LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 67, 119, 122, 124, 141 IR 143 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-640

 2021-08-11   Nr. 113-P-18

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Kęstutis Masiulis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, padėjėja Vilma Keidūnė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Jolanta Petkevičienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos sekretoriato Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė ir Duomenų apsaugos pareigūnas Rokas Stabingis, Seimo Pirmininko patarėjas Aleksandr Radčenko.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	2			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.     Projekto 2 straipsniu keičiamo Konstitucijos 119 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldos teisė laiduojama įstatymo numatytiems valstybės teritorijos administraciniams vienetams. Ji įgyvendinama per atitinkamas savivaldybių tarybas ir savivaldybių merus. Šių institucijų organizavimo ir veiklos tvarka būtų nustatoma įstatymu (3 dalis). Administracinių vienetų teritorinių bendruomenių savivaldos teisę įgyvendintų bendruomenės renkamos dvi vietos valdžios institucijos: kolegiali – savivaldybės taryba ir vienasmenė – savivaldybės meras. Jų rinkimo tvarka, kompetencija, sprendimų įgyvendinimas ir veiklos tvarka būtų nustatyta įstatymu. Vertindami šias projektu teikiamas nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad: - projekte šalia konstitucinės institucijos „savivaldybės taryba“ įrašoma „savivaldybės mero“ institucija. „Savivaldybės mero“ kaip konstitucinės institucijos statusas aprašomas tik bendrais bruožais: tai turėtų būti įstatymo tvarka į šias pareigas renkamas Lietuvos Respublikos pilietis; kadencijos trukmė 4 metai, savivaldybių merai dėl jų teisių pažeidimo galėtų kreiptis į teismą ir kt. Jokių nuostatų, kurios nurodytų „mero“ konstitucinę kompetenciją įgyvendinant savivaldos teisę, principo, kuriuo būtų grindžiamas dviejų savivaldos teisę įgyvendinančių vietos valdžios institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero) santykiai,  įgaliojimų sudaryti  institucijas, vykdančias įstatymus, Vyriausybės nutarimus, taip pat savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero priimtus sprendimus nesama. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siūloma patikslinti Konstitucijos 119 straipsnį 3 dalį ir nustatyti, jog savivaldos institucijų (savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero) organizavimo ir veiklos tvarką nustato įstatymas. Taip būtų sudaromos prielaidos Seimui įstatymu įtvirtinti optimaliausią savivaldos institucijų sąrangą (savivaldos institucijų įgaliojimus, kompetenciją, atskaitingumą bei tarpusavio santykius). Atsižvelgiant į šį pakeitimą atsisakoma ir Konstitucijos 119 straipsnio 4 dalies kaip perteklinės (joje šiuo metu reglamentuojamus teisinius santykius sureguliuos atitinkamas įstatymas, atsižvelgiant į pasirinktą savivaldybės tarybos ir mero tarpusavio santykių, atskaitomybės bei įgaliojimų modelį)“. Šiuo aspektu, atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybių kompetencija Konstitucijoje yra apibrėžta: 40 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių mokymo ir auklėjimo įstaigos; 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodytos savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštesniosios mokyklos; 47 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybėms gali būti leidžiama įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus, reikalingus jų tiesioginei veiklai skirtiems pastatams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti;  121 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą; 121 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Konstitucinis Teismas 2010 m. kovo 31 d. nutarime konstatavo, kad priimti sprendimus Konstitucijoje, inter alia jos 40 straipsnio 1 dalyje, 41 straipsnio 2 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje, 119 straipsnio 4 dalyje (teikiamos pataisos kontekste būtų neaktualų), 121 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 122 straipsnyje (teikiamo pataisos kontekste 122 straipsnyje nurodytus sprendimus priimtų ir savivaldybės meras), nurodytais savivaldos klausimais gali tik savivaldybių tarybos. Tai yra savivaldybių tarybų išimtinė konstitucinė kompetencija. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti, kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priima ne savivaldybių tarybos, bet jų sudaryti ir joms atskaitingi vykdomieji organai ar kitos savivaldybių institucijos; pačios savivaldybių tarybos taip pat negali nei savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams, nei kitoms savivaldybių institucijoms perduoti teisės priimti tokius sprendimus, o įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį savivaldybių taryboms būtų leidžiama teisę priimti tokius sprendimus perduoti savivaldybių taryboms atskaitingiems vykdomiesiems organams arba kitoms savivaldybių institucijoms (Konstitucinio Teismo 2004 m. vasario 11 d. sprendimas). Taigi šią išimtinę konstitucinę savivaldybių tarybų kompetenciją galima pakeisti tik pakeitus minėtas Konstitucijos nuostatas. Apibendrinant, galima teigti, kad Konstitucijoje savivaldybės ir savivaldybės tarybos kompetencija yra apibrėžta, o mero ne.  Ji būtų apibrėžiama ne Konstitucijos, o įstatymo lygmeniu. Tai gali turėti įtakos savivaldos modelio teisinio reguliavimo stabilumui ir šio modelio įgyvendinimo tvarumui.	Nepritarti	Dėl tvarumo ir stabilumo. Jeigu būtų apsispręsta atsisakyti tiesioginių merų rinkimų, sklandžiam savivaldybių tarybų darbui taip pat grėstų didelis nestabilumas. Kaip rodo buvusi praktika, dažna valdančiosios koalicijos kaita, kuri sąlygodavo merų kaitą, išbalansuodavo savivaldybių tarybų darbą, neužtikrindavo darbų tęstinumo kadencijos laikotarpiu. Taip pat pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2004 m. vasario 11 d. sprendime konstatuodamas savivaldybių institucinės sąrangos ypatumus vadovavosi tuo metu galiojančiomis Konstitucijos nuostatomis. Jeigu būtų priimtos siūlomos Konstitucijos pataisos, pasikeistų konstitucinis reguliavimas ir minėtas Konstitucinio teismo sprendimas negalėtų būti vertinamas pilna apimtimi, kadangi konstitucinės nuostatos jau būtų kitokios. Taip pat pažymėtina, kad, jeigu bus pritarta siūlomoms Konstitucijos pataisoms, keičiant Vietos savivaldos įstatymą ir koreguojant savivaldybių tarybų narių ir merų įgaliojimus bus atsižvelgta į galiojančias konstitucines nuostatas dėl savivaldybių tarybų kompetencijos.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	2	2		2.     Projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomoje Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad Savivaldybių tarybų narius – Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus, savivaldybių merus – Lietuvos Respublikos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu. Palyginus šias nuostatas matyti, kad jose siūloma įtvirtinti skirtingus pasyviosios rinkimų teisės reikalavimus asmenims, kurie siekia būti išrinkti „savivaldybės tarybos nariais“  ir „savivaldybių merais“. Savivaldybės tarybos nariais galėtų būti renkami „Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai“, o asmenims, kurie  galėtų būti  renkami savivaldybės meru yra nustatytas papildomas Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimas (kuris nenustatytas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais) ir nenustatomas nuolatinio gyventojo administraciniame vienete reikalavimas (kuris nustatomas asmenims, kurie gali būti renkami kitais savivaldybės tarybos nariais). Taigi, asmens, kuris galėtų būti renkamas savivaldybės meru pasyviosios rinkimų teisės turėjimas būtų siejamas tik su „Lietuvos Respublikos pilietybės“ turėjimu (konstitucinė išimtis vienasmenei savivaldos institucijai). Atsižvelgiant į tai, kad tiek savivaldybės taryba, tiek ir savivaldybės meras yra savivaldos institucijos, asmenims, kurie siekia būti renkami savivaldybės meru (taip pat kaip ir savivaldybės tarybos nariams), taip pat turi būti nustatomas iš savivaldos konstitucinės sampratos kylantis specifinis reikalavimas - asmens nuolatinis gyvenimas atitinkamame administraciniame vienete.	Nepritarti	Pastaba iš dalies susijusi su jau galiojančia Konstitucijos nuostata. Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje reikalavimas Lietuvos Respublikos piliečiams, kandidatuojantiems į savivaldybių tarybų narius būti to administracinio vieneto gyventojais nėra detalizuojamas. Šis reikalavimas įtvirtintas Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje. Konstitucijos 119 straipsnis buvo keičiamas 2002 m. siekiant suteikti aktyvią ir pasyvią rinkimų teisę nuolatiniams administracinio vieneto gyventojams. Tuomet ir buvo įtvirtinti du subjektai – Lietuvos Respublikos piliečiai ir nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai. Iki šio pakeitimo Konstitucija nereglamentavo pasyviosios rinkimų teisės, tai buvo palikta sureguliuoti įstatymu. Lingvistiškai aiškinant Konstitucijos formuluotėje vartojama daugiskaita, siekiant bendrai apibrėžti esmines sąlygas, o aukščiau minėtame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnyje išsamiai nustatoma, kas gali būti jau konkrečios savivaldybės tarybos nariu. Sistemiškai vertinant projekto 2 straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos  pilietybės turėjimas nesiejamas su nuolatine gyvenamąja vieta, o nustatoma, kokie subjektai gali būti savivaldybių tarybų nariais - tai LR piliečiai, o taip pat ne LR piliečiai, bet nuolat gyvenantys tame administraciniame vienete. Tuo tarpu meras institucionalizuojamas Konstitucijoje nustatant, kad tik LR pilietis galėtų juo būti. Be to Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje, o taip pat ir projekte nustatyta, kad savivaldybių tarybų nariai ir merai renkami pagal įstatymą. Vadinasi, įstatymų leidėjas turi konstitucinę kompetenciją įstatymu reglamentuoti savivaldybių tarybų narių ir merų rinkimų tvarką, t. y. įstatyme detalizuoti, kad asmens pasyviosios rinkimų teisės renkant savivaldybių tarybų narius ir merus turėjimas siejamas su teisiniu faktu  – asmens nuolatiniu gyvenimu atitinkamame administraciniame vienete.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-06-21	6			3.     Projekto 6 straipsniu keičiamo 143 straipsnio nuostatoje dėl eilinių rinkimų rengimo karo metu ir Seimo ar Respublikos Prezidento sprendimų priėmimą pratęsti šioje nuostatoje nurodytų institucijų įgaliojimus rašoma apie savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimų pratęsimą.  Nuostata „pratęsti <...> savivaldybių tarybų ar savivaldybių merų įgaliojimus“ suformuluota taip, kad ji suponuoja Seimo ar Respublikos Prezidento galimybę pasirinkti kurios iš dviejų nurodytų vietos valdžios institucijų įgaliojimus pratęsti  ir kurios nepratęsti: „savivaldybės tarybos“ ar „savivaldybės mero“. Iš šios nuostatos, taip pat iš aiškinamojo rašto neaišku kuo būtų grindžiamas Seimo ar Respublikos Prezidento pasirinkimas. Šios išvados 2 pastaboje minėta, kad Konstitucijoje įtvirtinta išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, o įstatymu draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą,  kad sprendimus tarybos išimtinės konstitucinės kompetencijos klausimais priimtų ne savivaldybių tarybos. Taigi, diskutuotina, kaip karo metu būtų įgyvendinama išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, jeigu jos įgaliojimai nebūtų pratęsti.	Spręsti pagrindiniame komitete	Siekiant sklandaus tiesioginių merų rinkimų įteisinimo, siūlome pagrindiniam komitetui svarstyti galimybę gramatiškai tikslinti formuluotę.
4.	Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2021-07-05				Įvertinę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-640 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Konstitucijos 67, 119, 122, 124, 141 ir 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-640 ir komiteto išvadoms.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė - 1

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                          Ričardas Juška

Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė