LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. VIII- 1881 19, 221, 222, 33, 48, 51 IR 611 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-11-13 Nr. XIVP-3291
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 221 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj formuluotės „šio straipsnio 2 dalyje“ įrašytina formuluotė „šios dalies 1-3 punktuose“.
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 221 straipsnio 51 dalyje siūloma nustatyti, kad „aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant <...>“. Atsižvelgus į tai, kad kitame šios dalies sakinyje nustatomas draudimas sudaryti atitinkamas sutartis, kurias sudarius galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai, svarstytina, ar šioje dalyje nustatomas baigtinis dvigubų mokesčių atvejų sąrašas, ar vis tik galėtų būti kitų situacijų, kai galėtų būti taikomi dvigubi mokesčiai. Tuo atveju, jei projekte nustatomas ne baigtinis sąrašas, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina tiksliai perkelti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (toliau – Direktyva (ES) 2019/944) nuostatas ir prieš formuluotę „dvigubi mokesčiai“ įrašyti žodį „jokie“.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 221 straipsnio 51 dalyje vartojama sąvoka „skirstymo sistemos operatorius“, kuri nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra apibrėžta ir vartojama. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose neturėtų būti vartojamas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje apibrėžtos sąvokos įvestas trumpinys „skirstomųjų tinklų operatorius“. Jeigu sąvokos „skirstymo sistemos operatorius“ turinys būtų suprantamas kitaip, tai, siekiant aiškumo, šią sąvoką reikėtų apibrėžti projekto nuostatose.
Be to, šiose projekto nuostatose vietoj sąvokos „nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai“ reikėtų vartoti šios sąvokos trumpinį „nepriklausomi paklausos telkėjai“, įvestą keičiamo įstatymo 2 straipsnio 86 dalyje.
4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 222 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 222 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti 4 atitinkamą juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojantys įstatymai – Viešųjų įstaigų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas ir Sodininkų bendrijų įstatymo, nors piliečių energetikos bendrija gali būti ir „kitos teisinės formos juridinis asmuo, kuris pagal tą teisinę formą reglamentuojančius įstatymus yra pelno nesiekiantis asmuo, kuris pagal steigimo sutartį ir (ar) įstatus ar kitus juridinio asmens steigimo dokumentus, gali vartoti elektros energiją (dalytis elektros energija) ir vykdyti elektros energijos gamybos, įskaitant gamybą iš atsinaujinančių išteklių, tiekimo, paklausos telkimo, energijos kaupimo veiklą, teikti energijos vartojimo efektyvumo paslaugas ir (ar) elektromobilių įkrovimo paslaugas arba savo dalininkams, nariams ar dalyviams teikti kitas su veikla elektros energetikos sektoriuje susijusias paslaugas, išskyrus skirstymą, ir kuris, tenkindamas šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka yra įgijęs piliečių energetikos bendrijos teisinį statusą“. Taigi „kitos teisinės formos juridinio asmens“ teisinis statusas gali būti reglamentuojamas ir kitais negu keičiamo įstatymo 222 straipsnio 1 dalyje nurodytais įstatymais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 222 straipsnio 5 dalyje formuluotė „kai to nedraudžia šio straipsnio 1 dalyje nurodyti įstatymai“ neturėtų būti patikslinta, pavyzdžiui, ją išdėstant taip: „kai to nedraudžia juridinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, teisinę formą reglamentuojantys įstatymai“.
5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 222 straipsnio 5 dalies paskutinio sakinio nuostata „šie subjektai, būdami piliečių energetikos bendrijos dalininkai, nariai ar dalyviai“ tikslintina tuo aspektu, kad iš šios dalies konstrukcijos seka, jog „šie subjektai“ – tai fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme ir savivaldybių tarybos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme. Pažymėtina, jog aptariamos dalies 1 sakinyje nustatoma, kad piliečių energetikos bendrijos dalininkais, nariais ar dalyviais gali būti fiziniai ar juridiniai asmenys, tačiau savivaldybių tarybos nėra nei fiziniai, nei juridiniai asmenys.
6. Atsižvelgus į projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 222 straipsnio 5 dalies pakeitimus, svarstytina, ar projektu taip pat neturėtų būti keičiamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio 21 dalies 1 punktas.
7. Atsižvelgus į tai, kad direktyva nėra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas, tikslintinas projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies paskutinysis sakinys, vietoj nuorodos į Direktyvos (ES) 2019/944 II priedo 3 dalį nurodant konkrečią šioje direktyvoje nurodytą datą – 2024 metus.
8. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies priešpaskutinio sakinio formuluotėje „susijusias su apskaitos prietaiso“ po žodžio ‚su“ nereikėtų įrašyti žodžio „išmaniojo“.
9. Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 51 straipsnį 13 dalimi ir joje nustatyti, kad „keičiant šio straipsnio 7 dalyje nustatytus sąskaitų turinio reikalavimus yra konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis“. Atkreiptinas dėmesys, jog tik iš aiškinamojo rašto turinio seka, kad „<...> konsultacijos bus vykdomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, o apie jos rezultatus bus skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje“. Primintina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra suformulavęs įstatymo turiniui keliamą reikalavimą atitikti aiškumo principą: „<...> įstatymuose nustatyto teisinio reguliavimo turinys negali būti aiškinamas remiantis tuo, kaip jį interpretavo Vyriausybė ar kitos institucijos, pagal savo kompetenciją leisdamos poįstatyminius teisės aktus, kuriais siekiama įgyvendinti atitinkamų įstatymų nuostatas“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutarimas). Minėtas reikalavimas taip pat reiškia ir tai, kad įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo teksto, o ne iš poįstatyminių teisės aktų ar kitokio pobūdžio dokumentų. Atsižvelgus į tai, aptariamas siūlymas tobulintinas aiškiai nustatant, kad dėl tam tikrų įstatymų projektų konsultuojamasi su vartotojų asociacijomis Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. neringa.azguridiene@lrs.lt
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]
L. Schulte-Ebbert, tel. +370 5 209 6055, el. p. [email protected]