LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

NR. IX-1904 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-131

 

2021-05-19  Nr. 109-P-21

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Valius Ąžuolas, Simonas Gentvilas, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Agnė Gedraitytė, Greta Genelienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

1

 

 

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, tekiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.

Visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeistas dvigubo išmokų mokėjimo vengimo principas ir kad visų gaunamų išmokų suma neviršytų draudžiamųjų pajamų, kurių netekimas kompensuojamas ir nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Be to, tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą, skatinama darbo netekusius asmenis jo ieškoti.

Antra, svarstytina, ar siūlomu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas kitų šioje dalyje nurodytų asmenų (pvz., rentų buvusiems sportininkams gavėjų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams gavėjų ir kt.) atžvilgiu, kuriems toliau paliekama teisė gauti tik nedarbo draudimo išmokos dalį, viršijančią kitų nurodytų  išmokų sumą.  Be to, pažymėtina, kad bedarbio statusas nesuteikiamas ir nedarbo socialinio draudimo išmoka iš viso nemokama senatvės pensijos gavėjams.

Trečia,  atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai netekę darbo nepraranda visų savo pajamų – skirtingai nei tik iš darbinių pajamų gyvenantys asmenys, kurie netekę darbo, netenka visų savo pajamų.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. vasario 7 d. nutarimu konstatavo, kad analogiška Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio redakcija, tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, taip pat finansinės paramos dydžius nedarbo atveju. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“.

Atsižvelgti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. vasario 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio (2007 m. gruodžio 20 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad šiuo metu galiojančiai nuostatai analogiška Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio nuostata tiek, kiek joje nustatyta, kad asmenims, gaunantiems valstybinę socialinio draudimo invalidumo (netekto darbingumo) pensiją, iš nedarbo draudimo lėšų mokama tik nedarbo draudimo išmokos dalis, viršijanti gaunamą pensiją, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau nurodė ir tai, kad „įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į šiuos veiksnius ir atitinkamai reguliuodamas minėtus santykius, turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis, taip pat finansinės paramos dydžius nedarbo atveju. Pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai asmuo pagal įstatymus atitinka reikalavimus, kad gautų kelių rūšių socialinę paramą, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas inter alia į socialinės paramos paskirtį, valstybės ir visuomenės finansines galimybes, gali nustatyti sąlygas, kuriomis ta parama bus teikiama“. Įvertinus nurodytą Konstitucinio Teismo doktriną, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskrecijos teisę apsispręsti dėl nedarbo socialinio draudimo modelio, atsižvelgdamas į visuomenės pokyčius ir siekdamas įgyvendinti valstybės, kuri yra socialiai orientuota, siekį užtikrinti pažeidžiamų ir skurdą patiriančių socialinių grupių interesus.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

 

 

2. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas naujas reguliavimas didžiausią praktinę aprėptį turės netekto darbingumo pensijos gavėjams. Įstatymo projektas leistų užtikrinti, kad darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos skiriasi nuo kitų iš valstybės biudžeto mokamų išmokų, nes socialinio draudimo išmokos remiasi socialinio draudimo įmokų mokėjimu, t. y. asmuo papildomai prisideda prie socialinės apsaugos sistemos finansavimo, todėl šios išmokos įstatymo leidėjo turi būti suteikiamos atsižvelgiant į tokį asmens indėlį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant netekto darbingumo pensiją, jos dydis skaičiuojamas preziumuojant, kad asmuo būtų įgijęs minimalųjį ar būtinąjį socialinio draudimo stažą pensijai skirti, jeigu nebūtų netekęs darbingumo. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 6 priedą, asmeniui, sukakusiam 30 metų amžių, netekto darbingumo pensija skiriama, jeigu jis turi 1 metus 8 mėnesius minimalaus stažo arba 3 metus 6 mėnesius būtinojo stažo, o asmeniui, sukakusiam 40 metų amžių, netekto darbingumo pensija skiriama, jeigu jis turi 5 metus minimalaus stažo arba 10 metų būtinojo stažo. Taigi, skiriant netekto darbingumo pensiją yra įskaitomas socialinio draudimo stažas, kurio asmuo faktiškai neįgijo, t. y. socialinio draudimo įmokų nemokėjo, todėl netekto darbingumo pensijos gavėjo socialinio draudimo įmokų indėlis yra mažesnis, nei paskaičiuotos išmokos.

Atsižvelgti.

Žr. Komiteto argumentus dėl 1 pasiūlymo.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

 

 

3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, įstatymo projekto pavadinime žodžiai ,,LIETUVOS RESPUBLIKOS“ rašytini atskiroje eilutėje, o santrumpa ,,Nr.“ didžiosiomis raidėmis.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2020-12-21

 

 

 

4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įgyvendinant siūlomą teisinį reguliavimą, nedarbo draudimo išlaidos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete 2021 m. siektų apie 1 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad ateinančių metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas šiuo metu jau svarstomas Seime, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė.

Pritarti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-02-10 d.  nutarimas Nr. 94

5.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2020-12-28

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-131 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Dirbančių neįgaliųjų asociacijos prezidentė

S. Kunigonytė,

2021-03-25

 

 

*

Dėl Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio

pakeitimo įstatymo projekto

Dirbančių neįgaliųjų asociacija (toliau – DNA), atstovaujanti daugiau kaip 7 tūkst. įvairaus pobūdžio negalią turinčių darbuotojų bei nuosekliai pasisakanti už jų įdarbinimą, darbo sąlygų priežiūrą ir gerinimą susipažino su Lietuvos Respublikos Prezidento pateiktu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) ir teikia savo poziciją dėl šio įstatymo projekto.

Pritariame tokiai Lietuvos Respublikos Prezidento iniciatyvai, kadangi realiai susiduriame su pavyzdžiais, kuomet neįgalūs asmenys, dėl įvairių priežasčių praradę darbą netenka ir dalies jam priklausančios nedarbo draudimo išmokos vien dėl to, kad gauna kitas socialines išmokas, kurios nėra susijusios su neįgalaus asmens darbu ar pan. Taip pat pabrėžiame, kad neįgalūs asmenys ir taip yra padidintoje skurdo rizikos grupėje, o darbo netekimas siekiančiam dirbti asmeniui skaudžiai atsiliepia tiek jo finansinei, tiek socialinei padėčiai. Dėl šių priežasčių palaikome siekį nustatyti, kad socialinio draudimo pensijų ir netekto darbingumo kompensacijų dėl nelaimingo atsitikimo darbe bei šalpos išmokų gavėjai turėtų teisę gauti visą nedarbo draudimo išmoką.

Kaip ir pažymima įstatymo lydimuosiuose dokumentuose toks įstatymo pakeitimas didžiausią teigiamą įtaką turėtų būtent netekto darbingumo pensijos gavėjams. Įstatymo projektas leistų užtikrinti, kad darbo netekę darbingo amžiaus asmenys, kuriems yra nustatytas dalinis nedarbingumas, turėtų teisę

gauti visą jiems pagal įstatymą priklausančią nedarbo draudimo išmoką, be apribojimų ją derinant su gaunama netekto darbingumo pensija. Būtent neįgalūs asmenys sudaro pagrindinę dalį asmenų, kuriems būtų aktualus toks įstatymo pakeitimas.

Esant poreikiui esame pasiruošę aktyviai įsitraukti į šio įstatymo projekto svarstymą ir pateikti papildomus argumentus. Tikimės, kad įstatymo projektas sklandžiai bus svarstomas bei priimtas Seime ir įsigalios nuo š. m. liepos 1 d.

Pritarti.

 

2.

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininkė

K. Dūdonytė,

2021-04-02

Nr. (1.4) S-159

 

 

 

 

*

Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – Komisija), vykdydama pagrindinę savo veiklos funkciją – Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną, susipažino su Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-131 (toliau – Projektas).

Komisija Projektui pritaria, nes asmenims su negalia (kaip ir senatvės pensininkams), netekusiems pajamų iš sutartinio darbo santykių, negalia (kaip ir pensinis amžius) nei sumažėja, nei išnyksta, todėl socialiai teisinga mokėti, kaip ir asmenims be negalios (ar neturintiems pensinio amžiaus), visą nedarbo draudimo išmoką.

Komisija atkreipia Jūsų dėmesį, kad nacionaliniuose teisės aktuose yra ir daugiau galiojančių teisės normų, kurios prieštarauja Konvencijai ir kitiems teisės aktams, ir tiesiogiai bei netiesiogiai (asocijuotai) diskriminuoja žmones su negalia bei jų šeimos narius, todėl tikslinga jas keisti.

Pritarti.

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2021-02-10, Nutarimas Nr. 94

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. SV‑S-20 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Pritarti Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-131 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatyta, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2022 m. sausio 1 d.

Pritarti iš dalies.

Siūloma nustatyti ankstesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2021 m. liepos 1 d.

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-131, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktame svarstyti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2021 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-122 1, 5 straipsnių, 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-508 yra numatyta 1 000 tūkst. eurų įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti.

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Mykolas Majauskas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                          Mykolas Majauskas                                                                

 

 

 

Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė