LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1311 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2766

 

2023-06-07 Nr. 110-P-19

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Kęstutis Mažeika, Sergejus Jovaiša.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

 

 

 

 

1(32)

1(64)

 

 

 

 

5(6)

8(1, 2)

 

 

 

 

(1),

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.         Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 6 dalies 1 punkte, projekto 1 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 64 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Nuostata „Vyriausybės įgaliota institucija“ vartojama ir daugelyje kitų projekto straipsnių. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti Vyriausybės įgaliotų institucijų kompetenciją reguliuojant žemės santykius. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalių 16 punkto nuostata, kad „kai viešasis interesas pažeistas dėl Vyriausybės įgaliotos institucijos arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, Vyriausybės įgaliota institucija dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi į prokuratūrą“, nėra aiški. Neaišku, kuri Vyriausybės įgaliota institucija ar institucijos ir kokių funkcijų perėmimas turimas omenyje. Neįvardinus konkrečios (-ių) valstybės institucijos, siūlomas teisinis reguliavimas, priėmus įstatymą, galėtų būti nevienodai aiškinamas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir  projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 19 punkto nuostatoms.

            Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme atsisakius konkrečios institucijos pavadinimo, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus (inter alia 2014 m. liepos 11 d., 2017 m. vasario 24 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka oficialią Konstitucinio Teismo doktriną.

            Apibendrinant tai, kas išdėstyta, manytina, kad projekte vietoj nuostatos „Vyriausybės įgaliota institucija“ reikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota atlikti įstatymo projekte nurodytas funkcijas valdant, naudojant ir disponuojant valstybine žeme.

 

Pritarti iš dalies.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, ne kartą pažymėjo, kad tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas); valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2007 m. gegužės 23 d., 2014 m. spalio 9 d., 2022 m. balandžio 7 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išaiškinimą, Žemės įstatymo 8, 9, 11 ir 32 straipsniuose nurodyta konkreti valstybės institucija, turinti įgaliojimus disponuoti valstybinės žemės sklypais.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2(13)

2(10)

 

2.         Nėra aišku, kodėl teikiamu projektu nėra keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatos, kuriose nustatytas Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies naujos redakcijos įsigaliojimas 2024 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2765 (toliau – projektas Nr. XIVP-2765) 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytos sąvokos yra pernumeruojamos, todėl pagal keičiamo įstatymo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 siūlomą teisinį reguliavimą 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 10 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-2765 nuostatos derintinos tarpusavyje.

 

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

3

 

 

3.         Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 17 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1538 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1538), kurio 9 straipsniu keičiamos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13, 16, 18 ir 19 dalių nuostatos. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu su teikiamu projektu nėra teikiamas Įstatymo Nr. XIV-1538 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, todėl 2024 m. sausio 1 d. įsigaliotų dvi skirtingos Žemės įstatymo 2 straipsnio 13 dalies, 9 straipsnio, 23 straipsnio 7 ir 8 dalių, 32 straipsnio redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kartu su teikiamu projektu reikėtų teikti ir Įstatymo Nr. XIV-1538 projektą

 

Pritarti iš dalies

Projektas Nr. XIVP-2766 patikslintas ir nuostatos su Įstatymas Nr. XIV-1538 suderintos, taip pat papildytas „3 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1538.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1

1

 

4.         Numeruotina projekto 1 straipsnio 1 dalis bei tikslintina kitų projekto 1 straipsnio dalių numeracija, sunumeruojant jas iš eilės. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto lyginamojo varianto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracija taip pat neatitinka projekto ir jame dėstomo Žemės įstatymo straipsnių numeracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto ir projekto lyginamojo varianto nuostatos taisytinos vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(7)

(1)

(3)

5.         Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti pusę ar daugiau balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė, nuosavybės teise priklausantiems statiniams, patalpoms ar jų dalims. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu turimas tikslas keičiamame įstatyme nustatyti, kad centralizuotas turto valdytojas yra valstybinės žemės, priskirtos valstybės valdomų viešųjų įstaigų statiniams, patalpoms ar jų dalims, tai atkreipiame dėmesį, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybės valdoma bendrovė yra bendrovė ir (ar) uždaroji akcinė bendrovė, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Manytina, kad analogiška taisyklė turėtų būti taikoma ir viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra valstybė, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatą „turinti pusę ar daugiau balsų“ nereikėtų pakeisti nuostata „turinti daugiau kaip pusę balsų“.

Nepritarti.

Nuostata yra numatyta ir  Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte Nr. XIVP-2054(4), kuriam likusi tik priėmimo stadija. Ji išsamiai aptarta, tokį reguliavimą siūlė tiek Vyriausybė savo išvadoje, tiek Seimo Audito komitetas. Taigi šiuo atveju nuostatos turi būti suderintos

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(7)

(8)

 

6.         Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti išimtį iš galiojančio teisinio reguliavimo, suteikiant valstybinės žemės patikėtiniams teisę sudaryti sandorius dėl žemės servitutų nustatymo. Pažymėtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis viešosios teisės principu, kuris reiškia, kad sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Atsižvelgiant į tai, svarstytina ar projekto nuostatos nereikėtų papildyti, nustatant, kad sandoriai dėl servitutų nustatymo gali būti sudaromi įstatymų nustatytais atvejais.

 

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(7)

(11)

 

7.         Redakciniu aspektu tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalies pirmo sakinio formuluotė, žodžius „ir Žemės informacinėje sistemoje“ perkeliant po žodžių „nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse“. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, nesuformuotų žemės sklypais teritorijų plotai nurodomi priėmimo - perdavimo aktuose, o ne jų prieduose, todėl atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 11 dalis.

Be to, siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „miestuose ir miesteliuose“ reikėtų įrašyti žodžius „miestų ir miestelių teritorijų ribose“, analogiškai tikslinant ir paskutinį šių nuostatų sakinį.

 

Pritarti

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(7)

 

 

8.         Nėra aišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnyje atsisakoma šio straipsnio 12 dalies nuostatų, nes pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatas Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimą būtina suderinti su Aplinkos ministerija, todėl, manytina, kad Aplinkos ministerija gali ir atsisakyti derinti minėtą sprendimą. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsniu atsisakomų šio straipsnio 15 dalies nuostatų, kurios susijusios su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Svarstytinas šių nuostatų atsisakymo tikslingumas.

 

Pritarti.

Atsisakyti derinimo numatyto projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 ir 6 dalyse.

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(8)

1(9)

2(4),

4(2)

 

9.         Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad atitinkamai valstybinės žemės panaudos ar nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti žemės sklypo panaudos gavėjo/nuomininko lėšomis  įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje bei projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokio subjekto ir kokiu būdu Nekilnojamojo turto registrui būtų perduodama informacija, kad tam tikrų valstybinės žemės panaudos/nuomos sandorių negalima registruoti iki Nacionalinės žemės tarnybos išvados apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Nacionalinė žemės tarnyba teikia išvadą dėl šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, atitikties jų sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir galimybės juos registruoti Nekilnojamojo turto registre. Savivaldybė per 10 darbo dienų nuo šių sandorių sudarymo dienos, bet visais atvejais iki jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, per Žemės informacinę sistemą teikia juos patikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sandorio pateikimo tikrinti dienos, parengia išvadą dėl jo atitikties teisės aktų reikalavimams ir galimybės sandorį registruoti Nekilnojamojo turto registre arba informuoja apie nustatytus trūkumus ir galimybę sutarties šalių susitarimu juos pašalinti per 20 darbo dienų nuo išvados pateikimo sutarties šalims dienos. Nacionalinės žemės tarnybos išvada teikiama per Žemės informacinę sistemą. Savivaldybė per nustatytą terminą pateikia Nacionalinei žemės tarnybai patikslintą sandorį ir informaciją apie išvadoje nurodytų trūkumų pašalinimą. Sandorio šalims nesusitarus dėl trūkumų pašalinimo ir savivaldybei nepateikus Nacionalinei žemės tarnybai patikslinto sandorio ir aukščiau nurodytos informacijos, Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi į teismą dėl sandorio vykdymo sustabdymo ir pripažinimo negaliojančiu. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neregistruoja šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose nurodytų sandorių, atitinkančių šio straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, jei su sandorio dokumentais nepateikiama teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada.“

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

2

 

10.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje vartojamos tokios sąvokos kaip: „valstybinės žemės nuomininkas“, „valstybinės žemės sklypo nuomininkas“, „žemės nuomininkas“ ir „nuomininkas“. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų suderinamumo, reikėtų suvienodinti šių sąvokų vartojimą minėtame straipsnyje.

Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsniui dėl jame vartojamų sąvokų „valstybinės žemės nuomotojas“, „valstybinės žemės sklypo nuomotojas“, „nuomotojas“.

 

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

4(15)

 

11.       Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Konstitucinis Teismas aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį tik įstatymų leidėjas gali nustatyti svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisių turinio elementus (Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad valstybinės žemės sklypų nuomos mokesčio dydžio nustatymo kriterijai turėtų būti įtvirtinti įstatyme, o Vyriausybė poįstatyminiame teisės akte juos galėtų detalizuoti. Todėl projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje tokius kriterijus reikėtų įtvirtinti.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.”

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

1(9)

1(9)

 

 

 

(17)

(17)

(19, 20, 25)

 

 

(1),

(3),

 

 

 

12.       Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 1 punkto formuluotė „šio pažeidimo nepašalina per 2 arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas“, aiškiai nurodant, kad 5 metų terminas galimas tik tuo atveju, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kaip tai yra nurodyta tos pačios dalies 2 punkte (šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas).

Ta pati pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktui, 19 daliai, 20 daliai, 25 dalies 2 punktui.

 

Pritarti

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

(20)

 

13.       Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 20 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį, nes sutarties nutraukimas reglamentuojamas minėto straipsnio 17 dalyje.

 

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

(22)

 

14.       Tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje pateikiama nuoroda į Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalį, nes manytina, kad nuoroda turėtų būti teikiama į minėto straipsnio 24 dalį.

 

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

(22)

 

15.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje iki dvitaškio nurodoma, kad Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį (turėtų būti 24 dalyje nustatytą atvejį). Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje yra nustatyti ne vienas, o du atvejai, kada žemės sklypai neformuojami ir nuomos sutartys nėra sudaromos, todėl projekto nuostata turėtų būti atitinkamai tikslinama nurodant konkretų 9 straipsnio 24 dalies punktą.

Antra, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje yra nustatoma bendro pobūdžio taisyklė - valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytą atvejį, t. y. išskyrus kai prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos (Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punktas). Taigi, valstybinės žemės sklypai prie apleistų statinių yra nuomojami, išskyrus atvejus, kai jie nenuomojami. Manytina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos ir turėtų būti sistemiškai tikslinamas, aiškiai nurodant, kuriais atvejais valstybinės žemės sklypai prie sunykusių (ar apleistų) statinių yra nuomojami, o kokiais – ne.

Trečia, šiose nuostatose nėra aiškus formuluotės „išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių“ turinys, nes iš jų neaišku, ar būtų išnuomojami valstybinės žemės sklypai, kuriuose yra apleisti statiniai, ar būtų išnuomojami tik prie tokių statinių esantys valstybinės žemės sklypai. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies nuostatoms dėl žemės sklypų neformavimo prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių.

 

Pritarti

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. Valstybinės žemės išnuomojimas

1. Valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:

1) savivaldybė savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba kitas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;

3) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas.

2. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės sklypo nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomininkui Valstybinės žemės nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, valstybinės žemės nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.

3. Valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės nuomos termino nustatymo motyvai turi būti išdėstyti sprendime išnuomoti valstybinės žemės sklypą.

4. Valstybinės žemės nuomos sutarties terminas pratęsiamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. Valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 6–9 dalyse nustatytus atvejus, išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Valstybinės žemės išnuomojimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė Valstybinė žemė aukciono būdu ir be aukciono išnuomojama Vyriausybės nustatyta tvarka.

6. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu:

1) ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir naudojama šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išskyrus šio straipsnio 23 ir 24 dalyse nurodytus atvejus. Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;

2) Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka gautas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes;

3) jos reikia įgyvendinti Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams, regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, taip pat Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;

4) šio straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio neviršijantys žemės plotai yra įsiterpę tarp išnuomotų valstybinės žemės sklypų – šių sklypų valstybinės žemės nuomininkams;

5) ji reikalinga koncesijos projektui įgyvendinti – Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatytais atvejais;

6) ji reikalinga valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti – Investicijų įstatymo nustatytais atvejais;

7) ji yra su įrengtais akvakultūros tvenkiniais (įskaitant užtvankos įrenginių užimtą žemę) – šioje žemėje esančių akvakultūrai naudojamų statinių ar įrenginių savininkams;.

8) ji yra reikalinga Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, kai jos narių, dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau nei 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – vystyti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams.

7. Įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, ir šiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu neatsižvelgiant į besiribojančių žemės sklypų skaičių, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Išnuomojamas be aukciono įsiterpęs žemės plotas, esantis tarp suformuotų žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), miško plotų, vandens telkinių), gali būti didinamas valstybinės žemės nuomotojo sprendimu, jeigu tokį įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas arba griovys. Įsiterpęs Valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, laikomas įsiterpusiu žemės plotu, jeigu tokį žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskirą žemės sklypą, bei teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose teritorijose – 0,5 ha, arba nuomotojo sprendimu didesnio dydžio valstybinės žemės plotas, jeigu jis ribojasi su keliais žemės sklypais. Laikoma, kad įsiterpusį žemės plotą sudaro siaura juosta, jeigu šio žemės ploto plotis bet kuriame taške neviršija 10 metrų. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro šlaitas. Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį valstybinės žemės sklypą sudaro griovys. Įsiterpusiame žemės plote suformuojamas žemės sklypas (žemės sklypai), kuris išnuomojamas besiribojančio žemės sklypo nuomininkui ir privalomai sujungiamas su pagrindiniu besiribojančiu žemės sklypu. Įsiterpusio žemės sklypo plotas negali būti didesnis už besiribojančio žemės sklypo, su kuriuo bus jungiamas įsiterpęs žemės sklypas, plotą. Įsiterpusio žemės sklypo suformavimo ir išnuomojimo tvarką nustato Vyriausybė.  

8. Vykdant žemės reformą, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai kaimo gyvenamojoje vietovėje, formuojami pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojami be aukciono. Pirmumo teisę išsinuomoti tokią žemę turi:

1) fiziniai asmenys, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turintys Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą pasirengimą ūkininkauti;

2) juridiniai asmenys – žemės ūkio produkcijos gamintojai, kurių metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

9. Jeigu keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys pageidauja išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis išnuomojamas tam asmeniui, kuris teisėtai juo naudojasi. Jeigu tokių asmenų nėra, žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, kurio nuosavybės teise turimas ar iš valstybės nuomojamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Jeigu tokių asmenų nėra arba jų yra keli, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas išnuomojamas asmeniui, anksčiau pateikusiam prašymą išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kai yra keli asmenys, nenurodyti šio straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidaujantys išsinuomoti tą patį valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, šis žemės sklypas jiems išnuomojamas aukciono būdu.

10. Su žemės sklypų naudotojais, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka šie žemės sklypai suteikti asmeniniam ūkiui, valstiečio ūkiui steigti, tarnybinėms daloms ar sodininkystei, valstybinės žemės nuomos sutartys sudaromos be aukciono Vyriausybės nustatyta tvarka.

11. Savivaldybės, sudariusios valstybinės žemės nuomos sutartį dėl joms patikėjimo teise perduotus perduotų valstybinės žemės sklypus sklypų, kurie atitinka Vyriausybės nustatytus žemės sklypo ploto ir (ar) vertės šio įstatymo 362 straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti. gali išnuomoti tik gavusios Nacionalinės žemės tarnybos pritarimą. Kriterijus, taikomus valstybinės žemės sklypų, patikėjimo teise perduotų valdyti savivaldybėms, nuomai, nustato Vyriausybė valstybinės žemės nuomos ir perdavimo neatlygintinai naudotis (panaudos) taisyklėse.

12. Savivaldybėms išnuomojus joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad valstybinės žemės nuomininkas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja nuomos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.

13. Valstybinė miško žemė išnuomojama tik Miškų įstatyme nustatytai veiklai vykdyti.

14. Be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.

15. Nuomininkas valstybinės žemės, išnuomotos be aukciono, nuomos mokestį moka pagal savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas 3 metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis.

16. Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Jeigu išnuomojamas valstybinės žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar potencialioje buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje, valstybinės žemės nuomininkas, vykdydamas veiklą šiame sklype, įsipareigoja vadovautis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo nuostatomis dėl saugomų rūšių bei EB svarbos rūšių ir buveinių apsaugos, taip pat kartu su saugomų teritorijų politiką įgyvendinančia ar už saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija apsaugos sutartimi suderinti šių gamtos vertybių apsaugos ir tvarkymo režimą. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė.

17. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:

1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir Nekilnojamojo turto kadastre numatytą įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. arba yra

2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 78 dalyje nurodytą atvejį nurodytus atvejus ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 78 dalyje nurodytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ir nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.

4) valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas ir valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei joje nebuvo numatyta galimybė statyti, valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl  valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jei per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui, nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremalaus įvykio, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, ir valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.

19. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys eksploatuojamų žemės sklype esantys statiniai esančių statinių ar įrenginiai įrenginių matmenys nepakito, jeigu jiems jų eksploatuoti eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą ar keičiama statinio paskirtis, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau statinys ar įrenginys nerekonstruojami, nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę galimybę statyti naujus ar rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą šio įstatymo 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pinigų sumą.

20. Per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ir įrenginių rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.

21. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 1617 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

22. Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

23. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame, yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

24. Valstybinės žemės nuomotojas be aukciono išnuomoja valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremalaus įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki bus pateiktas šis dokumentas arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

25. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos:

1) Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, turi būti griaunami, eksploatavimui;

2) Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems apleistiems ir (ar) neprižiūrimiems (išskyrus atvejus, kai siekiant naudoti apleistą ir (ar) neprižiūrimą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą) statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti. Šioje dalyje nurodyti statiniai ir (ar) įrenginiai išperkami Nacionalinės žemės tarnybos nustatyta tvarka, atlyginat jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant tik į esamą statinių ir įrenginių būklę.

26. Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, kurių paskirtis neatitinka valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis;

2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas, per kurį statinių savininkas turėtų pakeisti išsinuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba statinio paskirtį;

3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos pateikti dokumentą apie statinio paskirties atitiktį valstybinės žemės sklypo pagrindinei žemės naudojimo paskirčiai ir (ar) naudojimo būdui. Nepateikus šio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį iki šio dokumento arba prašymo valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pateikimo dienos.“

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

2(9)

(22)

4(23,

25)

(1),

16.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka ir didinamas 10 procentų. Individualus turto vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis“ nėra suprantamos. Be to iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar tokia valstybinė žemės būtų išnuomojama aukciono būdu, ar be aukciono. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Pažymėtina ir tai, kad paprastai ne mokestis, o nekilnojamojo turto (žemės ar statinių) vertė apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytus turto vertinimo metodus, o mokestis apskaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę. Atitinkamai iš projekto nuostatų neaišku, ir kokio turto (žemės ir (ar) statinių) individualų vertinimą turi atlikti suinteresuotas asmuo savo lėšomis. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, projekto nuostatos tikslintinos.

Be to, šiose projekto nuostatose vietoj žodžių „Valstybinėje žemės nuomos sutartyje“ įrašytini žodžiai „Valstybinės žemės nuomos sutartyje“.

     Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui bei 25 dalies nuostatoms iki dvitaškio ir 1 punktui.

 

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

2(24)

(2)

17.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte nurodoma, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie Nekilnojamojo turto registre įregistruotų apleistų statinių ir (ar) įrenginių. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra vartojama „apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto“ sąvoka, o pats turtas turi būti įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurį kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamos projekto nuostatos, nurodant, kad žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos ir tais atvejais, kai statinys ar įrenginys yra ne tik apleistas, bet ir neprižiūrimas.

 

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

(22,

24)

 

18.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalyje ir 24 dalies 2 punkte vartojamos dvi sąvokos „sunykęs statinys“ ir „apleistas statinys“, kurių turinys nei keičiamo įstatymo, nei galiojančio Žemės įstatymo, nei projekto nuostatose nėra atskleistas, todėl nėra aišku, kuo šios sąvokos skiriasi projekto siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo kontekste, nes pagal 22 dalies nuostatas valstybinės žemės sklypai prie sunykusių statinių galės būti išnuomojami, o pagal 24 straipsnio 2 punktą žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos prie apleistų statinių. Siekiant pašalinti šį neaiškumą projekto nuostatos tikslintinos.

 

Pritarti

Pakeisti Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsnyje išdėstyto 2 straipsnio 7 dalį:

„57. Ūkis – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir įregistruotas ūkio subjektas, vykdantis žemės ūkio veiklą. Sunykę statiniai – statinių dalis, kurios nepakanka Nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenims nustatyti.“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

(25)

 

19.       Siekiant suderinti įstatyme vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatose iki dvitaškio po žodžio „pagrindinės“ įrašytinas žodis „žemės“, o 3 punkte po žodžio „atitiktį“ įrašytinas žodis „valstybinės“.

 

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(9)

(25)

(2)

20.       Redakciniu ir loginiu aspektais tikslintinos projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 2 punkto nuostatos, skaičius 2 ir 5 susiejant su kažkokio veiksmo terminu.

 

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(32)

(7)

(4)

21.       Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 7 dalies 4 punktas, atskleidžiant žodžio „joms“ turinį.

 

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(32)

(2)

(15,19)

22.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 16 ir 19 punktų nuostatos iš esmės yra identiškos, siūlytina jas apjungti ir dėstyti viename šios dalies punkte.

 

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(32)

(5)

(5)

23.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalies 5 punktas tikslintinas, nes projekto Nr. XIVP-2765 2 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 10 straipsnyje atlyginimas už galimybė statyti ir (ar) rekonstruoti įrenginius valstybinėje žemėje nėra numatytas.

 

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(361)

(7)

 

24.       Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruotos, siūlytina atitinkamai tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 7 dalyje nustatytą nuorodą „šio įstatymo 362 straipsnio 4 dalyje“.

 

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(362)

(8)

 

25.       Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 361 straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą nuorodą, atitinkamai tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 362 straipsnio 8 dalyje vartojama nuoroda „šio įstatymo 8 ir 9 straipsniuose”, vietoj jos įrašant nuorodą „šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje ir 9 straipsnio 11 dalyje”.

 

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2

1

 

26.       Projekto 2 straipsnio nuostatos dėl įsigaliojimo tikslintinos, projekto 2 straipsnio 1 dalį papildant išlyga dėl projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių įsigaliojimo, nes nuostatos dėl įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, bei atsisakant išlygos dėl 5 dalies įsigaliojimo. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nurodyta išimtis ne dėl „šio straipsnio 2 dalies“ įsigaliojimo, bet  dėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo. Kartu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nereikėtų apjungti į vieną dalį, nes abejose nuostatose siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas.

 

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

2

2

 

27.       Atsižvelgiant į tai, kad Žemės įstatymo 7 straipsnio pakeitimai išdėstyti projekto 1 straipsnio 1 dalyje, o ne 2 dalyje, siūlytina tikslinti projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, Be to, šiose projekto nuostatose po žodžio „išdėstyto“ įrašytini žodžiai „Žemės įstatymo“, o vietoj žodžių „dalies nuostata“ įrašytinas žodis „dalis“.

 

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

*

 

 

28.       Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

 

Pritarti

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22

1(7)

2(2)

 

29.       Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 7 straipsnio 2 dalies punktai turėtų būti numeruojami ne raidėmis, o skaičiais su skliaustais.

Pritarti

 

30.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-06-05

 

1(9)

 

 

1.         Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

1.1. Valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos. Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų stichinės nelaimės poveikio sunykusiems pastatams padarinius. Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis. Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo. Projekto nuostatos sudarytų sąlygas daugiaprasmiškai jas interpretuoti.

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio („Valstybinės žemės išnuomojimas“) 24 dalis numato, kad „Valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja valstybinės žemės sklypą prie sunykusių statinių, jei statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės)“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

1.1.1. Pagal Projekto nuostatas valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su sąlyga, kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Taigi, šių Projekto nuostatų taikymas susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių (kad statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios, o dėl gaisro ar stichinės nelaimės) konstatavimo, tačiau nei iš Projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip ir kokia tvarka minėtos aplinkybės turėtų būti patvirtinamos.

Nors, manytina, gaisro atvejais būtų galima pagrįsti statinio sunykimo dėl gaisro faktą (pavyzdžiui: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos išduota pažyma), Specialiųjų tyrimų tarnybai kelia abejonių, ar tik tokios aplinkybės, kad statinys sunyko dėl gaisro, nekonkretizavus su statinio savininko ar naudotojo valia susijusių faktinių aplinkybių, yra pakankamas Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui. Kitą vertus, gali kilti klausimas, kaip turėtų būti vertinama aplinkybė, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo dėl statinio savininko ar naudotojo aplaidumo.

Manytume, kad siekiant teisinio aiškumo, minėtos Projekto nuostatos šiuo aspektu turėtų būti išdiskutuotos.

1.1.2. Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, kad statinys sunyko dėl stichinės nelaimės.

Sutiktina, kad tam tikros statinio sunykimo priežastys gali būti siejamos su reiškiniais, kurie visuomenėje įvardinami kaip „stichinės nelaimės[1]“,  Specialiųjų tyrimų tarnyba neidentifikavo teisės akto, kuris reglamentuotų oficialų „stichinės nelaimės“ fakto patvirtinimą ir / ar konstatavimą (pavyzdžiui: kad konkrečiu momentu ar laikotarpiu įvyko stichinė nelaimė ir pan.). Šiuo atveju taip pat neaišku koks Projekte vartojamo termino „stichinė nelaimė“ santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme[2] nustatytomis ekstremaliojo įvykio ir ekstremaliosios situacijos[3] sąvokomis. Dėl minėtų aplinkybių neaišku, kaip Projekto nuostatų įgyvendinimo atveju turėtų būti konstatuojamas, kad statiniai sunyko dėl stichinių nelaimių.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimud Projektu siūlomos nuostatos sudarytų sąlygas dviprasmiškumams ir diskrecijai interpretuojant siūlomą teisinį reglamentavimą.

2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma pakeisti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnyje žodžius „stichinė nelaimė“ į „ekstremalus įvykis“.

31.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,

1(9)

3(23)

 

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomoje Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje pateikta nuoroda į „šio straipsnio 23 dalyje nustatytą atvejį“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šioje nuostatoje padaryta techninė klaida turėtų būti taisoma (pateikiant nuorodą į Įstatymo 9 straipsnio 25 dalies nuostatas).

 

Pritarti

 

32.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-06-05

 

*

 

 

Atlikus Projekto Nr. XIVP-2766 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad Projektu nustatytas teisinis reglamentavimas gali būti ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi:

a)      Projektu valstybinės žemės nuomos prie sunykusių statinių galimybės siejamos su stichinių nelaimių padariniais, tačiau teisės aktai nereglamentuoja stichinių nelaimių sąvokos;

b)      Neaišku, kaip, kas ir kokia tvarka konstatuotų faktines aplinkybes, kad pastatai sunyko dėl stichinės nelaimės poveikio;

c)      Neaiškus Projektu siūlomų nuostatų santykis su Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nuostatomis;

Sprendimus priimantiems subjektams sudaromos diskrecinės sąlygos spręsti dėl Projektu siūlomų nuostatų taikymo.

Pritarti

Žr. argumentus prie išvados  lentelės 2.30. punkto.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

(7)

 

1. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 16 dalyje išdėstytą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad „Įsiterpęs žemės plotas, esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha, gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.“.

     Siūlomu teisiniu reglamentavimu nėra reikalavimo, nustatančio, kad neviršijančių dydžių įsiterpęs žemės plotas gali būti išnuomojamas be aukciono besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams, jeigu pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą su privažiuojamaisiais keliais.

     Įtvirtinus siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą, tampa neaišku, kodėl keičiamoje Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatoma įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoka nesutampa su Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi.

     Įvertinus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314  pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įsigijimo įstatymo projektas) 1 straipsniu siūlomą keisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas)
4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, reglamentuojančią privačių žemės sklypų savininkų pirmumo teisę be aukciono pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu reglamentavimu nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatyto dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotas laikomas įsiterpusiu, nesutampa ir nedera su Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto (toliau – Žemės įstatymo projektas) 1 straipsnio 1 dalyje siūloma Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtimi, pvz., Įsigijimo įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomoje keisti Įsigijimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatoje stabiliu kraštovaizdžio objektu papildomai nurodyti geležinkeliai; miškų plotai įvardijami „miškų sklypai (plotai)“; Žemės įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytoje Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomoje įtvirtinti įsiterpusio žemės ploto sąvokos apibrėžtyje nėra kriterijaus, nustatančio, kad įsiterpusiu nustatyto dydžio žemės plotu laikomas valstybinės žemės plotas, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu – siūlomu teisiniu reglamentavimu taikomas reikalavimas tik įsiterpusiam žemės plotui, kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo. 

      Įvertinę tai, kad įsiterpusio žemės ploto sąvoka yra būdinga valstybinės žemės pardavimo ir nuomos teisiniams santykiams, siekdami vienodo ir aiškaus reguliavimo, siūlome:

– Žemės įstatymo projekte, ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte ir Įsigijimo įstatymo projekte suvienodinti įsiterpusio žemės ploto sąvokas (įtraukiant kaip stabilų kraštovaizdžio objektą ir geležinkelį);

– keičiamą Žemės įstatymo 9 straipsnio 7 dalį papildyti pagal Žemės įstatymo
2 straipsnio 2 dalies sąvoką, numatant, kad įsiterpęs žemės plotas turi atitikti ne tik ploto dydžio kriterijus, bet turi būti nustatytas reikalavimas, kad įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu.

 

Pritarti

 

2.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

(17)

(3)

2. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
17 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama, kai žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ir Nekilnojamojo turto kadastre  įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir nuomininkas per įstatyme nustatytą terminą šio pažeidimo nepašalina. Nutraukus sutartį nurodytu pagrindu žemės nuomininko statiniai išperkami atlyginant jų rinkos vertę (Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktas).

     Galimi atvejai, kad sunykusių statinių savininkas, kuriam išnuomotas valstybinės žemės sklypas, pradės sunykusių statinių statybos ar remonto darbus ir atitinkamai padidins sunykusio statinio vertę, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nesieks per nustatytą terminą užbaigti statinio statybą ar remontą. Siekiant tausoti valstybės finansinius išteklius ir neleisti asmenims piktnaudžiauti teise, siūlytina statinių išpirkimo netaikyti, kai nuomininkui buvo suteikta galimybė per nustatytą terminą pašalinti nuomos sutarties pažeidimus, tačiau nuomininkas šia teise nepasinaudojo, o tik padidino išperkamo statinio vertę.

 

Pritarti iš dalies

Siūloma Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 3 punktą pakeisti ir išdėstyti taip: „3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre kadastre įrašytą įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metų metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu, turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų ir nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ir nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.

3.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

(17)

(4)

3. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad šioje teisės normoje nustatytais atvejais, kai sunaikinami išnuomotame valstybinės žemės sklype buvę statiniai, išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas mažinamas, suformuojant naują žemės sklypą likusiems statiniams. Atkreipiame dėmesį, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype gali būti sunykę ne tik dalis statinių, bet ir visi jame buvę statiniai.

     Siūlytina reglamentuoti, kad sunaikinus visus statinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus pagrindiniais daiktais, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama.

 

Pritarti

 

4.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

(23,24)

 

4. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje reglamentuojamas valstybinės žemės išnuomojimas prie apleistų statinių, Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalyje reglamentuojamas žemės išnuomojimas prie sunykusių dėl gaisro ar stichinės nelaimės statinių.

     Pažymėtina, kad Žemės įstatyme nėra pateikiami apleistų ir sunykusių statinių apibrėžimai, todėl taikant praktikoje minėtas teisės normas, gali būti skirtingai vertinama, kokie statiniai laikytini apleistais statiniais ir kokie statiniai laikytini sunykusiais (statinio baigtumas, konstrukcijų (elementų) būklė ir pan.). Todėl siūlytina Žemės įstatyme apibrėžti apleistų ir sunykusių statinių sąvokas arba numatyti, kad apleistų ir sunykusių statinių kriterijai nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

     Taip pat siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti, kokio dydžio turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas prie sunykusiu statinių, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, stichinės nelaimės). Siūlytina, kad šiuo atveju būtų galima vadovautis statinių duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto registre.

 

Pritarti

 

5.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

1(9)

4(22)

4(23)

(1),

(1)

5. Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punkte ir 23 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) turto vertinimą.

     Siūlome tikslinti nurodytas nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant individualų turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 22 dalies 1 punktą, ir valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant masinį turto vertinimą, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punktą.

 

Pritarti iš dalies

Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalies 1 punkte ir 24 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų (prie apleistų statinių) arba taikant masinį (prie sunykusių statinių) bus skaičiuojamas pagal nekilnojamojo turto vertę.

6.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

(22)

(1)

6. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
22 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodomas valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant individualų  turto vertinimą. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkte numatyta galimybė išnuomoti valstybinės žemės sklypą prie apleistų statinių, kai siekiant naudoti apleistą statinį pagal paskirtį reikalinga atlikti tik paprastąjį remontą, tačiau nenustatyta, kaip bus apskaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis.

     Siūlome tikslinti Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalies 2 punkto nuostatas, įrašant, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas nuo žemės vertės, apskaičiuotos taikant  individualų turto vertinimą.

Pritarti

 

7.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(9)

(24)

 

7. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio
24 dalyje siūloma nustatyti, kad prie griautinų ir apleistų neremontuotinų statinių žemės sklypai neformuojami ir valstybinės žemės nuomos sutartys nesudaromos. Tačiau galimi atvejai, kai prie minėtų statinių žemės sklypai jau yra suformuoti.

     Siekiant aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu keičiamo Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalį išdėstyti taip:

     „24. Žemės sklypai neformuojami, o jeigu suformuoti – valstybinės žemės sklypų nuomos sutartys nesudaromos:“.

 

Pritarti

 

8.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

1(8)

(3)

(4)

8. ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos
Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas. 

     Atsižvelgdami į tai, kad Nacionalinėje žemės tarnyboje sudaromas didelis kiekis valstybinės žemės panaudos sutarčių, ir į tai, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311
2 straipsnio 16 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro  Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas tarnybos administracijos padalinio vadovas valstybės tarnautojas, siūlome tikslinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomą pakeisti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio 15 dalį, Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte reglamentuojant, kad sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

 

Pritarti

 

9.

Nacionalinė žemės tarnyba prie AM

(2023-05-31 Nr. 2023-4913)

*

 

 

9. Atkreiptinas dėmesys, kad ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šio projekto lyginamasis variantai skiriasi, todėl neaišku, ar vertinti ŽĮ 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, ar šio projekto lyginamąjį variantą.   

Atsižvelgti.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2766;

6.2. Pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, LR Specialiųjų tyrimų tarnybos, Nacionalinės žemės tarnybos prie AM pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ar pritarė iš dalies.   

7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Gudauskas.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                                Viktoras Pranckietis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė


[1] Pavyzdžiui: pasikartojantys potvyniai Šilutės rajone. Prieiga internete: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1859028/silutes-rajona-apseme-potvynis-bet-gyventoju-vanduo-neisgasdino-pagalbos-nesikreipe..

[2] Prieiga internete: Prieiga internetu: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.C15592B096FA/asr.

[3] Ekstremalusis įvykis – nustatytus kriterijus atitinkantis gamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis įvykis, keliantis tokio lygio pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai, kad gali būti skelbiama ekstremalioji situacija.

Ekstremalioji situacija – dėl ekstremaliojo įvykio susidariusi padėtis, kuri gali sukelti ar sukelia didelį pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, jų būtiniausioms gyvenimo (veiklos) sąlygoms, turtui, aplinkai, gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimui, viešajai tvarkai arba gyventojų žūtį, sužalojimą, turtinę ar kitą žalą.