Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 20, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 266
STENOGRAMA
2023 m. balandžio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Prašom užimti vietas. Pradedame balandžio 27 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 110 Seimo narių.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. balandžio 27 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Nematau norinčių pasisakyti. Tuomet atkreipiu dėmesį į du dalykus, kad, pirmiausia, darbotvarkės 2-8 klausimas, projektas Nr. XIVP-2295, nėra įrašytas į darbų programą. Ar galime bendru sutarimu pritarti jį svarstyti šiandien? Dėkoju. Taip pat balsavimo laiką siūlau šiek tiek paankstinti, nes gana greitai prieisime prie įstatymų projektų, dėl kurių yra pasiūlymų. Siūlyčiau balsavimo intervalą pradėti nuo 10 val. 45 min. Ar galime pritarti tokiam pakeitimui? Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti šios dienos darbotvarkei? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 411, 46, 50 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo, Įstatymo papildymo 191 ir 412 straipsniais ir III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2401(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2401(2). Priėmimo stadija. Norėčiau pakviesti A. Kupčinską, Ekonomikos komiteto pranešėją, kad pristatytų išvadą dėl kai kurių Teisės departamento pastabų. Priėmimas pastraipsniui. Dėl straipsnių nuo 1 iki 14 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiama Pirmininke, kolegos. Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 15 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Ir dėl straipsnių nuo 16 iki 19 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų priėmimo stadijoje užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku, kaip ir minėjau, nuo 10 val. 45 min.
10.03 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447(2). Priėmimo stadija. Pasiūlymų nėra. Priėmimas pastraipsniui. Kaip ir minėjau, dėl straipsnių nuo 1 iki 10 pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl Metrologijos įstatymo pakeitimo užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.03 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Pasiūlymų nėra gauta dėl nė vieno iš septynių straipsnių. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo nariai. P. Gražulis – motyvai už.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atsisakau.
PIRMININKĖ. P. Gražulis atsisako kalbėti. A. Skardžius – motyvai prieš.
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite, palaukite.
PIRMININKĖ. Jūs ką tik atsisakėte. A. Skardžius.
P. GRAŽULIS (MSNG). Palaukite, noriu pasakyti. Yra mano pasiūlymas, kodėl jis nėra svarstomas?
PIRMININKĖ. Galbūt ne apie tą galvojate, gerbiamas Petrai. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Aš tikrai galvoju apie tai – apie energetinį saugumą. Šie kaupikliai, kuriems iš RRF’o pinigų buvo atseikėta 100 mln. eurų, buvo įsigyti energetinio sistemos saugumo tikslu. O dabar tie kaupikliai perduodami perdavimo tinklų operatoriui „Litgridui“, kad darytų biznelį. Galbūt dėl to, kad energetikos ministras pažiūrėjo į tai, kad per maži pelnai arba per dideli „Litgrido“ nuostoliai, ir įstatyme aiškiai parašyta: „Litgrido“ technologinėms sąnaudoms mažinti. Tad, gerbiamieji kolegos, kaip ta sistema veiks?
Šie kaupikliai buvo įsigyti tuo tikslu, kad jeigu mūsų priešai kažkur nutrauktų mums elektros energijos tiekimą, jie per keletą milisekundžių įsijungtų ir palaikytų sistemą, kol po 15 minučių pradėtų veikti Kruonio generatoriai. Dabar ministras siūlo, kad šie kaupikliai būtų biznio dalis, įsikrautų ir išsikrautų. Tai jeigu juos reikės panaudoti, kai jie bus išsikrovę, kas tada bus? Išlaikymas pasilieka taip pat vartotojams. Po sinchronizavimo, be abejo, jie bus nebereikalingi, su tuo sutinka visi, jie bus perduoti daryti biznelį galbūt vėjo parkų laimėtojams, kurie laimės tuos vėjo parkų jūroje konkursus, kažkokiam privačiam verslui.
Bet šiuokart, aš manau, bus pakenkta sistemos energetiniam saugumui tam, kad vieną kitą centą papildomai užsidirbtų „Litgridas“ ir taip pagerintų savo veiklos rezultatus. Tai yra nusikaltimas energetiniam saugumui. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš turiu kardinaliai priešingą nuomonę, tiesą pasakius, nes technologinis šių akumuliatorių panaudojimo algoritmas tikrai nekelia jokio pavojaus mūsų energetinei sistemai. Dar daugiau – „Litgrido“ kaštai yra sudėtinė elektros energijos kilovatvalandės dalis, todėl mažindami technologines sąnaudas, nuostolius ir mažindami tuos kaštus mes mažiname elektros kainą buitiniam vartotojui.
Kalbant apie įvairius bizniukus, irgi yra paskleista netiesa, nes būtent rezervų galios, balansavimo ir dažnio palaikymo tinkle paslaugos bus teikiamos rinkoje, tai yra tame procese galės dalyvauti visos privačios įmonės. Iš tiesų po sinchronizavimo šis technologinis įrenginys bus ir turi būti perleistas sąlygomis, komercinėmis sąlygomis, privačioms struktūroms, privačioms įmonėms, valstybės įmonės, „Litgridas“ ar kitos, tuo neturėtų užsiimti, nes tai būtų konkurencijos iškraipymas. Todėl, kolegos, kviečiu palaikyti šias įstatymo pataisas, nes jos nekelia jokios grėsmės mūsų energetinės sistemos saugumui. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. (Balsas salėje) Apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Labai prašau, gerbiamas Valdemarai Valkiūnai, netriukšmauti.
10.08 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616(2). Priėmimo stadija. Jau dėl 1 straipsnio yra P. Gražulio pataisa, taigi turėsime dėl jos apsispręsti balsuodami. Ir šį projektą tuomet keliame į balsavimo intervalą.
10.08 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2). Priėmimo stadija. Čia yra gauta Teisės departamento pastabų. Norėčiau pakviesti gerbiamąjį K. Starkevičių, kad pristatytų komiteto išvadas. Gerbiamas Kazy, ar galėtumėte pateikti Ekonomikos komiteto išvadas dėl Teisės departamento pastabų? Kalbama apie Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą.
Dėl 1 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom pristatyti komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas šioms pastaboms nepritarė, nes mes matome, kad šiuo metu savivaldybė ir neturi sutarčių su uostu, o ateityje sutartis sudarys jau mūsų valstybinis uostas, čia yra ateitis. Taigi čia tos pastabos, ačiū už pastebėjimus, visiškai nėra aktualios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui tokiam, kaip komiteto nuomonė yra? Prašau pranešėją dar likti tribūnoje, nes dar yra Teisės departamento pastabų.
Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Nematau reikalaujančių balsuoti, dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta Teisės departamento… gautos trys Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, tuoj. Dėl 2… 5 straipsnio, taip?
PIRMININKĖ. Taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Manytina, kad šiame įstatyme ir apskritai įstatyme nėra tikslinga nustatyti sutartinių santykių nutraukimo ypatumų, sutartys keičiamos ir nutraukiamos Civiliniame kodekse ir pačiose sutartyse nustatytais pagrindais. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime 2 straipsniui… Taip, reikėtų taip pat pristatyti dvi kitas Teisės departamento pastabas, nuomones dėl dviejų kitų, joms komitetas pritarė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dabar yra kita pastaba. Mes taip pat pritarėme, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos valstybės turtas negali būti perduotas nuosavybės teise kitiems asmenims, jis negali būti įkeistas ar kitaip suvaržytos daiktinės teisės į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą. Mes čia esame pritarę.
Dar kita pastaba. Taip pat esame pritarę bendru sutarimu, nes šio straipsnio 1 dalyje nurodytas Lietuvos valstybės turtas. Čia yra kaip ir lydimoji.
Ir dar viena pastaba („Uosto valdymas“ – 7 straipsnis), kad savininko teises ir pareigas įgyvendina Palangos miesto savivaldybės vykdomoji institucija.
Tai štai buvo tokie patikslinimai. Ir dar yra 5 straipsnis. Čia Teisės departamento pastaba, bet mes jai pritarėme ir šiuo metu projekte tai jau yra. Viskas, visos pastabos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 2 straipsniui, kaip jį suredagavo komitetas? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
3 straipsnis. Dėl jo yra gauta viena Teisės departamento pastaba, komiteto pirmininkas jau pristatė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Komiteto pirmininkas pristatė. Ar galime pritarti 5 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti A. Skardžius. Kalba prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas neleidžia tokių fokusų išdarinėti, kai valstybės turtas bus perduodamas valdyti valstybės įsteigtai įmonei, savivaldybės įsteigtai įmonei šiuo atveju. Tai precedentas, kuriuo, manau, jeigu jis pavyks, pradaryti tas duris ir įkišti tarp valstybės turto valdymo pradarytų durų koją, tai jos bus plačiai atvertos ir visos savivaldybės galės perduoti valstybės turtą valdyti savo įsteigtoms įmonėms, kurios valdys be jokių taisyklių, nes nėra jokių taisyklių, jokios atsakomybės dėl to turto valdymo.
Tai valstybės turtas gali būti valdomas neefektyviai arba jis prarastas, arba išdalintas asmenims. Prisiminkite garsųjį Vilniaus atvejį – „Siemens“ arenos 60 hektarų sklypą. Vyriausybė perdavė vilniečiams šį sklypą sporto ir rekreacijos reikmėms, iškėlė žmones, kompensavo, įrengė infrastruktūrą už dešimtis milijonų litų tuo metu, o savivaldybė gražiai išdalino užstatymo teises savo draugams 99 metams, laikinai.
Galite nuvažiuoti čia, „Siemens“ arenos sklype suskaičiuoti, kiek yra sporto ir rekreacijos objektų. Visi privatūs gyvenamieji namai, ofisai ir visa kita. Stovi vienintelė „Avia Solutions“ salė ir galbūt dar vandens pramogų parkas. Viskas. Tai kur mes einame, brangieji?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
10.15 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634. Priėmimo stadija. Yra vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.15 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių nėra.
10.16 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
10.16 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2). Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.17 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2). Šį pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė.
10.17 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį pakeitimą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašė kalbėti L. Kasčiūnas – motyvai už. L. Kasčiūno nėra. Taigi dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti.
10.19 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448 (pateikimas)
Dabar galėtume apsvarstyti pateikimus, tai yra 1-19 klausimą – Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIVP-2448. Kviečiu J. Razmą perimti pirmininkavimą.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kaip Pirmininkė ir paminėjo, dabar sutaupę laiko apsvarstysime rytinės darbotvarkės pabaigoje esančius klausimus. Pirmiausia Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448. Pranešėja – Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, nevyriausybinis sektorius yra ypač svarbus kiekvienai visuomenei. Mes dar kartą turėjome progą tuo įsitikinti per pastaruosius metus, kai buvo įvairios krizės – tiek COVID-19 pandemija, tiek hibridinė A. Lukašenkos ataka, tiek, žinoma, ir karas Ukrainoje, kai nevyriausybinis sektorius iš tiesų labai negailėjo nei jėgų, nei laiko, nei resursų ir daugeliu atvejų netgi lyderiavo padėdamas tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia pagalbos. Siekiant pagerbti ir priminti visuomenei apie šių organizacijų įnašą į valstybės ir visuomenės gerovę, pilietiškumo skatinimą, valstybės stiprinimą, siūloma Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo pakeitimu įtvirtinti atmintinų dienų sąraše Pasaulinę nevyriausybinių organizacijų dieną. Šis pasiūlymas yra aptartas ir jį palaiko Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija. Įstatymo projektu siūloma Pasaulinę NVO dieną minėti vasario 27 dieną. Ši diena yra pasirinkta dėl to, kad pirmą kartą buvo pasiūlyta minėti šią dieną 2010 metais Lietuvoje vykusio devintojo Baltijos jūros regiono NVO forumo metu, kai Lietuvos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių nevyriausybinių organizacijų iniciatyva buvo priimta rezoliucija, o pirmasis oficialus Pasaulinės nevyriausybinių organizacijų dienos renginys įvyko 2014 m. vasario 27 d. Suomijos užsienio reikalų ministerijoje, dalyvaujant Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų ir kitų institucijų ir organizacijų atstovams. Šiuo metu Pasaulinė NVO diena yra minima bent 89 pasaulio valstybėse.
Kaip teikėja tikiuosi, kad tokios atmintinos dienos nustatymas pirmiausia atkreips visuomenės dėmesį į įvairiose viešosios politikos srityse veikiančių nevyriausybinių organizacijų indėlį, jų veiklos svarbą ir pasiekimus, taip pat paskatins ir įkvėps Lietuvos visuomenę aktyviai dalyvauti pilietinių organizacijų veikloje, taip didinant visuomenės atsparumą, ir skatins savanoriškos veiklos plėtrą. Esu pasirengusi atsakyti į jūsų klausimus ir prašau pritarti šiai iniciatyvai.
PIRMININKAS. Pirmas klausia V. Rakutis. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, tikrai labai palaikau šitą žingsnį, nes mūsų demokratinėje visuomenėje nevyriausybinės organizacijos atlieka didžiulį vaidmenį. Tas vaidmuo iš tikrųjų yra kur kas didesnis negu valstybinių įstaigų suvokimas apie tai, ką jos gali padaryti, todėl labai pritarčiau jūsų šitai iniciatyvai ir norėčiau tiktai paklausti tokį klausimą. Ar yra koks nors sumanymas, kuris leistų geriau valstybei remti visuomenines organizacijas, nes jos dažnai susiduria su įvairiomis problemomis? Viena iš tų pagrindinių problemų, ypač didelių organizacijų, kaip išlaikyti nuolatinę infrastruktūrą, nes jos iš esmės gali gyventi tiktai iš laikinų projektų, skirtų konkrečioms akcijoms. Ar yra koks nors sumanymas, kaip galėtų valstybė bent palengvinti naštą toms didelėms organizacijoms išlaikyti savo infrastruktūrą?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą ir idėjos palaikymą. Suprantama, nevyriausybinės organizacijos labai skiriasi – nuo labai tikrai didelių, tradicinių, galima sakyti, iki visai mažų. Ir jų misijos yra skirtingos, tačiau vaidmuo dažnai net nepriklauso nuo organizacijos dydžio, labiau nuo jos aktyvumo ir įsitraukimo į vienos ar kitos problemos sprendimą ar į vieną ar kitą sritį. Mano manymu, šiuo metu dialogas, diskusija tarp valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, partnerystė yra gana gera, bet, žinoma, ją reikia stiprinti.
Ir aš pati, kaip Seimo Pirmininkė, stengiuosi pagal galimybes su nevyriausybinėmis organizacijomis ir su jų koalicija susitikti, išklausyti jų pageidavimus ir jų matymą. Ir vienas iš tokių nuolatinių pasvarstymų yra, kad ir Seimas kaip institucija, Seimo komitetai, komisijos pagal galimybę, na, turėtų būti kuo labiau atviri nevyriausybinių organizacijų atstovams, nes tikrai dažnai jie turi ką pasakyti, kuo pasidalinti ir prisidėti prie kokybiškesnio teisėkūros proceso. Aš pasinaudodama tuo, kad dabar pristatau šį projektą, ir noriu paraginti dar kartą visus, nors žinau, kad tikrai dauguma komitetų tą jau dabar daro.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Per paskutinius dešimt metų nevyriausybinės organizacijos išties atlieka gana didelį vaidmenį, net kartais pralenkia tam tikras valstybines įstaigas, kurios yra pavaldžios savivaldybėms. Tai mes jaučiame socialinėse srityse, medicinoje, moksle ir panašiai. Tikrai remiu jūsų šią idėją, šį projektą. Noriu paklausti. Greičiausiai svarstymo stadijoje arba priėmimo stadijoje, ko gero, jūs sulauksite klausimo, kaip ir aš sulauksiu antradienį dėl sutartinių, kurios irgi yra įtrauktos į UNESCO atmintinų dienų sąrašą, ar ne per daug tų atmintinų dienų? Aš asmeniškai sakau, tikrai jų ne per daug, jų yra tiktai 77 per 365 dienų laikotarpį. Ką jūs atsakysite į tai, kai sulauksite tokio klausimo? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Išties klausimas kyla kiekvienam, matyt, ir man pačiai, teikiančiai tokią iniciatyvą, kyla klausimas, ar ji išties prasminga. Kiekvieną kartą, žinoma, iniciatoriai turi pasverti tai. Manau, kad turėti tarp atmintinų dienų nevyriausybinėms organizacijoms skirtą dieną yra prasminga. Manau, kad tokios dienos įtvirtinimas atmintinų dienų sąraše duoda dar vieną atspirties tašką pačioms šio sektoriaus nevyriausybinėms organizacijoms organizuoti konferencijas, diskusijas, renginius aplink tą datą. Manau, kad tai irgi yra tam tikra pagalba, kurią mes, kaip Seimas, galime suteikti. Aš matau prasmę, suprantama, Seimas apsispręs, ar tai verta daryti. Dėkui.
PIRMININKAS. Pirmininkė turbūt luktels tribūnoje. A. Bagdonas už ir tada Pirmininkė pristatys kitą projektą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, išties NVO sektorius mūsų gyvenime kuria ypatingus dalykus ir mes tą pamatėme tada, kai valstybė susidūrė su tam tikrais iššūkiais: matėme COVID-19 pandemiją, kokią paramą gali surinkti būtent šis sektorius, prasidėjus karui Ukrainoje, taip pat matėme, kiek gali mobilizuoti žmones nevyriausybinis sektorius, surinkti lėšų, jas nugabenti, pristatyti.
Iš tiesų nevyriausybinis sektorius mūsų gyvenime turi vis didesnę reikšmę. Aš labai džiaugiuosi, kad būtent šios kadencijos Seimas skiria ypatingą dėmesį nevyriausybiniam sektoriui. Mes dar praėjusiais metais įstatymu įtvirtinome, kad 1,2 % nuo jau sumokėto GPM būtų galima skirti tik nevyriausybiniam sektoriui. Liko dar kelios dienos, tad kviečiu visus Lietuvos žmones pasinaudoti ta galimybe.
O šiandien net neabejoju, kad įstatymo projektui, kurį teikia Seimo Pirmininkė, mes tikrai pritarsime ir ši diena bus įtvirtinta kaip Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Kviečiu visus vieningai palaikyti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Prieš niekas nenori kalbėti. Dėl projektų balsuosime numatytu laiku.
10.27 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2587 (pateikimas)
Kitas projektas, kurį teikia Seimo Pirmininkė, taip pat Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2587. Prašom.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiamo įstatymo projekto tikslas – akcentuoti emancipacijos idėjų svarbą, formuoti lygiavertiškumo principais grįstą Lietuvos visuomenės viziją ir praktiką, įtvirtinti atmintinų dienų sąraše Nacionalinę emancipacijos dieną. Nacionalinę emancipacijos dieną siūlome minėti vasario 17 dieną. Ši data pasirinkta, nes 1918 m. vasario 17 d. vyko pirmoji akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje, ja reikalauta pripažinti moterų indėlį atkuriant Lietuvos valstybę.
Moterys buvo labai aktyvios Lietuvos tautinio atgimimo dalyvės. 1905 metais jos dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1907 metais sušaukė pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą, o 1917 metais kartu su kitais delegatais priėmė Petrapilio konferencijos deklaraciją, įtvirtinusią lygias moterų teises su vyrais būsimajame Seime. Nepaisant to, 1917 metais moterys negalėjo dalyvauti Vilniaus konferencijoje, kur buvo išrinkta Lietuvos Taryba. Po 1918 m. vasario 17 d. surengtos akcijos organizuotas ir moterų įtraukimą į Lietuvos Tarybą remiančiųjų parašų rinkimas. Nors tarybos sudėties tuomet pakeisti nepavyko, 1918 metų lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims įtvirtinta rinkimų teisė. Taigi būtent aktyvių moterų F. Bortkevičienės, G. Petkevičaitės-Bitės ir kitų dėka Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų Europos šalių, sulyginusių vyrų ir moterų balsavimo teises.
Lietuvoje vasario 17 diena, kaip Nacionalinė emancipacijos diena, neformaliai minima jau aštuonerius metus. Kas metus aktyviau visuomenininkių pastangomis organizuojamos konferencijos, diskusijos, parodos, filmų peržiūros ir kitos iniciatyvos. Taigi ši iniciatyva jau dabar sulaukia vis platesnio nacionalinių institucijų, visuomenininkų bei žiniasklaidos atstovų dėmesio. Tikiuosi, kad šis dėmesys tik stiprės. Dėl to, žinoma, ir teikiu šią dieną įrašyti į atmintinų dienų sąrašą. Labai tikiuosi jūsų pritarimo šiai iniciatyvai. Esu pasirengusi atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Klausimų nėra. Gal buvo galima tikėtis, kad vyrai Seimo nariai čia aktyviai klaus, bet taip neįvyko. Dabar motyvai. Niekas neužsirašė dėl motyvų. Balsuosime per numatytą intervalą. Grįžta pirmininkauti Seimo Pirmininkė.
10.31 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Gerbiami kolegos, dabar siūlyčiau apsvarstyti 1-15 klausimą – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-2361. Priėmimo stadija.
Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ne, atsiprašau, negalime pritarti bendru sutarimu. Taip, žinoma. Dėl motyvų nėra. Kadangi keičiamas Statutas, reikia 71 Seimo nario pritarimo, atidedame šį klausimą iš karto iki balsavimo intervalo. Jis prasidės jau už 15 minučių.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659(2) (svarstymas)
Dabar norėčiau pasiūlyti apsvarstyti 1-18 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektą Nr. XIVP-2659. Tai yra svarstymo stadija. Norėčiau pakviesti gerbiamą I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektą. Bendru sutarimu buvo pritarta, kad pirmalaikiai rinkimai būtų paskelbti nuo rugsėjo 3 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, mes komitete tikrai bendru sutarimu sutarėme tą datą, kuri atitinka Rinkimų kodeksą, ją rekomendavo ir Vyriausioji rinkimų komisija. Dėl to ginčo nėra. Aš manau, kad mes visi patvirtinsime šias datas ir bus išrinktas Seimo narys, kuris jau rugsėjo gale galės prisiekti ir prisijungti prie mūsų. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.33 val.
Seimo savaitės (2023-05-08 – 2023-05-12) – 2023 m. gegužės 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą J. Razmą, kad pristatytų rezervinį 1 klausimą. Tai yra savaitės, prasidedančios gegužės 8 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seniūnų sueigoje aptarėme kitos savaitės, tai yra dar kitos savaitės, turbūt reiktų sakyti, darbotvarkę. Kaip žinote, artimiausia savaitė bus be plenarinių posėdžių. Posėdžiai prasidės tik gegužės 9 dieną, antradienį. Čia numatoma pasiūlyti keletą priėmimų. Tai Žemės įstatymo pataisos dėl krašto apsaugos poreikių ir lydimieji. Baigsime apsispręsti dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pataisų. Taip pat dėl Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projekto ir daug diskusijų keliančių Akcizų įstatymo pataisų dėl žaliojo kurso. Taip pat apsispręsime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų paskelbimo Raseinių–Kėdainių apygardoje. Vakar komiteto pasiūlyta rinkimų data leidžia neskubėti priimti nutarimo, tai priimsime, kaip minėjau, gegužės 9 dieną. Taip pat Seimo statuto pataisų priėmimas. Toliau projektų svarstymo stadija, iš jų turbūt reikšmingiausia yra naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto su 37 lydimaisiais svarstymo stadija. Po pietų pertraukos įvairūs projektai: iš pradžių – svarstymo stadija, po to – keletas pateikimų, daugiausia tai Vyriausybės teikiami projektai. Rezerve – Peticijų komisijos išvados.
Ketvirtadienį, kaip įprasta, priėmimai. Pirmiausia sveikatos srities projektų, tarp jų Farmacijos įstatymo pataisos dėl farmakotechnikų tolesnio darbo galimybių ir kiti projektai, pasiekę priėmimo stadiją. Po pietų pertraukos taip pat dar tęsime priėmimus, o pateikimai nukelti kiek vėliau, į darbotvarkės pabaigą. Tai daugiausia Vyriausybės projektai.
Kol kas darbotvarkės nelabai ilgos trukmės. Tikiuosi, kad bus papildytos, nes dar pakaks laiko iki jų įgyvendinimo pradžios. Tai tiek apie darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti niekas nenorėjo. Kolegos, ar galime bendru sutarimu patvirtinti kitos savaitės darbotvarkę? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar norėčiau pasiūlyti, kadangi dar turime 8 minutes iki balsavimų intervalo pradžios, kad galbūt gerbiama L. Nagienė norėtų pristatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, tai yra darbotvarkės 2-10 klausimą, projektą Nr. XIVP-2540. Tai yra pateikimas. Galima? Dėkui.
10.37 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 5, 6, 11, 13, 14, 201, 202, 22, 30, 32, 48, 49, 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131, 203 straipsniais įstatymo Nr. XIV-1169 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2540 (pateikimas)
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, pritarus Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos siūlymui, 2022 m. birželio 23 d. buvo priimtas Energetikos įstatymas – numatyta, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas ne visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams, o tik tiems, kurie leidimą gaminti elektros energiją gaus po šių metų liepos 1 dienos. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis konstituciniu sąžiningos konkurencijos laisvės principu, rinkoje veikiantiems ar norintiems veikti ūkio subjektams turėtų būti užtikrinamos vienodos įėjimo į rinką ir veikimo joje sąlygos. Visiems vienodai turėtų būti taikomas įstatyme numatytas gamybos įmokos mokėjimo reikalavimas bei kiti šiai veiklai taikomi reikalavimai.
Priėmus minėtą įstatymą, pagal kurį rinkoje jau įsitvirtinusiems ūkio subjektams netaikomas gamybos įmokos mokėjimo reikalavimas, o naujai į rinką ateinantiems taikomas, tai gali reikšti, kad rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugojimo išlyga. Kaip pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tokia išlyga, kuomet jau rinkoje veikiantiems subjektams leidžiama tęsti jų ūkinę veiklą netaikant naujai priimtų reikalavimų, taikytinų naują veiklą pradedantiems subjektams, gali sudaryti sąlygas rinkoje jau veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansą ir užkirsti kelią patekti į atitinkamą rinką. Todėl manytina, kad esamas teisinis reguliavimas sudaro išskirtines sąlygas gamintojams, kurie leidimą gaminti elektros energiją gavo iki šių metų liepos 1 dienos, ir taip jie privilegijuojami. Atitinkamai naujiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams sudaromos ženkliai blogesnės konkurencinės sąlygos, pasunkinamas naujokų patekimas į rinką, nes jiems gali būti sudėtingiau nei esamiems vykdyti veiklą, gali mažėti paskatų pradėti atitinkamą veiklą, ir taip jie diskriminuojami.
Įstatymo nuostata buvo priimta motyvuojant jau veikiančių gamintojų ir bendruomenių teisėtų lūkesčių galimu pažeidimu. Čia noriu atkreipti visų dėmesį, kad teikiama esamų vėjo vystytojų parama vietos bendruomenėms yra ženkliai, net keliolika kartų, mažesnė negu lėšos, surenkamos iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos, kuri bus privaloma naujoms elektrinėms. Be to, esami vėjo energetikos vystytojų ir bendruomenių susitarimai dėl paramos yra savanoriški, juos sudaryti nėra įstatyminio pagrindo. Taigi, abejotina, kad bendruomenės, jau turinčios sutartis su atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojais ir toliau gausiančios keliolika kartų mažesnę paramą, negu galėtų gauti, jeigu gamybos įmoka būtų taikoma jau rinkoje esantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams, turi turėti lūkestį ir išlaikyti esamą situaciją.
Manytina, kad nuostata vienašališka, iškreipia situaciją rinkoje. Toks teisinis reguliavimas – visam laikui netaikyti atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokos mokėjimo esamiems gamintojams – nėra proporcingas ir neatitinka sąžiningos konkurencijos principų. Todėl siekdami užtikrinti teisinio reguliavimo atitiktį konstituciniams proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principams šiuo projektu siūlome numatyti, kad elektros energijos gamybos įmokos mokėjimas taikomas visiems elektros energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamintojams nuo šių metų liepos 1 dienos. Turiu atsakymą ir iš Konkurencijos tarybos. Tokia mano nuostata. Prašom, atsakysiu dabar į jūsų pateiktus klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, jūs siūlote taikyti teisės nuostatas, kurios įsigalioja dabar, atgaline tvarka, buvusiam laikotarpiui, ir įžvelgiate, kad turėtų būti lygios sąlygos. Bet įsivaizduokite situaciją, kokia buvo prieš dešimtmetį ar daugiau, kiek kainavo instaliuoti vieną megavatą, tarkime, vėjo energetikoje, kiek kainuoja dabar, koks yra našumas tų turbinų, kurios buvo instaliuotos prieš dešimtmetį, ir dabar yra – visai kiti generaciniai pajėgumai, visai kitos technologijos. Didesnės technologijos – kaštai mažesni. Dabartiniai instaliuotojai patiria kur kas mažesnius kaštus, gauna didesnę generaciją iš tos pačios galios, didesnį kiekį sugeneruotos elektros energijos. Čia nematote kokio nors skirtumo?
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gal reikėtų sulyginti ar kaip?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū už klausimą. Noriu atsakyti, kad jie šitą bendruomenės mokestį ir moka už pagamintą kilovatvalandę – 0,0013 euro cento. Tai yra ne tai, kiek instaliuota ir panašiai – už pagamintą. Taip yra nustatyta įstatyme ir tam mes neprieštaraujame. Konkurencijos taryba taip ir išaiškino.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi G. Paluckas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Turėjau du klausimus, vieno A. Skardžius paklausė. Manęs jūsų atsakymas netenkina. Aš manau, kad iš tikro įstatymai negali veikti atgalios. Vien jau dėl to man tai netinka.
Kita klausimo dalis dar liko neatsakyta. Noriu paklausti taip: paprastai yra sudaroma sutartis tarp dviejų subjektų – valstybės ir to investuotojo, jeigu sutartyje tai nėra įrašyta, negalima atgal įrašyti tokių dalykų. Sutarties principas yra – jeigu dėl ko nors sutarėme, tai taip ir yra. Visiems laikams.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš nežinau tokių sutarčių tarp valstybės ir gamintojo. Yra įstatymas ir įstatymas numato. Ačiū, Kęstuti, už klausimą, bet nesupratau jūsų klausimo.
PIRMININKĖ. Klausia G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, iš jūsų komentarų susidaro įspūdis, kad verslo plane galima atsieti investicijas ir pajamas. Kitaip tariant, tos patirtos investicijos yra ir tam tikri teisėti lūkesčiai įgyvendinti tam tikrą verslo projektą, pradėtą tam tikru laiku, esant tam tikrai teisinei aplinkai, tam tikram teisiniam reguliavimui, gali būti atsietos nuo suplanuotų pagal tuos teisės aktus pajamų. Tai dabar išeina labai keista situacija, kai investicijos yra daromos tikintis tam tikros grąžos ir tam tikrų pajamų, bet vėliau sakote: žinote, tų pajamų jūs jau neturėsite. Tai vis dėlto keičia teisinių lūkesčių principą ir vis dėlto įstatymas, taikomas atgal, turi pasekmes visam investiciniam projektui, kuris buvo daromas. Ar šiuo atveju jums, teikiančiai šį siūlymą, taip neatrodo?
L. NAGIENĖ (DFVL). Iš tikrųjų daug kas sako „teisėti lūkesčiai“ ir lyg ir moka mokestį jie bendruomenėms pagal susitarimus. Kas nors man pasako, kad langus kažkas pakeitė. Žinote, teisėtų lūkesčių dabar taip pat turėjo gamintojas, kuris galbūt dvejus ar trejus metus savo planus tvirtino, lygiai taip pat jis iš pradžių nežinojo, kad bus vėjo jėgainėms nustatytas mokestis.
Aš manau, kad yra konkurencija ir Konkurencijos įstatymo mes neturėtume pažeisti. Konkurencijos taryba tą ir išaiškino, tai yra prieštaravimas tarpusavio konkurencijai. Todėl mes ir teikiame šitą įstatymo pataisą. Manau, kad šitie mokesčiai turi būti mokami. Gali būti jis mažesnis, gali nustatyti komitetas ir mažesnį. Jeigu ką, mes galime teikti siūlymus, bet šiandien palyginus, kokį mokestį dabar sumokėtų nuo kilovatvalandės vėjo jėgainės, kurios po liepos 1 dienos pasiims leidimą, ir tos, kurios lyg ir turi bendruomenėms mokestį… 1 tūkst. eurų, 500 eurų, aš apklausiau mūsų bendruomenes, kiek jos gauna iš vėjo jėgainių, esančių šalia 5 kilometrų spinduliu, tai yra tokios sumos. O realiai tos sumos būtų ženkliai didesnės, jeigu būtų 0,0013 euro cento.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. G. Kindurys – motyvai už.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų būtų teisinga, kad visi atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojai mokėtų minėtas įmokas. Ypač noriu atkreipti dėmesį, kad ir Konkurencijos taryba už tai pasisakė. Iš principo šitas mokestis ir buvo įvestas tam, nes sukuria tam tikrą diskomfortą bendruomenei, vienai gal mažesnį, kitai gal didesnį, bet iš principo yra taip. Todėl teisinga, kad tą mokestį solidariai mokėtų šiame įstatyme minimi gamintojai. Tikrai, juk ir pats mokestis nėra toks didžiulis. Taigi kviečiu tikrai palaikyti. Manau, kad šis įstatymas tikrai yra labai teisingas ir būtina jį priimti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – motyvai prieš.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Pasirodo, jau nieko švento šioje žemelėje nebeliko. Jau galima įstatymus taikyti atgal, kaip nori – skersai, išilgai važiuoti per Konstituciją. Gerbiamieji kolegos, aš priminsiu, kaip atsirado šis mokestis bendruomenėms.
Pirmųjų vėjo parkų, kurie buvo statomi, šis mokestis buvo savanoriškas, gerosios verslo praktikos ir patys vystytojai savivaldybėms mokėjo šį mokestį, pasiūlė savivaldybėms, kad galėtų bendruomenėms pagelbėti įvairiomis reikmėmis, patys nusistatė kartu su savivaldybėmis tą mokestį ar derybų būdu, ar tiesiog, sakykime, tam tikro susitarimo būdu.
Aš vis dėlto atkreipčiau dėmesį į kitą dalyką. Dar 2011–2012 metais… (Šurmulys salėje) Kolegos mieli, kolegės mielos, kalbu per mikrofoną. Jūs labai liberaliai elgiatės. Pirmininkė nemato, aišku, užsiėmusi, diskutuoja su kažkuo, nežiūri savo frakcijos narių, ką jie daro čia. Gerbiamoji Pirmininke!
PIRMININKĖ. Taip, klausau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kreipiausi į jus, tiesiog jūsų frakcijos nariai atsistojo prieš mane, kad aš čia nematyčiau ir negalėčiau kalbėti.
PIRMININKĖ. Aš esu įsitikinusi, kad tikrai ne specialiai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš tiesiog atsisakau, gerbiamoji Pirmininke, dalyvauti tokiame svarstyme. Dėkui.
PIRMININKĖ. Motyvai, kad ir kaip ten būtų, išsakyti. Dabar balsuosime. Pirmiausia balsuokime dėl šio klausimo, kuris buvo dabar pateiktas. Primenu, tai yra darbotvarkės 2-10 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektas Nr. XIVP-2540. Taigi prašom užimti vietas, balsuojame po pateikimo. Kas pritariate L. Nagienės pristatytam įstatymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 116: už – 48, prieš – 8, susilaikė 60. Projektui nepritarta. Dabar turėtume apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame projektą. Taigi, kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad projektą atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 120: už – 70, prieš – 50. Projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti.
10.52 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 3, 5, 6, 16, 18, 35, 38, 41, 411, 46, 50 straipsnių ir 1, 2, 3 priedų pakeitimo, Įstatymo papildymo 191 ir 412 straipsniais ir III skyriaus papildymo vienuoliktuoju skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2401(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar persikeliame į pačią darbotvarkės pradžią. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2401. Balsuokime. Balsuojame.
Balsavo 113: už – 113, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447. Balsuojame.
Taip, A. Gedvilas. Prašom. Replika po balsavimo.
A. GEDVILAS (MSNG). Pirmininke, norėjau, kad įskaitytumėte balsą, aš spaudžiau, bet kažkodėl nenusispaudė.
PIRMININKĖ. Gerai, įskaitysime dėl protokolo. Dėkoju. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-3 klausimo – projekto Nr. XIVP-2447… (Balsai salėje) Galime perbalsuoti, jeigu daug kam nesuveikė. (Balsai salėje: „Nesuveikė.“)
Gerai, kartojame balsavimą dėl Aviacijos įstatymo projekto Nr. XIVP-2401(2). Balsuojame dar kartą. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 121, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2447. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61, 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Elektros energetikos sistemos sujungimo įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2418(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2418) priimtas. (Gongas)
10.55 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 46, 47 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2616(2). Čia yra gauti Seimo nario pasiūlymai. Turėsime apsispręsti dėl jų. Kviečiu K. Starkevičių į tribūną. O dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario P. Gražulio pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Petrai, pristatyti jį.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, be abejonės, sveikinu už šią iniciatyvą, kad tiekėjams suteikiama teisė, jeigu elektros kaina krenta biržoje, jie galėtų vienašališkai buitiniams vartotojams mažinti kainas. Tačiau mano pasiūlymo esmė yra tokia, kad neišskirtume buitinių, kad visi – jeigu elektros kaina rinkoje krenta, kad būtų mažinama elektros kaina visiems vartotojams, tai yra ir juridiniams asmenims. Gaila, kad komitetas svarstė mano pataisą dėl šio įstatymo ir nepritarė. Manau, kad neįsigilino į esamą problemą, nes daugelis įmonių, kai buvo labai aukštos kainos, fiksavo penkeriems, septyneriems, aštuoneriems metams kainas, sutartis ir kainoms kritus jos negali mokėti mažesnėmis kainomis. Daugelis įmonių bus priverstos bankrutuoti. Todėl aš prašau Seimo pritarti mano pataisai ir nedaryti, kaip čia yra, išlygų buitiniams vartotojams, kad visi vartotojai galėtų pasinaudoti šita išlyga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys P. Gražulio pasiūlymą? Gal pabalsuokime. Pasiūlymo svarstymą, atsiprašau, pasitaisau. Ar yra 29, palaikantys pasiūlymo svarstymą?
Yra. Taigi prašom, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti komiteto nuomonę.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas vakar svarstė. Pataisos autorius P. Gražulis negalėjo prisijungti dėl užimtumo, tai aš dabar paaiškinsiu. Europos Sąjungos reguliavimo lygmeniu yra išskiriami atskiri subjektų segmentai. Tai tie, kuriems teisiniais santykiais elektros energijos tiekimo rinkoje objektyviai gali būti taikomas skirtingas reguliavimas. Tai yra buitinių ir verslo subjektų reguliavimas gali būti reglamentuojamas skirtingai. Pažymėtina, kad verslo subjektai turi daugiau informacijos apie padėtį elektros rinkoje nei buitiniai vartotojai, daugiau galimybių bei patirties derėtis sudarydami elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su nepriklausomais tiekėjais. Todėl manytume, kad papildomas reguliavimas teisės aktuose šiuo metu nėra tikslingas.
Ir dar. Verslo subjektai, sudarydami sutartis su nepriklausomais tiekėjais, tiesiogiai derasi dėl kainos ir sąlygų ir neprivalo rinktis iš buitiniams vartotojams siūlomų atsiskaitymo už elektros energiją planų. Tie planai yra kur kas lankstesni. Ir vakar… Tikrai mes negavome pasiūlymų iš verslo kokių nors asociacijų. Vakar buvo vienos verslo asociacijos forumas ir nė vienas priėjęs nepasakė, kad čia kas nors dabar blogai reguliuojama. Aš tikrai manau, kad ateityje, jeigu matysime, galėsime žiūrėti, bet dabar tikrai pritarkime dėl buitinių vartotojų, nes jų yra apie 500 tūkst. O nuo liepos 1 dienos nebus subsidijavimo. Komitetas siūlė nepritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto nuomonę. Jeigu galėtumėte, dar likite tribūnoje, nes turėsime apsispręsti vėliau dėl kitų pasiūlymų.
R. Žemaitaitis kalba už šį pasiūlymą. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų vakar Petras negalėjo dalyvauti, nes Aplinkos apsaugos komitete Aistė buvo jį užspaudusi ir neišleido, jie labai aktyviai ten svarstė ir nagrinėjo klausimus.
Dėl Petro pasiūlymo. Iš tiesų jis turėtų būti svarstytinas. Aš net vietoj pirmininko Kazimiero iš tikrųjų gal net ir pertrauką daryčiau ir daryčiau klausymus atskirai dėl Petro pasiūlymo, nes yra subjektų ir juridinių asmenų, kurie sudarydami elektros tiekimo sutartį ar pasirašydami sutartį negali jos peržiūrėti ir negali keisti. Tiesiog dėl savo silpnesnių pozicijų, dėl „Igničio“ ir kitų tiekėjų stipresnės pozicijos jie negalėjo pasirinkti kito tiekėjo, ir sutartis yra trejų, ketverių, penkerių ir septynerių metų. Ir mūsų frakcijoje Petras pateikė keletą pavyzdžių. Manau, kad būtų logiška, jeigu įstatyme ir fiziniams, ir juridiniams asmenims atsirastų ir galiotų ta pati nuostata.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, na, tikrai labai įdomus pasiūlymas net ir visiems mėgstantiems įvairių rūšių koldūnus, bet aš vis dėlto manyčiau, kad dėl koldūnų nereikėtų sugriauti elektros rinkos. Siūlyčiau tikrai nepalaikyti šitos pataisos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi apsispręskime balsuodami dėl P. Gražulio pasiūlymo. Kas palaikote, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Dėl P. Gražulio pasiūlymo.
Balsavo 115: už – 45, prieš – 38, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio taip pat yra P. Gražulio pataisa, bet ji, kaip suprantu, analogiška. Kadangi dėl jos apsisprendėme, tai nebereikia jos svarstyti. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti? Dėkui. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Vėlgi P. Gražulio analogiška pataisa. Ar galime 3 straipsniui? Dėkui, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra gautos dvi Teisės departamento pastabos. Prašom, gerbiamas pirmininke, pristatyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės departamento pasiūlymui dėl 4 straipsnio mes esame pritarę ir antram esame pritarę iš dalies. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pasiūlymus? Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai dėl viso. K. Mažeika kalba prieš.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Pats projektas galbūt nėra blogas, bet ką reiškia – gali siūlyti mažinti kainą? Šiandien tenka girdėti viešojoje erdvėje pačių nepriklausomų tiekėjų mintis. Jie patys nesupranta, kaip jiems gali siūlyti, negali siūlyti, kokia forma gali siūlyti. Ir turbūt tiems 500 tūkst. žmonių, kuriuos šis projektas galėtų paliesti, suteikiama tokia viltis, kad kažkas jiems kada nors gal kažką pasiūlys.
Manau, jeigu jau norime padėti tiems žmonėms, tai turėtų būti konkrečiai. Turime turbūt gerų pavyzdžių su VERT’u. Ji peržiūri kainas ar kas pusmetį, ar kas ketvirtį ir tada privalo pasiūlyti. Manau, ta prievolė turėtų būti imperatyvi ir ne tokia savanoriška. Dabar turbūt nerasime nė vieno verslininko, ypač tarp nepriklausomų tiekėjų, kad atsisakytų didesnio pelno. Na, ta galimybė suteikta turbūt bus tokia kažkur tarp eilučių, bet turbūt pats žmogus turės ieškoti galimybės, kaip tą kainą susimažinti.
Ir reikia pasakyti, kaip žmonės yra viliojami pasirinkti tiekėją. Yra skambinama turbūt iš visų tiekėjų po kelis kartus per savaitę arba kartais net per dieną ir to atgalinio grįžtamojo ryšio tikrai tikėtis yra sunku. Bet jeigu įstatyme būtų numatyta tokia prievolė, kad tiekėjai turėtų pasiūlyti, tada būtų tikrai daug paprasčiau, daug lengviau ir žmonėms turbūt daug lengviau pasirinkti ir apsispręsti. Šiuo atveju tikrai yra geriau negu nieko, bet tikrai nėra taip gerai, kaip galėtų būti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Kolegos, mes geriname vartotojų situaciją. Geriname. Gal pasiūlymai nėra tobuli, bet jeigu turėjome geresnių, galėjome per visą šitą svarstymo ir pateikimo procedūrą registruoti geresnius. Dabar jie yra apsvarstyti su rinkos dalyviais. Ne visi juos sutinka irgi išskėstomis rankomis, tačiau vartotojams situacija gerės dėl trijų esminių punktų.
Pirmas dalykas. Galės palyginti pasiūlymus skirtingų tiekėjų. Anksčiau tokios realios galimybės neturėjo, nes net VERTʼo skaičiuoklės buvo nesuvokiamos, nesuprantamos.
Antras dalykas. Bent vienas nepriklausomas elektros energijos tiekėjas taikys šitą praktiką, tai yra mažins įkainius, ir mes galime nutuokti kuris. Kiti, kurie tos praktikos nenorėtų taikyti vien dėl konkurencinių aplinkybių, turės sekti iš paskos to didžiausio tiekėjo. Atitinkamai, jeigu mes turėsime ateityje dar genialesnių ir geresnių pasiūlymų, visada įstatymą galėsime keisti. Šis įstatymas pastaruoju metu keičiamas, nežinau, jau kelintą kartą, ir greičiausiai dėl tų liberalizavimo padarytų spragų mes dar turėsime ne kartą grįžti, bet šiandien kviečiu balsuoti už, nes jis gerina vartotojo situaciją dėl santykio su nepriklausomais energijos tiekėjais, kad jie galėtų mažiau juos spausti, mažiau piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Ačiū, kad jūs pasitaisėte. Tikrai motyvai prieš. Čia jokio gerinimo nematau. Išleidote džiną iš butelio nepasiruošę (aš turiu omenyje, liberalizavimo džiną iš butelio) ir jis dabar klajoja. Mes kalbame apie pasekmes nevykusio sprendimo, vadinamo rinkos liberalizavimu. Visi vartotojai – 85 % – sugrįžo pas visuomeninį tiekėją, kuris save pavadino „Igničio“ nepriklausomu tiekėju, tik, aišku, už kainą, kartais didesnę, negu tiekė iki tol. 15 % rinkos priklauso dviem užsienio taip pat monopolininkų dukterinėms įmonėms – „Enefit“ ir „Elektrum“, bet jie neturi tokių konkurencinių galimybių. Jiems nėra tokia palanki situacija – kaip „Ignitis“ gali pasisemti iš bet kurios savo daugelio kišenių ir dempinguoti kainas. Mes jau matėme du bankrutavusius – „Prienų energiją“, „Perlą“. Matysime ir netenkančius vartotojų „Enefit“ ir „Elektrum“. Kas liks? Laisva rinka su vienu monopolininku. Mes šito siekiame? Baikime žaisti tą laisvą rinką, išanalizuokime priežastis, kurios lėmė, kad buvo kuriama rinka, o išėjo kaip visada – sukilo kainos elektros vartotojams. Tiek nepadoriai sukilo nereguliuojamos kainos, kad dabar įstatymu turime priimti mažinti kainas, nes vartotojai tiesiog į tokią politiką nusispjovė ir moka tiek, kiek reikia. Kiek išrašo sąskaitą, jie moka.
PIRMININKĖ. Laikas! Dėkui.
Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Tai yra rinkos liberalizavimo pasekmės ir bandome kažkiek tas skyles lopyti, bet iš principo turėtų būti vienas rinkos dalyvis – valstybė, kuri užpirktų visiems Lietuvos vartotojams elektros pačia mažiausia kaina ir ją parduotų su visiškai mažu pelnu. Juk tai pagal Europos Sąjungos direktyvas yra universalioji paslauga, kurios pagrindinis tikslas – ne pelno siekti, o suteikti paslaugas – kiek galima pigesnę elektros energiją. Mes, be abejonės, nuėjome kitu keliu – atidavėme į privačias rankas. O privatininko pagrindinė misija – pelno siekimas. Padarėme kiekvieną Lietuvos pilietį – pensininką, senuką biržos ekspertu. Jis turi numanyti, kas bus po pusės metų, po mėnesio, kaip keisis rinkos kainos. Tikrai absurdiškas kelias.
Bet šiuo įstatymu sudarome galimybę vartotojams, krentant… tai yra elektros tiekėjams, krentant biržoje kainai, vienašališkai mažinti buitiniams vartotojams elektros energiją. Tai yra mažas žingsnis į priekį. Vis tiek reikia pritarti. Bet iš principo Lietuva nuėjo laukinio kapitalizmo keliu liberalizuodama elektros rinką.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamas Petras kalbėjo už, bet pasisakė prieš. Aš balsuosiu už šį įstatymą, bet noriu pasisakyti prieš. Man atrodo, einame iš tiesų negeru keliu, nes buitiniai vartotojai jau visą laiką galėjo nutraukti sutartį. Ką mes sprendžiame? Ne liberalizavimo problemą – mes sprendžiame neteisingą valstybės kompensacijų mechanizmą. Kadangi šiuo metu kompensuojame labai didelę kainą, buitiniai vartotojai nenutraukia sutarčių, nesimažina tos kainos, todėl išlieka labai didelis valstybės kompensacijų poreikis. Šitas įstatymas padės tai ištaisyti. Todėl balsuosiu už. Bet mes turime iš principo pergalvoti, kaip mes organizuojame kompensacijas tokiose krizinėse situacijose, kai elektros kaina labai pakilo.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar kartą pasisakysiu. Aš noriu tiems, kurie kalbėjo, kad čia kalta dabartinė valdžia, pasakyti, kad šis liberalizavimo įstatymas buvo priimtas 2018 metais. Kiekvienas pasižiūrėkime, kaip tada balsavome, kokia Vyriausybė balsavo. Priežastis, kodėl dabar toks tas kainų šuolis buvo, šokas buvo, visi suprantame – tai Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, dujų brangimas. Kodėl mes šitą argumentą vėlgi pamirštame?
Kas dar yra gerai šiame įstatyme? Mes pastebėjome dar vieną dalyką ir giname buitinius vartotojus. Buitiniai vartotojai yra ir individualūs, ir kokie nors maži, savo turintys, veikiantys pagal Mažųjų įmonių įstatymą subjektai. Jiems dabartiniu metu, nors ir Civilinis kodeksas nenumato, bet yra numatytos tam tikros baudos, lyg ir tam tikri paskatinimai numatyti, tačiau slypi ir nuobaudos. Ateityje to elektros tiekėjai, sudarydami sutartis, jau negalės sutartyse numatyti.
Dar kartą aš noriu pabrėžti, kad įstatymas atgal negalioja, čia nereikia… Kartais elektros pardavėjai sako, kaip mes čia darysime? Bet naujoms sutartims visa tai jau galios. Taigi, jei matome rinkos situaciją, operatyviai reaguojame. Noriu pasakyti, kad šitą projektą teikė visas komitetas, visi komiteto nariai, esantys komitete. Ačiū kolegoms už tai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš čia girdėjau įvairių argumentų, kai kurie labai keisti. Girdėjau du žodžius: „rinką“ kaip baubą ir „liberalizavimą“ kaip blogybę. Aš norėčiau priminti tiems, kurie kalba apie rinką kaip blogybę. Tuomet, kai rinkos nebuvo, mes turėjome socializmą. Tuomet tik deficitas buvo ne deficitas. Deja, koldūnų pasirinkti laisvai negalėjome, buvo tik vienos rūšies. Dabar yra galimybė rinktis įvairias skirtingas prekes, produktus įvairiose srityse.
Tas pats atsitiko ir su elektros rinka. Tik čia vartotojas neturi patirties teisingai pasirinkti. Jei jisai kitus produktus moka pasirinkti, tai čia reikia jį pratinti ir padėti jam. Šis įstatymas gina vartotoją, kad jisai galėtų lengviau pasirinkti produktus.
Mano supratimu, naudingiausias kelias būtų naudoti biržos kainą, elektros biržos kainą, bet tada turi turėti kitokį skaitiklį ir sutikti su kainų svyravimu, kas daugeliui žmonių nepriimtina. Daugeliui žmonių gal priimtina turėti kokią nors pastovią kainą, fiksuotą kainą. Visa tai irgi šitas įstatymas ir nustato, kaip galima padėti žmonėms, kad jie neužsifiksuotų kainos jiems nepalankaus lygio. Liberalizmas čia nėra joks baubas. Liberalizmas atveria daugybę galimybių ir verčia net tas įmones, kurios galėtų piktnaudžiauti savo dominuojančia padėtimi, to nedaryti, o veikti žmonių labui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, apsispręskime ir balsuokime dėl darbotvarkės 1-5 klausimo – Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2616(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 122, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2616) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu padėkoti konservatoriams už koldūnų reklamą, gal reikės liniją kokių gražuolių ar Gražulio koldūnų išleisti. Ačiū jums už geras idėjas.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, čia dažnai kyla priekaištų buvusiai kadencijai, kad štai 2018 metais įvyko liberalizavimas, „Igničio“ akcijos buvo parduotos, buvo 300 mln. „Independence“ nuomai papildomai skirta. Taip, valdančiųjų dauguma žinojo ar nežinojo, bet toks ministras, kurio tai tiesioginė kryptis, ponas V. Šapoka, buvęs finansų ministras, dirbo išvien su iniciatoriais visų tų procesų. Jis Vyriausybės posėdžio metu užsitraukdavo cigarą, galėdavo daug ką sau leisti. Daug ko Seimas ir nežinojo. Tokie dalykai daromi, nesvarbu, ar dešinė, ar kairė valdžioje, nes yra interesų grupės, yra interesas, todėl viskas ir vyksta. Tiesiog noriu pasakyti: auginkime pelnus monopolininkui ir vaidinkime laisvąją rinką.
PIRMININKĖ. Premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš į istorinius diskursus nesileisiu, bet vis dėlto vieną pastabą ponui Artūrui turėčiau. Kai ponas Artūras čia sakė, kad jeigu nebūtų liberalizacijos, tai viskas būtų buvę labai gerai, tai aš siūlau jums pažiūrėti, kokia yra VERT’o patvirtinta visuomeninio tiekimo kaina. Tai, kad žmonės nemoka tos kainos, yra tik todėl, kad valstybė pusę kainos kompensuoja, o ne todėl, kad yra liberalizavimas.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Judame toliau. Jau viskas.
11.18 val.
Šventosios jūrų uosto įstatymo Nr. X-910 4, 5, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Šventosios jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-703(2). Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 113, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-703) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų norėčiau premjerei priminti. Jeigu „Igničiui“ duotų nurodymą sudaryti tiesioginę sutartį, pavyzdžiui, su vėjo gamintojais, galima nupirkti už 7 centus, pridėti 7 centų perdavimo mokestį ir visuomeninė kaina būtų 14 centų. O dėl jūsų sprendimų tai nevyksta. Tai padėkokite savo sprendimams.
11.19 val.
Įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuokime. Darbotvarkės 1-7 klausimas – įstatymo „Dėl Protokolo dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru, papildančio Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, ratifikavimo“ Nr. IX-1397 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2634(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nebuvo, niekas nesusilaikė. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2634) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš norėjau premjerei patarti, kadangi jau A. Kubilius pastatė Astravo atominę elektrinę…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, replika po šio balsavimo – dėl neteisėto migrantų įvežimo į Jungtinių Tautų…
P. GRAŽULIS (MSNG). Na, galiu ir po kito pasakyti. Aš manau, kad jeigu…
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau, aš nutraukiu diskusijas, jos nėra apie tą klausimą, dėl kurio mes balsavome. Čia ne tas klausimas. (Balsai salėje)
11.20 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2) (priėmimo tęsinys)
Kolegos, balsuokime. Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Armėnijos Respublikos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2393(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 118, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2393) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kataro Valstybės susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2394(2) (priėmimo tęsinys)
Apsispręskime balsuodami dėl 1-9 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2394. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 123, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2394, atsiprašau, 95… 94) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2395(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau apsispręskime dėl 1-10 klausimo – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos bendrosios aviacijos erdvės susitarimo ratifikavimo“ projekto Nr. XIVP-2395. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2395) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464(2) (priėmimo tęsinys)
Apsispręskime dėl 1-11 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-2464. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 122: už – 122, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2464) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 19 ir 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VIII skyriumi įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-12 klausimas – Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2322(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 124, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2322) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 52 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2319(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-13.1 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2319(2). Norėčiau pakviesti gerbiamą L. Kasčiūną į tribūną, jis pristatys ir komiteto išvadą, ir, matyt, taip pat savo pasiūlymus. Tai yra priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
Yra gauta Seimo nario pasiūlymų. Gerbiamas Laurynai, gal galėtumėte pristatyti pasiūlymus ir…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Čia susiję su tuo, kad po to sprendimo dėl keturių žvaigždučių reikėjo suvienodinti ir koeficientus. Tiesiog toks sprendimas…
PIRMININKĖ. Kiekvieną pasiūlymą atskirai, jeigu galima?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, miela Pirmininke. Pakeisti projekto pavadinimą – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl pavadinimo apsispręsime pabaigoje. Dabar dėl pasiūlymo dėl 1 straipsnio.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas. Kariuomenės vadu skiriamas karininkas, turintis ne žemesnį nei brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį. Šitą mes keičiame, išdėstome taip: „Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali eiti pareigų, jį pavaduotoja gynybos štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas kitas karininkas, turintis ne žemesnį nei brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį.“ Už – 9, visi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra 29, kurie pritariate šio klausimo svarstymui, galbūt galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Tuomet komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti, visi 9 – už.
PIRMININKĖ. Gerai. Matau, kad A. Pocius norėtų kalbėti už. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Tikrai džiaugiuosi, kad šis įstatymas jau pasiekė priėmimo stadiją. Iš savo karčios patirties galiu pasakyti, kad ir dabartinis kariuomenės vadas, kuris šiuo metu yra generolas leitenantas, turintis tris žvaigždes, manau, nelabai smagiai jaučiasi būdamas Briuselyje tarp savo kolegų, kurie turi visą generolo laipsnį ir antpečiuose yra keturios žvaigždės. Manau, kad Lietuva, jau beveik 20 metų būdama NATO nare, tikrai gali ir turi turėti būtent visą generolo laipsnį. Aš manau, reprezentuos atsakingai.
Dar kitas momentas. Čekija kažkada buvo delegavusi į NATO Karinio komiteto pirmininkus dabartinį Čekijos prezidentą P. Pavelą, taip pat yra buvę ir kitų, mažesnių, šalių tokių atvejų, kai tampa NATO Karinio komiteto nariais, ir Nyderlandų dabartinis NATO Karinio komiteto atstovas admirolas R. Baueris. Gali būti ir mažesnių šalių karininkai NATO Karinio komiteto vadovais, jų karinis laipsnis turėtų būti keturių žvaigždžių generolo arba admirolo laipsnis. Taigi aš siūlau pritarti, ačiū už palaikymą. Sėkmės visiems.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, galbūt galėtume pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Ar galime bendru sutarimu pritarti naujai atsiradusiam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 3 straipsnio yra Seimo nario L. Kasčiūno pasiūlymas. Prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mano pasiūlymo esmė buvo tokia nuosaikesnė. Paskyrus karininką kariuomenės vadu, jam suteikiamas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis, o, ištarnavus generolu leitenantu (viceadmirolu) ne mažiau kaip dvejus metus, gali būti suteikiamas generolo (admirolo) laipsnis. Mano pasiūlymui komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti šio pasiūlymo svarstymui? Galime. Kaip suprantu, komitetas pritarė iš dalies. Taigi apsispręskime dėl to, ar galime komiteto suredaguotam… Jums tinka komiteto suredaguotas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai taip, jis dar stipresnis.
PIRMININKĖ. Gerai. Taigi, kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį, suredaguotą pagal komiteto nuomonę? Ačiū, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra taip pat L. Kasčiūno pasiūlymas. Prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, gerbiama Pirmininke. Tiesiog į profesinės karo tarnybos karių tarnybinių atlyginimų koeficientus įtraukiamas generolas (admirolas) ir tada keičiami kai kurie kiti koeficientai. Šiam pasiūlymui komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkui. Galime bendru sutarimu svarstyti? Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiai redakcijai? Nematau prieštaraujančių. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ar galime pritarti ir pavadinimo pakeitimui, apie jį buvo kalbėta pradžioje pristatymo? Ar galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
Motyvai. Galbūt galime tiesiog balsuoti, nes, atrodo, nėra jokio nuomonių išsiskyrimo? Taip. Balsuokime dėl projekto Nr. XIVP-2319. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 118: už – 118, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2319) priimtas. (Gongas)
11.30 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1179 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2320(2) (priėmimas)
Apsispręskime dėl lydimojo. Tai yra projektas Nr. XIVP-2320. Čia taip pat yra priėmimo stadija. Dėl 1 straipsnio yra gautas vienas L. Kasčiūno pasiūlymas. Vėl kviečiu jį į tribūną. Dar teks truputį padirbėti. Dėl 1 straipsnio yra gauta viena L. Kasčiūno pataisa. Prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Miela Seimo Pirmininke, viskas irgi susiję su koeficientais generolo (admirolo) ir tada keičiasi visi kiti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Prašom, komiteto nuomonė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarta visų bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Taip, galime. Visam 1 straipsniui pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra taip pat gauta L. Kasčiūno pataisa. Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Vėlgi susijusi su tais pačiais koeficientais ir lentelės papildymais.
PIRMININKĖ. Ar galime svarstyti bendru sutarimu? Galime. Prašom, komiteto išvada.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Buvo šiokių tokių korekcijų, bet pritarti.
PIRMININKĖ. Ar jūs pritariate komiteto išvadai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tikrai taip.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 2 straipsniui, kaip jį suredagavo komitetas? Dėkui, pritarta. Viskas. Galime patikrinti, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Nėra. Taigi balsuokime dėl lydimojo 1-13.2 klausimo, projekto Nr. XIVP-2320.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 121, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIVP-2320) priimtas. (Gongas)
11.32 val.
Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-14.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-4856.
Posėdžiui toliau pirmininkaus J. Razma.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Prieš pakviesdamas į tribūną Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase, aš trumpai paaiškinsiu aplinkybes, pats pripažindamas padarytą klaidą, kai buvo paimta pertrauka iš karto po balsavimo dėl mūsų kolegos A. Petrošiaus pasiūlymo, jam Seime buvo pritarta. Tiesiog Statutas tokiu momentu pertraukos paimti neleidžia. Ji gali būti paimta tik tada, kai apsisprendžiama dėl visų projekto straipsnių, o mes tuomet net dėl 1 straipsnio nebuvome baigę apsispręsti. Todėl pripažinę klaidą mes grįžtume šiandien į tą momentą, kai klaida buvo padaryta. Tai yra į momentą, kai buvo balsuota dėl A. Petrošiaus pasiūlymo, ir toliau tęstume projekto priėmimą.
Kviečiu į tribūną I. Haase. Dabar po mano jau minėto apsisprendimo dėl pasiūlymo reikia apsispręsti dėl 1 straipsnio. Dėl 1 straipsnio dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Balsuojame, ar pritariame 1 straipsniui. Taip, balsuojame dėl 1 straipsnio, dėl jo yra A. Petrošiaus pasiūlymas.
Balsavo 113: už – 76, prieš – 18, susilaikė 19. Pritarta 1 straipsniui.
2, 3, 4 ir kiek čia dabar yra tų straipsnių, dėl jų nėra jokių pastabų ir pasiūlymų, tuoj pažiūrėsime. (Balsai salėje) Iki 54 straipsnio imtinai nėra jokių pasiūlymų. Niekas nereikalauja balsuoti dėl minėtų atskirų šio projekto straipsnių? Nematau. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. (Balsai salėje) Bet niekas nereikalauja balsuoti dėl atskirų straipsnių, ar yra? (Balsai salėje) Dėl kiekvieno straipsnio? Vis dėlto kas reikalaujate balsuoti, gal galėtumėte nurodyti, dėl kurio straipsnio reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Dėl visų? (Balsai salėje) Prašyčiau prieiti prie mikrofono salėje ir pasakyti tiksliai, o ne taip nemotyvuotai. (Balsai salėje) Prašom, K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, mes ten juokavome, kad jūs ateisite, pradėsite pirmininkauti ir prasidės chaosas, taip iš tikrųjų ir nutiko. Jeigu jūs girdite, kad kolegos salėje prašo balsuoti iš eilės, nuo 1 straipsnio, 2, 3, 4 ir taip toliau, tai jūs ir klausykite, ką sako kolegos.
PIRMININKAS. Jūs puikiai žinote, kad tokius dalykus reikia pasakyti priėjus prie mikrofono, o ne esant išjungtiems mikrofonams. (Balsai salėje) Balsuojame tada dėl visų straipsnių iš eilės. Balsuosime greituoju būdu. 2 straipsnis. (Balsai salėje) Taip, turėsime 53 balsavimus.
Balsavo 72: už – 69, prieš – 2, susilaikė 1. Pastebėsiu, kad balsuojant dėl atskirų straipsnių 71 dalyvaujančio nereikia.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega K. Mažeika turėjo teisę paprašyti savo vardu taip balsuoti, aš neprieštarauju, tačiau aš frakcijos vardu siūlau dėl tų straipsnių, dėl kurių nėra pasiūlymų, jeigu yra pritarimas bendru sutarimu, nebalsuoti kad ir sutrumpintu režimu.
PIRMININKAS. Gerbiamas Eugenijau, vis dėlto Statutas sako, jeigu yra prašančių balsuoti dėl atskirų straipsnių, tada mes turime pagal Statutą tą ir daryti. Jūs negalite čia persverti visos savo galingos frakcijos svoriu šito prašymo. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 3 straipsnio.
Balsavo 73: už – 72, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pritarta.
4 straipsnis. Balsavo 71: už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. 4 straipsniui pritarta.
5 straipsnis. Balsavo 70: už – 70, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta.
Toliau 6 straipsnis. Balsavo 72: už – 72, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta.
7 straipsnis. Už – 68, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pritarta.
8 straipsnis. J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Skelbdamas straipsnį, už kurį balsuojame, pasakykite bent straipsnio pavadinimą. Labai prašom.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad visi turite galimybių sekti monitoriuose.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš tai matau, bet ne visi tai supranta. Ačiū.
PIRMININKAS. Visi turite technines galimybes matyti monitoriuje. Tai kam mes perkame tuos monitorius, jeigu jais nemokame naudotis. (Juokas salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kolegos, jeigu jums malonu juoktis iš manęs, juokitės. Bet jeigu norite priimti įstatymą, darykite, kaip aš prašau.
PIRMININKAS. Gerai, čia dar ilgiau užgaišime aiškindamiesi. Galėsime pasakyti tuos pavadinimus.
Toliau 9 straipsnis – 184 straipsnio pakeitimas. Tiesa, nepaskelbiau rezultatų, bet jų mano monitorius nerodo. Už – 68. 9 straipsnis – 184 straipsnio pakeitimas.
Už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra.
10 straipsnis – 186 straipsnio pripažinimas netekusiu galios.
Prieš tai dėl vedimo tvarkos – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Juliau, ar tikrai jūs galvojate, kad dabar salėje žino, už ką balsuoja, kai pasakomas pavadinimas straipsnio, kuris yra kito straipsnio, turinčio numerį, pakeitimas? Ar čia tikrai reikia tam gaišti laiką?
PIRMININKAS. J. Sabatauskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama premjere, už klausimą. Iš tiesų, kai pasakomas tik numeris, tikrai ne visi kolegos nusimano apie Baudžiamąjį kodeksą. Būtų gerai, kad būtų pasakytas pavadinimas – vagystė, turto iššvaistymas ir panašiai, tada būtų tikrai aiškiau. Aš tai žinau, bet ne visi tai žino.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, tikrai Statutas nenumato galimybės, kad posėdžio pirmininkas balsuojant dar ir perskaitytų straipsnio tekstą.
Dabar A. Matulas pirmas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ar jums ne gėda? Kolega Mažeika, ar jums ne gėda šitaip elgtis parlamente? Žmonės, kurie stebi, iš mūsų tyčiojasi. Negi neatsiranda iš opozicijos nė vieno žmogaus, kuris paprotintų šitą žmogų. Bet kadangi, atrodo, tai neįvyks ir jūs suvokimo, kur jūs esate, neturite, tai kol kas savo vardu, bet prašysiu frakcijos, kad po pietų dėl visų pateikimų, kur yra jūsų pavardė, kad sutaupytume laiko, nes dabar mes jo prarasime, darytume pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Dar kartą K. Mažeika dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Tikrai man ne gėda, kolega, Sveikatos reikalų komiteto pirmininke. Kad jūs rodote pirštu prie smilkinio, tai jums, kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, manau, reikėtų irgi pasitikrinti sveikatos įstaigoje dėl savo psichinės sveikatos, jeigu jūs čia taip…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos!
K. MAŽEIKA (DFVL). Aš norėjau parodyti tą gestą ir atsiimti savo pasiūlymą, nes matau, kad tiems kolegoms socialdemokratams tapo aiškiau, ir opozicija pamatė, kas kaip balsuoja. Dabar esminis dalykas įvyko. Dėl kitų, kur nėra pasiūlymų, ką teikiau, prašau, atsiimu savo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir A. Širinskienė dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Manau, kad tam konservatorių kolegai, kuris čia sukioja pirštus prie smilkinio ir diskriminuoja žmones, turinčius tam tikras negalias, turėtų būti gėda, ypač kaip Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui ir ypač kaip žmogui, drįstančiam Etikos ir procedūrų komisijoje dar paskui ir kitus teisti.
Grįžtant prie reikalo esmės, gerbiamas pirmininke, situacija yra tokia, kad dalis straipsnių tikrai nekelia kontroversijų, ten kuoliukų išėmimas ir sankcijų panaikinimas. Tai dėl to mes turime labai greitą balsavimą ir prašome, kad jūs pasakytumėte straipsnio pavadinimą. Tai padėtų tikrai lengviau apsispręsti.
PIRMININKAS. Taip, bet, kaip suprantu, vis dėlto mes atsisakome tolesnio balsavimo pagal kiekvieną straipsnį, kai iniciatoriai atsiėmė tą pasiūlymą. Dabar balsuosime dėl viso straipsnių bloko nuo 11 iki 54 imtinai, nes, matyt, čia bendru sutarimu jų nepriimsime. Už visą šių straipsnių visumą.
Balsavo 73: už – 73, šiems straipsniams pritarta.
Dabar 55 straipsnis ir mes čia turime šiokią tokią problemą dėl įsigaliojimo datos, komiteto pirmininkė turbūt pakomentuos tą situaciją.
I. HAASE (TS-LKDF). Kadangi įsigaliojimo data yra nurodyta gegužės 1 diena, savaime aišku, kad neįmanoma bus įsigalioti tam įstatymo projektui, todėl ją reiktų koreguoti. Atsižvelgdama į tai, prašau gerbiamą Seimą pertraukos dėl visų straipsnių priėmimo ir viso paketo, kad galima būtų atlikti tą įsigaliojimo datos suderinimą.
PIRMININKAS. Tik aš turėčiau pasitikslinti, turbūt mes jūsų prašymą dėl pertraukos galėsime realizuoti, jeigu balsuosime ir pritarsime šiam straipsniui. Dabar dar truputėlį per anksti. Nors ir paminėta tam tikra problema dėl įstatymo įsigaliojimo datos, dabar esančios, bet mes neturime kitos išeities, tiesiog turime balsuoti už 55 straipsnį, kaip jis surašytas.
Balsavo 70: už – 70, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Dabar aš gal pirmininkės prašysiu pakartoti tą prašymą dėl pertraukos, kokiu straipsniu remiatės, ir tada apsispręsime.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, gerbiamas pirmininke, tai Statuto 158 straipsnio, kuris reglamentuoja pertrauką įstatymo projekto priėmimo metu, 1 dalimi, kuri skamba: pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausio Seimo posėdžio dienos. Atsižvelgiant į tai, kaip aš ir minėjau, kad paskutiniame 55 straipsnyje nurodyta įsigaliojimo data yra per anksti, būtina suderinti ne tik šio įstatymo projekto įsigaliojimo datas, bet ir visų kitų lydimųjų projektų. Todėl ir prašau pertraukos.
PIRMININKAS. Taip, yra paprašyta pertraukos. J. Sabatauskas nori tuo klausimu pasisakyti. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš dabar tikrai nesuprantu, ką jūs čia padarėte. Pirmiausia nubalsavote už straipsnio priėmimą su gegužės 1 diena, dabar komiteto pirmininkė vėl prašo suderinti. Su kuo? Datą reikia keisti, o ne suderinti. Na, darote vėl liapsusą ant liapsusų. Nereikėjo balsuoti už įsigaliojimo datą. Mes jau priėmėme tą straipsnį, viskas. Ką tik nubalsuota. Ką jūs čia keisite?
PIRMININKAS. Po grįžimo komitete…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Viskas. Atiduokite Prezidentui. Jis turi vieną rytojaus dieną pasirašyti.
PIRMININKAS. A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, šis straipsnis, kuriuo dabar remiantis prašoma pertraukos, yra suderinti straipsnius tarpusavyje. Tai prie ko jūs tą datą derinsite? Prie straipsnio, kuris vadinamas „kalendorius“? Na, greičiausiai taip nebus. Gal jūs vadovaukitės 261-u, kuris leidžia, atrodo, pirmininkui siūlyti sprendimus dėl nenumatytų situacijų. Tiesiog paprašykime komiteto pataisyti tą datą. Dabar lygioje vietoje…
PIRMININKAS. Jei jūs leisite man vadovautis Statuto 261 straipsniu, tai mes, pastebėję, kad Prezidentui pasirašyti yra mažai laiko, galime grįžti dar kartą prie šio straipsnio 1 dalies. Ar galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje: „Galime.“) Pažeidimo nebus, nes Statuto 261 straipsnis, ypač patarus kolegei A. Širinskienei, tikrai čia gali būti pritaikytas. Ar būtų bendras sutarimas, vadovaujantis 261 straipsniu, grįžti dar kartą prie 55 straipsnio, laikyti mūsų balsavimą, taip sakant, dėl to straipsnio priėmimo neįvykusiu ir pasitarti, ką darome dėl datos? Pritaria visi? Gerai. Tuomet grįžtame prie šio straipsnio 1 dalies. Klausiu pirmininkės, kokią datą jūs pasiūlytumėte? (Balsas salėje) Žinau, kad yra įregistruotas pasiūlymas, bet jis čia nieko negali lemti, nes neišlaikytų tų statutinių terminų, tiesiog žodžiu pasakykite.
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, siūlyčiau datą – birželio 1 dieną.
PIRMININKAS. Yra pasiūlyta įsigaliojimo data – birželio 1 diena. Ar būtų kokių nors pastabų? (Balsai salėje) Komitetas posėdyje vis tik apsvarstė tą momentą ir pritarė, nors ir abejotinu pagrindu. Siūlau balsuoti, kad būtų…
Kolegė A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pirmininke, jūs pats ryte sakėte, kad viso komiteto posėdžio rezultatus anuliuojate. Jau Seniūnų sueigoje buvo pripažinta, kad yra pažeidimas. Komiteto visas vakarykštis sprendimas visos apimties… pasakėte, kad pažeistas Statutas. Jei įsigaliojimo data yra birželio 1 diena, tai gal tikrai darykime pertrauką, komitetas apsvarstys ir kitą savaitę tvarkingai priimsime? Vėl užsiveliame.
PIRMININKAS. Galima daryti ir taip, kaip jūs sakote, bet vėl dėl pertraukos ėmimo čia iškils niuansų. Jeigu jau aš vadovaujuosi 261 straipsniu, užbaikime reikalą iki galo. Komiteto sprendimas, kaip minėjau, čia nieko nelemia. Komiteto pirmininkė dabar pasiūlė datą. Mes sprendžiame tą problemą dabar pagal mano pasiūlytą variantą, vadovaudamiesi 261 straipsniu.
Dėl vedimo tvarkos – V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Galime iš viso išbraukti datą ir įstatymas galiotų nuo Prezidento pasirašymo dienos.
PIRMININKAS. Galbūt galima ir taip, bet korektiškiau yra vis dėlto datą numatyti. Dėl išlygų viskas yra pasakyta šiame straipsnyje.
Dėl vedimo tvarkos – V. Mitalas. Prašau.
V. MITALAS (LF). Gerbiami kolegos, ieškodami sutarimo, kad ir opozicija, ir pozicija tikrai sutiktų, kaip mes šių įstatymų projektų paketą priimame, galbūt mes galime paprašyti pertraukos iki kito posėdžio, jei opozicija sutiktų. Per pertrauką susirinktų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstytų tą datos klausimą. Tuomet mes galėtume priimti su Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimu šio pasiūlymo įsigaliojimo datą dar šios dienos vakariniame posėdyje. (Balsai salėje) Jei galėtų, jei sutiktų. Jei ne, tuomet, natūralu, ieškosime kitų būdų.
PIRMININKAS. Gerbiamas Vytautai, manau, kad opozicija čia labai neprieštarauja dėl tos birželio 1 dienos.
Prašau. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū gerbiamam Vytautui. Jis iš tikrųjų pasiūlė tą labai reikalingą placebą nuraminti aistroms. Komitetas galėtų susirinkti per pietų pertrauką ir priimti sprendimą dėl datos. Dėl to galime daryti pertrauką. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs manote, kad čia dar reikia šiek tiek komitete tą situaciją aptarti, nors, man atrodo, čia paprastas dalykas. Jei mes fiksuojame kaip nestandartinę situaciją, yra pasiūlyta racionali data, komitetas, nors ir neteisėtu sprendimu, vis tiek yra aptaręs tą situaciją ir tai datai pritaręs, aš tikrai siūlau vis dėlto spręsti dabar. Aš remiuosi 261 straipsniu ir tada siūlau spręsti dabar. Balsuojame dėl 1 dalies – dėl pasiūlytos birželio 1 dienos datos.
Dar A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Pirmininke, jūs savęs pasiklausykite iš šalies. Jūs ką tik pasakėte, kad komitetas neteisėtu sprendimu yra aptaręs, ir dabar, neteisėtu sprendimu aptarus, Seimas balsuoja ir priima įstatymą. Kas pasikeis, jeigu per pietų pertrauką susirinks komitetas? Juo labiau kad opozicija, žinote gi, gali surinkti parašus ir prašyti stabdyti pasirašymą. Ar jūs laiko turėsite?
PIRMININKAS. Jeigu jūs jau čia kaip opozicija tikrai prašote tos pertraukos, tai tada aš vėl… Kadangi dabar dirbame pagal Statuto 261 straipsnį, aš pasiūlau štai tokį variantą: kad būtų neilga pertrauka, kad Seimas suteiktų teisę per Vyriausybės valandą komitetui susirinkti, nes vis tiek Seimo nariai ir komiteto nariai nelabai būna toje Vyriausybės valandoje, ir pasibaigus Vyriausybės valandai mes pabaigtume svarstyti šį projektą. Siūlau balsuoti dėl tokio varianto.
Balsavo 89: už – 85, prieš – 2, susilaikė 2. Kaip minėjau, čia buvo toks kompleksinis pasiūlymas, tai yra pertrauka, leidžianti komitetui dirbti per Vyriausybės valandą, ir sutarimas, kad pratęsiame šio klausimo priėmimą po Vyriausybės valandos, atitinkamai pratęsdami posėdžio laiką galbūt kokiomis 20 minučių.
I. HAASE (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar tęsiame mūsų darbą.
Darbotvarkės 1-15 klausimas. Taip, aš girdžiu premjerės pastabą. Panašu, kad teks daryti Vyriausybės pusvalandį, nes… Nors laikas nesibaigė, bet gerai, apsispręskime, kad būtų aišku iš karto.
V. Targamadzė – dėl vedimo tvarkos.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Aš noriu pasakyti, kad pusvalandis ir pusvalandis galų gale yra Vyriausybės valanda. Vien tas pavadinimas ką sako? Mes niekada nespėjame paklausti. Prašom vienareikšmiškai vienam pačiam nepriimti sprendimų.
PIRMININKAS. Premjerė – dėl vedimo tvarkos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad paprastai visi, kas būna užsirašę paklausti, paklausia ir dar dažnai mes išeiname anksčiau, negu Vyriausybės pusvalandis turi pasibaigti. Kadangi diskutuoti dėl bankų solidarumo mokesčio yra užsirašę nemažai žmonių, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip per likusias kelias minutes mes galime apsvarstyti visus likusius klausimus ir dar turėti Vyriausybės valandą.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ne, ne. Drįstu prieštarauti. Premjere, tikrai pusvalandis reiškia signalą, kad galės paklausti penki Seimo nariai, ypač žinant kai kurių ministrų atsakymo laikus. Iš tikrųjų pasižiūrėkite, kiek yra užsiregistravusių Seimo narių paklausti, tai kažin ar per tą valandą suspėsime. Tikrai siūlau nekaitalioti ir galų gale, pirmininke, tikrai nepriimkite vien savo nuožiūra sprendimų.
PIRMININKAS. Balsuojame, ar Vyriausybės valanda trunka tik pusvalandį ir klausia opozicijos atstovai. Dabar visos frakcijos ir Mišri grupė, kaip žinome, yra opozicinės. Tai balsuojame už šitą pasiūlymą, kad būtų tik pusvalandis.
Balsavo 108: už – 60, prieš – 41, susilaikė 7. Taigi Vyriausybės valanda sutrumpėja iki pusvalandžio.
12.00 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 44 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2361(2) (priėmimo tęsinys)
Eilės tvarka darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo statuto pataisų projektas Nr. XIVP-2361(2), jį pateikė O. Leiputė. Priėmimas. (Balsai salėje) Vienas straipsnis. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Atkreipiu dėmesį, kad priimant Statutą reikia 71 balso už.
Balsavo 75: už – 53, prieš – 5, susilaikė 17. Nepritarta 1 straipsniui. Taigi, Statuto pataisos nepriimtos.
12.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 60 ir 66 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2224(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas Statuto pakeitimo projektas. Seimo statuto 60 ir 66 straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2224(2), jį teikia A. Nekrošius. Priėmimas. Čia yra du straipsniai. Pirmiausia balsuojame dėl 1 straipsnio.
Balsavo 102: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta 1 straipsniui. Ir 2 straipsnis.
Balsavo 101: už – 101. Priimtas ir 2 straipsnis.
Dabar dėl viso Statuto projekto, jį sudaro du straipsniai.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 106: už 105, prieš nėra, susilaikė 1. Statutas priimtas. (Gongas)
Dabar darbotvarkės 1-17 klausimas… (Balsai salėje) Man primena Sekretoriatas, kad vis dėlto mes turime tęsti balsavimą. Pratęsiame balsavimo intervalą, nes yra projektų, kurie jau buvo aptarti prieš tai.
12.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Lietuvos Respublikos Seimo nario rinkimų vienmandatėje Raseinių–Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2659(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 1-18 klausimas. Liko tik balsavimas. Seimo nutarimo dėl pirmalaikių Seimo nario rinkimų Raseinių–Kėdainių apygardoje projektas Nr. XIVP-2659.
Balsavo 108: už – 95, prieš – 10, susilaikė 3. Po svarstymo projektui pritarta.
12.03 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448 (pateikimo tęsinys)
Taip pat dar yra Seimo Pirmininkės pateikti projektai. Pirmas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2448. Dėl Nevyriausybinių organizacijų dienos.
Balsavo 95: už – 90, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu būtų skiriamas Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstymo data – gegužės 23 diena. Galime bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Priimame bendru sutarimu.
12.03 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2587 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas tokiu pačiu pavadinimu – projektas Nr. XIVP-2587. Dėl Emancipacijos dienos.
Balsavo 100: už – 78, prieš – 4, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomų nesiūloma. Svarstymo data taip pat būtų siūloma gegužės 23 diena. Priimame bendru sutarimu.
12.04 val.
Seimo savaitės (2023-05-08 – 2023-05-12) – 2023 m. gegužės 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Ir buvo pateikta kitos savaitės darbotvarkė. Tai formaliai mes galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame bendru sutarimu.
12.04 val.
Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas Nr. XIVP-2621(2) (svarstymas)
Dabar grįžtame prie projektų, kurie nebuvo pradėti svarstyti. Mano jau paminėtas darbotvarkės 1-17 klausimas – Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektas Nr. XIVP-2621(2). Išklausysime pagrindinio komiteto pranešėją M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas vakar apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už balsavo 11, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dabar turėtų būti diskusija. Nemažai užsirašiusių. Gal sutiksime, kad apsiribotume pasisakančiais frakcijų vardu? Jeigu kuris nors frakcijos atstovas neužsirašė frakcijos vardu, bet nėra nieko užsirašiusio frakcijos vardu, taip pat leisime pasisakyti. Tai yra G. Paluckas. Būtų šeši pasisakantys. Tinka taip? Nematau prieštaraujančių. Fiksuojame, diskusijos laikas būtų, tikėkimės, ne daugiau kaip pusvalandis.
Kviečiu A. Butkevičių, pirmąjį užsirašiusį. Aš dar atsiprašau pranešėjo, dėl balsavimo laiko, girdžiu, yra klausimų. Aš jį pratęsiau neapibrėžtai. Fiksuokime, kad balsavimo laikas yra pratęsiamas iki to momento, kol baigsis rytinis posėdis. Tai yra po Vyriausybės valandos, kaip minėjau, mes trumpam grįšime prie Baudžiamojo kodekso. Tikėtina, kad tai bus maždaug apie pusę dviejų. Šį kartą pertrauka bus trumpa.
Algirdai, prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šitas įstatymo projektas, kuris šiuo metu pateiktas Seimui, vėl parodo, kad mes kovojame su tam tikromis pasekmėmis, bet ne su priežastimis. Kodėl darau tokią išvadą? Todėl, kad jeigu mes pažiūrėsime, kokia pastaruoju metu buvo vykdoma monetarinė politika euro zonos šalyse, kokią politiką vykdė Europos Centrinis Bankas, nuo kurio priklauso ir nacionalinių bankų makroekonominės politikos vykdymas, tai pastebėsime, kad kažkodėl Švedijos bankų, komercinių bankų, pelningumas išaugo labiausiai, lyginant su euro zonos šalyse esančių kitų komercinių bankų pelningumu. Tai rodo, kad per proceso laikotarpį tikriausiai nebuvo priimti tam tikri sprendimai, kurie galėjo būti anksčiau, pavyzdžiui, didinant indėlių palūkanas matant, kad pinigų kiekis, ypač pandemijos laikotarpiu, išaugo 3 trln. euro zonos šalyse, o to nebuvo ilgą laikotarpį. Manau, kad jeigu tam tikros priemonės būtų įvestos, fiksuotų palūkanų taikymas, ypač tiems namų ūkiams, kurie yra paėmę paskolas pirmajam būstui įsigyti, ir jeigu Lietuvos bankas būtų atidžiau kontroliavęs, kokias pajamas komerciniai bankai gauna iš teikiamų finansinių paslaugų… Jeigu įvertinsime finansinių paslaugų įkainių dydžius, tai pamatysime, kad kai kurie dydžiai tikrai yra labai dideli.
Praktinis gyvenimas parodo tai, kad mes, kaip Seimo nariai, kai susitinkame su visuomene… Net paprasti žmonės pateikia tokius pavyzdžius, kad padarius finansinį pavedimą ir senyvo amžiaus žmogui paprašius, kad komercinis bankas padarytų išrašą, vien už išrašo padarymą dar reikia susimokėti 5 eurus. Vadinasi, tiek komerciniai bankai biedni pasidarė, kad jau bet kokiomis sąlygomis, suteikdami bet kokią finansinę paslaugą, renka pinigus. Vieną dalyką tikrai reikia pripažinti, kad komerciniai bankai išskirtinai Baltijos šalyse sukaupė didžiulius pelnus dėl blogai vykdomos monetarinės politikos, arba, paprastai liaudiškai pasakius, blogai vykdomos pinigų politikos ir valdymo.
Man kelia didesnį susirūpinimą, kaip mes gyvensime toliau. Europos Centrinis Bankas faktiškai po 15 metų patyrė nuostolį. Audituotas jų pelnas yra nulinis, ataskaitoje rodoma. Bet reikia vertinti tai, kad jis 1,6 mlrd. eurų atsikėlė iš rezervinio fondo banko likvidumui užtikrinti ir faktiškai turėjo būti nuostolis, kaip rašoma finansinėje audito ataskaitoje: Europos Centrinio Banko patikrintos finansinės ataskaitos už 2022 metus rodo, kad Europos Centrinio Banko pelnas buvo lygus nuliui. Nulis išėjo, kaip sakiau, 1,6 mlrd. panaudojus iš rezervų. Taip pat šis rezultatas rodo tai, kad iš finansinės rizikos rezervo fondo buvo paleista 1 mlrd. 627 mln., skirti padengti per metus patirtiems nuostoliams.
Dabar keliaukime į Lietuvos banką. Lietuvos banko pateiktoje informacijoje matome, kad 18 mlrd. eurų yra laikoma, taip pasakytume, komercinių bankų pertekliniam likvidumui palaikyti. Už 18 mlrd. laikomų pinigų centriniame banke yra mokamos 3 % palūkanos. Palūkanos reiškia, kad komercinių bankų pelningumas dar toliau augs. Tai yra vienas faktas. Bet man kyla kitas klausimas: o kas laukia ateityje – kitais metais, dar kitais? Įvertinus Europos Centrinio Banko superkamas obligacijas, kurias pradėjo supirkinėti 2014 metais, 2014 metai parodė, kad skolinimosi kaina buvo nulinė arba minusinė.
Mielieji, pasakykite, kuris iš jūsų sutiktų skolinti pinigus, pasakius, kad grąžinsite man mažesnę pinigų sumą? Nes pinigai irgi kainuoja. Ekonomistai, kurie yra analitikai, tą puikiai supranta ir galvoja, prie kokių mes pasekmių prieisime ir sulauksime. Konkrečiai kalbant apie tai, kokią įtaką galės turėti viešųjų finansų politikai Lietuvoje, 2025 metais mūsų skolinimosi kaina gerokai išaugs. Skolos priežiūros išlaidos didės. Bet dar didesnis smūgis bus suduotas dėl tam tikrų priimtų sprendimų ir pandeminiu laikotarpiu, ir praeitais, ir užpraeitais metais – didžiausią smūgį pajusime 2026 metais, kai tikrai išaugs ir skolos priežiūros išlaidos, skolos kaina didės. Taip pat privers ir mus priimti tam tikras fiskalines priemones, jei norėsime amortizuoti tam tikrus finansinius įsipareigojimus tiek dėl socialinio, tiek švietimo, tiek dėl kitų mūsų numatytų prioritetų, kuriuos turėsime finansuoti.
Aišku, būtų galima ilgai kalbėti apie pinigų kiekio įliejimą į rinką, bet čia pasakysiu tik tai, kad 2020–2022 metais Lietuvos įmonės, palyginti su kitų euro zonos šalių, valstybių sukauptais indėliais bankuose, buvo lyderės. Taip pat ir fizinių asmenų indėliai Lietuvoje irgi santykinai buvo patys didžiausi, lyginant su Europos Sąjungos vidurkiu. Tai rodo, kad tai įtakos turėjo ir sparčiausiam infliacijos augimui Baltijos šalyse, vykdant tokią monetarinę politiką. (Matau, laikas baigėsi.) Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Leiskite pradėti ne nuo bankų, bet nuo restoranų, juolab kad ir pietų metas čia pat. Trumpai papasakosiu gyvenimišką nutikimą. Vardai yra pakeisti, bet, kaip sakoma, redakcijai žinomi. Restorane solidus klientas sulaukė užsakyto kepsnio, tokio, kokį paprastai visada užsisako ir visada sulaukia. Kartais jis būna didesnis, kartais mažesnis, bet visada būna. Tačiau nebaigus jo valgyti pro atsivėrusias restorano duris padavėjai iš aplinkinių restoranų apysočiam klientui pradėjo nešti neužsakytus, neprašytus, netikėtus kepsnius. Vienas serviruoja EURIBORʼo dovanėlę, kitas – likvidumo staigmeną, trečiasis – ilgai brandintą kovidinį. Išalkusiam ir turinčiam gerą apetitą įveikti vieną papildomą, na, normalu. Trečią įmanoma, bet nerekomenduotina. Ką daryti su ketvirtu? Galima prašyti supakuoti išsinešti, bet galima atiduoti labiau išalkusiam. Jei gaila atiduoti visą, galima bent pasidalinti, juk visi tie papildomi lyg iš dangaus nukritę. Dalintis didelio noro nėra, kepsnius solidusis restorano klientas pats mėgsta, o va kitiems užteks ir bandelių su lašinukais, net daugiau lašinukų žada įdėti, vietoj dviejų – net tris su puse, su sąlyga, kad ir toliau patikėsite savo pinigus, kurie dar daugiau steikų solidžiajam užtikrins. Gal kiek patirštinta, bet kažkur girdėta, o girdėta visai neseniai. Dieną prieš paskelbiant vieno banko ketvirčio 215 % išaugusias pajamas iš grynųjų palūkanų klientai kviečiami patikėti indėlius net už 3,5 % metinių palūkanų.
Kitas bankas, paragintas Lietuvos banko, prieš skelbdamas praėjusių metų pelnus išsiunčia klientams pranešimą, na, kad atsisako suplanuotų paslaugų įkainių didinimo. Ekonominės rentos atveju reikėtų nuoširdesnio solidarumo, tokio, kuris atkurtų ir piliečių pasitikėjimą bankų sistema, o ji, anot apklausų, po ilgo laiko įgijo minuso ženklą sektoriuje, kuriam pasitikėjimas reiškia ne tik stabilumą, bet ir tuos pačius pelnus. Tikrasis solidarumas yra apie pagalbą, pagalbą savo valstybei, kuri šiandien turi iššūkių dėl savo geopolitinės padėties. Ši pagalba stiprintų tai, kas mums šiuo metu svarbiausia – nacionalinį saugumą. Būtent tai, kas labiausiai prisidėtų prie šalies patrauklumo, investicinės aplinkos. Karo grėsmės akivaizdoje turbūt niekas nenuneigs investuotojų atsargių žvilgsnių į mūsų regioną būtent dėl saugumo ir geopolitinės padėties.
Greta patrauklumo daug kalbama ir apie konkurencingumą. Svarbus momentas. Įnašas būtų laikinas ir taikomas iki 2025 metų vidurio. Solidarumo įnašo projektas pataisytas, kad atlieptų tiek Konkurencijos tarybos, tiek Europos Centrinio Banko ir kitų institucijų pastabas, kurios eliminuoja nuogąstavimus dėl konkurencingumo situacijos. Naujoms paskoloms įnašas nebus taikomas, atsisakyta 400 mln. indėlių kriterijaus, įvesti papildomi saugikliai. Aktualus klausimas, ar galime atskiru įstatymu numatyti finansavimą kitiems poreikiams, negu siūlo iniciatoriai, Vyriausybė? Atsakymas būtų trumpas – deja, ne. Atskiru įstatymu numatomas finansavimas turi labai aiškius ir siaurus konstitucinius rėmus. Dėl išskirtinių aplinkybių, kurias apibrėžia Vyriausybė, o Valstybės kontrolė patvirtino aplinkybių išskirtinumo atitiktį, galima naudoti tik ypatingos svarbos poreikiams, tokiems, kuriuos Konstitucinis Teismas apibrėžė dar 2020 metais byloje leisdamas atskiru įstatymu numatyti finansavimą nacionalinės svarbos projektams, kuriems einamųjų metų biudžete nėra numatyta pakankamai lėšų. Toks konkretus objektas – karinis ir civilinis mobilumas ir jo infrastruktūra. Svarstant įnašo projektą vis nuskambėdavo konkrečių įmonių pavadinimai, pavyzdžiui, „Thermo Fisher“, įmonės, sumokėjusios šiemet virš 200 mln. eurų pelno mokesčio, spekuliatyviai klausiant, ar ir ši įmonė netaps viršpelnių taikiniu. Netaptų, nes esminis situacijos skirtumas, kad tai ne iš ekonominės rentos, o uždirbti pelnai. Ne viršpelniai taikinyje, o galimybės ir toliau naudotis pelno mokesčio lengvatomis termofišeriams. Apie tai kiti Vyriausybės mokestinės pertvarkos siūlymai, leisiantys išlaikyti paskatas, kad Lietuva taptų ir toliau išliktų patrauklia aukštosioms technologijoms ekosistema.
Ir pabaiga. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas sukonstruotas taip, kad neturėtų neigiamo poveikio finansų sistemos stabilumui ir nesukeltų neigiamų pasekmių šalies konkurencingumui. O bankai nėra tik verslas. Tai visuomenei ir valstybei ypač svarbus sektorius, atliekantis ir socialinę funkciją, ypač kai daugėja valstybėje tikslų, kuriems įgyvendinti pasitelkiamos kredito institucijos, pavyzdžiui, grynųjų ribojimas, atlygis į sąskaitas, įvairios išmokos į sąskaitas. Dėl to privalomai auga visuomenės ir kredito įstaigų santykių poreikis, tad ir socialinės atsakomybės lūkestis iš sektoriaus yra didesnis. Apie tai yra laikinojo solidarumo įnašas, kurį ir kviesčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje kalbės R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties, gerbiami kolegos, įdomus projektas. Čia kalbama apie solidarumo mokestį bankams. Aš tai jį kitaip pavadinčiau, aš tai jį pavadinčiau – iš tikrųjų tai solidarumas ubagams. Pamėginsiu paaiškinti kodėl. Pagal Eurostato duomenis ir pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktą informaciją šiuo metu Lietuvoje iki 30 % gyventojų yra paėmę įvairaus pobūdžio paskolų. Tai yra vartojimo kreditai, kreditai, lizingai ir kiti panašūs įsipareigojimai.
Ką tai reiškia? 30 % žmonių šiandieną bus priversti kompensuoti 70 % žmonių mokesčius. Kaip jūs tai traktuojate? Aš tai traktuoju kaip visiškai naują mokestį. Kaip jį pavadinti? Nekilnojamojo turto mokesčiu, automobilio mokesčiu, kompiuterio mokesčiu, vaiko pinigų mokesčiu. Kodėl? Vieni paėmė būsto kreditą, kiti paėmė kreditą, kad galėtų už mokslą, studijas sumokėti, treti nusipirko naujesnę mašiną, kad pakeistų ir prisidėtų prie CO2 emisijos mažinimo, o ketvirti gal išvažiavo pailsėti ir net gydytis. O štai puikuoliai konservatoriai sako: žiūrėkite, čia solidarumo mokestis. Ubagams jūs tą mokestį taikysite, o ne elitui. Ir kodėl? Todėl, kad dėl jūsų valdžios neveiklumo per paskutinius pusantrų metų bankų pelnai ir iškilo iki tokio lygio, koks yra šiandieną.
Kažkodėl jūs kalbate, kad tai turi būti kariuomenei skiriami pinigai. Ką mes matome šiandieną apie planuojamą NATO renginį ir Krašto apsaugos ministerijos planuojamus taškyti pinigus? Ogi „Litexpo“ parodų rūmuose pirkimai vyksta keturis kartus brangiau, negu galima pirkti rinkoje. Ir jūs kalbate apie solidarumo mokestį! Ar jūs kvaili esate, ar jūs idiotais kitus laikote? Aš tai nesuprantu jūsų premjerės ir jūsų visos Vyriausybės.
Kitas yra įdomus dalykas. Šiandieną paskelbti duomenys, kad Lietuvoje, palyginus su praėjusiais metais, beveik 100 tūkst. žmonių yra priversti gyventi iš 510 eurų gaunamų pajamų. Ką tai reiškia? Kad didžioji dalis tų žmonių dirba privačiame sektoriuje, tai yra versle, tai yra žmonės, kurie gauna minimalias pajamas, minimalųjį mėnesinį atlyginimą. Reikia pažymėti tai, kad tie žmonės, kurie šiandieną uždirba 510 eurų, yra arba neįgalieji, arba turi nesunkų neįgalumą ir realiai dirba puse etato, 0,75 etato.
Ką jūs šiandien darote? Jūs šiandieną taikydami solidarumo mokestį priversite įmones mažinti darbuotojams planuojamą atlyginimo kėlimą. Ogi kodėl? Todėl, kad paskolos ir palūkanų norma išliks tokia pati, kokia yra dabar. Jūs man pasakykite, ką jūs šiandieną planuojate tokiais projektais pasiekti ir padaryti?
Kitas dalykas. Kažkodėl nematau, kad solidarumo mokestis būtų pritaikytas „Igničiui“, nematau, kad solidarumo mokestis pritaikytas kitoms jūsų sukurtoms įmonėms, kurios užsiima oligopoliniu valdymu. Jūs vėlgi kažką bandote man paaiškinti, kad jūs taikysite solidarumo mokestį? Ai, teisingai, pamiršau – gi D. Kreivio mamutė gaus dividendų iš „Igničio“. Teisingai, pamiršau, ir buvęs finansų viceministras G. Norkūnas gaus kapeikų už „Igničio“ akcijas. Teisingai, solidarumo mokestis, solidarizuokimės su ubagais. Mes, milijonieriai, gauname dividendus, mes iš to uždirbame, o jūs, vargšai, toliau sumokėkite.
Dabar yra kitas dalykas. Tikrai ne prieš, kad bankai būtų šiek tiek papurtyti. Bet ką aš skaitau, yra tokia knyga apie Hitlerį. Siūlyčiau paskaityti ir pasidomėti jos priešistore, kaip buvo sunaikinta visa Vokietijos nacija arba Vokietijos žmonės. Ogi atsitiko taip, kai Hitleris pirma paėmė šviesuolius, visi stovėjo nuošalyje ir stebėjo, kaip žudomi šviesuoliai, kultūros veikėjai, mokytojai, pedagogai ir kiti. Po to, kai atėjo, paėmė kunigus, kita pusė vėl toliau stovėjo. Kai atėjo, paėmė gydytojus – dar stovėjo. Ir kai galų gale atėjo vienišą mamą paimti su trimis vaikais, kai buvo jau visa šeima išžudyta, ji pradėjo žvalgytis, sako: o kas gi mane gins? Nebebuvo kam ginti, nes po vieną išsmaugė.
Tai tas solidarumo mokestis yra pirmas kąsnis, kurį šiandien darote. Kas gali būti garantuotas, kad kitais metais jūs nepritaikysite žemės ūkio mokesčiui? Kas gali būti garantuotas, kad jūs nepritaikysite transporto mokesčiui? Kas gali būti garantuotas, kad jūs sveikatos sektoriui nepritaikysite, kur jau jūsų frakcijos nariai, konservatoriai, siūlo keisti Sveikatos draudimo įstatymo 39 straipsnį ir panaikinti priemokas, nes yra akivaizdu, kad jau šiandien pat nori tuos pinigus pasiimti?
Dar vienas yra dalykas, ko niekaip nesuprantu, nebuvo pritarta nei mano siūlymui, nei kitiems siūlymams. Labai logiškas, paprastas, elementarus siūlymas iš verslo. Jeigu Europos Centrinis Bankas kartu su bankais didina EURIBORʼą, jeigu EURIBORʼas yra šiandien 1 %, tai pelno mokestis nuo EURIBORʼo turi būti 10 %. Jeigu yra nuo 1 % iki 1,5 %, tai yra 15 %. Nuo 1,5 % iki 2 % – 20 %, nuo 2 % iki 2,5 % – 25 %. Ką tai reiškia? Mes priverstume bankus dirbtinai nekelti ir nesusitarti dėl EURIBORʼo normos didinimo. Jeigu mums pavyktų šį dalyką padaryti, tokiu atveju mes šiandien turėtume 3,2–3,7 procentinę paskolos normą, tai, ką, be kita ko, turi šiandien Ispanija.
Dabar sako: kaip sureguliuoti bankus? O ką gi darė Finansų ministerija su Lietuvos banku? Ogi nieko. Jūs pasižiūrėkite, jeigu šiandien žmogus, jaunuolis, nori pasiimti kreditą būstui įsigyti, jis, norėdamas fiksuoti palūkanas, šiandien realiai net šansų neturi normaliomis sąlygomis paimti. Siūlyčiau aš jums pažiūrėti, kokia yra Anglijoje, Airijoje, Olandijoje ir Danijoje metodika taikoma. Mes taikome nefiksuotą palūkanų normą. Bet nė viena valstybinė institucija, nė vienas ministras, nė vienas Vyriausybės atstovas arba jo deleguotas asmuo nesugebėjo su Lietuvos banku susėsti ir pasišnekėti.
Kitas yra dalykas, jeigu vėl taip žiūrint: ką šis mokestis darys? Gerai, mes surenkame pinigų, perskirstome, padaliname. Bet realiai trūkstamą pinigų dalį turės vartotojai sumokėti per vartojimo paskolas, tai yra per maisto produktus, per kitus dalykus. Ir vėlgi šiandien sėdime visi lengviausiai, tvarkingiausiai.
Ir pabaiga. Labiausiai man patiko mano kolegos šičia anekdotas apie restoraną ir maisto išsinešimą. Ogi ar ne ta pati valdančioji dauguma gruodžio mėnesį 80 mln. išdalino savo elitui, kad galėtų nemokamai pavalgyti „Submarine“, jį patys ir pakūrė, matyt, trečiadienį. (Balsai salėje) Augis sako: taip. Matyt, Augi, buvai.
Gerbiamieji, jūs man paaiškinkite. Jūs 80 mln. gruodžio mėnesį savo elitui išdalinate, o dabar ubagams norite pritaikyti solidarumo mokestį. Ar jūs suvokiate, kad šiandien tie jauniausi asmenys, kurie ir yra paėmę būsto kreditus, labiausiai ir nukentės. Reikia pritarti, kad pirmą paskolą būstui paėmę žmonės, kai šeimos nariai įsigyja sau būstą gyventi, – jiems ir reikia proporcingai mažinti palūkanų normą, kad šiandien tas jaunas žmogus neišvažiuotų iš Lietuvos į Norvegiją, Švediją, Olandiją ar Daniją. Kai jis išvažiuos, po pusės metų išveš savo žmoną, kartu ir savo vaikus. Taip realiai gyventojų skaičius sumažės dar 40 tūkst.
Gerbiamieji, su solidarumo ir ubagų mokesčiu!
PIRMININKAS. K. Adomaitis – kitas diskusijos dalyvis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš norėčiau pradėti nuo ekonominės rentos sąvokos, kuri čia buvo paminėta prieš tai Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko. Skaitau jos apibrėžimą internete, kad ekonominė renta gaunama naudojant tokius gamybos veiksnius, kurių pasiūla yra ribota. Norėjau visų paklausti vis dėlto, ar tas vakcinų gamintojas, kuris pandemijos metu gauna didžiulius užsakymus ir niekas neturi tokių pajėgumų, kokius jis turi, ar tai nėra ekonominė renta? Ar medienos žaliavų kainos, kurios užkyla didžiuliais tempais, ir medienos pasiūla yra labai ribota, ir visi uždirba labai didelius pelnus iš to, ar tai nėra ekonominė renta? Ar karo situacijoje karinės įrangos užsakymai, kur vėlgi negali padidinti greitu metu gamybos pajėgumų, ar tai nėra ekonominė renta?
Dar daugiau, apibrėžimas sako, kad ekonominės rentos sąvoka gali būti pritaikyta ir kai kurių kategorijų žmonių, pavyzdžiui, garsių dainininkų, sportininkų, išradėjų pajamų susidarymo mechanizmui. Pagal tokią argumentaciją, mes iš tiesų galime drąsiai keliauti ir tokius mokesčius taikyti bet kuriam žmogui, bet kuriam sektoriui.
Prekybos centrai. Aš buvau uždavęs šitą klausimą per Vyriausybės valandą finansų ministrei, taip pat tuo metu pakomentavo ir premjerė, ar neketiname pagal bankų solidarumo mokestį taip pat kelti mokesčių ir prekybos centrams. Mane nuramino, kad prekybos centrai buvo tirti, Lietuvos bankas atliko tyrimą ir buvo nustatyta, kad jų pajamos yra pagrįstos, nėra nepagrįsto pelno. Man nesuvokiamas iš viso tokio tyrimo atsiradimo pagrindas. Ką galima tikėtis tuo tyrimu ištirti? Kainos yra nustatomos konkurencijos būdu rinkoje. Kaip tu gali išsiaiškinti, kas yra pagrįsta, kas nepagrįsta? Tai suponuoja tik vieną dalyką. Bet kuris sektorius gali būti ištirtas, išanalizuotas ir bet kada gali būti pasakyta, kad šitas sektorius turi neplanuotų pajamų. Prekybos centrai gali nusiraminti, nes Lietuvos bankas ištyrė, kad su jais viskas gerai. Bet kuris sektorius tegul dreba, Lietuvos banko analitikų klaviatūros, kaip sakyti, dirba, kuo baigsis, pažiūrėsime.
Apie patį mokestį. Bet kurio mokesčio svarbiausias yra teisingumas. Mes kalbame ir apie mokesčių reformą. Mes tuoj ją svarstysime ir Seime. Gali būti įvairių teisingumo kriterijų. Galime sakyti, kad visi turi prisidėti po lygiai, galime sakyti, kad turtingesni gali prisidėti daugiau, galime sakyti, kad moka teršėjas. Visa tai yra pagrįsti argumentai. Bet negali būti argumento išsirinkti vieną sektorių ir pasakyti, kad jis yra kuo nors kaltesnis už kitus ar kuo nors blogesnis už kitus. Tai yra Robino Hudo argumentas (su visa pagarba Robinui Hudui) – atimti iš turtingesnio ir duoti savo nuožiūra kam nors vargingesniam. Tai nėra teisinės valstybės požymis (su visa pagarba Robinui Hudui) – tai yra labiau mūsų valstybės silpnumo požymis.
Nekvestionuoju gynybos gelbėjimo, bankai patys siūlo įvesti gynybos mokestį. Jei tikrai yra toks poreikis, gal mes nerizikuokime valstybės nepriklausomybe, investuokime į viską, ko mums reikia kariniam pasirengimui, bet įveskime sąžiningą, vienodą mokestį. Ar tai būtų koks nors visuotinis gynybos mokestis, ar tai būtų netikėto pelno mokestis, kaip siūloma bankams, nustatyti kokį nors didesnį… jeigu įmonė uždirba daugiau negu per pastaruosius ketverius metus, tai tas papildomas pelnas papildomai apmokestinamas. Galbūt. Neškime tokius siūlymus. Jų formuluotės bent jau turėtų sąžiningumo dalį.
Nekartosiu, ką jau anksčiau sakė mano frakcijos kolega V. Mitalas. Šitas įstatymas yra priimamas paminant bet kokius teisėkūros principus, bet kokius terminų laikymosi principus. Nekalbu apie tai, kokius signalus mes siunčiame užsienio investuotojams apie mūsų mokestinės aplinkos stabilumą.
Kolegos, kviečiu nepalaikyti, kviečiu skatinti bankų konkurenciją, kviečiu Lietuvos banką viešinti jų taikomas palūkanas, imtis priemonių, kad būtų taikomos fiksuotos palūkanų normos gyventojams ir verslui. Buvo pateikta pavyzdžių, kaip tai taikoma Danijoje. Nesiimkime tokio būdo įvesti naujus mokesčius.
PIRMININKAS. Dėkui, kad sutaupėte laiko. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai pasistengsiu sutaupyti laiko. Pradėsiu reaguodamas į kolegos R. Žemaitaičio pasisakymą. R. Žemaitaitis, kaip visada, meluoja. „Submarineׅ“ užsidegė antradienį, o R. Žemaitaitis sako, kad trečiadienį. Mano manymu, tai esmingas dalykas. Perduokite R. Žemaitaičiui, kad visa jo kalba yra ne visai patikima.
O aš, kalbėdamas apie šitą bankų mokestį, pavadintą solidarumo įnašu, galiu prisipažinti, kad man kaip liberalui yra juoda diena. Su visomis abejonėmis, kurias kolegos, o ypač K. Adomaitis, jau išdėstė, iš tiesų mes visiškai nevertiname privačios iniciatyvos pagrindu besiremiančių verslų. Bankai yra žmonių nemėgstama verslo rūšis, todėl nuo biblinių palūkininkų laikų stengiamasi kaip nors atsiskaityti su bankais ir valstybės pastangomis atimti dalį jų pinigų. Pavadinta solidarumo įnašu, suprask, bemaž laisvanoriškas, savanoriškas bankų pinigų atidavimas. Visi žinome, kad taip nėra. Valstybė tiesiog pasinaudoja savais numatytais kriterijais, kas gali būti vertinamas kaip turintis nepagrįstai didelius pelnus, kas negali. Lietuvos banko atlikta prekybos centrų analizė lyg ir duoda vertinimą, bet, klausykite, valdžios institucijos pačios nusistato kriterijus ir nusprendžia, kas turi padidintus pelnus, kuriuos reikia papildomai apmokestinti, kas neturi.
Jeigu pažiūrėtume, kaip mes elgiamės apskritai su verslu, tai vėlgi tas pats bankų verslas turėjo laikiną apmokestinimą, padidintą apmokestinimą nuo 15 iki 20 %, tas laikinumas tapo nuolatiniu. Vakarykštė informacija apie Švedijos teismų sprendimus dėl miško savininkų: kompensuojama, jeigu valstybė pritaiko kokius nors apribojimus. Mes Lietuvoje net nesusimąstome apie tai, kad turi būti teisingai kompensuojama, jei kokiam nors savininkui įvedami papildomi apribojimai. Apmokestinti mėgstame, mokame ir sugebame padaryti tai labai greitai.
Ar stipriname esamus bankus tokiu būdu? Ar stipriname konkurenciją bankininkystės sektoriuje? Ar sudarome galimybę padidėti tai konkurencijai? Mano manymu, tikrai ne. Tai yra silpnoji šio papildomo apmokestinimo pusė. Ar apskritai mes didiname Lietuvos patrauklumą bet kokių investuotojų akyse? Manau, kad ne, nes Lietuva yra ta valstybė, kuri gali nuspręsti, pavyzdžiui, Lietuvos banko sprendimu, kad čia yra nepagrįstai dideli pelnai. Ar apskritai Lietuvos valstybė atrodo patikimas partneris bet kokių investuotojų akyse, įskaitant ir lietuviško kapitalo investuotojų akyse? Juk, jeigu lietuviškas kapitalas, tas pats „Thermo Fisher“ nutars, kad gal geriau dėl visa ko tęsti investicijas ne Lietuvoje, o kitoje šalyje, kur tokių triukų nebūna, mes pamatysime, kad lazdą turime ne su dviem, o su keliais galais, bet tie kai kurie kiti galai yra ne tokie skanūs.
Šiandien aš suprantu, kad yra skanu papildomai apmokestinti, spręsti dėl kai kurių poreikių. Man nepriimtina, kad atsiranda dabar pageidavimų koncertas, kaip čia gražiai išleisime tuos pinigus, kaip pamylėsime vienas ar kitas gyventojų grupes. Kaip suprantate, būdamas skeptiškas dėl šio papildomo apmokestinimo, aš vis dėlto pritariu ir suprantu, kad ir be manęs, ir be liberalų bus priimtinas papildomas apmokestinimas, aš vis dėlto sutinku su Vyriausybės pasiūlytu modeliu, kad kariniam mobilumui stiprinti, šalies gynybiniams pajėgumams stiprinti turi būti nukreipti tie pinigai, kurie atsiras, kaip matome, apie 410 mln. eurų. Taigi, turėdamas skeptišką požiūrį į paties apmokestinimo principą, tada, kai bus kalba, kur nukreipti tuos pinigus, aš palaikysiu Vyriausybės nusibrėžtą liniją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis dalyvis – G. Paluckas. Tikėkimės, taip pat neužtruks.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, iš tiesų ši diskusija tinka parlamento plenarinių sesijų salei, nes mes iš esmės diskutuojame apie politinės filosofijos etiką, apie moralę, apie gėrį ir blogį. Iš anksčiau pasisakiusių kolegų, jeigu praleisime tuos anekdotus ar įvairius palyginimus, ar metaforas, vis dėlto ryškėja labai aiški takoskyra: ar aplinkybės, kuriomis gautas pelnas, yra moralios, ar ne? Ar kiti sektoriai yra saugūs, ar ne? Štai čia, kolegos, ir yra esminis dalykas. Esminis dalykas, kurį mes turime įvertinti. Ar šis pelnas, kuriuo dabar giriasi bankai, yra uždirbtas, ar atsirado kaip šalutinė aplinkybė dėl to, kad yra taikomos tam tikros kovos su infliacija priemonės. Yra akivaizdu, jog bankai nepajudino nė piršto, kad uždirbtų tuos papildomus pinigus. Ir Europos Sąjungos valstybės taip pat vienos jau yra priėmusios tuos sprendimus, kitos svarsto ir priims būtent iš moralinių paskatų, kad tie pinigai, kurie nėra uždirbti, kurie, kaip liaudis sako, krenta iš dangaus, turi būti perskirstyti siekiant viešojo gėrio.
Dar daugiau, aš priminsiu, jog bankų finansinės paslaugos šiuo metu nėra tiesiog dar viena komercinė paslauga, iš esmės tai yra jau neišvengiama viešoji paslauga. Jeigu tuo abejojate, pamėginkite sumokėti baudą, gauti atlyginimą ar atlikti kokią nors kitą operaciją. Taip, bankų paslaugos jau panašėja į vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir panašiai paslaugas. Todėl jos privalo būti reguliuojamos, jos privalo būti padidinto dėmesio centre ir atitinkamai turi būti užtikrinta, kad jeigu susiklosto aplinkybės, kai pribyra daugiau pinigų, negu patys bankai įdėjo pastangų, tie pinigai būtų perskirstyti, dar kartą sakau, viešosioms reikmėms. Visi kiti samprotavimai apie bankų sektoriaus saugumą arba tvarumą yra šiuo atveju laužti iš piršto, nes mūsų bankų sistema laikosi tvirtai, mūsų bankai savo likvidumą užtikrina laikydami net trečdalį grynųjų pinigų centrinio banko sąskaitose. Tai tikrai yra nepalyginami dydžiai, šnekant apie kai kuriuos rizikingus Amerikos bankus, apie kuriuos mes visi antraštes skaitome, apie jų istorijas, ir šiek tiek nuogąstaujame.
Todėl, kolegos, aš tikrai kviečiu labai atsakingai pasižiūrėti į šį klausimą, nes nuo to atsispyrę mes visuomenei parodysime, kaip vertiname tuos moralės dalykus – ar stipresni turi nešti daugiau, ar iš tikrųjų tą valstybės išlaikymo ir viešųjų paslaugų išlaikymo naštą mes toliau laikysime ant darbo užmokesčio, ant tų žmonių, kurie ir ekonomiškai, ir finansiškai silpnesni. Todėl tikrai kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą, nes ne viena šalis taip darė, ir mes tai turime padaryti stengdamiesi įgyvendinti pirmiausia socialinį teisingumą. Ačiū. (Balsas salėje: „Teisingai!“)
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar svarstysime pasiūlymus. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą, pirmininką M. Lingę. Pirmiausia yra A. Palionio, J. Pinskaus, V. Ąžuolo pasiūlymas. Kuris pristatys? A. Palionis pristatys.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasiūlymo autoriai suprasdami geopolitinę situaciją ir karo Ukrainoje akivaizdoje pritaria, kad turėtų būti skiriama dalis lėšų ir kariniam mobilumui stiprinti, ir infrastruktūrai gerinti, bet mes taip pat suprantame ir tą asmenų grupę, kurie šiuo metu moka žymiai didesnes palūkanas bankams. Todėl siūlome lygiomis dalimis padalinti kariniam mobilumui ir gyventojų palūkanoms, palūkanoms, sumokėtoms už pirmą įsigytą būstą, kompensuoti. Trumpai tiek.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė vadovaudamasis šiais motyvais. Pirmiausia, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, atskiru įstatymu ne valstybės biudžeto finansavimas gali būti nustatytas tik ypatingiems visuomenės ir valstybės tikslams apibrėžtą laikotarpį. Kai lėšų reikia daugiau, negu galima skirti per vienus biudžetinius metus, specialiu įstatymu, pabrėžiu, ne Valstybės biudžeto įstatymu išlaidas galima numatyti tik konkrečiai apibrėžtam visuotinai svarbiam tikslui pasiekti. Pabrėžtina, kad Europos Centrinis Bankas savo nuomonėje dėl projekto taip pat pažymėjo, kad būtina aiškiai atskirti išskirtinį pajamų pobūdį ir Vyriausybės bendrojo biudžeto lėšas, siekiant išvengti jų panaudojimo bendrais fiskalinės konsolidacijos tikslais.
Taigi būtent projektu yra siūloma nurodyti finansavimo iš solidarumo mokesčio surinktų lėšų poreikį karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (civilinėms ir karinėms reikmėms) transporto infrastruktūros plėtrai. Tuo tarpu tokio pobūdžio išlaidų (ne ypatingiems, ne strateginiams, ne visuomenei svarbiems tikslams ir uždaviniams) finansavimas turėtų būti nustatytas ne tokiame specialiame įstatyme, o Valstybės biudžeto įstatyme. Taigi, komiteto nuomonė balsuojant: už pasiūlymą balsavo 2, prieš – 5, susilaikė 3.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. Už pasiūlymą – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų visos opozicinės parlamentinės partijos inicijavo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo kviečiame gyventojus rinkti parašus tam, kad įgyvendintume labai panašią pataisą, kokią dabar siūlo kolegos Seimo nariai. Kadangi įstatymas vadinasi solidarumo, tai kviečiame solidarizuotis bankus, kartu valdančiąją daugumą su gyventojais, kurie per pastaruosius metus sumoka daugiau palūkanų bankams už paskolas būtent būstui įsigyti. Pastarieji metai tikrai kėlė mums daug iššūkių, bet ne tik karinės agresijos kontekste, ne tik energetinių iššūkių kontekste, bet ir ekonominiai išbandymai lėmė tai, kad gyventojai patyrė didesnes išlaidas už būtiniausias prekes ir paslaugas, taip pat ir mokėdami už būstus. O pagrindinės pajamos tikriausiai yra surinktos iš įvairių mokėtojų, taip pat ir gyventojų, kurie kylant palūkanų normoms mokėjo didesnes paskolas.
Kviečiame visus solidarizuotis su žmonėmis ir palaikyti šią įstatymo pataisą, taip pat žiūrėti į tuos mūsų valstybės strateginius tikslus, kas mums svarbu – išlaikyti mūsų gyventojų gerovę ir taip pat, žinoma, užtikrinti saugumą. Todėl ir tie strateginiai tikslai dėl krašto apsaugos stiprinimo nenukentėtų, nes pusė lėšų nukeliautų ir tai sričiai. Taigi būtų galima taip teigti –nušauti du zuikiai vienu šūviu. Todėl agituoju už ir kviečiu balsuoti kolegas Seimo narius.
PIRMININKAS. G. Skaistė pasisakys prieš.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt būtų galima diskutuoti, kas labiausiai prisideda prie bankų pelno: ar žmonės, kurie pasiskolino, turi paskolas ir moka kintamas palūkanas, ar verslai, kurie taip pat moka kintamas palūkanas, o galbūt tie žmonės, kurie turi terminuotus indėlius ir turi nustatytas itin mažas palūkanų normas, gauna labai mažas palūkanas iš bankų, o galbūt tai yra valstybė, kuri prisidėjo pandemijos metu padėdama tiek verslams, tiek žmonėms ir dėl to susiformavo bankų perteklinis likvidumas.
Šiandien Lietuvos bankų sistemoje yra 11 mlrd. eurų daugiau pinigų indėliais, negu išduota paskolų. Tokiu atveju tie 11 mlrd. eurų tiesiog be jokios rizikos guli Europos… guli centriniame banke, už jį jie gauna Europos Centrinio Banko nustatytas palūkanas. Tai reiškia, kad viešieji pinigai iš centrinių bankų, tai yra viešieji pinigai, tai nėra žmonių sunešti pinigai iš turimų paskolų palūkanų, tai yra viešieji pinigai, kurie be jokios rizikos keliauja į komercinius bankus.
Vis dėlto mes manome, kad tokiu atveju susiformavus tikrai išskirtinėms aplinkybėms, tą jau minėjo ir komiteto pirmininkas, tokios lėšos turėtų būti panaudotos visuotinai svarbiems strateginiams valstybės tikslams įgyvendinti. Šiuo atveju tai yra krašto apsauga, nes būtent išskirtinės aplinkybės susiformavo ne tik dėl Vyriausybės pandeminės pagalbos ir perteklinio likvidumo, bet taip pat ir dėl infliacinių procesų, kurie paspartėjo būtent karinės invazijos metu.
Mes tikrai turime didesnius poreikius būtent krašto apsaugos finansavimui, tai yra visuotinė, universali ir visiems reikalinga gėrybė. Man atrodo, toks paskirstymas tiesiog būtų pats teisingiausias pasirinkimas dabartiniame kontekste solidariai prisidedant prie to, kas valstybei yra gyvybiškai svarbu ateinančiu metu. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime dėl aptarto pasiūlymo.
Balsavo 91: už – 30, prieš – 47, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Savo turiniu panašus yra P. Gražulio pasiūlymas, bet jis vis tiek parašytas kitais žodžiais. Suteikiu laiko pasisakyti P. Gražuliui.
P. GRAŽULIS (MSNG). Pirmininke, iš principo gal mintis ta pati, tik mano gal trumpiau ir aiškiau. Man labai keista, kad premjerė, finansų ministrė sako, kad palūkanos gyventojams nesikeičia. Taigi netiesa. Labai išaugo palūkanos, faktiškai beveik 20… 50 %, ir ypač yra vadinamoji programa jaunoms šeimoms būstui įsigyti, dalį investicijų finansuoja Vyriausybė. Štai dabar tos išaugusios paskolos tą visą paramą, galima pasakyti, suvalgo. Aš siūlau, kad tiems, kurie pasiėmę paskolą pirmam būstui, Vyriausybė dengtų tą palūkanų pabrangimą.
Antras dalykas. Bankams turtus suneša kas? Tie, kurie pasiėmė paskolas. Tie suneša jiems turtus ir pelnus. Žinoma, reikėtų pasidžiaugti už šį įstatymo projektą, kad bent 50 %… dalį atiduos krašto apsaugai, bet aš manau, kad dalį reikėtų padengti ir toms šeimoms, kurios pasiėmė būsto paskolą pirmam būstui. Tai liestų didžiausią skaičių jaunų šeimų. Todėl aš manau, kad tikrai turėtume pritarti tokiam įstatymo projektui, nes dalis jaunų šeimų praras tuos būstus, jie neišsimokės tų sumų, nes palūkanos išaugo. Prašau atsižvelgti į pataisą ir pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Argumentai tie patys, kaip ir dėl prieš tai buvusio. Labai trumpai.
Būtent yra priimamas atskiras įstatymas, kuris numato finansavimą, o tokio finansavimo apibrėžtys yra labai aiškiai ribojamos Konstitucijos, kai einama ir tikslinama ne per valstybės biudžetą, o atskiru įstatymu, tai yra limituojama, kam gali būti naudojamos. Tai dėl tų ypatingų aplinkybių, kurios yra patvirtintos ir Vyriausybės nutarimu, Valstybės kontrolė tuos kriterijus yra patvirtinusi, kad tos ypatingos aplinkybės egzistuoja ir yra tinkamos.
Šiuo atveju galima naudotis ir ta Konstitucijos išimtimi, kuri leidžia apibrėžti, kai trūkumas lėšų atskiriems ir ypatingos svarbos projektams finansuoti, poreikis siekia daugiau, negu yra numatyta per vienerius biudžeto metus, tokios išlaidos yra pateisinamos. O būtent siūlomas finansavimas kariniam ir civiliniam mobilumui stiprinti, stiprinant mūsų nacionalinį saugumą, ir atitinka tuos poreikius. Kaip pabrėžtina, kad specialiuosiuose įstatymuose, koks yra Solidarumo įstatymo projektas, visos kitos reikmės, kurios nėra strateginės reikšmės, kurios yra kasdienio reguliavimo klausimai, iš tikrųjų yra svarbu, kad būtų toks finansavimas aptariamas valstybės biudžete…
Taigi balsuota: už – 2, prieš – 5, susilaikė 3. Šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Motyvai dėl šio pasiūlymo. I. Šimonytė – prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Man atrodo, kad, net siūlant ką nors populistiško, vis tiek reikėtų truputį aplinka pasidomėti. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad po to, kai Lietuvos paskolų turėtojai labai stipriai nukentėjo ir gana sunkiai turėjo išgyventi pasaulinės krizės laikotarpį, nes iki to laiko skolinosi ne visada įvertindami savo galimybes, atsitiko ne vienas dalykas.
Pirmiausia, įsigaliojo atsakingo skolinimo nuostatai, jie reikalauja jau 12 metų bet kurio kreditoriaus, bet kurio banko atsakingai įvertinti gyventojų, kurie ima kreditą, galimybes kreditą aptarnauti ir užtikrinti, kad nei kredito suma neviršytų tam tikrų ribų, nei pajamų dalis, kuri yra reikalinga atiduoti kas mėnesį kreditui aptarnauti, neviršytų tam tikrų ribų. Tam yra taikomi palūkanų normų šokai, tai yra maždaug tai, kas dabar atsitiko, kai nuo nulinių palūkanų staiga palūkanos pasidarė nebe nulinės. Tai tikrai yra labai didelis saugiklis, kuris apsaugo žmones nuo palūkanų normų didesnės įtakos jų finansinei padėčiai. Juoba kad, skirtingai nuo 2008–2009 metų, žmonių pajamos pastaruoju laiku visada auga, o ne mažėja, kaip buvo krizės metu.
Antras dalykas. Yra Nekilnojamojo turto kredito įstatymas, kuris reguliuoja kreditų gavėjo teises. Tais atvejais, kai susidaro kokios nors ypatingos aplinkybės, kai kokia nors nenumatyta, nenugalima jėga kaip nors sutrukdo žmogui tinkamai aptarnauti kreditą, yra numatyti ir atidėjimo mechanizmai, ir kiti mechanizmai, kuriuos bankai privalo užtikrinti.
Todėl, man atrodo, nereikia bandyti dabar apsimesti, kad mes gyvename 2009–2010 metų laikotarpiu. Taip, palūkanos auga, nemalonu. Bet taip pat auga pajamos, skolinimosi standartai yra gerokai pakilę, daug griežtesni ir todėl siūlyčiau į tai atsižvelgti.
PIRMININKAS. A. Palionis už pasiūlymą.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai neplanavau kalbėti dėl motyvų, bet išgirdus finansų ministrės ir premjerės argumentus dabar susidaro toks įspūdis, kad viešuosius finansus, kurie yra bankuose, tai valstybė gali paimti ir padalinti palūkanas kariniam mobilumui, o žmonės, kurie moka bankams palūkanas ir bankų pelnai išauga dėl to, kad bankai elgiasi, sakyčiau, nesąžiningai, nemokėdami didesnių palūkanų už terminuotus indėlius, negali gauti kompensacijos. Tai jeigu, konservatoriai, žiūrite ne socialiai jautriai žmonių atžvilgiu, tada ir balsuokite taip.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 98: už – 35, prieš – 49, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį pono A. Palionio į tai, kad kai žmogus pasirašo paskolos sutartį, galbūt ir jūs tokią turite, aš tikrai tokią turiu, tai jeigu nėra fiksuotos palūkanos, jeigu žmogus nesirenka fiksuotų palūkanų, tai, ką jis turi sutartyje, yra EURIBORʼas, kuris niekaip nuo žmogaus nepriklauso, ir marža, kuri yra sutarta su banku. Bet nežinau, ar kuriam nors paskolos gavėjui kas nors yra garantavęs, kad EURIBORʼas iki jo paskolos pabaigos bus nulis. Deja, tai yra tie dalykai, kurie nepriklauso net nuo konkretaus banko, tai priklauso nuo situacijos rinkoje ir nuo monetarinės politikos sprendimų. Tai čia, taip sakant, su gailumu ar negailumu neturi nieko bendro, žmonės pasirašo sutartis patys priimdami tokias sąlygas.
PIRMININKAS. Neturime laiko. Gaila, kad šita diskusija vėl užvesta. Replika po balsavimo – A. Palionis.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu nebūtų bankų solidarumo mokesčio, tai niekas ir neprašytų, kad kažkas kompensuotų, ką įsipareigojau bankui paimdamas paskolą.
PIRMININKAS. Dabar apsispręsime dėl viso projekto. Vienas – už, vienas – prieš. A. Gedvilas – už.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad tai yra vienas iš nedaugelio tikrai naudingų ir protingų teisės aktų projektų, kurie buvo svarstomi šioje salėje nuo Seimo kadencijos pradžios. Tiesa, tenka apgailestauti, kad šią idėją mes pradėjome svarstyti tik dabar. Nesinori taip sakyti, tačiau tam, kad atkreiptume dėmesį į bankų viršpelnio problemą, pasirodo, mums reikėjo tokio globalaus sukrėtimo kaip karas Ukrainoje. Nors iš tikrųjų tokio įnašo ir paramos mūsų valstybei ir žmonėms reikėjo žymiai anksčiau, bent jau nuo pandemijos pradžios, kai šalies verslai buvo dusinami apribojimų, o žmonės, netekę pajamų, buvo nepagrįstai uždaryti namuose.
Bankams atrodo normalu, kad sunkiais laikais valstybė turi juos gelbėti, tačiau apie savo pačių atsakomybę ir socialinę pareigą prisidėti prie valstybės, kurioje jie funkcionuoja, gerovės ir solidarumo su žmonėmis, kurie jiems sukuria pelnus, kažkodėl pamiršta. Juk iš esmės bankų uždirbti pinigai sukuriami ne kažkokiomis naujomis technologijomis, inovacijomis arba aukštą pridėtinę vertę turinčiu darbu, o tomis pačiomis priemonėmis, kurios buvo naudojamos ir prieš kelis šimtmečius. Deja, tikrai ne visos yra etiškos ir sąžiningos, iš jų, kaip antai, laiku nesumažintos palūkanos, nemokamos palūkanos už indėlius, per didelės palūkanos, skaičiuotos už paskolas, užšaldyti pinigai, imami nepagrįstai dideli mokesčiai už kasdienes ir bankams privalomas paslaugas ir panašiai. Esant tokioms nesąžiningoms bankų darbo su klientais sąlygoms, kurios buvo toleruojamos ir valstybės, bankai nebuvo suinteresuoti efektyvinti savo veiklos, o verslai ėmė susidurti su problemomis atidarydami sąskaitas. Todėl jau seniai daugelis Lietuvos verslų, boikotuodami bankų savivalę, priversti atidaryti sąskaitas kitose šalyse, jiems sudaromos neįmanomos darbo sąlygos. Dalis Lietuvos bankų dėl perteklinių pajamų jau seniai nebeatlieka savo tiesioginių funkcijų, nebeina pas klientą, išsidirbinėja, apkrauna žmones nesuprantamais ir nepagrįstais reikalavimais, nesistengia prisitaikyti prie rinkos ir yra labai arogantiški. Todėl aš ir pasisakau už šį įstatymo projektą, taip pat raginu ir jus balsuoti ir palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Žemaitaitis – prieš. Nėra. A. Bagdonas – prieš.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, tokio precedento per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį dar nebuvo. Parlamentas rimtai nusiteikė apmokestinti vienos verslo šakos pelną du kartus, pavadindamas šį apmokestinimą solidarumo mokesčiu. Apmokestinti skubos tvarka, nekreipti dėmesio į Teisėkūros pagrindų įstatymą, kuriame nustatyta bendra taisyklė – nauji įvedami mokesčiai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Šis banko solidarumo įnašas buvo pavadintas bankų nuskalpavimu. Toks epitetas geriau atitinka įstatymo turinį negu romantiška sąvoka „solidarumas“.
Man šie žodžiai priminė nepriklausomybės laikotarpį, kuomet verslininkai mokėdavo solidarumo mokestį, tačiau jį rinko ne valstybė – jį rinko tuo metu siautėję reketininkai. Pasirodo, perimti turtą iš buožių vis dar vilioja netgi praėjus beveik 100 metų po Spalio revoliucijos. Kuriame iš tiesų pavojingą precedentą, kuris pablogins mokestinę bei investicinę aplinką mūsų šalyje. Svarbiausia, šis sprendimas niekaip nepadidins konkurencijos bankų sektoriuje, niekaip nepagerins paslaugų kokybės, kainų. Aš tikrai kviečiu laiku sustoti ir nebalsuoti už šį įstatymo projektą, nepaisant to, kaip jis populiariai beskambėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame po svarstymo šiam projektui. Kol vyksta balsavimas, pasakysiu, kad būtų racionalu dabar mums baigti apsispręsti ir dėl Baudžiamojo kodekso pataisų, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas baigė savo darbą, kad nereiktų rinktis dar kartą balsuoti po Vyriausybės pusvalandžio. Dabar vyksta balsavimas, visi yra ir tikrai visi žino. (Balsai salėje) Kol nenutrūko, tai viskas gerai.
O dabar taip. Balsavo 101: už – 85, prieš – 8, susilaikė 8. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Dabar dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Replika po balsavimo. Man keista, kad visi liberalai, Laisvės partija – ne už žmogų, bet už bankus, ir taip solidariai, kaip šitas siūlomas solidarumo mokestis. Bet, kita vertus, noriu pasakyti ir valdančiajai daugumai: nenurašykite visko karui Ukrainoje. Prisiminkite pandeminius laikus, kaip ribojote verslą, kaip ėmėte paskolas, kaip už prastovas mokėjote ir kiek reikėjo prisispausdinti pinigų. Tikrai ne vieną milijardą. Taigi atsakomybė ir tenka jums, kad nemokėjote suvaldyti pandeminės krizės, ji buvo tikrai labai prastai valdoma.
13.03 val.
Baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 1991, 1992, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 2241, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 2671, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 2532, 2562, 2601, 2661, 2672, 2673, 2764, 2821 straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3)ES (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS. Taip, kolegos, kaip minėjau, dabar grįžtame prie Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pataisų įstatymo projekto Nr. XIIIP-4856(3)ES. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę. Ji pasakys, ką komitetas veikė ir nuveikė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4856(3) ir pagrindinio komiteto papildomai išvadai komiteto 9 narių balsais pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš minėjau, kad kaip ir bendru sutarimu eliminuojame balsavimą priimdami 55 straipsnį, bet, kad būtų viskas švaru, iš pradžių pabalsuokime, kad atšaukiame savo balsavimą, pritardami pirminės redakcijos 55 straipsniui. Ar bendru sutarimu tą fiksuojame? Bet balsuokime, nes čia visokių procedūrinių niuansų yra, bus tvarkingiau.
Už – 75, prieš nėra, susilaikė 4. Atšaukiame 55 straipsnio priėmimą.
Dabar pagal komiteto siūlymą apsispręsime iš naujo. Prašau, pirmininke, suformuluoti.
I. HAASE (TS-LKDF). Tai čia kito komiteto.
PIRMININKAS. Kaip? Dėl 55 straipsnio kokį jūs teikėte siūlymą? Pakartokite.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėl 55 straipsnio. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-4856(3) numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. birželio 1 d. Priimta bendru sutarimu – 9 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Kas dėl šito pasiūlymo dėl motyvų? Nematau norinčių pasisakyti. Dabar balsuosime iš naujo dėl 55 straipsnio su birželio 1 dienos komiteto pasiūlyta data 1 dalyje, o 2, 3, 4 dalys nesikeičia.
Už – 71, prieš nėra, susilaikė 6.
Dabar motyvai dėl viso šio projekto priėmimo. Prašau. E. Dobrowolska – už.
E. DOBROWOLSKA (LF). Labai noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo. Tai nėra tik Teisingumo ministerijos projektas – tai yra didžiulis Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbas. 3 mėnesiai klausymų, visų teisėsaugos institucijų įtraukimas, visų straipsnių suderinimas tiek su VU Teisės fakultetu, tiek su teisėsaugos institucijomis, policija, prokuratūra. Per 20 metų mes šito darbo nesugebėjome padaryti, nesugebėjome priimti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies tokios apimties, kad būtų proporcinga, peržiūrėti tų Baudžiamojo kodekso dalių, kurios tarpusavyje nederėjo arba buvo neracionalios dėl sankcijų prasmės.
Aš girdžiu ir žinau, kad gerbiama A. Širinskienė turbūt kalbės dėl motyvų prieš. Aš galiu užtikrinti, kad šiandien šis pakeitimas, kuris apima daug straipsnių, atitinka visų pusių lūkesčius. Milžinišką darbą padarėte jūs kartu, būtent komitetas, kartu diskutavome ir radome tuos sprendimus. Ir net kontrabandos dalis, kontrabandos straipsnis nemažina MGL, kontrabandos atsakomybė dėl pradžios, kada ji taikoma, nekeičiama, yra graduojama tik atsakomybė.
Šitas projektas nėra apie narkotikų dekriminalizavimą – tai yra apie baudžiamąją politiką, kurią girdi teisėsauga, kurią girdi ir mūsų akademikai. Mes galime priimti labai racionalų sprendimą, kuris iš esmės garantuos, kad baudžiamoji politika iš tikrųjų taps kraštutine priemone. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ir Seimo narė A. Širinskienė – prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerai, kad ministrė žino, apie ką kalbėsiu. Matyt, pradėsiu nuo to, kad ji sakė, kad projektas pateisins visų šalių lūkesčius. Šio projekto vertė, jeigu būtų galima taip pasakyti, ir aiškinamasis raštas sako, kad yra apie 1 tūkst. žmonių, kuriems palengvinamas įkalinimas arba jie paleidžiami į laisvę. Kol kas negirdėjome jokio papasakojimo ir paaiškinimo, kaip tie žmonės, staiga atsidūrę gatvėje, bus integruoti į visuomenę, o gal jie yra integruojami dabar.
Jeigu žiūrėtume į kontrabandos straipsnį, išties būtų melas, kad nesikeičia žemutinės ribos. Kai kur žemutinės ribos keičiasi, tarkime, kai kalbame apie ypač didelio masto kontrabandą, kur kontrabandos vertė keičiama nuo 250 MGL, tai yra nuo 12,5 tūkst., iki 900 MGL, tai yra 45 tūkst. Vadinasi, žmogus turės didesnę garantiją negauti aštuonerių metų įkalinimo bausmės. Panašiai vyksta ir su kitomis veikomis, kurios nėra panašios į vištos vagystę ir apima ekonominius nusikaltimus prieš valstybę ir finansų tvarumą. Pavyzdžiui, muitinės apgaulė, neteisėtas disponavimas akcizinėmis prekėmis, įvairios nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, nusikalstamas bankrotas, kai yra pažeidžiami ne tik tam tikri valstybės lūkesčiai, bet nusikalstamo bankroto atveju dažniausiai pažeidžiami ir asmenų lūkesčiai. Visų pirma, darbuotojų lūkesčiai gauti atlyginimą. Šiuo atveju tikrai, manyčiau, nepateisinama sakyti, kad visuomenės raidos ar valstybės finansinės situacijos… pagerindami kontrabandininkų sąlygas mes tikrai prisidėsime prie ko nors. Nėra taip – mes keliame iš esmės grėsmę visuomenei ir valstybei.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuojame, ar priimame šį Baudžiamojo kodekso pataisų projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 71, balsavo 67: už – 65, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
13.11 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 108, 115, 122, 125, 137, 187, 205, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1131, 1871 , 4741 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4857(3) (priėmimas)
Lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas. Priėmimas.
Turbūt niekas nereikalaus dėl atskirų straipsnių balsuoti. Galime pritarti visiems straipsniams iki 12 straipsnio su dėl 9 straipsnio komitete priimta Teisės departamento pastaba? Galime bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 12 straipsnio aš vėl, vadovaudamasis Statuto 261 straipsniu, prašau fiksuoti, kad įstatymo įsigaliojimo data yra 2023 m. birželio 1 d., nes turi būti įsigaliojimo datos suderintos su pagrindiniu projektu. Klausiu, ar galime pritarti bendru sutarimu 12 straipsniui su birželio 1 dienos data? Pritariame bendru sutarimu.
Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nematau. Balsuojame, ar priimame šį įstatymo projektą.
Užsiregistravo 67, balsavo 64. Nėra pakankamai. Bet tai yra lydimasis projektas, aš manau, mes galime pajudėti į priekį su kitais lydimaisiais. Gal per tą laiką atsiras daugiau Seimo narių.
13.13 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(4) (priėmimas)
Dabar būtų lydimasis projektas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4858(4).
Penki straipsniai. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė ir suredagavo. Galime bendru sutarimu priimti nuo 1 iki 4 straipsnius bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Priimame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio vėl ta pati situacija. Čia buvo data – gegužės 1 diena. Bet aš, vadovaudamasis Statuto 261 straipsniu, prašau tuomet fiksuoti, kad būtų birželio 1-osios data, nes reikia suderinti su pagrindinio įstatymo projekto įsigaliojimo data. Galime ir 5 straipsniui pritarti su birželio 1-osios data? Nematau prieštaraujančių. Pritariame bendru sutarimu.
Bandome balsuoti, kaip seksis, ar priimsime šį projektą. Balsuojame dėl viso projekto Nr. XIIIP-4858(4).
Užsiregistravo 69, balsavo 66: už – 65, prieš nėra, susilaikė 1. Trūksta.
13.15 val.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(3) (priėmimas)
Liko paskutinis lydimasis – Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4859(3). Du straipsniai.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl jo pastabų nebuvo.
Dėl 2 straipsnio ta pati situacija. Remdamasis minėtu Statuto straipsniu, prašau fiksuoti įstatymo įsigaliojimo birželio 1-osios datą, nors, minėjome, projekte buvo likusi gegužės 1-osios data. Galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį su birželio 1-osios data? Pritariame bendru sutarimu.
Dar vienas eksperimentas – balsuojame dėl viso projekto Nr. XIIIP-4859(3).
Užsiregistravo 70, balsavo 66. Deja, nepakako užsiregistravusių. Galbūt per popietinį balsavimo intervalą bus galima pakartoti balsavimus dėl šių lydimųjų, kai bus daugiau Seimo narių.
13.16 val.
Vyriausybės valanda
Dabar Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu ministrus užimti vietas. Klausia tik opozicinių frakcijų atstovai. (Šurmulys salėje) Klausiate, girdžiu, kada popietinis? Popietinis posėdis 14 valandą. Darbotvarkę mes patvirtinome. (Balsai salėje) Balsuosime taip pat, kaip darbotvarkėje parašyta. Viskas išlieka.
Dabar pradedame Vyriausybės pusvalandį. A. Vinkus yra pirmas klausiantysis frakcijos vardu.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos įpareigotas kreipiuosi į sveikatos ministrą. Pirmiausia, gerbiamas ministre, noriu jus ir visus salėje esančius Seimo narius medikus nuoširdžiai pasveikinti šiandieną su Medicinos darbuotojų diena.
Drįstu paklausti, ministre. Viena iš aktualiausių sveikatos priežiūros sistemos problemų yra eilės pas specialistus ir šeimos gydytojus. Viena iš aplinkybių, komplikuojančių šią padėtį, yra tai, kad šeimos gydytojai siunčia pacientus konsultuotis į aukščiausio tretinio lygio įstaigas, aplenkdami antrinio lygio konsultantų grandį, nes neturi kitos išeities. Tokia situacija susidaro todėl, kad antrinio lygio įstaigose trūksta kardiologų, neurologų, hematologų ir kitų specialistų.
Gerbiamas ministre, jūsų paskutiniai vizitai į ligonines reikalingi. Aš pats mačiau ir Skuode, ir Kretingoje tai, su kokiu dėmesiu diskutuojate ir taip toliau, bet patys matote, kad patekti ligoniui pas specialistus nėra lengva. Gerai suprantame, kad šią problemą išspręsti labai nelengva, bet nieko nedaryti irgi nebūtų teisinga. Nieko nedarant eilės išaugs dar daugiau. Tokių situacijų regioninėse ligoninėse, kaip buvo Klaipėdos jūrininkų ligoninėje, gali būti bet kur, jeigu nebus sprendžiama ta problema.
Ką, gerbiamas ministre, galite šiuo klausimu pasakyti, kokias priemones bandote įgyvendinti ir kokie strateginiai planai šioje srityje numatomi žiūrint į perspektyvą? Ačiū.
A. DULKYS. Labai ačiū. Prisidedu prie jūsų sveikinimų visai bendruomenei.
Gal iš pradžių labai trumpai apie tuos ilgalaikius dalykus, nes jie kažkaip mažiau visus ir domina, nes kam reikia daug laiko padaryti, tai ne taip gerai skamba, bet medikus parengti trunka labai ilgai. Pakeitėme valstybinio užsakymo komiteto veiklą, kad į ateitį būtų orientuotas būtent tų specialybių užsakymas, kuris Lietuvai yra svarbesnis. Bet čia aš ir sustosiu, nes dabar kur kas svarbiau, ką galime padaryti šiandien, čia ir dabar. Mes visų pirma pasižiūrėjome savo finansavimo galimybes, pasižiūrėjome, ką rodo ligonių kasų duomenys, ir toms įstaigoms, kuriose yra didžiausios eilės pastaruoju metu, būtent jūsų vardintose srityse, yra padidintas finansavimas. Tai yra vienas dalykas.
Antra pusė yra, kad mes pakeitėme tam tikrus viršsutartinių paslaugų apmokėjimo dalykus, tai reiškia, kad toms jūsų minėtoms, kur yra ilgiausios eilės, kur daugiausia žmonėms trūksta paslaugų, visos viršsutartinės sumos, esame garantavę, bus sumokėtos. Tokiu būdu paskatiname gydymo įstaigas priimti atitinkamus sprendimus, kad pasinaudotų ta galimybe. Tai darome ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau, dabar tas viršsutartines sumas peržiūrime ir du kartus per metus. Tai čia buvo antra priemonė.
Trečia finansinė priemonė. Taip pat būtent jūsų minėtų specialybių problematikai numatėme ir didesnį apmokėjimą, padidinome mokėjimą už kompleksines paslaugas. Tai reiškia, kad būtent jūsų minėtose srityse. Turime tokius tris finansinius instrumentus, kuriuos dabar išbandome. Praeis pusmetis, matysime, ar šios priemonės davė kokią nors naudą, ar nedavė, koks yra efektas.
Paminėjote Klaipėdą. Klaipėda, vis tiek turiu dar pasakyti vieną žodį – Klaipėdoje yra unikali situacija. Tomis mūsų pasiūlytomis priemonėmis tretinio lygio įstaigos jau naudojasi. Jeigu ten buvo, pavyzdžiui, 28 kardiologai, tai dabar žinau, kad dar tris įdarbins. Bet kodėl Klaipėdos miesto savivaldybės valdomoje poliklinikoje nėra nė vieno šito specialisto, tai čia atviras klausimas. Kiek žinau, vietinių gydymo įstaigų vadovai ir su naujuoju meru ruošiasi apie tai kalbėti. Yra suplanuotas ir mano susitikimas su miesto meru, kad irgi aptartume tą problemą. Stabdau čia save. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašysiu ministrų atsakinėti kiek įmanoma trumpiau, nes opozicijos atstovai skundžiasi, kad nespėja paklausti. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Kadangi švietimo, mokslo ir sporto ministrės nėra, tai bendras rūpestis, paklausiu premjerės. Kas yra daroma, kad mokytojo profesija vis dėlto taptų prestižinė, nes artėja tas laikas? Prie Vyriausybės yra sudaryta grupė biurokratinei naštai mažinti, jūsų patarėja vadovauja, pusantrų metų dar niekas nėra padaryta. Linksta nuo šitų dalykų.
Toliau. Pasirengimas įtraukiajam ugdymui kelia labai didelį nerimą, nes trūksta ir keltuvų, ir liftų, ir taip toliau, trūksta specialistų. Mokytojų pagalbininkų yra menkas atlygis ir jie yra nepasirengę. Ir, galų gale, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl 21 ir 31 vaiko vėl rodo, kad mokyklos naikinamos ir jokio patrauklumo važiuoti į regionus jauniems specialistams nebus. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš turbūt tai vertinčiau kaip jūsų teiginį, nes jūs tiesiog interpretavote Konstitucinio Teismo nutarimą. Konstitucinis Teismas pasakė visai ką kita. Konstitucinis Teismas pasakė, kad tinklo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme. Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl konkrečių kriterijų ir kaip jisai juos vertina. Taigi, tai yra visai kitas dalykas. Man, žinoma, šiek tiek apmaudu, kad po 20 metų, kai galioja tokia Švietimo įstatymo nuostata, kuri numato, kad tinklo taisykles nustato Vyriausybė, kažkodėl dabar staiga jums ar dar kam nors šovė mintis į galvą kreiptis į Konstitucinį Teismą. Buvo ne viena Vyriausybė, kurioje jeigu ne jūs pati, tai jūsų frakcijų kolegos tikrai dirbo, ir tas Švietimo įstatymas su visomis Vyriausybės taisyklėmis kažkaip nekliuvo. Konstitucinis Teismas priėmė tokį sprendimą, vadinasi, kriterijus teks perkelti į įstatymą taip, kaip paprašė Konstitucinis Teismas, ir tokį įstatymo projektą Vyriausybė, be jokios abejonės, Seimui pateiks tvirtinti.
Tačiau, kalbant apie tai, ką jūs kaip kažkokį priekaištą išdėstėte, kad neva nieko nedaroma dėl to, kad mokytojas taptų prestižine profesija, tai aš noriu atkreipti dėmesį, kad buvo nemažai dirbama prie nacionalinio švietimo susitarimo. Turiu pasakyti, kad kol kas Vyriausybei, manau, neblogai sekasi to susitarimo laikytis. Visų pirma, tie įsipareigojimai, kurie yra susiję su darbo užmokesčiu, tikrai bus įvykdyti 2024 metais taip, kaip yra numatyta Vyriausybės priemonių plane, – dėl to jūs turite mano žodį ir taip tikrai bus padaryta.
Kiti dalykai yra labiau susiję su tuo, kad turi atsirasti žmonių, pavyzdžiui, švietimo pagalbos specialistų turi atsirasti. Jų gi negali pridrožti iš oro, kad jie staiga iš kažkur imtų ir atsirastų. Tam yra ir priėmimo tvarkos keičiamos, ir atitinkamai aukštojo mokslo valstybės finansavimas numatomas, ir daug dalykų vyksta, bet tai tikrai nepasidarys per porą metų, nes tai nebuvo daroma jau daugybę metų.
Bet tie sprendimai, kurie yra padaromi paprasčiau, konkrečiai tie, kurie yra susiję su prestižu tiek, kiek jį mes galime įvertinti darbo užmokesčiu, taip, šituos įsipareigojimus Vyriausybė tikrai įvykdys.
PIRMININKAS. Premjerė atsakė gana išsamiai. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas bus socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, didžiausias skurdo rizikos lygis praėjusiais metais buvo tarp 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Per praėjusius metus jis padidėjo dar 3,6 %. Gal galėtumėte pakomentuoti, ar Vyriausybės taikytos priemonės neveikė? Ką planuojate daryti ateityje, kad šis rodiklis ne augtų, o mažėtų? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš tik noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad pateiktame rodiklyje ir pateiktame vertinime atsispindi 2021 metų žmonių pajamos. Tai 2021 metais, puikiai atsimenate, nuo liepos mėnesio įsigaliojo vienišo asmens išmoka, kuri dar ne iki galo atsispindėjo pagyvenusio amžiaus žmonių skurdo rodikliuose, todėl apskritai yra problema, kad tie skurdo rodikliai labai stipriai atsilieka laike, būtent 2021 metų pajamų aspektą čia turiu mintyje.
Ką rodo santykinis rodiklis apskritai? Jis rodo, kad kai kyla bendras pajamų lygis, dirbančiųjų pajamų lygis, kuo daugiau jis kyla, tuo labiau santykinai atrodo mažesnės kitos pajamų rūšys.
Bet taip pat norėčiau paminėti, kad yra kitas labai svarbus Lietuvai rodiklis. Europos Sąjungos socialinio ramsčio kontekste mes esame įsipareigoję iki 2030 metų pasiekti, kad skurdo ir atskirties riziką patiriančių asmenų skurdo lygis pasiektų 19 %. Šis rodiklis nuolatos mažėja ir jeigu mes lygintume 2020 ir 2021 metus, tai Lietuvoje skurdą ir atskirtį patiriančių asmenų 27 tūkst. sumažėjo. Aš tikrai tikiu, kad šiuos iškeltus sau tikslus mes pasieksime.
O šitie rodikliai, kurie buvo šiandien pristatyti, turbūt apskritai vertinant tuos skurdo lygio rodiklius per visus 18 metų, kiek jie yra matuojami, keitėsi labai neženkliai. Svyravimas yra nuo 18,6 iki 22,9. Skirtingais metais skirtingi tie skaičiai būna, bet iš esmės jie labai stipriai nesikeičia.
PIRMININKAS. J. Pinskus turėtų klausti toliau.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų energetikos ministrui, bet gal galimai būtų ir premjerei.
600 mln. eurų RRF’o lėšų energetikos projektams. ES patvirtino 600 mln. eurų 2020 m. gegužės 20 d. Panaudota šiandien – nulis. Problemos – ministerijos negebėjimas parengti finansavimo priemonių aprašų.
Antra – RRF’o lėšos. RRF’o lėšos, struktūrinės paramos lėšos – 400 mln. Panaudota šiandien tik 60 mln. Pradžia patvirtinta 2021 metais. Vėlavimas didžiulis.
Dar, maža to, labai neramu dėl Regionų plėtros programos pinigų – 1 mlrd. 674 mln. eurų. Vėluojama jau trejus metus. Sektorinės priemonės ir finansavimo gairės vos 7 iš 14 ministerijų yra patvirtintos. Visas Regionų plėtros programos procesas stringa dėl ministerijų neveikimo. Vidaus reikalų ministerijos, kaip pagrindinės programos įgyvendintojos, prasto koordinavimo. Realiai projektas nėra prasidėjęs, nė vienas euras iš programos nepasiekė regionų. Jūs puikiai suprantate, kad toks didžiulis šitokių lėšų vėlavimas yra didžiulis nuostolis Lietuvos ekonomikai ir visai valstybei. Premjere, ką jūs į tai?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kalbant apie vėlavimus ar nevėlavimus, pirmiausia reikia labai gerai suprasti grafiką – tiek RRF’o, tiek struktūrinės paramos. Kokiu grafiku jos yra tvirtinamos Europos Komisijoje, ir priemonės, ir priemonių grafikai, ir taip toliau. Tai RRF’o priemonių paketas dar galutinai nėra patvirtintas Europos Komisijoje, kad mes galėtume išvis jas naudoti. Šiandien priemonės dar yra derinamos su Komisija. Planuojama, kad pirmos priemonės bus paleistos pavasario pradžioje. Šiais metais planuojama, kad priemonių iš viso bus kartu su RRF’o paskolomis, kur papildomai prisidėjome, beveik 1,1 mlrd.
Dar kartą noriu pakartoti, kad Lietuva energetikos priemonėmis buvo viena pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, pateikusių visų projektų sąrašą Komisijai tvirtinti. Pirmieji.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Jūs minėjote 2020 metų gegužės mėnesį. 2020 metų gegužės mėnesį jokio RRF’o būti negalėjo.
PIRMININKAS. Neįjungtas premjerės mikrofonas, matyt, nes kažkaip nesigirdėjo. Gerai. Toliau klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas premjerei. Daug kalbama apie socialinę bankų atsakomybę, solidarumą. Aš pritariu, kad reikia kariniam mobilumui stiprinti, ypač tiltams, kur karinė technika važiuos, važiuoja per tiltus, kurie griūna ir be technikos.
Mano klausimas dėl bankų filialų rajonuose, regionuose, nes bankų filialai Lietuvos likviduojami, o užimtumas ir, taip sakant, aš manau, neblogai buvo apmokamos darbo vietos. Ar jūs nemanote, kad juos reikėtų sugrąžinti į kiekvieną rajoną, kad būtų, jeigu nori dirbti su to rajono mūsų piliečiais, bankas nori dirbti, bendradarbiauti, ta socialinė atsakomybė, ir turi turėti tuos filialus? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Man atrodo, tamsta esate buvęs verslininku, bent jau anksčiau, tai turbūt žinote, kad kai žmonės ką nors daro, tai jie kaštus skaičiuoja. Kiekviename rajone laikyti bankų skyrius su ten dirbančiais žmonėmis, kuriems reikia mokėti atlyginimus, jeigu į skyrių užeina vienas ar du žmonės per dieną, na, nebūtinai yra tai, ką įmonė norėtų daryti, nes kažkas už tai turėtų sumokėti ir, tikėtina, bankų kitos paslaugos nuo to būtų tik brangesnės.
Šiaip jau daug dalykų yra seniai išėję į internetinę erdvę: internetiniai bankai, kredito kortelės, debeto kortelės, mokėjimai, yra galimybė išsigryninti pinigų parduotuvėse ir taip toliau, ir panašiai, telefonu galite mokėti. Man atrodo, kad čia nėra tas kelias, kuriuo kas nors eina ir kas nors ateis. Grynieji pinigai greitai iš viso pradings, tai, nežinau, kam tuos skyrius bankai turėtų atidaryti.
Bankai, kaip ir bet kokia kita institucija, skaičiuoja savo kaštus ir veikia ten, kur turi klientų srautą, kur turi bent jau tiek klientų, kad galėtų padengti fiksuotus kaštus, kurie su skyriumi yra susiję. Man atrodo, čia nei su griūvančiais tiltais, nei su niekuo neturi nieko bendro. Vis tiek tokius dalykus reikia skaičiuoti. Net ir parduotuvių nėra ant kiekvieno kampo.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu pasveikinti mus visus su šaunaus tautiečio A. Valujavičiaus žygdarbiu, jis per 4 mėnesius įveikė Atlantą. Beveik 2 tūkst. 900 valandų šis šaunuolis irklavo ir paskyrė savo šį žygį S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 90 metų jubiliejui, jį švęsime vasarą.
Kaip buvo sutiktas Aurimas Amerikoje, mes visi girdėjome, 2 paras tabalavo prie krantų, bet gal galime atšvęsti šį garsų skrydį mūsų tautiečių vasarą, na, tikrai gražiai ir pagerbti savo lakūnus taip, kaip dar niekada negerbėme, nes jaunimui dabar labai trūksta patriotinio auklėjimo. O galbūt paskirkime visą dešimtmetį ir sutikime šimtmetį taip, kad mūsų lietuviai būtų tikrai tvirti vyrai, tokie kaip Aurimas?
Norėjau paklausti užsienio reikalų ministro to klausimo, bet turbūt premjerė dar geriau žino negu jis: ką mes čia galime gero padaryti, kad lietuviai būtų tikri patriotai ir gerbtų savo didvyrius? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, lietuviai yra tikri patriotai. Čia tiktai jums visą laiką kažkaip atrodo, kad patriotas turi visais klausimais su jumis sutikti. Žmogus puikiausiai gali būti patriotas ir turėti atskirais klausimais kitokią nuomonę nei jūs. Paprastai tikrai švenčių, kurios įprasmina ir mums svarbius žmones, ir mums svarbias datas, netrūksta Lietuvoje. Yra gražių tradicijų, jos yra visuomeninės, tęsiamos. Pavyzdžiui, himno giedojimas liepos 6 dieną – čia jokia valdžia nesugalvojo. Patys žmonės sugalvojo ir puikiausiai tą tradiciją visi plėtojame. Man atrodo, čia turint išmonės ir turint noro tikrai galima tų švenčių turėti ir daugiau, bet tokių kažkokių oficiozinių dalykų, man atrodo, reikia kuo mažiau. Geriausiai žmonės prisimena, švenčia ir mini ne tada, kai jiems valdžia liepia, o tada, kai jie patys mato prasmę ir kai jiems tai yra svarbu. Manau, kad tokių progų mes tikrai turime labai daug.
PIRMININKAS. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas premjerei. Premjere, gal galite pasakyti, kas jūsų Vyriausybėje dabar yra patarėjas žemės ūkio klausimais, gal jau turite? Iš tikrųjų vakar dienos situacija nuteikia labai neramiai, kai iš viso daugiau nei pusė turbūt jau Žemės ūkio ministerijai pavaldžių įstaigų yra be vadovų. Veterinarijos tarnyboje jau antras korupcijos skandalas ir jokių priemonių nematome, nieko negirdime. Jūs sakėte, jeigu pasėlių deklaravimas nebus sklandus, tada imsitės priemonių. Kada ta diena ateis, kai jūs imsitės priemonių, nes panašu, kad dabar nėra žmogaus, vadovo, atsakingo už turbūt pagrindinę funkciją, tai yra pinigų išmokėjimą už pasėlių deklaravimą? Plius nėra nė vieno ūkininko, kuris būtų jau deklaravęs pasėlius. Kada ta diena išauš, kai jūs pasakysite, kad jau gana? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš suprantu, kad jūs labai jaudinatės dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros vadovo, bet, šiaip ar taip, jis vis tiek į darbą šiais metais beveik nebuvo atėjęs. Čia ne dėl mūsų kaltės institucija yra be vadovo. Gal dabar jau bus galima institucijai surasti nuolatinį vadovą.
Dabar su Veterinarijos tarnyba yra tokia situacija. Juk mes prašėme Seimo ir Seimas pakeitė įstatymą suteikdamas galimybę konkurse dalyvauti nebūtinai žmogui, turinčiam veterinarinį išsilavinimą, ko seniai nebuvo. Čia buvo šios sesijos pradžioje. Tikrai konkursas bus. Paskelbsime konkursą ir atrinksime. Čia ne Žemės ūkio ministerijai pavaldi šita institucija, o, deja, Vyriausybei. Nemanau, kad taip turėtų būti, bet taip yra. Vadovą atrenka ir konkursą skelbia Vyriausybė. Tą konkursą tikrai paskelbsime. Norėtume sutvarkyti tam tikrus galbūt struktūrinius dalykus, kuriuos būtent šitie korupcijos skandalai išaiškino, tam, kad naujam vadovui jau nebereikėtų paskui pačiam per visą šitą reikalą eiti. Bet tikrai atrinksime naują vadovą ar vadovę per skaidrų konkursą ir tikiuosi, kad pavyks atrinkti žmogų, kurio moralinės savybės nekels jokių abejonių.
Dėl savo patarėjo žemės ūkio klausimais, tai kol kas dar naujo žmogaus neturiu. Kai tiktai turėsiu, jus informuosiu. Deklaravimas dar vyksta. (Balsas salėje) Žinoma, lauksiu rezultato. Kaip ten sako: kai dugną dėsime, tada ir žiūrėsime.
PIRMININKAS. Gerai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Bet melioracijos griovių ir griovių pavadinimų klausimą vis dėlto išsprendėme, ar ne? Išsprendėme.
PIRMININKAS. Gerai. Išsiaiškinome dėl melioracijos griovių.
Dabar aiškinsimės, ko nori paklausti K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Artėja vasara ir noriu paklausti susisiekimo ministro. Trakų rajonui buvo žadėtas keturių juostų kelias išvažiuojant, bet vietoj keturių juostų mes gavome dar vieną kamštį. Prie kelio Vilnius–Trakai statomi trys didžiuliai logistikos centrai. Automobilių, planuojama, padidės 2 tūkst. ir visa tai reguliuos mažas šviesoforiukas.
Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad reikėtų susirinkti Vilniaus savivaldybei, Trakų rajono savivaldybei, jums inicijuoti ir padaryti pasitarimą, ir spręsti šitą klausimą? Artėja NATO samitas, važiuos svečiai ir visi stovėsime kamščiuose nepatekdami į pačią gražiausią Lietuvos vietą – Trakus.
Antras klausimas gerbiamam aplinkos ministrui irgi dėl Trakų. Trakai šiferiniais stogais. Buvo kaimams numatyta šiferių keitimo programa, bet ji sustojo, o Trakai išvis nepateko, nes iki 6 tūkst. Kaip galvojate, ar pratęsite tą programą ir ar Trakai paklius? Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū. Dėl Trakų – šiek tiek istorijos. Man atrodo, 2018 metais Vilniaus miesto savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė ir Automobilių kelių direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl viso kelio sutvarkymo. Kiek žinau, nuo to laiko nė viena pusė nėra pajudėjusi nė kiek į priekį. Aš tikiuosi, kad mes turėsime artimiausiu metu susitikimus su visais atsakingais žmonėmis ir žiūrėsime, ką daryti. Bet šiaip didžiausias kamštis yra prie Vilniaus ir tenai yra sudėtingiausia situacija. Man atrodo, kitą savaitę aš esu suplanavęs susitikimą su Trakų rajono meru, tai mes ir šitą klausimą aptarsime.
PIRMININKAS. Toliau klausia… (Balsai salėje) Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū už klausimą. Šiferio yra ne tik Trakuose, bet ir kitur. Bet aplinkos ministras apmokės atidavimo į sąvartyną sąskaitą šiferio stogų savininkams, o Žemės ūkio ministerija per savo Kaimo plėtros programą finansavo stogų pakeitimą. Klausimas šiuo atveju ne man, o Žemės ūkio ministerijai.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi švietimo ministrės nėra, klausimas, aišku, bus premjerei.
Jau šiek tiek pradėjome tą temą dėl Konstitucinio Teismo nutarimo. Faktiškai visus 2021 metus praleidome diskutuodami dėl švietimo kokybės ir taip toliau, tikrai, man atrodo, pasiekėme neblogų sutarimų, bet dėl tinklo taisyklių taip ir nepavyko sutarti, buvo labai daug aštrių kampų. Mes nuolatos akcentavome tuos kokybinius kriterijus, kurių mums lyg ir trūksta žvelgiant į visą mokyklų tinklą. Ar matote dabar galimybę po Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad tie kokybiniai kriterijai atsirastų Švietimo įstatyme? Tai vienas klausimas Ministrei Pirmininkei.
Antras klausimas. Ar nematote rizikų „Tūkstantmečio mokyklų“ programos dėl to, kad pirmiausia savivaldybės turėjo pasitvirtinti tinklus pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, kurios dabar pripažintos antikonstitucinėmis, ir pagal tai po to buvo finansuojamos investicijos į mokyklas? Kokias rizikas čia įžvelgiate?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš kokių nors rizikų tikrai nematyčiau. Dar kartą noriu pabrėžti, kad Konstitucinis Teismas nekvestionavo kriterijų, nepasakė, kad kriterijai, pagal kuriuos vyko tinklo pertvarka, yra kokiu nors būdu netinkami. Vienintelis dalykas, kas buvo konstatuota ir todėl atidėtas įsigaliojimas taip pat ir į priekį, nuo sausio 1 dienos, kad Seimas galėtų priimti atitinkamus įstatymus. Buvo konstatuota, kad tai yra ne to lygmens teisės aktas ir bendruosius, netgi ne detaliuosius kriterijus turėtų nustatyti įstatymas, o toliau jau kokia nors detalizacija vis tiek yra įmanoma Vyriausybės nutarimuose.
Tikrai tą įstatymo pakeitimą parengsime. Kaip jūs teisingai paminėjote, kai mes kalbėjome apie švietimo susitarimą, mes iš karto sutarėme, kad dėl tinklo mes greičiausiai nesusitarsime. Jeigu mes norime susitarti dėl kitų dalykų, tai šitą klausimą reikia turbūt palikti jau politinei atsakomybei Vyriausybės, kuri tuo metu tą politinę atsakomybę turi tvarkyti taip, kaip jai atrodo tinkama. Kadangi išaiškėjo ta nauja aplinkybė, kad teks įstatymą patikslinti, tai mes tikrai pasiūlysime įstatymo patikslinimą.
Kokie kriterijai galėtų būti tame įstatyme įvardinti, čia yra turbūt vis dar atviras klausimas. Kokybės kriterijai gali būti įvardinti, bet aš tada labai atvirai pasakysiu, kad jeigu tai bus rimti kokybės kriterijai, tai bus daug griežtesni kriterijai negu kad vaikų skaičius vienoje ar kitoje mokykloje, nes tada jau mes kalbėsime tikrai apie tą kartelę, kurią patenkinti turbūt bus dar sudėtingiau toms mokykloms, kurios šiuo metu atitinka kokią nors numerologinę taisyklę, bet klausimas, ar galės atitikti kokybės kriterijus, jeigu kokybės kriterijai bus rimti.
Grįš švietimo, mokslo ir sporto ministrė iš komandiruotės, mes, be jokios abejonės, tarsimės. Mano tikslas yra, kad įstatymo pakeitimas į Seimą ateitų dar pavasario sesijoje. Priimti jo greičiausiai nepavyks pavasario sesijoje, diskusija galės tęstis, sakykime, iki rudens, o rudenį būtų galima tą įstatymą priimti, kad jisai būtų pakeistas iki sausio 1 dienos ir dar Vyriausybė turėtų laiko priimti poįstatyminiams teisės aktams. Kokio detalumo ir kokio griežtumo kriterijai bus įstatyme, manau, čia yra dar klausimas, apie kurį reikia labai gerai pagalvoti, nes gali būti, kad tuomet reikalavimai tinklui bus dar griežtesni, negu šiuo metu nustatyti Vyriausybės nutarimu. Tikrai taip. Tikrai taip gali būti.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Dumbrava. Ir paskutinei po to suteiksime galimybę paklausti R. Baškienei, ji buvo anksčiau užsirašiusi, bet tuo metu nebuvo.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kadangi nėra užsienio reikalų ministro, gerbiama premjere, jums tada. Aš nežinau, čia galbūt atsakymo labai nebus, bet tiesiog, kad jūs žinotumėte. Mes neseniai priėmėme įstatymą, ribojantį Rusijos piliečių, Baltarusijos piliečių atvykimą į Lietuvą. Tačiau atsitiko taip, kad yra žmonių, tarkime, Zarasų krašte, gražiose vietose, kur jie nusipirkę nekilnojamąjį turtą, kažkokius butus, ir dabar yra sutarę, ar kaimynai sumokės, ar kokie pažįstami, tarkime, išlaidas už šildymą ir taip toliau. Dabar tie žmonės pradeda skųstis, sako: mes nebeturime pinigų už juos sumokėti, o pervedimų iš Rusijos taip pat nėra, negali atsiskaityti su paslaugų teikėjais. Susidarė tokia situacija ir nežinome, kaip iš jos išeiti. Ką jūs galėtumėte patarti ar pasakyti? Aš suprantu, kad metus truks tas galiojimas, bet kas žino, kaip bus toliau. Susidarė tokia situacija kaip ir be išeities. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galiojimas bus turbūt toks, kiek tęsis agresija. Tai čia kas jums gali atsakyti, kiek ji tęsis, nežinau, ar yra toks krištolinis rutulys, man ta specifinė situacija nėra žinoma. Bet aš kažkaip nesu tikra, kad čia tikrai yra būtinai įstatymo dalykai, nes labai daug finansinių institucijų tiesiog atsisako komercinių sandorių su Rusijos ir Baltarusijos subjektais savo pačių pasirinkimu, nes nenori tokių operacijų prižiūrėti. Čia jau reikėtų specifiškai žiūrėti, kur yra problema, kokios ten yra tos operacijos ir dėl ko komerciniai bankai tokias operacijas atmeta. Gali būti, kad dėl pinigų plovimo prevencijos ir sankcijų reikalavimų, gali būti, kad ir dėl savo apsisprendimo tiesiog neaptarnauti Rusijos subjektų mokėjimų. Tokiu atveju kaupsis skola, o tada jau kreditorius spręs klausimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Kaip minėjau, paskutinė klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū už suteiktą galimybę paklausti. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrės. Gerbiama ministre, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektą nustatomi maksimalūs ir minimalūs vaiko priežiūros išmokų dydžiai. Girdėjome gerą žinią, kad Vyriausybė priėmė sprendimą padidinti 2 baziniais dydžiais minimalią išmoką tiems, kurie gauna mažas pajamas, tai yra neturi draudžiamųjų pajamų.
Ar nesvarstėte vis dėlto galimybės galvoti ir diskutuoti dėl maksimalių dydžių, vadinamųjų lubų nuo 2 iki 3, nes kai skaičiuojame pagal 30 %, pavyzdžiui, antrais vaiko gyvenimo metais, gali gauti ir dirbdamas tik 1 tūkst. 132 eurus. Kylant darbo užmokesčiui, iš tiesų susidaro toks poreikis pagalvoti ir apie tai, o surenkamų pajamų galimybių iš tiesų yra. Norėčiau jūsų nuomonės. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Manau, kad lubų klausimas visada yra konceptualus. Daugelio išmokų mes turime tas lubas. Turbūt į tai reikėtų žiūrėti, sakyčiau, subendrintai. Tarkime, jeigu dabar mes norėtume kilstelti lubas iki 3 VDU, papildomų lėšų poreikis būtų apie 30 mln. eurų. Bet čia yra kitas dalykas, kiek biudžeto, čia reikėtų susitarti, ar mes norime tai daryti, kada mes norime tai daryti ir kokia sąsaja būtų su visomis kitomis egzistuojančiomis lubomis.
Kalbant apie padidintas lubas užsidirbti vaiko priežiūros atostogų metu, kai jau yra gaunamos išmokos, vakar Vyriausybė taip pat priėmė sprendimą šias lubas pakelti iki 5 VDU. Dar net ir dosniau negu Seime registruotame siūlyme. Tikrai turime tą prioritetą kaip įmanoma geriau pasirūpinti šeimomis, auginančiomis vaikus, nemenkinti paskatų dirbti. Tam ir direktyvą dėl neperleidžiamų atostogų perkeliame, kad padidėtų gaunama suma į rankas toms šeimoms, kurios naudojasi ta proga. O diskusija dėl lubų visada gali būti konceptuali. Be abejo, apie tai galėsime diskutuoti.
PIRMININKAS. Dėkui klaususiems ir dėkui ministrams, pateikusiems atsakymus. Vyriausybės pusvalandį baigiame. Na ir pareiškimai, jų, kaip visada, netrūksta.
Taigi, aš matau, mes rytinį posėdį baigsime net po 14 valandos, jis iš karto pereis į vakarinį posėdį. Kviečiame D. Gaižauską.
13.50 val.
Seimo narių pareiškimai
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties norėjau užduoti klausimą ir premjerei, bet man neužteko laiko. Bet galbūt mano pasisakymas taip pat suformuluos ir klausimą, gal jį premjerė ir išgirs. Mano pasisakymo tema – būtent nacionalinis saugumas karinių grėsmių akivaizdoje ir tai, kaip Lietuva ruošiasi jas atremti, kaip mes stipriname savo nacionalinį saugumą įvairiose srityse.
PIRMININKAS. Pasistenkite garsiau, sunku girdėti.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Karas išties jau diktuoja mums darbotvarkę, ją koreguoja. Tai daro ne tik Lietuva – daro visos Europos Sąjungos valstybės, NATO partneriai ir taip toliau. Lietuva, reaguodama į karo Ukrainoje iššūkius, į visa tai žiūri labai rimtai. Taip, visos partijos pasirašė politinį susitarimą, kad būtent į nacionalinį saugumą, į šią sritį kreipsime maksimalų dėmesį. Stengsimės nekritikuoti vieni kitų, nes sprendimai labai svarbūs, dalis iš jų tikrai turi slaptumo žymas ir taip toliau, mes tikrai to susitarimo laikomės. Bet pamatėme, kad yra tam tikrų rizikų ir pavojų, jais valdantieji galimai naudojasi. Vis dėlto po to, kai jau daugiau negu metai vyksta karas Ukrainoje, priėmėme sprendimą, kad reikia pradėti kalbėti viešai ir apie nesklandumus. Tik tokiu būdu galbūt sukelsime dėmesį ir tos pačios žiniasklaidos, ir visuomenės. Dabar žiniasklaida įpratusi ir nori girdėti tik gerus sprendimus arba įvykius. Jei bandai kritikuoti, tai faktiškai arba juos praleidžia pro pirštus, arba net neakcentuoja.
Kalbant apie nacionalinį saugumą, sritys labai plačios. Kalbame ir apie Lietuvos kariuomenę, apie sąjungininkų atėjimą į Lietuvą, kokią infrastruktūrą reikia keisti ir panašiai. Kalbame apie logistiką, mobilumą. Turėtume kalbėti ir apie sveikatos sistemą. Apie tai visą laiką diskutuojame. Tai nereiškia, kad mes dėl visko sutariame, jei nėra viešos kritikos ir žmonės to negirdi. Tikrai diskutuojant yra ir nesutarimų. Bet mes jų neviešinome iki šiol. Norėčiau šiandienos pasisakyme aktualizuoti tik tam tikrus šios savaitės klausimus. Abu jie lietė mūsų nacionalinį saugumą, mus ne tik išgąsdino, bet ir tikrai sudarė tokias sąlygas, kad pasijaustume labai nesaugiai.
Aš noriu pakalbėti apie vakarykštį bendrą Nacionalinio saugumo ir Sveikatos reikalų komitetų posėdį. Būtent šio posėdžio metu… Tema buvo šiek tiek išplėsta, parašyta, kad norime sužinoti situaciją, kaip sveikatos sistema pasirengusi išorės grėsmėms, terorizmo ir karo grėsmėms karo grėsmės akivaizdoje. Pasakysiu labai paprastai. Šio susitikimo metu sveikatos apsaugos ministras į visus klausimus, į techninius, į tai, kokia įranga, kiek ligoninės pasiruošę, koks bendradarbiavimas su karo medikais ir taip toliau, pateikė vieną atsakymą: „Manęs iki šiol niekas neinformavo apie karinių grėsmių scenarijus. Kadangi tos informacijos neturiu, aš negaliu paruošti sveikatos sistemos toms grėsmėms atremti.“ Iš pradžių galvojome, kad tik vienas toks posakis, atsakymo turinys, galbūt ministras nesugeba atsakyti, bet jis atsakinėjo į visus klausimus, susijusius su techniniais dalykais, kaip ligoninės, kaip sandėliavimas, kaip rezervas. O kas, jei puolimas, jei žiūrėtume, kaip Ukrainos atveju, pirmi raketų smūgiai būtų nukreipti į ligonines? Jei jos bus sugriautos, kaip evakuosite ligonius ir taip toliau? Atsakymas buvo vienas: „Kadangi iki šios dienos manęs Krašto apsaugos ministerija neinformavo apie galimus scenarijus…“. Ir taip toliau.
Jūs įsivaizduojate? Mums visiems buvo šokas, tikrai jautėmės nejaukiai. Kariškiai, kurie dalyvavo susitikimo metu, ir Krizių valdymo centro vadovas dar bandė taisyti padėtį, sakyti, kad visai neseniai buvo ir pratybos, kur buvo imituotas 5 straipsnio panaudojimas. Tuos galimus scenarijus, menamus scenarijus, atsižvelgus į karo įvykius Ukrainoje, jau buvo galima nuspėti. Ten dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai – ministras nieko nežino, vėl kaip užsikirtusi plokštelė kartoja tą patį savo sakinį, kad aš nežinau karinių grėsmių, dėl to mūsų sistema nepasirengusi.
Įsivaizduojate? Buvo baugu, nes kai mes kalbame apie Lietuvos kariuomenės modernizavimą, jau šlifuojame tam tikrus kampus, arba tam tikras kliūtis, dėl ko Vokietijos brigada negali atvykti, kur poligonai, kur kariniai miesteliai statomi, nekalbu apie mobilumą, geležinkelio tiesimą ir taip toliau, bet sveikatos sistema – vienas iš pagrindinių elementų, jeigu įvyktų karas, kad mes galėtume, kaip sakyti, ne tik atremti, bet net ir kovoti. Reikalingos ir karinės pajėgos, ir logistika, ir kita infrastruktūra, bet be sveikatos sistemos, pirmosios pagalbos suteikimo – visiškai nulis, nes mes maža valstybė, mes turime telktis, kad ne tik karo gydytojas galėtų pirmąją pagalbą suteikti, bet ir ta infrastruktūra. Sistema, kuri yra mūsų Lietuvos valstybėje su visomis ligoninėmis, – nulis. Aš nehiperbolizuoju, sveikatos sistema – nulis, nesirengia.
Antras, noriu dar…
PIRMININKAS. Viskas, laikas. Ir taip mes jau esame…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Tai uždegu šią lemputę bent dėl to, kas susiję su sveikatos sistema, ir prašau…
PIRMININKAS. Viskas, atsiprašau, išjungiu mikrofoną. Kitas pranešėjas – V. Valkiūnas. Gerbkime ir save, ir kitus, yra nustatytas laikas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Patvirtinama baisi išvada, kad liberalanarchizmas veiksmingai žygiuoja per Lietuvą. Kaip minėjo ir D. Gaižauskas, chaosas ir suirutė.
Kalbėsiu dėl priesaikos savivaldybės ir miesto tarybos nariams. Cituoju: „…(vardas, pavardė)“ – priesaikos priėmimo laiku – „prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją“ – kieno Konstituciją – Lietuvos, Norvegijos, Anglijos, Lenkijos, Ukrainos konstituciją? – „ir įstatymus“ – kieno įstatymus? – „sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises“ – kokios savivaldybės? – „ir viešuosius interesus.“ Matote, ir čia chaosas. Kad ir kur imsi, visur tas anarchizmas, liberalizmas prie ko priveda? Todėl Darbo partija kviečia reaguoti ir nepasiduoti piktybinėms jėgoms, kurios kelia sumaištį ir nepasitikėjimą Lietuvos valstybe.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui, kuris įvertino laiko trūkumą. I. Kačinskaitė-Urbonienė – kita pareiškimo autorė. Aš atsiprašysiu Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, kad šiek tiek vėliau prasidės jūsų darbotvarkės dalis, na, guosiuosi tuo, kad L. Nagienei mes sudarėme galimybę pirmoje dalyje pasireikšti. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū. Mano pareiškimas susijęs su tuo, ką klausiau gerbiamos Ministrės Pirmininkės, nes švietimo ministrės nėra, tai yra ką Vyriausybė ir Seimas darys po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės, kurios buvo patvirtintos 2021 metų gruodžio pabaigoje, yra antikonstitucinės.
2021 metus mes tikrai beveik visus praleidome diskutuodami apie švietimą, ateitį, ko mes siekiame. Ir tokie svarbiausi stulpai, dėl kurių susitarėme, buvo bendradarbiavimas, atidavimas savivaldai daugiau funkcijų tvarkytis švietimą, didesnių įgaliojimų suteikimas. Vienas svarbiausių punktų buvo švietimo kokybė. Deja, iš karto pasirašius rugsėjo 1 dieną susitarimą dėl švietimo, Vyriausybė ėmėsi kurti Mokyklų tinklo taisykles ir jose įtvirtino tik kiekybinius kriterijus. Daugiau negu pusė savivaldybių, įvairios švietimo bendruomenės, organizacijos, didžioji dalis Seimo opozicinių partijų atstovų, pirmininkų sakė ir klausė, kaip šie kiekybiniai kriterijai bus susiję su kokybe, tai yra tais tikslais, kurių mes siekiame labiausiai sudarydami susitarimą dėl švietimo ir taip toliau. Deja, į tuos klausimus nebuvo atsakyta, o į pastabas neatsižvelgta.
Kas atsitiko po to? Dar blogiau, kad su tomis antikonstitucinėmis Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėmis buvo susietas europinis ir valstybinis finansavimas. Buvo nuspręsta, kad maždaug 250 mln., arba ketvirtis milijardo, keliaus tik į tas savivaldybes, kurios pasitvirtins mokyklų tinklą pagal Vyriausybės nustatytas taisykles, tai yra pagal tuos kiekybinius kriterijus. Dar kitas dalykas – keliaus tik į tas mokyklas, kurios turi 200 ir daugiau mokinių. Vėlgi tik kiekybiniai kriterijai. Tiek Darbo partijos frakcija, tiek kitos frakcijos ne kartą pasakė, kad bus neteisėtai ir neteisingai uždaromos regioninės mokyklos, žlugdoma regionų gyvastis, didės socialinė ir švietimo atskirtis, švietimo netolygumai.
Dabar iš tikrųjų ką mes ir matome, kaip ir išaiškino Konstitucinis Teismas, kad toks nutarimas buvo antikonstitucinis ir kad kriterijai turi būti įtvirtinti įstatyme. Aš sunkiai įsivaizduoju, kad įstatyme atsiras skaičiai, kad ten klasėje daugiau kaip aštuoni mokiniai ir panašiai. Vis tiek mes kalbėsime apie kažkokius kokybinius kriterijus, tai yra pasiekimų rodiklius, prieinamumo kiekvienam vaikui ir panašius kokybinius kriterijus, ir mes grįšime į 2021 metų pradžią, bet per tą laiką jau atsitiko tikrai labai negerų dalykų. Tai yra pradėta uždaryti kai kurias mokyklas, o tai kelia didelę bendruomenės demotyvaciją – tiek tėvų, tiek mokinių, tiek mokytojų. Bendruomenė yra susiskaldžiusi, įbauginta. Taip pat jau didėja ta švietimo atskirtis, nes didesnės lėšos sukoncentruotos į regionų centrus, į didesnes mokyklas. Mažesnės mokyklos jau iš pirmo srauto negavo finansavimo. Buvo įtvirtinta subjektyvi mokyklų priežiūra ir kontrolė. Aš apskritai galėčiau daryti išvadą, kad destabilizuota bendrojo lavinimo, arba švietimo ir ugdymo, sistema, kai mokyklų likimą lėmė ne pasiekimai, o skaičiai – tiesiog mokinių skaičiai klasėse, mokinių skaičiai mokyklose.
Aš labai trumpai noriu padėkoti iniciatorei L. Nagienei ir visiems Seimo nariams, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ir Konstituciniam Teismui už objektyvumą.
Dabar trumpi palinkėjimai, nes laiko liko nedaug: skubiai taisyti Vyriausybės nutarimą, grįžti prie kokybinių kriterijų čia, Seime, atšaukti neteisėtus sprendimus ir jų nekartoti su kolegijų tinklu, nes dar vieni antikonstituciniai sprendimai…
PIRMININKAS. Laikas baigėsi.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …jau yra pakeliui. Tai palinkėjimais ir baigiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt nereikėtų čia kalbėti, bet aną kartą neįvyko Vyriausybės valanda, šiandien vėl dingo pusvalandis, todėl tenka pakartoti tai ir užduoti tuos klausimus, kurių negalima laiku užduoti, o, svarbiausia, tikėtis, kad ateis į juos atsakymai. Tai, ką aš dabar pasakysiu, tikrai išsiųsiu raštu ir paprašysiu, kad būtų atsakyta raštu, jeigu neišeina žodžiu.
Apie ką kalbu? Raktinis žodis čia būtų „atsakomybė“. Lietuvos, visi suprantame, lieka vis mažiau ir mažiau. Kodėl? Ką bepaimtume… Štai vakar vyko konferencija Seime, susitiko Lietuvos sporto aktyvas. Iniciatyva buvo Sveikatos reikalų komiteto, bet kažkas užmiršo įjungti transliaciją ir šiandien niekas Lietuvoje taip ir nesužinojo, apie ką šnekėjo kūno kultūros ir sporto specialistai, kokias problemas kėlė ir kaip siūlė jas spręsti. Niekas nesužinojo, nes nebuvo transliacijos. O ten buvo labai rimti klausimai. Visi puikiai žinome, kad pusė jaunuolių netinka karo tarnybai, jau daugiau negu pusė. O kodėl? O todėl, kad štai Lietuvoje 30 metų vyksta projektas „Sveika mokykla“. Niekas neužfiksavo, nuo ko jis prasidėjo ir kur dabar. Niekas nesuskaičiavo, kiek tada mūsų berniukai atlikdavo prisitraukimų arba mergaitės pritūpimų, ir dabar niekas nežino, nes niekas nelygina. Kaip galima ką nors pakeisti nežinant, ką reikia keisti? Bet apie tai niekas nesužinos, nes transliacijos nebuvo ir kelių valandų darbas nuėjo šuniui ant uodegos. Tie žmonės, kurie kalbėjo, ką žinojo, tą ir paliko sau žinoti toliau. (Balsai salėje)
Štai ko norėjau paklausti praeitą kartą sveikatos ministro. Federalinė maisto ir vaistų agentūra Jungtinėse Amerikos Valstijose pakeitė savo skiepijimo politiką ir nebeskiepys monovalentinėmis kovido vakcinomis. Mes kol kas skiepijame ir net neplanuojame ko nors keisti. Lietuvoje utilizuota arba planuojama utilizuoti beveik 3 mln. vakcinų dozių, padovanota arba planuojama dovanoti dar apie 2 mln. Kiek jos kainuoja, nesuskaičiuosite, nes kainos yra slaptos, nors oficialiai girdime: tai 20, tai 100 eurų už vieną. Padauginkite ir nebereikės premjerei aiškintis, kur gauti 40 mln. eurų padėti pienininkams. Tai būtų maža dalelė to, kas yra iššvaistyta neūkiškai dirbant.
Ką dar reikėtų čia pasakyti? Štai girdėjote, prieš kelias dienas finišavo mūsų tautos didvyris, šių laikų didvyris. 2 tūkst. 900 valandų žmogus irklavo. Kai atplaukė prie kranto, porą parų tabalavosi, kad leistų jam išlipti į krantą. Neatsirado atsakingų žmonių, kad pasirūpintų, kas būna, kai toks galiūnas atplaukia į kitą šalį. Paskyrė savo šitą žygį S. Dariaus ir S. Girėno 90 metų žygio jubiliejui. Nebuvo atsakingų, nėra. Kažkas kažkam nepasakė ir nesikreipė.
Štai žiūrėkite, kalbame apie mirties priežastis. Daugiau negu pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies ligų, bet paaiškėja, kad daugybė žmonių piktinasi, sako: mano giminė numirė nuo vėžio, kito numirė nuo kitų problemų, nuo infekcijų, bet ką užrašė? Širdies ligą, nes čia yra brangiausi vaistai, čia galima daugiausia pinigų išplauti dėl šitos vienos ligos.
Bet Amerikoje trečioji mirties priežastis, skirtingai nuo mūsų… Mūsų trečioji po vėžio yra… Pirma yra širdies liga, po to vėžys ir po to išorinės mirties… Amerikoje taip pat: širdies ligos, vėžys, trečioji yra jatrogenija, tai yra dėl medicininių priežasčių. Amerikonai puikiai žino, kad apie ketvirtis milijono amerikiečių išeina į aną pasaulį dėl jatrogenijos, vadinasi, dėl medicininių priežasčių – ne tie vaistai buvo duoti, ne tokia operacija ir taip toliau.
Lietuvoje tokios problemos iš viso nėra. O jeigu mes perkeltume proporcingai į Lietuvą, tai tokių priežasčių būtų, apie 2,5 tūkst. žmonių miršta tik todėl, kad pradėjo gydytis. Būtų sau ramiai gulėję, ko gero, dar būtų gyvenę. Atsakingų už tai nėra. Aš raginu pradėti kalbėti apie atsakomybę.
Čia dar daugiau klausimų, bet tikiuosi, kad ministras į juos atsakys raštu. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. R. Tamašunienę kviečiu perskaityti pareiškimą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, 1994 m. balandžio 26 d. Lietuva ir Lenkija pasirašė draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį. Šiais metais, šį trečiadienį, šiai sutarčiai sukako 29 metai.
Sutartis – vienas reikšmingiausių dvišalio bendradarbiavimo dokumentų, jos nuostatos iš esmės pakeitė tarpusavio nepasitikėjimo atmosferą, padėjo pamatus sėkmingam abiejų valstybių integracijos procesui į NATO ir Europos Sąjungą. Dvišalių santykių svarbiausiose srityse: tarptautinio bendradarbiavimo, saugumo, ekonomikos, energetikos ir kitose, sutarties gero kaimyninio bendradarbiavimo principas tapo pamatine vertybe, sustiprinusia abi valstybes visomis prasmėmis, ir išaugo į strateginę partnerystę.
Šiandien Lietuva ir Lenkija vaidina svarbų vaidmenį, rodo lyderystę Europos ir pasaulio politiniuose procesuose ir priimant sprendimus naujuoju geopolitiniu laikotarpiu. Parama Ukrainai, siekiant bendros pergalės brutaliame kare, dar labiau suartino abi valstybes. Lietuvos ir Lenkijos parama Ukrainai, siekiant integracijos į Vakarų demokratijos struktūras, yra Vilniaus samito pagrindinis bendras tikslas, o pilietinės visuomenės įsitraukimas į besąlygišką pagalbą nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams šiandien pasaulyje yra ne tik vadinamas fenomenu, bet artimai susaisto abiejų valstybių piliečius, telkia mus bendriems tikslams, stiprina mūsų atsparumą ir pasirengimą grėsmėms, tampa įkvėpimu visiems europiečiams. Atgijusi Abiejų Tautų Respublikos ir Gegužės 3-iosios Konstitucijos dvasia stiprina Liublino trikampio formatą ir Rytų Europos regioną.
Verta prisiminti, kad dvišalė sutartis – galiojantis ir įpareigojantis tarptautinis teisės aktas, kuriuo susitariančios šalys įsipareigojo lenkų ir lietuvių tautinėms mažumoms. Dvišalėje sutartyje, beje, kol kas vieninteliame teisės akte, apibrėžiama tautinių mažumų sąvoka ir garantuojama tarptautinius standartus atitinkančios teisės apsauga, principai ir standartai, apibrėžti tarptautinėse deklaracijose, konvencijose, paktuose ir kituose teisės aktuose.
Deja, 2010 metais buvo nutrauktas galiojusio Tautinių mažumų įstatymo galiojimas, o naujasis vis dar, deja, iki šiol neparengtas. Svarbu pabrėžti, kad šių metų kovo mėnesį Jungtinių Tautų komitetas savo pastabose rekomendavo Lietuvai imtis skubių veiksmų ir pagreitinti naujo Tautinių mažumų įstatymo priėmimą, imtis efektyvių priemonių visiškai apsaugoti tautinėms mažumoms, įskaitant jų kalbą, religiją, kultūrą ir tapatybę.
Mieli kolegos, Seime šiuo metu yra net penki Tautinių mažumų įstatymo projektai, jie dūla komitetuose. Tai jau politinės valios klausimas, greičiau – jos nebuvimas. Tautinių mažumų įstatymas veikia nuo pat pirmųjų nepriklausomos Lietuvos dienų, jis yra išbandytas ir patikrintas praktikoje. Galiojančių nuostatų nesiūloma iš esmės keisti ir šiandien. Taigi, jau seniai neturėtų likti baimių, nuogąstavimo ir menamų pavojų dėl šio įstatymo. Tokio įstatymo būtinumas valstybei ir bendrapiliečiams buvo įtvirtintas Aukščiausiosios Tarybos, įvertintas tarptautinės bendruomenės, bet svarbiausia – Europos institucijų, kaip pažangus teisės aktas, tačiau dabar likęs tik svarbių Lietuvos teisės aktų paveldo dalimi.
Nenoriu tikėti, kad mums, šių dienų politikams, trūksta drąsos, geranoriškumo ar supratimo, kad, kaip rašoma sutarties preambulėje, nuo amžių abiejų valstybių teritorijoje gyvenantys lietuviai ir lenkai nešė ir įneša nekintančių vertybių į abiejų tautų ir valstybių kultūrą bei yra įdėję esminį indėlį į Europos kultūros vystymą, kad abiejų valstybių nepriklausomybės atgavimas įpareigoja mus drąsiai mąstyti apie ateitį. Todėl šiandien raginu komitetus, juose dirbančius Seimo narius, tuos įstrigusius įstatymų projektus… Taip pat kreipiuosi į Vyriausybę, kad iki 30-ųjų dvišalės sutarties metinių, tai yra iki kitų metų balandžio 26 dienos, kai minėsime tikrai svarbaus dvišalio susitarimo metines, priimtume Tautinių mažumų įstatymą ir įgyvendintume savo sutarties įsipareigojimus ir lietuvių bei lenkų tautinėms mažumoms duotus pažadus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis pareiškimas – A. Verygos pareiškimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi irgi nespėjau per Vyriausybės valandą paklausti, būčiau klausęs ekonomikos ir inovacijų ministrės.
Jūs visi žinote, kad šių metų gegužės 11–12 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose vyks tokia „Login“ konferencija, kuri yra pristatoma kaip tokio futuristinio progreso pristatymas, mąstytojų pristatymo arena. Būčiau klausęs ministrės, kas sugalvojo ir kieno kvietimu į ją kaip vienas pagrindinių pranešėjų yra pakviestas pranešimą skaityti pasaulyje pristatomas kaip daktaras Mirtis. Tai yra gydytojas, kaip suprantu, sukūręs mirties kapsulę, savižudybei skirtą kapsulę, ir jo, pranešėjo, pristatymas yra: „Death capsule“. Taip angliškai ir yra pristatoma.
Aš noriu paklausti: kas sugalvojo Lietuvoje, nežinau, gal studentams ar moksleiviams, ar mąstytojams pakviesti tokį pranešėją, kuris iš esmės yra sukūręs prietaisą? Jo idėja yra pasidalinti šio prietaiso brėžiniais nemokamai, kad juos būtų galima panaudoti atsispausdinant tiesiog tam, kad, įėjus į šią kapsulę ir, kaip jis sako, paspaudus vieną mygtuką, deguonies kiekis būtų greitai sumažinamas ir žmogus be skausmo galėtų numirti? Tai mano toks retorinis klausimas šį kartą į orą: kas čia sumąstė Lietuvoje tai pristatyti kaip didelę inovaciją?
PIRMININKAS. Šiuo pareiškimu baigiame rytinį posėdį. (Gongas) Kelių sekundžių pietų pertrauka. P. Saudargas tuoj pakeis mane ir pradės vakarinį posėdį.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.