Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
NENUMATYTO posėdžio NR. 394
STENOGRAMA
2024 m. birželio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF*). Pradedame nenumatytąjį birželio 20 dienos posėdį. Prašome registruotis.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Užsiregistravo 98 Seimo nariai. Sveiki, kolegos, su kuo dar nesilabinau.
Tuomet dirbkime pagal birželio 20 dienos, ketvirtadienio, nenumatyto posėdžio darbotvarkę.
15.47 val.
Klimato kaitos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 3-1 klausimas – Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3714. Kviečiu į tribūną komiteto pranešėją ir pirmininkę A. Gedvilienę.
Dėl 1 straipsnio nėra. Eisime pastraipsniui. Dėl pirmų dviejų straipsnių pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Aiste.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinis. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime tuomet visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Atsiprašau. Dar yra daugiau. Jūs abiem ten pritariate ar ne?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ne. Vienam 2 nepritariame, nes čia buvo diskusija dėl sąvokų, bet mes įsitikinę, kad įstatyme taip, kaip parašyta, yra teisingai sureguliuota, tai nepritariame šitai pastabai.
PIRMININKĖ. Supratau. Ar galime su komiteto nuomone 2 straipsniui ir mes čia, salėje, pritarti bendru sutarimu? Tinka, pritarta. Dėkoju.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Atsiprašau, dėl 6.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Jai yra pritarta, atsižvelgta ir papildyta įstatymo projekte pagal pasiūlyme duotą nuorodą.
PIRMININKĖ. Ten dvi pastabos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip pat ir dėl antrosios buvo atsižvelgta ir patikslinta pagal Teisės departamento pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Kadangi nebuvau pagarsinusi 5 straipsnio, dėl jo pasiūlymų nėra, ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 7 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 8 straipsnio yra Teisės departamento.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra redakcinio pobūdžio pataisa, jai pritarta bendru sutarimu ir atsižvelgta.
PIRMININKĖ. Ar galime dėl viso 8 straipsnio pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis be pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio. Pritarta.
PIRMININKĖ. Ar galime visam 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 12 straipsnio yra pora pasiūlymų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dvi Teisės departamento pastabos, jos abi redakcinio pobūdžio. Pritarta bendru sutarimu, sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 12 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 13 straipsnio yra vienas pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 13 straipsnio taip pat yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba. Pritarta ir sutvarkyta.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 13 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 14 straipsnio…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Nėra.
PIRMININKĖ. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 14 straipsniui? Pritarta. Dėl 15 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 16 straipsnio yra Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, šituo įstatymu mes perkeliame Europos Sąjungos direktyvą, kuri numatys papildomus 300 mln. eurų mūsų ir mokesčių, ir kartu Klimato kaitos programai finansuoti.
Mano pasiūlymas buvo susijęs su tuo, kad mes bent jau turėtume matuoti, kaip ta Klimato kaitos programa veikia, dažniau ir operatyviau. Mano galva, pasiūlymas buvo susijęs tikrai su lyderiaujančių šalių pavyzdžiais, bet, deja, komitete vieno balso persvara jam buvo nepritarta. Tiesiog labai apgailestaudamas, kad mes net išmatuoti, kaip geriau panaudoti tuos 300 mln. eurų, nenorime, deja, turiu atsiimti savo siūlymą, nes jisai nėra pakankamai gerai suredaguotas, komitetui jį atmetus ir neleidus pataisyti kai kurių redakcinių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar bus 29 Seimo nariai, kurie?..
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Atsiima.
PIRMININKĖ. Ai, jūs atsiimate, nenugirdau, atsiprašau. Labai ačiū. Dėkui jums. Ar galime tuomet 16 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 17 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl l8 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, abi jos yra redakcinio pobūdžio, į abi atsižvelgta, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ir galime 18 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 20 straipsnio yra pora pasiūlymų. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Teisės departamento pastabos abi redakcinio pobūdžio, į abi atsižvelgta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visam 20 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 21 straipsnio taip pat yra pasiūlymas. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vėlgi tai yra tikslinamojo, redakcinio pobūdžio pastaba, į kurią atsižvelgta. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Visam 21 straipsniui ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 22 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 23 straipsnio yra pora pastabų. Atsiprašau, viena.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Yra viena tikslinamojo, redakcinio pobūdžio pastaba. Mes atsižvelgėme ir pritarėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam 23 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 24 straipsnio yra pasiūlymas. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai vėlgi yra redakcinio pobūdžio pastaba, į ją atsižvelgėme bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar visam 24 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 25 straipsnio yra pora pasiūlymų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tai yra tikslinamojo, redakcinio pobūdžio pastabos, į abi atsižvelgta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam 25 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 26 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 27 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 28 straipsnio yra pora pasiūlymų.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vėlgi tai yra tikslinamojo, redakcinio pobūdžio pastabos, į jas abi atsižvelgta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam 28 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 29 straipsnio yra pasiūlymas. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 30 straipsnio yra vėlgi redakcinio pobūdžio pastaba ir į ją atsižvelgta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs pagarsinote 30 straipsnį. Tai ar visam 30 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl prieš tai buvusio 29 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
31 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? 31 straipsnis, susidedantis iš priedų ir…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 2 priedo yra.
PIRMININKĖ. Matau, taip, dėl 2 priedo yra pasiūlymų. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 2 priedo yra pora Teisės departamento pastabų, kurios yra grynai redakcinio pobūdžio. Mes į jas atsižvelgėme ir pritarėme bendru sutarimu. Taip pat yra viena, kuriai siūlome nepritarti. Čia yra siūloma dėl sąvokų patikslinimo. Mes manome, kad pakankamai reglamentuota naujame projekte, todėl siūlome neatsižvelgti.
Ir dar viena redakcinio pobūdžio pastaba, kuriai siūlome pritarti ir į ją atsižvelgti visa apimtimi. Visais atvejais – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėl 31 straipsnio 2 priedo įvardyti du pasiūlymai. Ar galime pritarti? Taip pat buvo dėl 1 priedo. Aš gal irgi pagarsinsiu, kad…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dar dėl 2 straipsnio taip pat yra redakcinio pobūdžio…
PIRMININKAS. Atsiprašau, paskui dėl 2 straipsnio. Dabar dar sykį užbaikime dėl priedų. Dėl 31 straipsnio 1 priedo yra du Teisės departamento pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Dėl 2 priedo yra keturi pasiūlymai, iš kurių vienam nepritarta. Dėl 31 straipsnio 3 priedo nėra pastabų.
Visam 31 straipsniui su tais pasiūlymais dėl priedų galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui, išdėstytam nauja redakcija, bendru sutarimu? Čia susideda… Prieštaraujančių nematau. Pritarta 1 straipsniui.
Einame prie 2 straipsnio. Čia yra Teisės departamento pasiūlymas, atrodo, vienas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėl 2 straipsnio yra trys redakcinio pobūdžio pastabos, į jas visiškai atsižvelgta. Taip pat yra viena pastaba, kuria siūloma patikslinti formuluotes. Bet mes vis dėlto nusprendėme likti prie pradinio varianto. Nepritarta. Sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Taip pat yra dar viena Teisės departamento pastaba dėl šio straipsnio. Siūloma patikslinti. Grynai teisinis interpretavimas. Mes nusprendėme neatsižvelgti.
PIRMININKĖ. Išdėstyta komiteto nuomonė dėl viso 2 straipsnio. Ar galime, atsižvelgdami į komiteto nuomonę, visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėkui pranešėjai.
Tuomet pažiūrime, ar yra užsirašiusių kalbėti dėl viso. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymu perkeliame esminę „Fit for 55“, arba Europos žaliojo kurso direktyvą dėl klimato neutralumo. Čia yra labai rimtas rinkos mechanizmas, kuris gali Lietuvai atnešti milijardus pajamų arba milijardus išlaidų. Iš esmės šiuo įstatymu pakeičiama dalis Lietuvos akcizų politikos, nes apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorius, kuriame dalyvaudavo 66 Lietuvos didžiosios pramonės arba šilumos bendrovės, yra išplečiamas į kelių transportą, dujų tiekimo transportą, šilumos sektorių, jūrų transportą, orlaivių transportą. Vadinasi, už trejų metų, 2027 metais, kiekvienas kuro tiekėjas, kad ir kas tai būtų, degalinė, „Amber Grid“ arba jūsų centrinės šilumos tiekėjas, turės pirkti apyvartinius taršos leidimus, kuriais prekiaujama jau ne Lietuvoje. Pajamas gauna ne Lietuva į savo biudžetą, bet perkama per Europos reguliuojamą apyvartinių taršos leidimų prekybos sektorių. Čia yra ir rizika, ir galimybė. Mūsų skaičiavimais, jeigu apyvartiniai taršos leidimai kainuos tuo metu 45 eurus, Lietuvos ekonomika jau daugiau sumokės į centrinį Europos biudžetą, negu gaus iš jo per sukuriamus socialinius klimato fondus arba modernizavimo fondus, arba klimato kaitos programas. Jeigu apyvartiniai taršos leidimai bus žemesni, tai Lietuvos ekonomika vis dėlto gaus daugiau, negu išleis ir sumokės.
Todėl žinutė viena: pasiruoškime, investuokime į šilumos siurblius, alternatyvias kuro rūšis, sėskime į viešąjį transportą, elektromobilius, nes taip mūsų ekonomika gaus daugiau iš kitų teršėjų, negu sumokės. Čia yra esminis rinkos mechanizmas, pasiteisinęs Europos mastu. Jį mes perkeliame čia šiandien ir yra trejų metų laikotarpis pasirengti iki 2027 metų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų prieš – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, Europa daug yra nuveikusi mažindama savo anglies pėdsaką, nors vienam gyventojui Europoje vis dar tenka labai didelis anglies pėdsakas. Jis vienas didžiausių pasaulyje dėl didelio vartojimo. Tačiau paradoksalu, kad tos visos priemonės praktiškai nieko neduos, nes Europa sukuria tik 9 % pasaulinio anglies pėdsako. Ir jeigu mes tik savimi rūpinamės, čia savo problemomis, tai mes globalaus klimato kolapso neišvengsime.
Kitos šalys, kurios yra mažiau išsivysčiusios ir kurios kuria savo gerovę tuo klaidingu mūsų, europiečių, keliu, degindamos milžiniškus kiekius iškastinio kuro, jos mus atves į tai, kad čia bus (pagal vieną iš scenarijų) Veneros klimatas – milžiniško slėgio ir su gyvybei netinkama temperatūra. Todėl aš kreipiuosi ir į Seimo narius, ypač į mūsų būsimuosius jau išrinktuosius europarlamentarus: pradėkime keisti tą europietišką stručio poziciją, kada įkišame galvą į smėlį ir matome tik savo nosį, ir nematome, kad klimato kaita yra globalus procesas, o ne europinis procesas. Todėl reikia visai kitu keliu eiti. Reikia padėti mažiau išsivysčiusioms šalims kurti joms prieinamas technologijas, kurios palieka mažesnį anglies pėdsaką, įvesti muitus produktams proporcingai jų gamybos, naudojimo ir utilizavimo anglies pėdsakams.
Todėl aš labai skeptiškai vertinu šį įstatymą, nes jis mažai ką duos klimato kaitai. Mes su visa Europa judame visiškai ne tuo keliu, kuriuo reikėtų judėti, norint išvengti klimato kolapso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Iš pradžių, geri dalykai dėl šio įstatymo. Aš manau, kad jisai, iš tiesų, perkeldamas tą aukcionų tvarką, kai CO2 šiltnamio dujų išmetimus turi pirkti aukcionuose ir sukuriama tam tikra rinkos vertė, ir tu turi susimokėti savo versle tą rinkos vertę už CO2 leidimus, yra efektyvus. Jinai pasiteisino didesnėse pramonės įmonėse, tai yra tame vadinamajame ATL pirmajame sektoriuje, kuris jau veikia 10 metų ir kur, tiesą sakant, istoriškai yra didžiausi šiltnamio efekto dujų sumažinimai. Dabar mes, perkeldami tą patį į mūsų degalines, į mūsų namų ūkių šilumos sektorių, manau, kad tikrai efektyviai pasieksime savo tikslus mažinti CO2 išmetimus. Tai čia geroji dalis.
Blogoji dalis yra ta, kad mes, sukurdami šitą sistemą, iš jos planuodami papildomus 300 mln. eurų, faktiškai nesirūpiname, kaip mes panaudosime tuos 300 mln. eurų. Aplinkos ministras gaus savo nuožiūra panaudoti tuos 300 mln. eurų – ar ten renovacijai, ar elektromobiliams. Bet, dabartiniais mūsų skaičiavimais, tik po dvejų metų mes galėsime kažką pasakyti, ar ta klimato kaitos programa aplinkos ministro buvo paruošta gerai. Pavyzdžiui, dabartinis ministras, paleidęs klimato kaitos programą, po dvejų metų gal jau net nebus savo pozicijoje ir jokios atsakomybės, ar efektyviai panaudojo lėšas, neturėsime.
Palaikydamas patį principą, kad mes perkeliame europines direktyvas, vis dėlto kviečiu visus Seimo narius ir Aplinkos komiteto narius pagalvoti, o kaip mes galime pasirūpinti, kad tos taršos leidimo mokesčiai, tos naujos surinktos lėšos būtų efektyviai panaudojamos?
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Liberalai, jūs net savų nebegirdite, ką jums gerbiamas A. Žukauskas pasakojo – visą teisybę. Žmogui įvyko nušvitimas ir racionaliai mąsto, nes taršos leidimų prekyba, ta spekuliacija kaip tik ir skatina tą visą užterštumą, nes tai yra atsipirkimas. Tai, liberalai, klausykite savų! Jeigu jūs neklausote savų, tai anarchija, jau chaosas bus, todėl paklausykite A. Žukausko ir balsuokite prieš.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už – E. Gentvilas. Nepasiduoda liberalai.
E. GENTVILAS (LSF). Valdemarai, norėjau paklausti: žmogiškai gali pasakyti, ką tu čia pasakei?
PIRMININKĖ. Balsuojame, balsavimas ir parodys. Prašau balsuoti dėl Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-3714.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 69, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.06 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 5, 211, 26, 28, 35, 36, 40, 44, 441, 495, 50, 53, 57, 571, 58, 59, 61, 62, 621, 63, 94, 95, 103, 128, 133, 137, 138, 139, 1401, 1405, 14025, 14026, 14027 straipsnių pakeitimo ir 611 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3635(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 3-2.1 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-3635(2). Ir čia kviečiu pranešėją A. Ažubalį. Šiek tiek bus pasiūlymų. Eikime pastraipsniui. Tai dėl 1 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taigi komiteto pasiūlymas. Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmajai pastabai ir atsisakius projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir projektą papildžius naujais atitinkamais 5, 28 ir 30 straipsniais, kuriais keičiamos atitinkamai įstatymo 33, 100 ir 1052 straipsnių nuostatos, turi būti pakeistas projekto pavadinimas. Jis čia, kaip jūs matote, kolegos, yra atitinkamai išdėstytas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime tada 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Taigi, priėmus su Teisės departamento pasiūlymu, keičiasi redakcija ir straipsnių, tolesnių straipsnių, numeracija, ir vėlek aš turėsiu pradėti jau nuo naujos redakcijos. 5 straipsnio pakeitimas, 1 straipsnis. Tai prašau, čia irgi yra Teisės departamento pateiktas pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip pat yra kita Teisės departamento pastaba. Joje sakoma, kad Migracijos departamento galimybė kreiptis į VSD dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui įvertinimo turi būti reglamentuojama atskiruose įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose konkrečių Migracijos departamento priimamų sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą. Taigi ir mes vienąkart priėmėme, bet dabar Teisės departamentas sako, kad reikia išvardyti visame įstatyme, todėl siūloma: atsisakyti įstatymo 4 straipsnio keitimo, pakeisti paskesnių straipsnių numeraciją, buvusius projekto 2, 5 straipsnius laikyti atitinkamai 1 ir 4 straipsniais. Nuostatos, nustatančios Migracijos departamento teisę kreiptis į VSD dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui įvertinimo, turi būti dėstomos pakeičiant atskirus įstatymo 33, 44, 441, 100, 1052 straipsnius, reglamentuojančius konkrečių Migracijos departamento priimtų sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą.
Keičiami projekto 9, 10 ir 11 straipsniai, projektas papildomas naujais 5, 28, 30 straipsniais, taip pat pakeičiame paskesnių projekto straipsnių numeraciją: buvusį 28 straipsnį reikia laikyti 29 straipsniu, o buvusius 29, 39 straipsnius – atitinkamai 31 ir 41 straipsniais. Turi būti pakeistas, kaip jau sakiau, projekto pavadinimas, taip pat turi būti pakeistos, atsižvelgiant ir į kitas Teisės departamento pastabas, projekto įgyvendinamosios nuostatos. Taigi dėl pagrindinio projekto tą ir siūlo, komitetas tą siūlo.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime 1 straipsniui pritarti pagal komiteto suredaguotą ir priimtą sprendimą? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 2 straipsnio komiteto pasiūlymas. Prašau, Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Toliau. Teisės departamentas atkreipė dėmesį į ilgą – iki dviejų mėnesių terminą, per kurį pagal aptariamą projekto nuostatą turi būti pateikta Valstybės saugumo departamento išvada dėl asmens grėsmės valstybės saugumui ir atitinkamai tokį pat laikotarpį sustabdytas sprendimo dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimo terminas. Manome, kad tokios trukmės terminas būtų neproporcingas lyginant jį, pavyzdžiui, su maksimaliu 28 darbo dienų terminu, nustatytu įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 4 straipsnio 5 dalyje, per kurį turi būti įvertinta užsieniečio grėsmė valstybės saugumui išduodant jam leidimą gyventi.
Čia komitetas nepritarė Teisės departamento pastabai, nes jeigu pritartų, tai reikštų, kad ir siūlomu atveju, jei kyla pagrįstų įtarimų dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo, taip pat kai pateiktas prašymas išduoti ar pakeisti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę ar užsienietis prašo leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, galėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl grėsmės valstybės saugumui įvertinimo. Jeigu Migracijos departamentas iš VSD negautų išvados per 28 dienas, jis galėtų stabdyti prašymo nagrinėjimą, iki gaus VSD išvadą, tačiau ne ilgiau, kaip ir sakoma, kaip 2 mėnesius. Pabrėžtina, kad Migracijos departamentas negali išduoti leidimo laikinai gyventi be įvertinimo, ar tas asmuo nekelia grėsmės valstybės saugumui. Todėl siekiant, kad nebūtų praleisti prašymo nagrinėjimo terminai, įstatyme numatytas prašymo termino sustabdymas.
Pažymėtina, kad VSD išvadas stengiasi pateikti kaip galima greičiau – čia maksimalus terminas, bet kartais dėl didelių užsieniečių srautų, kaip ir dabar, išvados vėluoja. Be to, terminas bus iškart atnaujintas tik gavus VSD išvadą, tad tikrai ne visais atvejais terminas bus sustabdytas 2 mėnesiams, tai gali būti ir mėnuo, ir pusė mėnesio. Taigi siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu išsakytai nuomonei? Dėkui.
Dabar 2 straipsnis, kur yra komiteto pasiūlymas dėl straipsnių numeracijos, ar ten neteisingas kažkoks…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Tiesiog yra juridinė technika…
PIRMININKĖ. Supratome.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). …dėl straipsnių, todėl buvusius projekto 2–5 straipsnius laikyti atitinkamai 1–4 straipsniais.
PIRMININKĖ. Gerai. 2 straipsniui bendru sutarimu galime? Galime. Labai ačiū.
Dėl 3 straipsnio čia yra kažkoks analogiškas komiteto pasiūlymas. Trumpai pakomentuokite. Turbūt techninis. Čia dėl…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip, dabar yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento taip pat redakcinis patikslinimas. Šio UTPĮ nuostatos turi būti suderintos su Seimo 2024 m. gegužės 30 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-2673.
PIRMININKĖ. Ačiū. 3 straipsniui galime bendru sutarimu? Dėkoju.
4 straipsnis. Taip pat dėl numeracijos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Straipsnių numeracija. Lygiai tas pats, kolegos.
PIRMININKĖ. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėkoju.
Dėl 5 straipsnio…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Irgi lygiai tas pats.
PIRMININKĖ. Išeina naujas straipsnis. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
6 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). 6 straipsnyje taip pat yra tikslinama, redakcinio pobūdžio. Vietoje nuorodos į šio įstatymo 40 straipsnio 4 dalį įrašytina nuoroda į šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima visam 6 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 8 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 9 straipsnio yra komiteto pasiūlymas. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia, pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmai pastabai, nuostatos, nustatančios Migracijos departamento teisę kreiptis į Valstybės saugumo departamentą dėl užsieniečių grėsmės valstybės saugumui įvertinimo, turi būti dėstomos pakeičiant atskirus įstatymo (čia jau minėjome) 33, 44, 441, 100, 1052 straipsnius, reglamentuojančius konkrečių Migracijos departamento sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties priėmimą. Todėl siūloma pakeisti projekto 9 straipsniu, kuris įsigalios paskelbus įstatymą priimtą, keičiamą įstatymo 44 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti atitinkamai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima 9 straipsniui bendru sutarimu? Pritariame. Labai ačiū. Dėl 10 straipsnio yra…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinis.
PIRMININKĖ. Ar dėl viso galima bendru sutarimu?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Taip. (Balsas salėje: „Balsuojame.“)
PIRMININKĖ. Valdemarai… Ten dar dėl 10 straipsnio, man rodos, yra ir komiteto pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia lygiai taip pat atitinkamai. Kadangi mes jau pritarėme Teisės departamento pirmai pastabai, tiesiog pakartojame tai: projekto 10 straipsnio 8 dalimi, kuri įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d. (ne 9 dalis, ten jau buvo), pakeisti keičiamo įstatymo 44 straipsnio 6 dalį ir ją atitinkamai išdėstyti.
PIRMININKĖ. Ar galime 10 straipsniui pritarti bendru sutarimu su pristatytais pasiūlymais? (Balsai salėje) Balsuojame dėl viso 10 straipsnio.
Kitam balsavimui įjungsime greitesnį variantą, o šį kartą užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 91, prieš – 1, susilaikė 3. 10 straipsniui pritarta.
11 straipsnis. Komiteto pasiūlymas. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia 14 straipsnis, taip?
PIRMININKĖ. 11 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kuris?
PIRMININKĖ. 11 straipsnis – 44 straipsnio pakeitimas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Palaukite, kaip tai 11-as? (Balsai salėje) Žiūrime, žiūrime, bet… Štai čia, taip, čia lygiai tas pat. Lygiai taip pat yra atitinkamai suderinami straipsniai, nes kaip ir pirmai Migracijos departamento pastabai pritarėme… Teisės departamento, tai čia nieko nereikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai visam 11 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Labai ačiū. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 14 straipsnio yra…
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinis suderinimas, formuluotė suderinta su Pilietybės įstatymu, čia dėl metų.
PIRMININKĖ. Puiku! Visam 14 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 15 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 18 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 19 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 20 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 21 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 22, 23 ir 24 straipsnių taip pat nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 25 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 26 straipsnio yra pasiūlymų.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia irgi suderinta su gegužės 30 dienos priimta nauja Užsieniečių teisinės padėties įstatymo redakcija.
PIRMININKĖ. Ar galime tuomet visam 26 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 27 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia yra įvedamas naujas 28 straipsnis, nes pritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmai pastabai.
PIRMININKĖ. Tai 27 ir 28 straipsniams ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 29 straipsnio yra komiteto pasiūlymas. Prašau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia taip pat straipsnių numeracija.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, dėkui. 30 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Lygiai taip pat, irgi numeracija.
PIRMININKĖ. Su papildymais ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 31 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 31 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 32 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėl 32 straipsnio yra redakcinis pasiūlymas. Vietoj žodžių „ar neįvykdė mokesčius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų mokestinių prievolių“ įrašomi žodžiai: „arba nepateikė bent vienos iš privalomų teikti mokesčių deklaracijų.“ Papildoma.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti visam 32 straipsniui bendru sutarimu? Galime? Ačiū, pritarta. Dėl 33 straipsnio turbūt irgi dėl numeracijos yra techninio pobūdžio pasiūlymas. Ar galime pritarti 33 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 34 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Dėl 34 straipsnio yra Teisės departamento tikslinamoji pastaba. Jis teigia, kad nėra įvardinamas konkretus sprendimas, kurio vykdymas sustabdomas. Komiteto nuomonė – pritarti ir įrašyti „kol nėra pasibaigęs sprendimo panaikinti leidimą laikinai gyventi apskundimo ir nutarties dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių dėl apskųsto sprendimo vykdymo sustabdymo priėmimo terminas“.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam 34 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 35 straipsnio yra turbūt techninio pobūdžio pastaba dėl straipsnių numeracijos. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 36 straipsnio taip pat yra dėl straipsnių numeracijos.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Numeracija. Toliau dėl 37 straipsnio irgi numeracija.
PIRMININKĖ. Ar galime 36 ir 37 straipsniams su techniniais pataisymais pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 38 straipsnis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Lygiai taip pat straipsnių numeracija dėl pirmos Teisės departamento pastabos.
PIRMININKĖ. Taip, tai dabar aš matau, kad dėl 38, 39, 40 straipsnių analogiškai. Ar galime šitiems trims straipsniams pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū, pritarta. Dėl 41 straipsnio yra Teisės departamento pastaba.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia irgi lygiai tas pat. Pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1, 9, 10 ir 11 pastaboms, atsisakius projekto 1 straipsniu dėstomo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir projektą papildžius naujais 5, 28, 30 straipsniais, pakeitus projekto 2, 5 straipsnių, 28 straipsnio ir 29, 39 straipsnių numeraciją, turi būti pakeistos nuorodos į atitinkamus projektų straipsnius įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 41 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju. Pastraipsniui esame apsisprendę. Motyvai už – A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau pradėti nuo to, kad spręsdami darbo jėgos trūkumo problemas tikrai privalome nepražiūrėti grėsmių mūsų nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą emigracijos procedūromis. Turiu pasakyti, kad be šio Užsieniečių teisinės padėties įstatymo, kuris šiandieną, tikiuosi, bus priimtas, mes esame jau nemažai padarę.
Pirmiausia, nuo šių metų pradžios pakeitėme leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką, sugriežtinome įdarbinimo procedūras. Šiuo metu 42 įmonėms yra neleidžiama teikti tarpininkavimo raštų, sumažinome išorės paslaugų teikėjų skaičių ir įvedėme išankstinę prašymų peržiūrą. Vien gegužės mėnesį atmesta 1 tūkst. 100 prašymų. Taip pat atliekame tokias labai konkrečias administracines procedūras, tai yra kontrolės. Nuo metų pradžios yra patikrinta 4 tūkst. 700 užsieniečių ir nustatyta tikrai nemažai pažeidimų. Sustiprinta ir pati užsieniečių kontrolė. Panaikinta arba neišduota daugiau negu 8 tūkst. leidimų laikinai gyventi. Ir dar tokia priemonė kaip pasienio kontrolės punktų uždarymas.
Tikrai kompleksas priemonių su šiuo įstatymu, kuris tikrai leidžia mums kontroliuoti šiuos procesus ir užtikrinti, kad mūsų visos institucijos, kurios šiandieną yra įtrauktos į užsieniečių, kurie nori būti mūsų darbo rinkos dalis, priežiūrą… Aš tikrai kviečiu palaikyti, nes šiuo įstatymu mes sugriežtiname užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms. Taip pat leidimas laikinai gyventi galės būti suteiktas tiktai tiems asmenims, kurie turės… ne tik kaip su Šengeno viza, kur būdavo, bet tikrai turės būti perėję visas procedūras. Ir, aišku, kvota, kurią mes turėsime. Anksčiau jos nebuvo. Buvo, sakyčiau, toks kaip tik pagreitintas procesas. Turėsime realią kvotą, kuri leis mums užsitikrinti, kad visi migracijos procesai, būtent darbo migracijos, bus geriau kontroliuojami Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Žinoma, kad leidimus gyventi Lietuvoje turi beveik 230 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Baltarusių – 63 tūkst. Rusų – 16 tūkst. Uzbekistanas – 10 tūkst. Kirgizija – beveik 7 tūkst. Tadžikistanas – virš 6 tūkst. Azerbaidžanas – virš 4 tūkst. Kazachstanas – apie 3,5 tūkst. Ir NVS šalių piliečių skaičiai Lietuvoje tik auga.
Primenu, Seimas prieš metus priėmė rezoliuciją „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“. Joje pabrėžta: migracijos politika turi būti valdoma. O Vyriausybei nurodyta imtis konkrečių migracijos politikos priemonių pritraukiant aukštos ir vidutinės kvalifikacijos darbuotojų, įsileidžiant nekvalifikuotos darbo jėgos ir integruojant migrantus, atsižvelgiant į tai, kad: a) valstybė privalo kontroliuoti migraciją; b) Lietuva – šalis, į kurią daugiausia atvyksta rusakalbių iš buvusios SSRS teritorijos; c) trečiųjų šalių darbuotojų pritraukimas neturi apsiriboti tik Rytų kaimynyste, nes būtina išlaikyti kalbinę ir kultūrinę pusiausvyrą tam, kad šalyje nesikurtų vienos kalbos ir religijos arba tautybės getai; d) būtina praplėsti į Lietuvą atvykstančios darbo jėgos geografiją.
Ir kas? Tikrovėje dėl imigracijos ir galimų etninių pokyčių stiprėja geokultūrinė baimė, kad titulinei nacijai ir jos įprastam gyvenimo būdui gresia realus pavojus. Todėl klausimas, kokia turėtų būti mūsų šalis, ar daugiakultūrė visuomenė, mielai priimanti atvykėlius ir skatinanti didėjančią kultūrinę įvairovę, ar labiau provinciali bendruomenė, akylai sauganti titulinės nacijos nekaltybę, įgauna visai kitą prasmę. O būtent – ar per trečiąsias šalis iš NVS plūstanti migracija negrąžina mūsų į Rusijos dominuojamą posovietine erdvę? Ar tokios imigracijos sferuojanti kryptis turi būti siejama tik su priimančios šalies ekonomine reikme? Ar didelės visiškai skirtingų grupių integracijos sąnaudos ir grėsmė nacionalinei kultūrai, jei integracija nepavyktų, nėra svari priežastis diversifikuoti migraciją, riboti posovietizmą. Būtent todėl ir teikiau siūlymą, kad asmenims, turintiems NVS šalių narių ar asocijuotų narių pilietybę, taikoma tūkstančio asmenų kvota kalendoriniams metams. Išėjo kitaip.
Todėl visa atsakomybė už tai tenka tiems, kas rimtai net nesvarstė mano pasiūlymo ir toliau didins Lietuvoje rusakalbiškumą…
PIRMININKĖ. Trumpinkite.
R. LOPATA (LSF). …ir posovietizmą dėl tam tikrų tikslinių tik dalies verslo poreikių, diktuojamų pelno, o ne Respublikos interesų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėčiau visų pirma padėkoti visoms institucijoms: Vyriausybei, ministerijoms, socialinėms grupėms, visiems komitetams, visoms politinėms grupėms, asmeniškai ir kuratoriams A. Ažubaliui, G. Surpliui, kurie parengė tikrai labai gerą kompromisą. O tie kolegos, kurie iki šiol priešinasi, jų pasiūlymai buvo svarstyti, buvo atmesti vienbalsiai Užsienio reikalų komitete, kaip nepagrįsti teisiškai, blogai suformuluoti.
Tikrai džiaugiuosi ir raginu tas politines jėgas ir institucijas, kurios padėjo pasiekti šį susitarimą, padaryti viską, kad rinkimuose populistinės jėgos neeskaluotų šios temos. Bandykime išaiškinti šį gerą įstatymą, pirmąkart istorijoje priimtą tikrą, tikras migracijos lubas ir įvairius instrumentus taip, kad tie radikalai šių temų neišvystytų ir nepasiektų priešingų tikslų, negu kad jie nuolat kalba. Tai dar kartą ačiū visiems už kantrybę ir vienybę, kurią pademonstravome surasdami šitą kompromisą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš – A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, tęsdamas profesoriaus R. Lopatos pasisakymą, norėčiau pažymėti, kad Lietuvoje mes stokojame migracijos politikos ir užsieniečių teisinės padėties tikslų, kurių nesame išsigryninę. Vieni galvoja apie tautinę tapatybę, kiti – apie darbo jėgos stygių, treti – mielaširdiškumą, ketvirti – demografiją. Nacionalinė politika šiose srityse turi turėti aiškų nacionalinį tikslą. Tai yra vytis išsivysčiusias šalis, kurti mūsų piliečiams socialinę gerovę, saugumą, geresnį švietimą ir sveikatos apsaugą. Tam reikia didesnių išteklių.
Todėl nacionalinės migracijos politikos ašis turi būti produktyvumo didinimas, tai yra gėrio, kurį sukuria vienas mūsų šalies gyventojas, dydžio didinimas. Tam reikia apskritai pakeisti požiūrį į migraciją ir skatinti ne asmenų migraciją, o skatinti įmonių, labai produktyvių įmonių, augimą imigracijos sąskaita. Visiškai nesvarbu, ką ten pasikvies įmonė, kuri kuria 200 tūkst. eurų vertę vienam darbuotojui, gal jai valytojo reikia, gal vairuotojo reikia, tegul kviečiasi.
Bet, mano galva, mes kitąkart visiškai kitaip elgiamės, kviečiamės žmones, kurie tiktai mažina mūsų produktyvumą, dirba įmonėse, kurios sukuria labai mažas vertes, ir todėl taip mūsų produktyvumo augimas gali būti sulėtintas. Todėl kviečiu atsigręžti į šį aspektą ir tobulinti mūsų Migracijos ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymus. Aš susilaikysiu, nes skeptiškai žiūriu į šituos pokyčius.
PIRMININKĖ. Dėkoju, dėkoju. Dėl motyvų už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nelabai aš tikiu, kad aukštą pridėtinę vertę kurianti įmonė įmonės valytojai moka aukštą pridėtinį atlyginimą. Dažniausiai jis atitinka minimalų arba šiek tiek didesnį negu minimalų atlyginimą. Manau, kad šis įstatymas atskiria dvi migrantų grupes. Tai yra tie, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę, jiems jokių ribojimų mes papildomai neįvedame, jeigu jie tikrai darys tą darbą.
Sutikdamas su Žygimanto pasakyta, kad čia nuo radikalų, manau, kad ir saugant savo darbo rinką. Nes žiūrint į tai, ką veža į Lietuvą, tai tikrai nepasakyčiau, kad 90 % veža aukštą pridėtinę vertę, o 10 %, taip sakant, žemo lygio darbuotojus arba be profesijos ir be kvalifikacinio pasiruošimo. Kaip tik atvirkščiai, ten turbūt tik 3 % yra tų, kurie kuria aukštą pridėtinę vertę.
Todėl šitą rinką reikėjo tvarkyti, nes kai per metus per Lietuvą pravaro 100 tūkst. vairuotojų, tai kažkas čia negerai. Turbūt ir darbdaviai turėtų pradėti labiau vertinti tuos darbuotojus, kuriuos pasikviečia, o ne daryti pereinamą kiemą, kai darbuotojas atvyksta, jį eilinį kartą, taip sakant, apmauna ir jis ieško laimės kitose šalyse.
Taigi pritariu šitam įstatymui. Jeigu jau mes pritrūksime darbo jėgos, tai nebus problemos ar šitam Seimui, ar kitam priimti sprendimą, kuris tikrai užtikrins, kad „Rheinmetall“ dirbtų visu pajėgumu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad A. Sysas nepritrūks darbo jėgos, socialdemokratai nuolat pasipildo ir ruošiasi, kaip sakant, laimėti rinkimus. Tačiau A. Žukauskas, kiek aš pagal Ž. Pavilionį suprantu, prie tų radikalų dabar su R. Lopata, bet (…) augimas yra teisinga doktrina A. Žukausko. Dabar dirbtinis intelektas paleidžiamas vis stipriau ir stipriau, tai nebereikės, reikės peržiūrėti išvis imigrantus. Tai kur mes dėsime tuos, kurie čia jau suvažiavo, kaip čia sakote, vieni sako, 210, kiti – 240 tūkst. Ir kai čia kvotos 40 tūkst. per metus, tai per 10 metų – 400 tūkst. Tai čia Lietuvos naikinimas. Todėl aš palaikau A. Žukausko ir R. Lopatos nacionalistines tokias, taip sakant, išraiškas. Turime kovoti vardan šios Lietuvos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Matijošaitis – už.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Kaip Užsienio reikalų komitete, taip ir Seimo plenarinėje salėje šis vienas sudėtingiausių Lietuvos Respublikos įstatymų sukelia aistras, ir ne be reikalo. Bet aš labai džiaugiuosi, kad komitete, kai skyrėme laiko, mes nenuėjome per aštriais ksenofobiškais keliais. Ir vis dėlto šita redakcija yra pakankamai subalansuota tiek tarp ministerijų išsiskyrusių nuomonių, tiek tarp parlamentarų išsiskyrusių nuomonių, tiek tarp pasiūlymų, kuriuos mes labai rimtai svarstėme.
Šiek tiek apmaudu dėl to, kad norėjosi atviresnės ekonominės politikos, suprasti, kad reikia ne tik aukštos pridėtinės vertės darbuotojų iš trečiųjų šalių, bet ir žemesnės. Ir tai tam tikras smūgis, na, bent jau ne proveržis bus logistikos sektoriui, kuris labai daug gyventojų pajamų mokesčio ir kitų mokesčių sumoka į Lietuvos biudžetą. Bet, nepaisant šio UTP įstatymo trūkumų, aš vis tiek kviečiu palaikyti. Kitas Seimas, aš neabejoju, grįš, ir turbūt ne kartą, prie šio įstatymo, prie redakcijos, nes geopolitinė situacija tai diktuoja. Palaikykime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar, įjungus greitąjį balsavimo būdą, apsispręsime dėl įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ projekto Nr. XIVP-3635(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 99, balsavo 96: už – 87, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
16.34 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 16, 301 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3636(2) (priėmimas)
Toliau 3-2.2 klausimas – lydimasis Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIVP-3636(2). Jis susideda iš septynių straipsnių, nė dėl vieno jų nėra gauta pasiūlymų. Tai gal galima visiems septyniems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra užsirašiusių.
Balsuojame dėl viso Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIVP-3636(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 95, visi 95 – už. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.35 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3249(3)VK (priėmimas)
Toliau taip pat įstatymo priėmimo stadija. Darbotvarkės 3-3.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3249(3). Priėmimo stadija. Ir eisime pastraipsniui. Kol ateis komiteto pranešėjas, aš pakeliui pagarsinsiu Teisės departamento ir kitas kažkokias… Oi, atsiprašau, G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos iki kito posėdžio dėl šito paketo.
PIRMININKĖ. Prašymas teisėtas. Balsuojame. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 97, balsavo 93: už – 46, prieš – 33, susilaikė 14. Pertraukai užtenka. Tai iki kito posėdžio, taip reikia manyti, antradienio. Gerai. Suprantu, čia dėl viso paketo, nes nėra prasmės lydimųjų, matyt, svarstyti.
16.36 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 29, 235, 236, 239, 242, 247, 260, 262, 271, 276, 281, 284, 285, 291, 293, 295, 296, 303, 3042, 309, 356, 440, 505, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 2551 straipsniu ir 304 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3551(2) (priėmimas)
Tuomet einame prie darbotvarkės 3-4.1 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-3551. Čia pranešėja yra I. Haase. Eikime pastraipsniui. Tuoj aš pasitikslinu. Iki 28 straipsnio, tiksliau, imtinai iki 29 straipsnio pasiūlymų nėra. Įstatymas susideda iš 29. Tai dėl 28 straipsnių, kuriems pasiūlymų nėra, galima bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau. Labai ačiū. Pritarta.
Dėl 29 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritaria. Dėl viso 29 straipsnio bendru sutarimu? Labai ačiū. Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių nėra, tad apsispręskime balsuodami dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-3551.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
16.37 val.
Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3553(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis – Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projektas Nr. XIVP-3553, susidedantis iš dviejų straipsnių, dėl kurių pasiūlymų nėra. Ar galima dėl abiejų straipsnių bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl viso dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsisprendžiame balsavimu dėl Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo projekto Nr. XIVP-3553.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 86, balsavo 86: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3553) priimtas. (Gongas)
16.38 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 2, 37, 47, 51, 57, 72, 73, 78, 79, 90, 91, 114, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 401, 531, 532, 533, 952, 1101, 1181, 1221, 1222, 1223, 1224, 1225, 1226, 1227 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-3580(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 3-4.3 klausimas – Aplinkos apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3580. Įstatymo projektas susideda iš 30 straipsnių, dėl nė vieno iš jų nėra pateikta pasiūlymų. Ar galima dėl jų visų bendru sutarimu priėmimo stadijoje? Labai ačiū, straipsniai priimti. Dėl viso dėl motyvų nėra užsirašiusių. Tiesiog balsuojame dėl Aplinkos apsaugos įstatymo projekto Nr. XIVP-3580.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 87, balsavo 87: už – 84, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3580) priimtas. (Gongas) Taigi, visas paketas yra patvirtintas.
16.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135, 139, 142, 147, 150, 153, 169, 170 ir 1713 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3890(2), Administracinių nusižengimų kodekso 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3891(2) (svarstymas)
Dabar einame prie darbotvarkės 3-5.1 klausimo – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto pakeitimo“ projekto. Kolege I. Haase, ateikite pristatyti komiteto išvadą. Dėl abiejų ir susijusio, lydimojo, – Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto Nr. XIVP-3891.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto nurodytų straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIVP-3890. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai vienbalsiai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3891. Sprendimas – taip pat pritarti iniciatorių pateiktam Administracinių nusižengimų kodekso 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8 komiteto nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, Irena. Kadangi diskutuoti nėra užsirašiusių, dėl motyvų kalbėti taip pat nėra norinčių, gal galime ir vienam, ir kitam bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime? Labai ačiū. Bendru sutarimu po svarstymo pritarta įstatymų projektams Nr. XIVP-3890 ir Nr. XIVP-3891.
16.40 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715(2), Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 15 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3716(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 3-6.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715. Ir lydimasis Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3716. Kviečiu I. Haase į tribūną. Prašau.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3715. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai, bendru sutarimu. Taip pat svarstė Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3716. Pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai, bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nėra, norinčių diskutuoti nėra, norinčių išsakyti motyvus nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti ir šiems dviem projektams? Labai ačiū. Bendru sutarimu pritariame įstatymų projektams Nr. XIVP-3715 ir Nr. XIVP-3716 po svarstymo.
16.42 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 1, 2, 14, 26, 86, 88, 93, 105, 106, 110 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3609(2), Civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3610(2), Bausmių vykdymo kodekso 3, 6 straipsnių, XII skyriaus pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3611(2), Baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3612(2), Administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3613(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 3-7.1 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3609. Svarstymo stadija. Pranešėjas – M. Lingė. Prašau pristatyti visą paketą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas dėl vieno įstatymo projekto, Mokesčių administravimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, buvo kaip pagrindinis komitetas. Jį svarstė birželio 5 dieną. Po klausymų priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Buvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas ir komitetų pasiūlymus, jiems komitetas pritarė.
Antras komitetų siūlymas – svarstyti šį projektą skubos tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrais atvejais išieškojimas iš skolininko sąskaitų yra galimas, tačiau išieškoma nedidelėmis sumomis ir toks išieškojimas gali trukti ilgiau nei 180 dienų, komitetas siūlo Mokestinių nepriemokų išieškojimo perdavimo vykdyti antstoliui tvarkoje numatyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iki šio termino pabaigos siunčia skolininkui pranešimą apie skolos perdavimą antstoliui ir siūlymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį. Tokiam sprendimui komitetas pritarė bendru sutarimu. Buvo dar papildomo komiteto išvada dėl gauto Seimo narių pasiūlymo, ją, matyt, mes svarstysime jau atskirai. Tiesiog pagarsinu, kad komitetas priėmė sprendimą nepritarti pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už nebuvo, prieš nebuvo, susilaikė 9.
PIRMININKĖ. Dėl pasiūlymų eisime atskirai. Ačiū. Dabar tuomet lydimuosius pristatys I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Civilinio proceso kodekso 646, 650, 651 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5831 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3610. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat buvo svarstomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3, 6 straipsnių, XII skyriaus pakeitimo ir 7, 8 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3611. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Buvo svarstomas Baudžiamojo proceso kodekso 163, 307, 342 ir 352 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3612. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Ir buvo svarstomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 672 ir 676 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3613. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar diskusijos. Į tribūną prašom L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tai šiam įstatymo projektui, aš manau, nė vienas neabejingas ir tikrai pritars. Kalbėdama iš gyvenimiškos praktikos, iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad buvo labai daug vyresnio amžiaus žmonių, iš kurių išmokų mūsų antstolių kontoros išieškodavo ir kurie teikdavo mums prašymus, visada ateidavo pas mus su didžiausiais, didžiausiais skundais: kodėl vietoj 10 eurų, jeigu laiku nesusimokėjau, atsiranda 100 eurų ar 120 eurų? Tai ta įstatymo pataisa yra, kai atiduodame šitas funkcijas, nemokestinių prievolių administravimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai, ji realiai atliks tas funkcijas, iš tikrųjų tik tiek, kad galbūt įskaičiuos administravimo sąnaudas, tai tikrai suponuoja ženkliai mažesnes išlaidas, nes tikrai kartais ne iš piktos valios ar dėl pasimetusio laiško žmogus nesusimokėjo tos nemokestinės prievolės.
Manau, kad šitas įstatymas kaip tik labai pagerins. Realiai tiktai vienintelis minusas yra, žiūrint į šitą įstatymą, kad ilgas terminų laikotarpis – 180 dienų. Jis galėjo būti ženkliai trumpesnis – 90, aš jau taip grubiai imu, jeigu būtų sumažinta per pusę, tai tikrai būtume greičiau ir operatyviau mes išieškoję tas lėšas. Manau, Mokesčių inspekcija turi visus duomenis ir tai gali padaryti labai operatyviai. Tikrai pritariu šitam įstatymui ir kviečiu visus balsuoti ir palaikyti. Ir kuo greičiau mes jį priimsime, kuo greičiau jis įsiteisės, tuo bus geriau. Paskui priimti poįstatyminius aktus ir nustatyti visas tvarkas reikės. Jau pasižiūrėjau, pačiame įstatyme net yra numatyti išieškojimo pasibaigimo terminai, jie patikslinami. Tikrai džiugu, kad toks įstatymas gimė ir jisai yra pateiktas Seimui svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji, turbūt ilgai nesiplečiant svarbu užakcentuoti, kad iki šiol turime dvilypį netolygumą, kai Mokesčių inspekcija gali nusirašyti mokestines nepriemokas, bet negali to daryti dėl nemokestinių nepriemokų. Tokia situacija valstybėje egzistuoja turbūt daugiau negu 12 metų, nuo paskutinio bandymo tas situacijas suvienodinti, kad tiek mokestines, tiek nemokestines nepriemokas Mokesčių inspekcija, turėdama instrumentus, galėtų pati nusirašyti, kai skolininkas savo sąskaitoje turi lėšų. Antstoliai šią situaciją, kai pati VMI negali nusirašyti skolų, vadina grietinėle ir bando visais būdais tą grietinėlę apsaugoti. Turbūt prireikė keleto kadencijų Seimų, kad būtų vėl grįžta su panašiu pasiūlymu ir kad valstybė pati galėtų tas nepriemokas išieškoti. Dėl to pirmiausia didžiausią naudą patirtų žmonės. Vienu atveju toks nusirašymas nuo sąskaitos kainuotų 2 eurus, jį administruotų VMI. Kitu atveju dėl to paties nurašymo nuo sąskaitos, pavėlavus žmonėms dėl vienokių ar kitokių priežasčių susimokėti, jau galiotų antstolių įkainiai, prasidedantys nuo 60 eurų. Kartais, pavyzdžiui, vien 60 eurų skola gali virsti papildomais 163 eurais administravimo išlaidų būtent pačių antstolių administruojamose bylose.
Taigi ši reforma, vieno langelio reforma, yra naudinga žmonėms, jų apie 88 tūkst. priskaičiuojama, bet jinai yra naudinga ir patiems antstoliams, nes nebereikės vargti su vadinamosiomis beviltiškomis bylomis. Tos vadinamosios neperspektyvios nebebus perduodamos, jiems nebereikės palaikyti proceso, mažės administravimo išlaidos. Žinant, žiūrint statistiką, 69 % tokių nemokestinių nepriemokų yra neišieškoma. Dėl jų, matyt, tiesiog procesas vyksta, bet tuščiomis apsukomis ir VMI dėl to dabar, nuo šio momento, negalės perdavinėti. Valstybės kontrolė savo rekomendacijose siūlė neperdavinėti neperspektyvių. Antra rekomendacija – pačiai VMI nusirašyti tai, ką jinai gali daryti. Taigi šis reformos paketas įgyvendina ir Valstybės kontrolės pastabas.
Tik noriu apibendrinti, mes kalbame – turbūt daugiausia dėmesio į antstolius, bet antstoliai tėra mozaikos dalis šiame kompleksiniame pakete. Yra didelis reformos paketas, kuris kuria vieną langelį prievolėms valstybei mokėti. Todėl tikrai yra svarbu ir panaudojant RRFʼo lėšas, kad šis vienas langelis savo laiku startuotų sklandžiai. Iš to, be abejo, naudos turėtų tiek valstybė efektyviai administruodama, tiek žmonės, nepatirdami administracinės naštos, kuri susidaro patekus tokioms byloms pas antstolius. Tai kviesčiau tiesiog palaikyti visą šį paketą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, diskusija baigėsi. Pranešėją kviesčiau pasilikti tribūnoje, nes dabar apsvarstysime pasiūlymą, gautą dėl 9 straipsnio. Tai Seimo narių grupės A. Bagdono, R. Vaitkaus ir kitų. Prašau, iniciatoriau, pagarsinti.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Šis pasiūlymas registruotas dėl efektyvesnio reformos „Vienas langelis prievolėms valstybei“ įgyvendinimo. Tikslas – kad Valstybinė mokesčių inspekcija, valstybei investavus net 6 mln. eurų į sistemos modernizavimą, prievoles iš skolininkų išieškotų ir pigiau, ir greičiau, o šios lėšos biudžetą pasiektų kuo greičiau.
Šiuo metu projekte numatytas 180 dienų, tai yra net pusę metų, siekiantis terminas, per kurį Valstybinė mokesčių inspekcija turi nurašyti lėšas nuo skolininkų, tikrai yra per ilgas. Pasiūlymo esmė paprasta: siūlome sutrumpinti neadekvačiai per ilgą laikotarpį, numatant 45 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, kad į informacinių sistemų atnaujinimą valstybė investuos net 6 mln. eurų, siūloma papildyti projektą, kaip ir minėjau, numatyti 45 dienų laikotarpį.
Duosiu tokį labai paprastą pavyzdį. Pirmiausia galima per 14 dienų susimokėti pusę baudos, tokią galimybę turi kiekvienas pilietis, po dar 40 dienų sumokėti visą baudą. Per visą šį laikotarpį skolininkas net tris kartus informuojamas apie pareigą susimokėti baudą. Dėl šių priežasčių nėra suprantama, kodėl prie šio 54 dienų termino dar reikia pridėti 180 dienų Valstybinei mokesčių inspekcijai skolai išieškoti. Dar daugiau, įstatyme numatyta, kad 180 dienų terminas gali būti pradedamas skaičiuoti iš naujo ir nėra jokio apribojimo, kiek kartų šis terminas gali būti atnaujinamas. Dėl šių priežasčių manau, kad, investavus 6 mln. eurų į modernizaciją, VMI turi procesus įgyvendinti per racionaliai XXI amžiuje suprantamus terminus, o ne daryti viską rankiniu būdu.
Taip pat noriu priminti, kad šios kadencijos Seimas administracinių baudų skyrimą ir gavimą asmeniui nuo 24 mėnesių sumažino iki 60 dienų. Tai manau, kad einame teisinga linkme, ir siūlau šį terminą sumažinti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar būtų dešimt Seimo narių, kurie palaiko šį jūsų pasiūlymą? Na, du tikrai yra, na, preziumuoju, kad yra. Tai komiteto nuomonė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti, kadangi iš esmės šiuo pasiūlymu būtų pabloginta asmens, pavėlavusio sumokėti baudą, padėtis ir tai pirmiausia atsilieptų dėl patiriamų išieškojimo išlaidų. Na, tas pavyzdys su 2 eurais arba su 60 minimalių, pradedant kad ir nuo mažos sumos, išieškant.
Tik noriu atkreipti dėmesį, kad komitete mes esame priėmę keletą patikslinimų dėl terminų ir tais atvejais, kai yra ilgesnis terminas, pagal pakoreguotą variantą kas 30 dienų VMI atsirastų pareiga patikrinti, ar antstolis pradėjo vykdyti išieškojimą iš to asmens turto, ar atsirado kitų įstatyme nurodytų atvejų, kuriems esant mokesčių administratorius sprendimą priimtų nesibaigus šioje dalyje nustatytam mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdymo terminui. Kitu atveju vietoj 90 dienų numatytos 45 dienos, tai yra tada, kai pati VMI nepradeda išieškojimo iš sąskaitų ir perduoda antstoliui nemokestinių prievolių išieškojimą su galimybe pratęsti 45 dienoms, tai 90 dienų terminas trumpinamas iki 45 dienų.
Už pasiūlymą nebuvo balsuojančių, susilaikė 9.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Matau, A. Bagdonas dėl motyvų už užsirašęs. Bet jūs, kaip teikėjas, man rodos, pagal Statutą, deja, negalite pasisakyti, galėsite replikuoti. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau atkreipti dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nieko nedaro rankiniu būdu – viskas yra daroma automatiškai: automatiškai nuskaitoma, automatiškai tikrinamos sąskaitos, ar ten yra pinigų. Tokiu atveju nurašymas vyksta tikrai automatiniais procesais ir jokių rankinių rankiojimų ten tikrai nėra. Tačiau yra įvairių situacijų gyvenime, yra apskundimų, yra žmonių, kurie neturi prisiregistravę ir savo informacinių duomenų, tai tam ir yra maksimalūs terminai. Bet jeigu būtų nubalsuota už šį pasiūlymą, tai Mokesčių inspekcija greičiau neišieškotų pinigų, ne, tiesiog greičiau žmogų atiduotų antstoliams. Jeigu yra toks noras, tai, matyt, galima tam pritarti, bet man atrodo, jeigu Mokesčių inspekcija gali išieškoti už 2 eurus, kodėl, leidžiant informacinėms technologijoms tą padaryti, reikėtų mokėti antstoliams nuo 1,8 iki 10 kartų kartais didesnes sumas nuo santykinai nedidelės baudos.
Man atrodo, Vyriausybė parengė subalansuotą pasiūlymą. Komitete tikrai buvo ieškoma kompromisų, terminai ir taip yra sutrumpinti. Man atrodo, Valstybinė mokesčių inspekcija bus pasitvirtinusi tam tikrą tvarką, kaip minėjau, nurašymai ir sąskaitų peržiūros bus periodinės ir tikrai bus daroma viskas siekiant maksimaliai greitai tą procesą įgyvendinti. Tačiau, kaip minėjau, būna įvairių atvejų ir turbūt reikia turėti tam tikro lankstumo, kuris apibrėžiamas tvarkomis, o ne tiesiog diskrecija. Tai siūlyčiau palikti, kaip yra, ir vis dėlto leisti Valstybinei mokesčių inspekcijai padėti žmonėms sumokėti baudas nuskaitant vos už 2 eurus, o ne atiduodant juos antstoliams dar šiek tiek greičiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime. Tai kas palaiko?.. Oi, atsiprašau, L. Nagienė – už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiama ministre, negąsdinkime žmonių ir nesakykime, kad jau atiduodame antstoliams išieškoti. Galbūt dar ieškokime kompromisinio varianto. Tas 45-ių, jūs sakote, per trumpas, bet prieš tai visada žmogui duodamas 180 dienų terminas susimokėti. Pamiršo išsiųsti pranešimą ir po to iš jo duomenų… iš jo sąskaitos nurašys ir išieškos. Visi duomenys jau yra. Šiais laikais, kai mes turime visas sąskaitas, daliai žmonių, iš tikrųjų juk žinote, kad net ir vyresnės kartos žmonės atsidarė sąskaitas dėl to, kad dalis pensijų jau keliauja, didesnė dalis keliauja į jų asmenines sąskaitas. Jeigu ir sakysiu, vyresnė karta… Be viso šito aš nematau didelės problemos, kad čia šitą terminą trumpintume. Tikrai siūlau palaikyti, nematau problemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Tie, kas palaiko A. Bagdono ir kitų pasiūlymą, balsuoja už, tie, kas palaiko komiteto poziciją, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 79, balsavo 75: už – 19, prieš – 31, susilaikė 25. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar apsispręsime dėl viso paketo, tai yra dėl šio įstatymo projekto, dėl kurio daugiau pasiūlymų nėra, ir dėl lydimųjų.
Dėl motyvų už kalbės G. Skaistė. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, daug ką pasakė ir komiteto pirmininkas. Išties šios reformos pasekmė, kad bus galima šiuolaikinių informacinių technologijų pagrindu sutaupyti žmonėms lėšų, padėti jas susimokėti nepatiriant tų išlaidų, kurios būdavo iki šiol, kai netyčia žmonės pamiršdavo ar dėl kokių kitų priežasčių pražiopsodavo administracinių baudų mokėjimą ar kitus mokėjimus valstybei. Tos prievolės būdavo išieškomos tikrai labai dideliais kaštais. Man atrodo, jeigu tikrai informacinės technologijos, šiuolaikinės technologijos leidžia turėti sprendimus, kurie padeda procesą padaryti skaidrų, greitą, efektyvų ir mažai kainuojantį, tai tiesiog susitelkime ir tai padarykime. Man atrodo, žmonėms tikrai bus naudingiau. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Taigi balsuojame dėl Mokesčių administravimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3609 ir lydimųjų. Apsispręskime balsuodami.
Užsiregistravo 81, balsavo 81: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
17.02 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-3911(2) (svarstymas)
Einame toliau prie darbotvarkės 3-8 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose denonsavimo“ įstatymo projektas Nr. XIVP-3911. Ateina komiteto pranešėjas ir pirmininkas Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mūsų komitetas birželio 19 dieną svarstė šį pasiūlymą ir vienbalsiai pritarė jam. Kadangi sutartis realiai negaliojanti, nuo 2022 metų po invazijos visos laisvos šalys apribojo savo santykius iki būtino minimumo ir institucijos, kurios dirba šioje srityje, išnagrinėjusios situaciją pamatė, kad konvencijos iš esmės apima tas sritis, tai pasiūlė, kaip ir Latvija, ir Estija, šią sutartį denonsuoti. Todėl bendru sutarimu yra pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Pasiūlymų jokių nėra. Gal ir ne tas žanras, kad būtų.
Dabar motyvai už – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai dėkui. Bet čia turbūt labai trumpai galima pasakyti: su banditais negalima turėti sutarčių. Kita vertus, kokia prasmė turėti sutartis su tais, kurie patys jokių sutarčių nevykdo? Šiuo atveju tikrai pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Stončaitis – prieš.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš tikrai nesu prieš. Suprantu, kad čia yra mūsų politinis sprendimas, apsisprendimas, matyt, kitokio ir negali būti, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad visgi objektyviai piliečiai turi poreikį gauti dar įvairiausių pažymų ir taip toliau, jeigu reikia patvirtinti kokius nors juridinius faktus pensijoms gauti ar dar kam nors. Tai paprasčiausiai, kai priimsime projektą, reikia atitinkamai gal pakoreguoti pajėgumus ir apskritai galbūt mūsų diplomatų darbą ar galbūt kitų kompensuojamųjų priemonių, kad paprasčiausiai piliečiai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Šiaip, be abejo, pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti.
Apsisprendžiame balsuodami dėl darbotvarkės 3-8 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties denonsavimo“ įstatymo projekto Nr. XIVP-3911.
Užsiregistravo 78, balsavo 77: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė vienas. Po svarstymo pritarta.
17.04 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2453 1, 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3921(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 3-9 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas Nr. XIVP-3921. Pranešėja – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, Sveikatos reikalų komitetas įstatymo projektą svarstė birželio 19 dieną ir pritarė jam bendru sutarimu atsižvelgdamas į Teisės departamento technines pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Tai gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nematau. Po svarstymo bendru sutarimu pritarta Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektui.
17.05 val.
Želdynų įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3100(2), Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3101(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 3-10 klausimas – Želdynų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3100 ir lydimieji. Pranešėjas – J. Urbanavičius. Prašau pagarsinti komiteto nuomonę.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį įstatymo projektą, dėl jo buvo pasiūlymų, nežinau, ar mes eisime pastraipsniui, bet praktiškai pritarta…
PIRMININKĖ. Pasiūlymus, taip. Pagrindinio komiteto išvadą tiesiog pagarsinkite, o po to…
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Išvada – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dabar Ekonomikos komiteto. Pagarsinsiu aš, kad Kaziui nereikėtų eiti. Minutėlę! Sprendimas – pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal pasiūlymus, kuriems Ekonomikos komitetas pritaria. Dėkui. Tai dabar I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3101 ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: vienbalsiai (8 komiteto narių balsai) pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar grįžtame prie Želdynų įstatymo, dėl kurio yra pateikta pasiūlymų. Tai aš vėl kviesčiau J. Urbanavičių. Iš Seimo nario S. Gentvilo yra gautas siūlymas papildyti nauju straipsniu. Prašom, Simonai, pagarsinkite savo siūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Čia yra techninis suderinimas su Geležinkelių transporto kodeksu.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Mes pritariame.
PIRMININKĖ. Dėkui. Taip, pritariame visi. Yra Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas dėl 3 straipsnio.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiami Seimo nariai, mano siūlymas yra susijęs su priklausomųjų želdynų prie pastatų normomis ir nors mes turime apibrėžtas gana aiškias normas, bet šiuo nauju įstatymu leidžiama kompensuoti želdynus šalia namų vertikaliais apželdinimais, tai yra vijokliais ant sienų, arba stogų apželdinimais, tai yra paberti žvyro ant stogų.
Šiaip pati idėja tikrai gera ir ta, pavadinkime, žalioji pastatų transformacija yra sveikintina gerinant mikroklimatą pastatuose ir panašiai. Tačiau Lietuvoje neturime įvesto jokio normalaus priežiūros proceso ir galime matyti labai daug gražių projektinių pasiūlymų su apželdintomis sienomis. Galime matyti gražiai nupaišytus stogus projektiniuose pasiūlymuose, bet kai ateina reikalas, gyventojai tiesiog nusikasa tuos neva želdinius nuo stogų, nes jie sudaro daugiau priežiūros problemų, negu patogumo, ir išeina, kad nei želdinių ant žemės, nei ant stogo, nei ant pastatų mes neturime. Tai čia, man atrodo, toks bandymas gudrauti, bet jisai yra visiškai neparengtas ir neišdirbtas.
Todėl mano siūlymas yra bent jau gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose tokio apželdinimo, kompensavimo kokiais nors stogais ar vertikaliaisiais būdais neleisti, tai leisti tiktai pramoninėse zonose, tankiai apgyvendintuose miestų centruose. Tai būtų kur kas mažesnės miesto teritorijos, kur tikrai trūksta želdinių ir kur reikia ieškoti visų įmanomų būdų kažkaip kitaip papildomai tuos želdinius įveisti. Ten gali būti reikalinga, bet gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose jokių gudravimų siūlau nedaryti ir juos įveisti tiktai visiškai parengus žaliojo indekso metodiką, ką buvo paruošę programoje „Kurk Lietuvai“, Aplinkos ministerijoje dirbantys žmonės. Bet, deja, nė viena jų idėja nebuvo perkelta į teisės aktą, o nueita pačiu paprasčiausiu ir tokiu bukiausiu keliu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Prieš pakviečiant pristatyti komiteto nuomonę, P. Saudargas pristatys, kokių viešnių mes sulaukėme Seime.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama pirmininke. Iš tiesų galime pasidžiaugti, kad šiandien Seime lankosi aktyvios moterys iš 30 pasaulio šalių, nes šiandien Vilniuje vyksta Tarptautinės moterų tarybos Europos centro generalinė asamblėja ir Tarptautinės moterų tarybos metinis susitikimas. Džiaugiamės ir sveikiname. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Welcome, welcome! Welcome and have a nice day in our country!
Taigi, dabar komiteto nuomonė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Svarstyta, nepritarta ir neatitinka teritorijų planavimo formuluočių.
PIRMININKĖ. Dabar dėl pasiūlymo dėl motyvų prieš – A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Idėjai aš iš tikrųjų labai pritariu ir tai, ką daro Kasparas, yra labai teisinga. Mes daug diskutavome komitete šiuo klausimu. Visų pirma, planuojant sklypą, želdynų kiekis numatomas teritorijų planavimo dokumentuose. Viską sudėti į įstatymus yra neproporcinga ir turbūt netikslinga. Ir tai, ką minėjo Kasparas apie kompensavimą, mes kompensuoti apželdinimą ar stogų, ar vertikalių galime tik 5 %. Tai darykime tuos stogus, darykime tas sienas žalias, skatinkime tai daryti ir neapribokime papildomais tokiais biurokratiniais dalykais. Tikrai šiuo atveju mintis gera, bet gal jinai per daug sukuria kliūčių ir per mažai motyvuoja tuos stogus ir sienas želdinti.
PIRMININKAS. Kasparai, jūs norite kažką pasakyti?
K. ADOMAITIS (LF). Tik norėjau pasakyti, kad apibrėžimas ir to siūlymo esmė yra paimta iš savivaldybių bendrojo planavimo dokumentų, ten yra tokia sąvoka „gyvenamoji funkcinė zona“. O dėl 5 % želdynų tai čia 5 % sklypo, bet sklype turi būti bent 30 % želdyno. Tai reiškia, šeštadalio želdyno mes leidžiame atsisakyti tokiais alternatyviais būdais.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar apsispręsime dėl jūsų pateikto pasiūlymo. Kas palaiko K. Adomaičio pasiūlymą, balsuoja už, kas komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 70, balsavo 66: už – 22, prieš – 3 susilaikė 41. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau yra dar nemažai pasiūlymų ir dėl visų jų reikėtų prašyti, ar yra dešimties Seimo narių pritarimas. Gal galime dėl jų visų laikyti, kad yra dešimt pritariančių Seimo narių?
Tuomet einame prie Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymo dėl 4 straipsnio. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia bandome įteisinti elektroninę pristatymo sistemą vietoje tiktai raštiškų popierinių laiškų. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Seimo narės A. Gedvilienės pasiūlymas taip pat dėl 4 straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia yra užregistruota pora pasiūlymų, kurie iš principo buvo dėl antro svarstymo. Diskutavome ilgai tarp savivaldybių ir elektrikų ieškodami būdų, kaip labiau saugoti medžius, bet kartu ir netrukdyti elektrikams daryti pagrindinių darbų prie aukštos įtampos linijų. Čia yra komiteto, elektrikų ir savivaldybių išdiskutuoti siūlymai, įtraukia ir savivaldybes, kad jos neliktų nuošalyje, bet ir elektrikams nebūtų trukdoma daryti darbus, jeigu jie yra skubūs. Tai tokia yra mano siūlymo esmė, kuri yra išdiskutuota visų pusių.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Abiem siūlymams pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti? Čia dabar, kaip aš suprantu, jūs, Aiste, pagarsinote ir dėl susijusių – ir dėl 4, ir dėl 5 straipsnio, taip?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Tai pritariame pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. Prieštaraujančių nematau.
Tada yra dėl 6 straipsnio A. Gedvilienės pasiūlymas. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Čia dėl kelinto straipsnio, atsiprašau?
PIRMININKĖ. Naują, pagal naują numeraciją 6, bet aš suprantu, kad buvęs 5 straipsnis.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jie yra susiję.
PIRMININKĖ. Jie visi yra susiję.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Visi jūsų pasiūlymai yra susiję. Gal taip tada ir fiksuojame, kaip suprantu, komitetas jiems visiems pritaria?
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, pritaria.
PIRMININKĖ. Tai Seimas irgi pritaria. Prieštaraujančių nematau. Dėkoju.
Tuomet yra S. Gentvilo pasiūlymas irgi dėl 5 straipsnio, kuris pagal naują redakciją tampa 6 straipsniu. Simonai, pagarsinkite.
S. GENTVILAS (LSF). Siūlymas yra vietoje dvidešimties darbo dienų taikyti perpus mažesnį – dešimties darbo dienų – terminą apie informavimą dėl kertamų medžių.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui, pritariame. Tuomet yra dar siūlymų. Gal iš tikro bus… Ar galime pritarti dėl pastarojo S. Gentvilo pasiūlymo, kuriam komitetas pritaria? Tai pritariame.
Tada yra S. Gentvilo dar keletas pasiūlymų dėl kitų straipsnių. Tai, Simonai, prašau pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, tai vėlgi suderinimas su Geležinkelių transporto kodeksu ir apsaugos juostų, želdynų įrengimo klausimai.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Čia dabar išeina 7 straipsnis pagal naują redakciją. Ar galime S. Gentvilo pasiūlymui, kuriam pritaria komitetas, pritarti bendru sutarimu? Galime.
Tada nauja redakcijos numeracija – dėl 8 straipsnio. Čia apie… Dar vienas jūsų, Simonai, pasiūlymas.
S. GENTVILAS (LSF). Po susitikimų su savivaldybių administracijomis, merais, buvo labai daug kritikos, kad želdynų inventorizacija yra labai labai brangi, neįmanoma nusisamdyti specialistų. Todėl, mažindami administracinę naštą, mes čia želdynų, viena vertus, apskaitą ir inventorizaciją, tą dubliavimąsi pamažiname, todėl turėtų perpus sumažėti savivaldybių sąnaudos, inventorizuojant želdinius. Tai kviesčiau pritarti.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas svarstė, pritarta iš dalies. Patiksliname formuluotę, numatančią, pagal kokius inventorizacijos želdinius. Iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Jeigu visoms pusėms tinka, tuomet kviečiu pritarti irgi pagal komiteto nuomonę. Ar galime pritarti? Prieštaraujančių nematau.
Tada yra jau pabaigoje dėl 12 straipsnio pagal naują redakciją S. Gentvilo pasiūlymas, čia dėl straipsnių numeracijos turbūt?
S. GENTVILAS (LSF). Mes šituo pasiūlymu su Aplinkos ministerija numatome, kad želdynai būtų registruojami, jų inventorizacija būtų įtraukta į topografinės ir inžinerijos infrastruktūros informacinę sistemą. Tai tą sistemą tiesiog nurodome Želdynų įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkui. Gal iš karto paprašysiu ir A. Gedvilienę pagarsinti pasiūlymą dėl paskutinio straipsnio.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, pasiūlymas yra susijęs su redagavimu ir įsigaliojimu, tai labiau techninis.
PIRMININKĖ. Dėkui. Komiteto nuomonė.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tuomet taip, dėkui pranešėjui. Pritariame visiems pasiūlymams pagal komiteto liniją bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau. Labai ačiū.
Dabar dėl motyvų dėl viso. Už visą bloką ar yra pasisakančių? Nėra norinčių kalbėti? Ar galime bendru sutarimu po svarstymo stadijos galbūt pritarti? Labai ačiū. Nuostabu. Tuomet pritarta Želdynų įstatymo projektui ir lydimiesiems. Atsiprašau, galime pritarti bendru sutarimu Želdynų įstatymui, ką mes ką tik ir padarėme dėl projekto Nr. XIVP-3100?
Dabar čia yra Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektas Nr. XIVP-3101. Pranešėja – I. Haase. Čia yra Seimo narių T. V. Raskevičiaus ir L. Jonausko pasiūlymas. Matyt, jūs norėtumėte pagarsinti. Apie medžių kirtimus.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju, kolegos. Atsižvelgdami į visuomenėje nuskambėjusius rezonansinius atvejus, su kolega L. Jonausku suformulavome pasiūlymą sistemiškai 281 straipsnyje didinti baudas už visų miesto želdinių kirtimą, genėjimą ir kitus galimus Administracinio kodekso pažeidimus. Šį pasiūlymą taip pat lėmė, kad kitose šio straipsnio dalyse numatytos baudos už nepranešimą apie nesaugotinų medžių genėjimą faktiškai yra tokio paties lygio kaip už saugotinų miesto želdinių kirtimą.
Nepaisant to, kad komitetas nepritarė, manau, kad toks elgesys, darantis didelį poveikį žaliosioms miesto erdvėms, turėtų būti vertinamas griežtai. Todėl prašau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Atsižvelgdami į tai, kad siūloma pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams dėl 281 straipsnio nuostatų tobulinimo, šiam pasiūlymui siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręsime balsuodami. Kas pritaria T. V. Raskevičiaus ir L. Jonausko pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 68, balsavo 67: už – 18, prieš – 2, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta.
Tiek dėl pasiūlymų. Dėl motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ačiū.
17.22 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 564 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955 (pateikimas)
Ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 3-11 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3955. Pranešėja – J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, šiuo pakeitimu siūlome pavėlinti reikalavimą, kad pagrindiniam išsilavinimui įgyti yra būtina baigti pagrindinio ugdymo programą ir per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą pasiekti slenkstinį pasiekimų lygmenį. Šį sprendimą siūlome pavėlinti iki 2026 m. rugsėjo 1 d., tai yra dvejais metais.
Pirmiausia, kodėl teikiu tokį pasiūlymą? Noriu pradėti nuo to, kad apskritai šitas pakeitimas yra be galo svarbus. Dėl jo mes apsisprendėme prieš dvejus metus. Norint pereiti į gimnaziją, būtina turėti bent bazines pagrindinių dalykų žinias. O šiandien mes turime situaciją, kai mokiniai, neišlaikę PUPP’o, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, žengia į gimnaziją neturėdami net bazinių pagrindinių dalykų žinių. Tokių mokinių šiais metais yra 23 %. Jeigu mes įvertintume tam tikras aplinkybes, kad šiandien pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas iš esmės neturi jokios reikšmės, tai labiau stebėsenos sistemos dalis, jį būtų galima vieną kartą perlaikyti, galima daryti prielaidą, šitas procentas būtų stipriai mažesnis. Aš manau, kad būtų apie 13 %, tai būtų visiškai normalu. Pasižiūrėję į kitų valstybių situaciją, mes šiandien matome, kad esame bene vienintelė EBPO valstybė, kuri šiandien neturi jokio slenksčio pereinant į gimnazijos lygmenį. Štai mūsų kaimynai, pavyzdžiui, estai, turi net tris egzaminus stodami į gimnazijas.
Ką tai reiškia mokiniams? Aš tiesiog primenu, kodėl buvo toks sprendimas. Jis yra labai labai svarbus. Jis turi būti įgyvendintas. Tik primenu, ką tai reiškia mokiniams, jeigu neišlaiko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Jie gali vieną kartą perlaikyti po mėnesio pastiprėję arba kartoti to dalyko kursą ir laikyti kitais metais gimnazijoje, arba mokytis pagal vidurinį ugdymą profesinėje mokykloje. Jiems tas pats galioja, jie kartoja to dalyko kursą ir taip pat įgyja profesiją.
Čia yra labai svarbu įsivertinti ir tai, kaip jaučiasi mokinys, kuris, neturėdamas bazinių žinių, pereina į aukštesnę klasę, į gimnaziją. Mes vakar komitete išklausėme profesorių, mokslininkų atliktą tyrimą, kuris tiktai dar kartą patvirtino, kad ta situacija dažnu atveju yra labai labai prasta. Mokinys jaučiasi labai nekaip, jisai dažnai patiria ir patyčias arba pats pradeda prisidėti prie patyčių dėl to, kad jam tiesiog nesiseka. Jisai tikrai nesijaučia visavertis, būdamas tokioje pernelyg akademizuotoje socialinėje aplinkoje, ir tikrai gali patirti nesėkmių, net ir šiandien patiria kaltės jausmą dėl prastai atliekamo vaidmens. Tai yra labai labai svarbūs dalykai. Taigi šiandien mes kažkodėl labai bijome profesinio mokymo ir galvojame, kad akademinis kelias yra žymiai vertingesnis už profesinį. Man atrodo, kad mes labai labai stipriai klystame ir neretai nesėkmei pasmerkiame ir savo vaikus. Tikrai mes šiandien drąsiai privalome kalbėti apie elitinius darbuotojus, kurie gyvybiškai reikalingi mūsų ekonomikai, kurie yra reikalingi tikrai ne mažiau negu aukščiausio lygio inžinieriai.
Be to, šiandien Lietuvoje profesinį kelią renkasi tiktai 16 % mokinių, o jeigu palygintume su Suomija ar kokia Vokietija, tai ten tokių yra 50–60 %. Tai yra tikrai skandalingai mažas skaičius. Taigi, jeigu vis dėlto mokinys… Kas yra svarbu? Tuo atveju, jeigu mokinys pasirenka profesijos kelią, mes jam tikrai turime užtikrinti, kad nebūtų jokių butelio kakliukų, tai yra kad būtų eliminuoti visi barjerai jam toliau apsisprendus studijuoti ir siekti aukštojo mokslo. Tai mes šiuo metu ir darome: yra trumposios studijos, šiemet paleista vadinamoji antroji socialinė eilė, kai tiems, kurie mokosi profesinėje mokykloje, nusprendus studijuoti ir siekti aukštojo mokslo, yra žymiai paprasčiau įstoti, nes jiems nereikia grįžti perlaikyti egzaminų, jie gali pasinaudoti trumposiomis studijomis, o vėliau jiems per antrąją socialinę eilę žymiai paprasčiau konkuruoti stojant į aukštąją mokyklą.
Bet kadangi aš čia pateikiau daug argumentų ir priminiau, dėl ko mes priėmėme tokį teisingą sprendimą prieš dvejus metus, visgi noriu paaiškinti, kodėl siūlau pavėlinti šitą sprendimą, nors tikrai visa širdimi tikiu, kad jisai turi būti priimtas kuo greičiau, o iš tikrųjų turėjo būti priimtas jau vakar. Tačiau norisi, kad švietimo bendruomenei nebūtų nė mažiausios galimybės jaustis kažkam nepasirengus, kažko neišmokus ar turėti problemų dėl atnaujinto ugdymo turinio. Taigi, manau, kad, pavėlinus šitą sprendimą dvejais metais, tikrai nebus jokio, kaip aš sakau, atsiprašymo, šitą sprendimą apskritai galimai atšaukti. Manau, kad tikrai mes patirsime, mūsų švietimo bendruomenė patirs mažesnę įtampą. Tai leis sistemingai ir nuosekliai išlyginti tarp senųjų ir atnaujintų bendrojo programų turinio atsiradusius skirtumus ir pasinaudoti Švietimo įstatyme numatytomis konsultacijomis po 8 klasės. Taigi vaikai ir jų tėvai ir psichologiškai bus tinkamai pasirengę PUPP’o įvedimui.
Tai tiek argumentų ir su malonumu atsakysiu į klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Akivaizdu, kad ne visi gali mokytis ir turėti akademinių pasiekimų ir kad PUPP’o negali būti niekinis patikrinimas. Prašau atsakyti, dėl kokių priežasčių nebuvo pasirengta įgyvendinti PUPP’ą? Aš porą metų klausiau: ar rengiate specialybes? kokios yra specialybės? Kodėl 14 savivaldybių neturi net mažiausios galimybės, vaikai socialiai, ekonomiškai, kultūriškai atskirti ir panašiai? Yra vadybinė abėcėlė: jeigu jūs modeliuojate pokytį, turi būti ir planas, paremtas ištekliais. Rezoliuciją atmetėte. Vėlgi sakykite, kokios priežastys lėmė, kad nepasirengėte tą slenkstį įgyvendinti?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Mes pasirengėme įgyvendinti PUPP’ą. PUPP’as, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas, vyksta net elektroniniu būdu nuo 2021 metų, bet aš ir dėstau, profesore, kodėl siūlau atidėti. Todėl, kad mes išmokome kai kurias pamokas, taip pat ir dėl tarpinių patikrinimų, ir matome, kad atnaujintos ugdymo programos kelia labai daug nerimo, nepaisant to, kad atnaujinto turinio yra tiktai keletas procentų. Mes nenorime, kad su baime ateitų į pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, todėl manome, kad reikia leisti mokiniams šiandien sudalyvauti, visiškai susigyventi tiek mokiniams, tiek mokytojams su atnaujintu ugdymo turiniu ir ramiai ateiti išlaikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą. Mes jam esame visiškai pasiruošę, jisai vyksta, ir dabar vyksta, puikiai vyksta.
PIRMININKĖ. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, gerbiama Jurgita, už pristatymą. Realiai nesakykime, kad esame pasirengę ir buvome pasirengę. Mes matėme, kad klaidos, paprasčiausiai net dingo darbai PUPPʼo, ar ne, kai kurie vaikai net nelaikys, neatrado. PUPPʼo, atsimenate, 150 darbų pradingo? Šiemet jie laikė, jau laikė vaikai, taip, ir mes nesakykime, kad mes… Taip, galbūt, kaip jūs sakote, jau mes žinome, mes žinome, kad jie gali konsultuotis, jie gali laikyti, perlaikyti ir taip toliau, tam yra pasirengta. Bet dabar kaip mes elgsimės šiais mokslo metais, kaip jūs galvojate, ar vėl mes į gimnaziją priimsime tuos, kurie realiai turi trejetą iš tų tiksliųjų mokslų, iš lietuvių kalbos ir taip toliau, ir gimnazijos vėl turės vaikų, kurie galbūt neatitinka dar to lygio? Galbūt jiems galėtume padėti eiti į profesinę? Ko mums trūksta, ar jūs jau žinote? Vis tiek bendradarbiaujate su ministerija taip, kaip ir aš komitete būdama. Realiai profesijų trūksta tiems, kurie neišlaikę yra, tarkime, kurie nepasirengę, kurių rezultatai yra labai prasti. Kiek mes šiandien turime tokių profesijų, kurias galime rekomenduoti vaikams?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Pradėsiu nuo 1 punkto dėl pasirengimo. Yra du dalykai dėl pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Klaidų atsitinka ir tai, kad dalis darbų buvo prarasta, yra tikrai labai sunki ir neatleistina klaida. Ta klaida iš dalies buvo pataisyta, bet tų klaidų atsitinka visiems. Neseniai Estijoje visa skaitmeninė patikrinimų sistema nulūžo su visais egzaminais ir viską perlaikė popieriuje, taigi tų klaidų atsitinka ne mums vieniems. Jų neturėtų būti ir čia yra tikrai didelė problema, kad jos apskritai įvyko.
Mes tikrai turime ir tas skaičius programų, aš dabar tiksliai nepasakysiu, kiek programų, bet vaikai gali pradėti mokytis šiandien profesinėje mokykloje nuo trečio lygmens. Jie gali pabaigti ketvirtą, jie gali vidurinį kartu su trečiu mokytis ir vėliau pabaigti, įgyti ketvirtą kvalifikaciją. Tikrai jie gali tą daryti. Manau, mes be reikalo šiandien bijome savo vaikus išleisti į profesinę mokyklą.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų bent aš po gerbiamo profesoriaus G. Merkio tyrimų pristatymo buvau įsitikinęs, kad vis dėlto mes einame teisingu keliu. Jis tiesiogiai įrodė, kad vis dėlto tam tikras stimulas, kai ruošiesi gyvenimui, kad ir kokių nors išbandymų bus pakeliui, yra teisinga, nes iš esmės mes niekada negalime būti pasirengę iki galo egzaminams ir juos sutikti su šypsena arba eiti kaip į šventę.
Aš turiu tokių baimių, kad vis dėlto moksleiviai nepatikės tuo, ką mes čia darėme, ir kad iš tikrųjų atsiras viltis, kad ateis geros tetos, dėdės ir dar kartą atidės tą eksperimentą, nes iš esmės mokytojai ir patys vadovai pasakė, kad vien pasakymas, kad atsiranda ta sistema, paskatino moksleivius mokytis ir siekti rezultato. Ar nemanote vis dėlto, kad geriau jau dabar apskritai paleisti sistemą galbūt su žemesnio lygio patikrinimo klausimais, negu išvis jos nepaleisti? Galbūt įmanoma būtų padaryti taip, kad vis dėlto pirmo eksperimento užduotys būtų sąlyginai žemesnio lygio, galbūt neatitiktų programos galutinio varianto, galbūt klase žemesnės, bet jos būtų, tai būtų kaip tam tikras galbūt pabandymas tos visos sistemos? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad mes tikrai einame teisingu keliu ir mes turime tą sprendimą priimti. Užduočių mes tikrai negalime nei palengvinti, nei pasunkinti. Yra užduočių standartas, kurio privalome laikytis pagal programą. Įvertinkime ir tai, kad šiandien ir be pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo mokytojas galėtų nerašyti teigiamo pažymio, jeigu mokinys nemoka teigiamam pažymiui, ir neperkelti jo į aukštesnę klasę. Bet, deja, šiandien yra taip, kad maždaug 15 %, kaip aš sakiau, 12 % mokinių iš tikrųjų yra nepasirengę gimnazijai ir apskritai viduriniam ugdymui ir neturi net bazinių žinių, o mes juos tiesiog perkeliame. Dėl įvairių priežasčių tiesiog dovanojame ir galvojame, kad vaikui bus geriau. Bet jam bus blogiau, mes jį kaip tik pastatome į tokią situaciją, kai jisai jaučiasi labai labai blogai. Čia turime ir depresijų, ir patyčių, ir įvairiausių kitų dalykų.
Tai tikrai einame teisingu keliu. Kaip ir tarpinių patikrinimų kelias yra teisingas, bet tame įgyvendinimo kelyje nutinka dalykų, kurių kartais tu negali prognozuoti. Vienas iš dalykų, aišku, yra įgyvendinimas, pačios įstaigos gebėjimai, kurie galbūt šiandien, kaip parodė tarpiniai patikrinimai, nebuvo patys geriausi.
Bet kitas dalykas yra ir visuomenės psichologinis pasirengimas. Visuomenė, asmeniškai aš nesitikėjau, kad taip skaudžiai sureaguos į tą situaciją, kad tavo vaikas gauna, neišlaiko egzamino metai prieš valstybinius brandos egzaminus, nes tu galvoji, kad jis išlaikys, nors jisai neišlaikytų ir taip. Bet įsivaizduokite, tėvui tai sužinoti prieš metus! Manau, kiekvienam iš mūsų būtų šokas. O kai tu jau VBE sužinai, kad jisai neišlaikė, na tai ką, susitaikai, jau nebėra ką daryti, taip? O dabar tai tau yra šokas. Ir tai visuomenei buvo didžiulis psichologinis šokas.
Todėl aš galvoju ir esu pasimokiusi ir iš savo klaidų, kad reikia įvertinti visuomenės psichologinį pasirengimą. Pas mus ta tokio pokyčio akceptacija yra sudėtingesnė negu kitų visuomenių, o gal jinai ir panaši. Tiesiog tą reikia daryti, ko gero, lėčiau, nepaisant to, kad kelias yra teisingas.
PIRMININKĖ. Dar suteiksiu žodį I. Kačinskaitei-Urbonienei, bet prieš tai Emanuelis nori pagarsinti, kokių mes turime svečių.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Atsiprašau. Mieli kolegos, mus aplankė Sakartvelo liberalios opozicijos partijų lyderiai, atstovai. Tame labai baisokame kontekste įstatymo, kuris iš esmės žlugdo arba sužlugdo jų visuomenę, ji kovoja su šitais baisiais poslinkiais, Sakartvelo visuomenė. Bet tarp mūsų pasveikinkime tos liberalios opozicijos atstovus, kurie ryžosi priešintis Sakartvelo slinkimui nuo Europos Sąjungos, nuo mūsų transatlantinės bendruomenės link Rytų. Jie priešinasi ir mes labai dėkojame jiems už jų drąsią veiklą. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Sakartvelo (…), welcome. Mes tęsiame savo klausimų ir atsakymų ratą. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mes kartu su Ž. Pavilioniu tai darome.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš šiandien esu priblokšta jūsų pasiūlymo, nes iš tikrųjų prieš dvejus metus mes diskutavome apie tai, kad galbūt per greitai, galbūt nereikia iš karto įvesti, kad ateina bendrojo ugdymo programos. Ir jūs mus įtikinėjote, kaip svarbu tą pokytį padaryti. Kadangi laiko nedaug, čia galėtume daugiau padiskutuoti, aš turiu kelis paprastus klausimus.
Gerbiama Jurgita, tai kam tiksliai nepasirengta, nes jūs kalbėjote apie bendrojo ugdymo programas, bet abiturientai tai laikys valstybinius egzaminus su atnaujintomis programomis. Tai kam tiksliai nepasirengta? Tai vienas klausimas.
Ir kitas klausimas, toks politinis, nepykite, su visa meile jums. Visuomenės psichologinė sveikata dabar parūpo tik prieš ateinančius rudens rinkimus, ar kaip? Nes mes sakėme, kad bus daug susijaudinimo, kad bus streso ir taip toliau?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, dalykai nutinka ir mes turbūt kiekvienas mokomės iš savo patirčių. Buvo sunku numatyti tam tikrus dalykus, kurie nutiko. Ir jums turbūt buvo sunku numatyti, kaip ir klaidas, kai kurias užduočių klaidas, ar ne? Daugelį metų to nebuvo atsitikę. Tai sunku buvo tą ir numatyti. Ir apskritai yra tam tikra visuomenės reakcija, kurią irgi sunku numatyti.
Aš buvau įsitikinusi, kad mes galime tokiu tempu eiti. Deja, pasirodo, tas tempas yra per greitas. Tai čia yra natūralus pasiūlymas, įvertinus buvusią patirtį. O pasirengta yra. Aš sakau, aš pateikiau argumentus, tai yra daugiau dėl psichologinio visuomenės klimato ir kaip yra pas mus priimamas, akceptuojamas tokio masto pokytis. Labai gaila, kad mes esame gana lėti. Aš manau, kad mes ilgus dešimtmečius, nepaisant to, sako, kad daugiau jokių reformų, jau čia reformuojame ir reformuojame… Nėra jokių reformų ir nebuvo dešimtmečius. Dabar, kai mes priėmėme pagrindinius sprendimus, jie ir sugulė daugiausia šią kadenciją. Kita kadencija galės ilsėtis ramiai ir nieko nedaryti, koją už kojos, kaip sakant, ir stebėti, kaip čia viskas vyksta.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dabar dar nori pareplikuoti kolegos.
Pirmasis – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš vis dėlto, gerbiama pirmininke, labai prašyčiau pratęsti 5 minutes. Tai yra reforminis dalykas, nes ministrės atsakymas trunka ne minutę, o 3 minutes. Tai labai prašyčiau 5 minutes. Nelinguokite galva.
PIRMININKĖ. 5 minutes galime pratęsti…
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Klausia, minutę atsako.
PIRMININKĖ. …bet tada sutariame: visi po minutę. Jūs irgi dėl to paties norėjote? Tai gerai. Dabar klausia Jurgis. Pusę minutės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Minutę. Gerbiama pranešėja, ar negalvojate, kad štai tas jūsų precedentas dėl pratęsimo, jeigu bus kitame Seime ne tokia reformatoriškai nusiteikusi dauguma, vėl paskatins pratęsti ir pratęsti, ir taip niekas neįvyks?
Ir kitas dalykas. Ar nemanėte, kad su šiuo teikimu reikėjo palaukti naujo švietimo ministro ar ministrės, kokia būtų jų pozicija, įvertinus, taip sakant, Vyriausybėje situaciją ir jau prisiėmus iš ministro lygio tą atsakomybę?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Čia yra pateikimas. Aš tą sprendimą priėmiau. Aš jį siūlau nukelti šiek tiek. Ne atšaukti, o pavėlinti, jeigu galima taip sakyti. Todėl, manau, ir būsimas ministras turės galimybę pasisakyti. Yra dar svarstymo etapas ir priėmimo etapas. Jeigu Seimas nuspręs, kad vis dėlto atidėti nereikia, tai labai džiaugsiuosi ir bus visgi neatidėta, nepavėlintas šis sprendimas. Tai čia, manau, ir naujasis ministras ar ministrė suspės dar sudalyvauti toje diskusijoje.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Valkiūnas. Pusę minutės.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, labai ačiū, Morkūno Radvile, už suteiktą žodį. Miela Jurgita, labai įdėmiai klausiausi. Jūs sakote: vaikštote su baime, jau čia blogai, klaidų atsitinka, vienam pasitaiko, kitam pasitaikė. Jeigu taip pasakytų išminuotojas ar Černobylio atominės operatorius, kad klaidų pasitaiko. Na, jūs filtruokite, ką kalbate ir ko siekiate. Kaip jumis tikėti? Kodėl negirdite opozicijos racionalios pagalbos? Opozicija sako: mes padėsime. V. Targamadzė pasiruošusi jums, kaip sakant, dirbti, padėti. Kada pasieksite Estijos lygį?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Ar turite galvoje tą Estijos lygį, kai visa sistema užlūžo prieš keletą?.. Kai kuriuos dalykus gal mes darome ir geriau. (Balsas salėje) Tikrai ne pirmoji. Taip, tikrai ne. Parodykite.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, Švietimo ministeriją tikrai ištiko tam tikras toks, nežinau, ir šokas, ažiotažo buvo, visko. Ko gero, Švietimo ministerijai per šią kadenciją reikėtų jau rašyti ne kokius 5 ar 4, bet kuolą, taip pasirodo. Nes reforma, na, tikrai jūs bandėte, dėjote daug jėgų, pastangų, tikrai ačiū, bet ji buvo turbūt ne taip sprendžiama. Tą matome iš testų, iš dešimtokų, vienuoliktokų. Stresas, savižudybės ir kiti dalykai.
Aš norėjau paklausti: kokios priežastys lemia, kad tuos dvejus metus reikia atidėti? Aš matau vieną priežastį, kodėl. Viešieji pirkimai įvyks rugsėjo mėnesį, knygos ateis tik gruodį. Gal dėl šito jūs atidedate?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Žinokite, man labai sunku komentuoti tai, ką jūs čia susakėte, nes net nežinau, iš kur tokia informacija ir apskritai apie ką kalbate. Tikrai negalėčiau pakomentuoti.
PIRMININKĖ. T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Dėkui už suteiktą žodį. Gerbiama Jurgita, aš šį projektą galėčiau pavadinti taip: „Geriau žvirblis rankoj, nei briedis lankoj.“ Iš pradžių sukuriate tokius bendrojo ugdymo įrankius ir priemones, kuriais uždarote beveik 30 % dešimtokų studijuoti vidurinį ugdymą. Vėliau iš patirties, iš praktikos pamatote, kad klydote, ir griebiatės šiaudo. Man visiškai nesuprantama ir labai sunku suprasti, kas vis dėlto jums trukdo suprasti, kad šitas sprendimas yra klaidingas ir jį reikia ne atidėti, o spręsti iš esmės. Kodėl ne geriau 10 klasėje, atlikus PUPP’us, pamatyti, kokios yra spragos, ir visą dėmesį sutelkti būtent toms spragoms šalinti, užuot 10 klasėje mokinius apkrovus privalomais papildomais egzaminais? Ačiū.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kolega, aš jau čia tikrai ilgai dėsčiau, kokia yra situacija. Jums, kaip socialdemokratui, irgi turėtų rūpėti, kad mes turėtume žmonių, kurie ne po mokyklos grįžta mokytis profesijos arba apskritai yra bedarbiai, bet jau ugdytumėme stiprią elitinę darbininkų klasę, kur yra garbė mokytis profesinėje mokykloje. Nesuprantu, kodėl jūs norite, kad visi eitų akademiniu keliu ir kodėl yra blogai vidurinį ugdymą pabaigti profesinėje mokykloje. Šiandien jūs apie tai sakote, ne šiandieną EBPO valstybės visos turi slenkstį į gimnaziją, gimnazija yra tramplinas į aukštąjį mokslą, ir jeigu neturi bazinio lygmens, net žinių, kaip gali mokytis 10 klasėje ar 11, su kokiomis žiniomis, jeigu neturi matematikos ir lietuvių kalbos bazinių žinių, kaip jūs mokytumėtės? Paskutiniame suole sėdėtumėte?
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi klausimų ir atsakymų laikas baigėsi, suteiksiu pareplikuoti. Jurgita, jūs jau galite atsisėsti, po balsavimo. Tai dabar motyvai. Palaukite, kolegos, galėsite pasakyti. Motyvai už – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, ir kartu projekto teikėjai. Iš tikrųjų labai nustebino šitas jūsų projektas. Viena vertus, tai rodo, kad pripažįstate klaidas, už tai iš tikrųjų gerbiu Jurgitą, nes jinai gali pripažinti klaidas. Kita vertus, man atrodo, tai rodo, kad mes turime krizę švietimo sistemoje ir kad tie atverti pokyčiai, kurių buvo vienu metu labai labai daug, ne visi toli gražu pasiteisino ir mes dar neįvertinome tų, kurie yra įvesti, kurie galioja ir kokią jie pasekmę sukels. Aš vienareikšmiškai palaikysiu šitą įstatymo projektą ir kitus agituoju tą daryti ir dėl visuomenės sveikatos būklės, tą, ką minėjo gerbiama pranešėja, ir dėl to, kad mūsų moksleiviai turėtų galimybes geriau pasirengti. Labai kviečiu kolegas įsiklausyti ir dirbti kartu, nes mes apie tai ir kalbėjome ir išsakėme tuos nuogąstavimus. Realiai šitie pakeitimai buvo priimti praktiškai palaikant visam Seimui, buvo tiktai nelabai daug nepalaikančių. Iš principo mes visi matome tą kryptį, bet kartais į detales ir įgyvendinimo procesą reikia įsiklausyti ir kitų kolegų nuomonių. Su tokiais gražiais palinkėjimais kviečiu palaikyti projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame, tada dar replikuosime. Balsuojame dėl Nr. XIVP-3955 įstatymo projekto. Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
Užsiregistravo 60, balsavo 60: už – 56, prieš – 2, susilaikė du. Po pateikimo pritarta.
Siūlomas kaip pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti dar šioje Seimo pavasario sesijoje. Kaip komitetas apsispręs, kuriuo metu. Dabar replikos, prašau. Tai T. Bičiūnas.
T. BIČIŪNAS (LSDPF). Aš norėčiau gerbiamai Jurgitai replikuoti, pasakyti žodžius, kad profesinio rengimo centruose yra blogai studijuoti… Aš taip nesakiau, bet, Jurgita, labai yra blogai išstumti mokinius iš mokyklų, iš vidurinio lavinimosi galimybių vien dėl to, kad norima parodyti, jog Lietuvoje pagerėjo ugdymosi rezultatai, dėl to, kad atsikratoma mokiniais, kuriems sunkiau sekasi mokytis.
PIRMININKĖ. Dėkui, R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ugdymo programa negali pagerėti, nes pagal atnaujintas programas trūksta knygų, kurių nėra. Keista, kad buvusi ministrė to negirdi, nes į mane kreipėsi Alytaus mokytojų profsąjunga: ką mums daryti, knygos ateis tiktai gruodžio mėnesį, tai iš ko mokytis? Dėl to jūs ir vėlinate tuos dvejus metus, kad nebūtų, kad būtų mažiau problemų. Bet iš tikrųjų, iš esmės tai nieko nesprendžia. Reikia sudaryti sutartis su privačiomis leidyklomis, kurios garsiai pasakytų, kad bus būtent tą mėnesį išleidžiamos mokymo knygos, tačiau to sutartyje nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Nagienė per centrinį.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš tik vieną repliką T. Bičiūnui. Tomai, niekas iš mokyklų nevaro, jeigu vaikas gerai mokosi, siekia rezultato, yra užsispyręs. Į profesiją mums ir taip trūksta, iš esmės vaikas gali pasirinkti profesiją, o paskui tęsti mokslą ir aukštojoje mokykloje, ir studijuoti kolegijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir V. Targamadzė. Prašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Noriu gerbiamai Jurgitai pasakyti. Jeigu klausiama, reikia atsakinėti į klausimą. Jeigu klausia apie priežastis, tai reikia ir aiškinti priežastis, dėl ko buvo nepasirengta būtent slenkstiniam įgyvendinimui, o dabar, ką matau, tą dainuoju. Taip negalima daryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, pasireplikavome, padiskutavome.
Aš gal tiesiog pasakau, kad nėra jau Seimo narių pareiškimų, man atrodo, ir gal fiksuojame, kad skirstomės ir šitas mūsų nenumatytas plenarinis posėdis baigėsi. (Gongas) (Balsai salėje) Jau nepadoru registruotis, jau mūsų… (Balsai salėje) Tik ką balsavome.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.