|
Stenogramas galima rasti |
|
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 87
STENOGRAMA
2025 m. spalio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas R. ŠUKYS
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja O. LEIPUTĖ
PIRMININKĖ (O. LEIPUTĖ, LSDPF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame spalio 14 dienos rytinį posėdį. (Gongas)
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Mykolo Arlausko 95-ųjų gimimo metinių ir Eduardo Vilko 90-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Šios dienos posėdį pradėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų M. Arlausko 95-ųjų gimimo metinių ir E. Vilko 90-ųjų gimimo metinių paminėjimu. Į tribūną kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą E. Grakauską. Prašom.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Eimanto Grakausko kalba
E. GRAKAUSKAS. Laba diena visiems. Anksčiau pratęs buvau kalbėti be popieriaus, bet kadangi jau amželis spaudžia, tai dabar jau iš teksto kalbėsiu, prašau nepykti.
Prieš penkerius metus netekome bendražygio, vieno iš penkiasdešimties Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų mokslininkų, vieno iš dešimties Aukščiausiosios Tarybos deputatų profesorių. Tai signataras, Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos narys, kurio 95-ąsias gimimo metines šiandien ir mini Lietuvos Respublikos Seimas.
Į Lietuvos valstybingumo atkūrimo politikos viršūnę M. Arlauskas atėjo turėdamas jau sukauptą didelį žinių, mokslo, gyvenimiškos patirties sluoksnį: aukso medaliu pasiektą vidurinį išsilavinimą, su pagyrimu baigtas studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje, 35-erių metų stažą Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute, dvi disertacijas: vieną – daktaro, antrą – habilituoto daktaro. Jis – pirmųjų Lietuvos artojų varžybų organizatorius. Dvidešimt metų buvo Lietuvos artojų komandos siela ir treneris ir gavo pravardę – Artojas. Vienas iš artojų varžybų tuometinėje Tarybų Sąjungoje organizatorių, TSRS artojų komandos treneris, penkerius metus buvo tarptautinių varžybų treneris. XX amžiaus keturių paskutiniųjų dešimtmečių ir XXI amžiaus pirmojo dešimtmečio vykdyta mokslinė veikla, kurios pagrindą sudarė žemė, ypač žemės ūkio paskirties žemė, tai yra žmonių gyvybės pagrindas. Žemės dirbimo kokybės gerinimas, kultūrinimas, išsaugojimo tematika ir problematika – su tokiu turiniu ir patirties gebėjimų apimtimi M. Arlauskas atėjo į Lietuvos valstybingumo atkūrimo olimpą.
Asmenybės politinio ir teisinio turinio pagrindai yra tokie: Lietuvos žemdirbių sąjūdis, vienas iš Sąjūdžio sudėtinių dalių. Žemdirbių sąjūdis, Kėdainių rajono taryba iškėlė jį kandidatu ir jis buvo išrinktas į tuometinės dar Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatus. Kaip Sąjūdžio atstovas M. Arlauskas į didžiąją politiką – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą – atėjo kaip į kovą. Visi mes tuo metu atėjome į politiką kaip į kovą. Kova buvo akivaizdžiai tarp gyvenimo ir mirties, tarp vergovės ir laisvės, tarp išdavystės, melo ir tiesos, teisingumo, ateities kūrimo. M. Arlauskas tapo aukščiausio politinio lygmens aktyviu deputatu, politiniu veikėju, dirbusiu tėvynės valstybingumo veiklos sūkuryje, jos verpetuose. Jis, vienas iš mūsų – iš 124 deputatų, valstybės atkūrimo signatarų – kartu su jau tapusia ne tarybine, o Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba, kaip Lietuvos atgimimo politikos komanda, deleguota tautos, veikė ir dirbo. Jis nedvejodamas pasirinko žemės ūkio, kaimo pertvarkos politiką, ekonominių ir teisinių įstatymų pagrindų sukūrimo ir įgyvendinimo kelią. Dalyvavo deputatų Sąjūdžio centro frakcijoje. Įstojo į Aukščiausiosios Tarybos Agrarinę komisiją, kurią sudarė 15 narių, tarp jų buvo irgi 7 mokslų daktarai, 5 aukščiausio lygio žemės ūkio įmonių vadovai ir 3 išskirtinės prabos žemės ūkio specialistai. Kartu su dešimčia komisijos narių atliko agrarinės reformos rengimo ir įgyvendinimo projektavimo darbus. Penki deputatai buvo opozicijoje, o vienas, pasiskelbęs esantis lenkų tautybės, išvis nedalyvavo komisijos darbe. Signataras M. Arlauskas prie mūsų 13 pagrindinių agrarinės reformos įstatymų projektų rengimo prisidėjo nuo pat pirmos dienos. Svarbiausias, ypatingas dėmesys buvo skiriamas Žemės reformos įstatymui. Jis rūpinosi vienu svarbiu dalyku, tai yra kad nekilnojamojo turto grąžinimo ir privatizavimo žemės ūkyje procesas nepadarytų žalos bežemiams eiliniams kaimo žmonėms.
Matydamas kylantį buvusios okupacinės valdžios atstovų destrukcinį veikimą ir žūtbūtinį siekį grįžti prie šalies politinio valdymo, signataras M. Arlauskas kartu su dauguma Sąjūdžio deputatų kovojo, kad būtų priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tai pasiekus tautos sprendimu referendume, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba savo nutarimu nutraukė veiklą prieš laiką, motyvuodama tuo, kad padėti pagrindai valstybei atkurti ir jos ekonomikai, ūkiui pertvarkyti yra pakankami, todėl buvo priimtas sprendimas perduoti tautos valiai išrinkti pirmąjį nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimą. M. Arlauskas atsisakė dalyvauti tolesnėje politinėje veikloje ir nutarė grįžti prie savo profesinės veiklos – į Lietuvos žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo institutą. Praėjus pirmam Lietuvos valstybinio gyvenimo dešimtmečiui, Mykolas rašė: „Kokia buvo vienybė, buvo visi susitelkę, buvo aiškus tikslas.“ Tai pažymėta knygoje „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ 2000 metais.
Ir dar apie M. Arlausko asmenybės turinį. Ryškus Lietuvos žemės ūkio gamybos moksliniais pagrindais organizatorius, lyderis, kaimiško gyvenimo būdo puoselėtojas, mokslininkų plejados atstovas. Jis rūpinosi žemės kultūrinio apdirbimo moksliniais tyrimais ir, svarbiausia, buvo vienas iš pirmųjų Baltijos šalyse ir valstybėse tapęs habilituotu daktaru ir profesoriumi, kuriam 2001 metais Kembridžo tarptautinis biografijų centras Anglijoje už indėlį į žemdirbystę suteikė Metų žmogaus titulą.
Svarbus ir ryškus M. Arlausko asmenybės turinys. Pirmiausia, jis buvo vienas iš valstybės atkūrėjų, antra, kultūrinio žemės dirbimo Baltijos šalyse strategas ir puoselėtojas, vienas iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos narių, besirūpinusių agrarinės reformos (žemės reformos) ir privatizacijos reikalais, Žemės ūkio akademijos mokslų daktaras, profesorius. Šių keturių garbės panteono dalių pakaktų, tačiau yra dar keturios ypatingos svarbos sudėtinės dalys: žemės dirbimo mokslinis žinovas, tyrėjas, analitikas, tarp Lietuvos artojų turėjo garbingą pravardę – Artojų tėvas. Garbingas, tikslus, labai kuklus mokslininkas, Lietuvos žemdirbių sąjūdžio deleguotas tautos vienybės puoselėjimui ir sklaidai. Svarbiausios jo savybės buvo profesionalumas, principingumas, nesavanaudiškumas, darbštumas, pasiaukojimas bendram labui ir gėriui. Tokia M. Arlausko asmenybės turinio sudėtis turi būti priesakas dabartiniam jaunimui ir ateinančioms lietuvių kartoms.
M. Arlauskas 2000 metais išėjo į pensiją. Vėliau, matydamas vykdomus pakrikimus ir valstybės žlugdymo variantus, paprašytas pakomentuoti savo poziciją atsisakė teigdamas, kad jo pozicija tokia: apie politinius dalykus ir reikalus daugiau niekada nekalbės ir nereikš savo pozicijų dėl to, kad jis nutarė pasitraukti iš politinės veiklos, nutraukus veiklą Aukščiausiajai Tarybai. Kaip ir dauguma signatarų iš 85 likusių, nepagerbtas jokiu Lietuvos valstybiniu apdovanojimu, išskyrus, kaip ir visi, proginiu pirmojo dešimtmečio nepriklausomos Lietuvos valstybingumo paminėjimo atminimo medaliu.
Praėję dešimtmečiai ištrynė tarp Aukščiausiosios Tarybos deputatų buvusias politines priešpriešas, dauguma tapo vieningi, vieno likimo broliai ir seserys, bendražygiai, dėkingi savo likimui, kad galėjome pasitarnauti Lietuvos atgimimui. Tautinė ideologija, idealizmas ir dvasinė bendrystė suvienijo mus visus ir visiems laikams.
Signataras M. Arlauskas išėjo iš gyvenimo ir mūsų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos komisijos gyvosios 15 narių sudėties. Beliko gyvi tik septyni tos komisijos nariai. Šviesus šio didžiavyrio, lietuvių tautos sūnaus atminimas lieka kelrodžiu ir atminimu ateities kartoms. Labai ačiū už dėmesį. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame E. Grakauskui. Dabar pasisakyti kviečiame Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą A. Kumžą. Prašome.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Algirdo Kumžos kalba
A. KUMŽA. Gerbiamoji Seimo vicepirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mane ir E. Vilką skiria du amžiaus dešimtmečiai, buvome skirtingų kartų žmonės, bet čia, išrinkti į Atkuriamąjį Seimą, buvome vienoje frakcijoje – Liberalų frakcijoje. Dažnai pasikalbėdavome ir kartais man atrodydavo, kad jis tiesiog nori pakalbėti žemaitiškai. O su kuo geriau pakalbėsi, jeigu ne su dūnininku nuo Varnių. Žemaitiška rokoudavomės ir kuo dažniau kalbėdavome, tuo daugiau rasdavome tokių bendrų gyvenimo paralelių, bendrysčių. Pasirodo, mūsų tėvai buvo labai panašūs – labai nagingi, darbštūs, bet tokie poetai, poetiški. Užtat motinos, mamos, buvo labai valdingos moterys, ant kurių pečių tekdavo visi namų rūpesčiai, visas namų ūkis.
Man kartais atrodydavo, kad mes jaunystėje irgi kažkuo buvome panašūs – guvūs bernai, mokslo pirmūnai, šuolių į aukštį čempionai. Jis buvo nepralenkiamas Gargžduose, aš – Varniuose. Žinoma, skirtingos kartos, skirtingos patirtys. Pavyzdžiui, apie pokarį aš jau girdėjau tik iš pasakojimų, ir tai labai pavėluotų, nes tėvai vengė apie tai kalbėti. Paskui klausiau: kodėl? Sako, todėl, kad neprisišnekėtumėte, neprisidirbtume. O E. Vilkas visa tai matė pats. Jis dar būdamas vaikas matė, kaip Gargžduose naciai karo pradžioje sušaudė 200 žydų ir kaip liepsnojo visi Gargždai. Ir tai liko visam gyvenimui jo atmintyje, jis apie tai kalbėdavo. Ir kartais, kada jis mus, jaunesnius, kelyje į nepriklausomybę ramindavo, kad nebus visko iš karto, nebus visko greitai, radikaliai, aš matydavau, kad turbūt ta patirtis labai lėmė.
Kiekviena talentinga asmenybė yra daugiabriaunė kaip briliantas. Šiandien aš tik tris briaunas noriu labai trumpai paminėti, tai yra E. Vilkas mokslininkas, E. Vilkas politikas ir E. Vilkas tiesiog žmogus. E. Vilkas mokslininkas padarė labai greitą ir labai tokią fantastišką karjerą. Būdamas 28 metų jis jau buvo daktaras, tada mokslų kandidatas, tais laikais tai buvo geras rezultatas. Po dešimties metų jis jau habilituotas daktaras ir netrukus profesorius. Maža to, jis įkūrė savarankišką mokslo sritį, kuri vadinosi taikomosios matematikos ir lošimų teorijos mokykla. Ir ta mokykla pasaulyje vadinosi Vilniaus mokykla. Buvo čia konferencijos. Jis buvo pripažintas ir ta mokykla buvo pripažinta pasaulyje. Tais laikais, aštuntajame dešimtmetyje, kada čia buvo geležinė uždanga, gūdūs laikai, jis buvo kviečiamas į garsiausius Amerikos universitetus ir ten skaitė paskaitas, bendravo kaip lygus su lygiu su Nobelio premijos laureatais. Ir tada atsirado toks, sakyčiau, gal ne gandas, gal ir teisybė, kad iš jo gali išaugti būsimas Nobelio premijos laureatas. Žinoma, ne matematikos srityje, matematikams neteikiama Nobelio premija, – ekonomikos srityje. Ir kas žino, gal iš tikrųjų, jeigu ne tikras Nobelio laureatas, gal bent nominantas jis galėjo būti, jeigu jo nebūtų įtraukusi Atgimimo politikos banga. Bet kaip mokslininkas, žinoma, jis nepaprastai iškilus. Jis 23 metus, iki pat savo mirties, buvo Ekonomikos instituto vadovas, direktorius. Beveik dešimt metų jisai buvo Mokslų akademijos viceprezidentas.
Politikoje, kaip sakiau, jį pakėlė Atgimimo banga. Ir pirmoji ta žvaigždžių valanda buvo, kada 1989 metais jį išrinko TSRS liaudies deputatu. Tada jis sakė: mane išrinko palaidoti Tarybų Sąjungą. Iš tikrųjų taip ir buvo. Ir ta institucija, aišku, padarė labai daug ir Lietuvai kelyje į nepriklausomybę. Vien tai, kad Molotovo–Ribentropo paktas buvo pripažintas, ištrauktas iš archyvo ir pasakyta, kad melas, jog Lietuva savo noru įstojo į Tarybų Sąjungą. Jis turėjo labai aukštas pareigas, jis buvo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys ir labai svarbios komisijos – Ekonomikos ir socialinės raidos komisijos – pirmininkas. Ir turėdamas tokias pareigas, jis tikrai labai daug galėjo padaryti Lietuvai ir, žinoma, ne tik Lietuvai. Jis labai mėgdavo papasakoti, kaip tuo metu, kada Maskvoje buvo rengiama egzekucija estams, kadangi jie priėmė tokį rinkimų įstatymą, kuris neva diskriminavo rusus… Tada E. Vilkas, nutraukęs atostogas, traukiniu važiavo į Maskvą ir, kaip jis pasakojo, visą naktį kūrė kalbą. Jis pasakė tokią kalbą, kuri nuskambėjo visoje Sovietų Sąjungoje, o Estijoje už tai jam net, žinau, paminklą ruošėsi statyti. Estai po to suprato, kad lietuviai iš tikrųjų yra estų draugai. Ir ką jis pasakė? Vieną sakinį. Žinoma, tai nebuvo vienas sakinys, bet jis pasakė, kad rusai Estijoje turi turėti visas teises, išskyrus neturi teisės iš Estijos daryti Rusijos. Žinoma, tai nuskambėjo labai plačiai ir jį padarė tokį, galima sakyti, politikos megažvaigždę.
Ir, beje, po Kovo 11-osios jis iš karto atsistatydino iš visų tų savo aukštų pareigų, nors tai buvo labai ryžtingas poelgis, nors diskusijų buvo įvairių, kad reikia likti ir taip pasitarnaus tie deputatai Lietuvai. O po Kovo 11-osios, žinoma, visi pamatėme, kad visuose darbuose reikia E. Vilko erudicijos, išminties, intelekto, ir aš galiu dabar pasižiūrėti visus tuos darbus, didžiuosius darbus, kuriuos padarė mūsų kadencija, visur yra E. Vilko indėlis. Tai ir ekonominės, ir finansų reformos vykdymas, ir nuosavybės teisių atkūrimas, ir privatizavimas, ir Lietuvos banko atkūrimas, ir lito sugrįžimas, ir nauja Konstitucija. Ir pabaigęs kadenciją jis irgi liko labai aktyvus ir reikšmingas. Ilgus metus jis buvo Privatizavimo komisijos pirmininkas, jis kūrė ilgalaikę Lietuvos strategiją, tą vadinamąją baltąją knygą, ir, žinoma, kaip sakiau, visą laiką buvo Ekonomikos instituto direktorius ir Mokslų akademijos viceprezidentas.
O žmogus, jis turėjo Dievo dovaną burti aplink save žmones. Visada mums norėdavosi prie jo prieiti ir išgirsti, ką jis galvoja apie vieną ar kitą dalyką. Nes tos jo įžvalgos kartais būdavo tokios paradoksalios, bet visada sąmojingos, visada linksmos ir visada jo prognozės pasitvirtindavo. Tikras ir tiesus žmogus buvo, lakoniškas ir ironiškas, drąsus ir originalus. Ir, žinoma, tie jo aforizmai. Čia jau visi, gal ir jūs prisimenate, jaunesni kaip jis, einant į nepriklausomybę, sakė: „Tik nešokime nuogi į dilgėles.“ Tokiems šventuoliams jis sakė, kad kryžių nešti yra lengviau, negu būti tikru krikščioniu. Ir pasakysiu vieną prisiminimą iš dar ankstesnių dalykų. Štai mirė L. Brežnevas, Tarybų Sąjungos, Sovietų Sąjungos vadas, generalinis sekretorius, ir visur buvo duota komanda surengti tokius gedulingus mitingus. Aš irgi viename dalyvavau universitete. Visi sakė verksmingas kalbas, o jis irgi, kadangi privaloma, kaip direktorius, sukvietė Ekonomikos institutą (aš ten nebuvau), bet, sako, sukvietęs pasakė tik kelis žodžius: „Mirė žmogus, pagerbkime tylos minute.“ Ir viskas. Va čia buvo E. Vilko stilius. E. Vilko stilius. Šiandien tai mes ir politikoje, ir visur pridarome visokių šposų. Bet tai buvo tas laikas, žinoma, ne Stalino laikas, kada galėjo sušaudyti, bet prisiminkite, politikos temomis tada niekas nejuokavo, šiek tiek buvome sustingę.
Šitais žodžiais aš baigiu ir labai nuoširdžiai dėkoju Seimui už galimybę pagerbti tikrai iškilų mokslininką, politiką, patriotą, labai talentingą žmogų ir kad galime prisiminti tikrai didį žmogų ir didelius jo darbus. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamam A. Kumžai. Į tribūną kviečiame Signatarų klubo kanclerę I. Andrukaitienę. Prašom.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo kanclerės Irenos Andrukaitienės kalba
I. ANDRUKAITIENĖ. Laba diena, gerbiamas Seime. Prisilietimas prie signataro asmenybės, prie jo indėlio į valstybės tapsmą yra kartu ir grįžimas į modernios valstybės pradžios istoriją. Iš tiesų tai yra labai svarbu. Kaip tų laisvės dienų, didelių vilčių ir didelių lūkesčių aidą Signatarų klubas kiekvieno signataro šeimai dovanoja dailininkės R. Ničajienės darbą, pavadintą labai trumpu, aiškiu ir prasmingu žodžiu „Laisvė“. Taigi tegul šitas laisvės atgarsis būna kiekvieno signataro namuose, kiekvieno signataro šeimoje.
Šiandien nėra akademiko E. Vilko artimųjų ir mes kita proga įteiksime, bet užtai turime labai gražią, gausią M. Arlausko šeimą. Aš kviečiu sūnų Giedrių ir dukrą Žydrę atsiimti šios dovanos. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Minėjimą baigėme. Ačiū svečiams.
10.28 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2025 m. spalio 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Mūsų reikalas atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje nėra trijų ministrų. Yra dešimt ministrų, todėl mes siūlome, reikalaujame, kaip jau jūs priimsite, įtraukti Vyriausybės pusvalandį. Jūsų reikalas rasti kurį nors iš dešimties ministrų, esančių mūsų valstybėje.
Dar vienas klausimas, toks netiesiogiai susijęs su darbotvarke. Nuo penktadienio pasklido informacija, kad jūs, gerbiama Orinta Leipute, pavaduojate Seimo Pirmininką, kuris serga. Ar yra koks nors dokumentas, kuriuo jūs esate įgaliota eiti pareigas vietoj Seimo Pirmininko? Nes Seimo statutas sako, kad automatiškai Seimo Pirmininko pareigas turi perimti pirmasis Seimo Pirmininko pavaduotojas. Tai yra įgauna teisę pavaduoti Prezidentą, jeigu Prezidentas negali, įgauna teisę pasirašyti Seimo priimtus dokumentus, jeigu Seimo Pirmininkas negali, o eilinis Seimo vicepirmininkas gali eiti Seimo Pirmininko pareigas tik Seimo sprendimu. Taigi, ar yra koks nors dokumentas, kuris jus nuo penktadienio įpareigojo eiti Seimo Pirmininko pareigas?
PIRMININKĖ. Dėkojame Eugenijui. Dėl darbotvarkės siūlymo įtraukti Vyriausybės pusvalandį apsispręsime balsuodami.
Atsakau į jūsų užduotą antrą klausimą: ir Seniūnų sueigoje tai aptarinėjome, Seimo Pirmininkas eina pareigas, mes esame tiktai susikeitę pirmininkavimą posėdžiui. Seimo Pirmininkas eina pareigas, todėl jokių potvarkių, jokių kitų sprendimų nereikia.
Per šoninį mikrofoną T. Prajara. Prašom.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Prašau papildyti Seimo vakarinio plenarinio posėdžio darbotvarkę šiais septyniais klausimais: Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-22 projektu Nr. XVP-818, Seimo nutarimo dėl Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-18 projektu Nr. XVP-819, taip pat Seimo nutarimo dėl Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-19 projektu Nr. XVP-820, Seimo nutarimo dėl Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-17 projektu Nr. XVP-821, Seimo nutarimo dėl Seimo Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-20 projektu Nr. XVP-822, Seimo nutarimo dėl Seimo Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-21 projektu Nr. XVP-823, Seimo nutarimo dėl Seimo Peticijų komisijos išvados Nr. 250-I-23 projektu Nr. XVP-824. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Per šoninį mikrofoną J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jūs čia taip pasakėte, kad balsuosime, ar daryti Vyriausybės pusvalandį, bet Statutas, atrodo, nenumato, kad balsavimo būdu tai būtų sprendžiama. Tai yra įsakmiai įrašyta. Jūs turite užtikrinti, kad bent vienas ministras turėtų drąsos ateiti į Seimo tribūną ir ką nors svarbaus pasakyti iš savo srities, atsakyti į klausimus. Tikiuosi, tai suorganizuosite tiesiog.
O dėl jūsų pirmininkavimo, negi žiniasklaida pati sugalvojo, kad jūs einate Seimo Pirmininko pareigas? Tai turbūt išėjo iš Seimo Pirmininko biuro toks pranešimas. Seimo Pirmininkas, kaip skelbta, guli ligoninėje, jis turbūt yra įsiforminęs biuletenį ir tokiu atveju jis nėra dirbantis. Tai ko jūs taip bijote, kad R. Šukys formaliai eis pareigas? Nu ką jis čia padarys?
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų pastebėjimus. Sureaguočiau į pirmą pasakymą dėl Vyriausybės pusvalandžio, kad „paprastai skiriamas Vyriausybės pusvalandis“, tai nėra įpareigojimas. O dėl Seimo Pirmininko – jisai pasirašo ir dokumentus, ir dirba, tai aš daugiau neturėčiau ką ir pridurti.
Per šoninį mikrofoną – I. Vėgėlė. Prašom.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke ir gerbiami Seimo nariai, noriu kreiptis į visus. Mus rinkėjai yra išrinkę tam, kad mes dirbtume ir Seimo plenarinių posėdžių metu, antradieniais ir ketvirtadieniais, turėtume pilną posėdžių darbotvarkę. Aš norėjau paprašyti gerbiamos posėdžio pirmininkės, gerbiamų Seimo narių taip pat, kad taip, kaip buvo ketvirtadienį, kai mes baigėme darbą kaip Seimo nariai 11 val. 30 min., o šiandien planas yra baigti darbą 15 valandą, tai aš kviesčiau įtraukti pagal registracijos eilę kuo daugiau Seimo narių pasiūlymų, jeigu tokių pasiūlymų nėra pateikusi Vyriausybė. Mes privalome dirbti, dėl to gauname algą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Dėl pateiktų siūlymų dėl darbotvarkės. Pirmasis buvo siūlymas dėl Vyriausybės pusvalandžio. Tai kas… Prašau, per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ponia, laikinai einanti Seimo Pirmininko pareigas, kaip sako spauda, žiniasklaida, čia ne balsavimo reikalas. Jūs turite tikrai, kaip J. Razma sako, užtikrinti, kad būtų ministras tribūnoje.
PIRMININKĖ. Dėkojame. 97 straipsnio 4 dalyje yra rašoma, kad „paprastai“, tai šiuo metu nėra numatyta. Seniūnų sueigoje apie tai buvo diskutuota, nepritarta. Dabar yra teikiama balsuoti. Per šoninį… Kas už tai… Per šoninį mikrofoną – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. „Paprastai“ tai ir reiškia paprastai, bet jau nepaprastai mes neturėjome Vyriausybės pusvalandžio aš neatsimenu kiek antradienių. Kažkada paprastai tas antradienis vis dėlto turėtų ateiti, kai ministras bus tribūnoje. Jūs net to „paprastai“ nesilaikote.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytą pastabą. Seniūnų sueigoje buvo informuota, bet pakartosiu dar kartelį. Šią minutę jau yra sudarytas grafikas ir suplanuoti visi ministrų atėjimai į salę, Vyriausybės pusvalandžiai. Jeigu bus poreikis ką nors keisti dėl aktualijų (tai mes ir kalbėjome Seniūnų sueigoje), taip ir padarysime. Šiandien, atsižvelgiant į E. Gentvilo siūlymą, prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, kad įrašytume Vyriausybės pusvalandį į šios dienos darbotvarkę.
Užsiregistravo 111, balsavo 110: už – 42, prieš – 27, susilaikė 41. Nepritarta įrašymui. Replika po balsavimo – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, jūs tikrai teisi, kad Statute sakoma – „paprastai“. Taigi, paprastai ir turi būti nuolatos, nebent balsuojant būtų nutarta išbraukti klausimą. O jūs balsuojant siūlote įrašyti. Tai jūs apverčiate visą Statuto logiką. Statuto logika sako: kiekvieną savaitę turi vykti Vyriausybės pusvalandis, nebent būtų išbraukta. Jūs dabar siūlote balsuoti dėl Statuto laikymosi. Atleiskite, tai prasilenkia su Statuto logika.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pastebėjimą. Kitas siūlymas buvo T. Prajaros – dėl projektų Nr. XVP-818, Nr. XVP-819, Nr. XVP-820, Nr. XVP-821, Nr. XVP-822, Nr. XVP-823 ir Nr. XVP-824 įrašymo į vakarinio posėdžio darbotvarkę, jo pabaigoje. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Kas pritariate darbotvarkei, balsuojate už.
Užsiregistravo 110, balsavo 110: už – 72, prieš – 12, susilaikė 26. Darbotvarkei yra pritarta.
10.38 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat norėčiau, prieš pradėdama pirmąjį klausimą, pagarsinti pareiškimą. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Dėl pasitraukimo iš „Nemuno aušros“ frakcijos. Pareiškimas. Pranešu, kad aš, Lietuvos Respublikos Seimo narys D. Varnas, pasitraukiu iš „Nemuno aušros“ frakcijos Seime. (Plojimai)
10.38 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-661(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-661. Prašom. Komiteto nuomonė. B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena visiems. Spalio 8 dieną Kaimo reikalų komitetas svarstė šitą įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-661 ir komiteto išvadai. Už balsavo 5, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų nėra. Apsispręsime per balsavimo langą, kuris bus 10 val. 50 min.
10.39 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 211, 22, 221, 31, 35, 39, 391, 401, 411, 46, 462, 463, 47, 48, 482, 483, 484, 51, 52, 521, 61, 611, 612, 67, 69, 732, 76 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-578(2)ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 161 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-579(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo projektas. Prašom S. Bucevičių į tribūną pristatyti abudu, tai yra ir lydimąjį projektą Nr. XVP-579.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, pirmininke, supratau. Ekonomikos komitetas spalio 8 dieną svarstė minėtus įstatymų projektus ir abiem pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti… Atsiprašau, komisija. Komisijos nuomonę pasakys A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mūsų komisijos išvada dėl įstatymo projekto Nr. XVP-578, jis svarstytas posėdyje. Priimtas sprendimas iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XVP-578 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame A. Gedvilui.
A. GEDVILAS (NAF). Kitą irgi?
PIRMININKĖ. Taip.
A. GEDVILAS (NAF). Taip pat dėl projekto Nr. XVP-579 komisijos sprendimas – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XVP-579 ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pasisakyti norinčių nebuvo. Dėl motyvų taip pat neturime norinčių pasisakyti. Balsuosime per balsavimo langą.
10.42 val.
Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-573(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 26, 33, 38, 40, 43, 45, 46, 47, 90, 101, 103, 115, 164 straipsnių pakeitimo ir 44, 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XVP-574(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2805 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-575(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 10, 30, 35 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-576(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 6, 71, 73, 10, 104, 16, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 153 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-577(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas apims ir lydimuosius, tai yra darbotvarkės 1-5.1–1-5.5 klausimus. Tai būtų Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-573(2). Pranešėjas – S. Bucevičius. (Balsai salėje) S. Bucevičius kviečiamas į tribūną. Pranešėjas dėl saugiųjų dokumentų.
S. BUCEVIČIUS (NAF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo projektą svarstė spalio 8 dieną ir siūlo pritarti pakoreguotam įstatymo projektui su komiteto išvadomis. Pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių pasisakyti nėra. Bet tęsiame dar dėl lydimųjų. Dėl Mokesčių administravimo įstatymo – A. Sysas. Prašom. Ir dėl visų ten kelių likusių.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir kai kurių straipsnių pripažinimo netekusiais galios projektą. Buvo gauta Teisės departamento pastabų, į jas atsižvelgta. Iš kitų institucijų jokių pastabų negauta. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už balsavo 10, susilaikė 1.
Kitas įstatymas – Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Taip pat buvo gauta viena Teisės departamento pastaba, į ją atsižvelgta ir analogiškai, kaip ir pirmajam įstatymui, siūlėme pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Už balsavo 10, susilaikė 1.
Kitas įstatymas – Muitinės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas. Buvo gauta Teisės departamento pora pastabų, į jas atsižvelgta. Išvada – pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui. Už balsavo 10, susilaikė 1.
Ir paskutinis įstatymas – Azartinių lošimų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas. Gauta Teisės departamento pastabų, į jas atsižvelgta. Taip pat buvo gauta Valstybės saugumo departamento nuomonė dėl šito įstatymo. Išvada dėl įstatymo – pritarti iniciatorių pateiktam patobulintam įstatymo projektui. Už balsavo 10, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų irgi nėra. Balsuosime per balsavimo langą.
10.46 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181, 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-677(2)ES, Statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-678(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 181, 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-677 ir lydimasis projektas Nr. XVP-678. Pranešėjas – D. Razmislevičius. Prašom į tribūną.
D. RAZMISLEVIČIUS (LSDPF). Sveiki, kolegos. Komitetas nutarė pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dėl motyvų taip pat nėra.
10.47 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 11, 131, 23 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-534(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 11, 131, 23 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-534. Pranešėja – I. Gelažnikienė. Prašom į tribūną.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Laba diena, kolegos. Ekonomikos komitetas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo kelių straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių diskutuoti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra.
10.48 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-601(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-601. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašom į tribūną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nagrinėjo Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir atsižvelgęs į pastabas, kurių, tiesa, nebuvo labai daug, pritarė iniciatorių pateiktam projektui 8 balsais už, 1 susilaikius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dėl motyvų irgi nėra. Apsispręsime per balsavimo langą.
Dabar per šoninį mikrofoną, prašom, Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo nariai, mūsų posėdį stebi Vokietijos kariuomenės jaunimo atstovai, kurie labai domisi Lietuva, tai gal padėkokime jiems už tai, kad jie mumis taip domisi ir saugo. (Plojimai)
10.50 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-692(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-692. Pranešėjas – M. Skamarakas. Prašom.
M. SKAMARAKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaimo reikalų komitetas spalio 8 dieną svarstė Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projektą. Buvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, į kurią siūlo atsižvelgti. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti nėra. Dėl motyvų? (Šurmulys salėje) Taip pat nėra. Mes pasiekėme balsavimo langą. Kviečiu apsispręsti dėl ką tik pristatyto įstatymo projekto Nr. XVP-692. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 106, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
Per šoninį mikrofoną – I. Vėgėlė. Prašome.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Dėl balsavimo motyvų. Visi balsavome už. Klausimas tik vienas – aiškinamajame rašte ir visur kitur parašyta, kad buvo pažeidimų ir žmonės, įsigydami žemės, pažeisdavo Lietuvos Respublikos teisės aktus. Bandome užkirsti tam kelią. Ar bus pateiktas įstatymo projektas, kuris nubaus tuos arba bus kokios nors sankcijos tiems, kurie įsigijo žemės viršydami maksimalią vertę? Tiesiog klausimas retorinis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame už retorinį klausimą. Grįžtame į darbotvarkės pradžią.
10.52 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-661(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuosime dėl darbotvarkės 1 klausimo – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-661. Balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 105, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo yra pritarta.
10.53 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 6, 7, 9, 16, 17, 211, 22, 221, 31, 35, 39, 391, 401, 411, 46, 462, 463, 47, 48, 482, 483, 484, 51, 52, 521, 61, 611, 612, 67, 69, 732, 76 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 612 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-578(2)ES, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 161 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-579(2)ES (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės klausimai, dėl kurių balsuosime, – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-578 ir lydimasis projektas Nr. XVP-579. Balsuojame.
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
10.54 val.
Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 2, 3, 4, 6, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-573(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 25, 26, 33, 38, 40, 43, 45, 46, 47, 90, 101, 103, 115, 164 straipsnių pakeitimo ir 44, 53, 54 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XVP-574(2), Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106 ir 110 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2805 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-575(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 10, 30, 35 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-576(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 6, 71, 73, 10, 104, 16, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91, 153 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-577(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo projektas Nr. XVP-573 ir lydimieji. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 105, visi – už. Įstatymų projektams nuo Nr. XVP-573 iki Nr. XVP-577 pritarta po svarstymo.
10.55 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181, 182 straipsniais įstatymo projektas Nr. XVP-677(2)ES, Statybos įstatymo Nr. I-1240 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-678(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio balsuosime, būtų įstatymo projektas Nr. XVP-677 ir lydimasis projektas Nr. XVP-678. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimai. Balsuojame.
Užsiregistravo 106, balsavo 106, visi 106 yra už.
10.56 val.
Transporto veiklos pagrindų įstatymo Nr. I-1863 2, 11, 131, 23 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-534(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio balsuosime, – Transporto veiklos pagrindų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-534. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 103, prieš nėra, susilaikė 1. Transporto veiklos pagrindų įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
10.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-601(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, – Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-601. Balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 102, prieš nėra, susilaikė 3.
Per šoninį mikrofoną – J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Frakcijos vardu prašau dėl įstatymo projekto Nr. XVP-601 skubos tvarkos, kadangi iš tikrųjų labai svarbus ir reikšmingas sprendimas būtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašom apsispręsti dėl skubos. Frakcijos vardu yra pateiktas siūlymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 94, prieš – 2, susilaikė 11. Skubai pritarta.
Dėl visų apsvarstytų projektų yra balsuota, apsispręsta.
10.59 val.
Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XVP-804, Fiskalinės drausmės įstatymo Nr. X-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-805, Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 6, 15, 18, 19, 20, 21, 27 straipsnių, VII skyriaus, Įstatymo priedo pakeitimo ir VIII skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-806, Valstybės kontrolės įstatymo Nr. I-907 1, 2, 3, 6, 7, 8, 18, 22, 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XVP-807 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. XII-1289 pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XVP-804. Kviečiame ministrą K. Vaitiekūną į tribūną. Kartu pristatykite ir lydimuosius projektus.
K. VAITIEKŪNAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Ačiū už galimybę pateikti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projektą. Aš rodysiu skaidres, jos matosi, tai pradėkime. Visų pirma kodėl tas įstatymas atsigula būtent dabar į jūsų darbotvarkę ir kam jisai reikalingas? Pokyčiai reikalingi, nes būtent iki šių metų gruodžio 31 dienos turi būti perkeltos naujosios direktyvos nuostatos, apibrėžiančios vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą.
Taigi perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę suderinamos nacionalinės fiskalinės drausmės taisyklės, kuriomis bus padidinama fiskalinė erdvė ir išsaugojamas viešųjų finansų tvarumas. Taip pat bus supaprastinama sistema. Vietoj kelių rodiklių bus nustatyta viena pagrindinė taisyklė, kad bus ribojamas biudžeto išlaidų augimas vidutiniškai apie 5 % per metus ir į ateitį šiek tiek mažėjanti tendencija. Bus skatinamos investicijos ir plečiamos savivaldybių galimybės įgyvendinti didesnės apimties projektus.
Šioje skaidrėje ir šioje schemoje matosi tas kelias, kuriuo šalys narės, šiuo atveju Lietuva, eina į šią nustatytą išlaidų augimo ribą. Tai yra trys keliai: šalims, kurios atitinka Mastrichto kriterijus, turi mažesnį nei 3 % BVP deficitą, mažesnę nei 60 % BVP skolą. Tokioms šalims nustatoma taisyklė, atsižvelgiant į jų nacionalinius ekonomikos ypatumus. Lietuvai nustatomas struktūrinis deficitas, kuris turėtų neviršyti 1 % BVP ribos. Ir iš šitos… būtent šiuo keliu Lietuva nuėjo į išlaidų augimo ribos apribojimą ir išsiderėjo sau vienas palankesnių sąlygų Europos Sąjungoje, nes mūsų tas išlaidų augimo kelias yra šiek tiek, galima sakyti, liberalesnis negu daugumos kitų valstybių.
Kitas kelias būtų šalims, kurios neatitinka Mastrichto kriterijų (tai būtų vidurinis stulpelis). Kai turi didesnį deficitą nuo BVP arba skolą nuo BVP, tada šią išlaidų augimo orientacinę trajektoriją jau nustatytų Europos Komisija. Tai turbūt būtų griežtesnis apribojimas, kuris išlaidų augimą gerokai konservatyviau valdytų negu toms šalims, kurios iš tikrųjų laikosi fiskalinės drausmės, ir Lietuva būtų viena iš tų.
Na, ir trečiasis kelias, tai yra papildomos Europos Sąjungos išlygos dėl tam tikrų specialių ypatybių. Pavyzdžiui, Lietuvai čia ateina apie… tas national (…) naudojamas galės būti, na, dalis jo jau panaudota, čia vėliau apie tai. Tai yra trys keliai, kaip galima ateiti prie to išlaidų apribojimo. Lietuva atėjo turbūt pačiu geriausiu keliu ir todėl turi šiek tiek didesnes išlaidas ateičiai, didesnį išlaidų augimą, negu galėtų būti neturint. Labai dėkui.
Šiuo įstatymu bus supaprastinama fiskalinės drausmės laikymosi taisyklė, nes čia, kaip ir parašyta šioje skaidrėje, pagal dabartinį įstatymą, kurį mes turime, kuris yra galiojantis, bet nebeatitinkantis jau naujo Europos Sąjungos rodiklio – išlaidų augimo, tai dabar jis yra ganėtinai sudėtingas, nes galioja tokia daugiasluoksnė fiskalinės drausmės taisyklių sistema, kurioje atsižvelgiama į valdžios sektoriaus struktūrinį balansą, vidutinio laikotarpio tikslą, struktūrinio postūmio užduoties ir kitų rodiklių visumą.
Dabar su šiuo įstatymu ne tik atitinkame Europos tuos naujus standartus, bet ir vietoj kelių rodiklių prisiimame laikytis vieno rodiklio, tai yra išlaidų augimo tempo – apie 5 %, palyginti su praėjusiu laikotarpiu. Šis rodiklis galės būti nuolatos stebimas ir aiškiai apibrėžiamas. Išlaidų augimo ribos nustatomos penkerių metų laikotarpiui, tai mums yra nustatyta 2025, 2026, 2027 ir 2028 metams. Šis rodiklis bus suderintas su ES reglamentu, kadangi apibrėžiamas penkeriems metams išlaidų augimas, tai iš dalies palengvins vidutinio laikotarpio finansų planavimą.
Toliau. Čia matome tokį galiojančio teisinio reguliavimo ir naujo siūlomo įstatymo palyginimą. Čia turbūt galima…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, ministre. Gerbiami kolegos, kas kalbate palei pakraščius, gal eikite tada atskirai, netrukdykite, nes čia triukšmas didelis ir sunku pristatyti, o klausimas labai svarbus. Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Šioje skaidrėje iš tiesų galime matyti, kad, pagal dabar galiojantį įstatymą, tais laikais, kuomet nebuvo dar kovido situacijos, kur matome 2020 metais staigų skolos išaugimą, buvo išties griežtas reguliavimas. Galime matyti, kaip mūsų skolos ir BVP santykis staigiai mažėjo. Taigi dabar grįžtant į tokius sąlyginai normalesnius laikus, kai jau nebėra kovido pandemijos, juoda punktyrinė linija galėtų rodyti, kaip pagal dabartinį įstatymą, jo laikantis, mūsų skola būtų mažinama. Iš dalies yra gerai maža skola, kita vertus, tai labai apriboja valstybės išlaidas, valstybės vystymąsi ir investicijas.
Punktyrinės mėlynos linijos rodo, kaip tas išlaidų apribojimas paveiks mūsų skolos ir BVP santykį. Naujas įstatymas, matome, išties yra liberalesnis, suteikiantis daugiau erdvės mūsų valstybės išlaidoms ir poreikiams tenkinti. Šita skaidrė būtent ir parodo tą tokį seno reguliavimo konservatyvumą ir naujo liberalumą.
Investicijų skatinimas. Reikėtų paminėti, kad dabartinis įstatymas neturi koreliacijos su investicijų skatinimu, o naujasis vis dėlto turi tam tikrą išimtį: nukrypus nuo struktūrinio balanso, bet nenukrypus nuo išlaidų augimo kelio, vis dėlto tas nacionalinis rodiklis, kuris yra šiame įstatyme, būtent tas struktūrinis balansas… deficitas galės būti truputį didesnis negu nustatytas – minus 1 %. Išties ta erdvė, kuri tokiu atveju atsirastų, galėtų būti naudojama valstybės investicijoms skatinti. Tai irgi būtų naujojo įstatymo privalumas.
Taip pat naujuoju įstatymu būtų didinamas skaidrumas ir atsakomybė, nes šiuo metu fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo atveju nenumatytas joks kompensavimo mechanizmas, trūksta aiškaus sprendimų pagrindimo, pasekmių paaiškinimo. Naujuoju įstatymu būtų vis dėlto siūloma įtvirtinti automatinį nukrypimo kompensavimą: jeigu limitas būtų viršytas, būsimais biudžetais reikėtų tą nukrypimą kompensuoti ir grįžti į tą tokį išlaidų augimo kelią. Tai taip pat stiprintų tiek centrinės valdžios, tiek ir savivaldos politinę atsakomybę, nes turėtų būti paaiškinta, kodėl atsirado tie nukrypimai, ir atsakyta į klausimus, kaip tai atsitiko.
Savivaldybėms naujos galimybės. Turbūt čia nemažai buvo diskusijų su savivaldybėmis, ypač ir dėl jų sukauptų lėšų likučių. Iš tiesų, kiek žinau, yra atsižvelgta į jų nuogąstavimus, bus bandoma rasti kažkokį kompromisą, bet šiame siūlomame įstatyme yra taip pat numatytos tam tikros papildomos naudos savivaldybėms. Tai lankstesnės deficito taisyklės: anksčiau buvo 1,5 % mažoms savivaldybėms, o didelėms – pagal ciklinės komponentės dydį, dabar visoms savivaldybėms galės būti 1,5 % deficitas, kurį netgi galima per kelis metus akumuliuoti ir vienąkart per trejus metus panaudoti 4,5 % pajamų.
Taip pat praplėstas garantijų limitas ir plečiama pajamų bazė. Taigi savivaldai išties yra suteikta papildomų paskatų ir iš dalies palengvinamas investicinių projektų įgyvendinimas. Tai tiek. Labai dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų paklausti norėtų nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Prašom. Valiaus nėra. S. Kairys. Prašom.
S. KAIRYS (LSF). Gerbiamas ministre, iš esmės tie dalykai, kurie čia yra siūlomi, gal kokią nors logiką ir turi, bet kaip jūs vertinate, kad, kalbant apie skolinimosi limitus, mes jau dabar keliaujame tokiu visai keistu keliu? Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas pasisakė dėl Lietuvos kultūros tarybos, kad negali perkelti pinigų į kitus metus. Neseniai Seime jau buvo bandomi priimti sprendimai dėl Kino centro, dabar savivaldybės. Kitaip tariant, formuojasi praktika, kad kokį Seimas patvirtino biudžetą, toks jis yra esminis ir bet kokie tarpiniai sprendimai dėl likučių įvertinimo ir panašiai yra negalimi, nors tai yra visiškai neūkiškas, neekonomiškas požiūris. Tai puikiai pamatytumėte kiekvienos institucijos gruodžio mėnesio ataskaitoje, kada visi tie pinigai ir būna bandomi išleisti, nes kaip nors reikia suspėti tą padaryti. Tai ar neįžvelgiate, kad čia gali būti visai kitu galu pasekmės, nei kad kalbate apie tuos pozityvius…
PIRMININKĖ. Laikas!
S. KAIRYS (LSF). …rezultatus?
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už jūsų klausimą ir pasisakymą turbūt pačiu aktualiausiu klausimu šito įstatymo rėmuose. Apie savivaldybių likučius norėčiau jums paantrinti, kad abudu keliai (tiek ribojimas likučių, tiek toks liberalus požiūris į likučius) turi tam tikrų privalumų ir turi tam tikrų trūkumų. Manau, kad dabar pateiksime Seime ir Seimas tikrai apsispręs dėl geriausio varianto, kaip elgtis su savivaldybių likučiais. Manau, kad tam tikras laisvumas čia galbūt galės būti rastas, tikrai rasime kompromisą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Per šoninį mikrofoną – L. Šedvydis. Prašom.
L. ŠEDVYDIS (LSDPF). Gerbiama posėdžio pirmininke, šiandieną Seime lankosi Kauno „Santaros“ gimnazijos gimnazistų delegacija. Aš kviesčiau Seimą pasveikinti. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sveikiname mūsų svečius. O dabar klausia G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti ne apie patį įstatymą, kadangi aš jį perskaičiau, bet apie procesą. Proceso metu, matyt, pagrindinis klausimas, kuris iškilo, tai yra savivaldybių likučiai. Man šitas procesas pasirodė šiek tiek nesuvaldytas, nes vieną pasiūlymą pateikė Finansų ministerija, dabar yra registruotas Biudžeto ir finansų komiteto alternatyvus pasiūlymas. Jeigu mes prieš tai kalbėjomės visiškai apie įstatymo turinį ir jo priėmimą, kadangi jam balsų reikia daugiau negu paprasta dauguma, tai reikės ir opozicijos palaikymo. Derinant likučių klausimą, alternatyvų variantą, aš to derinimo nejaučiau. Nežinau, su kuo jūs ieškote to kompromiso, bet tikrai ne su mumis, nes tas užregistruotas variantas tikrai nebuvo mums prieš tai parodytas. Norėdama, kad visgi įstatymas būtų priimtas ir sulauktų mūsų visų pritarimo, aš tai kviesčiau ieškoti kompromiso registruojant pasiūlymus ankstyvesnėje įstatymo stadijoje, ne tik tuomet, kai pasiūlymas padėtas ant stalo ir jam reikia pritarti arba nepritarti, nes alternatyva nėra visai, matyt, tobula…
PIRMININKĖ. Laikas!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …kurią aš asmeniškai norėčiau matyti. Tai linkint sėkmės, norėtųsi to didesnio įtraukumo iš jūsų pusės.
K. VAITIEKŪNAS. Labai ačiū už pastebėjimą. Tikiu, kad Seime bus kompromisas rastas tarp dviejų šitų tokių variantų, esančių vienoje pusėje ir kitoje. Tikrai manau, kad kompromisas bus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia Ingas… Ignas, atsiprašau, Vėgėlė.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas ministre, aš lygiai taip pat kaip G. Skaistė tiesiog atkreipiu dėmesį dėl likučių perkėlimo. Pritariau A. Syso pateiktoms pastaboms dėl įstatymo projekto. Manau, kad jis toksai turėtų būti arba dar tobulesnis, bet bent jau nenuimti likučių perkėlimo galimybės.
Mano klausimas paprastas, bet gana svarbus, tikrai apsispręsiu dėl jo balsuodamas. Konstitucijos 67 straipsnyje nustatyta, kad valstybės biudžetą tvirtina ir prižiūri Lietuvos Respublikos Seimas. 131 straipsnyje sakoma, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu. Svarstymo metu gali didinti išlaidas tik nurodydamas šių išlaidų finansavimo šaltinius ir taip toliau, ir taip toliau. Šiame įstatymo projekte jūs kalbate apie tai, kad grynųjų išlaidų augimas vietoj Seimo nustatytų grynųjų išlaidų augimo ribų turi atitikti šias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas Lietuvai… metais. Kitaip tariant, pagal Europos Sąjungos rekomendacijas jūs savavališkai keisite Seimo sprendimą.
PIRMININKĖ. Laikas.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ar tai tiesa, ar aš teisingai suprantu įstatymo projektą?
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už klausimą ir pastebėjimą. Taip, išties mes turbūt esame įsipareigoję perkelti direktyvas ir atitikti reglamentus. Čia ir yra mums nustatytas tas išlaidų augimo kelias. Kai jisai buvo nustatomas, tai vis dėlto buvo atsižvelgiama į šalių specifiką, konkrečiai į Lietuvos specifiką, į Lietuvos ekonomikos specifiką, dėl to šiame įstatyme tas nacionalinis komponentas yra minus 1 % nuo struktūrinio balanso. Seimas vis tiek turbūt yra tas pagrindinis biudžetą priimantis organas. Manau, kad Seimas vis tiek spręs, kaip ir anksčiau spręsdavo. Jeigu vis dėlto bus viršytos augimo ribos, tai tada Europos Sąjunga turbūt prisijungs su savo procedūromis, kaip grąžinti šalį prie tvaraus išlaidų augimo. Bet Seimas išlieka pagrindiniu, priimančiu sprendimus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, klausimas šiek tiek vėliau. Aš kolegoms pasakysiu, kad tikrai buvo daug derinta su savivalda dėl šių mano įregistruotų pasiūlymų. Ačiū visiems, kas pasirašė. Vakar buvo dar vienas susitikimas su savivaldos atstovais, dar yra keletas pastabų. Tikrai mes komitete pasieksime geriausią rezultatą.
O mano klausimas ministrui. Prezidentas siūlo ir savivaldos atstovai išsakė dėl laisvesnio Europos lėšų panaudojimo, įskaitant į pajamas. Aš norėčiau girdėti ir žinoti jūsų ar Finansų ministerijos poziciją. Vakar savivalda išsakė tokį pasiūlymą.
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už klausimą gerbiamam Seimo nariui. Su Lietuvos Respublikos Prezidento siūlymu išties dar nesu detaliai susipažinęs, tačiau, kalbant dėl ES lėšų panaudojimo, net ir mūsų siūlomame variante ganėtinai liberaliai yra žiūrima. Net ir pagal mūsų siūlomą variantą, likučių panaudojimas nėra ribojamas Europos Sąjungos projektams avansuoti arba kofinansuoti. Manau, kad irgi atliepiame šį poreikį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Zuokas.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Gerbiamas ministre, pirmiausia padėka už modernų įstatymo pristatymą naudojant PowerPoint prezentaciją. Daug aiškiau ir patogiau Seimo nariams. Tikiuosi, kiti ministrai seks tuo pačiu pavyzdžiu. O mano klausimas (jau ne vieną kartą čia buvo paliestas) apie savivaldybių laisvas lėšas ir galimybę jas perkelti į kitus metus, kas šiuo metu galioja. Tikiuosi, sprendimą rasite. Tačiau, kaip jūs gerai sakėte, yra ir kita medalio pusė. Vien Vilniuje šiuo metu yra 140 mln. eurų laisvų lėšų, kurios yra nenaudojamos. Bendrai savivaldybės šiuo metu turi sukaupusios virš 600 mln. eurų. Kaip priversti, kaip paskatinti, kad savivaldybės, turinčios tokį kiekį laisvų lėšų, investuotų į tuos projektus, kurie reikalingi bendruomenėms? Mokyklų statyba, darželių ar kiti projektai. Iš vienos pusės, nereikia atimti, riboti teisės perkelti į kitus metus, bet kaip paskatinti, kad tos lėšos negulėtų? Tai rodo savivaldybių efektyvumą.
K. VAITIEKŪNAS. Iš tiesų dėkui už pastebėjimą. Gal taip plačiau atsakysiu, kaip tie likučiai susidaro. Jie susidaro dėl to, kad tiesiog surenkama daugiau pajamų, negu planuojama. Tai, kas būna suplanuota kaip išlaidos, ne visada visos jos būna įgyvendinamos. Tada metų gale likutis pasidaro dar didesnis, negu buvo. Kaip paskatinti panaudoti pačiu efektyviausiu būdu ir labiausiai reikalingiems projektams? Manau, kad savivalda išties yra arčiausiai žmonių esanti valdžia, būtent ji turi geriausiai atliepti tuos žmonių turimus poreikius. Kaip juos dar labiau paskatinti? Manau, kad geriau nei savivaldybės tikrai nežinome, ko reikia ten gyvenantiems žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, forumo, kuris vyko prezidentūroje praeitą penktadienį, metu merai akcentavo dėl vadinamųjų likučių, kad tie likučiai yra ne tik pinigai, kurie yra surinkti papildomai, bet tai tiesiog nepadarytų darbų finansavimas kitais metais, nes tie pinigai nepatenka į kažkokią kojinę, bet jie patenka į kitų metų biudžetus. Matyt, nebūtų tokio triukšmo kilę tame forume, jeigu prieš priimant tokį sprendimą būtų pasitarta su Savivaldybių asociacija, tada, matyt, iš karto būtų rastas kažkoks sprendimas. Tai čia toks kelias ateityje. O vis tiktai reikėtų pagalvoti apie kažkokį kitą būdą, kaip valdyti tuos procesus lanksčiau. Kada iš tikrųjų yra numatyti tokie limitai, tai merams yra sunku valdyti ūkį. Tai būtų toks klausimas: ar jūs galvojate apie kokį nors modelio keitimą, tai yra ne tik ribas nustatyti, bet taip pat paties sprendimo priėmimą kažkokiu būdu daryti, kad būtų diskusija su merais, o ne tik nustatytos griežtos taisyklės? Dėkui.
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už klausimą ir už pasiūlymą. Atsakau šiek tiek dėl tarimosi su savivaldybėmis, tai iš tiesų buvo derinama su jomis. Iš penkių klausimų mes keturis suderinome, atsižvelgėme ir dėl jų klausimų neliko. Iš tiesų pagerinome – padidinome ir garantijų ribas, ir šiek tiek išplėtėme pajamų bazę.
Dėl likučių klausimo buvo toks ganėtinai politinis apsisprendimas, ar mes norime į tai žiūrėti konservatyviai ir apriboti tą grėsmę, kuri kyla dėl tokių didelių lėšų buvimo ir netikėto, pavadinkime, panaudojimo per vienus metus, ar norime eiti tuo liberalesniu tokiu keliu, kuomet tos lėšos ganėtinai laisvai planuojamos ir naudojamos, ir tada iš tiesų yra turbūt šiek tiek patogiau vykdyti kažkokius daugiamečius projektus. Toks mano būtų atsakymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai klausimų būtų labai daug, bet šiuo metu daugiausia diskutuojame apie savivaldybių biudžetų tam tikrų likučių panaudojimą. Vis dėlto norėčiau paklausti: ar jūs bandysite taikyti tam tikrą ir tarptautinę praktiką, pavyzdžiui, kaip Vokietija, Didžioji Britanija, kitos šalys, kurios likučius, kurie metų pabaigoje susikaupė, labai griežtai reglamentuoja, kam tos lėšos gali būti panaudojamos? Neleidžiama panaudoti einamosioms išlaidoms didinti, o tiesiog jos yra perkeliamos infrastruktūros projektams įgyvendinti, gerbūviui atkurti. Man Vokietijoje teko labai įsigilinti į savivaldybių biudžetų planavimą, vykdymą ir kontrolę, tai tikrai yra toks pats patraukliausias momentas, tada ir planavimo procesas būna atsakingesnis. Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Ačiū už pastebėjimą. Galiu tik paantrinti, kad tarptautinė praktika, be abejo, yra labai naudinga. Šiuo metu riboti tų likučių, būtent atsižvelgiant į panaudojimą, pagal panaudojimo paskirtį, įstatyme nenumatoma.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia I. Braziulienė.
I. BRAZIULIENĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ministre, klausimas jums būtų toks labai paprastas: ar galite nuraminti, kad savivaldybės savo laisvus likučius galės naudoti?
K. VAITIEKŪNAS. Kompromisas bus rastas. Ačiū už klausimą. Kompromisas bus rastas ir likučius savivaldybės ir galės, ir gali naudoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas vis dėlto būtų dėl pačių lėšų efektyvaus panaudojimo ypač savivaldybėse, nes mes matome, tai keliai siaurinami, tai vėl keliai platinami, tai dviračių takai tiesiami, po to iš naujo suariami, tai galima stadionui skirti tiek lėšų, kad galima būtų pastatyti tris stadionus pagal kitų miestų pavyzdį, aš kalbu apie Vilnių. Būtent kaip užtikrinti tą lėšų panaudojimo efektyvumą? Čia tas pats viešųjų finansų panaudojimas, tik savivaldybės lygmeniu. Valstybės lygmeniu tam tikros tvarkos jau tokios nusistovėjusios, o kaip čia centralizuotai galima būtų prižiūrėti tų lėšų efektyvų panaudojimą? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Dėkui už pasisakymą ir už klausimą. Pirmai pasisakymo daliai visiškai pritariu, o dėl efektyvesnio lėšų panaudojimo turbūt reikia ieškoti kokio nors ir sprendimo, ir kartu kompromiso. Bet tam, ką jūs pasakėte, visiškai pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Janušonienė. Prašom.
R. JANUŠONIENĖ (LSDPF). Laba diena. Čia. Noriu paklausti, kaip apskritai vis dėlto šitas fiskalinių įstatymų paketas paveiks investicijų lankstumą? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Investicijų lankstumą jisai paveiktų teigiamai, nes jisai suteiktų savivaldybėms galimybę turėti deficitinius biudžetus, nepriklausomai nuo ekonominio ciklo. Be to, padėtų šiek tiek suakumuliuoti tam tikrą deficitą, jį būtų galima turėti didesnį kažkuriais metais ir panaudoti didesnę lėšų dalį. Taip pat teikiamas įstatymo variantas neapriboja Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų avansavimo likučio arba kofinansavimo. Aš manau, kad poveikis investicijoms būtų teigiamas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Norėčiau paklausti (labai ačiū už galimybę), kodėl yra sugalvota tokia įdomi procedūra, kad savivaldybės, kuri pažeis tas taisykles, meras iki birželio 30 dienos turi žodžiu BFK posėdyje paaiškinti priežastis, kodėl nesilaikė tos nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės? Sakykite, iš kur čia atsirado toks įdomus žanras?
K. VAITIEKŪNAS. Aš manau, kad tai tiesiog atsakomybės didinimas. Kaip ir gerbiamas ponas A. Skardžius minėjo, kad tam tikras atskaitomybės ir atsakomybės didinimas. Aš manau, kad tai labai prasminga, kad visos valdžios grandys galėtų pateikti argumentus, kodėl buvo nukrypta nuo gerųjų fiskalinės drausmės laikymosi praktikų. Aš manau, kad tai visai puikus sumanymas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia T. Prajara. Prašom.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti dviejų klausimų. Pirmasis. Kaip Finansų ministerija užtikrins, kad nauja lankstesnė savivaldybių biudžeto deficito taisyklė iki 4,5 % per trejų metų vidurkį nepaskatins pernelyg rizikingo skolinimosi ir ilgalaikių finansinių įsipareigojimų augimo savivaldybėms?
Ir antrasis, daug lengvesnis klausimas, ar jau galime nuraminti savivaldybes, kad tikrai galės naudoti savo finansinius likučius? Ačiū.
K. VAITIEKŪNAS. Ačiū už klausimus. Gal nuo antro pradėsiu. Dabar niekada nebuvo tos intencijos atimti tuos likučius ar neleisti panaudoti. Tiesiog mes matome tam tikrą grėsmę dėl tokių didelių sumų ir norėtume apsidrausti nuo to, kad tai nebus panaudojama per vienerius metus. Tik tokia intencija. Bet, matėme, savivaldybės labai jautriai į tai sureagavo, tai manau, kad Seime tikrai visi rasime visus mus tenkinantį kompromisą, kad ir ta lėšų dalis galėtų būti lengviau panaudojama, taip, kaip savivaldybės mato, bet kartu kažkaip šiek tiek ir įneštume tokio apsidraudimo nuo tokios didelės grėsmės, kad tos lėšos galėtų siūbtelti į išlaidas vienu metu.
O dėl pernelyg rizikingo skolinimosi, tai tas dabartinis apribojimas, kad tik 1,5 % nuo savivaldybių pajamų ir leidžiama šiek tiek akumuliuoti per trejus metus, manau, iš esmės ir apsaugo nuo tokio neatsakingo skolinimosi. Tie limitai gana racionalūs ir manau, kad čia grėsmės nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Paskutinysis klausia L. Urmanavičius.
Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmasis pavaduotojas R. Šukys.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, dabar yra nustatoma viena taisyklė valdžios sektoriuje dėl išlaidų: apie 5 % lyginant… išlaidų didėjimas negali būti ataskaitiniu laikotarpiu. Aš noriu paklausti. Negali susidaryti tokia situacija, kad tam tikrame sektoriuje ar tam tikroje srityje gali reikėti ir daugiau didinti išlaidas vienais ar kitais metais? Nesusidarys tokia situacija, kad mes turėsime mažinti išlaidas tam tikrose srityse?
K. VAITIEKŪNAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų geras klausimas. Taip, viename sektoriuje tokia susidariusi situacija turbūt įtakos neturės, nes kalbama apie visus šalies biudžetus. Tai toks… Vienas sektorius turbūt… tokia situacija galbūt ir negalima, bet iš esmės turbūt jūsų klausimas, jeigu žiūrėtume plačiau, išties labai geras ir aktualus, ar negali būti tokia situacija, kai išlaidos turėtų augti greičiau, atsižvelgiant į tam tikrus makroekonominius šalies rodiklius. Išties ačiū už klausimą.
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, NAF). Dėkoju, jūs atsakėte į visus kolegų klausimus. Gerbiami kolegos, mes turėtume pratęsti balsavimo laiką. Dėl balsavimo motyvų po pateikimo nėra užsirašiusių. Ai, yra. Motyvai už – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi įsigaliojo nauja europinė tvarka ir yra kitokie rodikliai, kuriuos mes turėsime vykdyti, mes privalome pakeisti šito įstatymo reguliavimą, kad jis atitiktų europinius reikalavimus, todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Petrošius. Prašom.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Mieli valdantieji, jau metai, kuomet laikote įkaitais visą Lietuvą žaisdami valdžios formavimo žaidimą, kurio metu sėjate neapibrėžtumą ir nerimą visuomenėje, nes atrodo, kad jau metai, kai Lietuva yra priversta gyventi tik postų dalybomis, lyg valstybės viduje ir išorėje nebūtų daugiau spręstinų klausimų.
Tiesa, per tą laiką sukiršinote Lietuvos kultūros bendruomenę, o dabar, matyt, atėjo laikas sukiršinti ir savivaldybes visoje Lietuvoje. Kitaip situacijos, kuomet socialdemokratų valdoma ministerija užsimoja keisti dabar galiojančias taisykles ir parengia projektą, pagal kurį būtų panaikinama galimybė savivaldybių biudžetą einamųjų metų prie šių pajamų pridėti, grubiai tariant, praėjusių metų sutaupytas lėšas su tam tikromis išimtimis… Tuomet dėl neadekvataus pasiūlymo sulaukė milžiniško savivaldybių pasipriešinimo ir dar nepriėmus planuojamo pokyčio patys socialdemokratai registruoja pasiūlymus grąžinti šiandien galiojantį reglamentavimą. Taip sakant, jūs sprendžiate problemas, kurių nėra. Lieka tik klausimas, kada nustosite Lietuvos žmones laikyti kvailiais ir pradėsite dirbti, o ne patys kurti problemas ir vaizduoti jų sprendimus ir dar, maža to, užsiimti savireklama po tokių sprendimų.
Taip neskoningai pasikėsinti į savivaldybių savarankiškumą dar reikia sugebėti. Nors tam tikrais atvejais galima sutaupyti lėšų dėl neveiklumo, tačiau kur kas dažniau šitie instrumentai savivaldybių yra naudojami racionaliems tikslams, pavyzdžiui, sukaupti didesniems investiciniams projektams. Ne visus įsipareigojimus rangovai dėl įvairiausių priežasčių geba atlikti laiku, todėl projektų grafikai ne pagal planą kartais pasiskirsto per laiką kitaip, nei norėtume, ir dar daugybė įvairiausių priežasčių. Bet, žinoma, jeigu versite savivaldybes žūtbūt išleisti lėšas einamaisiais metais, tai savivaldybės gal nukentės labiau pirmaisiais metais, o vėliau išmoks jas išleisti. Tik tuomet nesistebėkime, kad metų gale perkami milžiniški saldainių ir kavos kiekiai ar leidžiamos neadekvačios sumos kanceliarinėms prekėms.
Nepaisydamas to, kad projekte yra daug gerų ir teisingų dalykų, tačiau kol nebus ištaisytos tokios grubios klaidos, kurias šiandien pavadinote politiniu apsisprendimu, vėliau – grėsme, nematau galimybės palaikyti tokį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš suteikiant žodį gerbiamai I. Šimonytei, per šoninį mikrofoną – I. Gelažnikienė. Prašom.
I. GELAŽNIKIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiandien pas mus svečiuojasi Pasvalio rajono Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės gimnazijos 10 klasės moksleiviai ir jų mokytoja Justina. Kviečiu pasveikinti. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kadangi čia yra ir lydimųjų projektų, taip pat yra dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Viskas su tuo įstatymu būtų gerai, jeigu ne tai, kas tame įstatyme yra, sakyčiau, paskutinę minutę pridirbta dėl savivaldybių galimybių disponuoti jų sutaupytomis lėšomis. Aš priminsiu, kad kai buvo keičiamas Fiskalinės drausmės įstatymas praėjusioje kadencijoje, diskusijoms su savivaldybėmis dvišaliu formatu, dvišalės komisijos formatu ir kitais formatais, taip pat ir Seime, buvo skirta pakankamai daug laiko. Na, o jūs vis mėgstate pasakyti, kaip dabartinė valdžia su visais kalbasi ir kokia buvo bloga praėjusi, kad nesikalbėjo. Bet šalto vandens kibirą ant savivaldybių tai jūs dabar išpylėte, kad jos paskaičiusios pasipiktino įstatymo nuostatomis. Jūs puikiai galite susiskaičiuoti, kiek jūs turite savivaldybių merų ir kiek jų turi opozicija. Akivaizdu, kai jūsų pačių savivaldybių merai yra nepatenkinti jūsų įstatymų keitimais, kadangi jūs pakeičiate tvarką, dėl kurios buvo ilgai derėtasi ir rastas tikrai geras kompromisas. Na, tai nėra kaži kas. Jei ne ši nuostata, tai tikrai raginčiau balsuoti už įstatymą.
Keistai atrodo, kai Vyriausybė nespėja išeiti iš Vyriausybės, o Seime jau atsiranda įstatymą taisanti pataisa. Akivaizdu, kad turbūt vienaip ar kitaip tas kompromisas bus rastas ir nesąmonių bus išvengta. Bet vis dėlto tai tarsi atspindi tam tikrą tendenciją jau, kai patys sukuriate problemą, paskui patys ją išsprendžiate ir labai didžiuojatės, kad ją išsprendėte, nors paprasčiausias dalykas būtų buvęs jos nesukurti.
Tai šiandien susilaikysiu, bet labai tikiuosi, kadangi tai konstitucinis įstatymas ir jo yra nemažai stadijų, labai tikiuosi, kad iki priėmimo vis dėlto šis nesusipratimas bus ištaisytas ir už įstatymą bus galima balsuoti, juoba kad čia reikia tikrai labai daug balsų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Taigi, kolegos, kadangi buvo kalbėta ir dėl motyvų prieš, tuomet apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimo konstitucinio įstatymo projektui, taip pat trims lydimiesiems įstatymų projektams: Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, Biudžeto sandaros įstatymo kai kurių straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir VIII skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui bei Valstybės kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektui. Prašom pasiruošti ir balsuoti.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 63, prieš – 1, susilaikė 35. Visiems įstatymų projektams pritarta po pateikimo.
Turėtume apsispręsti dėl siūlomų komitetų svarstyti šiems projektams. Dėl Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XVP-804 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Toliau Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-805. Čia siūlomas tik pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti? Dėkoju. Ir Biudžeto sandaros įstatymo projektas Nr. XVP-806. Siūlomas kaip pagrindinis taip pat Biudžeto ir finansų komitetas. Dėkoju, pritarta. Ir paskutinis – Valstybės kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-807. Kaip pagrindinis siūlomas Audito komitetas. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Nėra prieštaraujančių, pritarta.
Siūloma visų projektų svarstymo data – 2025 m. gruodžio 9 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi, norėčiau iš karto galbūt susitarti, kad pratęsiame balsavimo laiką iki posėdžio pabaigos.
11.39 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 5741, 590, 611, 671 ir 682 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5742 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-781, Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-782, Administracinių nusižengimų registro įstatymo Nr. XII-603 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-783 (pateikimas)
O dabar toliau pateikimo stadija. Kviečiu pateikti projektus. Administracinių nusižengimų kodekso 5741, 590, 611, 671 ir 682 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5742 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-781. Pateikimo stadija. Ir lydimieji projektai. Tai būtų Viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-782 ir Administracinių nusižengimų registro įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XVP-783. Į tribūną pateikti šiuos projektus kviečiu viceministrą V. Jakštą. Prašom.
V. JAKŠTAS. Laba diena, gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiame Administracinių nusižengimų kodekso ir lydimųjų įstatymų pakeitimo projektus. Šių įstatymų pakeitimo tikslas yra tas, kad pasikeitė ir praeitais metais įsigaliojo Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuriame buvo numatyti reikalavimai informacinėms sistemoms. Tai reiškia, kad reikia patikslinti, pakeisti dabar esančius įstatymus, kad jie atitiktų pakeisto įstatymo nuostatas. Dėl to iškilo poreikis pakeisti, spręsti dėl dabar galiojančio Administracinių nusižengimų registro įstatymo. Kadangi Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme yra nuostata, jog atskirais įstatymais yra reglamentuojami tik svarbiausių informacinių sistemų reikalavimai, o kitų informacinių sistemų reikalavimai turėtų būti reglamentuoti, vadinkime taip, šakiniuose įstatymuose, tai buvo nuspręsta, kad tinkamesnis būdas įgyvendinti nuostatas yra panaikinti Administracinių nusižengimų registro įstatymą, o nuostatas, kurių reikia registrui funkcionuoti, nustatyti Administracinių nusižengimų kodekse. Kadangi administraciniai nusižengimai yra didžiausia dalis informacijos, kuri kaupiama šioje informacinėje sistemoje, natūralu, kad būtent ten ir turėtų būti tos nuostatos nustatytos.
Kitas momentas, kad pasikeitus direktyvai atsirado galimybė kaupti ir apdoroti informaciją, susijusią su transporto įvykiais ir transporto reikalavimų pažeidimais, įvykusiais užsienyje. Tai šios nuostatos, ši informacija taip pat gali būti kaupiama Administracinių nusižengimų registre tam, kad būtų galima tikslingiau, efektyviau apdoroti gautą informaciją, atlikti teiseną, pateikti pranešimus, gauti informaciją ir kitokius dalykus atlikti.
Taip pat šiame registre galėtų būti numatoma kaupti informaciją ne tik apie fizinių asmenų, bet ir apie juridinių asmenų nusižengimus teisei ir tą teiseną atlikti naudojantis šia informacine sistema. Tai štai teikiami trys įstatymų projektai: vienas dėl Administracinių nusižengimų registro įstatymo pripažinimo netekusiu galios, kitas, pagrindinis, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimas ir Viešojo administravimo įstatymo pakeitimas, kuris, kaip minėjau, yra skirtas juridinių asmenų teisės aktų pažeidimams registruoti. Tai toks pristatymas. Prašau klausti.
PIRMININKAS. Dėkojame, bet jūsų nėra užsirašiusių klausti. Gerbiami kolegos, galime galbūt bendru sutarimu visiems pateiktiems įstatymų projektams pritarti? Yra pageidaujančių balsuoti. Gerbiami kolegos, pasiruoškime ir balsuosime. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektams Nr. XVP-781, Nr. XVP-782 ir Nr. XVP-783. Prašom pasiruošti balsuoti.
Balsavo 82: už – 82, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Projektams po pateikimo pritarta.
Taigi, gerbiami kolegos, siūlomi komitetai: pagrindinis dėl Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti šio komiteto paskyrimui? Dėkoju, pritarta. Nėra prieštaraujančių. Dėl Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-782 siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra prieštaraujančių, pritarta. Ir dėl Administracinių nusižengimų registro įstatymo pripažinimo netekusio galios įstatymo projekto pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prieštaraujančių nėra, pritarta. Numatoma visų trijų projektų svarstymo data – 2025 m. gruodžio 9 d. Nėra prieštaraujančių. Dėkojame, pritarta.
Toliau. Kadangi dėl įstatymo projekto Nr. XVP-709 dar yra parašų rinkimo stadija, procedūra vykdoma, mes toliau pagal darbotvarkę judame.
11.46 val.
Savivaldybių ekologinių investicinių vietovių pagrindų įstatymo projektas Nr. XVP-393(2) (pateikimas)
Savivaldybių ekologinių investicinių vietovių pagrindų įstatymo projektas Nr. XVP-393. Pateikimas. Kviečiu į tribūną K. Vilkauską. Prašom.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, čia jūs įdomiai pasakėte. Dėl įstatymo projekto Nr. XVP-709 dar yra parašų rinkimo stadija, atleiskite, kas čia per žanras? Seimas įtraukė klausimą į darbotvarkę, dar iki tol nebuvo parašų. Dabar ateina laikas svarstyti, jūs sakote – dar nėra parašų. Tai reikia braukti tą klausimą. Nebent dabar atneša.
PIRMININKAS. Būtent ir turiu atsiprašyti, bet dabar jau ir atnešė tuos parašus, taigi procedūriškai nebuvo spėta sutikrinti. Tik tiek. Parašai kaip ir yra, bet dar procedūra nebuvo įvykdyta. Prašau pateikti šį ir tuomet grįšime prie mano anksčiau minėto projekto. Prašom, pranešėjau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, laikas įnešti gyvybės į ištuštėjusius Lietuvos laukus. Įstatymo projektu yra siekiama sukurti teisinius pagrindus savivaldybei steigti ir plėtoti savivaldybių ekologines investicines vietoves, kuriose jų gyventojams būtų suteikiamas (iš pradžių panaudos pagrindais 20 metų, vėliau, išgyvenus 10 metų, įsigyjant lengvatine tvarka nuosavybėn) žemės sklypas su visa reikiama gyvenimui infrastruktūra.
Už įrengimą būtų atsakinga savivaldybė, o lėšos iš dalies kompensuojamos iš valstybės biudžeto, įskaitant ir tai, kad tokios vietovės turėtų būti nutolusios ne didesniu kaip 10 kilometrų atstumu nuo ugdymo ir gydymo įstaigų. Šiose vietose gyvenantiems asmenims ne tik būtų sudaromos puikios įsikūrimo ir gyvenimo sąlygos, bet ir atitinkamos lengvatos. Įstatymo projektas jau perėjęs… kad ne tiktai būtų galima įsigyti pirmąjį būstą, bet ir jį pasistatyti.
Būtų taikoma parama būstui statytis, gyventojai būtų atleidžiami nuo savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo, žemės sklypai nebūtų apmokestinami žemės mokesčiu ir vietovėje esančiam nekilnojamajam turtui būtų taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Šiose teritorijose galėtų būti pritaikytas valdymas, kuris atitiktų sodų bendrijos valdymą.
Šio įstatymo pagrindinė idėja yra ta, kad mes matome, kad miestuose yra didžiulė koncentracija gyventojų, kamščių, spūsčių, infrastruktūros klausimų, o čia būtų galimybė jaunoms šeimoms ir ne visai jaunoms šeimoms palikti miestą, kuriame daug užterštumo, daug spūsčių, ir persikelti į tas vietoves, kurios galbūt ir nelabai nutolusios nuo didmiesčių, bet galima gyventi švarioje ir saugioje aplinkoje. Valstybė prisidėtų nutiesdama galbūt asfalto kelią iki greitkelių, kuriais galėtų pasiekti savo darbo vietas. Tuo labiau kad šiais laikais, kai mes galvojame apie ekologiją, tikrai galėtų būti suteikiamos lengvatos ūkininkams, kurie prekiauja ekologine produkcija, tiekti toms gyvenamosioms vietovėms savo produkciją. Aišku, pritaikant vėlgi lengvatas.
Noriu pabrėžti, kad tai nėra privaloma, o taip yra suteikiama galimybė savivaldybėms išnaudoti progą ir pagyvinti savo savivaldybę. Kadangi turime klausimų dėl demografinių problemų, manau, kad šis įstatymo projektas, pritaikant visas tas lengvatas, suteiktų didesnę galimybę ir norą apsigyventi labiau nutolusiose teritorijose. Taigi, trumpai tiek.
Taip, gavome labai nemažai pastabų iš Teisės departamento. Bet noriu pabrėžti, tai visiškai naujas įstatymas. Šitas įstatymas ilgai buvo mintyse, paskui konsultuojantis, kalbantis su įvairių sričių specialistais jis įgavo teisinį pavidalą. Manau, kad šita galimybe galėtų pasinaudoti savivaldybės, galėtų pasidaryti pilotinį savo projektą, nes vienos savivaldybės turi jau nusimačiusios žemės sklypus plėtrai, kitos galėtų tikrai nenašių žemių iš ūkininkų išpirkti ir, kompensuojant valstybei, gauti gyventojų pajamų mokestį, kas tikrai padidintų ir finansinius savivaldybių pajėgumus. Kviečiu pritarti. (Balsas salėje: „Balsuojame.“)
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamam pranešėjui. Jūsų užsirašė paklausti 11 Seimo narių. Pirmasis klausia I. Vėgėlė. Prašom.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena, gerbiamas pranešėjau. Ačiū, pirmininke, už leidimą paklausti. Mano klausimas susijęs su tuo, kas vis dėlto slepiasi iš tiesų po šituo įstatymo projektu. Panašu, kad čia yra kažkokios interesų grupės, – turbūt tos, kurios turi nusipirkę žemės ir tą žemę reikia įdarbinti, tiksliau, užstatyti daugiabučiais, vieno buto ar dvibučiais pastatais. Sudaryti išskirtinę sąlygą tam tikroje teritorijoje asmenims be kokio nors aiškaus tikslo, kad jie galėtų nemokėti eilės mokesčių, atleisti nuo eilės valstybės prievolių, turėtų būti labai pagrįstas ir aiškus konstitucinis tikslas. Dabar šiame įstatymo projekte aš to, tiesą pasakius, pasigendu. Jis įvardintas labai įmantriai. Bet taigi koks tikslas, ką gaus žmonės? Gal tiesiai duoti jauniems žmonėms paramą pirmajam būstui įsigyti, ir taškas? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Mes visi matome, kaip iš tikrųjų tos teritorijos apie mažus miestelius tuštėja, ir jeigu mes norime grąžinti gyvybę, tai mes turime investuoti į žmogų.
Kaip minėjau, LEZʼai. Tai mes LEZʼuose investuojame į ekonomiką, taip sukuriamos darbo vietos. O šito projekto pagrindinis tikslas, kad toms jaunoms šeimoms padėtų gyventi neužterštoje aplinkoje ir maksimaliai sudarytų sąlygas, kad jie galėtų persikelti į tas nutolusias teritorijas. Visa tai kontroliuotų ir žiūrėtų, kad nebūtų kokių nors lobizmo apraiškų, savivaldybės kartu su savivaldybių tarybomis. Ir, dar kartą pasikartosiu, nuspręs pačios savivaldybės, ar pasinaudoti. Tai nėra imperatyvus teisės aktas.
PIRMININKAS. Klausia M. Katelynas. Prašom.
M. KATELYNAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs pristatydamas kalbėjote apie tuštėjančias savivaldybes, regionus. Na, tikslas kilnus, tikrai reikėtų stengtis tą pabandyti išspręsti. Bet kalbėdamas jūs, ir pačiame projekte yra parašyta, teigiate, kad teritorijos, kurios galėtų būti vystomos, būtų prie miestų ir miestelių. Pačiame projekte nerandu nieko apie žemės paskirties keitimą. Tikrai turime savivaldybių, aš pats iš tokios esu, pavyzdžiui, Varėnos rajonas. Mes esame tam tikri miškų įkaitai. Ta plėtra, net ir be šio projekto, apskritai yra sunkiai įmanoma, nes pakeisti miško paskirties žemę yra labai brangu. Kaip jūs manote, ar tai nebūtų tam tikra prasme apribojimas vien tik dėl tokių dalykų kai kurioms savivaldybėms pasinaudoti šio projekto nauda? Taip pat projekte pasigendu tiems gyventojams, kurie pasinaudotų šia galimybe įsteigtoje vietovėje gyventi, lengvatų dėl prievolės deklaruoti gyvenamąją vietą. Tik tokiu būdu savivaldybė gali gauti pajamas iš GPM’o.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Pradėsiu nuo antros dalies. Jeigu jau savivaldybė apsisprendžia ir valstybė remia, tai iš tikrųjų toje teritorijoje turėtų deklaruoti gyvenamąją vietą. Logiška, investavusi savivaldybė turėtų turėti grąžą: turėtų būti ten deklaruojama ir gyventojų pajamų mokestis turėtų atitekti tai savivaldybei. Tai yra logiška.
O dėl kito klausimo. Kaip ir minėjau, vienos savivaldybės yra numačiusios gyvenamųjų zonų plėtrą, kitos – ne. Aš manau, po šio pateikimo tikrai bus galima apie tai kalbėti ir svarstyti jau komiteto formatu.
PIRMININKAS. Klausia A. Mockus. Prašom.
A. MOCKUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, labai džiugu, vertinu jūsų pasiūlymą kaip kolegos, kuris turi didžiulę patirtį vietos savivaldoje, daug gyvenimo ir darbo yra įdėjęs į šitą procesą. Mano diskusinis klausimas būtų toks. Ar nemanote, kad tos vietovės jau egzistuoja? Mes turime sodų bendrijas, kurių infrastruktūra yra labai silpna, ten įsikūrę žmonės minimaliai ūkininkauja savo sklypeliuose. Kaip ir minėjote, taip pat mes turime nuostabius regionus, kurie tuštėja. Galbūt reikėtų visą šitą, kaip sakyti, siūlomą struktūrą ir valstybės finansavimą skirti sodų bendrijų infrastruktūrai įrengti, tuštėjantiems regionams gaivinti, juolab kad turime ir jau įrengtas mokyklas, o čia reikėtų visą infrastruktūrą sukurti iš naujo. Kaip manote, kolega, ar nereikėtų šito jūsų siūlymo adaptuoti jau esamai infrastruktūrai, ją gaivinti papildomomis lengvatomis, atnaujinant infrastruktūrą, stiprinant mokymo bazę? Ačiū.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Dažniausiai sodų bendrijos yra visiškai netoli nuo miestų, nuo didmiesčių, dažnai sodų bendrijos jau beveik sujungiamos su miestu. Ten sodininkų veikla, kaip žinome, kuo toliau, tuo mažiau vykdoma. Čia yra skirta visai Lietuvai, visiems Lietuvoje esančių didmiesčių gyventojams, kad jie tikrai galėtų ta galimybe pasinaudoti. Aš manau, kalbant apie modelį, čia yra taikoma sodų bendrijoms, nes vis tiek vietos bendruomenei reikės stiprinti tuos bendruomeninius ryšius. Šitas modelis skirtas ne tik gyvenimo kokybei, bet ir bendruomeniškumui. Be abejo, su sodų bendrijomis tai reikėtų atskirai spręsti. Suprantame, kad daug klausimų ir dėl kelių, ir dėl infrastruktūros. Dar kartą pakartosiu, kad dažnai sodų bendrijos jau yra arba prie didmiesčių, arba jų dalis. Taip labai nutolusių sodų bendrijų nėra kitose mūsų regionų dalyse, kaip, pavyzdžiui, Vilniuje, Kaune, galbūt Klaipėdoje.
PIRMININKAS. Klausia L. Girskienė. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Aš čia. Laba diena. Noriu jūsų paklausti. Tikrai žinau savivaldybių, kurios ir dabar jau įgyvendina panašų modelį, panašią programą. Ar yra kokių nors kliūčių, kad reikia dar papildomai keisti teisinį reglamentavimą ir negalima šiuo metu vykdyti tokių programų?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Kaip ir minėjau, sudedame įvairius bonusus tam, kad iš tikrųjų tos žemesnes ir vidutines pajamas turinčios šeimos, ir jaunesni, ir vyresni, pasinaudotų ta galimybe. Savivaldybės taip vykdo, bet vėlgi atsiremiame į tą klausimą, kiek valstybė gali padėti savivaldybėms? LEZ’ų atveju, laisvųjų ekonominių zonų, tikrai valstybė prisideda, nes ten skatinamas ekonominis augimas, darbo vietų kūrimas. O čia iš kitos pusės, na, kitur nėra tų darbo vietų. Atsiradus tai gyvybei, atsiradus žmonėms, jie patys pradėtų kurti darbo vietas ir skatintų ekonominį savivaldybių augimą.
PIRMININKAS. Toliau klausia E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Kęstuti, įstatymo projekto tikslas gal ir geras, kad į regionus reikia grąžinti gyventojus, bet man jis dvelkia tokiu truputį tarybiniu laiku, kai viskas nemokamai, paskirtas nemokamas kažkoks butas ir perkeltas gyventojas. Žinome, nei nemokamų sklypų, nei nemokamų namų, nei nemokamų kelių nebūna. Vis dėlto gal galite pagarsinti, kiek reikėtų pinigų? Pasakysite, kad tai pačios savivaldybės nuspręs, bet kas finansuos savivaldybes ir iš kur savivaldybės paims papildomų lėšų? Tai, kad persikels gyventojai, tikrai neišspręs viso pirkimo žemių, namų ir kelių tiesimo klausimo. Tai vis dėlto kiek kainuos valstybės biudžetui šis jūsų įstatymo projektas?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Kolegė į pirmą dalį beveik ir atsakė. Kainuos tiek, kiek savivaldybės nuspręs. Iš tikrųjų vėlgi atsižvelkime į tai, kad savivaldybės, investuodamos į infrastruktūrą, lauktų ir valstybės dėmesio. Šio projekto jos galėtų sulaukti, kai būtų iš dalies joms kompensuojama iš valstybės biudžeto. Tai yra sinergijos klausimas savivaldybių ir valstybės, ko mes visą laiką pasigendame. O pagrindinis tikslas – tie gyventojai, tos jaunos šeimos, kurios gyvens tikrai kokybiškoje aplinkoje.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ponas pranešėjau, išties jau kolegos minėjo, bet man labai panašu, kad grįžta sovietmetis kažkoks, ar ne? Ir mes dabar siūlysime savivaldybėse, kažkur periferijoje kurtis jaunimui savivaldybių sąskaita. Aš suprantu, jaunimui, taip, įdomus turbūt Vilniaus priemiestis, galbūt Kauno ar dar Klaipėdos. Viskas, tuo mes ir baigiame. Ir čia investuoti dabar valstybės lėšas, kai sudarius sąlygas galėtų puikiai investuoti ir atsakingai naudoti paskolas, galbūt lengvatines kažkokias dotacijas jaunos šeimos, bet grįžti prie sovietmečio, prie kolektyvinių sodų?! Man teko dirbti čia, mieste, sovietmečiu, kai kūrėsi kolektyviniai sodai. Tai man jūsų siūlymas labai primena būtent grįžimą į tuos sovietinius laikus. Ar aš neteisus, kolega?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ne, neteisus. Paimkime, kokius sovietinius… matė Izraelis? Tai yra pavyzdys kaip mūsų. Iš tikrųjų jie, norėdami (aišku, jie kitais tikslais, saugumo, sakykime) tų žemių didesnio kolonizavimo, pasinaudoja šiuo būdu. Pas juos dar ten viskas daugiau supaprastinta ir daug daugiau tokių, kaip pasakyti, yra lengvatų. Čia yra principas tas, kad jeigu mes nieko nedarysime, tik kalbėsime apie regioninę politiką, kaip mums trūksta žmonių periferijoje, jaunų žmonių, jeigu mes nieko nedarysime ir neskatinsime, taip niekas ir neįvyks. Toliau, matome, tuštėja, visi keliasi į miestus ir mes turime imtis galbūt ir tokių jau daugiau nukreiptų į lengvatas, bet turime siekti tokio rezultato, kad mes tikrai gyventume Lietuvoje daugiau taip, kad valstybė decentralizuotis turėtų. Dėl to, mano nuomone, tai turėtų pasiteisinti.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Klausimams skirtas laikas baigėsi.
Dėl balsavimo motyvų, iki apsispręsime balsuodami, kviečiu pasisakyti M. Katelyną. Motyvai už.
M. KATELYNAS (LSDPF). Dėkoju. Kaip kalbėjau klausdamas, iniciatyva tikrai graži. Panašių iniciatyvų galima rasti Vakarų Europoje, kur susiduriančios su depopuliacija savivaldybės imasi panašių priemonių. Yra bandoma pritraukti gyventojus apsigyventi tose vietovėse, ten yra kažkokios kompensacijos ar sukuriama infrastruktūra, ar suteikiami žemės sklypai, ar dar kokie nors kiti dalykai, bet tai vyksta, aišku, savivaldybių pagrindu. Mūsų savivaldybės dar tokio bandomojo projekto nėra sugalvojusios. Jeigu būtų pritarta šiai iniciatyvai (sutinku, kad tai tikrai gana brangi iniciatyva, gana daug klausimų kelianti net ir man pačiam), būtų galima Vyriausybei pagalvoti apie kokį nors pilotinį projektą ir pasižiūrėti, kaip tai veikia.
Prieš tai kalbėjęs gerbiamas kolega A. Skardžius minėjo, kad čia kažkoks grįžimas į sovietmetį. Aš nelaikyčiau grįžimu į sovietmetį siekio bandyti pritraukti gyventojus į regionus. Jau dabar mes stebime žmonių migravimą iš didelių miestų į mažesnius siekiant patogesnių, lengvesnių ir geresnių gyvenimo sąlygų. Jeigu būtų galima tam skirti kažkokias paskatas iš valstybės biudžeto, tai tikrai būtų teigiamas dalykas, nes supraskime, kad vien tiktais trimis didžiaisiais miestais Lietuva nebus gyva. Lietuvoje yra 60 savivaldybių ir tikslas turėtų būti, kad jos visos būtų gyvybingos, o ne kaip dabar – depopuliacijos skaičiai siekia dviženklius procentus. Taip, pateikimo stadijoje tikrai, kolegos, siūlau palaikyti, o toliau jau spręsime komitetuose ir žiūrėsime, ką galima iš šio projekto išspausti geriausio. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsavimo motyvai prieš – M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Na, jeigu noro yra pritraukti žmones į regionus, tai tų priemonių jau dabar egzistuoja, ir ne viena. Ne visos jos yra veiksmingos, ne visos jos yra taiklios, bet bent jos turi tokį tikslą. Tačiau kas čia yra kuriama ir koks klausimas sprendžiamas, tai panašu, kad valdančiųjų pusė apsisprendė atkurti kolūkius, tačiau šiuo atveju privilegijuotus kolūkius. Kolūkių požymiai, kaip žinome, yra ir priklausomybė nuo valdžios, ir valstybės planavimas, valstybės aprūpinimas, įvairios ribotos asmeninės iniciatyvos. Panašu, kad judama ta kryptimi. Galbūt ir būtų suprantama, iš kokio pagrindo ir iš ko ateina ši iniciatyva, bet privilegijuotas kolūkis visai nėra ta sritis, matyt, kuri buvo anos valdžios. Dabar matome privilegijų, nomenklatūros ir socialinio neteisingumo programavimo iniciatyvą, pagal kurią vieni mokesčių mokėtojai turėtų susimokėti kitų naudos gavėjų gerovės labui. Matyt, tai nėra teisingas ir socialdemokratinis požiūris.
Daugiau kaip lengvatų katalogu, kuriame čia bandoma į vieną vietą surašyti, kiek įmanoma turėti maksimaliai daugiau įvairiausių lengvatų, tai turbūt sunku ir būtų pavadinti. Tačiau žiūrint ir į tai, kas buvo kuriama pavasarį vadinamosios mokesčių reformos formatu, išties toli gražu ir ganėtinai ciniškai atrodantys dalykai, kada daug pajamų į biudžetą generuoti įvairiomis gerovės išraiškomis nepavyko, tačiau padalinti įvairių lengvatų tam tikrai visuomenės grupei, kuri taptų privilegijuota, šiuo atveju jau kuriamas toks rojus žemėje. Nežinia, ar kitas žingsnis bus socialinė kontrolė ir ideologinis auklėjimas tose teritorijose, bet pamatysime, gyvenimas gal iki ten neprives.
PIRMININKAS. Išklausėme pasisakymus dėl balsavimo motyvų. Kviečiu pasirengti ir apsispręsti balsuojant dėl Savivaldybių ekologinių investicinių vietovių pagrindų įstatymo projekto. Prašom pasirengti ir balsuoti. Prašom.
Balsavo 88: už – 40, prieš – 12, susilaikė 36. Projektui po pateikimo nepritarta. Turėtume apsispręsti, kolegos, balsuodami, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar projektas atmetamas. Taigi balsuojame alternatyviai. Kas balsuoja už, balsuoja už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, balsavimas prieš reiškia, kad projektas atmetamas.
Balsavo 89: už – 53, prieš – 36. Įstatymo projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Dėkojame.
12.13 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-709 (pateikimas)
Tuomet mūsų darbotvarkės prieš tai buvęs skelbtas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-709. Pateikimo stadija. Kviečiu į tribūną pateikti projektą Seimo narį R. J. Jankūną. Prašom.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, galiojantis Administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) kodekso 547 straipsnis numato atsakomybę už atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ir už trukdymą eiti žurnalistams savo pareigas.
Matau jame tris problemas. Viena, kad į straipsnio apimtį yra įtrauktos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, bet neįtrauktos įmonės, nėra aišku, kodėl taikomi kiti reikalavimai.
Antra problema yra ta, kad yra tokia nieko nesakanti frazė, nenurodant atsisakymo priežasties, ir čia pat yra pasakyta: išskyrus neskelbtiną informaciją, vadinasi, aiškiai parašyta, kad jos teikti nereikia. Gerai žinome, kad neskelbtina informacija yra valstybės paslaptis, tarnybos paslaptis arba asmens duomenys, asmens gyvenimas. Viskas labai aišku. Patraukę šitą formalią išlygą, mes panaikintume galimybę nurodyti tiesiog, na, kokia papuolė formalią priežastį, dėl kurios ta informacija nepateikiama.
Toliau. Trečia problema yra pasenusios baudos už informacijos neteikimą. Dabar yra nuo 20 iki 140 eurų. Įsivaizduokime kokį ESO, kuris atsisako pateikti informaciją, ir vadovas gauna 20 eurų baudą. Tai yra juokinga. Norėčiau atkreipti dėmesį į Vyriausybės programos 418 straipsnį, kuriame kalbama apie visuomenės informacinio raštingumo didinimą ir poreikio gauti patikimą informaciją patenkinimą.
Taip pat reikėtų pažymėti, jog Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastebėjo tam tikrų vietų Visuomenės informavimo įstatyme, kur gali kilti abejonių dėl suderinamumo su šiuo projektu. Jie kategoriškai neteigia, kaip čia yra, tiktai sako, kad ten irgi yra tas pats teiginys, kad nenurodant priežasties. Tačiau aš jau paaiškinau pačią problemą, kad iš principo galimos trys priežastys, o praktikoje su dabartiniu Administracinių nusižengimų kodeksu yra taip, kad tos priežastys plečiamos ir padaromos formaliai.
Jeigu būtų pateikta, spėju, kad bus siūloma prašyti Vyriausybės išvados, tai mielai tam pritarčiau. Tai tiek ir ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, jūsų paklausti pageidauja aštuoni Seimo nariai. Pirmoji klausia gerbiama D. Ulbinaitė. Prašom.
D. ULBINAITĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už galimybę paklausti. Aš norėčiau paklausti, kieno, kokių pseudožurnalistų iniciatyva teikiate šitą pasiūlymą, nes kiek šiandien apklausiau tradicinės žiniasklaidos asociacijų, tai niekas šitos problemos nekelia. Ar čia nebus kokių nors, tikrai nežinau, pseudožurnalistų, tokių kaip A. Kandrotas-Celofanas, pageidavimu kažkas taisoma? Ar jūs iš tikrųjų kalbėjotės su žiniasklaidos organizacijomis apie šitą problemą, nes problemos jie čia nemato? Tai kas mato, kurie žurnalistai mato problemą, kurią jūs siūlote štai taip spręsti?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Konkrečiai su jūsų įvardintais asmenimis ne, nekalbėjau. Apskritai taip, kalbėjau. Man labai liūdna, kad Seimo nariai rūšiuoja žurnalistus į žurnalistus ir pseudožurnalistus. (Balsas salėje: „Tai įvardinkite…“) Aš žinau tokius pavyzdžius ir man, kartoju, labai nemalonu, kad žurnalistai yra rūšiuojami. Aš puikiai žinau… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, toliau klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Kolega, sakykite, ar rengdamas šį įstatymo projektą, kurį jūs pateikėte, jūs skaitėte Visuomenės informavimo pagrindų įstatymą ir ar bandėte derinti nuostatas? Nes išties matosi labai daug prasilenkimų. Ar visą tą naštą jūs numatote atiduoti komitetui, jeigu pritarsime po pateikimo?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkui, čia yra teisingas pastebėjimas ir aš apie tai netgi užsiminiau, kad iš tikrųjų ten yra panašus teiginys apie tai, apie tą priežasties nurodymą. Akivaizdu, kad tos priežastys turėtų apsiriboti tais trimis dalykais, kuriuos aš jau suspėjau išvardinti. Kaip tą vietą suderinti, jau ir Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tą problemą, manau, kad, kartoju, paprašysime Vyriausybės išvados ir rasime. Nes nebūtinai Teisės departamentas teisus, o gal ir teisus, manau, kad rasime, kaip tą suderinti. Vėlgi dabartinė formuluotė leidžia interpretuoti ir nurodyti kokias nors priežastis už tų trijų dalykų ribų, tai yra kažką dar nurodyti negu valstybės paslaptis, tarnybos paslaptis arba asmens gyvenimas, asmens duomenys. Tų dalykų jokiu būdu ne. Visa kita jie turi pateikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (MSNG). Dėkoju. Mano klausimas būtų: ar nereikėtų šiek tiek plėsti šio įstatymo taikymo? Kodėl? Taip, yra piktnaudžiavimo, ypač savivaldybių, valstybinių įmonių, taikant arba neduodant informacijos. Priežastis dažniausiai būna įvairūs slaptumo arba konfidencialumo apribojimai, kuriuos suteikia pati organizacija, ir prisidengiant konfidencialumu arba slaptumu ta informacija neteikiama. Plius, be žurnalistų, yra ir asmenys, miesto tarybos nariai, mes turime pavyzdžių net iš darbo Seime, kad įmonės, ar valstybinės įmonės, savivaldybės įstaigos, būtent piktnaudžiauja tais slaptumo arba konfidencialumo grifais ir neteikia informacijos. Tai ar nereikėtų praplėsti šio įstatymo taikymo, kalbant ne tik apie žurnalistus, bet ir oficialius asmenis, kaip tarybos nariai ir panašiai, ir, aišku, piktnaudžiavimą slaptumo grifais arba apribojimais, arba BDAR’o reikalavimais ir panašiai?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkoju. Tai, ką jūs dabar klausėte, mes svarstėme ir tarėmės su patarėjais. Nusprendėme pasiūlyti konservatyvesnį variantą. Bet jeigu būtų tokių pasiūlymų, tai būtų tiesiog smagu. O kitas dalykas dėl tos informacijos, kokią atsisako teikti, manau, kad aš ir siūlau vieną iš priemonių, kad tos neteikiamos informacijos sąrašas būtų griežtai apribotas jau minėtomis trimis sritimis ir kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama, atitinkamai suderinant su Visuomenės informavimo įstatymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas Rimantai, mano klausimas šiek tiek irgi su kolegos A. Zuoko susijęs. Tikrai jūsų tas rūpestis dėl ketvirtosios valdžios, žiniasklaidos, yra sveikintinas, nors čia opozicijai kyla klausimų. Bet kodėl jūs nesirūpinate pirmąja valdžia parlamentinėje valstybėje – parlamentarais, kurie, vykdydami parlamentinę kontrolę, negauna informacijos iš valstybės valdomų įmonių, savivaldybių valdomų įmonių ir iš tų pačių savivaldybių, prisidengiant komerciniu konfidencialumu ir taip toliau. Tai aš nesuprantu, svetimas rūpestis yra jums kur kas svarbiau negu tiesioginės jūsų pareigos ir visas mūsų parlamentinės kontrolės mechanizmas? Ačiū.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Tikrai dėkoju už klausimą. Žinote, čia iš tų dalykų, kur norėjosi daryti, bet galvojau… jau prieš tai atsakydamas sakiau, pasirinkome šiek tiek konservatyvesnį variantą. Bet jeigu jūs pateiktumėte tokį papildymą, tai būtų labai šaunu ir jį apsvarstyti, ir tikėtis, kad Seimas… Seimas galės pasirinkti, ar pasilikti prie to, ką aš pasiūliau, ar palaikyti tą, ką ir jūs pasiūlėte. Aš palaikyčiau jūsų pasiūlymą, jeigu jis būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kitas klausia V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kaip valstybėje leidžiami pinigai turėtų būti vieša vien dėl to, kad būtų skaidru? Kad mes žinotume, kur leidžiame ir kaip leidžiame. Ir matydamas didžiulę baimę dešinėje pusėje, kurie balsuos prieš jūsų projektą, jūs nemanote, gal tada žurnalistai galėtų gauti, kaip buvęs kultūros ministras liberalas dalino nemokamus bilietus, nupirktus už valstybės pinigus, ir taip papirkinėjo rinkėjus? Ar negalvojate, kad taip atsitiks, kad ir čia sėdinčių daug politikų bijo to viešumo ir kad žurnalistai gaus duomenis, ar jums taip neatrodo?
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Aš manau, kad pats pirmas klausimas ir atsakė. Ir tas žurnalistų noras rūšiuoti, kad va tuos, tiems pateiksime, tiems ne. Dar kartą kartojuosi, yra trys atvejai, kai turi teisę informacijos neteikti ir negali jos teikti, visais kitais atvejais turi pateikti. Norėtųsi šią dalį išskaidrinti. Ir į tą jūsų klausimą taip pat kad būtų atsakyta. O jeigu ne, tai turi būti taikomos atitinkamos priemonės. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, visada lengviau apsispręsti, kai yra kokia nors statistika.
Aš turiu tris trumpus klausimus: kiek tokių atsisakymų, gal žinote, buvo per metus, dvejus ar trejus? Kiek buvo kreiptasi į teismą ir, jeigu buvo, kiek skirta baudų, kokie dydžiai? Tada galima kalbėti apie didesnes baudas, kitokias sankcijas. Paprasčiausiai gal mes nesinaudojame dabartine esama tvarka ir bandome lipti pro langą. Ačiū.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkui. Gerai žinau apie vieną bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme ir žinau apie tiesiog nusiskundimus, pavyzdžiui, dėl įmonių, kai: o kur kreipsiesi, jeigu tiesiog nėra ko skųsti? Aš siūlau įvesti papildomą teiginį, kad ir valstybės įmonės – vienas iš šio įstatymo tikslų. Toliau šita frazė, apie kurią sakiau, kuri perteklinė ir derintina su Viešojo informavimo įstatymu, irgi komplikuoja tą kreipimąsi į teismą. Pačios statistikos, ne, pačios statistikos neturiu, bet, sakau, turiu vieną ryškų pavyzdį ir kelis mažesnius galvoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis jūsų klausia V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Aš čia. Alio! Jūsų įstatymo projekto lyginamajame variante yra padaryta turbūt esminė klaida arba gal jūs turėjote tokį tikslą, kai rašėte, kad trukdymas žurnalistams atlikti profesines pareigas užtraukia baudą valstybės ir savivaldybių institucijų, po to buvo „ir įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų“. Dabar jūs padėjote kablelį ir nubraukėte žodį „ir“. Vadinasi, prieš tai parašyta „valstybės ir savivaldybių institucijų“, o toliau po kablelio eina „įstaigų ir įmonių vadovams“. Ar tai reiškia, kad, pavyzdžiui, įstaiga, kuri yra viešoji įstaiga, tai LRT turės atsakinėti į klausimus, pavyzdžiui, uždarajai akcinei bendrovei „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“? Ačiū.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Dėkui. Čia toks įdomus aspektas. Žinokite, kablelio, šito „ir“ nubraukimo ir kablelio padėjimo tikslas buvo tiesiog pridėti įmones prie institucijų ir įstaigų. Jeigu lingvistiškai skamba kitaip, tai pagalvosime apie formuluotes. Bet man atrodo, kad čia jinai reiškia tą, ką ir norėjome pasakyti. Pati… (Balsai salėje) Gerai, aš supratau, ką jūs sakote, bet pats principas, kad tie du „ir“ gali painioti, apie tai galima kalbėti. Mes svarstėme, mes tos problemos nematėme. Bet taip, valstybės įmonės, be jokios abejonės, turėtų teikti informaciją žurnalistams.
PIRMININKAS. Dėkojame gerbiamam pranešėjui. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, kurie buvo užsirašę paklausti, klausimus. Dėl balsavimo motyvų užsirašiusių kalbėti nėra nei už, nei prieš. Gerbiami kolegos, ar galėtume projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra prašymas balsuoti.
Gerbiami kolegos, prašau pasirengti balsuoti. Kas už tai, kad Administracinių nusižengimų kodekso 547 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 81, balsavo 80: už – 45, prieš – 9, susilaikė 26. Projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstymo data – 2025 m. gruodžio 9 d. Galime pritarti šiai datai? Dėkoju, pritarta.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XVP-785 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo“ projektas Nr. XVP-785. Į tribūną pateikti kviečiu pranešėją gerbiamą Sveikatos reikalų komiteto pirmininkę L. Šukytę-Korsakę. Prašom.
L. ŠUKYTĖ-KORSAKĖ (NAF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, šių metų spalio 8 dieną Seime vyko Sveikatos reikalų komiteto posėdis dėl Nacionalinės sveikatos tarybos narių paskyrimo.
1 straipsnis. Paskirti Nacionalinės sveikatos tarybos nariai: E. Arbačiauskienė – Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Organinės chemijos katedros vedėja, profesorė, mokslų daktarė; V. Brukienė – Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto direktorė, profesorė, mokslų daktarė; R. Falkauskas – Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Veterinarijos rizikos vertinimo skyriaus patarėjas, mokslų daktaras; T. Ivaškienė – Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro direktorė, mokslų daktarė; L. Jančorienė – Lietuvos infektologų draugijos valdybos narė, viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos vadovė, profesorė, mokslų daktarė; D. Jatužis – Lietuvos neurologų asociacijos prezidentas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekanas, Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos profesorius, mokslų daktaras; A. Karmonas – Pakruojo rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narys, viešosios įstaigos Pakruojo sveikatos centro direktorius; M. Kyguolis – Kauno rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narys, viešosios įstaigos Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorius; I. Liseckienė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė, Medicinos fakulteto Šeimos medicinos klinikos profesorė, mokslų daktarė; R. Noreikienė – Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos viceprezidentė, akcinės bendrovės Birštono sanatorijos „Versmė“ direktorė; V. Pečeliūnas – Nacionalinio vėžio instituto direktorius, Vilniaus universiteto docentas, mokslų daktaras; R. Perminienė – Kretingos rajono savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos narė, Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų komiteto narė; D. Rėklaitienė – Lietuvos sporto universiteto rektorė, Treniravimo mokslo katedros profesorė, mokslų daktarė; D. Šakalytė – viešosios įstaigos Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė, mokslų daktarė; R. Vaičekauskaitė – Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanė, profesorė, mokslų daktarė.
2 straipsnis. Pavesti R. Noreikienei laikinai, iki nuolatinio Tarybos pirmininko paskyrimo, eiti Tarybos pirmininko pareigas. Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė L. Šukytė-Korsakė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama pranešėja, nėra pageidaujančių jūsų paklausti. Gerbiami kolegos, dėl balsavimo motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Ar galime po pateikimo pritarti nutarimo projektui bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Galime pritarti? Dėkoju, pritarta. Siūloma svarstymo data – 2025 m. lapkričio 11 d. Nėra prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta.
Tuomet norėčiau jūsų bendru pritarimu pereiti prie popietinio posėdžio paskutinių klausimų, kurie iš rezervinių buvo perkelti į paskutinius, tai yra Peticijų komisijos projektai. Jų yra septyni.
12.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2025 m. rugsėjo 24 d. išvados Nr. 250-I-22“ projektas Nr. XVP-818 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Pradėsime nuo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2025 m. rugsėjo 24 d. išvados Nr. 250-I-22“ projekto Nr. XVP-818. Pranešėjas – T. Prajara. Čia yra numatytos visos stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Prašom pirmąjį.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2025 m. liepos 2 d. išvados Nr. 250-I-22… Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija 2025 m. rugsėjo 24 d. posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo peticiją, kurioje pateiktas siūlymas dėl teisės aktų, susijusių su sodininkų bendrijų likvidavimu, pakeitė ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateiktų siūlymų. Įvertinusi pareiškėjo pateiktus argumentus ir ministerijos pateiktą nuomonę, komisija mano, kad, siekiant likviduoti kreipimesi nurodytas sodininkų bendrijas, įtvirtintas teisinis reglamentavimas yra pakankamas ir papildomų teisės aktų priimti nereikia.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturi. Prašau Peticijų komisijos išvadai pritarti.
PIRMININKAS. Jūsų pageidauja paklausti vienas Seimo narys – K. Mažeika. Prašom klausti.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, dėl sodininkų bendrijų turbūt klausimas, jau nežinau, kiek čia tų kadencijų. Bet turbūt tas žmogus, kuris kreipėsi, ir apskritai turbūt ta situacija nėra vienintelė… Kai sodininkų bendrija, tarkime, vadovybė, ten vadovas nėra aktyvus, nėra valdybos, nėra įvairių organų, susijusių su normalia situacija, kai reikia likviduoti bendriją, tai iš tiesų galbūt tokiais atvejais vis dėlto reikėtų teisinio reguliavimo? Tai padėtų turbūt šiuo atveju patiems gyventojams, tampantiems įkaitais sodų bendrijose, kurių likę tik pavadinimai.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju už klausimą, tačiau peticija buvo dėl sodininkų bendrijų skirtų mėgėjų sodo ribų nustatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Daugiau klausimų nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju, pritarta.
Pereiname prie svarstymo. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusių, dėl balsavimo motyvų taip pat nėra.
Pereiname prie priėmimo. Dėl balsavimo motyvų pageidaujančių pasisakyti nėra. Prašau pasiruošti ir pastraipsniui, kadangi nutarimas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių, pritarta. Taigi, dėl viso nutarimo dėl balsavimo motyvų taip pat nėra pageidaujančių pasisakyti. Prašau pasiruošti ir balsuoti dėl nutarimo priėmimo. Prašom balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86: už – 79, prieš nėra, susilaikė 7. Nutarimas priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2025 m. liepos 2 d. išvados Nr. 250-I-18“ projektas Nr. XVP-819 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2025 m. liepos 2 d. išvados Nr. 250-I-18“ projektas Nr. XVP-819. Prašom. Pranešėjas – gerbiamas T. Prajara.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2025 m. liepos 2 d. išvados Nr. 250-I-18“ projektas Nr. XVP-819. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija išnagrinėjo pareiškėjos peticiją, kurioje pateiktas siūlymas dėl senatvės pensijos apskaičiavimo ir indeksavimo pakeitimo ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą netenkinti šio siūlymo. Komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuomonę dėl peticijoje pateikto siūlymo. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija, pagal kurią senatvės pensijos yra skiriamos atsižvelgiant tik į pajamas, gautas nuo 1994 metų. Socialinio draudimo pensijos, paskirtos iki 2018 metų, buvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos pagal naujai įsigaliojusią šio įstatymo redakciją. Tačiau ne visiems nauja pensijų apskaičiavimo tvarka buvo naudinga, todėl toliau tęsiamas iki 2018 metų paskirtų pensijų mokėjimas. Ministerijos nuomone, nepaisant to, kad valiuta asmeniui buvo mokamas darbo užmokestis, pagal kurį apskaičiuota senatvės pensija, yra tinkamai įvertintas jo tuo metu gautas darbo užmokestis, palyginti su to meto vidutiniu darbo užmokesčiu, ir pareiškėjos peticijoje nurodyta senatvės pensijų apskaičiavimo tvarka neturėtų būti keičiama.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas įvertino projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturi. Prašau pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų pageidauja klausti I. Vėgėlė. Prašom.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Čia turbūt klausimas ne gerbiamam pranešėjui – komisijos pirmininkui T. Prajarai, bet Seimo kanceliarijai ir Sekretoriatui. Mes ką tik balsavome dėl prieš tai pateiktos Lietuvos Respublikos piliečio peticijos. Gal aš netinkamai ieškau, bet aš nerandu šitos peticijos kopijos, už ką Seimas ką tik balsavo. Aš matau tik Seimo Peticijų komisijos išvadą, bet pačios kopijos nematau. Gal netiksliai ieškau?
Lygiai tą patį galiu pasakyti ir dėl šitos peticijos. Mes dabar tuoj svarstysime peticiją ir balsuosime už ar prieš, bet pačios peticijos net nėra. Kolegos, sutinku, Peticijų komisijos sprendimas yra svarbus, bet tam, kad Seimas apsispręstų, mano supratimu, reikėtų matyti ir patį dokumentą. Toks darbas Seime tikrai nėra tinkamas. Ačiū.
T. PRAJARA (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Laukiame atsakymo.
PIRMININKAS. Ar jūs tikrai, gerbiamas Ignai, pažiūrėjote susijusius dokumentus? (Šurmulys salėje) Gerbiami kolegos, klausimas iškeltas teisėtai, prie susijusių dokumentų, kiek mane informavo Sekretoriatas, peticijos tekstas nėra įkeltas. Gerbiami kolegos, aš manau, būtų visiškai priimtina (naudojuosi posėdžio pirmininko teise) šio projekto pateikimo stadijoje dabar daryti pertrauką iki popietinio posėdžio, taip, kaip ir buvo tie projektai įtraukti. Pratęsime popietiniame posėdyje. Tada bus prie susijusių dokumentų atitinkamai įkeltos ir peticijos, dėl kurių yra apsisprendžiama ir balsuojama. Taigi, gerbiami kolegos, dėkoju. Daroma šio projekto svarstymo pertrauka.
Gerbiamas K. Mažeika – dėl vedimo tvarkos. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Siūlau grįžti prie visų peticijų, nes prie visų peticijų dokumentų nėra prisegta. Grįžkime prie pirmos peticijos, kuri buvo pristatyta, nes irgi buvo be dokumentų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl pirmosios buvo balsuojama, gerbiami kolegos, jau yra nubalsuota. Dėl visų kitų, suprantama, net nebuvo paskelbti šie klausimai, kaip jie buvo popietinėje darbotvarkėje, taip ir lieka. Bus sutvarkyti susiję dokumentai – priedai įkelti, ir popietiniame posėdyje klausimai bus svarstomi. Taigi, gerbiami kolegos, pagal darbotvarkę rezervinių klausimų svarstyti negalime, kadangi nėra įkelta Teisės departamento išvada.
12.40 val.
Seimo narių pareiškimai
Taigi turėtume pereiti prie pareiškimų. Dėl pareiškimų yra užsirašę du Seimo nariai. Pirmąjį pareiškimą pateikti kviečiu I. Vėgėlę į tribūną. Prašom.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiami Seimo nariai, kreipiuosi į jus. Iš tiesų neretai pareiškimus teikiame tam, kad išgirstų visuomenė, o aš norėčiau, kad išgirstų Seimo nariai. Tai yra pirmas ir labai aiškus tikslas.
Kreipiausi į Seimo kanceliariją, prašydamas atsakymų dėl nuolat lygiavertiškai su Lietuvos trispalve pakabintos užsienio valstybės vėliavos Seimo posėdžių salėje. Nuolatinis bet kurios užsienio valstybės vėliavos pakabinimas lygiavertiškai su mūsų trispalve, mano nuomone, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, taip pat Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymą. Necituosiu, kas parašyta Lietuvos Konstitucijoje, tai I skirsnyje labai aiškiai apibrėžta, necituosiu, kas parašyta Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme, taupydamas Seimo narių laiką. Mūsų visų pagrindinėje darbo vietoje – nepriklausomos Lietuvos įstatymų leidžiamosios valdžios susirinkimų salėje, vienoje svarbiausių Lietuvos demokratinių institucijų salių, jau ketvirti metai kas dieną matome teisės pažeidimą ir į jį niekaip nereaguojame.
Man už nugaros neaiškus penkių spalvų koliažas, kuris, nepriklausomai nuo kameros kampo, vaidenasi skirtingų valstybių vėliavų spalvomis – Ukrainos, Rumunijos, Venesuelos, kartais Lietuvos ar dar kokios nors kitos valstybės. Į šį teisės pažeidimą nereaguojama, nes, kaip pasakytų ne vienas Seimo narys, ši tema yra toksiška. Baimė kalbėti apie pagarbą mūsų trispalvei – valstybingumo ir nepriklausomybės simboliui – sukaustė drąsą veikti ir taisyti klaidas. Šis pavyzdys patvirtina visuomenės nusivylimą, kad Seimas ir valstybės institucijos teise vadovaujasi tik tuomet, kai tai patogu valdžiai, o dėl nepatogių klausimų užmerkiame akis – ketvirti metai matome Seime neteisėtumą ir į jį niekaip nereaguojame. Tik keli Seimo nariai išdrįsta į tai atkreipti dėmesį. Nenuostabu, kad ir atliekant visuomenės vertinimą Seimas yra ganėtinai žemai.
Bet ir tai dar ne viskas – šios dvi valstybinės vėliavos man už nugaros yra ne pakabintos ar iškeltos, o tiesiog padžiautos. Padžiautos taip, kad net negalime atskirti, ar tai vėliavos, kiek jų ir kokios jų spalvos? Nejau apsimesime, kad tokios vėliavos džiovinimas ant Pirmininko stalo yra pagarba Ukrainos valstybei? Kelias savaites šios sesijos pradžioje mūsų vėliava net nebuvo išlyginta – lyg koks rankšluostis po prausimosi ar paklodė. Norite pasakyti, kad tai derama pagarba mūsų trispalvei? Greičiau paniekinimas tų, kurie kovojo už mūsų laisvę su trispalve širdyse ir rankose. Meilė Lietuvai, išreikšta pagarba jos simboliams atsispindi pokario rezistentų kovose. Okupacijų ir laisvės kovų muziejus – pažiūrėkite į nuotrauką. Jie patys skelbia tai, ką tik dalyvavau Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje. Štai Vanago, štai visų kitų mūsų rezistentų širdyse ir rankose kokie simboliai.
Aš suprantu, kad įvykus agresijai reikėjo skubiai reaguoti, suprantu, kad reikėjo susivienyti parodant paramą Ukrainai, suprantu, kad tuomet skubiai turėjome iškabinti Ukrainos vėliavas, kad solidarizuotumės su okupuojama kaimynine valstybe, tačiau po šio laiko praėjo daugiau nei treji metai. Per tuos trejus metus nesugebėta nei įrengti tinkamos Ukrainos kovos už jos laisvę ir nepriklausomybę pagerbimo vietos Seimo plenarinių posėdžių salėje ar kitoje salėje, nei sugebėta tinkamai sureguliuoti šį akis badantį neteisėtumą.
Parodykite bent vieną savo istoriją ir savo simbolius gerbiančią valstybę, kurios pagrindinės demokratinės įstatymų leidžiamosios institucijos centrinėje vietoje nuolat ir lygiavertiškai būtų kabinama užsienio valstybės vėliava. Kad nereikėtų abejoti mano žodžiais, jūs matote ekranuose Latvijos, Estijos, Lenkijos, tos pačios Ukrainos, Suomijos parlamentų nuotraukas, darytas šiais metais.
Gerbiami Seimo nariai, Seimas turi būti ta pavyzdinė institucija, kuri rodo pagarbą teisei ir Lietuvos valstybei. Kviečiu nebijoti ištaisyti savo ar buvusių Seimo narių klaidų. Klaidų, kurios jau ketvirti metai džiūna prieš jūsų akis. Kreipiuosi ir į Seimo valdybą. Kai Seimo valdyboje aš iškėliau šį savo klausimą, atsakė atidėjimu iš esmės neribotam laikui. Būtent taip skamba Seimo valdybos sprendimas laikinai palikti taip, kaip yra (cituoju): „Iki numatomo teisinio reguliavimo pakeitimo įsigaliojimo Ukrainos vėliava Seime, įskaitant Seimo ir Seimo padalinių posėdžių sales, būtų naudojama.“
Taip, Ukrainos vėliavą iškelti galima ir reikia, tačiau ji negali kabėti lygiavertiškai ir nuolat su mūsų trispalve. Net ir pagal šią formuluotę, svetimos vėliavos iškėlimas lygiavertiškai su trispalve, jos pakabinimas šitoje Seimo posėdžių salėje yra neteisėtas. Kviečiu pagerbti ir paremti besiginančią šalį būdais, kurie nežemintų mūsų valstybės simbolių ir nepažeistų Konstitucijos ir Lietuvos įstatymų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu pareiškimą paskelbti V. Ąžuolą. Prašom.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną – gerbiama R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Nežinau, ar I. Vėgėlė yra nusiteikęs prieš Lietuvos valstybę, dar yra toks pavadinimas – naudingi idiotai, nes garantuotai jūsų šitą pasisakymą ištransliuos Kremliaus ruporai. Neužimsiu daug laiko, nes jūs čia viską malate ir veliate į vieną, prisidengdamas ir partizanais, ir už ką jie kovojo. Tai ir partizanai kovojo už Lietuvos laisvę, ir ukrainiečiai šiandieną už savo valstybės laisvę kovoja.
Beje, ką jūs vadinate nesusipratimu, kad čia šiandieną kabo Ukrainos vėliava, tai žinokite, Ignai, kad ukrainiečiai gina ir mūsų trispalvę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom. Gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Mano tema bus kitokia, žemiškesnė. Turbūt visi puikiai atsimename buvusią valdančiąją daugumą, liberalkonservatorių, ir kaip jie keršijo regionams. Tada turėjome didelį protestą, kai žemdirbiai atvažiavo su traktoriais, ir vienas iš punktų, dėl ko jie atvažiavo, buvo mokesčiai dujoms.
Kokias dujas naudoja Lietuva? Vienos dujos, tai yra tos vadinamosios gamtinės, gaunamos per vamzdį. Jomis gali naudotis tik tie, kurie turi prieigą prie to vamzdžio, iš kurio gali naudotis. Tai dažniausiai yra didieji miestai arba vietovės, į kurias ta dujų trasa atitempta. Visi kiti, ypač regionai, naudoja suskystintas dujas, nes kitos galimybės jie neturi, kaip tik gauti suskystintas dujas. Dabar ką buvo padarę tuometiniai valdantieji? Jie suskystintoms dujoms, kurias naudojo regionai, buvo uždėję drakoniškus mokesčius, jie siekė kelis šimtus eurų. Taip buvo baudžiami visi regionai, nes jie gali naudoti tik tas dujas. Kas tada atsitiko 2024 metais? Atvažiavo žemdirbiai protestuoti. Mes kartu su kolega A. Palioniu, kitu kolega Seime užregistravome pasiūlymą, kad tą akcizą sumažintume iki 13 eurų. Seimas nubalsavo, pritarė – sumažinome. Atrodo, problema išspręsta.
Bet tada visi regionai buvo išdurti per kitą lentyną – CO2 mokestį. 2025 metais per tą lentynėlę prakišta gražiai, per Seimą gražiai, nepastebėta – ten toms dujoms mokestis atsirado nebe 13 eurų, o 86 eurai. Kiek kartų daugiau? N kartų daugiau. Atrodo, čia jau būtų pabaiga, na, kaip ir regionai galbūt jau sustoję, nebebus to dalyko, bet 2026 metais, kadangi buvę valdantieji 2020 metais atnešė trimetį biudžetą, tas mokestis nuo 86 eurų kyla iki 160 eurų – 100 %.
Vadinasi, dabartiniai valdantieji, tie, kurie esame tikrai už regionus ir tikrai žadame tuos regionus saugoti nuo tokių dalykų, nuo bausmių, tai ką dabar reikia greitai daryti – tą bombą, kurią mums paliko valdantieji liberalai ir konservatoriai, tą mokestį reikia atšaukti ir sugrąžinti atgal iki 13 eurų, nes negalima bausti regiono žmonių vien dėl to, kad jie neturi gamtinių dujų. Bet tą turėsime padaryti greitai, nes kitaip, pavyzdys, rajonas, toks kaip Skuodas, neturi išvis gamtinių dujų, nė vienos prieigos prie gamtinių dujų. Vadinasi, mes tokį rajoną kaip Skuodas nubausime drastiškais mokesčiais, kad ten negalėtų nei dirbti verslas, kuris naudoja suskystintas dujas, nei kurti verslas, kuris naudoja suskystintas dujas, netgi tie patys žemdirbiai, kurie grūdus džiovina suskystintomis dujomis, bus baudžiami už tai, kad jie yra regionuose. Tad tikiu, kad ši valdančioji dauguma, kuri tikrai deklaruoja, kad atsisuka į regionus, už tai žmonės už juos balsavo, tą sprendimą priims ir tą mokestį sugrąžins atgal į 13 eurų.
PIRMININKAS. Dėkojame, išklausėme visus pareiškimus. Gerbiami kolegos, visi darbotvarkės klausimai. (Šurmulys salėje) Atsiprašome, sistema čia vienu metu rodė, paskui jūsų išsitrynė kažkodėl. Dar papildomai pareiškimas. V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos ir gerbiami Lietuvos žmonės, neičiau kalbėti šiandien į tribūną, jeigu neišgirsčiau čia apie vėliavų džiovinimą arba kokių nors tokių keistų pareiškimų, keliančių vidinį pyktį žmogaus, kuris atėjęs čia drįsta kalbėti apie Ukrainos vėliavos nereikalingumą mūsų Seime.
Pirmas dalykas, kurį pabrėžė I. Vėgėlė, – tai vėliavų nelygiavertiškumas. Gerbiamasis, pasižiūrėkite, kokio dydžio už nugaros prezidiume vėliava, ir tokiu pat būdu yra pakabinta Lietuvos Respublikos trispalvė. Atkreipiu jūsų dėmesį, jeigu jums sunkiai matosi. Visose jūsų nuotraukose visuose parlamentuose buvo aiškiai matoma Europos Sąjungos vėliava – tai taip pat ne tautinė ir ne jų nacionalinė vėliava. Visi jas gerbia.
Toliau. Padžiauti galima tik tą daiktą, kuris yra šlapias. Tai prašom žodžius vartoti taisyklingai. Ir siūlau kartais padžiauti smegenis, kad jos tiesiog išsiblaivytų. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Išklausėme visus pareiškimus. Gerbiami kolegos, klausimai, numatyti darbotvarkėje, išnagrinėti. Taigi 2025 m. spalio 14 d. rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.