Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 12, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 153
STENOGRAMA
2022 m. kovo 31 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. JARUTIS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Pradedame 2022 m. kovo 31 d. vakarinį posėdį. (Gongas) Prašom registruotis. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 kolegos. Dėl vedimo tvarkos E. Rudelienė, tada A. Norkienė. Prašom. Minutėlę, įjungsiu. Per centrinį mikrofoną. Prašom.
14.01 val.
Informaciniai pranešimai
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal ne dėl vedimo tvarkos, bet noriu perskaityti Seimo narių grupės pareiškimą. Pareiškimas dėl jungimosi į laikinąją grupę. Pranešame, kad mes, šį pareiškimą pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai, jungiamės į laikinąją buvusių merų grupę. Grupę sudaro: A. Čepononis, E. Gentvilas, J. Gudauskas, J. Jarutis, R. Juška, E. Pupinis, E. Sabutis, V. Valkiūnas, A. Vinkus, A. Kupčinskas, E. Rudelienė ir V. Kanopa. Laikinosios grupės pirmininku išrinkta E. Rudelienė. Du pavaduotojai: A. Kupčinskas ir J. Jarutis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Sveikiname laikinąją grupę. (Plojimai) A. Norkienė. Prašom.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašom balsuoti po kiekvieno pateikimo, pateikto įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Kolegos, reikalavimas yra, aš manau, buvo tokia praktika ne kartą taikyta. Drįstu teikti balsuoti. Yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos pasiūlymas dėl opozicinės darbotvarkės. Reikalavimas, mano galva, teisėtas, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų taip… A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos. Minutėlę, atsiprašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūs elgiatės nesąžiningai. Jūs, suprasdamas, kad Seniūnų sueiga priėmė vienokį sprendimą ir visi yra informuoti apie balsavimo laiką, dabar duodate dėl kažko balsuoti. Jeigu jūs norite tokio sprendimo, sulaukite balsavimo laiko ir tada Seimas galės savo poziciją pakeisti. Juo labiau kad balsavimo laikas taip pat yra darbotvarkės klausimas ir darbotvarkėse yra nurodyta, kada mes balsuojame, dėl to taip lengvai pakeisti negalime. Aš prašyčiau tokiu atveju arba daryti kažkokią pertrauką, informuoti Seimo narius, arba balsuoti tuo metu, kai yra numatytas balsavimas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Drįstu pasakyti, kad porą kartų šitos sesijos metu buvo tokia praktika ir taip buvo pasielgta, niekas nekvestionavo. Šiaip čia yra opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos darbotvarkė ir frakcija turi teisę reikalauti šitokio sprendimo.
Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų balsuojama po kiekvieno pateikimo. (Balsai salėje) Atsiprašau, nepastebėjau. Iš kairės pusės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami opozicijos atstovai, jeigu jūs manote, kad čia pagudrausite dabar balsuodami už šį pasiūlymą, tai jūs pasieksite tai, kad visas šis posėdis bus neteisėtas, nes darbotvarkė su aiškiu balsavimo intervalu jau yra patvirtinta, ir nesvarbu, kad tai yra jūsų opozicinė darbotvarkė, jos keisti jau negalima. Seimo nariai atitinkamai susiplanavo laiką ir jeigu pradėsite keisti, viskas bus neteisėta.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Teisėtas ar neteisėtas, turbūt sprendžia Etikos ir procedūrų komisija. Šiuos sprendimus sprendžia.
A. Nekrošius, prašom. Nebe. Gerai.
Yra prašymas. Aš turiu reaguoti į prašymą, siūlau priimti tai balsuojant. Kas už tai, kad būtų balsuojama po kiekvieno klausimo, prašom balsuoti. Paleiskite balsavimą. (Balsai salėje) Tuoj, minutėlę, įjungs. Balsavimas pradedamas.
Už – 41, prieš – 4, susilaikė 3 – nuspręsta, kad bus balsuojama po kiekvieno klausimo pristatymo.
K. Masiulis dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš norėčiau pasakyti, kad negarbingi poelgiai yra negarbingi.
PIRMININKAS. Gerai. Nesivelsiu toliau į diskusijas.
14.07 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl žemės ūkio – kaip Lietuvos ir visos Europos Sąjungos nacionalinio saugumo garanto“ projektas Nr. XIVP-1482 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl žemės ūkio – kaip Lietuvos ir visos Europos Sąjungos nacionalinio saugumo garanto“ projektas Nr. XIVP-1482. Pranešėjas – V. Ąžuolas. Prašom. Pateikimas, svarstymas, priėmimas. Tuoj. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Sveiki, gerbiamieji Seimo nariai. Pristatau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narių parengtą rezoliuciją „Dėl žemės ūkio – kaip Lietuvos ir visos Europos Sąjungos nacionalinio saugumo garanto“.
Iš tikrųjų ši rezoliucija gimė reaguojant į tai, kas vyksta šiuo metu aplinkinėse valstybėse, vienoje iš didžiausių eksportuojančių valstybių, taip pat pasaulyje. Ši situacija susidarė turbūt ne tik šiandien – susidarė daug anksčiau. Maisto trūkumas yra nuolatinė pasaulio bėda. Šiandien net turime tokią situaciją, kad viso pasaulio atsargų: tiek grūdų, tiek kukurūzų, tiek kitų produktų, didžioji dalis yra sukaupta Kinijoje – virš 50 % ir bet koks maisto trūkumas atskiruose regionuose sukelia labai dideles įtampas ir automatiškai produkcijos kainų ženklų didėjimą, taip pat ir maisto kainų ženklų didėjimą.
Į tai valstybės reaguoja labai skirtingai, bet suprantame, kad nors ir kaip būtų, apsirūpinimas maistu, prieinamu maistu, ne drastiškai kylančiomis kainomis yra kiekvienos valstybės saugumo garantas. Netgi Europos Komisija jau šiandien priima ir keičia sprendimus: žemės plotus, kurie nebuvo įtraukti į gamybą, jau bus leidžiama įtraukti į gamybą, kad ta gamyba būtų kuo didesnė ir kad žmones būtų galima aprūpinti ir pigiu, ir kokybišku maistu.
Todėl norime atkreipti dėmesį, kad jau yra valstybių, kurios net paskelbė apie eksporto stabdymą ir draudimą vien tam, kad aprūpintų savo valstybę. Taip pat yra ir Europos Sąjungos valstybių, tokios kaip Lenkija, Estija, Vokietija, Prancūzija, kurios jau net savo nacionaliniais teisės aktais yra įtvirtinusios maisto pramonę kaip prioritetinę šaką ir patvirtinusios būtiniausias priemones, reikalingas šios šakos gyvybingumui užtikrinti.
Taip pat ir Lietuva. Lietuva yra labai svarbi ir pasauliniam eksportui kaip gamintoja, ir Europos Sąjungos mastu mes taip pat esame svarbūs kaip eksportuotojai. Suprasdami šią situaciją, kad mes turime ne tik išlaikyti esamą gamybą, bet taip pat užtikrinti, kad ta gamyba būtų didinama, kad būtume aprūpinti visais reikiamais maisto produktais, kad mūsų Vyriausybė, valdantieji politikai taip pat turi priimti sprendimus, reikalingus šią dieną, pabrėžiame, kad žemdirbiams, žemės ūkio produkcijos gamintojams, maisto gamintojams turi būti užtikrintos sąlygos ir reikiamos priemonės tai gamybai užtikrinti. Tokios kaip reikiamas trąšų kiekis, reikiamos investicijų galimybės, apyvartinių lėšų poreikio patenkinimas ir įvairios kitos subsidijos ir galimybės vystyti šią žemės ūkio šaką.
Todėl kreipiamės į Lietuvos Vyriausybę, kad ji peržiūrėtų, atsižvelgtų į priimtus ankstesnius sprendimus, strategijas, kitus dokumentus ir juos pakoreguotų pagal esamą laikmetį ir esamus pasikeitimus, kad būtų užtikrinta nenutrūkstama maisto gamyba, produktų, žaliavų tiekimas ir kad maisto gamyba taptų nacionalinės svarbos sritimi, o žemės ūkis būtų vertinamas kaip Lietuvos ir visos Europos Sąjungos nacionalinio saugumo garantas.
Todėl reakcija reikalinga greita, kuo skubesnė. Tokie atvejai, kai užsidaro paukštininkystės fermos, kiaulininkystės fermos, kai žlunga verslai, yra pavyzdys to, kad buvo nepadaryti darbai anksčiau. Netgi atskiros Europos Sąjungos valstybės į tokius dalykus ar grėsmes reaguoja labai greitai, nesvarbu, kokia būtų maisto gamybos šaka. Reaguoja greitai vien dėl to, kad ta maisto gamyba būtų užtikrinta jų šalyje ir aprūpintų maisto produktais.
Šiandien su kuo susidūrėme, ne tik su labai brangiomis trąšomis, kurios pabrango keturis, penkis, netgi šešis kartus, bet netgi su tų trąšų trūkumu. Pavyzdžiui, turime „Lifosos“ gamyklą, kuri gamina fosforo trąšas. Šiandien ji turi pagamintų trąšų, bet iš jos negalima jų netgi įsigyti. „Achemos“ galimybės taip pat ribotos, nes neįmanoma per trumpą laiką pagaminti daug. Tai susidursime su tuo, kad be reikiamo kiekio trąšų, deja, derlių 30–40 % galime turėti mažesnį. Todėl veiksmų reikia imtis šiandien ir kuo skubiau, nes ateityje gali būtų vėlu. Tad trumpai tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmas klausia E. Pupinis. Prašau, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tekstas gražus, nežinau, kiek jis reiškia, bet skaitant man susidaro toks įspūdis, prisimenu, vieno mūsų garsaus dainiaus tokius žodžius: apie brigadinės rangos metodą papasakos brigadininkas V. Ąžuolas, ir apie naują bulvių veislę, kuri nebijo kolorado vabalo.
Iš tikrųjų apie tą kolorado vabalą. Na, jūs žemės ūkį aukštai iškeliate, tarkime, kalbate apie nacionalinio saugumo garantą. Ar neužtektų kalbėti kaip apie maisto tiekimo garantą? Mes pradėsime maišyti jau su nacionalinio saugumo garantu, kurį deklaruojame visą laiką kaip priklausymą Europos Sąjungai, NATO ir panašiai.
Ir antras klausimas. Jūs čia labai iškeliate grūdų eksportą. Ar nemanote vis dėlto, kad tai yra ir tam tikra problema, kai mes išvežame žaliavą, o kitos šalys daugiau stengiasi išvežti pagamintą produktą, ne pirminę tą žaliavą. Aš suprantu, jums kaip grūdininkui gal svarbu, bet Lietuvai tikrai geriau būtų eksportuoti jau ne tik grūdus, bet ir galbūt kažką kitą, kur didesnė pridėtinė vertė? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Atsakant į jūsų pirmą klausimą, kodėl tai yra nacionalinio saugumo garantas, tai turbūt tiek Europos Sąjunga, tiek mūsų valstybė turi strategines valstybės maisto atsargas. Ne veltui mes jas turime ir laikome. Didelė bėda yra ta, kad tų atsargų yra labai mažai. Realiai mes turime šiek tiek grūdų, šiek tiek cukraus, o visų kitų produktų yra tokie maži kiekiai, kad turbūt, nežinau, ar savaitei, ar kelioms savaitėms mums užtektų maisto. Taigi tai yra saugumo garantas. Kas be ko, mes galime be daugelio dalykų apsieiti, bet be maisto ilgai tikrai neapsieisime.
O jeigu kalbėtume apie grūdų eksportą, jų perdirbimą, tai turbūt čia ir turėtų tiek valdantieji, tiek Vyriausybė peržiūrėti esamas strategijas ir viską daryti, skatinti, kad kuo daugiau tos produkcijos būtų perdirbama Lietuvoje, nes puikiai suprantame, kad išvežti tik žaliavą yra vienas dalykas, o perdirbti ir turėti tą didelę pridėtinę vertę yra daug svarbiau. Iš tikrųjų ir anksčiau jau buvo priimti tam tikri sprendimai, kad, pavyzdžiui, investuojant daugiau kaip 20 mln. eurų gaunamos pelno mokesčio lengvatos, kitos lengvatos. Pavyzdžiui, netgi galiu pasidžiaugti, kad jau atsirado investuotojų tame pačiame Akmenės rajone, kuriame planuoja didelį grūdų perdirbimą – virš 0,5 mln. tonų. Vadinasi, tie rezultatai, priimti politikų anksčiau, duoda rezultatų ir šiandien.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Nekrošius. Ruošiasi A. Butkevičius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, natūralu, kai mūsų regione yra tokia nestabili padėtis Ukrainai kariaujant savo išlikimo karą, daug kalbama apie įvairias grėsmes nacionaliniam saugumui, daugiausia akcentuojant energetinę nepriklausomybę, tačiau faktiškai nekalbama apie ekonominę nepriklausomybę. Manau, kad šita rezoliucija galėtų paskatinti Vyriausybę šiek tiek pamąstyti ta linkme.
Mano klausimas jums būtų, kiek, jūsų požiūriu, galėtų turėti įtakos kainų augimui, tarkime, jeigu Lietuva sumažintų eksportą svarbiausių žaliavinių produktų, turiu mintyje žemės ūkio produktų, į užsienio šalis? Ar tai turėtų įtakos, tarkime, kainoms galutiniam vartotojui? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Galutiniam vartotojui kaina visada turi didžiulę įtaką. Pavyzdžiui, kiaulienos mes apsirūpiname tik 50 %. Netgi, jei palygintume tuos ankstesnius laikus, sakykime, kad ir dešimtmetį atgal paimtume, kai kiaulienos gamyba buvo ženkliai didesnė, tai ir kiaulienos kainos buvo tikrai mažesnės, o dabar su kiekvienu ar paukštininkystės ūkio uždarymu, ar kiaulininkystės ūkio uždarymu tas pasiūlos mažėjimas sukelia iš karto didesnes kainas. Mes turime labai gerą pavyzdį – Lenkiją, kuri tikrai turi didelę mėsos gamybą, ir Lenkijoje visada tos kainos yra geresnės. Gamybą tikrai turime skatinti ir taip yra galimybė turėti mažesnes maisto kainas.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius. Ruošiasi L. Nagienė.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas irgi bus iš dalies panašus, kaip ir gerbiamo E. Pupinio buvo. Šiuo metu daugelis Europos valstybių, gal ir pasaulio valstybių, dėl vykstančio karo Ukrainoje tiesiog pradėjo peržiūrėti savo politiką dėl žaliavos eksporto, tiek medienos, tiek kitų įvairiausių medžiagų. Pavyzdžiui, netgi Latvija ir Estija jau priims artimiausiu metu sprendimus, kad mediena kaip žaliava nebūtų eksportuojama, kad pirmiausia būtų patenkinti medienos perdirbėjų poreikiai, galimybės įvertintos ir galėtų jie pilnai gaminti. Kokia jūsų nuomonė būtų, kad Lietuva nebūtų žaliavos eksportuotoja, pasaulyje lyg ir penktoje vietoje yra kaip valstybė, bet kad nors 50 % perdirbtų tos žaliavos, grūdų čia, vietoje, sukurtų papildomą pridedamąją vertę. Ar jūs galite pasakyti, kokiu keliu mums reikėtų eiti? Ar skatinimo mechanizmas…
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jeigu taip žiūrint, ne veltui jau nemažai šalių išvis apribojo eksportą, nes jų strategija yra labai paprasta. Kaip jūs ir sakote, kad visų pirma turime aprūpinti savo vietos rinką, o tik po to, kas jau lieka, eksportuoti. Tuo pačiu keliu ir mes turėsime eiti. Gal šiandien dar atrodo, kad tai toli, dar ne arti, bet, deja, tai artėja labai greitai. Kaip pavyzdys, mes turime galbūt šiandien 0,5 mln. ar 1 mln. tonų grūdų, džiaugiamės, kad jų yra, bet dabar atplaukia toks laivų kiekis ir pareikalavimas grūdų toks didelis, kad jų po kelių savaičių, po mėnesio gali nelikti, o mūsų derlius dar kol kas po 3–4 mėnesių tiktai pasirodys. Tai sprendimus reikia priimti šiandien.
O dėl viso perdirbimo tai irgi paminėsiu. Turi būti ir valstybės požiūris. Pavyzdžiui, RRF’o lėšos. Lenkai, kitos valstybės didelę RRF’o lėšų dalį numatė skirti maisto gamybai, žemės ūkio plėtrai. Toms priemonėms. Mūsų buvusi Vyriausybė taip pat RRF’o plane buvo numačiusi virš 300 mln. žemės ūkiui, tiek naujausioms technologijoms – palydovinio tręšimo, tiksliosios žemdirbystės, kitų priemonių, bet, deja, naujoji Vyriausybė atėjo, išbraukė ir ten nieko nepaliko. Vadinasi, dėl to, ko mes nepadarėme prieš metus ar prieš pusmetį, kentėsime ateityje. O perdirbimas… Reikia pasidžiaugti, kad yra tikrai naujų technologijų, bet reikia sudaryti visas sąlygas, kad tos įmonės ir tos naujos technologijos pas mus ateitų kuo greičiau. Turbūt yra blogiausias dalykas, kai tos technologijos pas mus ateina paskutinius. Netgi, pavyzdžiui, lenkai sprendimo kompensuoti žemės tyrimus ir investuoti į tiksliąsias tręšimo technologijas naudą jau greitai pajus, o mes, deja, to nedarome, tai neaišku, kada tą naudą pajusime. Tas priemones tikrai reikia daryti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, daugiau kalbate apie grūdines kultūras ir jų pardavimą, bet mane domina, kokia kryptimi mes turėtume eiti ir kaip skatinti pienininkystę ir gyvulininkystę. Tai mums irgi labai svarbi sritis, tai yra maisto produktai. Šiandien tos įmonės iš tikrųjų ant bankroto ribos, labai sunkiai verčiasi. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip joms reikėtų padėti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kai dėl pienininkystės, gyvulininkystės, tai yra tikrai daug šalių, kurios labai žaibiškai reaguoja. Pavyzdys. Kiaulininkystė atsidūrė didelėje duobėje, ten su Kinija buvo problemų. Prieš tai daug pirko, po to tam tikru momentu jie atsisakė pirkimo, nes patys daug užaugina. Vyriausybės priėmė labai greitus sprendimus tiek dėl subsidijų, tiek dėl reikalavimų pakoregavimo, tiek dėl plėtros, žiūrint į priekį, kad lengvesni reikalavimai būtų ir plėtrai.
Su paukštininkyste yra tas pats. Kaip pavyzdys mūsų Kaišiadorių paukštynas. Neseniai jie uždarė viską, atleido labai daug žmonių, bet reakcijos iš valdžios taip ir nesulaukė. Bet ką tai reiškia? Tiek paukštininkystės, tiek kiaulininkystės neįmanoma padaryti greitai, neįmanoma, kaip sakant, šiandien nusprendžiau, rytoj užauginau.
Jeigu galvojama, kokių reikia priemonių, tai labai paprasta pažiūrėti į kitas šalis, ką jos daro, kokių priemonių imasi ir kokios yra galimybės. Žinoma, būtina skatinti ir vartojimą vietoje. Mes juk turime švietimo įstaigas, turime kitas įstaigas, kurios vartoja tikrai daug maisto produktų, bet, deja, dabar yra taip, kad jie dažniausiai atsivežami iš kitų šalių.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Labai ačiū. Aš irgi žiūriu, kad yra akcentuojamas grūdų klausimas. Ir kažkaip keistai sutampa, kad Agrokoncernas irgi labai stipriai susidomėjęs būtent grūdų verslu, šita sritimi. Aš niekaip negaliu suprasti, kaip gali atsitikti taip, kad, pavyzdžiui, grūdų paklausa auga, yra planuojamos investicijos, visi ūkininkai, bent jau tos srities, giriasi tuo, kad ši sritis yra pelninga ir sėkminga, ir dar dabar mes tam prašome pinigų. Mano klausimas būtų, kaip paaiškinti tokį norą dar gauti subsidijas tuo laiku, kai ta sritis auga?
Ir antra klausimo dalis, apie kokias lėšas jūs kalbate? Kaip jūs įsivaizduojate, koks tas krepšelis turėtų būti, kuris atitektų, tarkime, jūsų partijos lyderio ūkiui, jeigu taip tiesiai šviesiai?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kolega, labai gaila, kad jūs apsirūpinimą maistu valstybėje siejate su vienu asmeniu. Iš tikrųjų labai liūdna į tai žiūrėti. Tada paklauskime, gal Lenkijoje irgi yra koks nors politikas ir dėl to Lenkija rūpinasi savo žemės ūkiu? Turbūt ne. Lenkija įvedė nulinį PVM trąšoms, įvairias kalkinimo programas, kitas programas, ES lėšas ir iš RRFʼo skyrė daug lėšų tam, kad apsirūpintų maistu, didintų tų produktų gamybą ir būtų ne tik vartotoja, bet ir eksportuotoja. Ar vienu politiku mažiau žemės ūkyje, ar daugiau, ne čia yra esmė, jeigu mes to nedarysime, neinvestuosime į technologijas.
Dabar, sakote, labai pelningas verslas šiandien grūdininkystė. Esant tokiems energijos ištekliams ir trąšų kainoms, klausimas, kiek rudenį pasipils bankrotų, ir apie didžiulį pelningumą nereikia net šnekėti. Yra viena paprasta taisyklė: nepatręšk – derlius 50 % mažesnis. Anksčiau į hektarą reikėjo įdėti apie 400–500 eurų, iki 600 eurų, dabar tai padidėjo iki 1 tūkst. 500. Gavus mažesnį derlių neatsipirks ir pasipils bankrotų krūva. Ir tada jau nebeklausime, ar politikai ūkininkauja, ar ne, tada teks ekonomines problemas spręsti.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tų pinigų, aš galiu labai trumpai pasakyti: 300 mln. praeita Vyriausybė skyrė iš RRFʼo, dabartinė Vyriausybė išbraukė. Tai buvo bent jau mažas žingsnis į tiksliąsias technologijas, bet ir to nebeliko. Deja, bet taip.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus.
Bendroji diskusija. Yra užsiregistravę ir diskusijoje dalyvauja G. Surplys ir K. Masiulis. Prašom, Giedriau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kviesdamas palaikyti šią rezoliuciją manau, kad ji yra labai aktualiu metu. Norėčiau sudėti keletą akcentų. Pirmiausia, kas ir buvo pasakyta, Rusijos pradėtas nusikalstamas karas prieš taikią Ukrainą turbūt privers peržiūrėti visą Europos Sąjungos bendrąją žemės ūkio politiką. Gali būti, kad dėl drastiškai brangstančių trąšų ir iškastinio kuro, taip pat dėl pasaulinio grūdų deficito bendroji žemės ūkio politika bent laikinai turės sugrįžti prie savo pradinio tikslo aprūpinti europiečius maistu, įperkamu maistu.
Manau, kad mes visi kartu turėtume skubiai, pabrėžiu, skubiai, neįsiveldami į per ilgas diskusijas permąstyti žemės ūkio ir kaimo ateities perspektyvas. Prie to, kas yra parašyta rezoliucijos tekste, aš siūlyčiau Žemės ūkio ministerijai kuo skubiau inicijuoti diskusijas apie įperkamo maisto užtikrinimą Europos Žemės ūkio ministrų taryboje. Taip pat kviesčiau Vyriausybę išanalizuoti situaciją trąšų sektoriuje, atkreipiant dėmesį į tai, kad Lietuvoje trūkstant trąšų, brangstant trąšoms veikia keletas trąšų gamybos milžinių, kurių produkcijos Lietuvos ūkininkai negali pirkti.
Taip pat siūlyčiau Vyriausybei įsiklausyti į žemdirbių nuomonę ir peržiūrėti nacionalines politikas, kad žemės ūkio ir maisto gamyba nebūtų išskirta iš kitų Lietuvos gamybos sektorių. Apie tai trumpai jau girdėjau diskusijoje, Valiui pristatant rezoliucijos tekstą, bet noriu pasakyti, kad tai, kad tu dalyvauji bendroje žemės ūkio politikoje, niekaip neturėtų tau užkirsti kelio dalyvauti toje politikoje ir tose programose, kurios orientuotos į žalinimą, inovacijas, skaitmeninimą ir taip toliau.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad žaliasis kursas yra ir turi išlikti žemės ūkio kryptimi. Nepažįstu nė vieno ūkininko, kuris tam prieštarautų. Tačiau Žemės ūkio ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei atsakingos agentūros privalo kūrybiškai užtikrinti, kad žaliasis kursas greitį įgautų ne tik deklaracijose ir dokumentuose, bet pirmiausia praktikoje. Turi būti trumpinamas ir greitinamas programų įgyvendinimas, mažinama biurokratinė našta ir sudaromos galimybės tiems, kurie gali geriausiai prisidėti prie poveikio klimato kaitai mažinimo. Kalbu apie biojėgaines stambiuosiuose ūkiuose, apie investicijas į atsinaujinančią energetiką ir kitas priemones. Galiu pajuokauti, kad su daugeliu tų priemonių yra taip, kad faktiškai visi viskuo gali naudotis, teoriškai, bet praktikoje paaiškėja, kad dėl vienų ar kitų apribojimų galimybės yra ženkliai mažesnės. O noras dalyvauti tose programose tikrai yra didelis.
Dar vienas aspektas. Kalbant apie situaciją Ukrainoje ir Rusijoje, akivaizdu, kad grūdų pasiūla pasaulyje mažės, aš leidžiu sau prognozuoti, kad dėl to tikslas, kurio mes taip ilgai siekėme žemės ūkyje, auginti pridėtinę vertę irgi šiek tiek smuktels, nes mes tiesiog vėl ir toliau eksportuosime tik grūdus kaip žaliavą. Todėl raginu ypatingą dėmesį skirti gyvulininkystės sektoriui, nes jam tikrai trūks pašarų, o pienas, mėsa, kiaušiniai yra tai, kas didina Lietuvos žemės ūkio pridėtinę vertę, dėl to tie sektoriai negali būti palikti užuovėjoje.
Dar kartą kalbant apie smulkiuosius ūkius. Valstybė turi padaryti viską nuo lauko iki stalo, kad maistą iš tų savo smulkiųjų ūkių mes pirktume trumposiose grandinėse. Tai yra sveika, tai yra žalia ir tai yra įperkama, o kartu ūkininkai gali uždirbti daugiau iš savo mažų žemės sklypų.
Baigdamas noriu atkreipti dėmesį, galbūt priminti, kad žemės ūkyje yra sukuriama apie 3 % Lietuvos BVP, jeigu paimtume kartu su maisto pramone, būtų apie 8 %. Ir dar atkreipsiu dėmesį, kad žemės ūkis įdarbina 8 % Lietuvos gyventojų, kurie, vėlgi tai yra svarbu, gyvena ne Vilniuje, ne Kaune, bet tai yra regionų, kaimų, mažų miestelių gyventojai. Tad, manau, situacija tikrai yra rimta.
Kolegos, dar kartą siūlau pritarti rezoliucijai ir leistis į greitas diskusijas, ką galime padaryti, kad išgelbėtume šią situaciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs tikslus kaip šveicariškas laikrodis. Ir K. Masiulis. Prašom, diskusija.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiaip tai rezoliucija apie nieką. Tokių rezoliucijų čia aš siūlau opozicijai ir daugiau prigalvoti, kai nėra ką veikti. Mes galime primąstyti labai įvairių. Dabar, kiek supratau, reikėtų dar apie kiaulieną, apie vištieną, apie kailinius žvėrelius, apie pienininkystę ir taip toliau. Taigi yra apie ką čia rašinėti, pirmyn, jums R. Karbauskis, gerbiami valstiečiai, tikrai paplos. Tokių paraginimų apie nieką Vyriausybei galime prirašyti labai daug. Kaip galima nesutikti su tuo, kad tai svarbu, kad čia reikia kažką daryti, kad reikia domėtis, kad reikia dirbti, tobulinti, gerinti ir panašiai? Rezoliucijoje juk neparašyta – bloginti, nesidomėti, nedirbti.
Lygiai taip pat aš siūlyčiau nepamiršti ir kitų sektorių – apie informatiką, apie gatvių gražinimą, apie gatvių asfaltavimą. Būtina. Kurkite toliau rezoliucijas, nes tikrai turėsite ką veikti. Medienos sektorius labai svarbus ir sukuria daugiau, gerbiamas kolega Surply, didesnį BVP, negu visas žemės ūkis kartu sudėjus, baldų pramonės sektorius, ir daugiau darbuotojų turbūt dirba. Mes galime tokias niekines rezoliucijas kurti ir kurti. Kaip norite. Kurkite tolyn. Tokia kūryba beprasmė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Priėmimas. Nuomonės už ir prieš. Už kalba G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Jonai. Mes su Kęstučiu turbūt dar pasikeisime trumpais pamąstymais. Bet aš tik norėčiau pasakyti, kad galbūt profesorius Kęstutis neskaito tarptautinės spaudos arba nesidomi tuo, ką rodo tarptautinė žiniasklaida. Kaip jis įvardijo, galima kalbėti apie viską – ir apie dailę, ir apie medieną, ir apie žaislų pramonę turbūt jis norėtų pakalbėti, bet realybė yra tokia, kad tikrai situacija konkrečiai būtent žemės ūkio sektoriuje ir konkrečiai būtent dėl žiauraus, nežmoniško karo Ukrainoje yra labai rimta. Čia mes kalbame apie rimtą, galbūt laikiną pokytį, susijusį su šiuo karu, vienos iš didžiausių, tiksliau, didžiausios Europos Sąjungos politikos. Bendroji žemės ūkio politika, priminsiu profesoriui, buvo sukurta po Antrojo pasaulinio karo tam, kad aprūpintų europiečius maistu, nes Europa badavo. Paskui, europiečių gyvenimo lygiui kylant, Europos bendroji žemės ūkio politika įgavo kitų socialinių funkcijų, tokių kaip aplinkosauga, tokių kaip maisto kokybė ir taip toliau, ir panašiai. Visa tai yra gerai, tą aš ir akcentavau savo pasisakyme. Mes nuo to niekur negalime nukrypti, tačiau šiuo metu dėl karo iškilusi situacija viso pasaulio ekspertus verčia siūlyti permąstyti, ar nereikėtų padaryti skubių bendrosios žemės ūkio politikos korekcijų. Jeigu profesoriui atrodo, kad mes čia užsiimame kažkokia, nežinau, neprisimenu jo epitetų, beprasme kūryba, aš dar kartą kviečiu paskaityti tai, kas yra rašoma ir kalbama Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje. Ir dar kartą, kolegos, kviečiu pritarti šiai rezoliucijai, o diskusijas palikime vėlesniems etapams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Būčiau gal ir nekalbėjęs, užleidęs kam nors kitam, bet aš matau, kad paraginimų, ką reikia daryti, gavo ne tik Vyriausybė, ji juk be R. Karbauskio ir jo palydos, svitos nesupranta, juk nesusipras, ką reikia daryti žemės ūkyje, dar gavo paraginimų, ką reikia daryti ir Europos Sąjungoje. Aš pats asmeniškai norėčiau padėkoti už tai, ką reikia skaityti, ką suprasti, aišku, ir pasigyrimą išgirdau, kad gerbiamas kolega labai apsiskaitęs, labai žino, net tokius žodžius kaip bendroji žemės ūkio politika. Ji man visados kėlė įtarimų Europos Sąjungoje, manau, kad jai per daug pinigų yra iššvaistoma, nes yra daug kitų svarbesnių sektorių ir nereikėtų tiek daug pinigų švaistyti šitam sektoriui, bet palikime tas europines diskusijas gal kitoje vietoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Už kalba P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Na, profesoriau, gal čia skiepai veikia, aš nežinau. Jūs klausykite, žemės ūkio pramonė viena svarbiausių, ypač kai yra gana žemas pragyvenimo lygis. Ar jūs nematote, kad visi maisto produktai brangsta? Ar jūs to nematote? Kai kurių maisto produktų jau trūksta ir, man atrodo, tikrai reikia peržiūrėti žemės ūkio politiką. Dėl to susirūpinę ir Lietuvos žemės ūkio specialistai, profesoriai, man atrodo, kad visiems Seimo nariams skambina. Pažiūrėkite, duonos, sako, greitai trūks, pažiūrėkite, 50 % aliejaus gaudavome iš Ukrainos – didžiausios eksportuotojos – vyksta karas ir iš ten jau negausime, žiūrėkime, kas yra. Sėjame vien rapsus, o greitai duonos neturėsime. Man atrodo, kad šita rezoliucija tikrai laiku. Nebūkime piktybiški, tai yra tik rezoliucija, kad būtų atkreiptas dėmesys, tai nėra koks įstatymo projektas, tai yra dėl šiandieninių realijų, dėl to, kas vyksta pasaulyje. Aš manau, konservatoriai, nebūkime piktybiški, čia rezoliucija, kad Vyriausybė atkreiptų į šitą situaciją savo poziciją ir kad keistųsi kažkiek žemės ūkio politika.
PIRMININKAS. Prieš kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija turbūt susigriebė, kad labai jau prastai atrodo, jog bene pirmą kartą seimų istorijoje nė vieno šios frakcijos atstovo nėra Kaimo reikalų komitete. Turbūt reikia imituoti audringą veiklą, kad neva mums labai rūpi žemės ūkis. Ta audringa veikla ir demonstruojama tokiu tuščiu dokumentu, kuris, aišku, jokios praktinės reikšmės neturi. Vyriausybė nebus nė kiek įpareigota, nes rezoliucija yra toks dokumentas, kuris neįpareigoja. Manau, Seimo nariai puikiai žino savo teises ir galimybes – jeigu nori ko nors pasiekti, tai reikia įstatymo pataisas ruošti. Jeigu norite uždrausti grūdų eksportą, tai ruoškite įstatymo pataisą, remkitės kažkaip nacionalinio saugumo interesais ar kuo ir svarstykime.
Dar keisčiau. Man atrodo, valstiečiai net nepasižiūrėjo, kad čia buvo jų partijos rezoliucija ir todėl pavadinime bene pirmą kartą aš matau, kad ne visas Seimas kažką konstatuoja, bet Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija. Skaitykite antrą eilutę: „Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai, įvertindami tai, jog Rusija ir Ukraina yra didžiosios grūdų eksportuotojos pasaulyje…“ ir taip toliau. Preambulėje paskelbia tiesas, kurios turbūt visiems yra žinomos. Paskui dėstymo dalyje tokie trivialūs dalykai, kad turi būti paramos priemonės žemės ūkiui – na, Vyriausybė tai nuolat daro. Jeigu siūlote kažkokias papildomas priemones, tai rašykite konkrečiau, ir įstatyme rašykite. Žodžiu, čia tuščias reikalas. Rezoliucijos šiaip yra prasmingos užsienio politikos klausimais, kai reikia šalies poziciją paskelbti, o dėl vidaus reikalų ruoškime, kolegos, įstatymus, bus rezultatas kažkoks.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 90: už – 35, prieš – 43, susilaikė 12. Rezoliucijai be pataisų nepritarta.
Siūloma rezoliuciją redaguoti arba atmesti. Kas mano, kad rezoliuciją reikia redaguoti, balsuoja už, kas mano, kad reikia atmesti, balsuoja prieš. Prašau.
Užsiregistravo 90, balsavo 90: už, kad rezoliucija būtų redaguojama, pasisakė 40, kad būtų atmesta, – 50. Rezoliucija atmesta.
Dėl vedimo tvarkos J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipiuosi į pirmininką frakcijos vardu ir prašau balsuoti, kad būtų atkurta jau patvirtinta Seimo darbotvarkė… (Balsai salėje) …su nustatytais balsavimo intervalais. Kaip matote, jeigu reikia, mes susirenkame ir kitu laiku. Jūsų žaidimai jums čia visiškai nieko neduoda, pradėkime dirbti tvarkingai. Aš kviečiu balsuoti, kad anas balsavimas būtų pripažintas negaliojančiu ir darbotvarkė būtų sugrąžinta į tokį pavidalą, kaip ji buvo patvirtinta. (Balsai salėje) Prašau teikti balsuoti, kad būtų sugrąžinti fiksuoti balsavimo intervalai.
PIRMININKAS. A. Nekrošius. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Įprastai dėl vieno dalyko balsuojama vieną kartą. Tai vienąkart ir balsavome. Antrąkart dėl to paties neturėtume balsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesikarščiuokime, vyksta normalus darbas.
A. Veryga. Prašau. (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad prieš tai kalbėję jau priminė, kad toks žanras yra ne vieną kartą vykęs ir mes esame šitaip balsavę, kai reikėjo valdantiesiems. Ir nebuvo čia jokių batalijų, niekas nesiginčijo. Manau, kad neaitrinkite situacijos. Opozicija turi ne taip daug progų savo darbotvarkę įgyvendinti.
Dar daugiau. Aš noriu vis dėlto jus pakviesti – gerbkime vienas kitą. Pradedate tyčiotis iš rezoliucijų, sakyti, kad tai yra niekiniai projektai ar panašūs dalykai. Mes daug čia Seime priimame rezoliucijų. Tai mums tą patį reikia kalbėti, ar ne? (Balsai salėje) Daug yra balsavusi opozicija, suprasdama, kad yra svarbūs dalykai, už rezoliucijas ir nė vieną kartą nepasakė, kad tai yra kažkokie niekiniai dokumentai. Gerbkime vienas kitą. Jau nubalsavome už tai, kaip dirbame, ir dirbkime.
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi jūs pradėjote šitą balsavimų seriją, tai yra pasiūlytas balsavimas ir jūs turite teikti. (Balsai salėje) Jeigu leidote vienai frakcijai, turite leisti ir kitai frakcijai. (Balsai salėje) Žodis opozicijai. Jūsų darbotvarkėje yra geresnių ir blogesnių projektų, bet jeigu jūs norite, kad valdantieji visur balsuotų prieš, kažkaip erzintųsi ir panašiai, tai, be abejo, tęskite šitą nesąmonę. Bet jeigu jūs norite konstruktyvumo iš visų pusių, tai balsuokime taip, kaip buvo suplanuota. Mes irgi taip elgiamės normaliai gerbdami jūsų teises ir projektus. Kai kas pereina, kai kas nepereina ir tiek.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolegos iš dešinės, man atrodo, jūs tikrai pastaruoju metu per daug žiūrite Kremliaus televiziją ir per daug mokotės iš Rusijos Dūmos, nes šitaip su opozicija nėra elgiamasi. Įvyko balsavimas, Seimas apsisprendė. Jeigu jūs tuo metu sėdėjote, gėrėte kavą, valgėte saldainius ir nebuvote posėdžių salėje, tai yra jūsų problema. Kokiu pagrindu jūs dabar atšauksite tą balsavimą ir grįšite prie perbalsavimo? Ar dėl to, kad Seimo nariai yra neveiksnūs, ar kažkokia klaida įvyko? To nėra. Tas pagrindas yra jūsų saldainiai. Greičiausiai ne jūsų saldainiai turėtų būti. Yra darbo laikas, kuriuo reikėtų būti salėje, ir būtumėte galėję balsuoti. Dabar vienintelė priežastis, kodėl jūs nebalsuojate, yra dėl to, kad jūsų tuo metu nebuvo darbe. Kažkur kitur koridoriais vaikščiojote. Tikrai reikėtų gal truputėlį pagarbos.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, kviesčiau neįsivelti. Argumentuosiu, kodėl… Minutėlę! Dar R. Žemaitaitis, tada pasakysiu, kaip aš pasielgsiu. (Balsai salėje) Taip, atsiprašau. Oi, ne tą paspaudžiau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Gerai. Pirmininke, iš tikrųjų jokio perbalsavimo nereikia, kaip visą laiką sako mano kolega J. Razma ir Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen, atsiprašome, Seimas nusprendė, deja, taip yra. Nepykite, kolegos. Seimas nusprendė ir taip jau yra. Gal jūs ten kavą gėrėte, gal saldainius ar prenikus valgėte, nežinau, ką darėte, bet iš esmės, posėdžio pirmininke, nereikia šito dalyko. Jūs pasiūlykite kolegoms iš dešinės, numatytas yra balsavimas, rodos, 15 val. 50 min., tai ir suteikite 15 val. 50 min., mes jums padarysime dėl kokio nors projekto balsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū visiems pasisakiusiems. Balsavimas… (Balsai salėje) Minutėlę, kolegos, galiu pasakyti? (Balsai salėje) Balsavimas dėl vieno klausimo viename posėdyje vyksta vieną kartą. Buvo teisėtas opozicijos pasiūlymas, kaip vyksta darbas popietinėje darbotvarkėje. Mes, kaip opozicija… (Balsai salėje) Minutėlę! Mes, kaip opozicija, faktiškai kas antrą posėdį, prasidedant posėdžiui, reikalaujame balsuoti po kiekvieno klausimo svarstymo. Jūs, kaip pozicija, tą mūsų teisėtą reikalavimą atmetate ir mes nesiginčijame dėl to. Balsavimas įvyko. Sprendimas yra toks. Jeigu netinka, yra Etikos ir procedūrų komisija, ji gali apsvarstyti mano elgesį ir sprendimus. (Balsai salėje) J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipimąsi į Etikos ir procedūrų komisiją rengiame, jūs nesirūpinkite, matyt, ir jūsų veiksmai galės būti įvertinti, bet mes tiesiog siūlome grįžti prie teisėto darbo. Jūs, kolega, turėjote galimybę rytiniame posėdyje pasakyti, kad mes, kaip opozicinė frakcija, savo darbotvarkėje norime fiksuoti balsavimą po kiekvieno klausimo, ir ryte tai būtume patvirtinę, nes mes net neturime teisės opozicijos darbotvarkės koreguoti. Dabar jūs sutikote su tuo, kaip surašyta, ryte tai patvirtinome, ir puikiai žinote, kad per visą dieną patvirtintos darbotvarkės negalime koreguoti. Tikiuosi, kad posėdžio pirmininkas turėtų bent tiek žinoti. Todėl mano siūlymas yra teisėtas, prašom teikti.
PIRMININKAS. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, neteiksiu antrą kartą balsuoti dėl to klausimo. Jeigu jūs norite, nušalinkite mane nuo darbo. (Triukšmas salėje) Prašom.
J. Džiugelis per šoninį mikrofoną. Prašom. Kas galite įjungti? Kuris čia? Įjungta. (Balsai salėje) Minutėlę, trumpa techninė pertraukėlė. (Balsai salėje) Prašom, Justai.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, dramas pavaidinome, gal dabar grįžkime prie rytinės posėdžių darbotvarkės. Aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiamas vicepirmininke, jūs tikrai turite daug patirties, kad mes tvirtinome dienos posėdžių darbotvarkę su numatytais balsavimo terminais. Aš norėčiau kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar prieš tai teiktas jūsų prašymas, teikimas balsuoti dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo, yra statutinis. Čia pirmas dalykas.
Antras dalykas. Miela opozicija, mes tikrai norime išgirsti jūsų projektus ir juos svarstyti, bet jeigu nebus iš principo grįžta prie rytinės darbotvarkės patvirtinimo, mes prašysime pertraukos po kiekvieno klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, jūs turite tokią teisę ir tą teisę garantuoja jums Statutas ir visi teisės aktai. Taip ir darykite, jeigu taip norite. Bet balsavimas, kaip aš ir minėjau, dėl vieno klausimo viename posėdyje yra balsuojama vieną kartą. (Balsai salėje) Kolega K. Masiulis turbūt pabaigs diskusiją ir žygiuojame toliau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Mielai pabaigsiu. Mane labai pralinksmino A. Širinskienės du kartus paminėti saldainiai. Jau kas kas, bet ji gal iš tikrųjų turi tą pomėgį.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Nutraukiu diskusijas. Ačiū, kolegos.
14.49 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1214. Prašom. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Seime, teikiu jums grupės Seimo narių parengtą Švietimo įstatymo 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio pakeitimo esmė yra nuo 2027 metų iš esmės pakeisti bendrojo ugdymo mokyklos brandos vertinimą.
Nuo 2027 metų brandos vertinimą sudarytų keturios esminės dalys. Pirmoji dalis būtų brandos egzaminai, visiems vienodai privalomi, ir tai sudarytų 50 % nuo visų vertinimų, kitaip tariant, kiekvieno egzamino vertė būtų po 10 balų. Kokie egzaminai numatomi projekte? Lietuvių kalba, matematika, užsienio kalba, pilietinė branda. Čia noriu paaiškinti, kad pilietinė branda būtų suprantama visų disciplinų, kaip antai istorijos, geografijos, lietuvių literatūros, kalbos bendras egzaminas, kuris rodo žmogaus brandą ir būtinai pilietinę brandą. Ir penktasis egzaminas, kuris iš tikrųjų šiais laikais yra reikalingas, – gamtos mokslai. Tai yra kiekvienas mokinys pasirinktų iš gamtos mokslų bloko jam tinkamą egzaminą, orientuotą į jo ateitį.
Antrasis blokas būtų vidurkiai. Reikėtų imti vertinti vidurkius. Todėl ir pasirinkta tokia data – 2027 metai, kad dabartiniai aštuntokai, ateinančio rudens aštuntokai, jau žinotų, kad mes vertinsime jų sistemingumą, jų darbo sistemingumą, kurį kaip tik ir atskleidžia vidurkiai. Juo labiau kad reikia iš toliau kol kas vertinti, turėti didesnę imtį jau vien dėlto, kad vertinimai Lietuvoje, beje, yra gana skirtingi. Vienokie jie yra vienoje vietoje, kitokie jie yra kitoje vietoje ir tokių vertinimo netolygumų yra, bet jau dabar Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia nemažai projektų, priemonių, kad tas vertinimas būtų kuo objektyvesnis ir vienodesnis visoje valstybėje.
Trečia brandos vertinimo dalis būtų brandos darbas. Dabartiniu metu tas brandos darbas jau yra mokykloje, tačiau jis nėra populiarus. Čia turima galvoje, kad brandos darbas būtų tarsi jo asmeninis dosjė, asmeninis indėlis, rodantis, kokia linkme jis eis toliau į pasaulį. Ar stos į aukštąją, ar jisai kitaip pakeis savo gyvenimą.
Ir ketvirtas vertinamasis blokas, jam taip pat yra 15 balų, tai yra vadinamasis kompetencijų portfelis, arba neformalusis ugdymas. Mes iš tikrųjų dabar išleidžiame labai nemenkai pinigų neformaliajam ugdymui ir vis dėlto labai svarbu matyti ir vertinti žmogaus aktyvumą, augančio jaunuolio aktyvumą. Kaip jis lankosi būreliuose, ką jisai renkasi. Vienu žodžiu, ta dalis irgi turėtų būti vertinama.
Taigi tas brandos atestatas, vertinimas susidarytų iš 100 balų, tai yra brandos egzaminai – 50 balų, vidurkiai – 20 balų, brandos darbas – 15 balų ir kompetencijų portfelis – 15 balų. Projekte numatoma, kad brandą būtų galima gauti surinkus ne mažiau kaip 60 %. Aš nežinau, ar užteks tų 60 %. Jeigu būtų svarstoma, tai būtų galima tobulinti. Taigi tokia yra šių pataisų esmė.
Susipažinęs su Teisės departamento išvadomis, noriu pasakyti, kad pastaba apie tai, ar gerai tą baigtinį egzaminų sąrašą įdėti, tai vis dėlto čia nėra tokio nuoseklumo. Vienu atveju Konstitucinis Teismas sako, kad būtų gerai, kad įstatyme būtų tokie baigtiniai ir aiškūs dalykai, antra vertus, gali būti, kad svarstymo metu šitas egzaminų turinys bus svarstomas.
Dar vienas dalykas. Kadangi tai iš esmės keičia brandos vertinimą, tai iš tikrųjų reikia Vyriausybės išvados. Jeigu būtų balsuojama ir nubalsuota, tai noriu pabrėžti, kad reikia prašyti Vyriausybės išvados, nes tai susiję ir su pinigais – reikės vertinimų, reikės pasirengimo. Vienu žodžiu, trumpai tariant, aš pasakiau esmę ir maloniai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti E. Pupinis. Ruošiasi A. Nekrošius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas akademike, iš tiesų turbūt logiška, kad jeigu žmonės mokosi, ypač dalyvauja švietimą papildančiame neformaliajame ugdyme, tai, savaime suprantama, turbūt būtų gerai, kad būtų kokie nors įrašai, kad žmonės matytų, kad dalyvavo visuomeninėje veikloje arba, tarkime, lankė būrelius pagal savo profesiją. Bet vertinimas. Dėl ko negalėčiau sutikti, kad galėtume sukurti bendrą neformaliojo švietimo vertinimo sistemą, nes ji nieko nepasakys. Iš tikrųjų sunku įvertinti ne tik rajono lygmeniu, bet ypač visos Lietuvos lygmeniu. Dėl to mes turėsime problemą, nes vertinimai gali būti per daug perdėti ir jie neatitiks savo formos. Ar nemanote, kad vis dėlto šios dalies reikėtų apskritai atsisakyti, kad jos nebūtų? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Edmundai. Šitą dalį mes svarstėme su viceministru profesoriumi R. Skaudžiumi, ilgai diskutavome. Matote, neformalusis ugdymas gali būti įvertinamas šiek tiek kitaip, pagal aktyvumą. Tai yra nustatyti tam tikrą balų skaičių, kiek jis turi pasiekti, pavyzdžiui, kiek valandų lankyti. Galima žengti ir kitokiu keliu. Galima sudaryti neformaliojo ugdymo įstaigų tam tikrą reitingų lentelę – meno mokyklos, sporto mokyklos, kiti – ir pagal tą reitingų lentelę duoti balus. Tai yra tikrai ne kokybinis vertinimas, čia yra aktyvumo vertinimas, kuris yra vis dėlto svarbus, kuris rodo, ar jaunuolis per savo ugdomąjį laiką aktyviai veikia vienoje ar kitoje srityje. Tai aš taip įsivaizduoju. Gali būti ir toks požiūris.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, tikrai pasiūlymas labai vertingas ir geras, nes tikrai ne vienam vaikui egzaminai yra didelis stresas. Ir egzaminų metu per tą vieną valandą iš esmės sprendžiasi vaiko ateities likimas. Toks pasiūlymas iš esmės vaikui sumažintų stresą, palengvintų stojimą į universitetus ar kitas aukštąsias mokyklas, kad būtų vertinamas ne tik tą akimirką gautas kažkoks įvertinimas, pažymys, bet ir dalies, tarkime, dvejų, trejų metų, koks nors vidurkis.
Mano klausimas yra toks. Kaip manote, kaip patys universitetai, kitos aukštosios mokyklos, kolegijos ir taip toliau galėtų priimti, kaip galėtų tas priėmimas vykti, kai yra taip diferencijuotas, tarkime, stojimo balas?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Taip, čia reikėtų sinchroniškai, jeigu šitas projektas vienokia ar kitokia pataisyta forma būtų priimtas, 2027 metais sinchroniškai turėtume keisti ir Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnį, reglamentuojantį priėmimą į aukštąsias mokyklas. Aš manau, esu giliai įsitikinęs, kad mes turėtume įvesti tokią europinę ir pasaulinę sistemą, kokia egzistuoja, ir duoti pagaliau teisę pačioms aukštosioms mokykloms atsirinkti pagal šitos brandos rezultatus ar kitaip savo būsimuosius studentus.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Iš tiesų labai geras pasiūlymas, mano supratimu, nes ilgą laiką kalbame apie kaupiamąjį balą ir jis pamirštamas, o čia leistų mokiniui, abiturientui įsivertinti savo kompetencijas ir galimybes, tai matytų aukštosios ir kitos mokyklos. Mano klausimas būtų: kaip jūs galvojate, kaip greitai būtų galima tai padaryti ir kokių reikėtų sprendimų?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Šiam projektui įgyvendinti, profesore? Dar penkerių metų būtinai reikia, nes turi būti daug kas pakeista, turime žiūrėti ir į vertinimo sistemą, kad ji taip pat sinchroniškai judėtų su numatomais pokyčiais. Turime duoti laiko tėvams, jaunimui susivokti ir susigyventi su mintimi, kad mes vertinsime ir vidurkius, kad bus ir vidurkiai, o vidurkiai, mano giliausiu įsitikinimu, yra didžiulė mokinio motyvacija, motyvacija mokytis.
Aš galvoju, tie penkeri metai yra būtinai reikalingi šitam projektui įgyvendinti. Jeigu darytume anksčiau, skubėtume, būtų didelė sumaištis, o čia reikia labai rimtai pasirengti, nes tai yra esminis keitimas, užbaigsiantis tą pasirengimo stoti erą, o mes pagaliau galėtume vertinti žmogaus brandą, ar jis moka rašyti, ar jis moka skaityti, ar jis moka skaičiuoti, ar jis žino pasaulį.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas akademike, jūsų parengtas įstatymo projektas tikrai man asmeniškai patinka ir priminė laikus, kas vykdavo Gedimino technikos universiteto Medžiagų atsparumo katedroje. Dėstytojai sovietiniais laikais reikalaudavo laiku pateikti darbus, dalyvauti paskaitose ir pratybose, jeigu tu sėkmingai visur pasirodydavai, 10 % atsinešdavai į egzaminą. Vadinasi, tau belikdavo gauti geresnį pažymį. Tai vienas dalykas. O klausimas būtų, ar vidurkis būtų paskutinių mokslo metų imamas, ar kokių trejų metų imamas? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad būtinai reikia kol kas imti nuo 8 klasės, tai yra 8, 9, 10, 11, 12, – ketverių metų, nes reikia didesnės imties, nes jeigu skaičiuosime nuo vienų metų, dėl vertinimo skirtumų mes turėsime didžiules paklaidas, o kai imtis bus didesnė, statistiškai nebus taip skriaudžiami studentai, būsimieji studentai, ir bus labiau patikimi rodikliai. Bent ketverių metų reikėtų iš pradžių, todėl nukeltas tas laikas.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano supratimu, tam tikra prasme tai yra švietimo revoliucinis projektas gerąja prasme, nes jis padarytų tai, apie ką mes jau ne kartą kalbėjomės – suteiktų tikrą autonomiją aukštosioms mokykloms pasirinkti geriausius studentus… kurie iš įvairių pusių atspindi savo gebėjimus, įgūdžius, kompetencijas, įgytas vidurinėje mokykloje. Klausimas yra toks: kokių pokyčių dar reikėtų mokyklose, kad būtų galima tinkamai įvertinti mokinių pasiekimus, kad tie vidurkiai būtų objektyvūs? Kaip žinote, pasitaiko atvejų, kai kai kuriuos mokinius mokytojai timpteli, kai kuriuos specialiai šiek tiek padusina, ir įvairūs tokie dalykai. Kokių dar pokyčių reikėtų, kad tie vidurkiai būtų objektyvūs?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Apie tai mes šnekėjome ilgai su ministerija, su profesoriumi Ramūnu. Jau dabar yra tokia sistema, kuri stebi tą vertinimą. Reikia kvalifikuoti mokytoją, pirmiausia reikia kvalifikuoti mokytoją. Reikia apmokyti mokytoją, reikia vieningų vertinimo standartų. Todėl tokį padaryti mechanizmą nėra lengva ir tam reikia laiko. Aš manau, turi būti ta pati metodika ir turi būti tos metodikos priežiūros mechanizmas, ne tik metodika, bet ir priežiūra, kad jos laikytųsi.
PIRMININKAS. Ir klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas akademike, aš asmeniškai ir pasirašiau, ir džiaugiuosi šiuo projektu. Tiktai man yra klausimas vienas. Aišku, sustiprintume aukštųjų mokyklų kokybę ir specialistų rengimą. Dalis tų, kurie neišlaikė, nesurinko reikiamų balų… mes tikrai galbūt parengtume kvalifikuotus specialistus, jie nueitų dirbti tiktai į darbo rinką, tai yra profesinis orientavimas, ir jie į profesines technikos mokyklas galėtų sėkmingai eiti ir mokytis. Kaip jums atrodo, koks skaičius šiuo atveju galėtų, sumažėtų šiandien, jeigu jau mes paskelbtume, pavyzdžiui, sakykime, nuo kitų metų, kokia dalis būtų procentais, kaip jums atrodo taip žiūrint?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiama Laima, bijau pasakyti procentus. Šiaip dabartinė praktika yra tokia, kad tėveliai ir vaikeliai nori 100 % iš suolo nueiti į aukštąją mokyklą. Šitą požiūrį apskritai reikia iš esmės keisti. Reikia profesinio orientavimo, reikia grąžinti atgal profesinį orientavimą. O štai šita brandos sistema su profesiniu orientavimu iš tikrųjų leis ir įvertinti vaiką, ir vaikui įsivertinti, ką jis gali ir ko jis negali. Atvirai jam sakyti, kas tu esi ir kur tavo geriausia vieta. Profesinė mokykla nėra blogis, yra pašaukimas, tiesiog jis yra kitoks. Procentų aš negaliu dabar pasakyti, bet aš galvoju taip: jeigu iš vaikų populiacijos 50 % eitų į aukštąjį mokslą, 50 % čia, tai jau būtų, oi, kaip gerai, tai būtų labai gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Yra norinčių pasisakyti. Prieš kalba V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Pareikšdamas ir išreikšdamas visą pagarbą gerbiamam akademikui… Ne, jūs galite grįžti. Čia ne klausimas. Aš jau dabar kalbėsiu. Jūs dabar tik klausykitės. Vis dėlto šiandien negaliu pritarti. Prašau ir visą Seimą taip pat šioje stadijoje nepritarti, nes įstatymo projektas yra toks, liaudiškai tariant, žalias. Jame yra prieštaravimų kitoms Švietimo įstatymo nuostatoms, tai reikėtų paderinti ir suderinti bent jau su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Vyriausybe. Aš jau nekalbu apie galimą tiesioginį prieštaravimą Konstitucijai, kai yra kvestionuojama aukštųjų mokyklų, universitetų, autonomija. Šiuo įstatymo projektu bandoma sakyti, kad dabar jau galės aukštosios mokyklos atsirinkti gabesnius ir taip toliau. Mieli ponai, šiandien įstatymas numato tokią galimybę ir aukštosios mokyklos be jokio vargo gali pačios nuspręsti, ar baigimas ir kokios nors neformaliojo ugdymo įstaigos pažymėjimo turėjimas suteikia didesnę galimybę patekti į aukštąją mokyklą, ar ne.
Kalbant apie, be jokios abejonės, reikalingą Vyriausybės išvadą dėl šio klausimo, dar būtina ir Rektorių konferencijos išvada. Tas klausimas turi būti apvarstytas būtent visų Lietuvos aukštųjų mokyklų kontekste, nors mes kalbame apie bendrąjį ugdymą.
Kita vertus, suplakimas neformaliojo ugdymo ir neformaliojo, papildančio formalųjį, yra arba visiškas nesupratimas šios esmės, arba tyčinis noras įvelti mus į visišką košę todėl, kad neformalusis švietimas šiandien neturi jokių rėmų arba jokios kontrolės, jokios sistemos, pagal kurią būtų vykdoma viena ar kita programa. Bet kokiame rūsyje kokia nors muzikinė mokykla arba archeologų būrelis neregistruotas…
PIRMININKAS. Laikas!
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …reiškia galimybę pridėti kokį nors pliusą tiems vaikams. Laikas! Laikas ateis, visai teisingai.
PIRMININKAS. Laikas jums pasisakyti baigėsi.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Laikas baigti su šiuo įstatymo projektu ir prašau balsuoti…
PIRMININKAS. Išjunkite, išjunkite. L. Nagienė kalba už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai keista klausyti, kad aukštosios mokyklos turi įvertinti šitą projektą. Mes kalbame apie vaiką, kuris mokosi bendrojo ugdymo mokykloje, kuris mokosi gimnazijoje. Mes šiandien prikepėme teisininkų, kurie sėdi prekybos centruose, dirba kasininkais, lyg pabaigę aukštąjį mokslą, gavę aukštojo mokslo diplomą. Mes kaip tik norime pakelti kokybę, atsirinks vaikas tas, kuris žino, ko jam siekti gyvenime. Mes kalbame apie profesinį orientavimą, kad šiandien kai kurių mūsų tėvų svarbus tikslas yra tik turėti aukštojo mokslo diplomą. Aš manau, kad branda yra labai svarbu, kad vaikas būtų pasirengęs ten, kur jam būtų geriausia, kur jis bus galbūt naudingiausias mūsų visuomenei. Todėl keturi egzaminai, kurie būtų numatyti ir apie kuriuos mes kalbame, jau kalbėjome ir anksčiau, labai svarbu – ir matematikos, ir lietuvių kalbos. Gaila, kad šiandien pabaigusių vidurinę mokyklą paprašius pasirašyti lietuviškai nesugeba parašyti. Žinote, ar tai atitinka mūsų brandą, ar atitinka mūsų pažymėjimą, kurį įteikėme? Todėl tikrai kviečiu balsuoti už, nes tas pasiruošimas… Teisingai akademikas pasakė – bus 5 metų laikotarpis, ne nuo šiandien, ne nuo rytojaus šitas įstatymas įsigalios. Tikrai kviečiu visus palaikyti šitą teisės aktą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nuomonės išsakytos. Balsuojame po pateikimo dėl Švietimo įstatymo 38, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1214.
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 56, prieš – 21, susilaikė 26. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 12 dieną. Galime bendru sutarimu tam pritarti? Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, jau ir pranešėjas užsiminė pristatydamas, kad tam reikės Vyriausybės išvados. Tam turbūt irgi neprieštarausite, kolegos, taip? Taip. Pirmas J. Sabatauskas, V. Juozapaitis ir… Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti, kadangi dar popietinės darbotvarkės klausimų buvo ir rytiniame posėdyje, kada mes dėl jų balsuosime?
PIRMININKAS. Aš ką tik norėjau tai pasakyti. Prašom, gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jūs nepaskyrėte… Seimas nepaskyrė komitetų.
PIRMININKAS. Paskyrėme Švietimo ir mokslo komitetą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Prašau tada kaip papildomą Kultūros komitetą.
PIRMININKAS. Kokį?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kultūros komitetą kaip papildomą.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Yra pasiūlymas. Kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, o kaip papildomas – Kultūros komitetas. Dėl Švietimo ir mokslo komiteto ginčų?.. Vienbalsiai. (Balsai salėje) Dėl papildomo siūlau balsuoti. Prašom. Kas už tai, kad kaip papildomas būtų Kultūros komitetas? Pašom balsuoti.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už tai, kad kaip papildomas būtų Kultūros komitetas, balsavo 48, prieš – 38, susilaikė 16. Papildomas komitetas neskiriamas.
Gerbiami kolegos, kaip ir kolega Julius, norėčiau paprašyti padaryti svarstymų pertrauką, kadangi rytinėje darbotvarkėje yra apsvarstyta keletas klausimų ir dėl jų nebalsuota. Siūlyčiau balsuoti dėl šių klausimų.
A. Kupčinskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, ankstesniame balsavime mano balsas buvo prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo – balsas prieš.
Čia bus balsavimai dėl teisėjų perkėlimo ir pora kolegų pristatytų. Kantrybės, minutėlę, technika įstrigo.
15.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1426(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1426. Priėmimas. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Artūro Driuko laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas. Prašom.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105 Seimo nariai: už – 105. Vienbalsiai. Perkėlimui pritarta. (Gongas)
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Aleno Piesliako laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1427. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102 Seimo nariai: už – 102. Pritarta. (Gongas)
15.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskaitės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1428(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Jūratės Varanauskienės laikino perkėlimo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą projektas Nr. XIVP-1428… (Balsai salėje) Atsiprašau, Varanauskaitės. Jūratės Varanauskaitės.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 101 Seimo narys: už – 101. Pritarta. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Viliją Mikuckienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1429.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102 Seimo nariai: už – 102. Pritarta vienbalsiai. (Gongas)
15.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo laikinai perkelti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Neringą Švedienę į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą“ projektas Nr. XIVP-1430.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 102: už – 102. Pritarta vienbalsiai. (Gongas)
15.20 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1244 (pateikimo tęsinys)
Dar yra apsvarstytų pora klausimų. Darbotvarkės 2-11 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1244. Prašom. Pateikimas.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 38, prieš – 51, susilaikė 14. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia tobulinti, balsuojate už, kas atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už tobulinimą – 46, kad reikia atmesti – 59. Atmesta.
15.22 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1268 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 53 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1268. Pranešėjas – A. Lydeka. Pateikimas.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 65, prieš – 7, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta. Siūlomas Užsienio reikalų komitetas kaip pagrindinis ir turbūt papildomą pasiūlys kolega A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ne, aš nepasiūlysiu papildomo. Aš prašyčiau Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Gerai. Pritariame turbūt bendru sutarimu dėl Vyriausybės?..
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ar balsuojame? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti dėl Vyriausybės išvados. Gerai. Dėl komiteto turbūt sutarėme, kad Užsienio reikalų. Dėl išvados balsuojame.
Už Vyriausybės išvadą balsavo 103, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta dėl Vyriausybės išvados. Svarstymo data – balandžio 26 diena. Ačiū.
15.24 val.
Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1345 (pateikimas)
Grįžtame prie popietinės opozicinės darbotvarkės. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1345. Pranešėja –A. Kubilienė. Prašom, kolege, į tribūną.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, manau, daugeliui iš mūsų rūpi pilietinės visuomenės aktyvumas. Iš tikrųjų norime, kad piliečiai pasitikėtų ne tik valstybinėmis institucijomis, bet ir teiktų pasiūlymus ir įvairias pastabas. Tam mes turime puikų instrumentą, tai yra peticiją, ją mums garantuoja ir Konstitucija, ir įstatymai. Kaip žinome, tikriausiai visi žinote, kad peticijų yra labai įvairių, yra, kur žmonės pasirašo po vieną ir labiau sprendžia tokius individualius dalykus, kartais tai būna, labai dažnai, ir yra peticijos, kurių turinys iš tikrųjų suvienija tikrai didelius žmonių kiekius, parašų būna 10 tūkst. ir daugiau.
Mano pasiūlymo esmė ir yra, kad tos iniciatyvos, tos peticijos, kurias pasirašė didesnė dalis žmonių, tai yra 10 tūkst. ir daugiau, būtų svarstomos atskirame posėdyje ir iniciatoriai galėtų pakviesti, jų nuomone, reikalingus ekspertus, kurie galėtų kompetentingai atsakyti į Peticijų komisijos narių klausimus. Šiuo projektu iš tikrųjų siekiu išryškinti ypač didelio visuomenės palaikymo sulaukusias peticijas. Šiandien, manau, labai svarbu pasiųsti visuomenei žinią, kad mums rūpi pilietinis aktyvumas, kad esame pasiruošę išklausyti juos, kad laukiame konstruktyvių pasiūlymų. Manau, tai labai pasitarnautų tiek valstybės valdymui, tiek plėtojant demokratiją. Ačiū, galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Tai iš tikrųjų, kolege, jums daug ką atsakė Teisės departamentas dėl jūsų pasiūlymo, bet vis dėlto norėčiau paklausti. Ar jūs tikrai turite kokios nors informacijos, kad, tarkime, nebuvo išklausyti ekspertai arba kažkokie atstovai, ar, tarkime, buvo atmestos peticijos, kurios pateiktos ir tvarkingai pasirašytos? Ar turite tokios informacijos?
Ir pagrindinis klausimas, kodėl būtinai, pabaigus posėdį, pavyzdžiui, mums trečiadienį, reikia skelbti kitą posėdį tam, kad svarstytume tą peticiją? Kodėl mes negalime įtraukti į to paties posėdžio darbotvarkę, o būtinai būtų kitas formaliai? Mes trečiadieniais posėdžiaujame, bet nutraukiame posėdį ir paskui pasakome – dabar jau kitas posėdis, vėl iš naujo registruojamės, tvirtiname darbotvarkę. Kur čia esmė kito posėdžio?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Ši iniciatyva ir atsirado prašymu piliečių, kurie stebi jūsų vadovaujamo komiteto posėdžius. Pagrindinis nusiskundimas buvo toks, kad tai vyksta labai formaliai ir labai greitai, neišklausomos visos nuomonės ir nėra galimybių pasikviesti tam tikrų ekspertų, jų nuomone, galbūt ne komisijos, bet tų pasirašiusiųjų nuomone, reikalingų ekspertų, kad būtų atsakyta į visus klausimus.
PIRMININKAS. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už pristatymą ir už originalią idėją. Įstatymo projektu siūlote numatyti konkretų skaičių parašų, tai 10 tūkst. Tikriausiai vertinant, ar peticija atitinka šią skaitinę išraišką, reikėtų patikrinti tų parašų originalumą. Tai ar čia jūs numatote, kad Peticijų komisija gal kažkaip parašų lapus išduos arba gal čia apie elektroninius parašus kalbama, o gal reikės kažkokią specialią komisiją sudaryti parašams tikrinti? Jūs tikriausiai patikslinsite šitai?
Dar kitas mano toks originalesnis pasiūlymas būtų toks, kad galbūt reikėtų įstatyme numatyti, kad tuos parašus į Seimą reikėtų pristatyti didelėse kartoninėse dėžėse, užklijuoti ant jų Vytį ir parašyti, kad tose dėžėse yra tautos balsas. Tai nežinau, gal irgi šitą pasiūlymą apsvarstysite tobulindama projektą? Ačiū už atsakymą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Iš tikrųjų, manau, kad jūsų pasisakymas įžeidžia dalį pilietinės visuomenės ir nėra etiškas, nes pilietinės visuomenės dalyvavimas valstybės valdyme yra labai svarbu.
Bet galiu atsakyti į tą klausimą dėl 10 tūkst. parašų. Šitą klausimą iškėlė gerbiama kolegė Ieva, aš iš tikrųjų nežinojau, kad yra nepasitikėjimas tais parašais, bet tikrai sutinku, kad galbūt svarstymo stadijoje būtų galima įdėti kokį nors papildymą, kad tie parašai kokiu nors būdu būtų patikrinti.
Dėl 10 tūkst., manau, taip pat galima diskutuoti, ar tai turėtų būti 7, ar 8, bet kalbu apie tai, kad tai nėra vieno asmens išsakytos kokios nors individualios pozicijos.
PIRMININKAS. Matau, dėl vedimo tvarkos – A. Nekrošius. Tuoj, sekundę. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kiek žinau, dar nėra pirmadienis ir salėje tikrai būtina dėvėti kaukes, todėl paprašyčiau, kad visi pasisakantieji taip pat atkreiptų dėmesį ir jas dėvėtų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolega, pastaba teisinga. Kas be kaukių, bent jau aš dabar neįžvelgiu, tai pasistenkite užsidėti. Prašau, tęsiame. Klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju pirmininkui. Gerbiama pranešėja, gal šiek tiek klausimas gali būti panašus į prieš tai pasisakiusio…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jeigu galima, garsiau, nes nesigirdi.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Klausimas gali būti panašus į prieš tai pasisakiusio Peticijų komisijos pirmininko. Aš irgi kaip Peticijų komisijos narys, tiesą sakant, skaitydamas šitą projektą nesuprantu iki galo jo esmės, nes Peticijų komisijos pirmas uždavinys visada yra įvertinti atitiktį, ar peticija atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Tiesą sakant, nėra svarbu, ar vienas asmuo, ar 10 tūkst., ar 100 tūkst., esminis dalykas yra turinys. Jeigu atitinka, ji yra svarstoma iš esmės su visais ekspertais ir visa kita kitoje stadijoje. Todėl ar negalvojate, kad, galbūt siekdami iš esmės gero siekio – įtraukti didesnę visuomenės dalį, mes tarsi apribojame ir ignoruojame tuos, kad galbūt geriausi pasiūlymai gali būti, bet jeigu vienas teikia? Sakau, man šiek tiek susidaro toks įspūdis, kad siekis tarsi geras, bet to kažkokio esminio tikslo čia nebus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už labai gerą klausimą. Jeigu jūs esate tos komisijos narys, tai tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad dažnai tų peticijų, kurias pasirašo tūkstančiai žmonių (tikriausiai žmonės skaito, ką pasirašo), turinys paprastai yra parengtas labai kompetentingai. Paprastai tokias peticijas rengia teisininkai ar kokie kiti specialistai. Tikriausiai jūs geriau už mane žinote, kad mes turime pavienių asmenų peticijų. Su visa pagarba jiems, iš tikrųjų yra puikių peticijų, bet kai kurie yra tiesiog nuolatiniai rašytojai, jų peticijos yra labai dažnos ir tokios labai individualios. Šitos peticijos kartais būna ir didesnės apimties, todėl manau, kad turi būti skirta pakankamai laiko, kad būtų išsamiai atsakyta į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, kolega T. V. Raskevičius iškėlė tikrai labai svarbų klausimą – kaip būtų galima patikrinti surinktus parašus? Mano buvo dar praeitos kadencijos sumanymas, kad galbūt Seimo platformoje, tarkime, tinklalapyje būtų galima pasirašinėti naudojantis elektronine bankininkyste ir panašiai ir galbūt tenai surinkus tam tikrą skaičių parašų būtų galima įgyvendinti jūsų šitą numatytą projektą. Ką jūs apie tai manytumėte?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš iš tikrųjų pritarčiau jums. Manau, kad kiekvienas komisijos pirmininkas, komiteto pirmininkas nuolatos turi tobulinti savo komiteto veiklą tiek teisės aktų, tiek tokių techninių galimybių požiūriu, apie ką jūs kalbate.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsiprašau, tikrai mes nedarėme nieko. Mačiau, kad K. Masiulis buvo užsiregistravęs, staiga dingo. Prašau, Kęstuti, paklausti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, už gerą valią. Iš tikro kažkaip išnyko, nesupratau. Būtų du tokie klausimai.
Vienas klausimas yra iš tikro prasmingas. Jeigu jau čia tie 10 tūkst. yra svarbu, tai būtų svarbu patikrinti, kad jie yra tikrai gyvi. Kai jūs sakote, kad tai kažkuo žeidžia, – niekuo nežeidžia. Tai tada mes panaikinkime policiją ir visokias kitas institucijas, tada preziumuokime, kad visi žmonės visados yra sąžiningi, visi sumoka mokesčius, nepažeidžia gatvės taisyklių, važinėja blaivūs ir taip toliau, ir panašiai. Taip nėra. Lygiai taip pat ir čia gali būti.
Kitas klausimas. Kodėl 10 tūkst. yra svaresnis dalykas negu vienas, bet prasmingesnis klausimas?..
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Dėl tų parašų patikrinimo. Iš tikrųjų kažkaip net neturėjau omenyje, kad jie gali būti klastojami ar kaip nors, bet čia galbūt pagal sugedimo lygį. Sutinku su jūsų pastaba ir su tuo, kas jau buvo minėta ir kolegos A. Nekrošiaus, tikrai būtų galima atsakyti, kad galbūt galima ir kokią nors pataisą įkelti į šitą projektą, kad būtų galima pataisyti.
Mano projekto esmė buvo kalbėti apie tas iniciatyvas, kurios sulaukė didesnio palaikymo. Tikriausiai sutiksite, kad jeigu jums pasiūlys pasirašyti peticiją, jūs ją tikriausiai perskaitysite ir pasižiūrėsite, ar jums tinka turinys. Aš jau kalbėjau, kad tos peticijos, kurias pasirašo vienas žmogus, yra ir tokių nuolatinių rašytojų, yra labiau toks individualus požiūris į vienokį ar kitokį reiškinį. Esmė buvo tokia, kad kuo daugiau piliečių dalyvautų valstybės valdyme.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės už, prieš. Už kalba A. Nekrošius, nes T. Tomilino nematau. Prašom, Arvydai.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai manau, kad vertas svarstyti šitas klausimas, manau, kad tikrai reikėtų įrašyti kokius nors saugiklius dėl to 10 tūkst., tikrai būtų galima pasiūlyti pataisas, kur būtų patikrinti tie parašai. Manau, kad Peticijų komisija turėtų naują įrankį, naują posėdžių galimybę žmonių valiai įgyvendinti. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir prieš nori pasisakyti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nežinau, ar čia buvo pasakyta, kad nevertiname ekspertų. Visi ekspertai, kurie prašosi į posėdį, visada yra priimami, čia ir D. Griškevičius sakė, kad ekspertinis vertinimas taip pat daromas, nes mes patys negalime priimti siūlymų dėl teisės aktų neturėdami ekspertinio vertinimo. Mes rašome raštus ir netgi Teisės departamentas – visi prisideda, taip pat klausome visų, kokią dokumentaciją bepateikia tie teikėjai.
Savaime suprantama, kad pateikta peticija turi būti atpažįstama. Bent vienas asmuo turėtų oficialiai teikti, kad tikrai būtų atpažįstama, kas pasirašo ir deklaruoja, kad tai – ne koks nors fiktyvus asmuo, o tikras asmuo. Manyčiau, kad ta peticija tikrai nieko neverta, ne peticija, o įstatymo projektas nieko nevertas, nes viskas vykdoma, ką ir parašė Teisės departamentas.
Dar norėčiau pridurti, kad iš tikrųjų Teisingumo ministerija dirba su nauja redakcija. Galbūt iš tiesų būtų galima pasiūlyti kokių nors kitų būdų, kaip galima būtų patobulinti peticijų priėmimą, galbūt čia daugiau susiję ne su Seimo veikla, pas mus gana aišku – visos peticijos teikiamos dėl to, kad būtų patobulintas vienas ar kitas teisės aktas. O dėl kitų vietų, tarkime, peticijų komisijas turi ir ministerijos, ir savivaldybė, jas taip pat galbūt reikėtų geriau reglamentuoti, nes ten jos nėra labai populiarios. Galbūt į tą sritį būtų galima įtraukti daugiau piliečių, ypač susijusių su vietos savivaldos veikla, nes iš tikrųjų girdėti tam tikrų nuogąstavimų, kad sunku organizuoti tą peticijų veiklą. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Peticijų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo. Prašom.
Užsiregistravo 76, balsavo 76: už – 34, prieš – 31, susilaikė 11. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia taisyti, balsuojate už, kas manote, kad reikia atmesti, balsuojate prieš.
Užsiregistravo 78, balsavo 78 Seimo nariai: už – 35, prieš – 43. Atmesta.
15.40 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-994 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-994. R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, teikiu Socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Juo yra siūloma mokiniams, besimokantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą 1, 2, 3 ar 4 klasėje, mokykloje organizuoti nemokamus pietus. Jie būtų skiriami šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nevertinant gaunamų pajamų. Nuo 2008 metų pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas mokomi visi vaikai turėjo teisę į nemokamus pietus. Tai sumažino socialinę įtampą mokyklose, sumažėjo įtampa tarp turtingų ir mažiau turtingų tėvų vaikų. Vėliau atėmus šią teisę, tik nuo 2020 metų etapais buvo pradėtos įgyvendinti nemokamo maitinimo programos. Tik nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. nemokami pietūs organizuojami ir maitinami priešmokyklinio amžiaus bei pradinių 1 ir 2 klasių moksleiviai. Tuo tarpu pradinių 3 ir 4 klasių moksleiviams nesuteikta teisė gauti nemokamus pietus. Tiekiant nemokamą maitinimą visiems priešmokyklinių ir pradinių klasių vaikams, sumažėtų socialinė ir emocinė atskirtis tarp pradinių klasių moksleivių, būtų ugdomi teigiami moksleivių mitybos įpročiai, užtikrinamas moksleivių mitybos režimas, taip pat būtų tobulinami tarpusavio bendravimo įgūdžiai.
Noriu atkreipti dėmesį, kad dar šios kadencijos pradžioje, 2020 m. gruodžio 23 d., Vyriausybės, dabartinės Vyriausybės, buvo teikiamas Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas, jame taip pat buvo kalbama apie 5 straipsnį. Jau tada du dabartinių valdančiųjų Seimo nariai I. Haase ir S. Jovaiša teikė pasiūlymą, kad maitinimas būtų teikiamas 3 ir 4 klasių moksleiviams, tačiau priėmus įstatymą šios nuostatos neliko. Būtent tada svarstymo metu Seimo nariai R. Tamašunienė, G. Paluckas, A. Vinkus, D. Griškevičius (tai matyti iš stenogramos) kalbėjo apie tai, jog nepakanka maitinti pirmokus ir antrokus, reikia nediskriminuoti pradinukų trečiokų ir ketvirtokų, taikyti ir jiems nemokamą maitinimą. Praeitais metais, 2021 m. lapkričio 11 d., Seimo nariai L. Kukuraitis ir T. Tomilinas pateikė 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame taip pat siūlė, kad būtų nemokamai maitinami trečiokai. Iš stenogramos matyti, kai kurie Seimo nariai, tai L. Nagienė, A. Sysas, taip pat išsakė, kad mes negalime diskriminuoti trečiokų ir ketvirtokų, maitinimas turi būti lygiai vienodai taikomas visiems besimokantiems pagal pradinio ugdymo programas. Tačiau ir čia nebuvo priimta, nors projektas nebuvo atmestas, tiksliau, buvo pasiūlyta iniciatoriams projektą tobulinti.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad projektas teikiamas tuo metu, kai viskas pas mus jau pabrangę – paslaugos, mokėjimai už komunalines paslaugas, pabrangęs maistas. Turbūt tie Seimo nariai, kurie šiandien sėdi salėje ir kurių vaikai mokosi mokyklose, žinote, kad per mėnesį vienam vaikui, jeigu yra perkami pusryčiai ir pietūs, didmiesčiuose kainuoja iki 100 eurų. Jeigu yra trys ar keturi vaikai, paskaičiuokite, kokios sumos reikia, kai žmonės jau nesugeba sumokėti komunalinių mokesčių. Aš domėjausi šiandien, kiek kainuoja kai kurių mažųjų savivaldybių moksleivių maitinimas, jis kainuoja pigiau tiek valstybei, tiek tėvams. Todėl atsižvelgus į šias aplinkybes, jos, aš manau, tikrai yra šiandien labai svarbios, prašau pritarti teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege, už pristatymą. Jūsų nori paklausti. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiama kolege, mes visada pasisakome už tai, kad nemokamas maitinimas būtų visiems…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Mikrofoną išjungėte kolegei Orintai.
PIRMININKAS. Šiandien su technika kažkas. Sekundėlę. Prašom kalbėti toliau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Visada mes, socdemai, pasisakome už tai, kad būtų nemokamas maitinimas bent jau visiems pradinukams. Mano klausimas būtų jums toks: be abejo, tai tikrai mažina diskriminaciją ir vaikai nejaustų atskirties, ir vaikų sveikata būtų geresnė, jeigu laiku pasimaitintų. Visi tik pliusai. Bet ką jūs manote apie maisto kokybę? Nes vaikai yra labai išrankūs. Kokios būtų jūsų mintys?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia turbūt reikia paminėti, kad 2008 metais prieš krizę, kai Tėvynės sąjungos atstovai, būdami valdantieji, atėmė nemokamą maitinimą, aš nelabai ir pritariau tam, nes paaiškėjo (tuo metu aš kaip tik buvau vaiko teisių apsaugos kontrolierė, važinėjau po mokyklas), kad maistas tikrai kai kur nekokybiškas ir vaikai nevalgo, yra išmetama.
Tačiau dabar, kai buvo sugrįžta jau 2020 metais prie nemokamo mokinių maitinimo, kadangi atsakingos yra būtent ir valstybė, ir savivaldybės, už maisto paruošimą moka savivaldybės, buvo pereita prie kitokių modelių. Pirmiausia prie švediško stalo maitinimo, aišku, dėl tų mokyklų, kurios pačios gamina, abejonių nekyla, maistas yra kokybiškesnis ir tikrai nebebūna taip maistas išmetamas. Aš manau, kad maistas būtų kokybiškas ir vaikai noriai valgytų, turi būti einama tuo pačiu keliu, tai yra gaminama vietoje, turi būti švediškas stalas, kad vaikas galėtų pasirinkti, tada problemų tokių nebūtų. Be abejo, tai dar ir savivaldybės pareiga kontroliuoti. (Balsai salėje) Todėl, kad…
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Nebespėjau atsakyti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, juokaudamas aš galiu pasakyti, kad mano anūkėlis skundžiasi, kad ten „Coca-colos“ nebūna ir čipsų. Tikrai kokybės jam trūksta.
Bet aš suprasčiau, jeigu jūsų partija būtų valdančioji ir jūs pasiūlytumėte, suprasčiau tokį siūlymą. Bet ar jums neatrodo, kad truputį neatsakinga yra siūlyti, žinant mūsų finansinę situaciją, infliaciją ir visa kita? Čia yra toks populizmas ir nieko kito.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Kęstuti, drįstu priminti, kad aš nesu partinė, o iš frakcijos, kurioje esu. Būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija ir atgaivino nemokamą maitinimą. Taip. Ir pirmokų, ir antrokų, nes būtent nuo 2020 metų šis maitinimo procesas vyksta. Dabar sakyti, kad populistinis… jokiu būdu – ne, nes praeitos Vyriausybės programoje buvo labai aiškiai pasisakyta… Nepertraukite tik. Praeitos buvo pasisakyta, kad… Nes taip žiūrite įtartinai, jau galvojau, dabar replikuosite. Buvo pasisakyta kasmet pridėti po vieną klasę, kol visi pradinukai bus maitinami. Ir jūsų, dabar valdančiųjų, programoje būtent yra tos nuostatos, kad reikia remti, padėti sunkiai gyvenančioms šeimoms. Aš manau, kad praeitos kadencijos programos tęstinumas jūsų programoje irgi turi būti užtikrinamas.
PIRMININKAS. Ačiū. Puikiai vieni kitus pažįstame, tai labai smagu. Klausia A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, projekte skaitau, kad pati mokykla organizuos nemokamus pietus. Mano toks pamąstymas. Galbūt reikėtų pateikti pasiūlymą, kad patys tėveliai nuspręstų, ar jie nori to nemokamo maitinimo. Šiuo metu pagal visas nuostatas yra sakoma, kad automatiškai visi gautų, bet patys tėveliai galėtų pasakyti, kad jie nepageidauja, tarkime, ir mokykla dėl to patirtų mažesnius kaštus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, galiu pasakyti, kad tėveliams niekas nedraudžia pateikti savo informaciją mokyklai, kad jų vaikas nesimaitins, nes tie pinigai, kurie skaičiuojami, kiek reikėtų, ne visi yra reikalingi, kadangi dalis vaikų serga, dalis mokosi nuotoliniu būdu, dalis tėvų atsisako. Aš puikiai žinau, kad mano anūkas vienu metu irgi nenorėjo nemokamo maitinimo, kuris buvo skirtas, dukra parašė prašymą ir jokių problemų nebuvo. Tėvų teisė apsispręsti dėl savo vaiko.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų nereikėtų galvoti, kad čia yra populizmas. Mes kalbėkime apie socialinę atskirtį. Jeigu jūs kartais pasižiūrėtumėte, kokių vaikų ir kiek vaikų yra mokyklose, kurie ateina iš ryto net nepavalgę. Šiandien socialinė atskirtis dar labiau didėja vien dėl kainų didėjimo ir kainų šuolis tikrai didelis.
Mano klausimas, žinome, dėl ko yra. Pirmiausia mes skaičiuojame pinigus. Aišku, ir Teisės departamentas, kad biudžetas jau patvirtintas, kaip čia bus 2022 metais. Ar nereikėtų, ar nebūtų tikslinga pakeisti įsiteisėjimo datą? Dabar jūs parašėte, kad nuo liepos 1 dienos. Aš siūlyčiau nuo rugsėjo 1 dienos, nuo mokslo metų pradžios. Tai būtų teisingiausia. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Laima. Data parašyta todėl, kad reikia keturis poįstatyminius aktus parengti. Tai būtent tas laikas, nes maitinimas vasaros metu faktiškai nevykdomas. Tai yra pasiruošimo darbai. Bet aš manau, kad iš tikrųjų datą galima keisti truputį kitaip – būtent nuo 2023 m. sausio 1 d., kad sutaptų su biudžetu. Aš tai tikrai padarysiu, nes tai atlikti nėra problemų, jeigu pritarsite teikiamam projektui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų daug klausimų kyla dėl to maitinimo. Tarkime, vis dėlto kai kurie vaikai valgo tą, ką įdeda tėvai, ir, pavyzdžiui, skandinaviškas variantas: atsineša sumuštinių, arbatytės ir taip toliau, nes tas maistas tikrai ne visiems vienodai patinka, atėję pavalgo. Ar mes tikrai per daug nesureikšminame maitinimo, o pavyzdžiui, nesprendžiame galbūt dėl didesnės paramos vaikams ir panašiai per tą pačią prizmę, pridėdami pinigėlių, kad jie iš tikrųjų spręstų savarankiškai, nes mes bandome kažkaip per prievartą. Buvo tokių atvejų, kuomet darželiuose vaikus net supykino, nes auklėtoja per prievartą vaikams kišo valgyti, kadangi tėvai už tai užmokėjo. Tai čia tikri faktai. Manyčiau, mes tikrai sureikšminame tuos dalykus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmiausia, gerbiamas Edmundai, pasakyčiau, jūs kaip pavyzdį Skandinaviją duodate. Skandinavijos šalys yra gerovės valstybės šalys, kuriose tėvai tikrai gali vaikams įdėti kokybiško ir gero maisto. Tačiau, pavyzdžiui, Estijoje, kuri daug kur vadovaujasi Skandinavijos praktika, vaikai yra maitinami iki 12 klasės, nuo 1-os iki 12-os. Aš manau, mes iš tikrųjų turime galimybę pasirinkti, iš tų pinigų, kuriuos skiriame įvairioms reikmėms, surasti 8 mln. eurų metams, kad pamaitintume trečiokus ir kad lygiai taip pat pamaitintume ketvirtokus.
PIRMININKAS. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Vienas dalykas, man atrodo, jūs truputį klaidinate, nes socialiai remtinos šeimos ir dabar gali gauti nemokamą maitinimą. Čia labiau yra visa motyvacija šio projekto – panaikinti tokį išskirtinumą socialiai remtinų šeimų, kad visi valgytų bendrai. Ta idėja šiaip yra labai graži ir gera, bet tik nelabai tinkamas būdas įgyvendinti. Ar nebūtų geriau ir efektyviau eiti organizuojant būtent bendrą maitinimą tiems vaikams? Pavyzdžiui, mano vaikų mokykloje galima gauti korteles, į kurias tėvai perveda pinigus, kad vaikai atskirai nepirktų sau maisto, kad visi maitintųsi kartu – tada, kada nori, ir kaip nori, bet nebūtų toks priverstinis nemokamas dalinimas pietų, kuriuos dažnai vaikai tiesiog išmeta arba nesuvalgo ir tai keliauja į šiukšlių dėžę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš dabar pagalvojau, ar jūs skaitėte projektą ir aiškinamąjį raštą? Kažkaip linkusi manyti, vargiai ar jūs skaitėte, nes apie tai, kad socialiai remtini gauna nemokamą maitinimą ir socialiai remtinos šeimos gauna įvairiapusę pagalbą mes puikiai visi žinome. Labai aiškiai projekte pasakyta, kad neatsižvelgiant į gaunamas pajamas. Tikslas – nediskriminuoti tokių pat pradinukų kaip pirmokai, antrokai, nes iš tikrųjų yra vaikų, kurie ateina ir žiūri, kaip kiti vaikai valgo. Jie neturi pinigų. Gerai, kad jūs galite savo vaikui ar mes čia visi galime savo vaikams į kortelę pervesti ar grynais duoti kasdien po tuos 4 ar 5 eurus, tačiau ne visos šeimos, ne tik socialiai remtinos, tos, kurių tėvai uždirba mažai, ne visos šeimos gali taip padaryti. Tiesiog gal jūs apygardoje pavaikščiokite, kaimuose pasiklausinėkite, miestuose, pamatysite, kad situacija kai kuriose mokyklose tikrai yra sunki ir reikia tokiems vaikams padėti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama Rimante. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – kalba A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Tikrai geras projektas. Manau, kad juo palengvins ne vienam tėveliui, kuris to pageidaus, finansinę naštą. Manau, kad Vyriausybei tai nėra kažkokie dideli pinigai. Tuo labiau kad šiandien finansų ministrė Vyriausybės valandoje sakė, kad surenka gerokai daugiau pinigų, manau, kad tie pinigai būtų gerai panaudoti mūsų ateičiai – vaikams. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, na, kolegė R. Šalaševičiūtė gera nori būti, kai iš tikro yra kita valdančioji dauguma. Ji, aišku, pageidautų, kad dabartinė dauguma tęstų valstiečių politiką, na ir tęsia kai kuriose srityse. Kitose srityse turi savo idėjų. Tai reikėtų manyti, kad tas idėjas ir realizuos. O dabar, esant dabartinei pakankamai stipriai įtemptai finansinei situacijai, kuri dėl Rusijos agresijos Ukrainoje nė kiek nelengvėja, o tik stiprėja, tikėtis, kad bus, kad ir prasmingai išleidžiamų, papildomų pinigų, būtų labai sunku. Todėl tokie projektai, kurie dar nederinti niekaip su valdančiąja dauguma, o kaip privati tokia graži iniciatyva, yra niekas kitas, kaip toks politiko pasigražinimas prieš galimą savo rinkėją: štai ką siūliau, o tie blogiečiai valdantieji atmetė. Tai yra politinis populizmas giliąja savo prasme. Tokia yra šito siūlymo esmė – politinis populizmas ir nieko daugiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Balsuojame dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-994.
Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 39, prieš – 14, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas – tobulinti arba atmesti. Kas už tobulinimą – už, kas atmesti – prieš. Kad tobulintume, balsavo 29, kad atmestume – 42. Atmesta.
16.00 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1299(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1299(2). Čia sujungti du projektai – Nr. XIVP-1299 ir Nr. XIVP-1313. Pristato V. Ąžuolas. Prašom. Dėl vedimo tvarkos K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau, pirmininke, jūsų pasiteirauti, ar labai pasiteisino jūsų mūsų privertimas čia būtinai sėdėti?
PIRMININKAS. Dirbame! Visi dirbame draugiškai. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pristatau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jeigu labai trumpai apžvelgiant, tai valdantieji padarė labai didelę diskriminaciją išskirdami tik centrinį šildymą. Jo ir taip jau buvo 9 % mažesnis PVM, po to jį padarė nulinį, tai visi tie žmonės, kurie, pavyzdžiui, gyvena regionuose, kurie neturi šildymo, bet ne dėl to neturi centrinio šildymo, kad nenori, o kad paprasčiausiai jo nėra, yra priversti šildytis dujomis arba dabar pagal žaliosios energetikos kursą, tam labai skatina žmones ir Aplinkos ministerija, masiškai keisti ankstesnes, senesnes šildymo rūšis į žaliąją energetiką, tai šilumos siurblius. O kaip žinome, šilumos siurbliai, deja, bet naudoja elektros energiją. Netgi bandyta sakyti, kad galbūt reikėtų kompensavimo mechanizmą keisti, dar ką nors, o iškėlus klausimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kodėl elektra nėra įtraukiama iš viso į kompensuojamąsias išlaidas, tai, taip, jie pripažino, kad tai yra problema, bet, deja, ji nėra įtraukiama. Dabar dalis tų žmonių, kurie norėjo būti švaresni, taip sakant, palankesni gamtai ir įsirengė šilumos siurblius, o, kaip žinome, elektra taip pat drastiškai brango, iš tikrųjų pakliuvo į spąstus, taip sakant, kad ne tik kad PVM yra 21 %, bet netgi negali gauti ir kompensacijos, nes, deja, ši rūšis nėra įtraukiama į kompensacijų sąrašą.
Mes siūlome netgi kompromisinį variantą, ne nulinį PVM, koks pritaikytas centriniam šildymui, o bent jau sumažinti nuo 21 % iki 9 % PVM. Tai būtų bent jau iš dalies mažesnė našta ir šiek tiek žmones ištrauktų iš to energetinio skurdo. Žiūrint netgi į ateitį, tiek pristatant Lietuvos banko prognozes, tiek Energetikos ministerijos paklausus, kitų institucijų apie pigimą, jos netgi nekalba, jos kalba į priekį apie dar didesnį brangimą. Tai būtų ir 50 %, ir daugiau procentų.
Iš tikrųjų siūlau pritarti tokiems pakeitimams, kad nors iš dalies atstatytume tą įvestą diskriminaciją, kai skirta centriniam šildymui, ir taip žmonės bent jau turėtų mažesnę naštą apmokėdami šias sąskaitas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Nekrošius. Prašom.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gal atlikote analizę, kaip elgiasi kitos šalys, ką jos daro šiuo metu, gal jos irgi kokias nors lengvatas yra numačiusios, palengvinimus gyventojams? Gal galite plačiau apie tai papasakoti? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kad ir kaimynai lenkai, kitos šalys. Sprendimų yra įvairių – nuo mokesčių mažinimo iki tokių sprendimų, pavyzdžiui, kaip Skandinavijos šalys, jos skiria tam tikras subsidijas elektros įmonėms, kad jos taip subalansuotų mažesnę elektros kainą. Iš tikrųjų netrukus bus pristatomas kitas projektas dėl atsisakymo prievartinio žmonių išstūmimo pas nepriklausomą tiekėją. Šiandien turime labai gerą pavyzdį, kad tie vartotojai, kurie pasiliko valstybės reguliuojamą tiekimą, moka 17 ct, o kurie išstumti pas privačius – 30 ct. Vadinasi, tų metodų ir būdų Vyriausybė, valdantieji politikai tikrai turi ir gali, taip sakant, čia tik reikia noro – norėti padėti. Šioje situacijoje reikia neužmiršti, kad, pavyzdžiui, kovidui valdyti biudžete yra skirta beveik 0,5 mlrd., tai tas lėšas taip pat būtų galima skirti tam energetiniam skurdui mažinti.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Du trumpi klausimukai. Pirmas dalykas, ar jūs žinote, kiek tai kainuotų biudžetui? Ir antras klausimas, ar jūs galėtumėte man pasakyti, koks dabar yra biudžeto perteklius, iš kur jūs bandysite visą tą pagerinimą padaryti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kiek surinkta viršplaninių pajamų, tai turbūt finansų ministrė geriausiai… (Balsai salėje) Geriausiai pasakytų finansų ministrė, kiek viršplaninių pajamų surinkta. Viršplaninių, kiek žinau, apie milijardas tikrai yra. Ir jeigu nagrinėtume, kaip pateikė Lietuvos bankas, kiek kainuotų įvairios priemonės, ar tai būtų elektra, ar dujos, yra ir 50 mln., ir 100 mln., iš tikrųjų tai nėra tokie drastiški pinigai. Pavyzdys – kovido valdymui skirta 0,5 mlrd. Ir netgi pavyzdys – Finansų ministerijoje mes turime Pažangos fondą, kuriame yra 1 mlrd. eurų. Tai turbūt tą pažangą galima ir tokiais būdais padaryti, kad tą energetinį skurdą mažintume.
PIRMININKAS. K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, čia su tais mūsų pateikimais dėl PVM tarifų kaip pingpongas – mes smūgiuojame, valdantieji mums atgal. Visos opozicinės partijos ne kartą teikėme ir sulaukėme tokio rezultato. Bet manau, kad jūs galėtumėte, gerbiamas kolega (čia klausimas ir pasiūlymas), tai padaryti kaip ir dėl centralizuoto šildymo – nulinį PVM tarifą. Kadangi ten kreipimasis dėl PVM komiteto, į PVM komitetą ir panašiai… tai suformuluoti tokį patį, kaip tiko dėl centrinio šildymo, ir pirmyn. Manau, tada valdantieji nubalsuos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mes, opozicija, bandome ieškoti kompromisinių variantų, taip sakant, netgi neteikiame nulinio, kuris būtų kaip dėl centrinio. Teikiame kompromisinį 9 %, tai būtų mažesnės biudžeto išlaidos, bet klausimas, ar bus tam pritarta. Iš tikrųjų labai stebina, kai Lietuvos banko pristatyme infliacija Lietuvoje yra didžiausia Europoje. Tai gal lauksime, kada ji bus didžiausia pasaulyje? Gal tada imsimės kokių nors veiksmų? Kitos valstybės jau paleidžia po antrą kainų švelninimo, energetinio skurdo mažinimo paketą, o mes dar net pirmo nesugebame paleisti. Turbūt bus kaip su centrinio šildymo lengvata: kai šildymas baigėsi, tada lengvata atsirado. Toks jausmas, kad rudenį nežinojome, kad ateis žiema ir reikės šildymo.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia klausimas, kuo gi jūs šildotės? Jeigu elektra ar dujomis, tai suprantama. Bet nepamirškite, kad yra ir kitų kuro rūšių. Kodėl jūs pateikiate tokį diskriminacinį projektą ir galvojate, kad besišildantys kietuoju kuru dabar mokės mažiau negu elektra ar dujomis. Kainos tikrai labai pakilo, tiek malkų, tiek granulių, tiek briketų irgi šoktelėjo aukštai. Centrinį šildymą gali pasidalinti visas namas ir bus dar pakenčiama. Kaip jūs manote, ar jūsų šitas žingsnis teisingas taip vienpusiškai pažiūrėti į tokias išimtines energijos kainas?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų aš noriu priminti, kad dar valstiečių kadencijos laiku (už tą iniciatyvą, pasiūlymą reikėtų padėkoti R. Žemaitaičiui) mes malkoms, briketams, to kietojo kuro, kurį dažniausiai kūrena regionuose, rūšims jau tada įvedėme 9 % PVM, tokį pat kaip centriniam šildymui. Tik dabar, kai valantieji centriniam šildymui padarė nulį, o kietajam kurui – malkoms, briketams, kitoms kuro rūšims, liko tie patys 9 %, tai mes dėl kompromiso bent jau tokį patį 9 % tarifą kaip kietajam kurui, kad bent jau prie šito prilygintume. Nors, aišku, neskaitant, kad kai kurios kuro rūšys dar yra apmokestinamos ir akcizu, ne tik PVM.
PIRMININKAS. Ar Robertas ištrynė pats? Nenori klausti? Nenori. Ačiū, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – L. Girskienė. Prašom, Ligita.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš kolegas kviečiu tikrai palaikyti registruotą įstatymo projektą dėl lengvatinio PVM tarifo elektros energijai, teikiamai buitiniams vartotojams, ir dujoms. Toks tarifas leistų tikėtis, kad elektros ir dujų kainos gyventojams galėtų sumažėti net iki 12 %. Elektros kainos mažėjimas prisidės prie finansinės naštos mažinimo visiems buitiniams vartotojams, o ypač gyventojams, pasirinkusiems ekologišką oras–vanduo šildymo sistemą, kuriai šiuo metu jokia PVM lengvata netaikoma. Gyventojai, pasirinkę žaliąją energetiką, jaučiasi nuvilti. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga mano, kad tai yra socialiai neatsakinga. Elektros energijos pabrangimą visiems Lietuvos gyventojams galima įvardinti kaip finansinį šoką, mažinantį jų mokumą, prisidedantį prie socialinės atskirties didinimo. Atsižvelgdama į išvardintus motyvus, tikrai kviečiu atsakingai apsvarstyti ir palaikyti įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš siūlyčiau dar atsakingiau svarstyti šį projektą, Šiandien opozicija taip gausiai šiuo metu sėdi anoje pusėje, demonstruoja tokį susitelkimą į savo projektus ir, aš matau, turi daug gražių idėjų, kaip per vieną dieną galėtų tiesiog milijardą išleisti, bet pamiršo, kad jau dabar biudžetas yra deficitinis, pora milijardų deficito. Čia 100 mln., R. Šalaševičiūtei irgi dar kokį 100… Kolegos, aišku, kad jūs esate labai geri, patys būdami opozicijoje. Jeigu jūsų premjeras būtų, to gerumo tiek daug nebūtų. Kolegos, iš tikro kviečiu siūlyti atsakingus projektus. Atsakingus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Teikiu balsuoti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1299(2). Prašom. Pateikimas.
Užsiregistravo 80, balsavo 80: už – 32, prieš – 30, susilaikė 18. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas, tobuliname ar atmetame. Už tobulinimą spaudžiame pliusą, už atmetimą – minusą.
Balsavo 81: už tai, kad tobulintume – 33, kad atmestume – 48. Atmesta.
16.13 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1481 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1481. V. Ąžuolas, prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų noriu pristatyti Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kuriuos jau pernai du kartus teikiau, tiek pavasarį, tiek rudenį, kad būtų atšauktas prievartinis žmonių išvarymas pas nepriklausomus tiekėjus.
O kodėl taip yra ir kodėl taip atsitiko? Žinoma, dar anksčiau, prieš keletą metų, buvo pateiktas pradinis to nepriklausomo tiekėjo pasirinkimo variantas, tada energetikos ministras visam Seimui sakė: jeigu ši priemonė nepasiteisins, neatsiras naujų rinkos žaidėjų, kurie pasiūlys pigesnę kainą negu valstybė, bet kada šią priemonę bus galima atšaukti. Europa neliepia prievarta išstumti žmonių pas nepriklausomus tiekėjus. Europa neliepia nesutikusiam mokėti brangiau padidinti kainą 25 %. Nieko to neliepia. Bet dabartiniai įstatymai sako ką kita. Nesutinki brangiau mokėti už elektrą, negu siūlo valstybė, tada papuoli į tą garantinio tiekimo, valstybinės įmonės, sąrašą, bet tu iš fiksuotos kainos iš karto esi permetamas į plaukiojančią kainą ir už tai, kad nesutikai brangiau mokėti, tau kaina padidinama dar 25 % prie esamos kainos.
Ir kokią turime situaciją? Iš pradžių atrodė nieko tokio – ten centu daugiau, gal pora centų daugiau, dar buvo tarsi pakenčiama visa ta situacija. Bet kai tas skirtumas tapo dabartiniams vartotojams, kurie dar nėra išmesti nepriklausomiems tiekėjams per prievartą… jų kaina yra 17 centų, reguliuojama valstybės kaina. Tiems, kuriuos išmetame prievarta, pasiūlymas dabar yra 26 centai, 28 centai, 30 centų, tai yra beveik dvigubai. Viskas yra tik politikų sprendimų rankose. Kaip pernai du kartus valdantieji nusprendė, kad žmonės turi dvigubai brangiau mokėti, matant dabartinę situaciją, turbūt vėl priims tą patį sprendimą, kaip ir Energetikos ministerijos atstovė sakė. Paklausus, ką jūs žadate daryti, kaip stabilizuoti elektros kainas, kaip žmones gelbėti iš to energetinio skurdo, jos citata buvo tokia užmušanti: mums, Energetikos ministerijai, labai svarbu, kad elektros gamintojai ir pardavėjai gautų geras pajamas. O tas pajamas galima gauti tik iš elektros vartotojų, iš kitur jūs jų negausite. Pavyzdžiui, jeigu žmonių prievarta bent jau neišvarytume, tai jie šiandien galėtų mokėti 17 centų už kilovatą. Paklauskite ko norite, buitinių vartotojų, įmonių ar kitų, ar tai yra tiesa, ar netiesa, ką aš sakau. Deja, tai yra tiesa. Ir tai priklauso tik nuo mūsų sprendimų. Bet, žinoma, galima daryti tradiciškai – nedaryti nieko, pasakyti, tegul rinka būna laisva, valstybė nieko negali, nors šiandien valstybė gali. Valstybė gali reguliuoti kainą, neišvesti žmonių prievarta pas nepriklausomus tiekėjus ir taip išgelbėti iš energetinio skurdo. Bet jeigu žiūrėtume politikų, kurių tikslas surinkti kuo daugiau mokesčių iš žmonių, akimis, žinoma, nuo 17 centų bus mažiau mokesčių negu nuo 30.
Jeigu šiam pakeitimui nepritariame, netgi neleisime jo pateikti, tada reikia tiesiai šviesiai ir sakyti, kad politikų tikslas žmones įstumti į kuo didesnį energetinį skurdą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nori paklausti A. Nekrošius. Ruošiasi K. Masiulis.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš pažiūros atrodo, kad rinkos liberalizavimas yra geras dalykas, nes skatina konkurenciją, atrodo, ieškoma tos pigiausios kainos ir pasiūloma tam vartotojui pigiausia kaina, bet realybėje, kaip matome, tos konkurencijos stokojama. Žinome, kad kai kurios įmonės yra netgi ant bankroto ribos. Čia atsiranda naujas… kaip čia pasakyti, didelė grėsmė tam pačiam nacionaliniam saugumui, kaip tie vartotojai bus apsaugoti, jeigu, tarkime, pradės vienas po kito bankrutuoti ir netiekti elektros energijos. Mano manymu, šis jūsų pasiūlymas tikrai vertas dėmesio pasvarstyti Seime ir galbūt visą tą procedūrą patobulins. Ką jūs galvotumėte nacionalinio saugumo klausimu?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo… Apskritai žiūrint į viską mes suprantame vieną dalyką, kad elektros kaina yra tas dalykas, be kurio žmogus gyventi negali. Kaip sakant, nuo jo nepriklauso, ar jis norės tos elektros, ar ne, kad ir kaip jis taupytų, vis tiek turi vartoti. Vadinasi, šiandien valstybė turi turėti savo rankose tą reguliavimą, nustatyti, kokia yra kaina, šiandien bent jau prievarta žmonių neišmesti brangesniems tiekėjams. Tegul žmogus pats laisva valia renkasi, ar jis nori valstybinio tiekimo, ar išeiti pas nepriklausomą. Kaip jūs gerai pastebėjote, jeigu nepriklausomi tiekėjai pasiūlys gerą kainą, geras sąlygas, natūralu, rinka veiks. Dabar tiems privatiems tiekėjams nereikia netgi stengtis, jie vis tiek žino, kad juos prievarta išmes, tu niekur nedingsi, turėsi ką nors rinktis. O, kaip žinome, kokia pas mus yra konkurencija, kai tie tiekėjai siūlo beveik tą pačią kainą. Vadinasi, konkurencijos mes neturime.
PIRMININKAS. Prašau, Kęstuti, jūsų klausimas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš manau, kad iš tikro liberali rinka yra liberali, geriau, kad būtų ir „Maxima“, ir „Iki“, ir „Norfa“ ir kad dar daugiau jų būtų, visai džiaugiamės, kad „Lidl“ atėjo, tegul ateina dar daugiau tų tinklų. Panašiai yra ir su elektros tiekimu, daug geriau, kai yra konkurencija. Tik reikalas toks, kad dabar šioje elektros rinkoje yra labai sukilusios kainos ir jos atsispindi. Aš suprantu, kad dėl to kyla, matyt, tas nepasitenkinimas. Tačiau ar tikrai šie tiekėjai ir konkurencija tarp jų yra ta tikroji priežastis, dėl ko reikėtų ką nors daryti, ar tai reikia nukilinti, ar kaip čia lietuviškai pasakyti, nukirsti?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš noriu pažymėti, kad mes nesiūlome panaikinti nepriklausomų tiekėjų. Tokio siūlymo nėra. Yra tik paprastas dalykas, kad prievarta vartotojų neišvarytume iš valstybinio tiekimo, kad nebūtų jokios prievartos. Aš nežinau, liberalizmas ir prievarta suderinami dalykai ar ne? Turbūt nelabai suderinami, nes žmogus turėtų rinktis pats. Netgi tas momentas, kad nubaustų už tai, kad nesutinki išeiti, taip pat turbūt nėra liberalizme priimtinas dalykas.
Dėl konkurencijos. Deja, pas mus įvyko taip, kad konkurencijos mes turime labai mažai, tik keli tiekėjai. Netgi žiūrint į Anglijos pavyzdį, kur, atrodo, buvo daug nepriklausomų tiekėjų, bet kai tik rinka pasisuko kita linkme ir pelno marža mažėjo, dalis tų tiekėjų bankrutavo. Pas mus Lietuvoje vieno tiekėjo jau vėl nebeliko. Finalas yra toks, kad to tiekėjo įsipareigojimus ir tai, ką jis buvo įsipareigojęs žmonėms, turi vis tiek perimti valstybė. Taip sakant, prievartos keliu neikime, leiskime žmonėms laisvai rinktis. Jeigu nuo to tik gerės kaina, tai turime tik džiaugtis.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, tikrai pritariu jūsų pateiktam projektui. Prieš tai čia neseniai buvo energetikos ministras, uždaviau klausimą, visiškai neatsakė nė į vieną mano užduotą klausimą. Tai užduosiu jums, pažiūrėsime, ar jūs už energetikos ministrą esate kietesnis.
Mano klausimas būtų, kiek tokių vartotojų, kurie jau dabar, iki liepos 1 dienos, jūsų duomenimis, gali būti pasirašę su tiekėjais sutartį?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ten buvo pagal etapus. Tam tikri etapai buvo nukelti, bet, kaip pavyzdys, dabar laukia apie 600 tūkst. vartotojų tas lemiamas momentas. Tai bus nebe tie vartotojai, kurie yra, sakykime, didelis verslas ar labai dideli vartotojai, o tie paprastieji buitiniai vartotojai, kurie naudoja kasdienę elektrą. Galimybių surasti geriausią variantą ir būti apsaugoti rinkoje jie neteks iš karto. Tie 600 tūkst. vartotojų yra lengvas grobis visoms naujoms įmonėms.
Bet kai pagalvoji, kuo rizikuoja nepriklausomas tiekėjas? Turto dažniausiai jis neturi arba turi mašiną ir kelis biurus, ir keletą darbuotojų, jis bet kada gali paskelbti bankrotą, nieko iš jo neatimsi, ir visus įsipareigojimus vis tiek turės vykdyti valstybė. Iš tikrųjų aš irgi energetikos ministrui tada uždaviau klausimų, ką jis planuoja daryti, bet jokio atsakymo taip ir nepavyko sulaukti. Tik turbūt nereikėtų maišyti, kad čia priklauso nuo to, ar daugiau bus saulės jėgainių, ar vėjo jėgainių, ar daugiau tinklų ir tiltų bus – nepriklausomų tiekėjų pasirinkimas nuo to tikrai nepasikeis.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš tikrai pritariu šitam įstatymo pakeitimui. Čia jokios negali būti… Taip, liberalu, rinka gali būti, bet mes prieš tai kalbame, kad nebūtų prievarta stumiama į tai. Vieną kartą Lietuva jau buvo užlipusi ant grėblio, kai buvo Rytų skirstomieji tinklai ir Vakarų skirstomieji tinklai, kai Nedzinskai ir visi kiti ofisiniai berniukai pasiskirstė Lietuvos energetiką, po to valstybė išpirko. Lygiai tas pats dabar čia bus. Ar jums neatrodo, kad taip bus, kad antrą kartą Lietuva ant grėblio užlips?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų ir antrą kartą lipome. Mane stebina apskritai Vyriausybės pozicija. Vyriausybės pagrindinis tikslas turėtų būti užtikrinti kuo mažesnes elektros kainas ir imtis visų priemonių, kad tai būtų užtikrinama, bet dabar kažkaip atbulai, atrodo, kad labiau rūpi privatus verslas, kad jis uždirbtų daugiau, o ne vartotojai, kurie moka labai daug. Reikia suprasti tą dalyką, kad daugelis ne tik buitinių vartotojų, bet ir verslų jau nebeatlaiko didelio kainų kilimo ir, deja, kai kuriuos verslus jau stabdo energetikos didelės kainos.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš taip pat pritariu jūsų įstatymo projektui, jis išties yra aktualus ir reikalingas. Jeigu kolegos domėjosi, kas vyksta savivaldybių socialinės rūpybos centruose, kurie remia socialiai sunkiau gyvenančias šeimas arba senjorus, tai dabar noriu pasakyti tokį faktą, kad nepriklausomi elektros tiekėjai siurbia pinigus iš savivaldybių, nes savivaldybės remia tuos senjorus ir šeimas. Kur ta liberalioji, taikioji, supratingoji, jautrioji sistema? Paminėjo kolega prekybos centrų pavadinimus – „Norfą“, „Maximą“ ir panašiai. Bet jie taiko dideles nuolaidas, daro akcijas ir panašiai, o nepriklausomi elektros tiekėjai – nieko panašaus. Ar mes neapvagiame valstybės pastatydami į kitą padėtį su šia prievartine sistema rinktis tik nepriklausomus elektros tiekėjus?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų liberalizmas ir prievarta – tikrai nėra suderinimo. Kolegos iš visų pusių tam turbūt turėtų pritarti. Bet kas atsitiko, kokia bėda iš tikrųjų? Netgi ir pensininkai, senjorai, kurie pasinaudoja parama ir įsirengia, pavyzdžiui, vietoj malkų šilumos siurblį, kuris naudoja elektrą, atėję į savivaldybės paramos skyrių sužino, kad elektra nėra kompensuojama ir išvis neįtraukiama į išlaidas kaip tokias. Vadinasi, jeigu jie anksčiau kūrendami malkomis gavo kompensaciją šildymui, tai pasirinkę žaliąją energiją papuolė į spąstus. Kai elektra jiems dar pabrango dvigubai, pasirinkus nepriklausomą tiekėją, tai net nebeliko kito kelio. Kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas sako, žinome tą problemą, bet kol kas nieko nedarome, nieko nekeičiame, žmonės, gyvenkite, darykite kaip norite.
Iš tikrųjų labai gaila, kad dvi ministerijos nesusikalba. Aplinkos ministerija ragina netgi nepasiturinčias šeimas, skurde gyvenančias šeimas įsirengti šilumos siurblius, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako: jūs įsirenkite, bet jums niekas nieko nekompensuos. Tada ateina žmonės ir į savivaldybių socialinės paramos skyrius, kreipiasi į ministerijas, į mus, Seimo narius, netgi kreipiasi, sako, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija stabdo visą tą dalyką ir atsinaujinimą, nes pasakė, mes neleisime įtraukti.
PIRMININKAS. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, norėjau pasiteirauti jūsų, ar šiuo projektu nesuteiktumėte nepagrįstų lūkesčių visiems vartotojams? Aš suprantu pačią idėją, mintį, tikrai gali būti išskirtinių atvejų, tikrai yra socialinio skurdo tam tikra dalis, bet ne visi vartotojai, kurie iki liepos 1 dienos turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją, skęsta skurde. Suprantu, būtų galima kažkiek tobulinti patį įstatymo projektą. Kita vertus, pats procesas jau yra įsivažiavęs ir vieni vartotojai jau yra pasirinkę. Tai kaip dabar, ar jie nebus klaidinami, ar nebus suvedžioti tie vartotojai, kurie jau pasirinko? Juo labiau kaip tai koreliuos su patvirtinta Nacionaline energetinės nepriklausomybės strategija? Ačiū.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų su strategija niekuo nesikerta ir nedaro nieko blogo. Kalbama ne apie tai, kad nebūtų leista jiems rinktis. Kas pasirinko, jie gali pasirinkti, tie, kurie norės, taip pat gali pasirinkti, nereikia čia nieko drausti. Tik mes sakome: nebauskime tų, kurie atsisakė pasirinkti, nes dabar jie yra baudžiami 25 % brangesne kaina.
Šiuo atveju liberaliai žiūrėdami padarykime liberalų požiūrį – tegul žmogus be baudos ir savo noru pasirenka geresnį pasiūlymą. Suteikime žmogui paprasčiausiai tokią teisę. Čia niekas: nei kokie nors lūkesčiai, nei interesai nėra pažeidžiami. Nors ir kaip būtų, tai dar labiau paskatins konkurenciją, nepriklausomi tiekėjai, žinodami, kad žmogui nebus 25 % padidinta kaina, galbūt pasiūlys geresnę kainą, nes dabar dažnai ta kaina tais 25 % ir yra užkelta. Deja, bet taip yra.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, gerbiamas kolega. Atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Nuomonės: du už, prieš. Už kalba K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šis projektas nukreiptas tiesiogiai į vartotoją. Elektros energija – vienas iš populiariausių ir pačių reikalingiausių žmonėms energetinių šaltinių. Manau, kad gerbiamas kolega labai aiškiai išdėstė, kad būtent vartotojas išloštų priėmus šį pateiktą Seimo nutarimą. Aš kviečiu visus balsuoti ir pritarti.
PIRMININKAS. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti bendravardžio kolegos, o kas pralošia, kas sumokės už tą gerumą? Ar nieko nekainuoja tas gerumas? Taip sau nekainuoja ir tiek. Tiesiog pabrango elektros resursai, žaliavos, jos gamyba. Pabrango ir to niekas nekompensuos? Kas kompensuos?
PIRMININKAS. Jūs, kaip sakoma, gal privačia tvarka išsiaiškinkite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia retorinis klausimas, aš atsakymo nereikalauju ir net nenorėčiau, kad atsakinėtų, nes atsakymo neturės. Kompensuos Vyriausybė. Vadinasi, vėl tas pat, čia ta pati gerumo mugė iš opozicijos. Vadinasi, vėl dar reikia krūvos pinigų, turi kažkas suskaičiuoti ir kaip tai padaryti. Yra terminai, žmonės turi pasirinkti, reikia tai padaryti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, gal nediskutuokime. Siūlau balsuoti ir apsispręsti balsuojant. Prašom. Elektros energetikos įstatymo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 82, balsavo 82 Seimo nariai: už – 35, prieš – 32, susilaikė 15. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas – tobulinti ar atmesti.
Kad būtų tobulinamas, balsavo 37 kolegos, kad būtų atmestas – 43. Atmesta.
16.31 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1340 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1340. G. Surplys. Kolega, prašom į tribūną.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Jonai. Gerbiami kolegos, ačiū valdantiesiems, kad yra salėje. Mano įstatymo projektas, manau, bus paprastesnis, nesukels tokių diskusijų. O jį parengti paskatino tai, kad Lietuva neturėjo savo atstovo, ambasadoriaus Europos Sąjungos atstovybėje nuo 2020 metų rugpjūčio iki 2022 metų kovo. Ir taip mes laukėme 18 mėnesių.
Apie tai buvo kalbėta, apie tai buvo rašyta. Mano galva, tokia situacija apsunkino Lietuvos atstovavimo Europos Sąjungos institucijose galimybes, o laikai neramūs, laikai su daug rūpesčių ir daug galimybių kartu. Taip pat manau, kad sumenkino Lietuvos diplomatinio atstovo statusą kaip tokį, kai mes negebėjome rasti atstovo ir tuos žmones, kurie lyg ir buvo įvardinti kandidatais, nors lyg ir neturėjo būti įvardinti kandidatais, tiesiog nagrinėjome visi viešai ir iš gerosios, ir iš blogosios pusės.
Įstatymo pakeitimo, kurį siūlau, tikslas yra labai paprastas – pasiekti, kad tokios situacijos nesikartotų ir nebūtų ilgesnio tų ambasadorių, kurių trūksta, paskyrimo vilkinimo. Šiuo metu nei Diplomatinės tarnybos įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose nėra numatytas terminas, per kiek turi būti paskirtas diplomatinis atstovas užsienio valstybėje. Aš siūlau tokią galantišką formuluotę, tai yra papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo 49 straipsnį 3 dalimi, ir būtent formuluotė būtų tokia. Jeigu diplomatinis atstovas konkrečioje užsienio valstybėje nepaskiriamas per 24 mėnesius nuo dienos, kai baigėsi buvusio diplomatinio atstovo funkcijos, Vyriausybė sprendžia dėl Lietuvos Respublikos atstovybės veikimo toje užsienio valstybėje perspektyvų, laikydamasi šio įstatymo 11 straipsnyje numatytų procedūrų.
Ką tai reiškia? Aišku, mes nekalbame apie Europos Komisiją, apie Europos Sąjungą, bet jeigu mes užtrunkame ilgiau nei dvejus metus surasti ambasadorių, galbūt tikrai verta apsvarstyti, ar mums verta toliau laikyti atstovybę, kur mes negebame rasti ambasadoriaus.
Tai idėja yra tokia trumpai. Ji neimperatyvi, kaip jūs suprantate. Vyriausybė galėtų, na, apsvarsčiusi, perėjusi visą diplomatinės atstovybės kūrimo arba uždarymo procedūrą, nuspręsti, kad ji ten turi likti, tačiau, mano galva, tai jau būtų labai raudonas dirgiklis ir paskatintų ieškoti kompromiso tarp valdžios grandžių, tarp prezidentūros, Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės ir Seimo Užsienio reikalų komiteto, kad ambasadoriai būtų paskiriami daug greičiau, negu įvyko su mūsų Europos Sąjungos atstovybe Briuselyje.
Trumpai būtų tiek. Prašyčiau pritarti pateikimo stadijoje. O jau paskui būtų galima ir tobulinti projektą, nes šiuo metu yra svarstomas Užsienio reikalų komitete didžiulis paketas Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimų, kurie daugiausia yra susiję su diplomatų darbo sąlygomis. Manau, kad šis mano projektas galėtų prisišlieti prie jau svarstomų pakeitimų, ir mes galėtume galbūt surasti geriausią sprendimą, kad daugiau nepasikartotų tokia situacija, kokia buvo su mūsų atstovybe Europos Sąjungoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti A. Lydeka. Ruošiasi J. Razma.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip teisingai pabaigėte šio klausimo pristatymą sakydamas, kad šiuo metu Užsienio reikalų komitete svarstomas naujas Diplomatinės tarnybos įstatymo projektas, tad klausimas ir būtų su tuo susijęs. Kaip jūsų įstatymas koreliuoja su dabar jau svarstomu komitete įstatymu ir kodėl jūs manote, kad reikia teikti visiškai atskirą įstatymą dėl šio jūsų teiginio ir nenorite prisidėti prie svarstymo jau esamo komitete naujo Diplomatinės tarnybos įstatymo?
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Arminai, už klausimą. Aš manau, kad tai yra ne tas straipsnis ir dėl to teikiu šį pasiūlymą. Jeigu galima jį įtraukti į jau svarstomą įstatymo projektą, aš manau, kad mes galime tai padaryti kaip atskirą pasiūlymą. Tačiau, mano galva, tai turėtų būti Seimo sprendimas, ar mes svarstome tokį pakeitimą, kadangi tai tikrai susiję ne su diplomatų darbo sąlygomis, bet su labai svarbiu klausimu dėl Lietuvos galimybės greitai skirti diplomatinius atstovus įvairiose šalyse ir tarptautinėse organizacijose.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma. Ruošiasi A. Nekrošius.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iki šiol man atrodė, kad jūsų frakcija turi išskirtinai šiltus santykius su Prezidentu. Net jūs buvote kaip įgaliotas Prezidento atstovas platinti partijoms siūlymą pasirašyti Kovo 11-ąją susitarimą dėl užsienio reikalų. Bet šis projektas tai aiškus pagrūmojimas Prezidentui, maždaug jeigu gerbiamas Prezidentas nepatvirtins kurio nors ambasadoriaus, jūs skatinate Vyriausybę uždaryti tą ambasadą. Jeigu jūs manote, kad čia Vyriausybei ką nors pasakote, tai ir be jūsų projekto Vyriausybė bet kada bet kokią ambasadą gali uždaryti, panaikinti ten Lietuvos atstovybę. Tai kodėl jūs čia staiga sugalvojote pagrūmoti Prezidentui?
G. SURPLYS (LVŽSF). Aš nesugalvojau pagrūmoti Prezidentui, bet jeigu jūs pritariate šitam įstatymo projektui, tai tada kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Nekrošius. Ruošiasi I. Šimonytė.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Nemanau, kad čia Prezidento, Seimo ar Vyriausybės klausimas, nes užsienio politika yra bendra, ir, manau, kad daugiau reikėtų ieškoti sąlyčio taškų negu kokių nors priešingybių ir įtakos zonų.
Mano klausimas būtų toks. Kadangi tokia tikrai neeilinė situacija, kai faktiškai dvejus metus galėtų būti nepaskirtas žmogus, kaip jūs minėjote, jau yra susidariusi, ar buvo apie tai diskutuota komitetuose – Užsienio reikalų, Europos reikalų komitetuose? Ar ta problema buvo gvildenama, kalbama apie tai? Ar buvo teikiami kokie nors siūlymai? Kaip suprantu, buvo pakalbėta, bet taip viskas ir pasibaigė.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, jei manęs neapgauna atmintis, tai tų pasvarstymų, kad reikia ką nors daryti, buvo daug, bet turint omenyje, kad skiriant ambasadorius arba diplomatinius atstovus pagal įstatymo, to paties Diplomatinės tarnybos įstatymo, 49 straipsnį dalyvauja daug valdžios grandžių: tai Prezidentas, kaip buvo įvardyta, tai užsienio reikalų ministras, Vyriausybė ir Seimo Užsienio reikalų komitetas, nebuvo, bent jau aš nepamenu, nebuvo tokių, kaip čia pasakyti, teisinių arba politologinių svarstymų, kaip būtų galima suformuoti situaciją, kad mes niekada neatsidurtume pato padėtyje. Tai mano kuklus, taip sakant, pasiūlymas yra pradėti svarstyti ir bandyti padaryti taip, kad mes neatsidurtume pato padėtyje, turint omeny, kad ambasadorių skyrimas visą laiką yra sudėtingas procesas, ir ne tik Lietuvoje.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti I. Šimonytė. Ruošiasi B. Matelis. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kaip teisingai pasakė J. Razma, šiaip Vyriausybė ir dabar gali priimti sprendimą uždaryti ambasadą, ir net nelabai priklausomai nuo to, ar įtinka kažkam Vyriausybės pasiūlytas kandidatas į ambasadorius, ar ne.
Bet prisimenant šį konkretų atvejį, kurį jūs minite ir kuriam šis įstatymas būtų netaikomas, nes atstovybė prie Europos Sąjungos nėra atstovybė užsienio valstybėje, kaip žinote, ir ją panaikinti, matyt, būtų be galo sudėtinga. Jums puikiai yra žinoma, kad bent jau viena kandidatūra į šitą poziciją buvo ne tik kad Vyriausybės siūloma, bet taip pat ir Užsienio reikalų komiteto bent jau darbo tvarka palaikoma. Tai gal norėtumėte papildyti šitą įstatymo projektą pasiūlymu, per kiek laiko vis dėlto trečioji šalis, priimanti sprendimą, turėtų suderinti tą kandidatūrą, jeigu kitoms dviem ta kandidatūra yra tinkama?
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiama premjere, ačiū už klausimą. Vėlgi, sakau, aš nenoriu leistis į peripetijas dėl to, kas ko nepadarė, bet ta situacija tikrai buvo tragikomiška. A. Pranckevičius tapo ambasadoriumi nepaisant to, kad užsienio reikalų ministras buvo labai aukštai iškėlęs kartelę, kad jokie politiniai paskyrimai nebus daromi, o jis tapo ambasadoriumi neturėdamas diplomatinio rango ir būdamas užsienio reikalų viceministru.
Kitas dalykas, jeigu ne Ukrainos karas, mes turbūt dar ilgiau būtume buvę toje situacijoje. Tai tiesiog, sakau, mano noras yra išspręsti tą situaciją. Taip, Vyriausybė turi prerogatyvą uždarinėti arba atidarinėti atstovybes, tačiau termino vėlgi neturi. Tai šiuo įstatymo pakeitimo projektu aš ir siūlyčiau įvesti tą terminą, kuris Vyriausybei imperatyviai pavestų dar kartą atlikti tą vertinimą, ar reikia ambasados, jeigu mes neturime ambasadoriaus.
PIRMININKAS. Klausia B. Matelis. Ruošiasi V. Juozapaitis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti. Aišku, tas jūsų pasiūlymas uždaryti ambasadas labai drastiškas, bet pažiūrėkime praktiškai, kas su tais ambasadoriais vyksta. Dar visai neseniai mes visi buvome liudininkai, kai Prezidentas keletą tikrai labai patyrusių diplomatų, vaizdžiai tariant, pasiuntė atvėsti į šaldytuvą keleriems metams. Tai man dabar tokia baimė kyla, o jeigu Prezidentas sumanytų 40 diplomatų į šaldytuvą pasiųsti keleriems metams? Tai gal problema yra ne čia, galbūt reikia kalbėti su Prezidentu, kad netaikytų tokių drastiškų anksčiau netaikytų priemonių suspenduoti kandidatus, kažkur juos atšaldyti, atvėsinti, o tiesiog juos įdarbinti. Būkime sąžiningi, čia yra problema. Jeigu jūs turite kokią nors įtaką, tai kreipkitės į Prezidentą ir padėkite visiems. Ačiū.
G. SURPLYS (LVŽSF). Mano pakeitimo tikslas yra, kaip jau sakiau, sukurti situaciją, kuri tiesiog paliktų labai mažai erdvės ilgą laiką neturėti diplomatinio atstovo, tik toks yra sumanymas. Jis nėra drastiškas, kaip jūs įvardijote, nes niekas nelieptų Vyriausybei uždaryti, tik persvarstyti, ar mums verta turėti tą ambasadą. Galų gale aš tikrai nenoriu leistis į tą kaltinimų tiradą, kas ko nepadarė, bet, manau, dėl situacijos, kurioje mes buvome atsidūrę, tikrai buvo ne vienas kaltas. Turint omeny, kad tai yra kompleksinis sprendimas, aš nemanau, kad kaltė yra tik Prezidento, tikrai taip nemanau.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gal čia dėl pramogos norėčiau, kadangi iš šou biznio atėjęs į politiką. Norėčiau paklausti, kieno kaltė, kad nebuvo pabaigtas jūsų iniciatyva Žemės ūkio ministerijos perkėlimo į Kauną projektas? Vieni žmonės buvo tikrai labai sunerimę, kiti susikūrę labai aukštus lūkesčius, o jūs va taip juos palikote viduryje gatvės, taip ir baigėsi niekuo. Kas kaltas? Ir ar nebus tokia pat istorija ir su šituo jūsų projektu – tiesiog pradėsite, o paskui nebus kam pabaigti?
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Vytautai. Manau, kad tai galima susieti, nors turbūt daug kam atrodo, kad ne, nes, kaip žinote, mano kadencija baigėsi ir tik dėl to nutrūko projektas. Būtent šiuo pakeitimu aš ir noriu sukurti situaciją, kad, nepaisant to, kieno ir kokios būtų politinės ambicijos, aspiracijos ar slaptos užmačios, sprendimai būtų priimami ir ambasadoriai būtų paskiriami.
Baigti norėčiau tokia galbūt irgi šou verslo sentencija, bet yra sakoma, kad regbis yra chuliganų žaidimas, kurį žaidžia džentelmenai, o futbolas yra džentelmenų žaidimas, kurį žaidžia chuliganai. Tuo ir norėčiau pabaigti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir nuomonę prieš sako Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, tikrai turime pasisakyti prieš, nes už tai, kad profesionalūs diplomatai politikų nėra paskiriami, mes siūlome bausti profesionalius diplomatus ir diplomatiją. Jeigu būtume labai logiški ir nuoseklūs, pagal pono G. Surplio siūlymą reikėtų tiesiog uždaryti Prezidento instituciją, jeigu jis nepriima tų sprendimų, kur konkursu atrinkti diplomatai jam yra siūlomi. Tiesiog gal siūlome pakoreguoti, nes galime prieiti iki absurdo su tokiais siūlymais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Po motyvų, po balsavimo galbūt. Teikiu balsuoti. Kas už tokį sprendimą, prašau balsuoti.
Užsiregistravo 72, balsavo 72: už – 26, prieš – 34, susilaikė 12. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas – tobulinti arba atmesti.
Už tobulinimą balsavo 29, prieš – 41. Atmesta.
Replika po balsavimo – G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, Jonai. Aš tiesiog, kadangi buvo paminėta mano pavardė, norėčiau replikuoti Žygimantui. Vėlgi aš labai norėjau, kad ši diena būtų tokia, kaip čia pasakius, be bereikalingų asmeniškumų ad hominem klausimu ir taip toliau. Bet jeigu jau kalbame, norėčiau priminti praeitos savaitės, atrodo, balsavimą, kur Seimas, ypač opozicija, vieningai, kiek pamenu, pritarė komitetų sudėčių pakeitimui, kur Ž. Pavilionis buvo patvirtintas Europos reikalų komiteto vicepirmininku. Noriu priminti neseną istoriją, kai tas pats Ž. Pavilionis savo partijos iniciatyva buvo nušalintas kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Vėlgi, kolegos, būkime sąžiningi ir susilaikykime nuo nereikalingų vertinimų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Žygiuojame toliau.
16.47 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1347, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41(2), Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42(2) (pateikimas)
Kolegos, įstatymų paketas, darbotvarkės 2-9.1 klausimas – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1347, taip pat 2-9.2 klausimas – Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-41(2) ir Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-42(2). R. Šarknickas. Prašom. Taip, kolega, prašom pristatyti.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Kadangi jūs išvardinote visus tris sektorius, aš norėčiau visus tris į vieną, nes jie vienas kitam yra giminingi, analogiški. Ar galima taupant laiką?
PIRMININKAS. Taip, taip.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, jau paskelbta.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad šiuos projektus teikia ir daugiau Seimo narių, tiktai kažkodėl monitorius dabar nerodo. Yra kolega S. Tumėnas, L. Jonaitis.
Visų trijų projektų tikslas yra toks pat – įtvirtinti, kad savivaldybių bibliotekų, kultūros centrų ir muziejų vadovai, jeigu jų darbas per pirmąją kadenciją yra vertinamas gerai arba labai gerai, antrai kadencijai galėtų būti paskirti be konkurso. Šį įstatymo projektą pateikti paskatino tai, kad bibliotekininkų, muziejų ir kultūros centrų bendruomenė jau ne vienus metus reiškia nusivylimą, kad į regionus neįmanoma pritraukti kompetentingų specialistų, o jeigu tokių ir yra, šie atsisako dirbti dėl itin mažų perspektyvų ir dažnų konkursų. Anot jų, per penkerių metų kadenciją vadovai nespėja įgyvendinti savo idėjų, o jau būna priversti palikti pareigas. Potencialūs vadovai nenori sieti savo ateities ir pradėti gyventi regione, jame kurti, kuomet perspektyvos dėl darbo yra aiškios tik penkeriems metams. Juolab kad nėra socialinio saugumo, bankai ne visada suteikia paskolas, nes yra terminuota kadencija, o paskui bandyk laimėti konkursą, jeigu nelaimi, kaip sakyti, ir ateitis tame regione sudūžta.
Parengto projekto uždaviniai yra tokie. Kultūros centrų, Muziejų ir Bibliotekų įstatymuose įtvirtinti nuostatą, kad pasibaigus savivaldybės įstaigos vadovo pirmai penkerių metų kadencijai jis gali būti skiriamas be konkurso antrai penkerių metų kadencijai, jeigu jo veikla kiekvienais metais buvo vertinama labai gerai arba gerai. Identiškas vadovų skyrimo antrai kadencijai principas jau yra įtvirtintas Švietimo įstatyme, todėl šis metodas, nepaisant skirtingų kultūros ir švietimo sričių, Lietuvoje yra jau praktiškai išbandytas ir gerai veikiantis. Viskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Baigėte pristatymą, taip? Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Lydeka. Prašom. Arminai, jūs norite klausti? Gerbiamas Arminai, ar klausite?
A. LYDEKA (LSF). Taip. Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėčiau patikslinti. Kodėl jūs manote, kad gerai arba labai gerai dirbantis vadovas nelaimės konkurso ir reikia tiesiog pratęsti kitai kadencijai jo darbą? Jeigu jis dirba gerai arba labai gerai, tai ir taip tą konkursą laimės, o jeigu dar atsiras konkurse ypač gerai galintis dirbti, tai irgi gerai, kad tas ypač gerai galintis dirbti laimėtų konkursą. Aš nesuprantu tos pridėtinės vertės šio jūsų pasiūlymo? Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už gerą klausimą. Tai turbūt ir rodo ta situacija, kodėl jau antri metai iš trijų asociacijų eina dėl esamos problemos. Žinote, konkursai yra konkursai, bet regionuose tikrai tai yra didžiulė problema, todėl ir atsirado toks sprendimas, švietimo sistemoje kaip ir pasiteisinęs, neliko konkurso tarp kadencijų, bet liko vertinimai gerai ir labai gerai. Tai yra grynas pavyzdys, kuris išgelbėtų esamą situaciją. Yra pavyzdžių, tarkime, Alytaus mieste jau trys vadovai pasikeitė ir vėl naujas konkursas. Tiesiog iš principo nepasiteisina. O kas susiję su valstybinėmis įstaigomis, lyginant regionų įstaigas, pavaldžias savivaldybėms, yra du skirtingi dalykai, nes Vilniuje, Kaune, Alytuje, Klaipėdoje tiesiog netrūksta specialistų, jų yra.
PIRMININKAS. Jūsų klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Džiaugiuosi pirmiausia matydamas jau sveiką ir gyvą, nes vakar pasigedome jūsų komiteto posėdyje, nežinau, kur jūs buvote. Džiaugiuosi ir tikiuosi, kad jūs adekvačiai dabar girdite ir suprantate, ką jūs teikiate, nes dažnai tai, ką jūs sakote, kitą dieną būna priešingai pasakoma jūsų paties.
Komentavote tai, kad švietimo srityje yra tokia sistema. Aš noriu priminti, kad švietimo srityje yra ir sistema, priimanti į darbą vadovus, tai yra jie turi pereiti kvalifikacinį testą, jis yra nepriklausomas, ir tik tuomet gali pretenduoti į vadovų postus vienose ar kitose mokyklose. Be jokios abejonės, norint tai sutapatinti teks daryti ir šį žingsnį. Tiek bibliotekų (beje, ši iniciatyva Bibliotekų asociacijos ir buvo pasakyta), tiek kultūros centrų, tiek muziejų vadovams einant į konkursus reikėtų surengti atskirą testą, tai paskui galbūt ir įgalintų pratęsti jų kadenciją, nes jų kvalifikacija būtų patikrinta. Dar vienas dalykas, noriu priminti, kad…
PIRMININKAS. Klauskite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai gal jūs tuomet išjunkite, gerai?
PIRMININKAS. Galime išjungti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerai, jūs išjunkite. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už rūpinimąsi mano sveikata ir gyvybe, tačiau sugedo kompiuteris, todėl ir nepavyko vakar dalyvauti. Kaip kartais nutinka ir jūsų kolegei Liudai. Mes suprantame, dėl to problemų nekeliame, netaikome asmeniškumų. Tai viena. Palikime visa tai užkulisiuose.
Dėl to, ką jūs, gerbiamas pirmininke, pasakėte dėl bibliotekininkų, kurie pasiūlė tą variantą dėl kvalifikacijos, ar ne, aš nematau blogybės, jeigu pasiūlys ir kultūros centrų, ir muziejų, kodėl gi ne. Jie turi svariausią žodį dėl projektų sprendimų, nes arčiausiai yra, jie tuo gyvena. Aš pritarčiau tai minčiai.
PIRMININKAS. Jūsų klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolega, pritardamas jūsų pateiktam projektui norėčiau paklausti. Ar negalvojate, kad reikėtų pažiūrėti ir dėl vertinimo tvarkos, nes kaip tik čia kalbama, kad turi būti įvertinimas arba gerai, arba labai gerai? Nes vis dėlto ta vertinimo tvarka, kaip ir valstybės tarnybos, yra tobulintina. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, sutinku. Šiuo metu yra vertinimas gerai ir labai gerai, atrodo, bibliotekininkams, o kitiems dviem sektoriams iki įstatymo įsigaliojimo, jeigu viskas sėkmingai baigtųsi, Vyriausybė turi laiko sutvarkyti dėl vertinimo kriterijų gerai ir labai gerai, nes tai yra pritaikoma vienam sektoriui.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti jūsų, kokia yra užsienio patirtis, tarkime, mūsų kaimynų lenkų, latvių, estų? Kiek aš žinau, ten apskritai nėra kadencijų, niekas neskiria jokių kadencijų ir kažkaip laikosi ne blogiau negu Lietuva.
Ir prašom pasakyti, ar per tą laiką, kai Lietuva įvedė kadencijas, buvo proveržis, tarkime, rajonų bibliotekose ar kultūros įstaigose? Ar tikrai mes čia ką nors tokio parodėme, išsiskyrėme kažkokiu pakilimu? Labai ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Leiskite kolegai atsakyti. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Teko lankytis Estijoje ir Latvijoje, teko būti ir Kultūros ministerijoje. Kadangi mažos valstybės apskritai vengia tokių kadencijų, nes gyventojų kiekis akivaizdus yra, tai adekvačiai yra į tai žiūrima. Ko gero, mums irgi atėjo metas tą patį sugadinti arba ištaisyti, nepalikti klaidos ir ištaisyti esamas spragas.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš tik noriu priminti garbiems Valstiečių ir žaliųjų, ar Žaliųjų ir valstiečių, kaip jūs dabar vadinatės, sąjungos frakcijos nariams, kad būtent jūsų frakcijos ir jūsų valdančiosios daugumos iniciatyva ir buvo visos tos kadencijos įteisintos, būtent tai ir sukėlė visą sąmyšį. Turėkite bent pagarbos sau, ar tikrai yra amnezija jus visus apėmusi?
PIRMININKAS. Gerbiamas maestro, čia ne dėl vedimo tvarkos, čia jau yra komentavimas, tai jūs galite pasakyti…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). O jūs mane komentuojate, jūs irgi neturite teisės manęs komentuoti.
PIRMININKAS. Aš turiu vadovauti posėdžiui ir nutraukti, jeigu netinkamai elgiamasi. (Balsai salėje) Nori paklausti J. Razma.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš atsakysiu. Kadangi faktiškai nuskambėjo ir kaip…
PIRMININKAS. Minutėlę, Robertai. Atsiprašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). …klausimas ir pasisakymas. Aš ir sakau – nepalikime klaidos. Aš prašau jūsų netęsti tos klaidos jau antrus metus, nes tampate faktiškai tokiais pačiais dalyviais kaip ir mes. Būtų labai smagu, kad tie tūkstančiai sektorių, kurie laukia… tūkstančiai jų laukia šios dienos, kad pateikimą pereitų, o paskui svarstymo stadijoje galime tikrai tvarkyti. Čia viskas įmanoma. Ačiū, Gentvilai.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pratęsiu kolegos V. Juozapaičio repliką. Turbūt jūs neneigsite, kad būtent Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyva buvo įvesti dabartiniai reikalavimai dėl kadencijų. Ir jūs pats, jeigu prisiminsite, pasakykite, kaip balsavote tuo klausimu. Gal galite pasakyti, kas lėmė proto prašviesėjimą dabar, kai turbūt žinote, kad Vyriausybė ruošia platesnius projektus, kur, man atrodo, bus ištaisyti ir jūsų įvesti tam tikri netikslumai ir nepagrįsti dalykai. Ar tiesiog dabar norite kažkaip užbėgti už akių, kad ištaisytumėte patys savo klaidas, kaip čia yra?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš manau, kad jūs irgi taisote savo klaidas, ir tai vertinu labai sąžiningai, tai natūralu. Kinta visas gyvenimas, keičiasi. Natūralu, kaip ir šeimose ar kitur taisome vienokias ar kitokias klaidas, taip ir Lietuvos politiniame gyvenime tai darome. Tai natūralu. Smerkti tai, kas įvyko, kad jau neįmanoma nieko pakeisti, nežinau, ar būtų sąžininga. Tam mes neprieštaraujame. Jūs keičiate, taisote tas klaidas. Tas pats ir mums visiems, visiems gyviems žmonėms tas galioja. Man atrodo, čia nieko keisto nėra. Svarbu, kad mes sutinkame su tomis klaidomis, kuriose nenorime likti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nori kalbėti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kolega jau pasakė, kad buvo suklysta ir tuos suklydimus reikia taisyti. Tą mes pripažįstame ir čia yra esmė visų trijų įstatymų projektų – kadencijos. Deja, Lietuvoje gyvenimas toks, kad dar yra didžiulė skirtis tarp didžiųjų miestų ir regionų ir ten veikiančių institucijų. Martyno Mažvydo bibliotekos direktoriaus vietai užimti turbūt eilė rikiuotųsi, o, deja, rajonuose taip nėra. Ir gerbiamas kolega Antanas iš Pasvalio, mes žinome bendrą atvejį, kur tiesiog nėra kas dirba. Ir vienai kadencijai sunku prisikviesti jauną šeimą, jauną žmogų. Ši įstatymo pataisa, arba tokios demokratijos atkūrimas, padėtų tai daryti.
A. Lydekai čia būtų atsakymas: taip, galima, yra būdų patikrinti, ar žmogus dirba, ar ne. Ir dabar tų svertų yra daugybė. Pavyzdžiui, kiekvienais metais turi atsiskaityti savivaldybės tarybai. Deja, savivaldybių tarybos kartais į tai žiūri gana valdiškai. Tačiau jei žmogus nelabai gerai dirba, ir dabar yra būdų, kaip jam tai pasakyti, kad jis nebedirbtų.
Taigi kviečiu pritarti šiems įstatymų projektams, nes tai labiau padėtų pritraukti į provinciją dirbti žmones, norinčius projektuoti savo gyvenimą ne penkeriems metams į priekį, bet bent jau dešimčiai metų į priekį. Taigi kviečiu pritarti. O bibliotekų, muziejų, centrų…
PIRMININKAS. Laikas!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …atstovai, man atrodo, komitetui dar pristatys savo pasiūlymus, kad patobulintume šiuos projektus. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, kolega. Prieš kalba V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tikrai esate šališkas, nes jūs leidžiate savo frakcijos nariams kalbėti daugiau, negu tai priklausytų. Bet telieka tai jūsų sąžinės reikalas. Aš manau, kad šios dienos jūsų festivalis tikrai bus įvertintas Etikos ir procedūrų komisijoje.
O iš esmės kalbėdamas apie šį įstatymo projektą, be jokios abejonės, aš nesu prieš patį principą. Kuomet jau bus svarstomas turinys, tikrai pasisakysiu už ir bus dar, matyt, ir kokių nors pasiūlymų, priedų ir panašiai. Bet šioje situacijoje, gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto labai prašau atsižvelgti, kad tuos dalykus kuruoja ir prižiūri Kultūros ministerija. Jos prerogatyva ir yra teikti tokio pobūdžio įstatymus. Kadangi R. Šarknickas yra retas svečias mūsų komiteto posėdžiuose, jis vėl, matyt, neišgirdo, kuomet paties ministro buvo paprašyta vis dėlto lukterti, kol ateis būtent tas ministerijos paketas, tai yra Vyriausybės aprobuotas įstatymų pakeitimų paketas, ir tuomet viskas kompleksiškai bus pakeista.
Bet kuriuo atveju labai prašau kolegų šiandien susilaikyti, kad nebūtų netvarkos šioje sistemoje. Bet kuriuo atveju jį priėmus negalės būti jam duota eiga, nes mes lauksime Vyriausybės projekto, kuris tikrai sustatys viską į visas vietas.
Aš dar turiu laiko. Taigi pakalbėsime dar ir apie kitus dalykus, gerbiamas posėdžio pirmininke.
Grįžtu prie kolegos aiškinimo, kad reikia daryti analogą su švietimo sistema. Aš tik priminsiu, kad švietimo sistema, švietimas yra deleguota valstybės funkcija, todėl automatinis perkėlimas į kultūros sritį tikrai, na, neveikia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, nuomonės išsakytos. Teikiu balsuoti įstatymų paketą – Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Kultūros centrų įstatymo Nr. IX-2395 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Muziejų įstatymo Nr. I-930 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Užsiregistravo 74, balsavo 71: už – 30, prieš – 12, susilaikė 29. Po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas manote, kad reikia taisyti, – už, kas manote, kad reikia atmesti, – prieš.
Užsiregistravo 70, balsavo 69: už balsavo 34, prieš – 30… Atsiprašau. Įstatymo projektas grąžintas tobulinti, nes nėra tinkamos balsų daugumos, kad būtų atmestas. Reikia 36 balsų.
Replika po balsavimo – S. Tumėnas. Prašau. Minutėlę, taip.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, teisingai sakė komiteto pirmininkas ir gerbiamas J. Razma, kad buvo žadėta, kad ateis iš Vyriausybės, iš ministerijos bendras paketas šioms problemoms išspręsti. Tačiau ką tik, neseniai, komiteto posėdyje ministras pristatė darbų programą, joje nebuvo šių projektų. Kai aš pasitikslinau, jis pasakė, supratau, kad tiesiog ministerija nespėja to padaryti, ir ministras S. Kairys aiškiai pasakė: niekas nedraudžia, jūs patys, Seimo nariai, galite teikti. Taip ir buvo pasitarta su ministru, kad teiktų Seimo nariai, tai mes tą ir padarėme, nes ministerija, supratome, tam ir neprieštarauja. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Maldeikis dėl vedimo tvarkos.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Aš norėjau pakviesti opoziciją grįžti į salę – jų darbotvarkė. Nematome žmonių, nežinau, ar saldainiai valgomi, ar kas, bet būtų gerai, kad grįžtų žmonės į salę ir pradėtų dirbti, nes teikia projektus, balsų nėra ir labai keistai atrodo. Dėl savo projektų, tikimės, tiesiog norėtume pakviesti opoziciją pradėti dirbti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, už rūpestį. Kas čia per diena šiandien. Taip, V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Diena jau tokia, kokią pradėjote, tokią ir turite jūsų iniciatyva ir jūsų dėka. Gerbiami kolegos, gerbiamas Stasy Tumėnai ir visi, kurie girdi ir mato. Iš tikrųjų ypač noriu pasakyti muziejų, bibliotekų, kultūros centrų bendruomenei: ši problema yra mūsų darbotvarkėje, ji niekur nepasitrauks, niekur nedings. Tai, kad jūs su savimi pasitarėte ir sugalvojote, kad jums taip pasirodė, tai čia yra jūsų dalykas, jūsų problema.
Aš būtent prieš šį balsavimą kalbėjausi, susirišau su kultūros ministru. Iš tikrųjų mes suvokiame situaciją, be ministerijos ir Vyriausybės pritarimo šiam įstatymo projektui vis tiek nebūtų jokio kelio. Taigi reikia tiesiog tartis, galima ir komitete pasikalbėti ir suderinti tokius teikimus. Mes galėtume ir komiteto vardu, jeigu būtų tikrai noras padaryti ką nors reikšmingo, o ne pasirodyti, kad jūs darote kažkokius dalykus, dėl kurių nesugebate net savo balsų surinkti po pateikimo, kad juos įgyvendintumėte.
Taigi, gerbiamieji, visi tie projektai turės dienos šviesą, visos kadencijos bus sutvarkytos, o jums linkiu skanaus saldainių valgymo. Deja, jūsų lyderių kažkaip nebėra šiandien salėje, tai užuojauta.
PIRMININKAS. Ačiū už gerus pažadus. Toliau per šoninį mikrofoną – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš matau, jūs esate atsirišęs, o ne susirišęs šiuo metu su ministru. Labai gaila, kad principai, ambicijos perlipo aukščiau negu būtent tie projektai, kurių laukia visuomenė. Jūs visus metus vilkinote, vilkinote ir toliau įtikinote kažkodėl savus žmones kitaip balsuoti. Tai yra tikrai nekultūringa ir nesąžininga. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos, siūlau baigti diskusijas. Dar liko pora klausimų ir tada galėsime privačiai diskutuoti, kas kiek norėsime.
17.10 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1333 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1333. G. Kindurys. Prašau, kolega, į tribūną ir pristatykite.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, projektą teikiu atsižvelgdamas į gaunamus nusiskundimus dėl konkursuose seniūno pareigoms užimti keliamų nevienodų sąlygų seniūno pareigybei. Valstybės tarnybos departamento paskelbtuose konkursuose į seniūno pareigas skirtingose savivaldybėse skiriasi seniūno pareigybei nustatomi išsilavinimo reikalavimai, tad yra tikimybė, kad sudarant konkrečias atrankos sąlygas, kurias atitinka tik vienas ar keli iš kandidatų, sudaromos nevienodos sąlygos konkuruoti su kitais konkurso dalyviais. Tai reiškia, kad tokiais atvejais kyla abejonių dėl konkurso skaidrumo.
Pažymėtina, kad visuose turbūt pareigybių aprašymuose yra skelbiami reikalavimai išsilavinimui, kad tinka vadybos, administravimo, ekonomikos, teisės studijų krypčių, tačiau būna atvejų, kai tas išsilavinimas papildomas kitais, pavyzdžiui, matavimo inžinerija, edukologija, statybos inžinerija, žemės ūkiu ar verslu. Siekdamas, kad į seniūnų pareigas būtų priimami kompetentingi ir motyvuoti asmenys, atrinkti vadovaujantis profesionalumo kriterijumi, siūlau įstatymu sudaryti sąlygas, kad konkursai seniūno pareigoms užimti vyktų vienodomis sąlygomis visoje Lietuvoje, tai yra kad konkursų į seniūno pareigas tipinius, tai yra vienodus, išsilavinimo specialiuosius reikalavimus seniūno pareigybei nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija, tai yra Valstybės tarnybos departamentas.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti K. Vilkauskas. Ruošiasi L. Nagienė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ar nematote, kad reikėtų taisyti ir kitoje vietoje būtent spragą? Dabar, kai centralizuoti seniūno konkursai vyksta tada, kai dalyvauja administracijos direktorius, Valstybės tarnybos departamento atstovai ir seniūnaičiai, kai atrenkami du kandidatai, po to administracijos direktorius vienasmeniškai ir be jokių kriterijų renkasi būtent tą kandidatą, seniūnaičiai, kurie tiesiog pagal tą tvarką turėtų dalyvauti, antroje atrankoje jau nebedalyvauja. Matyt, yra tokių atvejų (negalėčiau skaičiuoti, kiek tokių atvejų yra), kad pasirenkamas ne būtent stipriausias kandidatas ir būtent ne tas kandidatas, kurio nori patys seniūnaičiai. Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Gerbiamas kolega, iš tiesų tai galima tiesiogiai susieti, nes atitikus išsilavinimo papildomą individualų kriterijų tikrai iškyla didžiulė tikimybė, kad antrasis kandidatas ir bus tas, kuriam buvo, tikėtina, taikytas tas išsilavinimo reikalavimas. Kaip sakiau, įdomiausias man buvo matavimo inžinerija. Aš manyčiau, jeigu šitam projektui pritartų ir būtų siūlymų, tai aš manau, kad ir Savivaldybių komitetas rimtai svarstytų ir rastų tokį teisingą kompromisinį variantą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi E. Pupinis.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, žinote, pažiūrėjau į 2018 metų tą parašytą priedą. Ar jums neatrodo, kad tai yra Valstybės tarnybos departamento funkcija? Jis turėtų patikrinti ir tikrina, jie skelbia. Tai yra pertekliniai reikalavimai ir tokiu atveju turi teisę ir Valstybės tarnybos departamentas įpareigoja savivaldybes, kad pataisytų skelbimą ir nepraleistų tokių skelbimų. Realiai, aš manau, kad mes visoms pareigybėms nesurašysime išsilavinimo ir reikalavimų, nes, vienam parašius, tada ir kiti sakys – ir tam skyriui reikia surašyti, ir kitam, valstybės tarnautojui, kokią jis užims pareigybę. Ar jums neatrodo, kad čia yra Valstybės tarnybos departamento funkcija?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Iš tiesų panašiai ir yra, pareigybės aprašymą reglamentuoja metodika. Tačiau jeigu žiūrėtume į seniūno pareigybę ir žiūrėtume į savivaldybės skyrius, skyrių funkcijos yra tikrai labai įvairios, yra kurios ir daugiau funkcijų apima, ir mažiau, seniūno yra gana aiški. Kaip žinote, ir tokio programos mokymo nėra, kad būtų seniūno ar, tarkime, ministro, tikrai yra labai plačią sritį apimanti pareigybė. Mano nuomone, išvis būtų teisingiausia nurodyti tik aukštąjį išsilavinimą, o jeigu visus kitus konkursinius dalykus dalyvaujantis žmogus atitinka ir dirbs atsakingai, tai to turbūt ir būtų gana.
Problema tikrai turbūt yra ta, kad Valstybės tarnybos departamentas, na, nežinau, nesuspėja, nepamato ar praleidžia tokius neatitikimus. Mano nagrinėjamu vienu atveju taip ir buvo, kad apskundė konkurso sąlygas, pripažino, kad klaidingai parengta, bet kiekvieną kartą to neapskųsi. Aš ir vakar perverčiau dabar paskelbtus ir neseniai įvykusius konkursus, vėlgi tas pats matosi. Sakau, tarkime, iš paskutinių kokių 15 ar 16, ar 20 konkursų vis tiek viename atsiranda… Aš nesakau, kad blogas išsilavinimas edukologija, bet tik vienai seniūno pareigybei tinka, kitoms netinka. Mano nuomonė būtų įrašyti išsilavinimą – aukštasis, visiems ir tiktų, bet aš visgi to įstatyme nerašau, palieku kompetentingai institucijai dėl to apsispręsti.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Masiulis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš dalies atsakėte. Iš tikrųjų ministro pareigybė yra politinė, seniūnas vis dėlto yra daugiau administratorius, ne politinis paskyrimas turėtų būti. Ko gero, spėju, kad kažkurioje vietoje jūs pastebėjote, kad vis dėlto vyksta tokie pusiau politiniai paskyrimai, nes pagrindinis dalykas savivaldybėse yra noras visur sustatyti savo žmones, iš tikrųjų formuoti tam tikras politines nuostatas, tai pastebima. Ar taip yra iš tikrųjų, ar čia jūsų kokios nors kitos intencijos, kad vis dėlto daugiau būtų žiūrima į seniūno pareigybę kaip į administracijai, administravimo funkcijai tinkančią, o ne kaip prieš rinkimus, tarkime, agitatorių funkcijai? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aš beveik vienareikšmiškai pasakyčiau, turbūt natūralu, kad savivaldybės vadovai ieško sau tinkamų darbuotojų, bet tas tinkamumas gali būti suvokiamas labai skirtingai. Tinkamas – geras ir atsakingas, ir kažkuo ypač gal lojalus ar artimas gali būti žmogus. Todėl aš ir noriu ne siaurinti išsilavinimo sritį, nes tai yra tik viena konkurso dalelytė, tiktai pareigybės aprašymo dalis, ir parašyti „aukštasis išsilavinimas“, tarkime, ko aš tiesiogiai, aišku, nerašau įstatyme, ir tada dalyvautų daugiau pretendentų. Tada nebūtų iš anksto atsijojami kiti. Manau, tai tikrai suteiktų skaidrumo, mažintų administracinę naštą, būtų tam tikras konkurso šablonas. Manau, tikrai būtų daug skaidriau ir teisingiau.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu, kad jūs pavardintumėte tuos tipinius specifinius reikalavimus, kuriuos jūs žinote, ir norėtumėte, kad jie ten būtų surašyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Būtent taip jie ir vadinasi, pareigybės aprašyme yra specialieji reikalavimai, o tai yra tik išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai pareigybės aprašyme. Dalyje konkursų jie skiriasi. Pavyzdžiui, kas yra rašoma, beveik visiems pradžia 99 % tinka, yra aukštasis universitetinis išsilavinimas, ne žemesnis kaip bakalauro, ir tada vardinamos studijų kryptys. Visų yra vadyba, na, daugumos: vadyba, teisė, viešasis administravimas, ir pavieniai, tarp šitų yra žodelis „arba“ – arba toks, arba toks, arba toks, ir visiškai pavieniai, kaip minėjau, išlenda tokie kaip statybų inžinerija, žemės ūkis, edukologija, matavimų sritis. Jei nebūtų piktnaudžiavimo dėl srities, aš manau, būtų tikrai aiškiau.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už – K. Vilkauskas. Galite sėsti į savo vietą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, manau, pritarę šiam projektui, mes galėsime ir turėsime galimybę tobulinti pačią seniūnų atranką. Kaip minėjau, iš tikrųjų dabar tai tikrai labai smarkiai tobulintina, nes daug politinio atspalvio, kai iš dviejų žmonių ir be seniūnaičio administracijos direktorius gali pasirinkti jam tinkamą žmogų. Vis dėlto seniūnų darbas labai sudėtingas ir sunkus. Kaip gerbiamas kolega Edmundas pasakė, tai yra administratorius, tai yra ūkininkas, kuris ne tik sprendžia tos vietos gyventojų problemas, bet tvarko ir organizuoja visą gerovę. Siūlau pritarti šiam projektui ir paskui jį patobulinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš šiaip labai skeptiškas esu dėl pačios seniūnų institucijos. Aš manau, kad šiuolaikinėje valstybėje administruoti vietos paslaugas gyventojams galima labai įvairiai ir neturint tokios pareigybės, tiesiog iš savivaldybės. Tai, ko gero, būtų pigiau, optimalu ir panašiai. Atvykstantys asmenys įvairiais klausimais galėtų administruoti, padėti ir išspręsti žmonėms jų vietoje iškylančias problemas.
Kai kur egzistuoja… kai kur nėra tų seniūnų, tarp kitko, ir visai puikiai verčiasi. Tai gal ir palikime, kad taip būtų. Aš būčiau linkęs plėsti, o ne siaurinti tuos aprašus. Dabar net ir abejoju, ar tikrai aukštasis išsilavinimas čia yra būtinas. Seniūno funkcijos nėra raketų konstravimas. Tai tikrai, ko gero, galėtų būti autoritetą turintis žmogus, kultūringas ir gerai atstovaujantis žmonėms, jeigu kalbame apie kaimišką vietovę.
Būčiau už tai, kad būtų didesnis lankstumas. Bet noriu priminti, kad Vyriausybė yra numačiusi apskritai naują valstybės tarnybos koncepciją ir ją mes svarstysime. Ten turėtų būti lankstumo didinimas. Ir vietoj administravimo, apie kurį mes čia šnekame ir vis bandome varžyti, varžyti, varžyti, diegiami vadybos principai. Tai, apie ką aš kalbu, ir atsirastų tokios galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Išsakėte nuomones. Teikiu balsuoti Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1333.
Užsiregistravo 73, balsavo 72 Seimo nariai: už – 30, prieš – 14, susilaikė 28. Po pateikimo nepritarta. Alternatyvus balsavimas – tobulinti arba atmesti.
Balsavo 70 Seimo narių, už tai, kad tobulintume – 36, prieš – 34. Projektas tobulintinas. Ačiū.
17.24 val.
Seimo savaitės (2022-04-11–2022-04-15) – 2022 m. balandžio 12 d. (antradienio) ir 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Ir paskutinis darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – savaitės, prasidedančios balandžio 11 diena, Seimo posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pirmasis Pirmininko pavaduotojas gerbiamas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tikiuosi, kad šis projektas bus išimtis ir čia mes pritarsime jam vieningai. Darbotvarkė dar gana tolimų posėdžių, aišku, jų turinys, manau, neišvengiamai keisis, bus pildoma. O projektai surašyti ta tvarka, kaip jie čia juda per komitetus.
Antradienį daugiausia visokių kodeksų keitimai. Taip pat bus sveikatos apsaugos ministro atsakymai į dešimties Seimo narių raštu pateiktus klausimus. Turėsime dar vieną Konstitucijos pataisos – keitimo projekto svarstymą. Čia kolegės M. Ošmianskienės iniciatyva dėl neįgaliųjų pensijos sąvokos. Ir keletas kitų projektų, iš jų aš gal nieko neišskirčiau. Turime vėl naujų iniciatyvų dėl naujų atmintinų dienų. Visas sudėsime, jeigu dar jų atsiras iki to pateikimo momento. Čia kiekvienoje kadencijoje tų iniciatyvų netrūksta.
Ketvirtadienį keletas priėmimų. Kaip jau paskelbė Respublikos Prezidentas, turėsime įdomų naujo kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjus svarstymą – E. Šileikio kandidatūros svarstymą. Ir popietinėje darbotvarkėje individualūs Seimo narių projektai, kaip reikalauja Seimo statutas, turi būti ir tokia dalis Seimo posėdžiuose. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Yra porą norinčių paklausti. A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti šiek tiek į ateitį, apie kitas darbotvarkes. Gal jau yra planuojamas, galbūt Teisingumo ministerija jau parengė Referendumo įstatymą arba galbūt kokių nors žinių turite dėl tiesioginių merų įstatymo? Kaip darbo grupei sekasi? Kada jie ketina baigti? Kada jau būtų galima įtraukti į darbotvarkę? Vis tiek artėja antrasis balsavimas dėl Konstitucijos ir norėtųsi tokio aiškumo, kada jau tie įstatymai atsidurs darbotvarkėje. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl jūsų paminėto Referendumo įstatymo ir dėl Rinkimų kodekso mes turime kalbėti kompleksiškai. Tai yra konstitucinių įstatymų projektai ir jie numatyti svarstyti kartu. Dėl konstitucinių įstatymų projektų mes Seimo statute esame įrašę gal visokių keistokų reikalavimų. Vienas iš jų yra, kad pagrindinis komitetas gali svarstyti tik praėjus mėnesiui, kai apsvarstė papildomas komitetas. Papildomas komitetas ten yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Seimo Pirmininkė žadėjo pasikalbėti su komitetu. Jeigu papildomo komiteto nariai atsisakytų to noro būti papildomu komitetu, mes visą mėnesį galėtume sutaupyti ir svarstyti anksčiau. Tikiuosi, gal komitete geranoriškai aptarsite tokią galimybę.
O dar yra viena pareiga dėl kodekso šiuo atveju, kad jis turi būti pateiktas visuomenei svarstyti kaip konstitucinis įstatymo projektas. Visi tie dalykai mus varžo ir neleidžia greičiau tų projektų apsvarstyti. Mes tikrai nei komitete, nei čia nieko nestabdome, bet yra tos procedūros.
PIRMININKAS. Ir dar klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu paklausti keletą kausimų. Nematau, kad darbotvarkėje vis dėlto būtų numatytas Lietuvos ekonominių prognozių pristatymas iš Vyriausybės. Čia bus balandžio vidurys. Galbūt mes turėtume įtraukti Vyriausybės valandos ar pusvalandžio metu tą pristatymą? Vienas dalykas. O antras dalykas…
J. RAZMA (TS-LKDF). Kokį pristatymą? Pakartokite.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ekonominių prognozių. Buvo kalbama, kad balandžio mėnesį. Bent jau pristatymą.
Antras dalykas. (Balsai salėje) Pone Razma, šiandien čia tokių pasikarščiavimų buvo, gal kokį antradienį (mes čia turime tos srities profesionalų – kolegas Z. Streikų, A. Verygą, L. Slušnį) kokią kolektyvinę grupinę psichoterapiją padarome? Seime darosi vis didesnė ir didesnė įtampa.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad tas iškylančias įtampas mes įveikiame, tik tų įtampų pirminiams organizatoriams gaunamas rezultatas galbūt ne toks, kokio jie tikėjosi. Čia tam tikros išdavos būna. O taip nemanau, kad mes Seime jau esame paveikti kokių nors nevaldomų emocijų. Kam yra tokių individualių problemų, visada gali ieškoti tos pagalbos, tikrai nemanau, kad čia reikia masinės psichoterapijos seansų mums, dar kol kas tikrai ne.
Dėl Vyriausybės pusvalandžio. Mes pažiūrėsime, ar jūsų pasiūlytas variantas, ar yra kokių nors svarbesnių klausimų. Paklausime finansų ministrės, ar būtų prasmės tai daryti, ir apsispręsime.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Jurgi, už pristatymą. Siūlau bendru sutarimu pritarti. Juo labiau kad kitą savaitę turbūt bus papildyta ta darbotvarkė.
Registruojamės, kolegos. Registruojamės.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai.
Skelbiu 2022 m. kovo 31 d. posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.