LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO NR. XI-2017 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-03-09 Nr. XIVP-2296(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siekiama pakeisti Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 11 dalį, kurios įsigaliojimas numatytas 2023 m. liepos 1 d., ir joje nustatyti, kad vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją. Taigi, įstatyme siūloma įtvirtinti tam tikrą reikalavimą, kurį atitinkantys asmenys galės užsiimti ūkine veikla – dirbti vaistinės patalpose vaistininko padėjėju prižiūrimi vaistininko. Vertinant siūlomą reikalavimą - iki 2006 m. būti įgijusiam vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo formuojamą doktriną, pagal kurią toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris nėra objektyviai pagrįstas, t. y. jeigu tarp asmenų nėra objektyvių padėties skirtumų, jeigu juo nėra siekiama konstituciškai pagrįstų, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba nėra proporcingumo tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo – gali būti (turėtų būti) vertinamas kaip diskriminacinis. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

Todėl vertinant, ar pagrįstai nustatoma data, iki kurios asmenys turi būti įgiję vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, būtina atsižvelgti į iki šios ir po šios datos vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją įgijusių asmenų išsilavinimo turinio, turimų kompetencijų, žinių lygio bei kitus teisinės padėties (išsilavinimo) skirtumus. Atkreiptinas dėmesys, kad sieti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintos profesinės kvalifikacijos įgijimą su Farmacijos įstatymo įsigaliojimu nėra nei teisinio, nei loginio pagrindimo, nes farmakotechnikos studijos, suteikiančios analogiško turinio išsilavinimą ir farmakotechniko kvalifikaciją, ne tik buvo vykdomos ir po šio įstatymo įsigaliojimo 2006 metais, tačiau  vykdomos ir šiuo metu. Mūsų nuomone, projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta pakankamai argumentų, pagrindžiančių tokio diferencijuoto teisinio reguliavimo dėl vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintos profesinės kvalifikacijos įgijimo laikotarpio būtinybę.

2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pritarus projekte siūlomiems pakeitimams, nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo tęstinumas. Be to, būtų pažeisti vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą, ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų), kurie per Farmacijos įstatymo pakeitimo Nr. XI-2017 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti savarankiškai, teisėti lūkesčiai. Teisėtų lūkesčių principą galima įvardyti kaip vieną pagrindinių teisės principų, sudarantį sąlygas asmeniui pasitikėti valstybe bei jos teise. Šis principas užkerta kelią chaotiškam teisės aktų keitimo procesui bei skatina valstybę elgtis atsakingai teisėkūros procese. Teisėtų lūkesčių principas nustato valstybės pareigą laikytis valstybės prisiimtų įsipareigojimų taip, kad nenukentėtų asmenų interesai. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu, kuriuo būtų paneigta pati pereinamojo laikotarpio esmė ir paskirtis, būtų užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumas bei teisėtų lūkesčių apsauga.

3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teises, pareigas, profesinę kompetenciją ir atsakomybę be šio įstatymo nustato sveikatos apsaugos ministro patvirtintas vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašas, o taip pat pačiu projektu siūloma pavesti sveikatos apsaugos ministrui nustatyti vaistininko priežiūros ryšio priemonėmis tvarką, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada.

Departamento direktorius                                                                                                   Dainius Zebleckis

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]

I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]