LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo, mokslo ir kultūros komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS HERBO, KITŲ HERBŲ IR HERBINIŲ ŽENKLŲ ĮSTATYMO NR. I-130 2, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-2025)

2015 m. gegužės 20 d. Nr. 106-P-15

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Pitrėnienė, Komiteto nariai R. Baškienė, O. Leiputė, A. Dumčius, V. Juozapaitis. L. Dmitrijeva, J. Narkevič, E. Žakaris, V. Stundys, G. Steponavičius, A. Zeltinis. Komiteto biuro vedėjas K. Kaminskas, biuro patarėjos J. Paukštė, R. Norkienė, J. Bieliūnienė, L. Skeberdytė, padėjėjos J. Antanavičienė, A. Slančiauskaitė; Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja I. Seliukaitė, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas V. Jocys, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė A. Railaitė – Bardė, Lietuvos heraldikos komisijos narys Z. Kiaupa, Lietuvos heraldikos komisijos specialistė N. Dambrauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-07-18)				Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime.	Atsižvelgti
2.	Europos teisės departamentas (2014-07-25)				Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6^1 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2025, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Etninės kultūros globos taryba (2015-04-30)				Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT), ruošdamasi Etnografinių regionų metams, surinko informaciją apie etnografinių regionų heraldiką ir jos naudojimo reglamentavimą. EKGT kreipėsi į LR Seimo Dzūkijos bičiulių parlamentinę grupę su prašymu papildyti jau esamą Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymą. Seimo nariai atsižvelgė į EKGT pateiktas pastabas (2014-07-02 Nr. S-114) ir užregistravo įstatymo projektą Nr. XIIP-2025. Šio įstatymo projektas užtikrina tinkamą ir pagarbų Etnografinių regionų herbų ir vėliavų naudojimą. Atkreipiame dėmesį, kad Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas reglamentuoja ir apskričių heraldiką (apskričių herbiniai ženklai ir vėliavos perduotos saugoti muziejams), nors apskritys panaikintos. Manoma, kad „Apskrities“ sąvoka iš įstatymo galėtų būti išbrauktą.	Atsižvelgti	Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas (toliau – Įstatymas) reglamentuoja ir apskričių herbus. 2010 metais buvo panaikintos apskričių administracijos, bet pačios apskritys, kaip teritoriniai vienetai, išliko. Nepanaikinti ir apskričių herbai, kurie gali būti naudojami Lietuvos regionų plėtros tarybų. Taigi nėra tikslinga išbraukti  „apskrities“ sąvoką iš Įstatymo reglamentavimo srities.
2.	Lietuvos heraldikos komisija (2015-05-19)				Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nėra nustatytas konkretus etnografinių regionų skaičius, jų pavadinimai, ribos ir pan., t. y. šiuo metu įstatymu oficialiai nėra įteisintas nė vienas etnografinis regionas. Ypač pažymėtina, kad visuomenėje kyla diskusijos ir dėl pačių etnografinių regionų, jų pavadinimų, ribų. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme etnografiniai regionai neminimi, taigi formaliai etniniai regionai nėra įteisinti ir kaip tam tikri Lietuvos teritorijos administraciniai vienetai, gyvenamosios vietovės (skirtingai nuo apskričių, savivaldybių, miestų, miestelių, kaimų). Etninės kultūros valstybės globos pagrindų įstatyme (2 straipsnio 10 dalyje) apibrėžta etnografinio regiono sąvoka: „Etnografinis regionas – istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas“. Etninio regiono sąvokos bendro pobūdžio apibrėžimas negali būti traktuojamas kaip konkrečių etnografinių regionų įteisinimas. Seimo 2004-11-02 nutarimu patvirtintų Etninės kultūros globos tarybos nuostatų 8 punkte (įtvirtintame skyriuje, reglamentuojančiame Etninės kultūros globos tarybos sudarymo tvarką ir struktūrą) nustatyta, kad: „8. Taryba susideda iš 21 nario: 1 narį skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto teikimu, 3 narius – Ministras Pirmininkas aplinkos, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų teikimu, po 2 narius deleguoja Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija, po 1 narį – Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos muziejų asociacija, Lietuvių etninės kultūros draugija, Lietuvos kraštotyros draugija, Lietuvos ramuvų sąjunga ir 5 regioniniai Tarybos padaliniai (Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos)“. Tačiau valstybės institucijos – Etninės kultūros globos tarybos struktūrinių padalinių įvardijimas negali būti laikomas konkrečių etnografinių regionų oficialiu įteisinimu. Pateiktų Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo pataisų tikslas įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodomas toks: „reglamentuoti etnografinių regionų heraldikos įteisinimo tvarką“. Todėl priėmus įstatymą būtų sudaryta situacija, kad iš pradžių tarsi įteisinama etnografinio regiono heraldika, o įteisinant heraldiką, tarsi įteisinamas ir pats etnografinis regionas. Tačiau procesas turi būti teisingas ir vykti atvirkščiai – iš pradžių įstatymu įteisinami konkretūs etnografiniai regionai, o tada tvirtinama jų heraldika. Pavyzdžiui, Latvijos Respublikos Konstitucijoje yra įteisinti keturi regionai: Vidžemė, Latgala, Kuržemė ir Žiemgala. Lietuvos heraldikos komisija turi ir redakcinio pobūdžio pastabų dėl šio projekto 6^1 straipsnio 2 dalies ir 10 straipsnio 2 dalies. Komisija herbo naudojimo tvarkos nenustatinėja. Tai herbo užsakovo – kaip nematerialaus turto turėtojo – prerogatyva. Lietuvos heraldikos komisija vėliavų ir kitų projektų netvirtina, o juos tik suderina.      Dėl aukščiau išvardintų motyvų Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 2, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 6^1straipsniu įstatymo projektui Lietuvos heraldikos komisija, suderinusi nuomonę ir su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos teisės grupe, nepritaria.	Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-05-06)					Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2025	Atsižvelgti

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Atsižvelgiant į tai, kad formaliai etnografiniai regionai nėra įteisinti ir, priėmus svarstomą įstatymo projektą, susidarytų teisinė spraga, nes nebūtų subjekto, atsakingo už herbo naudojimą, siūlyti Seimui įstatymo projektą Nr. XIIP-2025 grąžinti iniciatoriams tobulinti.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už

9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Pitrėnienė

Komiteto pirmininkė                                                                                                               Audronė Pitrėnienė