LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

I (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 19

STENOGRAMA

 

2016 m. gruodžio 15 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

Minėjimas, skirtas Prezidento, Ministro Pirmininko, Steigiamojo Seimo,
I–III Seimų nario, publicisto Kazio Griniaus 150-osioms gimimo metinėms

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Pra­šom už­im­ti vie­tas.

Ger­bia­mie­ji, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas 2016-uo­sius pa­skel­bė Pre­zi­den­to Kazio Gri­niaus me­tais. Vi­sus me­tus mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se, įvai­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, taip pat ir mo­ky­mo įstai­go­se vy­ko daug ren­gi­nių, skir­tų šiai iš­ki­liai mū­sų Tau­tai ir vals­ty­bei nu­spel­niu­siai as­me­ny­bei pa­mi­nė­ti. Pra­de­da­me mi­nė­ji­mą, skir­tą Pre­zi­den­to, Stei­gia­mo­jo Sei­mo, I, II ir III Sei­mų na­rio, Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, gy­dy­to­jo, pub­li­cis­to K. Gri­niaus 150-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms.

Him­nas.

 

Gie­da­mas Lie­tu­vos vals­ty­bės him­nas

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Ger­bia­mie­ji, į mi­nė­ji­mą at­vy­ko: Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo Pir­mi­nin­kas D. Ža­li­mas, Jo Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo de­pu­ta­tai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je ak­re­di­tuo­ti už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­do­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­riai, Lie­tu­vo­je iš­rink­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to na­riai ir aukš­čiau­si ki­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jų pa­rei­gū­nai iš Lie­tu­vos, Pre­zi­den­to K. Gri­niaus gi­mi­nai­čiai, Lie­tu­vos baž­ny­čių hie­rar­chai ir at­sto­vai, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jai, bu­vę Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo pir­mi­nin­kai ir bu­vę mi­nist­rai pir­mi­nin­kai, Sei­mui at­skai­tin­gų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų va­do­vai, mies­tų ir ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bių me­rai, tau­ti­nių ben­dri­jų at­sto­vai, jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, ki­ti di­džiai ger­bia­mi sve­čiai.

PIRMININKAS. Vi­suo­me­ni­nia­me tes­ta­mente apie sa­ve K. Gri­nius yra ra­šęs: „Ma­no vi­suo­me­ni­nis pri­ty­ri­mas au­go moks­lei­vio suo­le, stu­den­to veik­lo­je, gy­dy­to­jo dar­be, žur­na­lis­to ir re­dak­to­riaus kė­dė­je, so­cia­li­nės glo­bos drau­gi­jo­se, svei­ka­tos rei­ka­lų tvar­ky­me, be­si­rū­pi­nant dvie­jų pa­sau­li­nių ka­rų trem­ti­niais – lie­tu­viais. Jis bren­do ke­tu­rių Lie­tu­vos Res­pub­li­kos de­mo­kra­tinių Sei­mų ka­den­ci­jo­se, Mi­nis­te­rio Pir­mi­nin­ko ir Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­rei­go­se.“

PIRMININKĖ. Jos Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė šian­dien da­ly­vau­ja Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos po­sė­dy­je Briu­se­ly­je, ji mi­nė­ji­mo da­ly­viams at­siun­tė svei­ki­ni­mą. Ma­lo­niai kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį per­skai­ty­ti šį svei­ki­ni­mą.

V. PRANCKIETIS. „Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, mi­nė­ji­mo da­ly­viai, gar­bin­gas Pre­zi­den­to K. Gri­naus ju­bi­lie­jus at­ei­na pa­čiu lai­ku. Šian­dien mums la­bai rei­kia to­kių iš­ki­lių ir vi­sa­pu­siš­kų as­me­ny­bių. To­kio gry­nu­mo au­to­ri­te­tų, koks XX am­žiaus 1-osios pu­sės Lie­tu­vo­je bu­vo K. Gri­nius. Gre­ta V. Ku­dir­kos, J. Ba­sa­na­vi­čiaus, ža­di­nu­sių tau­tą, tu­ri­me įvar­din­ti dar vie­ną var­pi­nin­ką iš Su­val­ki­jos, iš knyg­ne­šių Gri­nių gi­mi­nės. Ne­iš­gąs­din­tas ru­siš­kų ka­lė­ji­mų, ne­su­žlug­dy­tas skau­džiau­sių li­ki­mo smū­gių, pa­vy­dė­ti­no tvir­tu­mo žmo­gus dak­ta­ras K. Gri­nius vi­są gy­ve­ni­mą li­ko ide­a­lis­tas, hu­ma­nis­tas ir de­mok­ra­tas, iš­ti­ki­mas sa­vo prin­ci­pams. Ar­tė­da­mi į Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo šimt­me­tį, pri­si­me­na­me, kad be­vil­tiš­kai skur­džio­je, il­gų oku­pa­ci­jos ir ka­ro me­tų nu­a­lin­to­je Lie­tu­vo­je K. Gri­nius bu­vo tarp tų, ku­rie tar­si iš ne­bū­ties kė­lė vals­ty­bę. La­bai ge­rai su­pran­ta­me pa­si­šven­tu­sius to me­to žmo­nes, nes žvel­gia­me į jų lai­ką kaip į veid­ro­dį. Ly­giai taip am­žiaus pa­bai­go­je jau Są­jū­džio kar­tai te­ko at­kur­ti vi­sas vals­ty­bės struk­tū­ras, ka­riuo­me­nę, for­mu­luo­ti Kon­sti­tu­ci­jos pos­tu­latus.

Šie­met mi­ni­me ne tik K. Gri­niaus gi­mi­mo su­kak­tį, bet ir 90 me­tų, kai jis bu­vo de­mo­kra­tiškai iš­rink­tas Lie­tu­vos Pre­zi­den­tu ir da­vė prie­sai­ką. Tai bu­vo prie­sai­ka ne pu­sei me­tų nuo rin­ki­mų bir­že­lį iki gruo­džio per­mai­nų, bet ti­kė­ji­mas Lie­tu­va iš­ti­są gy­ve­ni­mą.

Vi­siems, ku­rie jau da­vė­te prie­sai­ką, ir tiems, ku­rių ši aki­mir­ka dar lau­kia, lin­kiu, kad tai bū­tų toks pat ne­ter­mi­nuo­tas įsi­pa­rei­go­ji­mas Lie­tu­vai. Te­gul Pre­zi­den­to K. Gri­niaus as­me­ny­bė ir kiek­vie­nam Lie­tu­vos pi­lie­čiui bus mo­ra­li­nė at­ra­ma bei įkvė­pi­mas. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė D. Gry­baus­kai­tė.“ (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji, po­li­ti­ne pras­me K. Gri­nius sim­bo­li­za­vo Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo su­kles­tė­ji­mą. Jis bu­vo vi­sų ke­tu­rių 1920–1926 me­tų lai­ko­tar­piu de­mo­kra­tiškai, vi­suo­ti­niuo­se rin­ki­muo­se iš­rink­tų sei­mų na­rys, nuo­šir­dus de­mo­kra­tinės san­tvar­kos ša­li­nin­kas.

Ma­lo­niai kvie­čiu tar­ti žo­dį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį. Pra­šau.

 

Sei­mo Pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio kal­ba

 

V. PRANCKIETIS. Dė­ko­ju.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, sve­čiai, po­nai ir po­nios, mū­sų vi­sų bu­vi­mas čia, ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, yra liu­di­ji­mas, kad pa­si­rin­ko­me Pre­zi­den­to K. Gri­niaus kryp­tį. Ta kryp­tis – de­mo­kra­tija. Šis K. Gri­niaus ir mū­sų pa­si­rin­ki­mas yra di­džiau­sia ver­ty­bė, nes tik ei­da­mi to­kiu ke­liu ku­ria­me ga­li­my­bių ir ge­ro­vės Lie­tu­vą.

Tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi Pre­zi­den­tui K. Gri­niui už tai, kad jis mū­sų vals­ty­bės is­to­ri­ją kū­rė aiš­kiai su­vok­da­mas po­li­ti­nes ap­lin­ky­bes kai­my­ni­nė­se ša­ly­se ir vi­sa­me pa­sau­ly­je, su­vok­da­mas, ką ga­li kiek­vie­nas esan­tis ša­lia, ir stra­te­giš­kai nu­ma­tė to­kias sa­vo dar­bų pa­sek­mes.

Mi­nė­da­mi 150-ąsias K. Gri­niaus gi­mi­mo me­ti­nes, mes pri­si­me­na­me jį kaip po­li­ti­ką, ku­ris iš­ki­liai pri­sta­tė vi­suo­me­nei de­mo­kra­tijos ir įsta­ty­mo ben­drys­tės nau­dą, sa­ky­da­mas, kad ši są­vei­ka yra prie­mo­nė, ku­ri stip­ri­na vals­ty­bę, pa­de­da jai aug­ti, to­bu­lė­ti.

Prieš de­vy­nis de­šimt­me­čius Pre­zi­den­tas K. Gri­nius sa­kė: „De­mo­kra­tijai rei­kia de­mok­ratų“, – to­kių žmo­nių, ku­rie su­vo­kia, kad <…> „rei­ka­lin­ga tai­kin­tis pri­pras­ti prie mū­sų įsta­tymų, rei­ka­lin­ga žiū­rė­ti, kad, taip sa­kant, ne Kon­sti­tu­ci­ją lenk­ti į sa­ve, bet sa­ve lenk­ti į Kon­sti­tu­ci­ją.“

Jo nuo­mo­ne, Lie­tu­vai, mąs­tan­čiai apie at­ei­tį, vi­sa­da rei­kia ir rei­kės žmo­nių, ku­rie yra ve­da­mi kil­nių, drą­sių tiks­lų ir ne­bi­jo tar­tis.

„Tie, ku­rie kal­ba­si, yra stip­rūs“, – sa­kė jis. To­kių žmo­nių rei­kia ir šian­dien. Ti­kiu, kad mes – nau­ja­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas ir pra­dė­ju­si veik­ti Vy­riau­sy­bė – pa­tei­sin­si­me K. Gri­niaus idė­jas kar­tu su vi­sos mū­sų vi­suo­me­nės lū­kes­čiais.

Ger­bia­mie­ji, tu­ri­me pa­si­sem­ti iš­min­ties ir po­li­ti­nės fi­lo­so­fi­jos iš K. Gri­niaus veik­los.

Lais­vė, de­mo­kra­tija, pa­gar­ba ir įsi­klau­sy­mas, lais­vas žo­dis, są­ži­nės lais­vė, žmo­gaus oru­mas – tai jung­tys, ku­rios mus sie­ja su vie­na iš­ki­liau­sių Lie­tu­vos as­me­ny­bių – Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liu, Pre­zi­den­tu K. Gri­niu­mi.

Lin­kiu, kad ir apie mū­sų vi­sų dar­bus at­ei­ties kar­tos su pa­si­di­džia­vi­mu kal­bė­tų po 150 me­tų, kaip tai da­ro­me mes, mi­nė­da­mi so­li­džią gar­bin­go po­li­ti­ko su­kak­tį.

Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kui V. Pran­c­kie­čiui.

Mie­lie­ji, XX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­ją žen­kli­na dra­ma­tiš­ki su­krė­ti­mai, ku­rie tie­sio­giai pa­lie­tė vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus. K. Gri­niui – vie­nam iš Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­rė­jų, te­ko ma­ty­ti jos žlu­gi­mą ir pri­si­im­ti iš­ei­vio da­lią. Ta­čiau net bū­da­mas to­li nuo Lie­tu­vos jis ne­nu­sto­jo bu­din­ti lie­tu­vių tau­tos. 1950-ai­siais mi­nint Va­sa­rio 16-ąją K. Gri­nius kal­bė­jo: „Iš­gy­ve­nę šiuos siau­bin­gus me­tus, nu­si­kra­tę oku­pan­tų ver­gi­jos, mes pa­tys at­kur­si­me lais­vą ir de­mo­kra­tinę Lie­tu­vą, ku­rio­je kiek­vie­nas pi­lie­tis nau­do­sis vi­so­mis tei­sė­mis ir ku­rio­je kiek­vie­nam bus už­tik­rin­tas so­cia­li­nis ger­bū­vis. Vėl at­kur­si­me ūki­nį Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą, at­gai­vin­si­me tau­ti­nę kul­tū­rą, moks­lą ir me­ną.“

Šia­me mi­nė­ji­me da­ly­vau­ja Pre­zi­den­tas V. Adam­kus, gy­vai ben­dra­vęs su Pre­zi­den­tu K. Gri­niu­mi tiek prieš­ka­rio Kau­ne, tiek ir iš­ei­vi­jo­je – Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Ma­lo­niai kvie­čiu tar­ti žo­dį ir pa­si­da­lin­ti pri­si­mi­ni­mais Jo Eks­ce­len­ci­ją Pre­zi­den­tą V. Adam­kų. (Plo­ji­mai)

 

Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus kal­ba

 

V. ADAMKUS. Ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės na­riai, mie­li Pre­zi­den­to K. Gri­niaus ger­bė­jai ir bi­čiu­liai!

Šian­dien pra­bil­ti apie švie­saus at­mi­ni­mo Pre­zi­den­tą K. Gri­nių yra la­bai reikš­min­ga ir pras­min­ga. Iš kar­to pa­sa­kiau žo­džius „švie­saus at­mi­ni­mo“, nes ši as­me­ny­bė ma­no at­min­ty­je ir min­ty­se vi­sa­da iš­ky­la pa­čia šil­čiau­sia, pa­čia gra­žiau­sia dva­sia.

Apie šį iš­skir­ti­nį žmo­gų pa­sa­ky­ta daug iš­skir­ti­nių žo­džių, pa­ra­šy­ta daug straips­nių, kny­gų – ir vi­sus juos jun­gia bū­tent švie­sa. Žmo­gaus švie­sa, hu­ma­niš­kų ver­ty­bių švie­sa, są­ži­nin­go gy­ve­ni­mo švie­sa.

Lie­tu­va tu­rė­jo ir tu­ri tik­rai daug švie­suo­lių. Ta­čiau to­kios as­me­ny­bės, koks bu­vo K. Gri­nius, man ne­te­ko gy­ve­ni­me daugiau su­tik­ti. Lai­kau iš­skir­ti­ne li­ki­mo do­va­na, kad man te­ko gy­ven­ti Jo lai­kais, juo la­biau – kad te­ko lai­mė jį as­me­niš­kai pa­žin­ti ir ben­drau­ti.

Is­to­ri­nį Pre­zi­den­to K. Gri­niaus vaid­me­nį jau ap­ra­šė ir dar kar­tą ap­ra­šys moks­li­nin­kai.

Tuo tar­pu man K. Gri­nius itin įdo­mus kaip as­me­ny­bė, su­jun­gu­si dvi tau­tos gy­ve­ni­mo epo­chas – XIX am­žiaus tau­ti­nį at­gi­mi­mą ir Va­sa­rio 16-osios Lie­tu­vos kū­ri­mą. K. Gri­niaus tė­vai pri­klau­sė tai kar­tai, ku­ri tur­būt la­biau­siai nu­ken­tė­jo nuo ca­ri­nės Ru­si­jos rep­re­si­jų, pra­lai­mė­jus 1863 me­tų su­ki­li­mui. Vie­no iš vie­nuo­li­kos Gri­nių vai­kų – K. Gri­niaus – vai­kys­tė su­ta­po su vie­nu niū­riau­sių tau­tos is­to­ri­jos lai­ko­tar­pių.

Tau­ta bu­vo be sa­vo raš­to, be sa­vo stu­den­tų, en­gia­ma ir, svar­biau­sia, ru­si­na­ma. Ta­čiau tai, už ką tė­vų kar­ta ko­vo­jo, sa­ky­čiau, iš­tie­sin­tais dal­giais, už­au­gu­si K. Gri­niaus kar­ta ėmė ko­vo­ti spaus­din­tu žo­džiu – per sie­ną per­neš­to­mis kny­go­mis, vi­suo­me­ni­nė­mis kul­tū­ros drau­gi­jo­mis ir pa­ga­liau – lie­tu­vių kul­tū­ri­niu ir tau­ti­niu at­gi­mi­mu.

J. Ba­sa­na­vi­čiaus „Auš­ra“, ta­pu­si im­pul­su veik­ti, ir „Var­pas“ – kaip nuo­la­ti­nis rū­pes­tis ir at­sa­ko­my­bė, kaip ne­si­bai­gian­ti tal­ka kar­tu su V. Ku­dir­ka, P. Vi­šins­kiu, F. Bort­ke­vi­čie­ne, J. Šau­liu, bro­liais Vi­lei­šiais, Že­mai­te ir dau­gy­be ki­tų lie­tu­vy­bės gai­vin­to­jų. K. Gri­nius, po V. Ku­dir­kos mir­ties lei­džiant „Var­pą“, per­ėjo tur­būt vi­sas įma­no­mas lei­dė­jo po­zi­ci­jas: bū­rė ko­lek­ty­vą, rū­pi­no­si ran­kraš­čiais ir lė­šo­mis, pats re­da­ga­vo straips­nius ir iš­ti­sus nu­me­rius, pats ra­šė – daž­nai skir­tin­gais sla­py­var­džiais už­pil­dy­da­mas di­dži­ą­ją lei­di­nio da­lį.

Bū­tent čia, „Var­po“ pus­la­piuo­se, 1914 me­tais, kai dau­ge­liui aukš­čiau­sia Lie­tu­vos su­ve­re­ni­te­to for­ma at­ro­dė au­to­no­mi­ja, K. Gri­nius pa­skel­bia straips­nį „Apie ša­lies ne­pri­gul­my­bę“, ku­ria­me, be ki­ta ko, pa­ra­šy­ti to­kie žo­džiai: „Iš­ei­na, kad, šiaip ar taip žiū­rint, Lie­tu­vos au­to­no­mi­jos ir net po­li­tiš­ko­sios ne­pri­gul­my­bės klau­si­mas nė­ra ne­iš­pil­do­ma sva­jo­nė, uto­pi­ja ar­ba kaž­koks ne­pa­sie­kia­mas ide­a­las. Jos įvyk­dy­ni­mas yra ga­li­mas, ži­no­ma, jei­gu pa­tys lie­tu­viai bus to ver­ti.“

Tai yra ci­ta­ta iš jo pa­skelb­to straips­nio.

Pri­me­nu – 1914 me­tai, pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­ka­rės. K. Gri­nius ana­li­zuo­ja ga­li­mą Eu­ro­pos vaiz­dą po di­džių­jų per­var­tų, ver­ti­na Bal­ti­jos vals­ty­bių per­spek­ty­vas ir da­ro tai la­bai taik­liai, to­dėl daug is­to­ri­kų bū­tent K. Gri­niui pri­ski­ria Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės idė­jos pri­ori­te­tą.

Šian­dien tai skam­ba gra­žiai ir pa­ky­lė­tai, ta­čiau tais me­tais K. Gri­nius už sa­vo veik­lą mo­kė­jo la­bai skau­džiai – kra­to­mis ir rep­re­si­jo­mis, su­ėmi­mu, trė­mi­mu, ka­lė­ji­mu.

O skau­džiau­sią tra­ge­di­ją iš­gy­ve­no, kai pi­lie­ti­nio ka­ro dras­ko­mo­je Ru­si­jo­je nuo bol­še­vi­kų ran­kos žu­vo jo pir­mo­ji žmo­na Jo­a­na ir duk­tė Gra­ži­na, kai dar po pu­sės me­tų pa­lai­do­jo sa­vo de­šimt­me­tį sū­nų Jur­gį. Aš sau iki šiol ne­at­sa­kiau į klau­si­mą, ar ne iš čia ki­lo šio žmo­gaus dva­si­nė ra­my­bė, nu­si­tei­ki­mas dirb­ti, pa­si­ti­kė­ji­mas žmo­nė­mis kon­kre­čiai ir žmo­giš­ku­mu ap­skri­tai.

Ar ne to­dėl lem­tin­gais 1926 me­tais, per sa­vo gim­ta­die­nį pri­vers­tas at­si­sa­ky­ti ei­na­mų pa­rei­gų, K. Gri­nius su­ti­ko de­mo­kra­tiškai per­duo­ti Pre­zi­den­to pa­rei­gas. Jis sa­vo aki­mis ma­tė, kas yra pi­lie­ti­nis ka­ras. Jis ge­riau už ki­tus ži­no­jo žmo­gaus gy­vy­bės ver­tę ir kai­ną. Jis iš tik­rų­jų bu­vo hu­ma­nis­tas, de­mok­ra­tas, li­be­ra­las – tik ne siau­ra par­ti­ne, o ver­ty­bi­ne pras­me. Kaip ne kar­tą esu sa­kęs, žmo­gus, sa­vo mąs­ty­mu ir nuo­sta­to­mis ge­ro­kai ap­len­kęs sa­vo is­to­ri­nę ir po­li­ti­nę rea­ly­bę.

Be­je, ne­trūks­ta ir dar­bų, įro­dan­čių K. Gri­niaus po­li­ti­ko ta­len­tą. Jis 1920 me­tais ta­po Vy­riau­sy­bės va­do­vu nu­nio­ko­to­je, ka­ro pa­da­ri­nių nu­a­lin­to­je Lie­tu­vo­je, sun­kiai spren­džian­čio­je sun­kiau­sias vi­daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos už­duo­tis. Ta­čiau VI Vy­riau­sy­bės ka­bi­ne­to dar­bai yra ne­gin­či­ja­mi: tarp­vals­ty­bi­nė su­tar­tis su Ru­si­ja, lei­du­si Lie­tu­vai su­si­telk­ti ūkio, ka­riuo­me­nės, kraš­to tvar­ky­mo klau­si­mais; su­tar­tis su Lat­vi­ja, dėl ku­rios mes ir šian­dien tu­ri­me Ma­žei­kius ir Pa­lan­gą; vals­ty­bė­je at­si­ra­do Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tas, Lie­tu­vos dra­mos te­at­ras, pra­dė­ta re­a­liai rū­pin­tis M. K. Čiur­lio­nio pa­veiks­lų sau­go­ji­mu ir t. t.

O svar­biau­sia – pra­dė­tos kur­ti de­mo­kra­tinio ša­lies val­dy­mo tra­di­ci­jos. Sim­bo­liš­ka, kad K. Gri­nius ta­po pir­muo­ju Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku, pa­skir­tu jau Sei­mo, o ne Ta­ry­bos.

Sim­bo­liš­ka, kad bū­tent jis sėk­min­gai ir es­min­gai pri­si­dė­jo ren­giant 1922 me­tų Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­ją. Sim­bo­liš­ka ir iš­kal­bin­ga, kad jis tai­kiai per­da­vė Pre­zi­den­to pa­rei­gas, tik­tai iš­ga­vęs raš­tiš­ką A. Sme­to­nos ir A. Vol­de­ma­ro pa­ža­dą, kad Kon­sti­tu­ci­ja ne­bus lau­žo­ma.

Daug yra gy­ve­ni­mo sri­čių, apie ku­rias kal­bant ten­ka mi­nė­ti K. Gri­niaus pa­var­dę ir pri­dur­ti: pir­ma­sis. Ar­ba vie­nin­te­lis. Žmo­gus, na­cių oku­pa­ci­jos me­tais iš­gel­bė­jęs žy­dus ir ta­pęs Pa­sau­lio Tei­suo­liu. Žmo­gus, gy­ven­da­mas jau Ame­ri­ko­je, ra­šęs pe­ti­ci­jas ga­lin­gų­jų vals­ty­bių va­do­vams dėl Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos ir rei­ka­lau­da­mas „su­stab­dy­ti ne­su­val­do­mą lie­tu­vių tau­tos žu­dy­mą“. Žmo­gus, sto­vė­jęs prie ne vie­nos par­ti­jos iš­ta­kų.

Vi­sa tai, ne­abe­jo­ju, dar su­lauks de­ra­mo Lie­tu­vos dė­me­sio ir įver­ti­ni­mo. Apie Pre­zi­den­tą K. Gri­nių dar bus ra­šo­mos kny­gos ir ku­ria­mi fil­mai. O aš nuo­šir­džiai dė­ko­ju li­ki­mui už as­me­ni­nę pa­žin­tį su šiuo mū­sų švie­su­liu. „Aukš­tai­čių g. 39“ – šis ad­re­sas Kau­ne bu­vo ta­pęs ma­no ant­rai­siais na­mais: ten gy­ve­no Pre­zi­den­tas su žmo­na Kris­ti­na, su jų sū­nu­mi Liū­tu mes kar­tu trauk­da­vo­me į Jono Jab­lons­kio pra­džios mo­kyk­lą, į „Auš­ros“ ber­niu­kų gim­na­zi­ją, ir ten net na­cių lai­kais re­da­ga­vo­me ir lei­do­me an­ti­na­ci­nę spau­dą. Su dė­kin­gu­mu pri­si­me­nu, kad Gri­nių šei­ma pa­si­rū­pi­no ma­no ke­lio­ne iš po­ka­rio Eu­ro­pos į Ame­ri­ką ir lei­do pir­mą­sias die­nas ap­si­sto­ti K. Gri­niaus na­muo­se. Su di­džiau­sia pa­gar­ba pri­si­me­nu Pre­zi­den­to K. Gri­niaus pas­ku­ti­nius me­tus, kai jis, pa­si­rem­da­mas laz­de­le, lė­tai ap­suk­da­vo ra­tą ap­link sa­vo gy­ve­na­mą­jį kvar­ta­lą ir vėl grįž­da­vo prie ra­šo­mo­jo sta­lo. O prie ra­šo­mo­jo sta­lo jis pra­lei­do daug lai­ko, ban­dy­da­mas at­kur­ti is­to­ri­nį lai­ko­tar­pį nuo pat sa­vo vi­suo­me­ni­nio dar­bo pra­džios.

Su skaus­mu pri­si­me­nu 1950 m. bir­že­lio 3 d., kai nie­ko ne­nu­jaus­da­mas vėl ap­si­lan­kiau Gri­nių na­muo­se. K. Gri­nius sun­kiai sir­go, gu­lė­jo lo­vo­je. Aš tuo me­tu daug fo­to­gra­fuo­da­vau ir tą die­ną taip pat tu­rė­jau fo­to­apa­ra­tą, to­dėl pa­pra­šiau L. Gri­niaus nu­fo­tog­ra­fuo­ti mus su Pre­zi­den­tu. De­ja, tai bu­vo pas­ku­ti­nė Pre­zi­den­to nuo­trau­ka – ry­to­jaus die­ną jis mi­rė.

Ga­lė­čiau kal­bė­ti va­lan­dų va­lan­das – daug pri­si­mi­ni­mų, daug min­čių. Bet pa­grin­di­nė vis dėl­to ta, kad Pre­zi­den­tas K. Gri­nius bu­vo to me­to Lie­tu­vos žen­klas, Lie­tu­vos sim­bo­lis. Lie­tu­vos, ku­ri at­lai­kė ca­ri­nės im­pe­ri­jos ru­si­ni­mą, ku­ri iš­sau­go­jo sa­ve pa­sau­li­nio ka­ro sū­ku­ry­je ir ėmė kur­ti lais­vą, de­mo­kra­tišką, mo­der­nią vals­ty­bę.

Da­bar mes mi­ni­me Eks­ce­len­ci­jos K. Gri­niaus 150-ąjį gi­mi­mo ju­bi­lie­jų, bet esu tik­ras: ir šven­ti­niams ren­gi­niams nu­slū­gus K. Gri­nius liks ak­tu­a­lus mums vi­siems sa­vo is­to­ri­ne ir po­li­ti­ne veik­la, sa­vo mo­der­niu tiems lai­kams mąs­ty­mu, sa­vo žmo­giš­ko­sio­mis ver­ty­bė­mis, ku­rios nie­ka­da ne­nu­ver­tė­ja.

Ačiū vi­siems, ku­rie gal­vo­ja taip pat! (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me Jo Ek­se­len­ci­jai Pre­zi­den­tui V. Adam­kui.

Ger­bia­mie­ji, K. Gri­niaus am­ži­nin­kas, žy­mus tei­si­nin­kas M. Ro­me­ris sa­vo die­no­raš­ty­je įra­šė: „[…] dr. K. Gri­nius […] tai vie­nas iš […] ly­de­rių, ži­no­mas vi­suo­me­nės vei­kė­jas iš Ma­ri­jam­po­lės, tu­rin­tis di­de­lių pa­sie­ki­mų lie­tu­vių de­mo­kra­tiniame ju­dė­ji­me žmo­gus, be abe­jo­nės, di­de­lės kul­tū­ros žmo­gus, tu­rin­tis ge­rą šir­dį, šal­tą ir blai­vų pro­tą. Ma­nau, tai ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas.“

Ma­lo­niai kvie­čia­me tar­ti žo­dį Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rių dak­ta­rą R. Mik­nį, ne tik pa­ren­gu­sį spau­dai M. Ro­me­rio die­no­raš­čius, bet ir vie­ną iš Lie­tu­vių tau­ti­nio at­gi­mi­mo ty­rė­jų, moks­li­niuo­se dar­buo­se ap­ta­ru­sį ir dak­ta­ro K. Gri­niaus in­dė­lį for­muo­jan­tis mo­der­niai Lie­tu­vos vals­ty­bei. Ma­lo­niai pra­šo­me.

 

Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­riaus dak­ta­ro Ri­man­to Mik­nio kal­ba

 

R. MIKNYS. Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te, Sei­mo ir Vy­riau­sy­bės na­riai, sve­čiai!

Vi­siems ge­rai yra ži­no­ma, kad iš­pli­tęs yra po­sa­kis „His­to­ria est Ma­gist­ra Vi­tae“, ar­ba „Is­to­ri­ja yra gy­ve­ni­mo mo­ky­to­ja“. K. Gri­niaus ju­bi­lie­ji­niai me­tai – šių me­tų ins­pi­ruo­tuo­se ren­gi­niuo­se bu­vo kal­ba­ma apie K. Gri­nių kaip žmo­gų, po­li­ti­ką, Pre­zi­den­tą, aiš­ki­na­ma­si, kuo jis yra svar­bus – mums da­bar dar kar­tą pa­ro­dė, kad šis po­sa­kis kaip nie­ka­da te­bė­ra ak­tu­a­lus. Taip jau su­ta­po, kad šiais me­tais Eu­ro­pos Są­jun­ga, o kar­tu Lie­tu­va, kaip vie­na iš jos na­rių, su­si­dū­rė su reiš­ki­niais, ku­rie fik­suo­ja, gal ir drą­siai bus pa­sa­ky­ta, to­ta­li­ta­rią kri­zę: brek­si­tas, vie­tos sa­vi­val­dos ir vals­ty­bės mas­to rin­ki­mai į at­sto­vau­jan­čias ins­ti­tu­ci­jas dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­lių, už­megz­tos dis­ku­si­jos dėl niū­rių Eu­ro­pos Są­jun­gos per­spek­ty­vų ir pa­na­šiai. Šie reiš­ki­niai ro­do, kad tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių pi­lie­čių vis la­biau įsi­ga­li or­ga­ni­nės vi­suo­me­nės pro­jek­ci­ja, ku­ri iš es­mės ve­da į ben­drų Eu­ro­pos Są­jun­gos in­te­re­sų dez­in­teg­ra­ci­ją, su­si­skai­dy­mą pa­gal sa­vus vi­suo­me­nių in­te­re­sus, vis daž­niau jų ne­de­ri­nant, o juos prieš­pas­ta­tant, net­gi sie­kiant pri­mes­ti stip­res­nio­jo in­te­re­są sil­pnes­nia­jam, o kar­tais ir šan­ta­žuo­jant. Čia man, kaip is­to­ri­kui, de­rė­tų at­si­pra­šy­ti pir­miau­sia po­li­ti­kų ir po­li­to­lo­gų, kad len­du ne į sa­vo dar­žą, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti. Tą ir da­rau – at­si­pra­šau, at­kreip­da­mas dė­me­sį, kad kal­bė­siu apie K. Gri­nių, jo san­ty­kį su laik­me­čiu ir to laik­me­čio pa­gim­dy­tu vi­suo­me­nės mo­de­liu, mo­de­liu, pa­gal ku­rį po įvai­rių trans­for­ma­ci­jų, tie­sa, ne­kei­čiant jo es­mės, funk­cio­nuo­ja ir mū­sų Lie­tu­vos bei Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­suo­me­nės.

Tai­gi, į ką ga­li­ma at­kreip­ti dė­me­sį ir ko ga­li­ma bū­tų pa­si­mo­ky­ti iš K. Gri­niaus, aiš­ki­nan­tis mū­sų laik­me­čiu ky­lan­čias pro­ble­mas? Is­to­riog­ra­fi­jo­je yra įsi­tvir­ti­nu­si nuo­mo­nė, kad XIX ir XX a. pra­džio­je Lie­tu­vos vi­suo­me­nė kar­tu su ki­to­mis Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos ša­lių vi­suo­me­nė­mis žen­gė iš se­no­jo į nau­ją­jį mo­de­lį, pa­rem­tą in­dust­ri­nės vi­suo­me­nės tai­syk­lė­mis bei de­mo­kra­tiniais sa­vior­ga­ni­za­ci­jos prin­ci­pais: šei­ma bu­vo at­ski­ria­ma nuo gi­mi­nės, na­mai – nuo eko­no­mi­kos, as­muo – nuo luo­mo. Kaip tik tuo­met di­dė­jo žmo­nių mo­bi­lu­mas, vi­suo­me­nės vi­du­je bu­vo ska­ti­na­ma skir­tu­mų ni­ve­lia­ci­ja, o iš­orė­je pa­brė­žia­mi skir­tu­mai nuo ki­tų vi­suo­me­nių. Taip bu­vo kon­struo­ja­ma nau­ja vi­suo­me­nės ta­pa­ty­bė, ta­čiau drau­ge im­ta­si kur­ti iš es­mės vi­siš­kai nau­ją po­li­ti­nės sa­vit­var­kos vi­zi­ją. Bū­ti­na pa­žy­mė­ti, kad čia be­są­ly­giš­kai, ne­pai­sant skir­tin­gų idė­ji­nių ir po­li­ti­nių plat­for­mų, pir­me­ny­bė bu­vo tei­kia­ma de­mo­kra­tiniams prin­ci­pams.

Kaip yra pa­sa­kęs mąs­ty­to­jas I. Ber­li­nas, vi­sa de­mo­kra­tinė min­tis, ak­cen­tuo­jan­ti ly­gia­tei­siš­ku­mą vi­suo­me­nė­je, yra la­bai pa­lan­ki ir pa­to­gi tau­ti­nių kon­cep­tų plė­to­tei, nes ten pir­miau­sia ir kal­ba­ma apie tau­ti­nės vi­suo­me­nės na­rių ly­gy­bę, ly­gias pa­rei­gas to­kio so­cia­li­nio or­ga­niz­mo kaip tau­ta at­žvil­giu. Dėl to pir­miau­sia Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je daž­nai tau­ti­nių są­jū­džių ins­pi­ruo­tuo­se po­li­ti­niuo­se dis­kur­suo­se, ki­ta ver­tus, ir se­no­sio­se Eu­ro­pos ša­lių mo­der­nė­jan­čio­se vi­suo­me­nė­se bu­vo ope­ruo­ja­ma de­mo­kra­tine re­to­ri­ka, ak­cen­tuo­ja­mos de­mo­kra­tinės ver­ty­bės. Anot I. Ber­li­no, pas­ta­ro­sios ypač bū­da­vo trak­tuo­ja­mos kaip ly­gia­ver­tės la­biau­siai ten, kur tik­ri ar įsi­vaiz­duo­ja­mi tau­ti­niai in­te­re­sai bu­vo pa­žeis­ti. To­kio­mis są­ly­go­mis tau­ti­niai są­jū­džiai im­pli­ka­vo or­ga­niš­kos, t. y. tau­ti­nės, vi­suo­me­nės san­tvar­kos mo­de­lio įtvir­ti­ni­mą veik­los pro­gra­mo­se. Pa­gal šį mo­de­lį vi­si in­di­vi­dai yra įtrau­kia­mi į vien­ti­są or­ga­niš­ką, pir­mu­čiau­sia et­ni­niu pa­grin­du be­sior­ga­ni­zuo­jan­čią ben­druo­me­nę.

Ta­čiau XX a. pra­džios lie­tu­vių vi­suo­me­nė, ne­tu­rin­ti vals­ty­bės, dėl mums ge­rai ži­no­mų prie­žas­čių daug sun­kiau nei len­kai, kai­my­ni­niai len­kai, be­at­se­kan­ti sa­vo są­sa­jų su is­to­ri­niu val­s­ty­bin­gu­mu, ne­ga­ty­viai vei­kia­ma Ru­si­jos im­pe­ri­nių in­te­re­sų sklai­dos, nuo­sek­liai lin­ko į to­kį mo­de­lį. To­kio mo­de­lio do­mi­na­vi­mas pir­miau­sia at­si­spin­di vie­na­me iš pir­mų­jų Tau­ti­nio są­jū­džio ap­lin­ko­je gi­mu­sių do­ku­men­tų – 1902 me­tų Lie­tu­vių de­mok­ra­tų par­ti­jos pro­gra­mos pro­jek­te. Ten skel­bia­ma: „Tar­da­mi „Lie­tu­vą – lie­tu­viams“, mes trokš­ta­me iš­gau­ti mū­sų tau­tai to­kią po­li­tiš­ką tvar­ką, ku­riai esant lie­tu­viai ga­lė­tų pa­tys sa­ve val­dy­ti ne­pri­klau­sy­da­mi sve­ti­mie­siems, o kul­tū­riš­kai jų ūgis ne­bū­tų truk­do­mas sve­tim­tau­čių.“

Vi­si gy­ve­ni­mo klau­si­mai pro­gra­mo­je ap­ta­ria­mi iš­skir­ti­nai per lie­tu­vių et­ni­nės gru­pės in­te­re­sų priz­mę, ne­pai­sant to, kad ša­lia eg­zis­ta­vo ir ki­tos – len­kų, bal­ta­ru­sių, žy­dų. Ši nuo­sta­ta Lie­tu­vių tau­ti­nia­me są­jū­dy­je ku­rį lai­ką bu­vo vy­rau­jan­ti, o kaip vie­na iš pa­grin­di­nių li­ko iki pat vals­ty­bės su­kū­ri­mo 1918 me­tais. Jai at­sto­vau­ja to­kios as­me­ny­bės kaip V. Ku­dir­ka, J. Ba­sa­na­vi­čius, P. Vi­lei­šis, A. Sme­to­na, aiš­ku, iš­var­dy­tu­me ir daug ki­tų. Vi­siems jiems tau­tos ir vi­suo­me­nės ter­mi­nai bu­vo si­no­ni­miš­ki. Kaip at­sva­ra jiems is­to­riog­ra­fi­jo­je mi­ni­mos F. Bort­ke­vi­čie­nės, K. Gri­niaus, iš da­lies A. Rim­kaus, J. Vi­lei­šio, J. Šau­lio pa­var­dės, jiems vi­suo­me­nės prie­ky­je bu­vo as­muo (in­di­vi­das). Jų lū­po­mis po 1925 me­tų vis daž­niau nu­skam­bė­da­vo spau­do­je li­be­ra­lis­ti­nis prin­ci­pas – „kad kiek­vie­nas žmo­gus yra sau tiks­las, kad kiek­vie­no as­mens žmo­giš­ko­ji ver­tė yra vie­no­da“. Tai yra vis daž­niau bu­vo ak­cen­tuo­ja­mos ir šiuo me­tu taip aukš­tai mū­sų ver­ti­na­mos as­mens (in­di­vi­do) tei­sės, žo­džio, spau­dos, su­si­rin­ki­mo lais­vė, pa­brė­žiant jų kaip žmo­gaus, o ne vi­suo­me­nės in­te­re­są.

Be­je, in­di­vi­do sam­pra­ta pir­miau­sia bu­vo sie­ja­ma su ap­si­švie­tu­siu ir taip pa­jė­giu bū­ti vi­suo­me­niš­kai są­mo­nin­gu žmo­gu­mi. In­di­vi­do in­te­re­sų de­ri­ni­mas su vi­suo­me­ne vis daž­niau bu­vo nu­ma­to­mas per vals­ty­bi­nes ins­ti­tu­ci­jas (par­la­men­tą, vie­ti­nę sa­vi­val­dą). Tai­gi taip, ma­no nuo­mo­ne, bu­vo tols­ta­ma nuo or­ga­niš­kos (tau­ti­nės) vi­suo­me­nės mo­de­lio ir links­ta­ma prie vis la­biau pri­tai­ko­mo pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės san­da­ros mo­de­lio.

Šia­me pro­ce­se svar­bus vaid­muo te­ko K. Gri­niui. Be­ne ryš­kiau­siai šį tei­gi­nį pa­tvir­ti­na 1906 me­tų ko­vo mė­ne­sį pa­si­ro­džiu­si nau­jos Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­jos pro­gra­ma. Jos au­to­rys­tė pri­klau­so K. Gri­niui, o pa­grin­di­nio teks­to re­dak­to­riu­mi bu­vo la­bai jam ar­ti­mas žmo­gus, ki­tas de­mok­ra­tas P. Vi­šins­kis. Pa­žy­mė­ti­na, kad šia­me teks­te dings­ta, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, te­zė „Lie­tu­va – lie­tu­viams“. Par­ti­jos pa­va­di­ni­me vie­toj „lie­tu­vių“ at­si­ra­do, kaip čia ir pa­ste­bė­jo­te, „Lie­tu­vos de­mok­ra­tų par­ti­ja“. Lie­tu­vos – pa­brė­žiant at­sto­va­vi­mą vi­sos Lie­tu­vos gy­ven­to­jų in­te­re­sams. Tai­gi pro­gra­mos teks­te for­mu­luo­ja­ma lie­tu­vių po­li­ti­nės (pi­lie­ti­nės) tau­tos, Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo kon­cep­ci­ja, ku­ri jau rė­mė­si ne vien tau­ti­niu, o ir pi­lie­ti­niu prin­ci­pu. Čia kaip tik K. Gri­nius į pro­jek­tuo­ja­mą lie­tu­vių po­li­ti­nę (pi­lie­ti­nę) tau­tą įtrau­kė vi­sus te­ri­to­ri­jos gy­ven­to­jus, ne­pri­klau­so­mai nuo jų et­no­gra­fi­nių, kul­tū­ri­nių, tau­ti­nių ir kal­bos skir­tu­mų.

Šios pro­gra­mos III sky­rius (pa­va­di­ni­mas „Lie­tu­vos ir vi­sos vieš­pa­ti­jos gy­ven­to­jų tei­sės“) pir­mu punk­tu skel­bė (ci­tuo­ju): „Vi­si Lie­tu­vos ir vi­sos vieš­pa­ti­jos gy­ven­to­jai ly­gūs prieš įsta­ty­mus. Vi­so­kios gy­ven­to­jų ne­ly­gy­bės dė­lei tau­ty­bės, ti­kė­ji­mo, kil­ties pa­si­nai­ki­na.“ Be­je, gre­ta pa­žy­mė­ta ir tei­sė į moks­lą, tei­sė spręs­ti, ką rink­ti, rink­ti ir bū­ti ren­ka­mam į Sei­mą ar sa­vi­val­dos or­ga­nus, ini­ci­juo­ti ir da­ly­vau­ti re­fe­ren­du­muo­se. O šios pro­gra­mos X sky­riaus 1 punk­tas įsak­miai nu­ro­dė: „Au­to­no­miš­ko­je Lie­tu­vo­je vy­riau­sy­bės įstai­gos ofi­cia­liš­ka kal­ba yra lie­tu­viš­ka kalba. Vie­to­se su sve­tim­tau­tiš­kais gy­ven­to­jais kar­tu su lie­tu­viš­ka var­to­ja­ma ir ki­to­kia vie­ti­nė kal­ba (bal­ta­ru­siš­ka, len­kiš­ka, žy­diš­ka ir ki­tos).“

Kad K. Gri­nius jau sa­vo veik­los prak­ti­ko­je lai­kė­si šio­je pro­gra­mo­je fik­suo­to pi­lie­ti­nio Lie­tu­vos vi­suo­me­nės prin­ci­po, liu­di­ja jo po­žiū­ris į to me­to lie­tu­vių tau­ti­niam ju­dė­ji­mui „ne­la­bai“ sa­vą, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, to­kį so­cia­li­nį sluoks­nį kaip ba­jo­ri­ja. 1912 me­tais „Lie­tu­vos ži­nio­se“ jis ra­šė: „Ne­ga­li­ma rei­ka­lau­ti nuo jų, kad im­tų ir per­mai­ny­tų sa­vo pri­gim­tą len­kiš­ką kal­bą į lie­tu­viš­ką ir dar ūmu lai­ku. Vie­nok ga­li­me ir tu­ri­me rei­ka­lau­ti nuo to­kių len­kiš­kai kal­ban­čių, kad jie pir­miau­sia sa­viems die­vams tar­nau­tų, ne Var­šu­vos, ne Kro­ku­vos, bet Lie­tu­vos rei­ka­lais už­si­im­tų.“ Be­je, čia K. Gri­nius pri­sis­ta­tė kaip kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos ša­li­nin­kas. Pa­žy­mė­ti­na, kad jis kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos prin­ci­pų nuo­sek­liai lai­kė­si ir sa­vo po­li­ti­nė­je prak­ti­ko­je nuo 1918 me­tų, bū­da­mas Sei­mo na­riu, Vy­riau­sy­bės pir­mi­nin­ku, Pre­zi­den­tu. Ki­tas rei­ka­las, kad kla­si­ki­nė de­mo­kra­tija sa­ve, kaip is­to­riog­ra­fi­jo­je daž­nai yra var­to­ja­mas ter­mi­nas, dis­kre­di­ta­vo 3-ia­ja­me ir 4-aja­me de­šimt­me­ty­je, kai to­kia de­mo­kra­tija kaip li­be­ra­liz­mas – pa­grin­di­nė ide­o­lo­gi­ja, tei­gu­si hu­ma­niz­mo, to­le­ran­ci­jos, są­ži­nės, lais­vės prin­ci­pus, de­mo­kra­tinės vals­ty­bės idė­ją, kaip ne­gin­či­ja­mą ver­ty­bę iš­kė­lu­si in­di­vi­do, as­mens lais­vę, vals­ty­bę pa­jun­gu­si in­di­vi­do in­te­re­sų ten­ki­ni­mui, ir Eu­ro­po­je, ir to me­to Lie­tu­vo­je bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma. To­dėl bu­vo at­si­sa­ko­ma de­mo­kra­tijos, par­la­men­ta­riz­mo, re­mian­tis na­cio­na­liz­mo ide­o­lo­gi­ja daž­nai bu­vo prak­ti­kuo­ja­mas au­to­ri­ta­riz­mas, ku­ris au­ko­jo in­di­vi­do as­mens in­te­re­są tau­tai bei su ja su­si­ta­pa­ti­nan­čiai vals­ty­bei. Lie­tu­va ne­bu­vo iš­im­tis. Nuo 1926 me­tų gruo­džio tau­tos iš­li­ki­mo var­du par­la­men­ti­nė de­mo­kra­tija bu­vo pa­au­ko­ta lie­tu­viš­kam au­to­ri­ta­riz­mo va­rian­tui. Anot M. Ro­me­rio: „Tuo­met kla­si­ki­nė de­mo­kra­tija tam­pa na­cio­nal­de­mok­ra­ti­ja, o pri­gim­ti­nės žmo­gaus tei­sės – pri­gim­ti­nė­mis na­cio­na­li­nės tau­tos tei­sė­mis. Na­cio­nal­de­mok­ra­ti­ja – na­cio­na­liz­mo ir kla­si­ki­nės de­mo­kra­tijos evo­liu­ci­jos re­zul­ta­tas (pa­brė­žiu, evo­liu­ci­jos). De­mo­kra­tinio in­di­vi­du­a­liz­mo, vi­suo­me­nę aiš­ki­nan­čio kaip ly­gių in­di­vi­dų vi­su­mą, vie­tą už­ima ko­lek­ty­vai, t. y. na­cio­na­li­niai da­ri­niai, ku­rie nė­ra tar­pu­sa­vy­je ly­gūs: gre­ta vieš­pa­tau­jan­čios tau­tos, kaip vals­ty­bės su­ve­re­nios šei­mi­nin­kės, eg­zis­tuo­ja tau­ti­nės ma­žu­mos, kaip te­ri­to­ri­nio da­ri­nio įna­miai, tu­rin­tys at­si­min­ti, kad vals­ty­bės funk­ci­ja tar­nau­ja ne jų tiks­lams“. Ma­nau, kad ši si­tu­a­ci­ja ne­su­tei­kia pro­gos su­abe­jo­ti K. Gri­niaus de­mo­kra­tiniais prin­ci­pais, nes jis kri­tiš­kai bu­vo nu­si­sta­tęs au­to­ri­ta­riz­mo at­žvil­giu, o ži­nia, kad de­mo­kra­tinių prin­ci­pų ne­at­si­sa­kė, bu­vo prieš to­kių prin­ci­pų pa­nau­do­ji­mą vi­suo­me­nės ma­ni­pu­lia­ci­jai, o ir pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės pro­jek­ci­jos ne­pa­me­tė iki pat sa­vo mir­ties.

Pa­si­sa­ky­mo pa­bai­go­je no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad 1918–1940 me­tais vy­kęs Lie­tu­vos vi­suo­me­nės įpi­lie­ti­ni­mas ir įsi­pi­lie­ti­ni­mas pir­miau­sia kaip tau­ti­nės vi­suo­me­nės bu­vo ins­pi­ruo­tas de­mo­kra­tiškos 1922 me­tų Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jos to­kių punk­tų kaip vals­ty­bės kon­sti­tu­ci­nė struk­tū­ra, žmo­gaus tei­sės ir lais­vės, tau­ti­nių ma­žu­mų sta­tu­sas ir jų tei­si­nės pa­dė­ties api­brė­ži­mas, ly­čių ly­gia­tei­siš­ku­mas. Vi­si tie punk­tai sa­vo pa­grin­di­ne rai­de ga­li bū­ti ir, be jo­kios abe­jo­nės, sie­ja­mi su K. Gri­niaus var­du, nes jis da­ly­va­vo ap­ta­riant ši­tą Kon­sti­tu­ci­ją, jis tei­kė siū­ly­mus. Mo­der­nios Lie­tu­vos sam­pra­tos bei po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo prin­ci­pus ir mo­de­lius nu­sa­ko ir Lie­tu­vos par­la­men­ta­riz­mo eu­ro­pie­tiš­ko­ji di­men­si­ja, nes vi­siems ge­rai ži­no­ma, kad Va­ka­rų po­li­ti­nės ci­vi­li­za­ci­jos kas­die­ny­bė­je vals­ty­bė yra vi­suo­me­nės kū­ri­nys. Tuo pat me­tu ji yra svar­biau­sia vi­suo­me­nės kor­po­ra­ci­ja, t. y. vi­suo­me­nės da­lis. Ki­ta ver­tus, vi­suo­me­nė siau­res­ne ir griež­tes­ne pras­me – tai ne vi­sa ben­druo­me­nė ir tik­rai ne liau­dis ar­ba liau­dies ma­sės. Vi­suo­me­ne lai­ky­ti­nas tik są­mo­nin­gas, ap­si­švie­tęs, or­ga­ni­zuo­tas, so­li­da­rus, ge­ban­tis su­vok­ti ben­druo­sius in­te­re­sus ir juos pa­ky­lė­ti virš as­me­niš­kų gy­ven­to­jų sluoks­nis. Kaip tik tai yra pa­sakęs ir K. Gri­nius jau po 1926 me­tų.

Ma­nau, kad įsi­gi­li­ni­mas į K. Gri­niaus ver­ty­bi­nes orien­ta­ci­jas ir ati­des­nis žvilgs­nis į jo vi­suo­me­ni­nę po­li­ti­nę elg­se­ną ga­li mums pa­dė­ti Lie­tu­vo­je ir Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se at­gims­tan­čio or­ga­niš­kos (tau­ti­nės) vals­ty­bės mo­de­lio pa­grin­du or­ga­ni­zuo­tų ben­druo­me­nių su­gy­ve­ni­mo for­mu­lės pa­ieš­kų sėk­mei. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mas)

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me is­to­ri­kui dak­ta­rui R. Mik­niui.

Mie­lie­ji, už­au­go nau­ja kar­ta, ku­ri tę­sia K. Gri­niaus pra­dė­tą dar­bą. Ma­lo­niai kvie­čiu tar­ti žo­dį sa­vo ko­le­gą Sei­mo na­rį, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos at­sto­vą T. To­mi­li­ną. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rio To­mo To­mi­li­no kal­ba

 

T. TOMILINAS (LVŽSF). Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo Pir­mi­nin­ke, am­ba­sa­do­riai, ger­bia­mi Sei­mo na­riai ir sve­čiai! Šian­dien sto­viu šio­je tri­bū­no­je to­dėl, kad la­bai di­de­lę aist­rą tu­riu is­to­ri­jai ir po­li­ti­nei fi­lo­so­fi­jai. Vi­so­mis iš­ga­lė­mis sten­giuo­si iš­tai­sy­ti is­to­ri­nę skriau­dą, pri­min­ti apie ne­pel­ny­tai už­mirš­tą, są­mo­nin­gai nuo is­to­ri­jos pje­des­ta­lo nu­ša­lin­tą di­dį de­mok­ra­tą dak­ta­rą K. Gri­nių. A. Sme­to­nos re­ži­mas ir jo cen­zū­ra ak­ty­viu bū­du try­nė Lie­tu­vos de­mo­kra­tijos auk­so am­žiaus pėd­sa­ką, kaip bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti K. Gri­niaus lai­kų Lie­tu­vą, ir to­dėl mū­sų są­mo­nė­je įskie­py­ta tik A. Sme­to­nos Lie­tu­va. So­vie­tų pseu­dois­to­ri­kai pa­dė­jo K. Gri­nių iš­trin­ti ga­lu­ti­nai, nes, kaip ži­no­te, pa­vo­jin­giau­sias bol­še­vi­ko prie­šas ne buo­žė, ne mo­nar­chis­tas ir ne tau­ti­nin­kas, o kai­ry­sis de­mok­ra­tas. J. Sta­li­nas to­kius ša­li­no ne­gai­les­tin­gai ir pir­miau­sia.

Tau­ti­nio at­gi­mi­mo šauk­lys, V. Ku­dir­kos ben­dra­žy­gis, Lie­tu­vos vals­tie­čių liau­di­nin­kų są­jun­gos ide­o­lo­gi­jos pa­grin­do kū­rė­jas, gy­dy­to­jas, gam­ti­nin­kas, pub­li­cis­tas, Sei­mo na­rys, prem­je­ras, Pre­zi­den­tas K. Gri­nius. Kai pa­gal­vo­ju, juo­kin­ga ir sim­bo­liš­ka net tai, kad Vil­niaus cen­tre yra trys gat­vės – A. Sme­to­nos, A. Stul­gins­kio ir K. Gri­niaus. K. Gri­niaus gat­vė – pa­ti trum­piau­sia, toks ma­žas skers­gat­viu­kas prie „Pra­mo­gų ban­ko“ ram­pos, vie­no pa­sta­to, A. Stul­gins­kio – il­ges­nė, o A. Sme­to­nos – iš jų vi­sų tri­jų il­giau­sia. Tai la­bai sim­bo­liš­ka, kaip apie žmo­gaus reikš­min­gu­mą mąs­tė žmo­nės, su­tei­kę gat­vėms pa­va­di­ni­mus.

K. Gri­niaus po­li­ti­nės pa­žiū­ros ak­tu­a­lios ir šian­dien. Tai vi­sų pir­ma tau­tos lais­vė ir de­mo­kra­tija. Dėl šių ver­ty­bių K. Gri­niui te­ko ko­vo­ti vi­daus ir iš­orės ko­vas. Tuo me­tu Lie­tu­vo­je bu­vo ki­to­kių vals­ty­bės rai­dos vi­zi­jų, vy­ko ka­ras, o vė­liau įvy­ko dik­ta­tū­rą įtvir­ti­nęs per­ver­smas. Bet K. Gri­nius ir po per­ver­smo pa­brė­žė nuo­mo­nių įvai­ro­vės ir po­li­ti­nio pliu­ra­liz­mo svar­bą, kri­ti­ka­vo ir ten­den­cin­gais va­di­no tuos, ku­rie nei­gia­mai kal­bė­jo apie vi­suo­me­nės sro­vi­nį su­si­skai­dy­mą: „Po­li­tiš­kai nesu­si­skai­džiu­si vi­suo­me­nė ga­li bū­ti tik dik­ta­tū­ri­niuo­se kraš­tuo­se“, – kal­bė­jo Pre­zi­den­tas. Tai­gi kon­flik­tas, dis­ku­si­ja, skir­tin­gų in­te­re­sų ar­ti­ku­lia­vi­mas, su­si­prie­ši­ni­mas, žo­džių ka­ras, jei no­ri­te, yra nor­ma. Bi­jau, kad Lie­tu­vo­je vis dar yra vi­suo­me­nės vei­kė­jų, ku­rie kal­ba apie vie­ny­bę per daž­nai ir per siau­rai. K. Gri­nius tam bū­tų ne­pri­ta­ręs.

Ma­nau, kad ver­slo aso­cia­ci­jų ir pa­rei­gū­nų pa­siū­ly­ta Na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo idė­ja taip pat tu­ri rem­tis ne ta­ria­ma vie­ny­be, o kom­pro­mi­sų tarp skir­tin­gų in­te­re­sų pa­ieš­ka. Bū­tent to­dėl kal­ba­me apie mai­nus – dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mas mai­nais į at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mą.

At­ski­ro pa­mi­nė­ji­mo ver­ta K. Gri­niaus drą­sa. Jis pa­skelb­tas pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liu kar­tu su Bel­gi­jos ir Ru­mu­ni­jos ka­ra­lie­nė­mis. 1926 me­tais K. Gri­nių iš­rin­kus Pre­zi­den­tu Lie­tu­vo­je pa­nai­kin­ta ka­ro pa­dė­tis ir cen­zū­ra, at­kur­ta žo­džio, as­mens, są­ži­nės ir spau­dos lais­vė, pra­plės­tos as­mens ir pi­lie­čio tei­sės. Bū­tent to­kių žmo­nių kaip K. Gri­nius dė­ka pir­mie­ji šian­dien ga­lio­jan­čios Kon­sti­tu­ci­jos pus­la­piai yra to­kie aiš­kūs ir ne­dvip­ras­miš­ki.

Džiu­gu, kad apie K. Gri­niaus as­me­ny­bę, is­to­ri­nį vaid­me­nį šiais me­tais bu­vo kal­bė­ta dau­giau. Vi­si su­ta­riam, kad jis – de­mok­ra­tas, pat­rio­tas. Ta­čiau dau­ge­ly­je dis­ku­si­jų aš pa­si­ge­dau svar­baus da­ly­ko – jo ide­o­lo­gi­nės ir ypač eko­no­mi­nių ver­ty­bių dar­bo­tvarkės. Apie ją kal­ba­ma vi­sa­da pu­se lū­pų, tar­si at­si­pra­šant, kad jis, ma­to­te, bu­vo kai­ry­sis. Su­pran­tu, kad so­vie­ti­nė prie­spau­da vis dar ver­čia mus ne­ga­ty­viai ver­tin­ti kai­rės ide­o­lo­gi­ją, ta­čiau tai ne­ga­li tęs­tis am­ži­nai.

Eko­no­mi­nės po­li­ti­kos fi­lo­so­fi­ja Lie­tu­vo­je re­mia­si smar­kiai in­di­vi­du­a­li­zuo­ta rin­kos fi­lo­so­fi­ja. Bū­tent to­dėl gims­ta ne­su­ba­lan­suo­tas dar­bo san­ty­kių re­gu­lia­vi­mas, ban­do­ma, sa­ky­čiau, per griež­tai ri­bo­ti sa­vi­val­dos eko­no­mi­nę lais­vę vyk­dy­ti ūki­nę veik­lą, pri­va­ti­za­ci­ja pa­tei­kia­ma kaip pa­na­cė­ja, o pa­ja­mų ne­ly­gy­bė au­ga kar­tu su BVP.

Ma­nau, kad K. Gri­nius no­rė­tų, kad Sei­me apie eko­no­mi­ką kal­bė­tu­me ne tik pro­fe­sio­na­liai, bet ir ver­ty­biš­kai.

Gi­lus psi­cho­lo­gi­nis žmo­nių so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo po­rei­kis, ly­gy­bė, tei­sin­gas pa­ja­mų per­skirs­ty­mas, ko­lek­ty­vi­nio vei­ki­mo po­ten­cia­las, pa­sau­lio žmo­nių so­li­da­ru­mo ver­ty­bė, lai­mės eko­no­mi­kos te­ori­ja – šie po­li­ti­nės min­ties pro­duk­tai yra su­si­ję su pa­sau­lė­žiū­ra, ku­rią gy­nė K. Gri­nius.

K. Gri­niaus po­li­ti­nės fi­lo­so­fi­jos pa­li­ki­mas itin aiš­kus ir po­li­ti­kos prie­mo­nių pa­vyz­džiais: tai at­sto­va­vi­mas ne­tur­tin­gų­jų in­te­re­sams, ak­ty­vus vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos vaid­muo eko­no­mi­ko­je, ko­o­pe­ra­ci­jos ir prof­są­jun­gi­nio ju­dė­ji­mo stip­ri­ni­mas, re­a­li fi­nan­siš­kai įga­lin­ta sa­vi­val­da, kai­mo gy­vy­bin­gu­mas, pa­gar­ba mo­te­rų tei­sėms ir ma­žu­moms, pri­ori­te­tas švie­ti­mo po­li­ti­kai, žmo­gaus ir gam­tos dar­na, svei­kos gy­ven­se­nos ska­ti­ni­mas. Šios nuo­sta­tos ne­sens­ta epo­chų kai­to­je, šian­dien, ypač po fi­nan­sų kri­zės, įgy­da­mos nau­ją ak­tu­a­lu­mą. Kaip sa­ko ži­no­mas JAV eko­no­mis­tas R. Ši­le­ris – šian­die­nos did­vy­riai yra są­ži­nin­gi ir at­sa­kin­gi eko­no­mi­kos re­gu­liuo­to­jai.

Bū­da­mas Pre­zi­den­tu, K. Gri­nius ne­si­nau­do­jo tar­ny­bi­niu trans­por­tu, į kai­mą sve­čiuo­tis va­žiuo­da­vo pa­ke­lei­vin­go­mis ma­ši­no­mis, o gi­mi­nai­čių klau­sia­mas, ne­gi nė­ra kam Pre­zi­den­to at­vež­ti, sa­ky­da­vo, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės per­ne­lyg var­gin­gai gy­ve­na.

K. Gri­nius bu­vo pri­va­lo­mo­jo vals­ty­bi­nio svei­ka­tos ir so­cia­li­nio drau­di­mo, pro­gre­si­nių mo­kes­čių, so­cia­li­nės rū­py­bos įsta­ty­mų ir ne­mo­ka­mo moks­lo ša­li­nin­kas. Kaip ir pa­rei­gas pra­dė­jęs ei­ti mi­nist­ras A. Ve­ry­ga, K. Gri­nius tei­gė, jog dau­ge­lis li­gų Lie­tu­vo­je tu­ri so­cia­li­nes prie­žas­tis, ku­rias pa­ša­lin­tų tin­ka­ma so­cia­li­nė po­li­ti­ka ir švie­ti­mas, pats vyk­dė ir ska­ti­no sėk­min­gą li­gų pro­fi­lak­ti­ką.

Džiu­gu, kad ne­se­niai pa­tvir­tin­ta Dar­nios Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bės pro­gra­ma bent iš da­lies re­mia­si Pre­zi­den­to K. Gri­niaus po­li­ti­ne min­ti­mi. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Nuo­šir­džiai dė­ko­ja­me Sei­mo na­riui T. To­mi­li­nui. Ma­lo­niai kvie­čia­me tar­ti žo­dį ko­le­gę Sei­mo na­rę, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos at­sto­vę A. Ar­mo­nai­tę.

 

Sei­mo na­rės Auš­ri­nės Ar­mo­nai­tės kal­ba

 

A. ARMONAITĖ (LSF). Jū­sų Eks­ce­len­ci­ja Pre­zi­den­te, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi am­ba­sa­do­riai, ger­bia­mi sve­čiai ir ko­le­gos! Ap­tar­da­mi Pre­zi­den­to K. Gri­niaus po­li­ti­nę veik­lą ne­re­tai dis­ku­tuo­ja­me – ar Pre­zi­den­tą ga­li­ma va­din­ti li­be­ra­lu, jei­gu taip, ko­kiu – de­ši­niuo­ju ar kai­riuo­ju? Ir čia ver­ta ap­skri­tai trum­pai pri­si­min­ti li­be­ra­lių idė­jų skir­tis bei pa­kal­bė­ti apie li­be­ra­lią de­mo­kra­tiją.

Šian­dien jau mi­nė­tas Ry­go­je gi­męs po­li­ti­nis fi­lo­so­fas I. Ber­li­nas sa­vo dar­be ,,Dvi lais­vės sam­pra­tos“ iš­ski­ria dvi lais­vės su­vo­ki­mo kryp­tis. Pir­mo­ji yra va­di­na­ma ,,ne­ga­ty­via lais­ve“, ar­ba ,,lais­ve nuo“, tai yra lais­ve nuo pa­ša­li­nės įta­kos, per­tek­li­nio re­gu­lia­vi­mo, vals­ty­bės ki­ši­mo­si, biu­ro­kratijos ir pa­na­šiai. To­kios lais­vės at­sto­vais šian­dien Lie­tu­vo­je ga­li­me lai­ky­ti de­ši­niuo­sius li­be­ra­lus, ku­riems sa­ve pa­ti pri­ski­riu.

Ant­ro­ji lais­vės sam­pra­ta yra po­zi­ty­vio­ji lais­vė, ar­ba lais­vė ,,kam“, tai yra lais­vė gau­ti kai ku­rių gė­ry­bių. To­kia lais­vė pa­tei­si­na di­des­nį vals­ty­bės vaid­me­nį eko­no­mi­nia­me gy­ve­ni­me, ką pri­sta­tė ma­no ko­le­ga To­mas. To­kios sam­pra­tos ša­li­nin­kais ga­li­me lai­ky­ti kai­riuo­sius li­be­ra­lus, so­cial­li­be­ra­lus.

Ne­pai­sant šių idė­ji­nių skir­tu­mų, tiek vie­nos, tiek ki­tos lais­vės ša­li­nin­kai iš­pa­žįs­ta ben­d­ruo­sius li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos prin­ci­pus, to­kius kaip as­mens, žo­džio, są­ži­nės lais­vė, žmo­gaus tei­sės, rin­kos eko­no­mi­ka, tik vie­ni pa­si­sa­ko už lais­ves­nę rin­ką, ki­ti – už la­biau re­gu­liuo­ja­mą.

Pre­zi­den­tas K. Gri­nius sa­vo po­li­ti­nė­je veik­lo­je iš tie­sų bu­vo pats tik­riau­sias li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos įsi­kū­ni­ji­mas. Lai­ku, kai siau­tė­jo au­to­ri­ta­riz­mas ir bren­do to­ta­li­ta­ri­nės idė­jos, vė­liau iš­gul­džiu­sios mi­li­jo­nus žmo­nių, K. Gri­nius sie­kė įtvir­tin­ti žo­džio, as­mens, są­ži­nės, spau­dos lais­ves, žmo­gaus tei­ses, stip­rią sa­vi­val­dą ir val­džios de­cen­tra­li­za­ci­ją.

Li­be­ra­li de­mo­kra­tija K. Gri­niaus veik­los me­tais, de­ja, ne­tu­rė­jo pro­gos įsi­tvir­tin­ti nei Lie­tu­vo­je, nei Eu­ro­po­je. Prie­šin­gai – mū­sų se­ne­liai ir tė­vai ta­po kru­vi­niau­sių to­ta­li­ta­riz­mų liu­di­nin­kais ir au­ko­mis. Ta­čiau XX am­žiaus pa­bai­go­je, griu­vus Ber­ly­no sie­nai ir žlu­gus blo­gio im­pe­ri­jai, li­be­ra­li de­mo­kra­tija pra­dė­jo skin­tis ke­lią vis dau­giau pa­sau­lio vals­ty­bių, ne­ap­lenk­da­ma ir mū­sų Lie­tu­vos.

Po­li­ti­kos moks­li­nin­kas F. Fu­ku­ja­ma li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos įsi­tvir­ti­ni­mą pa­sau­ly­je net­gi pa­va­di­no ,,is­to­ri­jos pa­bai­ga“. Jis tei­gė, kad li­be­ra­li de­mo­kra­tija yra ga­lu­ti­nė žmo­ni­jos val­dy­mo ir vei­ki­mo for­ma.

Vis dėl­to pas­ku­ti­nių me­tų įvy­kiai pa­sau­ly­je, ra­di­ka­lios de­ši­nės ir kai­rės at­si­nau­ji­ni­mas Eu­ro­po­je reiš­kia tik vie­na – li­be­ra­li de­mo­kra­tija šian­dien iš­gy­ve­na dar vie­ną di­de­lių sun­ku­mų pe­ri­odą.

Pre­zi­den­to K. Gri­niaus li­be­ra­lios de­mo­kra­tijos idė­jos šian­dien yra kaip oras rei­ka­lin­gos Lie­tu­vai, rei­ka­lin­gos Lie­tu­vos par­ti­joms ir po­li­ti­niams ly­de­riams. Mums la­bai pa­si­se­kė, kad tu­rė­jo­me to­kį Pre­zi­den­tą, iš ku­rio ga­li­me sem­tis įkvė­pi­mo sa­vo po­li­ti­nei veik­lai, net ir pra­ėjus 150 me­tų po jo gi­mi­mo.

K. Gri­niaus idė­jos yra ge­ras pa­ma­tas mums, skir­tin­gų pa­žiū­rų po­li­ti­kams, ieš­ko­ti su­ta­ri­mo dėl svar­biau­sių da­ly­kų de­mo­kra­tijai. Dė­ko­ju. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dė­ko­ja­me mie­lai ko­le­gei Sei­mo na­rei A. Ar­mo­nai­tei. K. Gri­nius ga­lė­tų bū­ti mums vi­siems vie­nu la­biau­siai įkve­pian­čių pa­vyz­džių, ro­dan­čių, kad ne­va­lia pa­si­duo­ti ir kaip svar­bu bū­ti ryž­tin­giems, sau­go­ti ir puo­se­lė­ti pa­ma­ti­nius lais­vės, de­mo­kra­tijos ir hu­ma­niz­mo prin­ci­pus.

PIRMININKAS. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo var­du bus pa­dė­tos gė­lės ant Pre­zi­den­to, Sei­mo na­rio K. Gri­niaus ka­po Se­le­mos Bū­do­je. Ma­lo­niai kvie­čiu jau­no­sios kar­tos at­sto­vus – Kaz­lų Rū­dos Kazio Gri­niaus gim­na­zi­jos moks­lei­vius – pri­im­ti gė­les.

Ger­bia­mie­ji, K. Gri­nius – žmo­gus, ėjęs kar­tu su sa­vo tau­ta ir vals­ty­be bei dir­bęs jų la­bui. Jis ti­kė­jo mū­sų tau­tos ne­mir­tin­gu­mu, tas ti­kė­ji­mas bu­vo jo gy­ve­ni­mo tiks­las. Te­gul K. Gri­niaus ti­kė­ji­mas pa­de­da ir mums siek­ti ir įgy­ven­din­ti kil­nius tiks­lus, kad mū­sų ša­lis bū­tų gra­žes­nė at­ei­nan­čioms kar­toms.

Mi­nė­ji­mą skel­biu baig­tą. Ma­lo­niai kvie­čiu mi­nė­ji­mo da­ly­vius dar kar­tą ap­žiū­rė­ti Lie­tu­vos Lais­vės gy­nė­jų ga­le­ri­jo­je eks­po­nuo­ja­mą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos pa­reng­tą pa­ro­dą „De­mo­kra­tijos ke­liu: Ka­ziui Gri­niui – 150“.

Sei­mo na­riams pri­me­nu, kad Sei­mo po­sė­džių sa­lė­je 11.30 val. vyks Sei­mo ple­na­ri­nis po­sė­dis. Dė­ko­ju.

 

Pertrauka

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. gruo­džio 15 d. po­sė­dį. Kvie­čiu re­gist­ruo­tis. (Gon­gas)

Už­si­re­gist­ra­vo 78 Sei­mo na­riai.

 

11.33 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­ri­me pa­si­tvir­tin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pę nuo gruo­džio 15 iki sau­sio 15 die­nos. Yra siū­lo­ma V. Ačie­nė, Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, A. Anu­šaus­kas, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja, A. Ar­mo­nai­tė, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, R. Bud­ber­gy­tė, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos fra­kci­ja, A. Dumb­ra­va, frak­ci­ja „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“, Z. Je­dins­kis, Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­ja. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Pri­tar­ta.

 

11.34 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2016 m. gruo­džio 15 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Per­ei­si­me prie dar­bo­tvarkės 1-1 klau­si­mo – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mo.

Sei­mo na­rys B. Ma­te­lis. Pra­šau.

B. MATELIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos var­du, taip pat va­do­vau­da­ma­sis Sta­tu­to 94 straips­niu, siū­lau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės Met­ro­po­li­te­no įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-2375. Mo­ty­vai bū­tų to­kie, kad šis įsta­ty­mas iš tie­sų yra su­lau­kęs la­bai prieš­ta­rin­gų vi­suo­me­nės ver­ti­ni­mų, bu­vo ve­tuo­tas Pre­zi­den­tės ir ma­ny­čiau, kad šiuo at­ve­ju bū­tų la­bai rei­ka­lin­ga nau­jos Vy­riau­sy­bės iš­va­da dėl šio įsta­ty­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Sei­mo na­rys A. Ge­lū­nas. Pra­šau.

A. GELŪNAS (LSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos var­du pra­šy­čiau iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės klau­si­mą Nr. XIIP-4480 dėl Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to ri­bų nu­sta­ty­mo. Bu­vo­me pra­šę anks­tes­nia­me po­sė­dy­je svars­ty­ti šį klau­si­mą per pa­va­sa­rio se­si­ją, kad nau­jo­ji mi­nist­rė ga­lė­tų de­ta­liai su­si­pa­žin­ti, ir ko­mi­te­tas ne­tu­rė­jo vie­nos nuo­mo­nės dėl šio klau­si­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Čia krei­pia­tės frak­ci­jos var­du?

A. GELŪNAS (LSF). Krei­piuo­si frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Sei­mo na­rys V. Juo­za­pai­tis. Pra­šau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Pa­sa­ky­siu, kad, ži­no­ma, jū­sų va­lia žo­dį su­teik­ti, bet pa­pras­tai bū­na ei­lės tvar­ka nuo at­si­sto­ji­mo prie mik­ro­fo­no. Tai­gi aš lau­kiu, aš ma­tau, kad jūs ne­žiū­ri­te į kai­rę, bet la­bai ge­rai. Aš no­riu pa­an­trin­ti po­nui A. Ge­lū­nui – iš tik­rų­jų tai jau déjà vu, jau kar­to­ja­si prieš dvi sa­vai­tes vy­ku­si si­tu­a­ci­ja, kai dėl to pa­ties pra­šė­me iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės pro­jek­tą Nr. XIIP-4480 dėl Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to ri­bų nu­sta­ty­mo, juo­lab kad ko­mi­te­to po­sė­dy­je mes tu­rė­jo­me tik­rai la­bai rim­tą po­sė­dį apie Ge­di­mi­no kal­no būk­lę ir pa­na­šiai. Ir iš to re­zer­va­to ne­bu­vo nė vie­no žmo­gaus ir ap­skri­tai mes ne­ži­no­me, ar jis eg­zis­tuo­ja ir ko­kiu tiks­lu jis eg­zis­tuo­ja. Tai čia la­bai rim­ta te­ma ir tik­rai taip ne­ga­li­ma pa­leis­ti da­bar au­to­ma­tiš­kai. Aš siū­lau pir­miau­sia leis­ti su­si­pa­žin­ti Vy­riau­sy­bei, mi­nist­rei, ir tuo­met vi­si at­sa­kin­gai kar­tu nu­sprę­si­me to re­zer­va­to li­ki­mą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Čia ir­gi frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. Bal­suo­si­me. Sei­mo na­rys S. Ja­ke­liū­nas. Pra­šau.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to var­du pra­šau da­ry­ti pro­jek­to Nr. XIIP-4788(2) svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo per­trau­ką, nes Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas kol kas nė­ra ap­svars­tęs ši­to klau­si­mo, Sta­tu­to 155 straips­nio 5 da­lis.

PIRMININKAS. Ar dėl iš­brau­ki­mo kal­ba­te, ar dėl per­trau­kos? Kvie­čiu bal­suo­ti dėl pir­mo­jo pa­siū­ly­mo – dėl pro­jek­to Nr. XIIP-2375. Kas už tai, kad šį klau­si­mą dėl Met­ro­po­li­te­no įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to iš­brauk­tu­me iš dar­bo­tvarkės? (Šur­mu­lys sa­lė­je) Dėl Met­ro­po­li­te­no įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIP-2375 iš­brau­ki­mo. Kas už tai, kad iš­brauk­tu­me šį pro­jek­tą?

Bal­sa­vo 102 Sei­mo na­riai: už – 71, prieš – 12, su­si­lai­kė 19. Klau­si­mas iš­brauk­tas iš dar­bo­tvarkės. Ačiū.

Sei­mo na­rys A. Skar­džius. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Pa­pras­tai Sta­tu­tas ga­lio­ja Sei­mui, kai yra su­ren­ka­mi ma­žiau­siai 47 pa­ra­šai, nu­ro­do­ma dar­bo­tvarkė. 15 die­ną bu­vo su­rink­ta 50 pa­ra­šų. Tie­siog yra su­tryp­ta Sei­mo na­rių va­lia, o mo­ty­vai, kad kaž­kas kaž­ko ne­ži­no, tai tik­rai vi­si vis­ką ži­no. Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja po­nia R. Baš­kie­nė mi­nė­jo tai, kad Vy­riau­sy­bė no­ri ap­svars­ty­ti. Mes gra­žiai su­ti­ko­me, kad bū­tų ga­li­ma per­kel­ti sa­vai­tei šio pro­jek­to svars­ty­mą, bet vėl­gi tai yra dau­giau gal su­ta­ri­mas nei Sta­tu­to pai­sy­mas.

O kal­bant apie met­ro, tai tik­rai vals­ty­bės pi­ni­gų nė­ra, Eu­ro­pos pi­ni­gų nė­ra, o mes su ju­mis pa­si­ra­šė­me ben­drą pro­gra­mą už dar­nią trans­por­to plėt­rą. Dar­ni plėt­ra ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma did­mies­čiuo­se, gal­būt Bal­bie­riš­ky­je ir įma­no­ma, bet did­mies­čiuo­se be nau­jos erd­vės tur­būt ne. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Sei­mo na­rė R. Baš­kie­nė. Pra­šau.

R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, bal­sa­vi­mas įvy­ko, jis bu­vo tei­sė­tas, ir aš ma­nau, da­bar jau ne­bė­ra pras­mės, o kad nau­jo­ji Vy­riau­sy­bė tu­rės ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti, bus tik tam tik­ras pri­va­lu­mas. Ačiū.

PIRMININKAS. Sei­mo na­rys K. Gla­vec­kas. Pra­šau.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, po­nas A. Skar­džius pats ne­bal­sa­vo, bet aš la­bai no­riu trum­pą re­mar­ką pa­sa­ky­ti. Mes ka­dai­se pro­jek­ta­vo­me gon­do­las Vil­niui, po to pro­jek­ta­vo­me ly­ni­nį ke­lią, po to pro­jek­ta­vo­me met­ro­po­li­te­no sta­ty­bą, bet vi­si tie pro­jek­tai, kaip ži­no­te, ne­ži­nia kur ka­bo ir jų nė­ra, o met­ro tai yra toks pro­jek­tas, ku­rio Lie­tu­va iš es­mės įgy­ven­din­ti ne­ga­li, to­dėl ne­už­si­im­ki­me uto­pi­jo­mis. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Sei­mo na­rys B. Ma­te­lis.

B. MATELIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Aš tik no­rė­čiau re­pli­kuo­ti po­nui Sei­mo na­riui A. Skar­džiui, kad Sta­tu­tas iš tie­sų ne­pa­žeis­tas, Sta­tu­to 94 straips­nis lei­džia frak­ci­jai pra­šy­ti ati­dė­ti ir mo­ty­vai bu­vo iš tie­sų la­bai rim­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me dėl 2-5 klau­si­mo – dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2002 m. ba­lan­džio 23 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Vil­niaus pi­lių vals­ty­bi­nio kul­tū­ri­nio re­zer­va­to ri­bų nu­sta­ty­mo ir jo zo­nų ri­bų pla­no pa­tvir­ti­ni­mo…“ Bu­vo pa­siū­ly­mas šį klau­si­mą iš­brauk­ti. Kas už tai, kad šį klau­si­mą iš­brauk­tu­me, pra­šau bal­suo­ti.

Bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 102 Sei­mo na­riai, su­si­lai­kė 2. Klau­si­mas iš­brauk­tas. Ačiū.

Ar ga­li­me pa­tvir­tin­ti dar­bo­tvarkę ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū, prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra. Dar­bo­tvarkė pa­tvir­tin­ta.

 

11.45 val.

Įmo­nių fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-575 4, 22, 23, 25, 26, 27, 28 straipsnių ir prie­do pa­kei­ti­mo, Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 231, 232 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4530(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Svars­to­me dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mą – Įmo­nių fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo, įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 231, 232 straips­niais įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pra­ne­šė­ja – I. Ši­mo­ny­tė. Pri­ėmi­mas.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Bu­vo gau­tos pa­pil­do­mos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos, ku­rias ko­mi­te­tas ap­svars­tė ir nu­ta­rė pri­tar­ti toms pa­sta­boms, į ku­rias, ko­mi­te­to nuo­mo­ne, bu­vo ver­ta at­si­žvelg­ti. Dviem pa­sta­boms ne­pri­tar­ta dėl pa­žy­mo­je iš­dės­ty­tų ar­gu­men­tų, ir bu­vo pa­teik­ta nau­ja įsta­ty­mo pro­jek­to re­dak­ci­ja pri­im­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bal­suo­ja­me pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­tai­sos, ku­rioms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū. 2 straips­nis. Pa­tai­sų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­ta. Ačiū. 3 straips­nis. Pa­tai­sų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. 4 straips­nis. Tei­sės de­par­ta­men­to pa­tai­soms ne­pri­tar­ta. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me ar bu­vo prieš­ta­rau­jan­čių? Pri­im­ta. 5 straips­nis. Pa­tai­sų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. 6 straips­nis. Pa­tai­sų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta.

Dėl 7 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bos, ku­rioms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. 8 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. 9 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me dėl 9 straips­nio? Ge­rai, bal­suo­ja­me dėl 9 straips­nio.

Dė­ko­ju. Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 94, su­si­lai­kė 12. Straips­nis pri­im­tas.

10 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Pri­im­ta. 11 strai­ps­nis. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­boms. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. Dė­ko­ju.

Mo­ty­vai už, prieš dėl vi­so įsta­ty­mo. Prieš – G. Ste­po­na­vi­čius. Pra­šau.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos ma­ny­mu, šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, taip pat ir su­si­jęs ly­di­ma­sis, per­ke­lia Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės nor­mas į mū­sų na­cio­na­li­nę tei­sę, ta­čiau mums, kaip li­be­ra­lams, ke­lia klau­si­mų ir tam tik­rų abe­jo­nių pa­pil­do­mos ad­mi­nist­ra­ci­nės naš­tos ver­slui sky­ri­mas. Ir štai dėl šios pa­pras­tos, su­pran­ta­mos prie­žas­ties, biu­ro­kratijos di­di­ni­mo lin­kme, mes ne­no­ri­me pa­lai­ky­ti spren­di­mų. To­dėl Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja ne­bal­suos už šį įsta­ty­mą.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Už – I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, nors šį įsta­ty­mo pro­jek­tą tei­kė bu­vu­si Vy­riau­sy­bė ir jo svars­ty­mas bu­vu­sia­me Sei­me už­tru­ko, bet tik­rai ne­la­bai ga­liu su­pras­ti, dėl ko čia bū­tų ga­li­ma prieš­ta­rau­ti, tu­rint gal­vo­je, kad įsta­ty­mo pro­jek­tai kal­ba apie so­cia­li­nės at­sa­ko­my­bės ata­skai­tas, ku­rias tu­rės teik­ti tik la­bai di­de­lės įmo­nės. Šis pa­kei­ti­mas, at­si­žvel­giant į eu­ro­pi­nį re­gu­lia­vi­mą, yra ak­tu­a­lus tik la­bai di­de­lėms įmo­nėms, ku­rių dar­buo­to­jų skai­čius di­des­nis ne­gu 250. Ati­tin­ka­mai pa­ja­mos di­des­nės ne­gu 40 mln. Ir tik­rai mums ne­rei­kia ne­ri­mau­ti. Di­de­lės įmo­nės, ypač už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės, ir da­bar to­kias ata­skai­tas tie­siog pa­gal sa­vo mo­ti­ni­nių įmo­nių ben­dro­vę daž­nai tei­kia ir ren­gia.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Mo­ty­vai prieš – K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš prieš ši­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą tik­rai nie­ko ne­tu­riu ir su­pran­tu, kad rei­kia įgy­ven­din­ti ir bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės… Bet no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, į ką li­be­ra­lai at­krei­pė, kad re­gu­lia­vi­mas ir at­skai­to­my­bė per pas­ta­ruo­sius de­šimt me­tų įmo­nė­se, vi­sų ka­te­go­ri­jų: ir pri­va­čio­se, ir vals­ty­bi­nė­se, pa­di­dė­jo kar­tais. Tai yra vi­so­kios at­skai­to­my­bės. O ši at­skai­to­my­bė taip pat įei­na į tų kar­tų są­vo­ką. Iš tik­rų­jų po Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ar­ba Eu­ro­pos Są­jun­gos vė­lia­va, di­rek­ty­vų vė­lia­va, vi­so­je Lie­tu­vo­je di­di­na­mas kon­tro­lės, kon­tro­liuo­ja­mų, skai­čiuo­ja­mų ro­dik­lių skai­čius, o tas iš tik­rų­jų ga­lų ga­le at­ve­da prie di­džiu­lio biu­ro­kratijos au­gi­mo. To­dėl, aš ma­nau, tą įsta­ty­mą pri­ėmus, rei­kia Sei­mui rim­tai už­si­im­ti in­ven­to­ri­za­vi­mu tų funk­ci­jų, ku­rios yra de­le­guo­ja­mos ap­skai­tos ir re­gu­lia­vi­mo sri­ty­se. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Dau­giau mo­ty­vų už, prieš nė­ra. Bal­suo­ja­me už vi­są įsta­ty­mą su pa­tai­so­mis, ku­rioms pri­ta­rė Tei­sės ko­mi­te­tas. Su Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bo­mis, ku­rioms pri­ta­rė ko­mi­te­tas.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: už – 87, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 12. Įmo­nių fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-575 4, 22, 23, 25, 26, 27, 28 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo, įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 231, 232 straips­niais įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.54 val.

Įmo­nių gru­pių kon­so­li­duo­to­sios fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-576 4, 6, 10, 12, 13, 14 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 101 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4531(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – Įmo­nių gru­pių kon­so­li­duo­to­sios fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-576 4, 6, 10, 12, 13, 14 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 101 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra su­si­jęs su prieš tai pri­im­tu įsta­ty­mo pro­jek­tu kaip ly­di­ma­sis, ka­dan­gi įmo­nės, ku­rios pri­klau­so įmo­nių gru­pėms, ati­tin­ka­mai tu­ri at­lik­ti fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės pa­ruo­ši­mą ar­ba me­ti­nių pra­ne­ši­mų pa­ruo­ši­mą kon­so­li­duo­tai. Tie­siog ši­tas įsta­ty­mas apie tai kal­ba. Bu­vo­me ga­vę vie­ną Tei­sės de­par­ta­men­to re­dak­ci­nę pa­sta­bą, ku­riai pri­ta­rė­me ben­dru su­ta­ri­mu, ir yra įre­gist­ruo­tas nau­jas įsta­ty­mo pro­jek­to va­rian­tas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, dėl 1 straips­nio yra Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų, ku­rioms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 2 straips­nis. Be pa­sta­bų. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 3 strai­ps­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­im­ti? Ačiū. Pri­im­tas. 4 straips­nis. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 5 straips­nis. Taip pat be pa­sta­bų. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 6 straips­nis. Be pa­sta­bų. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 7 straips­nis. Pa­sta­bų taip pat nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 8 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas. 9 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­tas.

Mo­ty­vų už ir prieš nė­ra. Ar ga­li­me bal­suo­ti dėl vi­so įsta­ty­mo? Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­im­tu­me šį įsta­ty­mą?

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 104 Sei­mo na­riai: už – 92, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 12. Įmo­nių gru­pių kon­so­li­duo­to­sios fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-576 4, 6, 10, 12, 13, 14 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 101 straips­niu įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.57 val.

Au­di­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1227 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4454(3)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 3 klau­si­mas – Au­di­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1227 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4454. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to mes ga­vo­me vie­ną Tei­sės de­par­ta­men­to es­mi­nę pa­sta­bą dėl au­di­to įmo­nių ne­pri­ekaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos, dėl pa­grin­dų, ka­da re­pu­ta­ci­ja yra lai­ko­ma ne­pri­ekaiš­tin­ga. Į šią pa­sta­bą bu­vo at­si­žvelg­ta ir ati­tin­ka­mai straips­nis bu­vo pa­pil­dy­tas. Taip pat vie­ną tech­ni­nę pa­sta­bą, į ku­rią at­si­žvel­gė­me ko­mi­te­te. Ben­dru su­ta­ri­mu – to­kia yra ko­mi­te­to iš­va­da, yra įre­gist­ruo­tas nau­jas įsta­ty­mo pro­jek­to va­rian­tas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Pa­sta­bų nė­ra. Ar su­tin­ka­te, kad bal­suo­tu­me dėl skir­snių? Ačiū. Pir­ma­sis skir­snis. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Ant­ra­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Tre­čia­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Ket­vir­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­rimu? Ačiū. Penk­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Šeš­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Sep­tin­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Aš­tun­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. De­vin­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. De­šim­ta­sis skir­snis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

Vie­nuo­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Dvy­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Try­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Ke­tu­rio­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Pen­kio­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Še­šio­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Sep­ty­nio­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Aš­tuo­nio­lik­ta­sis – ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū.

Dėl vi­so įsta­ty­mo mo­ty­vų už, prieš nė­ra, ne­už­si­re­gist­ra­vo. Bal­suo­ja­me už tai, kad pri­im­tu­me vi­są šį įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 107 Sei­mo na­riai: už – 105, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Au­di­to įsta­ty­mo Nr. VIII-1227 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4454(2)ES) pri­im­tas. (Gon­gas)

12.02 val.

Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 36, 62 ir 63 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4455(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3b klau­si­mas – Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 36, 62 ir 63 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4455(3). Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Nuo svars­ty­mo sta­di­jos ne­bu­vo gau­ta jo­kių nau­jų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų, to­dėl pro­jek­to re­dak­ci­ja yra to­kia pa­ti, ko­kia bu­vo svars­ty­mo sta­di­jo­je. Pra­šy­čiau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Bal­suo­si­me pa­straips­niui. Dėl 1 straips­nio. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. 2 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­tas. Ačiū. 3 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­im­tas. Ačiū. 4 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū.

Mo­ty­vai dėl vi­so įsta­ty­mo. Nie­kas ne­už­si­re­gist­ra­vo, nė­ra. Ar ga­li­me bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mą? Pra­šom. Kvie­čiu bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai: už – 95, su­si­lai­kiu­sių ir prieš nė­ra. Tai­gi Ban­kų įsta­ty­mo Nr. IX-2085 36, 62 ir 63 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4455(3) pri­im­tas. (Gon­gas)

Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Dumb­ra­va. Pra­šom.

A. DUMBRAVA (TTF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, pra­šom įskai­ty­ti ma­no bal­są už, ne­vei­kė kor­te­lė. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, ačiū.

 

12.04 val.

Drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1737 53 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4456(3) (pri­ėmi­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-3c klau­si­mas – Drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1737 53 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4456(3). Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ana­lo­giš­kai, kaip ir dėl prieš tai bu­vu­sio įsta­ty­mo pro­jek­to, jo­kių nau­jų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Čia yra tech­ni­nis pa­kei­ti­mas, tie­siog pri­de­ri­nan­tis prie Au­di­to įsta­ty­mo. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu bal­suo­ti už 1 straips­nį. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Už 2 straips­nį. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Mo­ty­vų už, prieš nė­ra. Kvie­čiu bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už – 89, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1 Sei­mo na­rys. Tai­gi Drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1737 53 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4456(3) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.07 val.

Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo Nr. IX-1068 4, 45, 46 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 47 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4457(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3d klau­si­mas – Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo Nr. IX-1068 4, 45, 46 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 47 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4457(3). Pra­ne­šė­ja – I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, šiuo at­ve­ju bu­vo gau­ta vie­na re­dak­ci­nė Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ku­riai ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Čia taip pat yra ly­di­ma­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas, kur tiks­li­na­mos nuo­ro­dos į Au­di­to įsta­ty­mą. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu bal­suo­ti už 1 straips­nį. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­im­tas. Už 2 straips­nį – ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­im­tas.

3 straips­nis su Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bo­mis, ku­rioms ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me bal­suo­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­im­tas.

4 straips­nis be pa­sta­bų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. 5 straips­nis pri­im­tas be pa­sta­bų. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­im­tas.

Dėl mo­ty­vų nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­li­me bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mą? Kvie­čiu bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Dė­ko­ju. Bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 93, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Tai­gi Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mo Nr. IX-1068 4, 45, 46 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 47 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.10 val.

Įmo­nių fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-575 3, 4 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4458(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3e klau­si­mas – Įmo­nių fi­nan­si­nės at­skai­to­my­bės įsta­ty­mo Nr. IX-575 3, 4 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4458. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to bu­vo gau­ta Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, at­si­žvel­giant į tai, kad prieš tai bu­vu­sia­me įsta­ty­mų pa­ke­te, ku­rį svars­tė­me kaip pir­mą klau­si­mą, bu­vo taip pat ši­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, bu­vo pa­teik­ta pa­sta­ba, kad rei­kė­tų su­de­rin­ti tar­pu­sa­vy­je šių įsta­ty­mų pro­jek­tų įsi­ga­lio­ji­mą. Į tai ko­mi­te­tas at­si­žvel­gė ir tam pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Siū­lau bal­suo­ti pa­straips­niui.

Dėl 1 straips­nio. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. Dėl 2 straips­nio? Į Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mą ko­mi­te­tas at­si­žvel­gė. Ar ga­li­me bal­suo­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. Dėl 3 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. Dėl 4 straips­nio. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta.

Dėl mo­ty­vų už, prieš. Mo­ty­vai už – Sei­mo na­rys K. Gla­vec­kas. Pra­šom. Jo nė­ra. Bal­suo­si­me už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą. Kvie­čiu bal­suo­ti. Dė­ko­ju.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: už – 99, prieš ir su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Tu­riu gar­bės pra­neš­ti, kad bu­vo šim­ta­sis mū­sų ka­den­ci­jos tei­sės ak­tas, pri­im­tas per mė­ne­sį dar­bo. (Gon­gas, plo­ji­mai)

 

12.13 val.

Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2566 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4459(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3f klau­si­mas – Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2566 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4459. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to ne­bu­vo gau­ta jo­kių nau­jų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų, to­dėl re­dak­ci­ja yra to­kia pa­ti, ko­kiai bu­vo pri­tar­ta svars­ty­mo sta­di­jo­je. Čia yra su tuo pačiu Au­di­to įsta­ty­mo pa­ke­tu su­si­jęs tei­sės ak­tas, ku­ria­me tie­siog yra tiks­li­na­mos nuo­ro­dos į nau­ją­jį Au­di­to įsta­ty­mą. Kvies­čiau ko­le­gas pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ka­dan­gi yra tik vie­nas straips­nis, kei­čian­tis ki­tą, siū­lau bal­suo­ti iš kar­to už vi­są įsta­ty­mą. Kvie­čiu bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai; už – 95, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1 Sei­mo na­rys. Cen­tri­nės kre­di­to uni­jos įsta­ty­mo Nr. VIII-1682 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2566 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.15 val.

Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2567 2 straips­nio pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4460(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3g klau­si­mas – Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2567 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4460(3). Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to taip pat, kaip ir dėl prieš tai bu­vu­sio, ne­bu­vo gau­ta jo­kių nau­jų pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų, to­dėl re­dak­ci­ja iš­li­ko to­kia pa­ti, kaip ir svars­ty­mo me­tu. Vėl­gi iš to pa­ties pa­ke­to, Au­di­to įsta­ty­mo, su­si­jęs įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me tie­siog tiks­li­na­mos nuo­ro­dos pri­de­ri­nant prie Au­di­to įsta­ty­mo. Kvie­čiu ko­le­gas pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Šio įsta­ty­mo yra vie­nas straips­nis, to­dėl siū­lau iš kar­to bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mą. Dėl mo­ty­vų už, prieš ne­už­si­ra­šė nie­kas. Bal­suo­ja­me.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai – vi­si bal­sa­vo už. Dė­ko­ju. Tai­gi Kre­di­to uni­jų įsta­ty­mo Nr. I-796 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2567 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas (Gon­gas)

 

12.18 val.

Mo­kė­ji­mo įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XI-549 5 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4461(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3h klau­si­mas – Mo­kė­ji­mo įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XI-549 5 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4461(3). Pra­ne­šė­ja – Sei­mo na­rė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to ir­gi ne­bu­vo gau­ta jo­kių pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų, to­dėl yra to­kia pa­ti re­dak­ci­ja, ku­riai Sei­mas jau pri­ta­rė svars­ty­mo sta­di­jo­je. Taip pat iš to pa­ties pa­ke­to, su­si­jęs tei­sės ak­tas, re­dak­ci­nės pa­tai­sos. Kvie­čiu pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Pra­šau bal­suo­ti pa­straips­niui.

1 straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. 2 straips­nis, taip pat be pa­sta­bų. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. 3 straips­nis, taip pat be pa­sta­bų. Ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū. Kvie­čiu bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių: 99 – už, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1 Sei­mo na­rys. To­kiu bū­du Mo­kė­ji­mo įstai­gų įsta­ty­mo Nr. XI-549 5 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4461(3) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.20 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 197 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios ir 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4463(3) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3i klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 197 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios ir 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4463. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 197 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios ir 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. At­si­žvel­gęs į pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to bei Au­di­to ko­mi­te­to – nuo­mo­nę, 7 bal­sais už, nė vie­nam ne­bal­sa­vus prieš ar su­si­lai­kius, pri­ta­rė­me pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo va­rian­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Siū­lau bal­suo­ti pa­straips­niui. Ka­dan­gi ne­bu­vo pa­sta­bų, siū­lau bal­suo­ti už 1 straips­nį. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Pri­tar­ta. 2 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. 3 straips­nis. Ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta.

Siū­lau bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 103 Sei­mo na­riai: už – 101, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2 Sei­mo na­riai. Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 197 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios ir 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4463(3) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.23 val.

Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straips­nių, 2 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 381 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4807(3)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 strai­ps­nių, 2 prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 381 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4807. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys M. Bas­tys.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas kaip pa­grin­di­nis svars­tė Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straips­nių, 2 prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 381 straips­niu įsta­ty­mo projektą per pri­ėmi­mo sta­di­ją. Pri­ta­rė įsta­tymo pro­jek­tui ben­dru su­ta­ri­mu su Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to ir Sei­mo na­rio J. Raz­mos pa­siū­ly­mais.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pra­šau lik­ti tri­bū­no­je.

Siū­lau bal­suo­ti pa­straips­niui. 1 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. 2 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Pri­im­ta. 3 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta.

4 straips­nis. Dėl 4 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Pra­šau ger­bia­mą M. Bas­tį pa­ko­men­tuo­ti.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Čia yra dau­giau re­dak­ci­nio po­bū­džio. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė siū­ly­mui ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me pri­tar­ti 4 straips­niui su Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. 5 straips­nis. Yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bų. Pra­šau pa­ko­men­tuo­ti.

M. BASTYS (LSDPF). Tai taip pat yra dau­giau re­dak­ci­nio po­bū­džio ir ko­mi­te­tas siū­ly­mui pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Yra J. Raz­mos pa­tai­sa. Ar no­rė­tu­mė­te kal­bė­ti, ger­bia­mas Jur­gi Raz­ma?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ma­no siū­lo­ma pa­tai­sa – įsta­ty­mo ly­giu įra­šy­ti tai, kas šian­dien yra įsta­ty­mo ly­di­ma­ja­me ak­te, kai ky­la gin­čų tarp in­fra­struk­tū­ros val­dy­to­jo ir nau­do­to­jų. Ko­mi­te­tas ma­no pa­siū­ly­mą gra­žiai su­re­da­ga­vo, pa­to­bu­li­no. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti. Tai duos dau­giau aiš­ku­mo, kaip spręs­ti gin­čus, kai jie iš­ky­la tarp in­fra­struk­tū­ros nau­do­to­jų ir val­dy­to­jo. Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bai su­tei­kia­ma ta ar­bit­ro funk­ci­ja.

PIRMININKAS. Ka­dan­gi šią pa­tai­są tu­rė­tų pa­lai­ky­ti 29 Sei­mo na­riai, ar yra 29 Sei­mo na­riai? Pra­šau bal­suo­ti. Ar yra 29 Sei­mo na­riai, pa­lai­kan­tys J. Raz­mos pa­sta­bą, kad ji bū­tų svars­to­ma? Dė­ko­ju. 94 bal­sai. Va­di­na­si, pa­tai­sa yra pa­lai­ky­ta. Pra­šom. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė.

M. BASTYS (LSDPF). Ko­mi­te­tas J. Raz­mos pa­siū­ly­mui iš da­lies pri­ta­rė. Ki­taip ta­riant, su­re­da­ga­vo, kaip ir ko­le­ga J. Raz­ma kal­bė­jo apie tai, kad iš įsta­ty­mo ly­di­mo­jo ak­to yra per­ke­lia­ma į įsta­ty­mą nuo­sta­tą, kad tik­tai po vie­nų me­tų bū­tų ga­li­ma per­žiū­rė­ti in­fra­struk­tū­ros įkai­nius.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ar Sei­mo na­rys J. Raz­ma su­tin­ka su ko­mi­te­to re­dak­ci­ja? Ačiū. Ar ga­li Sei­mas pri­tar­ti Sei­mo na­rio J. Raz­mos pa­siū­ly­mui su ko­mi­te­to re­dak­ci­ja ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta.

Ar dėl 6 straips­nio no­rė­tų Sei­mo na­rys J. Raz­ma kal­bė­ti? Yra jū­sų pa­tai­sa.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tai nė­ra ko­kia reikš­min­ga pa­tai­sa, dau­giau tai yra tei­si­niai for­ma­lu­mai, kaip spręs­ti klau­si­mus dėl šio įsta­ty­mo tai­ky­mo, kai tai tai­ko­ma di­de­lę įta­ką tam tik­ro­je rin­ko­je tu­rin­čiam ūkio sub­jek­tui. Čia tei­siš­kai ko­mi­te­tas tvar­kin­gai su­re­da­ga­vo, kad bū­tų pir­me­ny­bė tiems ak­tams, ku­rie le­mia bū­tent do­mi­nuo­jan­čio rin­ko­je sub­jek­to reg­la­men­ta­vi­mą, o po to bū­tų Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos pa­tvir­tin­tos tai­syk­lės ir są­ly­gos.

PIRMININKAS. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti J. Raz­mos siū­ly­mui, kad jį svars­ty­tu­me? Ačiū. Pri­tar­ta.

Ko­mi­te­to nuo­mo­nė. Pra­šau.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ko­mi­te­tas iš da­lies pri­ta­rė J. Raz­mos pa­siū­ly­mui, tin­ka­mai su­re­da­ga­vo, ir iš tie­sų ga­li­ma pri­im­ti šią nuo­sta­tą.

PIRMININKAS. Ar Sei­mo na­rys J. Raz­ma su­tin­ka su ko­mi­te­to re­dak­ci­ja? Dė­ko­ju. Ar Sei­mas ga­li pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu šiam straips­niui su pa­tai­so­mis? (Bal­sai sa­lė­je) Šiai re­dak­ci­jai. Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl vi­so straips­nio su vi­so­mis pri­im­to­mis pa­tai­so­mis. Ar ga­li­ma pri­tar­ti 5 straips­niui? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Pri­tar­ta. 6 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. 7 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. Dė­ko­ju.

Mo­ty­vai dėl vi­so. Nie­kas ne­už­si­ra­šęs. Kvie­čiu bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 100, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1 Sei­mo na­rys. Tai­gi Elek­tro­ni­nių ry­šių įsta­ty­mo Nr. IX-2135 3, 28, 37, 39 straips­nių, 2 prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 381 straips­niu įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4807(3) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.33 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10, 20 ir 271 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4399(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10, 20 ir 271 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4399. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą ir, at­si­žvel­gęs į Tei­sės de­par­ta­men­to, Tei­sės ins­ti­tu­to ir ki­tų tar­ny­bų: Vals­ty­bi­nės sie­nos ap­sau­gos, Trans­por­to ins­pek­ci­jos prie Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus, pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ta­čiau taip pat ko­mi­te­tas siū­lo kreip­tis į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bę, sis­te­miš­kai ver­tin­ti Mui­ti­nės de­par­ta­men­to prie Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Val­s­ty­bi­nės ke­lių trans­por­to ins­pek­ci­jos prie Su­sisie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos, Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos pa­siū­ly­mus dėl Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo 20 straips­nio 2 da­lies. At­krei­pėme dė­mesį, kad kar­tu su siū­lo­mais pa­kei­ti­mais tu­ri bū­ti kei­čia­mi ir ati­tin­ka­mi Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­sižen­gi­mų ko­dek­so straips­niai. Ko­mi­te­tas 8 bal­sais už pri­ta­rė, nė vie­nam ne­bal­sa­vus prieš ir nesu­si­lai­kius.

Tie­sa, ko­mi­te­tas tu­rė­jo dar vie­ną pa­pil­do­mą iš­va­dą dėl pa­pil­do­mai pa­teik­tų siū­ly­mų. Ar man ją pa­teik­ti?

PIRMININKAS. Ei­si­me pa­straips­niui. Ačiū.

Dėl 1 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­im­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­im­ta. Dėl 2 straips­nio. Yra Sei­mo na­rių… K. Star­ke­vi­čius, A. Stan­či­kas tei­kė pa­sta­bą. Ko­mi­te­to nuo­mo­nė yra ne­pri­tar­ti. Ar yra Sei­mo na­riai? Yra. Sei­mo na­rys A. Stan­či­kas. Pra­šau.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ka­dan­gi tos pa­tai­sos pras­mė pra­puo­la, nes bū­tent iš­brau­kia­ma yra, va­di­na­si, ten­ki­na tai, kas da­bar yra pa­siū­ly­ta.

PIRMININKAS. Ar at­si­i­ma­te?

A. STANČIKAS (LVŽSF). Taip, at­si­i­mame.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ki­tas pa­siū­ly­mas yra Sei­mo na­rių: D. Gai­žaus­ko, R. An­dri­kio, P. Gra­žu­lio, J. Imb­ra­so, E. Gent­vi­lo ir J. Raz­mos. Ar no­rė­si­te ko­men­tuo­ti?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė ši­tam pa­siū­ly­mui.

PIRMININKAS. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Kad bū­tų ga­li­ma svars­ty­ti, rei­kia 29 Sei­mo na­rių. (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Ir pri­ta­ria­me pa­siū­ly­mui. Kvie­čiu bal­suo­ti ben­dru su­ta­ri­mu už vi­są 2 straips­nį. Pri­im­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

Dėl 3 straips­nio. Yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Ar no­ri­te ko­men­tuo­ti? Pra­šau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tei­sės de­par­ta­men­tas siū­lo, kad sie­kiant aiš­ku­mo pro­jek­to 3 straips­niu kei­čia­mo įsta­ty­mo 271 straips­nio 4 da­ly­je siū­ly­ti­na nu­ro­dy­ti ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų re­gist­ro tvar­ky­to­ją. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė tam pa­siū­ly­mui ir ati­tin­ka­mai bus pa­ko­re­guo­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas.

PIRMININKAS. Kvie­čiu pri­tar­ti 3 straips­niui su pa­sta­bo­mis ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū. Pri­im­tas. Dėl 4 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. Ar ga­li­me pri­im­ti 4 straips­nį ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­im­ta.

Siū­lau bal­suo­ti dėl vi­so įsta­ty­mo, nes mo­ty­vų už, prieš nė­ra. Pra­šau pradė­ti bal­sa­vi­mą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai: už – 91, prieš – 1, su­si­lai­kė 6. Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10, 20 ir 271 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4399(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.39 val.

Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-2776(3)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris su­si­jęs su Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mo spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mu bei yra dėl de­šinia­vai­rių au­to­mo­bi­lių. Ko­mi­te­tas, pri­ta­ręs Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai prieš pri­ėmi­mą bei ne­pri­ta­ręs ko­le­gos J. Raz­mos siū­ly­mui, 7 bal­sais už, 2 su­si­lai­kius, pa­pil­do­mai iš­va­dai pri­ta­rė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Dėl 1 straips­nio yra Sei­mo na­rio J. Raz­mos pa­siū­ly­mas. Ar no­ri­te pa­si­sa­ky­ti?

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pa­siū­ly­mą at­si­i­mu, nes Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas tei­sin­gai pa­sakė, kad dėl ma­no pa­siū­ly­mo yra iš­spręs­ta ki­ta­me straips­ny­je ir ne­rei­kia dub­liuo­ti. Ne­rei­kia bal­suo­ti dėl ma­no pa­siū­ly­mo.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ar ga­li­me pri­tar­ti 1 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Pri­tar­ta.

2 straips­nis. Yra re­dak­ci­nė Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba, ku­riai ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Ar ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­niui ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju. Dė­ko­ju pra­ne­šė­jui. (Bal­sai sa­lė­je) Ar ga­li­me pri­tar­ti 3 straips­niui? Pa­sta­bų ne­bu­vo. Ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū. Pri­tar­ta. Dėl 4 straips­nio pa­sta­bų nė­ra. Ačiū. Pri­tar­ta. 5 straips­nis. Pa­sta­bų nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju. Pri­tar­ta.

Kvie­čiu bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 101 Sei­mo na­rys: už – 95, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 6 Sei­mo na­riai. Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 10, 25, 27 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

At­krei­piu Do­ku­men­tų de­par­ta­men­to dė­me­sį į tai, kad gal­būt tas dvi pa­tai­sas ga­li­ma su­jung­ti į vie­ną. Dė­ko­ju.

 

12.43 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 609 ir 616 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4776(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 609 ir 616 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4776(2). Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­ėmi­mo sta­di­jo­je bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba dėl ko­dek­so 2 straips­nio. Jie tei­gia, kad ko­dek­so 616 straips­nio 2 da­lies kon­struk­ci­ja, ku­ria sie­kia­ma nu­sta­ty­ti, kad ins­ti­tu­ci­ja, ga­vu­si ad­mi­ni­st­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pro­to­ko­lą ar ki­tą by­los me­džia­gą, re­gist­ruo­tu paš­tu siun­čia at­sa­ko­my­bės trau­kia­mam as­me­niui ar nu­ken­tė­ju­siam pra­šy­mą pa­teik­ti pa­aiš­ki­ni­mus ir eks­per­to iš­vadą bei spe­cia­lis­to pa­aiš­ki­ni­mą… ati­tin­ka­mai jie siū­lo ko­re­guo­ti. Ta­čiau ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, nes nor­mos es­mė yra ne as­muo ar as­me­nys, o ar iš­vis bu­vo siųs­tas pra­šy­mas pa­teik­ti pa­aiš­kini­mus, ir jei­gu jis bu­vo siųs­tas, tuo­met by­la pa­pras­tai nag­ri­nė­ja­ma per 20 dar­bo die­nų pa­sibai­gus nu­ro­dy­tam ter­mi­nui, tai­gi pa­lik­ti­na taip, kaip yra nu­ma­ty­ta ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­ta­me va­rian­te. Ki­tų pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Už ši­tą iš­va­dą bal­sa­vo 9, tai yra vi­si ko­mi­te­to na­riai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ar ras­tu­me ben­drą su­ta­ri­mą dėl pri­ta­ri­mo šiam pa­pil­dy­mui? Dė­ko­ju. Ta­da tu­ri­me pri­im­ti nau­ją 1 straips­nį. Ben­dru su­ta­ri­mu ar ga­li­me? Ačiū. Pri­tar­ta. Ta­da 2 straips­nis. Tas straips­nis, ku­ris bu­vo 1 straips­nis, da­bar jau tap­tų 2 straips­niu. Ar ga­li­me jam pri­tar­ti, nes pa­sta­bų ne­bu­vo, ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta. Tas, ku­ris bu­vo 2 straips­nis, da­bar tap­tų 3 straips­niu. Pa­sta­bų taip pat ne­bu­vo. Ar ga­li­me pri­tar­ti jam ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Bu­vo Tei­sės de­par­ta­men­to siū­ly­mas, bet jam ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Tai­gi jo nė­ra. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti 3 straips­niui? Ačiū. Pri­tar­ta. Siū­lau bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už – 87, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 609 ir 616 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

12.47 val.

Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straips­nių pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-101(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-8a klau­si­mas – Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-101(2). Pra­ne­šė­jas – Sei­mo na­rys R. Kar­­baus­kis. Kur Sei­mo na­rys? Kas ga­li bū­ti ki­tas pra­ne­šė­jas? (Šur­mu­lys sa­lė­je) Jūs? Sei­mo na­rys R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tam pa­siū­ly­mui bu­vo tie­siog pri­tar­ta, ir vis­kas.

PIRMININKAS. Bal­suo­ja­me pa­straips­niui.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Spau­dos, ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos rė­mi­mo fon­do (to­liau – Fon­das) veik­los tiks­las – kon­kur­so tvar­ka teik­ti pa­ra­mą vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos ren­gė­jų kul­tū­ri­niams, vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo sau­gu­mo…

PIRMININKAS. Mi­nu­tę! Ro­ber­tai, mi­nu­tę! Yra Sei­mo na­rių M. Bas­čio ir A. Skar­džiaus pa­siū­ly­mas. Pra­šo­me jį pri­sta­ty­ti.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu at­kreip­ti vi­sų dė­me­sį, ka­da bu­vo pa­nai­kin­tas In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas, vi­si klau­si­mai bu­vo per­kel­ti į Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tą. Ka­da mes kal­ba­me apie In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to ap­im­ties klau­si­mus, ku­rie yra su­si­ję ir su Vi­suo­me­nės in­forma­vi­mo įsta­ty­mu, svar­bu pa­mi­nė­ti, kad, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ja nag­ri­nė­ja ne tik tu­ri­nio klau­si­mus, jai taip pat su­teik­ta tei­sė per­žiū­rė­ti daž­nio klau­si­mus, ki­taip ta­riant, tos tech­no­lo­gi­jos, ku­rios pa­de­da per­neš­ti in­for­ma­ci­ją, tą su­kur­tą tu­ri­nį, yra ben­drai su­si­ję da­ly­kai.

Dar dau­giau no­riu pa­sa­ky­ti. Siū­lo­ma įsteig­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pa­ko­mi­te­tį bū­tent tais klau­si­mais, ku­riais už­si­ė­mė In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas. Pa­ko­mi­te­tis, no­ri ne­no­ri, tu­rės už­si­im­ti to­mis funk­ci­jo­mis.

Ir pa­bai­goje. Anks­čiau ta tvar­ka, ku­ri ga­lio­jo, pui­kiai vei­kė. Bu­vo su­stip­rin­ta par­la­men­ti­nė kon­tro­lė. Bū­tent to­dėl ir siū­lo­ma per­kel­ti tą nuo­sta­tą, ne tik kad pa­lie­ka­ma Kul­tū­ros ko­mi­te­tui ir Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tui, bet taip pat kad bū­tų pa­lie­ka­ma ir Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui, nes tai yra jo ku­ruo­ja­ma sri­tis. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Sei­mo na­rys E. Jo­vai­ša. Pra­šom.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). No­riu Sei­mo na­rius in­for­muo­ti, kad in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų klau­si­mai pri­klau­so ne vien tik Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to dis­po­zi­ci­jai. Tie klau­si­mai, ku­rie yra su­si­ję su in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų tu­ri­niu, yra ati­duo­ti Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Kvie­čiu Sei­mo na­rį R. Šar­knic­ką.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ko­mi­te­to nuo­mo­nė yra ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Siū­lau bal­suo­ti už pa­tai­są. Bal­sa­vi­mo mo­ty­vai dėl pa­tai­sos. Kvie­čiu Sei­mo na­rį A. Skar­džių.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Aš no­riu iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę už pa­tai­są, tą, ku­rią pa­tei­kė­me kar­tu su ko­le­ga M. Bas­čiu, nes iš tie­sų bu­vo su­tar­ta, sa­ky­ki­me, žvel­giant į po­rei­kį įkur­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­tą, itin svar­bų, bet bū­tent pa­tai­sos tu­ri­nys ir yra, tai yra ta funk­ci­ja, ku­rią at­lie­ka Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Gry­nai eko­no­mi­nė funk­ci­ja. Tad kam da­bar rei­kė­tų ap­sun­kin­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­tą ne­bū­din­go­mis jam funk­ci­jo­mis? Aš siū­lau pa­lik­ti šią funk­ci­ją Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui, kaip at­lie­kan­čiam jo par­la­men­ti­nę kon­tro­lę ir po­li­ti­ką for­muo­jan­čiam ko­mi­te­tui.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, tik­rai bū­ki­me są­mo­nin­gi. Tik­rai di­de­lis kom­pro­mi­sas bu­vo pa­da­ry­tas, kad buvo pa­nai­kin­tas IVP ko­mi­te­tas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Pri­me­nu, kad ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Dar yra mo­ty­vai prieš – B. Ma­te­lis. Pra­šom.

B. MATELIS (LVŽSF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų no­rė­čiau pri­min­ti, kad Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė toms pa­tai­soms, ku­rias tei­kė po­nas A. Skar­džius. Dar no­rė­čiau pri­min­ti to­kį da­ly­ką, kad Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui yra per­duo­tos funk­ci­jos, ku­rios yra su­si­ju­sios su aukš­to­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, su ino­va­ci­jo­mis, tai yra kas su­si­ję su eko­no­mi­ka ir ver­slu – tuos klau­si­mus svars­ty­ti. Ta­čiau šie klau­si­mai, ku­riuos da­bar pra­šo­ma per­duo­ti Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui, nie­kaip ne­su­si­ję su aukš­to­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, su in­for­ma­ci­nė­mis, to­dėl siū­ly­čiau toms pa­tai­soms, ku­rias tei­kia po­nai A. Skar­džius ir M. Bas­tys, ne­pri­tar­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Siū­lau bal­suo­ti. Kas už M. Bas­čio ir A. Skar­džiaus pa­siū­ly­mą, pa­tai­są, pra­šom bal­suo­ti.

Dė­ko­ju. Už bal­sa­vo 36, prieš – 38, su­si­lai­kė 14. Pa­tai­sai ne­pri­tar­ta.

Kvie­čiu bal­suo­ti už vi­są straips­nį. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dėl bal­sa­vi­mo mo­ty­vų.

P. URBŠYS (LVŽSF). Ma­no bal­sas prieš, ne už.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. P. Urb­šys. Ar pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu 1 straips­niui? Dė­ko­ju. Pri­tar­ta.

Dėl 2 straips­nio yra iden­tiš­kas pa­siū­ly­mas, kaip ir dėl 1 straips­nio. To­dėl siū­lau ne­bal­suo­ti dėl šio ir pri­tar­ti ori­gi­na­liam straips­niui. Rei­kia bal­suo­ti ar ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Siū­lau bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą, jei­gu nė­ra mo­ty­vų už ir prieš. Lau­kia­me. Nie­kas ne­už­si­re­gist­ra­vo dėl mo­ty­vų už ir prieš. Siū­lau bal­suo­ti už vi­są įsta­ty­mo pro­jek­tą.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš – 1, su­si­lai­kė 13. Vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

To­liau pir­mi­nin­kaus Sei­mo na­rė R. Baš­kie­nė.

 

12.58 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2013 m. ko­vo 12 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-189 „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-102(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, leis­ki­te to­liau tęs­ti svars­ty­mo sta­di­ją ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų. 8b klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2013 m. ko­vo 12 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-189 „Dėl Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas. Pri­ėmi­mas. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Vie­nas straips­nis. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš taip pat nė­ra. Ga­li­me šiam straips­niui pri­tar­ti? Ga­li­me vi­sam tei­kia­mam nu­ta­ri­mui pri­tar­ti? Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai, prieš – 1, su­si­lai­kė 2. Sei­mo nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-102) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2004 m. lap­kri­čio 2 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-2532 „Dėl Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-103(2) (pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2004 m. lap­kri­čio 2 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-2532 „Dėl Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-103(2). Pa­siū­ly­mų nė­ra. Vie­nas straips­nis. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Pri­ėmi­mas. Pra­šo­me bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.01 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 8 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2756 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 2 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-2532 „Dėl Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-104(2) (pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 8 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2756 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. lap­kri­čio 2 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-2532 „Dėl Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-104(2). Vie­nas straips­nis. Pa­siū­ly­mų, pa­kei­ti­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių, prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.02 val.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1571 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-105(2) (pri­ėmi­mas)

 

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1571 9 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-105(2). Vie­nas straips­nis. Pa­kei­ti­mų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-105(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.03 val.

Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. IX-2453 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-106(2) (pri­ėmi­mas)

 

Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. IX-2453 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-106(2). Vie­nas straips­nis. Pa­kei­ti­mų, pa­siū­ly­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mui (pro­jek­tas Nr. XIIIP-106(2) pri­tar­ta. (Gon­gas)

 

13.04 val.

Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. I-108 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-107(2) (pri­ėmi­mas)

 

Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos įsta­ty­mo Nr. I-108 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-107(2). Vie­nas straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 95 Sei­mo na­riai, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-107) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.05 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-108(2) (pri­ėmi­mas)

 

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo Nr. XI-242 17 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-108(2). Vie­nas straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš ne­ma­tau. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių, prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-108) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.06 val.

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2534 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-109(2) (pri­ėmi­mas)

 

Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2534 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-109(2). Du straips­niai. Nei dėl 1, nei dėl 2 straips­nių pa­siū­ly­mų nė­ra. Dėl 1 straips­nio. Ga­li­me pri­tar­ti? 1 straips­nį ga­li­me pri­im­ti? Ga­li­me. 2 straips­nį ga­li­me pri­im­ti? Ga­li­me.

Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to no­rin­čių kal­bė­ti nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai, prieš, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-109(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.07 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2004 m. ge­gu­žės 11 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-2232 „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-110(2) (pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2004 m. ge­gu­žės 11 d. nu­ta­ri­mo Nr. IX-2232 „Dėl Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-110(2). Vie­nas straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių, prieš nė­ra, 1 su­si­lai­kė. Nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIIP-110(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.08 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-2226 „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-111(2) (pri­ėmi­mas)

 

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2012 m. rug­sė­jo 20 d. nu­ta­ri­mo Nr. XI-2226 „Dėl Lie­tu­vos švie­ti­mo ta­ry­bos nuo­sta­tų pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-111(2). Vie­nas straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, nuo­mo­nių prieš nė­ra. Pra­šom bal­suo­ti.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai, prieš nė­ra, 1 su­si­lai­kė. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.10 val.

Lais­vės pre­mi­jos įsta­ty­mo Nr. XI-1584 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-206 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mas – Lais­vės pre­mi­jos įsta­ty­mo Nr. XI-1584 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – Sei­mo Pir­mi­nin­kas V. Pranc­kie­tis. Pra­šom, žo­dis jums.

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, šiuo me­tu ga­lio­jan­ti Lais­vės pre­mi­jos pro­jek­to re­dak­ci­ja nu­ma­to, kad kiek­vie­nais me­tais ski­ria­ma vie­na pre­mi­ja (2 straips­nio 1 da­lis). Pre­ten­den­tą pre­mi­jai gau­ti at­ren­ka Lais­vės pre­mi­jų ko­mi­si­ja ir pa­tei­kia Sei­mui iš­va­das apie at­rink­tą pre­ten­den­tą pre­mi­jai gau­ti (2 straips­nio 5 da­lis). Ga­li­mi at­ve­jai, kai gin­da­mi žmo­gaus tei­ses, plė­to­da­mi de­mo­kra­tiją ir ska­tin­da­mi tarp­vals­ty­bi­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą ko­vo­jant už Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos tau­tų lais­vą ap­si­spren­di­mą ir su­ve­re­ni­te­tą vei­kia ne vie­nas, o kar­tu ke­li as­me­nys. To­dėl įver­tin­ti to­kių as­me­nų ir or­ga­ni­za­ci­jų pa­sie­ki­mus ir in­dė­lį gi­nant žmo­gaus tei­ses, plė­to­jant de­mo­kra­tiją, ska­ti­nant tarp­vals­ty­bi­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą, ko­vo­jant už Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos tau­tų lais­vą ap­si­spren­di­mą ir su­ve­re­ni­te­tą ga­li­ma tik ben­drai, ne­iš­ski­riant kiek­vie­no jų at­ski­rai. Kaip pa­vyz­dį ga­lė­čiau pa­teik­ti S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no skry­dį. Kaip bū­tų ga­li­ma įver­tin­ti ir ku­riam skir­ti tą pre­mi­ją?

Taip pat ga­li­mi iš­im­ti­niai at­ve­jai, kai už ypa­tin­gus as­mens ar or­ga­ni­za­ci­jos nuo­pel­nus, as­me­nų ir or­ga­ni­za­ci­jų pa­sie­ki­mus ir in­dė­lį gi­nant žmo­gaus tei­ses, plė­to­jant de­mo­kra­tiją, ska­ti­nant tarp­vals­ty­bi­nį ben­dra­dar­bia­vi­mą, ko­vo­jant už Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos tau­tų lais­vą ap­si­spren­di­mą ir su­ve­re­ni­te­tą yra bū­ti­na pa­skir­ti Lais­vės pre­mi­ją ne­del­siant, nors ko­mi­si­ja jau yra pa­tei­ku­si Sei­mui iš­va­das apie at­rink­tą kan­di­da­tą. To­kiais iš­im­ti­niais at­ve­jais tu­ri bū­ti nu­ma­tyta ga­li­my­bė, pa­tei­kus iš­sa­mius mo­ty­vus, siū­ly­ti dar vie­ną pre­ten­den­tą ar­ba pre­ten­den­tus Lais­vės pre­mi­jai gau­ti. To­kiu at­ve­ju Sei­mui pri­ėmus spren­di­mą Lais­vės gy­nė­jų die­ną – sau­sio 13-ąją bū­tų įtei­kia­mos dvi Lais­vės pre­mi­jos. Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mo pa­tai­soms Lais­vės pre­mi­ja už ben­drą veik­lą ga­lė­tų bū­ti tei­kia­ma ke­liems sub­jek­tams, o iš­im­ti­niais, ypa­tin­gais at­ve­jais ga­lė­tų bū­ti tei­kia­ma an­tra pre­mi­ja.

Pri­ėmus įsta­ty­mo pro­jek­tą, ko­mi­si­jai pri­ėmus spren­di­mą iš­im­ti­niais at­ve­jais skir­ti dvi Lais­vės pre­mi­jas, rei­kė­tų 10 tūkst. (du po 5 tūkst.) eu­rų iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai skir­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mų. Siū­lau įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jū­sų no­ri pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, man at­ro­do, jū­sų pa­siū­ly­mas ra­cio­na­lus ir tik­rai kvie­čiu bal­suo­ti už jį.

V. PRANCKIETIS. Dė­ko­ju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bet ar jums ne­at­ro­do, kad bū­tų ga­li­ma pa­gal­vo­ti ir dar tai­sy­ti šiek tiek pa­tį įsta­ty­mą ir at­si­sa­ky­ti to, kad Sei­mas bal­suo­ja dėl lau­re­a­to pa­tvir­ti­ni­mo? Na, tas vi­sa­da čia su­ke­lia daug vi­so­kių dis­ku­si­jų, kaž­ko­kių nuos­kau­dų. Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, pa­vyz­džiui, kad Šve­di­jos par­la­men­tas – Riks­da­gas bal­suo­tų dėl kam nors pa­skir­tos No­be­lio pre­mi­jos. Aš įsi­vaiz­duo­ju, kas ten kil­tų ir kas bū­tų. Gal ne da­bar, gal at­ei­ty­je, bet pa­gal­vo­ki­me. Ta­da su­stip­ri­nus ko­mi­si­ją, pa­da­rius ją dar au­to­ri­te­tin­ges­nę, gal bū­tų ne­rei­ka­lin­ga ta pa­pil­do­ma pro­ce­dū­ra bal­suo­ti dar Sei­me.

V. PRANCKIETIS. Tik­rai pri­ta­riu jū­sų nuo­mo­nei. Jau bu­vo tokių min­čių, kad ji tu­rė­tų bū­ti at­skir­ta nuo Sei­mo, kad ko­mi­si­ja tie­siog su­teik­tų ir tuo pa­si­baig­tų. O ko­mi­si­jos su­da­ry­mo tvar­ką at­ei­ty­je taip pat tu­rė­tu­me per­žiū­rė­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia V. Kam­ble­vi­čius.

V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ar ver­ta dėl vie­no žmo­gaus keis­ti nuo­sta­tas? (Bal­sai sa­lė­je)

V. PRANCKIETIS. Nie­ko to­kio, su­pra­tau, ką jūs sa­kė­te. Ačiū už klau­si­mą. Tik­rai ne dėl vie­no žmo­gaus. Jūs gir­dė­jo­te nuo­sta­tas, aš ir tą S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no pa­vyz­dį pa­mi­nė­jau ne be rei­ka­lo. Nė­ra net nu­ma­ty­ta to, kad jei­gu įvyk­tų toks įvy­kis, jei mes ma­ty­tu­me ke­lis nu­si­pel­niu­sius as­me­nis, mes ne­tu­rė­tu­me pa­gal šios die­nos tai­syk­les ga­li­my­bės su­teik­ti. Tai­gi tik­rai ver­ta to­bu­lin­ti ir abu pa­siū­ly­mai yra pri­im­ti­ni dėl at­eities. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nuo­mo­nė už – K. Ma­siu­lis. No­ri­te kal­bė­ti?

K. MASIULIS (LSF). Aš trum­pai. Aš no­riu at­sa­ky­ti į re­pli­ką, ku­ri bu­vo pa­teik­ta klau­si­mo for­ma. Tai­gi pre­mi­ja ir yra ski­ria­ma vie­nam žmo­gui, o ne ko­lek­ty­vui. Ver­ta dėl vie­no žmo­gaus keis­ti nuo­sta­tas.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų nuo­mo­nę. Ko­le­gos, pra­šo­me bal­suo­ti.

Už bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių, prieš – 4, su­si­lai­kė 4. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Pir­mi­nin­kas siū­lo ypa­tin­gą sku­bą. Ar ga­li­me pri­tar­ti ypa­tin­gai sku­bai? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Su­ta­rė­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ta­da skel­biu, kad pa­gal 164 straips­nio 2 da­lį po 3 va­lan­dų per­trau­kos pa­grin­di­nis Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas… (Bal­sai sa­lė­je) Ne­bū­ti­na jau. To­kiu at­ve­ju po 3 va­lan­dų grį­ši­me su šiuo įsta­ty­mu į Sei­mą, vyks svars­ty­mo ir pri­ėmi­mo sta­di­ja.

 

13.16 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Tar­pi­nio su­si­ta­ri­mo dėl Eu­ro­pos Ben­dri­jos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Cen­tri­nės Af­ri­kos eko­no­mi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mo su­da­ry­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4719(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas – įsta­ty­mo „Dėl Tar­pi­nio su­si­ta­ri­mo dėl Eu­ro­pos Ben­dri­jos bei jos vals­ty­bių na­rių ir Cen­tri­nės Af­ri­kos eko­no­mi­nės part­ne­rys­tės su­si­ta­ri­mo su­da­ry­mo ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4719(2). Pra­ne­šė­jas – E. Va­rei­kis. Svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas.

E. VAREIKIS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė šį pro­jek­tą. Tai yra, sa­ky­čiau, ti­pi­nis, kla­si­ki­nis tarp­tau­ti­nės su­tar­ties pro­jek­tas, ku­rį mums siū­loma ra­ti­fi­kuo­ti. Ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Aš siū­lau Sei­mui taip pat pri­tar­ti šiam pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Ačiū. No­rin­čių kal­bė­ti dis­ku­si­jo­je nė­ra. Nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš svars­ty­mo sta­di­jo­je nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me.

Pri­ėmi­mas. No­rin­čių sa­ky­ti nuo­mo­nę už, nuo­mo­nę prieš nė­ra. Kvie­čiu bal­suo­ti.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Už bal­sa­vo 98 Sei­mo na­riai, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4719(2) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

13.19 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vla­dis­lo­vo Ra­no­nio at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teismo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-200 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, yra at­vy­kę pre­zi­den­tū­ros at­sto­vai ir gal­būt ga­nė­ti­nai trum­pas Sei­mo nu­ta­ri­mas, to­dėl no­riu pra­šy­ti jū­sų… Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vla­dis­lo­vo Ra­no­nio at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-200. Pra­ne­šė­ja – R. Sve­ti­kai­tė, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja. Pra­šom.

R. SVETIKAITĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. No­rė­čiau pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tą dėl tei­ki­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui at­leis­ti ger­bia­mą tei­sė­ją V. Ra­no­nį iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų. Dek­re­tas yra pri­im­tas va­do­vau­jan­tis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 pun­k­tu, 112 straips­nio 2 da­li­mi, 115 straips­nio 2 punk­tu ir Teis­mų įsta­ty­mo 90 straips­nio 1 da­lies 2 punk­to 3 da­li­mi, taip pat at­si­žvel­giant į Tei­sė­jų ta­ry­bos pa­ta­ri­mą.

Ger­bia­mas tei­sė­jas V. Ra­no­nis Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me tei­sė­ju dir­bo nuo 2008 me­tų.

Tei­sė­jo kar­je­rą yra pra­dė­jęs 1997 me­tais. Šis dek­re­tas yra pri­sta­to­mas at­si­žvel­giant į tai, kad ki­tų me­tų, t. y. 2017 m., va­sa­rio 17 d. bai­gia­si tei­sė­jo įga­lio­ji­mų lai­kas, to­dėl no­rė­tų­si pa­dė­ko­ti tei­sė­jui už są­ži­nin­gą ir il­ga­me­tį dar­bą Lie­tu­vos teis­mų sis­te­mo­je. Pre­zi­den­tė tei­kia tei­sė­jo at­lei­di­mą pa­si­bai­gus įga­lio­ji­mų lai­kui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū ger­bia­ma­jai pra­ne­šė­jai. Jū­sų nie­kas ne­no­ri pa­klaus­ti.

Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš po pa­tei­ki­mo. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me.

Svars­ty­mas. No­rin­čių kal­bė­ti svars­ty­mo sta­di­jo­je už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Ga­li­me pri­tar­ti po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

Pri­ėmi­mas. Yra nu­sta­ty­ta pri­ėmi­mo tvar­ka. Mes tu­ri­me du straips­nius. 1 straips­nis – at­leis­ti V. Ra­nio­nį iš Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų pa­si­bai­gus įga­lio­ji­mų lai­kui. Ga­li­me pri­tar­ti? 2 straips­nis, kad ši­tas nu­ta­ri­mas įsi­ga­lio­ja nuo 2017 m. va­sa­rio 17 d. Ga­li­me pri­tar­ti?

Pa­gal mū­sų Sta­tu­tą yra nu­ma­ty­tas slap­tas bal­sa­vi­mas ir, be­je, tą pro­ce­dū­rą teks įgy­ven­din­ti. Slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nis įpras­ti­nės for­mos ir jums jis ži­no­mas: už, prieš ar­ba su­si­lai­ko­ma. Kaip bal­suo­ti, jūs taip pat ži­no­te. Bal­sa­vi­mas vyks šio po­sė­džio pa­bai­go­je, pa­bai­gus ry­ti­nį po­sė­dį.

13.22 val.

Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2603 2 ir 6 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-69(2), Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straips­nių pakeiti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2511 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-70(2), Ga­ran­ti­nio fon­do įsta­ty­mo Nr. VIII-1926 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2605 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-71(2), Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo Nr. I-722 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2465 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-72, So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mo Nr. IX-2251 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2467 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-73(2), Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo Nr. IX-216 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2463 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-74(2), Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straips­nių, ket­vir­to­jo1 skir­snio ir prie­do pa­kei­ti­mo bei 131 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo Nr. XII-2606 2 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-75(2), Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. I-1367 151 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2468 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-76(2), Ga­ran­ti­jų dar­buo­to­jams jų darb­da­viui ta­pus nemokiam ir il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų įsta­ty­mo Nr. XII-2604 5, 6, 8, 14, 17, 18, 19, 20, 22 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-93(2), Li­gos ir mo­ti­nys­tės sociali­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2501 1 ir 2 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-78(2), Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. I-1336 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2508 1 ir 2 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-79(2), Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 737, 738 ir 739 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2518 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-80(2), Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1904 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2471 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-81(2), Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 17 ir 38 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2502 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-82(2), Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 63 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-83(2), Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tarny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2510 7 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-84(2), Pi­ni­gi­nės sociali­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2519 2, 3 ir 4 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-85(2), Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 straips­nių, V sky­riaus ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo V1 sky­riu­mi įsta­ty­mo Nr. XII-2607 23 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-86(2), Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2466 3 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-87(2), Vals­ty­bės įmo­nės Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės dar­buo­to­jų pa­pil­do­mų už­im­tu­mo ir so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo Nr. IX-1541 2, 4, 5, 8 straips­nių pa­kei­ti­mo ir 7 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo Nr. XII-2504 6 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-88(2), Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-1904 3, 4, 6, 14, 15 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-148(2) (svars­ty­mas)

 

To­liau grįž­ta­me pagal dar­bo­tvarkę. Pro­jek­tas Nr. XIIIP-69(2). La­bai ačiū. Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2603 2 ir 6 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – A. Sy­sas.

No­riu ati­tin­ka­mai in­for­muo­ti Sei­mą, kol pra­ne­šė­jas at­eis į tri­bū­ną, mes jį kvie­čia­me, kad Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja svars­tė dėl ga­li­mų Sei­mo sta­tu­to pa­žei­di­mų svars­tant Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo mi­nė­tų straips­nių ir ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tus ir nu­spren­dė, kad pa­žei­di­mų nė­ra, kad Sei­mas ne­pa­žei­dė Sei­mo sta­tu­to nuo­sta­tų. Taip pat no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad yra gau­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, kad Vy­riau­sy­bė pri­ta­ria pa­grin­di­nio ir ly­di­mų­jų įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­tei­ki­mui. Pa­si­ra­šo S. Skver­ne­lis ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras L. Ku­ku­rai­tis.

Ger­bia­mas pra­ne­šė­jas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, at­si­pra­šau, ne­gir­dė­jau, kaip mes pra­dė­si­me dirb­ti? Kiek­vie­ną įsta­ty­mą at­ski­rai?

PIRMININKĖ. Taip.

A. SYSAS (LSDPF). Su­pra­tau.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ga­li­me pa­si­tar­ti.

A. SYSAS (LSDPF). Ga­li­me pa­si­tar­ti. Bū­tų ge­riau­sia.

PIRMININKĖ. Ko­kia bū­tų jū­sų va­lia? Mes tie­siog vyk­dy­si­me jū­sų va­lią. Ar ga­li­ma, kad pra­ne­šė­jas pa­teik­tų vi­sus svars­ty­tus įsta­ty­mų pro­jek­tus, ta­da skelb­tu­me dis­ku­si­ją ir ta­da bal­suo­tu­me dėl kiek­vie­no at­ski­rai? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, žo­dis jums.

A. SYSAS (LSDPF). Ge­rai. La­bai ačiū, kad su­ra­do­me op­ti­ma­liau­sią ke­lią re­zul­ta­to link.

Pir­ma­sis Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mas gry­nai te­ch­ni­nis – da­ta. Aš ban­dy­siu trum­pai pa­sa­ky­ti, kas įsta­ty­me yra, to­dėl tik da­ta – lie­pos 1 die­na.

Ki­tas įsta­ty­mas. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo tech­ni­nis pa­kei­ti­mas – sie­kia­ma su­de­rin­ti fon­do su­da­ry­mo tvar­ką, nu­sta­tant šiais so­cia­li­nio mo­de­lio pro­jek­tais, ku­rių įsi­ga­lio­ji­mo da­ta nu­ke­lia­ma į 2017 m. lie­pos 1 d.

Ga­ran­ti­nio fon­do įsta­ty­mas. Gry­nai tech­ni­nis, jis ne­ten­ka ga­lios.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo 10 straips­nio pakeitimo įstatymo ir 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-72. Mes ši­tą pro­jek­tą siū­lo­me at­mes­ti, nes jo nė­ra bū­ti­na keis­ti.

So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mo 14 straips­nio pa­kei­ti­mas, pro­jek­tas Nr. XIIIP-73. Tech­ni­nis. Ati­de­da­mas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas iki 2017 m. lie­pos 1 d.

Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-74. Tech­ni­nis. Ati­de­da­mas iki lie­pos 1 die­nos.

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įstatymo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas. Tech­ni­nis. Ati­de­da­mas įsi­ga­lio­ji­mas iki 2017 m. lie­pos 1 d. ir įsta­ty­mo nuo­sta­tos su­de­ri­na­mos su Ga­ran­ti­jų dar­buo­to­jams jų darb­da­viui ta­pus ne­mo­kiam ir il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų įsta­ty­mu.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo 151 straips­nio pa­kei­ti­mas tech­ni­nis. Ati­de­da­ma iki lie­pos 1 dienos.

Ga­ran­ti­jų dar­buo­to­jams jų darb­da­viui ta­pus ne­mo­kiam ir il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Jis su­si­de­da iš dvie­jų da­lių, nes du at­ski­ri fon­dai. Vie­no įsi­ga­lio­ji­mas yra lie­pos 1 die­ną, o ki­tas lie­ka ga­lio­ti sau­sio 1 die­ną. Tai yra ta da­lis, kur Ga­ran­ti­nio fon­do iš­mo­kos per­duo­da­mos ad­mi­nist­ruo­ti „Sod­rai“. Iki šiol jas ad­mi­nist­ra­vo Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas Nr. XIIIP-78. Jo es­mė – as­me­nims, ku­riems nuo 2016 m. ko­vo 15 d. iki (…) tei­sės gau­ti mo­ti­nys­tės pa­šal­pą… nu­ma­ty­tas mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo pa­šal­pų per­skai­čia­vi­mas ir ati­tin­ka­mai su­si­da­riu­sio skir­tu­mo iš­mo­kė­ji­mas. Bu­vo ir yra Sei­mo na­rio R. Že­mai­tai­čio ir V. Kam­b­le­vi­čiaus pa­siū­ly­mai, ku­riems ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, bet, aš ma­nau, po dis­ku­si­jų mes grį­ši­me bal­suo­ti ir ta­da tas pro­ble­mas sprę­si­me.

Vals­ty­bės, sa­vi­val­dy­bių įmo­nių… pro­jek­tas Nr. XIIIP-72. Jau ši­tą mes mi­nė­jo­me. At­sipra­šau.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo 1, 2 straips­nių… Nr. XIIIP-79. Įsta­ty­mo pro­jek­te siū­lo­ma pa­tiks­lin­ti nuo­sta­tas, įsi­ga­lio­jan­čias nuo 2017 m. sau­sio 1 d., kar­tu jas su­de­ri­nant su tam tik­romis Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­to­mis. Pa­gal įsta­ty­mo pro­jek­tą ne­bus įve­da­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų lu­bos, bet bus pra­dė­tas so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos ta­ri­fo pa­grin­di­nei pen­si­jos da­liai fi­nan­sa­vi­mo ma­ži­ni­mas 1 % nuo lie­pos 1 die­nos, nu­ma­tant vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus dėl to su­ma­žė­ju­sioms fon­do pa­ja­moms kom­pen­suo­ti. Yra Sei­mo na­rio G. Ste­po­na­vi­čiaus pa­siū­ly­mas, ku­riam Sei­mas ne­pri­ta­ria.

Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so kai ku­rių straips­nių. Įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tos de­ri­na­mos su ga­lio­jan­čiu DK. Pa­tiks­lin­ta, iš ko­kių su­mų ne­ga­li­ma bū­tų iš­ieš­ko­ti.

Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-81. Tech­ni­nis. Ati­de­da­mas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas iki lie­pos 1 die­nos.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-82. Tech­ni­nis. Ati­de­da­mas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas iki 2017 me­tų. Yra Sei­mo na­rio A. Pa­lio­nio pa­siū­ly­mas, ku­riam ko­mi­te­tas pri­ta­rė. Pa­siū­ly­mu sie­kia­ma su­vie­no­din­ti Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­to nuo­sta­tas su šiuo me­tu prie vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­to pa­teik­tu ki­tu Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mu.

Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-83. Tech­ni­nis. Ati­dė­tas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas iki lie­pos 1 die­nos.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo. Tech­ni­nis. Tik da­ta ati­dė­ta iki lie­pos 1 die­nos.

Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Tech­ni­nis. Da­lies įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas nu­ke­lia­mas iki lie­pos 1 die­nos. Taip pat siū­lo­ma su­jung­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą su įsta­ty­mo pro­jek­tu Nr. XIIIP-23, at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas.

Dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-86. Tech­ni­nis – kei­čia­ma tik da­ta.

Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos įsta­ty­mas. Tech­ni­nis – tik da­ta.

Vals­ty­bės įmo­nės Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės dar­buo­to­jų pa­pil­do­mų už­im­tu­mo ir so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Tech­ni­nis – nu­ke­lia­ma tik da­ta.

Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-148, tech­ni­nis. Sie­kia­ma su­de­rin­ti ga­lio­jan­čio Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo ati­tin­ka­mų straips­nių nuo­sta­tas. Iki 2017 m. lie­pos 1 d. įsi­ga­lios Ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas.

PIRMININKĖ. Ačiū.

A. SYSAS (LSDPF). Ko­mi­te­tas juos vi­sus svars­tė. Bal­sų dau­gu­ma pri­tar­ta vi­siems ši­tiems įsta­ty­mams, dėl kai ku­rių bu­vo vien­bal­siai bal­suo­ta, kai ku­riais at­ve­jais bu­vo bal­suo­ta ke­liems su­si­lai­kius.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs pri­sta­tė­te dėl vi­sų įsta­ty­mų pro­jek­tų iš­va­das. Dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šę… Pa­pil­do­mi ko­mi­te­tai. Tik­rai, taip. Pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, S. Ja­ke­liū­nas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė įsta­ty­mo Nr. XII-2603 2 ir 6 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-69, in­for­ma­ci­ją, su­si­ju­sią su juo, dis­ku­ta­vo ir gruo­džio 7 die­ną, da­ly­vau­jant 12 Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­rių, bal­sa­vo taip: už – 7, prieš bal­sa­vu­sių ne­bu­vo, su­si­lai­kė 5 ko­mi­te­to na­riai. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Iš­va­dą pa­tei­kia Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, V. Sin­ke­vi­čius.

V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2603 2 ir 6 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-69 ir nu­spren­dė pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-69. 4 ko­mi­te­to na­riai bal­sa­vo už, 3 bu­vo prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so kai ku­rių straips­nių įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-80 yra Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to iš­va­da. Kas ga­li­te pa­teik­ti Tei­sės ir tei­sė­tvar­kos ko­mi­te­to iš­va­dą? Pir­mi­nin­ko ne­ma­tau. Iš Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to na­rių pra­šom. (Bal­sai sa­lė­je) Ar lei­si­te man per­skai­ty­ti?

Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas svars­tė Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so 737, 738 ir 739 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai yra pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Už bal­sa­vo 8, prieš nė­ra, su­si­lai­kiu­sių nė­ra.

Dau­giau ko­mi­te­tų iš­va­dų nė­ra. Skel­biu dis­ku­si­jas. Ko­le­gos, ar mes ap­si­ri­bo­ja­me lai­ką, ar no­ri­te vi­si kal­bė­ti, ar ga­li­me nu­tar­ti, kad iš kiek­vie­nos frak­ci­jos kal­ba po vie­ną ar po du? (Bal­sai sa­lė­je) No­ri­te kal­bė­ti vi­si? Vis­kas la­bai gra­žu. Jū­sų no­ras la­bai svar­bus ir reikš­min­gas. Pir­mą­jį kvie­čiu S. Gent­vi­lą, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už žo­dį, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­ži­nau, kaip jūs mie­ga­te nak­ti­mis, bet aš mie­gu ne­ra­miai, nes ma­no elek­tro­ni­nio paš­to dė­žu­tė­je vyks­ta pi­ke­tas. Pi­ke­tuo­ja įvai­rios prof­są­jun­gos, jos pi­ke­tuo­ja siųs­da­mos dau­giau ma­žiau tą pa­tį teks­tą mums, ir man šir­dy­je ne­ra­mu, nes už jų sto­vi tik­rai daug žmo­nių, ku­rie ti­ki ši­to­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Bet aš už­mie­gu tuo mo­men­tu, kai su­pran­tu vie­na, kad prieš dvi sa­vai­tes, kai mes svar­s­tė­me ba­zi­nį at­ly­gi­ni­mo dy­dį, jos bu­vo la­bai ty­lios. Aš šiuo at­ve­ju žiū­riu į sa­lė­je esan­tį A. But­ke­vi­čių, ku­ris bu­vo di­džiau­sias darb­da­vys Lie­tu­vo­je, sa­ky­ki­me, vi­so vie­šo­jo sek­to­riaus vals­ty­bės tar­nau­to­jų darb­da­vys, ir kon­kre­čiai nuo 2008 me­tų ši­tiems vals­ty­bės sek­to­riaus dar­buo­to­jams ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis ne­ki­lo, o pri­va­čia­me sek­to­riu­je at­ly­gi­ni­mai ki­lo bent treč­da­liu nuo 2008 me­tų. 2010 me­tais, pa­si­sa­kius Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, at­ly­gi­ni­mai vis tiek ne­pa­ki­lo. Tai prof­są­jun­gų ak­ty­vu­mas ma­no elek­tro­ni­nio paš­to dė­žu­tė­je, vi­sų pir­ma, tu­rė­tų bū­ti nu­tai­ky­tas į esa­mą prem­je­rą S. Skver­ne­lį, ku­ris tur­būt ne­su­lau­kė nė vie­no pi­ke­to, kai prieš dvi sa­vai­tes pa­tvir­ti­no tą pa­tį ba­zi­nį at­ly­gi­ni­mo dy­dį, bet čia man ro­do la­bai di­de­lį ak­ty­vu­mą kal­bant apie Dar­bo ko­dek­są.

Aš džiau­giuo­si ger­bia­mo­jo prem­je­ro S. Skver­ne­lio įžval­gu­mu. Jis va­kar pra­ne­šė džiu­gią ži­nią: pa­sam­dė jau­ną, per­spek­ty­vų žmo­gų L. Sa­vic­ką pa­ta­rė­ju eko­no­mi­niams rei­ka­lams. Bū­tent L. Sa­vic­kas pas­ta­rą­jį pus­me­tį vaikš­čio­jo po įvai­rias frak­ci­jas, Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je at­sto­vau­da­mas tik­ro­jo ver­slo in­te­re­sams ir šne­kė­da­mas apie tai, kad Dar­bo ko­dek­sas tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti kuo grei­čiau. Prem­je­ro pa­šo­nė­je – toks žmo­gus, aš la­bai ti­kiu, kad jis tei­sin­gai pa­tars ir lai­ky­sis tos pa­čios po­zi­ci­jos, ką šne­kė­jo ly­giai pu­sę me­tų, kai jis vaikš­čio­jo į mū­sų frak­ci­ją ir ki­tas.

Val­dan­tie­ji, kal­bė­da­mi apie na­cio­na­li­nių pa­ja­mų di­di­ni­mo pla­ną, žy­miai di­des­nę ro­lę su­tei­kia pro­fe­si­nėms są­jun­goms, ir aš su­pran­tu, ko­dėl pro­fe­si­nės są­jun­gos bu­vo ty­lios prieš dvi sa­vai­tes ir nu­ri­jo tą kar­tų gurkš­nį, kad bu­vo ne­di­di­na­mas ba­zi­nis at­ly­gi­ni­mo dy­dis, ir šian­dien taip en­tu­zias­tin­gai pa­lai­ko so­cia­li­nio mo­de­lio ir Dar­bo ko­dek­so ati­dė­ji­mą.

Bet aš tik klau­siu pa­čių val­dan­čių­jų ir šiuo at­ve­ju žiū­riu į ger­bia­mą Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gą. Jūs sa­vo rin­ki­mų pro­gra­mo­je esa­te įra­šę, kad rim­tus pa­kei­ti­mus da­ry­si­te tik­tai me­tai iki jų įsi­ga­lio­ji­mo, o Vy­riau­sy­bės pro­gra­mo­je ši­tą ter­mi­ną su­trum­pi­no­te iki pu­sės me­tų. Šian­dien mes tu­ri­me 15 die­nų iki įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo. Dau­ge­lis įmo­nių jau įve­dė sis­te­mas, ­mo­ko sa­vo per­so­na­lo sky­rius, die­gia ki­tas sis­te­mas, 15 die­nų iki įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo vie­nin­te­lės struk­tū­ri­nės per­tvar­kos pra­ei­tos ka­den­ci­jos Vy­riau­sy­bė­je kal­ba­ma apie jos ati­dė­ji­mą. Ar tai yra nuo­sek­lu, ar tai yra prog­no­zuo­ja­ma ir ar tai tu­rė­tų bū­ti mū­sų ša­ly­je? Aš siū­lau ir kvie­čiu pa­lik­ti taip, kaip yra, dis­ku­tuo­ti per at­ei­nan­tį pus­me­tį, teik­ti pa­kei­ti­mus. Ti­kiu, kad tik­rai ga­lėsi­te su­stip­rin­ti Tri­ša­lę ta­ry­bą, bet leis­ki­te ver­slui dirb­ti pla­nin­gai, o ne at­šau­ki­nė­ti taip, kaip yra da­bar – dvi sa­vai­tės iki įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kal­ba M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau kreip­tis į val­dan­čiuo­sius, aki­vaiz­du, kad jūs šiuo at­ve­ju esa­te ap­si­spren­dę, nors ir vis dau­giau ryš­kė­ja blaš­ky­mo­si po­žy­mių. Bet šian­dien ap­si­spren­dė­te ati­dė­ti, ir aš net ne­abe­jo­ju, kad toks spren­di­mas ir bus pri­im­tas. Bet ati­dė­ji­mas siun­čia la­bai keis­tą ži­nią. Vie­na ver­tus, sa­ko­te, kad ne­rei­kia pri­im­ti, kad gal­būt ne­ge­rai, bet jei­gu ne­ge­rai, tai ta­da sa­ky­tu­mė­te, na, vis dėlto stab­do­me ir ne­be­da­ro­me. Bet jūs ati­de­da­te. Ki­ta ran­ka sa­ko, kad vis dėl­to ge­rai, bet te­gu šiek tiek vė­liau įsi­ga­lio­ja. Tai, ką ma­tė­me vi­sus šiuos me­tus, vyks­tant šiai dis­ku­si­jai, tai bu­vo pa­kan­ka­mai skaus­min­ga, tik­rai, bu­vo la­bai daug nu­si­vy­lu­sių žmo­nių, in­ves­tuo­to­jai – iš vie­nos pu­sės, dar­buo­to­jai – iš ki­tos pu­sės, daug su­prie­šin­tos, daug su­skal­dy­tos vi­suo­me­nės. Ma­to­me tą ir vėl, ir vėl, ir vėl, ir šian­dien čia ma­ty­da­mi sa­vo elek­tro­ni­nio paš­to dė­žu­tes, už­grūs­tas emei­lų.

Jūs ren­ka­tės vėl po pu­sės me­tų grįž­ti prie tos dis­ku­si­jos, vėl grįž­ti ir vėl skal­dy­ti vi­suo­me­nę, ir vėl tu­rė­ti to­kį tik­rai skaus­min­gą pro­ce­są. Aš kvie­čiu ne­si­blaš­ky­ti ir ap­si­spręs­ti, rei­kia Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mų ar ne­rei­kia Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mų. Nes vie­ną die­ną sa­ko­te – di­din­si­te pen­si­jas, ki­tą die­ną sa­ko­te – ne­be­di­din­si­te pen­si­jų. Vie­ną die­ną sa­ko­te – bus PVM len­g­va­ta šil­dy­mui, ki­tą die­ną sa­ko­te – ne­bus PVM leng­va­tos šil­dy­mui. Aš kvie­čiu la­bai aiš­kiai nu­spręs­ti, rei­kia Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mų ar ne­rei­kia Dar­bo ko­dek­so. Pri­im­ti ryž­tin­gą spren­di­mą ir at­ro­dy­ti čia pa­kan­ka­mai so­li­džiai. Tai kvie­čiu ap­si­spręs­ti. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū. Kal­bės A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (LSF). Svei­ki, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Na, kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad du li­be­ra­lai ir kon­ser­va­to­rius ims gin­ti A. But­ke­vi­čiaus struk­tū­ri­nę re­for­mą? Nors tai bu­vo kai­rių­jų Vy­riau­sy­bė, bet ten­ka pri­pa­žin­ti, kad dar nie­ka­da dar­bo san­ty­kiai ir už­im­tu­mo po­li­ti­ka ne­bu­vo taip nuo­dug­niai ana­li­zuo­ti, kaip tai vy­ko ke­le­tą me­tų svars­tant so­cia­li­nį mo­de­lį, pa­si­tel­kiant vie­šas kon­sul­ta­ci­jas tiek su dar­buo­to­jų at­sto­vais, tiek su darb­da­viais, tiek su eks­per­tais. Iš tik­rų­jų so­cia­li­nio mo­de­lio pro­ce­są, vi­so Dar­bo ko­dek­so pa­ke­to pro­ce­są juk ku­ra­vo ir daug dar­bo įdė­jo bū­tent pro­fe­sio­na­lai, da­bar juk to­kia pro­fe­sio­na­lų era. Dar­bo tei­sės eks­per­tai bu­vo šios re­for­mos tu­ri­nio prie­ša­ky­je.

Aš ne­su­pran­tu val­dan­čių­jų no­ro ati­dė­ti Dar­bo ko­dek­so ir vi­sų ki­tų tei­sės ak­tų įsi­ga­lio­ji­mą, ne­su­pran­tu val­dan­čių­jų no­ro grįž­ti į Tri­ša­lę ta­ry­bą ir gal­vo­ti, jog ten jau pa­vyks su­si­tar­ti ir per la­bai trum­pą lai­ką. Ap­skri­tai į Tri­ša­lę ta­ry­bą mes tu­ri­me pa­žiū­rė­ti XXI am­žiaus aki­mis. Var­gu ar ji iš tik­rų­jų at­sto­vau­ja dar­buo­to­jams ir iš tik­rų­jų darb­da­viams? Kas jo­je yra, ar kas nors šio­je sa­lė­je ži­no­te?

Su­tin­ku, kad lanks­tes­ni dar­bo san­ty­kiai tu­ri su­da­ry­ti są­ly­gas at­ly­gi­ni­mui aug­ti. Do­ku­men­tuo­se, aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ra­šo­ma, jog ati­dė­ji­mas vals­ty­bei ne­kai­nuos pi­ni­gų. Taip, gal­būt vals­ty­bės lė­šų ir ne­rei­kės, ta­čiau ko­kią fi­nan­si­nę naš­tą pa­tirs įmo­nės, ku­rios jau da­bar or­ga­ni­zuo­ja mo­ky­mus, kad ga­lė­tų per­sio­rien­tuo­ti prie nau­jų Dar­bo ko­dek­so re­gu­lia­vi­mo są­ly­gų? Da­tos nu­kė­li­mas vėl su­kels su­maiš­tį ir ne­ži­no­my­bę Lie­tu­vos ver­slui, dar­buo­to­jams ir in­ves­ti­ci­nei ap­lin­kai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kal­bės R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes vi­są lai­ką ti­ki­mės iš nau­jų Sei­mo na­rių pro­fe­sio­na­lu­mo, bet iš kal­bė­ju­sių aš jau­čiu, kad jie net ne­per­skai­tė, apie ką mes kal­ba­me. Kal­ba apie Dar­bo ko­dek­są ben­drai kaip to­kį, apie ver­slą ir pa­na­šiai, bet ne kon­kre­čiai, ką rei­kia tai­sy­ti. Čia jo­kiu pro­fe­sio­na­lu­mu nie­ka­da ne­kve­pia ir, de­ja, vi­sa dis­ku­si­ja apie jį iki tol nie­ka­da pro­fe­sio­na­liai ne­kve­pė­jo net iš tų, ku­rie jam opo­na­vo ar­ba gar­siai gin­či­jo­si iš įvai­rių tri­bū­nų.

Kal­ba­ma ne apie vi­są Dar­bo ko­dek­są, kal­ba­ma apie at­ski­rus jo straips­nius. Kai pa­klau­si jų, ar rei­kė­jo gin­ti žmo­nių, ku­rie au­gi­na vai­kus, tei­ses, ne­įga­lių­jų tei­ses, ku­rios bu­vo ir da­bar yra pra­puo­lu­sios, ar pri­pa­žįs­ta­te, kad sil­pnes­nio­ji pu­sė yra dar­buo­to­jas – ne, ne, mes ši­to nie­ka­da ne­sa­kė­me! Bet da­bar ben­drai dis­ku­tuo­da­mi mes tą pa­sa­ko­me. Čia pro­fe­sio­na­lu­mu ne­kve­pia.

Pa­mirš­ta­me, kad mes šian­dien svars­to­me ne tik Dar­bo ko­dek­są, bet ir so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos su­stab­dy­mą. So­cia­li­nis mo­de­lis ap­ima dvi da­lis, ne vie­ną. Iš tik­rų­jų pro­fe­sio­na­lu­mas… apie darb­da­vius, ku­rie ruo­šia­si nau­jam ko­dek­sui. Taip, ger­bia­ma­sis (…) jau ve­dė kur­sus prieš me­tus darb­da­viams, kaip bus dir­ba­ma pa­gal nau­ją ko­dek­są, ku­ris iš­ėjo (net ir anks­čiau iš­ėjo) vi­siš­kai ki­toks, nei bu­vo pa­teik­tas. Tai čia yra ver­sli­nin­kų pro­fe­sio­na­lu­mas? Čia yra žiop­lu­mas tų, ku­rie ve­dė to­kius kur­sus, iš­lei­do pi­ni­gus tuš­čiam rei­ka­lui.

Da­bar apie pa­tį ko­dek­są ir so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mą. Iš tik­rų­jų nu­kė­li­mas vyks­ta, nes yra ir darb­da­vių, ir prof­są­jun­gų su­ta­ri­mas, ir aš tik­rai ver­ti­nu ši­tas or­ga­ni­za­ci­jas, kad rei­kia jį pa­tai­sy­ti, tiks­liau, su­tvar­ky­ti taip, kad ne­kil­tų jo­kių abe­jo­nių. Gin­čy­ti­nų da­ly­kų nė­ra ten la­bai daug ir mes įsi­pa­rei­go­ja­me ko­mi­te­te, kad mes pri­tar­si­me Tri­ša­lės ta­ry­bos su­ta­ri­mams. Aš ma­nau, kad mes tą tu­ri­me pa­da­ry­ti. Ly­giai taip pat bus svars­to­mos ir Pre­zi­den­tės pa­tai­sos, ku­rios bu­vo, ir kas bus nu­tar­ta, tą fak­tiš­kai mes ir pa­tvir­tin­si­me. Tai yra ba­lan­so sie­ki­mas, o ne vie­nos pu­sės griež­to at­sto­va­vi­mo ir žmo­nių va­ry­mo iš Lie­tu­vos klau­si­mas taip, kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti.

Ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me nu­kel­ti pu­sei me­tų ir leis­ti toms or­ga­ni­za­ci­joms su­si­tar­ti, nes yra prieš­ta­ra­vi­mų tiek iš vie­nos, tiek iš ki­tos pu­sės. Jei­gu kal­bė­tu­me apie so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos re­for­mą, tai mes, Tė­vy­nės są­jun­ga, vi­są lai­ką sa­kė­me, kad tai yra tuš­čias rei­ka­las, ir ge­rai, kad ją su­stab­dė­me, nes pen­si­jų nu­ver­tė­ji­mo mes ne­ga­lė­tu­me pa­lai­ky­ti, nes tai bu­vo pen­si­jų nu­ver­ti­ni­mas. In­dek­sa­vi­mas bu­vo pen­si­jų nu­ver­ti­ni­mo sis­te­ma. Yra di­de­lis pa­vo­jus, kad šio­je sis­te­mo­je… da­bar vi­sos re­for­mos pa­tai­so­se mes pa­tvir­ti­na­me tik 1 % so­cia­li­nio drau­di­mo su­ma­ži­ni­mą, jį kom­pen­suo­jant iš vals­ty­bės biu­dže­to, ir tai yra vi­sa re­for­ma. Ar toks ar­gu­men­tas įti­kins Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją, kad ji­nai leis­tų mums pa­di­din­ti biu­dže­to de­fi­ci­tą? Aš tuo abe­jo­ju ir to­kio pa­ti­ki­ni­mo aš ne­su ga­vęs. Čia yra jos sil­pno­ji vie­ta. Ne­ži­nau, ar Vy­riau­sy­bė su­ge­bės ši­tą da­ly­ką pa­da­ry­ti.

Yra dar vie­nas iš prin­ci­po man ne­ri­mą ke­lian­tis da­ly­kas, kad pa­gal tą tem­pą, kaip mes dir­ba­me, tai mes ki­tus me­tus pra­lei­si­me dis­ku­tuo­da­mi dėl nau­jos so­cia­li­nės drau­di­mo sis­te­mos, nes bus rei­ka­lin­gi ir mo­kes­čių pa­kei­ti­mai, ne­bus tam skir­ta pi­ni­gų, nes biu­dže­te pi­ni­gų nė­ra. Pra­dė­si­me įgy­ven­din­ti dar po me­tų, ne vis­ką iš kar­to ga­lė­si­me pa­da­ry­ti, o mes de­mo­gra­finį lai­ko­tar­pį, ka­da ga­li­me iš­spręs­ti „Sod­ros“ pro­ble­mas iš es­mės, for­muo­ti re­zer­vo fon­dus ir vi­sa ki­ta, to­kį pa­lan­kes­nį lai­ko­tar­pį tu­ri­me per ki­tus dve­jus me­tus. Po to yra to­kie se­nė­ji­mo tem­pai ir to­kia naš­ta so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mo­je, kad mums rei­kės ar­ba ypa­tin­gų biu­dže­ti­nių pa­stan­gų įve­dant pa­pil­do­mus mo­kes­čius ir mė­gi­nant leis­ti pen­si­joms ne­nu­ver­tė­ti, ar­ba mes tie­siog su­griau­si­me sa­vo ti­kė­ji­mą so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma. Čia yra tem­po klau­si­mas. Ma­ne la­biau­siai jau­di­na, kad mes ga­li­me įklimp­ti į am­ži­nas dis­ku­si­jas ir taip nie­ko ir ne­pa­da­ry­si­me, nors Sei­mo spren­di­mas dėl re­for­mos gai­rių bu­vo pri­im­tas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu E. Gent­vi­lą.

E. GENTVILAS (LSF). Mie­li ir ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai įdo­mi sta­tis­ti­ka. Už­si­ra­šė kal­bė­ti de­vy­ni, da­bar kaž­ko­dėl M. Ma­jaus­ką iš­try­nė. Iš tų de­vy­nių už­si­ra­šiu­sių vie­nas – so­cial­de­mok­ra­tas, du – vals­tie­čiai ir ža­lie­ji, trys – li­be­ra­lai, trys – kon­ser­va­to­riai. Man at­ro­do, kad čia tu­rė­tų bū­ti vis­kas at­virkš­čiai. Ko­le­gos val­dan­tie­ji, ku­rie no­ri įti­kin­ti, kad rei­kia ati­dė­ti, jūs tu­ri­te dė­ti ar­gu­men­tus ant sta­lo. Da­bar kal­ba opo­zi­ci­ja, tie­sa, vie­nas kon­ser­va­to­rius čia ką tik pa­prie­kaiš­ta­vo li­be­ra­lams, kad li­be­ra­lai ne­siū­lo, ką rei­kia keis­ti, o kaip mes ga­li­me siū­ly­ti, ką rei­kia keis­ti, jei­gu mes siū­lo­me ne keis­ti. O pa­lik­ti tą ko­dek­są, ku­rį pri­ėmė­me, kad jis įsi­ga­lio­tų nuo sau­sio 1 die­nos? Aš no­riu, kad val­dan­tie­ji lip­tų į tri­bū­ną ir sa­ky­tų, ką jūs ža­da­te keis­ti. Šian­dien mes tų pla­nų ne­gir­di­me, o tik šū­kius – ati­de­da­me ir pa­lauk­si­me pu­sę me­tų.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai la­bai daug aist­rų su­kė­lęs Dar­bo ko­dek­so ar­ba so­cia­li­nio mo­de­lio svars­ty­mas. Iš es­mės jis pa­rem­tas moks­li­nin­kų re­ko­men­da­ci­jo­mis. Kai kas ir rin­ki­mus pra­lai­mė­jo pri­tar­da­mas ši­tam so­cia­li­niam mo­de­liui ir Dar­bo ko­dek­sui. Ne­lin­kiu aš nie­kam pra­laimė­ti, tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti: pri­pa­žįs­ta­me ir mes, kad ši­tas mo­de­lis, ar­ba pri­im­tas įsta­ty­mų pa­ke­tas, nė­ra to­bu­las, yra ką to­bu­lin­ti. Es­mi­nis klau­si­mas, ką mes no­ri­me tu­rė­ti nuo sau­sio 1 die­nos? Ar va­di­na­mą­jį so­viet­me­čiu kve­pian­tį Dar­bo ko­dek­są, ku­ris, ro­dos, pri­im­tas 2002 me­tais, ir pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je vi­si pri­pa­ži­no, kad so­viet­me­čio la­bai daug, ar no­ri­me mo­der­nes­nio Dar­bo ko­dek­so, ku­ris yra pri­im­tas ir tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti sau­sio 1 die­ną?

Mes su­tin­ka­me, kad ten rei­kė­tų keis­ti, bet leis­ki­me jam įsi­ga­lio­ti ir ta­da keis­ki­me, o ne ati­dė­ki­me, kad lik­tų ga­lio­ti se­na­sis, ku­ris tik­rai ne­ti­kęs. Pa­sa­ky­ki­te, emig­ra­ci­ja dėl dar­bo san­ty­kių vyks­ta? Vyks­ta ne dėl to, ką mes pri­ėmė­me ir tu­ri įsi­ga­lio­ti sau­sio 1 die­ną, o dėl to Dar­bo ko­dek­so, ku­rio ga­lio­ji­mą jūs siū­lo­te pra­tęs­ti ir po sau­sio 1 die­nos ga­li­mai iki lie­pos 1 die­nos, ga­li­mai ir dar dau­giau.

Tur­būt, ko­le­gos, ži­no­te ir ki­tą da­ly­ką, kad pa­gal vis dar ga­lio­jan­tį so­vie­tiš­ką Dar­bo ko­dek­są iš­ei­ti­nes pa­šal­pas gau­na to­li gra­žu ne vi­si. 93 % gau­nan­čių­jų iš­ei­ti­nes pa­šal­pas, kai iš­ei­na iš dar­bo, yra vals­ty­bės tar­nau­to­jai. Iki šiol ga­lio­jan­tis ir jū­sų siū­lo­mas pra­tęs­ti ga­lio­ti Dar­bo ko­dek­sas ne­už­tik­ri­na dar­bo žmo­gaus ap­sau­gos prieš darb­da­vį. Nie­kas su jais ne­si­skai­to. Nau­jai pri­im­tas Dar­bo ko­dek­sas su­da­ro dau­giau to­kių ga­li­my­bių. Ga­li­ma jų pa­ieš­ko­ti ir dar dau­giau.

Dar pri­dė­jus, kad siū­lo­te nai­kin­ti „Sod­ros“ lu­bas, tai aš sun­kiai įsi­vaiz­duo­ju, kaip jūs Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je ra­si­te spren­di­mus iš es­mės iki ko­vo mė­ne­sio. Ko­kie tai bus spren­di­mai? Va­li­niai, vo­liun­ta­ris­ti­niai ar iš tie­sų kon­sen­su­su pa­siek­ti? Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad iš es­mės iki ko­vo mė­ne­sio jūs tu­ri­te pa­siek­ti tuos su­si­ta­ri­mus, kad Sei­mas spė­tų pa­tai­sy­ti ir nuo lie­pos 1 die­nos pa­gal jū­sų pla­ną įsi­ga­lio­tų kaž­koks nau­jas, dar­buo­to­jus la­bai gi­nan­tis pro­jek­tas. Aš ma­nau, kad tai yra iliu­zi­ja. Bet sėk­mės, skęs­ki­te to­se iliu­zi­jo­se.

Ma­no ir ko­le­gų li­be­ra­lų siū­ly­mas – ne­ati­dė­ti įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo, Dar­bo ko­dek­so ir vi­so so­cia­li­nio mo­de­lio, su­si­tar­ti, kad jį rei­kia keis­ti, su­si­tar­ti čia, ga­li­mai ir Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je, su­si­tar­ki­me, ką ir kaip kei­čia­me, bet nuo sau­sio 1 die­nos tu­ri ga­lio­ti mo­der­nes­nis Dar­bo ko­dek­sas, o ne tas, ku­ris iš Lie­tu­vos iš­va­rė 800 tūkst. žmo­nių. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu į tri­bū­ną A. But­ke­vi­čių.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, bu­vo iš­sa­ky­tos la­bai ge­ros min­tys, kad nė­ra nie­ko to­bu­lo. Jei­gu mes pri­pa­žįs­ta­me, kad rei­kia kaž­ką pa­to­bu­lin­ti, pa­keis­ti, tai aš siū­liau tą da­ry­ti, ka­da bu­vo su­for­muo­ta val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Tik­riau­siai pui­kiai at­si­me­na­me, ka­da va­di­na­mo­jo­je ko­a­li­ci­nė­je ta­ry­bo­je, ar kon­sul­ta­ci­nė­je ta­ry­bo­je, aš iš­kė­liau klau­si­mą: jei­gu ma­to­me tam tik­ras pa­sta­bas, jei­gu kur nors ma­to­me ne­ati­ti­ki­mus, tai pra­šau pa­tei­kti pa­siū­ly­mą – vie­ną, an­trą, tre­čią, ket­vir­tą, penk­tą. Ir kas mums truk­do juos pa­teik­ti ir grei­tai pri­im­ti, kad mes ne­si­gin­čy­tu­me ir ne­for­muo­tu­me tam tik­ros po­li­ti­kos dėl šio, aš ma­nau, vie­no iš reikš­min­giau­sių ir svar­biau­sių tei­sės ak­tų pa­ke­tų, pri­im­tų šiais me­tais.

Neig­ti yra pats leng­viau­sias ke­lias. Nė­ra taip pa­pras­ta ir leng­va pa­da­ry­ti tai, kas su­si­ję su struk­tū­ri­nė­mis re­for­mo­mis. Eks­per­tai, moks­li­nin­kai, dar­bo tei­sės ži­no­vai dir­bo dve­jus me­tus. Dve­jus me­tus, aš no­riu pa­brėž­ti. Bu­vo­me pa­si­kvie­tę įvai­riau­sių eks­per­tų iš už­sie­nio, kon­sul­tan­tų, ku­rie ir­gi ver­ti­no įvai­riais pjū­viais, tei­kė įvai­riau­sius pa­siū­ly­mus. Mes nie­ka­da ne­sa­kė­me, kad esa­me ka­te­go­riš­ki, už­si­spy­rę ir jei­gu bus pa­teik­ti pa­siū­ly­mai, į juos ne­re­a­guo­si­me. Nie­ka­da to ne­bu­vo pa­sa­ky­ta. Ir šian­dien, kal­bant apie Lie­tu­vą, ku­ri yra ma­ža, at­vi­ra ša­lis, orien­tuo­ta į eks­por­tą, aiš­kiai pa­brė­žia­ma, kad Lie­tu­va dar tu­ri sa­vo vie­ną ga­li­my­bę pa­keis­ti dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mą, jei no­ri­ma pri­trauk­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas, no­ri­ma pa­kel­ti dar­bo už­mo­kes­tį, no­ri­ma pa­di­din­ti pen­si­jas. Šio­je sri­ty­je Lie­tu­va dar yra ne­iš­nau­do­ju­si sa­vo re­zer­vų ir tu­ri pra­na­šu­mą prieš Es­ti­ją ir Lat­vi­ją, ku­rios ši­to­je sri­ty­je jau daug anks­čiau yra pa­da­riu­sios di­de­lę pa­žan­gą.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad so­cia­li­nis mo­de­lis, tai yra su­de­rin­ta dar­bo san­ty­kių lanks­tu­mo ir so­cia­li­nio sau­gu­mo sis­te­ma, su­tei­kia re­a­liau­sią ga­li­my­bę pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų į Lie­tu­vą. Iki šiol ne­gir­dė­jo­me al­ter­na­ty­vių pa­siū­ly­mų, ku­rie do­min­tų ver­slą ir ku­riuos pa­lan­kiai ver­tin­tų, no­riu pa­brėž­ti, au­to­ri­te­tin­gos or­ga­ni­za­ci­jos. Aš tu­riu min­ty Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ją, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją ir Tarp­tau­ti­nį va­liu­tos fon­dą.

Ger­bia­mie­ji, in­ves­tuo­to­jų ir kre­di­to­rių pa­si­ti­kė­ji­mas įgy­ja­mas at­sa­kin­gais, no­riu pa­brėž­ti, spren­di­mais. So­cia­li­nis mo­de­lis tai yra ne iš­lai­dos, o pa­ti­ki­ma in­ves­ti­ci­ja į nau­jas dar­bo vie­tas, di­des­nis at­ly­gi­ni­mas ir di­des­nės pen­si­jos. Tai bū­tų re­a­li ga­li­my­bė pir­miau­sia su­si­grą­žin­ti emi­g­ra­vu­sius tau­tie­čius, ma­žin­ti so­cia­li­nę at­skir­tį da­bar ir at­ei­ty­je, taip pat pri­trauk­ti ta­len­tus, nes mes ta­len­tų pri­trau­ki­mo sri­ty­je pa­sau­ly­je už­ima­me 106 vie­tą.

Lie­tu­vai gy­vy­biš­kai bū­ti­na pri­trauk­ti nau­jų už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų. Aš ma­nau, kad jau se­niai ver­slas lau­kia, ne tik ver­slas, nau­jo so­cia­li­nio mo­de­lio. Ne­pa­mirš­ki­me ir ne­ri­mą ke­lian­čių glo­ba­lios, o kar­tu ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mo prog­no­zių, kas vyks­ta pas­ta­ruo­ju me­tu. Mes tai tu­ri­me įver­tin­ti ir pa­ma­ty­ti. No­riu pa­brėž­ti, kad Vy­riau­sy­bė, su­stab­dy­da­ma re­for­mą, tu­ri pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir už bū­si­mas nei­gia­mas pa­sek­mes Lie­tu­vos ūkiui, ir kar­tu vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms.

Pri­min­siu, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja pa­lan­kiai ver­ti­na struk­tū­ri­nes re­for­mas, nes tin­ka­mai su­mo­de­liuo­tos ir įgy­ven­din­tos per­tvar­kos di­di­na eko­no­mi­kos au­gi­mo po­ten­cia­lą ir vie­šų­jų fi­nan­sų sta­bi­lu­mą at­ei­ty­je. To­dėl pa­tei­si­na­mos ku­rį lai­ką pa­ti­ria­mos di­des­nės biu­dže­to iš­lai­dos. Iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos aukš­tų at­sto­vų jau iš­gir­do­me pa­lai­ky­mo žo­dį dėl Sei­mo pri­im­to so­cia­li­nio mo­de­lio. Klau­si­mas, ko­dėl da­bar tu­ri­me su­sto­ti ir trauk­tis at­gal?

De­ja, gir­džiu ir eko­no­mi­niu po­žiū­riu tam tik­rų sam­pro­ta­vi­mų – esą su­stab­džius so­cia­li­nio mo­de­lio įgy­ven­di­ni­mą, at­si­ras pa­pil­do­mų lė­šų di­din­ti pen­si­jas dau­giau, ne­gu nu­ma­to so­cia­li­nio mo­de­lio me­cha­niz­mas. Pen­si­jos di­dė­ja ne dėl po­li­ti­kų ma­lo­nės – di­dė­jant dar­bo už­mo­kes­čiui, ati­tin­ka­mai bū­tų in­dek­suo­ja­mos ir pen­si­jos. No­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad pa­gal Eu­ro­pos au­gi­mo ir sta­bi­lu­mo pak­tą ir mū­sų kon­sti­tu­ci­nį Fis­ka­li­nės…

PIRMININKĖ. Ačiū, jū­sų lai­kas bai­gė­si. Ar jau ar­tė­ja­te prie pa­bai­gos?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Aš frak­ci­jos var­du.

PIRMININKĖ. Frak­ci­jos var­du. Pra­šom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). …draus­mės įsta­ty­mą pa­pil­do­mos biu­dže­to iš­lai­dos yra pa­tei­si­na­mos tik struk­tū­ri­nėms re­for­moms įgy­ven­din­ti. Aki­vaiz­du, kad pa­teik­ti pa­siū­ly­mai ko­re­guo­ti mo­de­lį ga­li pa­žeis­ti leis­ti­no biu­dže­to de­fi­ci­to ri­bas.

Mie­lie­ji, bū­ki­me at­vi­ri: jei­gu su­stab­dy­si­me so­cia­li­nį mo­de­lį ir pra­dė­si­me jį, no­riu pa­brėž­ti, iš es­mės per­tvar­ky­ti, o to­kių ini­cia­ty­vų jau yra, iš re­for­mos nie­ko ne­liks. Pa­vyz­džiui, kad ir už­re­gist­ruo­ti siū­ly­mai at­si­sa­ky­ti ke­le­to es­mi­nių da­ly­kų, ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą ir pa­nai­kin­ti vie­ną di­džiau­sių truk­džių kur­ti nau­jas ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas, ar­ba at­si­sa­ky­ti so­cia­li­nio drau­di­mo lu­bų, ku­rios pa­dė­tų skaid­rin­ti dar­bo san­ty­kius ir ska­tin­tų mo­kė­ti „Sod­ros“ įmo­kas. Juk nuo šių įmo­kų pri­klau­so bū­si­mos pen­si­jos dy­dis. Svar­bu ir tai, kad vi­suo­me­nė jau ren­gia­si gy­ven­ti pa­gal nau­ją Dar­bo ko­dek­są ir ki­tus su­si­ju­sius įsta­ty­mus, už­tik­ri­nan­čius lanks­čius ir sau­gius so­cia­li­nius san­ty­kius.

Bu­vu­si Vy­riau­sy­bė pa­klo­jo ke­lią re­for­mai, su­mo­kė­ju­si ne­men­ką rei­tin­gą, pa­sa­ky­čiau, gal rei­tin­go kai­ną. Re­for­mos daž­niau­siai ne­bū­na po­pu­lia­rios, bet jos bū­ti­nos, kad vals­ty­bė iš­lik­tų stip­ri, gy­ven­tų ne tik šia die­na, bet ir in­ves­tuo­tų į sa­vo at­ei­tį. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mū­sų dar­bo lai­kas bai­gė­si, bet gal su­tar­ki­me, kad bai­gia­me dis­ku­si­ją, o to­liau dėl svars­ty­mų vėl pa­si­tar­si­me, kaip da­ry­ti.

Kvie­čiu T. To­mi­li­ną. Ka­dan­gi nu­ta­rė­me, kad vi­siems lei­si­me da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­je, tai gal­būt bai­ki­me ją.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, re­a­guo­da­mas į jau da­bar bu­vu­sio prem­je­ro žo­džius, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tęs­ki­me ko­ky­biš­ką ir į at­ei­tį orien­tuo­tą struk­tū­ri­nę re­for­mą, bet taip pat mū­sų, kaip po­li­ti­kų, pa­rei­ga yra įro­dy­ti vi­suo­me­nei, kad po­li­ti­kai pri­va­lo vyk­dy­ti rin­ki­mų pa­ža­dus. Ne­rei­kia kal­bė­ti, kad vi­suo­me­nė nė­ra pa­si­ren­gu­si Dar­bo ko­dek­so ati­dė­ji­mui. Mes apie tai kal­bė­jo­me prieš rin­ki­mus, po rin­ki­mų ir da­bar vyk­do­me sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Ma­nau, kad yra la­bai la­bai svar­bu ro­dy­ti pa­vyz­dį, kad rin­ki­mų pa­ža­dai nė­ra vien žo­džiai.

Struk­tū­ri­nę re­for­mą pra­dė­ti nuo so­cia­li­nio kon­flik­to, ku­ris rin­ki­mų me­tu pa­sie­kė sa­vo kul­mi­na­ci­ją, yra di­džiu­lė klai­da, nes, ne­pa­mirš­ki­te, ši re­for­ma pa­lie­čia svar­biau­sią žmo­gaus gy­ve­ni­mo as­pek­tą, t. y. jo dar­bo san­ty­kius, jo pa­ja­mas, jo šei­mos at­ei­tį. Mes ki­ša­mės į žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kius – į dar­buo­to­jo ir darb­da­vio san­ty­kius. Vyk­dy­da­mi re­for­mą, mes tu­ri­me pra­dė­ti nuo svar­biau­sios ver­ty­bės – nuo pa­si­ti­kė­ji­mo stip­ri­ni­mo. De­ja, rin­ki­mų ko­va, jos niu­an­sai, pe­ri­pe­ti­jos tą pa­si­ti­kė­ji­mą su­grio­vė, bu­vo ne­pa­grįs­tai su­ma­žin­tas Tri­ša­lės ta­ry­bos au­to­ri­te­tas. Aš jums dar kar­tą kar­to­ju: Tri­ša­lė ta­ry­ba nė­ra ins­ti­tu­ci­ja, na­rys­tė jo­je nė­ra per­duo­da­ma pa­gal di­nas­ti­jos ir pa­gal ki­tas li­ni­jas. Tai yra prin­ci­pas, kai trys ly­gia­ver­tės ša­lys: dar­buo­to­jai, darb­da­viai ir vals­ty­bė, de­ra­si. De­ja, pas­ku­ti­nius dve­jus mė­ne­sius struk­tū­ri­nės re­for­mos vy­ko ne tri­ša­liu for­ma­tu, bu­vo įjung­tas bul­do­ze­ris, to­dėl pa­si­ti­kė­ji­mas tri­ša­liu for­ma­tu bu­vo su­griau­tas. Be­je, bu­vo pa­da­ry­ta ir fi­nan­si­nės re­for­mos pla­na­vi­mo klai­dų, už ku­rias mū­sų Vy­riau­sy­bė, mū­sų dau­gu­ma ne­no­ri at­sa­ky­ti ir no­ri jas iš­tai­sy­ti. Apie tai bu­vo kal­ba­ma.

At­sa­kau į ko­le­gų Gent­vi­lų nuo­gąs­ta­vi­mus. Mes no­ri­me pa­siek­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą, mes no­ri­me pa­di­din­ti dar­buo­to­jų de­ry­bi­nę ga­lią, mes no­ri­me li­be­ra­li­zuo­ti dar­bo san­ty­kius, bet, pa­ti­kė­ki­te, dar­buo­to­jai, ei­li­niai žmo­nės, gau­nan­tys la­bai ma­žus at­ly­gi­ni­mus, už tą li­be­ra­li­za­ci­ją no­ri ką nors gau­ti mai­nais. Ir tie mai­nai yra at­ly­gi­ni­mai, di­des­ni at­ly­gi­ni­mai. Jei­gu tai pa­vyks, bus la­bai ge­rai.

Pir­mi­niai ver­slo ben­druo­me­nės sig­na­lai yra la­bai po­zi­ty­vūs. Čia aš no­rė­čiau kal­bė­ti apie tai, apie ką kal­bė­jo ko­le­gė A. Ar­mo­nai­tė, taip pat ir Si­mo­nas. Mes taip pat gal­vo­ja­me apie at­ei­tį, apie at­ei­ties vi­suo­me­nę, apie šiuo­lai­kiš­ką tri­ša­lį dia­lo­gą, apie adek­va­čią de­ry­bų kul­tū­rą. Ir tas pats jū­sų mi­nė­tas L. Sa­vic­kas, aš ką tik su juo kal­bė­jau, su­tin­ka su ta nuo­mo­ne ir per­duo­da In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mo lin­kė­ji­mus, kad in­ves­tuo­to­jai yra pa­si­ren­gę ši­tai dis­ku­si­jai dėl na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, dėl at­ly­gi­ni­mų. Ži­no­ma, jie yra už kuo grei­tes­nį li­be­ra­li­za­vi­mą, bet mes tam ne­pri­eš­ta­rau­ja­me. Mū­sų tiks­las yra de­ry­bų kul­tū­ra, su­si­ta­ri­mai ir pa­gar­ba tri­ša­liam for­ma­tui.

La­bai jū­sų pra­šau bal­suo­ti už, pa­ro­dy­ti ge­rą va­lią ir pa­gar­bą prin­ci­pui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu kal­bė­ti A. Ku­bi­lių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik­rai pa­ban­dy­siu la­bai trum­pai iš­kel­ti vie­ną pa­pras­tą klau­si­mą: ar ga­li­ma Sei­me pri­im­ti at­sa­kin­gus spren­di­mus? Kol kas aš to vi­siš­kai ne­ma­tau ir pa­sa­ky­siu ko­dėl. Dėl to, kad au­to­riai, ini­cia­to­riai aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pa­ra­šė, kad jo­kių nei­gia­mų pa­sek­mių to­kie spren­di­mai ne­tu­rės. Va­kar Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja tuo rem­da­ma­si sa­kė, kad ne­rei­kia čia jo­kių Vy­riau­sy­bės iš­va­dų. Šian­dien ga­vo­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dą, kur ji pa­ra­šė: mes siū­lo­me svars­ty­ti ir pri­im­ti. Bet, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš no­riu dar ir dar kar­tą pa­klaus­ti. Aš ne­no­riu dis­ku­tuo­ti, ge­ras ar blo­gas Dar­bo ko­dek­sas, ge­ra ar blo­ga „Sod­ros“ re­for­ma, čia jau daug kas pa­sa­kė, aš bal­sa­vau už, tu­rė­jau kri­ti­nių pa­sta­bų. Šiuo mo­men­tu no­riu, kad jūs su­pras­tu­mė­te, ger­bia­mi val­dan­tie­ji, kad jūs ši­tuo spren­di­mu… Aš ne­su šach­ma­ti­nin­kas, bet pri­si­mi­niau to­kį šach­ma­tų ter­mi­ną kaip cug­cvan­gas, kur bet koks ėji­mas, ku­rį jūs tu­ri­te da­ry­ti, yra blo­ges­nis už tą si­tu­a­ci­ją, ko­kia yra da­bar. Ko­dėl? Vi­sų pir­ma to­dėl, kad A. But­ke­vi­čius čia tei­sin­gai kal­bė­jo apie mo­der­nų Dar­bo ko­dek­są ir vi­sa ki­ta, bet jūs ži­no­te, ko­kį pa­li­ki­mą jis pa­li­ko. Jis pa­li­ko 250 mln. eu­rų, pri­ka­bin­tus prie so­cia­li­nio mo­de­lio, jį įgy­ven­di­nant, ir tie 250 mln. eu­rų yra pa­pil­do­mos iš­lai­dos, ku­rias Lie­tu­va ga­li da­ry­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu Briu­se­lis pri­pa­žins, kad so­cia­li­nis mo­de­lis yra rim­ta struk­tū­ri­nė re­for­ma.

Ką mes tu­ri­me šian­dien? Aš ne­ži­nau, ar jūs su­pran­ta­te, kas yra ta struk­tū­ri­nė re­for­ma. Yra dvi da­lys. Vie­na yra va­di­na­ma „Sod­ros“ per­tvar­ka. Tai čia jau mi­nė­jo ko­le­gos. Aš no­riu la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti. Jūs ją iš­ope­ra­vo­te, net ne­nu­kė­lė­te, o iš­ope­ra­vo­te. Iš­me­tė­te iš jos ba­zi­nės pen­si­jos per­kė­li­mą, tei­sin­gai pa­da­rė­te, nes bu­vo la­bai blo­gai su­konst­ruo­ta. Taip pat iš­me­tė­te, blo­gai pa­da­rė­te šiuo at­ve­ju, „Sod­ros“ lu­bas, ir dar daug ki­tų žings­nių pa­da­rė­te, „Sod­ros“ re­for­mos nie­ko ne­be­li­ko, iš­sky­rus kaž­ko­kią mig­lą apie vie­no mo­kes­čio su­ma­ži­ni­mą. Ver­slui tik­rai čia bū­tų pa­to­gu, bet ko­dėl ši­tai tu­rė­tų va­din­tis re­for­ma, man lie­ka ne­aiš­ku.

Tai­gi „Sod­ros“ da­lies re­for­mos nė­ra. Dar­bo ko­dek­są jūs tie­siog nu­ke­lia­te iki lie­pos 1 die­nos. Aš vi­są lai­ką už­duo­du pa­pras­tą klau­si­mą, ma­tau, sa­lė­je yra prem­je­ras, jei­gu ne­truk­dys ko­le­gos mi­nist­rai. Vi­są lai­ką ke­liu la­bai pa­pras­tą klau­si­mą, duok Die­ve, kad Briu­se­lis ir po vi­sų ši­tų ope­ra­ci­jų, ir, kaip čia pa­va­din­ti, iš­pjaus­ty­mų, nie­ko ne­pa­lie­kant iš tos re­for­mos, pro pirš­tus pa­si­žiū­rės ir pa­sa­kys, kad ge­rai, jūs leis­ki­te tuos 250 eu­rų. Ten 160 mln. yra pen­si­joms di­din­ti, jei­gu aš tei­sin­gai su­pran­tu. Bet yra ga­li­mas ir ki­tas sce­na­ri­jus, kai Briu­se­lis ga­li pa­sa­ky­ti: ne, vy­rai, jūs čia pri­si­ma­ka­lio­jo­te, mes su­pran­ta­me jū­sų pro­ble­mą, ana val­džia kaž­ką pa­li­ko, ši­ta val­džia kaž­ką pa­da­rė.

Aš no­riu pa­klaus­ti la­bai pa­pras­to klau­si­mo, ger­bia­mas prem­je­re. Ką tuo at­ve­ju da­ry­si­te, jei­gu Briu­se­lis pa­sa­kys, kad 250 mln. iš­lai­dų Lie­tu­va ne­ga­li da­ry­ti? Tai rei­kia pa­pras­to at­sa­ky­mo. Yra trys ga­li­my­bės: ar­ba jūs pa­sa­ko­te, kad jūs ši­tas iš­lai­das „nu­pjau­na­te“ – 250 mln. eu­rų, skai­čiuo­jant li­tais – 1 mlrd. li­tų (pra­noks­ta ma­no fan­ta­zi­ją, net ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip ga­li­ma „nu­pjau­ti“); ar­ba jūs pa­sa­ko­te, kad to­kiu at­ve­ju jūs di­din­si­te mo­kes­čius, ne­ži­nau, ku­riuos, bet pa­sa­ky­ki­te; ar­ba (tre­čias da­ly­kas) jūs pa­sa­ko­te: o mes spjau­si­me į Briu­se­lio vi­sas iš­va­das, pa­si­di­din­si­me de­fi­ci­tą, da­ry­si­me iš­lai­das, ko­kias no­ri­me, ir mums vi­siš­kai tas ne­svar­bu. No­riu pa­sa­ky­ti, kad ši tre­čio­ji ga­li­my­bė, t. y. la­biau­siai gun­dan­tis jus ke­lias, po­ten­cia­liai yra la­bai bran­gus Lie­tu­vai. Tai reiš­kia, kad Lie­tu­va pra­ras fis­ka­liš­kai at­sa­kin­gos vals­ty­bės re­pu­ta­ci­ją. To­liau ga­li­mi ir rei­tin­gų po­ky­čiai, ir ga­lų ga­le bran­ges­nis sko­li­ni­ma­sis tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se.

Mie­lie­ji ko­le­gos, aš jums sa­kau, kad jūs įsi­va­rė­te cug­cvan­gą. Aš pa­ban­dy­siu su anū­ku šach­ma­tais pa­loš­ti ir pa­žiū­rė­siu, kas yra per daik­tas. Ši­tie ėji­mai, ko­kius jūs da­bar ban­do­te da­ry­ti, tu­ri la­bai daug ri­zi­kos. Ma­nau, kad pro­tin­gai pa­si­žiū­rė­jus bū­tų ga­li­ma la­bai ra­miai pa­da­ry­ti spren­di­mus, pra­dė­ti Dar­bo ko­dek­są įgy­ven­din­ti, tik­rai ne­su­grius Lie­tu­va, ne­pai­sant to, ar ten trū­ko dia­lo­go, ar ne­trū­ko, pa­ke­liui tai­sy­ti, „Sod­rą“ per­tvar­kant ką nors ten ir­gi pa­da­ry­ti. Bet taip, kaip da­bar ei­na­ma, kai ne­duo­da nie­kas at­sa­ky­mo, kas bus su tais 250 mln., jei­gu Briu­se­lis ne­leis jų nau­do­ti, ma­no su­pra­ti­mu, tai yra vi­siš­kai ne­at­sa­kin­gų spren­di­mų ke­lias.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu kal­bė­ti V. Ba­ką.

V. BAKAS (LVŽSF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, aš vi­sų pir­ma no­rė­čiau kreip­tis į li­be­ra­lus. Šian­dien A. Ar­mo­nai­tė skai­tė pui­kų pra­ne­ši­mą Pre­zi­den­to K. Gri­niaus at­mi­ni­mo pro­ga, kur kal­bė­jo apie li­be­ra­liz­mą kaip apie tei­sę pa­si­rink­ti. Bet šian­dien mums li­be­ra­lai siū­lo tar­si tei­sę pri­mes­ti. Sei­mas no­ri pri­mes­ti part­ne­riams, dar­buo­to­jams, darb­da­viams tai, kaip jie tu­rė­tų tvar­ky­tis. Ger­bia­mie­ji, ši­to so­cia­li­nio mo­de­lio ati­dė­ji­mo es­mė yra la­bai pa­pras­ta – leis­ti pa­si­rink­ti, leis­ti pa­si­rink­ti darb­da­viams ir dar­buo­to­jams, kaip siek­ti pa­ja­mų di­dė­ji­mo, kaip siek­ti ver­slo kon­ku­ren­cin­gu­mo, kaip siek­ti žmo­nių iš­sau­go­ji­mo mū­sų ša­ly­je, ir tam te­rei­kia pu­sės me­tų.

Jei kal­bė­tu­me apie re­vo­liu­ci­jas paš­to dė­žu­tė­se, ger­bia­mam S. Gent­vi­lui tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti, kad tai nė­ra vi­sai tie­sa. Aš pats bu­vau su­si­ti­kęs su vi­so­mis darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jo­mis, da­ly­va­vau su­si­ti­ki­muo­se tiek su In­ves­tuo­to­jų fo­ru­mu, tiek su kon­fe­de­ra­ci­jo­mis. Iš tik­rų­jų iš prin­ci­po ras­tas su­ta­ri­mas ir su­pra­ti­mas, kad rei­kia šiek tiek lai­ko, kad dar­buo­to­jai ir darb­da­viai bū­tų ši­to so­cia­li­nio mo­de­lio kū­rė­jai, o ne mes. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad šian­dien bal­sa­vi­mas vi­siš­kai ne­aiš­kus, tai pa­na­šu iš mū­sų ko­a­li­ci­jos part­ne­rių ir iš de­ši­nės, bet aš jums no­riu pa­sa­ky­ti. Jūs spe­ku­liuo­ja­te so­vie­ti­niu ko­dek­su, bet šian­dien jūs siū­lo­te so­vie­ti­nį bū­dą pri­im­ti à la va­ka­rie­tiš­ką ko­dek­są. So­vie­ti­nį bū­dą – tie­siog im­ti ir pri­mes­ti žmo­nėms tą pa­tį, ką da­ro Bal­ta­ru­si­ja, ką da­rė So­vie­tų Są­jun­ga. Ko­le­gos, šian­dien mū­sų darb­da­viai ir dar­buo­to­jai pa­žen­gė šiek tiek to­liau. Jie ei­na į Tri­ša­lę ta­ry­bą, jie pa­si­rin­ko va­ka­rie­tiš­ką mo­de­lį ir mes jais ti­ki­me, kad jie per ke­le­tą, net ne per pu­sę me­tų, aš ti­kiuo­si, kad per du, tris mė­ne­sius su­si­tars.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mes šian­dien tu­ri­me uni­ka­lią pro­gą pa­da­ry­ti lū­žį ap­skri­tai mū­sų są­mo­nė­je dar­bo san­ty­kių, tai yra pa­ro­dy­ti pa­vyz­dį bal­suo­jant vie­nin­gai už šį pro­jek­tą, taip pa­ro­dy­ti pa­vyz­dį vi­suo­me­nei, dar­buo­to­jams ir darb­da­viams, kaip ga­li­ma su­kur­ti na­cio­na­li­nį su­si­ta­ri­mą dėl to, kad mū­sų ša­ly­je bū­tų ge­ra gy­ven­ti ir dirb­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, ka­dan­gi jū­sų skai­čius tik­rai gra­žus ir mū­sų bal­sa­vi­mas bū­tų ra­cio­na­lus, jei­gu bent dėl pir­mų­jų… Mes dar iki 14 val. 30 min. pa­dirb­tu­me, Pir­mi­nin­kas pa­pra­šy­tų, mes spė­riai iš­spręs­tu­me dėl įsta­ty­mų pro­jek­tų.

 

14.12 val.

Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2603 2 ir 6 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-69(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Skel­biu, pro­jek­tas Nr. XIIIP-69(2) – Dar­bo ko­dek­so pa­tvir­ti­ni­mo, įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių svars­ty­mas. Nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš. Nuo­mo­nė už – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Mū­sų frak­ci­jos na­riai įvai­riai bal­suos dėl siū­lo­mo spren­di­mo va­rian­tų, kaip ma­tė­te, ir pa­si­sa­ky­mai bu­vo įvai­rūs. Bet es­mi­nė at­sa­ko­my­bė už tą su­si­klos­čiu­sią si­tu­a­ci­ją dėl Dar­bo ko­dek­so ir so­cia­li­nio mo­de­lio ten­ka bu­vu­siai so­cial­de­mok­ra­tų Vy­riau­sy­bei, kai iš tik­rų­jų toks svar­bus pro­jek­tas bu­vo ka­den­ci­jos pa­bai­go­je la­bai ūmiai pri­im­tas, ne­iš­nau­do­jus anks­čiau tu­rė­to lai­ko pa­si­kal­bė­ti ir su prof­są­jun­go­mis, ir su darb­da­viais, Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je iš­sa­miai iš­dis­ku­tuo­ti tą klau­si­mą. Da­bar iš siun­čia­mų laiš­kų ga­li­ma ma­ty­ti, kad prof­są­jun­gų at­sto­vai gal net nė­ra pa­ste­bė­ję mū­sų ne­se­niai pri­im­tų pa­tai­sų dėl šio ko­dek­so, to­dėl prie­kaiš­tau­ja dėl to, kas jau yra iš­tai­sy­ta. Ži­no­ma, da­bar nau­jai at­ėju­sie­ji į val­džią ga­lė­jo pa­si­elg­ti ryž­tin­giau, kaip pa­da­rė Pre­zi­den­tė, kai ga­vo pri­im­tą Sei­mo įsta­ty­mą su trū­ku­mais. Vis dėl­to ji su­ge­bė­jo su­si­kon­cen­truo­ti ir per tu­ri­mas iki 10 die­nų pa­tei­kė jaut­rias pa­tai­sas, dėl ku­rių, at­ro­do, vi­si bu­vo daug­maž pa­ten­kin­ti. Bet yra kaip yra. Jei­gu da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė ne­pa­si­ruo­šu­si įgy­ven­din­ti šio pa­ke­to ir no­ri jį to­bu­lin­ti, aš ma­nau, kad ir mes čia bal­suo­da­mi tu­ri­me pa­lai­ky­ti to­kią po­zi­ci­ją. Gal­būt iš tik­rų­jų šio svar­baus pa­ke­to ati­dė­ji­mas leis ga­lų ga­le jį pri­im­ti to­kį, kad jį ge­ra­no­riš­kiau pri­im­tų vi­sos pu­sės. Da­bar taip nė­ra įvy­kę.

PIRMININKĖ. Ačiū už jū­sų nuo­mo­nę. Nuo­mo­nė prieš – A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar kar­tą no­riu pa­kar­to­ti, kad aš ne­no­riu dis­ku­tuo­ti dėl pa­ties tu­ri­nio, Dar­bo ko­dek­są ati­dė­ti, ne­ati­dė­ti, ge­res­nis dia­lo­gas bus, blo­ges­nis. Na, jei­gu val­džia no­ri iš­mė­gin­ti, ga­li iš­mė­gin­ti, to dia­lo­go čia ir taip bu­vo daug. Čia at­ski­ras rei­ka­las. Bet aš siū­lau bal­suo­ti prieš šį įsta­ty­mą, nes tik taip ga­li­ma pri­vers­ti da­bar­ti­nę Vy­riau­sy­bę at­si­sto­ti ir pa­aiš­kin­ti pa­pras­tą da­ly­ką: ką ji da­rys tuo at­ve­ju, jei­gu pri­ėmus spren­di­mą ati­dė­ti Dar­bo ko­dek­są ir iš­pjaus­čius so­cia­li­nį mo­de­lį pa­aiš­kės, kad Briu­se­lis ne­lei­džia da­ry­ti tų da­bar jau nu­ma­ty­tų 250 mln. eu­rų iš­lai­dų? Tai toks pa­pras­tas Sei­mo na­rio klau­si­mas. Ga­li Vy­riau­sy­bė kaip nors su­si­kaup­ti ir drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tuo at­ve­ju di­din­si­me mo­kes­čius ar ma­žin­si­me mi­li­jar­du iš­lai­das, ar ne­ga­li?

PIRMININKĖ. Ačiū. Pra­šom bal­suo­ti. Nuo­mo­nės už ir prieš iš­sa­ky­tos.

Už bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai, prieš – 15, su­si­lai­kė 13. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

14.17 val.

Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2511 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-70(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ly­di­ma­sis įsta­ty­mo pro­jek­tas – Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo Nr. XII-2511 5 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-70(2). Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Tai tech­ni­nis, sie­kia­ma su­de­rin­ti pro­jek­to nuo­sta­tas su Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mu. No­rin­čių kal­bė­ti yra? Už – R. J. Da­gys. Pra­šau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tik­rai siū­lau bal­suo­ti dėl šio įsta­ty­mo, nes vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos re­for­ma bu­vo, ma­no gal­va, ne­tva­ri ir nie­ki­nė, pa­nei­gian­ti pa­grin­di­nius prin­ci­pus, kad in­dek­sa­vi­mu bu­vo pa­vers­tas pen­si­jų nu­ver­tė­ji­mas. Stab­dy­ti ją rei­kia, bet klau­si­mas, ar pa­vyks įti­kin­ti Briu­se­lį, kad mes 1 % pa­ju­di­nę, iš­spren­dę tik 1 % klau­si­mą ir per­kė­lę į biu­dže­tą, ar tai čia bus kaip ir so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­mos re­for­ma, lie­ka abe­jo­nė, nes mes pa­grin­di­nius so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mus pa­tai­sy­si­me, kaip su­pra­tau iš Vy­riau­sy­bės at­sto­vų, tik ki­tų me­tų ru­dens se­si­jo­je.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiaip aš ga­lė­čiau pri­tar­ti R. J. Da­giui, nes iš tik­rų­jų tai, kas bu­vo su­dė­lio­ta į „Sod­ros“ re­for­mą, tai mes kri­ti­ka­vo­me. No­riu pri­min­ti, kad kaž­ko­dėl so­cial­de­mok­ra­tai ją bu­vo pa­da­rę vi­siš­kai li­bera­lią, per 12 me­tų pla­na­vo su­ma­žin­ti 12 % dar­buo­to­jų įmo­kas į „Sod­rą“, ne­nu­ma­ty­da­mi jo­kių lė­šų į biu­dže­tą. Gal ir ge­rai, kad ši­tą stab­do. Bet aš dar kar­tą no­riu ak­cen­tuo­ti, kad aš ra­gi­nu bal­suo­ti prieš, nes vėl­gi Vy­riau­sy­bė nie­kaip ne­pa­sa­ko, kaip ji to­kios „Sod­ros“ re­for­mos, ku­ri yra vi­siš­kai iš­ope­ruo­ta ir ku­rio­je nie­ko ne­be­li­ko, nes ne tik ba­zi­nės pen­si­jos per­kė­li­mo nė­ra, bet ir „Sod­ros“ lu­bų ne­bė­ra, kaip ji įsi­vaiz­duo­ja pri­sta­ty­mą Briu­se­ly­je aiš­kin­da­ma, kad tai yra di­džiu­lė re­for­ma? Kal­bė­ki­me at­vi­rai. Ši­tos re­for­mos da­lies ne­bė­ra, ir taš­kas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu bal­suo­ti dėl įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-70(2).

Už bal­sa­vo 80 Sei­mo na­rių, prieš – 7, su­si­lai­kė 17. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

14.20 val.

Ga­ran­ti­nio fon­do įsta­ty­mo Nr. VIII-1926 4 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2605 pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-71(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ly­di­ma­sis Ga­ran­ti­nio fon­do įsta­ty­mo pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-71(2). Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu svars­ty­mo sta­di­jo­je.

 

14.20 val.

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo Nr. I-722 10 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2465 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-72 (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pakeitimo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIIIP-72. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas siū­lo at­mes­ti, nes jau nė­ra ką keis­ti. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš. Nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me.

 

14.20 val.

So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mo Nr. IX-2251 14 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2467 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-73(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

So­cia­li­nių įmo­nių įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-73. Čia taip pat tech­ni­nis – nu­ke­lia­mas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

14.20 val.

Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo Nr. IX-216 19 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2463 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-74(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pakeitimo įstatymo pro­jek­tas Nr. XIIIP-74. Taip pat tech­ni­nis – dėl da­tos nu­kė­li­mo. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

14.20 val.

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straips­nių, ketvirtojo1 skir­snio ir prie­do pa­kei­ti­mo bei 131 straips­nio pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siu ga­lios įsta­ty­mo Nr. XII-2606 2 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-75(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-75(2). Tech­ni­nis. Nu­ke­lia­mas įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

14.21 val.

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo Nr. I-1367 151 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2468 2 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-76(2) (svars­ty­mo tęsinys)

 

Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-76(2). Tech­ni­nis – da­tos su­de­ri­ni­mas. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

14.21 val.

Ga­ran­ti­jų dar­buo­to­jams jų darb­da­viui ta­pus ne­mo­kiam ir il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų įsta­ty­mo Nr. XII-2604 5, 6, 8, 14, 17, 18, 19, 20, 22 ir 24 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-93(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Ga­ran­ti­jų dar­buo­to­jams jų darb­da­viui ta­pus ne­mo­kiam ir il­ga­lai­kio dar­bo iš­mo­kų įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-93. Čia iš da­lies įsta­ty­mo reg­la­men­ta­vi­mas ir da­tos nu­kė­li­mas. Ki­ta da­lis su­si­ju­si su Ga­ran­ti­nio fon­do įmo­kų ir iš­mo­kų ad­mi­nist­ra­vi­mu. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, ar no­ri­te kal­bė­ti? Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

14.22 val.

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo Nr. IX-110 pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2501 1 ir 2 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-78(2) (svarstymo tę­si­nys)

 

Li­gos ir mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-78. Čia jau ne­ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu, nes yra Sei­mo na­rių R. Že­mai­tai­čio, V. Kam­ble­vi­čiaus pa­siū­ly­mai dėl įsta­ty­mo pro­jek­to 3 straips­nio. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Ačiū, kad jūs esa­te tri­bū­no­je. Pir­miau­sia žo­dis au­to­riams. 10 pri­ta­rian­čių tu­ri­me. Ne­rei­kia čia pri­ta­rian­čių­jų. R. Že­mai­tai­tis.

R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, ko ge­ro, vi­sos po­li­ti­nės par­ti­jos, po­li­ti­nės jė­gos prieš rin­ki­mus tą pa­tį kal­bė­jo, kad ska­ti­nant gims­ta­mu­mą, sie­kiant, kad ma­mos bū­tų il­giau su vai­kais, ypač di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, kai trūks­ta ir dar­že­lių, ir tu­rint 2005, 2006, 2007, 2008, 2009 me­tų sta­tis­ti­ką, kai vals­ty­bė bu­vo pa­si­rin­ku­si mo­kė­ti tre­jus me­tus ma­moms už vai­kų prie­žiū­rą, vai­kų gims­ta­mu­mas re­a­liai pa­di­dė­jo. Vie­ni sta­tis­tai nei­gia, ki­ti sta­tis­tai pri­ta­ria tam. Vie­ni sa­ko, kad tai bu­vo ska­ti­na­mo­ji prie­mo­nė, ki­ti ne. To­dėl mes ir siū­lo­me grąžin­ti tą si­tu­a­ci­ją, tą re­gu­lia­vi­mą, koks ir bu­vo. Jei­gu tė­vai pa­si­rin­ko vie­nus me­tus gau­ti iš­mo­ką, tai bū­tų 100 %, jei­gu tė­vai pa­si­ren­ka dve­jus me­tus gau­ti iš­mo­ką, tai adek­va­čiai ei­na­ma iki 70 %, o jei­gu tė­vai pa­si­ren­ka tre­jus me­tus gau­ti vai­ko prie­žiū­ros pi­ni­gus, bū­tų 50 %. Tai, kas ir bu­vo iki nak­ti­nės mo­kes­čių re­for­mos, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, iki pa­kei­ti­mų. Siū­ly­tu­me grįž­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ko­mi­te­to iš­va­da.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Re­mi­gi­jau, ne­rei­kia klai­din­ti žmo­nių – tai ne­bu­vo pri­im­ta. Taip, no­rai bu­vo di­de­li, bet jau net­gi ta­da, pri­ėmus ne visą tą įsta­ty­mą, iš­lai­dos šok­te­lė­jo de­šim­te­rio­pai ši­tai drau­di­mo rū­šiai.

Ko­mi­te­tas svars­tė. Yra trys jū­sų pa­tai­sos dėl 1, 6 ir 7 straips­nių, vi­sur ana­lo­giš­kos. Ši­tas siū­ly­mas kai­nuo­tų „Sod­ros“ biu­dže­tui dar 164 mln. eu­rų per me­tus. Ši­ta drau­di­mo rū­šis yra ir taip nuos­to­lin­ga, jei­gu mes iš­da­li­na­me mo­kes­tį ir iš­lai­das toms ke­tu­rioms drau­di­mo rū­šims, ku­rias šian­dien so­cia­li­nis drau­di­mas turi. Moks­li­nin­kai įro­dė ko­mi­te­tui ne vie­ną kar­tą, kad vien pa­šal­pų di­di­ni­mo ne­už­ten­ka. Tai įro­dė ir ki­tos ša­lys. Tu­ri bū­ti kom­plek­si­nis po­žiū­ris į jau­ną šei­mą, į ga­li­my­bę de­rin­ti dar­bą, as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, vai­kus, lanks­tūs dar­bo gra­fi­kai, iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos – dar­že­liai, lop­še­liai. Vi­sa tai ska­ti­na gims­ta­mu­mą, o ne vien tik iš­mo­kos. Tuo la­biau kad to­kias iš­mo­kas gau­na apie pu­sė mo­te­rų, ku­rios gim­do. Ki­ta pu­sė ne­tu­ri so­cia­li­nio drau­di­mo ir to­kių il­galaikių ir di­de­lių iš­mo­kų ne­gau­na. To­dėl ko­mi­te­tas 8 bal­sa­vus už, 2 su­si­lai­kius ne­pri­ta­rė ši­tiems siū­ly­mams.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė už – A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (TTF). Ger­bia­mi ko­le­gos, da­bar mes pri­si­me­na­me – tai mums kai­nuo­tų 140 mln. Lt, bet ka­da mes pa­ė­mė­me (…) me­tais, mes nė vie­nas ne­de­ja­vo­me, kur mes da­bar pa­dė­si­me tuos 140 mln. Lt, ku­riuos mes pa­ė­mė­me iš tų šei­mų. Ne­bu­vo to­kių de­jo­nių. Da­bar mes tik­tai pra­de­da­me de­juo­ti.

Aš tik­rai ma­nau, kad pa­siū­ly­mas yra lo­giš­kas. Mes pa­si­sko­li­no­me iš žmo­nių ir bu­vo daug pa­ža­dų, kad mes at­ėjus lai­kui grą­žin­si­me, ka­da pa­ge­rės eko­no­mi­nė si­tu­a­ci­ja. Da­bar mes pa­lei­do­me vėl tą pa­čią plokš­te­lę – ne­tu­ri­me pi­ni­gų. Vis­kas pri­klau­so nuo mū­sų pri­ori­te­tų, nuo mū­sų no­ro. Tik­rai siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti ir tik­rai bū­tų di­džiu­lė pa­ra­ma šei­moms. Aiš­ku, tai bū­tų kom­plek­si­niai da­ly­kai, bet tai vie­na iš pir­mų­jų – 50 ar 60 % bū­tų tų kom­plek­si­nių, ku­ri yra pa­ti svar­biau­sia, tai bū­tent pa­ra­ma šei­moms vai­kų gim­dy­mo ir prie­žiū­ros lai­ko­tar­piu. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Nuo­mo­nė prieš – R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gai­la, kad mes klai­di­na­me vie­nas ki­tą. Nie­ka­da tre­ji me­tai ne­bu­vo ga­lio­jan­ti įsta­ty­mo nor­ma. Nie­kas iš nie­ko nie­ka­da ne­at­ėmė tuo klau­si­mu ir jo­kio čia kom­pen­sa­vi­mo nė­ra. Dis­ku­si­ja apie tre­jus me­tus bu­vo, bet įsi­ga­lio­ju­si ši­ta nor­ma nie­ka­da ne­bu­vo. Klau­si­mas da­bar… Tai yra bran­gi prie­mo­nė, iš­mo­kos vir­ši­ja įmo­kas. Tos vi­sos iš­mo­kos kon­kre­čiai ei­na iš pen­si­nin­kų, ne iš vals­ty­bės biu­dže­to. Jų są­skai­ta mes ši­tą klau­si­mą spren­džia­me. Čia ir­gi rei­kia pa­si­rink­ti tam tik­rus pri­ori­te­tus. Ne­ga­li­ma be ga­lo vis­ką sem­ti iš pen­si­nin­kų.

Ki­ta ver­tus, ką ko­le­ga A. Sy­sas pa­sa­kė, ši­tos drau­di­mo iš­mo­kos lie­čia tik pu­sę mo­te­rų, svar­biau­sia ne­pa­lie­čia pa­grin­di­nės – stu­den­čių, be­si­mo­kan­čių ir pa­na­šiai, ku­rioms mes tu­ri­me mes­ti lė­šas pa­dė­ti. Jei­gu mes tu­ri­me pi­ni­gų, kaip tik jiems pri­ar­tin­ti iš­mo­kas prie tų, ką da­bar gau­na tos, ku­rios tu­ri drau­di­mą. Mes ši­to klau­si­mo ne­iš­spren­dė­me. Pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je jū­sų dau­gu­ma, ger­bia­mas Že­mai­tai­ti, ir at­me­tė ma­no ši­tas pa­tai­sas dėl stu­den­čių. Jūs iš­me­tė­te vi­sa tai. Tai ne­ver­ki­te šiuo at­ve­ju! (Bal­sas sa­lė­je) Taip, kon­kre­čiai jūs at­me­tė­te ši­to­je sa­lė­je bal­suo­da­mi. (Bal­sas sa­lė­je)

To­liau. Ši­ta prie­mo­nė vei­kia iš da­lies. Iš es­mės be drau­di­mo, be in­fra­struk­tū­ros klau­si­mų, be ga­lė­ji­mo de­rin­ti su dar­bu bū­si­moms mo­ti­noms mes jau ne­iš­spau­si­me iš jos la­bai daug ko­kio nors re­zul­ta­to. Jei­gu yra pi­ni­gų, rei­kia mes­ti būs­to pa­sko­loms, vai­ko pi­ni­gams. Tai ir­gi di­džiu­lės prie­mo­nės, o tai kaip tik tiek pa­pil­do­mai ir kai­nuo­ja.

PIRMININKĖ. Ačiū. Lai­kas. Ko­le­gos, pra­šo­me bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria R. Že­mai­tai­čio pa­siū­ly­mui, ku­rį ma­to­te sa­vo mo­ni­to­riuo­se, pa­il­gin­ti atos­to­gas, iki su­eis tre­ji me­tai?

Už pa­siū­ly­mą bal­sa­vo 22 Sei­mo na­riai, prieš – 38, su­si­lai­kė 32. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Dėl 1 straips­nio. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­rei­kia. Tei­sin­gai, ne pri­ėmi­mas.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. At­si­pra­šau, ne­įjun­giau. Mi­nu­tė­lę! K. Gla­vec­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, žiū­rint iš ša­lies dau­ge­liu at­ve­jų su­si­da­ro toks įvaiz­dis, kad di­džio­ji dau­gu­ma Sei­mo na­rių no­ri la­bai ge­ro vi­sai tau­tai, o nie­kin­ga ma­žu­ma klau­sia, iš kur gau­si­te pi­ni­gų ar­ba ieš­ko šal­ti­nių. Aš ma­nau, kad be ant­ros pu­sės la­bai sun­ku iš­spręs­ti yra pir­mą pu­sę. To­dėl kar­tais teik­da­mi siū­ly­mus, ypač fi­nan­si­nius, pa­gal­vo­ki­te, iš kur bus ga­li­ma gau­ti pi­ni­gų, kaip juos per­skirs­ty­ti ar kaip su­kur­ti. Apie tai mes ne­kal­ba­me. To­kia trum­pa re­pli­ka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, ki­ti R. Že­mai­tai­čio pa­siū­ly­mai dėl ki­tų straips­nių yra ana­lo­giš­ki ir su­si­ję. Ar ga­li­me ta­da ne­be­svars­ty­ti ki­tų? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me.

Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me.

Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, mums li­ko dar daug ši­to pa­ke­to įsta­ty­mų pro­jek­tų, to­dėl ma­nau, kad pra­tę­si­me 15 va­lan­dą.

Da­bar slap­tas bal­sa­vi­mas dėl Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo at­lei­di­mo iš pa­rei­gų. Kvie­čiu jus da­ly­vau­ti slap­to bal­sa­vi­mo pro­ce­dū­ro­je. Į sa­lę grįž­ta­me 15 va­lan­dą. (Bal­sas sa­lė­je: „Pa­skelb­ki­te pra­džią ir pa­bai­gą.“)

Bal­sa­vi­mo pra­džia bū­tų 14.30 val. ir bai­gia­me per 20 mi­nu­čių, 14.50 val. Ple­na­ri­nis po­sė­dis pra­si­de­da 15 va­lan­dą.

Dar no­rė­tų per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną. Pra­šau, ko­le­ge.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Svei­ki. Tie­siog no­rė­jau pa­kvies­ti tuos, ku­rie už­si­re­gist­ra­vo į Kau­no kraš­to bi­čiu­lių gru­pę, su­si­tik­ti prie cen­tri­nės tri­bū­nos. Iš­si­rink­si­me gru­pės va­do­vy­bę. Ir taip pat kvie­čiu tuos, ku­rie no­rė­tų prie šios gru­pės pri­si­jung­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū.

 

Pertrauka

 

15.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vla­dis­lo­vo Ra­no­nio at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teismo tei­sė­jo pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-200 (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

PIRMININKĖ. No­riu pa­gar­sin­ti bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos pro­to­ko­lą.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bu­vo iš­duo­ti 76 biu­le­te­niai, ras­ta 76, ga­lio­jan­čių 69, ne­ga­lio­jan­čių 7. Už – 64, prieš – 1, su­si­lai­kė 4.

Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Vla­dis­lo­vo Ra­no­nio at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gų“ (pro­jek­tas Nr. XIIIP-200) pri­im­tas. (Gon­gas)

Bai­gia­me ry­ti­nį po­sė­dį. Da­bar no­ri­me pa­dė­ko­ti už at­lik­tą dar­bą, pa­lin­kė­ti di­džiu­lės sėk­mės vi­suo­se kil­niuo­se ir pras­min­guose jū­sų dar­buo­se. (Plo­ji­mai)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.