LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

žmogaus teisių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A       

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDŲ IR PAVARDŽIŲ RAŠYMO DOKUMENTUOSE

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-535

  2017 m. birželio 28 d.

Vilnius

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas,  Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė;  komiteto  biuro padėjėjos Inga  Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė.

Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas Elvinas Jankevičius, Prezidento patarėjas Mindaugas Lingė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento patarėja Rūta Jarukaitienė, Teisingumo ministerijos skyriaus vedėja Natalija Žilinskienė, Europos teisės departamento l. e. p. atstovavimo ES teismuose vedėja Gintarė Taluntytė

2.      Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-04-18

 

 

 

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamu projektu siūloma nustatyti tam tikras naujas asmenų, taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečių, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, įskaitant asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, taisykles nei nustatytos šiuo metu galiojančiame Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Vertinant teikiamą projektą, kurį, įgyvendindami įstatymų iniciatyvos teisę, teikia Seimo nariai, atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. sprendime formuojamą doktriną dėl konstitucinio valstybinės kalbos statuso ir jos apsaugos principų bei įstatymų leidybos ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente „<...> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti <...>“. Be to, šiame sprendime taip pat konstatuota, kad „<...> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, kad Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <...>“.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2014 m. rugsėjo 5 d. raštu yra pateikusi Seimui savo išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų (Reg. Nr. XIIP-1653 ir Nr. XIIP-1675) bei 2015 m. birželio 18 d. išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projekto (Reg. Nr. XIIP-1653(2). Šiose išvadose Valstybinė lietuvių kalbos komisija laikosi tos pačios pozicijos, t.y. turi būti nustatyta bendra taisyklė, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius, siūlomos tokios išimtys: a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami) ir b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Tuo tarpu projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu dokumento šaltinis įrodo, kad: 1) „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ arba 2) „su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“. Tokios nuostatos neatitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nurodytų oficialių išvadų (į kurias įstatymų leidėjas, anot Konstitucinio Teismo, negali neatsižvelgti), nes:

1)   jose išplečiamas Lietuvos Respublikos piliečių ratas, įgyjančių teisę, kad Lietuvos Respublikos oficialiuose dokumentuose jų vardas ir pavardė būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis (lotyniškos abėcėlės rašmenimis). Lietuvos Respublikos piliečiui tereikėtų įrodyti, kad bent vienas iš jo protėvių kažkada turėjo užsienio valstybės pilietybę (nors pats pareiškėjas nuo pat gimimo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę);

2)   jose niekaip nereglamentuojama mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (vaikų) pavardės rašymą lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu vaikui tėvų susitarimu suteikiama bendra tėvų pavardė (sutuoktinis yra pasirinkęs kito sutuoktinio – užsieniečio pavardę), suteikiama vieno iš tėvų (užsieniečio) pavardė kai tėvų pavardės skirtingos arba suteikiama dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių (Civilinio kodekso 3.31, 3.167 straipsniai).

 

 

 

 

Pritarti

 

 

 

Valstybinės kalbos komisija 2017 05 23 pateikė nuomonę.

 

 

 

 

 

2.    Vertinant aukščiau minėtų oficialių Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų turinį bei šios institucijos siūlomas Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis išimtis, atkreiptinas dėmesys, kad šiose išvadose:

1)   aptariamos išimtys tik dėl Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, o ne visuose oficialiuosiuose dokumentuose, kaip siūloma projekte;

2)   neaptartas mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko ir jo tėvų pasirinkto vardo (vardų) rašymas lotyniško pagrindo rašmenimis civilinės būklės įraše apie vaiko gimimą ir Lietuvos Respublikoje vaikui išduodamame dokumente, patvirtinančiame jo asmens tapatybę (pase ar asmens tapatybės kortelėje). Pažymėtina, kad vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1 punktas, 14 straipsnio 1 dalis). Vardo (vardų) vaikui suteikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Civilinio kodekso 3.166 straipsnis, kuriame nustatyta, kad kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai, vaikui gali būti suteikiami du vardai, vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu, o tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Projektu teikiamame įstatyme nenumačius išimties iš bendros Lietuvos Respublikos piliečio vardo rašymo lietuviškais rašmenimis taisyklės dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis, susidarytų paradoksali situacija, kai Lietuvos Respublika jos teritorijoje gimusiam vaikui būtų pirmoji valstybė, registruojanti jo gimimo faktą (darydama atitinkamą civilinės būklės akto įrašą Lietuvos Respublikos gyventojų registre ir šio įrašo pagrindu išduodanti jam asmens dokumentą (pvz., pasą ar asmens tapatybės kortelę), tačiau jame vaiko vardas (vardai) negalėtų būti rašomas lotyniško pagrindo rašmenimis. Jeigu mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) tėvai pateiktų kitoje valstybėje gimusiam jų vaikui išduotą jo asmens dokumentą (pvz., pasą), kuriame jo vardas (vardai) būtų įrašytas lotyniško pagrindo rašmenimis, šio dokumento pagrindu vaiko (Lietuvos Respublikos piliečio) vardas (vardai) lotyniško pagrindo rašmenimis turėtų būti perrašytas ir į Lietuvos Respublikos išduodamą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę). Atsižvelgiant į galimą teisės spragą bei siekiant išvengti „būtino turizmo“ dėl mišrioje santuokoje (Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio) gimusio vaiko vardo (vardų) rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis Lietuvos Respublikoje išduodamame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente, siūlytina kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų išvadą dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje mišriose santuokose gimusio vaiko vardo (vardų) ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

3.    Atkreiptinas dėmesys, kad rengiant teikiamą projektą neatsižvelgta į šiuo metu galiojančio Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnį, kuriame nustatyta, kad gimimo įraše vaiko vardas, pavardė, Lietuvos Respublikos pilietybė, taip pat vaiko tėvų duomenys įrašomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.139, 3.140, 3.166, 3.167 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymų taikymo užtikrinimo, minėtąjį įstatymą ir teikiamą projektą reikėtų papildyti, įtvirtinant Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo bei teikiamo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo tarpusavio santykį bei įstatymų taikymo viršenybę vienas kito atžvilgiu normų konkurencijos atveju.

 

Pritarti

 

 

 

1

2

 

4.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje pateiktos sąvokos „oficialusis dokumentas“ apibrėžimą, oficialiuoju dokumentu laikomas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas, įtrauktas į apskaitą. Taigi, projekto nuostatoje vartojama sąvoka „oficialiuose dokumentuose“ apima iš esmės bet kurį Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamą dokumentą, nepaisant jo teisinės reikšmės, rūšies, paskirties ir pan. Lietuvos Respublikoje be asmens tapatybę ir pilietybę pavirtinančių dokumentų (paso, asmens tapatybės kortelės, tarnybinio paso) yra išduodama ir daugybė kitų įvairių dokumentų, kuriuose įrašomi skirtingi asmens statusą apsprendžiantys duomenys (pvz., nekilnojamojo turto registro pažymėjimai apie savininkui priklausantį nuosavybės objektą, darbdavio išduodamos pažymos teismui ir kt.). Šiuos dokumentus gali gauti visi Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys asmenys (Lietuvos Respublikos piliečiai, užsienio valstybių piliečiai, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai ir kt.), tačiau jų panaudojimo sritis yra specifinė – jie skirti asmens socialiniam ar kitokiam statusui patvirtinti ir su šiuo statusu susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti (pvz. pensininko, tremtinio, studento, pažymėjimas pagal įstatymus ir kitus teisės aktus suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemones). Tačiau pažymėtina, kad jokie aukščiau minėtų dokumentų duomenys ar įrašai negali atstoti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelėje ar pase, įrašytų asmens vardo ir pavardės autentiškumo, t.y., jokie kiti asmens dokumentai kaip, pvz., vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas, pagal teisinę reikšmę negali būti prilyginami ir reglamentuojami taip pat kaip asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai.

Atsižvelgus į tai, taip pat įvertinus Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarime ir 2014 m. vasario 27 d. sprendime išdėstytą jurisprudenciją, akcentuojančią būtent Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo pase (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo priėmimo metu asmens tapatybės kortelės kaip asmens tapatybę patvirtinančio dokumento statusas įstatyme dar nebuvo įtvirtintas) teisinę reikšmę valstybinės kalbos kaip ypatingos konstitucinės vertybės apsaugos požiūriu, manytume, kad projekte turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojamas būtent Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančiuose dokumentuose. Taip pat manytume, kad siekiant teisinio aiškumo bei vieningos ir nuoseklios valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų pozicijos ir vykdomos asmenvardžių rašymo (perrašymo) praktikos, įstatyme turėtų būti nustatyti ir pagrindiniai principai, kuriais remiantis Lietuvos Respublikos piliečių bei užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi (perrašomi) kituose Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose, nepaisant jų teisinės reikšmės, rūšies ir paskirties. Galbūt tikslinga būtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai kituose dokumentuose būtų rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ar kitų dokumentų šaltinių įrašus, o tais atvejais, kai užsieniečių dokumento šaltinyje įrašai įrašyti ne lietuviškais rašmenimis, būtų taikomos specialiosios asmenvardžių nurašymo ir perrašymo taisyklės, kaip, pvz., nurodytos projekto 4 straipsnio 2 dalyje.

 

Pritarti

 

 

 

1

1

 

5.    Projekto pavadinime ir 1 straipsnio 1 dalyje (jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą 6 pastabą šią dalį išbraukti) prieš žodį „vardo“, o 2 dalyje prieš žodį „vardų“ reikėtų įrašyti žodį „asmens“.

 

Pritarti

 

 

 

1

1

 

6.    Projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą. Ši nuostata svarstytina, nes:    1) asmens teisė į vardą yra civilinės teisės saugoma asmeninė neturtinė teisė ir vertybė (Civilinio kodekso 1.114 straipsnis). Kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Fizinio asmens teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir kt. Vardo vartojimą ir teisės į vardą gynimą nustato Civilinio kodekso 2.20 ir 2.21 straipsniai. Lietuvos Respublikos teisės aktuose asmens vardas ir pavardė nėra išskiriami kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų statusą turintys duomenys.  Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje piliečio vardas (vardai) ir pavardė yra apibrėžiami tiesiog kaip vieni iš piliečio duomenų, įrašomų į asmens tapatybės kortelę ir pasą, kuriuo remiantis nustatoma asmens tapatybė. Atsižvelgiant į tai, nuostata dėl vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų arba tikslintina (įvertinus aptartą platesnį teisinį reguliavimą), arba ją, įvertinus jos turinį kaip labiau deklaratyvaus, o ne reguliacinio pobūdžio, siūlytina išbraukti.

2) ginčytinas pats įstatymo tikslo kaip užtikrinti vardo ir pavardės teisinę apsaugą įtvirtinimas. Mūsų nuomone, teisiškai klaidinama ir nepagrįsta yra vienoje įstatymo nuostatoje įtvirtinti vardo ir pavardės kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų apsaugos principą, o kitose – įtvirtinti taisykles, numatančias kaip šie pagrindiniai tapatybės žymenys perrašomi lietuviškais rašmenimis pridedant pavardžių gramatinius požymius. Atsižvelgiant į tai, manytume, kad įstatymas labiau vertintinas kaip užtikrinantis valstybinės lietuvių kalbos kaip konstitucinės vertybės, o ne vardo ir pavardės, teisinę apsaugą.

 

Diskutuotina

 

 

 

1

2

 

7.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „oficialus dokumentas“, atsižvelgiant į šios išvados 3 pastabą, siūlytume keisti į formuluotę „asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Atitinkamai ir kitose projekto nuostatose sąvoka „oficialus dokumentas“ keistina į aiškesnę formuluotę, atsižvelgiant į įstatyminės nuostatos, kurioje ši sąvoka vartojama, turinį ir jos reguliavimo objektą, t.y., atskiriant Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentus nuo kitų įvairių dokumentų, išduodamų visiems Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims.

 

Pritarti

 

 

 

2

1

 

8.    Siekiant teisės akto glaustumo, projekto 2 straipsnio 1 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes joje, apibrėžiant „asmens“ sąvoką, nenustatomi jokie specialūs (specifiniai) asmens požymiai, įgalinantys teigti, kad šiame įstatyme pateikta sąvokos „asmuo“ apibrėžtis būtų būdinga tik šio įstatymo reglamentuojamai teisinių santykių sričiai.

 

Pritarti

 

 

 

2

 

 

9.    Projekto 2 straipsnį reikėtų papildyti nuostata, kurioje būtų nustatyta, kaip yra suprantama šio straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „užsienietis“.

Pritarti

 

 

 

2

3

 

10.    Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dokumento šaltiniu gali būti laikomas Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos sudarytas arba išduotas asmens dokumentas. Pažymėtina, kad projekte reikėtų vengti tokių objektyviais kriterijais neapibrėžtų nuostatų kaip „kompetentinga institucija“ (nes projekte neatskleidžiama institucijų pripažinimo kompetentingomis reglamentuojamų santykių požiūriu tvarka). Taip pat manome, kad šioje dalyje, atsižvelgiant į dokumento šaltinio paskirtį, vietoj žodžių „kuriuo remiantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas“ reikėtų įrašyti žodžius „kuriuo remiantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose“. Pažymime, kad šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos unifikuotos „asmens dokumento“ sąvokos. Akivaizdu, kad pagal šiuo metu galiojantį Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 11 ir 13 dalis asmens tapatybės kortelė, pasas, Lietuvos Respublikoje gyvenančiam piliečiui, praradusiam asmens tapatybės kortelę ar pasą, išduotas laikinasis pažymėjimas, Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos išduotas laikinas kelionės dokumentas – laikinas pasas (kuris galioja ne ilgiau kaip vienus metus), taip pat Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas tarnybinis pasas bei Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatytas užsieniečio registracijos pažymėjimas yra laikytini asmens dokumentais, patvirtinančias asmens tapatybę. Pagal Gyventojų registro įstatymą, asmens dokumentu laikomas bet kuris Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatuose nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybės institucijos asmeniui išduotas dokumentas, kuriame įrašyti duomenys apie šį asmenį. Taigi, reikėtų atskleisti sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžime vartojamos formuluotės „asmens dokumentas“ turinį, nes atsižvelgiant į dokumento šaltinio teisinę reikšmę projektu reguliuojamiems teisiniams santykiams, abejotina, ar bet koks asmeniui dokumentas gali būti laikomas dokumento šaltiniu.

 

Pritarti

 

 

 

2

3

 

11.    Vertinant projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokos „dokumento šaltinis“ apibrėžimą, atkreipiame dėmesį, kad iš jo nėra aišku, kas galėtų būti laikomas dokumento šaltiniu tuo atveju, kai, pvz., šešiolikmetis asmuo nori gauti pirmąjį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o tokio asmens dokumento šaltinis yra civilinės būklės akto įrašas apie šio asmens gimimą. Taigi, „dokumento šaltinio“ sąvoka turėtų būti papildyta nuostatomis ir dėl civilinės būklės aktų įrašų, nurodytų Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme, pripažinimo galimu asmens dokumento šaltiniu.  

Pritarti

 

 

 

3

1

 

12.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei kitose projekto nuostatose reikėtų aiškiai atskleisti projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos lietuviškos vardo ir pavardės formos santykį (skirtumus) su vardo ir pavardės rašymu lietuviškais rašmenimis, nes sistemiškai vertinant projekto nuostatas galima daryti išvadą, kad vardo ir pavardės rašymas lietuviškais rašmenimis suponuoja vardo ir pavardės rašymą pagal tarimą (nepridedant lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinių požymių). Jeigu tai ir turima omenyje, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje taip ir nurodyti, t.y. kad asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, reglamentuojančios vardo ir pavardės rašymą lietuviškais rašmenimis (tačiau ne lietuviška vardo ir pavardės forma).

 

Pritarti

 

 

 

3

2

 

13.    Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis, atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį“ santykis su 2 straipsnio 2 dalyje pateikta „lietuviškos vardo ir pavardės formos“ apibrėžtimi – vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis ir turintys lietuvių kalbos vardų ir pavardžių gramatinius požymius.

 

Pritarti

 

 

 

4

 

 

14.    Siekiant įstatyminio reguliavimo stabilumo bei atsižvelgiant į tai, kad įstatyme turėtų būti tik esminiai vardų ir pavardžių rašymo principai bei į tai, kad konkrečių vardų ir pavardžių taisyklių patvirtinimas yra labiau poįstatyminių, t.y. įstatymą įgyvendinančių teisės aktų reguliavimo dalykas, siūlytume projekto 4 straipsnyje nenurodyti konkrečių Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisyklių (ICAO taisyklių), o tiesiog įtvirtinti bendrą taisyklę, kad šiame straipsnyje nustatytais atvejais vardai ir pavardės nurašomi ar perrašomi be diakritinių ženklų.

 

Pritarti

 

 

 

4

 

 

15.    Projekto 4 straipsnio nuostatos neapima pabėgėlio vardo (vardų) ir pavardės rašymo jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens dokumentuose, nes pastarieji asmenys, dažnai neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (dokumento šaltinio), kuriuo remiantis pabėgėlio vardas (vardai) ir pavardė būtų įrašyti užsieniečio registracijos pažymėjime.

 

Pritarti

 

 

 

4

 

 

16.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnyje reikėtų atskleisti jame vartojamų formuluočių „lotyniškos abėcėlės rašmenimis“ bei „lotyniško pagrindo rašmenimis“ turinio skirtumus, t.y. nurodyti, kad vienu atveju asmenvardžiai rašomi be diakritinių ženklų, o kitu – su jais.

Pritarti

 

 

 

4

1

 

17.    Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Civilinį kodeksą, visi asmenys pagal aukštutinę tiesiąją giminystės liniją nelaikomi protėviais. Pagal Civilinį kodeksą, tiesioji giminystės linija yra tarp bendro protėvio ir palikuonių. Atsižvelgiant į tai, projekte arba reikėtų tiesiogiai nurodyti giminystės ryšį tarp asmenų (tėvas, senelis, prosenelis), arba vartoti tokias civilinėje teisėje vartojamas kategorijas, kaip „tiesiosios aukštutinės linijos pirmojo, antrojo, trečiojo laipsnio giminaičiai“.

 

Pritarti

 

 

 

4

1

 

18.    Projekto 4 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „dokumento šaltinis įrodo“ siūlome įrašyti žodį „įrodoma“, nes faktinės ir teisinės aplinkybės dėl piliečio giminaičio turėtos užsienio valstybės pilietybės ir giminystės ryšio tarp jų, o taip pat santuokos sudarymo faktas įrodomos remiantis ne asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu (dokumento šaltiniu), o kitais dokumentais.

 

Pritarti

 

 

 

4

1

 

19.    Svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalyje formuluotėje „turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ po žodžio „turėjo“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „ar turi“, nes galimi atvejai, kai Lietuvos Respublikos pilietis turi ne tik Lietuvos Respublikos pilietybę.

 

Pritarti

 

 

 

4

 

 

20.    Nėra suprantama, kodėl esant toms pačioms projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytoms sąlygoms, t.y., jei vardas ir pavardė dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (lotyniškais rašmenimis su diakritiniais ženklais), vienu atveju nustatoma taisyklė į dokumentus asmenvardžius perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis, o kitu – nurašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų). Be to, derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „lietuvių kalbos rašmenimis“ įrašytini žodžiai „lietuviškais rašmenimis“.

 

Pritarti

 

 

 

4

3, 4

 

           21.    Projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžių „jo prašymu“ įrašytini žodžiai „gali būti“.

Pritarti

 

 

 

4

5

 

22.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 4 straipsnio 5 dalyje reikėtų patikslinti Vardų ir pavardžių rašymo taisyklų, tvirtinamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, reguliavimo dalyką, t.y. nurodyti, kad šios taisyklės reglamentuos Asmens vardo ir pavardės rašymą asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.

 

Pritarti

 

 

 

5

1

 

23.    Pažymėtina, kad turi būti tikslinama arba įstatymo įsigaliojimo data, nurodyta projekto 5 straipsnio 1 dalyje, arba data, nurodyta projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki kurios Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Pagal projekto nuostatas siūloma įtvirtinti teisiškai ydingą ir teisėkūros principams prieštaraujantį reguliavimą, pagal kurį įsigaliojus įstatymui jis pusę metų negalėtų būti tinkamai taikomas dėl būtinų poįstatyminių teisės aktų nebuvimo.

Pritarti

 

 

 

5

2

 

24.    Nėra aišku, kokios Vyriausybės įgaliotos institucijos, nurodytos projekto 5 straipsnio 2 dalyje, iki 2018 m. liepos 1 d. turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nes vienintelis šio įstatymo įgyvendinamasis aktas, nurodytas projekto nuostatose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamos Vardų ir pavardžių rašymo taisyklės (projekto 4 straipsnio 5 dalis ir 5 straipsnio 3 dalis).

 

Pritarti

 

 

 

5

3

 

25.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 3 dalį siūlome dėstyti taip: „3. Asmens vardas ir pavardė, įrašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotuose Lietuvos Respublikos asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose, šio asmens prašymu perrašomi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose taisyklių nustatyta tvarka“.

 

Pritarti

 

 

 

5

5

 

26.    Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma reglamentuoti ir piliečio vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybės kortelėje ir pase tvarką, atitinkamai turi būti keičiama ir Lietuvos Respublikos asmens tapatybės ir paso įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostata, kad asmens tapatybės kortelėje ir pase piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi „Lietuvos Respublikos įstatymų“ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka. Šioje nuostatoje turi būti įrašyta nuoroda į projektu teikiamo įstatymo pavadinimą „Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir <...> nustatyta tvarka“ (Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 15.1 ir 46 punktai).

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos

2017-04-20

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIIP-535 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1.    Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo oficialiuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. nutarime nagrinėjo asmenvardžių rašymo ne lietuviškais rašmenimis galimybes asmens tapatybės dokumentuose ir pripažino, kad gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo ,,Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų sudaryta valstybės institucija. Kitaip tariant, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad esant kompetentingos institucijos pasiūlymui asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžiai gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis.

Todėl, jeigu Projektu siekiama sureglamentuoti ne tik asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose, tačiau ir bet kokiuose kituose oficialiuose dokumentuose, manome, kad Projekte turi būti įtvirtintos papildomos taisyklės, kaip asmenvardžių rašymas bus atliekamas tokiais atvejais. Pavyzdžiui, svarstytina, ar nebūtų tikslinga kaip pagrindinę taisyklę įtvirtinti reikalavimą, kad asmenvardžiai kituose oficialiuose dokumentuose būtų rašomi vadovaujantis asmens tapatybės dokumentuose esančiais įrašais.

2.    Nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siekiama atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarimą ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) Lietuvos Respublikos Seimui teiktas išvadas, manome, kad Projekto nuostatomis suformuluotos išimtys, kai asmenvardžius būtų galima rašyti lotyniškais rašmenimis, ne visiškai tiksliai atitinka išimtis, kurias buvo pasiūliusi VLKK.

              Primename, kad VLKK Seimui teiktose išvadose yra nurodžiusi, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius. VLKK pateikė dvi siūlomas išimtis, kai asmenvardžiai galėtų būti rašomi lotyniškais rašmenimis:

a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiais santuoką sudarantiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Kita vertus, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje numatomos bendrosios taisyklės (įtvirtinančios, kad asmens vardas ir pavardė bei sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis) išimtys, kad Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu vardas ir pavardė 1) šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba 2) su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.

Projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos išimtys neatitinka VLKK siūlymų, nes, visų pirma, pagal Projektu siūlomą reglamentavimą galėtų susidaryti situacija, kai Lietuvos Respublikos piliečiams, net neturėjusiems kitos valstybės pilietybės, būtų leista asmenvardžius rašyti lotyniškais rašmenimis. Kitaip tariant, Lietuvos Respublikos piliečiui, pagal pateiktą dokumento šaltinį įrodžiusiam, kad jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos šalies pilietybę, ir turinčiam dokumento šaltinyje lotyniškais rašmenimis įrašytą asmenvardį, būtų suteikta teisė asmenvardį rašyti lotyniškais rašmenimis. Mūsų nuomone, toks reglamentavimas nepagrįstai išplėstų VLKK siūlomą pirmą išimtį.

Be to, nėra aišku, iki kurio tiesiosios aukštutinės giminystės laipsnio būtų galima įrodinėti, kad protėviai turėjo užsienio šalies pilietybę (pavyzdžiui, svarstytina, ar proprosenelio kitos šalies pilietybės turėjimas būtų tinkamas įrodymas).

Antra, kitaip nei VLKK teiktoje išvadoje, Projekto 4 straipsnio 1 dalyje nereglamentuoti atvejai, kaip turėtų būti rašomos Lietuvos Respublikos piliečio ir užsieniečio santuokuoje gimusių vaikų pavardės.

Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektas turi būti tikslinamas pagal VLKK pateiktas išvadas arba dėl siūlomo įtvirtinti reglamentavimo turi būti gauta nauja VLKK išvada.

3.    Projekto 4 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti užsieniečio asmenvardžių rašymo principus. Pirma, nėra aišku, kuom „lotyniškos abėcėlės rašmenys“ (Projekto 4 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 ir 3 punktai) skiriasi nuo „lotyniško pagrindo rašmenų“ (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).

Antra, nesuprantama, kodėl tais atvejais, kai vardas ir pavardė dokumento šaltinyje būtų įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis (Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas), vardas ir pavardė negalėtų būti perrašomi lotyniškais rašmenimis (Projekte siūloma tokiais atvejais perrašyti lietuviškais rašmenimis).

4.    Manytume, jog atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje įtvirtintus principus[1], Projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte turėtų būti numatyta, kad vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal jų gimtosios kalbos skambesį.

5.    Manome, kad Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama „dokumento šaltinio“ apibrėžtis yra pernelyg nekonkreti ir neaiški, todėl praktikoje galėtų kilti daug klausimų, ar konkretūs dokumentai laikytini pagrindu išduoti asmens tapatybės dokumentus.

6.    Projektu nėra reglamentuoti atvejai dėl asmenų be pilietybės, kurie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo. Todėl atitinkamai Projekto 2 straipsnio 1 dalis (kurioje nustatoma, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas) ir Projekto 4 straipsnis tikslintini nustatant pagrindinius asmenų be pilietybės, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo reikalavimus. Pažymime, kad šie reikalavimai negali būti diskriminaciniai ir iš esmės turėtų būti tokie patys, kaip ir taisyklės dėl užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžių rašymo.

 

Iš esmės pritarti

 

 

3.      Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius

 

 

 

DĖL LENKIŠKŲ RAIDŽIŲ PROPAGAVIMO

 

Vilniaus Sąjūdžio taryba NEPALAIKO LR Seime ¡registruoto Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose ¡statymo projekto Nr. XIIIP-535, kuriame leidžiama Lietuvos Respublikos piliečio vardus ir pavardes pirmajame puslapyje rašyti nelietuviškomis raidėmis. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybinės kalbos ¡statymui bei Vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Jokie tarptautiniai teisės aktai nereikalauja pažeisti valstybės Konstitucijos ir kitų galiojančių teisės aktų.

 

Vilniaus sąjūdininkai su daugeliu visuomeninių organizacijų atstovais, surinkę per 70 tūkstančių parašų, pritaria TALKOS ¡statymo projektui, kuris leidžia rašyti nelietuviškais rašmenimis tik asmenų dokumentų kitų įrašų skyriuje.

 

Mes, Jūsų rinkėjai, viešinsime TS-LKD partijos iniciatyva pateikto projekto pasirašiusių pavardes, nebalsuosime patys už Jus ir raginsime Lietuvos piliečius už Jus nebalsuoti Seimo ir savivaldos rinkimuose, taip pat organizuosime viešas lietuvių kalbos gynimo akcijas.

REIKALAUJAME atsiimti savo parašus ir balsuojant palaikyti TALKOS Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą, kuris palaiko Latvijos vardų ir pavardžių rašymą. Palaikykime brolišką latvių tautą, kurie turi panašių problemų su rusakalbiais piliečiais.

 

 

Susipažinta

 

 

 

 

 

 

2.

Lietuvos kompiuterininkų sąjunga

 

 

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ ASMENVARDŽIŲ RAŠYBOS ASMENS

DOKUMENTUOSE

Tiksliųjų mokslų terminais kalbant, tekstu užrašytas žodis

 yra garsu ištarto žodžio kodas.

 

Skirtingų kalbų kodai skiriasi; norint teisingai ištarti žodį, reikia žinoti kodą. Asmens dokumentuose asmenvardžius rašant jau ne valstybine kalba būtu neaišku, kokia kalba užrašyti asmenvardžiai. Taigi, būtų neaiškūs ir jų kodai, kaip asmenvardžiu s perskaityti; nepadėtų nei užsienio kalbų mokėjimas, nei informacinės technologijos.

Be to, dažniausiai kalbama tik apie tris raides ir teigiama, kad užsienietiškuose asmenvardžiuose galima nevartoti raidžių su diakritiniais ženklais. Tai reiškia, kad siūlomas tik dalinis problemos sprendimas. Dar daugiau,  nieko nesakoma, ką daryti su lotyniškomis raidėmis, kurios diakritinių ženklų neturi, pavyzdžiui 6 ir x.  Asmenvardžių su šiomis raidėmis gausu, pvz., islandų kalboje. Turkų kalboje yra didžioji raidė „I“ su tašku „1“ ir mažoji raidė „i“ be taško „i“ . Turkai jau yra pareiškę protestų dėl šių raidžių ignoravimo jų asmenvardžiuose.

 

Iš viso to seka, kad siūlymas asmens paso pagrindiniame lape rašyti asmenvardžius su raidėmis Q, W ir X laikytinas tik daliniu kai kurių problemų sprendimu, kuris kaip precedentas sukeltų naujas  (diskriminavimo pagal kalbą, papildomų reikalavimų) problemas. Priimti įstatymą su spragomis, kurias tuojau reikės taisyti, nėra tikslinga.

Siūlymai rašyti asmenvardžius originalo kalba kitu įrašų  lape yra dalykiškesni ir nekelia didesnių problemų, nes jų paskirtis kitokia, negu asmenvardžių, esančių pagrindiniame lape. Čia įrašytas asmenvardis nėra visuotinai naudojamas, neprivalomas; tai tik istorinis įrašas, išsaugantis Lietuvos

Respublikos piliečio asmenvardžio šaknis. Todėl nėra poreikio konvertuoti garsą į tekstą, ir atvirkščiai.

Nekiltų panašių problemų ir išplėtus raidžių aibe iki visų lotyniškų raidžių, dar geriau - iki visų  į U n ik o d o standartą įtrauktų raidžių. Taip būtų galima pasiekti, kad Lietuvos Respublikos įstatymai apie asmenvardžių rašybą ne diskriminuotų jo s piliečių pagal kalbą. Tai būtų universalus ir ilgalaikis sprendimas bet kurių tautų Lietuvos piliečiams, pavyzdys ir kitoms valstybėms.

Tad siūlome:

1. Nekeisti dabar galiojančių įstatymų, atitinkančių Lietuvos Respublikos Konstituciją, dėl Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo lietuviškais rašmenimis pagrindiniame asmens paso puslapyje;

 

2. Įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymą originaliais rašmenimis paso kitų įrašų lape ir asmens tapatybės kortelės papildomame įraše, kuriuose galės būti ir ne valstybinės kalbos rašmenys.

 

Nepastebėjome esminių problemų, kokios gali kilti patvirtinus tokią tvarką. Tuo būtų padėtas tvirtas daugiakalbiškumo pagrindas Lietuvos asmens dokumentuose

 

 

 

 

 

 

Susipažinta

 

 

3.

Lietuvos kultūros kongresas

 

 

 

Susipažinę su Seime 2017 m. balandžio 4 d. įregistruotu nauju Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 (pateikė 70 Seimo narių), atkreipiame Jūsų dėmesį, kad jame numatomomis įvairiomis išimtimis būtų įteisintas vardų ir pavardžių įrašų valstybine lietuvių kalba ribojimas Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose. Taigi būtų šiurkščiai pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis, be jokių išlygų skelbiantis, kad Lietuvos Respublikos „Valstybinė kalba - lietuvių kalba“.

 

Nemaloniai stebina, kad kiekvienos kadencijos Seime atsiranda Seimo narių, kurie, balansuodami ant priesaikos sulaužymo ribos, nesiliauja ieškoję būdų, kaip atskirais atvejais būtų galima išvengti asmenvardžių įrašų dokumentuose valstybine lietuvių kalba.

 

Protingą, visiems geros valios Lietuvos piliečiams priimtiną, Lietuvos Respublikos Konstitucijos raidę ir logiką atitinkantį šios problemos sprendimą, kaip žinote, yra pasiūliusi TALKA už valstybinę lietuvių kalbą. Jos parengtam įstatymo projektui pritarė beveik 70 tūkstančių Lietuvos piliečių. Taigi Seimas, jeigu jis gerbia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Tautos valią, TALKOS siūlomą įstatymą turėtų kuo greičiau priimti. Pasekime Latvijos pavyzdžiu.

 

Primename, kad praėjusios kadencijos Seimas nesiteikė atsakyti į jam 2016 m. balandžio 18 d. įteiktą Visuomeninių organizacijų atstovų Viešą kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimą, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, spaudos ir knygų leidėjus nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimu. Tikimės atsakymą sulaukti iš Jūsų.

 

Neprarandame vilties, kad dabartinis Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė, spręsdami nelietuviškų tikrinių vardų viešosios vartosenos klausimą, nuosekliai vadovausis Lietuvos Respublikos Konstitucija, turės prieš akis ne vien „elito“, bet visų piliečių, visų valstybinės lietuvių kalbos vartotojų interesus.

 

Susipažinta

 

 

4.

„Vilnijos“ draugijos konferen -

cijos vardu hab.dr. Kazimieras Garšva

 

 

 

Siūlymas įstatymo projektą XIIIP-535 atmesti.

 

 

Susipažinta

 

 

4.       

Nevyriausybinių organizacijų koordina-

cinė taryba LR Konstitucijai ginti

 

 

 

Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, (Nepriklausomas jaunimo judėjimas, Lietuvos tautininkų sąjungos Kauno sk, Asociacija Lietuvos ir Latvijos forumas, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga, LKKSS, „ Vilnijos “ draugijos Kauno sk, Vytautų klubas, Jotvingių kryžiaus riterių ordino dr.,  L ietuv o s žmogaus teisių gynimo asociacija, Senojo Kauno draugija, Senjorų klubas „ Sargėnai “)

 

nepritaria LR Seime įregistruotam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir

pavardes pirmajame LR Paso puslapyje rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis.

 

Tai prieštarauja LR Konstitucijai, Valstybinės lietuvių kalbos įstatymui, daugumos Lietuvos piliečių valiai (surinkta apie 70 tūkst. piliečių parašų);

- prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimui, kad asmenvardžių rašymas pasuose turi būti sureguliuotas daugumos piliečių patogumui (sugebėti užrašyti ir perskaityti pavardes, nesimokant svetimų kalbų raidžių tarimo ir rašybos);

- prieštarauja 1994 metų Lietuvos - Lenkijos dvišalei sutarčiai, numačiusiai rašyti originalias pavardes pagal skambesį valstybine kalba;

- prieštarauja tarptautinei praktikai (Vakarų šalyse paso įrašai daromi tik savo valstybinės kalbos rašmenimis pagal savo kalbos taisykles);

- kelia grėsmę Lietuvos valstybės vientisumui;

- užprogramuoja konflikto tikimybę ateičiai.

 

LR Seimo nariai, pateikę šį įstatymo projektą, ir jam pritariantys pažeidžia LR Konstitucijos 14 straipsnį ir laužo Seimo nario duotą priesaiką.

 

Reikalaujame svarstyti ir priimti „Talkos“ pasiūlytą įstatymo projektą, kuriame piliečio vardas ir pavardė LR Pase ir Asmens tapatybės kortelėje įrašomi valstybine kalba-lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą. Piliečio pageidavimu jo vardas ir pavardė gali būti užrašyti ir kita

kalba lotyniško pagrindo rašmenimis pase kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje ar asmens tapatybės kortelėje-kitoje kortelės pusėje.

 

Susipažinta

 

 

6.

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba

 

 

 

Vadovaujantis Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos 2017-04-19 priimtu nutarimu apie ATGIMIMO BANGOS organizavimą (žiūr. www.sajudis.com 2017-04-19 Atgimimo banga) 2017-05-03 Nepriklausomybės aikštėje ATGIMIMO BANGA, kurios darbotvarkėje buvo:

1.  Dėl siūlymų vartoti lenkiškas raides dokumentuose,

2.  Dėl Astravo atominės elektrinės galimų incidentų,

3.  Dėl atlyginimų ir didėjančios socialinės atskirties.

Vilniaus Sąjūdžio taryba, apsvarsčiusi 2017-05-03 ATGIMIMO BANGOS metu išsakytas nuomones, pateiktą vaizdinę medžiagą bei pasiūlymus NUTARĖ:

1.1.   Prašyti Seimą ATMESTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIII-535, kurį inicijavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, kuris leidžia naudoti lietuviškų dokumentų pirmame puslapyje lenkiškas raides ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės) anglų, prancūzų, ispanų, rusų, arabų ir kinų kalbų rašmenis. Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą.

1.2.               Prašyti LR Seimą PRIIMTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), kurį parėmė 70 000 piliečių, pateiktą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant j valstybinį registrą bei naudojimą.

 

Susipažinta

 

 

7.

Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, Koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti ,

Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga, Lietuvos laivės kovotojų sąjunga,

Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyrius, „Vilnijos“

draugija.

v Šių organizacijų vardu hab.dr. K. Garšva__

 

 

 

 

Įstatymo projektas bando keisti ir griauti valstybinės lietuvių kalbos ir jos rašybos sistemą:

 

1. prie 32 lietuviškų raidžių siūlo pridėti iš viso apie 150 svetimų raidžių (su diakritikais),

2. tuos pačius  asmenvardžius leidžia kraipyti ir pagal Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, pvz.Jovaiša, Jovaiša, Jovaisza, Jovaischa, Yowaisza, Yoweischa, Yovaysza, ir t.t.)

3. nepateikia viso naujų raidžių sąrašo, jų tarimo dėsnių, nenurodo jokių neigiamų kalbos „reformos“ padarinių,

4. bando lietuvių kalbą tolinti nuo artimiausios jai latvių kalbos ir artinti prie mažiau giminiškų kalbų. Po 113 metų tai yra lietuvių kalbos rašybos “reforma“, kurią politiniais motyvais vykdo ne kalbos profesionalai, kuriems priklauso tai daryti, o kalbotyros diletantai.

 

Daugiau kaip 50 aukštųjų mokyklų profesorių, kvalifikuotų lituanistų kalbininkų ( ir Konstitucinio Teismo teisėjai) yra įsitikinę, kad LR valstybinės kalbos bendrinius ir tikrinius žodžius reikia rašyti 32 lietuvių kalbos raidėmis. Tai jie pareiškė 2003 m., 2012 ir 2014 m. ( kalbininkų diskusijos Lietuvių kalbos institute), 2015 m. Talkos už valstybinę kalbą reikalavimą parėmė per 60 lituanistų, mokslininkų ir per 500 lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų, redaktorių, 2016 m.- Lietuvių kalbos instituto Mokslo taryba. Atsižvelgdama į savo įstatus prie šios pozicijos turės derintis ir VLKK.

Įstatymo projekto Nr.XIIIP-535 autoriai nuo VLKK skiriasi šiais siūlymais:

1. keisti lietuvių kalbos abėcėlę ir asmenvardžius rašyti visomis lotyniško pagrindo raidėmis ir pagal Mašininio skaitymo taisykles iškraipytomis raidėmis,

2. keisti lietuvių kalbos rašybos ir tarties sistemą, tolinant ją nuo artimiausios latvių kalbos,

3. remtis ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir visų Lietuvos okupacijų užsienio valstybių bet kokiais dokumentais ir bet kokiais kitais užsienio šaltiniais,

4. asmenvardžius nelietuviškai rašyti ne tik LR asmens dokumentuose, bet ir visuose kituose dokumentuose,

5. versti visus Lietuvos Respublikos gyventojus užsienietiškai tarti ir rašyti apie 150 raidžių už mokesčių mokėtojų pinigus perkeliant į registrų ir valstybės informacines sistemas.

 

Minėtas įstatymo projektas penkiais punktais prieštarauja ir LR Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo išaiškinimams. LR Konstitucijos 14 straipsnis skelbia:

valstybinė kalba-lietuvių kalba. Bet pagal teikiamą projektą kai kur valstybinės kalbos funkcijos siaurinamos, pradedami vartoti intarpai su užsienietiška rašyba ir tartimi. Rašomojoje ir šnekamojoje kalboje būtų sukelta sumaištis, nes greta Vulfas būtų pradėta rašyti Wulff ir t.t.

 

LR Konstitucijos 29 straipsnis nurodo, jog žmogaus „teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“

 

Ribotai gyventojų grupei suteikus antikonstitucines privilegijas būtų diskriminuojama piliečių dauguma:

1. naujos rašybos asmenvardžių tartis dokumentuose nebūtų nurodyta,

2. didesnė dalis tautinių bendrijų atstovų neturėtų galimybės keisti ar tikslinti asmenvardžių rašybos, nes jų rašyba yra ne lotyniško pagrindo. Dėl to, kaip pabrėžė LR Konstitucinis Teismas, „piliečiams būtų sunkiaus įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus ir būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės įstatymui principas“.Pagal LR Konstitucijos 8 str. „valstybinės valdžios ir jos institucijos užgrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais, yra neteisėti ir negalioja“, tačiau įstatymo projekto autoriai okupacinius dokumentus laiko teisėtais.

 

Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedaloma į jokius valstybinius darinius (Konstitucijos 10 str.), bet projektu Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėms padedama įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaro sąlygas vėl kurti teritorinę autonomiją,. Tokiu būdu keliama grėsmė valstybės saugumui ir bloginami santykiai su Lenkija.

 

„Talkos“ asmenvardžių rašybos projektą pasirašė per 100 000 Lietuvos piliečių, o remia jį- dauguma. „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką“ (Konstitucijos 3 str.). Lietuvių tauta, pagal Konstituciją „išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius“ nenori jos prarasti.

Susipažinta

 

 

8.

Petras Šidagis, pedagogas, Vilniaus Maironio progimnazija

 

 

 

 

Blogiausia, kad tokiais neoriais iš individualizmo išplaukiančiais kai kurių seimūnų išdavikiškais Lietuvos tapatybės saugojimo atžvilgiu pasiūlymais toliau bus skaldomi ir supriešinami mūsų piliečiai, tauta, asmeninis ar grupinis interesas bus priešpastatomas visuomeniniams interesams. Norėdami atstatyti tam tikrą pusiausvyrą, jau pastebiu kaip, pvz. Delfio komentaruose, formuojasi nauja kai kurių lietuvių grupės nuostata "atsisakyti konfrontacijos su Rusija", kuri iš tikrųjų niekur Lietuvos neveda, bet yra tam tikra, matyt, šiandien reikalinga atsvara "didžios" Lenkijos lietuvių klapčiukams. Jei atidžiau pastebėsime Lietuvos istoriją, tai Lietuva išliko sumaniai laviruodama tarp savo dviejų didžiųjų kaimynių - Rusijos ir Lenkijos. Būdami nepriklausomi, deja, nesugebame nuo šio pražūtingų Lietuvai "sūpuoklių" atsiplėšti. Vėl esame įtraukiami ir skaldomi į prolenkiškas ir prorusiškas Lietuvoje formuojamas grupes. Vėliau tai gali susiformuoti ir vidinę konfrontaciją ir būti kitomis pinklėmis Lietuvai, susilpninti ryšį su NATO, būti nauja auka Rusijos šovinistams, tačiau jau išprovokuotos ne prorusiškų jėgų, bet liberalų ir individualistų, "lenkomanų" ir beatodairiškų ES liberalizmo klapčiukų, kurių rezultatas - Lietuvos tapatybės praradimas, tautos išsivaikščiojimas ir galų gale - valstybės žlugimas.. Neprisidėkime savo sprendimais prie tokių tikrai juodų skaldančių mūsų pilietinę bendruomenę darbų, nukreiptų prieš mūsų Tėvynę Lietuvą. Tegu mus visus Lietuvos piliečius vienija pagarba Lietuvos valstybei, didingai Jos istorijai, kuri ir šiandien mus moko, tejungia į vieną orią bendruomenę krikščioniškas katalikų tikėjimas, lietuvių tautos kultūra, savo vienintelės valstybinės lietuvių kalbos puoselėjimas.

Susipažinta

 

 

9.

Kazimieras Petrauskas

 

 

 

Pagrindinė mūsų klaidžiojimo priežastis gal yra ta, kad įstatymų projektuose nepaaiškinamos dviprasmiškos sąvokos. Įstatymo projektu Nr. XIIP-1653 buvo siūloma Lietuvos piliečių užsienietiškus asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Seimas, politikai, kalbininkai, žiniasklaida, visuomenė kelis metus svarstė ar Q, W, X raidės nepakenktų lietuvių kalbai, lyg nesuprasdami, kad mes privalėtume rašyti ir tarti Lietuvos piliečių asmenvardžius pagal kitų šalių kalbos taisykles ir vartoti ne tik Q, W, X raides, bet viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis (Ø, Æ, OE, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.). Projekte sąvokos „lotyniško pagrindo rašmenimis“ išaiškinimo nebuvo.

Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535. Autorių siekis leisti asmenvardžiuose rašyti Q, W, X raides yra geras, bet siūlomas jų įteisinimo būdas, rašyti asmenvardžius lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui, blogas. Visuomenei skelbiama, kad būtų papildomai įteisintos tik trys raidės (visa lotyniška abėcėlė), bet nepaaiškinama, kad užsienietiškus Lietuvos piliečių(sutuoktinių, vaikų ir ainių) asmenvardžius reikėtų rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles, nors ir be diakritinių ženklų. Rašytume White, Jaquet, Baudelaire, Przezdziecki, Brzeczyszczykiewicz, o turėtume skaityti Vait, Žakė, Bodler. Būtų vartojamos prie lietuvių kalbos nederančios raidžių sz, sh, sch, rz, cz, tsch, tj, kh, hh kombinacijos. Tai nesiderintų su Lietuvos Konstitucija. Valstybės pareiga piliečių asmenvardžius pase rašyti taip, kad juos perskaityti ir parašyti sugebėtų visi šalies gyventojai. Rašykime lietuviškai, įteisinę užsienietiškuose asmenvardžiuose tik Q, W, X raides, bet ne viso pasaulio kalbos taisykles. Estijoje, Italijoje ir kitose šalyse oficialiose abėcėlėse W raidės nėra, bet užsienietiškuose asmenvardžiuose jas vartoja.

 

4 str.1d. Neaiškus teiginys „...vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis pagal ICAO taisykles, jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje...“. ICAO taisyklės reikalingos perrašant lotyniško pagrindo rašmenis, o ne lotyniškos abėcėlės rašmenis (26 raidės).

 

4 str.2 d. 2p. Ar tikslinga ir ar įmanoma kiekvienoje įstaigoje atvykusio užsieniečio pavardę, užrašytą lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis? Tam yra ICAO taisyklės ir piliečio asmenvardžio įrašas paso mašininio skaitymo skyriuje. Projekte nėra paaiškinimo, kad kituose oficialiuose dokumentuose asmenvardžiai Lietuvoje rašomi taip, kaip jie teikiami asmens tapatybės dokumentuose.

 

Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471. Autorių bekompromisinis siekis užsienietiškus Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti lietuviškai yra kilnus, bet Q, W, X raidžių vartojimo vengimas yra abejotinas.

 

3 str. 3d. Neaiški pagrindinė sąvoka „...rašomi lietuviškais rašmenimis“. Ar Lietuvos pilietybę priėmusio užsieniečio pavardę White reikėtų rašyti Vhite, ar lietuviškais rašmenimis pagal tarimą –Vait? Tuo abejoja ir Seimo teisės departamentas.

 

Keista Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau VLKK) pozicija. VLKK pavesta saugoti lietuvių kalbą, bet visose Seimui pateiktose trijose Išvadose Komisija siūlo Lietuvos piliečių (buvusių užsieniečių, jų sutuoktinių ir vaikų) asmenvardžius leisti rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pirmoje Išvadoje tai siūloma atvirai, antroje Išvadoje pridengiant dviprasmiška savoka „lotyniškais rašmenimis“, o trečioje Išvadoje - savoka „lotyniško raidyno rašmenimis“.

 

Visose trijose Įšvadose yra paaiškinimai „...diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“. Rašyti būtų privalu su visais diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės įrašyti į pasą bet ką, neribotos.

 

Manau, Lietuvai, visuomenei, lietuvių kalbai, lenkų bendruomenei būtų tinkamiausios sekančios kompromisinės nuostatos. Užsienio valstybių piliečių asmenvardžiai dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės (26 raidės) rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma šalių. Gal galima išimtis: valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų asmenvardžiai, juridinės galios neturinčiuose dokumentuose, gali būti rašomi autentiški, pvz., Lech Wałęsa, o ne Lech Walesa (pagal ICAO).

 

Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą. Lietuvos Respublikos piliečių, jų sutuoktinių ir vaikų užsienietiški asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą

sugramatinti arba nesugramatinti. Raidės QWX rašomos tik užsienietiškuose asmenvardžiuose remiantis tai patvirtinančiu dokumento šaltiniu. Manau, Józef Wałęsa, tapęs Lietuvos piliečiu, asmenvardį į pasą įsirašytų pagal

tarimą- Juzef Walensa, o ne pagal ICAO taisykles-Jozef Walesa. Užsieniečiai, gerbdami visuomenę kurioje nusprendė gyventi, asmenvardžius užrašo pagal tos šalies kalbos taisykles. Lietuvis Šimkevičius Amerikoje tapo Shimkus, Lenkijoje Vytautas Liškauskas tapo Witold Liszkowski. Norint išvengti dviprasmybės, minint lotynišką abėcėlę, lotynišką raidyną, ar lotyniškus rašmenis, dviprasmybės išvengimui, reikėtų nurodyti raidžių skaičių (26).

Susipažinta

 

 

10.

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras

 

 

 

2017 m. kovo 14 d. grupė intelektualų paskelbė reikalavimą nutraukti tariamą ,,tyčiojimąsi“ iš ,,konstitucinės ir istorinės teisės į vardą“ suteikiant teisę asmens dokumentuose  svetimus asmenvardžius rašyti lotyniškojo pagrindo rašmenimis ’• 2017 m. balandžio 4 d. grupė LR Seimo narių

įregistravo Lietuvos Respublikos Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP- 535, toliau - Projektas) dėl lietuvių kalbos raidyno papildymo X ir Q raidėmis.

 

Dalis Projekto iniciatorių yra_ LR_ Seimo_ senbuviai, ne pirmą kartą teikiantys įstatymo projektus, susijusius su konstitucinį valstybinės kalbos statusą turinčia lietuvių kalba. Prie jų prisijungė ir naujai išrinkti, su dideliais visuomenės lūkesčiais siejami, bet politinės patirties stokojantys Seimo nariai.

Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijos atkreipia pastarųjų dėmesį į nepagrįstas ir nuolat pasikartojančias kai kurių politikų iniciatyvas pertvarkant asmenvardžių rašybą siaurinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą:

 

Teise į pavardę painiojama su taisyklėmis. Teisės požiūriu nepagrįstas ir nelogiškas yra 2017 m. kovo 14 d. pavienių Lietuvos intelektualų reikalavimas nutraukti tariamą ,,tyčiojimąsi“ iš jų ,,konstitucinės ir istorinės teisės į vardą“,:

a) Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (14 str.) yra įvirtinta nuostata, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba (jos rašybos pagrindą sudaro lietuvių kalbos abėcėlė), todėl nėra

jokių požymių, kad būtų pažeidžiama minėtų intelektualų konstitucinė teisė rašyti savo vardus ir pavardes asmens dokumentuose valstybine kalba. Pažymėtina, kad Lietuvos

Respublikoje valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo nustatytas dar sovietmečiu. Lietuvos Respublikoje valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo nustatytas 1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo ¡saku „Dėl Lietuvos TSR valstybines kalbos vartojimo“ statusas įtvirtintas ir 1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinajame Pagrindiniame įstatyme 3 ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume.

 

Atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas (KT) 1999 m. spalio 21 d. nutarime yra nurodęs, jog „konstitucinis valstybinės kalbos įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė ir nurodė, jog „įrašų Lietuvos Respublikos piliečio pase rašymas valstybine kalba nepaneigia įvairioms tautinėms grupėms save priskiriančių piliečių teisės rašyti savo vardus ir pavardes bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su įstatyme nustatyta valstybinės kalbos vartojimo sritimi'“. Šis konstitucinis imperatyvas pakartotas ir 2004 m. gruodžio 13 d. bei 2009 m. lapkričio 6 d. KT nutarimuose.  2007 m. gegužės 5 d. nutarime KT konstatavo, kad valstybinis kalbos statusas gali būti keičiamas tik referendumu.

 

Antra, kreipimosi autoriai ne tik savo, bet ir kitų asmens vardo ir pavardės nuosavybę painioja su valstybės nustatytomis vardų ir pavardžių rašymo taisyklėmis, kurios yra skirtingos visose ES valstybėse. Pažymėtina, kad visose ES valstybėse vardai ir pavardės asmens dokumentuose rašomi tų valstybių kalba ir nustatyta tvarka, todėl tariama

„konstitucinė teisė į vardą“ reiškia akivaizdžią pretenziją turėti galią keisti suverenios ES valstybės nustatytas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose taisykles. Minėtas

pretenzijas jau ne kartą yra paneigęs Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Europos Teisingumo Teismas. Tarpvalstybinių įsipareigojimų keisti lietuvių kalbos raidyną nėra.  Sprendžiant iš politikų nuolat viešoje erdvėje kartojamų argumentų, kad Lietuva yra įsipareigojusi Lenkijos Respublikai įteisinti originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą, tikėtina, jog Projektas yra skirtas būtent Lietuvos sutartiniams įsipareigojimas su Lenkijos Respublika įvykdyti. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad nei Lietuvos valstybės vadovai, nei valstybės atstovai negalėjo duoti Lenkijos Respublikai tokių pasižadėjimų ar įsipareigojimų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Jeigu ir būta kokių nors asmeninių valdžios atstovų įsipareigojimų Lenkijos Respublikos vadovams, jie niekada nebuvo vieši, juolab nebuvo LR Seimo ratifikuoti, todėl jie yra antikonstituciniai ir de jure negaliojantys. Tokių įsipareigojimų nėra ir Lenkijos-Lietuvos sutartyje (joje asmenvardžius įsipareigojama rašyti tik „pagal skambesį“).

Projektas diskriminuoja tautines mažumas. Projekto autorių iniciatyva keisti lietuvių kalbos abėcėlę nėra toliaregiška nei ekonominiu, nei politiniu požiūriu, nes pakeisdama lietuvių kalbos abėcėlės vartojimą asmens dokumentuose, valstybė privalės skirti didelius finansinius išteklius gyventojų registro, socialinės, sveikatos apsaugos, teisinės bei teisėtvarkos ir kitų duomenų bazių pertvarkai. Politiniu požiūriu Projektas trumparegiškas, nes diskriminuoja kitas tautines grupes, o tai neabejotinai sukiršintų Lietuvos tautines mažumas ir kurstytų piliečių nesantaiką.

 

Žmogaus teisių požiūriu Projektas pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises. Tai, kad Projektu numatoma plėsti lietuvišką raidyną tik lotyniško pagrindo rašmenimis vienos tautinės mažumos naudai, nepaneigia galimybės kitoms tautinėms grupėms reikalauti analogiškų teisių ir sau.

 

1990 m. kovo 11 d. priimtame Laikinojo Pagrindinio Įstatymo 7 straipsnyje: „Valstybinė Lietuvos Respublikos kalba yra lietuvių kalba“.

 

 2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Malgožata Runevič-Vardyn, Lukasz Wardyn prieš

Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministeriją, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių.

 

Projektas pažeidžia:

a) Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 26 str. nuostatas, kad „visi žmonės yra lygūs įstatymui ir turi teisę į vienodą, be jokios diskriminacijos įstatymo apsaugą. Šiuo atžvilgiu įstatymas turi drausti bet kokią diskriminaciją ir užtikrinti visiems vienodą ir veiksmingą apsaugą nuo diskriminacijos rasės, <...> kalbos, religijos, politinių arba kokių nors kitokių pažiūrų, tautinės <...> ar kokio nors kito požymio pagrindu."

 

b) Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 2 str. 2 dalis taip pat įpareigoja <... užtikrinti, kad šiame Pakte išdėstytos teisės bus įgyvendinamos be jokio diskriminavimo dėl <...> tautybės <...> ar dėl kokio nors kito požymio

c) Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnis nurodo, kad Naudojimasis šios Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl <...> kalbos <...>, priklausymo tautinei mažumai <...> ar kitokio statuso."

d) Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 4 str. nuostatą, kad <...šalys įsipareigoja garantuoti tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims teisę į lygybę prieš įstatymą ir vienodą įstatymo teikiamą apsaugą. Šiuo požiūriu draudžiama bet kokia tautinėms mažumoms priklausančių asmenų diskriminacija>.

 

Taigi tarptautinės teisės normos draudžia bet kokią piliečių diskriminaciją nacionaliniu ar tautiniu pagrindu. Vienos tautinės grupės išskirtinumas bus vertinamas kaip privilegijų įtvirtinimas kitų tautinių grupių atžvilgiu, arba pastarųjų diskriminacija.

Lietuvos žmogaus teisių organizacijoms nekyla abejonių, kad Projektu neįmanoma pasiekti deklaruojami tikslų, o Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų santykiai šalyje neabejotinai pablogės. Nepagrįsti Projekto lūkesčiai, klaidinantys Projekto autorių teiginiai Aiškinamajame rašte, jog papildomų raidžių lietuvių kalbos abėcėlėje būtinybė kyla dėl to, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, daugėja Lietuvos piliečių, kurie sudaro santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyja

nelietuviškos formos pavardes, kad tokiose santuokose gimstantiems vaikams, turintiems teisę į Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius (pavardes) rašyti autentiška forma (lotyniško pagrindo rašmenimis).

 

Atkreipiame dėmesį:

a) Pastaraisiais metais į ES šalis atvyko daugiau kaip 2 mln. migrantų, tačiau nė viena valstybė dėl padidėjusios migracijos ir pagausėjusių vietos gyventojų santuokų su kitataučiais nemėgino ir, turimais duomenimis, neketina keisti savo valstybinės kalbos rašmenų.

b) Nėra nė vieno Europos Sąjungos teisės akto, kaip nors ribojančio lietuvių kalbos vartojimą Lietuvoje. Atvirkščiai, ES teisėje pabrėžiama, kad kultūrų ir kalbų įvairovė yra didelė Europos vertybė, kurią reikia puoselėti ir ugdyti.

c) Lietuvos Respublikos Konstitucija neįgalina valstybinės lietuvių kalbos vartojimo ir jos pagrindo (abėcėlės) keitimą sieti su emigracija, šalies demografijos pokyčiais, naryste

įvairiose tarp nacionalinėse sąjungose ir kt.

d) Lietuvos piliečio santuokoje su kitataučiu (te) ir toje santuokoje gimusio vaiko vardo ir pavardei užrašyti autentiškai nepakanka lotyniško pagrindo rašmenų. Tad akivaizdu, jog daugelio mišrioje santuokoje esančių asmenų pavardžių Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose bus

neįmanoma įrašyti autentiška forma (pvz., Gawronski, Kurylowycz, Wldyslaw Niedžwiedžki, Jan Otrębski, Slonski. Vokiečių kalboje raides v [f] ir w [v], žymi skirtingus garsus. Be to, lenkiškos lotyniškų raidžių samplaikos yra ne dvi raidės, o pavienių garsų ženklai).5 Iš to darytina išvada,

kad Projekto autoriu pagrindinis tikslas nėra svetimvardžiii rašymas asmens dokumentuose autentiška forma (to padaryti dažnai neįmanoma), o galimai kiti tikslai, kuriu Projekto autoriai nedeklaruoja.

 

2. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos įstatymų leidėjas turi pakankamai informacijos apie pasiteisinusią svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose praktiką kaimyninėje Latvijoje (svetimi asmenvardžiai originalo kalba rašomi papildomame paso lape arba antrojoje tapatybės kortelės

pusėje. Be to papildomai reikalaujama tautybę įrodyti dokumentais). Šios praktikos nepaneigė ir jos atitikimą tarptautinėms žmogaus teisių normoms pripažino Europos Žmogaus Teisių Teismas.

 

Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nuomone, valstybės vadovams prasminga atsižvelgti į Valstybės saugumo departamento 2017 m. balandžio 3 d. „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“ ir pasidomėti:

a) Kodėl Lietuvoje vengiama perimti asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose Latvijos Respublikoje patirtį.

b) Kodėl Projektu siekiama patenkinti viešą 2017 m. kovo 14 d. pavienių intelektualų reikalavimą, dauguma kurių nėra valstybinės lietuvių kalbos specialistai (fotomenininkai,

solistai, architektai, teatrologai, lenktynininkas ir kt.), bet akivaizdžiai vengiama svarstyti alternatyvų 69 tūkst. šalies piliečių inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą (Talka už Lietuvos valstybinę kalbą).

 

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Todėl Lietuvos žmogaus teisių organizacijos konstatuoja:

1. Valstybinės lietuvių kalbos statusas yra ypatinga konstitucinė vertybė ir gali būti keičiamas tik referendumu (Konstitucijos 148 str. 2 d.)

2. Jokie ES teisės aktai neriboja lietuvių kalbos vartojimo Lietuvoje ir neįpareigoja keisti jos vartojimo taisyklių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendime Runevič-Vardyn byloje (Nr. C-391/09) nurodoma, kad kompetentingoms valdžios institucijoms taikant nacionalinės teisės aktus nedraudžiama atsisakyti pakeisti Sąjungos piliečio, turinčio kitos valstybės narės pilietybę, santuokos liudijimą, santuokos liudijimuose vieno iš savo piliečių vardą ir pavardę pagal kitos valstybės narės

rašybos taisykles, atsisakyti pakeisti bendrą Sąjungos piliečių sutuoktinių pavardę, kuri įrašyta vieno iš šių piliečių kilmės valstybės narės išduotuose civilinės būklės aktų liudijimuose

laikantis tos valstybės rašybos taisyklių ir k t.

3. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ne kartą nagrinėjo skundus dėl pavardžių rašybos ir atmetė reikalavimus nacionalinių valstybių piliečių pavardes asmens dokumentuose rašyti ne valstybinėmis kalbomis. Pvz., 2004 m. gruodžio 7 d. EŽTT byloje Mentzen (Mencena) prieš

Latviją nagrinėjo pareiškėjos skundą dėl pavardės transkripcijos latviškais rašmenimis: Latvijos pilietė, ištekėjusi už Vokietijos piliečio Mentzen reikalavo latviškame pase jos pavardę rašyti vokiškai Mentzen, tačiau Latvijos valdžios įstaiga išdavė pasą pagal latvių kalbos reikalavimus įrašyta sugramatinta pavardės forma Mencena (peticijos Nr. 71074/01). Šioje byloje EŽTT pabrėžė, kad valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, tokių kaip šalies teritorija, santvarka, vėliava. Todėl klaidinantys yra tiek atskirų politikų, tiek ir kai kurių visuomeninių organizacijų (Europos žmogaus teisių fondo ) reikalavimai įteisinti asmens dokumentuose originalią tautinių mažumų asmenvardžių rašybą.

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose yra įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti bet kokią piliečių diskriminaciją, įskaitant tautiniu ir nacionaliniu pagrindu.

5. Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas pastaruoju metu dviejuose savo sprendimuose nurodė, kad yra tik vienas būdas spręsti kitos šalies piliečių autentiškos rašybos perkėlimą į Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus - tai tokių įrašų kitos šalies kalba įrašymas Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje, o ne jais pakeičiant įrašą valstybine kalba.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta Lietuvos žmogaus teisių organizacijos rekomenduoja:

1. Vengiant galimų konfliktų nacionaliniu ir tautiniu pagrindu, nekelti vienos tautinės grupės teisių virš kitų - nė viena tautinė grupė negali būti laikoma geresne ar blogesne, aukštesne ar žemesne už kitas.

2. Siūlyti LR Seimo nariams atšaukti įregistruotą įstatymo Projektą (XIIIP-535). Tuo atveju, jei nebūtų pasiektas bendras sutarimas dėl Projekto atšaukimo, siūlyti tautinių konfliktų eskalavimui nepritariančius Seimo narius atšaukti savo parašus, o jei Projektas bus svarstomas - jį atmesti

balsuojant prieš.

3. Teikti LR Seimui svarstyti alternatyvų Piliečių iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ inicijuotą svetimvardžių rašybos asmens dokumentuose įstatymo projektą, kuriame vardai ir pavardės nevalstybine kalba Lietuvos piliečių asmens dokumentuose galėtų būti rašomi papildomų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje (šiam projektui pritaria 69 tūkst. šalies piliečių). Atkreipiame dėmesį, kad šis projektas įgyvendintų Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, ir piliečiams, kurie asmens dokumentuose nori išsaugoti asmenvardžių formą ir kitos šalies kalba, nereikėtų kiekvienu atveju kreiptis į teismą.

Susipažinta

 

 

11.

Lietuvių kalbos sąjūdžio vardu

hab. dr.

K.Garšva

 

 

 

Kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos projektų Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 yra nepakankamai profesionali, nepagrįsta. Kalbos mokslo požiūriu nepagrįstos yra šios VLKK išvados:

 

Maždaug 10 mokslo daktarų, nepasitarę su juos delegavusiomis institucijomis ir Tauta, negali naikinti ar koreguoti lietuvių kalbos rašybos išvadų, kurias rengė per 100 aukštesnės kvalifikacijos profesorių ir habilituotų daktarų. Jau 1901 m. J. Jablonskis paskelbė, kad vienam garsui lietuvių kalboje yra viena raidė (o ne dvi, trys, keturios ar penkios) ir ji tariama taip, kaip parašyta. Tokią rašybą patvirtino ir giminiškos latvių kalbos specialistai.

 

VLKK, deklaruodama, jog pritaria „nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau - asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo daryti priešingai:

 - užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, siūlo nesilaikyti LR Konstitucijos, įstatymų, ilgaamžių Lietuvos tradicijų ir nerašyti savo asmenvardžių taip, kaip buvo iki šiol - pagarsiui, bet pageidauti jų „lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį - kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“;

 - užsieniečiams nesiūloma išimtiniais atvejais priimti ir Lietuvos piliečio pavardę, o jų vaikams - pavardę pagal tradiciją susilietuvinti.

 

VLKK žino, kad „visi arba dauguma Lietuvos gyventojų ar jų tėvų protėvių yra buvę kitų valstybių piliečiai“ (2017-05-22 BNS pranešimas), bet apsimetė, esą „nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui“. Dar 2017-04- 27 d. VLKK (ir Prezidentei, Seimui) buvo mūsų pranešta: „taip kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų rasti ir šaltinį, kur jis arba jo protėviai Sovietų Sąjungos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos okupacijomis arba Žečpospolitos laikotarpiu buvo rašomi rusiškai, vokiškai, lenkiškai, lotyniškai ir pavardę, vardą pasikeisti, nors tada asmenvardžiai būtų neautentiški, iškraipyti“.

 

Be pagrindo remtasi nemoksline 2014 m. VLKK „išvada“: „jei kalboje autentiškos rašybos asmenvardžių nėra daug, jie nedaro akivaizdesnio poveikio bendrinei kalbai, jos savitumui ir normų stabilumui“. Tai ir yra bendrinės kalbos rašybos, tarties, kalbos sistemos savitumo, normų griovimo naujas etapas. Net pirmokas žino, kad bendrinės kalbos tarties neatitinkanti raidė - klaida, o jas provokuoja kitų kalbų įtaka, kalbos normų kaitaliojimai, sunkiai atskiriami asmenvardžių dubletai. VLKK tradicinei kalbai žalą jau padarė, įvedusi ir vad. „vedybinės padėties nerodančias“ moterų naujas pavardes (plg. Striukė vietoj Striukienė).

 

Skubotai ir slaptai rengę išvadas jų autorės vietomis prieštarauja ir pačios sau. Išvadų pradžioje (la) „diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“, o pabaigoje (4.2) jų reikalaujama: „netikslinga taikyti ICAO taisykles - būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka“. Išvadų autoriai įvade pabrėžę, jog tebesilaiko tokių pat nuostatų (skiria asmenvardžių rašybą asmens dokumentuose ir kitur), tolimesniame punkte (2) skelbia priešingai („Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose“). Toliau (4.2) grįžtama prie pirminės nuostatos („Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose“).

 

Išvadų pradžioje (3.2) pagrįstai pageidaujama, kad „paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį“, o toliau (4.3) lyg ir draudžiama tai daryti: „svarstytina, ar [...] suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų“.

Asmeniui gyvenant Lietuvoje kaip tik daugiau „identifikavimo problemų“ iškiltų, jeigu bus sunku parašyti, ištarti, perskaityti jo pavardę, iš pavardės suprasti žmogaus lytį ir t. t. Ši pastaba kaip tik rodo, kodėl pirmenybę Lietuvoje reikia teikti „Talkos“ ir projektui Nr. XIIIP-471, bet išvadų autorės to nenurodo.

Bet kokie veiksmai prieš valstybinės kalbos įstatymą neleistini, tik VLKK, būdama pavaldi Seimui, neišlaikė Seimo liberaliųjų narių pastovaus spaudimo, dezinformacijos ir buvo priversta pažeisti Konstituciją, savo įstatus:

1.   Neturėdama pakankamo pagrindo ir įgaliojimų VLKK užsieniečių asmenvardžius jų pageidavimu pasiūlė rašyti ne valstybinės Lietuvos Respublikos ir ES kalbos rašmenimis, o kitokio „lotyniško raidyno“ rašmenimis pagal nesukonkretintą „kitos valstybės išduotą asmens dokumentą“.

2.   Neteisingai skelbiama, kad VLKK taip daro „atsižvelgdama į visuomenės poreikius“, nors 100 000 visuomenės atstovų reikalauja išlaikyti valstybinės kalbos statusą.

3.   VLKK iškraipė ir 2009-11-06 LR Konstitucinio Teismo sprendimą, praleisdama svarbiausią sakinį: „Asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis; kitų įrašų skyriuje, kai asmuo to pageidauja, vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“.

4.   VLKK ėmė daugiau rūpintis ne jos atstovaujama valstybine kalba, bet užsienio kalbomis ir jų funkcijų Lietuvoje plėtimu: užsienietiškus asmenvardžius pasiūlė rašyti vietoj lietuviškų formų svarbiausiose dokumentų vietose ir visuose kituose oficialiuose dokumentuose. Taip pažeidžiama ir Tautinių mažumų apsaugos konvencija („Šalys gali rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens pavardę (pavardes) pagal tarimą oficialios kalbos rašmenimis“ - komentaro 68 punktas).

1999 m. Konstitucinis Teismas valstybinės kalbos vartojimą įvardijo visų piliečių lygiateisiškumo garantija. VLKK rūpinasi privilegijomis užsieniečiams: jų dokumentuose asmenvardžio tarimas nebus nurodytas, o visų kitų piliečių bus nurodytas

Susipažinta

 

 

12.

Leonas Kerosierius

Nijolė Balčiūnienė

Regina Jakučiūnienė

Hubertas Martinkėnas

 

 

 

 

R E Z O L I U C I J A DĖL VARDŲ – PAVARDŽIŲ RAŠYBOS

Susirinkimas, suprasdamas valstybinės kalbos svarbą lietuvybės ir valstybingumo išsaugojimui, konstatuodamas lietuvišką abėcėlę kaip svarbią kultūros bei nacionalinio tapatumo dalį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seime pateiktus antikonstitucinius Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašymo projektus, NUSPRENDŽIA:

1. NEPRITARTI Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIII-535, kurį iniciavo TS-LKD Seimo nariai A. Kubilius ir G. Landsbergis ir pasirašė 70 Seimo narių, ir kuris leidžia vietoje įrašo valstybine kalba dokumentų pirmame puslapyje vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (ICAO taisyklės). Šis įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Konstitucinio teismo sprendimams, Valstybinės kalbos įstatymui, 2017-02-28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimui. Šiuo projektu būtų paneigtas Konstitucinis valstybinės kalbos statusas, sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių bei organizacijų veikla, sudarytų prielaidas pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą bei nacionalinį saugumą.

2. PRITARTI “TALKOS” iniciatyvinės grupės (pirmininkas akad. E. Jovaiša), pateiktam Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIP-3796, kuris siūlo nekeisti valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės ir piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti tik valstybine kalba. Esant pagrįstiems piliečių prašymams, išimtis rašyti kitais rašmenimis leisti tik papildomų įrašų puslapyje, šių pavardžių neįtraukiant į valstybinį registrą bei naudojimą. Šį įstatymo projektą parėmė 70 000 Lietuvos Respublikos piliečių.

3. KONSTATUOJAME, kad valstybinė kalba negali tapti derybų objektu su Lenkija jokiais strateginiais klausimais. Lietuvos Respublikos Premjeras, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas, Seimo nariai, ministrai, kiti aukšti valdžios pareigūnai privalo atsižvelgti į daugumos Lietuvos Respublikos piliečių valią, į skaudžią istorinę patirtį ir istorines kultūrines aplinkybes. Įteisindama Lenkijos rašmenis, Lietuva pripažins 1920-1939 metų okupacinės valdžios dokumentus, taip pat vykdytą politiką su visomis pretenzijomis į Vilniaus kraštą. Šiuo projektu padedama Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose įvedinėti antrą valstybinę kalbą ir sudaromos sąlygos vėl kurti teritorinę autonomiją.

4. REIKALAUJAME palaikyti Latvijoje įteisintą asmenvardžių rašybą; nekurti diskriminacijos kalbiniu, tautiniu pagrindu ir visų piliečių pasuose vardus bei pavardes rašyti pagal gimtosios kalbos skambesį valstybinės kalbos rašmenimis; ištirti ar nebus pažeistas Lygių galimybių įstatymas, įteisinus W, Q ir X raides asmenvardžių rašyboje.

 

 

 

 

Susipažinta

 

 

13.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga

 

 

 

Siūlo nepritarti įstatymo projektui XIIIP-535 ir VLKK 2017 05 23 išvadai.

Susipažinta

 

 

 

5.      Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

2017-05-23

 

 

 

 
Vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. SV-S-250 „Dėl įstatymų projektų išvadų“, Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau – VLKK) teikia išvadą dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-471 ir Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535. Projektai aptarti VLKK gegužės 22 d. posėdyje. 
VLKK išvados dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose reglamentavimo Seimui buvo pateiktos 2014-09-05 rašte Nr. S1-352 (1.7) „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų Nr. XIIP-1653 ir NR. XIIP-1675“, taip pat 2015-06-17 rašte Nr. S1-282 (1.7) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIP-1653(2)“, 2016-03-04 rašte Nr. S1-81 (1.7) Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui „Dėl Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3796“.
Vertindama įstatymų projektus Nr. XIIIP-471 ir Nr. XIIIP-535 VLKK laikosi tokių pat, minėtuose raštuose išdėstytų, nuostatų. Jos paremtos Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžių rašybą reglamentuojančiais teisės aktais, dabartinės lietuvių kalbos gramatikos ir VLKK nutarimų nuostatomis, susijusiomis su svetimvardžių rašyba, ilgamete kitų kalbų asmenvardžių vartojimo lietuvių kalboje stebėsena. 
 
1. VLKK, pritardama pagrindinei abiejų įstatymų projektų nuostatai Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose (toliau ­­– asmens dokumentuose) rašyti lietuviškais rašmenimis, siūlo tokias išimtis:

a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami);

b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.       

2. Kituose oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžiai rašytini taip, kaip jie teikiami asmens dokumentuose.

3. Dėl projekto XIIIP-471:

3.1. Atsižvelgdama į visuomenės poreikius, VLKK siūlo taikyti nurodytas išimtis ir­ asmens vardą bei pavardę lotyniško raidyno rašmenimis rašyti tose paso ir asmens tapatybės kortelės vietose,

 

kuriose teikiami asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, o ne paso kitų įrašų skyriuje ar kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip nurodyta Konstitucinio Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“, asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba.

3.2. Neaišku, kaip pagal 4 str. 4 dalies 1 nuostatą paraidžiui nurašant užsieniečio pavardę būtų atsižvelgiama į pavardės formos skirtumus pagal lytį.

3.3. 4 str. 4 dalyje trūksta vardų rašymo reglamentavimo.

4. Dėl projekto Nr. XIIIP-535:

4.1. Iš 4 str. 1 dalies formuluotės „jeigu <...>  dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę“ neaišku, kokiems asmenims Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose būtų suteikiama teisė vardus ir pavardes rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis ir kiek tokių asmenų būtų, todėl nėra galimybių įvertinti, kokį poveikį tokios teisės realizavimas galėtų daryti lietuvių kalbai ir jos vardynui.

4.2. Tikslinga aiškiai atskirti asmenvardžių rašymą asmens dokumentuose ir kituose dokumentuose. Jokių keblumų dėl asmenvardžių rašymo kituose dokumentuose, kaip liudija VLKK atlikta institucijų apklausa, nekyla, jie rašomi taip, kaip teikiami asmens dokumentuose, dažniausiai su visais diakritiniais ženklais, taigi šiuo atveju netikslinga taikyti ICAO taisykles – būtų nepagrįstai keičiama nusistovėjusi tvarka (4 str. 2 d. 2, 3).

4.3. Svarstytina, ar pagal 4 str. 4 d. nuostatą suteikus galimybę oficialiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti kitaip nei asmens dokumente (pridedant lietuvišką priesagą ir (arba) galūnę), nekiltų asmens identifikavimo problemų.

 

 

Pritarti

 

 

6.      Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.       

Seimo narys

Gintaras Steponavicius

4

1

 

              Argumentai: Įtvirtinti galimybę savo vardą ir pavardę dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ne atskiroms asmenų grupėms, o visiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

 

           Pasiūlymas:

           4 straipsnis. Vardo ir pavardės nurašymas ir perrašymas

1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje. ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė.

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

Sąvoka „dokumento šaltinis „ yra tikslintina; „dokumento šaltinis“ taip pat turi pagrįstas atitinkamais dokumentais.

2.       

Seimo narys

Mindaugas

Puidokas

 

 

 

           Argumentai: tikslintinas Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas) pavadinimas.

 

          Pasiūlymas.

          Patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyt taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS VARDŲO IR PAVARDŽIŲĖS RAŠYMO DOKUMENTUOSE ĮSTATYMAS“.

Nepritarti

Asmuo gali turėti keletą vardų ar pavardžių;

ši daugiskaitos forma yra nusistovėjusi 

 

 

1

1

 

           Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 6 punkte pateiktą pastabą.

 

           Pasiūlymas:

         „1. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą.“

Pritarti

 

 

 

1

2

 

            Argumentai: atsižvelgtina į Seimo Teisės departamento 2017-04-18 išvadą Nr. XIIIP-535 ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. išvadą Nr. S1-(1.7), pateiktą vykdant Seimo valdybos 2017-05-12 sprendimą Nr. SV-S-250 (toliau – VLKK 2017-05-23 išvada) tikslintina Įstatymo projekte nustatyta jo taikymo sritis „Dėl įstatymų projektų išvadų“

 

             Pasiūlymas:

             Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

             „2. Šis įstatymas nustato vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose asmeniui Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus.

 

Pritarti

 

 

 

2

1

 

              Argumentai: siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis.

             Pasiūlymas:

              Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

             „1. Asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje išduodamas oficialus dokumentas. Užsieniečio sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.“

Pritarti

 

 

 

2

3

 

             Argumentai: tikslintina Įstatymo projekte apibrėžta „Dokumento šaltinio“ sąvoka, kad nekiltų neaiškumų taikant įstatymą.

           Pasiūlymas

           Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

          „2. Dokumento šaltinis – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kompetentingos įgaliotos institucijos sudarytas arba išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, gimimo įrašą liudijantis dokumentas, santuokos sudarymo įrašą liudijantis dokumentas, kuriuo remiantis šio įstatymoų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas oficialus dokumentas asmens vardas ir pavardė rašomi Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose ir kituose dokumentuose.“

 

Pritarti

 

 

 

3

1

 

Argumentai: atsižvelgiant į siūlomą Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies siūlomą pataisą, tikslintina ir Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiame dokumentuose, gimimo įrašą liudijančiame dokumente, santuokos sudarymo įrašą liudijančiame dokumente Lietuvos Respublikos piliečio asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus.“

Pritarti

 

 

 

3

2

 

Argumentai: siekiant Įstatymo projekte įtvirtinto reguliavimo tikslumo, tikslintinas Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Sutuoktinio kitam sutuoktiniui ir vaikui suteikta pavardė rašoma lietuviškais rašmenimis remiantis dokumento šaltinio įrašais ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikos piliečiui išduodamuose kituose dokumentuose, vardas ir pavardė rašomi pagal asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.“

Pritarti

 

 

 

3

3

 

Argumentai. Tikslintinas Įstatymo projekte įtvirtintas reguliavimas, susijęs su užsieniečių vardų ir pavardžių rašymu jiems Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose.

 

Pasiūlymas.

Papildyti Įstatymo projektą 3 straipsnio 3 dalimi:

„3. Užsieniečių, įskaitant tuos, kurie dėl objektyvių priežasčių neturi ir negali pateikti dokumento šaltinio, vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose taisykles nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija.“

Nepritarti

Tai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai nebūdinga funkcija

 

 

4

1

 

           Argumentai:

Konstitucinis Teismas 2014 m. vasario 27 d. sprendime konstatavo, kad tais atvejais, kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių žinių ar specialią (profesinę) kompetenciją turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką (šiuo metu įstatyme nurodytos institucijos –  VLKK), oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus).

Įstatymo projekto nuostata koreguotina pagal VLKK 2017-05-23 išvadą.

 

           Pasiūlymas

           Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo vardas ir pavardė rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau – ICAO taisyklės), jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė jeigu toks Lietuvos Respublikos yra:

1) kitos valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) sudaręs santuoką su kitos valstybės piliečiu ir paėmęs jo pavardę;

3) vaikas, kurio vienas iš tėvų yra kitos valstybės pilietis.“

 

 

Pritarti

 

 

 

4

2

 

             Argumentai: Siekiant aiškumo, tikslintina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalis

            Pasiūlymas:

            Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Užsieniečio Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens tapatybę patvirtinančiuose oficialiuose dokumentuose, gimimo įrašą, santuokos sudarymo įrašą liudijančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikoje išduodamuose dokumentuose rašomi laikantis šių reikalavimų:   

                                                                        

1) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles, į oficialius dokumentus nurašomi paraidžiui;

2) vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško arba nelotyniško pagrindo rašmenimis, į  oficialius dokumentus perrašomi lietuvių kalbos lietuviškais rašmenimis;

3) jeigu tame pačiame dokumento šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniškos abėcėlės rašmenimis ir pagal ICAO taisykles.“

Pritarti

 

 

4

5

 

 

          Argumentai: Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 5 straipsnį, atsisakytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies.

 

          Pasiūlymas.

          Atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalies:

          „5. Asmens vardo ir pavardės rašymo tvarka nustatoma Vardų ir pavardžių rašymo taisyklėse. Šias taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

Atsižvelgti

Spręsti pagrindiniam komitetui

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 06 19

nutarimas Nr.481

 

 

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. SV-S-276 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 ir 1.3 papunkčius, įvertindama tai, kad iki šiol Lietuvos Respublikoje negalioja joks įstatymas, reglamentuojantis vardų ir pavardžių rašybą ir kitų valstybių išduotuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis užrašytų vardų ir pavardžių perrašą Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose oficialiuose dokumentuose, taip pat atsižvelgdama į tai, kad dėl globalizacijos, europinės integracijos ir emigracijos procesų vis daugėja Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, taip pat tokiose šeimose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos Respublikos pilietybę, ir suprasdama, kad asmens vardas ir pavardė yra jo tapatybės dalis, kuriai būtina suteikti tinkamą teisinę apsaugą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-535) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) jį tikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1. Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. vasario 27 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“ pažymėjo, jog „laikantis iš Konstitucijos, inter alia jos 14 straipsnio, kylančių reikalavimų gali būti įstatymu nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu“. Tokios valstybės institucijos pozicija dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 yra pateikta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (toliau – VLKK) 2017 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S1-252 (1.7), kuriame iš esmės numatomam teisiniam reguliavimui pritariama ir siūloma jį tobulinti. Kaip nurodyta minėtame Konstitucinio Teismo sprendime, Seimas „vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti.“ Kartu pažymėtina, kad įstatymo leidėjo prerogatyvą leisti įstatymus riboja tik konstitucinės normos, todėl įstatymo leidėjas, spręsdamas teisinius vardų ir pavardžių rašymo klausimus, turi teisę nustatyti, kokioms asmenų grupėms bus sudarytos galimybės oficialiuose dokumentuose rašyti asmenvardžius nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, įvertinęs tai, kad VLKK pritaria, kad būtų taikomos bendros taisyklės – Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis – išimtys. Pasirinkdamas aptariamas išimtis, įstatymo leidėjas, be kita ko, turi atsižvelgti į konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą ir įvertinti, ar Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Lietuvos Respublikos piliečio teisė vardą ir pavardę rašyti nelietuviškais rašmenimis siejama su asmens ar jo protėvių turėta užsienio valstybės pilietybe, nesudarytų prielaidų Lietuvos Respublikos piliečius nevienodai traktuoti pagal jų kilmę.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

1.2. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-535 nuostatas dėl vardų ir pavardžių perrašos pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles, siūloma numatyti, kad nurašant asmenvardžius gali būti naudojami visi lietuviškos abėcėlės rašmenys.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

1.3. Siekiant užtikrinti, kad registruojant ir įtraukiant į apskaitą užsienio valstybėje įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus ir išduodant asmens dokumentus būtų taikomas vienodas teisinis reguliavimas, siūloma kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIIP-535 keisti ir Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymą.

 

Pritarti

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 

7.1. Sprendimas: - iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-535 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

8. Balsavimo rezultatai: už- bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Čmilytė-Nielsen.

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                        Valerijus Simulik

 


[1] 1993 m. kovo 30 d. Sprendimas Konstantinidis, C-168/91, EU:C:1993:115; 2002 m. sausio 15 d. Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-439/99, EU:C:2002:14; 2002 m. liepos 11 d. Spendimas Gräbner, C-294/00, EU:C:2002:442.