LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 17 STRAIPSNIO
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-02-12 Nr. XIVP-3458
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalį 61 punktu ir jame nustatyti, kad neapmokestinamosiomis pajamomis būtų laikoma „gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, automobilio parkavimą, kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas, darbo vietos įrengimą gyventojo gyvenamojoje vietoje, maistą, neviršijanti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 1 VDU dydžio sumos“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti ne tik konkrečias neapmokestinamas gyventojo gautas naudas iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, bet ir mokestiniam laikotarpiui taikomą tokių naudų maksimalią sumą, kuri turėtų neviršyti 5 procentų per mokestinį laikotarpį gyventojo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir negalėtų būti didesnė nei 1 VDU. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, o projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d., iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būti skaičiuojama maksimali suma už 2024 m. mokestinį laikotarpį. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip buvo pasirinkta būtent tokio dydžio maksimali suma, ar buvo atlikta analizė, kokio dydžio suma susidaro per mokestinį laikotarpį taikant lengvatą pagal galiojančią keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkto nuostatą, nustatančią, kad neapmokestinama „gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos“.
Antra, projekte siūloma formuluotė „kelionės į darbą ir iš jo išlaidas, įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas“ tobulintina, kadangi ji yra neapibrėžta ir neaiški. Iš pasiūlytos formuluotės nėra aišku, kokios konkrečios išlaidos būtų laikomos kelionės į darbą ir iš jo išlaidomis, pavyzdžiui, ar į jas galėtų būti įtraukiamos tik transporto priemonės degalų, ar ir transporto priemonės eksploatavimo, draudimo, remonto ir kitos išlaidos. Pastebėtina, jog siūlomos formuluotės dalis „įskaitant transporto priemonių įsigijimą, nuomą ir dalijimosi paslaugas“ apibrėžia tik dalį galimų „kelionės į darbą ir iš jo išlaidų“, tačiau nenustato baigtinio jų sąrašo. Be to, pažymėtina, jog geležinkelio ar kelių transporto viešojo transporto bilietai taip pat laikytini „kelionės į darbą ir iš jo išlaidomis“, todėl neaišku, kodėl projekte aptariamos nuostatos neapjungiamos ir dėstomos kaip atskiros taisyklės. Atsižvelgus į tai, aptariamos nuostatos konstrukcija tobulintina, pavyzdžiui, nustatant, kad neapmokestinamosiomis pajamomis laikoma gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už šias gyventojo kelionės į darbą ir iš jo išlaidas: geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietai ir kt. Taip pat svarstytina, ar tarp projekte išvardijamų kelionės į darbą ir iš jo išlaidų neturėtų būti ir kitų išlaidų, pavyzdžiui, tokių kaip taksi.
Trečia, siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo, projektu teikiamas siūlymas tobulintinas visas išlaidas susiejant su darbu, pavyzdžiui, automobilio parkavimo išlaidos turėtų būti susietos su kelione į darbą ir parkavimo išlaidomis prie darbo vietos; maisto išlaidos taip pat turėtų būti susietos su darbo vieta, priešingu atveju, neaišku, kaip turėtų būti taikoma projektu siūloma nuostata, pavyzdžiui, jeigu darbdavys pirktų darbuotojams maisto prekių parduotuvės čekį ar pan.; darbo vietos įrengimo gyventojo gyvenamojoje vietoje išlaidos turėtų būti susietos su sąlyga, jog gyventojas dirba būtent toje įrengtoje darbo vietoje.
Ketvirta, atsižvelgus į projektu teikiamos nuostatos tekstą, formuluotė „automobilio parkavimą“ tikslintina ją pakeičiant formuluote „transporto priemonės parkavimą“.
Penkta, projektu siūloma kelionės išlaidomis laikyti ir „transporto priemonių įsigijimą“. Nei iš projekto nuostatų, nei iš jo aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip praktikoje būtų taikomas siūlomas teisinis reguliavimas, pavyzdžiui, neaišku, ar transporto priemonės įsigijimo išlaidos galėtų būti skaidomos per kelis mokestinius laikotarpius, jeigu taip, tai kokia tvarka tai būtų daroma; neaišku, ar būtų vertinamas ir kokią įtaką lengvatos taikymui turėtų įsigytos transporto priemonės naudojimas ne tik kelionei į darbą ir iš jo.
Šešta, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad „jei darbdavys renkasi skatinti darbą iš namų, vietoje kelionės į darbą, siūloma neapmokestinti darbo vietos namuose įsirengimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte darbo vietos įrengimas gyventojo gyvenamojoje vietoje nėra numatomas kaip neapmokestinama alternatyva kelionei į ir iš darbo. Siekiant teisinio aiškumo, projektas atitinkamai koreguotinas.
Septinta, projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog „atsižvelgiant į tai, kad dirbant darbo vietoje gali padidėti ir darbuotojų išlaidos maistui (pavyzdžiui, perkant maistą viešojo maitinimo įstaigoje, o ne valgant namuose), taip pat siūloma neapmokestinti maitinimo paslaugų“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte siūloma nustatyti lengvatą maistui, o ne maitinimo paslaugoms. Atsižvelgus į tai, projektas koreguotinas.
Aštunta, atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, manytina, kad atitinkamai turi būti papildyta ir keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostata.
2. Projekto nuostatos įsigaliotų 2024 m. lapkričio 1 d. Atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad 2024 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė.
4. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aiškiai nustatant mokestinį laikotarpį, kurio pajamoms bus taikomas siūlomas teisinis reguliavimas. Be to, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus.
5. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
5.1. projekto 1 straipsnio pavadinime formuluotė „1 dalies“ brauktina kaip perteklinė;
5.2. projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmėje formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė;
5.3. atsižvelgus į projekto 2 straipsnio turinį, jo pavadinime formuluotė „ir įgyvendinimas“ brauktina kaip perteklinė. Tuo atveju, jeigu projekto 2 straipsnis būtų papildytas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo ir taikymo, atitinkamai turėtų būti patikslintas projekto 2 straipsnio pavadinimas.
Privatinės skyriaus vedėja,
pavaduojanti departamento direktorių Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected]
A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]