|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti
|
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys nuomonę
|
|
str.
|
str. d.
|
p.
|
|
1.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
4
|
(4)
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame
šias pastabas.
1. Pagal
projekto 3 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį
pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo
poveikio vertinimo išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to
balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Iniciatyva
prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados turi būti
pateikta pagrindiniam komitetui, kol šis nėra priėmęs vieno iš Seimo statuto
150 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose numatytų sprendimų. Pagal
siūlomą teisinį reguliavimą ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė iniciatyvą
kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados galėtų
pareikšti dviejose teisėkūros proceso Seime stadijose – projekto pateikimo
Seimo posėdyje stadijoje ir projekto svarstymo Seimo komitetuose stadijoje, o
galimybė iniciatyvą paremti balsuojant Seimo posėdyje būtų įmanoma tik
projekto pateikimo Seimo posėdyje metu. Be to, pagal aptariamą projekto
3 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 145 straipsnio 4 dalį numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados iniciatoriai privalo
suformuluoti klausimus, atitinkančius Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 6
dalyse nustatytus kriterijus, kas reiškia, kad iniciatyvos pareiškimui
iniciatoriai turėtų tinkamai pasiruošti ir turėti tam pakankamai laiko.
Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 90 straipsnio 1 dalį Seimo
Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais sudaro detalų savaitės
posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai,
pasiūlymus teikia Seimo valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai,
kiti Seimo nariai ir Vyriausybė. Dėl tokios Seimo posėdžių darbotvarkių
sudarymo procedūros šios darbotvarkės, įtraukiant į jas naujus,
darbotvarkių projektuose nenumatytus klausimus, neretai papildomos posėdžio
dieną, darbotvarkės projektą svarstant Seniūnų sueigos posėdyje. Atsižvelgus
į tai bei į aukščiau minėtą teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados
iniciatorių pareigą suformuluoti klausimus, atitinkančius Seimo statute
nustatytus kriterijus, galima daryti prielaidą, kad kai kuriais atvejais
Seimo narių teisė paremti iniciatyvą kreiptis dėl numatomo teisinio
reguliavimo poveikio vertinimo išvados balsuojant Seimo posėdyje de
facto būtų negalima (prašymo dėl išvados iniciatoriams tiesiog
nebus objektyvių galimybių tinkamai suformuluoti klausimus, atitinkančius
Seimo statuto 145 straipsnio 2 ir 6 dalyse nustatytus kriterijus). Todėl
svarstytina, ar projektu teikiamas teisinis reguliavimas neturėtų būti
koreguojamas, nustatant papildomas priemones, užtikrinančias realią Seimo narių
galimybę paremti iniciatyvą kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo
poveikio vertinimo išvados balsuojant Seimo posėdyje (pavyzdžiui, nustatant
galimybę suformuluoti klausimus vėliau, per tam tikrą laiką nuo Seimo
posėdžio, kurio metu pritarta iniciatyvai kreiptis dėl atitinkamos išvados)
arba apskritai atsisakant galimybės paremti iniciatyvą balsuojant kaip kai
kuriais atvejais neįgyvendinamos.
|
Nepritarti
|
Galimybė prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo
išvados (toliau – Išvada), kai tokią iniciatyvą dėl to balsuodami Seimo
posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, nėra neįgyvendinama, todėl
jos visai atsisakyti netikslinga. Ši Seimo narių teisė, kaip ir nurodyta Teisės
departamento (toliau – TD) išvadoje, gali būti realizuota projekto pateikimo Seimo
posėdyje metu.
Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu dėl TD pastaboje nurodytų
aplinkybių prašyti Išvados, tokią iniciatyvą paremiant balsavimu Seimo
posėdyje, nebūtų galimybės, Išvados visada būtų galima prašyti kitu būdu – tokį
prašymą paremiant Seimo narių parašais.
Projekto 4 str. siūlomoje Seimo statuto 145
straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kad galutinį sprendimą dėl teikiamų
klausimų ir jų formuluočių priima pagrindinis komitetas. Tokios nuostatos
poreikis kilo, nes ne kartą prašant Išvados kilo klausimų, ar pagrindinis
komitetas pateiktus klausimus (jei jie būdavo pateikiami) gali redaguoti, ar
komitetas gali pateikti papildomų klausimų ir pan. Bet kuriuo atveju
(nepriklausomai nuo Išvados prašymo iniciatyvos subjekto) komitetui priimant sprendimą prašyti Išvados, šis klausimas
diskutuojamas ir svarstomas komiteto posėdyje pagal iš anksto paskelbtą
komiteto posėdžio darbotvarkę. Nei galiojančiu Seimo statutu nei Projektu
siūlomu reguliavimu nenumatomi apribojimai tokio klausimo svarstyme
pasisakyti ir savo siūlymus, pastebėjimus ar pakeitimus teikti visiems Seimo
nariams.
|
|
2.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
4
|
(5)
|
|
2. Pagal
projekto 3 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 145 straipsnio 5 dalį ne mažesnė
kaip 1/5 Seimo narių grupė pareikšti iniciatyvą pateikti numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl to paties projekto galėtų
tik vieną kartą ir tik tuo atveju, jeigu dėl projekto tokios išvados dar nėra
paprašęs pagrindinis komitetas. Vadinasi, pagal siūlomą teisinį reguliavimą
tuo atveju, jei numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados jau
būtų paprašęs pagrindinis komitetas, Seimo narių grupė netektų galimybės
inicijuoti išvados pateikimą, net jei suformuotų kitokio turinio klausimus,
nei suformulavo pagrindinis komitetas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo
statuto 145 straipsnio 2 ir 6 dalis kreipimasis į atitinkamus subjektus pateikti
numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą galimas, jei projekte
numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš
esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir projekto iniciatoriai dėl reikalingų
specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė
numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai,
asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis
reguliavimas, išsamaus vertinimo; gali būti formuluojami ne bet
kokie klausimai, o klausimai dėl projekto poveikio ekonomikai,
konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms
galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms,
kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai,
administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir
kitoms teisinių santykių sritims; negali būti formuluojami klausimai, į
kuriuos atsakyta Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje nurodytame
aiškinamajame rašte ar šio statuto 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 138
straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytose išvadose. Apibendrinant tai, kas
išdėstyta, akivaizdu, kad siekis gauti numatomo teisinio reguliavimo poveikio
vertinimo išvadą sietinas su visapusišku numatomo teisinio reguliavimo
poveikio įvertinimu ir prireikus atitinkamu projekto tobulinimu, todėl neaišku, kodėl teikiamu teisiniu
reguliavimu siūloma nesudaryti galimybės šių tikslų siekti ne mažesnei
kaip 1/5 Seimo narių grupei, kai išvados jau yra kreipęsis pagrindinis
komitetas, nors ši grupė ir keltų pagrindinio komiteto neiškeltus klausimus
išvadą teiksiantiems subjektams.
|
Nepritarti
|
Teikiamos
pastabos kontekste pažymėtina, kad išvados institutas detaliai
reglamentuojamas Teisėkūros pagrindų įstatyme, kurio 15 str. „Numatomo
teisinio reguliavimo poveikio vertinimas“ įtvirtintas reikalavimas atlikti
numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą dar rengiant
teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus
santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas,
projektą. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo
teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo
poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Atliekant numatomo teisinio
reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas
poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus
taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte
numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas
poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai,
viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai,
korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms
profesijoms ir kitoms sritims.
Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į aukščiau nurodytą
argumentą, kad pagrindiniam komitetui priimant sprendimą
prašyti Išvados (nepriklausomai nuo Išvados prašymo
iniciatyvos subjekto), šis klausimas diskutuojamas ir svarstomas
komiteto posėdyje pagal iš anksto paskelbtą komiteto posėdžio darbotvarkę.
Nei galiojančiu Seimo statutu nei projektu siūlomu reguliavimu nenumatomi
apribojimai tokio klausimo svarstyme pasisakyti ir savo siūlymus,
pastebėjimus ar pakeitimus teikti visiems Seimo nariams.
Apsisprendžiant
dėl pastabos, pažymėtina, kad Išvada yra viena iš teisėkūros kokybės
užtikrinimo priemonių, tačiau ji neturi tapti galimybe nepagrįstai vilkinti
teisėkūros procesus.
|
|
3.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
4
|
(5)
|
|
3. Siekiant
teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo
Seimo statuto 145 straipsnio 5 dalyje reglamentuojami būtent su Seimo narių
pareikšta iniciatyva prašyti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo
išvados susiję procedūriniai klausimai, šioje dalyje vietoj žodžių „numatytas
prašymas“ įrašytini žodžiai „numatyta Seimo narių iniciatyva prašyti“.
|
Pritarti
|
Projektas
patobulintas.
|
|
4.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
8
|
|
|
5. Projekto
7 straipsnyje dėstomo Seimo statuto 159 straipsnio 4 dalyje vietoj
formuluotės „įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas įstatymas ar
nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo“ siūloma įrašyti formuluotę „įstatymo
priėmimo metu svarstomas ir (ar) priimamas įstatymas ar nutarimas dėl
įstatymo įgyvendinimo“. Taigi pagal teikiamą siūlymą galėtų susidaryti
situacija, kai įstatymo priėmimo metu būtų svarstomas, tačiau nepriimamas
įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo. Svarstytina, ar projektu
siūlomas pakeitimas visais atvejais leis užtikrinti sklandų teisėkūros
procesą ir priimtų įstatymų įgyvendinimą.
|
Atsižvelgti
|
Pirma, aptariamoje nuostatoje formuluotė „<...> įstatymo
priėmimo metu svarstomas ir priimamas <...>“ suponuoja, kad tai, kad
šios teisėkūros proceso stadijos (svarstymas ir priėmimas) vyksta viename
Seimo posėdyje (pagrindinio projekto priėmimo metu). Tačiau projektų
svarstymas ir priėmimas viename Seimo posėdyje įmanomas tik išimtiniais Seimo
statute nustatytais atvejais.
Antra,
neginčytina, kad idealiuoju atveju tiek pagrindinis teisės aktas, tiek
lydimieji turėtų būti priimami vienu metu. Tačiau praktikoje yra buvę, kad
lydimieji projektai Seimo posėdyje pateikiami vėliau (pavyzdžiui, kai jų
poreikis identifikuojamas tik svarstymo pagrindiniame komitete metu), t.y.,
svarstant pagrindinį projektą Seimo posėdyje. Tokiais atvejais ne visuomet
pavyksta suderinti pagrindinio ir lydimųjų projektų teisėkūros proceso stadijas
ir Seimo posėdyje priimant pagrindinį teisės aktą, lydimieji būna dar tik
svarstomi Seimo posėdyje, o priimami vėliau.
Tačiau
sistemiškai vertinant keičiamą nuostatą, Projektas patobulintas, Seimo
statuto 159 straipsnio 4 dalyje atsisakant žodžių „svarstomas ir (ar)“:
„4.
Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas
ir (ar) priimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo
įgyvendinimo, taip pat įstatymai dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių,
susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo pripažinimo
netekusiais galios.“
|
|
5.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
1
10
|
|
|
4. Pagal
dabar galiojančią Seimo statuto 161 straipsnio redakciją, jeigu
projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas
vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos. Pagal Seimo
statuto 143 straipsnio, reglamentuojančio Seimo sprendimus dėl pateikto
projekto, 1 dalies 3 punktą Seimas gali priimti sprendimą atmesti projektą po
pateikimo Seimo posėdyje; pagal šio straipsnio 3 dalį sprendimas atmesti
projektą gali būti priimamas ne mažesne kaip 1/4 visų Seimo narių balsų
dauguma. Tuo tarpu projekto 9 straipsniu Seimo statuto 161 straipsnyje
siūloma nustatyti, kad jeigu įstatymo projektas svarstymo Seimo
posėdyje ar priėmimo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas
vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos, t.
y. projekte pateiktoje Seimo statuto 161 straipsnio formuluotėje
nebenumatomos projekto atmetimo jo pateikimo Seimo posėdyje stadijoje
pasekmės. Tokia nuostata yra neišbaigta ir nedera su Seimo statuto 143
straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 3 dalies normomis, kuriose projekto atmetimas
pateikimo Seimo posėdyje metu vis dėlto numatytas. Atsižvelgus į tai, reikėtų
arba pildyti Seimo statuto 143 straipsnį, jame atskleidžiant projekto
atmetimo pateikimo Seimo posėdyje metu pasekmes, arba tikslinti keičiamą
Seimo statuto 161 straipsnio nuostatą, būtent joje numatant minėtas projekto
atmetimo pateikimo Seimo posėdyje metu pasekmes. Antruoju atveju
projekto 9 straipsniu keičiamas Seimo statuto 161 straipsnis galėtų būti
dėstomas taip: „Jeigu įstatymo projektas pateikimo Seimo posėdyje, svarstymo
Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje atmetamas, jis gali būti
siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos“.
|
Atsižvelgti
|
Pirma,
Projektu siūlomos nuostatos neįtakojo pastaboje nurodyto neaiškumo, nes pagal
dabar galiojančią Seimo statuto 144 str. 1 d. nuostatą – projekto svarstymo
procedūrą sudaro svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas
Seime ir priėmimas, bet neapima projekto pateikimo. Tai,
kad Projektu siūloma atskirti projekto priėmimo stadiją nuo projekto
svarstymo, niekaip neįtakoja projekto pateikimo savarankiškos
stadijos sampratos. Pažymėtina, kad projekto svarstymo procedūra
pradedama tik po projekto pateikimo priėmus sprendimą pradėti projekto
svarstymo procedūrą (Seimo statuto 143 str. 1 d. 1 p.).
Antra, pastaboje siūlomas patikslinimas nėra
tikslingas, nes pateikimo metu atmestų projektų tolesnio pateikimo apribojimai
numatomi Seimo statuto 139 str. („ Aplinkybės, dėl kurių įstatymo
projektas neteikiamas svarstyti Seime“) 2 d., kurioje nurodoma, kad „Jeigu
pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6
mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas taip pat neteikiamas
pakartotinai svarstyti.“.
Komiteto organizuotų klausymų dėl svarstomo
projekto metu atkreiptas dėmesys į tai, kad sistemiškai vertinant Seimo
statuto nuostatas (t.y. 161 straipsnį „Atmesto projekto pateikimas“ ir 139
straipsnio 2 dalį), tikslinga Projektą tobulinti Seimo statuto 161 straipsnį
pripažįstant netekusiu galios, o 139 straipsnio 2 dalį išdėstant taip:
„2. Jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško
turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs pateikimo,
svarstymo Seimo posėdyje ar priėmimo stadijoje, toks projektas taip pat
neteikiamas pakartotinai svarstyti.“
|
|
6.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
19
|
|
|
6. Projektas
pildytinas nuostatomis, numatančiomis jo įsigaliojimo datą, nes projekto 6
straipsnyje dėstoma Seimo statuto 158 straipsnio 8 dalimi siūloma nustatyti
iš esmės naują teisinį reguliavimą, todėl aiškios įsigaliojimo datos
nebuvimas tam tikrais atvejais galėtų komplikuoti priėmimo procedūrą.
|
Pritarti
|
Projektas patobulintas.
|
|
7.
|
Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2023-03-01
|
19
|
|
|
7. Projektas
pildytinas nuostatomis, numatančiomis, kad iki jo įsigaliojimo pradėtos
numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados gavimo procedūros
baigiamos pagal tas pačias taisykles, pagal kurias jos buvo pradėtos.
Priešingu atveju gali kilti neaiškumų, kaip įsigaliojus projekto nuostatoms
tęsiamas (ir ar apskritai tęsiamas, atsižvelgus į projektu siūlomą teisinį
reguliavimą) iki projekto nuostatų įsigaliojimo pradėtas procesas.
|
Pritarti
|
Projektas patobulintas.
|
