su pedofilija? Tie, kurie yra pedofilai, kurie gydosi, jie yra faktiškai ligoniai, kaip tokiais atvejais bus, kad jie tikrai negalėtų dirbti, nes jų irgi taip pat visiškai kitokia būsena. Galbūt jie tiesiog jaučia malonumą, kad vaikas nusirengė, ir panašiai. Jie tuos nepilnamečius vaikus… yra mažamečių tvirkinimas. Dėl pedofilijos visiškai šito nematau įstatyme.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tokio apibrėžimo… Mes kalbame, kas yra numatyta Baudžiamajame kodekse, tos sąvokos, tai mes jas ir vartojame. Kadangi tai yra teisinės sąvokos, mes negalime taikyti jų kitokių, negu kokios yra vartojamos komunikuojant. Tai jeigu kalbame apie Baudžiamąjį kodeksą ir apie tvirkinimą, tai šiose įstatymo pataisose yra kalbama apie tvirkinimo veiksmus ir siūlome padidinti atsakomybę už tvirkinimo veiksmus, kurie atliekami daugiau negu vieno vaiko atžvilgiu arba tai tęsiasi nuolatos. Vienas dalykas.
Kalbėdama apie registrą, norėčiau pažymėti, kad mes kalbame ne tik apie tuos Lietuvos piliečius, bet yra atskiras pasiūlymas įtraukti ir užsienio piliečius. Mes kalbame, kad jis, tas užsienio pilietis, turėtų pats pasirūpinti ir pateikti informaciją. Nes, žinote, yra labai daug skirtingų šalių ir kol kas mes neturime tokių bendrų duomenų bazių, kurios operatyviai galėtų veikti. Bet turiu pasakyti, kad Europos Sąjungos lygmeniu su mūsų vidaus reikalų komisare yra ieškoma sprendimų, nes šitai temai ir šitai problemai europiniu lygmeniu yra skiriama labai daug dėmesio, kad būtų operatyvus tiek informacijos dalinimasis tarp skirtingų valstybių, pasikeitimas, tiek bendros teisinės bazės turėjimas ir kitų instrumentų, kurie padėtų suvaldyti šitą labai baisią problemą.
PIRMININKAS. Taip. Ir paskutinysis – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, tai ir dabar yra ta prievolė, kad įsidarbindami ypač tokiose jautriose darbo vietose tie asmenys turi nurodyti, o jeigu nenurodo, jiems gresia sankcijos, nes yra patikrinimai. Ir šiuo metu net neseniai nuskambėjo atvejis, kai buvo tikrinama viena įstaiga ir nebuvo dokumentų dėl to, kad administracija paprasčiausiai neapsižiūrėjo. Tai vienas dalykas.
Ir kitas dalykas, mano nuomone, gal apie tai kalbėjo ir kiti kolegos tarp eilučių, kad vis dėlto bet kuriam tam žmogui vis tiek reikia, kad jis ir yra turėjęs kažkokią praeitį, bet nemanau, kad eitų toks žmogus, bet iš kitų šalių gali būti tokių žmonių. Bet nebūtina užkrauti to pačiam tam žmogui, o tai galėtų atlikti institucija. Dėkoju.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tai mes ir kalbame apie tai, kad tai yra institucijos prievolė priimant žmones patikrinti to žmogaus buvimą sąraše. Tai, man atrodo, labai svarbu. Labai džiaugiuosi, kad yra patikrinimai. Čia yra puiki iniciatyva tikrinti stovyklas, nevyriausybines organizacijas, kurios dirba su vaikais, yra įvairios stovyklos ir projektai organizuojami, kitas įstaigas, kaip jos įgyvendina įstatymo nuostatą, kuri įpareigoja pažiūrėti, ar žmogus, kuris yra priimamas ar į savanorišką veiklą, ar yra įdarbinamas, nėra tokiame sąraše. Tai yra labai svarbu. Tai yra viena iš priemonių. Bet kartu mes siūlome ir atsakomybę. Atsakomybės sugriežtinimą už tai, kad jeigu asmuo, vadovas, įstaiga to nedaro, kad jinai turėtų rimtą sankciją už tai, kad nesirūpina vaikų saugumu.
PIRMININKAS. Dėkui. Atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų už kalbės I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėjau padėkoti Seimo narei Agnei už suburtą iniciatyvą spręsti šių dienų… tikrai dėl labai pastaruoju metu sukrėtusių įvykių. Tai seksualinis smurtas prieš vaikus. Šis latentinis reiškinys po truputėlį darosi vis labiau matomas dėl to, kad daugėja pranešimų, didėja edukacija šiuo klausimu. Tačiau visiškai teisingai, sutinku, kad priemonių spręsti susidariusiai situacijai mes turime imtis daugiau. Yra pateiktų, jau ne viena, įstatymų projektų iniciatyvų, kaip šitą problemą spręsti geriau, tačiau šios papildomos priemonės tiek įpareigojant Darbo inspekciją atlikti patikrinimus, tiek patiems pranešti užsieniečiams, jeigu jie turėjo teistumus šiuo atžvilgiu, taip pat kitos iniciatyvos, mano supratimu, padės užtikrinti didesnę vaikų apsaugą. Todėl nepaisant ten tų kelių teisinių niuansų, kuriuos tikrai galima sutvarkyti svarstymo stadijoje komitete, sujungiant tas iniciatyvas, kurios buvo ir anksčiau, aš labai kviečiu visus palaikyti. Tikiuosi, kad tos priemonės, kurių imasi Lietuvos Respublikos Seimas kartu su kitomis institucijomis, bus efektyvios, kad kuo daugiau vaikų būtų apsaugota nuo visų rūšių seksualinio ir kito smurto.
PIRMININKAS. Prieš kalbės R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia kreipiuosi į kolegę Agnę ir primenu, kad kovo mėnesį jos kvietimu aš buvau Vidaus reikalų ministerijoje, dalyvaujant patarėjoms išsakiau problemas, kurios kilo dar 2018, 2019, 2020 metais, rengiant pirmąjį variantą dėl seksualinių nusikaltėlių registro, ir ypač akcentavau darbdavius, kad mes nesugebėjome rasti būdų, kas galėtų kontroliuoti, ir kad Darbo inspekcija to daryti negali. Be to, tuose projektuose, kurie šiandien yra, visuose, kaip minėjau dar kartą, ir Ieva turbūt ne teisininkė, tai jai sudėtingiau vertinti kalbant, kad yra keliamos tikrai rimtos problemos, kurias reikėjo išspręsti ir pataisyti iki projektų teikimo Seime.
Iš tiesų aš pasirašiau, kaip minėjau, ir nors aš užsirašiau, kad balsuosiu prieš, aš balsuosiu už. Jų reikia. Galbūt gerbiama ministrė su savo komanda sugebės pataisyti. Bet aš tikrai nepritariu, kad šiandien pritartume tokiam teikimui, koks jis yra. Ir aš siūlau kolegoms pritarti projektams, bet grąžinti iniciatoriams tobulinti, kad mes galėtume gauti tokius projektų variantus, kad tikrai būtų galima įgyvendinti juos priėmus kaip įstatymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai dabar ir apsispręskime. Na, bet nėra tokio – pritarti ir grąžinti tobulinti. Yra arba pritariame po pateikimo, arba nepritariame.
Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po pateikimo šiam projektų paketui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 99: už – 84, prieš – 1, susilaikė 14. Po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai. Ar galime patvirtinti, kad pagrindinis TTK, išskyrus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, ten pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną. Galime, ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
15.34 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2974 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėja – I. Haase. Manau, kad neužtruksime ilgai su šio projekto pateikimu. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 1 ir 4 dalis. Siūloma papildyti pagrindus, kad yra būtinas įgalioto atstovo dalyvavimas. Tai yra nustatyti, kad įgalioto atstovo dalyvavimas būtų būtinas galimai nukentėjusiajam nepilnamečiui ne tik ikiteisminio tyrimo metu, tai yra kai iškelta ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla, bet ir galimai nukentėjusiam nepilnamečiui, kai yra gautas skundas, pareiškimas ar pranešimas apie prieš jį įvykdytą nusikalstamą veiką. Taip ikiteisminio tyrimo institucija, gavusi skundą, pareiškimą arba pranešimą, įskaitant ir pranešimą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, apie galimai nukentėjusį nepilnametį, praneštų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie tai, kad galimai nukentėjusiam nepilnamečiui būtinas įgaliotas atstovas, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nedelsdama parinktų antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą. Projektu siekiama efektyviai užtikrinti nepilnamečio vaiko, galimai nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimos dorovei, teises ir interesus. Prašau pritarti nurodytam projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių nėra. Ačiū pranešėjai už pristatymą. Dėl motyvų dėl šio projekto nėra norinčių pasisakyti. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po pateikimo 2-4 darbotvarkės klausimui – Baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Balsavo 100: už – 100, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
15.37 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 114 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3015 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektas. Pateikėjas – M. Skritulskas. Prašau pristatyti projektą.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia pristatydamas šį įstatymo projektą noriu pažymėti, kad įstatymo teikėjai nėra nusistatę prieš prevencines priemones, konkrečiai prieš greičio matuoklius, tačiau norėtume atkreipti dėmesį, kad šiuo metu yra ydinga tvarka, kaip šios priemonės yra diegiamos. Nei įstatymu reglamentuota, nei poįstatyminiais teisės aktais, tačiau kriterijus nustato Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas savo įsakymu. Savo įsakymu jis priima sprendimus, kur statyti, ir įgyvendina.
Dar daugiau, pagal Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo 8 ir 9 straipsnius, dalis gautų lėšų už baudas tenka priemonėms finansuoti, jas gauna Lietuvos automobilių kelių direkcija. Taigi išeina tokia situacija, kad Kelių direkcija suinteresuota kuo daugiau įdiegti šių priemonių tam, kad būtų gautas didesnis finansavimas priemonėms. Mes matome nemažai pavyzdžių, kuomet yra statoma ne ten, kur yra daugiausia avarijų, bet ten, kur yra didžiausias eismas. Pavyzdžiui, neseniai mes sužinojome, kad numatoma statyti automagistralėje A1, tose atkarpose, kur apskritai nėra autoįvykių paskutiniu metu arba jų yra minimaliai. Tačiau, kaip žinome, srautas, matyt, galėtų padidinti aptariamas pajamas.
Iš Kelių direkcijos atstovų pasisakymų reikėtų pastebėti, kad jie mato kone vienintelę išeitį mažinti avarijas ir mirtingumą keliuose būtent šiomis prevencinėmis priemonėmis, tačiau pamirštamos kitos priemonės, tokios kaip lėtėjimo juostos, žiedinės sankryžos, atitvarai nuo laukinių gyvūnų, jos taip pat galėtų sumažinti avarijas, taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į pačią kelių būklę. Aš galiu tiktai pavyzdį paminėti iš Slengių gyvenvietės. Ko gero, daug kas prisimena prieš trejus metus tragišką įvykį, kuomet 14 metų paauglys, vykdamas į mokyklą, žuvo prie mokyklos. Tiek bendruomenė, tiek mirusio jaunuolio tėvai, tiek aš asmeniškai kelis kartus kreipėmės į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad būtų įrengta perėja prie mokyklos. Praėjo treji metai, treji metai praėjo, tos perėjos nėra iki šiol. Pagal paskutinį raštą ji numatyta tiktai 2024 metais.
Kitas iškalbingas faktas, paneigiantis argumentaciją, kurią išsako Lietuvos automobilių kelių direkcija, kad šios prevencinės priemonės sumažina avarijų skaičių ir mirtingumą keliuose. Visa Lietuva mato vis atsirandančius kiekvieną dieną naujus matuoklius, jų vis daugėja, tačiau noriu atkreipti dėmesį į vieną faktą, kad žuvusių keliuose šiais metais bei įskaitinių avarijų skaičius yra padidėjęs, lyginant su ankstesniuoju laikotarpiu. Tai rodo, kad ne vien šios priemonės saugo mūsų gyvybes keliuose, bet kompleksinės priemonės, tokios kaip švietimas, kaip ir mano minėtos realios priemonės – atitvarai nuo laukinių gyvūnų, lėtėjimo juostos, žiedinės sankryžos ir panašiai.
Taigi šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti tam tikras kryptis, kuomet gali būti įrengiami šie įrenginiai. Kaip pavyzdį paminėsiu, kad pirmiausia turėtų būti sutvarkomos ir įdiegiamos realios priemonės, tai yra sutvarkoma automagistralių danga, atitvarai nuo laukinių gyvūnų, lėtėjimo juostos ir panašiai. Tik tuomet, jeigu nesumažėja avarijų per tam tikrą laiką, įrengiamos šitos prevencinės priemonės.
Taip pat numatyta, kad Vyriausybė savo tvarka nustatytų, o ne Kelių automobilių direkcijos vadovas savo įsakymu nustatytų, kokia tvarka šios priemonės yra įdiegiamos. Raginu pritarti, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis – V. Fiodorovas. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pritariu tokiam įstatymo projektui. Esu įsitikinęs, kad tikrai ne tuo keliu einame bandydami sutvarkyti arba pagerinti keliavimo per Lietuvą sąlygas. Man atrodo keistas toks momentas – turbūt kas dieną vis rasime naujai pastatomų greičio matuoklių. Atrodo, tokia visai neseniai vyko mūsų komitete diskusija dėl to paties e. tollingo, dėl kelių apmokestinimo sistemos. Iš esmės, matyt, tokios pačios kameros, panašus veikimas, tiktai tai, kad jau įgyvendinus e. tollingą būtų galima surinkti pinigus, kurie taip reikalingi tiems patiems atitvarams, keliams asfaltuoti ir viskam kitam.
Problema štai tokia. Kažkodėl liaudyje vadinamieji fotoaparatai statomi kas dieną, o dėl e. tollingo vėluojame turbūt jau porą metų. Kaip taip gali vykti mūsų valstybėje ir kodėl taip lengvai mes pasiduodame ir paliekame tuos pinigus šone?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Kiek aš žinau, e. tollingo sistema tikrai yra būtina ir jinai pagausintų biudžetą, skirtą kelių priežiūrai ir plėtrai, rodos, apie 50 mln. eurų. Tai būtų ženkli suma kasmet. Tačiau, kiek aš žinau, kad yra teismuose ir, matyt, neįmanoma paskubinti šito proceso, bet pritariu, kad šita priemonė turėtų būti kuo greičiau, tuoj pat, įdiegiama.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas kolega Mindaugai, pritardamas jūsų pristatomam projektui, atsižvelgdamas ir į tuos motyvus, kuriuos jūs čia išdėstėte, noriu paklausti. Kaip manote, kodėl, susidūrus su laukiniu gyvūnu, statistikoje yra pažymima priežastis – pasirinktas nesaugus greitis, bet nenurodoma, kaip jūs minėjote, viena iš kitų labai svarbių priežasčių – kelio apsauginių tvorų nebuvimas? Ar nėra manipuliacijos statistiniais duomenimis šitoje srityje? Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už labai taiklų ir gerą klausimą. Iš tikrųjų aš taip pat įžvelgiu, kad yra tam tikro manipuliavimo statistiniais duomenimis, kuomet gyvūnas gali iššokti netikėtai važiuojant ir labai saugiu greičiu, bet, matyt, dokumentuose pažymima, kad nepasirinktas saugus greitis, neaišku dar kieno, ar gyvūno, ar jūsų. Šiuo atveju iš tikrųjų priežastis greičiausiai gali būti ir kita – būtent dėl nesutvarkytų saugos priemonių, kurios, mes matome, sėkmingai kitose šalyse yra diegiamos. Deja, pas mus jos galėtų būti diegiamos kur kas greičiau, tą mes ir akcentuojame aiškinamajame rašte.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai sveikinu su šito įstatymo pataisomis. Labai teisingai pasakėte – kol prie Platelių sankryžos keturi asmenys nežuvo, tol nebuvo žiedinės sankryžos, nors ten avarijų kiekvienais metais būdavo – visą laiką po vieną dvi mirtis. Iš tikrųjų mes kartais ne priemonėmis, o kažkokiomis sankcijomis bandome sutvarkyti saugų eismą.
Mano klausimas labai paprastas: gal galite pasakyti, kiek iš tikrųjų realiai surenkama iš šitų baudų, kurias sumoka mūsų transporto vairuotojai?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš girdėjau, bet aš galiu klysti, virš 4 mln. eurų, o gal dabar ir padidėjo, gal ir 6 mln. Žinau, kolega A. Bagdonas domėjosi tiksliau tais skaičiais, bet apie tokias panašias sumas mes kalbame.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs orientuojatės daugiau į greitį, o eismo priežiūros priemonės fiksuoja daug kitų dalykų. Aš taip pat sužinojau, kad iš tikrųjų ten jos fiksuoja dabar ir tuos, kurie neperėjo techninės apžiūros, arba kitus dalykus, taip pat fiksuoja ir krovininių automobilių mokesčius už kelius. Kokia yra problema? Kai jie pastatomi yra miesto centre, tada, kai važiuoja komunalinės įmonės automobilis, aptarnaujantis miesto reikalus, ir fiksuoja nuolat, ir rašo baudas. Iš tikrųjų nežinau, galbūt reikėtų patikslinti šią sąvoką dėl eismo priežiūros priemonių, galbūt magistralėse kai kurie stovi tam, kad fiksuotų pravažiavimą tų transporto priemonių, kurios nesusimoka kelių mokesčio. Šiuo atveju turime problemų, jau girdėjau, ir Zarasuose, ir Utenoje, kuomet, na, kai kurios transporto priemonės fiksuotos po keliasdešimt kartų, o baudos išrašomos tūkstančiais.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ką aš ir pradžioje minėjau – visi mes, kurie teikiame šį įstatymo projektą, nesame nusistatę prieš tas priemones, kurios fiksuoja. Ir labai gerai, gerai, kad fiksuoja tuos automobilius, kurie neturi draudimo, neturi techninės apžiūros. Tačiau mes akcentuojame, kad tų priemonių statymo tvarka, kuri šiandien egzistuoja, yra ydinga ir prieštarauja visiems kontrolės principams.
PIRMININKAS. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, mano klausimas būtent yra apie tvarką. Prie Vyriausybės mes turime Saugaus eismo komisiją. Jūs vis tiek ruošdami šiek tiek domėjotės ir, matyt, uždavėte klausimą, kodėl Saugaus eismo komisija nagrinėja Kelių fondo išlaidų eilutes dėl kitų saugumo priemonių: salelių, dviračių takų ir kitų dalykų? Kodėl šitų greičio matuoklių plėtros planas ir finansavimo planas nėra ten svarstomas, nėra aprobuojamas pasveriant pagal įstatyme minimus kriterijus? Būtent su kolegomis diskutuojant yra, na, išreiškiama viena iš abejonių, kodėl Seimas turi nustatyti kriterijus, bet klausimas yra, matyt, susijęs ir su Vyriausybės veikla – kodėl Vyriausybė ir Saugaus eismo komisija to darbo neatlieka ir palieka Kelių direkcijos direktoriaus diskrecijai ir susiplanuoti, ir įdiegti, ir save kontroliuoti, ir pagrįstumą nusistatyti? Savaime suprantama, problema yra, bet ar teko klausti Vyriausybės, kodėl Saugaus eismo komisijos šis klausimas nėra svarstomas svarstant metinį Kelių fondo biudžetą?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Visų pirma dėl Seimo kompetencijos. Norėčiau pažymėti, kad yra Kelių įstatymo 5 straipsnis, kuriame yra pasakyta, kad Seimas įstatymu nustato svarbiausias kelių plėtros kryptis ir principus. Mes šiandien būtent tai ir svarstome. Toliau yra numatyta, kad Vyriausybė nustatys tvarką, ir mes nesakome, kokia ta tvarka turės būti. Čia bus jau Vyriausybės apsisprendimas. Aš vieną iš tų kelių, ką jūs ir akcentuojate… Saugaus eismo komisija galėtų būti, kad šitas priemones tvirtintų toje tvarkoje. Galėtų būti numatyta, kad tvirtintų Saugaus eismo komisija, tam aš pritarčiau.
PIRMININKAS. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju Mindaugui ir kitiems kolegoms, kurie teikia, manau, tikrai labai reikalingą įstatymo projektą. Manau, na, specialistai akcentuoja, kad būtent šie matuokliai yra susieti su problemų sprendimu, juodųjų dėmių šalinimu, tačiau perskaičius naująjį juodųjų dėmių žemėlapį atkreiptinas dėmesys, kad iš 38 juodųjų dėmių mūsų greitkeliuose daugiau kaip pusė susiję (ir specialistai nurodo) būtent su neapsaugotais kairiniais posūkiais ir taip pat girtais vairuotojais. Akivaizdu, kad greitis tikrai nėra dominuojanti priežastis, bet, kaip ir jūs sakėte, tikrai manau, kad, aišku, jį kontroliuoti reikia. Tačiau ar nemanote, kad saugumas, ekspertai, akcentuodami būtent tą juodųjų dėmių klausimo sprendimą, kažkodėl ignoruoja tų pačių lentelių… Kaip dabar yra, pradžia pažymima, kad yra toksai ruožas, pažymima, kiek kilometrų tas ruožas, bet nėra žinoma pabaiga. Tai ar negalvojate, kad tokiu atveju vertėtų vairuotojus įspėti ir apie pabaigą, bent jau nurodyti tokio ruožo pabaigą?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už pastebėjimus. Iš tikrųjų tai galėtų būti daroma. Bet ženklinimas yra jau Vyriausybės kompetencija. Asmeniškai aš tam pritarčiau, bet tai turėtų nustatyti Vyriausybė.
PIRMININKAS. Klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas kolega, iš tiesų visuotinai yra žinoma, kad egzistuoja trys pagrindinės saugumo keliuose dedamosios: tai yra a – vairuotojas, b – automobilis ir c – kelias. Kaip jums atrodo, kodėl Kelių direkcija ir Susisiekimo ministerijos vadovybė yra nuėjusios tokiu pačiu paprasčiausiu ir primityviu suvokimo saugumo keliuose, nežinau, sampratos apibrėžimu ir traktavimu ir iš to išeinančių veiksmų projektavimu, kodėl pamirštama apie iš tiesų pagrindinius ir, mano nuomone, 85–90 % saugumą keliuose lemiančius faktorius, tokius kaip automobilis, vairuotojas ir kelias? Tačiau vienintelis dalykas, apie ką mes nuolat kalbame ir kas mums pristatoma kaip saugumo keliuose etalonas, yra tik kažkokie greičio matavimo ir kontrolės prietaisai. Ar negalima to traktuoti kaip labai siauro saugumo keliuose suvokimo ir kad tai gali būti viena pagrindinių problemų Susisiekimo ministerijoje?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Kolega, aš ir savo pristatyme paminėjau, kad iš tikrųjų dėmesys sufokusuotas tik į vieną sritį – prevenciją ir nepakankamas dėmesys yra kitiems dalykams. Galiu paminėti pavyzdį. Pavyzdžiui, Palangos aplinkkelis, kur kone kasmet nusineša mažiausiai po vieną gyvybę. Faktiškai vasaros mėnesiais kone kiekvieną savaitę yra išskirtinis įvykis. Ir priežastis yra ne ta, kad tenai nėra greičio matuoklių, bet pirmiausia ta, kad ten nėra įrengtų žiedinių sankryžų. Tai čia reikia spręsti šiuos dalykus. Aš akcentuoju, kad šiandien yra per mažas dėmesys realioms saugumo keliuose priemonėms.
PIRMININKAS. Ačiū, visi motyvai išsakyti. Atsiprašau, visi klausimai paklausti, laiko nėra. Ačiū pranešėjui. Dabar dėl motyvų pirmas už šnekės A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad 2018 metų duomenimis Lietuvoje iš viso buvo įrengta 211 greičio matuoklių, Estijoje – 64, Latvijoje – 21 – dešimt kartų mažiau. 2023–2024 metų laikotarpiu Lietuvoje planuojama įrengti dar 60 greičio matuoklių, kurie kainuos apie 2,5 mln. eurų.
Tad kyla nemažai klausimų, kodėl Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, greičio matuokliai skiriasi kartais ir dešimt kartų. Ar teisingai Automobilių kelių direkcija skirsto keliams rekonstruoti skiriamas lėšas ir prioritetus? Kodėl tikslo siekiame baudomis, o ne prevencija?
Manau, kad vietoj perteklinių greičio matuoklių turėtume investuoti į kelių tvarkymą, kad būtų saugūs keliai, o avarinės būklės tiltai ir keliai kuo greičiau rekonstruoti. Tikiu, kad jei daugiau dėmesio būtų skirta kelių kokybei gerinti, o ne baudoms surinkti, matytume tikrai geresnius rezultatus, o žuvusiųjų skaičiai turėtų mažėti. Kviečiu kuo skubiau keisti dabartinę tvarką ir vieningai palaikyti šį kolegų pateiktą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Turbūt ne mažiau negu bet kurį iš esančių toks intensyvus greičio matavimas erzina, kartais įkliūni ir pats. Manau, tikrai ne vienas esame įkliuvę, dėl to šitas įstatymas ir yra teikiamas. Bet aš manau, kad jisai yra visiškai nesubalansuotas. Jeigu mes pasakytume, kad tegul Susisiekimo ministerija paruošia kažkokius kriterijus ir tvarką, tai būtų pakankamai adekvatu, kad atsirastų tam tikra Kelių direkcijos kontrolė, kaip ir ką jinai turi daryti, kaip ir kokią politiką įgyvendinti. Bet kai mes į įstatymą surašome, kas kiek kilometrų kiek vienetų greičio ruožo matuoklių turi būti, tai yra tikrai perteklinis reguliavimas. Gyvenime keliuose gali atsirasti tikrai išimčių, atvejų, kai toks perteklinis reguliavimas tiesiog padarys neišsprendžiamus tam tikrus dalykus. Tam tikrų juodų dėmių mes negalėsime reguliuoti, nes kai ką įsirašėme į įstatymus. Nepaisant to… Ir aš suprantu, kad kartais žmonės netyčia pažeidžia, nėra kokie nors sisteminiai greičio pažeidinėtojai ir panašiai. Tai mes turėtume įvesti, galbūt kalbėti apie tam tikrą toleranciją bausmėms. Galbūt labiau koncentruotis į sisteminius pažeidinėtojus. Į tą pusę keisti reguliavimą, bet neužsiimti bandymais įstatyme nustatyti, kas kiek kilometrų sustatyti greičio matuoklius. Tai tiek. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Apsispręskime balsuodami. Kas pritaria šiam projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 91: už – 78, prieš – 6, susilaikė 7. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 5 dieną.
Prašom. Dėl šio klausimo A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Mes kalbame apie kelius, tai pagrindinis komitetas turėtų būti Ekonomikos komitetas, kaip papildomas tikrai galėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Dėkui. Matau, yra kitų nuomonių, kad čia yra saugus eismas. Jeigu čia frakcijos vardu yra siūlymas balsuoti dėl to, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, tada balsuojame. Kas pritaria A. Bagdono siūlymui, kad pagrindinis būtų Ekonomikos komitetas, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Buvo frakcijos vardu. (Balsai salėje) Dabar balsuojame.
Balsavo 89: už – 65, prieš – 21, susilaikė 3. Pasiūlymui pagrindiniu komitetu teikti Ekonomikos komitetą yra pritarta.
Prašom. Dar L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Papildomu komitetu – Energetikos ir darnios plėtros komisiją.
PIRMININKAS. Energetikos ir darnios plėtros komisiją. Ar būtų čia labai prieštaraujančių šiam siūlymui? Galime, manau, pritarti.
Ir J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, frakcijos vardu prašau Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Gerai, Vyriausybės išvados. Galime pritarti dėl Vyriausybės išvados? Galime, tvarka. Žiūrėkite, kolegos, rezultatai. Tada apibendrinu: pagrindinis komitetas yra Ekonomikos komitetas, papildomi komitetai tada lieka TTK ir taip pat Energetikos ir darnios plėtros komisija, jeigu visiems gerai. Svarstymo data čia įrašyta gruodžio 5 diena. Prašoma Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti? Galime. Tvarka, pritarta bendru sutarimu. Judame toliau.
15.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2941 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas. Prašau pristatyti E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados projektas Nr. XIVP-2941.
Peticijų komisija P. Kuconio peticiją iš esmės svarstė 2023 m. birželio 21 d. ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse terminą „minimalusis gyvenimo lygis (MGL)“ pakeisti terminu „bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“.
Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti, yra bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamą veiką ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas dydis – minimalus gyvenimo lygis, arba MGL, – yra tapatus, lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Administracinių nusižengimų kodekse administraciniams nusižengimams kvalifikuoti taikomas rodiklis yra bazinis bausmių dydis ir nuobaudų dydis, todėl tikslinga šį terminą vartoti Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse nusikalstamoms veikoms bei bausmių nuobaudų dydžiams apibrėžti. Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai, gautoms išvadoms iš ministerijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausiančių nėra. Po pateikimo galime pritarti? Pritarta. Svarstymo stadija. Matau, taip pat nėra norinčių kalbėti. Galime pritarti? Pritarta. Tada dėl priėmimo yra vienas pasiūlymas. Kadangi mes svarstome šiek tiek vėliau…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, pakeisti datą.
PIRMININKAS. Taip pat priėmimas pastraipsniui. Atsiprašau. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra, galime pritarti. Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas pakeisti datą, iki kada parengti šio nutarimo įgyvendinamųjų teisės aktų projektus. Iki šių metų spalio 31 dienos, kadangi mes priimame šį nutarimą šiek tiek vėliau, negu buvome suplanavę. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta. Ir tam straipsniui galime pritarti? Pritarta. Dėl viso norinčių kalbėti nemačiau. Tai balsuojame, ar pritariame šiam nutarimo projektui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 83, visi už. Nutarimas yra priimtas.
16.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Prano Kuconio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2942(2) (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – dėl peticijų, irgi dėl P. Kuconio peticijos. Prašau pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai P. Kuconio peticija, ji dabar teikiama projektu Nr. XIVP-2942. Peticijų komisija ją išnagrinėjo birželio 21 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 418 straipsnio 1 dalį, nustatyti, kad teismo baudžiamuoju įsakymu negali būti paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, laisvės atėmimas iki gyvos galvos ir juridinio asmens likvidavimas, taip pat numatyti išlygą, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą.
Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas nevienodai. Šis teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad teismo baudžiamuoju įsakymu galima paskirti bet kurią bausmę, išskyrus terminuotą laisvės atėmimą ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Šis teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas ir kaip reiškiantis, kad teismo baudžiamuoju įsakymu bausmės negali būti skiriamos tais atvejais, kai Baudžiamojo kodekso straipsnio, kuriame numatyta atsakomybė už padarytą veiką, sankcijoje yra nustatyta ir terminuotas laisvės atėmimas ar terminuotas laisvės atėmimas ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taip pat atvejais, kai teismo baudžiamajame įsakyme gali būti priimamas, tuo gali būti paskirtas laisvės atėmimas, jeigu tokia bausmė numatyta Baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje.
Šiaip taip pat pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti paskirta ir juridinio asmens likvidavimo bausmė. Manytina, kad griežčiausia bausmė, kuri gali būti paskirta juridiniam asmeniui už nusikalstamos veiklos padarymą, – juridinio asmens likvidavimas – teismo baudžiamuoju įsakymu neturėtų būti skiriama. Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai tenkinti P. Kuconio peticiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausimų nėra, svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Priėmimas pastraipsniui, du straipsniai. Pasiūlymų, pastabų nėra. Dėl viso norinčių kalbėti taip pat nėra. Kviečiu balsuoti trumpuoju balsavimo būdu, kas pritaria Peticijų komisijos nutarimui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81: už – 79, prieš – 1, susilaikė 1. Yra pritarta.
16.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Kotrynos Žalėnaitės peticijos“ projektas Nr. XIVP-2985 (pateikimas, svarstymas, priėmimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – komisijos išvada dėl K. Žalėnaitės peticijos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo Peticijų komisija svarstė K. Žalėnaitės peticiją, kuri pateikta projektu Nr. XIVP-2985. Peticiją svarstė birželio 28 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalį, numatant galimybę ikiteisminį tyrimą pradėti teismo nutartimi, pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 170 straipsnio 4 dalį, panaikinant išimtinę prokuroro kompetenciją priimti sprendimus atliekant ikiteisminį tyrimą, taip pat panaikinti Baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 4 dalį, reglamentuojančią skundą, pareiškimą ar pranešimą padavusio asmens teisę susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros nuomones ir manydama, kad pareiškėjos siūlymas iš esmės reformuotų šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tai yra suteiktų galimybę teisminės valdžios atstovams perimti dalį prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų išimtinių įgaliojimų ir savarankiškai priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą prokurorų išimtinę kompetenciją organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti. Panaikinus asmens, padavusio skundą, pareiškimą ar pranešimą, teisę susipažinti su medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, būtų neproporcingai ribojamas ir apsunkinamas pažeistų teisių gynimas. Be kita ko, mažinamas pareigūnų priimamų procesinių sprendimų skaidrumas. Prašome į tai atsižvelgti ir priimti komisijos išvadą atmesti gerbiamos K. Žalėnaitės peticiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių nėra.
Svarstymas buvo? Ne, nebuvo. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti.
Kviečiu balsuoti. Kas pritaria nutarimui atmesti?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82: už – 79, prieš – 1, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Bukausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-2986 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – nutarimo dėl Jono Bukausko peticijos projektas. Prašau jį pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Bukausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-2986. Peticijų komisija J. Bukausko peticiją išnagrinėjo birželio 28 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 23 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3203 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3395 3 straipsnį nuostata, kuria būtų numatytas socialinio draudimo senatvės pensijos nemažinimas tiems asmenims, kuriems iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo paskirta išankstinė senatvės pensija, jeigu iki senatvės pensijos amžiaus buvo likę ne daugiau kaip treji metai, nepaisant faktinio išankstinės senatvės pensijos mokėjimo laiko, taip pat būtų numatyta šiems asmenims išmokėti nuo 2021 m. sausio 1 d. susidariusį pensijų dydžių skirtumą.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgdama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę, kuri atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymu, kurį pareiškėjas siūlo papildyti, visiems senatvės pensijų gavėjams, negavusiems išankstinės senatvės pensijos, nesvarbu, ar ji buvo paskirta iki 2012 m. sausio 1 d., ar po šios datos, ir atitinkantiems įstatyme nustatytas sąlygas, jie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir išankstinės senatvės pensijos skyrimo metu pensijų socialinio draudimo stažas buvo ne mažesnis kaip 40 metų. Nuo 2021 metų sausio gaunamos socialinio draudimo senatvės pensijos buvo perskaičiuotos ir nebemažinamos.
Jei būtų pritarta pareiškėjo siūlymui, susiklostytų situacija, kai vienai asmenų kategorijai būtų nustatytos išskirtinės sąlygos, tai yra asmenims, kuriems išankstinės senatvės pensijos buvo paskirtos iki 2012 m. sausio 1 d., senatvės pensija būtų nemažinama tik pagal tai, kiek buvo likę iki senatvės pensijos amžiaus, tačiau nebūtų atsižvelgiama į jų įgytą pensijų socialinio draudimo stažą. Tačiau tie asmenys, kuriems senatvės pensijos amžius sukanka po 2021 m. sausio 1 d. ir yra gavę išankstinę senatvės pensiją, patektų į griežtesnį teisinį reguliavimą, nes jiems taikomos dvi sąlygos: išankstinės senatvės pensijos gavimo laikas ir pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimas, kuris palaipsniui didinamas iki 42 metų ir 6 mėnesių.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti J. Bukausko peticiją.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, noriu paklausti, man labai aktualu yra stažas tokiu atveju. Jeigu buvo įgytas stažas tuo laikotarpiu, tarkime, dabar, kai priėmė įstatymą, jie turėjo tą 40 metų stažą, o dabar yra ilginama iki 2026 metų, jeigu neturėjo, sutinku, kad jis nepretenduotų. Bet jeigu turėjo stažą, jisai gavo ir dabar gauna sumažintą pensiją, atitiko tas dvi sąlygas, tai galbūt iš tikrųjų reikėjo spręsti klausimą? Kaip iš tikrųjų – jūs diskutavote tuo klausimu ar ne?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku. Gerai būtų, jei mes pritaikytume sau atgaline data galiojančius įstatymus. Valstybėje būtų tikrai didelis chaosas, kuomet, priklausomai nuo valstybės pajėgumų, galimybės mokėti pensijas, mes galėtume sugrįžti atgal ir po to pagal naujus įstatymus priimti naujomis sąlygomis tai, kas nebuvo įgyvendinta. Na, taip teisinėje valstybėje negyvename. Mes gyvename ir įstatymus priimame pagal tam tikrus reikalavimus. Šiuo atveju Socialinių reikalų ir darbo ministerija vis tiek siūlo reglamentuoti visas išmokas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių daugiau nėra. Svarstymas. Diskutuoti nėra norinčių. Priėmimas. Yra vienas straipsnis, dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl priėmimo. Kas pritaria Peticijų komisijos išvadoje parašytam tekstui ir visam nutarimui?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 81: už – 67, prieš – 2, susilaikė 12. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Taigi, gerbiamieji kolegos, mes baigėme rugsėjo 12 dienos vakarinį Seimo posėdį. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.