2022 01 14

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-1056

 

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

1.

2

2

Argumentai:

 

Įstatymo projekte Artima aplinka inter alia apibrėžiama, kaip aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami partnerystės ryšiais. Konstitucijos 38 str. Nenumato šeimos (artimos aplinkos) sudarymo partnerystės pagrindu. Konstitucijos 38 str. 4 dalis vienareikšmiškai nustato, kad valstybė registruoja tik vyro ir moters santuoką. Partnerystės įstatymas nėra priimtas. Nepakeitus Konstitucijos ir nepriėmus partnerystės įstatymo nėra būtino teisinio pagrindo šiame įstatyme įtvirtinti artimą aplinką, kaip siejamą partnerystės ryšiais. Be kita ko projekte yra nuostata « taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį », kuri pilnai tenkina kartu gyvenančius vienos ar skirtingų lyčių asmenis.

 

Pasiūlymas:

 

    Pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

Artima aplinka – aplinka, kurią sudaro asmenys, siejami arba praeityje sieti santuokiniais, partnerystės, svainystės ar kitais artimais ryšiais, taip pat asmenys, kartu gyvenantys ir tvarkantys bendrą ūkį.

 

2.

2

4

 

Smurtas artimoje aplinkoje  inter alia apibrėžiamas, kaip artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis psichinis poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą. « Neturtinės žalos » sąvoka yra pernelyg abstrakti. Ji nebūtinai dera su « fizinio ar turtinio » poveikio sąvoka, sukeliančia « neturtinę » žalą. Neturtinę žalą paprastai sukelia psichinis poveikis. Tačiau ne kiekvienas psichinis poveikis artimoje aplinkoje daromas subjektų vienas kitam, pav. sutuoktinio priekaištai kitam sutuoktiniui, laikytini psichiniu smurtavimu, sukeliančiu neturtinę žalą. Sutuoktiniai gali priekaištauti vienas kitam dėl neatliekamų ar blogai atliekamų šeimos narių vaidmenų ir toks psichinis poveikis tikrai nelaikytinas psichiniu smurtavimu. Tai ypač aktualu vaikų atžvilgiu. Tėvai savo pamokymais sąmoningai daro vaikams nuolatinį psichinį poveikį, kuriam vaikai neretai prieštarauja. Taigi šiuo atveju atskirti tyčinį psichinį smurtavimą nuo sąmoningo auklėjimo yra ypač keblu. Juolab, kad Konstitucija suteikia teisę tėvams auklėti savo vaikus pagal savo įsitikinimus. Taigi tikslinga apskritai atsisakyti abstrakčios « neturtinės žalos » sąvokos. Taip pat būtina išskirti neleistiną, nepateisinamą tyčinį psichinį smurtavimą, kuris gali pasireikšti asmens psichinės sveikatos ar normalios raidos sutrikdymu, kuris be kita ko gali nutikti ir darant fizinį ar turtinį poveikį.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Smurtas artimoje aplinkoje – artimoje aplinkoje veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę ar turtinę ir (ar) neturtinę žalą ir (ar) sutrikdoma jo psichinė sveikata ar normali raida.

 

3

2

8

Sąvokos smurtas lyties pagrindu apibrėžimas turi aiškų ideologinį pobūdį, o taip pat netenkina formlių loginių reikalavimų sąvokų apibrėžimui. Smurtas, pagal šios sąvokos turinį, tai neleistini veiksmai, kuriuos dėl pačių įvairiausių motyvų atlieka individas ar individų grupė kito individo ar individų grupės atžvilgiu. Atskirai apibrėžiant smurtą lyties pagrindu, siekiama pažymėti, kad smurtavimas pagal prigimtinius bruožus yra būdingas vyrams, kaip subjektų klasei moterų atžvilgiu (apibrėžiame pažymima, kad smurtą neproporcingai dažniau patiria moterys). Tokiu būdu  vyrai, kaip lytis, stigmatizuojami, o moterys, viktimizuojamos. Kitais žodžiais moterų klasė yra aukos, o vyrų klasė išnaudotojai, smurtautojai. Sekant tokia logika reikėtų apibrėžti smurtą ir pav. pagal kitus klasinius požymius : pav. rasės atžvilgiu baltųjų smurtą juodaodžių atžvilgiu arba pav. amžiaus atžvilgiu vyresniųjų smurtą jaunesniųjų atžvilgiu. Formalios logikos požiūriu taikomas apibrėžimas gimine ir rūšiniu skirtumu. Apibrėžime nurodoma, kokias pasekmių rūšis sukelia neleistino poveikio rūšys. Tuo tarpu prierašas kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma, formalios logikos požiūriu yra visiškai nesusijęs su apibrėžinėjama sąvoka.

 

Pasiūlymas:

2 str. 8 dalį apskritai išbraukti.

Smurtas lyties pagrindu –  dėl asmens lyties veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, turtinę ir (ar) neturtinę žalą, kurį neproporcingai dažnai patiria moterys ir yra galia bei kontrole grindžiama moterų diskriminacijos forma.

 

4.

3

 

4) p.

Apibrėžiant « lygiateisiškumo » principą, kuris apibrėžia asmenų artimoje aplinkoje teisių lygybę, numatoma ir lygybė « lytinės orientacijos » pagrindu. « Lytinės orientacijos » sąvoka nei šiame nei kituose įstatymuose (pav. Lygių galimybių įstatyme) nėra apibrėžta. Šnekamojoje kalboje « lytinė orientacija » suprantama kaip « seksualinė orientacija, t. y. reiškia asmens laisvą valią pasirinkti tos pačios ar kitos lyties seksualinį partnerį. Lingvistiškai « lytinė orientacija » reiškia ir asmens laisvą valią pasirinkti savo lytį.

Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 3 dalys aiškiai skiria gamtos nustatytas biologines lytis. Lyties keitimo teisės Konstitucija nenumato, kaip ir nenumato vienos lyties asmenų santuokos ar partnerystės. Taigi neatlikus pataisų Konstitucijoje « lytinės orientacijos » sąvokos šiame įstatyme tikslinga atsisakyti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 3 straipsnio 4) punktą ir jį išdėstyti taip:

4) lygiateisiškumo – smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantys asmenys ar smurtą patyrę asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių, turi lygias teises į apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir specializuotą kompleksinę pagalbą, dalyvauti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklose;

 

 

Teikia:

 

Seimo narys Petras Gražulis