LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO BEI 53 IR 54 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
ĮSTATYMo
PROJEKTO NR. XIVP-2082(3)

 

2023-04-28 Nr. 113-P-11

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė.

Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas.

Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas.

Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

3

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 4 straipsniu keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30 straipsnio 2 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo priedo nuostatos tiek, kiek pagal jas šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai, o maksimalius pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti direktoriaus pareiginės algos koeficiento, nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas, konstituciniam teisinės valstybės principui. Argumentai dėl šių nuostatų prieštaravimo Konstitucijai yra analogiški Teisės departamento išvadoje dėl kartu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas), pateiktiems argumentams dėl tame projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal tokį reguliavimą Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius pareigūnams galėtų nustatyti dar didesnius pareiginių algų koeficientus negu būtų nustatyti Lietuvos Respublikos įstaigų vadovams (žr. Valstybės tarnybos įstatymo 2 priede įstaigų vadovams numatytus pareiginės algos koeficientų intervalus) arba valstybės pareigūnams, nes keičiamu įstatymu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūloma nustatyti pareiginės algos koeficientą – 4,5, o pavyzdžiui, Žvalgybos kontrolieriaus įstaigos vadovui ar Seimo kontrolieriaus įstaigos vadovui – 4 (žr. kartu teikiamo Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-2099(3), priede siūlomus nustatyti fiksuotus valstybės pareigūnų pareiginės algos koeficientus).

Nepritarti

Argumentai: 

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. lapkričio 16 d. priėmė sprendimą: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo priedo nuostatos tiek, kiekpagal jas šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai, o maksimalius pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti direktoriaus pareiginės algos koeficiento, nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas, konstituciniam teisinės valstybės principui. 

2.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

1

 

 

2. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, įstaigos vadovas nustato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, siūlytume projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius ,,pareigybių sąrašą“ įrašyti žodžius ,,pareigybių skaičių ir“.

Pritarti

 

3.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

2

 

 

3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias visa Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovybė (direktorius, direktoriaus pirmasis pavaduotojas ir pavaduotojus) būtų įrašomi į Valstybės tarnybos įstatyme nurodytą Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą tarpusavyje nedera su kartu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį į tokį rezervą įrašomi bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnis išsamiai reglamentuoja Pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo sudarymą, todėl siūlomos projekto nuostatos siūlytina atsisakyti.

Pritarti

 

4.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

4

 

 

4. Siūlytume patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio nuostatos formuluotę ir nustatyti, kad į tarnybos stažą įskaitomi tarnybos Lietuvos valstybei metai, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 ir 3 dalyse (tarnybos stažo skaičiavimo tvarka yra numatyta kitoje Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje).

Pritarti

 

5.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

6

 

 

5. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsniu keičiama daugiau kaip pusė keičiamo įstatymo 52 straipsnio dalių, visas 52 straipsnis dėstytinas iš naujo.

Pritarti

 

6.        

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2022-11-15

11

3

 

6. Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti konkrečią kalendorinę datą iki kurios Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius turėtų patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-01-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif

*

 

 

Susipažinę su 2022-11-15 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento (toliau – Teisės departamentas) išvada dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 (toliau – STTĮ) 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir įstatymo priedo pakeitimo bei 53 ir 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto (toliau – STTĮ projektas) Nr. XIVP-2082(3) (toliau – Išvada), nurodome, jog:

1.      Nesutinkame su Išvadoje pateikiama pastaba dėl keičiamų STTĮ 30 straipsnio 2 dalies, 52 straipsnio 1 dalies bei priedo nuostatomis jog tiek, kiek pagal jas būtų nustatyti tik minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai, o maksimalius pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti direktoriaus pareiginės algos koeficiento, nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) direktorius, prieštaraujama Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 1 dalies, 128 straipsnio 1 dalies nuostatoms.

STTĮ projekto nuostatose yra detaliai apibrėžtos esminės STT pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygos, lemiančios jų darbo užmokestį, tarp jų yra įtvirtinta ir darbo apmokėjimo sistema, darbo užmokesčio sudedamosios dalys, kriterijai, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui, galimi minimalūs bei maksimalūs pareiginės algos koeficientai. Priešingai, negu nurodoma Išvadoje, STTĮ projekte numatytas galimas maksimalus pareigūnui skiriamo koeficiento dydis – direktoriaus pareiginės algos koeficientas, t. y. 4,5. Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimuose) yra konstatavęs: pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą (2016 m. spalio 27 d. nutarimas). STT vertinimu, toks siūlomas teisinis reguliavimas, paliekant daugiau diskrecijos, sudaro prielaidas tiksliau įvertinti visus pareigūno gebėjimus, atliepti pareigūno atliekamos veiklos sudėtingumą, tenkančios atsakomybės lygį nustatant teisingą darbo užmokestį. Kartu pažymėtina, kad ši diskrecija privalėtų būti įgyvendinama tiesiogiai vadovaujantis Konstitucija ir bendraisiais teisės principais, nuo kurių nukrypstant pažeista pareigūno teisė į teisingą darbo užmokestį galėtų būti apginama teisme.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau (tai savo aktuose taip pat ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas) jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (inter alia Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d., 2022 m. birželio 21 d., 2022 m. spalio 12 d. nutarimai). Vadinasi, reikalavimas tam tikrus teisinius santykius reguliuoti tik Seimo priimtu įstatymu negali būti suprantamas kaip suponuojantis pareigą įstatyme nustatyti absoliučiai visą to santykio teisinį reguliavimą – šis reikalavimas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą įstatyme nustatyti esminius teisinio reguliavimo pagrindus.

STTĮ projektas nesudaro jokių prielaidų manyti, kad juo gali būti įsiterpiama į Lietuvos Respublikos Seimo konstitucinius įgaliojimus tvirtinti valstybės biudžetą – STTĮ projektu niekaip nėra varžoma Seimo prerogatyva nustatyti biudžeto asignavimų dydžius šių asignavimų gavėjams. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu STT direktorius organizuoja personalo valdymą naudodamasis paskirtais asignavimais ir tokia pati padėtis išliktų patvirtinus STTĮ projektą;

Pritarti

 

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-01-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif

1

 

 

2. Teisės departamento Išvados 2 siūlymui neprieštaraujame;

Pritarti

 

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-01-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif

2

 

 

3. Negalėtume visiškai sutikti su Teisės departamento Išvados 3 pastaba, jog STTĮ projekto 12 straipsnio 4 dalies nuostata nedera su kartu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

STT vadovybę sudaro STT direktorius bei jo pavaduotojai, skiriami Lietuvos Respublikos Prezidento. STT direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su STT direktoriaus įgaliojimų trukme (STTĮ 12 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą specifinę STT vadovybės (direktoriaus ir jo pavaduotojų) skyrimo tvarką bei tai, jog keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta galimybė įrašyti į rezervą Lietuvos Respublikos Prezidento paskirtus valstybės pareigūnus (vadovus), siūlytume palikti STTĮ projekto 12 straipsnio 4 dalies nuostatą;

Nepritarti

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo projekte išbraukiamas 13 straipsnis.

4.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-01-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif

4

 

 

4. Teisės departamento Išvados 4 siūlymui neprieštaraujame;

Pritarti

 

5.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-01-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif

6

 

 

5. Sutinkame su Teisės departamento Išvados 5 pastaba;

Pritarti

 

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-01-03https://dvs.lrs.lt/DocLogix/Images/Blank.gif

11

 

 

6. Sutinkame su Teisės departamento Išvados 6 pastaba ir siūlome STTĮ projekto 12 straipsnio 3 dalį papildyti kalendorine data – iki 2023 m. birželio 30 d.

Pritarti

 

7.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-04-27

9

1

 

2023 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (toliau – Komitetas) bus svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – STTĮ) Nr. VIII-1649 11, 12, 18, 30, 33, 51, 52, 55 straipsnių ir Įstatymo priedo pakeitimo bei 53 ir 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2082(3) (toliau – STTĮ projektas) bei kiti su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) (toliau – VTĮ projektas) susijusių teisės aktų projektai.

VTĮ projekte valstybės tarnautojams numatytos trijų rūšių priemokos: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos; 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos bei 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės (VTĮ projekto 21 straipsnio 1 dalis).

Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64(1) straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekte Nr. XIVP-2667 (toliau – Žvalgybos įstatymo projektas), kuriuo siūloma įtvirtinti analogiškus žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo principus kaip ir VTĮ projekte, žvalgybos pareigūnams numatytos taip pat trijų rūšių priemokos: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno  funkcijas, esant žvalgybos pareigūno sutikimui; 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (Žvalgybos įstatymo projekto 8 straipsnis).

Tuo tarpu STTĮ projekte numatyta galimybė STT pareigūnams mokėti tik dviejų rūšių priemokas:  1)   už darbą, kai raštu laikinai pavedama atlikti ir kito pareigūno funkcijas; 2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos (STTĮ projekto 10 straipsnis).

Įvertinę pirmiau minėtus VTĮ bei Žvalgybos įstatymo pakeitimo projektus, siekdami užtikrinti, jog STT pareigūnai neatsidurtų nelygiavertėje padėtyje ir būtų teisinis pagrindas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą skirti pareigūnams tokios rūšies priemoką, prašome papildyti STTĮ projekto 10 straipsniu keičiamą STTĮ 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„55 straipsnis. Priemokos

1.   Pareigūnams mokamos šios priemokos:

1)   už darbą, kai raštu laikinai pavedama atlikti ir kito pareigūno funkcijas;

2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos.

3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemokos negali būti mažesnės kaip 10 procentų pareigūno pareiginės algos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareigūno pareiginės algos.

3. Šiame straipsnyje numatytų priemokų dydis, jų skyrimo kriterijai ir tvarka nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus  patvirtintoje pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje. Priemoka pareigūnui skiriama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.“.

Pritarti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2022-11-16

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies ir projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo priedo nuostatos tiek, kiek pagal jas šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs pareigūnų pareiginės algos koeficientai, o maksimalius pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti direktoriaus pareiginės algos koeficiento, nustatytų Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pritarti

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2082(4) ir komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

3

2

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad nei įstatymo projekte nėra sąvokos „tarnybinis atlyginimas“, tačiau vartojama sąvoka „pareiginė alga“, tikslintina norma, pakeičiant sąvoką „tarnybinis atlyginimas“ į sąvoką „pareiginė alga“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Pareigūno tarnybinio rango įtaka pareigūno tarnybiniam atlyginimui pareiginei algai nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtintoje pareigūnų darbo apmokėjimo sistemoje.“

Pritarti

 

2.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

6

 

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo nuostatas kiekvienais metais nebus peržiūrimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, atitinkamai tikslintina įstatymo projektas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).“

Pritarti

 

3.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

11

4

 

 

Pasiūlymas:

Įvertinus tai, kad pagal įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalies formuluotę, įsigaliojus šiam įstatymui Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatyta pareiginė alga negalės būti sumažinta, kol jie eina tas pačias pareigas, tačiau neatliekant išimties, kuomet pareigūno veikla įvertinama nepatenkinamai ir jam gali būti nustatyta nuosekliai žemesnė tarnybos pakopa arba jis gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, sukuriama situacija, kas pareigūnui, kurio veikla įvertinama nepatenkinamai, negalės būti sumažinta pareiginė alga. Todėl įstatymo projekto norma atitinkamai tikslintina, nustatant pirmiau minėtą išimtį.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Įsigaliojus šiam įstatymui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybinį rangą ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama tol, kol jie eina tas pačias pareigas, išskyrus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus atvejus. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtiems pareigūnams nustatytas stažas Lietuvos valstybei neperskaičiuojamas ir laikomas tarnybos stažu, kaip numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 33 straipsnyje. Įsigaliojus šiam įstatymui, pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyti pareiginės algos koeficientai perskaičiuojami pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą padidinant proporcingai pareigūno iki šio įstatymo įsigaliojimo gauto priedo už tarnybinį rangą ir priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą procentinių dydžių sumai. Šioje dalyje nustatyta tvarka apskaičiuotas pareigūno pareiginės algos koeficientas apvalinamas dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu, apvalinant į didesnę pusę.“

Pritarti

 

4.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

10

 

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad pagal Valstybės duomenų agentūros paskelbtą praėjusių metų vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokestį (su individualiomis įmonėmis) jis yra ne 1579,4 euro, kaip nurodyta Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymo projekte Nr. XIVP-2098(3), pagal kurį atitinkamai buvo skaičiuojami pareiginės algos koeficientai, tačiau 1785,4 euro, įstatymo projekto priede pateikti pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuojami pritaikius naują vidutinį mėnesinį šalies darbo užmokesčio (su individualiomis įmonėmis) sumą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 10 straipsnyje išdėstytą įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

Pareigų pavadinimas

Pareiginės algos koeficientas

(baziniais dydžiais) 

Direktorius

4,5 4,0

Direktoriaus pavaduotojas

4,4 3,9

Valdybos viršininkas

nuo 1,9

Valdybos viršininko pavaduotojas

nuo 1,8

Skyriaus viršininkas

nuo 1,7

Skyriaus viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininkas

nuo 1,6

Vyriausiasis specialistas

nuo 1,5

Vyresnysis specialistas

nuo 1,3

Specialistas

nuo 1,1

Jaunesnysis specialistas

nuo 0,9

 

 

Pareigų pavadinimas

 

Pareiginės algos koeficientas, nuo

(baziniais dydžiais) 

Valdybos viršininkas

2,0

Valdybos viršininko pavaduotojas

1,9

Skyriaus viršininkas

1,8

Skyriaus viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininkas

1,7

Vyriausiasis specialistas

1,6

Vyresnysis specialistas

1,5

Specialistas

1,2

Jaunesnysis specialistas

1,0“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                                          Ričardas Juška

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas