LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektO NR. XIiIP-309

 

2017-04-05   Nr. 113-P-15

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

 Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariai: Virginijus Kanapinskas, Gražina, Imbrasienė, Saulius Katuoka, Dalia Paulauskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Vaida Genytė – Kazlauskienė, UAB „Lietuvos energija“ atstovė Viktorija Molytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-01-25

1

 

 

Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-315, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
Nr. XIIIP-309.

1. Projektu iš esmės siūloma išplėsti asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, sąrašą, nustatant kad šiems asmenims priskirtini akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai. Pastarieji būtų atitinkamai įpareigoti pateikti privačių interesų deklaracijas, o šių deklaracijų duomenys būtų viešinami. Siūlomo teisinio reguliavimo ir aiškinamajame rašte išdėstytų motyvų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, valstybės ir savivaldybių įmonėse taip pat gali būti sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, kurios nariais skiriami ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti fiziniai asmenys. Todėl svarstytina, ar panašiais tikslais prie asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje neturėtų būti priskiriami ir valstybės bei savivaldybių įmonių valdybos nariai.

Pritarti

Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:.

„1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai, vadovai ir vadovų pavaduotojai, valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų nariai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.“

Atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį.

Buvusius įstatymo projekto 1–6 straipsnius atitinkamai laikyti 2–7 straipsniais.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-01-25

 

 

 

Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-315, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
Nr. XIIIP-309.

2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus:

1) projekto pavadinimas tikslintinas įvardijant „ 2 ir 10 straipsnių“ pakeitimą;

2) projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sąvoką įvardijantis terminas turi būti paryškintas;

3) po projekto tekstu atskiroje eilutėje įrašytinas sakinys „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“.

Pastaba nebeaktuali

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-01-31

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto pavadinime turi būti nurodomi straipsniai, kurie yra keičiami, arba kuriais keičiamas įstatymas yra papildomas, o keičiamų straipsnių struktūrinės dalys nėra nurodomos. Projekto pavadinimas turėtų būti dėstomas taip: „<...> 4, 5, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas“.

Pritarti

Projekto pavadinimą išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO NR. VIII-371 2, 4, 5, 10, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ Pakeitimo

ĮSTATYMAS“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-01-31

2,

3,

4, 5, 6

 

 

2

 

 

 

 

2.    Projekto 1 straipsnio nuostatos (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) tikslintinos derinant jas su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis bei nurodant, kad keičiamo įstatymo nuostatos taikomos asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 2-5 straipsnių nuostatos.

Pritarti

Vietoj termino „vadovas“ vartoti terminą „perkančiosios organizacijos vadovas“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-01-31

2,

3,

4, 5,

6

 

 

2

 

 

 

3.     Projekto 1 straipsnio (keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis) nuoroda į ekspertus tikslintina nurodant, kad turimi omenyje viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai. Atitinkamai tikslintinos ir projekto 2-5 straipsnių nuostatos.

Pritarti

Vietoj termino „ekspertai“ vartoti terminą „viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujantys ekspertai“

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-01-31

2,

3,

5

 

 

2

 

 

4.    Projekte vartojama sąvoka „viešųjų pirkimų komisija“ derintina su Viešųjų pirkimų įstatymu, numatančiu „viešojo pirkimo komisiją“.

Pritarti

Vietoj termino „viešųjų pirkimų komisija“ vartoti terminą „viešojo pirkimo komisija“

7.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2017-02-01

 

 

 

Pastaba pateikta projektui Nr. XIIIP-315, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu
Nr. XIIIP-309.

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP­315, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.

Atsižvelgti

 

8.

Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

2017-02-02

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektą Nr. XIIIP­309, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime

Atsižvelgti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

UAB „Lietuvos energija“

2017-04-04

Nr. SR_2017-62

 

 

 

 

„Lietuvos energija“ įmonių grupė, atstovaujama patronuojančios bendrovės „Lietuvos energija“, UAB (toliau – Grupė), įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 5, 10, 13 straipsnių pakeitimo, 5 straipsnio papildymo 4 dalimi ir 11 straipsnio papildymo 8 dalimi įstatymo projektą (Nr. XIIIP-309) (toliau – Įstatymo projektas), žemiau pateikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui.

Įstatymo projektu, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus ir ekspertų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę visuomenei. Patvirtinus Įstatymo projektą, Įstatymo projekto rengėjų nuomone, atsiras papildomas teisinis instrumentas, padėsiantis identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus atskiruose viešuosiuose pirkimuose. Tai neabejotinai padės perkančiųjų organizacijų vadovams įgyvendinti jiems nustatytą prievolę kontroliuoti viešųjų pirkimų procedūrų nešališkumą ir eliminuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktų apraiškas. Taip pat tai padės ir patiems komisijų nariams, asmenims, vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus bei ekspertams – jie aiškiau suvoks, kokios aplinkybės jiems gali sukelti interesų konfliktą, kokiose pirkimų procedūrose jie negali dalyvauti, nuo kokių procedūrų jie turi nusišalinti. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas leis išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrins sąžiningą tiekėjų konkurenciją, todėl valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliau ir efektyviau, valstybė gaus atitinkamą ekonominę naudą, be to, padidės visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis.

Grupės nuomone, Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai yra aktualūs ir svarbūs siekiant identifikuoti viešųjų ir privačių interesų konfliktus viešuosiuose pirkimuose, tačiau jie yra pertekliniai bei, galimai, nederantys su Europos Sąjungoje pripažįstamais asmens duomenų tvarkymo principais.

Įstatymo projekto nuostatos yra perteklinės, kadangi analogiškus, pagal savo prasmę, santykius reguliuoja/reguliuos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos

Grupė atkreipia dėmesį, kad Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvose valstybėms narėms numatyta pareiga užtikrinti, kad būtent perkančiosios organizacijos imtųsi tinkamų priemonių veiksmingai užkirsti kelią interesų konfliktams, kylantiems vykdant viešojo pirkimo procedūras, ir kad jie būtų veiksmingai nustatomi ir šalinami, siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo bei užtikrinti visų ekonominės veiklos vykdytojų lygiateisiškumą.

Šiuo metu Seime yra svarstomas Viešųjų pirkimų įstatymo projektas, įgyvendinantis Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyvų nuostatas. Viešųjų pirkimų įstatymo projekte jau yra apibrėžta interesų konflikto sąvoka bei numatytos priemonės užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, nustatant pareigą perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad kiekvienas perkančiosios organizacijos darbuotojas, viešojo pirkimo komisijos narys, ekspertai, stebėtojai, dalyvaujantys pirkimo procedūroje ar galintys daryti įtaką jos rezultatams, pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Taip pat numatyti veiksmai, kurių perkančioji organizacija turėtų imtis gavusi informaciją apie galimą interesų konflikto situaciją.

Viešųjų pirkimų įstatymo projekte numatyta, kad viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti pirkimo procedūroje dalyvaujantys ar galintys joms daryti įtaką asmenys turi pasirašyti ne tik konfidencialumo pasižadėjimą, bet ir nešališkumo deklaraciją.

Svarbu ir tai, jog įprastai informacija apie viešojo pirkimo komisijos narius, ekspertus ir kitus pirkimo procedūroje dalyvaujančius asmenis yra konfidenciali, perkančiosios organizacijos šios informacijos neviešina visos pirkimo procedūros metu, jos neatskleidžia tiekėjams ir visuomenei. Viešai atskleidus viešojo pirkimo procedūrose dalyvaujančių asmenų duomenis, jų finansinę padėtį ir kitą informaciją, taip pat paviešinant jų privačių ir viešųjų interesų deklaracijas, didėja rizika, kad šie asmenys taps žinomi ir lengviau prieinami nesąžiningiems tiekėjams ar kitiems asmenims.

Neretai konkretus asmuo pagal kompetenciją viešajame pirkime ekspertu yra skiriamas tik dėl vieno ar kelių konkrečių pirkimų, todėl teisės aktuose nustatant pareigą ir tokiems asmenims viešai deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, perkančiosios organizacijos susidurs su sunkumais pritraukiant kompetentingus asmenis, nes viešojo pirkimo ekspertais gali būti skiriami ne tik perkančiosios organizacijos darbuotojai, bet ir reikiamą kompetenciją turintys privatūs fiziniai asmenys, o išskirtinių projektų atveju – netgi užsienio valstybių piliečiai. Viešoje erdvėje VPT pabrėžia kaip svarbu yra kelti viešuosius pirkimus vykdančių asmenų kompetenciją, todėl kompetentingų asmenų pritraukimas neturėtų būti papildomai apsunkinamas. Galiausiai, teisės aktuose nustačius pareigą viešuosius ir privačius interesus deklaruoti visiems viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertams, tokių asmenų ratas gali būti itin platus, nes praktikoje būna atvejų, kai vieno viešojo pirkimo ekspertais skiriama net 60 asmenų, o didžiosios perkančiosios organizacijos per metus atlieka apie 3000 viešųjų pirkimų. Bet kuriuo atveju, vienareikšmiškai sutiktina, kad tokie asmenys vykdydami pareigas, susijusias su vykdomais viešaisiais pirkimais, negali turėti interesų konflikto.

Sutiktina su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projektu, kuriame numatoma, kad minėto straipsnio nuostatos dėl tarnybinių teisių apribojimo turėtų būti taikomos ir viešojo pirkimo komisijos nariams, asmenims, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtiems atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertams.

Įstatymo projekto nuostatos galimai nėra suderinamos su asmens duomenų reforma

Grupė pastebi, kad teikiant tokias Įstatymo projekto iniciatyvas, kurios, iš esmės, yra susijusios ir su fizinių asmenų asmens duomenų atskleidimu viešai, įstatymų leidėjas turėtų atsižvelgti į nuo 2018 m. gegužės 25 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, įsigaliosiantį tiesioginio taikymo reglamentą 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo  (toliau – Reglamentas).

Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamentas yra susijęs su trimis asmens duomenų apsaugos reformos tikslais, t. y. (i) duomenų subjektų (fizinių asmenų) teisių stiprinimu; (ii) duomenų tvarkytojų (privačių įmonių, valstybinės valdžios institucijų) ir duomenų subtvarkytojų atsakomybės nustatymu; (iii) reguliavimo (inter alia teisinio) skaidrumu ir patikimumu.

Reglamentu, kaip iš esmės yra žinoma, siekiama sustiprinti Europos Sąjungos piliečių teises į privatumą, kadangi kiekvienas asmuo turi teisę į savo asmens duomenų apsaugą. Todėl, Grupės nuomone, privatumo apsaugos kontekste diskutuotinas Įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimas, kuriuo siekiama įtvirtinti, jog viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, vadovų paskirtų atlikti supaprastintus pirkimus ir ekspertų, t. y. asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai ir/ar jiems prilyginti asmenys, deklaracijų duomenys būtų vieši.

Šiuo metu asmens duomenys turi būti tvarkomi, renkami vadovaujantis principu „būtina žinoti“, todėl Grupei, kuri visomis įmanomomis pastangomis siekia apsaugoti jos darbuotojų (trečiųjų asmenų) asmens duomenis, deja, bet nėra priimtinas Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas, kuris įpareigotų didžiąją dalį Grupės darbuotojų viešai atskleisti informaciją apie save ir savo šeimą.   

Atsižvelgiant į tai, galima būtų sutikti, kad Įstatymo projekte minimi asmenys papildomai turėtų deklaruoti viešuosius ir privačius interesus Įstatymo projektu papildomai užtikrinant visišką tokios informacijos konfidencialumą], tačiau Įstatymo projekto rengėjams primygtinai siūlytina atsisakyti reikalavimo, jog šios deklaracijos būtų skelbiamos viešai VTEK interneto svetainėje (Įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimas).   

Nepritarti

Projekto tikslas – išvengti šališkų viešųjų pirkimų, užtikrinant sąžiningą viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių subjektų veiklą, efektyvią konkurenciją.

Projektu siekiama užtikrinti viešųjų pirkimų komisijų narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus, ir viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiklos skaidrumą bei atskaitomybę visuomenei. Manytina, kad viešųjų pirkimų skaidrumas šiuo atveju yra didesnė vertybė nei pirkimus vykdančių asmenų tam tikri duomenys.

2.

UAB „Lietuvos energija“

2017-04-04

Nr. SR_2017-63.

 

 

 

 

„Lietuvos energija“ įmonių grupė, atstovaujama patronuojančios bendrovės „Lietuvos energija“, UAB (toliau – Grupė), įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje viešai paskelbtą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-315) (toliau – Įstatymo projektas), žemiau pateikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui.

Įstatymo projektas, kaip nurodoma Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, parengtas reaguojant į žiniasklaidos atskleistą atvejį, kai vienas buvęs AB „Lietuvos geležinkelių“ valdybos narys, inicijuodamas tam tikrus šios įmonės sprendimus, galimai veikė savo privačių įmonių naudai. Todėl Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdybų, stebėtojų tarybų nariams, nes jie sprendžia reikšmingus toms įmonėms klausimus ir svarbu, kad tai darytų vadovaudamiesi viešaisiais, o ne privačiais interesais .

Grupės nuomone, Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, Įstatymo projekto tikslai negali/neturi būti siejami su viena bendrove bei joje egzistuojančia tinkamo/netinkamo valdymo praktika. Todėl Grupė, vadovaudamasi teisėkūros principais (inter alia tikslingumo ir proporcingumo), pateikia savo pasiūlymus ir pastabas Įstatymo projektui.

Pastabos ir pasiūlymai Įstatymo projektui

Įstatymo projektu siūloma papildyti asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje, sąvoką, nustatant, kad tokiais asmenimis laikomi ir akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – VVĮ), nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, stebėtojų tarybų, valdybų nariai.

Pirma, VVĮ Stebėtojų tarybos bei valdybos narius, kaip ir kitų akcinių bendrovių, kurių veiklą reguliuoja Akcinių bendrovių įstatymas, sieja ne darbo ir ne valstybės tarnybos, bet civiliniai teisiniai santykiai, kurie neturėtų būti laikomi darbu valstybės tarnyboje ar valstybės tarnybos teisiniais santykiais. Valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojas yra fizinis asmuo, įgijęs šio ir kitų įstatymų nustatytą valstybės tarnautojo statusą ir valstybės (valstybinėse ir savivaldybių) institucijose ar įstaigose atliekantis viešojo administravimo, ūkines ar technines funkcijas arba teikiantis viešąsias paslaugas visuomenei. Pažymėtina, kad Stebėtojų tarybos ar valdybos nario statusas yra įgyjamas ne Valstybės tarnybos, tačiau Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka ir pagrindais. Šių kolegialių organų kompetenciją, jų narių teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Akcinių bendrovių įstatymas ir bendrovių įstatai, o specifinės nuostatos yra įtvirtinamos su šių kolegialių organų nariais sudaromose civilinėse sutartyse. Pabrėžtina, kad VVĮ kolegialių priežiūros ar valdymo organų nariai neturi viešojo administravimo įgaliojimų ir savo funkcijas vykdo bei sprendimus priima ne kaip atskiri fiziniai asmenys, tačiau kolegialiai, t. y. sprendimus priima ne atskiras fizinis asmuo, bet Stebėtojų taryba ar valdyba kaip kolegialus organas balsų dauguma. Taigi, atitinkamai, nei kolegialus organas kaip toks, nei atskiras jo narys, negali būti laikomas valstybės tarnautoju ar jam prilygintas, kadangi VVĮ ir šiuos asmenis siejančių santykių turinys neatitinka valstybės tarnybos santykių turinio ir yra civilinės teisės (t. y. Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo) normų reguliavimo objektu.

Antra, EBPO savo principuose ir gairėse dėl VVĮ valdymo aiškiai rekomenduoja siekti VVĮ valdymo depolitizavimo. Tokio statuso įtvirtinimas, kai valdybų ir stebėtojų tarybų nariai prilyginimi valstybės tarnautojams bei politinio pasitikėjimo pareigūnams yra akivaizdžiai prieštaraujantis šiai rekomendacijai. Be kita ko, įgyvendindama EBPO principus bei rekomendacijas, valstybė jau atliko veiksmus ir priėmė atitinkamus teisės aktus, numatydama, kad VVĮ valdančios institucijos turi užtikrinti nepriklausomų narių dalyvavimą VVĮ valdybose ir stebėtojų tarybose. Nepriklausomumo principas reiškia, kad tokie asmenys nėra jokiais ryšiais saistomi su VVĮ bei atitinkamai jos akcijas valdančia institucija, todėl tokio statuso įtvirtinimas, kaip tai numatyta Įstatymo projekte, aiškiai paneigtų tokių asmenų nepriklausomumą, t. y. nei vienas VVĮ valdybos ar stebėtojų tarybos narys iš esmės nebegalėtų būti laikomas nepriklausomu.

Trečia, taip pat pažymėtina, kad interesų konfliktų valdymas valdybose ar stebėtojų tarybose gali būti/turi būti ir yra reguliuojamas civilinės teisės normų. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo ir Civilinis kodekso nuostatas (tas patvirtinta ir teismų praktikoje) valdybas, stebėtojų tarybas ir akcininkus sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) teisiniai santykiai. Valdybos, stebėtojų tarybos turi veikti bendrovės, o ne savo naudai ir turi vengti interesų konfliktų. Siekiant suvaldyti tokias situacijas, valdybų ir stebėtojų tarybų nariai turėtų pateikti bendrovei, pačiam kolegialiam organui bei akcininkams (skyrimo metu) savo interesų deklaraciją bei priimant sprendimus, dėl kurių gali kilti bendrovės ir privačių interesų konfliktas, nuo jų nusišalinti. Praktikoje tokie pavyzdžiai yra realiai taikomi ir veikiantys. Be kita ko, tokių priimtų sprendimų vertinimas yra reguliuojamas civilinės teisės normų, atliekant bendrovių veiklos tyrimus ir, esant CK nustatytiems pagrindams, teismo sprendimu panaikinant atitinkamus kolegialių organų sprendimus bei atlyginant bendrovei dėl tokių sprendimų padarytą žalą.

Ketvirta, siekiant, kad tokie interesų konfliktai būtų valdomi, tai galima išspręsti kitais būdais, pavyzdžiui, nustatant, kad VVĮ valdančios institucijos turi užtikrinti, kad VVĮ kolegialių organų nariai, prieš skiriant juos į pareigas, pateiktų savo interesų deklaracijas, kuriose nurodytų galimus interesų konfliktus bei jų valdymo priemones, VVĮ valdančiai institucijai ir bendrovei, o esant naujoms aplinkybėms – jas atnaujintų ir pateiktų VVĮ akcijas valdančiai institucijai bei bendrovei. Atitinkamai, VVĮ valdančios institucijos bendrovių įstatuose ar civilinėse sutartyse galėtų numatyti, kad kolegialių organų nariai turi nusišalinti nuo sprendimų ar nedalyvauti juos priimant, jei dėl tokio sprendimo kyla valdybos ar stebėtojų tarybos nario ir bendrovės interesų konfliktas.

Penkta, kartu, galiausiai, pastebėtina, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintų apribojimų taikymas tiek asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje, tiek stebėtojų tarybos, valdybos nariams, yra/būtų neproporcingas pirmiausia dėl to, kad stebėtojų tarybos, valdybos nariai nėra valstybės tarnautojai. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslas yra suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, nėra valstybės ar savivaldybės institucijos, t. y. valstybės tarnyba . Lygiai taip pat, tokių akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos nariai nėra/neturėtų būti prilyginami valstybės tarnautojams, kuriems galioja visi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtinti apribojimai . Atitinkamai VVĮ stebėtojų tarybos ir valdybos narių atžvilgiu neturėtų būti taikomi ir vienodi ribojimai, numatyti valstybės tarnautojui, dirbančiam valstybės tarnyboje sensu stricto, kadangi tokių nediferencijuotų ir be išimčių taikomų apribojimų taikymas būtų neproporcingas.        

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome atsisakyti Įstatymo projektu siekiamų įtvirtinti apribojimų.

Nepritarti

Projektu siūloma įtvirtinti pareigą deklaruoti privačius interesus valstybės bei savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdybų, stebėtojų tarybų nariams, bei valstybės ir savivaldybių įmonių nariams, nes jie sprendžia reikšmingus toms įmonėms klausimus, o šios įmonės yra visai ar iš dalies valdomos valstybės ar savivaldybės. Atsižvelgiant į tai, projektu siekiama užtikrinti šių subjektų veiklos skaidrumą, kad jie savo veikloje vadovautųsi  viešaisiais, o ne privačiais interesais. Pažymėtina, kad privačių interesų deklaravimas, kaip veiklos skaidrumo garantas, automatiškai nesuponuoja, kad deklarantas tampa valstybės tarnautoju ar įgyja panašų statusą. Šio įstatymo prasme valstybės tarnautojams prilyginami subjektai, kuriems keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai ir tai jokiais būdais negali būti laikoma jų nepriklausomumo sumažinimu. Visuomenės ir valstybės interesas yra turėti galimybę įsitikinti, kad jų turtas yra valdomas skaidriai, vadovaujantis viešaisiais, o ne privačiais valdybos ar stebėtojo tarybos nario interesais.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti jungtiniam Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 2, 4, 5, 10, 11, 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (projektas Nr. XIIIP-315 sujungtas su projektu Nr. XIIIP-309)
Nr. XIIIP-309(2)  ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-04-05

7

2

 

N

Argumentai:

Projekto 5 straipsnyje numatoma, kad viešojo pirkimo komisijos narių, asmenų, perkančiosios organizacijos vadovo paskirtų atlikti supaprastintus viešuosius pirkimus, bei viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančių ekspertų nusišalinimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba. Atsižvelgiant į tai, kad iki įstatymo įsigaliojimo tokia tvarka turės būti parengta, būtina nustatyti įpareigojimą atitinkamą tvarką parengti projekto 7 straipsnyje.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 7 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2017 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-309(2) ir lyginamasis variantas.

 

           

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                            Algis Strelčiūnas

           

 

 

                                                                                               

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė