LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-685(2)

 

2018-09-26 Nr. 102-P-38

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai:  Rimas Andrikis, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėją Dalią Komparskienę pavaduojanti patarėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė,  Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Edvinas Chorostinas, Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Neringa Grigutytė, Lietuvos psichologų sąjungos Psichologų veiklos reglamentavimo komiteto narys Jonas Eimontas.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

15

2

 

N

Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 4 d. prašymą, atlikome Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIIP-685(2) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Pažymime, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu įvertino ankstesnį Projekto variantą ir pateikė antikorupcinio pobūdžio pastabas, į kurias atsižvelgta rengiant naujos redakcijos Projektą. Kita vertus, atsižvelgdami į tai, kad Projekte atsirado naujų nuostatų, kurios nebuvo antikorupciniu požiūriu vertintos anksčiau, siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo ir iki minimumo sumažinti korupcijos rizikos veiksnius, teikiame Projektui šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Projekto 15 straipsnyje reglamentuojama Lietuvos psichologų sąjungos (toliau – Sąjunga) vienasmenio vadovo – Sąjungos prezidento – paskyrimo tvarka, jo funkcijos, teisės ir pareigos, tačiau nėra nustatyti reikalavimai šias pareigas einančio asmens reputacijai, išsilavinimui ar darbo patirčiai, nėra ribojimų kadencijų skaičiui.

Pažymėtina, kad pagal Projekto nuostatas be kitų funkcijų Sąjunga ir jos struktūriniai vienetai atliks valstybės deleguotas psichologų praktinės veiklos licencijavimo funkcijas, todėl mūsų nuomone, Sąjungos vadovo pareigas turi eiti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo, atitinkantis aukščiausius skaidrumo reikalavimus. Taip pat manome, kad vadovaujančias pareigas einančių asmenų kadencijų skaičiaus ribojimas yra viena iš atsparumo korupcijai priemonių, mažinančių korupcijos pasireiškimo tikimybę, užkertančių kelią asmeninių ilgalaikių ryšių, kurie trukdo priimti objektyvius sprendimus, susiformavimui, užtikrinančių skaidresnę institucijų veiklą ir didinančių visuomenės pasitikėjimą jomis.

Siekdami išvengti korupcijos rizikos veiksnių, siūlome Projekte nustatyti Sąjungos prezidento kadencijų trukmę bei skaičių ir įtvirtinti, kad Sąjungos prezidentas turi atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kurie numatyti Projekto 18 straipsnio 7 dalyje.

Pritarti

Pasiūlymas:

Papildyti 15 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„2. Sąjungos prezidentas turi atitikti šio Įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Sąjungos prezidentas išrenkamas 3 metų kadencijai. Sąjungos prezidentu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

2 3. Sąjungos prezidentas:

1) organizuoja Sąjungos veiklą;

2) šaukia ir organizuoja visuotinius susirinkimus;

3) šaukia Sąjungos valdybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;

4) priima ir atleidžia iš darbo Sąjungos darbuotojus;

5) atstovauja Sąjungai palaikant santykius su kitais asmenimis ir sudaro su jais sutartis;

6) įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Juridinių asmenų registrui ir pranešimus Sąjungos nariams apie esminius įvykius, užtikrina informacijos apie Sąjungos veiklą viešumą ir prieinamumą.

3 4. Sąjungos prezidentas turi:

1) teisę gauti iš Sąjungos narių informaciją, susijusią su Sąjungos veikla;

2) teisę dalyvauti rengiant teisės aktų, reglamentuojančių psichologų profesinę veiklą, projektus;

3) kitas Sąjungos įstatuose nurodytas teises ir funkcijas.

4 5. Už darbą Sąjungos prezidentui mokama Sąjungos nustatyta tvarka.

2.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

16

2

 

 

Pateiktos pastabos ir pasiūlymai taip pat taikytini Projekto 16 straipsnyje nurodytiems Sąjungos valdybos nariams.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Sąjungos Valdyba yra Sąjungos valdymo organas ir bus renkama visuotiniame susirinkime. Sąjungos valdybos sudėtis, jos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka bus nustatyta Sąjungos įstatuose, nes tai išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl toks detalus įstatyminis šių klausimų reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas.

Atsižvelgiant į pateiktą pastabą, projekto nuostatos patikslintos, nustatant, kad Sąjungos valdybos nariai renkami 3 metų kadencijai.

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sąjungos valdybą renka visuotinis susirinkimas. Sąjungos valdybos nariai renkami 3 metų kadencijai. Sąjungos valdybos sudėtis, valdybos narių rinkimo ir atšaukimo tvarka nustatoma Sąjungos įstatuose.“

3.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

17

 

 

 

2. Projekto 17 straipsnyje reglamentuojama Sąjungos Etikos komiteto (toliau – Etikos komitetas) veikla, tačiau šiame straipsnyje pasigendama nuostatų, nustatančių Etikos komiteto narių skaičių, paskyrimo ir atšaukimo tvarką, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Taip pat nėra aišku, kieno patvirtintais nuostatais Etikos komitetas vykdys savo veiklą.

Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas ir siekdami skaidresnio Etikos komiteto veiklos teisinio reguliavimo, siūlome tobulinti Projekto 17 straipsnį.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Sąjungos Etikos komiteto veikla, atliekamos funkcijos yra išimtinai licencijuojančios institucijos vidaus administravimo dalykas, todėl pernelyg detalus įstatyminis visų pateiktų siūlymų  reguliavimas yra nereikalingas ir neproporcingas. Siekiant skaidresnio Etikos komiteto veiklos teisinio reguliavimo, įstatymo projekto nuostatos patikslintos nustatant Etikos komiteto narių skaičių, kadenciją.

Pasiūlymas:

1. Etikos komitetas yra  Sąjungos organas, kuris vadovaudamasis šiuo įstatymu, Sąjungos įstatais, Psichologų profesinės etikos kodeksu, nagrinėja skundus dėl galimų psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų.

2. Etikos komitetą sudaro 7 nariai. Etikos komiteto nariais gali būti asmenys, turintys ne mažesnę kaip penkerių metų praktinio ir (arba) pedagoginio darbo stažą psichologų profesinės veiklos srityje. Etikos komiteto narių kadencijos trukmė – 5 metai.

3. Etikos komiteto posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų šio komiteto narių. Etikos komiteto sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Etikos komiteto narių balsų dauguma.

42. Etikos komitetas išvadas dėl psichologo praktinės veiklos etikos pažeidimų pateikia Licencijavimo komisijai.

53. Etikos komiteto išvados dėl Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimo gali būti psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimo sustabdymo arba panaikinimo pagrindas.

64. Už darbą Etikos komiteto nariams mokama Sąjungos nustatyta tvarka.

4.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

18

3

1

 

3. Projekto 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta vieno iš Sąjungos organų – Psichologų licencijavimo komisijos (toliau – Licencijavimo komisija) sudarymo tvarka, pagal kurią ši komisija sudaroma iš devynių narių: šešis narius deleguoja atitinkamos ministerijos, du narius deleguoja skirtingi universitetai, vieną narį deleguoja Sąjungos valdyba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Projekto 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą, to paties universiteto atstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos, tačiau šis ribojimas nėra nustatytas ministerijų ar Sąjungos valdybos deleguotiems nariams.

Mūsų nuomone, Licencijavimo komisijos narių kadencijų skaičiaus ribojimas ir narių kaitumas užtikrina skaidresnę komisijos veiklą, todėl antikorupciniu požiūriu vertintinas teigiamai. Kita vertus svarstytina, ar nustatytas ribojimas vien tik universitetų atstovams atitinka proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Atsižvelgdami į tai, siūlome nustatyti kadencijų ribojimą visiems Licencijavimo komisijos nariams.

Pritarti

Argumentai:

Pagal Projekto nuostatas Licencijavimo komisiją sudarytų du psichologai, atstovaujantys skirtingiems universitetams, įgyvendinantiems antrosios pakopos psichologijos studijų programas, o šiuo metu psichologus Lietuvoje rengia 6 universitetai, siekiant užtikrinti šių universitetų atstovavimo kaitumą, buvo nutarta ribojimą nustatyti tik universitetų atstovams.

Tačiau siūlytina atsižvelgti į Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą nustatyti kadencijų ribojimą visiems Licencijavimo komisijos nariams.

Pasiūlymas:

„1) šešių įstaigose prie ministerijų dirbančių psichologų – po vieną deleguoja Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Teisingumo ministerija, Vidaus reikalų ministerija;. Tie patys psichologai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos;“

5.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

18

7

5

 

4. Projekto 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad psichologas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Licencijavimo komisijos nariu, jeigu: (3) jam už Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Licencijavimo komisijos sprendimu panaikintas psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimas ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo penkeri metai; (5) Etikos komiteto pripažintas pažeidusiu Psichologų profesinės etikos kodeksą.

Analizuojant šiuos du punktus, kyla neaiškumų, ar jie yra suderinti tarpusavyje. Pažymėtina, kad Projekto 17 straipsnyje nustatytas baigtinis Etikos komiteto funkcijų sąrašas – nagrinėti skundus dėl galimų psichologų praktinės veiklos etikos pažeidimų ir dėl šių pažeidimų teikti Licencijavimo komisijai išvadas. Etikos komitetui padarius išvadą, kad psichologas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas ir šios išvados pagrindu Licencijavimo komisijai priėmus sprendimą panaikinti psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimą, psichologas nuo šio sprendimo priėmimo dienos penkerius metus negali būti Licencijavimo komisijos nariu. Tuo tarpu kitais atvejais, kai Etikos komitetas padaro išvadą, kad psichologas pažeidė Psichologų profesinės etikos kodekso nuostatas, bet psichologui nėra panaikinamas praktinės veiklos licencijos galiojimas (kas savaime suponuoja, kad pažeidimai yra švelnesnio pobūdžio) psichologas neribotą laiką negali būti Licencijavimo komisijos nariu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ribojimas būti Licencijavimo komisijos nariu proporcingas padarytiems pažeidimams.

Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlome tarpusavyje suderinti Projekto 18 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktus.

Pritarti

Pasiūlymas:

„5) Etikos komiteto pripažintas pažeidusiu Psichologų profesinės etikos kodeksą ir nuo šio sprendimo priėmimo dienos nepraėjo trys metai.“

 

6.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

18

7

3

N

5.  Projekto 18 straipsnio 7 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad psichologas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas Licencijavimo komisijos nariu, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl kito, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, tyčinio nusikaltimo, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neapims asmenų, kurie nuteisti už korupcinio pobūdžio baudžiamuosius nusižengimus, kuriuos galimai padaryti yra realesnė tikimybė nei padaryti nusikaltimą vykdant Licencijavimo komisijos nario funkcijas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami užtikrinti, kad Licencijavimo komisijos nario pareigas eitų net ir smulkesnei korupcijai atsparesni asmenys, siūlome papildyti Projekto 18 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įtraukiant nuteisimą už korupcinio pobūdžio baudžiamuosius nusižengimus.

Pritarti

Pasiūlymas:

„3) jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;

34)  jam už Psichologų profesinės etikos kodekso pažeidimus Licencijavimo komisijos sprendimu panaikintas psichologo praktinės veiklos licencijos galiojimas ir nuo šio sprendimo priėmimo nepraėjo penkeri metai;

45) jis piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis;

56) Etikos komiteto pripažintas pažeidusiu Psichologų profesinės etikos kodeksą.“

7.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

21

5

 

 

6. Projekto VI skyriuje nustatyta užsienio piliečių teisė laikinai ir kartais teikti psichologines paslaugas ir verstis psichologo praktine veikla įsisteigus Lietuvos Respublikoje. Šio skyriaus 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad psichologo praktinės veiklos laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija, tačiau Projekte šie kriterijai neapibrėžti, neatskleistas jų turinys, nėra nustatyta, kas šiuos kriterijus turėtų patvirtinti, o taip pat nėra pilnai aišku, ar asmeniui neatitikus laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijų, jis negalėtų teikti psichologinių paslaugų.

Teisės aktuose nesant aiškių vertinimo kriterijų, sprendimą priimančiam subjektui suteikiama per plati diskrecija spręsti, ar psichologo praktinė veikla atitinka laikinumo (vienkartiškumo) reikalavimus, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

Pritarti iš dalies

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paslaugų teikimą laikinai ir kartais kiekvienu konkrečiu  atveju kompetentingos institucijos įvertina pagal paslaugų teikimo trukmę, dažnumą, reguliarumą ir tęstinumą. Analogiška nuostata yra įtvirtinta direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo  5 str. 2 dalies antroje pastraipoje.

Todėl atskirų kriterijų įstatyme įtvirtinti ir neįmanoma ir netikslinga. Tačiau atsižvelgiant į pastabą Projektas tobulintinas.

Pasiūlymas:

„5. Psichologo praktinės veiklos laikinumą (vienkartiškumą) pagal laikinumo (vienkartiškumo) vertinimo kriterijus vertina Licencijavimo komisija, vadovaudamasi Sąjungos valdybos patvirtinu laikinų paslaugų teikimo trukmės, dažnumo, reguliarumo tvarkos aprašu.“

8.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

8

1

3

 

7. Toliau pateikiame pastabas nesusijusias su korupcijos rizika:

7.1. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai per Licencijavimo komisijos nustatytą terminą nepašalinami deklaracijos (pranešimo) trūkumai ir (arba) Licencijavimo komisijai nepranešama apie šių trūkumų pašalinimą šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju. Atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuojama licencijos galiojimo atnaujinimo, kai ji sustabdoma licencijos turėtojo prašymu, tvarka, o ne atvejai, kuomet licencija sustabdoma dėl nepašalintų trūkumų.

Pritarti

Pasiūlymas:

3) kai per Licencijavimo komisijos nustatytą terminą nepašalinami deklaracijos (pranešimo) trūkumai ir (arba) Licencijavimo komisijai nepranešama apie šių trūkumų pašalinimą šio 7 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju;

9.

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

2017-12-19

18

4

 

 

7.2. Projekto 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Atsižvelgiant į šias nuostatas ir tai, kad Licencijavimo komisija sudaroma iš devynių narių, darytina išvada, jog Licencijavimo komisijos sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip penki komisijos nariai, nepriklausomai nuo posėdyje dalyvavusių narių skaičiaus. Dėl šios  priežasties, atvejai, kuomet balsai pasiskirstytų po lygiai ir lemiamas būtų komisijos pirmininko balsas, yra neįmanomi, todėl svarstytina, ar reikalinga tai reglamentuojanti nuostata. Kita vertus, jeigu Projekto rengėjai turėjo omenyje, kad Licencijavimo komisijos sprendimai priimami visų komisijos posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma, tuomet manome, jog yra būtina nustatyti minimalų posėdžiuose dalyvaujančių komisijos narių skaičių (kvorumą).

Pritarti iš dalies

“4.Licencijavimo komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių. Licencijavimo komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių visų komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra Licencijavimo komisijos pirmininko balsas. Licencijavimo komisija sprendimus priima Sąjungos vardu.“

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

4

3

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į galimus atvejus, kai Projektu siūlomi reikalavimai prižiūrimai psichologo praktinei veiklai galėtų būti neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kt.), siūlytina nustatyti lankstesnius reikalavimus prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.

Pasiūlymas:

„3. Prižiūrimos psichologo praktinės veiklos metu psichologas turi visas teises ir pareigas kaip psichologo praktinės veiklos licenciją turintys psichologai, taip pat privalo Sąjungos valdybos nustatyta tvarka reguliariai aptarti savo profesinę veiklą atlikti mažiausiai vienos valandos per savaitę trukmės konsultacijas su psichologu supervizoriumi.“

Pritarti

 

2.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

4

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į galimus atvejus, kai Projektu siūlomi reikalavimai prižiūrimai psichologo praktinei veiklai galėtų būti neįgyvendinti dėl objektyvių priežasčių (gimdymas, vaiko priežiūros atostogos, ligos atveju ir kt.), siūlytina nustatyti lankstesnius reikalavimus prižiūrimai psichologo praktinei veiklai.

Pasiūlymas:

„4. Psichologas, norėdamas gauti psichologo praktinės veiklos licenciją, prižiūrimą psichologo praktinę veiklą tam tikroje psichologų profesinės veiklos srityje turi atlikti per dvejus penkerius metus. Per šį laiką neatlikus prižiūrimos psichologo praktinės veiklos, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos prižiūrimos praktinės veiklos valandos skaičiuojamos iš naujo.“

Pritarti

 

3.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė

2018-05-22

4

6

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti psichologų praktinės veiklos reguliavimo skaidrumą, tikslinga nustatyti, kad Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką nustatytų ne Lietuvos psichologų sąjunga, o Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Lietuvos psichologų Sąjunga.

 

Pasiūlymas:

„6. Prižiūrimos psichologų praktinės veiklos tvarką ir šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pažymėjimo išdavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija suderinusi su Sąjunga.“

Pritarti

 

4.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

5

2

3

 

Argumentai:

Siūlytina sušvelninti reikalavimus psichologui, siekiančiam būti įrašytam į psichologų supervizorių sąrašą.

Pasiūlymas:

3) išklausė Sąjungos organizuojamus kursus yra susipažinęs su Sąjungos parengta prižiūrimos profesinės praktikos organizavimo tvarka“.

Pritarti

 

5.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

6

5

 

N

Argumentai:

Projekto 4 straipsnyje nurodoma, kad prižiūrima psichologo praktinė veikla gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma. Tikslinga detalizuoti Projekto nuostatas, įtvirtinant, kad bet kokia veiklos forma gali būti atliekama ir psichologo praktinė veikla.

Pasiūlymas:

„5. Psichologo praktinė veikla gali būti atliekama įstatymų nustatyta tvarka bet kuria veiklos forma.

56. Psichologo praktinė veikla atliekama vadovaujantis šiuo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.“

Pritarti

 

6.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

8

1

7

N

Argumentai:

Projekto 20 straipsnio, reglamentuojančio psichologo pareigas, 1 dalies 5 punkte įtvirtinta psichologo pareiga nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Siekiant užtikrinti tinkamą šios pareigos vykdymo užtikrinimą, tikslinga papildyti Projekto 8 straipsnį „Licencijos galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas“ ir įtvirtinti, kad licencija stabdoma ir tuo atveju, kai psichologas nekelia kvalifikacijos Sąjungos nustatyta tvarka.

Pasiūlymas:

„7) kai psichologas nekelia kvalifikacijos Sąjungos nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

7.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

8

2

 

 

Argumentai:

Projekto 8 straipsnio 2 dalies nuostatų patikslinimas, susijęs su siūlymu Projekto 8 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu.

Pasiūlymas:

„2. Licencijavimo komisija sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, ir 6 ir 7 punktuose nustatytais pagrindais priima nedelsdama. Apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu praneša licencijos turėtojui ir psichologines paslaugas teikiančio juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovui arba jo įgaliotam atstovui, nurodydama licencijos galiojimo sustabdymo pagrindą ir terminą. Vykdydamas Licencijavimo komisijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, juridinio asmens, su kuriuo licencijos turėtojas yra susijęs darbo santykiais, vadovas privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiu nušalinti licencijos turėtoją nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

8.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

9

5

 

 

Argumentai:

Pasiūlymas susijęs su galimybe praktiškai įgyvendinti Projekto 9 straipsnio 5 straipsnio nuostatas.

Pasiūlymas:

„5. Licencijavimo komisija per 3 darbo dienas nuo licencijos galiojimo panaikinimo išbraukia psichologą iš psichologų praktinę veiklą atliekančių psichologų sąrašo.“

Pritarti

 

9.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė

2018-05-22

18

3

 

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti psichologų praktikų atstovavimą Licencijavimo komisijoje, siūlytina į jos sudėtį įtraukti ir atstovus iš skirtingų psichologų asociacijų.

Pasiūlymas:

„3. Licencijavimo komisija sudaroma iš devynių vienuolikos narių:“

Pritarti

 

10.

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė

2018-05-22

18

3

4

 

Argumentai:

Siekiant užtikrinti psichologų praktikų atstovavimą Licencijavimo komisijoje, siūlytina į jos sudėtį įtraukti ir atstovus iš skirtingų psichologų asociacijų.

 

Pasiūlymas:

„4)  dviejų psichologų, atstovaujančių skirtingas psichologų asociacijas. Jeigu kandidatus į Licencijavimo komisijos narius pasiūlo daugiau negu dvi psichologų asociacijos,  iš pateiktų kandidatų Licencijavimo komisijos narius parenka valdyba. Tos pačios psichologų asociacijos atstovai negali būti Licencijavimo komisijos nariais dvi kadencijas iš eilės, išskyrus atvejus, kai kitaip negalima sudaryti Licencijavimo komisijos;“

Pritarti

 

11.

Seimo narė

Rimantė Šalaševičiūtė

2018-03-08

20

1

5

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlymą Projekto 8 straipsnio 1 dalį papildyti 7 punktu, tikslinga patikslinti Projekto 20 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.

Pasiūlymas:

„5) nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją ir Psichologo praktinės veiklos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka kas penkerius metus pranešti Licencijavimo komisijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą.“

Pritarti

 

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Agnė Širinskienė

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė