LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 70
STENOGRAMA
2017 m. birželio 1 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ministrai, pradedame birželio 1 dienos Lietuvos Respublikos Seimo vakarinį posėdį. (Gongas)
Prašome registruotis.
Užsiregistravo 49 Seimo nariai. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal galima pasiūlyti, žinant, kiek daug klausimų liko iš rytinio posėdžio, padaryti Vyriausybės pusvalandį ir leisti klausti tik opozicijai? Iš tiesų labai daug klausimų yra likę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi praeitą kartą darėme pusvalandį, galbūt atsirado klausimų ir pozicijai. (Balsai salėje) Galime balsuoti, išsiaiškinsime, ar darome pusvalandį, ar darome valandą. Pirma, kas palaikote pusvalandį ir klausia tik opozicija, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, t. y. kad liktų, kaip dabar yra, balsuojate prieš. Balsuojame.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 45, prieš – 9. Klausia tik opozicija ir pusvalandis.
15.00 val.
Vyriausybės valanda
Pagaliau skelbiu mūsų darbotvarkės pirmąjį klausimą – Vyriausybės valanda. Šiuo atveju pusvalandis. Klausia vien tik opozicija. Pirmasis klausia V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis premjere, jums leidus, klausimą turiu. Prieš trejus, net daugiau metų aš registravau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą dėl galimybės mažoms ir labai mažoms įmonėms atidėti mokėjimus, jeigu su jomis yra neatsiskaitoma didžiųjų įmonių. Ta pataisa perėjo visus devynis nuopuolio ir pragaro ratus. Anos Vyriausybės du kartus buvo svarstyta ir pritarta, sugrįžo čia, į komitetą, ir čia, jau šios kadencijos Seime, buvo svarstymo stadija salėje, bet tuomet, kadangi buvo naujas pirmininkas, buvo paprašyta savaitės išsiaiškinti, ir tada duos eigą. 2016 m. gruodžio 12 d. Seimo valdybos nutarimu tas projektas buvo išsiųstas Vyriausybei dėl išvados. Paprastai Statutas reglamentuoja keturių savaičių laikotarpį, per kurį Vyriausybė turėtų arba privalėtų pateikti išvadą. Šiandien mes turime daugiau negu keturis mėnesius.
PIRMININKAS. Klauskite.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ar jūs žinote to įstatymo kokią nors istoriją ir ar į tai bus atsižvelgta, nes tai vis dėlto būtų labai svarbus dokumentas mažoms įmonėms? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tikrai pasidomėsiu ir asmeniškai atsakysiu, kodėl išvados dar nėra.
PIRMININKAS. Kitas klausia E. Gentvilas. Ruošiasi I. Rozova.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, klausimas jums. Nežinau, ar juokais, ar ne juokais, nes aš kartais nesuprantu, ar jūs juokaujate, ar nejuokaujate, tai aš šiek tiek pasimetęs.
Šiandien jūs vieną partiją rytiniame posėdyje pavadinote kriminaline partija. Žinau, kad jūs priėmėte būtent šitos partijos kvietimą, siūlymą tapti vidaus reikalų ministru, mano klausimas, ar jūs iš šitos partijos išmokote tokio žargono (cituoju): „užkiškite burną šitam žmogui“, ar gal iš šitos partijos T. Tomilinas išmoko tokio žargono: „siūlyčiau užblokuoti Laisvosios rinkos instituto laiškus“ ir taip toliau. Koks jūsų santykis su šita partija, kurios ministru jūs buvote, o šiandien ją vadinate kriminaline? Turbūt pagrįstai vadinate.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pirma, aš buvau ne partijos, o Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Jeigu skaitote Konstituciją, tai labai aiškiai numatytos procedūros, kaip yra skiriami ministrai, kam jie yra atskaitingi ir kam yra atsakingi. Jeigu jus tai nors kiek paguostų, tai tuo metu, kada sulaukiau Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus tokio pasiūlymo, partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui nebuvo pareikštas įtarimas, jeigu tai jus kiek nors guodžia.
Dėl retorikos. Taip, teko pasimokyti. Ir šiandien pasimokyti, kada labai rimtu veidu yra siūloma, kalbama, kad yra pasiūlymas, Latvijos Respublikos sostinės mero pataisa registruota Rygą pervadinti Veryga. Tai turbūt labai juokingas dalykas ir tinkamas žargonas. Taip, mokausi, aš mokausi iš tų… Jeigu galvojate, nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija remiasi krikščioniškomis vertybėmis, bet šiuo atveju, kada kertama į vieną žandą, tikėtis, kad atsuksime kitą, – taip nebus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia I. Rozova. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
I. ROZOVA (LLRA-KŠSF). Aš turiu klausimą sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamasis ministre, turiu jums tokį klausimą. Prieš kiek laiko gavau skundų iš gyventojų, o po to ir raštą iš žiniasklaidos dėl ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo. Tą paklausimą išsiunčiau į ministeriją. Šiandien gavau jūsų pasirašytą atsakymą. Tas atsakymas, be abejo, yra informatyvus, bet nelabai konkretus. Iš jo galima suprasti, kad kažkokie veiksmai vyksta, bet jau nuo 2006 metų. Po to kažkaip suaktyvėjo praeitais metais, buvo priimti tam tikri sprendimai, bet kol kas viskas sustojo. Paskutinė jūsų atsakymo pastraipa: „artimiausiu metu bus sprendžiamas“ ir taip toliau.
Aš norėjau jūsų paklausti. Prašom pasakyti, jūsų nuomone, ar iš tikrųjų ta protezavimo problema yra opi žmonėms, kurie turi kokių nors problemų dėl judėjimo?
Antras klausimas. Dabar, kada pagrindinis darbas atliktas, Alkoholio kontrolės įstatymas priimtas, ar jūs galite pažadėti, kad šiuo klausimu jūs užsiimsite glaudžiau? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų jūs teisingai paminėjote atsakymą. Dar šiandien ryte pasirašiau ir tikrai artimiausiu metu tas klausimas bus išspręstas. Problema buvo ta, kad tos jūsų minimos priemonės tiesiog nebuvo įtrauktos į kompensuojamų priemonių sąrašą. Ten šiek tiek sudėtingesni įrenginiai, kurie yra, nes paprastesni yra prieinami, ten kalbama apie sudėtingesnes priemones. Aš tikiuosi, kad artimiausiu metu bus įtraukta. Dabar yra derinama tarp padalinių.
O dėl to, ką jūs minėjote dėl alkoholio, žinoma, vieną darbą pabaigę, mes galėsime aktyviau ir daugiau laiko skirti ir kitoms priemonėms.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi A. Maldeikienė.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą premjerui. Šiandien rytinio posėdžio metu jūs pasakėte vienam Seimo nariui ir posėdžio pirmininkei. „Jūs užkiškite burną tam žmogui“ – pareiškė S. Skvernelis, paminėjęs tvarkiečių partiją, kuriai pareikšti įtarimai, todėl jos pirmininkas esą pripratęs prie kriminalinio žargono.
Aš turėčiau klausimą jums, kaip teisininkui, premjere. Kaip jūs vertinate tokią kaip nekaltumo prezumpciją? Vienas dalykas. Ir jeigu žinote apie kriminalinės partijos elementus, gal galite pasakyti, kada vyks teismo posėdis, koks teisėjas yra paskirtas, nes partijos pirmininkas pirmą kartą šiandien iš jūsų lūpų išgirdo apie kriminalinę partiją ir apie kažkokią bylą? Gal galėtumėte sukonkretinti? Kada vyksta posėdis ir ką galvojate apie nekaltumo prezumpciją?
Ir ryšium su tuo. Kai jūs buvote deleguotas ministru nuo šitos partijos, įvykis įvyko Druskininkuose – pasienietis nušovė kontrabandininką.
Prezidentė D. Grybauskaitė išreiškė abejones ir iš karto pasakė, kad tai yra blogai. Jūs tada puolėte ginti ir sakėte, kad galioja nekaltumo prezumpcija ir čia Prezidentė neturi teisės pasmerkti ir smerkti pareigūnų. Kaip dabar jūs žiūrite į tą dalyką?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Lygiai taip pat žiūriu. Jeigu jūs pacitavote, tai aš galiu tik pakartoti, partija, kuriai yra pareikštas įtarimas, padarius kriminalinį nusikaltimą, kaip juridiniam asmeniui. (Balsai salėje) Nėra tokio įtarimo? (Balsai salėje) Nėra partijai įtarimo? (Balsai salėje) Dabar tik vienam, jau panaikintas įtarimas partijai. Jeigu tai yra netiesa, aš tikrai plenarinio posėdžio metu atsiprašysiu, jeigu partijai „Tvarka ir teisingumas“, kaip juridiniam asmeniui, nėra pareikšta įtarimo. O dėl bylos, kur ten kas stringa, tai mes, kaip Seimo nariai, pasidomėsime, kodėl ten stringa ta byla.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymą. Klausia A. Maldeikienė. Ruošiasi E. Pupinis.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Mano klausimas ponui L. Kukuraičiui. Pernai gruodį interviu „15min.lt“ jūs teigėte, kad „socialinėse įmonėse dirba per 6 tūkst. neįgaliųjų. Jos gauna daug lėšų iš valstybės biudžeto. Ta biudžeto dalis yra neadekvačiai didelė kitų neįgaliųjų, kurie nedirba tose įmonėse, atžvilgiu ir jiems skiriamos daug mažesnės lėšos […]“. Praktiškai jokių. Taip, jūsų paties žodžiais, „yra sukurta schema, kurioje daliai žmonių sudaromos geresnės sąlygos iš valstybės biudžeto“.
Vis dėlto į Trišalę tarybą su jūsų parašu atėjo pasiūlymas socialinėms įmonėms skirti 9,3 mln. eurų biudžeto lėšų.
Gal galite paaiškinti, kodėl taip pasikeitė tamstos pozicija? Gal galite pasakyti, kiek dar ketinate skirti biudžetinių lėšų įmonėms, kurios yra įdarbinusios vos 13 % dirbančių neįgaliųjų? Primenu, kad per 40 tūkst. atviroje rinkoje dirbančių neįgaliųjų šiuo metu negauna praktiškai jokios biudžeto paramos.
Kita vertus, ar manote, kad sąžininga už darbdavius mokėti darbo užmokestį jų įmonėse dirbantiems neįgaliesiems, jeigu pernai šie darbdaviai iš 6 tūkst. 231 jų įmonėse dirbančių neįgaliųjų atleido 3 tūkst. 90, arba 49,6 %, jose dirbančių neįgaliųjų?
Kaip jūs vertinate, kad jūsų viceministrė E. Radišauskienė aklai ir tendencingai, priešingai negu mes buvome su jumis susitarę, tame susitikime dalyvavo ponas J. Džiugelis, I. Šimonytė ir žurnalistai, gina tik socialinių įmonių savininkų interesus? Ar jūs to nepastebite? O gal esamą situaciją reikia vertinti kaip jūsų sprendimą atsisakyti savo ankstesnės…
PIRMININKAS. Užbaikite klausimą.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). …viešai deklaruotos pozicijos?
L. KUKURAITIS. Dėkui už klausimą. Dėl socialinių įmonių mano nuostatos lieka tos pačios. Dėl pinigų, kurių yra prašoma skirti, tiesiog laikomės įstatymo, kol įstatymas galioja, privalome skirti. Kiek ilgai skirsime? Tol, kol galios įstatymas. Todėl labai svarbu, kad Seime būtų priimtas įstatymo pakeitimo projektas, stabdantis socialinių įmonių kūrimąsi, būtų nubalsuota teigiamai ir pereinama prie sistemos, kurią mes šiuo metu kartu su jumis planuojame pagal Užimtumo įstatymą.
Dėl viceministrės. Tai yra jūsų vertinimas, aš jį girdžiu, tačiau aš (…) patiriu, todėl nenoriu komentuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi S. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Turbūt ir jūs gaunate daug raštų dėl dar 2016 metų nutarimo Nr. 384 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Turbūt dėl to nutarimo atsirado labai daug variacijų, kaip yra mokama už atliekų surinkimą. Ypač dabar buvo bažnyčios apmokestintos pagal jų pastatų skaičių, už kiekvieną pastatą atskirai pastovioji dedamoji dalis buvo. Dabar verslininkai skundžiasi, kad iš tiesų, jeigu yra registruota daug pastatų, nors, galima sakyti, susieji su sienomis, už kiekvieną pastatą taikoma ta dedamoji. Ar nemanote, kad reikėtų vis dėlto galbūt pakoreguoti tą nutarimą, kad vis dėlto verslo sąlygos būtų vienodos visoje Lietuvoje, ar manote, kad tai turėtų būti tik savivaldybių problema? Ačiū.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Žinau, kad tos taisyklės interpretuojamos kiekvienos savivaldybės kitaip, todėl mūsų darbuotojai visą šitą pusmetį važiavo ir konsultavosi su savivaldybėmis. Kol kas mūsų ta pozicija, palaikome tą poziciją, pažiūrėsime, kaip veikia praktikoje. Panašu, kad visuose regionuose sprendimas yra surastas. Jeigu matysime, kad yra realus poreikis keisti, tai keisime, bet kol kas nematome tokio poreikio.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi J. Narkevičius.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, norėčiau paklausti, kur yra kultūros ministrė, kuri į savo oficialią darbotvarkę yra įrašiusi, kad dalyvauja pasitarime su R. Karbauskiu, bei šiuo metu turėtų būti Vyriausybės valandoje pagal oficialią darbotvarkę? Mano žiniomis, R. Karbauskis yra pakeliui į Estiją ar į Latviją.
Bet klausimas kitas. Iš esmės, apeliuodamas į jūsų pasakymą, kad kiekvienas investuotas euras į kurortus atsiperka, noriu paklausti. Kuris ministras prisiims atsakomybę, jeigu nebus patvirtintas Kuršių nerijos tvarkybos planas, ar tai bus aplinkos ministras, ar tai bus kultūros ministrė? Preliminariais duomenimis, Kultūros paveldo departamentas nederins šito plano, kas užkirs kelią bet kokiai investicijai, tiek viešajai, tiek privačiajai, į Neringos kurortą. Tai yra paradoksalu, nes Neringa priklausoma nuo dviejų ministerijų susipykusių tarnybų ir jos neišsprendžia Neringos likimo. Neringos likimas iš esmės sprendžiamas dviejų ministerijų tarpusavio ginču. Kas prisiims atsakomybę? Dėkui.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Matyt, mes šiandien negalime konstatuoti, kad tas planas nėra patvirtintas. Jeigu jis būtų nepatvirtintas, tikrai čia nebus bet kokiu atveju vienos ar kitos ministerijos atsakomybė, čia yra Vyriausybės atsakomybė. Aš savo pozicijos nekeičiu, lankiausi Neringoje ir laikausi tos pačios pozicijos, kad visi planavimo dokumentai turi būti tarpusavyje suderinti, priimti ir negali… Labai svarbu, kas, matyt, tikrai yra pirmoje vietoje, aplinkosauga, kraštovaizdžio išsaugojimas, būti ir daryti pirmiausia vietinių žmonių gyvenimo kokybę neįmanomą… Beje, kalbant apie tas pačias investicijas, jeigu jų tiesiog nebus arba situacija tęsis tokia, kokia yra dabar, tas kraštas yra pasmerktas tiesiog žlugti. Tai nėra nei vienos, nei kitos ministerijos reikalas, tai yra Vyriausybės reikalas. Dėl to nesusišnekėjimo, koks yra, tai mes tikrai puikiai žinome, matome, todėl ieškomi sprendimo būdai, kad planavimo procese ir sprendimų priėmimo procese būtų eliminuotas ir vieno žmogaus faktorius, ir subjektyvumas, tada mes, matyt, galėsime kalbėti apie aiškias atsakomybes. Kol kas, kaip matote, už savo neteisėtus priimtus sprendimus nei valstybės tarnautojai, nei institucijos neatsako, o taip tikrai neturi būti.
PIRMININKAS. Kadangi nematau J. Narkevičiaus, klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Norėčiau paklausti užsienio reikalų ministro. Gerbiamasis ministre, neseniai Prancūzijoje lankėsi pas naujai išrinktą prezidentą E. Makroną Rusijos prezidentas V. Putinas. Prašom pasakyti, ar, sekdami jo pavyzdžiu, neplanuojame V. Putino pasikviesti į Lietuvą? Kaip jūs vertinate tą susitikimą Prancūzijoje? Labai ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Čia tikrai ne man vertinti susitikimą Prancūzijoje, tai turi vertinti tos šalys, kurios susitiko. Iš tikrųjų tai vienas iš tokių retesnių atvejų, kad Rusijos prezidentas pats vyktų, paprastai atvyksta daugelis į Maskvą pastaruoju metu. Tie susitikimai, deja, kaip matome, nelabai keičia tiek regionų krizių, tiek apskritai santykių situaciją. Vėlgi čia vertinti labai sunku šiuo atveju, bet, aišku, tai ženklas, kad naujasis Prancūzijos vadovas vertinamas aukštai, galima taip suprasti, jo pozicija yra gana tvirta, svarbi, jis tą irgi dar kartą parodė, pirmą kartą dalyvavęs specialiame NATO viršūnių susitikime visiškai neseniai. Taigi stebėsime toliau situaciją, kaip ji atrodys.
Dėl V. Putino kvietimo į Lietuvą, tai šiuo metu toks kvietimas nėra svarstomas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Armonaitė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas premjere, norėjau paklausti jūsų dėl smurto artimoje aplinkoje. Jūs, kaip buvęs Policijos departamento vadovas, manau, puikiai esate susipažinęs su situacija, kai po smurto artimoje aplinkoje atvejų smurtautojai grįžta namo ir daro įtaką aukoms. Vėliau dėl to dažnai yra nutraukiami ikiteisminiai tyrimai, bylos nepasiekia teismo. Viena iš priežasčių yra ta, kad smurtautojas gali daryti įtaką aukai. Yra Seimo po pateikimo priimtas įstatymo projektas, įpareigojantis prokurorą per 48 valandas kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės pritaikymo smurtautojui gyventi skyrium. Šis klausimas yra atkeliavęs į Vyriausybę ir vis dar nesulaukia Vyriausybės išvados. Ar galite patikslinti, kada mes jos galime tikėtis ir kada jau Seime galėtume toliau tęsti šio klausimo svarstymą, nes smurto atvejų yra tikrai gana daug, ir mes iki šiol negalime priimti labai ryžtingų sprendimų, kuriuos teikia ir šiuo metu policijai vadovaujantis L. Pernavas?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kiek pamenu, šie įstatymų projektai Vyriausybėje buvo svarstyti ir iš esmės buvo pritarta siūlymams. Šis nutarimo projektas iš Vyriausybės turėtų būti pasiekęs Seimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi V. Kamblevičius.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš noriu pasiteirauti premjero apie neformalaus ugdymo 15 eurų krepšelį. Jis, žinoma, yra Švietimo ir mokslo ministerijos veikimo lauke, tačiau norėčiau paprašyti ir atkreipti asmeniškai jūsų dėmesį. Kai mes gruodžio mėnesį tvirtinome biudžetą, Seimo dauguma nepritarė mūsų pasiūlymui užtikrinti finansavimą šiems būreliams visus mokslo metus. Trūksta maždaug 2,5 mln. eurų, kas, man atrodo, valstybės biudžetui nėra labai dideli pinigai, bet poveikis, pozityvus poveikis vaikų užimtumui, popamokinei veiklai yra labai didelis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 56 % vaikų, Lietuvos mokinių naudojasi šiais būreliais, bet kai kuriose savivaldybėse dėl finansavimo trūkumo šis krepšelis jau nustojo veikti. Premjere, aš labai prašau surasti pinigų. Suprantu, kad gal Švietimo ministerijoje resursai išnaudoti.
PIRMININKAS. Klauskite.
A. ARMONAITĖ (LSF). Laukiu jūsų reakcijos į šį mano kvietimą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai paskutinėmis dienomis su finansų ministru tuo ir užsiimame. Ieškome pinigų visoms sritims, taip pat ir jūsų paminėtoms. Manau, atrasime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi K. Starkevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų švietimo ir mokslo ministrei. Ruošiantis aukštųjų mokyklų reorganizacijai, visur rašoma, kad tai kainuotų maždaug 225 mln. Jūs turbūt gerai žinote, kad kiekviena aukštoji mokykla turi gana daug nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojamas. Ar jums teko suskaičiuoti, kiek šito nekilnojamojo turto turi visos aukštosios mokyklos visoje Lietuvoje? Aš sakyčiau, tai siektų milijardus. Tada tauta neišsigąstų, kad reikia tiek skirti pertvarkai, o dar liktų pinigų iš tos pertvarkos.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą. Kiek kainuotų jungimasis, konkrečių skaičiavimų nėra, nes Seime nėra priimto nutarimo. Yra numatyta, kad galime investuoti apie 150 mln. bendrai į aukštojo mokslo pertvarką. Tai nėra vien institucijų jungimasis. Taip pat nutarimo projekte yra pateikta, kad, preliminariais skaičiavimais, tiksliai, kaip jūs ir paminėjote, šiandien nekilnojamojo turto, kuris nebūtų reikalingas aukštosioms mokykloms, yra maždaug už 50 mln. eurų. Tai yra galima reinvesticija į mokslo ir studijų kokybę.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi K. Glaveckas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti aplinkos ministro ir savotiškai pratęsti kolegos E. Pupinio klausimą. Tai vėlgi dėl atliekų tvarkymo. Nauja nustatyta tvarka tikrai naudinga šiuo metu tuo verslu užsiimančioms įmonėms, asmenims, bet tik ne gamybos įmonėms. Ypač kalbant apie kaimą, žemės ūkį, nes yra apmokestinami plotai ir nuo plotų mokama kaip ir už šiukšlinimą, o tų atliekų kiekis palyginti yra mažas, nes žemės ūkio gamyba yra sezoninė. Žiemos metu ten daugiau laikoma technika arba šienas, kuris tikrai neteršia aplinkos. Ir dar kas įdomiau, pasidomėkite, jei nežinote, ministre, yra parengtos taisyklės, tačiau atskiros savivaldybės rengia metodiką ir už tą metodiką moka po keliasdešimt tūkstančių eurų, nors taisyklėse lyg ir turėtų būti viskas aišku.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Aš dar kartą turiu pakartoti, kad savivaldybės nusprendžia, mes politiškai arba eidami į rinkimus nusprendėme, kad savivaldybes stiprinsime ir įgalinsime jas tokius sprendimus priimti, arba suteikiame daugiau sprendimų.
Su kuo aš negalėčiau sutikti? Negalėčiau sutikti, kad nauja tvarka, kaip jūs sakote, skatina privačius atliekų tvarkytojus. Ta tvarka turi visai kitą logiką, ji turi logiką tokią, kad pirmiausia būtų skatinamas atliekų rūšiavimas ir tinkamas tvarkymas.
Dėl prisiimtų įsipareigojimų ir prisiimtų investicijų į atliekų tvarkymo sistemą. Tos pačios savivaldybės susiduria su srautų suvaldymo problema. Iki šiol kai kurios savivaldybės dotavo atliekų rinkimą. Tas principas, kuris yra įvedamas per mūsų dvinarę sistemą, ateina tiek ir iš Europos Sąjungos, tiek ir iš bendros politikos, principas, kad teršėjas turi susimokėti ir dotacijų negali būti. Todėl tai yra priežastys, kad savivaldybės ieško, kaip sugeneruoti daugiau pinigų, ir permeta tą naštą verslui ir žemės ūkiui. Aš manau, kad šiuo atveju reikia su jomis kalbėti ir ieškoti išteklių, kad suvaldytume atliekų tvarkymo sąnaudas, pajamų padengti atliekų sąnaudas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Paskutinis klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Pirma labai trumpa remarka. Mano kolega klausia, kur yra kultūros ministrė. Kultūros ministrė, kaip suprantu, su ponu R. Karbauskiu abu pasikavoję, todėl ir atsirado tas klausimas, kur ji yra.
Klausimas būtų ūkio ir energetikos ministrams, kurie sėdi po vienu stogu. Aš vieną kartą jau esu klausęs, kada vis dėlto tas ministerijas sujungsite? Akivaizdu, kad šios ministerijos reikalautų sujungimo ne tik fizinio, bet ir vadybos prasme, nes tokios išlaidos, kurias mes darome atskiroms ministerijoms, turinčioms visą administravimo aparatą ir t. t., prieštaravo tiems principams, kurie buvo suformuluoti programoje, kad būtų efektyvinami viešieji finansai visų pirma valdymo srityje. Sakykite, gerbiamas ūkio ministre, ar jūsų nuomonė nepasikeitė, kad reikėtų vis dėlto prie jūsų arba jūsų ministeriją prijungti prie Energetikos ministerijos, nesvarbu, prie kurios, bet taip sumažintume ministerijų skaičių? Tai būtų gana parodoma, būtų tame fone, kad į Kauną niekas nepersikelia, gana gerai atrodytų politiškai. Ačiū.
M. SINKEVIČIUS. Labai dėkoju gerbiamam Seimo nariui. Iš tikrųjų tas klausimas dar lieka neatsakytas ir svarstytinas. Jūs puikiai žinote, kad dvi ministerijos ir dabar jau yra viename pastate. Čia, aišku, galime pajuokauti, kad dabar ministerijų 14, būtų 13, toks skaičius galbūt… Bet nesusiedamas su mistika, aš galvoju, kad tie sprendimai bus padaryti, ir be Seimo sprendimo jie negali įvykti. Jeigu tokia politinė valia bus, bus koalicijos daugumos, manau, toks sprendimas įmanomas. Juo labiau kad apie jį buvo kalbėta net ir prieš rinkimus.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš norėčiau dar patikslinti savo atsakymą ponui R. Žemaitaičiui. „2015 m. gruodžio 30 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimu pateikė partijai „Tvarka ir teisingumas“. Įtarimai politinei partijai kaip juridiniam asmeniui pateikti atliekant 2014 metų pabaigoje pradėtą didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu. Atliekant tyrimą surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo vykdomos siekiant neteisėtos naudos partijai.“ Citata iš Specialiųjų tyrimų tarnybos viešojo tinklalapio, kurį aš pacitavau.
PIRMININKAS. Dar R. Žemaitaitis norėtų.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Jūs esate visiškai teisus. Aš turiu lygiai tą patį. Gerbiamas ministre, kas įvyksta 2016 m. kovo 29 d.? Kas, ministre, premjere, įvyksta 2016 m. kovo 29 d.? Prisiminkite, kas įvyksta kovo 29 dieną. Tai buvo labai svarbus jūsų gyvenime atvejis. Jūs kažkodėl po kito konflikto pasitraukėte iš ministrų, bet su kriminaline partija sėkmingai dar keturis mėnesius dirbote.
PIRMININKAS. Gerai. Baigėme diskusiją. Ačiū Vyriausybės nariams – ministrams, Ministrui Pirmininkui. Primenu, kad pasiliktų ministrai E. Misiūnas, L. Linkevičius, V. Šapoka.
15.31 val.
Įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo (IEPS) ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753 (pateikimas)
Antras darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-753. Pranešėjas – ministras A. Linkevičius. Prašau. (Triukšmas salėje)
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Kas nors mane girdi? Jeigu girdi, tai iš tikrųjų norėčiau pristatyti jūsų jau paminėtą klausimą. Šio įstatymo tikslas – ratifikuoti praeitų metų spalio 30 dieną Briuselyje pasirašytą Europos Sąjungos ir Kanados išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą. Europos Parlamentas pritarė šiai sutarčiai šių metų vasario 15 dieną. Tai išsamus susitarimas, kuriuo siekiama stiprinti glaudžius ekonominius Europos Sąjungos ir Kanados ryšius, mažinti prekybos ir investicijų kliūtis, nustatyti aiškias abipusiškai naudingas prekybos ir investicijų taisykles; atspindi Europos Sąjungos investicijų politikos naujoves.
Nauda yra akivaizdi Lietuvai. Gal išskirčiau keletą momentų. Tai pagerins mūsų prekių ir paslaugų patekimo į Kanados rinką sąlygas, leis Lietuvos įmonėms dalyvauti Kanados viešuosiuose pirkimuose, pagerins prekybos sąlygas, įmonių eksportą į Kanadą, prisidės prie darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo Lietuvoje. Tai, beje, mūsų manymu, ypač aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Lietuva prekes eksportuoti į Kanadą galės be importo muitų sutrumpinant formalumus, taip pat laiko sąnaudas. Manome, kad dėl to paties, dėl muitų mažinimo, naudos turėtų gauti Lietuvos tekstilės, aprangos, baldų, lietuviškų maisto produktų eksportuotojai. Dėl muitų liberalizavimo Lietuvos eksportuotojai sutaupys daugiau negu milijoną eurų muito mokesčio per metus.
Dar keletas aspektų. Praeitais metais į Kanadą eksportavome keturis kartus daugiau negu importavome. Iš to akivaizdi nauda, mūsų požiūriu.
Dar noriu pabrėžti, užbėgdamas už akių, nes daug tokių insinuacijų tenka girdėti ir net skaityti, noriu pabrėžti, kad Europos Sąjungos kokybės standartų neatitinkantys produktai iš Kanados negalės patekti į Europos Sąjungos rinką. Apskritai susitarime yra išlaikoma Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teisė reguliuoti ir priimti teisės aktus, užtikrinančius viešąjį interesą. Tokiu būdu yra pakankamai saugiklių, iš tikrųjų yra nauda verslui, kaip jau minėjau. Tai yra tikrai geras rezultatas ir vainikuoja septynerių metų atliktą darbą. Todėl prašau parlamento pritarimo šiai sutarčiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas ministre, remiu šitą sutartį, tik noriu šiek tiek pasiteirauti dėl jūsų koalicijos partnerių. Europarlamentaras B. Ropė pasisakė akivaizdžiai prieš šitos sutarties galiojimą, balsavo taip pat ne už jos įsigaliojimą Europos Parlamente. Parašė atvirą laišką jūsų kolegai partiečiui V. Andriukaičiui kaip komisarui. Kokie principiniai skirtumai jūsų nuomonių? Kaip matote savo kolegų koalicijos partnerių poziciją šituo atžvilgiu? Dėkui.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Aš manau, kad akivaizdu, kad trūksta galbūt ir diskusijų šiuo požiūriu, galbūt atsakymų į kai kuriuos klausimus, bet aš pristatydamas pasakiau, kad yra pakankamai daug saugiklių. Yra paskleista daug netiesos kalbant apie modifikuotų produktų patekimą, nekokybiškų produktų. Visa tai yra kategoriškai atmetama ir tai tikrai yra faktai. Dabar kas įsivaizduoja kitaip, mano požiūriu, jie tiesiog klysta. Žmonės turi teisę klysti, turi teisę turėti kitą nuomonę, bet aš tikiu, kad jūsų nuomonė bus pozityvi šios sutarties atžvilgiu.
PIRMININKAS. Kitas klausia A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų visiškai trumpas. Jūs taip labai pozityviai ir optimistiškai kalbėjote. Klausimas būtų toks: ar žmogiškieji resursai Užsienio reikalų ministerijoje, ambasadoje Kanadoje – dėl komercijos atašė, dėl kitų žmonių yra tai aptarta, yra numatyti žmonės, nes nuo jų labai daug kas priklauso?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu kalbėtumėte apie komercijos atašė, ekonomistus, diplomatus, kurių dabar, beje, vyksta suvažiavimas, taip pat „Verslios Lietuvos“, „Investuok Lietuvoje“ atstovus, jų tikrai nėra per daug, trumpai pasakysiu. Tai viena. Iš tikrųjų tai yra problema, susijusi su resursais, su biudžetu. Jūsų valia svarstant biudžetą į tai atkreipti dėmesį. Mes turėjome 18 ekonomistų, diplomatų prieš 2008 metų krizę. Dar iki šios dienos neatkuriame net to skaičiaus, o kalbėti apie papildomus sudėtinga. Taigi atsakydamas į jūsų klausimą galiu tiktai irgi kartu su jumis pagalvoti, ką daryti, kad situacija iš esmės pasikeistų. Mes kokių nors problemų, konfliktų su Kanada šiuo atveju tikrai neturime. Mes manome, kad tai tikrai nebus ta probleminė vieta, kuriai reikėtų papildomai daugiau dėmesio, bet yra tokių šalių ir tokių regionų, kuriuose tikrai to reikėtų. Bet tai jau, dar kartą sakau, susiję su resursais ir mūsų bendru sprendimu, kur, kaip juos paskirstyti.
PIRMININKAS. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Tiesiog norėjau padėkoti ministrui, kad šią sutartį pristato, ir atkreipti dėmesį, kad kažkada niekas netikėjo prekybos su Amerika galimybėmis, kai šiuo metu prekyba su Amerika lietuvių kilmės produktais yra keturis kartus didesnė negu su Rusija. Aš tikiuosi, ir ši sutartis atvers mūsų eksportui naujas galimybes. Reikia neužmiršti to, kad kanadiečiai fiziškai saugo mūsų Baltijos šalis, yra vieni iš pagrindinių mūsų rėmėjų Ukrainos klausimais ir G-7 nuolat remia sankcijas prieš Rusiją. Mes tik sutvirtintume savo partnerystę su Kanada. Aš siūlau Seimo nariams tikrai balsuoti už šią sutartį.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Čia nebuvo klausimas, bet aš vis tiek noriu tikrai pritarti šitiems kolegos samprotavimams, nes tai yra dar vienas toks labai geras ženklas kontekste tokių blogų žinių, susijusių su laisvosios prekybos sutartimis. Tiesiog parodo, kad tai įmanoma padaryti net ir tokiomis sąlygomis. Galbūt atsivers keliai vėliau. Matyt, dabar to artimiausiu metu nebus, bet visi tikime, kad laisvosios prekybos susitarimas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis būtų naudingas abiem okeano pusėms. Čia, atmetus emocijas, kalba faktai – darbo vietos, ekonomikos skatinimas ir kiti dalykai. To šiandieną neįmanoma padaryti, bet štai su Kanada tas precedentas yra labai vietoje, labai laiku ir, manome, labai teigiamas.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, visuose pateikimuose kalbama, kad Lietuva labai daug išloš. Man atrodo, kad Kanada labai daug išloš iš šios sutarties, o ne Lietuva. Ar yra kokie nors skaičiavimai, ar išvis kas nors domisi, kiek mes prarasime? Čia tvirtiname, kad tik išlošime ir laimėsime, ir laimėsime. Nėra tarptautinių prekybos santykių, kad viena pusė absoliučiai išlošia.
Žiūrėkite, ką daro naujasis Amerikos Prezidentas D. Trampas su visais tarptautiniais susitarimais. Jis yra žmogus, atėjęs iš verslo, supranta, ką reiškia tarptautiniai santykiai, susitarimai, kuriuose viena pusė galbūt daugiau ar mažiau, bet labai gerai skaičiuoja. Mes aklai kaip į dilgynes puolame nesidairydami. Ar turite kokį preliminarų skaičiavimą ar matymą? Čia mūsų žemės ūkiui apie GMO – genetiškai modifikuotus. Jie tikrai pateks, jeigu netiesiogiai, tai su maisto produktais, su įvairiais priedais, kuriuose jie naudojami. Tai nėra čia toks rojus ir toks jau didelis laimėjimas. Norėčiau jūsų nuomonės, kurioje vietoje mes pralaimėsime? Ar niekur nematote, kad mes čia galime patirti ir tam tikrų nuostolių, ar jūs matote tiktai laimėjimus?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Tikrai yra labai atidžiai nagrinėta. Kaip aš sakiau, septyneri metai darbo. Tai buvo ne tik derybos, bet ir buvo nagrinėjama. Mes labai atidžiai visą laiką žiūrime Lietuvos vartotojų akimis ir, mūsų požiūriu, aš jau turbūt minėjau, dar kartą pakartosiu, kad dėl tų skirtingų eksporto struktūrų ir aukštų Kanados gamybos kaštų tikrai nebus neigiamo poveikio Lietuvos pramonei, ypač žemės ūkui, to negali būti. Be to, kaip ir sakiau, eksportavome keturis kartus daugiau, negu importavome.
Kalbant apie kokius nors jautrius segmentus, pavyzdžiui, susitarime numatoma, kad Europos Sąjunga itin mažai papildomos rinkos atvers kanadietiškai jautienai. Tai yra tiktai 0,6 % viso Europos Sąjungos suvartojimo, kiaulienai… Tai yra netgi tiktai 0,4 % Europos Sąjungos suvartojimo. Čia kaip pavyzdys, aš nenoriu visko vardinti, bet visa tai iš tikrųjų mums yra palanku.
Be to, sakysime, sudarys sutartis plėsti lietuviškų maisto produktų eksportą į Kanadą, tai irgi akivaizdu. Kiek tai bus? Čia priklausys nuo iniciatyvos, nuo derybų, čia automatiškai tie dalykai nevyksta, bet galimybės atsiveria.
Pavyzdžiui, dvigubai didinama sūrio kvota Europos Sąjungos gamintojams. Mums tai irgi aktualu ir tikrai galime patekti į šitą segmentą. Sakydamas, kad tai naudinga, aš turėjau omenyje argumentus, o ne kokias nors emocijas ir, manau, faktai kalba už save.
PIRMININKAS. Klausia D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ministre, aš taip pat noriu pasidžiaugti šita sutartimi – tarptautinė prekyba kuria darbo vietas, pirmiausia smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriuje. Verslui tai papildomai 36 mln. rinka, ir 150 įmonių jau dabar eksportuoja, saldo yra tris kartus į mūsų pusę.
Ministre, dabar pagrindinis klausimas bus, kaip mes pasinaudosime ta sutartimi ir kiek iš to įgyvendinimo turėsime naudos? Norėjau paklausti, kaip Užsienio reikalų ministerija yra pasirengusi padėti verslui įgyvendinti šitą sutartį? Žinau, kad turite ekonominę diplomatiją, turite diplomatus, kurie tam padeda, sakykite, ar matote savo kokį nors darbą šioje srityje?
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Matome savo darbą, matome užduotis, tikrai nesišaliname. Manau, kad pavyzdžiai rodo, štai kaip ir minėjo kolega Ž. Pavilionis, kai užsivėrė Rusijos rinka, tikrai kelis kartus padidėjo eksportas į Jungtines Valstijas, atsivėrė ir mėsos eksportas, to ilgą laiką nebuvo, čia buvo toks proveržis. Reikia paminėti ir Kiniją, galima paminėti Persų įlanką ir t. t. Mūsų diversifikacija yra labai didelė. Aš manau, kad šiuo atveju atsiveria dar vienas kanalas, aš kai kuriuos skaičius minėjau.
Dabar automatiškai tie dalykai nedaromi, tai irgi rodo praktika – yra sąlygos, verslas spręs, kiek jiems apsimoka, kiek juos tenkina ta pasiūla, kuri yra dabar čia aplinkui. Sunku pasakyti. Bet ta galimybė tikrai stipriai padidėja ir aš manau, kad tai yra į naudą mūsų ekonomikai, mūsų verslui, prekybai, eksportui.
PIRMININKAS. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš irgi prisidedu prie ministro ir manau, kad labai gerai, kad pagaliau galime diskutuoti apie šią sutartį ir ją patvirtinti. Ko gero, šitos izoliacinės politikos laikais yra labai svarbu bendradarbiauti su šalimis, kurios savo kryptį grindžia atviros ekonomikos ir atviros visuomenės kryptimi, ir tokia šalis yra Kanada.
Aš turiu bendresnį klausimą, ministre, apie diplomatinių santykių stiprinimą ir diplomatines atstovybes ne tik Kanadoje, bet ir apskritai už Atlanto. Mes labai ženkliai didiname finansavimą gynybai, bet, žinote, gynyba jau yra karo reikalas, o iki karo yra daugybė procesų, kuriuos atlieka diplomatai. Ir mūsų Užsienio reikalų ministerija išties turi podukros vaidmenį. Ar yra Vyriausybėje kalbų, kad galėtume tolygiai didinti finansavimą ir diplomatinėms atstovybėms? Dėkoju.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū. Manau, visi sutiksime su tuo, kad išlaidas krašto apsaugai reikia didinti, ir tai yra mūsų bendras sutarimas. Tai reikalauja papildomų rezervų, todėl tikėtis kitose srityse panašaus proveržio sunku. Bet aš irgi visą laiką kartoju, čia irgi ne tik lozungas, kad diplomatinės atstovybės, apskritai diplomatija irgi yra priešakinė grandis, jeigu kalbėtume apie šalies saugumą, apie geopolitinę situaciją, tų klausimų sprendimus, čia irgi mūsų visų rankose visa tai. Ekonominiai dalykai įeina į tą supratimą.
Mes tikrai dėl to labai diskutuojame Ekonominės diplomatijos taryboje su asocijuotomis struktūromis, mūsų įsitikinimas bent jau yra toks, kad šalis, jeigu siunčia atstovus ekonominiais klausimais, nesvarbu, ar tai yra žemės ūkio atašė, ar susisiekimo atašė, komercijos atašė, ar tai „Verslios Lietuvos“, ar „Investuok Lietuvoje“ atstovai, ar dar kas nors, siunčiama iš mūsų valstybės pinigų, turi dirbti viename informacijos lauke.
Mes pirmą kartą istorijoje suformavome tokias bendras užduotis diplomatinėms atstovybėms su konkrečiais siektinais skaičiais, dydžiais, renginiais, neišskirdami tų žinybinių dalykų, bet tikrai suformuodami tokią integruotą užduotį. Tai irgi yra žingsnis į tą racionalų mūsų resursų panaudojimą. Čia galima ilgai kalbėti, o laiko nėra, aš to ir nedarysiu. Bet tikrai požiūris yra integruotas, kiek tai įmanoma maksimaliai išnaudojant tuos resursus, kuriuos turime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas klausimams baigėsi. Nuomonė dėl viso. Kadangi nėra kalbančių prieš, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Balsuojame. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 10. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, kaip papildomi… (Balsas salėje: „Sveikatos reikalų komitetas.“) Prašau.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas A. Širinskienės vardu dėl visuomenės sveikatos aspekto.
PIRMININKAS. Gerai. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną. Matau, dar replikos po balsavimo norėtų G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų noriu pasidžiaugti gerbiamu ministru ir jo iniciatyva atnešti tai į Seimą, aš suprantu, kad tai yra privalomas klausimas, dabar iš Europos Parlamento perėjęs mums. Šiek tiek nuogąstauju dėl valdančiųjų vienybės šiuo klausimu, iš tikrųjų T. Tomilinas, kuris savo laiku buvo europarlamentaro B. Ropės padėjėjas, visomis išgalėmis kovojo tiek prieš SEPA, tiek prieš TTIP, na, ir šiandien būdamas pagrindinis ideologas valstiečių ir žaliųjų frakcijoje, man yra truputėlį neramu, kad kels sumaištį ir ragins kolegas nepalaikyti. Aš labai tikiuosi, kad ta vienybė, kuri buvo parodyta šiandien, išliks, ir šita svarbi sutartis tikrai skinsis savo kelią per Seimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dar yra norinčių? Nori… Prašau, Tomilinai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sumaištį šiandien kelia ponas G. Landsbergis. Ar aš ką nors pasakiau? Ar aš pasisakiau? Ar aš ką nors raginau? Aš noriu pasakyti viena, laisvos prekybos sutartys nereiškia demokratijos, laisvos prekybos sutartys ir tarptautinio arbitražo dominavimas virš nacionalinės valstybės teisės nereiškia demokratijos ir laisvės, tai yra tam tikra radikalaus kapitalizmo forma. Aš turiu teisę turėti savo nuomonę, bet aš jos nepropaguoju, tiesiog turiu teisę į laisvą žodį šioje valstybėje, ką jūs bandote dabar paneigti. Tai nereiškia, kad aš nesilaikau nuomonės, kad svarbiausias mūsų aljansas yra transatlantinis, tai nereiškia, kad aš… Tai reiškia tiesiog, kad aš…
PIRMININKAS. Tomai, trumpiau šiek tiek!
T. TOMILINAS (LVŽSF). Tai reiškia, kad aš nepritariu tokiai radikaliai pozicijai – tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar nori A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėl komitetų, kaip papildomas, nespėjau pasakyti, Kaimo reikalų komitetas, nes vis dėlto čia yra susiję klausimai ir su žemdirbiškais dalykais.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Tęsiame.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolega, priešingai, tai yra sustiprinimas mūsų esminių saugumo garantijų ir per ekonomiką – Kanados sutartis yra didžiulis Europos Sąjungos pasiekimas. Po pastarojo A. Merkel pasisakymo Miunchene, kad mes galime kurti Europą ir be išėjusios Britanijos, ši sutartis ir parodo mūsų Europos Sąjungos gyvybingumą, ir prašyčiau mano balsą prirašyti prie už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Įrašysime į protokolą. Paskutinė – R. Juknevičienė. Prašau.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš labai norėčiau nuoširdžiai atkreipti užsienio reikalų ministro dėmesį, kad iki svarstymo ir galutinio balsavimo Seime jis ir jo ministerijos ekspertai labai rimtai padirbėtų su valdančios daugumos žmonėmis, nes faktiškai partijos lyderiai vieni balsavo prieš, akivaizdžiai demonstruodami poziciją, o vienas iš lyderių ponas V. Rinkevičius pasakė tokius argumentus, kuriuos aš štai skaitau ru.baltic ir visuose kituose Kremliaus portaluose, kur čia iš tikrųjų yra labai svarbus geopolitinis balsavimas. Aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad didžioji dauguma Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos galvoja kitaip, tačiau vis dėlto apsidraudžiant reikėtų atsiųsti ekspertus, kurie rimtais argumentais sudėliotų atsakymus apie tas nesąmones – apie dvesiančias žiurkes nuo GMO, ką ponas R. Karbauskis Panevėžyje žmonėms pasakojo praeitą vasarą, apie visokius kitokius propagandinius dalykus. Aš labai nuoširdžiai kviečiu padirbėti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, kad nebūtų kokių nors ekscesų balsuojant jau dėl viso šito svarbaus dokumento.
PIRMININKAS. Dėkojame. Padirbėti gal nereikia, nes už balsavo 23.
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Dar kolega nori. Prašau.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kodėl mes nepabaigėme rytinės darbotvarkės, o pradėjome vakarinę?
PIRMININKAS. Todėl, kad ministrai yra.
15.51 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-754 (pateikimas)
Taip. Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-754. Ministras L. A. Linkevičius. Prašau.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, pasistengsiu trumpai. Iš tiesų vėlgi siūloma ratifikuoti praeitų metų spalio 30 dieną Briuselyje priimtą Europos Sąjungos ir Kanados strateginės partnerystės susitarimą. Iš principo yra dvejopas tikslas – perkeliant Europos Sąjungos valstybių narių ir Kanados ryšių strateginės partnerystės lygį pabrėžti tiek ir politinius ryšius, tiek ir užsienio politikos, saugumo klausimus. Antras momentas, aspektas – atnaujinti bendradarbiavimą kitose politikos srityse, taip pat ir prekyboje, ką mes ką tik čia aptarėme. Susitarimu įsteigiamas konsultacijų mechanizmas ir jį jau ratifikavo keturios valstybės, kiek tai apima šalių narių kompetencijas. Todėl po konsultacijų su Vyriausybės, Seimo teisininkais jokių pastabų nesulaukėme ir taip pat prašome pritarimo šiam susitarimui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, dėl politinės motyvacijos. Kanada ir Europos Sąjunga yra artimiausios žmogaus teisių srityje. Baltijos šalyse yra Kanados kariuomenė, ginanti mūsų Baltijos valstybių ir sienas, ir visą perimetrą iš esmės. Su Kanada mus sieja ir senieji išeivijos ryšiai. Ką jūs dar galėtumėte pridėti motyvuodamas dėl šitos būtinos sutarties, kuri rodo mūsų Europos Sąjungos transatlantinių santykių atsigavimą? Ačiū.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Jūs pats išvardinote labai daug, aš dar pridurčiau, kad kai transatlantiniai santykiai, mes visą laiką minime Jungtines Amerikos Valstijas ir dažnai nepelnytai nepaminime Kanados, dėl ko jie irgi labai jautriai reaguoja. Privalome tą daryti. Be to, Kanada yra labai europietiška valstybė, jeigu taip galima pasakyti, ir kultūriškai, ir netgi mentaliteto požiūriu. Taigi čia yra labai daug sąsajų ir ta strateginė partnerystė – čia ne vien tik lozungas, čia labai didelė prasmė, turinys, visa apimantis dialogas, todėl manyčiau, kad mes tikrai turėtume jam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Maldeikienė.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Tiesą pasakius, labai nemėgstu, kai normalius klausimus būtinai paverčia žmogaus politinės pozicijos klausimu. Vis dėlto tada drįsiu jūsų paklausti ir priminti kitiems, kad, pavyzdžiui, Prancūzija kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl šitos nutarties. Lietuva išsiderėjo išimtinai mažai išimčių, kitos šalys daugybę. Aš, pavyzdžiui, niekaip nesuprantu, kodėl išsiderėta, kad šita sutartis gidams negalios? Čia kas, pas mus tokia nauja grupė žmonių, kurie yra kažkaip su geopolitika susiję? Galima įtarti, kad kartais gidai keistus dalykus šneka, bet gal galima ir kaip nors kitaip tvarkyti klausimus. Aš manyčiau, kad nėra viskas taip vienprasmiška. Blogiausia šiame visame žaidime, kad jokių rimtų svarstymų nebuvo, išskyrus labai komjaunuolišką, labai agresyvų šnekėjimą, kad kiekvienas, kuris turi kitą nuomonę, automatiškai yra mažų mažiausiai nupirktas satanistų ar ten kokių nors ateivių. Tas man labai nepriimtina.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDPF). Jūs galėsite diskutuoti komitetuose, išsakyti komjaunuolišką nuomonę, dar kokią nors, kokią tik norėsite.
PIRMININKAS. Taip, daugiau klausiančių nėra. Nuomonė dėl viso. Yra vienas užsirašęs už. Ar galime pereiti prie balsavimo, ar norite būtinai pasisakyti? (Balsai salėje) Gerai, tuomet balsuojame po pateikimo. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Užsienio reikalų, o kadangi šitas klausimas glaudžiai siejasi su praeitu, tai gal galima palikti papildomus prieš tai buvusius komitetus, t. y. Sveikatos reikalų ir Kaimo reikalų? Pritarta. Ačiū. Siūloma svarstyti birželio 22 dieną.
15.56 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-718 (pateikimas)
Matau, dar vienas ministras yra. Pereiname prie 2-7 klausimo – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-718. Pranešėjas – ministras K. Navickas. Prašau. Pateikimas.
K. NAVICKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymą. Iš esmės tai yra techninis pakeitimas, išbraukiant konkrečią įstaigą – Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą ir įrašant, kad Specialiąją atliekų tvarkymo programą administruos Aplinkos ministerijos paskirta institucija. Iš esmės yra siekiama įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybės programą, siekiant konsoliduoti į vieną dvi įmones, tai: Aplinkos projektų valdymo agentūrą ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo agentūrą. Prašome pritarimo šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, dėkoju už pristatymą. Jūsų viceministras M. Gudas pristatė Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymą, tą kartą irgi funkcijų perskirstymas buvo paslėptas po tokiu incognito. Gal galėtumėte būti aiškesnis, kokiai agentūrai, tarnybai planuojate pavesti šitas funkcijas ir šitų lėšų panaudojimą? Dėkui.
K. NAVICKAS. Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kokios tikitės ekonominės naudos ir efektyvumo jungdami šitas dvi institucijas?
K. NAVICKAS. Aš noriu grįžti prie įstatymo esmės. Mes norime pirmiausia šiuo įstatymu išbraukti konkrečią instituciją, įvardintą instituciją, nes net ir keisdami pavadinimą turėtume prašyti Seimo pritarimo. Pirmas žingsnis yra tiesiog ta higiena, išsivalymas tokių nurodymų, kuriuose įvardinta konkreti institucija, čia yra pirmiausia šitas žingsnis.
Antras būtų jau tas jungimas, bet tai dar mes tik rengiamės. Bet iš esmės pirmiausia yra siekiama ne ekonominio efekto, bet sujungti administracinius pajėgumus, nes jeigu išeitų taip, kad Aplinkos ministerijai būtų pavesta administruoti daugiau europinės paramos programų, tada mums tikrai pagelbėtų šitų dviejų institucijų administracinių pajėgumų sujungimas, nes vienoje yra viena kompetencija, europinė, kitoje yra labiau turinio. Tas gelbėtų, bet grįžtant prie įstatymo, tai čia tiesiog išbraukti tą konkretų pavadinimą, paliekant teisę Aplinkos ministerijai nuspręsti, kuri institucija tą konkrečią programą vykdys, bet tie du dalykai nėra taip tiesiogiai susiję.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar esate susipažinęs su Teisės departamento nedidele pastaba, bet iš principo logiška? Antras dalykas. Vakar komitete mes svarstėme Valstybės kontrolės išvadą dėl žmogiškųjų resursų panaudojimo ministerijose, aišku, ne jūsų, ten buvo Sveikatos, Socialinės apsaugos ir Žemės ūkio. Ten Vyriausybei yra gana daug pastabų reorganizuojant ir jungiant įstaigas. Ar teko susipažinti su šita medžiaga, nes jaučiu, kad kartosime tas pačias klaidas, kurias Valstybės kontrolė mums parašo kiekvienais metais?
K. NAVICKAS. Su ta konkrečia medžiaga neteko susidurti, bet jeigu mes vėl grįžtame prie tų dviejų institucijų, tai tiesiog dabar viena institucija administruoja išskirtinai Europos Sąjungos paramą, kita išskirtinai administruoja iš surenkamų vadinamųjų specialių lėšų. Čia yra labiau, sakau, techninis klausimas negu koks nors efektas.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs dabar minėjote apie tam tikrų institucijų jungimą, tai aš norėčiau, naudodamasis proga, paklausti, ar nėra jūsų planuose numatytas daugiau kokių nors ministerijos pavaldumo įstaigų, tarnybų ir panašiai sujungimas? Galbūt vardais nereikia išvardinti, tiesiog ar yra tokių užmačių jūsų reorganizavimo, optimizavimo planuose? Ačiū.
K. NAVICKAS. Daugelis tų jungimų, sujungimų yra susiję su įstatymo keitimu. Miškų sistemos jau yra pristatyta, laukiame Seimo sprendimo. Yra valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės, norime irgi turėti centralizuotą instituciją. Tikimės artimiausiu metu ateiti su pasiūlymais dėl įstatymo keitimo. To artimiausiu metu kol kas nenumatyta, nes dar yra darbo su šiuo.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Pasisako tik vienas už. Norite pasisakyti? Kviečiu balsuoti dėl viso. Kas pritariate šiam įstatymo projektui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 80 Seimo narių: visi 80 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomų nėra siūloma ir nematau, kad kas nors siūlytų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną.
16.02 val.
Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 ir 161 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-714 (pateikimas)
Kitas klausimas. Minutėlę. 2-5 – Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 2, 10, 15, 16, 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 ir 161 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-714. Pranešėja – viceministrė L. Maskaliovienė. Prašom.
L. MASKALIOVIENĖ. Laba diena visiems. Azartinių lošimų įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra užtikrinti sąžiningą ir skaidrų lošimo veiklos vykdymą, efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, sudaryti galimybę lošimo automatų duomenis, apskaitą ir veikimo kontrolę vykdyti nuotoliniu būdu, taip pat užtikrinti skaidresnę, efektyvesnę prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų apskaitos kontrolę.
Projekto esmė. Įstatymu siūloma lošimo organizatorius įpareigoti nuo 2018 m. lapkričio 1 d. per trejus metus visus lošimo automatus sujungti į elektroninę lošimo automatų kontrolės sistemą. Elektroninė lošimo automatų kontrolės sistema bus skirta automatiškai identifikuoti veikimo, elektroninių skaitiklių duomenų tvarkymo ir perdavimo Lošimų priežiūros tarnybos valdomai lošimo automatų kontrolės informacinei sistemai duomenis, lošimo organizatorius įpareigoti filmuoti prie lošimo stalų įmokėtų sumų ir žetonų inventorizaciją ir periodiškai teikti informaciją Priežiūros tarnybai.
Šis įstatymo pakeitimas buvo numatytas ir Vyriausybės programoje, kurioje buvome įsipareigoję parengti Azartinių lošimų įstatymo pataisas, numatančias visų lošimo automatų sujungimą į mano minėtą kontrolės sistemą, ir griežtinti grynųjų pinigų prie lošimo automatų kontrolę. Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu įgyvendiname Valstybės kontrolės 2015 m. gegužės 29 d. pateiktą rekomendaciją dėl lošimo didžiųjų loterijų organizavimo ir valstybės priežiūros.
Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Ačiū už projekto pateikimą. Šiek tiek diskutuodami apie šio projekto naudą, iš esmės pritariame jam, bet esame susirūpinę ir azartiniais lošimais elektroninėje erdvėje. Ar kaip nors galėtumėte apimti ir tą, nes iš tikrųjų, kad ir kokia kontrolė būtų, dabar yra programėlių parsisiuntimas ir kita. Čia apima tik fiziškai esančius lošimo automatus azartinių lošimų namuose. Bet kaip planuojate spręsti persikeliančius į elektroninę erdvę azartinius lošimus? Dėkui.
L. MASKALIOVIENĖ. Šis įstatymo projektas tikrai neapima elektroninės erdvės lošimų, žaidimų, bet planuojama platesnė diskusija, kaip tai galima padaryti. Paprastu elektroniniu būdu informacijos pateikimo čia neužtektų, nes elektroninė erdvė yra sunkiau kontroliuojama. Dėl to svarstome, bet kol kas artimiausiu metu dar neturime parengę įstatymo pakeitimo dėl kontrolės (…).
PIRMININKAS. Klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš pradžių noriu padėkoti ministerijai, kad atnešėte šitą projektą, jau kuris laikas mes apie jį kalbame. Turiu kelis klausimus.
Vienas dalykas dėl B aparatų sujungimo į vieną tinklą ir ar planuojate ir identifikaciją žmonių, nes realiai pagal lošimo taisykles yra ir laikas apribotas? Ar bus identifikuojama, kiek sėdi prie B aparatų žmonės? Mane nuvylė šiame projekte paskutinioji dalis apie lošimų namus. Inkasavimas ir dabar filmuojamas lošimo stalų. Bet esmė ir pirminė idėja buvo, kad prie lošimo stalų lošimų namuose būtų išduodamas fiskalinis kvitas arba lošėjas siunčiamas į kasą išsikeisti žetonų. Kodėl atsisakėte šitos minties?
L. MASKALIOVIENĖ. Gal atsakysiu į pirmą klausimą. Visų pirma dabartinė sistema, kuri prižiūrima… tie lošimo automatai yra daugiau susiję su rankiniu, buitiniu būdu, tai rankiniu būdu nuskaitoma ir kvepia viduramžiais, dėl to elektroninės priemonės padėtų daugiau kontroliuoti nuotoliniu būdu. Daugiau kontroliuojamas pinigų judėjimas, ne asmenų judėjimas. Asmenų judėjimas – dėl to yra nustatytas reikalavimas dėl kamerų. Šiuo metu nėra nustatytas kamerų techninės kokybės reikalavimas, todėl ir teismų praktika parodo, kad ta kokybė, kurią gauname nufilmuotą iš organizatorių, netenkina netgi teismų dėl žmonių identifikavimo. Todėl bus nustatyti techniniai parametrai ir privalome saugoti informaciją – ne tik pinigų, bet ir žmonių filmavimus.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji viceministre, turiu klausimų. Iš esmės pritariu šiam projektui ir idėjai, bet, šiandien žinant pasaulyje vykstančius kibernetinius nusikaltimus, įsilaužimus ir t. t., ar tikrai bus ta sistema patikima ir tie duomenys patikimi, ar ji nestrigs, kadangi, man atrodo, bus galbūt tokių norų, kad ji neveiktų labai efektyviai, gerai, patikimai, nes, aišku, žmones, kurie organizuoja, vykdo tą verslą, tą veiklą, galima pripažinti aukštos kvalifikacijos, kartais galbūt ir ne jie, bet kas nors iš šalies gali norėti tą veiklą sutrikdyti, tą duomenų perdavimą, galbūt ir iš tų, kurie lošia, irgi ne visi suinteresuoti, kad apie kažką žinotų. Ar yra numatytos priemonės, ar jūs esate garantuoti, kad tikrai veiks patikimai, be trikdžių, ar tų duomenų nebus bandoma iškraipyti ar kokiu nors būdu paveikti juos?
L. MASKALIOVIENĖ. Manau, šiandien tai labai aktualus klausimas. Kuriant sistemą ir reikalavimus, vienas iš svarbiausių reikalavimų yra duomenų saugumas, duomenų pateikimo saugumas ir pačios sistemos veikimo saugumas. Taip, bus numatytos priemonės.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Čia geri klausimai ir, man atrodo, geras įstatymo projektas, bet man vienas techninis klausimėlis iškyla. Kodėl čia rašoma „kiekvienas į elektroninę automatų duomenų valdymo sistemą sujungtas automatas turi turėti skaitiklius“? Ir paskui kitame punkte A kategorijos automatas tarsi išskiriamas. Jeigu visi automatai, tai turbūt nereikia čia skirstyti, jeigu visi turi turėti tuos skaitiklius, tai vienoje eilutėje turi tilpti automatai, ir tiek? Kodėl čia yra toks bandymas juos vieną nuo kito atskirti, juk vis tiek sujungti tai turės būti ir tie, ir anie į bendrą sistemą? Suprantate klausimą?
L. MASKALIOVIENĖ. Jie turi būti sujungti visi, tik techninės galimybės ir jų kategorijos yra skirtingos, todėl taip ir numatyta.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiama viceministre, mano klausimas šiandien susijęs su aktualija. Priėmėme Alkoholio kontrolės įstatymą. Kaip žinome, alkoholis, kiek žinau, pasiklausiau dar kolegų, kurie yra kontroliavę šias įstaigas, ten liejasi laisvai: už pergalę, už laimėjimą, kai kortos gerai sukrenta, yra pakeliama taurė, kai pralaimi, iš nuoskaudos vėlgi yra pakeliama taurė. Kaip jūs galvotumėte, jeigu ten būtų uždraustas alkoholis? Kaip žinome, viena iš bėdų ir šeimų tragedijų yra, kai pralošiami pinigai, o ten, kaip aš sakiau, alkoholis liejasi laisvai.
L. MASKALIOVIENĖ. Tos dvi priklausomybės yra turbūt net neatsiejamos viena nuo kitos. Net nežinau, kuri svarbesnė ir didesnė Lietuvoje, nes priklausomybė nuo azartinių lošimų yra daug sunkiau išmatuojama ir daug sunkiau pasveriama, sunkiau išgydoma negu priklausomybė nuo alkoholio. Manau, uždrausti ne, bet daugiau kontroliuoti tą dalyką reikėtų. Čia, aišku, mano asmeninė nuomonė.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama viceministre, kaip tik ir norėjau klausti. Mes, Prevencijos komisija… Priklausomybių komisija, ne prevencijos, turėjome diskusiją dėl priklausomybių. Paskutiniu metu, ypač šiais metais, užsiregistravo jau beveik 500 norinčiųjų, kad jų neįleistų, t. y. daugiau negu per 10 metų. Kaip šios įstatymo pataisos šiek tiek pasitarnautų ne tik kontrolei, ekonomikai ir verslui, bet ir priklausomybėms mažinti? Ar planuojate, ar tik žiūrite techninius dalykus?
L. MASKALIOVIENĖ. Negaliu pasakyti, kad nepasitarnautų. Taip, tai nėra vienintelė ir svarbiausia priemonė, tai daugiau yra pinigų plovimo prevencija ir kontrolė, bet paskutinių teismų praktika parodė, kad ir kamerų įrengimas, ir pinigų sekimas padeda ir tiems žmonėms, kurie yra pateikę prašymus dėl to, kad jų neįleistų į lošimo namus, antrą kartą nepatekti, nes teismuose jau traktuojama ši praktika kitaip. Jeigu kameros būtų kokybiškesnės, manau, kad tie organizatoriai irgi kitaip žiūrėtų. Teismų praktika jau formuojama šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama viceministre, ačiū už pristatymą. Aš noriu paklausti dviejų dalykų. Pirmas. Kaip pagal azartinių lošimų sektorius pasiskirsto, sakykime, pinigų plovimo pavojus ir kontrolės priemonės griežtumo galimybė užkardinti, jeigu tokie veiksmai vyktų? Čia tokia saugumo sritis. Ir taip pat jūs minėjote priklausomybes. Ar mes turime duomenų, kaip atrodo priklausomybės, kuriame azartinių lošimų sektoriuje jų yra daugiau?
L. MASKALIOVIENĖ. Jeigu šnekėtume apie šio įstatymo pataisas, tai turbūt didžiausia pinigų plovimo prevencija yra tų prastesnių B kategorijos lošimų automatų, nes jie dabar yra mažiau kontroliuojami, jų technologinės galimybės yra pasenusios, kad ką nors darytume. Yra tiesiog surašomi statistiniai duomenys ir siunčiami jau pačių organizatorių. Manau, kad ta dalis šiam dalykui darytų didelę įtaką. Jeigu daugiau žiūrėtume į kazino ir į A kategorijos aparatus, jie yra lengviau kontroliuojami, nes jų technologijos ir reguliavimas yra kitoks.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti laikas baigėsi. Nuomonė dėl viso. Nuomonė už – A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš esmės raginu, kad tikrai turime pritarti. Manau, Seimas atsižvelgs į čia išsakytas nuomones, išsakytas posėdžių salėje pastabas, bus bendra diskusija ir su Finansų ministerija, ir su Lošimų priežiūros tarnyba, rasime bendrus sprendimus ir vienai pusei gerus, ir kitai pusei gerus. Siūlau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties neleido man paklausti viceministrės. Matydamas mūsų valdančiosios daugumos tendencijas kovojant su blogiu, o lošimas, aš manau, taip pat yra blogis, kurį mes, atrodo, 2002 metais, t. y. prieš 15 metų, kaip tą džiną paleidome iš butelio. Tikėjomės didžiulių pajamų, ištrauktų iš lošėjų rūsiuose, į valstybės biudžetą, bet sukūrėme didžiulių socialinių, psichologinių ir kitokių problemų. Todėl, neišgirdęs iš viceministrės atsakymo, ar tą naudą, gaunamą į biudžetą, atsveria pasekmės, kurios visuomenei kainuoja tikrai labai daug, socialinės pasekmės, matydamas tą blogį taip pat kaip alkoholį, manyčiau, kad mes turėtume pagalvoti ir apsispręsti, ar apskritai reikalingi lošimo namai, kazino ir panašios įstaigos mūsų visuomenei, atsiliepdami į mūsų dabartinės Vyriausybės, valdančiosios daugumos poziciją kovoti su panašiu blogiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nesiūloma ir nematau, kad kas nors siūlytų. Bendru sutarimu… Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlomas kaip papildomas. Gerai. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
Dar nori pasisakyti J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu jau skiriate Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nors aš tikrai nesuprantu, kuo jis čia dėtas, ar lošimo automatus sujungti į vieną sistemą, ar žetonus daugiau kontroliuoti, bent jau tada skirkime papildomą ir Ekonomikos komitetą, nes vis tiek tai yra tam tikras verslas. Kaip tai palies mūsų sprendimą, reikia pasižiūrėti tame komitete.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
16.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinių kultūros rūmų – Tautos namų“ projektas Nr. XIIIP-367 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinių kultūros rūmų Tautos namų“ projektas Nr. XIIIP-367. Pranešėjas – J. Olekas. Pateikimas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pristatyti Seimo nutarimo dėl Tautos namų projektą. Tai yra jau senas mūsų klausimas, minėtas keletą kartų ir Seime, ir Vyriausybėje, ir Vilniaus miesto savivaldybėje. Kaip žinote, išsaugant istorinį ir kultūrinį tęstinumą, šiuo projektu yra siūloma suformuotame sklype, kuris istoriškai yra įsigytas dar mūsų Tautos tėvų 1911 metais už surinktas, paaukotas lėšas, planuoti pastatyti multifunkcinį kultūros centrą. Ten, prisimenant mūsų didžiuosius vyrus, būtų galima įkurti ir koncertinę salę, ir kultūrinę salę, ir surasti vietos tam tikram istoriniam paveldui. Siūlau pritarti projektui po pateikimo.
PIRMININKAS. Paklausti nori M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte pakomentuoti, kaip galėtų atrodyti toliau santykiai su privačiais asmenimis, kurie, kaip suprantu, šiuo metu valdo tą objektą?
J. OLEKAS (LSDPF). Aš žinau, kad šiuo metu ten vyksta tam tikri aiškinimaisi, kokie yra įsiskolinimai. Žinau, kad ir Vilniaus miestas turi savo siūlymų ir sprendimų, kad ta teritorija ir tie griūvantys statiniai būtų perimti ir jų vietoje būtų galima atkurti tą istorinę teisybę.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Nėra. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas teikėjau, prašau padėti įtikinti šiek tiek abejojančius. Viena iš pagrindinių kultūros paveldo įsisavinimo arba kritikų yra tai, kad atnaujinami pastatai be turinio. Gal galėtumėte šiek tiek nupasakoti viziją, kas tuose namuose vyks, nes lyg ir apeliuojama į tai, kad būtų investuojami dideli valstybės ir savivaldybių resursai. O kokia veikla būtų įveiklinamas pats pastatas? Dėkui.
J. OLEKAS (LSDPF). Šiuo metu yra tokia preliminari žiūra. Aš manau, kad priėmusi nutarimą Vyriausybė galėtų sudaryti tam tikrą kompetentingą grupę, kuri galutinai suformuotų tą viziją, bet šiuo metu yra siūloma, kad tai būtų ir koncertinė salė, kurios iš tikrųjų reikia mūsų sostinei, nes apie pusantro tūkstančio vietų mes tokios neturime. Galėtų būti ir tam tikras istorijos, pavyzdžiui, Atgimimo laikų istorijos įamžinimas ir tam tikro mūsų etno įamžinimas, nes šitie namai siejasi su XX amžiaus pradžia, kada Vilniuje buvo vienintelė vieta, kurioje lietuviškos žemės lopinėlis tuo metu buvo.
PIRMININKAS. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš pritariu tam projektui. Idėja tikrai labai gera, tiktai aš norėjau paklausti, ar jau buvo kalbėta bent preliminariai, koks Vyriausybės požiūris į šitą mūsų dokumentą? Ar mes einame pirmiau, negu Vyriausybė apie tai sužinos?
J. OLEKAS (LSDPF). Ne, aš manau, kad mes einame koja kojon. Pas gerbiamą Ministrą Pirmininką mes buvome nuvykę su grupe iniciatyvos pareiškėjų arba tų aktyviausių žmonių. Mes tai aptarėme ir premjeras mato galimybę čia kartu su Vilniaus miestu ir turbūt su Seimo parama, nes čia reikės kada nors ir finansinės paramos, kad toks sprendimas būtų įgyvendintas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Kadangi visi pasisako tiktai už, gal galite nepasisakyti ir pereiname prie balsavimo? Ačiū. Gerai, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas balsuojate už, palaikote, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 72, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Kultūros komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų siūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
16.24 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ Nr. XII-1322 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-316(2)ES (priėmimo tęsinys)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Liko vienas balsavimas. Nebuvo 71 balso. Pakartojame balsavimą dėl projekto Nr. XIIIP-316(2)ES. Balsuokite už arba susilaikykite, arba balsuokite prieš. Primenu, projektas Nr. XIIIP-316. Rytiniame balsavime pritrūko balsų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-316(2) priimtas. (Gongas)
16.25 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 411, 772 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-317(2)ES (priėmimas)
Baudžiamojo proceso kodekso 66, 67, 77 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 411, 772 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-317(2).
Pastraipsniui. Žiūrime, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? 4 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Taip pat nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 6 straipsnio nėra. Pritariame bendru sutarimu? Taip, pritariame. Ir 7 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas birželio 15 dieną. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-317) priimtas. (Gongas)
16.27 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-318(2)ES (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas Nr. XIIIP-318(2). Taip pat jokių pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 83, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-318) pritarta. Priimtas. (Gongas)
16.28 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 52 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-319(2)ES (priėmimas)
Kitas projektas Nr. XIIIP-319(2). Taip pat pastabų dėl visų straipsnių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso. Kas palaikote šį įstatymo projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: visi 80 yra už, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-319) pritarta. Jis priimtas. (Gongas)
16.29 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-320(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-320(2). Teikėjas – J. Sabatauskas. Pranešėjas. Kadangi nėra jokių siūlymų dėl straipsnių, ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlau balsuoti dėl įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-320(2) priimtas. (Gongas)
16.30 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3508(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 393 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3508(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas. Prašau. Iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. Čia yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė…
PIRMININKAS. Pritarė.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi komiteto bendru sutarimu patobulintai redakcijai jau Seimas buvo pritaręs, jie papildomai teikė pastabą, kad vienas iš projekto tikslų buvo, kad siekiant įstatymo koncentruotumo ateityje būtų galima išvengti dažno įstatymo keitimo, jie tiesiog siūlė neįvardinti to registro įstatyme, o pavesti Vyriausybei, tačiau…
Atsiprašau, suklydau. Prie kito iš karto. Taip, Teisės departamentas siūlė redakcinę pataisą dėl 29 straipsnio 4 dalies, kuriai komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai redakcijai? (Balsas salėje: „Galima!“) Ačiū, pritarta.
Vertiname visą straipsnį. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam straipsniui? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 73, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3508(2) priimtas. (Gongas)
16.33 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-390(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 271 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 272 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-390(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, atsiprašau prieš tai už suklydimą. Kaip tik dėl šio įstatymo projekto Teisės departamentas pasiūlė, kad, jo nuomone, pakaktų apsiriboti su automobilių eismo saugumu susijusiu registru ir informacinių sistemų duomenų bazių išvardijimu bei jų sąveikos atskleidimu ir toliau pavesti Vyriausybei. Bet, vadovaujantis Informacinių išteklių valdymo įstatymu, šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad registro valdytojas paskiriamas Lietuvos Respublikos įstatymu, todėl tai Teisės departamento pastabai komitetas nepritarė septyniais balsais už, vienam susilaikius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kviečiu balsuoti, ar pritariate?.. Atsiprašau. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Ar pritariame bendru sutarimu? Ačiū. Pritariame. Dėl 2 straipsnio pastabų neturime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 15 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-390(2) priimtas. (Gongas)
16.36 val.
Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-194(3) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 12, 26 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-194(3). Pranešėja – G. Skaistė.
1 straipsnis. Pastabų neturime. 2 straipsnis. Taip pat. Dėl 3 straipsnio turime Teisės departamento pastabą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms. Kaip jau kalbėjau praeito posėdžio metu, Šaulių sąjungoje yra dvi kategorijos darbuotojų. Vieni gauna atlyginimą, tai yra Lietuvos šaulių sąjungos vadas, jo pavaduotojai, taip pat rinktinių vadai ir jų pavaduotojai gauna atlyginimus pagal Profesinės karo tarnybos apmokėjimo tvarką, jiems ten yra numatyta galimybė gauti atlyginimą. Jis yra nustatomas pagal karinį laipsnį, taip pat pagal ištarnautus metus ir yra numatyta galimybė gauti premiją už pasižymėjimą tarnyboje.
Tuo tarpu kita grupė šaulių gauna atlyginimą pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo tvarką ir ten yra nustatoma pagrindinė ir kintamoji atlyginimo dalis. Praeitą kartą buvo priimtas Seimo narių pasiūlymas, kuris iš tikrųjų suplakė šias dvi sistemas į vieną, ir buvo nustatyta, kad rinktinių vadų pavaduotojai gauna atlyginimą pagal abidvi sistemas, tai yra gauna atlyginimą pagal Profesinės karo tarnybos apmokėjimo tvarką, kurioje numatytas ir priedas už stažą, už laipsnį, taip pat premijos už pasižymėjimą tarnyboje, ir gauna kintamąją dalį pagal Biudžetinių įstaigų darbuotojų apmokėjimo tvarką.
Pagal priimtą pataisą, kuri buvo priimta praeitą kartą, rinktinių vadų pavaduotojai būtų vertinami kartą per metus pagal dvi skirtingas tvarkas: pagal krašto apsaugos ministro nustatytą tvarką ir biudžetinių įstaigų darbuotojams nustatomą tvarką. Todėl Teisės departamentas davė pastabą, kad tiesiog šios sistemos turėtų būti atskirtos, ir komitetas tam pritarė, kad tiesiog rinktinių vadų pavaduotojai, kaip ir rinktinių vadai, Lietuvos šaulių sąjungos vadas ir jo pavaduotojai turėtų gauti atlyginimą pagal Profesinės karo tarnybos apmokėjimo tvarką.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Ar galime bendru sutarimu pritarti Teisės departamento išvadai ir visam 3 straipsniui? Ačiū. Pritarta. Dėl kitų straipsnių pastabų nėra. Gal galime visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-194(3) priimtas. (Gongas)
Jis priimtas. (Gongas)
16.40 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4529(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 11, 31, 381 ir 382 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4529(2). Pranešėjas – A. Butkevičius. Kadangi nėra pataisų dėl visų straipsnių, ar galime bendru sutarimu patvirtinti visus straipsnius? Ačiū. Pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4592(2) priimtas. (Gongas)
16.41 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 6, 38, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-511(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 6, 38, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-511(3). Ar yra pastabų?
P. NEVULIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas buvo svarstytas Aplinkos apsaugos komitete, buvo gautos trys Teisės departamento pastabos, jos apsvarstytos ir joms pritarta. Taip pat buvo gautas Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymas, jis irgi apsvarstytas, jam pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl 1 straipsnio nėra. Dėl 2 straipsnio nėra. Dėl 3 straipsnio, kaip minėjo, Teisės departamento ir K. Mažeikos siūlymui yra pritarta. Galime patvirtinti 3 straipsnį bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Galima pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento… Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 7 straipsnio yra vienas Teisės departamento siūlymas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-511(3) priimtas. (Gongas)
16.44 val.
Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XII-2411 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3977(3) (priėmimas)
Kitas klausimas – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo Nr. XII-2411 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3977(3). Pranešėjas…
Vienas straipsnis ir mes jokių pastabų neturime. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta ir įstatymas (projektas Nr. XIIP-3977(3) yra priimtas. (Gongas)
16.45 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-442(3)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-442(3)ES. Pranešėjas – V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis apsvarstė priėmimui gautą Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą dėl Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-442(3)ES. Teisės departamentas pateikė dvi techninio pobūdžio pastabas, kurios bendru sutarimu buvo priimtos. Naujų pasiūlymų ar pastabų dėl šio projekto negauta. Siūlau Seimui pritarti Kaimo reikalų komiteto patobulintam Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-442(3)ES ir išvadai. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams, kartu ir 3 bei 5, dėl kurių yra pateiktos pastabos? Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82: už – 72, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-442(3)ES) priimtas. (Gongas)
16.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. VIII-340 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-575(3) (priėmimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. VIII-340 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-575(3). Projekto teikėjas – J. Olekas. Pastabas pristato L. Talmontas.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė nutarimo projektą, Teisės departamento pastaboms pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti su visomis pastabomis visiems straipsniams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai, visi 89 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-575(3) priimtas. (Gongas)
16.50 val.
Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Architektūros įstatymo projektas Nr. XIIP-4606(2). Atsiprašau, dar dėl vedimo tvarkos nori L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Mišrios grupės vardu norėtume paprašyti pertraukos dėl šio įstatymo priėmimo iki kito posėdžio, nes, kiek žinau, yra pateikta pasiūlymų, kuriuos būtų demokratiška apsvarstyti, bet jie neįregistruoti, kadangi ten laikas buvo kažkaip neatitaikytas. Prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio, priimtume kitą dieną, demokratiškai visų kolegų pasiūlymai komitete būtų apsvarstyti.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu? S. Gentvilas dar norėtų.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau paprašyti nepritarti L. Balsio siūlymui, nes įstatymas jau penktą kartą bus atidėtas. Iš esmės jis buvo svarstytas priėmimo stadijoje komitete jau tris kartus, aš vėlavimo priežasčių, kodėl pasiūlymai buvo pateikti, nežinau.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narius apsispręsti. Kas palaikote, kad padarytume pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 40, prieš – 28, susilaikė 13. Pertrauka iki kito posėdžio visų trijų įstatymų projektų Nr. XIIP…
S. GENTVILAS (LSF). Atsiprašau, mano suvokimu, tai už atidėjimą balsavo 40, prieš atidėjimą – 41.
PIRMININKAS. Reikia vieno trečdalio, čia nėra opozicinė.
16.52 val.
Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4722(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4722(2). Pranešėjas – B. Matelis.
B. MATELIS (MSNG). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ekonomikos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pateikė du pasiūlymus. Abu pasiūlymai techninio pobūdžio, todėl Ekonomikos komitetas jiems pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu visiems straipsniams pritarti su visomis pastabomis? Ačiū. Pritarta.
Balsuojame dėl viso. Dar motyvai. Nėra. Balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4722) priimtas. (Gongas)
16.54 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-589(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 13, 20, 22, 23, 24, 25, 26, 29, 31, 32, 35, 36, 37, 39, 40, 41, 42, 46, 48, 56, 57, 58, 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-589.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, po svarstymų komitetas gavo mūsų kolegių pasiūlymą. Komitetas vienu balsu pritarė siūlymui pakeisti, prieš buvo 2, susilaikė 2, 5 balsavo už. Buvo toks balsavimas. Siūlyčiau, kad pristatytų pataisą ir balsuotume.
PIRMININKAS. Ar atsiras?.. Prašau pristatyti. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės šita pataisa atėjo iš bendravimo su žmonėmis, kadangi žmonės skundžiasi, kad kai reikia rinkti mokesčius, valstybė yra labai griežta ir aktyvi, tačiau kai žmogų ištinka bėda ir reikia valstybės pagalbos, tai ieškoma pretekstų tos pagalbos nesuteikti.
Šis pasiūlymas kalba apie ne mažiau kaip 10 metų dirbusius asmenis, kurie visą gyvenimą mokėjo socialinio draudimo mokesčius, taip pat ir nedarbo draudimo. Tačiau šiandien, jeigu jie studijuoja nuolatinėse studijose universitete ar kolegijoje, praradę darbą, bedarbio pašalpos negauna, nepaisant to, kad turi mokėti už mokslą ir neturi lėšų net pragyvenimui. Todėl tokia situacija skatina atsisakyti studijų ir rinktis bedarbio pašalpą. Susidaro paradoksali situacija, kada dirbantis studentas moka nedarbo draudimo įmokas, tačiau praradęs darbą išmokų gauti negali.
Šiandien darbo rinka yra pasikeitusi, didelė dalis studijuojančių derina darbą ir studijas, o mokymasis visą gyvenimą yra plačiai Europos Sąjungos įtvirtintas prioritetas. Todėl ir garantijos studijuojantiems žmonėms turėtų būti adekvačios. Siūlau pritarti, kaip pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Ar atsiras 10 Seimo narių, palaikančių šią mintį? Atsirado 10. Motyvai dėl viso. M. Navickienė – už.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties labai kviečiu jus palaikyti šitą G. Skaistės siūlymą, nes turime tikrai atsižvelgti į tai, kad situacija švietimo srityje, derinimo darbo ir mokslo srityje yra pasikeitusi. Dauguma studentų dirba, moka įmokas, o praradę darbą negauna išmokos. Manau, kad valstybė tikrai turėtų remti tuos, kurie tobulėja, mokosi, ir tikrai turėtume tuos žmones labiau palaikyti. Yra ypač apibrėžta, kad reikalingas dešimties metų darbo stažas, kad tie žmonės patys savo lėšomis moka už mokslą, tai yra valstybė nedengia jų studijų kaštų. Tikrai kviečiu palaikyti ir paremti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal idėja graži ir gera, tačiau tai neatitinka šito įstatymo tikslo, jo tikslas kuo greičiau bedarbius integruoti į darbo rinką, o ne sudaryti sąlygas gauti išmokas. Kitas dalykas, šitas pasiūlymas išplėstų asmenų ratą, galinčių gauti nedarbo draudimo išmoką, ir vėlgi sudarytų tam tikrus finansinius dalykus, kuriuos reikėtų paskaičiuoti. Pasiūlymas taip pat prieštarauja ir asmenų lygiateisiškumo principui. Mums, priėmus šitą nuostatą, reikėtų keisti begalę kitų teisės aktų ir tai įveltų mus į begalinius dalykus. Idėja gera, tačiau, manau, tikrai nepasirengta tam sistemiškai. Todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl G. Skaistės pasiūlymo. Kas pritariate G. Skaistės siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 35, prieš – 35, susilaikė 13. Siūlymui nepritarta.
A. SYSAS (LSDPF). Daugiau pastabų nebuvo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl viso po svarstymo. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerai, kad dabar normaliai nubalsavome ir neišplėtėme bazės per daug ten, kur nereikia, nes Užimtumo įstatymo tikslai yra, kad galėtume žmones perkvalifikuoti, bet šiaip iš principo mes turime atsiminti, kad balsuodami už mes kol kas nesubalansuojame tų išmokų, kurias čia skiriame. Gerai, jeigu dabar viskas gerai, bet ir tai dabar yra tarifas, išmokos viršija įmokas, o jeigu kas nors atsitiks, bus problemų. Tą reikės būtinai reguliuoti ateityje ir čia tikrai gali būti labai prastas sprendimas, žinant, kaip krizės metais tas kaip tik labai smarkiai šoko į priekį. Tai pati jautriausia išmokų rūšis.
Aišku, gaila, dabar nespėjome, bet reikės įregistruoti dar vieną užimtumo skatinimo priemonę, ką šiandien salėje išgirdome, tai alkoholio gėrimą, nes iš tikrųjų dabar sužinojau, kad viena plačiai vykdoma Darbo biržos integracijos programa kainuoja 1 tūkst. eurų už penkias dienas. Tai už 1 tūkst. eurų per mėnesį mes galėtume pilietį taip integruoti, iki sąmonės netekimo jis būtų užimtas iki galo. Reikės gal iki priėmimo sugalvoti pataisą, bet siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Kuomet šis įstatymas buvo rengiamas, jis buvo rengiamas kaip socialinio modelio dalis, t. y. turėjo eiti drauge su Darbo kodeksu, kuris pagerina sąlygas darbdaviams, ir turėjo padidėti garantijos darbuotojams. Dabar mūsų Socialinių reikalų ir darbo komitetas tiek išbraukė galimybių šiame įstatyme, kad aš jame, tiesą sakant, nieko gero apskritai nebematau. Buvo numatyta ir socialinių įgūdžių lavinimo programa, kuri buvo išbraukta, taip pat buvo pažadėtas profesinis konsultavimas ir palaikymo darbo vietoje paslauga, kuri buvo numatyta ne tik tiems žmonėms, kurie ieško darbo, bet ir tiems, kurie dirba ir turi problemų savo darbovietėje, taip pat tiems, kad galėtų perkvalifikuoti tuos, kurie dirba nenašiuose sektoriuose ir panašiai. Visa tai, tiesą sakant, iš šio įstatymo projekto dabar yra išbraukta. Taigi jokių pozityvių permainų, lyginant su tuo, kas buvo anksčiau, aš nematau, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 69, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.03 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-732ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-733, Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-734, Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-735, Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-736, Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-737, Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 102 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-738, Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-739 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-732ES. Pranešėjas – D. Urbonas.
D. URBONAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Leiskite pristatyti įstatymo projektą. Pagrindinis įstatymas yra Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas su lydimaisiais dokumentais. Tai įstatymo nauja redakcija. Tikslas yra efektyviau sudaryti sąlygas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijai.
Į ką norėčiau atkreipti dėmesį? Įstatymo projektai parengti siekiant įgyvendinti 2015 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra šių metų birželio 26 diena, todėl Vyriausybė prašo šį įstatymo projektą su lydimaisiais teisės aktais svarstyti skubos tvarka.
Kokie pagrindiniai dalykai yra keičiami? Teikiamais įstatymų projektais yra siūloma Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme reglamentuoti klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymo reikalavimus. Šiandien šie reikalavimai yra nustatyti galiojančiame Vyriausybės nutarime. Mūsų įsitikinimu, tai turėtų reglamentuoti įstatymas. Tie reikalavimai taip pat koreguojami atsižvelgiant į direktyvos 10–29 straipsnius praplečiant nuotolinio kliento tapatybės nustatymo galimybes. Taip pat siekiama nustatyti, kad ne rečiau kaip kas ketveri metai Lietuvoje būtų atliekamas nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas, jo metu būtų nustatomos valstybėje esančios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir jų dydis. Šiandien galiojantis įstatymas nenumato tokio vertinimo.
Taip pat siekiama reglamentuoti prievolę atskleisti informaciją apie juridinių asmenų tikruosius savininkus, naudos gavėjus. Tai yra visi juridiniai asmenys privalės saugoti tikslią informaciją apie savo tikruosius savininkus, fizinius asmenis, įstatyme vartojama sąvoka „naudos gavėjai“, ir ją atskleisti pateikiant juridinių asmenų dalyviui informacinės sistemos tvarkytojui. Šiandien tokios galimybės žinoti tikslią informaciją nebuvo tais atvejais, kai savininkas buvo kitas juridinis asmuo.
Taip pat siekiama nustatyti už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūrą atsakingas institucijas, jų teises ir pareigas. Šiandien turime pagrindinę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tai šio įstatymo projektu praplečiamas priežiūrą atliekančių subjektų ratas. Šalia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos turime Lietuvos banką, Kultūros paveldo departamentą, Lošimų priežiūros tarnybą prie Finansų ministerijos, Lietuvos advokatūrą, Lietuvos auditorių rūmus, Teisingumo ministeriją, Lietuvos prabavimo rūmus. Šiuo metu, kaip ir minėjau, teisę surašyti administracinių nusižengimų protokolus turi tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, o įstatymo projektu turėtų būti suteikti įgaliojimai surašyti protokolus taip pat ir Kultūros paveldo departamentui, Lošimų priežiūros tarnybai, Lietuvos prabavimo rūmams ir Auditorių rūmams.
Taip pat, atsižvelgiant į direktyvos reikalavimus, griežtinama atsakomybė už Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus. Sankcijos iš tiesų griežtos. Numatoma, kad už šio įstatymo pažeidimus galės būti skiriamas įspėjimas, bauda. Bauda siekia 1 mln. 100 tūkst. eurų kitiems įpareigotiems subjektams ir 5 mln. 100 tūkst. eurų finansų įstaigoms. Iš tiesų sankcijų dydis galėtų būti šiek tiek didesnis, nes atsižvelgiant į direktyvą baudos dydis gali būti nustatomas procentine metinės apyvartos išraiška. Šiuo metu pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už šio įstatymo pažeidimus gali būti skiriama 6 tūkst. eurų bauda.
Taip pat papildomas Administracinių nusižengimų kodeksas, kaip minėjau, numatant visų priežiūros institucijų teisę surašyti faktiškai visų administracinių nusižengimų protokolus fiziniams asmenims. Iki šiol tą teisę turėjo tik Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatoma, kad už tam tikrų rūšių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus teisti asmenys, kurių teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, negali eiti apskaitos paslaugas teikiančiose įmonėse vadovaujamų pareigų, būti tokių įmonių dalyviais arba savarankiškai teikti apskaitos paslaugas. Taip pat yra padaryti tam tikri techniniai sprendimai. Pašaliname iš Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, susijusias su klientų tapatybės nustatymo registravimu tam, kad būtų išvengta tų pačių nuostatų kaip ir pinigų Plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme. Tiesiog nedubliuojami tie reikalavimai keliuose įstatymuose.
Na, ir keičiami ir papildomi Advokatūros, Antstolių, Finansinių ataskaitų, Audito įstatymai, kad jų nuostatos dėl išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą sustabdymo ar panaikinimo būtų suderintos su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui, kuris pristatė įstatymo projektą ir visus lydimuosius. Jūsų nori paklausti A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš dalies turiu du klausimus ir vieną pastabą. Viceministras pasakė, kad turime laiko iki birželio pabaigos. Kodėl Vyriausybė tokių svarbių projektų svarstymui Seime mums palieka tiek nedaug laiko?
Klausimai susiję su keliomis dalimis.
Dabar keičiate valiutos keityklų sumą – 1 tūkst. eurų, nors skaitant reglamentą, skaitant direktyvą tokio ribojimo nėra. Dabar jau 20 metų galiojančiame įstatyme yra 6 tūkst. eurų. Ar nustatote nusižengimų, kad taip mažinate sumą ir privalomas identifikavimas?
Dar vienas klausimas dėl asmenų tapatybės nustatymo nuotoliniu būdu.
Dabartinėje redakcijoje yra, kad trečioji šalis, kurioje yra identifikuotas asmuo fiziškai, privalo pateikti dokumentus to nustatyto asmens, o dabar įrašyta tiktai „gali“. Kodėl taip yra padaryta?
D. URBONAS. Atsakau į jūsų klausimą. Pirma, dėl tokio trumpo termino. Iš tiesų įstatymas buvo rengtas ilgą laiką, tačiau jis, kaip jūs matote, sudėtingas ir liečia daugybę subjektų. Rengiant jį buvo gauta tikrai daug pastabų – apie 300 iš finansų įstaigų, iš kitų subjektų, kuriuos liečia įstatymas, tikrai buvo atliktas didelis darbas derinant nuostatas. Maždaug 95 % tų nuostatų pavyko suderinti, atsižvelgti ir išspręsti, todėl tas įstatymo projektas ir atkeliavo gana vėlai.
Kalbant apie ribą dėl 6 tūkst. ir 1 tūkst., praktika rodo, kad tikrai yra nemažos sumos išgryninamos būtent keityklose. Yra pastebėta, kad nereti atvejai, kai tiesiog, bandant išvengti tapatybės nustatymo, valiutos keityklose keičiamos panašiu metu sumos, nesiekiančios 6 tūkst., kelių eurų skirtumu. Taip išvengiama tos patikros ir tapatybės nustatymo, todėl ta riba yra mažinama iki 1 tūkst. eurų.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Nėra. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Turiu klausimą, susijusį su vienu iš lydimųjų įstatymų projektų, t. y. Azartinių lošimų įstatymo pataisa, kai yra išbraukiamos iš įstatymo nuostatos, kad žmogus, įėjęs į kazino, jau bus neregistruojamas, o registruojami tik tie, kurie iki 18 metų įeina į bingo ir visokius kitokius salonus. Ar tos nuostatos, kurios išbraukiamos, kur nors kitur perkeliamos, ar kaip? Man tiesiog būtų įdomu sužinoti. Ten dėl registracijos už 1 tūkst. eurų išlošiančių irgi išbraukiama nuostata. Aiškinamajame rašte parašyta, kad bus taikomas asmenims, kurie jau ten 10 tūkst. eurų ir panašiai gaus. Jau dabar, kiek suprantu, pridedamas vienas nulis. Vienas dalykas.
Šiaip pabaigoje, kadangi azartiniai lošimai priklauso vienai iš priklausomybių rūšių, yra numatoma 18 metų riba. Pagal dabartinę praktiką gal reikėtų kalbėti apie aukštesnę amžiaus cenzo ribą? Ačiū.
D. URBONAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų dėl 18 metų amžiaus dėl direktyvos įgyvendinimo šiuo aspektu nėra keičiamas įstatymas, būtent jis nėra siejamas su pinigų plovimu ir teroristų finansavimo prevencija, todėl ši problema nesprendžiama. Kiek aiškinamajame rašte yra teikiama, būtent šito įstatymo pakeitimas, išbraukiant šitą nuostatą, yra susijęs su tuo, kad tie reikalavimai dėl tapatybės nustatymo atsiranda Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme, kad tiesiog nesidubliuotų tos nuostatos. Taip, taip, šitame teikiamame įstatymo projekte yra būtent tie reikalavimai dėl tapatybės nustatymo.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, mano beveik identiškas klausimas. Jūs išbraukėte, bet įrašėte į kitą. Aš būtent noriu pasitikslinti dėl jo. Jūs turite prieš akis projektą Nr. XIIIP-739? Ten išbraukėte ir niekur nebėra, kad einant į lošimo namus nuo 21 metų būtų fiksuojamos tapatybės. Jūs įsivaizduokite, gal Lietuvoje jau ir yra atvejų, kai atvažiuoja visokiausių ir tarptautinių aferistų, tai jeigu mes nefiksuosime, neturėsime informacijos, kuria galėsime pasidalinti toliau tirdami nusikalstamus veiksmus. Į kurią vietą jūs konkrečiai perkėlėte, kad tikrai būtų, kad visi žinotų, kad ateidami turi turėti tapatybės kortelę, užsiregistruoti…
D. URBONAS. Konkrečiai dabar nepasakysiu. Reikėtų… Iš tiesų, kalbant apie tą tapatybės nustatymą, Azartinių lošimų įstatyme ji apskritai nesiejama su lošimu ir patekimu, bet su tam tikrais laimėjimais ir tam tikromis sumomis. Šiuo atveju Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme tos nuostatos dėl tapatybės nustatymo yra.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau…
D. URBONAS. 10, 11 straipsniai.
PIRMININKAS. Dėkojame, daugiau klausiančių nėra.
Motyvai dėl viso. Yra užsirašęs J. Olekas, tačiau jo nematau. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Tikriausiai visi galime pritarti Vyriausybės siūlymui svarstyti skubos tvarka. Ačiū, pritarta. Siūlomi komitetai. Dabar dėl kiekvieno įstatymo projekto skirtingi. Dėl projekto Nr. XIIIP-732 kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Matau, I. Šimonytė…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau paprašyti Audito komiteto, kaip papildomo komiteto, nes dėl kitų įstatymų yra Audito komitetas pagrindinis, tai būtų gerai, kad ir tą pagrindinį įstatymą mes, kaip papildomas komitetas, nagrinėtume.
PIRMININKAS. Ar suprantu, kad tiktai dėl šito vieno konkrečiai, ar ir dėl visų kitų?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tiktai dėl Pinigų plovimo prevencijos…
PIRMININKAS. Tik dėl vieno, supratau. Galime pritarti šiam siūlymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau dėl projektų Nr. XIIIP-733, Nr. XIIIP-734, Nr. XIIIP-735, Nr. XIIIP-736 kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nesiūloma. Matau, taip pat niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau, dėl projekto Nr. XIIIP-737 siūlomas kaip pagrindinis Audito komitetas, papildomų nesiūloma, niekas nesiūlo. Taip pat dėl projekto Nr. XIIIP-738 kaip pagrindinis – Audito komitetas ir papildomų nesiūloma. Bendru sutarimu galime sutarti. Dėl projekto Nr. XIIIP-739 kaip pagrindinis yra Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nėra. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 20 dieną.
17.19 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-720 (pateikimas)
Kitas klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-720. Pristato viceministras D. Sadeckas.
D. SADECKAS. Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, pristatau Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas yra suvienodinti valstybės ir savivaldybės įmonių mokamų pelno įmokų ir valstybės valdomų akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių mokamų dividendų teisinį reguliavimą tam, kad pasiektume efektyvesnę įmonių veiklą.
Įstatymo projekte siūloma įmonės mokėtinas pelno įmokas nustatyti atsižvelgiant į įmonių kiekvienais metais pasiekiamą nuosavo kapitalo grąžos rodiklį, t. y. diferencijuojant pelno įmokos dydžius nuo 85 % iki 60 % paskirstytinojo pelno, priklausomai nuo pasiektų kapitalo grąžos rodiklių – kuo didesnė būtų nuosavo kapitalo grąža, tuo daugiau pelno būtų paliekama įmonei. Šiuo metu visų įmonių pelno įmoka yra fiksuota – tai yra 50 % grynojo einamųjų metų pelno. Toks pelno įmokos dydžio susiejimas su pasiektu nuosavo kapitalo grąžos rodikliu būtų kaip tam tikra paskata efektyvesnei įmonių veiklai, tai yra įmonės būtų skatinamos siekti didesnio grynojo pelno, kuris galėtų būtų paremtas tiek apyvartos didėjimu, tiek sąnaudų mažinimu.
Taip pat siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančių išimčių, nustatančių, kada įmonės yra visiškai atleidžiamos nuo pelno įmokų, ir vietoj jų nustatyti vienodus pelno įmokos mažinimo principus, kaip yra nustatyta ir valstybės valdomoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Kartu yra siūloma papildyti tam tikras išimtis, kada Vyriausybė arba savivaldybės taryba galėtų nustatyti mažesnį pelno įmokos dydį, ir ta išimtis būtų įvertinus įmonės įsiskolinimo lygį, kas šiuo metu nėra vertinama. Tai tiek būtų trumpai apie pakeitimus ir prašyčiau palaikyti šį teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, norėčiau paklausti. Vis dėlto kai kurios savivaldybių įmonės daugiau atlieka tokią tam tikrą savo socialinę funkciją, tarkime, teikia šildymą, komunalines paslaugas ir t. t. Ir jūs čia kalbate apie tam tikrą galimybę turėti daugiau pelno. Savaime suprantama, tas pelnas ne iš niekur gaunamas, o tik paprasčiausiai branginant paslaugas. Tai kaip šis įstatymas iš tikrųjų subalansuos tą norą gauti pelno ir paslaugų pigumą, tarkime, kad iš tikrųjų nebūtų paskatos didinti tuos pelnus. Savaime suprantama, biudžetui svarbu gauti pinigų, bet vis dėlto turbūt nereikėtų perlenkti lazdos ir ne viską daryti gyventojų sąskaita.
D. SADECKAS. Pagrindinis principas yra tas, kad, kaip ir jūs pats paminėjote, jos vykdo ne tik tą socialinę veiklą, bet ir komercinę veiklą. Tai šiuo atveju vykdydamos komercinę veiklą, mūsų nuomone, jos turėtų pasidalinti tuo uždirbamu pelnu taip pat su savivaldybe šiuo atveju, jeigu jos yra savivaldybės įmonės, kaip ir kitos uždarosios akcinės bendrovės arba akcinės bendrovės, kurios irgi priklauso tai pačiai savivaldybei. Tai, mūsų nuomone, tie principai turėtų būti vienodi.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas yra truputėlį bendresnis, nes vienas iš problemos šaltinių, kad su valstybės ir savivaldybių įmonėm ir jų mokamais dividendais, taip sakant, tas reguliavimas yra toks truputį… paklydęs yra pats statusas, nes jeigu tai būtų akcinės bendrovės, tai mes neturėtume čia iš viso jokių klausimų kelti, nes tai būtų dividendai, pelno paskirstymas ir viskas visiems būtų aišku.
Aš žinau, kad atsižvelgiant į Valstybės kontrolės ataskaitas ir taip pat pačios Vyriausybės iniciatyva yra svarstomas ir įmonių statuso klausimas. Tai norėjau jūsų paklausti, kada jūs tikitės, kad Vyriausybė turės viziją apie tai, kokios įmonės vis dėlto jai iš viso turėtų likti su šituo specifiniu, sakyčiau, sovietiniu statusu, o kurios vis dėlto turėtų būti pertvarkytos į reguliarias akcines bendroves?
D. SADECKAS. Tiksliai termino pasakyti negalėčiau, bet patvirtinčiau tai, kad vyksta šiuo metu diskusijos dėl statuso peržiūrėjimo. Šiuo metu kiekviena ministerija jau po truputį teikia Vyriausybei pasiūlymus būtent peržiūrėdamos savo atsakomybės srities valstybės įmones ir siūlydamos jų statuso keitimo variantus. Jiems po truputį pritaria Vyriausybė ir yra rengiami planai, kada tie teisės aktai turi būti parengti. Šiuo atveju tokio bendro sąrašo nėra, bet jis, manau, kažkoks pirmą šį pusmetį turėtų pasiekti Vyriausybę. Taip, šiuo metu tai yra daroma.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas viceministre, aš dėl įsiskolinimo lygio noriu dar perklausti. Kaip savivaldybė gali susitarti su savo įmone dėl to pelno tam tikrų procentų mokėjimo, kai savivaldybės įmonė yra skolinga, aš, pavyzdžiui, žinau, Anykščių rajone šilumos tinklai skolingi valstybei ar iki 2030 metų. Tai koks tas dydis konkrečiai gali būti suderėtas tarp savivaldybės ir jos valdomos įmonės? Ar iš tų 50 % kažką žiūrėti? Gal jūs galite nustatyti konkretesnį, nes gali kilti įvairiausių ginčų.
D. SADECKAS. Šiuo atveju tas mažinimas turėtų būti toks, kad nebūtų taip, kad įmonei sumokėjus pelno įmoką tokiu atveju paskolos ir visokie kitokie įsipareigojimai viršytų jos nuosavo kapitalo dydį. Tai šiuo atveju ta įmoka turėtų būti priderinta būtent prie šio principo. Tai tam, kad jos įsiskolinimai neviršytų jos nuosavo kapitalo dydžio, ta įmoka turėtų būti tokios apimties. Proporcingai turėtų būti mažinama.
PIRMININKAS. Klausia T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Sakykite, ar turite duomenų, kiek, kokių įmonių yra pagal jūsų diversifikuotą būtent kapitalo grąžą Lietuvoje šiuo metu pagal įstatymo projekto 6 punktą, tai yra kiek neviršija 5 %, 1 %, 15 % kapitalo grąžos? Koks pasiskirstymas yra?
Antras klausimas. Ar nereikėtų žemutinę ribą vis dėlto numatyti 50 % ar žemesnę, palyginti su šiuo metu galiojančiu įstatymo projektu, kad būtų palikta didesnė motyvacija uždirbant dar geresnę kapitalo grąžą galbūt turėti galimybę pasilikti pelno daugiau, nei šiandien yra numatyta? Dėkui.
D. SADECKAS. Atsakau į pirmąją klausimo dalį, neturiu šiuo metu tokių duomenų, tačiau, mūsų vertinimu, būtent pelno įmokos padvigubėtų, mokamos bent jau į valstybės biudžetą. Tai priklauso nuo to, kad būtų šiek tiek didesnės tos įmokos ir didėtų pati bazė. Tai tokį finansinį vertinimą mes turime. Dėl… Kiek tokių įmonių ir kurios čia kokią grąžą generuoja, tuos duomenis mes turime, tiesiog jų neturiu šiuo metu. Toks būtų atsakymas.
Dėl diferencijavimo arba kitokių įmokų dydžių. Kaip ir sakiau, mes šiuo metu bandome suvienodinti tą reguliavimą su reguliavimu, taikomu valstybės valdomoms akcinėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms. Galbūt tai ir būtų svarstytina, tačiau tada reikėtų abiejų statusų įmonėms nustatyti vienodą reguliavimą, mūsų nuomone.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, tiesiog vedamas smalsumo noriu pasiteirauti. Ar yra ir kokios pas mus valstybinės įmonės ar savivaldybių, kur nuosavo kapitalo grąža yra daugiau nei 15 %? Ar yra tokių?
D. SADECKAS. Kaip ir sakiau, dabar šiuo metu neturiu duomenų, bet manau, kad galėtume juos pateikti projekto svarstymo komitetuose metu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Noriu pasveikinti Finansų ministeriją su geru siūlymu. Aišku, dėl jo reikėtų diskutuoti išsamiau. Bet čia labai atsiveria kontekstas ir būsimos valstybinių miškų įmonės kaip valstybinės įmonės, jos pelno perspektyva, kiek jinai pelno turėtų duoti ir koks jos rentabilumas. Iš esmės sveikintina. Ir kad grąža iš valstybinių miškų turėtų ateiti į valstybės biudžetą ir koks turėtų būti lūkestis. Kviečiu pritarti šitam sprendimui ir dar kartą dėkui už įstatymo iniciatyvą.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, balsuokite prieš arba susilaikykite.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 64, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomi – Audito komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų daugiau niekas nesiūlo. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje.
17.29 val.
Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-344 (pateikimas)
Kitas klausimas – Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 3, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-344. Pranešėjas – L. Balsys. Pateikimas.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ilgai jūsų laiko negaišinsiu. Pristatysiu Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų įstatymo projektą būtent dėl tos priežasties, kad į mane, kaip į Seimo narį, rinktą vienmandatėje daugiabučių gyvenamųjų namų apygardoje, ne kartą yra kreipęsi labai daug gyventojų su labai daug problemų. Na, galbūt kreipiasi dažniausia tie, kurie tų problemų turi, sako, kad tiems, kurie neturi, viskas gerai ir gal čia nėra problemos. Tačiau iš tikrųjų problemų yra ir jas jūs tikrai žinote, kaip bendrijose vyksta bendravimas, kaip vyksta bendrijų valdymas, kokie santykiai kartais būna su pirmininkais, valdyba, įgaliotiniais ir panašiai, kad trūksta skaidrumo.
Faktiškai aš esu šito įstatymo projekto iniciatorius ir teikėjas, tačiau jis buvo kurtas kartu su žmonėmis, realiai gyvenančiais, ir kurtas žmonėms. Kitaip tariant, aš jį pavadinčiau, tai yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai įstatymas yra atviro kodo įstatymas. Tai yra visi prisidėjo, visi gali prisidėti, kviečiu ir toliau, aišku, prisidėti. Jis nėra tobulas, jis nėra tobulas. Kai kas jau buvo galbūt per tuos porą metų (jis dar nuo praeitos kadencijos buvo rengiamas) pataisyta ir jau veikia – palengvėjo bendrijų steigimas, palengvėjo bendrijų atsiskyrimas nuo didelių bendrijų į mažas, tačiau dar daug ką reikia padaryti. Taip, jis nėra tobulas. Teisės departamentas pateikė daug ir gerų pastabų. Į jas visas, jeigu po pateikimo pritartumėte, tikrai būtų atsižvelgta ir projektas pataisytas. Kviečiu visus taip pat prisidėti.
Esminiai dalykai. Šio įstatymo projekte yra pašalinamos tokios galimybės kaip, pavyzdžiui, gyvenamųjų namų bendrijų įstatai. Dabar gali neatitikti įstatymo nuostatų ir atsiranda tokios, na, objektyvios kolizijos, kai tam tikri Civilinio kodekso reikalavimai neatitinka įstatyme numatytų reikalavimų ir dėl to, pavyzdžiui, kai kurie daugiabučių bendrijų pirmininkai, nešaukdami visuotinio susirinkimo, neperrinkti ir nerinkti iš viso, valdo, būtent valdo kaip kokią savo UAB, firmą tą bendriją 20 ir daugiau metų.
Visi šitie dalykai ir paskatino padaryti pataisas, kad tokių dalykų nebūtų, kad būtų daugiau skaidrumo, kad įgaliotinių susirinkimai būtų skaidresni, kad žmonės gautų informaciją ir kad žmonės nebūtų išmetami, kaip dabar kai kur yra dėl įstatymo spragų, pavyzdžiui, bendrijos pirmininkas paima ir suspenduoja kokio nors buto savininko narystę bendrijoje, sakydamas – tu ne narys, tu negali ateiti į visuotinį susirinkimą, tu negali gauti jokios informacijos ir netrukdyk. Kad nebūtų tokių dalykų, kai bendrijos pirmininkas arba kita vadovybė bylinėjasi už bendrijos pinigus, t. y. už žmonių suneštus pinigus, su jais pačiais teismuose, motyvuodamas, kad tai aš dabar esu vykdantis pareigas pareigūnas, bendrijos pirmininkas, ir man galima bylinėtis už bendrijos pinigus, kad nebūtų tokių dalykų, kai bendrijos pirmininkas už bendrijos žmonių pinigus nusiperka naują BMV ir juo važinėja kaip savo, sakydamas – aš esu pareigūnas, man priklauso. Svarbiausia, jie dažnai būna teisūs, laimi teismus, nes, pavyzdžiui, Civilinis kodeksas tikrai tokių dalykų numato.
Štai, kad tokių dalykų nebūtų, aš siūlau tam tikrus pakeitimus, bet, sakau, jie yra ne galutiniai. Ir jeigu mes galų gale leistume šiam įstatymui išvysti šviesą ir keliauti toliau per įstatymų leidybos mechanizmą, tikrai, manau, atviro kodo principu visiems duodant pataisas, atsiliepiant, ir iš bendrijų ateina siūlymų, ir kritikos ateina konstruktyvios ir teisingos, į kurią irgi atsižvelgsime, manau, kad mes galėtume turėti gerą, veikiantį įstatymą, kuris padėtų kurtis ir naujoms bendrijoms, nes dabar bendrijose labai nedaug daugiabučių žmonių gyvena, nes žmonės supranta, kad jos veikia negerai, neskaidriai, dažnai viskas yra per brangu ir žmonės tiesiog jų nenori kurti arba jeigu jau yra įsikūrusios, tai jie yra nepatenkinti, nenori jose gyventi.
Manau, kad būtų galima tikrai turėti gerą įstatymą, kad žmonės norėtų steigti bendrijas, ypač nedideles, dinamiškas, gerai veikiančias. Galėtų demokratiškai išsirinkti (ir įstatymas reikalautų) vadovaujančius pirmininkus, kurie būtų skaidrūs, sąžiningi. Ir įstatymas kontroliuotų, kad jie tokie būtų, kad savivaldybė tikrai realiai galėtų kontroliuoti gyvenamųjų namų savininkų bendrijas, nes dabar tokią teisę turi, tačiau realiai to nedaro, ir dėl to mes matome, kad yra įregistruojami įstatai, kurie prieštarauja įstatymui, ir nieko negalima padaryti, nes ratas užsidaro. Išeiti iš to užburto rato šitas mano siūlymas padėtų su visais reikalingais taisymais, tobulinimais ir papildymais. Tiek būtų trumpai. Jeigu kokių klausimų būtų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų nori paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, turbūt nemažai problemų kyla ir dėl pačių bendrijų, kad jos nėra pakankamai vienodos, pakankamai darbingos. Iš tikrųjų yra įvairių žmonių, kai kuriose bendrijose turbūt kai kurie žmonės nelabai žino apskritai, ką turi spręsti pačios bendrijos. Man klausimas kyla dėl įgaliotinių susirinkimo. Ar nėra per daug tikimasi iš tų įgaliotinių? Juk per įgaliotinius taip pat gali būti priimami ne visai aiškūs sprendimai, kuomet patys žmonės įgalioja įgaliotinius ir po to, kai priimami sprendimai, jie sako, aš ne visai to norėjau, ir vėlgi prasideda tos pačios problemos. Ar nemanote, kad daugiau problemų yra pačių bendrijų viduje? Norint jas sureguliuoti iš išorės, galima sureguliuoti. Ačiū.
L. BALSYS (MSNG). Problemos, be abejo, yra pačių bendrijų viduje. Dėl įgaliotinių – tai taip, aš priimu tą pastabą. Galimas ir toks variantas, tačiau dažnai žmonės pasitiki tais įgaliotiniais, jeigu jie gali juos demokratiškai, tarkim, laiptinėje išsirinkti. Tai yra tie žmonės, kuriais pasitiki kiti žmonės. Tas siūlymas iš to ir kilęs.
O šiaip bendrijos yra nevienodos, įvairios. Dažniausiai geriausiai veikia nedidelės bendrijos, kur, sakysim, yra 10, 20, 30 butų, tai yra visai kitokia bendrija, negu yra tūkstantis butų. Kiti pinigai ir visai kitas bendravimas, ir kita galimybė pareikalauti atskaitomybės, ir tų įgaliotinių visai kitas bendravimas. Todėl, aš manau, šito įstatymo pataisos leistų žmonėms kurti mažesnes bendrijas arba dar geriau, dar skaidriau atsiskirti nuo tų didžiųjų bendrijų ir įsteigti savo atskiras mažas bendrijas, nes dabar atsiskirti yra labai sudėtinga. Įmanoma, bet labai sudėtinga.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs savo kalboje minėjote, kad įstatymo reikia daug ką taisyti ir keisti, daug Teisės departamento pastabų. Gal tada jį reikėtų pakeisti prieš registruojant? Dabar dar jį pataisome, grąžiname, patobuliname ir tada teikiame. Svarstymo ir priėmimo eigoje iš esmės keisti įstatymą ir daug nuostatų taisyti nelogiška. Ar neatrodo jums taip, kad geriau iš karto pasiruoškime gerą projektą ir su juo eikime į svarstymą ir priėmimą?
L. BALSYS (MSNG). Kolega, aš sakiau, kad projektas nėra tobulas, bet neturėjau minty, kad prašau jūsų grąžinti jį tobulinti procedūriškai. Projektas yra reikalingas, tai svarbiausia. Jeigu mes nutrauksime dabar jo priėmimo procedūrą ir grąžinsime tobulinti, tai viskas dar gali užsitęsti metų metus, o žmonės norėtų sprendimo kuo greičiau. Aš manau, tie iš mūsų, kurie gauname daug nusiskundimų ir susitinkame su daugiabučiuose gyvenančiais žmonėmis, galėtume padaryti visiems gerą darbą ne grąžinimo tobulinti būdu ir taip dar nustumiant procedūriškai, bet, jau paleidus procedūrą, greitai padaryti tas pataisas, kurias reikia, atsižvelgiant ir į Teisės departamento, ir į kolegų siūlymus, tiesiog papildyti, išdiskutuoti ir greičiau turėti gerą įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti dviejų klausimų. Pirmas klausimas, ar jūs nederinote savo veiksmų su Ekonomikos komitetu? Kiek žinau, jis irgi rengia analogišką dokumentą. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Sakykite, pačiame jūsų įstatyme ar egzistuoja pavojus, kad daugiabučių administravimas būtų lengviau perduodamas privačiam operatoriui?
L. BALSYS (MSNG). Dėl operatorių čia turbūt kitas klausimas.
Dėl Ekonomikos komiteto. Aš nežinau, kokį projektą kas rengia. Daugiabučių namų bendrijos pagal Statutą yra kuruojamos Aplinkos apsaugos komiteto, kurio narys aš esu jau antrą kadenciją, todėl aš tai ir darau. Bet, be abejo, jeigu dar yra panašių projektų, tai jie visi mielai, manau, yra laukiami ir, kaip dažnai būna pagal mūsų įstatymų leidybos praktiką, jie gali būti sujungti, jeigu iš tikrųjų yra tų pačių straipsnių pakeitimai. Jeigu taip būtų, aš tikrai mielai linkęs su visais bendradarbiauti.
O dėl gyvenamųjų namų administravimo, tai bendrijos jau ir yra, kaip čia pasakius, administravimo forma. Jeigu bendrija nuspręstų samdyti administratorių, ir dabar gali tai daryti, bendrija gali samdyti privačias įmones, kurios administruoja kitus namus, kurie, pavyzdžiui, nėra bendrijose. Niekas to nedraudžia, ir žinau, kad kai kurios bendrijos tai ir daro, nenorėdamos pačios samdyti, pavyzdžiui, santechnikų ir kitokių dalykų. Tai galima daryti. O kartu perduoti kaip nors pastoviai, manau, nėra reikalo, nes yra formos, kurios veikia, ir čia tik reikia padaryti, kad veiktų geriau.
PIRMININKAS. Klausia V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Linai, iš tiesų sveikinu jūsų siekį spręsti daugiabučių bendrijų problemas, kurių yra tikrai daug, tačiau keli pasiūlymai kelia klausimą. Siūlote 5 straipsnio 2 dalimi iš įstatymo išbraukti galimybę iš anksto raštu pareikšti nuomonę visuotiniame bendrijų susirinkime svarstomu klausimu. Ar nemanote, kad, pritarus tokiam jūsų siūlymui, būtų paneigtas lygiateisiškumo principas, nes, kaip žinoma, ne visi savininkai, ne visi butų savininkai turi galimybę dalyvauti tą pačią dieną susirinkime? Tokiu būdu galimybė išreikšti savo nuomonę raštu iš anksto yra iš tiesų labai svarbus įrankis, kad visi būtų įtraukti ir visiems būtų suteikta balso teisė. Ačiū.
L. BALSYS (MSNG). Taip, kolege Viktorija, iš dalies jūs teisi, iš dalies ir aš teisus, mes visi galime būti teisūs. Balsavimas raštu yra vienas prieštaringiausių ir kontroversiškiausių gyvenamųjų namų bendrijų aspektų. Iš vienos pusės, taip, labai gražu ir demokratiška – žmogus gali pareikšti nuomonę, jeigu jis yra sąmoningai informuotas, įsigilinęs į klausimą, jis pareiškė, labai gerai. Jeigu skaidriai veikia valdyba ir skaidriai veikia vadovybė, tada tai yra viešai pareiškiama, viešai pasakoma ir t. t. Bet labai dažnai būna, kai balsavimas raštu yra faktiškai falsifikuojamas, kai prie sąskaitų už šildymą už kažkokią informaciją iš bendrijos greta daug eilučių dar būna prirašyta: o dabar greitai pasirašykite, smulkiomis raidelėmis, kur tos trys žvaigždutės – ten irgi. Ir tai yra įskaitoma, kad žmogus kažką pasirašė ir balsavo. Dažnai žmonės, ypač pagyvenę žmonės, pensininkai, nei gali įsigilinti, nei suprasti, kas ten parašyta, nes jie tą dokumentą, kuris yra neva apklausos raštu oficialus dokumentas, traktuoja visai kitaip.
Sakau, dažnai būna sąskaita arba informacija apie sąskaitas, arba kažkokius darbus. Dėl to daugiau galios reikėtų įgaliotinių susirinkimui arba visuotinis susirinkimas turėtų būti sąžiningas. Jeigu bendrijos pirmininkas nesugeba sušaukti susirinkimo, vadinasi, arba bendrija per didelė, arba prastas pirmininkas.
PIRMININKAS. Klausia J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Siūlyčiau palaikyti šitą kolegos L. Balsio projektą, nes Vilniaus pavyzdžiai, yra bendrijose tokių dvarponių, sukūrusių tokias valdymo schemas, kad gyventojai yra tapę įkaitais. Aš nežinau, kaip yra rajonuose, gal tokių nėra, bet Vilniuje… Aišku, ne visi, yra gerų bendrijų, bet yra tokių pavyzdžių, kad šitos priemonės tiesiog būtinos. Aš manau, kad ateityje galėsime pasiūlyti ir kitų priemonių, kurios tikrai padėtų demokratizuoti bendrijų valdymą. O šitam projektui siūlau pritarti.
L. BALSYS (MSNG). Labai dėkui. Iš tikrųjų turi daug tiesos jūsų teiginys, nes čia ir yra didžiausia problema – viešumas ir skaidrumas bendrijų gyvenime. Žmonės neprieina prie informacijos, žmonės negali net susipažinti, kas yra bendrijos nariai, su žmonėmis, jiems nerodomi dokumentai, nors bendrijos narys turi turėti teisę. Būtent šitie dalykai kol kas yra nesureguliuoti arba sureguliuoti prieštaringai. Todėl visiškai pritariu jūsų siūlymui tęsti svarstymą ir svarstymo eigoje iki priėmimo tikrai teikti siūlymus ir įgyvendinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame autoriui. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Iš esmės aš nesu prieš sureguliuoti daugiabučių administravimą, tačiau aš matau tam tikrų tendencijų, kurios man kelia nepasitikėjimą dėl administravimo perspektyvų, todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Už niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti po pateikimo.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 24, prieš – 9, susilaikė 33. Įstatymo projektui nepritarta po pateikimo.
Kviečiu balsuoti alternatyviai, siūlote įstatymo rengėjui tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 52, prieš – 9. Įstatymo projektą jos iniciatoriams siūloma tobulinti.
Kadangi vakarinio posėdžio pagrindinis laikas baigėsi, visų atsiklausiu, ar mes galime pratęsti dar šiek tiek savo darbo laiką. Bendru sutarimu. Ačiū. Pritariame. Yra įvairių nuomonių.
17.47 val.
Seimo savaitės (2017-06-05–2017-06-09) – 2017 m. birželio 6 d. (antradienio) ir 8 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiu pranešėją V. Pranckietį pristatyti savaitės, prasidedančios birželio 5 diena, posėdžių darbotvarkę tvirtinti.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, kita savaitė laukia labai darbinga, pradėsime ją Darbo kodeksu ir lydimaisiais dokumentais. Būtų kaip ir tokia nemaža šventė, jeigu pabaigtume šį paketą. Planuojamas Ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, Lietuvos bankas, jo ataskaita, ateis banko pirmininkas V. Vasiliauskas, yra įvairių europinių dokumentų perkėlimas į mūsų teisę.
Ketvirtadienio darbotvarkėje išskirtinis atvejis yra Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės metinis pranešimas, vėliau Lobistinės veiklos įstatymas, ES direktyvų įgyvendinimo dokumentų priėmimas, Regioninės plėtros įstatymo pataisos, ministrai pristatys daug dokumentų, krašto apsaugos ministras – Miškų įstatymo pataisą, sodininkų bendrijoms bus skirta dėmesio ir tuo užbaigsime kitą savaitę.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, tris nuogąstavimus turiu. Vienas – Architektūros įstatymas, kurį šį kartą dar kartą išbraukia valdančiosios frakcijos N. Puteikio prašymu.
Antrasis nuogąstavimas yra dėl mūsų šalies stojimo į EBPO organizaciją. Iš esmės yra sudaryta laikinoji grupė ir matome, kad vėlavimas yra žymus priimti įstatymus, kurie reikalingi, pavyzdžiui: Miškų įstatymas ir Lobizmo įstatymas, ar jie pasirodys.
Ir trečiasis nuogąstavimas, ar Vyriausybė vykdo savo programą, nes per ketvirtį yra numačiusi pateikti daug daugiau įstatymų projektų, negu dabar numatyta darbotvarkėje. Ir įžengiame į paskutinį šios kadencijos mėnesį, bet kol kas nesimato perspektyvos, kad Vyriausybė pateiktų tuos įstatymus.
V. PRANCKIETIS. Perspektyva matyti, Vyriausybė dirba pagal savo programą. Dėl Miškų įstatymo laukiame Etikos ir procedūrų komisijos išvados, ar reikia kito pirkimo. (Balsai salėje) Jau atsakėte kažką? Lobizmo įstatymas yra kitą savaitę. Jeigu bus kokių nors galimybių papildyti, manau, Seniūnų sueigoje mes papildysime.
PIRMININKAS. Daugiau klausimų nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei ir patvirtinti ją? Ačiū. Pritarta.
Tęsiame darbą, dar yra pora klausimų.
17.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIIIP-719 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo Lietuvos karaimų religinei bendruomenei natūra“ projektas Nr. XIIIP-719. Pranešėja – viceministrė Gintarė Žemaitytė. Atsiprašau, Gintautė.
G. ŽEMAITYTĖ. Laba diena. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimui „Dėl pastato Trakuose, Karaimų g. 22, grąžinimo“ projektą. Projektai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir teikiami kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos karaimų religinės bendruomenės susitarimo projektu.
Šio nutarimo tikslas yra grąžinti Lietuvos karaimų religinei bendruomenei nuosavybės teisę į valstybei šiuo metu nuosavybės teise priklausantį ir Trakų istorijos muziejaus patikėjimo teise valdomą pastatą Trakuose, grąžinti jį natūra. Esmė tokia, kad muziejus ir toliau tą pastatą galėtų naudoti pagal susitarimą su Lietuvos karaimų bendruomene, nes muziejus ten plėtoja karaimikos tyrimus ir pristato karaimų bendruomenės paveldą Lietuvoje.
Šis projektas suderintas su Lietuvos karaimų religine bendruomene, Trakų istorijos muziejumi ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija be pastabų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas, buvo papildytas Seimo nutarimo projektas ir gauta papildoma informacija iš Lietuvos karaimų religinės bendruomenės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamentas pateikė pasiūlymą dėl punkto ir yra atsižvelgta. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas dėl šio nutarimo projekto pastabų neturėjo.
PIRMININKAS. Nori paklausti S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, ar būtų galima sužinoti, kas šiuo metu yra šeimininkas, kas juo naudojasi? Ir antra. Ar dabar karaimų bendruomenė į šį pastatą yra įleidžiama įvairiems renginiams ir t. t. Kas šiuo metu ten yra?
G. ŽEMAITYTĖ. Ten yra muziejaus padalinys, muziejus yra. Yra karaimikos ekspozicija ir kaip muziejus yra atviras. Bet nuosavybės teisė priklauso valstybei, o turėtų priklausyti karaimų bendruomenei. De facto nesikeistų situacija – kaip muziejus turėjo savo veiklai erdvę, taip ir turėtų, bet pastatas jau priklausytų karaimų bendruomenei.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų jums nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė už – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš principo matau, kad nėra prieš, tai galbūt tik papildysiu. Iš tiesų karaimų bendruomenė yra nusipelniusi, kad jiems būtų turtas atkurtas ir grąžintas. Ten tikrai yra sutarimas tarp karaimų bendruomenės ir muziejaus direkcijos, kad ta paroda, kuri daugelį metų, virš 30, jeigu aš neklystu, gal net daugiau, ten yra… Ten anksčiau buvo atskiras karaimų muziejus, priklausantis ne karaimų bendruomenei. Taigi tas pastato perdavimas yra formalus dalykas, faktiškai muziejaus ekspozicija ta pati ir liktų. Siūlau pritarti ir būtų teisingumas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi prieš užsirašiusių nėra, gal galime pritarti bendru sutarimu šiam nutarimui? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomo nėra. (Balsai salėje) Yra siūlymas. R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Replika. Vis dėlto siūlytume, kad pagrindinis būtų Kultūros komitetas.
PIRMININKAS. Papildomas?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pagrindinis.
PIRMININKAS. Pagrindinis. Ar galime pritarti šiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Papildomo niekas nesiūlo. Ačiū. Liko rezerviniai klausimai, ar ne?
17.55 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488(3) (svarstymas)
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-488. Pranešėja – I. Šiaulienė. Svarstymas. Ar gali A. Širinskienė perskaityti?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų tai yra specialiosios komisijos sprendimas, išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-488(3). Komisija buvo susirinkusi gugužės 23 dieną ir priimtas sprendimas bendru sutarimu atmesti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7, 10, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-488(3), nesant bendro politinio sutarimo dėl įstatymo projekte siūlomų Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarkos pakeitimų. Pasiūlymų negauta ir sprendimui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Motyvai dėl sprendimo atmesti – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noras buvo pats kilniausias, kad būtų depolitizuota Vyriausioji rinkimų komisija. Jos nariai, pasiūlyti vienų ar kitų institucijų, gal nėra toks esminis ir pats pagrindinis dalykas, bet depolitizavimo tikslas mus būtų išlaisvinęs, kad šita komisija nepriklauso nuo partinių interesų, joje nėra kokių nors įtakų. Manau, kad komitetas, kuris svarstė šį įstatymo projektą, galbūt nepakankamai atkreipė dėmesį į tai. Tikėtina, kad būtų galima galvoti apie nepritarimą atmetimui ir pavedimą šį įstatymo projektą svarstyti kitam komitetui.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pirmoji pavaduotoja, aš noriu priminti, kad buvo sudaryta specialioji komisija, ne komitetas, ir šita statutinė norma negalioja. Mes galime tik atmesti ir sukurti dar vieną specialią komisiją.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl komisijos… Atsiprašau, dar atsirado nuomonė už. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, gerbiamas A. Sysas jau pasakė, kad ne komitete buvo svarstymas, o buvo sudaryta Seimo komisija, kuri priėmė tam tikrą sprendimą. Manau, sprendimas teisingas. Iš tiesų politikai taip pat yra žmonės, kurie ne visada turi savo interesų gindami vien savo partijas, bet apskritai ir valstybės interesus, ypač svarbiu momentu, kai vyksta rinkimai… Diskusijos vyksta ir tai gerai, kur kas geriau, negu galbūt kokie nors žmonės, veikiami tam tikrų „specialistų“, kurie skiriami taip pat politikų, dirbtų vieni be politikų. Manyčiau, kad tiesiogiai išrinkti politikai gali savo žmones siųsti iš politinių partijų ir tai nieko blogo. Manau, tai tik gerai. Todėl siūlau pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote komisijos išvadą atmesti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 49, prieš – 1, susilaikė 8. Komisijos išvadai atmesti pritarta.
18.01 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 113 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-525(2) (svarstymas)
Kitas rezervinis klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 113 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-525(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas po keleto klausymų, pasitarimų patobulino Statuto projektą ir siūlo, kad tais atvejais, kai Seimas nepritaria specialiosios komisijos išvadai nepritarti prokuroro prašymui dėl imuniteto atėmimo, Seimas balsuoja iš karto dar kartą dėl kitos išvados. Tokiam siūlymui, patobulintam projekto variantui pritarė komiteto nariai bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai dėl… Atsiprašau. Dėl 1 straipsnio buvo R. Žemaitaičio pasiūlymas. Ar galime pritarti iš dalies?.. Ai, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Projektui po svarstymo pritarta.
18.04 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-680(2) (svarstymas)
Ir paskutinis klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 154 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-680(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė Statuto projektą ir pritarė iniciatorių idėjai. Tiktai pasiūlė nenustatyti įsigaliojimo datos. Įsigalios po paskelbimo. Pritarė aštuoniais balsais už.
PIRMININKAS. Dėkojame.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pakeičia dėl to, kad asmeniui – Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, būtų galima padaryti tam tikrą išimtį ir skirti 1 VMDU dydžio pinigų nuomai ir komunaliniams aptarnavimams, išnuomoti butui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė minėtą projektą, atsižvelgė į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir iš esmės pritaręs įstatymo projektui siūlo pagrindiniam komitetui Seimo statuto keitimo klausimus spręsti kompleksiškai, atkreipti dėmesį į šio įstatymo projekto nuostatų suderinamumą su Seimo valdybos 2017 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. SV-S-86 sudarytos darbo grupės ruošiamo Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigas, teises ir veiklos garantijas reglamentuojančio įstatymo projekto nuostatomis.
Taigi balsuodami, gerbiami kolegos, atkreipkite dėmesį į šį siūlymą. Kaip minėjau, komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti visoms pastaboms ir straipsniams su visomis pastabomis? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Balsavo 61 Seimo narys: 61 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektui pritarta.
18.07 val.
Seimo narių pareiškimai
Liko Seimo narių pareiškimai. Tradiciškai į tribūną kviečiu N. Puteikį. (Triukšmas salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Trumpa remarka dėl praeitų algų ir premijų. Ar teisingai Lietuvoje sutvarkytos algos, jeigu Regioninio atliekų tvarkymo centro direktoriaus alga yra didesnė negu finansų ministro?
Kitas klausimas. Prie klubo politikų, kurie mano, kad 28 tūkst. eurų premija „Vilniaus vandenų“ direktoriui… prisijungė ir Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė. Ji taip pat raštu kreipėsi į Vilniaus miesto politikus prašydama, kad būtų surengtas posėdis ir ta premija sumažinta iki Vyriausybės ir savivaldybės rekomendacijų. Tai yra ne penki vidurkiai, o trys. Administracijos direktorė pastebėjo, kad „Vilniaus vandenų“ direktoriaus alga neatitinka Vyriausybės nutarime nustatytos rekomendacijos ir jo alga yra 33 % didesnė negu tose rekomendacijose. Čia dėl algų.
Dabar raginimas Vilniaus politikams, sudarantiems valdančiąją koaliciją. Tai yra liberalai, konservatoriai, socdemai ir „Lietuvos sąrašas“. Seime jam atstovauja A. Maldeikienė. Jūs turite ten dideles frakcijas, kolegos. Štai norėčiau, kad jūsų frakcijos žinotų Lietuvos neįgaliųjų forumo kreipimąsi. Lietuvos neįgaliųjų forumas sako: „Vilnieti, sukaupk drąsą, nebijok panduso, leisk žmonėms su negalia ateiti į miestą!“
Kodėl Neįgaliųjų forumas tokį pareiškimą padarė? Nes Vilniaus savivaldybės Susisiekimo ir komunikacijų skyriaus vedėjas A. Visockas viešai pasakė: „Vilniaus savivaldybės administracija yra apsisprendusi, kad naujų pandusų Senamiesčio ir Naujamiesčio zonose neatsiras, kad nesukeltų praeiviams nepatogumų ir neatsitiktų situacijos, kur galėtų pėstieji susižaloti.“
Taigi, gerbiami neįgalieji, kol kas nevažinėkite Vilniaus senamiestyje, netrukdykite turtingiems liberalams važinėti riedžiais! Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. (Triukšmas salėje)
Darbotvarkė baigta. Dėkoju už darbą. (Balsai salėje) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Birželio 1 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.